Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos

klasės mokinio Petro Petraičio

Viešosios kalbos tema ,, Kas padeda išgyventi katastrofų laikotarpiu lietuvių literatūroje?“

Planas

I. Įžanga.

XX a. vid. – bene sudėtingiausias laikotarpis per visą žmonijos istoriją. Istorinės aplinkybės, kai į
Europą skverbėsi stalinizmo ir fašizmo idėjos ir sukeliamas Antrasis pasaulinis karas, kuriame mirė
milijonai žmonių lėmė tai, jog dažnai žmonės suabejodavo savo būties prasme, susimąstydavo apie
žmogaus trapią gyvybę ir dvasinius praradimus. Tokį sklindantį pesimizmą visuomenėje neretai
padėdavo nugalėti tikėjimas. Gyvenimą katastrofų laikotarpiu ypač lėmė i menininkams, kurie jausdami
priešiškumą visuomenės vertybėms, paguodos ieškojo kūryboje. Savo kalboje svarstysiu, kas padeda
išgyventi katastrofų laikotarpiu, remdamasis Balio Sruogos ir Antano Škėmos kūryba.

II. Dėstymas:

I teiginys. Išgyventi pačius sunkiausius laikus padeda tikėjimas humanizmo galia.

Argumentai:

A) Balys Sruoga ištvėrė koncentracijos stovykloje Štuthofe trejus metus.

B) Lageryje šalia nužmogėjimo aprašomi pavyzdžiai, patvirtinantys , kad stiprios asmenybės

neįmanoma palaužti (pagalba klipatoms, paties rašytojo laikysena esesininkų akivaizdoje, siekis
išlaikyti žmoniško gyvenimo dalykus ).

C) Ironija buvo maištas prieš nacistinį nužmogėjimą.

II teiginys. Kūryba menininkui yra išsigelbėjimas katastrofų laikotarpiu.

Argumentai:

A) Antanas Škėma emigravęs į Ameriką, ilgą laiką dirbęs sunkų fizinį darbą, nenustojo kurti.

B) Kūryba Garšvai, nevykusiam žemės gyventojui, tapo vieninteliu būdu kalbėti tiesą apie
visuomenės išgyvenimus katastrofų laikotarpiu.

C) Romane ,,Balta drobulė“ pagrindinis veikėjas kūrybą absurdiškame, svetimame pasaulyje laiko
savo gyvenimo prasme.

Apibendrinimas. Katastrofų laikotarpiu žmonija išgyveno ribines situacijas. Savo kalboje, manau,
įrodžiau, kad nepalūžti, anot žymaus lietuvių rašytojo Balio Sruogos, gali padėti tik humanizmo idėjos.
Egzodo kūrėjui Antanui Škėmai kūryba įprasmino sudėtingą kūrėjo, netekusio tėvynės, gyvenimą.
Literatūra, kaip ir kitos meno rūšys, gali suteikti stiprybės ištverti baisiausias negandas.

Šaltiniai:
Balys Sruoga. Dievų miškas. Baltos lankos. 2021.

Antanas Škėma. Balta drobulė. Baltos Lankos. 2013.

Irena Kanišauskaitė, Loreta Mačianskaitė, Dalia Satkauskytė, Nijolė Šervenikaitė, Dainius

Vaitiekūnas, Saulius Žukas. Literatūros vadovėlis XII klasei. Baltos lankos. 2012.
 Amžinosios vertybės lietuvių literatūroje
Lietuvių literatūre plėtojamos įvairios aktualios temos ir nagrinėjamos svarbiausios bei reikšmingiausios
žmogaus gyvenimo problemos. Taip vaizduojamas žmogaus gyvenimo pamatas– amžinosios vertybės.
Amžinosios vertybės – tai ilgalaikės, nekintančios vertybės, kurios lieka svarbios visais žmonijos laikotarpiais.
Jos svarbios žmonėms, kaip individams, kasdieniame gyvenime, tačiau taip pat turi didelę reikšmę visuomenei.
Amžinosios vertybės yra kiekvieno žmogaus būties pagrindas ir žmogiškumo rodiklis. Savo kalboje aptarsiu
kelias ryškiausias vertybes plėtojamas lietuvių autorių kūriniuose.

Dėstymas:
pirmas teiginys. Meilė yra svarbu mum
a) del jos mes išgyvename sunkius laikus
b) meilė duoda gyvenimui prasmę
c)