მარზანო-ეფექტური სწავლება

You might also like

Download as pdf or txt
Download as pdf or txt
You are on page 1of 222

robert j.

marzano

efeqturi debra j. fiqeringi

jein i. foloqi

swavleba
skolaSi
kvlevebze dayrdnobiT
SemuSavebuli meTodebi, romlebic
aumjobeseben moswavleTa akademiur moswrebas

saswavlo gegmebis SemuSavebisa da mentorobis asociacia

aleqsandria, virjinia, amerikis SeerTebuli Statebi


robert j. marzano, debra j. fiqeringi, jein i. foloqi
efeqturi swavleba skolaSi: kvlevebze dayrdnobiT
SemuSavebuli meTodebi, romlebic aumjobeseben moswavleTa
akademiur moswrebas

Robert J. Marzano, Debra J. Pickering, Jane I. Pollock


Classroom Instruction that Works: Research-Based Strategies
For Increasing Student Achievement

mTargmneli: maia Canqseliani

redaqtorebi: naTia nacvliSvili


sofio gorgoZe

ydis dizaini da dakabadoneba: giorgi bagrationi

yvela ufleba daculia

pirveli qarTuli gamocema,


`maswavlebelTa profesiuli ganviTarebis centri~, 2009.

Targmanis xarisxze pasuxismgebelia


`maswavlebelTa profesiuli ganviTarebis centri~.

Tbilisi, 0102, uznaZis q. 52.


tel: (+995) 91 14 53, 95 13 02/04
veb-gverdi: www.tpdc.ge el-fosta: info@tpdc.ge

© saswavlo gegmebis SemuSavebisa da mentorobis asociacia (ASCD)


aleqsandria, virjinia, aSS.
veb-gverdis misamarTi: http://www.ascd.org el-fostis misamarTi: member@ascd.org

© Association for Supervision and Curriculum Development


Alexandria, Virginia, USA
Web site: http://www.ascd.org E-mail: member@ascd.org

ISBN 978-9941-0-1397-3
Zvirfaso maswavleblebo,

warmogidgenT saxelmZRvanelos, romelic, vfiqrobT, yvela maswavleb-


elsa da ganaTlebis specialists daainteresebs. saxelmZRvanelos Targ-
mna imis gamo gadavwyviteT, rom igi erT-erTi yvelaze warmatebuli
gamocemaa, romelsac maswavleblebi msoflios mraval qveynaSi iyeneben
da romlis gayiduli egzemplarebis raodenobam, didi xania, milions
gadaaWarba.

saxelmZRvanelo fokusirebulia swavlebis im meTodebze, romelTa efeq-


turoba kvlevis Sedegadaa dadasturebuli. uSualod meTodebis ganx-
ilvamde, avtorebi mokled mimoixilaven ganaTlebis sferoSi Catare-
bul kvlevebs da yuradRebas maT ZiriTad statistikur maxasiaTeble-
bze amaxvileben. amis Semdeg avtorebi TiToeul meTods praqtikuli
magaliTis WrilSi ganixilaven. mkiTxvels saSualeba aqvs, TiToeuli
meTodis efeqturoba swored kvlevis maxasiaTeblebis gaTvaliswinebiT
gansajos. aqedan gamomdinare, saxelmZRvanelos wakiTxva mizanSewonil-
ia masSi mocemuli sakiTxebis Tanmimdevrobis dacviT, miuxedavad imisa,
rom SesaZloa, maswavleblebi konkretuli magaliTebis ganxilviT ufro
dainteresdnen.

swavlebis meTodebis ganxilvisas, avtorebi iseT magaliTebsac iSve-


lieben, romliTac dasturdeba, rom ar arsebobs nebismier situaciaSi
Tanabrad efeqturi meTodi. asakobrivi jgufi, konkretuli sagani Tu
sxvadasxva SesaZleblobis moswavleebi erTsa da imave meTods sxvadasx-
vagvari efeqturobiT warmoaCenen. amitom, sabolood, mainc maswavle-
blis gonivrul gansjazea damokidebuli, Tu ra meTodebs gamoiyenebs
konkretul gakveTilze da ra iqneba yvelaze efeqturi misi moswavlee-
bisTvis. vimedovnebT, rom am daskvnis gakeTebaSi es wigni maT did dax-
marebas gauwevT.

pativiscemiT,
sofio gorgoZe
maswavlebelTa profesiuli ganviTarebis
centris direqtori
efeqturi
swavleba
skolaSi
kvlevebze dayrdnobiT SemuSavebuli meTodebi,
romlebic aumjobeseben moswavleTa akademiur moswrebas
diagramebis nusxa ........................................................................V
1. kvlevis gamoyeneba swavlebaSi:
dadga dro, es idea realobad vaqcioT ........................1

kvlevebze dafuZnebuli meTodebi


2. msgavsebisa da gansxvavebis gamovlena ........................15
3. Sejameba da Canawerebis gakeTeba .................................33
4. moswavlis Zalisxmevis gaZliereba
da misi warmatebis aRiareba .........................................57
5. saSinao davaleba da praqtika ......................................72
6. warmodgenis aralingvisturi xerxebi .........................87
7. TanamSromlobiTi swavla ........................................... 100
8. miznebis dasaxva da komentarebis gakeTeba .............. 111
9. hipoTezis Camoyalibeba da gamocda ......................... 124
10. miniSnebebi, SekiTxvebi da winmswrebi aqtivobebi .... 134

swavlebis meTodebis gamoyeneba


11. moswavleTaTvis sxvadasxva tipis codnis gadacema
swa­­v­lebis sxvadasxva meTodis gamoyenebiT .......... 149
12. saswavlo procesis dagegmvis cxra
kategoriis gamoyeneba ............................................... 177
13. bolosityva.................................................................. 189
danarTi: efeqtis sididesa da procentilis zrdas Soris
statistikuri Sesabamisobebis cxrili ......................... 192
gamoyenebuli literatura .................................................... 194
wignis avtorTa Sesaxeb .......................................................... 211
diagramebis nusxa

1.1. normaluri ganawileba................................................................6


1.2. swavlebis meTodi, romelic analitikuri SekiTxvebis
gamoyenebas gulisxmobs: efeqtis saSualo sidide ...................7
1.3. swavlebis im meTodebis kategoriebi, romlebic
moswavleTa akademiur moswrebaze axdenen gavlenas ................8
1.4. efeqturi swavlebis sami elementi ........................................ 12

2.1. msgavsebisa da gansxvavebis identifikaciasTan


dakavSirebuli mniSvnelovani kvlevebis Sedegebi.................... 17
2.2. ganmartebebi ............................................................................. 19
2.3. venis diagrama .......................................................................... 21
2.4. Sedarebis matrica ................................................................... 21
2.5. venis diagrama: Soreuli warsuli da dRevandeloba .......... 23
2.6. klasifikaciisaTvis saWiro grafikuli sqemebi ................... 24
2.7. grafikuli sqema metaforebTan dakavSirebuli
savarjiSoebisaTvis .................................................................... 28
2.8. grafikuli sqema analogiebisaTvis ...................................... 31
2.9. grafikuli sqema analogiebisaTvis (magaliTi)....................... 31

3.1. Sejamebis meTodebis Sesaxeb Catarebuli


kvlevebis Sedegebi ..................................................................... 34
3.2. Sejamebis savarjiSo ................................................................ 35
 fotografiuli procesi ..................................................... 35
 fotografiuli procesis makrostruqtura...................... 35
3.3. Sejamebis strategia: teqsti magaliTisaTvis ....................... 33
3.4. naratiuli CarCo ...................................................................... 40
VI efeqturi swavleba skolaSi

3.5. Tema _ SezRudva _ ilustrirebis CarCo ............................... 42


3.6. ganmartebiTi CarCo ................................................................. 43
3.7. argumentaciis CarCo ............................................................... 44
3.8. problemis aRmofxvraze orientirebuli CarCo.................... 45
3.9. saubris CarCo ........................................................................... 46
3.10. ukuqceviTi swavleba............................................................... 48
3.11. Canawerebis gakeTebis meTodis efeqturobis
Sesaxeb Catarebuli kvlevebis Sedegebi ................................ 49
3.12. maswavleblis mier momzadebuli Canawerebi:
bili uflebaTa Sesaxeb .............................................................. 51
3.13. moswavlis Canawerebi: araformaluri monaxazi ................. 51
3.14. qseluri Canawerebis magaliTi _ olimpiuri TamaSebi ...... 54
3.15. Canawerebis gakeTebis kombinirebuli teqnika _ inflacia .... 55

4.1. kvlevebis Sedegebi Zalisxmevis gaZlierebis Sesaxeb ......... 59


4.2. kavSiri Zalisxmevasa da miRwevebs Soris: rubrikebi ......... 60
 Zalisxmevis rubrika ............................................................. 60
 miRwevis rubrika .................................................................. 60
4.3. Zalisxmevasa da miRwevebs Soris kavSiris dasadgeni
diagrama......................................................................................... 62
4.4. moswavlis warmatebis aRiarebis meTodi:
Catarebuli kvlevebis Sedegebi ............................................... 63
4.5. efeqturi Seqebis saxelmZRvanelo principebi ..................... 66
4.6. moswavlis dajildoeba: metaanalizis Sedegebi ................... 67
4.7. warmatebis aRiarebis abstraqtuli da xelSesaxebi
formebis zegavlena .................................................................... 69

5.1. saSinao davalebebis gamoyenebis meTodTan dakavSirebuli


kvlevebis Sedegebi ..................................................................... 73
5.2. saSinao davalebisaTvis yoveldRiurad gamoyofili
drois (wT.) raodenoba................................................................. 75
5.3. kvlevebis Sedegebi saSinao davalebis gasworebisas
miRebuli komentarebis Sesaxeb ................................................. 77
5.4. praqtikis Sesaxeb Catarebuli kvlevebis Sedegebi .............. 80
5.5. swavlis procesis amsaxveli mrudi ........................................ 81
5.6. swavlebis Sedegebis gaumjobeseba yoveli axali praqtikuli
mecadineobis Sedegad ................................................................. 83

6.1. warmodgenis aralingvisturi formebis kvlevebis Sedegebi ..... 89


6.2. grafikuli sqemis erT-erTi saxeoba: aRweriTi
paradigma ......................................................................................... 91
diagramebis nusxa VII

6.3. grafikuli sqemis erT-erTi saxeoba:


droiTi Tanmimdevrobis paradigma ........................................... 91
6.4. grafikuli sqemis erT-erTi saxeoba:
procesis/mizez-Sedegobriobis paradigma ............................... 91
6.5. grafikuli sqemis erT-erTi saxeoba:
epizodis paradigma ..................................................................... 92
6.6. grafikuli sqemis erT-erTi saxeoba:
ganzogadebis/principis paradigma ............................................ 92
6.7. grafikuli sqemis erT-erTi saxeoba: cnebis paradigma ....... 93
6.8. droiTi Tanmimdevrobis paradigma
arbitraJis meTodisaTvis .......................................................... 94
6.9. procesis/mizez-Sedegobriobis paradigma
molaparakebis meTodisaTvis ................................................... 94
6.10. cnebis paradigma nebayoflobiTi Suamavlobis
meTodisaTvis .............................................................................. 95
6.11. moswavlis piqtograma ............................................................ 99

7.1. kvlevebis Sedegebi TanamSromlobiTi swavlis meTodis


gamoyenebasTan dakavSirebiT ................................................... 102
7.2. homogenur jgufebad dayofis efeqturoba ....................... 103
7.3. moswavleTa homogenur da heterogenul jgufebSi
muSaobis efeqturobis Sedareba ............................................. 105
7.4. TanamSromlobiTi jgufebis zoma.......................................... 105

8.1. miznebis dasaxvis meTodis Sesaxeb Catarebuli


kvlevebis Sedegebi ................................................................... 112
8.2. komentarebis gakeTebis meTodis Sesaxeb Catarebuli
kvlevebis Sedegebi ................................................................... 127
8.3. moswavlis Sedegebis gaumjobesebaze orientirebuli
komentarebis Sesaxeb Catarebuli kvlevebis Sedegebi........... 118
8.4. komentarebis drouloba ....................................................... 118
8.5. komentarebis rubrikebi ........................................................ 120
 zogadi rubrika: informacia.............................................. 120
 zogadi rubrika: procesebi da unarebi ........................... 120
8.6. rubrikebis adaptacia ............................................................ 121
 industriuli revoluciis rubrika: informacia ........... 121
 histogramis wakiTxva: procesebi da unarebi .................. 121

9.1. kvlevebis Sedegebi: hipoTezis Camoyalibeba da gamocda . 125


9.2. induqciuri Tu deduqciuri midgoma? ................................ 125
VIII efeqturi swavleba skolaSi

10.1. miniSnebisa da SekiTxvebis meTodis kvlevebis Sedegebi....... 136


10.2. analitikuri unarebis ganmarteba ...................................... 140
10.3. winmswrebi aqtivobebis gamoyenebis Sesaxeb Catarebuli
kvlevebis Sedegebi ................................................................... 141
10.4. grafikuli winmswrebi aqtivobebi:
franguli impresionizmi .......................................................... 145

11.1. axali sityvebis konteqstSi swavlis albaToba.................. 151


11.2. swavlebis meTodebi, romlebic asociaciebs ukavSirdeba...... 153
11.3. detalebi ............................................................................... 158
11.4. swavlebis tipebi da maTi zegavlena swavlaze................... 159
11.5. ideaTa organizacia............................................................... 162
11.6. araswori warmodgenis koreqtirebis strategiebi ........... 163
11.7. amocanebis tipebi ................................................................. 169
11.8. werisadmi sxvadasxva midgomis efeqturoba....................... 173

