Medicina (Kaunas) 2006; 42(7) 559

KLINIKINIAI TYRIMAI
Rūkymas ir antrojo tipo cukrinis diabetas
Lina Radzevičienė, Rytas Ostrauskas
Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos institutas

Raktažodžiai: rūkymas, antrojo tipo cukrinis diabetas, atvejo ir kontrolės tyrimas.

Santrauka. Darbo tikslas. Nustatyti ryšį tarp rūkymo ir antrojo tipo cukrinio diabeto rizikos.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Atvejo grupę sudarė 234 pacientai, kuriems pirmą kartą
diagnozuotas ir patvirtintas antrojo tipo cukrinis diabetas 2001 metais. Kiekvienam atvejui pagal
lytį ir amžių (±5 metai) parinkta kontrolinė grupė santykiu 1:2. Ją sudarė 468 tiriamieji, nesirgę
antrojo tipo cukriniu diabetu. Atlikta tiriamųjų anketinė apklausa. Į klausimyną įtraukti klausimai
apie asmens amžių, lytį, kūno masės indeksą, šeimos ligos istoriją, išsimokslinimą, mokymosi
metų skaičių, profesinę veiklą, mitybos įpročius, alkoholinių gėrimų vartojimą, rūkymą, fizinį
aktyvumą bei stresą. Duomenų analizei taikyta sąlyginė logistinė regresija. Apskaičiuoti šansų
santykiai, jų 95 proc. pasikliautinųjų intervalų ribos bei p reikšmė kitimui. Rezultatai pateikti
įvertinus cukrinio diabeto šeiminę anamnezę, kūno masės indeksą, suvalgomo maisto kiekį,
valgymo greitį, sūdyto ir riebaus maisto pomėgį, fizinį aktyvumą jaunystėje, rytinę mankštą,
mokymosi metų skaičių, stresą, susijusius su minėta liga vieno nepriklausomo kintamojo regresijos
modelyje ir alkoholinių gėrimų vartojimą, kuriuos, manoma, tikslinga įtraukti, kaip vieną iš
svarbių žalingų įpročių.
Rezultatai. Įvertinus galimus iškreipiančiuosius veiksnius, nustatyta statistiškai reikšmingas
ryšys tarp antrojo tipo cukrinio diabeto ir rūkymo. Susirgti antrojo tipo cukriniu diabetu didesnė
rizika buvo kasdien rūkiusiems (ŠS=2,25; 95 proc. PI 1,03–4,92), kurių rūkymo trukmė – 20–39
metai (ŠS=2,43; 95 proc. PI 1,14–5,20) lyginant su niekada nerūkiusiais. Reikšmingų ryšių tarp
rizikos susirgti antrojo tipo cukriniu diabetu ir surūkytų cigarečių skaičiaus per dieną, pakmečių
bei metimo rūkyti trukmės metais nenustatėme.
Išvada. Rūkymas yra reikšmingai susijęs su padidėjusia rizika susirgti antrojo tipo cukriniu
diabetu.

