Mokyklos kaita

Ar galime mokyti geografijos taip

pat kaip prieš dešimt metų?
“Google” sistema akimirksniu pateikia gausybę įvairių faktų, geografijos
informacijos šaltinių, žemėlapių. Tereikia jais pasinaudoti.

1. Kaip turi keistis geografijos mokymas?

2. Kokias užduotis turi atlikti mokiniai?
3. Kokius geografijos gebėjimus turime ugdyti?

Ø Versti įsiminti daugybę pavadinimų ir faktų?

Ø Mokyti mokytis mintinai?
Ar,
Ø Mokyti orientuotis geografinėje erdvėje?
Ø Mokyti tyrinėti supančią aplinką?
Ø Mokyti interpretuoti įvairių informacinių šaltinių informaciją?
Ø Mokyti mokytis geografijos?
 Pagrindinės ugdymo turinio kaitos
kryptys (1)
Išsamus faktinių žinių Bendrųjų ir esminių dalykinių
mokymas ir mokymasis kompetencijų ugdymas
Ugdymo turinio formavimas
Nacionalinio ugdymo
bei individualizavimas mokykloje
turinio dominavimas
Vertinimas mokymuisi bei
Vertinimas apskaitai ugdymo kokybės gerinimui
ir sertifikavimui
 Pagrindinės ugdymo turinio kaitos
kryptys (2)
Mokymosi aplinka, Mokymosi aplinka, orientuota į
orientuota į tradicinį individualizavimą, motyvacijos skatinimą,
mokymą aktyvų mokymąsi, bendradarbiavimą,
IKT panaudojimą
Vadovėliai, grįsti teorine Interaktyvios mokymo priemonės,
medžiaga ir pratybomis pritaikytos įvairiems mokymosi stiliams,
diferencijavimui, mokinių įsivertinimui,
IKT taikymas dalykų mokymui
Ugdymo turinio vadyba,
orientuota į indėlį (ko UT vadyba, orientuota į procesą ir
mokysime?) rezultatą (ko mokiniai turėtų išmokti?)
http://www.pedagogika.lt
 Socialinio ugdymo programos
Vidurinė mokykla
Pagrindinė mokykla
• Istorija
• Istorija • Geografija
• Geografija •
• Ekonomika • Integruotas istorijos ir geografijos
• Pilietiškumo pagrindai kursas
• Psichologija • Visuomenės mokslai ￫ Teisė
• Filosofija
• Psichologija
• Religijotyra
• Ekonomika ir verslumas
 1996 metai
Turinys
• Socialinės ir ekonominės geografijos
pradmenys
• Globalinės problemos
• Pasaulio gyventojai ir gyvenvietės
• Pasaulio gamtos ištekliai
• Lietuva ir pasaulis 1999 metai
• Geografinių atradimų istorija
• Geologijos pagrindai
2001 metai 2002 metai
KODĖL KEIČIAME VIDURINIO UGDYMO PROGRAMĄ IR Į KĄ?

1. Kompetencijų ugdymas
Kokie vidurinio ugdymo Kaip keičiasi geografijos ugdymo turinys?
turinio pokyčiai yra
aktualūs ir kodėl?
Informacinės Programoje akcentuojami praktiniai ir veiklos, problemų
visuomenės atsiradimas. sprendimų, mokėjimo mokytis gebėjimai, kurie
 reikalingi kūrybingam, priimančiam naujoves ir
 besiruošiančiam gyvenimui žmogui.

Atvira pilietinė Programa orientuota į tai, kad mokiniai rengtųsi
visuomenė. savarankiškai taikyti įgytas geografijos žinias tyrinėti ir
spręsti geografinę aplinką, spręstų artimos
gyvenamosios vietovės, regiono ar pasaulio politines,
ekonomines, socialines, aplinkosaugos problemas ir
remiantis gautais duomenimis darytų išvadas.
2. Dėmesys motyvacijai
Kokie vidurinio ugdymo Kaip keičiasi geografijos ugdymo turinys?
turinio pokyčiai yra aktualūs
ir kodėl?
Mažinamas didelis akademinių Programa parengta taip, mažiau dėmesio nei ligi šiol
žinių kiekis. Atskleidžiamas skiriama mechaniniam žinių įsisavinimui, didesnis
praktinis geografijos naudingumas, dėmesys nukreipiamas, kad mokiniai galėtų vykdyti
parodoma jos svarba mokymuisi ir projektus, suplanuoti ir atlikti geografinius tyrimus
tolesnei veiklai. norimoje geografijos srityje.
3. Naujos žinios (būtinybė reaguoti į mokslo, technologijų
ir praktikos pažangą)

Kokie vidurinio ugdymo turinio Kaip keičiasi geografijos ugdymo turinys?

pokyčiai yra aktualūs ir kodėl?