12.1. swavlebis meTodebi, romlebic


axali Temis dasawyisSi SegviZlia gamoviyenoT ..................... 178
12.2. axal TemasTan dakavSirebuli swavlebis miznebi:
amindis Zala................................................................................ 179
12.3. swavlebis meTodebi, romlebic axali Temis
swavlebis periodSi SegviZlia gamoviyenoT:
swavlis miznebis monitoringi ................................................ 181
12.4. swavlebis meTodebi, romlebic axali Temis swavlebis
periodSi SegviZlia gamoviyenoT: klasSi axali
codnis Semotana ....................................................................... 182
12.5. rogori SeiZleba iyos moswavlis samuSao rveuli .......... 183
12.6. swavlebis meTodebi, romlebic axali Temis
swavlebis periodSi SegviZlia gamoviyenoT:
varjiSi, gameoreba da codnis gamoyeneba............................... 184
12.7. sanimuSo grZelvadiani proeqti........................................... 185
12.8. swavlebis meTodebi, romlebic Temis
dasrulebisas SeiZleba gamoiyenoT......................................... 187
1 kvlevebis gamoyeneba
swavlebaSi: dadga dro, es idea
realobad vaqcioT

C ven, ganaTlebis specialis­tebs,


saintereso dros gviwevs cxovre­
meTodologiaze. aseT daskvnamde
mivida CvenTvis cnobili angari­
ba. ratom? Tanamedroveobas Tan Sis `saganmanaTleblo SesaZleb­
axlavs bevri siaxle, rasac xSirad lobebis Tanasworoba“ avtori
axali aTwleulis, saukunisa Tu (ix. qoulmani, qemfbeli, hobsoni,
aTaswleulis dadgomas ukavSire­ maqfarTlandi, mudi, uainfel­
ben. CvenTvis umTavresi siaxlea is, di da iorki, 1966). am angariSs
rom momswreni varT axali epoqis, `qoulmanis angariSis“ saxeliT
romelSic swavlebis `xelovneba“ moixsenieben, misi avtoris, jeims
swavlebis `mecnierebad“ iqceva. qoulmanis pativsacemad. qoul­
zogierTi mkiTxveli SeiZleba manma, angariSis TanaavtorebTan
gaocdes, roca gaigebs, rom mxo­ erTad, 60_ian wlebSi 4000 _ ze
lod ocdaaTiode wlis win daiwyo met skolaSi 600000 moswavle da
swavlebis meTodebis safuZvliani 60000 maswavlebeli Seiswavla da
samecniero kvleva. es, ra Tqma unda, daaskvna: Tu moswavlis akademiur
ar niSnavs imas, rom 1970 wlamde moswrebas ganvixilavT, rogorc
ar icnobdnen swavlebis efeqtur sxvadasxva faqtoris zegavlenis
gzebs; maswavleblebi ­so­k­­rates jams, swavlebis xarisxi moswav­
me­­Tods mTeli ornaxevari aTasi lis saSualo akademiur moswrebas
wlis manZilze iye­nebdnen. mkvle­ maqsimum 10 %_iT cvlis. imisaT­
varebi mxolod 1970 _ iani wlebis vis, raTa zustad gaviazroT, Tu
dasawyisSi dainteresdnen swavleb­ ras gulisxmobs kvlevis es Sedegi,
is sxvadasxva meTodsa da swavlis warmovidginoT Semdegi magaliTi:
Sedegebs Soris kavSiriT. 1960-ian gvyavs 100 merveklaseli moswavle
wlebSi ki miaCndaT, rom moswav­ da xelT gvaqvs maTi testirebis
lis akademiuri moswreba saerTod Sedegebi maTematikaSi. testire­
ar iyo damokidebuli swavlebis bis Sedegebi qulebiTaa warmodge­
1
2 efeqturi swavleba skolaSi

nili. moswavleebi sami sxvadasxva wavles im monacemTa didi nawili,


skolidan arian. cxa­dia, mosal­ rac qoulmanis angariSSi iyo war­
odnelia gansxvavebebi am moswav­ modgenili. winaswarve naTeli iyo,
leebis akademiur moswrebaSi, rac rom daskvna msgavsi iqneboda _
gamoixateba imiT, rom zog maTgans moswavlis akademiur moswrebaze
eqneba Zalian maRali qula, zogs skolebis zegavlena umniSvneloa.
_ Zalian dabali, zogs ki _ saSu­ jenqsi wers: `skola ar axdens ze­
alo. qoulmanis kvlevis angariSis gavlenas im faqtorebis umeteso­
mixedviT, romelic 60 _ ian wlebSi baze, romlebic ganapirobeben mo­
gamoCnda, am gansxvavebis mxolod swavleTa Soris gansxvavebebs aka­
10 procenti aixsneba im skolis demiur moswrebaSi, rac qulebiT
swavlebis xarisxiT, romelSic es gamoixateba~ (gv. 109).
moswavleebi swavlo­ben. sxva sit­ j. qoulmanisa da q. jenqsis
yvebiT rom vTqvaT, Tu moswavle, daskvnebi gansakuTrebuli ime­
romelic am sami skolidan yve­ dis momcemi ar aris ganaTlebis
laze dabali xarisxis mqone sko­ specialistebisa da ganaTlebis
laSi swavlobs, gadava im skolaSi, sferos kvlevebSi CarTuli mec­
sadac swavlebis xarisxi yvelaze nierebisaTvis. Tu im faqtorTa
maRalia, misi akademiuri moswre­ umetesoba, rac moswavlis aka­
ba, SesaZloa, saSualod mxo­lod demiur moswrebaze axdens ze­
10%-iT gaumjobesdes. gavlenas, skolis gareTaa, maSin
riTi aixsneba akademiur mo­ Rirs ki ganaTlebis specialiste­
swrebaSi moswavleTa Soris sxvaobis bis mxridan rame RonisZiebis ga­
danarCeni 90%? jeims qoulmani da tareba? sabednierod, dRevandeli
misi kolegebi im daskvnamde mivid­ gadasaxedidan, zemoT warmodge­
nen, rom skolis moswavleTa Soris nil daskvnebSi seriozuli nak­
akademiur moswrebaSi arsebuli lovanebebi ikveTeba. Cven amJamad
gan­sxvaveba damokidebulia iseT did imedebs vamyarebT maswavle­
faqtorebze, rogorebicaa: mos­ blebsa da skolebze, rogorc im
wavlis niWi an unarebi, misi socio- faqtorebze, romelTac garkveu­
ekonomikuri statusi da ojaxuri li zegavlenis moxdena SeuZliaT
garemo. samwuxaroa, rom skolas am moswavlis akademiur moswrebaze.
sami faqtoridan arc erTis Secvla ratom? jer erTi, qoulmani da
ar SeuZlia. analogiuri SedegiT jenqsi warmogvidgenen ukidure­
dasrulda 70 _ ian wlebSi harvard­ sad uimedo suraTs, roca mTavar
is universitetSi qristofer jen­ aqcents moswavleTa testirebis
qsis kvleva, romlis Sedegebi war­ qulebSi arsebuli sxvaobis pro­
modgenilia wignSi `uTanasworoba: centul axsnaze akeTeben. mkvle­
oja­xisa da skolis zegavlena amer­ varebi: robert rozentali, jon
ikel moswavleze~ (ix. jenqsi, smiTi, hanteri da frank Smidti dama­
aqlendi, beini, qoheni, grinTlisi, jereblad da cxadad ganmartaven
heinsi da miqelsoni, 1972). jenqsma zemoTqmuls. mkiTxveli, romel­
da misma kolegebma xelaxla Seis­ sac teqnikuri detalebi ainter­
kvlevebis gamoyeneba swavlebaSi: dadga dro, es idea realobad vaqcioT 3

esebs, r. rozentalis (1991), j. miur moswrebaze maswavleblis mniS­


hanterisa da f. Smidtis (1990) naS­ vnelovan zegavlenas im SemTxveveb­
romebs unda gaecnos. aqve mokled Sic ki adastureben, roca sko­lis
SegviZlia ganvmartoT, rom ufro zegavlena minimaluria. es daskvna
sasargeblo iqneboda qoulmanisa safuZvliania. miT ufro, Tu gaviT­
da jenqsis kvlevis Sedegebis ganx­ valiswinebT, rom qoulmani da jen­
ilva moswavlis akademiur moswre­ qsi ikvlevdnen skolebis saSualo
baSi procentilis1 zrdis kuTxiT zegavlenas moswavleebis akademiur
(am sakiTxis ufro detaluri axsna moswrebaze. rogorc wesi, TiToeul
warmodgenilia qveTavSi `ramden­ skolaSi moRvawe maswavlebelTa
ime kvlevis kompleqsuri analizi, swavlebis xarisxi mniSvnelovnad
rogorc swavlebis konkretuli gansxvavdeba. yvelaze efeqturi mas­
meTodis efeqturobis dadgenis wavleblebis meTodebis SeswavliT ki
saukeTeso saSualeba~). sailustra­ im faqtorebis ufro dakonkreteba
ciod ganvixiloT Semdegi magali­ moxerxdeba, rac moswavleTa akade­
Ti: is, rom skolis xarisxiT mos­ miur moswrebaze axdens gavlenas.
wavleTa akademiur moswrebaTa So­ jer kidev 1970-ian wlebSi mivi­
ris arsebuli sxvaobebis mxo­lod da mecniereba im daskvnamde, rom
10 % aixsneba, aseve gulisxmobs naklebad efeqtur skolebSic ki
moswavlis akademiuri moswrebis maswavlebeli SeiZleba did gavle­
gaumjobesebas 23 procentiliT. nas axdendes moswavlis akademiur
sxva sityvebiT, saSualo akademi­ moswrebaze. am aRmoCenis gakeTeba
uri moswrebis mqone moswavles, SesaZlebeli gaxda efeqturi swav­
romelic dadis `karg~ skolaSi, lebis meTodebis SeswavliT. 1970-
aqvs 23 procentiliT maRali aka­ ian wlebSi Catarebuli asobiT kv­
demiuri moswreba, vidre saSualo levis Sedegebis gacnobis Semdeg,
akademiuri moswrebis mqone mos­ mkvlevarebi jere brofi da Tomas
wavles SedarebiT cud skolaSi. gudi (1986) weren: `miTi daimsxvra:
roca am kuTxiT vudgebiT sakiTxs, maswavleblebi realur gavlenas
cxadi xdeba, rom skolas namd­ axdenen moswavleTa swavlis Sede­
vilad aqvs arsebiTi zegavlena mo­ gebze~ (gv. 370).
swavlis akademiur moswrebaze. bolo periodSi Catarebuli
Cveni optimisturi damokide­ kvlevebi ki aCveneben, rom mas­
bulebis mniSvnelovan safuZvels, wavlebels ufro didi zegavlena
aseve, is kvlevebi warmoadgenen, aqvs moswavlis akademiur moswre­
romlebic qoulmanisa da jenqsis baze, vidre es manamde Catarebul
naSromebis Semdeg gamoqveynda. xse­ kvlevebSi ikveTeboda (ix. san­
ne­buli kvlevebi moswavlis akade­ dersi da horni, 1994; raiti, hor­
ni da sandersi, 1997). ramdenime
1 qula, romlis qvemoTac xvdeba dak­ aseuli skolidan 100000-ze meti
virvebebis Sedegebis garkveuli pro­ moswavlis testirebis Sedegebis
centi. mag. me-20 procentili gulisx­
analizis Semdeg, raitma da misma
mobs mis qvemoT arsebul yvela qulas
(mTarg. SeniSvna). kolegebma daaskvnes:
4 efeqturi swavleba skolaSi

`am kvlevis Sedegebi adasturebs, mimovixilavT ganaTlebis sferos


rom sxva faqtorTa Soris, maswavle­ kvlevebis maxasiaTeblebsa da
beli yvelaze did zegavlenas axdens xarisxs.
moswvlis akademiur moswrebaze. amas­
Tanave, kvleva aCvenebs, rom maswav­
lebelTa efeqturobis maCvenebeli, ganaTlebis sferoSi
rogorc wesi, didi variaciulobiT Catarebuli kvlevebi:
gamoirCeva. daskvna, romelic am
gansxvavebuli mosazrebebi
kvle­vis Sedegebis mixedviT SeiZleba
gakeTdes, Semdegia: maswavlebelTa miuxedavad imisa, rom ganaT­lebis
efeqturobis zrdaze mimarTuli sferos kvlevebs universiteteb­
RonisZiebebi SeiZleba yvelaze mniS­ sa da kvleviT centrebSi atare­
vnelovani iyos im RonisZiebaTa So­ ben, ganaTlebis specialistebs da
ris, romlebic moswavleTa swavlis maTac, vinc am dargis special­
Sedegebis gasaumjobeseblad tar­ istebi ar arian, rogorc wesi, dab­
deba. naTlad ikveTeba, rac unda ali warmodgena aqvT aseT kvleve­
heterogenuli iyos klasi, efeqturi bze. bevri fiqrobs, rom samecni­
maswavlebeli warmatebulad muSa­ ero kvleva ganaTlebis sferoSi
obs sxvadasxva akademiuri moswre­ iseTi zusti da Tanmimdevruli ar
bis moswavleebTan. Sesabamisad, Tu aris, rogorc, magaliTad, qimiasa
maswavlebeli araefeqturia, mis mo­ da fizikaSi. 1987 wels JurnalSi
swavleebSi ar fiqsirdeba saTanado `amerikeli fsiqologi~ daibeWda
akademiuri progresi, imisda miuxe­ lari hejisis statia, romlis sa­
davad, ramdenad msgavsni an gansx­ Tauri iyo `sabunebismetyvelo da
vavebulni arian moswavleebi Tavi­ socialuri mecnierebebi: gansx­
anTi akademiuri moswrebiT~ (raiti vavebebi kvlevis meTodebSi~. am
da sxvebi, 1997, gv. 63). statiaSi hejisi fsiqologiasa da
mocemuli wigni warmoadgens ganaTlebas `socialur mecnier­
qoulmanisa da jenqsis moRvaweo­ ebebad~ moixseniebs da safuZv­
bis Semdgom periodSi Catarebuli lianad ganixilavs ganaTlebis
optimisturi kvlevebis gagrZele­ sferoSi Catarebuli kvlevebi­
bas. Cveni naSromi praqtikulia da sadmi undoblobis sakiTxs. lari
masSi Tavmoyrilia informacia hejisma Seiswavla fsiqologiisa
swavlebis im meTodebis Sesaxeb, da ganaTlebis camet sferoSi
romlebic efeqtur swavlebaze Catarebuli kvelevebi da Seadara
orientirebuli kvlevebidan Se­ es kvlevebi samecniero kvlevebs
varCieT. maswavleblebs SeuZli­ fizikaSi. man aRmoaCina, rom kvle­
aT, gamoiyenon es meTodebi da vebi fizikaSi iyo iseve sxvada­
swavlebis procesi ise warmarTon, sxvagvari, rogorc ganaTlebasa da
rom maqsimumamde iqnas ayvanili fsiqologiaSi: `arsebuli recen­
moswavlis akademiuri warmateba. ziebis TiTqmis 50%-is avtorebi
sanam swavlebis meTodebis uSua­ principulad ar eTanxmebian kvle­
lo aRweraze gadavalT, mokled vis Sedegebs, rogorc socialur
kvlevebis gamoyeneba swavlebaSi: dadga dro, es idea realobad vaqcioT 5