Įvadas mažas fizinis aktyvumas, netinkami mitybos įpročiai,

Cukrinis diabetas (CD) buvo ir yra viena iš aktualių rūkymas, gausus alkoholinių gėrimų vartojimas, nu-
XX a. antrosios pusės ir XXI a. visuomenės sveikatos tukimas ir kt. (3). Lietuvoje antrojo tipo CD serga apie
problemų. 2000 metais pasaulyje CD sirgo 171 4,5 proc. 35–65 m. gyventojų (4).
milijonas gyventojų. Prognozuojama, jog 2025 metais Tabako rūkymas (toliau – rūkymas) priskiriamas
sirgs apie 300 milijonų gyventojų (2), 2030 – sergan- pačių žalingiausių rizikos veiksnių, sukeliančių širdies
čiųjų skaičius sieks net 366 milijonus (3). Apie 10 proc. ir kraujagyslių patologiją bei sergamumą lėtinėmis nein-
sergančiųjų nustatomas pirmojo tipo CD, o 90 proc. – fekcinėmis ligomis, kategorijai (5). Paskaičiuota, jog
antrojo tipo (3). Antrojo tipo CD yra greitai plintanti nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta maždaug kas
lėtinė neinfekcinė metabolinė liga, įgaunanti epide- ketvirtas vidutinio amžiaus rūkalius (6). Nuo lėtinių
mijos pobūdį (3). neinfekcinių ligų vyrų miršta daugiau nei moterų, nors
Antrojo tipo CD labiausiai paplitęs ekonomiškai pastaraisiais metais pastebėtos moterų mirtingumo di-
išsivysčiusiose šalyse, ypač tose, kurių ekonomika dėjimo tendencijos (6). Prognozuojama, jog, rūkymui
pastaraisiais metais sparčiai išaugo, nes vystantis plintant tokiu tempu, 2020 metais nuo šio įpročio su-
technikai ir kintant gyvenimo būdui, atsiranda vis keltų ligų mirs 10 mln. žmonių per metus (6). Šio darbo
daugiau šią ligą skatinančių veiksnių, kaip amžius, tikslas – įvertinti antrojo tipo CD rizikos ir rūkymo ryšį.
Adresas susirašinėti: L. Radzevičienė, KMU Endokrinologijos institutas, Eivenių 2, 50009 Kaunas
El. paštas: lina_radzeviciene@yahoo.com
560 Lina Radzevičienė, Rytas Ostrauskas
Tirtųjų kontingentas ir tyrimo metodai
Antrojo tipo CD atvejo ir kontrolės tyrimas atliktas
Kauno Dainavos poliklinikoje. Atvejo grupę sudarė
234 sergantieji antrojo tipo CD – tai 35–86 metų žmo-
nės (amžiaus vidurkis – 64,09±7,85 metų), kuriems,
vadovaujantis Pasaulinės sveikatos organizacijos kri-
terijais, 2001 m. pirmą kartą diagnozuotas ir patvir-
tintas antrojo tipo CD, atitinkantis 10-osios Tarptau-
tinės ligų klasifikacijos kodą E11.0-E11.9 (7). Kiek-
vienam atvejui pagal lytį ir amžių (±5 metai) parinkta
kontrolinė grupė. Tai 468 tiriamieji, nesirgę CD ir
kuriems nerasta atsitiktinės hiperglikemijos bei gliu-
kozės toleravimo sutrikimų, apsilankę Kauno Daina-
vos poliklinikoje. Atvejo ir kontrolinės grupės tiria-
mųjų santykis 1:2.
Tiriamųjų apklausai naudota speciali standartinė
anketa, sudaryta Endokrinologijos institute. Buvo
įtraukti klausimai apie asmenį, jo išsimokslinimą,
mokymosi metų skaičių, profesinę veiklą, šeiminę
padėtį, vaikų skaičių, socialinius veiksnius, gyvena-
mąją aplinką, asmens ir šeimos ligos istoriją, gyven-
seną (alkoholinių gėrimų vartojimą, rūkymą, fizinį
aktyvumą, mitybą).
Išmatavome ūgį, svorį ir liemens bei klubų apimtį.
Kūno masės indeksą (KMI) apskaičiavome pagal for-
mulę: svoris (kg) padalytas iš ūgio kvadratu (m2) (8).
Siekiant įvertinti kontrolinės grupės tiriamųjų tin-
kamumą, visiems grupės tiriamiesiems atliktas gliu-
kozės toleravimo mėginys.
Ieškant sąsajų tarp CD rizikos ir rūkymo, vertinti
rūkymo įpročiai, rūkymo trukmė, surūkytų cigarečių
skaičius per dieną, pakmečiai (t. y. suminis rūkymo
intensyvumo rodiklis, kurį apskaičiavome surūkytų
cigarečių skaičių per dieną padaliję iš 20 ir padauginę
iš rūkymo trukmės (metais) (9)) bei metimo rūkyti
trukmė.
Rūkančiu laikytas asmuo, kuris per dieną surūko
bent vieną cigaretę. Rūkymo charakteristikos vertintos
pagal: įprotį rūkyti (niekada nerūkė; metė rūkyti; ret-
karčiais rūko; kasdien rūko); rūkymo trukmę (metais)
(niekada nerūkė; rūkė £19 metų; 20–39 metus; ³40
metų); surūkytų cigarečių skaičių per dieną (niekada
nerūkė; 1–9 cigaretės; ³10 cigarečių); metusiųjų rūkyti
nerūkymo trukmę (metais) (niekada nerūkė; neberūko
£19 metų; nerūko ³20 metų). Pakmečius suskirstėme
į šias grupes: niekada nerūkė; £14 pakmečių; ³15
pakmečių.
Duomenų analizei taikyta sąlyginė logistinė regre-
sija, kur priklausomas kintamasis buvo CD diagnozė
(taip/ne), o nepriklausomi kintamieji – rūkymas ir kiti
veiksniai. Vieno nepriklausomo kintamojo sąlyginė
logistinė regresija taikyta siekiant nustatyti kinta-
muosius, kurie turėjo reikšmingą ryšį su CD rizika.
Taip pat sudaryti kelių nepriklausomų kintamųjų lo-
gistinės regresijos modeliai (trys). Į pirmąjį modelį
įtrauktas rūkymas ir kiti veiksniai, galėję turėti įtakos
ligos išsivystymui (šeiminė CD anamnezė ir KMI); į
antrąjį – be minėtų veiksnių atrinkti visi kintamieji,
kurie vieno nepriklausomo kintamojo sąlyginėje
logistinėje regresijoje buvo statistiškai reikšmingai
susiję su minėta liga, t. y. valgymo greitis ir suvalgomo
maisto kiekis, sūdyto ir riebaus maisto pomėgis, fizinis
aktyvumas jaunystėje, rytinė mankšta ir alkoholinių
gėrimų vartojimas, kurį nusprendėme įtraukti, kaip
vieną iš lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių. Į
galutinį – trečiąjį modelį papildomai įtraukta moky-
mosi metų skaičius ir stresas. Apskaičiuoti reliatyvios
CD rizikos nuo įvairių veiksnių poveikio rodikliai, t.
y. šansų santykiai (ŠS) ir jų 95 proc. pasikliautinųjų
intervalų (PI) ribos. Vertinant dozės-atsako ryšį,
apskaičiuota p reikšmė kitimui. Skirtumas tarp kin-
tamųjų dažnumo laikytas reikšmingu, kai p<0,05.
Šeiminę CD anamnezę vertinome teigiamai, jei
nors vienas šeimos narys sirgo šia liga.
KMI vertintas: £24,99 normali kūno masė; 25–
29,99 – antsvoris; ³30 – nutukimas.
Mitybos įpročiai vertinti pagal:
· suvalgomo maisto kiekį: mažiau suvalgo palyginus
su kitais; tiek pat suvalgo palyginus su kitais; dau-
giau suvalgo palyginus su kitais;
· valgymo greitį: valgo ilgiau palyginus su kitais;
valgo tiek pat laiko kaip kiti; valgo trumpiau paly-
ginus su kitais;
· sūdyto maisto pomėgį: nemėgsta; nelabai mėgsta;
mėgsta, labai mėgsta;
· riebaus maisto pomėgį: nemėgsta; nelabai mėgsta;
mėgsta, labai mėgsta.
Alkoholinių gėrimų vartojimas: teigia, kad niekada
nevartojo; neigia vartojimą tyrimo laikotarpiu; vartoja.
Fizinis aktyvumas vertintas atsižvelgus į aktyvumą
jaunystėje bei subjektyvųjį aktyvumą apklausos metu.
Jis skirstytas į mažą fizinį aktyvumą (skaitymą, tele-
vizijos laidų žiūrėjimą, pasivaikščiojimą); vidutinį
(lengvą bėgiojimą, važiavimą dviračiu, darbą sode,
darže ne mažiau kaip keturias valandas per savaitę);
didelį (sunkias treniruotes, sportines varžybas, sunkų
fizinį darbą).
Rytinė mankšta tyrimo metu: nesimankština; ret-
karčiais mankštinasi; reguliariai mankštinasi.
Profesinė veikla vertinta pagal Lietuvos profesijų
klasifikatorių (10). Išskirta (aukščiausia ir vidurinė
aukštojo išsimokslinimo grupė; kvalifikuoto ne rankų
darbo grupė; kvalifikuoto rankų darbo arba mažiau
kvalifikuoto ne rankų darbo grupė; nekvalifikuoto
Medicina (Kaunas) 2006; 42(7)
 Rūkymas ir antrojo tipo cukrinis diabetas 561

