,,ĮMONĖS UAB ,,KĖDAINIŲ KONSERVŲ FABRIKAS“ GAMYBOS

ORGANIZAVIMO TYRIMAS“

‚
 TURINYS

1. GAMYBOS PROCESO TIPŲ CHARAKTERISTIKA.....................................................................................................3

1.2. GAMYBOS PROCESŲ TIPAI..........................................................................................................................3
2. PAGRINDINĖS GAMYBOS ORGANIZAVIMAS.......................................................................................................7
2.1. Gamybos organizavimas erdvėje.....................................................................................................................7
2.2. Gamybos organizavimas laike........................................................................................................................10
2.3. Srovinės gamybos organizavimas..................................................................................................................13
3. PAGALBINĖS GAMYBOS IR GAMYBOS APTARNAVIMO ORGANIZAVIMAS.....................................................14
3.1 Įrankių ūkio organizavimas.............................................................................................................................15
3.2 Remonto ūkio organizavimas..........................................................................................................................17
3.3 Energetinio ūkio organizavimas......................................................................................................................19
4. Gamybos aprūpinimo organizavimas................................................................................................................21
4.1 Medžiagų ūkis.................................................................................................................................................21
4.2. MEDŽIAGŲ PASKIRSTYMAS IR LOGISTIKA......................................................................................................22
5. DARNAUS VYSTYMOSI NUOSTATŲ TAIKYMAS GAMYBOS ORGANIZAVIME..........................................................24
5.1 Darnaus vystymosi samprata, prioritetai ir principai......................................................................................24
5.2 Darnaus vystymosi valdymas įmonių lygmeniu..............................................................................................25
6. KOKYBĖS KONTROLĖS ORGANIZAVIMAS..............................................................................................................26
7. Literatūros sąrašas................................................................................................................................................29

2
 1. GAMYBOS PROCESO TIPŲ CHARAKTERISTIKA

Gamybos organizavimas – veikla, užtikrinanti sklandų gamybos procesų atlikimą. Tai, visų pirmą,
žmonių ir materialinių darbo elementų sistemos, leidžiančios įgyvendinti gamybos procesą, sudarymas.
Numačius visų reikalingų darbų eilę, pirmiausia reikia gerai išnagrinėti kiekvieno atliekamo darbo
technologiją, apsirūpinti įrankiais, įrengimais bei medžiagomis, parinkti kiekvienam darbui tinkamus
vykdytojus, ir, išsiaiškinus, kas ir pagal kokius dėsnius veikia gamybos procese, pavesti darbuotojams
atlikti veiksmus, reikalingus, kad gamyba veiktų nustatytu režimu. Taip pat būtina pasiekti, kad darbo
objektas produktu būtų paverčiamas naudojant kuo mažiau medžiagų, energijos, pinigų, žmogaus darbo,
nes gali susidaryti nuostoliai. Numačius darbų turinį ir eilę, sudarius tinkamas darbo sąlygas, toliau
organizuojant gamyba, reikia pasirūpinti darbų išdėstymu erdvėje, priskiriant juos tam tikroms darbo
vietoms.

Tai pat būtina numatyti darbo pasidalijimą, kuris gali vykti dviem pagrindais – profesiniu (žmonės
skirstomi pagal poveikio darbo objektui būdus) ir kvalifikaciniu (skirstomi pagal atliekamų darbų
sudėtingumą ir laiką).dar vienas gamybos organizavimo klausimas – pirminių gamybos padalinių
specializacija, kuri gali būti technologinė (į gamybos padalinius sujungiami visi vienos profesijos
darbuotojai) ir daiktinė (į gamybos padalinius sujungiami visi darbininkai, gaminantys tam tikrą
produktą).

1.2. GAMYBOS PROCESŲ TIPAI

Išskiriami trys pagrindiniai gamybos proceso tipai:

Pagrindiniai gamybos tipai

Vienetinė gamyba Serijinė gamyba Masinė gamyba

Vienetinė gamyba – unikalių, nestandartinių produktų, kuriamų pagal užsakymą, gamyba. Dirbiniai čia
nedideli ir atliekami vienetinės gamybos įmonėse, kurios organizuotos pagal procesą – įrenginiai,
atliekantys tas pačias ar panašias operacijas, grupuojami ir gaminys juda iš vienos darbo vietos į kitą.
Universalūs įrenginiai čia derinami su aukštos kvalifikacijos ir lanksčia darbo jėga. gamintojai
ekonomiškai tvarko atsargas. Gaminant mažą kiekį, didėja prekių savikaina. Specialūs įrenginiai čia
dažniausiai ne visai panaudojami, o tarp operacijų sekų sugaištas laikas rodo, kad gamybos trukmė
ilgesnė už apdirbimo.

3
Serijinė gamyba – tos pačios pagrindinės prekės įvairių modifikacijų (variantų) gamyba serijomis arba
partijomis. Čia yra tam tikras gamybos pasikartojimas, gaminama masiniam vartojimui, o ne pagal
individualų užsakymą. Tačiau gamyba yra nutrūkstama, todėl santykinai trumpas gamybos laikas lemia
didesnę prekės savikainą. Įrenginių derinimas prieš naujos partijos gamybą, ir tvarkymasis tarp partijų
reiškia, kad ištekliai kartai nenaudojami. Dėl to, kad būtų mažiau pertvarkymų, gamybos vadovai turi
planuoti kalendorinį gamybos grafiką. Įrenginiai labiau specializuoti, bet išlieka tam tikras skirtingų
partijų produktų gamybos universalumas.

Masinės gamybos įmonės specializuoja ilgą laiką (metais) dideliais kiekiais gaminti vieno tam tikro tipo
gaminius (kartais – ribotą nomenklatūrą giminingų gaminių). Tokių įmonių pavyzdžiai: automobilių bei
traktorių gamyklos, radiotechnikos pramonės įmonės, elektros stotys, baldų fabrikai, cemento gamyklos,
dauguma chemijos pramonės įmonių, verpimo bei audimo fabrikai, siuvyklos ir daugelis kitų. Čia
gaminių konstrukcija maksimaliai unifikuota, normalizuota ir standartizuota. Technologinė
dokumentacija labai detalizuojama: kiekvienai operacijai ne tik nurodomi atskiri perėjimai ir veiksmai,
bet ir jų atlikimo būdas, darbo vietos suplanavimas. Kiekviena darbo vieta specializuojama tik vienai
operacijai atlikti (kartais dviem, trims panašioms operacijoms), todėl jos atliekamos našiais specialiais
įrengimais, automatais, naudojant daug specialių įtaisų ir įrankių. Čia plačios galimybės technologijos ir
pagalbines operacijas robotizuoti. Tokiomis sąlygomis darbininkai operatoriai gali būti žemos
kvalifikacijos, bet reikia aukštos kvalifikacijos derintojų. Gamybos procesas dažniausiai organizuojamas
neperderinamose srovinėse linijose. Ekonominiu ir organizaciniu požiūriu tai teigiama, bet viskas
susikomplikuoja, kai reikia pereiti prie naujų gaminių gamybos. Tada paprastai įmonę reikia iš pagrindų
rekonstruoti. Palyginti su kitais gamybos tipais, masinė gamyba užtikrina aukščiausią techninį ir
organizacinį lygį. Todėl čia pasiekiamas didžiausias darbo našumas ir mažiausia gaminių savikaina.

Vienetinės ir masinės gamybos tipų techninė ir ekonominė charakteristika

Charakteristika Vienetinė Masinė gamyba

1. Gaminių nomenklatūra labai
gamybadidelė Maža
2. Gaminio gamybinės programos
3. Darbo
dydis vietų specializavimo lygis mažas Didelis
didelis
4. Įrengimai universalūs specialūs
5. Pagrindinių darbininkų (automatai)
·kvalifikacija aukšta Žema
·skaičius didelis Mažas
6. Pagalbinių darbininkų
·kvalifikacija žema Aukšta
·skaičius mažas didelis
7. Gamybos paruošimo išlaidos mažos didelės
8. Vieneto savikaina didelė maža
9. Darbo našumas žemas aukštas
*Paimta iš R. Venskaus knygos „ Pramonės organizacijos pagrindai“ 2007, p. 44

4
 Paprasčiausias ir universaliausias būdas įmonės arba jos atskiro struktūrinio vieneto
gamybos tipui nustatyti - tai dominuojantis darbo vietų specializavimo koeficientaskd.s, parodantis
operacijų, atliekamų darbo vietoje skaičių.