mecnierebebSi, ise fizikaSi~ (gv. safuZvelze vimsjeloT. mxo­­lod


450). ase rom, kvlevebi fizikasa aseTma kompleqsurma Seswav­lam Se­
da ganaTlebaSi TiTqmis Tanabari iZleba Camogviyalibos konkretuli
SeusabamobebiT xasiaTdebian, rac mosazrebebi CvenTvis saintereso
imas niSnavs, rom Tu erTi kvle­ TemasTan dakavSirebiT.
va adasturebs konkretuli me­
Todis efeqturobas, sxva kvleva
uaryofs mas. lari hejisma aseve ramdenime kvlevis kompleqsuri
daaskvna, rom mecnierebi sabunebi­ analizi, rogorc swavlebis
smetyvelo sferoebSi ufro xSir­ konkretuli meTodis
ad ugulebelyofdnen im kvle­
vis Sedegebs, romelic `eqstre­
efeqturobis dadgenis
maluri aRmoCeniT~ sruldeboda. saukeTeso saSualeba
magaliTad, nawilakebis fizikaSi
kvlevebis Sedegebis analizis Sem­ am wignis momzadebis procesSi
deg kvlevaTa, daaxloebiT, 40%- organizaciam `kontinentis cen­
is ignorireba xdeboda imis gamo, traluri nawilis kvlevebi ga­
rom am kvlevebSi gakeTebuli naT­lebisa da swavlebisaTvis~
daskvnebi auxsnelad iyo miCneu­ (McREL) yvela im rCeuli kvlevis
li. ganaTlebasa da fsiqologiaSi analizi ganaxorciela, romelic
ki, l. hejisis mixedviT, kvlevaTa zogadsaganmanaTleblo skolaSi
kompleqsuri analizis dros indi­ gamosayenebel swavlebis meTodebs
vidualuri kvlevebis mxolod 10 (detaluri aRwera ix. marzano,
%-is ugulebelyofa fiqsirdeba. 1998) ukavSirdeba. Cven visargeb­
hejisis daskvna imaSi mdgo­ leT kvlevis teqnikiT, romelic
mareobs, rom kvlevebi ganaTlebisa metaanalizis saxeliTaa cnobili.
da fsiqologiis dargSi, xarisxiT metaanalizi gulisxmobs sxvada­
ar Camouvardeba kvlevebs fizikis sxva kvlevis Sedegebis kombinire­
mimarTulebiT. hejisi ganaTleb­ bas, konkretuli meTodis efeq­
is specialistebs, iseve rogorc turobis gansazRvris mizniT.
fizikis sferos mkvelvarebs, ur­ metaanalizis dros mkvlevari
Cevs, kvlevebis analizis dros am sxva­dasxva kvlevis Sedegis gazom­
kvlevebSi dafiqsirebuli Ziri­ vis erTeulad efeqtis sidides
Tadi mimarTulebebi ganixilon. iyenebs. efeqtis sidide, stan­
es imas niSnavs, rom erTi kvlevis dartuli gadaxris erTeulebiT,
safuZvelze ar SeiZleba gavakeToT sakvlev jgufSi akademiuri mo­
daskvna konkretuli meTodisa Tu swrebis gaumjobesebas an gauare­
midgomis efeqturobis Sesaxeb. sebas gamosaxavs. sakvlev jgufad
aucilebelia, gavecnoT mocemuli movixseniebT moswavleTa jgufs,
meTodisa Tu midgomis Sesaswavlad romelTanac swavlebis konkre­
Catarebul, rac SeiZleba, met kvle­ tul meTods iyeneben. magaliTi­
vas da meTodisa Tu midgomis efeq­ saTvis, warmovidginoT, rom mo­
turobaze uSualod maTi analizis cemuli kvle­vis efeqtis sidide
6 efeqturi swavleba skolaSi

warmoadgens 1.0-s. es imas niSnavs, wavle, romelic sakvlev jgufSi


rom sakvlev jgufSi moswavleTa 50-e procentilzea, erTi stan­
saSualo qula 1.0 standartuli dartuli gadaxriT gansxvavde­
gadaxriT maRalia, vidre moswav­ ba im moswavlisagan, romelic
leTa saSualo qula sakontro­ analogiur maCvenebelzea sakon­
lo jgufSi. sxva sityvebiT, mos­ trolo jgufSi.

diagrama 1.1.
normaluri ganawileba

efeqtis zomis gamoyeneba imi­ rogorc diagrama 1.1-ze Cans,


Tacaa sasargeblo, rom advilad normaluri ganawileba moicavs
SesaZlebelia misi gadayvana pro­ daaxloebiT sam standartul gad­
centilis zrdaSi. rogorc gax­ axras saSualos zemoT da sam stan­
sovT, jer kidev pirvel qveTav­ dartul gadaxras saSualos qve­
Si vaxseneT procentilis zrda. moT. diagrama 1.1_ze aseve naCven­
axla avxsnaT, rogor keTdeba ebia, rom normalur ganawilebaSi
es. rogorc statistikosebi ac­ qulebis daaxloebiT 34% moqceu­
xa­deben, moswavleTa qulebis lia saSualo qulasa da saSualos
ganawileba, Cveulebriv, zarise­ zemoT erTi standartuli gadaxris
br, simetriul mruds gvagonebs, SualedSi. qulaTa daaxloebiT 14%
anu aris `normaluri~. Sesabamis­ xvdeba pirvel da meore standar­
ad, statistikaSi mas `normalur tul gadaxras Soris. rogorc wesi,
ganawilebas~ uwodeben. diagrama ase simetriulad nawildeba danar­
1.1 swored normalur ganawilebas Ceni qulebic. axla davubrundebiT
warmoadgens. Cvens kvlevas, romelsac magali­
kvlevebis gamoyeneba swavlebaSi: dadga dro, es idea realobad vaqcioT 7

Tad ganvixilavT da romlis efeq­ Sedegebi da daaskvnes, rom saSualo


tis sididec 1.0 standartuli gad­ efeqtis sidide iyo 0. 73. es imas
axriT gamoixateboda. SevecadoT niSnavs, rom, saSualod, moswavle,
es efeqtis sidide gamovsaxoT pro­ romelsac analitikuri SekiTxvebis
centilis zrdiT. efeqtis sidide gamoyenebis meTodiT aswavlidnen,
1.0 igivea, rac procentilis 34 er­ 0. 73 standartuli gadaxriT maRal
TeuliT zrda. rogorc zemoT gan­ qulas iRebda, vidre is moswavle,
vmarteT, qulaTa swored 34% aris visTanac swavlebis aseT meTods
moqceuli saSualos zemoT stan­ ar iyenebdnen. es gansxvaveba war­
dartul gadaxraSi. modgenilia diagramis 1. 2 gamuqe­
efeqtis zomis procentilis buli nawiliT. Tu gamoviyenebT
zrdiT gamosaxva ama Tu im swav­ standartuli ganawilebis cxrils,
lebis meTodis efeqturobis naT­ romelic adgens efeqtis sididisa
lad warmoCenis saSualebas iZleva. da procentilis zrdis Sesabam­
Sesabamisad, am wignSi warmodgenili isobebs, davinaxavT, rom efeqtis
kvlevebis Sedegebis analizisas, sidide 0.73 Seesabameba, daaxloebiT,
yuradRebas vamaxvilebT rogorc 27 procentiliT zrdas. standart­
efeqtis sidideze, ise procentilis uli normaluri ganawilebis qveS
zrdaze. imisaTvis, rom dasawyis­ mdebare farTobis wilis cxrili
Sive naTeli warmodgena SegeqmnaT warmodgenilia danarTSi.
analizis Cveneul stilze, Segi­ arsebobs efeqtis sididis inter­
ZliaT gaecnoT kvlevas, romelic pretaciis kidev erTi meTodi, romel­
d. redfildma da i. rusom (1981) ic pirvelad mkvlevarma jeiqob qo­
Caatares da romelsac am wignis henma (1988) gamoiyena. is miiCnevs, rom
me-10 TavSi ganvixilavT. redfild­ SegviZlia efeqtis sidide 0.20 ganvix­
ma da rusom Seiswavles analiti­ iloT, rogorc mcire efeqti, 0.50 _
kuri SekiTxvebis gamoyenebasTan saSualo efeqti, xolo 0.80 _ Zlieri
dakavSirebuli ToTxmeti kvlevis efeqti (gv. 25 – 26).
diagrama 1. 2
swavlebis meTodi, romelic analitikuri SekiTxvebis gamoyenebas
gulisxmobs: efeqtis saSualo sidide

e.z. = 0. 73
sakontrolo jgufi
sakvlevi jgufi
8 efeqturi swavleba skolaSi

ra aRmovaCineT? moswavleTa sxvadasxva asakobriv,


sagnobriv Tu akademiuri moswre­
erT-erTi mTavari mizani, ras­ bis jgufebTan swavlebis efeq­
ac emsaxureboda organizaciis turobas zrdis. diagramaze 1.3
`kon­tinentis centraluri nawilis swavlebis meTodebis swored is
kvle­vebi ganaTlebisa da swavleb­ cxra kategoriaa warmodgenili,
isaTvis~ mier Catarebuli kvleva, romelsac mniSvnelovani gavlena
iyo swavlebis im meTodebis iden­ SeiZleba hqondes moswavlis aka­
tificireba, romelTa gamoyenebac demiur moswrebaze.

diagrama 1.3.
swavlebis im meTodebis kategoriebi, romlebic gavlenas
axdenen moswavleTa akademiur moswrebaze
saSualo procen­ efeqtis standar­
kategoria efeqtis tilis sidideebis tuli
sidide zrda raodenoba gadaxra
msgavsebisa da
gansxvavebis
gamovlena 1.61 45 31 0.31
Sejameba da
Canawerebis
gakeTeba 1.00 34 179 0.50
moswavlis
Zalisxmevis
gaZliereba da
misi warmatebis
aRiareba 0.80 29 21 0.35
saSinao davaleba
da praqtika 0.77 28 134 0.36
warmodgenis
aralingvisturi
xerxebi 0.75 27 246 0.40
TanamSrom­
lobiTi swavla
0.73 27 122 0.40
miznebis dasaxva
da komentarebis
gakeTeba 0.61 23 408 0.28
kvlevebis gamoyeneba swavlebaSi: dadga dro, es idea realobad vaqcioT 9

hipoTezis
Camoyalibeba da
gamocda 0.61 23 63 0.79
miniSnebebi,
SekiTxvebi da
winmswrebi
aqtivobebi 0.59 22 1,251 0.26
SeniSvna: vafrTxilebT mkiTxvels, rom am diagramaze naCvenebi efeqtis sidideebi
ar warmoadgens efeqtis sidideebis Sesaxeb im informaciis naerTs, rac me-2 _ me-10
TavebSi diagramebzea mocemuli. am TavebSi naCvenebi efeqtis sidideebi gamoTvlilia
konkretuli meTodis kvlevasTan dakavSirebuli naSromebis analizis Sedegad.
swavlebis konkretuli meTodebis kvlevebis sinTezuri monacemebi, rac mocemuli
wignis sxvadasxva TavSia warmodgenili, xSirad erTi da imave kvlevis analizs eyrdnoba
da moicavs sakvlevi da sakontrolo jgufebis analogiur Sedarebebs. Sesabamisad,
am monacemebze dayrdnobiT `saSualoTa saSualos~ gamoTvla araswor daskvnebamde
migviyvanda. diagramaSi 1.3 warmodgenili efeqtis saSualo sidideebi efuZneba
damoukidebel Sedarebebs. gamomdinare iqidan, rom aseTi damoukidebeli gamoTvla
gamoricxavs damTxvevebs, es diagrama swavlebis sxvadasxva meTodis efeqturobis
Sesaxeb met-naklebad zust suraTs iZleva.

diagrama 1.3-ze warmodgenili saSualo zomis qvemoT da sami _


kategoriebi detaluradaa ganxilu­ zemoT). magaliTad, ganvixiloT
li am wignis Semdgom TavebSi. mniS­ swavlebis meTodi, romelic mox­
vnelovania, dasawyisisaTvis mimov­ seniebuli gvaqvs, rogorc Zalisx­
ixiloT cxrave kategoria. rogorc mevis gaZliereba da warmatebaze
diagrama 1.3_ze Cans, swavlebis me­ yuradRebis gamaxvileba. diagrama
Todebis efeqtis sidideebi 1.61-dan 1.3_ze Cans, rom efeqtis saSualo
0.59 _ mde meryeobs. diagrama 1.3_is sidide am kategoriisaTvis aris
interpretaciis dros unda gaviT­ 0.80, xolo standartuli gadaxra _
valiswinoT, rom efeqtis sididee­ 0.35. diagramaze aseve vkiTxulobT,
bi, romlebic pirvel svetSia mo­ rom ganxilul iqna 21 kvle­va imis­
cemuli (saSualo efeqtis zomebi), aTvis, raTa gamoTvliliyo efeqtis
warmoadgens Cven mier Seswavlili saSualo sidide, romelic am SemTx­
sxvadasxva kvlevidan miRebul sa­ vevaSi 0.80-s udris. standartuli
Sualo maCveneblebs. es imas niSnavs, gadaxris maCvenebeli _ 0.35 _ ki
rom zogierT kvlevaSi dafiqsirda xazs usvams gansxvavebebs am 21 kvle­
diagrama 1.3_is meore svetSi war­ vas Soris. im 21 ­kvlevaSi, romlebic
modgenil saSualoze ufro maRali gavaanalizeT, raTa efeqtis saSu­
efeqtis sidide, zogSi ki _ ufro alo sidide (0.80) gamogveTvala,
dabali. TiToeul swavlebis meTod­ dafiqsirda saSualosagan sami stan­
Tan dakavSirebuli efeqtis sidide dartuli gadaxriT maRali efeqtis
eqvsi standartuli gadaxris far­ sidide (radgan standartuli gad­
glebSi SeiZleba meryeobdes (sami axra 0.35-is tolia, sami standart­
standartuli gadaxra efeqtis uli gadaxra iqneba samjer 0.35, anu
10 efeqturi swavleba skolaSi