rankų darbo arba nekvalifikuoto ne rankų darbo grupė;
nedirbantys (bedarbiai, invalidai, pensininkai).
Mokymosi metų trukmė: £10 metų; 11–12 metų;
³13 metų.
Stresas vertintas: neigia patyrę stresą; patyrė stresą.
Duomenų analizei naudota statistinė programa
„STATA 7“. Kai p<0,05, rezultatą vertinome kaip
reikšmingą.
Rezultatai
Tiriamųjų kontingento charakteristika pateikiama
pirmoje lentelėje.
Atlikus vieno nepriklausomo kintamojo logistinę
regresiją, nustatyta, kad rūkymas (rūkymo įpročiai,
rūkymo trukmė, surūkytų cigarečių skaičius per dieną,
suminį rūkymo intensyvumo rodiklis (pakmečiai)) sta-
tistiškai reikšmingai didino antrojo tipo CD riziką.
Rūkiusiems kasdien rizika susirgti antrojo tipo CD
padidėjo 2,29 karto lyginant su nerūkiusiais (ŠS=2,29;
95 proc. PI 1,26–4,16). Taip pat nustatytas reikš-
mingas dozės-atsako ryšys tarp CD rizikos ir rūkymo
įpročių (p=0,003).
Rūkiusiems 20–39 metus rizika susirgti CD padi-
dėjo beveik du kartus (ŠS=1,98; 95 proc. PI 1,09–
3,57), o rūkiusiems 40 metų ir ilgiau – 3,24 karto
(ŠS=3,24; 95 proc. PI 1,69–6,19) lyginant juos su ne-
rūkiusiais. Nustatytas reikšmingas dozės-atsako ryšys
tarp ligos prasidėjimo ir rūkymo trukmės (p<0,001).