Geografinių žinių kiekis sparčiai Numatoma atnaujinti geografijos ugdymo turinį:

didėja, dalis geografinių jų praranda atsisakoma neaktualių temų (pvz., istorinė
savo aktualumą, kitų – aktualumas geografija), o papildoma naujomis, aktualiomis
auga. temomis (pvz., GIS, politinės, ekonominės,
gyventojų geografijos temos).

Nurodoma naudotis įvairesne, patikima informacija,

skaitmeniniais žemėlapiais, GIS, IT ir medijas.
4. Vertinimo tobulinimas
Kokie vidurinio ugdymo
turinio pokyčiai yra aktualūs ir
kodėl?
Reikia aiškių gairių, kaip vertinti
mokinių pasiekimus.
Kaip keičiasi geografijos ugdymo turinys?
Programoje išskirti mokinių pasiekimų lygiai,
aprašyti kompetencijos (žinios, gebėjimai ir
nuostatos) vertinimo požymiai bendrajam ir
išplėstiniam kursui.
4. Vidurinio ugdymo turinio aprėpčių suderinimas
su atnaujintomis pagrindinio ugdymo programomis
būtinybė
6-10 kl. (2008) 11-12 kl. projektas
11-12 (2009/2010)
kl. (2002)
Orientavimasis erdvėje ir
Geografinis
Geografinis
Orientavimasis pažinimas
pažinimas
erdvėje ir žemėlapyje
žemėlapyje
Geografinės informacijos Gamtinių ir visuomeninių struktūrų
Gamtinėanalizė
geografija
skaitymas

Regionų pažinimo raiška Visuomeninė

Geografiniaigeografija
Visuomeninė tyrimai
geografija

Aplinkos pažinimas ir tyrimai Šiuolaikinis pasaulis

Šiuolaikinis pasaulis
 VIDURINIO UGDYMO BENDROSIOS
PROGRAMOS

Geografija (projektas)
Turinys

I. Bendrosios nuostatos
II. Tikslas, uždaviniai, struktūra (bendrasis kursas, išplėstinis kursas)

III. Programos įgyvendinimas: integravimo galimybės, ugdymo gairės, mokymosi

aplinka
IV. Geografija: mokinių pasiekimai, turinio apimtis, vertinimas
Bendrasis kursas
Išplėstinis kursas
 Geografijos kompetencija
• Paaiškinti svarbiausius Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje vykstančius
gamtinius ir socialinius reiškinius bei procesus, surasti jų
tarpusavio ryšius, nurodyti įtaką visuomenės gyvenimui;
•
• Taikyti įgytas žinias tyrinėjant geografinę aplinką, sprendžiant artimos
gyvenamosios vietovės, regiono ar pasaulio politines, ekonomines,
socialines, aplinkosaugos problemas, remiantis gautais duomenimis
daryti išvadas, siūlyti pagrįstus sprendimus;
•
• Atsakingai veikti siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldą,
prisidėti prie darnaus vystymosi siekių įgyvendinimo
gyvenamojoje vietovėje, Lietuvoje ir pasaulyje.
Geografijos dalyko struktūra
 Bendrąjį ir išplėstinį geografijos kursą sudarančios
Teminės sritys ir temos
teminės sritys ir temosKursas
Bendrasis Išplėstinis
I. Geografinis pažinimas
1. Geografijos idėjų raida
2. Kartografijos pagrindai
II. Gamtinė geografija

3. Žemės vidinė sandara ir paviršius

4. Atmosfera, klimatas, orai
5. Pasaulio vandenynas ir sausumos vandenys
6. Geografinė sfera ir jos dėsningumai
III. Visuomeninė geografija
7. Gyventojai ir gyvenvietės
8. Kultūros ir religijos
9. Politinė geografija
10. Pasaulio ūkis
IV. Regioninė geografija
11. Regionai ir subregionai
12. Globalizacija
 Mokinių pasiekimai. Bendrasis kursas
1. Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje
Mokinių pasiekimai
Nuostatos
Skatinti mokinius naudotis įvairiais kartografijos kūriniais, kaip patikimais geografijos informacijos
šaltiniais.
Esminis gebėjimas: orientuotis geografinėse erdvėse (lokalinė, regioninė ir globalinė), sieti jas ir
nurodyti glaudžius tarpusavio ryšius.