1.05). Sesabamisad, 21 kvlevidan zo­ mocemulia magaliTebi. yvela Tavs


gierTSi efeqtis sidide iseT maRal aqvs daaxloebiT erTnairi struq­
niSnuls aRwevda, rogoricaa 1.85 tura. pirvel rigSi, vajamebT
(0.80 + 1.05). aseTive principiT, 21 kvle­visa da Teoriis Sedegebs. in­
kvlevidan ramdenimeSi dafiqsirda formacia efeqtis sidideebisa da
efeqtis sidide, romelic saSualo­ procentilis zrdis Sesaxeb moy­
dan (0.80) sami standartuli gad­ vanilia im SemTxvevaSi, Tu konkre­
axriT qvemoT iyo. es imas niSnavs, tuli swavlebis meTodis efeqtur­
rom zog kvle­vaSi efeqtis sidide obasTan dakavSirebuli kvlevebi
Zalian dabali iyo da utolde­ aseT informacias Seicavs. Semdeg
boda niSnuls _ 0.35 (0.80 _ 1.05). ganvixilavT am meTodis pratikuli
ase rom, zogierT kvlevaSi efeq­ gamoyenebis sakiTxebs, rac SeiZleba
tis uaryofiTi sidide gamoikveTa. saxelmZRvanelo principebad gamo­
es imaze mianiSnebs, rom swavlebis adges maswavlebels. bolos, war­
meTodis gamosacdeli kvle­vis das­ movadgenT konkretul strategie­
rulebis Semdeg sakvlevi jgufi bsa da magaliTebs. CvenTvis gasage­
uares akademiur Sedegebade mivida, bia, rom zogierTi maswavlebeli,
vidre sakontrolo jgufi. romelic yoveldRiuri profesiu­
am magaliTidan SegviZlia ga­ li saqmianobiT sakmaod dakavebu­
vakeToT Semdegi daskvna: ar arse­ lia, Seecdeba, pirdapir magaliTebs
bobs swavlebis meTodi, romelic gaecnos. girCevT, ase ar moiqceT da
yvela situaciaSi Tanabari efeq­ yuradRebiT waikiTxoT manamde moy­
turobiT gamoirCeva. aucilebe­ vanili informacia, maT Soris, mo­
lia, es kargad daimaxsovroT da cemul swavlebis meTodTan dakav­
gaiTvaliswinoT rogorc am wignis Sirebuli Teoriebi da kvlevebis
kiTxvisas, iseve aq amokiTxuli Sedegebi. konkretuli magaliTebis
swavlebis meTodebis klasSi dan­ ganxilvamde warmodgenili masalis
ergvis dros. gasaTvaliswinebe­ safuZvliani gaanalizeba saSuale­
lia isic, rom swavlebis esa Tu bas miscems maswavlebels, ufro
is meTodi mxolod saSualebaa. am kargad gaacnobieros mocemuli me­
wignSi warmodgenilia meTodebi, Todis gamoyenebis Taviseburebebi.
romlebic swavlebis efeqtur sa­
Sualebebad SeiZleba iqnen gamo­
yenebulni. ar unda velodoT, rom is, rac jer ar viciT
sxvadasxva situaciaSi yvela meTo­
sxvadasxva kvlevis Sedege­
di Tanabrad warmatebuli iqneba.
bis kompleqsuri analiziT bevri
ram viswavleT. miuxedavad amisa,
ras ipoviT am wignSi? rCeba SekiTxvebi, romlebic pa­
suxgaucemelia. am SekiTxvebidan
me-2 _ me-10 TavebSi ganxilulia ramdenimes warmogidgenT:
swavlebis meTodebis cxra katego­ • aris Tu ara zogierTi swavleb­
ria da TiToeulis sailustraciod is meTodi gansakuTrebiT efeq­
kvlevebis gamoyeneba swavlebaSi: dadga dro, es idea realobad vaqcioT 11

turi gansazRvrul saganSi? gnebSi. ufro rom davazustoT, mo­


• aris Tu ara zogierTi swav­ swavleze orientirebuli swavlebis
lebis meTodi gansakuTrebiT efeqtis sidide iyo 1.07, kritikuli
efeqturi romelime asakobriv azrovnebis unar-Cvevebis swavlebis
jgufTan? efeqtis sidide _ 0.12, praqtikuli,
laboratoriuli aqtivobebis ki _
• aris Tu ara zogierTi swav­
0.85. mkvlevarebma aseve aRmoaCines,
lebis meTodi gansakuTrebiT
rom sabunebismetyvelo sagnebSi
efeqturi garkveuli maxasiaTe­
moswavleze orientirebuli swav­
blebis mqone moswavleebTan?
lebis aqtiurad gamoyenebis dros
• aris Tu ara zogierTi swavleb­ izrdeboda gansxvaveba gogonebisa
is meTodi gansakuTrebiT efeq­ da biWebis akademiur moswrebaSi.
turi garkveuli SesaZleblobe­ maSin roca kritikuli azrovnebis
bis mqone moswavleebTan? unar-Cvevebis ganviTarebaze gan­
es mniSvnelovani SekiTxve­ sakuTrebuli aqcenti zrdida gan­
bia; maTze pasuxebi dagvexmareba, sxvavebebs akademiur moswrebaSi
swavlebis xelovneba swavlebis rogorc umciresobebis warmomad­
mec­­nierebad vaqcioT. manam, sa­ genel moswavleebsa da danarCen
nam am SekiTxvebze zusti pasuxebi klass Soris, aseve maRali da dab­
gveqneba, saWiroa, frTxilad vimo­ ali socio-ekonomikuri statusis
qmedoT da gaviTvaliswinoT, rom mqone moswavleebs Soris.
zogierTi gamoukvleveli meTodis van zekerisa da r. lisicis
Tu strategiis gamoyenebam Sei­ kvle­va adasturebs, rom aucilebe­
Zleba uneblie uaryofiT Sedege­ lia, SeviswavloT swavlebis konk­
bamde migviyvanos. sailustraciod, retuli meTodis gavlena konkret­
mkvle­varebma van zekerma da r. li­ uli maxasiaTeblebis moswavleebze
sicma (1999) Seiswavles im ramden­ konkretul garemoebebsa da konk­
ime strategiis gavlena moswavleTa retul saganSi. manam, sanam gamov­
akademiur moswrebaze, romelTac ikvlevT pasuxebs zemoT warmod­
rekomendacias uwevs erovnuli sa­ genil SekiTxvebze, maswavleblebi
ganmanaTleblo standarti mec­ unda endon sakuTar codnas mos­
nierebebSi (erovnuli kvlevebis wavleebis maxasiaTeblebTan, sagan­
sabWo, 1996). es strategiebia: Tan da saswavlo garemosTan dakav­
• moswavleze orientirebuli SirebiT, raTa swavlebis yvelaze
swavleba; marTebuli meTodebi SearCion.
• kritikuli azrovnebis unar _
Cvevebis ganviTareba;
ra ar SevitaneT am wignSi?
• praqtikuli, laboratoriuli
aqtivobebi. kidev erTi gafrTxileba ga­
zogadad, yvela am meTods pozi­ naTlebis specialistebs, romle­
tiuri gavlena hqonda meaTeklasel bic mocemuli naSromis kiTxvas
moswavleebze sabunebismetyvelo sa­ iwyeben: miuxedavad imisa, rom am
12 efeqturi swavleba skolaSi

wignis saTaurSi, zogadad, swav­ aRiniSnos, rom efeqturi swavle­


lebazea saubari, Tavad naSromSi ba sam elements moicavs, esenia: 1.
mxo­lod swavlebis meTodebis ganx­ maswavleblis mier gamoyenebuli
ilviT SemovifarglebiT. ra Tqma swavlebis meTodebi, 2. maswavle­
unda, swavlebis meTodebis garda blis mier gamoyenebuli klasis
pedagogikaSi aris sxva aspeqte­ marTvis strategiebi, 3. sagnis
bic, romlebic moswavleTa akade­ swavlebis gegma, romelsac mas­
miur moswrebaze axdenen gavle­ wavlebeli adgens (ix. diagrama
nas. ufro metic, mniSvneloviania 1.4).

diagrama 1. 4
efeqturi swavlebis sami elementi

swavlebis klasis marTvis sagnis swavlebis


meTodebi meTodebi gegma

efeqturi swavleba

am wignSi efeqturi swavlebis Cven gvjera, rom ganaTlebis


mxolod pirveli elementia ganxi­ mecnierebaSi axali epoqa iwyeba.
luli. organizacia `kontinentis epoqa, roca kvlevis Sedegebs mas­
centraluri nawilis kvlevebi wavleblebi realurad gamoiyen­
ganaTlebisa da swavlebisaTvis~ eben TavianT saskolo praqtikaSi.
amJamad swored danarCen or ele­ Cven vimedovnebT, rom es wigni am
mentTan dakavSirebuli kvlevebis axal epoqaSi gadasvlaSi dagvex­
sinTezur analizze muSaobs. mareba.
k vlevebze
d afuZnebuli
m eTodebi
2 msgavsebisa da gansxvavebis
gamovlena

msgavsebisa da
gansxvavebis gamovlena

Sejameba da Cana­werebis
gakeTeba
qalbatoni jeqsonis klasSi moswavleebma mousmines martin luT­
er kingis gamosvlas - `me maqvs erTi ocneba”; aseve, gaecnen sxva­
moswavlis Zalisxmevis dasxva masalas am gamosvlasTan dakavSirebiT. es moxda amerikis
gaZliereba da misi istoriis gakveTilze, romelzec moswavleebi 1960 - iani wlebis
warmatebis aRiareba
istorias ecnobodnen. qalbatonma jeqsonma icoda, rom moswav­
leebs manamdec hqondaT wakiTxuli martin luTer kingis es si­
saSinao davaleba da tyvebi da, Sesabamisad, ar gahkvirvebia, roca mxolod mosalod­
praqtika neli komentarebi moismina Tavisi moswavleebisagan. maswavlebels
surda, sxva kuTxiT SeexedaT axalgazrdebs am sityvebisaTvis da
gaegoT am gamosvlis mniSvneloba im codnis gaTvaliswinebiT, rac
warmodgenis mTeli wlis manZilze mis saganSi SeiZines. am mizniT, qalbatonma
aralingvisturi xerxebi jeqsonma Semdegi arasruli analogiis moSvelieba gadawyvita:

martin luTer kingis gamosvla `me maqvs erTi ocneba~ igive iyo
TanamSromlobiTi samoqalaqo uflebebis moZraobisaTvis, rac
swavla
_______________iyo_______________ Tvis.

miznebis dasaxva da moswavleebs mcire jgufebSi unda emuSavaT da daesrulebnaT


komentarebis gakeTeba es analogia. analogiis dasasruleblad maT unda gamoeyenebi­
naT nebismieri sxva istoriuli movlena an dokumenti analogiis
pirveli nawilis Sesavsebad da istoriuli moZraoba an movlena
hipoTezis Camoyalibeba meore nawilis Sesavsebad. Semdeg moswavleebs TavianTi jgufis
da gamocda mier Camoyalibebuli analogia danarCeni klasisaTvis unda aexs­
naT.

miniSnebebi, SekiTxvebi da moswavleebma SesaniSnavad Camoayalibes analogiebi da klaseleb­


winmswrebi aqtivobebi sac kargad auxsnes. qalbatoni jeqsoni gancvifrebuli darCa. mo­
swavleebic gaocebas ver malavdnen, roca savarjiSos dasruleb­
is Semdeg mixvdnen, Tu ramdeni axali niuansi aRmoaCines martin
luTer kingis gamosvlas (`me maqvs erTi ocneba”) da samoqalaqo
uflebebis davcisaTvis moZraobas Soris.