1 lentelė. Tirtųjų kontingento charakteristika

Atvejo Kontrolinė
Rodiklis grupė grupė p reikšmė
n (proc.) n (proc.)
Lytis
vyrai 66 (28,21) 132 (28,21)
moterys 168 (71,79) 336 (71,79)
Amžiaus grupės, metai
£44 12 (5,13) 22 (4,70)
45–54 21 (8,97) 44 (9,40)
55–64 90 (38,46) 178 (38,03)
65–74 73 (31,20) 150 (32,05)
³75 38 (16,24) 74 (15,81)
Mokymosi metų trukmė
£10 metų 115 (49,15) 157 (33,55)
11–12 metų 66 (28,20) 189 (40,38)
³13 metų 53 (22,65) 122 (26,07) <0,0001
Profesinė veikla
aukščiausia ir vidurinė aukštojo išsimokslinimo grupė 16 (6,84) 46 (9,83)
kvalifikuoto ne rankų darbo grupė 9 (3,85) 16 (3,42)
kvalifikuoto rankų darbo arba mažiau kvalifikuoto 12 (5,13) 31 (6,62)
ne rankų darbo grupė
nekvalifikuoto rankų darbo arba nekvalifikuoto 7 (2,99) 28 (5,98)
ne rankų darbo grupė
nedirbantys (bedarbiai, invalidai, pensininkai) 190 (81,20) 347 (74,15) 0,196
Šeiminė padėtis
vedę 137 (58,55) 296(63,25)
išsiskyrę 16 (6,84) 40 (8,55)
viengungiai 13 (5,56) 25 (5,34)
našliai 68 (29,06) 107 (22,86) 0,315
Šeiminė ligos anamnezė
tėvai nesirgę cukriniu diabetu 166 (70,94) 422 (90,17)
tėvai sirgę cukriniu diabetu 68 (29,06) 46 (9,83) <0,0001
Kūno masės indeksas (kg/m ) 2

£24,99 21 (8,97) 124 (26,50)

25–29,99 57 (24,36) 185 (39,53)
³30 156 (66,67) 159 (33,97) <0,0001

Medicina (Kaunas) 2006; 42(7)

