KTU

INŽINERINĖS MECHANIKOS KATEDRA

TALPINIS SKYSČIO LYGIO MATUOKLIS

3 laboratorinis darbas

Kaunas
2021
 2

3 laboratorinis darbas

TALPINIS SKYSČIO LYGIO MATUOKLIS

1. Talpinių jutiklių darbo principai

Talpiniai jutikliai plačiai naudojami kietų kūnų poslinkių, skysčio lygio matuokliuose,
manometruose ir kituose mechaninių dydžių matuokliuose.
Talpinis jutiklis – tai elektrinis kondensatorius,
kurio talpa gali kisti, kintant atstumui tarp elektrodų,
elektrodų sanklotos plotui arba terpės tarp elektrodų
dielektrinei skvarbai. Iš fizikos žinome, kad plokščiojo
kondensatoriaus talpa apskaičiuojama pagal formulę
 A
C 0 , (1)
d
čia 0 – vakuumo dielektrinė konstanta (8,85·10-12 F/m);
 - terpės tarp elektrodų santykinė dielektrinė skvarba;
L A – elektrodų perdengimo plotas, m2;
d – atstumas tarp elektrodų, m.
Pagal konstrukciją talpiniai jutikliai skirstomi į
plokščiuosius, bendraašius (cilindrinius), strypinius ir pan.
x Šiame darbe naudojamas bendraašis jutiklis, kurio talpa
apskaičiuojama taip:
2 0  al x   L  x   or 
Ck  ; (2)
D
ln  
d
čia D, d, L - jutiklio matmenys (1 pav.); x – alyvos lygis
jutiklyje; al, or – atitinkamai alyvos ir oro dielektrinė
d skvarba.
Talpiniai jutikliai dažniausiai dirba silpnuose
D elektromagnetiniuose laukuose. Tokių laukų aplinka
apibūdinama dviem parametrais: dielektrine skvarba  ir
1 pav. dielektrinių nuostolių kampu  (elektriniu laidumu G).
Visi dielektrikai skirstomi į polinius, silpnus
polinius ir nepolinius. Poliniai (vanduo, metilo, etilo
spiritas, acetonas ir kt.) turi didelį specifinį laidumą, jų dideli elektriniai nuostoliai, dielektrinė
skvarba  > 12. Silpnų polinių dielektrikų 3    6. Nepoliniams dielektrikams (augalinei ir
mineralinei alyvai, žibalui ir pan.) būdingos geros elektros izoliacinės savybes ir nedidelė dielektrinė
skvarba (   3).

2. Talpinių lygio matuoklių konstrukcijos

Talpiniai lygio jutikliai [1] būna analoginiai (2 pav., a) ir diskretiniai (2 pav., b). Svarbiausi
jų elementai yra kondensatorius- lygio jutiklis 1, sumontuotas rezervuare 3, ir elektrinė grandinė bei
antrinis matavimo prietaisas 2.
Tokie matuokliai turi trūkumų. Vienas iš jų – maža naudingoji talpa ( neviršija kelių dešimčių
pikofaradų metrui). Todėl juos jungiant prie matavimo prietaisų reikia mažinti jungiamųjų kabelių
ilgį (standartinių kabelių talpa – 50...100 pF/m). Kitas trūkumas – gana didelė temperatūrinė paklaida.
Šias paklaidas galima sumažinti automatine temperatūros kompensacija (3 pav.). Šiuo atveju jutiklį
sudaro ekranuotas dvigyslis kabelis, kurio šarvas (ekranas) padalytas į tris viena nuo kitos izoliuotas
sekcijas 1, 2 ir 3. Antroji sekcija yra darbinė, o pirmoji ir trečioji - kompensacinės. Rezervuaro 4
 3

sienelė yra kiekvieno iš šių trijų jutiklių antrasis elektrodas. Tokių matuoklių matavimo ruožas 0 ...
10 000 mm, o paklaida neviršija 0,3 %.
Talpinių matuoklių antriniai prietaisai paprastai yra specialūs nesubalansuoti kintamosios
srovės tilteliai.