qalbatoni jeqsoni am savarjiSoTi Seecada, moswavleeb­


Si movlenaTa msgavsebebze msjelobis inicireba analo­
giebis gamoyenebiT moexdina.
15
16 efeqturi swavleba skolaSi

msgavsebisa da jansaRi qsovilebisaTvis, ise


simsivnisaTvis. Sesabamisad,
gansxvavebis gamovlena: kvlevebi na­k­lebi simZlavris sxivebis
gam­oyenebiT, simsivnes araferi
da Teoriebi daakldeba. ra procedura unda
gamoiyenos eqimma imisaTvis, rom
simsivne gaanadguros da, amav­
swavlebis meTodebis am pirvel droulad, ar daazianos da­narCeni
kategorias movixseniebT saxel­ qsovilebi? (gv. 307 _ 308).
wodebiT _ `msgavsebisa da gan­
sxvavebis gamovlena~. rogorc rogorc wesi, am problemis gac­
mkvle­varebi askvnian, msgavsebisa no­bis Semdeg, gadawyvetis gzas
da gansxvavebis identifikacia mkiTxvelTa mxolod 10% pou­
adamianis azrovnebis sabazo el­ lobs. m. giqma da q. holioaqma
ementebTan dakavSirebuli pro­ eqsperimentSi monawileebs Semde­
cesia (gentneri da marqmani, 1994; gi problemac warmoudgines:
marqmani da gentneri, 1993a, 1993b; erT patara qveyanas cixe-si­
medini, goldsTouni da marqmani, magridan marTavda diqtato­
1995). marTlac, meTodebi, rom­ ri. es cixe-simagre qveynis
SuagulSi iyo ganTavsebuli
lebic msgavsebisa da gansxvavebis da garSemo fermebi da sofle­
gamovlenas ukavSirdeba, SeiZleba bi ertya. bevri gza midioda
swavlis `qvakuTxedad~ CaiTvalos. cixe-simagremde. ajanyebulma
is, Tu ra efeqti SeiZleba generalma piroba dado, rom
aiRebda am cixes; man isic ico­
hqondes msgavsebisa da gansxvave­ da, rom mTeli misi jari sak­
bis gamovlenaze mimarTul swav­ marisi iqneboda cixe-simagris
lebis meTods, kargadaa warmo­ dasakaveblad. generalma jaris­
kacebs Tavi mouyara da mzad
Cenili m. giqisa da q. holioaqis
iyo srulmasStabiani Tavdasx­
(1980) eqsperimentSi. mkvlevarebma misaTvis.
eqsperimentSi monawileebs q. dan­ moulodnelad generlis
qeris (1945) naSromidan adaptire­ yu­­ramde miaRwia Semdegma in­
formaciam: cixe-simagresTan
buli Semdegi problema miawodes: mi­sasvlelebi ise iyo mowyo­
bili, rom jariskacebs masTan
warmoidgineT, rom xarT eqimi. miaxloeba mxolod saTiTaod
TqvenTan moiyvanes pacienti, SeeZloT; mTeli jari cixes
romelsac kuWis avTvisebiani erTbaSad veranairad Seutevda.
simsivne aqvs. SeuZlebelia op­ saqme is iyo, rom misadgomebi
eraciis Catareba. Tqven gesmiT, danaRmuli iyo da Tu adamianTa
rom Tu simsivnes ar moaSorebT, didi raodenoba gzaze erTbaS­
pacienti daiRupeba. arsebobs ad imoZravebda, es gza afeTqde­
sxivebiT mkurnalobis meTodi, boda. aseTi afeTqeba mezobel
rac SeiZleba gamoyenebul iqnas soflebsac gaanadgurebda. Se­
simsivnis mosaspobad. im SemTx­ sabamisad, SeuZlebeli Canda
vevaSi, Tu saTanado simZlavris cixe-simagris aReba. generalma
sxivebi simsivnemde CaaRwevs, Semdegi gegma SeimuSava da ga­
gzad ganlagebuli jansaRi naxorciela: man dayo Tavisi
qso­­vilebic ganadgurdeba. nak­ jari patara jgufebad da isini
lebi simZlavris SemTxvevaSi cixe-simagrisaken mimaval sxva­
ki sxivebi usafrTxoa rogorc dasxva gzaze ganalaga. roca
msgavsebisa da gansxvavebis gamovlena 17

diagrama 2. 1
msgavsebisa da gansxvavebis identifikaciasTan dakavSirebuli
mniSvnelovani kvlevebis Sedegebi

efeqtis saSualo
procentilis
sinTezuri naSromi sidideTa efeqtis
sidide
raodenoba sidide
sTouni, 1983 72 0.88 31
Stali da 9 1.39 42
fearbenqsi, 1986* 20 1. 76 46
rosi, j. a. 2 1. 26 38
li, uTariRo 2 1. 28 39
*Stalisa da fearbenqsis naSromis gaswvriv efeqtis sididis ori kategoriaa
mocemuli, Tavad naSromSi warmodgenili kvlevis angariSis Taviseburebidan gamom­
dinare. detaluri informaciis misaRebad, mkiTxvels vurCevT, gaecnos naSroms.

yvelaferi mzad iyo, niSani tifikaciasTan, rogorc swavle­


misca jariskacebs da TiTo­ bis meTodTan, dakavSirebuli
eulma jgufma daiwyo svla
cixe-simagrisaken. ase rom, kvle­­vebis sinTezs warmoadgens.
ci­xe-simagresTan, sabolood, msgavsebisa da gansxvavebis ga­
erT­droulad mTeli armia aR­ movlenis meTodTan dakavSirebiT
moCnda. ase moaxerxa generalma
cixe-simagris aReba da diqta­
Catarebuli kvlevebis Sedegebis an­
toris Camogdeba (gv. 351). alizi saSualebas gvaZlevs, gavake­
ToT Semdegi oTxi zogadi daskvna:
am ukanaskneli magaliTis gaTval­
iswinebiT, simsivnis ganadgurebis 1. msgavsebisa da gansxvavebis
identifikaciis procesSi moswav­
Sesaxeb amocanis amoxsna eqsperi­
leebisaTvis pirdapiri daxmare­
mentis monawileTa 90%-ma SeZlo. bis aRmoCena maTSi codnis gaazre­
sainteresoa, ratom gauadvila bisa da gamoyenebis SesaZleblobas
generlis Sesaxeb moTxrobam eqs­ zrdis. imisaTvis, rom moswavleeb­
perimentis monawileebs amocanis ma msgavseba da gansxvaveba dain­
amoxsna? pasuxi martivia: mas Sem­ axon, yvelaze martivi gza aris
deg, rac adamiani xedavs msgavse­ aseTi msgavsebisa da gansxvavebis
aRmoCenaSi maTi daxmareba. kvle­
bas amocanaSi warmodgenil prob­ vebis didi nawili adasturebs am
lemasa da mosmenil ambavs Soris, martivi meTodis efeqturobas (ix.
problemis gadaWris gzebs ufro Ceni, ianoviCi da deleri, 1996;
advilad poulobs. diagrama 2.1- golsoni, smiseri, burmani da
ze mocemulia daskvnebi im ramden­ dunkani, 1997; niubai, ertmeri da
ime ZiriTadi naSromdan, romelic Stefiki, 1995; rivsi da vaisburgi,
1994; rosi, b.h., 1984; solomoni,
msgav­sebisa da gansxvavebis iden­
1995). msgavsebaze da gansxvaveba­
18 efeqturi swavleba skolaSi

ze pirdapiri miTiTeba ar niSnavs ideebis stimulireba moaxdinos,


imas, rom swavleba didaqtikuri klasSi iseTi aqtivobebi unda gam­
unda iyos. bevr kvlevaSi, romel­ oiyenos, romelic mTlianad mos­
ic am meTodis efeqturobas amt­ wavleTa Zalisxmevazea mimarTuli.
kicebs, naxsenebia, rom msgavsebisa 3. moswavleebisaTvis msgavse­
da gansxvavebis aRmoCenas Tan mo­ bisa da gansxvavebis grafikuli
swavleTa Soris sasargeblo dis­ an simboluri warmodgena maTSi
kusiebi da kiTxva _ pasuxi axlda. codnis gaazrebisa da gamoyenebis
2. moswavleebisagan moTxovna SesaZleblobas zrdis. swavlebis
imisa, rom maT damoukideblad ipo­ meTodTa am kategoriaSi Zalian
von msgavseba da gansxvaveba, maTSi mniSvnelovani aRmoCenaa is, rom
codnis gaazrebisa da gamoyenebis msgavsebisa da gansxvavebis grafi­
SesaZleblobas zrdis. arsebobs kuli an simboluri warmodgena
kvle­vaTa mTe­li wyeba imis dasa­ moswavleebs exmareba, ukeTesad
dastureblad, rom Zalian efeqtu­ gaiazron masalis Sinaarsi (ix.
ria moswavleebis mier msgavsebisa Ceni, 1999; qouli da maqleodi,
da gansxvavebis damoukideblad 1999; glini da TaqahaSi, 1998;
aRmoCena, maswavleblisagan pirda­ lini, 1996; meisoni, 1994). am wign­
piri miniSnebebis gareSe (ix. Ceni, is me-6 TavSi detalurad ganvixi­
1996; fliki, 1992; giqi da holio­ lavT, Tu ratom aRrmavebs cod­
aqi, 1980; meisoni, 1994, 1995; mei­ nas masalis grafikuli da sim­
soni da sorzio, 1996). es meTodi, boluri warmodgena. aq ki mxolod
erTi SexedviT, pirvel daskvnas imas davZenT, rom maTi gamoyeneba
ewinaaRmdegeba. sinamdvileSi, es mniSvnelovnad aumjobesebs mos­
ase ar aris. aqtivobebs, romleb­ wavlis mxridan masalis gagebas da
Sic mTavari roli maswavlebels msgavsebisa da gansxvavebis aRmo­
eniWeba da aqtivobebs, romlebic Cenis stimulacias uwyobs xels.
mTlianad moswavleTa Zalisxme­ 4. msgavsebisa da gansxvavebis
vazea mimarTuli, klasSi sakuTari aRmoCenis procesi sxvadasxvagvar­
adgili aqvT. zogi Tvlis, rom aq­ ad SeiZleba warimarTos da sakmao
tivoba, romelSic mTavari roli Zalisxmevas saWiroebs. kvlevebSi
maswavlebels eniWeba, moswavleebSi ikveTeba am meTodis oTxi sxvada­
homogenuri daskvnebis gakeTebas sxva, yvelaze efeqturi `forma~:
uwyobs xels. sxva sityvebiT, mos­ • Sedareba (ix. Ceni, 1996;
wavleTa mier aRmoCenili msgavseba Ceni, ianoviCi da deleri, 1996;
da gansxvaveba aseT SemTxvevebSi fliki, 1992; rosi, 1987; solo­
`erTmaneTis msgavsia~. maSin, roca moni, 1995);
aqtivoba, romelic mTlianad mos­ • klasifikacia (ix. Ci, fel­
wavleTa Zalisxmevazea mimarTuli, toviCi da glazeri, 1981; ingliSi,
moswavleebSi ufro heterogenul 1997; niubai, ertmeri da Stefiki,
damokidebulebebs aRvivebs. aqedan 1995; rifoli, 1999);
gamomdinare, SeiZleba davaskvnaT: • metaforebi (ix. Ceni, 1999;
Tu maswavlebeli miznad isaxavs, qouli da maqleodi, 1999; dageri,
rom moswavleebi msgavs daskvne­ 1995; gotfridi, 1998; meisoni,
bamde miiyvanos, maSin man unda gamo­ 1994, 1995);
iyenos aqtivobebi, romelSic mTa­ • analogiebi (ix. aleqsand­
var rols maswavlebeli asrulebs; eri, 1984; li, dauTariRebeli; ra­
xolo maSin, roca maswavlebels Termani da genTneri, 1998; Stern­
surs, moswavleebSi gansxvavebuli bergi, 1977, 1978, 1979).
msgavsebisa da gansxvavebis gamovlena 19

diagrama 2. 2-ze ganmartebulia es msgavsebisa da gansxva­v ebis


formebi.
cxadia, rom msgavsebisa da identificirebis praqtika
gansxvavebis aRmoCena Sedareb­ klasSi
is dros xdeba. es procesi mniS­
vnelovania klasifikaciis drosac,
radgan garkveuli elementebis
klasifikacia swored msgavsebisa Sedareba
da gansxvavebis identifikaciiT
iwyeba. mxolod amis Semdeg xdeba efeqturi SedarebisaTvis ga­
mocemuli elementebis dajgufeba
or an met kategoriad. metaforis damwyvetia mniSvnelovani maxasi­
Seqmna gulisxmobs or elements aTeblebis naTlad Camoyalibeba.
Soris abstraqtuli msgavsebisa es maxasiaTeblebi Semdeg msgavse­
da gansxvavebis dadgenas. da bo­ bisa da gansxvavebis identifikaci­
los, analogiebis Seqmna gulisx­ is safuZvlad gamoiyeneba.
mobs imis identificirebas, Tu
ra msgavseba da gansxvaveba akav­ Sedarebis savarjiSoebi, rom­
Sirebs elementTa or wyvils. lebSic mTavari roli maswavleb­
els eniWeba. erTi SexedviT, Sei­
diagrama 2. 2 Zleba mogveCvenos, rom Sedare­
ganmartebebi bis procesi martivia. Tu davuk­
virdebiT, mivxvdebiT, rom es ase
Sedareba warmoadgens sagnebs an ar aris. Cveni rCevaa, maswavle­
ideebs Soris msgavsebisa da gansx­ blebma SedarebebisaTvis kargad
vavebis identifikaciis process. struqturirebuli savarjiSoebi
klasifikacia warmodgens saganTa gamoiyenon. es imas niSnavs, rom
kategoriebad dajgufebis pro­ maswavlebeli moswavleebs miu­
cess, romelic efuZneba maT maxa­ TiTebs, Tu ra sagnebi an movlen­
siaTeblebs. ebi unda Seadaron maT da romeli
maxasiaTeblebis mixedviT. aseTi
metaforebis Seqmna warmoadgens
savarjiSoebi saSualebas iZleva,
konkretul TemaSi zogadi an sa­
moswavleTa Zalisxmeva saWiro
bazo paradigmis identifikaciis
tipis daskvnebze mivmarToT. Se­
process da Semdeg iseTi sxva Temis
sabamisad, maswavleblebma aseTi
moZiebas, romelic sruliad gan­
savarjiSoebi maSin unda gamoi­
sxvavebulia, magram imave, zogad
yenon, roca maTi mizania, moswav­
paradigmas emorCileba.
leebi erTsa da imave maxasiaTeb­
analogiebis Seqmna warmoadgens lebs Soris arsebul msgavsebebsa
cnebaTa wyvilebSi urTierTkav­ da gansxvavebebs gaecnon. qvemoT
Sirebis identifikaciis process. moyvanilia Sedarebis savarjiSo,
romelSic moqmedeba istoriis
gakveTilze xdeba da mTavari
roli maswavlebels eniWeba:
20 efeqturi swavleba skolaSi