562 Lina Radzevičienė, Rytas Ostrauskas
Per dieną surūkytų cigarečių skaičius turėjo įtakos
antrojo tipo CD pasireiškimui. Rizika susirgti šia liga
padidėjo 2,8 karto surūkantiems 10 cigarečių per dieną
ir daugiau (ŠS=2,80; 95 proc. PI 1,63–4,80) lyginant
juos su nerūkiusiais. Nustatytas dozės-atsako ryšys
tarp CD rizikos ir per dieną surūkytų cigarečių skai-
čiaus (p<0,001).
Nustatytas priklausomumas tarp rizikos susirgti
antrojo tipo CD ir suminio rūkymo intensyvumo rodik-
lio (pakmečių). Rūkiusiems daugiau kaip 15 pakmečių
rizika susirgti CD padidėjo 2,4 karto (ŠS=2,40; 95
proc. PI 1,36–4,23). Nustatytas reikšmingas dozės-
atsako ryšys tarp antrojo tipo CD rizikos ir minėto
rodiklio (p<0,001).
Laikas, prieš kurį tiriamieji metė rūkyti, turėjo įta-
kos CD rizikai. Pacientams, kurių nerūkymo trukmė
19 metų ir mažiau, buvo beveik tris kartus didesnė
rizika susirgti antrojo tipo CD nei niekada nerūkiu-
siems (ŠS=2,96; 95 proc. PI 1,20–7,33).
Šeiminė CD anamnezė, KMI, suvalgomo maisto
kiekis, valgymo greitis, sūdyto ir riebaus maisto po-
mėgis, fizinis aktyvumas jaunystėje, rytinė mankšta
tyrimo metu, mokymosi metų trukmė, stresas taip pat
buvo reikšmingai susiję su rizika susirgti šia liga.
Pastebėta, nors statistiškai nereikšminga alkoholio
įtaka antrojo tipo CD rizikos didėjimui. Todėl, atlie-
kant daugiaveiksnę logistinę regresiją, visi minėti
veiksniai įtraukti į regresijos lygtį.
Daugiaveiksnės logistinės regresijos duomenys,
rodantys ryšį tarp CD ir rūkymo, pateikiami antroje
lentelėje.
Į galutinę daugiaveiksnės logistinės regresijos
lygtį, įtraukus šeiminę CD anamnezę, KMI, valgymo
greitį, suvalgomo maisto kiekį, sūdyto ir riebaus mais-
to pomėgį, fizinį aktyvumą jaunystėje, rytinę mankštą,
alkoholinių gėrimų vartojimą, mokymosi metų trukmę
ir stresą – rūkymo įpročių, rūkymo trukmės ryšiai
nežymiai pakito, tačiau išliko reikšmingi. Nenumatyta
ryšio tarp surūkytų cigarečių skaičiaus per dieną, pak-
mečių bei laiko, prieš kurį metė rūkyti ir rizikos susirgti
antrojo tipo CD. Nustatyta, kad visiems, kasdien rū-
kiusiems, rizika susirgti antrojo tipo CD padidėjo 2,25
karto lyginant su nerūkiusiais. Rūkiusiems 20–39 me-
tus šios ligos rizika padidėjo 2,43 karto. Dozės-atsako
ryšys tarp antrojo tipo CD rizikos ir rūkymo įpročių
(p=0,047) bei rūkymo trukmės (p=0,014) taip pat buvo
reikšmingas.
Rezultatų aptarimas
Sergantieji antrojo tipo CD kelis kartus dažniau
patiria pavojingus širdies ir kraujagyslių sistemos
sutrikimus – miokardo infarktą, insultą ir kt. (5). Per
pastarąjį dešimtmetį pateikta naujų duomenų apie
neigiamą kai kurių aplinkos veiksnių įtaką gliukozės
apykaitai. Tokiems neigiamiems aplinkos veiksniams
priskiriamas ir rūkymas. Tą įrodo keli didelės imties
prospektyvieji tyrimai (11–14). Rūkymas didina bio-
cheminių rizikos veiksnių, pvz., fibrinogeno ir trigli-
ceridų kiekius ir mažina didelio tankio lipoproteinų
cholesterolį. Nustatyta, kad rūkymas taip pat skatina
simpatinę nervų sistemą ir didina katecholaminų kiekį.
Katecholaminai, kaip ir kiti insulino poveikį slopi-
nantys hormonai, stipriai slopina insulino veikimą ir
in vivo skatina jautrumą insulinui. Tai atsitinka dėl
padidėjusio ciklinio adenozino monofosfato (3'-5'-ade-
nozinmonofosfato), kuris slopina insulino veikimą.
Rūkaliams padidėja kortizolio ir augimo hormono
sekrecija. Šie hormonai mažina žmogaus jautrumą in-
sulinui. Parūkius, jo organizme randama daugiau lais-
vųjų riebalų rūgščių ir glicerolio. Tai rodo lipolizės
procesų riebaliniame audinyje suaktyvėjimą. Rūkymo
sukelti hormoniniai ir metaboliniai sutrikimai, įskai-
tant ir gliukozės tolerancijos sutrikimą, siejami su
jautrumo insulinui sindromo atsiradimu (15).
Rūkantiems vyrams ir moterims didėja rizika su-
sirgti antrojo tipo CD ŠS svyruoja nuo 1,74–2,69 (11,
14, 16). Šio tyrimo duomenys rodo, kad CD rizika
ypač reikšminga kasdieną rūkiusiems asmenims.
Ieškant ryšių tarp CD ir tabako rūkymo, vertinamas
rūkymo intensyvumas bei surūkytų cigarečių skaičius
per dieną.
Suomių prospektyvusis tyrimas rodo, kad vyrams
ir moterims, surūkantiems mažiau kaip 20 cigarečių
per dieną, cukrinio diabeto rizika reikšmingai didėja –
ŠS=1,22 (95 proc. PI 1,04–1,43) ir ŠS=1,46 (95 proc.
PI 1,21–1,76), atitinkamai, o surūkantiems daugiau
kaip 20 cigarečių per dieną ŠS=1,57 (95 proc. PI 1,34–
1,84) ir ŠS=1,87 (95 proc. PI 1,36–2,59), atitinkamai
lyginant su nerūkiusiais (13). Japonijoje atlikto pro-
spektyviojo kohortinio tyrimo duomenimis, vyrams,
surūkantiems 21–30 cigarečių per dieną, santykinė
rizika (SR) susirgti antrojo tipo CD reikšmingai didėja
(SR=2,56; 95 proc. PI 1,32–4,95) lyginant su ne-
rūkiusiais (17). Anglijoje atlikto prospektyviojo ty-
rimo duomenimis, surūkantiems 1–19 cigarečių per
dieną ir 20 ir daugiau cigarečių per dieną CD san-
tykinė rizika reikšmingai didėjo (SR=1,79; 95 proc.
PI 1,20–2,68 ir SR=1,71; 95 proc. PI 1,19–2,45, ati-
tinkamai) (14). JAV Gydytojų sveikatos tyrimo duo-
menimis, vyrams, surūkantiems mažiau kaip 20 ci-
garečių per dieną, santykinė rizika susirgti antrojo tipo
CD buvo 1,4 (95 proc. PI 1,0–2,0) lyginant su niekada
nerūkiusiais, o surūkantiems 20 cigarečių per dieną ir
daugiau padidėja iki 2,1 (95 proc. PI 1,7–2,6) (18).
Medicina (Kaunas) 2006; 42(7)
 Rūkymas ir antrojo tipo cukrinis diabetas 563