Dominuojantis darbo vietų specializavimo koeficientas k ds, apskaičiuojamas pagal šią

formulę:
k mdo
ds=¿ ¿
ndv

Įvairiems gamybos tipams būdingi šie darbo vietų specializavimo koeficientai: masinei
gamybai - 1-3, gamybai didelėmis serijomis - 4-10, serijinei - 11-20, gamybai mažomis serijomis - per 20.
Vienetinėje gamyboje darbo vietos tam tikroms operacijoms nespecializuojamos: čia tos pačios operacijos
arba nesikartoja, o jei kartojasi, tai nereguliariai, atsitiktinai.

(B. Martinkus, G. Vaičiūnas, R. Venskus, 2000, p. 28)

UAB „ Kėdainių konservų fabrikas“ masinės gamybos įmonė dideliais kiekiais gaminanti
vieno tam tikro tipo gaminius. Šioje įmonėje gaminių konstrukcija maksimaliai unifikuota, normalizuota
ir standartizuota. Technologinė dokumentacija labai detalizuota: kiekvienai operacijai netik nurodomi
atskiri perėjimai ir veiksmai, bet ir jų atlikimo būdas, darbo vietos suplanavimas. Kiekviena darbo vieta
specializuojama tik vienai operacijai atlikti.
Kaip pavaizduota 1.1 lentelėje galime pastebėti masinės gamybos privalumus ir trūkumus lyginant su
vienetine gamyba. Pagrindinis masinės gamybos privalumas sąlygojantis šio gamybos tipo naudojimą
rinkoje yra maža vieneto savikaina. Kiekviena įmonė siekia pagaminti produktą, patirdami kuo mažesnes
išlaidas. Taip pat aukštas darbo našumas yra svarbus privalumas įmonės veikloje. Masinė gamyba taip pat
turi ir trūkumų: didelės gamybos paruošimo išlaidos, maža gaminių nomenklatūra.

UAB Kėdainių Konservų Fabriko ištakos siekia dar ankstyvuosius 1944 m. Šiandien, tuometės
valstybinės įmonės, veiklos tradicijas tęsia 1996 m. privatizuota, renovuota bei entuziazmu alsuojanti
naujai atgimusi įmonė.
Įmonė įsikūrusi unikaliame regione, kuriame palankios klimato, dirvožemio sąlygos, bei smarkiai
augantis daržovių augintojų ūkių skaičius. Kėdainiai miestas, neatsitiktinai pelnęs „Agurkų krašto“ titulą,
kur šio produkto agrokultūrinės tradicijos siekia dar amžiaus vidurį, kai agurkų auginimo perspektyvą
pirmoji užčiuopė vietos žydų bendruomenė.

5
Gamina per 200 pavadinimų asortimentą.
Natūralaus skonio konservuotos daržovės, pomidorų padažai, majonezai, uogienės, daržovių sriubos,
mišrainės, salotos – tai kokybiški, sveiki, atitinkantys rinkos ir vartotojų poreikius produktai. Produktai
apdovanoti ne tik Lietuvos metų gaminio medaliais ir diplomais, bet įvertinti ir užsienyje. Kasmet augant
produkcijos paklausai, atrandamos vis naujos rinkos. Geografija plečiasi nuo Estijos, Latvijos, Rusijos iki
Vokietijos, Airijos, Jungtinės Karalystės . Produkcija plaukia iki Australijos, JAV, prekiaujame su
Kanada, Ispanija.
(www.kkf.lt)

Įmonės vizija:

Augantis, moderniausias konservų fabrikas, atitinkantis visus ES reikalavimus. Žinomas ne tik Lietuvoje,
bet ir užsienio rinkose.

Įmonės misija

Gaminti aukštos kokybės, sveikus, saugius, plataus asortimento konservuotus maisto produktus. Puoselėti
lietuviškas gamybos tradicijas. Tenkinti vartotojų ir akcininkų poreikius.

Įmonė UAB „ Kėdainių konservų fabrikas“ per ilgą savo gyvavimo laikotarpį išpuoselėjo
šias vertybes: saugus ir kokybiškas produktas, atsakingas požiūris, pagarba vartotojui/ partneriui,
sąžiningas, patikimas partneris, aukšta darbo kultūra, profesionalių darbuotojų komanda.
Kaip ir kiekviena įmonė taip ir ši turi išsikėlus tam tikrus uždavinius:
 užtikrinti maisto saugos vadybos sistemos atnaujinimą ir nuolatinį gerinimą;
 plėsti produkto realizavimo rinkas, populiarinant gaminamus produktus;
 optimizuoti ir periodiškai atnaujinti asortimentą, tenkinant vartotojų poreikius;
 užtikrinti pastovų darbuotojų mokymą, kvalifikacijos kėlimą ir lojalumą;
 vykdyti aplinkos apsaugos teisinius reikalavimus, keliamus maisto gamybos
įmonei;
 sistemingai planuoti veiklą, siekiant didinti įmonės rentabilumą.
(http://www.kkf.lt/puslapis/apie-mus.3/)

Taigi, UAB „Kėdainių konservų fabrikas“ gamybos organizavime dominuoja masinės gamybos tipas,
kuris užtikrina mažą vieneto savikainą ir aukštą darbo našumą. Fabriko darnus darbuotojų kolektyvas
pastoviai siekia konkurencinio pranašumo ir tiki, kad nuoširdus ir daug meilės reikalaujantis darbas negali
neatnešti vaisių. Būtent šios savybės padeda įmonei pasiekti savo užsibrėžtų tikslų.

6
 2. PAGRINDINĖS GAMYBOS ORGANIZAVIMAS
2.1. Gamybos organizavimas erdvėje

Šiuolaikinė įmonė, nepriklausomai nuo to, ar ji maža, ar didelė - tai gamybinis ūkinis (o
kartais ir mokslinis) kompleksas, kurį sudaro įvairūs sudėtingais ryšiais susieti struktūriniai vienetai. Šių
struktūrinių vienetų, darbo vietų visuma ir jų tarpusavio ryšiai sudaro įmonės struktūrą.

Įmonėje galima išskirti gamybos ir bendrąją struktūrą. Gamybos struktūrą sudaro

gamybos ir valdymo vienetai, tarp kurių susiklostę tam tikri tarpusavio ryšiai.

Pagrindiniai gamybos vienetai yra cechai. Cechas - tai tam tikrą administracinį
savarankiškumą turintis padalinys, dažniausiai dirbantis ūkiskaitos pagrindais. Kad įmonės gamybos
struktūra nebūtų pernelyg sudėtinga, nerekomenduojama organizuoti daug smulkių cechų. Patartina
vadovautis teiginiu, kad gamybos cechas gali būti organizuojamas tik tada, jei jame dirba bent 100
darbuotojų, o pagalbinis - kur dirba bent 75 darbuotojai. Todėl mažesnėms įmonėms rekomenduojama be
ceche struktūra, kur cechų visai nėra, o pagrindinis struktūrinis vienetas yra meistro arba vyresniojo
meistro vadovaujamas gamybos baras.

Priklausomai nuo paskirties, cechai arba barai skirstomi į pagrindinius, pagalbinius,

aptarnavimo ir šalutinius. (žr. 2.1.1. pav.)

Cechų skirstymas

Pagrindiniai cechai Šalutiniai cechai

Pagalbiniai cechai Aptarnavimo cechai

2.1.1. pav. Cechųskirstymas (sudarytaautoriųpagal A. Sakalas, P. Vanagas, B. Martinkus, B.

Neverauskas, B. Prokopčiukas, R. Venskus, R.Virvilaitė, A. Ivaškienėknygą “Pramonėsįmoniųvadyba”,
2000, p. 177)

Pagrindiniai cechai skirti įmonės pagrindinei produkcijai gaminti (tai produkcijai, kuri
nustatyta produkcijos gamybos ir realizavimo plane).
Pagalbiniai cechai gamina tokią produkciją arba atlieka tokius darbus, kurie užtikrina
normalią pagrindinių cechų veiklą. Tai remonto, energetiniai, įrankių cechai.