mimdinare Tve eZRvneboda `qaleb­ magaliTi, romelTac moswavleTa


is rols istoriaSi~. qalbatonma Zalisxmevaze mimarTuli Sedareb­
qolierma miznad daisaxa, uke­
Tesad gaegebinebina Tavisi mo­ is savarjiSoebis ori tipis sail­
swavleebisaTvis is, Tu rogor ustraciod warmogidgenT:
icvleba qalis roli amerikul
sazogadoebaSi. Tavdapirvelad, magaliTi 1.
maswavlebeli Seecada, moswav­
leebisaTvis Sesadareblad ram­ batoni uebis moswavleebi zRapre­
denime, e.w. pirveli ledi amer­ bis Temis gavlas iwyebdnen. pirvel
ikis istoriidan warmoedgina. gakveTilze batonma uebma moswavleebs
eseni iyvnen: marta vaSingtoni, sTxova, TiToeuls ori zRapari Seer­
meri Tod linkolni, florens Cia, romelsac kargad icnobdnen. Sem­
qing hardingi, ana eleanor ru­ deg maswavlebelma axsna literaturis
zvelti, mari aizenhaueri da iseTi elementebi, rogorebicaa: uni­
hilari rodem qlinToni. mos­ versaluri Tema, personaJisa da siu­
wavleebs unda gamoeyenebinaT Jetis interaqcia, Tvalsazrisi. ba­
TeTri sax­lis veb-gverdi (http:// toni uebi moswavleebs daexmara, epo­
www.whitehouse.gov), moeZiebinaT vaT es elementebi maT mierve SerCeul
in­formacia am qalbatonebis Se­ zRaprebSi. amis Semdeg moswavleebs,
saxeb da SeedarebinaT isini Sem­ literaturuli elementebis mixedviT,
degi sakiTxebis mixedviT: maTi ori zRapari unda SeedarebinaT. Sede­
warsuli; ZiriTadi pasuxismge­ gebis warmodgenis dros, moswavleebs
blobebi, romlebic maT, rogorc unda esaubraT ara mxolod imaze, rac
pirvel qalbatonebs ekisrebo­ SerCeuli zRaprebis Sesaxeb gaiges,
daT; riTi gamoiCines Tavi. miuxe­ aramed imazec, rac literaturuli
davad imisa, rom moswavleebi elementebis Sesaxeb iswavles.
erTi da imave qalbatonebze da
magaliTi 2.
maT zustad gansazRvrul maxasi­
aTeblebze agrovebdnen infor­ julia Zalian kmayofili iyo musi­
macias erTsa da imave wyarodan kis maswavlebel qalbaton enqor­
(TeTri saxlis veb-gverdi), mainc Tan gatarebuli erTi wliT; bolo
gansxvavebul aRmoCenebamde mivi­ gamocdazec siamovnebiT gavida.
dnen. mas Semdeg, rac yvelam war­ gamocdaze julias oTxi musikaluri
modagina Sedarebebis sakuTari nawarmoebi unda warmoedgina da isini
Sedegebi, erTsulovnad aRiares, im romelime musikaluri maxasiaTeb­
rom sagrZnoblad gaifarToves lis mixedviT Seedarebina, rac aka­
warmodgena qalebis cvalebad demiuri wlis ganmavlobaSi iswavla.
rolze amerikul sazogadoebaSi. Tavad julias bevri musikaluri
Canaweri ar hqonda, magram moswav­
Sedarebis savarjiSoebi, rom­ leebs SeeZloT, gakveTilebis Semdeg
qalbatoni enqoris araCveulebrivi
lebic mTlianad moswavleTa Zal­
CanawerebiT esargeblaT. juliam
isxmevazea mimarTuli. moswav­ gadawyvta, SedarebisaTvis Semdegi
leTa Zalisxmevaze mimarTulad nawarmoebebi gamoyenebina: klasi­
iTvleba savarjoSo, roca isini kuri musikaluri nawarmoebi, qanTri
- vesTernis Janris simRera, romelic
Tavad irCeven: a) romeli maxasi­ dedamiss uyvarda, erT - erTi popu­
aTeblebis mixedviT Seadaron sa­ laruli simRera da Tavisi sayvareli
gnebi Tu movlenebi an b) romeli melodia disneis multiplikaciuri
sagnebi an movlenebi Seadaron filmidan. julias azriT, am musika­
luri nawarmoebebis ramdenjerme
erTmaneTs da ra maxasiaTeblebis mosmena gamocdisaTvis momzadebis
mixedviT. qvemoT moyvanilia ori process Zalian gaaxalisebda.
msgavsebisa da gansxvavebis gamovlena 21

diagrama 2. 4
Sedarebis matrica
Sesadarebeli Temebi
maxasiaTeblebi #1 #2 #3
1 msgavsebebi

gansxvavebebi

2 msgavsebebi

gansxvavebebi

3 msgavsebebi

gansxvavebebi

4 msgavsebebi

gansxvavebebi

grafikuli sqemis gamoyeneba diagrama 2. 3.


Sedarebis savarjiSoSi. Sedare­ venis diagrama
bis dros, ZiriTadad, ori tipis
grafikuli sqema gamoiyeneba _
venis diagrama (diagrama 2.3) da
Sedarebis matrica (diagrama 2.4).
rogorc diagrama 2.3-ze Cans,
venis diagrama exmareba moswav­
leebs, vizualurad aRiqvan or
sagans an movlenas Soris arse­
buli msgavseba da gansxvaveba.
rogorc wesi, ori wris gad­
akveTaSi msgavsebaTa CamonaTva­
lia mocemuli. gansxvavebebi ki
warmodgenilia wreebis im nawile­ rogorc diagrama 2.4-ze Cans, de­
bze, romlebic ar ikveTeba. ide­ taluri midgomis dros Sedarebis
alur SemTxvevaSi, moswavleebma matrica ufro gamoiyeneba, vidre
venis diagrama ori sagnis an mov­ venis diagrama. Sesabamisad, roca
lenis TiToeuli maxasiaTeblis maswavlebeli Sedarebis matricas
Sedarebisas unda Seavson. aseT iyenebs, aucilebelia, moswavleebs
dros isini kargad dainaxaven, Tu ufro detaluri instruqciebi
rogor hgavs an gansxvavdeba ori misces. qvemoT ori magaliTia moy­
movlena an sagani am konkretuli vanili. magaliTi 1 warmoadgens
maxasiaTeblis mixedviT. savarjiSos, Sedarebis matricis
22 efeqturi swavleba skolaSi

gamoyenebiT, xolo magaliTi 2 _ venis diagrama gaekeTebinaT,


venis diagramis gamoyenebiT. romelSic im msgavsebebsa da
gansxvavebebs warmoadgendnen,
magaliTi 1. rac imdroindel cxovrebas So­
reuli warsulis cxovrebasTan
bolo ramdenime kviris gan­ (ori aseTi venis diagrama war­
mavlobaSi Cven maT istorias modgenilia diagrama 2.5-ze)
vswavlobdiT, vinc amerikis akavSirebda. TiToeuli diagra­
SeerTebuli Statebis dasav­ ma erT konkretul maxasiaTeb­
leT sanapiroze mogzaurobda. els miuZRvnes. aseTi diagramebi
gavigeT luisisa da klarkis maT daxmara, naTlad daenaxaT
araCveulebrivi eqspediciisa msgavseba da gansxvaveba TavianT
da zebulon faikis ambebi. axla da Soreul warsuls Soris.
ki, Sedarebis matricis gamoy­
enebiT, sxvadasxva eqspediciis
monawileTa Sedareba mogviw­
evs. SegiZliaT, Tavad SearCioT klasifikacia
maxasiaTeblebi, romlebsac ma­
t­ricaSi SeiyvanT, Tumca ga­
iTvaliswineT, rom aucilebe­ klasifikacia gulisxmobs el­
lia Semdegi maxasiaTeblebi: ementebis jgufebad dayofas, maT
`vin iyo eqspediciis damkveTi~, Soris msgavsebis sa­fuZvelze.
`riskebi, romlebic am eqspedi­ klasifikaciisas mTa­varia im we­
cias ukavSirdeboda~, `ra gav­ sebis identifi­kacia, romelic
lena moaxdina am eqspediciam klassa da kategoriaSi kuTvnile­
adamianebis cxovrebaze~. mas
bas gansazRvravs.
Semdeg, rac matricis ZiriTad
nawils SeavsebT, unda SeqmnaT klasifikaciis savarjiSoebi,
axali matrica imave maxasiaTe­ romlebSic mTavari roli maswav­
blebis gamoyenebiT. es axali lebels eniWeba. klasifikaciis sa­
matrica Tan geqnebaT sabunebi­ varjiSoebSi, romlis drosac mo­
smetyvelo sagnis gakveTilze. swavleebi im mza elementebs iRe­
maswavlebeli Tqven warmogid­ ben, romelTa klasifikaciac Tvi­
genT informacias im mecnierTa Ton mouwevT, maswavlebels wamy­
Sesaxeb, romlebic eqspedicie­ vani roli aqvs. aseve, moswavleebs
bSi iRebdnen monawileobas. es im kategoriebis Sesaxeb aZleven
mecnierebi TiToeuli maxasi­
informacias, romelTa mixedvi­
aTeblis mixedviT unda Seadar­
oT. mecnierTa Sedarebis matri­ Tac mocemuli elementebis klas­
cis Sevsebisas, Tu axali maxa­ ifikacia unda ganaxorcielon.
siaTebeli gagaxsendebaT, isic aseT savarjiSoSi mTavaria, mos­
CaamateT matricaSi. ar daga­ wavlem zustad gansazRvros el­
viwydeT axali maxasiaTebl(eb) ementis kategoria da gaiazros,
is Tavdapirvel matricaSic Tu ratom miekuTvneba esa Tu is
Camateba. bolos orive matrica elementi ama Tu im kategorias.
gverdigverd unda moaTavsoT qvemoT moyvanilia klasifikaci­
da erTmaneTs SeadaroT. Segi­ is savarjiSos magaliTi, romel­
ZliaT, yvelaze saintereso an
Sic mTavari roli maswavlebels
mniSvnelovani gansxvavebebi da
msgavsebebi gamoyoT. eniWeba. moqmedeba fizikuri aRz­
rdis gakveTilze xdeba.
magaliTi 2.
baton trelfas surda, fiz­
qalbatoni boltonis klasSi kulturis gakveTilze ukeT
pirvelklaselebi cdilobdnen, gaecnobierebina Tavisi daw­
msgavsebisa da gansxvavebis gamovlena 23

diagrama 2. 5
venis diagrama: Soreuli warsuli da dRevandeloba

Soreuli warsuli dRevandeloba


sakvebi

• xalxs sakvebis • sakvebis • xalxis umetesoba


mopoveba da mopovebis sakvebs maRaziaSi
nadiroba SeeZlo da nadiro­ yidulobs; SeuZliaT
bis SesaZle­ sakvebis mopoveba an
• ar iyo sakvebis bloba nadiroba;
Senaxvis kargad • sakvebis Senaxvis kargi
ganviTarebuli saSualebebi arsebobs:
saSualebebi macivari/sayinule
• sakvebis
• sakvebi ar iyo yvela • sakvebis didi
mravalferovani saxeoba mravalferovnebaa

dasvenebisa da sadResaswaulo dReebi

• madlierebis • xsovnis dRe


dRe
• religiuri
dResaswaulebi:
Soba, aRdgoma, • mSromelTa dRe
hanuka
• 4 ivlisi
• qorwilebi, da­ • martin luTer
badebis dRebi, kingis dabadebis
iubileebi dRe

yebiTi klasis moswavleebi wavleblisagan miiRes. klas­


sportSi. olimpiuri TamaSebis ifikacia Semdegi kategoriebis
mimdinareobis periodSi maswav­ mixedviT unda gaekeTebinaT:
lebelma moswavleebs Semdegi
• RonisZiebebi, romlebic, Zi­
davaleba misca: TamaSebis yure­
ri­Tadad, fizikur Zalasa da
bis dros (saxlSi an skolaSi)
gamZleobas saWiroeben;
maT unda moexdinaT olimpiuri
RonisZiebebis klasifikacia. • RonisZiebebi, romlebic, Ziri­
aseTi RonisZiebebis nusxa mas­ Tadad, sizustes saWiroeben;
24 efeqturi swavleba skolaSi