Gebėjimai Žinios ir supratimas

1.1. Remiantis orientavimosi
vietovėje ir žemėlapyje būdais bei
priemonėmis, nustatyti geografinių
objektų padėtį.
Naudojantis žemėlapio matematiniu
pagrindu, išmatuoti atstumus,
nustatyti pasaulio (horizonto)
kryptis, objektų geografinę padėtį ir
geografines koordinates.
1.1.1. Įvardyti orientavimosi vietoje ir žemėlapyje būdus (pagal
žemėlapį, vietovės orientyrus, atstumus, pasaulio (horizonto)
kryptis), tam reikalingas priemones (kompasas, visuotinės
padėties nustatymo sistemos imtuvas (GPS)) bei jų panaudojimo
galimybes.
1.1.2. Nurodyti žemėlapių klasifikavimo požymius (mastelis,
tema).
1.1.3. Įvardyti žemėlapio elementus (matematiniai, kartografijos
vaizdo, pagalbiniai ir papildomieji).
1.1.4. Įvardyti pagrindines sutartinių ženklų grupes
(nemasteliniai, masteliniai (plotiniai) ir linijiniai), nurodyti jų
paskirtį.
 3. Geografiniai tyrimai
Mokinių pasiekimai
Nuostatos
Nusiteikimas vertinti ir daryti sprendimus, remiantis išsamia ir visapuse informacija, kritišku požiūriu į informavimo
priemones; Sieti savo gyvenimo patirtį su geografinės aplinkos pažinimu.
Esminis gebėjimas: apibūdinant valstybę, regioną išryškinti jo gamtinius ir socialinius savitumus, išskirti problemas. Pagal
pavyzdį sudaryti tyrimo planą ir jį atlikti.

3.1. Nurodyti geografijos ryšius su kitais mokslais.
Vertinti senosios ir šiuolaikinės geografijos svarbą
pasaulio pažinimui.
3.1.1. Nurodyti senosios ir šiuolaikinės geografijos svarbą pasaulio
pažinimui.
3.1.2. Pateikti geografinių žinių praktinio panaudojimo pavyzdžių.
3.1.3. Nurodyti 2–3 šiandieninius geografinius tyrimus sausumoje ir
vandenyne.

3.2. Savarankiškai pasirinkti tinkamus metodus, 3.2.1. Nurodyti ir apibūdinti geografijos pažinimo metodus (stebėjimas,
būdus ir priemones tyrimui atlikti, spręsti aprašymas, palyginimas, kartografavimas).
problemas ir iš gautų duomenų daryti išvadas. 3.2.2. Paaiškinti atlikto tyrimo pranašumus ir trūkumus, jausti
atsakomybę už atlikto darbo rezultatus.

3.3. Remiantis įvairiais informacijos šaltiniai
apibūdinti Lietuvos ir Europos regionus politiniu,
gamtiniu, socialiniu ir ekonominiu aspektu.
3.3.1. Nusakyti pasaulio rajonavimo ir išskyrimo principus (istorinius,
gamtinius, socialinius, ekonominius, politinius)
3.3.2. Įvardinti Lietuvos ir Europos regionus, nurodyti svarbiausius jų
politinius, gamtinius, socialinius ir ekonominius aspektus.
3.3.2. Apibūdinti Europos Sąjungos (ES) geografinę erdvę.
3.3.3. Nurodyti Lietuvos integraciją į tarptautinius susivienijimus,
išskirti privalumus ir trūkumus.

3.4. Remiantis informacijos šaltiniais apibūdinti 3.4.1. Lyginti skirtingų šaltinių teikiamą informaciją, kritiškai ją
pasirinktą regioną (Azija, Amerika, Afrika, vertinti.
Australija ir Okeanija, Antarktida) ir savarankiškai
padaryti išvadas pagrįstas šaltinių analize.
8.2. Turinio apimtis. Bendrasis kursas
 8.3. Vertinimas. Bendrasis kursas
Lygiai Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis
Pasiekimų
sritys
Žinios ir
supratimas

Praktiniai/
veiklos
Komunikavimas
Mokėjimas
mokytis

Išsiugdytos nuostatos
Geografijos valstybinio brandos
egzamino programa

Valstybinio brandos
egzamino programa

Vidurinio ugdymo programa (projektas)