7
 Aptarnavimo cechai, tarnybos arba ūkiai produkcijos negamina, o tik sudaro sąlygas
pagrindiniams ir pagalbiniams cechams normaliai dirbti (transporto cechai, sandėlių ūkiai).
Šalutiniai cechai perdirba pagrindinės gamybos atliekas, regeneruoja formavimo žemes,
tepalus ir pan.(A. Sakalas, P. Vanagas, B. Martinkus, B. Neverauskas, B. Prokopčiukas, R. Venskus,
R.Virvilaitė, A. Ivaškienė, 2000, p. 177)

UAB „Kėdainių konservų fabrikas“ pagrindiniuose cechuose atliekamas produkcijos

sterilizavimas, brandinimas, mišinių paruošimas, iš kurių gaminami įvairaus asortimento konservai bei
atliekama visa gamybos linija. Paruošti gaminiai pilstomi (dedami) į atitinkamas pakuotes (stiklainius,
metalines dėžutes ar plastmasines tūbas).
Pagalbinių cechų pagrindiniai uždaviniai yra prižiūrėti nenutrūkstamą įmonės gamybos
procesą. Kadangi visa įmonės gamyba yra automatizuota, labai svarbu užtikrinti įrangos apžiūrą ir
remontą.
UAB „Kėdainių konservų fabrikas“ labai svarbus aptarnaujamųjų cechų vaidmuo. Išpilsčius
dar karštus paruoštus konservus i pakuotes, konservai siunčiami į patalpas vėsinti bei tinkamai brandinti.
Konservams atvėsus ir praėjus atitinkamai nuo produkto pakankamai laiko yra atliekamas pirminis
kokybės patikrinimas bei siunčiami detalesniam kokybės tirkinimui, kurį atlieka kvalifikuoti specialistai
su aukščiausios technologijos įranga. Nusprendus, kad produktai yra tinkami naudojimui, konservai
siunčiami i pakavimo patalpas, kur supakuojami didesniais kiekiais į pakuotes, o pakuotės į euro
padėklus.
(http://www.vikonda.lt/lt/apie-koncerna/kedainiu-konservu-fabrikas/)

Stiklainių pakavimas (280g./430g./480g./540g.): vienetų kiekis pakuotėje – 10, pakuočių

kiekis euro padėkle – 96, vienetų kiekis euro padėkle – 960. Stiklainių pakavimas (370g./680g.):vienetų
kiekis pakuotėje – 8, pakuočių kiekis euro padėkle – 96, vienetų kiekis euro padėkle - 768.Stiklainių
pakavimas (230g./ 300g.): vienetų kiekis pakuotėje – 18, pakuočių kiekis euro padėkle – 72, vienetų
kiekis euro padėkle – 1296.
Plastmasinių padažų pakuočių pakavimas (420g./ 480g.): vienetų kiekis pakuotėje – 15,
pakuočių kiekis euro padėkle – 70, vienetų kiekis euro padėkle – 1050.
(http://www.kkf.lt/katalogas/tomatiniai.4/)

Priklausomai nuo cechų ir barų specializavimo formos, įmonėje UAB „Kėdainių konservų
fabrikas“ veikia daiktinė gamybos struktūra. Atskiri įmonės cechai ir barai specializuoti įvairiais
įrengimais, ir įvairiais technologijos procesais gaminti sąlygiškai baigtus objektus. Šios specializavimo
formos privalumai:
8
  Supaprastina operatyvinį planavimą;
 Padidina atskirų struktūrinių vienetų vadovų atsakomybę;
 Sumažėja transporto operacijų;
 Sutrumpėja gamybos ciklas;
 Didina darbo našumą;
 Sumažina produkcijos savikainą.
Daiktinė specializavimo forma tinka masinei ir gamybai didelėmis serijomis, nes vienetinės
ir gamybos mažomis serijomis įrengimus dėl mažo vienodų gamybos objektų skaičiaus sunku tolygiai ir
iki galo apkrauti.
Mokslinės techninės pažangos sąlygomis įmonės gamybinė struktūra negali būti sustingusi.
Ji turi būti mobili, nuolat pritaikoma prie besikeičiančių mokslinės techninės pažangos reikalavimų.
Įmonėms dažnai tenka įdiegti vis naujus gaminius, naujas konstrukcijas, naujas technologijas, keičiasi
kooperacijos ryšiai, o visa tai reikalauja atitinkamų gamybos struktūros pokyčių.(R. Venskus, 2007, p. 51)
Pagrindinės gamybos organizavimas erdvėje apima įmonės cechus ir jų atliekamas
funkcijas, gamybos struktūros tipus ir jų tobulinimo kryptis.

9
2.2. Gamybos organizavimas laike

Įmonės gamybos organizavimą laike geriausiai atspindi gamybos ciklas. Gamybos ciklas –
laikotarpis nuo tam tikro gaminio, detalės gamybos pradžios iki pabaigos. Kitaip sakant, tai yra
laikotarpis, per kurį žaliavos, medžiagos ir kooperuojami dirbiniai, perėję visas gamybos proceso
operacijas, paverčiami gatavu gaminiu.
Pagrindinė gamybos ciklo charakteristika – jo trukmė – dažniausiai išreiškiama
kalendorinėmis arba darbo dienomis, o kartais – kai dirbinys paprastas – ir valandomis. Gaminių
gamybos ciklo trukmė įmonės veikloje vaidina svarbų vaidmenį. Nežinant gamybos ciklo trukmės,
negalima tinkamai sudaryt įmonės gamybinės programos, deramai paskirstyti jos trumpesniais
laikotarpiais, atskiriems cechams, barams, darbo objektams. Gamybos ciklo trukmė nulemia nemaža
ekonominės įmonės veiklos rodiklių: kartais darbo ir kadrų plano rodiklius, savikainos rodiklius, o
svarbiausia – nuo gamybos ciklo trukmės priklauso įmonės reikalingų apyvartinių lėšų suma. Esant
trumpesniam gamybos ciklui, reikia mažiau plotų nebaigtos gamybos likučiams sandėliuoti. (A. Sakalas,
P. Vanagas, B. Martinkus, B. Neverauskas, B. Prokopčiukas, R. Venskus, R.Virvilaitė, A. Ivaškienė,
2000, p. 183)
Dirbinio arba jų partijos gamybos ciklo trukmę lemia pasirinktas operacijų derinimo būdas.
Operacijų derinimo būdai yra trys:
Nuoseklusis operacijų derinimo būdas. Gaminant n detalių (surinkimo vienetų) partiją
nuosekliu operacijų derinimo būdu, pirmiausia visoms n detalių atliekama pirmoji operacija, tada visa
detalių partija pergabenama į antrąją operaciją atliekančią darbo vietą; visoms n detalių atlikus antrą
operaciją, partija pergabenama į trečiąją vietą ir t.t. Taikant nuoseklų derinimo būdą naudojama ši
formulė:
T m
tv
n=¿n ∑ ¿
1 c

Čia: n – detalių skaičius partijoje, vnt.;

m – operacijų skaičius technologijos procese;
tv – vienos operacijos trukmė vienam vienetui.

Lygiagretus operacijų derinimo būdas. Derinant operacijas lygiagrečiai, atlikus eilinę

operaciją, detalė iš karto, nelaukiant, kol bus apdorotos kitos partijos detalės, perduodama tolesnei
T
operacijai. Taikant lygiagretų derinimo būdą naudojama ši formulė: ( ct )ilg+ p∑ c ¿
m
tv
l=¿ ( n− p )
1

Čia: n – detalių skaičius, vnt.;

p – partijos dydis, vnt.;
(t/c)ilg – ilgiausios operacijos trukmė, min.
10
Mišrus operacijų derinimo būdas. Pasitelkus šį metodą, dalį gamybos ciklo detalės apdirbamos nuosekliai,
dalį – lygiagrečiai. Taikant mišrųjį metodą naudojama ši formulė:
T m
tv m−1
tv
m=¿n ∑ − ( n −p ) ∑ ( ¿¿)tr ¿¿ ¿
1 c 1 c

Čia: (tv/c)tr – trumpiausia operacijos trukmė iš dviejų gretimų, min.