diagrama 2. 6
klasifikaciisaTvis saWiro grafikuli sqemebi
kategoriebi

• RonisZiebebi, romelTac fi­ is savarjiSos magaliTi, romelic


zikuri Zala da sizuste Tan­ mTlianad moswavleTa Zalisxme­
abrad sWirdebaT. vazea mimarTuli da romelSic
moswavleebs klasSi unda war­ Cans, rom moswavles Tavad uxdeba
moedginaT klasifikaciis saku­ rogorc kategoriebis mofiqreba,
Tari Sedegebi da argumentire­ aseve im elementebis nusxis Sed­
bulad aexsnaT, ratom miakuT­ gena, romlebsac kategoriebad
vnebdnen ama Tu im RonisZiebas gaanawilebs.
konkretul kategorias.
literaturis gakveTilze wle­
klasifikaciis savarjiSoebi, vandeli wlisaTvis gansazRvru­
romlebic mTlianad moswavleTa li bolo wignis kiTxva daas­
Zalisxmevazea mimarTuli. mTli­ rules. qalbatonma bleiqma,
anad moswavleTa Zalisxmevazea romelic am moswavleebs ukve
mimarTuli klasifikaciis savar­ ori wlis ganmavlobaSi aswav­
jiSoebi, roca moswavles maswav­ lida, klasSi axali savarjiSo
lebeli aZlevs im sagnebis an mov­ Semoitana. am savarjiSos saSu­
alebiT, mas surda, moswavleebs
lenebis CamonaTvals, romelTa SeZenili codna gamoeyenebinaT
klasifikaciac moswavlem damo­ da Seswavlili masalis safuZ­
ukideblad unda ganaxorcielos velze garkveuli siaxleebi
da kategoriebis dadgenasac mis­ aRmoeCinaT. maswavlebelma mo­
gan iTxovs. aris SemTxvevebi, swavleebs Semdegi savarjiSo
roca moswavleebs uwevT ara mxo­ misca:
lod kategoriebis damoukide­
blad mofiqreba, aramed im sagan­ dawyvildiT klaselTan erTad
Ta an movlenaTa nusxis Sedgenac, da CamowereT personaJebi im
wignebidan, romlebic wavikiTx­
romelTa kategorizaciac maT mi­ eT. CamowereT rac SeiZleba
erve Camoyalibebuli kategorie­ bevri personaJis saxeli. Semdeg
bis mixedviT unda moaxdinon. qve­ isini Tqvens mierve mofiqre­
moT warmodgenilia klasifikaci­ buli kategoriebis mixedviT
msgavsebisa da gansxvavebis gamovlena 25
daalageT. Tavi SeikaveT iseTi da ra principiT gamoyaviT es
cxadi kategoriebisagan, rog­ kategoriebi.
orebicaa sqesi da erovneba.
iseTi kategoriebi gamoiyeneT,
• foniboi kurtisi s. e. hinTo­
romlebSic personaJTa xasia­
nis wignidan `auTsaiderebi~
Tis ganviTareba gamoixateba.
roca daasrulebT, igive per­ • joni qeiqi s. e. hinTonis
sonaJebi ukve sruliad gansx­ wignidan `auTsaiderebi~
vavebuli kategoriebis mixed­ • Ceri valansi s. e. hinTonis
viT daajgufeT. Semdeg sxva wignidan `auTsaiderebi~
moswavlesTan dawyvildiT da
ganixileT Tqveni namuSevari.
• jeiq barnesi e. hemingueis
wignidan `aRmoxdebis mze”
klasifikaciisaTvis saWiro
• breT eSli e. hemingueis
gra­fikuli sqemebi. diagrama 2.6- wignidan `aRmoxdebis mze”
ze warmodgenilia klasifikaci­ • pedro romero e. hemingueis
is dros gamoyenebuli yvelaze wignidan `aRmoxdebis mze”
popularuli grafikuli sqemebi.
gra­fikuli organizaciis sqema • seli a. uolqeris wignidan
ma­rcxniv (romelic cxrils waaga­ `mewamuli feri”
vs), roca yvela kategoria msgav­ • emsi a. uolqeris wignidan
`mewamuli feri”
sia ganzogadebis donis mixed­
• Sag averi a. uolqeris wigni­
viT. grafikuli sqema marjvniv dan `mewamuli feri”
(`burTulebiani~ diagrama) ufro
maSin gamoiyeneba, roca zogierTi • eTan fromi e. uarTonis
kategoria ufro zogadia, vidre wignidan `eTan fromi”
sxvebi. • zenobia fromi e. uarTonis
moswavleebi unda wavaxal­ wignidan `eTan fromi”
isoT, rom es grafikuli sqemebi • meTi silveri e. uarTonis
sxvadasxva tipisa da klasifikaci­ wignidan `eTan fromi”
is savarjiSos Sesrulebis dros
gamoiyenon _ romelSic mTavari • jin foresteri jon qnoul­
sis wignidan `gancalkevebu­
roli maswavlebels eniWeba, an li mSvidoba~
romelic mTlianad moswavleTa • fini jon qnoulsis wignidan
Zalisxmevazea mimarTuli. qvemoT `gancalkevebuli mSvidoba”
moyvanilia magaliTi, roca mos­
wavles grafikuli sqemis gamo­ • antonio marezi r. anaias
yeneba sWirdeba. wignidan `damloce, ultima~
• ultima r. anaias wignidan
`damloce, ultima~
qvemoT mocemulia personaJebi
im wignebidan, romlebic wels
wavikiTxeT. grafikuli sqemis • skauti harper lis wignidan
gamoyenebiT, daajgufeT es `mokali jafara”
personaJebi or an met katego­ • atikusi harper lis wigni­
riad. mzad iyaviT, axsnaT, ra­ dan `mokali jafara”
tom miakuTvneT esa Tu is per­ • bo redli harper lis wigni­
sonaJi konkretul kategorias dan `mokali jafara”
26 efeqturi swavleba skolaSi

metaforebi metaforebis gamoyenebasTan


dakavSirebuli aqtivobebi, romel­
Sic mTavari roli maswavlebels
metaforis Sedgenisas yvelaze eniWeba. aseTi aqtivobis dros
mniSvnelovani imis gaanalizebaa, maswavlebeli moswavleebs meta­
rom metaforis ori Semadgeneli foris erT-erT elements da im
saxe erTmaneTs abstraqtulad an abstraqtul urTierTobasac war­
arapirdapir ukavSirdeba. magali­ moudgens, romelic metaforis
Tad, `siyvaruli aris vardi~ meta­ elementebs Soris arsebobs. es
foraa. erTi SexedviT, pirdapiri imas niSnavs, rom maswavlebeli
kavSiri siyvarulsa da vards So­ akeTebs `xaraCos~, samSeneblo
ris ar arsebobs. abstraqtulad sa­muSaoebis Catareba ki moswav­
Tu SevxedavT, aseT kavSirs da­ leebis saqmed rCeba. qvemoT moy­
vinaxavT. qvemoT ganvmartavT, Tu vanilia sabunebismetyvelo sagnis
rogor SeiZleba siyvaruli iyos gakveTili. aq metaforis gamoyen­
vardi! ebasTan dakavSirebuli iseTi sa­
varjiSoa warmodgenili, romel­
pirdapiri mniSvneloba: vards
Sic mTavari roli maswavlebels
kargi surneli aqvs da sa­
eniWeba.
siamovnoa misi Sexeba. gasaT­
valiswinebelia, rom vardi qalbatonma blerma gadaSenebu­
ekliania da eklebTan Sexeba li cxovelebis Sesaxeb gakveTi­
li imiT daiwyo, rom moswav­
mtkivneulia. leebs dauriga statia dodos
Sesaxeb (ixileT qvemoT).
abstraqtuli mniSvneloba: es ra­
Rac araCveulebrivia, ginda statiis wakiTxvis Semdeg, qal­
mas miuaxlovde, magram Zalian batoni bleris uSualo miTiTe­
bebis safuZvelze, moswavleeb­
axlos misvla SeiZleba mtkiv­ ma ramodenime zogadi daskvna
neuli aRmoCndes. gaakeTes:

pirdapiri mniSvneloba: siyvaru­ 1. garkveuli saxeoba kargad


viTardeboda konkretul
lis grZnoba gabednierebs,
garemo pirobebSi;
magram im adamianma, romelic
giyvars, SeiZleba tkivili 2. garemo pirobebis cvaleba­
mogayenos. dobasTan erTad Seicvala
saxeoba. zogma cvlilebam
am saxeobis maxasiaTebelTa
mxolod abstraqtul donezea SezRudva gamoiwvia;
vardi da siyvaruli urTierT­
dakavSirebuli cnebebi. Sesabam­ 3. garkveulma damatebiTma
cvlilebebma im pirobebis
isad, swavlebis meTodi, romelic
moSla, romelic am saxeobas
metaforis gamoyenebas gulisx­ arsebobisaTvis sWirde­
mobs, yovelTvis cnebebs Soris boda da, Sesabamisad, misi
abstraqtul kavSirze unda iyos ganadgureba ganapiroba. im
SezRudvis gamo, romelic
orientirebuli. meore punqtSi vaxseneT,
msgavsebisa da gansxvavebis gamovlena 27

dodo - gadaSenebuli Citi

dodos Sesaxeb pirveli infor­ arsebobda sxva faqtorebic,


macia 1600-iani wlebidan mogve­ romlebmac xeli Seuwyo dodos
poveba. is, rogorc irkveva, gadaSenebas. bevri dodo sakvebad
indoeTis okeaneSi mavrikis kun­ im holandielma mezRvaurebma
Zulis binadari iyo. daaxloe­ gamoiyenes, romlebsac dodoTa
biT oTxmoci wlis ganmavlobaSi aRmoCenas miaweren. yvelaze
iarseba da Semdeg gadaSenda. mniSvnelovani roli dodoebis
dodos mZime frTebiTa da sxeu­ gadaSenebaSi miuZRvis Semdeg
liT Tu vimsjelebT, SeiZleba or garemoebas: a. ganadgurda
davaskvnaT, rom mas ar SeeZlo tye, romelic dodos sakvebiT
frena. amasTanave, cnobili xde­ uzrunvelyofda, b. mezRvaureb­
ba, rom misi mkerdis Zvali sus­ ma Semoiyvanes katebi, Tagvebi
ti iyo imisaTvis, raTa frenisas da Rorebi, romelTac dodos
amxela frinvelis wonisaTvis budeebi gaanadgures.
gaeZlo. miuxedavad amisa, mec­
nierebs miaCniaT, rom dodo mecnierebma, amerikis bune­
warmoiSva iseTi frinvelis evo­ baTmcodneobis muzeumidan
luciis Sedegad, romelsac fre­ da msoflios sxva samecniero
na SeeZlo. roca dodos winapari dawesebulebebidan, bevri ram
mavrikis kunZulze damkvidrda, gaiazres dodos cxovrebis we­
man aRmoaCina, rom kunZulze sis Seswavlis Sedegad. imedia,
iyo uamravi sakvebi da TiTqmis dodos istoria dagvexmareba,
ar iyvnen mtaceblebi. gamomdin­ Tavidan aviciloT sxva cocx­
are iqidan, rom dodos ar qonda al arsebaTa gadaSeneba da amiT
frenis aucilebloba, man Tanda­ xeli SevuwyoT biomravalfer­
TanobiT dakarga frenis unari. ovnebas dedamiwaze.
28 efeqturi swavleba skolaSi

diagrama 2. 7
grafikuli sqema metaforebTan dakavSirebuli savarjiSoebisaTvis
pirdapiri pirdapiri
elementi # 1 paradigma # 1 abstraqcia paradigma # 2 elementi # 2

saxeobas Tavis gadasarCe­ Tavisi muSaobis Sedegs. maT


nad adgilmdeba­reobis Se­ gamotanili hqondaT `varskvla­
cvla da axal adgilas dam­ vebis sawarmos~ diagrama (`var­
kvidreba ar SeeZlo; skvlavebis mogzaurobidan~). ma­
Ti davaleba ujredis ZiriTadi
4. es saxeoba aRar arsebobs. funqciebis gamovlena da aRwera
iyo. Semdeg unda ganezogade­
qalbatonma blerma moswavle­ binaT warmodgenili informa­
ebs sTxova, gamoeyenebinaT mo­ cia da sxva iseTi sistemisaT­
cemuli paradigma da asociaci­ vis daekavSirebinaT, romelic
urad sxva saganTan an movle­ ujredul sistemas abstraqtu­
nasTan daekavSirebinaT. lad ukavSirdeba. mos­wavleebma
metaforis meore elementad
`varskvlavebis sawarmo~ air­
metaforebis gamoyenebasTan Cies. Semdegi abstraqtuli par­
adigmis mixedviT, metaforis
dakavSirebuli aqtivobebi, rom­ ori elementi erTmaneTs dau­
lebic mTlianad moswavleTa Zal­ kavSires. moswavleebma detalu­
isxmevazea mimarTuli. mas Semdeg, rad aRweres msgavsebebi ujre­
rac moswavleebi abstraqtuli dis TiToeul nawilsa da `var­
skvlavebis sa­warmos~ sxvadasxva
paradigmis an urTierTkavSiris elementebs Soris.
arss gaiazreben, SeiZleba mivceT
savarjiSo, romelSic metafo­ ujredi zogadi, `varskv­
ris mxolod erTi elementia mo­ abstraqt­ lavebis
cemuli da vTxovoT, moifiqron uli sawarmo~
meore elementi da aRweron am birTvi nawili, ro­ xidi
or elements Soris arsebuli ab­ melic mar­
straqtuli urTierTkavSiri. es Tavs siste­
aris savarjiSo, romelic mTli­ mas
anad moswavleTa Zalis­xmevazea SerCevi­ nawili, ro­ oTaxi,
mimarTuli. qvemoT warmodgenil­ Tad melic ga­ romelSic
ia aseTi savar­ji­Sos magaliTi. mo­ gam­tari reT tovebs adamiani
qmedeba xde­ba sabunebismetyvelo membrana uvargiss da an sagani
SigniT uS­­ energiis
sagnis gakveTilze.
vebs sasar­ wyarod
ori moswavle gamovida mTeli geblos iqceva
klasis winaSe da warmoadgenda
msgavsebisa da gansxvavebis gamovlena 29

imaves Tqma
sendviCis momzadeba abzacis Camoyalibeba
sxvanairad
ra gsurT miirTvaT? ra aris Cemi ra aris abzacis
mizani? Camoyalibebis mizani?
rogori puri rogor SevkravT ra iqneba Cemi pirveli da
mWirdeba? erT mTlianobad? bolo winadadeba?
ra Cavdo sendviCSi, ra iqneba SuaSi? kidev ra winadadebebi
gemrieli rom damWirdeba imisaTvis, rom
gamovides? abzacis ZiriTadi azri
gamovxato?
imisaTvis, rom rogor SeiZleba rogor SeiZleba gavxado
gavaumjobeso, kidev kidev ufro abzaci ufro saintereso
rame unda davamato? gavaumjobeso? da advilad gasagebi?
kitris mwnili? gamoviyeno zedsarTavebi?
mdogvi? bananis moviyvano detalebi?
naWrebi?

