ULTRGARSO TERAPIJA

Ultragarsas - tai mechaniniai virpesiai, kurių dažnis yra virš 20 kHz. Priklausomai nuo
savo savybių (dažnis, amplitudė, stipris ir t.t.) gali būti naudojimas nuo metalo pjaustymo ir
suvirinimo iki echolokacinio inkstų akmenų skaldymo.
Ultragarso terapija vadinamas gydomasis ultragarso taikymas. Ultragarsas priskiriamas
aktyviems fiziniams veiksniams, daug metų naudojamiems fizioterapijoje ir kosmetologijoje, turi
daugiasluoksnį poveikį organizmui. Per įvairius veikimo mechanizmus, jis sukelia ir stiprina
kompensavimo – atkūrimo ir apsaugos - prisitaikymo procesus, o esant pakankamam intensyvumui
- turi ardomąjį poveikį audiniui.
Įsiskverbimo gylis
Ultragarso bangų įsiskverbimo gylis yra nustatomas pirmoje eilėje pagal dažnį - kuo
aukštesnis dažnis, tuo geriau jį sugeria audiniai ir dėl to įsiskverbia į mažesnį gylį:
• Aukšto dažnio ultragarsas - apie 3000 kHz - įsiskverbia į 1-2 cm gylį.
• Vidutinio dažnio ultragarsas – apie 800 kHz - įsiskverbia į 4-6 cm gylį.
• Žemo dažnio ultragarsas - apie 22 kHz, - įsiskverbia į 8-10 cm gylį.
Tuo pačiu metu, ultragarso įsiskverbimo gylis per odą į kūno audinius taip pat priklauso
nuo kitų parametrų, pavyzdžiui,- nuo bangos formos. Taigi, ultragarsinio valymo metu taikomi 22-
44 kHz dažniai, bet su skersinės formos garso bangomis, jos įsiskverbia į gylį ne didesnį kaip 0,2
mm.
Ultragarso absorbcija
Kuo daugiau audinys sugeria ultragarso, tuo didesnis jam sukeliamas poveikis.
• Silpnai sugeria ultragarsą poodiniai riebalai ir kiti audiniai, gausiai turintys skysčių;
• Vidutiniškai - raumenys ir nervai;
• Maksimaliai - kremzlės ir kaulai.
Patologiniai audinio pokyčiai žymiai pakeičia ultragarso energijos absorbciją. Jei yra
audinio sutankėjimų (randai ant odos, fibrozinių elementų riebaliniame audinyje esant celiulitui
vystymasis ir t.t.), tada ultragarso energijos sugeriamumas būna didesnis nei įprastai. Jei patologinis
procesas audiniuose lydimas edemomis - absorbcijos mastas sumažėja.

TERAPINIAI ULTRAGARSO VEIKIMO MECHANIZMAI

"Įaudrinimo" efektas pasiekiamas perduodant mechanines vibracijas į įgarsintas ląsteles