( R. Venskus, 2007, p. 57)
Turint ceche gaminamų gaminių skaičių, kiekvienam gaminiui atliekamų operacijų skaičių
ir operacijų trukmę, galime apskaičiuoti UAB ,,Kėdainių konservų fabriko“ technologinio ciklo trukmę,
derinant operacijas lygiagrečiai, nuosekliai ir mišriai skirtingais metais (2009m.-2012m.):
Duomenys skirti apskaičiuoti operacijų derinimo būdus* 2.2.1 lentelė

Žymė- Reikšmė
Rodikliai
jimas 2009m. 2010m. 2011m. 2012m.

1 Ceche gaminamų gaminių N 3 5 2 7

skaičius, vnt.

2 Kiekvienam gaminiui atliekamas m 6 4 7 9

operacijų skaičius

3 Operacijų trukmė, min. tvnt

pirma 2 2 13 3

antra 1 12 2 2

trečia 10 3 5 11

ketvirta 5 9 11 6

penkta 1 - 1 12

šešta 11 - 2 1

septinta - - 8 4

aštunta - - - 2

devinta - - - 5

4 Nuoseklusis derinimo būdas, min. Tn 90 130 84 322

5 Lygiagretusis derinimo būdas, min. Tl 52 74 55 118

6 Mišrusis derinimo būdas, min. Tm 72 98 71 190

* sudaryta autorių pagal R. Venskaus knygą „ Pramonės organizacijos pagrindai“ 2007, p. 57

11
 Atlikus skaičiavimus ( 2.2.1 lentelė) matome, kad nepriklausomai nuo operacijų skaičiaus
kiekviename gaminiui atlikti ir gaminamų gaminių skaičiaus, efektyviausias yra lygiagretusis operacijų
derinimo būdas, nes technologinio ciklo trukmė yra trumpiausia, ilgiausia – taikant nuoseklų operacijų
derinimo būdą, todėl nuoseklusis derinimo būdas yra neefektyvus.

350
322
300

250

190 Nuoseklusis derin-

200 imo būdas, min.
Laikas, min.

150 130 Lygiagretusis derin-

118 imo būdas, min.
90 98
100 84
72 74 71
52 55 Mišrusis derinimo
50 būdas, min.

0
1 2 3 4
Reikšmės pagal variantus

2.2.1 pav. Technologinio ciklo trukmė (sudaryta autorių 2.2.1 lentelės duomenis)

Diagramoje matyti, kad lygiagrečiojo derinimo būdo trukmė yra trumpiausia visais
variantais. Trečiame variante yra mažiausias gaminamų vienetų skaičius, todėl visų derinimo būdų
trukmė yra trumpiausia, o ketvirtame variante atvirkščiai, gaminamų vienetų skaičius didžiausias, todėl ir
trukmė ilgiausia.

12
2.3. Srovinės gamybos organizavimas

Svarbiausia gamybos efektyvumo sąlyga – nenutrūkstamas procesas, teoriškai vykstantis

visai be pertraukų. Praktiškai, jei pertraukos tarp atskirų operacijų neišvengiamos, stengiamasi, kad jos
būtų kuo trumpesnės. Šį reikalavimą geriausiai atitinka pažangi gamybos organizavimo forma – srovinė
gamyba.
Svarbiausias srovinės linijos darbo parametras – taktas (ritmas). Jis nusako minutėmis
(sekundėmis, valandomis) laiko tarpą tarp dviejų gretimų to paties pavadinimo dirbinių paleidimo
gamybon arba išleidimo. Srovinės linijos taktas ( r ) apskaičiuojamas:
r =Tn/ N

Čia: Tn – naudingas srovinės linijos darbo laikas;

N – gamybos programa tuo pačiu laikotarpiu, vnt.
Jeigu dirbiniai iš vienos darbo vietos į kitą perduodami transporto partijomis, srovinės
linijos darbo rėžimą apibūdina jos ritmas R :
R=r*nt
Čia: nt - transportinės partijos dydis.
(A. Sakalas, P. Vanagas, B. Martinkus, B. Neverauskas, B. Prokopčiukas, R. Venskus, R.Virvilaitė, A.
Ivaškienė, 2000, p. 190)

Turint pamainos gamybos užduotį, numatytą pertraukų skaičių darbininkams pailsėti, pertraukų trukmę ir
gaminių partijos dydį, galime apskaičiuoti srovinės linijos darbo tempą per valandą ir gamybos ritmą.

Duomenys skirti apskaičiuoti srovinės linijos darbo tempą ir gamybos ritmą* 2.3.1 lentelė

Žymėjima
Rodikliai s 2009m. 2010m. 2011m. 2012m.
1 Pamainos gamybos užduotis,
. vnt. N 180 200 190 160
2 Numatytas pertraukų skaičius
. darbininkams pailsėti Sp 2 1 3 4
3
. Pertraukos trukmė, min.   10 30 15 5
4
. Gaminių partijos dydys, vnt. n 30 35 40 45
5
. Darbo tempas, vnt/val. DN 24 27 26 21
6
. Gamybos ritmas, min. R 76,8 77 97 130

13
* sudaryta autorių pagal R. Venskaus knygą „ Pramonės organizacijos pagrindai“ 2007
Atlikus skaičiavimus ( 2.3.1 lentelė) matome, kad nepriklausomai nuo pamainos gamybos užduoties,
2010m. buvo pasiektas aukščiausias darbo tempas, tačiau tikrai gamybos ritmo rodiklis nėra aukščiausias.

3. PAGALBINĖS GAMYBOS IR GAMYBOS APTARNAVIMO

ORGANIZAVIMAS

Pagalbinės gamybos ir gamybos aptarnavimo tikslas – užtikrinti pagrindinių procesų nenutrūkstamumą,

laiku ir kokybiškai minimaliomis sąnaudomis atlikti visus reikiamus pagalbinės gamybos ir aptarnavimo
darbus siekiant didžiausio ekonominio ir socialinio efektyvumo. Pagalbinei gamybai ir gamybos
aptarnavimui keliami reikalavimai: jie turi būti profilaktinio pobūdžio (numatyti galimus gamybos
sutrikimus ir operatyviai juos šalinti), turi atitikti techninių – ekonominių, technologinių ir organizacinių
darbų reglamentą, turi būti lankstūs, mobilūs ir turi būti pritaikyti prie mobilios pagrindinės gamybos ir
sudaryti geras sąlygas gaminti aukštos kokybės produkciją su minimaliomis sąnaudomis pagrindinėje
gamyboje.( Veskus p. 76)

Įrankių ūkis Vidinis transportas

PAGALBINĖ GAMYBA
Remonto ūkis Sandėlių ūkis

Energetinis ūkis Kokybės kontrolė

Pagalbinės gamybos sudėtis 3.1 pav.

14
3.1 Įrankių ūkio organizavimas

Įrankių ūkio sudėtis ir uždaviniai. Įrankių ūkis – tai skyriai, grupės, biurai, cechai, barai ir
kiti padaliniai, tiekiantys įrankius ir technologinę įrangą, jei reikia, visa tai projektuoja, gamina,
remontuoja bei atnaujina, organizuoja jų apskaitą, saugo, išduoda į cechus, barus ir darbo vietas bei iš jų
priima. Vidutinės mašinų gamybos įmonės įrankių ūkio struktūra parodyta2.14.pav. Mažoje įmonėje šiuos
darbus gali atlikti techninio skyriaus darbuotojai.

