Geografija. 8 skyrius.

8.1. Gyvenviečių kilmė ir įvairovė p. 190-191

Gyvenvietės įsikūrimą lemia:

1) Kuro ištekliai
2) Maisto ištekliai
3) Jūros pakrantė

Jerichas – seniausias pasaulio miestas.

8.2. Gyvenviečių tipas p. 192-195

Gyvenviečių 2 tipai:

1) Kaimas
2) Miestas

Lietuvoje gyvenvietė laikoma nuo 3 tūkst. gyventojų.

Miesto ypatumai: teritorijos dydis, gyventojų didelis skaičius, daug teikiamų paslaugų, jauni žmonės

Kaimo ypatumai: mažai paslaugos sferų, pagyvenę žmonės, mažiau gyventojų, mažesnis plotas.

Monofunkcinės gyvenvietės – atlieka 1 funkciją.

Polifunkcinės gyvenvietės – atlieka kelias ar daugiau funkcijų.

8.3. Kaimo gyvenvietės p. 196-197

Du tipai:

1) Tvarkingos. Dar į du tipus:

a) Linijinis arba gatvinis kaimas – namai išsidėstę palei kelią
b) Branduolinis kaimas – kelių sankryžoje

2) Netvarkingos. Dar į du tipus:

a) Vienkiemis – viena sodyba
b) Kupetinis

Gatvinis rėžinis kaimas – gyvenamas namas galu į gatvę.

Vienkiemis nuo kaimo turizmo skiriasi:

1. Vienkiemy ūkis, o turizme poilsis

2. Žmonės gyvena vienkiemy, o ten keičiasi
3. Turizme – pramogų, vienkiemį – nėra

8.4. Urbanizacijos samprata p. 198-199

Urbanizacija – miestų augimas, miesto gyventojų skaičiaus didėjimas, miestietiško gyvenimo būdo plitimas.

Urbanizacijos keliamos problemos:

1) Transporto spūstys
2) Užteršta aplinka
 3) Trūksta teritorijos miestams plėstis

Stumiamieji veiksniai: darbo trūkumas, prastos gyvenimo sąlygos, švaraus vandens ir elektros stygius,
paslaugų stoka, dirbamosios žemės stoka.

Traukiantieji veiksniai: geresnės gyvenimo sąlygos, geresnis vandens, elektros tiekimas, galimybė gauti
išsilavinimą, daugiau galimybių susirasti darbą, daugiau paslaugų.

8.5. Urbanizacija pasaulyje p. 200-202

Tokijas – didžiausias miestas pasaulyje

Seniau didžiausias miestas buvo pripažintas Londonas.

Labiausiai urbanizuotos šalys:

1) Belgija 97 proc.
2) Izraelis
3) Islandija

Mažiausiai urbanizuotos šalys:

1) Etiopija
2) Nepalas
3) Butanas

DIDMIESČIŲ SKIRSTYMAS:

I. Didelis miestas nuo 100 tūkst. iki 1 mln.

a) Vilnius b) Ryga c) Talinas
II. Milijoniniai miestai nuo 1 iki 10 mln.
a) Madridas b) Roma c) Berlynas
III. Megamiestai miestai virš 10 mln. (Jų yra tik 35)
a) Tokijas b) Maskva c) Niujorkas

Daugiausia milijoninių miestų Kinijoje.

Aglomeracija – miesto suaugimas su miestu arba priemiesčiu.

Suburbanizacija – miesto gyventojų kėlimasis į priemiesčius.

Kontrurbanizacija – miesto gyventojų kėlimasis į kaimus.

Megapolis - labai didelė aglomeracija:

a) BOSVAŠAS b) TOKAIDAS c) EUROPOS

Lietuvos dvimiestis – Vilnius – Kaunas

8.6. Urbanizacija Lietuvoje p. 204 - 205

Lietuvos urbanizacija – 67 proc.

Lietuvos miestai:

1) Vilnius 554 tūkst.

2) Kaunas 292 tūkst.
3) Klaipėda 149 tūkst.
 4) Šiauliai 101 tūkst.
5) Panevėžys 85 tūkst.
6) Alytus 49 tūkst.
7) Marijampolė 34 tūkst.
8) Mažeikiai 32 tūkst.

8.7. Miesto funkcinės zonos p. 206-207

Berdžeso ir Hoito miestų modelių panašumai:

1) Centre – CVR (centrinis verslo rajonas)

2) Pereinamoji zona prie CVR
3) Tos pačios/vienodos funkcinės zonos

Berdžeso modelis – Meksika

Hoito modelis – Los Andželas

Skirtumai:

1) Forma
2) Pasiturinčių miestiečių privačių namų zona
3) Žemės kaina

Funkcinių zonų išsidėstymą mieste lemia:

1) Žemės kaina
2) Susisiekimas
3) Kūrimosi laikotarpis

Pramanyto miesto funkcinės zonos:

a) CVR
b) Senamiestis
c) Gyvenamoji zona
d) Priemiestis
e) Pramoninė zona

8.8. Pasaulio miestų įvairovė p. 209-211

Ilgiausia pėsčiųjų gatvė – Kopenhaga, Danija.

MIESTAI -

1) Europai būdinga: senamiestis, pėsčiųjų gatvės.

2) Šiaurės Amerikai ir Australijai būdinga: CVR, dangoraižiai.
3) Ekonomiškai silpnų šalių miestams būdinga: lūšnynai, neturi senamiesčio ir CVR.

Gražiausiu senamiesčiu pripažintas – Vilniaus senamiestis.

Lietuvoje trys pėsčiųjų gatvės – Palanga, Kaunas, Šiauliai.