Ląstelių organelėse vyksta įvairūs biocheminiai procesai. Mitochondrijose vyksta ATP sintezė.

Lizosomų fermentai skaido makromolekules. Peroksisomose skaidomos įvairios nuodingosios

medžiagos ir vandenilio peroksidas. Grūdėtajame endoplazminiame tinkle vyksta membranų
baltymų sintezė. Lygiojo endoplazminio tinklo fermentai katalizuoja lipidų biosintezę, jame
detoksikuojamos nuodingosios medžiagos. Goldžio komplekse vyksta baltymų modifikavimas,
rūšiavimas ir paruošimas sekrecijai. Ribosomose vyksta baltymų biosintezė. Citozolyje
sintetinamos ir skaidomos tam tikros medžiagos.

Augalų ląstelės
Išorinėje augalų ląstelės pusėje plazminę membraną dengia sienelė (1.5 pav.). Didžiąją jos dalį
sudaro polisacharido celiuliozės gijos. Sienelė palaiko ląstelės formą, neleidžia jai suirti patekus
į nepalankias sąlygas. Augalų ląstelė turi visas gyvūnų ląstelei būdingas struktūras, taip pat
chloroplastus, kurie vykdo fotosintezę. Augalų ląstelėje matoma jos sulčių pripildyta centrinė
vakuolė. Ją gaubia membrana, kuri vadinama tonoplastu. Ląstelių sienelėse yra plazmodezmų.
Susidariusiu kanalu medžiagos iš vienos ląstelės gali patekti į kitą.

Ląstelių organelės
Branduolys
Branduolys yra ląstelės centre. Daugumos ląstelių branduolys – didelė organelė. Ji užima apie
10 – 20 % ląstelės tūrio. Branduolio turinį gaubia branduolio apvalkalas. Jis sudarytas iš dviejų
membranų. Išorinė branduolio apvalkalo membrana pereina į endoplazminio tinklo membraną.
Išorinė ir vidinė membranos sudaro branduolio poras. Pro jas baltymai, nukleorūgštys ir kitos
medžiagos atnešamos į branduolį ir pašalinamos iš jo. (1.6 pav.).
 Branduolyje yra nukleoplazma, turinti chromatino. Chromatinas sudarytas iš DNR ir
teigiamąjį krūvį turinčių baltymų, vadinamų histonais. Ląstelei dalijantis, chromatinas
kondensuojasi ir susidaro chromosomos. Nukleoplazmoje taip pat yra ištirpusių baltymų, jonų.
Branduolio užplidas – tai filamentinių baltymų tinklas. Užpildas sudarytas iš dviejų dalių.
Tarpiniai filamentai sudaro tinklinę struktūrą ir yra prigludę prie vidinės branduolio membranos.
Kiti baltymai užpildo branduolio vidų, prie jų prisijungę chromatinas ir branduolėlis.
Branduolyje vyksta DNR ir RNR biosintezė, genetinė medžiaga padvigubėja, sintetinamos
iRNR, Rrnr Trnr.
Branduolio nuotraukose gerai matomas branduolėlis. Jo negaubia membrana. Branduolėlyje
kaupiasi ribosominės RNR, kurios susijungia su baltymais ir sudaro ribosomas. Baltymai
sintetinami citozolyje ir pernešami į branduolį. Susidarę ribosomų subvienetai išnešami iš
branduolio į citozolį, kur vyksta baltymų biosintezė.

Endoplazminis tinklas
Tai tinklas membranų struktūrų, kurios sudaro plokščius, tirpalu užpildytus vamzdelius ar
maišelius, vadinamus cisternomis. Endoplazminio tinklo membrana yra susijungusi su
branduolio išorine membrana. Vidinis endoplazminio tinklo turinys vadinamas užpildu.
Endoplazminis tinklas yra dvieju tipų – grūdėtas ir lygusis. (1.7 pav., 1.8 pav.).
Endoplazminiam tinklui grūdėtumo suteikia prie membranos prisijungusios ribosomos. Prie
lygiojo endoplazminio tinklo ribosomos neprisijungia.
Grūdėtajame endoplazminiame tinkle sintetinami baltymai, kurie įterpiami į endoplazminio
tinklo, Goldžio komplekso, lizosomų ar plazminę membraną arba sekretuojami iš ląstelės.
Grūdėtajame endoplazminiame tinkle prie baltymų prijungiami angliavandeniai. Nuo
endoplazminio tinklo atsiskiria pernašos pūslelės, kuriose yra susintetintų baltymų. Jie pernešami
į Goldžio kompleksą.
Lygusis endoplazminis tinklas yra lipidų sintezės vieta. Čia sintetinamos membranų
sudedamosios dalys fosfolipidai, iš cholesterolio sintetinami streroidiniai hormonai.
Labai svarbi kepenų lygiojo endoplazminio tinklo funkcija – padaryti nekenksmingas į
organizmą patekusias nuodingąsias medžiagas. Kepenyse toksiškos hidrofobinės medžiagos
paverčiamos hidrofilinėmis ir pašalinamos iš organizmo. Kepenų lygiajame endoplazminiame
tinkle skaidomas alkoholis. Lygusis endoplazminis tinklas yra Ca 2+ jonų saugykla. Šiems jonams
išėjus iš endoplazminio tinklo, susitraukia raumenys.

Goldžio komplekas
Goldžio kompleksas sudarytas iš plokščių, vienos membranos apgaubtų struktūrų, kurios
panašios į viena ant kitos sudėtas lėkšteles (1.9 pav.). Iš endoplazminio tinklo į Goldžio
kompleksą baltymai patenka membraninėse pūslelėse. Goldžio komplekse jie toliau
modifikuojami.
Fermentų peptidazių veikiami baltymai gali būti skaidomi. Pavyzdžiui,