ĮRANKIŲ ŪKIS

Įrankių ūkio skyrius, biuras:

Įrankių tiekimo biuras, grupė
Įrankių projektavimo biuras,grupė

Centrinis įrankių sandėlis (CĮS)

Cechų ir barų įrankinės

Įrankių cechas, baras

Įrankių galandimo baras, dirbtuvės, skyrius

Kiti padaliniai

3.1.1 pav. Įrankių ūkio sudėtis

Sprendžiant pagrindines įrankių ūkio organizavimo problemas būtina atsakyti į šiuos

pagrindinius klausimus:

• kokia turi būti įrankių ūkio sudėtis ir kokie svarbiausi jo uždaviniai;

• kaip klasifikuoti ir identifikuoti įrangą ir įrankius;
• kiek mums reikia įrangos ir įrankių;
• kokių reikia turėti jų atsargų;
• kaip dalyti tuos įrankius, įrangą.

Įrankių ūkio uždavinys – kuo mažiausiomis išlaidomis be pertrūkių ir laiku aprūpinti cechus,
barus bei darbo vietas geros kokybės reikiamos nomenklatūros patvariais įrankiais bei technologijos
15
įranga. Todėl jis turi numatyti įvairių rūšių įrankių ir technologijos įrangos poreikį: žiūrėti, ar deramai šis
poreikis tenkinamas; pagrįsti specialios įrangos projektavimo būtinumą; ją projektuoti; parinkti
atitinkamas aprūpinimo įrankiais (gaunamais iš kitur ir savos gamybos) formas, organizuoti įrankių
materialinį techninį tiekimą, apskaitą ir sandėliavimą, taip pat jų gamybą, remontą bei galandimą;
nustatyti įrankių ir specialiosios įrangos restauravimo bei modernizavimo galimybes ir kt.

Įrangos ir įrankių poreikis, t.y. sunaudojimo fondas, tiksliausiai nustatomas tiesioginio

apskaičiavimo metodu, atsižvelgiant į jų patvarumo normas. Šis metodas paprastai taikomas gaminant
masiškai ir didelėmis serijomis. Kiekvienos rūšies, kiekvieno tipo ir kiekvieno matmens įrankių poreikis
apskaičiuojamas atskirai, nes paprastai jų patvarumo normos skiriasi. Pavyzdžiui, i-osios metalo pjovimo
rūšies įrankių metinė sunaudojimo norma vnt., išreiškiama šia formule:

n n
N  pi =∑ N im⋅t mi /T pni ( 1−d j / 100 )= ∑ N im⋅t mi /t pi ( Li / li−1 )( 1−d i /100 )
i=1 i=1 ; (2.22)

čia: Nim – i-uoju įrankiu apdirbamų detalių metinė programa, vnt.; tmi – i-uoju įrankiu vienos
detalės mašininis apdirbimo laikas, h, min; Tpni – i-ojo įrankio patvarumo norma, t.y. įrankio darbo
trukmė, iki jis visiškai sudils, h, min; tpi – i-ojo įrankio patvarumas, t.y. jo darbo trukmė tarp dviejų
gretimų galandimų, h, min; Li – i-ojo įrankio pjaunamosios (darbinės) dalies storis, kurį galima nugaląsti
per visą jo naudojimo laiką, mm; li – i-ojo įrankio per kiekvieną galandimą nugalandamo sluoksnio
vidutinis storis, mm; di - per greitas – i-ojo įrankio nudilimas, procentais.

Įmonėje UAB „ Kėdainių konservų fabrikas“ sumontuota pažangi, aukštos

klasės ,,Baltinga“, ,,Felius“, Index“, Geba“ įranga leidžia ne tik gaminti kokybiškus konservus, bet ir
išsaugoti produktų unikalias savybes. Įsigiję tos pačios firmos papildomų fasavimo įrenginių, įmonė siūlo
ne tik konservus, tačiau ir įvairaus padažus bei pagardus pagal kiekvieno skonį.

(http://www.europages.lt/imonems-skirtas-katalogas/did-05/hc-05529/rezultatai.html)

16
3.2 Remonto ūkio organizavimas
Organizuojant remonto ūkį, būtina aiškiai apibrėžti:

• jo uždavinius, organizavimo alternatyvas;

• remonto sistemos turinį;
• jo planavimą;
• jo organizavimo formas;
• įrengimų servisą.
Remonto ūkio uždaviniai ir organizavimo alternatyvos. Įmonės remonto ūkis - tai visi
įmonės padaliniai (skyriai, grupės, biurai, cechai ir kt.), kurie organizuoja įrengimų priežiūrą, remontą bei
techninį aptarnavimą, numato netikėtus įrengimų gedimus; imasi priemonių, kad jų būtų išvengta. Re-
monto ūkis turi užtikrinti, kad įmonės įrengimų parkas būtų eksploatuojamas racionaliai, patiriant
minimalių išlaidų.

Remonto metu išsiaiškinami susidėvėję įrengimai, mašinos ir mechanizmai; atliekami

planiniai ir avariniai remontai bei techninis aptarnavimas; kiek galima sutrumpinamos prastovos dėl
remonto; montuojami nauji įsigyti, gauti ar pačių pagaminti įrengimai; atliekamas įrengimų
modernizavimas; laiku užsakomos iš kitur gaunamos atsarginės detalės, mazgai; organizuojamas jų
tiekimas, saugojimas; organizuojama negaunamų detalių ir mazgų gamyba savo įmonėje; planuojami ir
organizuojami techninio aptarnavimo ir remonto darbai; paruošiamos ir įgyvendinamos priemonės,
didinančios remonto darbų efektyvumą; palaikomi ryšiai su įrengimų tiekėjais.

Įmonės remonto ūkio sudėtis priklauso nuo daugelio veiksnių: pramonės įmonės dydžio, naudojamų
įrengimų kiekio, jų remonto bei eksploatacijos sudėtingumo, įrengimų parko nomenklatūros,
specializuotų remonto įmonių kiekio, įrengimų tiekėjų aptarnavimo formų. ( Venskus p.77)

Įrengimų priežiūros darbai – tai švaros ir tvarkos palaikymas darbo vietoje, įrengimų
darbinių paviršių tepimas ir kt. Įrengimus nuolat prižiūri jais dirbantys darbininkai, o kontroliuoja
meistrai.

Tarpremontinis aptarnavimas – tai įrengimų darbo bei jų būklės stebėjimas, gedimų

šalinimas, įrengimų ir agregatų reguliavimas. Priklausomai nuo įrengimo ir įmonės šakinio pavaldumo,
šiuos darbus atlieka budintys šaltkalviai, elektrikai arba pagrindiniai darbininkai, derintojai, pameistriai
(tekstilės įmonėse). Tarpremontinio aptarnavimo darbai atliekami nestabdant gamybos proceso, t.y. per
pietų pertraukas, tarp pamainų ir pan.

Periodines remonto operacijas paprastai atlieka įmonės remonto tarnybos darbuotojai pagal
iš anksto sudarytus planus, grafikus. Paprastai plaunami tik įrengimai, veikiantys užterštoje, dulkėtoje
aplinkoje (pvz., liejimo įrengimai). Tepalas keičiamas visose tepimo sistemose pagal tepimo grafiką,
atitinkamai suderintą su planinių remontų grafiku.

Planinės apžiūros daromos periodiškai tarp planinių remontų. Apžiūrimi visi įrengimai, nu-
statomas jų detalių, mazgų sudilimo laipsnis, sureguliuojami mechanizmai, pašalinami nedideli gedimai.
Apžiūra padeda patikslinti ir būsimojo remonto darbų apimtį.
17
 Remonto ciklas - tai laikas nuo įrengimo eksploatacijos pradžios iki pirmo kapitalinio
remonto arba tarp dviejų gretimų kapitalinių remontų. Skirtingų grupių įrengimų remonto ciklai, jų
trukmės yra skirtingos ir tiesiogiai priklauso nuo įrengimų konstrukcinių ypatumų, gamybos tipo ir pan.

Remonto darbų planavimas. Remiantis remontų normatyvais, sudaromi metų, ketvirčių bei
einamieji planai. Planuose nurodomi planuojamieji aptarnavimai bei remontų rūšys, jų darbo imlumas,
kiekvieno įrengimo planinės prastovos, kiekvieno cecho ir visos įmonės remonto darbų apimtis. Kartu
numatomas remontui reikalingų medžiagų, atsarginių dalių, detalių kiekis, jų vertė, darbuotojų skaičius,
visos remonto išlaidos. (Venskus p. 86)

UAB „ Kėdainių konservų fabrikas„ mechanikai puikiai išmano savo darbą, jų darbo
pobūdis: įmonės turimos technikos ( maišymo įrenginių, pilstymo automatų, fasavimo aparatų ir kitos
įrangos ) priregistravimas, priežiūra ir remontas, įrangos techninis aptarnavimas, dokumentų pildymas.
Kasdienių įmonės vidaus sąrašų ir reportažų atnaujinimas, papildymas.