2 lentelė. Antrojo tipo cukrinio diabeto priklausomumas nuo rūkymo

Ligonių grupė Kontrolinė grupė

Rodiklis Kategorijos ŠS (95proc. PI)
n proc. n proc. p kitimui
Rūkymo įpročiai niekada nerūkė 154 65,81 354 75,64 1,00
metė rūkyti 42 17,95 64 13,68 1,46 (0,74–2,87)
retkarčiais rūko 8 3,42 11 2,35 1,81 (0,51–6,38)
kasdien rūko 30 12,82 39 8,33 2,25 (1,03–4,92)
p=0,047
Rūkymo trukmė niekada nerūkė 154 65,81 354 75,64 1,00
(metais) £19 22 9,40 46 9,83 0,89 (0,40–1,98)
20–39 31 13,25 45 9,62 2,43 (1,14–5,20)
³40 27 11,54 23 4,91 2,21 (0,95–5,13)
p=0,014
Cigarečių skaičius niekada nerūkė 154 65,81 354 75,64 1,00
per dieną £9 22 9,40 41 8,76 1,64 (0,81–3,33)
³10 58 24,79 73 15,60 1,82 (0,90–3,68)
p=0,065
Suminis rūkymo niekada nerūkė 154 65,81 354 75,64 1,00
intensyvumo £14 42 17,95 65 13,98 1,66 (0,87–3,16)
rodiklis (pakmečiai) ³15 38 16,24 49 10,47 1,85 (0,89–3,85)
p=0,067
Laikas, prieš kurį niekada nerūkė 154 78,57 354 84,69 1,00
metė rūkyti £19 12 6,12 14 3,35 3,00 (0,89–10,16)
(metais) ³20 30 15,31 50 11,96 1,20 (0,50–2,85)
p=0,462

Pastabos: n – absoliutusis skaičius; ŠŠ – šansų santykis; 95 proc. PI – 95 proc. Poisono pasikliautinasis

intervalas; ŠS – šansų santykis įvertinus cukrinio diabeto šeiminę anamnezę, kūno masės indeksą, valgymo
greitį ir suvalgomo maisto kiekį palyginus su kitais, sūdyto ir riebaus maisto pomėgį, fizinį aktyvumą jaunystėje,
rytinę mankštą, alkoholinių gėrimų vartojimą, mokymosi metų trukmę ir stresą.

JAV atlikto atvejo ir kontrolės tyrimo duomenimis,
vyrams, surūkantiems 25 ir daugiau cigarečių per
dieną, santykinė rizika susirgti antrojo tipo CD buvo
1,94 (95 proc. PI 1,25–3,03) (12). Moterims, surū-
kančioms 25 ir daugiau cigarečių per dieną, ligos san-
tykinė rizika reikšmingai didėjo – SR=1,42 lyginant
jas su nerūkiusiomis (11). Šio tyrimo metu pastebė-
jome tendenciją, tačiau neradome statistiškai reikš-
mingų ryšių tarp surūkytų cigarečių skaičiaus per
dieną ir rizikos susirgti antrojo tipo CD.
Suminis rūkymo intensyvumas taip pat gali turėti
įtakos CD pasireiškimui. C. G. Foy ir kt. nustatė, kad,
esant normaliai gliukozės tolerancijai ir rūkant 20 ir
daugiau pakmečių, ŠS susirgti antrojo tipo CD buvo
5,66 (95 proc. PI 2,07–15,49) lyginant su nerūkiusiais
(19). Tačiau S. G. Waannamethee ir kt. statistiškai
reikšmingo priklausomumo tarp pakmečių ir CD rizi-
kos nenustatė (14). Mes taip pat jos nenustatėme.
Nustatant rūkymo įtaką CD pasireiškimui, svarbu
atsižvelgti ir į metimo rūkyti trukmę. Anglijoje atlikto
prospektyviojo tyrimo duomenimis, metusiems rūkyti
mažiau nei prieš penkerius metus išlieka reikšmingai
didesnė santykinė rizika susirgti CD (SR=1,89; 95
proc. PI 1,16–3,06) (14). JAV Gydytojų sveikatos ty-
rimo duomenimis, vyrams, metusiems rūkyti, lyginant
su niekada nerūkiusiais, santykinė rizika susirgti ant-
rojo tipo CD išlieka pakankamai didelė (SR=1,2; 95
proc. PI 1,0–1,4) (19). Šio tyrimo duomenimis, tokių
teiginių patvirtinti nepavyko.
Rūkalių kūno masė, palyginti su nerūkančiaisiais
esti mažesnė, tačiau jie turi didesnę riebalų sankaupą
pilvo srityje. Pradėjus rūkyti, kartais kūno masė suma-