1
2

a) b)
2 pav.
Į
matavimo 3. Talpos matavimas tilteliu E7 – 11
grandinę
Universaliuoju E7 – 11 tilteliu galima matuoti
5 1 įvairių elektros grandinių elementų induktyvumą,
talpą, aktyviąją varžą, nuostolių kampo tangentą,
elektros grandinės kokybę.
2 Pagal veikimo principą tai yra kintamosios
srovės tiltelis, maitinamas iš prietaise esančio šaltinio
4 100, 1000 Hz kintamąja arba nuolatine srove.
Maitinant 1 kHz srove, matuojamos talpos ruože nuo
0,5 pF iki 100 F.
3 Tokio prietaiso santykinė leidžiamoji paklaida
matuojant talpą, kai Q < 1, išreiškiama formule
 20 1 
   1    %; (3)
 C Q
čia C – matuojamoji talpa, pF; Q – grandinės kokybė.
Tiltelio valdymo įtaisai išdėstyti priekiniame
3 pav. prietaiso skyde (4 pav.). Jų paskirtis tokia:
1 - indikacijos lemputė, užsideganti įjungus prietaisą;
2 - jungiklis, kuriuo prietaisas perjungiamas matuoti reikiamam dydžiui – induktyvumui, talpai,
varžai kintamąja arba nuolatine srove;
3 - jungiklis „Ruožas“, kuriuo įjungiamas reikiamas matuojamojo dydžio ruožas;
4 - rodyklinis tiltelio balanso indikatorius;
5 - mygtukas reikiamam ruožui parinkti;
6 - maitinimo tinklo jungiklis;
 4

7 - tiltelio balansavimo pagal tg  ir kokybę Q rankenėlė;

8 - jungiklis, kuriuo prietaisas perjungiamas matuoti tg  arba kokybei Q;
9 - tiltelio maitinimo srovės dažnio jungiklis;
10 - tiltelio balansavimo pagal L, C arba R rankenėlė „Daugiklis“;
11 - balanso indikatoriaus jautrio reguliavimo rankenėlė „Jautris“;
12, 13 - ryšio su matuojamu objektu kabelio jungimo gnybtai.

4 pav.
Pradedant matuoti, pirmiausiai įjungiamas tinklo jungiklis 6 (4 pav.). Tuomet turi užsidegti
signalinė lemputė 1. Talpinio lygio jutiklio kabelis sujungiamas su prietaiso įėjimo kabeliu. Jungiklis
2 nustatomas į padėtį „C“, jungiklis 8 - į padėtį „tg “, jungiklis 9 - į padėtį „1000 Hz“, jungiklis 3 -
į padėtį „1 nF“. Rankenėlę „Jautris“ 11 reikia nustatyti į tokią padėtį, kad indikatoriaus 5 rodyklė būtų
maždaug ties dešinės skalės dalies viduriu.
Matuojant reikia kaip galimai tiksliau subalansuoti tiltelį rankenėlėmis 10 ir 7, kuriomis
keičiama talpinė tiltelio peties varža. Rankenėlės nustatomos į tokią padėtį, kad indikatoriaus 5
rodyklė būtų kuo arčiau nulinės žymės. Tai lengviau padaryti padidinus jautrį rankenėle 11. Šie
veiksmai kartojami kelis kartus kol tiltelis bus geriausiai subalansuotas.
Paskui nustatomas talpos dydis pagal rodmenų įtaisą 4. Skaitmenys abiejose skalėse
traktuojami kaip vienas skaičius. Šis skaičius padauginamas iš ruožo vertės (nagrinėjamu atveju iš 1
nF = 1000 pF).

4. Darbo tikslas

Susipažinti su talpinių jutiklių darbo principu ir konstrukcijomis, nustatyti talpinio skysčio

lygio jutiklio keitimo funkciją, apskaičiuoti vidinio jutiklio elektrodo skersmenį.

5. Darbo eiga

5.1. Įjunkite prietaisą E7 –11 į tinklą ir įjunkite tinklo jungiklį. Prietaiso įšilimo trukmė 15
min.

5.2. Sukdami rantytą jutiklio pakėlimo įtaiso veržlę, nustatykite jutiklį į padėtį, kai jutiklis
apsemtas iki pirmojo brūkšnio. Išmatuokite pradinę talpą Cpr.
 5

5.3. Nuleiskite jutiklį, kol skysčio lygis pasieks antrąjį brūkšnį, ir išmatuokite talpą C1. Šiuos
veiksmus kartokite, kol pasieksite aukščiausią brūkšnį. Atstumas tarp gretimų brūkšnių -10 mm.