Pateikiame skaičiavimus pavyzdinius skaičiavimus įrangos apžiūrų skaičiui bei remonto ciklo trukmei
nustatyti. Taip pat pagal turimus duomenis sudarytą remonto ciklą:

Duomenys skirti apskaičiuoti įrengimų apžiūrų skaičių ir remonto ciklo trukmę* 3.2.1 lentelė
Žymėjima
Rodikliai s 2009m. 2010m. 2011m. 2012m.
Įrengimo remonto ciklo metu
atliekamų vidutinių remontų Rv
1 skaičius 3 4 2 4
Mažųjų remontų skaičius įrengimo
Rm
2 remonto cikle 6 8 4 7
3 Trukmė tarp apžiūrų, mėn. tta 3 3 2 3
4 Trukmė tarp remontų, mėn. ttr 6 6 4 6
5 Apžiūrų skaičius A 10 13 7 12
6 Remonto ciklo trukmė, mėn. tk 60 78 28 72
* sudaryta autorių pagal R. Venskaus knygą „ Pramonės organizacijos pagrindai“ 2007
Skaičiavimai pagal formules:
 tk=ta(1+Rv+Rm+A)
 tk=tr(1+Rv+Rm)

Remonto ciklas, pagal duomenis:

K_A_M_A_M_A_V_A_M_A_M_A_V_A_M_A_M_A_V_A_K
(3mėn)

Čia:
K –kapitalinis remontas;
A – apžiūra;
M – mažasis remontas, einamasis;
V – vidutinis remontas.

18
3.3 Energetinio ūkio organizavimas
Energetikos ūkio uždaviniai ir sudėtis. Įmonės energetikos ūkis - tai visuma gamyklinių ir
cechinių padalinių (skyrių, grupių, cechų, barų ir kt.), kurie organizuoja energijos tiekimą iš šalies ir kai
kurių rūšių energijos gamybą savo įmonėje. Energetikos ūkio tikslas – mažiausiomis išlaidomis
nenutrūkstamai aprūpinti įmonės padalinius visų reikiamų rūšių nustatytų techninių parametrų energija.

Siekiant šio tikslo, įmonės energetikos ūkiui reikia spręsti tokius pagrindinius uždavinius:
nustatyti, kurių rūšių energiją įmonė gaus iš šalies ir kiek jos reikės; kurių rūšių energiją gamins pati
įmonė, kiek jos reikės; organizuoti jos gamybą; racionaliai naudoti visų rūšių energiją įmonės
padaliniuose, įskaitant paruošimą, perdirbimą, savalaikį paskirstymą ir tiekimą į darbo vietas; tinkamai
eksploatuoti – prižiūrėti, aptarnauti, remontuoti – energetikos ir energiją vartojančius įrengimus; rūpintis,
kad būtų griežtai laikomasi eksploatavimo taisyklių; ruošti bei įgyvendinti organizacines-technines
priemones, padedančias taupyti energijos išteklius, numatyti ir antrinio energijos išteklių naudojimo
galimybes.

( B. Martinkus, G. Vaičiūnas, R. Venskus, 2000, p.114)

Įmonė,,Kėdainių konservų fabrikas“ naudoja palyginti daug energijos išteklių, todėl jų ener-
getikos ūkiai dažniausiai būna dideli. Į jų sudėtį įeina: energetikos skyrius (biurai, laboratorijos);
šiluminis ūkis su katilinėmis ir kompresorinėmis, garo, suslėgto oro, vandens tiekimo, kanalizacijos,
produktų tiekimo tinklais ir kt.; dujų ūkis su dujų tinklais, vandenilio ir acetono stotimis, šaldymo
įrenginiais, pramonine ventiliacija; elektros tinklais, akumuliatoriais, ryšiai. ,,Kėdainių konservų fabrike“
energetikos ūkis įeina į vyriausiojo mechaniko tarnybą.

Paprastai įvairių rūšių energijos poreikis išreiškiamas šia formule:

Eb =e n⋅Q p + E a + E š + E v + E k + Et + E n−E p ;

čia: Eb – bendras energijos poreikis (elektros energija – kW h, šilumos energija – Gkal,

dujos – m ir t.t.); en – planinė energijos sunaudojimo norma produkcijos vienetui arba 1000-iui Lt
3

produkcijos (čia paprastai įeina tik energija technologijos reikalams ir variklių naudojama energija); Qp –
planinė produkcijos gamybos apimtis natūrine arba vertine išraiška; Ea - energija apšvietimui; Eš –
energija šildymui; Ev – energija ventiliacijai; Ek – energija kitiems reikalams; Et – energija, perduota ki-
tiems; En – energijos nuostoliai; Ep – pakartotinai (antrą kartą) panaudota energija.

Jei sakysime, kad UAB ,,Kėdainių konservų fabrikas“ yra gaminami du gaminiai, ir jiems atitinkamai
sunaudojama elektros energijos 30 ir 70 proc., galime labai paprastai apskaičiuoti poreikį ir išlaidas
metams, turint cecho plotą, pamainų skaičių, maksimalų apšvietimo laiką valandomis, elektros šviestuvų
galingumo normą 1m2 grindų plotui apšviesti, šildymo sezono trukmę mėn., kainą už 1m2 apšildymą per
mėn. Turint šiuos duomenis taip pat galime apskaičiuoti ir išlaidas cecho apšildymui per metus.

19
Duomenys skirti apskaičiuoti srovinės linijos darbo tempą ir gamybos ritmą* 3.3.1 lentelė
2012m. 2012m.
A B
Rodikliai
Žymėjima produkt produkt
s . .
1 Cecho plotas, kv.m. Fc 150 150
2 Pamainų sk. ps 3 3
3 Max. apšvietimo laikas val. Tmax 3000 3000
Elektros šviestuvų galingumo
4 norma 1 kv.m. grindų plotui nšg
apšviesti, W 50 50
Šildymo sezono trukmė, mėn,per
5 metus Tš 6 6
Kaina už 1 kv.m. apšildymą per
6 mėn. Kš 4.00 4.00
Cecho elektros energijos poreikis,
7 kW E 15750 6750
8 Cecho elektros energijos išlaidos, Lt Ie 4315,5 1849,5
9 Cecho el.energijos išlaidos šildymui
per metus, Lt Iap 2520 1080
* sudaryta autorių pagal R. Venskaus knygą „ Pramonės organizacijos pagrindai“ 2007

20
 4. GAMYBOS APRŪPINIMO ORGANIZAVIMAS

Nagrinėjant aprūpinimą gamybos logistikos požiūriu, susiduriama su problema: aprūpinimas

priklauso prie pagrindinių, o sandėliavimas ir vidinis transportavimas - prie aptarnavimo procesų. Tačiau
toks sujungimas leidžia kompleksiškai pažvelgti į aprūpinimo reikalus. (Venskus p.96)

4.1 Medžiagų ūkis

Medžiagų ūkyje siekiama dviejų pagrindinių tikslų.