Medicina (Kaunas) 2006; 42(7)

564 Lina Radzevičienė, Rytas Ostrauskas

žėja, padidėja abdominalinis (pilvinis) riebalų kiekis rojo tipo CD (23).

ir didėja liemens ir klubų indeksas. Liemens ir klubų
indeksas yra susijęs su medžiagų apykaitos rodikliais
ir su insulino bei gliukozės apykaita (20, 21).
Sergantiesiems pirmojo ir antrojo tipo CD rūkymas
padidina smulkiųjų ir stambiųjų kraujagyslių pažei-
dimo riziką ir lėtinių komplikacijų, kaip diabetinė neu-
ropatija, diabetinė nefropatija ir retinopatija atsiradimą
(22). Suomijos ir Paryžiaus prospektyviaisiais daugy-
binių rizikos veiksnių poveikio tyrimais įrodyta, kad
rūkymas yra reikšmingas rizikos veiksnys, sąlygojan-
tis mirtį nuo išeminės širdies ligos sergantiesiems ant-
Rūkymas neigiamai veikia įvairias medžiagų apy-
kaitos grandis, pablogina sveikatą ir didina lėtinių ligų
riziką. Dėl rūkymo nukenčia gyvenimo kokybė ir
trumpėja gyvenimo trukmė. Nustojus rūkyti, pagerėja
medžiagų apykaitos rodikliai, sumažėja CD rizika.
Tikėtina, kad efektyvi rūkymo profilaktika sumažintų
sergamumą antrojo tipo CD.
Išvada
Rūkymas yra reikšmingai susijęs su didesne rizika
susirgti antrojo tipo CD.

Smoking and type 2 diabetes mellitus

Lina Radzevičienė, Rytas Ostrauskas

Institute of Endocrinology, Kaunas University of Medicine, Lithuania

Key words: smoking, type 2 diabetes mellitus, a case-control study.

Summary. The aim of the study was to determine the association between smoking and the risk of type
2 diabetes mellitus.
Material and methods. A case-control study included 234 cases with newly confirmed diagnose of type 2
diabetes mellitus and 468 controls who were free of the disease in 2001. Cases and controls were matched by
gender and age (±5 years). Information on age, gender, body mass index, family history on diabetes, education
level, years of total education, occupation status, nutrition habits, alcohol consumption, cigarette smoking,
physical activity, and stress was collected using questionnaire. Conditional logistic regression was used to
compute the odds ratios (OR), 95% confidence intervals (CI), and p for trend. The ORs were adjusted for
potential confounders such as family history on diabetes, body mass index, speed of eating, portion of food,
using of salty and fatty food, physical activity early in life, exercise, years of total education, and stress that
were related to type 2 diabetes mellitus in univariate regression model, and alcohol drinking that was associated
with the disease.
Results. After adjustment for possible confounders, increased risk of type 2 diabetes mellitus was determined
for current smokers (OR=2.25; 95% CI 1.03–4.92), who have smoked for 20–39 years (OR=2.43; 95% CI
1.14–5.20), as compared with never-smokers. There were no statistically significant associations between risk
of type 2 diabetes mellitus and number of cigarettes smoked a day, number of pack-years, and time after
quitting smoking.
Conclusions. Our data suggest that smoking is a significant risk factor of type 2 diabetes mellitus.

Correspondence to L. Radzevičienė, Institute of Endocrinology, Kaunas University of Medicine, Eivenių 2,

50009 Kaunas, Lithuania. E-mail: lina_radzeviciene@yahoo.com

Literatūra
1. Alberti KG, Zimmet PZ. Definition, diagnosis and classi-
fication of diabetes mellitus and its complications. Part 1:
diagnosis and classification of diabetes mellitus. Provisional
report of a WHO consultation. Diabet Med J Br Diabetic Assoc
1998;15:539-53.
2. King H, Aubert RE, Herman WH. Global burden of diabetes,
1995–2025: prevalence, numerical estimates and projections.
Diabetes Care 1998;21:1414-31.
3. Wild S, Roglic G, Green A, Sicree R, King H. Global Pre-
valence of diabetes. Estimates for the year 2000 and pro-
jections for 2030. Diabetes Care 2004;27:1047-53.
4. Norkus A, Domarkienė S, Šulcaitė R, Lašienė J, Strigauskaitė
L. Angliavandenių apykaitos sutrikimų paplitimas vidutinio
amžiaus Kauno miesto gyventojams. (Prevalence of carbo-
hydrate disorders in Kaunas middle-age population.) Lietuvos
endokrinologija 2002;10(1,2):60-6.
5. Goštautas A, Perminas A. Rūkymo, stresogeninės elgsenos
(A tipo) bei šių rizikos veiksnių sąveikos įtaka susirgti mio-