ir ląstelinių struktūras, kas sukelia ląstelių būklės destabilizaciją. Dėl pakaitinio akustinio slėgio
atsiranda mikrovibracijos, kurios sukuria ląstelių mikro-masažo poveikį, yra stimuliuojama ląstelių
funkcija, stebimas padidintas ląstelių membranų pralaidumas.
Šiluminis poveikis yra mechaninės energijos transformacijos į šilumą, rezultatas. Esant
žemam ultragarso intensyvumui, kuris naudojamas fizioterapijoje, išreikštas nežymiai (temperatūra
padidėja mažiau kaip 1 ° C). Šiluma kaupiasi daugiausia įvairių terpių sąsajų ribose, dėl jų skirtingo
akustinio pasipriešinimo, o taip pat audiniuose, kurie pasižymi maksimalia garso absorbcija (kaulų,
kremzlių).
Audinių švytėjimas - liuminescencija įvyksta ultragarsu veikiant skystoje terpėje.
Ultragarsas 800-1000 Hz dažnio ir esant 0,05 W/сm2 intensyvumui, kai kuriais atvejais sukelia
vandens, kraujo ir kai kurių kitų skysčių švytėjimą. Poveikis ultragarsu kraujo
chemoliuminescencijai sieja su elektros - kvantiniais reiškiniais molekuliniam lygmenyje.
Kavitacija. Ultragarso virpesių paplitimas, kaip žinoma, įvyksta dėl periodinio terpės
suspaudimo ir iškrovimo. Jei ultragarso bangų intensyvumas yra pakankamai didelis (3-4 W/сm2),
tai iškrovos vietose įvyksta skysčio atotrūkis bei susiformuoja tuščiaviduriai tarpai - kavitaciniai
burbuliukai. Šie burbuliukai greitai užsidaro - subliūkšta dėl sekančio suspaudimo poveikio, kurį
lydi vietinis temperatūros padidėjimas, didelių mechaninių jėgų išsivystymas, pakankamų
biologinių objektų suardymui.
Ardantis poveikis. 0,8-1,2 W/сm2 intensyvumas gali sukelti mikroskopinį ląstelių
struktūrų sunaikinimą, o esant 2,5-3 W/сm2 intensyvumui atsiranda nekrozės dėl šiluminio ir ypač
kavitacinio poveikių.
Baktericidinis poveikis. Ardantis ultragarso poveikis sukelia mikroorganizmų ląstelių
apvalkalų ir vidaus struktūrų pažeidimus. Įvairūs mikroorganizmai turi nevienodą jautrumą
ultragarsui: jautriausios - leptosporos ir labiausiai atsparus - stafilokokai. Yra įrodymų, kad ardantis
ultragarso virpesių poveikis apima net virusus.
Rūgštingumo pokyčiai. Dėl ultragarsinių vibracijų įtakos keičiasi odos, kuri vaidina svarbų
vaidmenį barjerinei- apsauginei funkcijai atlikti, rūgštingumas. Ultragarso intensyvumas 0,4-1,2
W/сm2 mažina ph odos paviršiuje. Poodiniuose riebaluose ultragarso intensyvumas iki 0,2 W/сm2
šarmina ph , o aukšto intensyvumo ultragarso taikymas - veikia acidozės kryptimi. Šie pokyčiai yra
grįžtami.
Antialerginis (antihistamininis) poveikis pasiekiamas ultragarso veikimo srityje surišant
perteklinį histamino kiekį kraujo baltymais ir jo suskaidymu fermentu - histaminase.
Priešuždegiminis poveikis atsiranda dėl fagocitarinės leukocitų reakcijos padidėjimo,
nespecifinio imunologinio organizmo reaktyvumo mechanizmų aktyvinimo.
Depolimerizacijos poveikis jungiamajam audiniui. Ultragarso veikimo rezultate
suminkštėja surandėjęs audinys, didėja jo elastingumas, apsaugo nuo sąaugų susidarymo. Šis
ultragarso veiksmas yra terapinio panaudojimo pagrindas, esant sąaugoms ir randėjimo procesams,
kontraktūroms.
Analgetinis poveikisatsiranda veikiant ultragarsui dėl nervinių struktūrų įaudrinimo
normalizavimo (redukcijos), periferinių receptorių jautrumo sumažinimo, spazmolitinio veikimo.
Trofinis ir atstatomasis-regeneracinis poveikis (audinių mitybos pagerinimas ir gijimo
procesų juose pagreitinimas). Pasiekiama gerinant kapiliarų prisipildymą krauju, aktyvuojant
kraujotaką ir mikrocirkuliaciją audiniuose, stiprina limfos apytaką. Norėdami paskatinti odos
defektų (žaizdos, opos) gijimą, naudojam mažo intensyvumo ultragarsą. Kelias dienas prieš
planuojamas chirurgines intervencijas ultragarso panaudojimas pagerina rezultatus, pagreitina
atsistatymo procesą ir odos defektų gijimą, sumažina galimų komplikacijų vystymąsi.
Ultrasonoforezė (sonoforezė). Veikiant ultragarsui sustiprinamas odos, kraujagyslių,
ląstelinių membranų pralaidumas, padidėja vaistinių, gydomųjų preparatų skvarba į odą per
tarpląstelinę erdvę ir odos liaukų išvedamuosius latakus.
Ultragarsas taip pat turi teigiamą poveikį periferinei nervų sistemai, nervų ir raumenų
struktūrai, raumenų būklei. Todėl jį sėkmingai naudoja kaulų ligoms ir traumoms, minkštųjų
audinių, periferinių nervų ligoms gydyti. Ultragarsas veikia centrinės nervų sistemos, endokrininės
sistemos ir vidaus organų funkcinę būklę.
Tačiau turėtų būti suprantama, kad ultragarso poveikis žmogaus organizmui negali būti
vienareikšmiškai vadinamas "naudingu" faktoriumi. Galima įsivaizduoti tiesioginę analogiją su
kitais fiziniais veiksniais, kaip antai temperatūros poveikio: poveikis vandeniu temperatūros iki 30 °
C turės vieną poveikį organizmui, o 100 ° C temperatūros - tai visai kas kita. Taip pat su ultragarsu
– gali būti atliekamas ląstelių mikromasažas, o galima jas sunaikinti, viskas priklauso nuo jo
ultragarso savybių, poveikio metodikų, todėl atlikti gydomąjį ir/ar kosmetinę ultragarso procedūrą
gali tik kvalifikuotas specialistas.