1. Racionalaus sandėliavimo, medžiagų valdymo ir paskirstymo, nedidelių medžiagų ūkio
kaštų, kurie pasiekiami, pvz., mažinant medžiagų atsargas ir racionalizuojant transporto sistemą. Tačiau
šiuo atveju rizikuojama, kad gali būti ne visai padengiamas svarbiausių medžiagų poreikis ir gali nutrūkti
gamybos procesas. Dėl to atsiras papildomų deficito kaštų.
2. Kitas tikslas - aukštas aprūpinimo ir tiekimo lygis. Tai reikalauja nedidelių sandėliavimo
atsargų, pakankamo transportavimo pajėgumo ir didelių medžiagų valdymo kaštų. Šio tikslų konflikto
sprendimą užtikrina optimalus tiekimo potencialas. Tai pasiekiama, kai medžiagų ūkio kaštai, -
aprūpinimo, medžiagų valdymo paskirstymo ir medžiagų deficito kaštai, t.y. su tiekimo sunkumais susiję
kaštai - yra minimalūs.
Medžiagų ūkis apima šiuos pagrindinius uždavinius: aprūpinimą, valdymą ir sandėliavimą
bei medžiagų paskirstymą. (Venskus p. 96)

Konservuojant maistą jis specialiai apdorojamas, siekiant kuo ilgiau apsaugotui nuo gedimo.
Konservavimu sustabdoma mikroorganizmų veikla ir palaikoma naudingų fermentų veikla produkte.
Mėsos, žuvies, augaliniai produktai konsevuojami metaliniuose, stikliniuose, plastmasiniuose induose ir
sandariai uždaromi. Dažniausiai naudojami alavuoti ar lakuoti skardiniai indeliai. Nesugedę produktai
juose išlieka keletą metų.  Nuo maiste esančios rūgšties labai ilgai laikant indelis ima rūdyti, tirpsta
alavas. Nuo baltymų ant vidinės sienelės mėsos ar žuvies konservuose atsiranda ruda sulfidinė plėvelė,
kuri nėra kenksminga, tik pablogina produkto išvaizdą. Konservuojama sterilizuojant (žūsta visi
mikroorganizmai) - kaitinant iki 120 laips.C,  veikiant ultragarsu, aukšto dažnio elektros srove (nuo jos
visas produktas trumpam staiga įkaista, todėl mažiau pakinta jo savybės) ir kt. būdais. Vaisiai ir uogos
konservuojami cukrumi, kurio tirpale žūsta visi mikroorganizmai, o tai pat marinuojami acto rūgštimi.

(http://archive-lt.com/lt/w/website.lt/2012-11-11_630451_3/Parduotuv%C4%97_Ka%C4%8Dergin
%C4%97je_M%C4%97sa_ir_jos_gaminiai/)

21
 Prieš pradėdamas konservų gamybą UAB „Kėdainių konservų fabrikas“ turi apsirūpinti
žaliavomis įvairiems gaminiams paruošti. Konservų paruošimas sudarytas iš šešių atskirų etapų –
pradedant žaliavų priėmimu ir baigiant konservų laikymu (sandėliavimu), kol bus pradėta konservų
gamyba:

 Žaliavų priėmimas;
 Žaliavų paruošimas gamybai;
 Gaminio (konservų, užpilo, padažo) paruošimas - ,,dozavimas“ ir žaliavų sumaišymas
arba reikiamo žaliavų kiekio pasvėrimas ir sumaišymas specialioje talpoje;
 Gaminio (konservų, užpilo, padažo) sterilizavimas (pasterizavimas) arba apdorojimas
karščiu specialiame slėgio autoklave;
 Pasibaigus pasterizavimui autoklavas išjungiamas ir atidžiai prižiūrimas temperatūros
pokytis (gaminio vėsinimas);
 Konservų ištraukimas iš autoklavo pasiekus tam tikrą temperatūrą – kokybės tikrinimas.
(http://sumanusukininkas.lt/index.php?route=information/information&information_id=23)

4.2. MEDŽIAGŲ PASKIRSTYMAS IR LOGISTIKA

Optimaliai organizuoti žaliavų bei medžiagų srautus, jungiančius gamybos paruošimo,

technologinio gamybos proceso ir gatavos produkcijos pristatymo etapus, racionaliai įvertinti ir
optimizuoti šiuose etapuose padarytas išlaidas yra priskirta logistikai. Išskiriami trys logistikos elementai:
 Transportas. Transportui priskiriamas ir vidinis, ir išorinis įmonės transportas. Labai
svarbu kryptingai naudoti paštą ir sunkvežimius.
 Sandėliai. Tai visos atsargų saugojimo vietos. Čia itin svarbi darbo našumo didinimo
problema. Siekiant ūkiškai panaudoti savus pajėgumus, labai svarbus sandėliavimo ir transportavimo
suderinimas ir standartizavimas.
 Komunikacijos. Logistikos sistemoje komunikacijoms tenka kuriamasis vaidmuo. Čia
įeina tinkamas krovinio sureguliavimas, siuntinio kelyje siekimas ir reguliavimas, savalaikis užsakymo ir
tiekimo partijų patiekimas ir kt. šių uždavinių sprendimas glaudžiai susijęs su organizaciniais ir
techniniais klausimais.(R. Venskus, 2007, p. 96)

22
 LOGISTIKA

TRANSPORTAS

SANDĖLIAI

KOMUNIKACIJOS

Taigi, medžiagų ūkis apima aprūpinimo funkcija, kuri apskaičiuoja žaliavų poreikį, priima
medžiagas ir prižiūri įėjimo kontrolę, taip pat valdo sandėlius bei vidinį transportą, paskirsto medžiagas.

23
 5. DARNAUS VYSTYMOSI NUOSTATŲ TAIKYMAS GAMYBOS
ORGANIZAVIME
5.1 Darnaus vystymosi samprata, prioritetai ir principai

Darnus vystymasis – tai plėtra tenkinanti žmonijos reikmes dabar neapribojant galimybių
ateitiems katroms tenkinti savąsias. Siekiant geresnės gyvenimo kokybės dabar ir ateityje, ekonomikos,
socialinės raidos ir aplinkos apsaugos tikslai yra derinami ir papildo vienas kitą.(http://www.pprc.lt/dv/?
page_id=5)
Lietuvosdarnausvystymosi prioritetai: nuosaikus ir darnus ūkio šakų ir regionų ekonomikos
vystymasis; socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimas išsaugant jų
savikainą; pagrindinių ūkio šakų poveikio aplinkai mažinimas; pavojaus žmonių sveikatai mažinimas;
pasaulio klimato kaitos padarinių švelninimas; geresnė biologinės įvairovės apsauga; geresnė
kraštovaizdžio apsauga ir racionalus tvarkymas; nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas;
visuomenės švietimas; mokslinių tyrimų vaidmens didinimas ir modernių, mažesnį neigiamą poveikį
aplinkai darančių gamybos ir informacijos technologijų kūrimas ir diegimas.
Darnaus vystymosi principai yra šie:
 Pagrindinių teisių rėmimo ir apsaugos principas;
 Vienodų sąlygų visų kartų ir tos pačios kartos atstovams sudarymo principas;
 Atviros ir demokratinės visuomenės principas;
 Piliečių dalyvavimo principas;
 Įmonių ir socialinių partnerių dalyvavimo principas;
 Politikos nuoseklumo ir reglamentavimo principas;
 Strategijos integravimo principas;
 Pasinaudojimas geriausiomis turimomis žiniomis principas;
 Atsargumo principas;
 Atsakomybės principas;
 Ekologinio efektyvumo principas
 Pakeitimo principas;
 Mokslo ir žinių bei technologinės pažangos principas. (V. Naruševičius, I. Lazdinis,
2010, p.87)