Medicina (Kaunas) 2006; 42(7)

 Rūkymas ir antrojo tipo cukrinis diabetas
kardo infarktu ir mirti (25 metų stebėjimo duomenys). (Impact
of the relationship between smoking and stressogenic behavior
(type A behavior) and their cumulative effect on development
of myocardial infarction and mortality (25-year follow-up
data).) Medicina (Kaunas) 2004;40(3):265-71.
6. Report of the Scientific Committee on Tobacco and Health.
HMSO; 1998.
7. Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos problemų klasifikacija
(dešimtoji redakcija). TLK-10 duomenų bazė. (International
statistical classification of diseases and health problems (10th
ed.) TLK-10 database.) Available from: URL: http://www.
lsic.lt/tlk/
8. Garrow JS, Webster J. Quetelet’s index (W/H2) as a measure
of fatness. Int J Obesity 1985;9:147-53.
9. Prignot J. Quantification and chemical markers of tobacco
exposure. Eur J Resp 1987;130:705-12.
10. International Standard Classification of Occupations. ISCO-
88. Geneva: International Labour Office; 1990.
11. Rimm EB, Manson JE, Stampfer MJ, Colditz GA, Willett WC,
Rosner B, et al. Cigarette smoking and the risk of diabetes in
women. Am J Pub Health 1993;83:211-4.
12. Rimm EB, Chan J, Stampfer MJ, Colditz GA, Willett WC.
Prospective study of cigarette smoking, alcohol use, and the
risk of diabetes in men. BMJ 1995;310:555-9.
13. Patja K, Juosilahti P, hu G, Valle T, Qiao Q, Tuomilehto J.
Effects of smoking, obesity and physical activity on the risk
of type 2 diabetes in middle-aged Finnish men and women. J
Intern Med 2005;258(4):356-62.
14. Wannamethee SG, Shaper AG, Perry IJ. Smoking as a modi-
fiable risk factor for type 2 diabetes in middle-aged men.
Diabetes Care 2001;24:1590-5.
Straipsnis gautas 2006 01 28, priimtas 2006 04 21
Received 28 January 2006, accepted 21 April 2006
Medicina (Kaunas) 2006; 42(7)
565
15. Magis D, Geronooz I, Scheen AJ. Smoking, insulin resistance
and type 2 diabetes. Rev Med Liege 2002;57(9):575-81.
16. Bener A, Zirie M, Al-Rikabi A. Genetics, obesity, and en-
vironmental risk factors associated with type 2 diabetes. Croat
Med J 2005;46(2):302-7.
17. Nakanishi N, Nakamura K, Matsuo Y, Suzuki K, Tatara K.
Cigarette smoking and risk for impaired fasting glucose and
type 2 diabetes in middle-aged Japanese men. Ann Intern Med
2000;133:183-91.
18. Manson JE, Ajani UA, Liu S, Nathan DM, Hennekens CH. A
prospective study of cigarette smoking and incidence of dia-
betes mellitus among US male physicians. Am J Med 2000;
109:538-42.
19. Foy CG, Bell RA, Farmer DF, Goff DJR, Wagenknecht LE.
Smoking and incidence of diabetes among U.S. adults: fin-
dings from the Insulin Resistance Atherosclerosis Study. Dia-
betes Care 2005;28:2501-7.
20. McCulloch P, Lee S, Higgins R, McCall K, Schade DS. Effect
of smoking on hemoglobin A1c and body mass index in pa-
tients with type 2 diabetes mellitus. J Investig Med 2002;50(4):
284-7.
21. Fagerberg B, Hultén LM, Hulthe J. Plasma ghrelin, body fat,
insulin resistance, and smoking in clinically healthy men: the
atherosclerosis and insulin resistance study. Metabolism 2003;
52(11):1460-3.
22. Gulliford MC, Sedgwick JE, Pearce AJ. Cigarette smoking,
health status, socio-economic status and access to health care
in diabetes mellitus: a cross-sectional survey. BMC Health
Serv Res 2003;3(1):4.
23. Haire-Josnu D, Glasgow RE, Tibbs TL. Smoking and diabetes.
Diabetes care 1999;22(11):1887-98.