Indikacijos
Veidas:
 vystanti, suglebusi, atrofiška oda;
 raukšlės;
 seborėja;
  spuogai;
 teleangektazijos (kuperozė);
 randai;
 „dvigubas smakras“;
 nelygi oda;
 dėmės;
 patinimai;
 pasikeitės veido mimikos raumenyno tonusas;
 fibroziniai dariniai po operacijų.
Kūnas:
 celiulitas;
 randai;
 strijos;
 uždegiminiai infiltratai;
 fibroziniai dariniai;
 sumažėjęs kūno odos turgoras ir elastingumas.
Odos reabilitacija po operacijų ir kitų procedūrų (veidas ir kūnas):
 po depiliacijos;
 po dermabrazijos;
 po chirurginių intervencijų;
 potrauminiai infiltratai;
 mėlynės (hematomos).
Kontraindikacijos
Bendros:
 piktybiniai ir gerybiniai navikai;
 plaučių, širdies, inkstų, kepenų nepakankamumas;
 kraujavimas ir polinkis kraujuoti;
 sisteminės kraujo ligos;
 bet kokios lokalizacijos tuberkuliozė;
 prieširdžių virpėjimas, krūtinės angina;
 II – III laipsnio hipertenzija;
 ūmios infekcinės ligos;
 staigus organizmo išsekimas;
 sunkių formų neurozės, isterijos;
 sunkus vegeto-endokrininių funkcijų sutrikimai;
 nėštumas;
 endokrinopatijos;
 individualus ultragarso netoleravimas.
Vietinės kontraindikacijos (poveikio zonoje):
 kraujavimas iš nosies;
 ūmios pūlingos arba uždegiminės odos ligos poveikio vietoje;
 šlapuojantys odos susirgimai;
 ūminis sinusitas;
 mimikos raumenų kontraktūros;
 atšokusi tinklainė, glaukoma, stipri trumparegystė, akių hipotenzija (veikiant akių vokų
zonoje);
 „auksiniai siūlai“ ir kiti implantai;
  tromboflebitas;
 akmenligė (kai veikiame apatinę nugaros dalį);
 tulžies akmenligė (kai veikiame pilvo srityje);
 apgamai.
Dėl galimų nepageidaujamų reakcijų nerekomenduojama ultragarso masažo daryti širdies,
endokrininių liaukų, smegenų, sunkių kraujotakos sutrikimų ir pažeisto jautrumo srityse. Kai
ultragarsu veikiame krūties zonoje, neliečiam spenelių ir areolių.

Ultragarso masažas
Ultragarso terapija – įvairių susirgimų gydymo fizioterapinis metodas, paremtas teigiamu
ultragarso poveikiu. Medicinoje ultragarsas taikomas įvairiems susirgimams gydyti - nervų,
sąnarių, akių, vidaus organų.
Kosmetologijoje ultragarso terapija paprastai vadinama ultragarso masažu (UG masažas,
mikromasažas). Taikomas tiek kūno tiek veido kosmetologijoje.Veikimo mechanizmas
Atliekant ultragarso masažo naudojamas intensyvumas mažesnis nei 0,1-1,2 W/ сm2 – esant
tokiam poveikiui, pagreitėja cheminės ir biologinės reakcijos audiniuose, stiprėja kraujo apytaką, ir
pan.
Esant santykinai aukštam ultragarso intensyvumui (0,8-0,9 W/ сm2) jau vyksta
mikroskopiniai ląstelinių struktūrų sunaikinimai, ir pasireiškia jo priešfibrozinis poveikis - veikiami
audiniai tampa labiau elastingi, keičiasi fibrozinio jungiamojo audinio struktūra. Atsižvelgiant į tai,
ultragarsinis masažas sėkmingai naudojamas vėlyvų stadijų celiulito gydymui.
Procedūros atlikimas
Ant švarios odos užtepamas ultragarso gelis ar kita kontaktinė medžiaga.
Gali būti naudojama kaip stabili metodika, taip ir labili, galimas metodikų kombinavimas į
vieną procedūrą. Dažniausiai naudojama labili metodika: ultragarso skleidiklis tvirtai
prispaudžiamas prie odos ir švelniai slystant, esant 1-2 cm per sekundę greičiui, judinamas poveikio
srityje.
Poveikis gali būti daromas nepertraukiamu ir impulso režimais, impulso režimas
naudojamas dažniau, nes jo poveikis yra švelnesnis.
Jokių nemalonių, tuo labiau skausmingų pojūčių dėl ultragarso poveikio neturėtų būti, gali
būti lengvas šilumos jausmas. Esant bet kokiam fiziniam diskomfortui procedūros metu, pacientas
turi informuoti procedūrą atliekantį specialistą: procedūra arba turi būti nutraukta arba pakeisti
ultragarso parametrai.