 Valstybinio brandos egzamino
paskirtis:
1.patikrinti ir įvertinti mokinių geografijos žinias,
supratimą bei geografinių problemų suvokimą ir
gebėjimą spręsti praktinius uždavinius;
2.
2. įvertinti geografinės informacijos skaitymo,
analizavimo ir vertinimo bei perteikimo gebėjimus;

3. patikrinti mokinių pasirengimą tolesnėms

studijoms susijusiomis su geografija.
 Valstybinio geografijos brandos
egzamino programoje numatyta:
1. bendros nuostatos;
2. geografijos mokymosi tikslai ir uždaviniai;
3. egzamino tikslai ir uždaviniai;
4. mokinių gebėjimai;
5. egzamino tematika;
6. egzamino struktūra;
7. egzamino matrica;
8. vertinimas.
9.
Pavyzdinė egzamino užduotis.
 Mokinių geografinio raštingumo
įvertinimui tikrinami šie gebėjimai:
Pirmosios grupės gebėjimų tikrinimas siejamas su atskirų
geografijos sričių sąvokų ir terminų, teorijų ir dėsningumų,
procesų ir reiškinių, svarbiausių geografinių objektų ir faktų
žinojimu ir supratimu bei tinkamu vartojimu.

Antrosios grupės gebėjimų tikrinimas siejamas su matavimais

ir skaičiavimais, diagramų ir schemų sudarymo, geografinių
objektų, reiškinių ir procesų analizavimo, jų žymėjimo
žemėlapiuose ir kartoschemose, įvairios informacijos
skaitymo, lyginimo ir vertinimo įgūdžiais.
 EGZAMINO TEMATIKA
Egzamino turinį sudaro keturios teminės sritys, susijusios su vidurinės mokyklos
bendruoju ir išplėstiniu geografijos kursu:

1. Geografinis pažinimas (Kartografijos pagrindai);

2. Gamtinė geografija (Žemės vidinė sandara ir paviršius; Atmosfera, klimatas,
orai; Pasaulio vandenynas ir sausumos vandenys; Gamtiniai ir kultūriniai
kraštovaizdžiai);
3. Visuomeninė geografija (Gyventojai ir gyvenvietės, Politinė geografija, Pasaulio
ūkis);
4. Regioninė ir globalinė geografija (Pasaulio regionai ir subregionai,
Globalizacija).

Geografijos brandos egzamino tematika apima visus geografinės erdvės lygius:

• lokalinį (Lietuva),
• regioninį (šalys, regionai ir jų dalys);
• globalinį (Žemė, pasaulis).

Išsamesnė geografijos valstybinio egzamino tematika pateikta programos priede.

Egzamino matrica
 Egzamino struktūra
Valstybinio egzamino testą sudarys dvi dalys.
Pirmoje dalyje (20–25 proc.) – užduotys su pasirenkamuoju atsakymu,
reikalaujantys žinių ir supratimo bei jų taikymo įgūdžių.
Antrąją geografijos testo dalį (75–80 proc.) sudarys užduotys
reikalaujančios žinių taikymo, geografinės informacijos (tekstų, statistinių
duomenų, iliustracijų) atrankos, analizavimo, vertinimo gebėjimų ir
praktinių įgūdžių.

Egzamino trukmė – 2,5 val. (150 min.) be pertraukos.

Egzamino metu mokiniams leidžiama naudotis rašymo priemonėmis

(parkeriu, tušinuku, pieštuku), trintuku, matlankiu, liniuote, tekstinės
atminties neturinčiais skaičiuokliais.

Negalima naudotis sieniniais žemėlapiais, atlasais, jokiais kitais informacijos

šaltiniais.
 Vertinimas
Mokinių darbai koduojami ir tikrinami centralizuotai, vadovaujantis
vertinimo instrukcija.

Kiekvieną darbą vertina du vertintojai. Jų nuomonėms išsiskyrus,

sprendimą priima trečiasis vyresnysis vertintojas.

Maksimalus taškų skaičius už teisingai atliktas egzamino užduotis yra 100.

Vertintojai mokinių darbus įvertina taškais, kuriuos Nacionalinis

egzaminų centras perskaičiuoja į balus nuo 1 iki 100 pagal valstybinių
brandos egzaminų Vertinimo komiteto nustatytą ir patvirtintą
minimalią egzamino išlaikymo ribą taškais.
Apie 50 proc. geografijos
valstybinio brandos
egzamino užduočių susiję
su geografijos bendruoju
kursu. Kita taškų dalis turi
būti susijusi su geografijos
išplėstinio kurso žiniomis
ir gebėjimais.
Užduočių pavyzdžiai
DĖKUI UŽ DĖMESĮ!