5.4. Iškelkite jutiklį iš skysčio, palaukite minutę, kol skystis ištekės iš jutiklio vamzdelio, ir,
nuosekliai jį leisdami, vėl pakartokite bandymą, t. y. gaukite antrąją Ci verčių seriją. Išveskite abiejų
serijų atitinkamų Ci verčių vidurkius.

5.5. Nubraižykite eksperimentinę priklausomybę tarp skysčio lygio x ir talpos C(x). Čia reikia
pažymėti, kad tilteliu išmatuojama ne tik jutiklio talpa Ck (pagal (2) formulę), bet ir visa talpa,
įskaitant jungiamųjų kabelių ir gnybtų talpą C0. Ši talpa

2 0  al x   L  x   or 
C  x   C0  Ck  C0  . (4)
D
ln  
d
Matematiškai x atžvilgiu - tai tiesės lygtis
C  x   ax  b ; (5)
čia
2 0   al   or 
a , (6)
D
ln  
d
o
2 0 or L
C pr  b  C0  . (7)
D
ln  
d
Kadangi eksperimento rezultatai yra su paklaidomis, apibendrintą grafiką nubraižykite,
apdoroję matavimo rezultatus mažiausių kvadratų metodu, kaip nurodyta mokymo priemonėje [2].
Koeficientas a apskaičiuojamas pagal formulę

n xi Ci   xi  Ci
a i i i
2
, (8)
 
n x    xi  2
i
i  i 
o koeficientas b - pagal formulę

 x C   x  x C
2
i i i i i
b i i
2
. i i
(9)
 
n xi2    xi 
i  i 
Žinant koeficientus a ir b pagal (5) formulę galima apskaičiuoti teorines (skaičiuojamąsias)
talpų vertes Cti, esant žinomiems xi. Jos šiek tiek skiriasi nuo išmatuotų Ci. Dėl matavimo duomenų
sklaidos taškai Ci, skirtingai nuo Cti, nėra tiksliai vienoje tiesėje, todėl skirtumai Ci = Ci - Cti nusako
matavimo duomenų apdorojimo tikslumą. Tikslumo rodiklis yra vidutinis kvadratinis nuokrypis
 C i
2

sC  i
. (10)
n 1

Laikant , kad sklaidos dėsnis yra normalusis, eksperimentiniai taškai nubrėžtos tiesės atžvilgiu
su 95% tikimybe išsisklaidę 2sC juostoje.
5.6. Apskaičiuokite vidinio jutiklio elektrodo skersmenį d. Laboratorinio stendo jutiklio išorinio
elektrodo skersmuo D = 12,5 mm, ilgis L = 120 mm, alyvos dielektrinė skvarba al = 2,3, oro
 6

dielektrinė skvarba or  1. Žinodami a, iš (6) formulės raskite d. Žinodami Cpr, iš (7) formulės raskite
C0. Visi dydžiai įrašomi SI vienetais.

5.7. Padarykite išvadas ir apiforminkite laboratorinį darbą.

Literatūra

1. S. Dailidė. Technologiniai matavimai. – V.:Mokslas, 1993. – P. 162-163.

2. A. Palionis. Matavimo rezultatų apdorojimas. – Kaunas: „Technologija“, 1991.
3. E7 – 11. Izmeritelj L, R, C universalnyj. Techničeskoje opisanije i instrukcija po
ekspluatacii.
4. J. P. Bentley. Principles of Measurement Systems. - Longman Scientific & Technical,
1995. - P. 142-145.

Kontroliniai klausimai

1.Koks yra talpinio jutiklio veikimo principas?

2.Kokias žinote talpinių jutiklių konstrukcijas?
3.Į kokias grandines jungiami talpiniai jutikliai?
4.Kokios svarbiausios talpinių jutiklių paklaidos?
5.Kaip apdorojami eksperimento rezultatai?
6.Ką reiškia dydis sC ?
 7

Ataskaitos forma

3 laboratorinis darbas

TALPINIS SKYSČIO LYGIO MATUOKLIS

1. Naudota įranga ir prietaisai:

2. Matavimų rezultatai
Alyvos lygis, mm 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Talpa, pF (1 ser.)
Talpa, pF (2 ser.)
Talpa, pF (vid.)

3. Skaičiavimų rezultatai

a= ; b= ;C= .

4. C = f(x) grafikas. Eksperimento duomenis (vidurkius) vaizduokite taškais, išlygintą tiesę –

ištisine linija.

5.Elektrodo skersmens ir talpos C0 apskaičiavimas

d= ; C0 = .

6.Išvados