24
5.2 Darnausvystymosi valdymas įmonių lygmeniu

Švaresnės gamybos strategija remiasi racionalesniu energijos, gamtinių išteklių naudojimu

taršos bei atliekų minimizavimu jų sudarymo vietoje. Tai dažniausiai padeda mažinti neigiamą įmonės
poveikį aplinkai ir gerinti ekonominius įmonės rodiklius.
Švaresnė gamyba – tai nuolatinis integruotas prevencinės aplinkosaugos strategijos
taikymas procesams, gaminiams ir paslaugoms, siekiant padidinti efektyvumą ir sumažinti riziką
žmonėms ir aplinkai. Švaresnė gamyba taikoma:
 Gamybos procesams : žaliavų ir energijos taupymas, toksinių medžiagų
išėmimas, atliekų bei taršos kiekio ir pavojingumo mažinimas;
 Gaminiams: neigiamo gaminio poveikio aplinkai sumažinimas viso jo
egzistavimo ciklo metu- nuo žaliavų išgavimo iki galutinio perdirbimo ar kitokio utilizavimo;
 Paslaugoms: aplinkos apsaugos klausimų integravimas į paslaugų kūrimą ir
teikimą.
Švaresnės gamybos strategijoje numatomi tokie prevenciniai būdai:
 Geras ūkininkavimas : kai vadybos ir organizacinės priemonės įdiegiamos tam,
kad būtų išvengta išsiliejimų ar kitokių medžiagų praradimų, taikant nesudėtingas energijos efektyvumo
priemones ir naujas instrukcijas;
 Žaliavų pakeitimas: esamų žaliavų pakeitimas mažiau toksiškomis ar
atsinaujinančios arba naudojimas tokių papildomų medžiagų, kurių poveikis ilgesnis;
 Geresnis procesų valdymas: darbo procedūrų, įrangos instrukcijų
peržiūrėjimas, įrašų apie procesus saugojimas, siekiant pagerintiprocesų efektyvumą ir mažinti teršalų
susidarymą;
 Įrangos pakeitimas: siekiant pagerinti procesų efektyvumą ir mažinti teršalų
susidarymą;
 Technologijų pakeitimas: technologijų, apdorojimo procesų pakeitimas ar
sintezė;
 Gaminių pakeitimas: gaminio savybių pakeitimas, siekiant sumažinti gaminio
gamybos poveikį aplinkai.
Koncernas „Vikonda“ jungiadidelęgrupęįmonių, viena iš jų UAB ,,Kėdainių konservų fabrikas“.
Koncernas „Vikonda“ yra Kėdainių bendruomenės ir visos šalies dalis, todėl rūpinasi dvasine ir

25
materialine jos narių gerove. Dalį uždirbto pelno koncernas skiria prioritetinei paramos sričiai – vaikų ir
jaunimo ugdymui, taip pat švietimui, kultūrai ir sportui remti, skaudžioms socialinėms problemoms
spręsti.
UAB ,,Kėdainių konservų fabrikas“ laikosi nuostatos pirmiausia – Lietuvos ūkininkų užaugintos
daržovės. Tik tai ko negaunama mūsų šalyje, perkama užsienyje. Taip stengiamasi pagerinti Lietuvos
ekonomiką, socialinę sferą, įgijantpastikėjimo ir remiant Lietuvos ūkininkus.

(http://www.vikonda.lt/lt/visuomene-ir-mes/socialine-parama)

6. KOKYBĖS KONTROLĖS ORGANIZAVIMAS

Svarbų vaidmenį, organizuojant gamybą įmonėje, atlieka ir kokybės kontrolės

organizavimas. Kokybės kontrolė – tai sistemingi tyrimai, kurias yra nustatoma produkto kokybės
rodiklių atitikitis nustatytiems reikalavimams. Dažniausiai yra remiamasi kokybės rodikliais, kuriuos
galima išreikšti kiekybiškai ir pagl kuriuos galima nustatyti produkcijos kokybės lygį, palyginus tai su
baziniais, normatyviniais rodikliais. (B. Martinkus, G. Vaičiūnas, R. Venckus xxxxm. 62psl.)

Kokybės rodikliai

Vienetiniai rodikliai Kopleksiniai rodikliai

6.1 pav.Kokybės rodikliai (parengta autorių pagal B. Martinkaus, G. Vaičiūno, R. Venckaus knygą
“Gamybos vadyba” 62psl.

Vienetiniai rodikliai yra skirti vienai kuriai nors savybei. Šie rodikliai plačiai naudojami
konstruktorių, technologų darbe, eksplotuojant produkciją. Vienetiniai rodikliai gali būti:
 Paskirties rodikliai;
 Technologiškumo rodikliai;
 Išsilaikymo rodikliais;
 Remonto tinkamumo rodikliai;
 Ilgaamžiškumo rodikliai;
 Standartizavimo rodikliai;

26
  Patentiniai teisiniai rodikliai;
 Trasportabilumo rodikliai;
 Saugumo rodikliai;
 Ergonominiai rodikliai;
 Estetiniai rodikliai;
 Ekologiniai rodikliai;
 Ekonominiai rodikliai.

 Kompleksiniai rodikliai yra skirti keletui, visumai savybių. Jie naudojami apskritai vertinant
produkcijos kokybę. Kompleksiniai rodikliai gali būti:
 Grupiniai rodikliai. Parodo kelių vienetinių rodiklių (kelių gaminio savybių) visumą.
 Apibendrinantieji rodikliai. Nusako gaminio savybių visumos charakteristiką.
 Integralinis (efektyvumo) rodiklis. Naudojami gaminio, produkcijos kokybei nusakyti ekonominiu
požiūriu. Jis parodo, kuri suminio naudingo rezultato (efekto) dalis naudojant ar eksplotuojant
gaminį tenka vienam to gaminio kūrimo ir eksplotavimo vienetui. (B. Martinkus, G. Vaičiūnas, R.
Venckus 63psl.

Kadangi UAB „Kėdainių konservų fabrikas“ specializuojasi maisto pramonėje, kokybės

kontrolė yra ypač svarbi. Viena iš įmonės vertybių yra saugus ir kokybiškas produktas. Gamindama savo
produktus ir organizuodama kokybės kontrolę įmonė labiau turi atsižvelgti į kompleksinius kokybės
rodiklius, kurie padėtų užtikrinti pačią aukščiausią gaminių kokybę.
Gamyboje įmonė naudoja kokybiškas žaliavas, o pagrindinės –daržovės, kurios superkamos
iš ekologiškų, patentuotų ūkių, actas, aliejus. Kitų gamybai reikalingų medžiagų įsigyja iš patikimų
partnerių. UAB „Kėdainių konservų fabrikas“ gaminama produkcija yra patvirtina ES ir Rusijos
rinkomis.
Įmonėje yra įdiegtas tarptautinis maisto standartas IFS – tai bendrinis maisto saugos
standartas, kuriame naudojama unifikuota pasirinktų tiekėjų vertinimo sistema. Jis padeda
prekybininkams užtikrintiproduktų maisto saugą ir prižiūrėti gamintojų kokybės lygį. IFS reglamentuoja
mažmeninių ir didmeninių prekybos bendrovių parduodamų maisto produktų auditavimą. Svarbiausi
Europos prekybininkai reikalauja, kad jų tiekėjai būtų sertifikuoti pagal IFS standarto reikalavimus.
Tačiau IFS – tarptautinis standartas ir gali būti taikomas ne tik Europos tiekėjams.

Standartas leidžia:

27
 Įrodyti sistemos atitiktį, o maisto saugos incidento atveju – teisiškai apginti savo
organizaciją, parodant, kad buvo imtasi visų būtinų atsargumo priemonių;
 Sukurti ir valdyti vadybos sistemą, siekiant atitikties maisto/saugos reikalavimams ir
teisinėms normoms, specialų dėmesį skiriant įstatymams šalyse, kur vartojamas pagamintas
produktas;
 Užtikrinti maisto saugos veiksmingumo gerinimo bei jo stebėsenos ir matavimo priemonę;
 Sumažinti produktų broko, pertaisymo ir atšaukimo atvejus.
(http://www.dnvba.com/lt/Sprendimai-Maisto-Pramonei/Maisto-sauga/Pages/IFS
%E2%80%93Tarptautinis-maisto-standartas.aspx)

28
 7. LITERATŪROS SĄRAŠAS

 R. Venskaus knyga „ Pramonės organizacijos pagrindai“ 2007

 Sakalas, P. Vanagas, B. Martinkus, B. Neverauskas, B. Prokopčiukas, R. Venskus, R.Virvilaitė,
A. Ivaškienė knygą “Pramonės įmonių vadyba”, 2000
 Martinkaus, G. Vaičiūno, R. Venckaus knyga “Gamybos vadyba”
 http://www.dnvba.com/lt/Sprendimai-Maisto-Pramonei/Maisto-sauga/Pages/IFS
%E2%80%93Tarptautinis-maisto-standartas.aspx
 www.vikonda.lt
 www.ukininkas.lt
 www.pprc.lt
 www.sumanusukininkas.lt
 http://archive-lt.com/lt/w/website.lt/2012-11-11_630451_3/Parduotuv%C4%97_Ka%C4%8Dergin
%C4%97je_M%C4%97sa_ir_jos_gaminiai

29