grafikuli sqemebi metafo­ SeiZleba maswavlebelma grafiku­


rebTan dakavSirebuli savarjiSoe­ li sqema gakveTilze gamoiyenos.
bisaTvis. grafikuli sqemebi me­
taforebTan dakavSirebul savar­ qalbatoni zeno cdilobda,
jiSoebSi ise xSirad ar gamoiyen­ Tavisi dawyebiTi klasis mo­
eba, rogorc klasifikaciasa da swavleebisaTvis aexsna, Tu
Sedarebze orientirebul dava­ rogor unda dalagdes wina­
lebebSi. diagrama 2.7-ze moce­ dadebebi abzacebSi. `sendvi­
Cis momzadeba~ dawera maswav­
mulia sqema, romelic SeiZleba
lebelma marcxniv da `abzacis
metaforis bunebisa da funqciis Camoyalibeba~ marjvniv (ixileT
vizualuri warmoCenisaTvis gam­ sqema). Semdeg is SekiTxvebi
oviyenoT. Camowera, romlebze pasuxis
am sqemis arsi mdgomare­ gacemac aucilebelia, Tu kar­
obs SemdegSi: metaforis Semad­ gi sendviCis damzadebas visax­
avT miznad. moswavleebma es
genel or elements SeiZleba ga­ SekiTxvebi abstraqtul, zogad
nsxvavebuli paradigmebi hqo­n­des, kiTxvebad aqcies da Sua svetSi
magram maT erTi abstraq­tuli moaTavses (saTauriT `imaves
cneba aerTianebT. moswavleebs Tqma sxvanairad~). pirvel or
svetSi Camoyalibebuli SekiTx­
SeiZleba vTxovoT am sqemis Sevse­ vebis safuZvelze moswavleebma
ba; isini saTanado adgilas gana­ mesame svetSi (saTauriT `abza­
Tavseben orive elementis Sesaxeb cis Camoyalibeba~) is SekiTx­
vebi Camoayalibes, romelze
informacias, cal-calke. Semdeg pasuxis gacemac aucilebelia
ki aRweren maT Soris arsebul kargad Camoyalibebuli abza­
zogad, abstraqtul urTierTkav­ cis momzadebisTvis.
Sirs. qvemoT moyvanili magaliTi­
dan TvalnaTliv Cans, Tu rogor
30 efeqturi swavleba skolaSi

analogiebi maswavlebels eniWeba. rogorc


wesi, roca mTavari roli mas­
metaforebis msgavsad, analo­ wavlebels eniWeba, moswavleebs
giebi im sagnebs an movlenebs So­ ufro struqturirebuli sa­
ris msgavsebis aRmoCenaSi gvex­ varjiSos gakeTeba uwevT. magali­
mareba, romlebic, erTi SexedviT, Tad, maswavlebelma SeiZleba war­
erTmaneTisagan gansxvavdebian; moadginos Semdegi analogia:
Sesabamisad, axal informaciasac
ufro kargad vigebT. rogorc Termometri igivea temperaturisaTvis,
wesi, analogiebi Semdegi formiT
rac
gvxvdeba A : B :: C : D (Semdegnairad
vkiTxulobT: A ise ukavSirdeba odometri manZilisaTvis.
B-s, rogorc C ukavSirdeba D-s).
magaliTad: Semdeg maswavlebels SeuZlia,
sTxovos moswavleebs, axsnan, Tu
cxeli : civi :: Rame : dRe (cxeli riTi hgavs Termometrsa da tem­
ise miemarTeba civs, rogorc Rame peraturas Soris kavSiri im kav­
dRes). civi da dRe iseTive sawi­ Sirs, romelic odometrsa da
naaRmdego cnebebia, rogorc cx­ manZils Soris arsebobs. Ter­
eli da Rame. mometrica da odometric sa­
zomi xelsawyoebia; Termometri
durgali : CaquCi :: mxatvari :
zomavs temperaturis cvaleba­
funji (durgali ise miemarTeba
dobas, xolo odometri - manZi­
CaquCs, rogorc mxatvari funjs).
lis cvalebadobas. maswavlebels
CaquCi da funji is iaraRebia,
SeuZlia, moswavleebs analogiis
romlebsac durgali da mxatvari
oTxi elementidan mxolod sami
iyeneben.
warmoudginos da meoTxis moZieba
albaT analogia msgavsebisa da maT daavalos. qvemoT moyvanili
gansxvavebis gamovlenis yvelaze magaliTi 1 da magaliTi 2 am ori
rTul formats warmoadgens, tipis analogiis ilustracias
radgan is `urTierTobaTa Soris warmoadgens.
arsebul urTierTobebs~ exeba. magaliTi 1
iseve rogorc msgavsebisa da gan­
sxvavebis aRmoCenis sxva forme­ Jangbadi - - - adamiani
bi, analogiebis moZieba SeiZleba naxSirorJangi - - - mcenare
iyos aqtivoba, romelSic mTavari
roli maswavlebels eniWeba, an cunami - - - talRa
aqtivoba, romelic mTlianad mo­ miwisZvra - - - biZgi
swavleTa Zalisxmevazea mimarTu­
li. birTvi - - - dedamiwa

birTvi - - - atomi
analogiebis moZieba, rogorc sa­
varjiSo, romelSic mTavari roli
msgavsebisa da gansxvavebis gamovlena 31
sixSire - - - bgera robert frosti - poezia

amperi - - - el. energia --------------------


--------------------
------------

magaliTi 2 --------------------
--------------------
maTematikis maswavlebelma mo­ - - - - - - - - - - - romanSi (1984)
swavleebs Semdegi analogiis
savarjiSoebi misca, im mizniT, --------------------
rom maTTvis ukeTesad gaege­ --------------------
binebina maTematikuri cnebebi: - - - - - romanSi `mewamuli aso~

oTxmoci - rva
aTcentiani - - - - - - - - - - - - diagrama 2. 8
grafikuli sqema
maxvili kuTze - samkuTxedi analogiebisaTvis
90 gradusiani kuTxe - - - - - -

garSemoweriloba - wre
perimetri - - - - - - - - - - - - -

½ - wiladi
5– ----------------

analogiebis moZieba, ro­


gorc savarjiSo, romelic mTli­
diagrama 2. 9
anad moswavleTa Zalisxmevazea
mimarTuli. analogiis element­
grafikuli sqema
ebis mo­Ziebisas moswavleebis wv­
analogiebisaTvis (magaliTi)
lili aseT savarjiSoebSi­ ufro
maRalia, vidre im savarjiSoebSi, Termometri _ temperatura
romlebic zemoT ganvixileT. mag­
urTierTkavSiri: zomavs cvalebadobas
aliTad, maswavlebelma Se­iZleba
moswavleebs ana­logiis pirveli
wyvili misces da meore wyvilis odometri _ distancia
mofiqreba sTxovos. ra Tqma unda,
aseTi savarjiSos Sesrulebis Sem­
deg moswavles mouwevs imis argu­ diagrama 2.8-ze mocemulia
grafikuli sqema, romelic mos­
mentirebuli dasabuTeba, Tu ra­ wavleebs gauadvilebs analogie­
tom SearCia es konkretuli wyvi­ bis gagebas. am sqemaSi moswavleeb­
li. qvemoT warmodgenilia aseTi ma ise unda Caweron informacia,
analogiis ramdenime magaliTi, rogorc diagrama 2.9-ze aris mo­
romelTa gamoyenebac litera­ cemuli.
turis gakveTilze SeiZleba. batoni uoTersi klasSi ganix­
ilavs kompiuteris gavlenas
32 efeqturi swavleba skolaSi

Tanamedrove sazogadoebaze. mier Sevsebuli analogiis sa­


imisaTvis, rom moswavleebma varjiSos grafikul sqemas. mo­
kargad gaiazron Sedareba, is swavleebs uwevT imis axsna, Tu
grafikul sqemas iSveliebs da ratom warmoadgines es konk­
Semdeg analogias warmoadgens: retuli elementebi analogiis
meore wyvilSi da ra kavSiria
cifruli _ kompiuteri analogiis wyvilebs Soris.

urTierToba:
***
msgavsebisa da gansxvavebis Zie­
ba sxvadasxva savarjiSos saSu­
miuxedavad imisa, rom analogi­ alebiT SeiZleba ganxorcieldes.
is pirveli nawili ukve Sevse­ moswavleebi SeiZleba CavrToT
bulia, pirveli wyvilis ori davalebebSi, romlebic Sedare­
elementis moswavleebTan er­
Tad ganxilvas batoni uoTersi bebs, klasifikacias, metaforebs
ramdenime wuTs uTmobs. Sem­ da analogiebs ukavSirdeba. sa­
deg moswavleebi jgufdebian. varjiSoebSi SeiZleba mTavari
TiTo jgufSi sami moswavlea. roli maswavlebels eniWebodes,
maT analogiis meore wyvili
unda Seqmnan. meore dRes Ti­ an, SesaZloa, mTlianad moswavle­
Toeuli jgufi warmoadgens mis Ta Zalisxmevaze iyos mimarTuli.
3 Sejameba da Canawerebis
gakeTeba

msgavsebisa da
gansxvavebis gamovlena

Sejameba da Cana­werebis
gakeTeba
sabazo skolis moswavleebs qalbatoni cimersi miTologias
Semdegi meTodiT aswavlida: maT wasakiTxad ramdenime miTs aZlevda
moswavlis Zalisxmevis da sTxovda, Tavad SeeTxzaT miTebi, arsebuli struqturisa
gaZliereba da misi da personaJTa cxovrebaSi gardatexis Semomtani cvlilebebis
warmatebis aRiareba gaTvaliswinebiT. moswavleebi aseT davalebebs siamovnebiT
akeTebdnen, magram xSirad bolomde ver acnobierebdnen miTebis
istoriul mniSvnelobas im adamianebisaTvis, romlebzec maT
saSinao davaleba da Txzavdnen. wels qalbatonma cimersma Cveuli savarjiSoebis
praqtika Secvla gadawyvita. imisaTvis, rom moswavleebs ukeT gaeazrebinaT
antikuri saberZneTis istoria, maT unda waekiTxaT ori ese da
enaxaT mokle filmi berZnuli miTologiis Sesaxeb. amasTanave,
warmodgenis maswavleblis TxovniT, moswavleebs, saSinao davalebis saxiT,
aralingvisturi xerxebi orive ese unda SeejamebinaT. da bolos, filmis yurebis dros,
moswavleebs unda moemzadebinaT Canawerebi da es Canawerebic
maswavleblisaTvis warmoedginaT.
TanamSromlobiTi qalbatoni cimersi gaocebuli garCa moswavleebis nawerebiT.
swavla
man aRmoaCina, rom davalebaTa umetesoba sruliadac ar
warmoadgenda eseebis Sejamebas da adasturebda, rom moswavleebma
davalebis arsi ver gaiges; maT, ubralod, sityvebis perifrazi
miznebis dasaxva da gaekeTebinaT da ar hqondaT Sejamebuli eseebis Sinaarsi.
komentarebis gakeTeba
maswavlebeli imedgacruebuli darCa, roca aRmoaCina, rom mis
moswavleebs teqstis Sinaarsis Sejameba ar SeeZloT. qalbatonma
cimersma miznad daisaxa, eswavlebina moswavleebisaTvis, Tu
hipoTezis Camoyalibeba rogor unda SeZlon teqstis Sinaarsis Sejameba. maswavlebeli
da gamocda
mixvda, rom moswavleebisTvis Canawerebis gakeTebac unda
eswavlebina, radgan Sesrulebuli davalebebidan ikveTeboda, rom
isini an Zalian mcire informacias iniSnavdnen, an sityva-sityviT
miniSnebebi, SekiTxvebi da iwerdnen yvelafers.
winmswrebi aqtivobebi

qalbatonma cimersma sworad daaskvna, rom mis moswav­


leebs ar hqondaT akademiuri unar-Cvevebi da gadawyvi­
ta, maT iseTi gamosadegi unar-Cvevebis dauflebaSi dax­
mareboda, rogorebicaa Sejameba da Canawerebis gakeTeba.
am ori unar-Cvevis gamomuSaveba swavlebis erT meTodSi
gavaerTianeT, radgan informaciis warmodgenas orive
mokle, sinTezuri formiT moiTxovs.
33
34 efeqturi swavleba skolaSi

Sejameba: kvlevebi da Teoria naSromebidan, ro­gorebic iyvnen


uolter qin­Ci da Toin van diki (ix.
Sejamebis Sesaxeb bevri kvlevaa qinCi, 1979; van diki,1980); maT Seis­
Catarebuli. diagrama 3.1-ze war­ wavles Sejamebis dros moqmedi
modgenilia im ramdenime naSromis ZiriTadi kognituri meqanizmebi.
Sedegebi, romlebSic Sejamebis magaliTisaTvis, ga­ecaniT diag­
Sesaxeb sxvadasxva kvlevis Sede­ rama 3.2-s, ro­melSic mocemulia
gebia Tavmoyrili. mkvlevarebma teqsti fo­tografiis Sesaxeb.
valeri andersonma da siuzan hidim Tu am teqsts waikiTxavT im
Sejamebis Sesaxeb arsebuli didi mizniT, rom Semdeg SeajamoT,
moculobis literaturis mimox­ teqstis kiTxvisas Tqveni goneba
ilva moamzades (ix. andersoni da sami mimarTulebiT imuSavebs, es
hidi, 1988 / 1989; hidi da anderso­ mimarTulebebia: 1. garkveuli na­­
ni, 1987). am mimoxilviTi kvlevidan wilebis waSla, 2. garkveuli na­
maswavleblebisaTvis sasargeblo wilebis Canacvleba, 3. te­qs­tis
sami daskvnis gakeTeba SeiZleba: zogierTi nawilis da­­toveba. imis­
1. efeqturi SejamebisaTvis aTvis, rom war­moidginoT am pro­
sa­­­­Wiroa, moswavleebma informa­ cesis Sedegi, daakvirdiT diagra­
ci­­is nawili waSalon, nawilis pe­ ma 3.2-is meore nawils, sadac mo­
rifrazireba moaxdinon da nawili cemulia mkiTxvelis mier teqstis
datovon. es daskvna momdinareobs Sejamebis procedura.
iseTi kognituri fsiqologebis

diagrama 3. 1.
Sejamebis meTodebis Sesaxeb Catarebuli kvlevebis Sedegebi
efeqtis saSualo procen­
naSromi sidideebis efeqtis tilis
raodenoba sidide zrda
flaumi, uolbergi, 2 0. 62 23
qeargianesi da raSeri, 1980* 2 0. 73 27
qrismori 100 1.04 35
rozenSeini da maisteri, 1994 10 0.88 31
heTi, bigsi da ferdi, 1996 15 0.88 31
rozenSeini, maisteri
da Cafmani, 1996 16 0.87 31
rafaeli da qirSneri, 1985 3 1.80 47
* flaumisa da sxvaTa naSromis gaswvriv efeqtis sididis ori kategoriaa mocemuli,
Tavad naSromSi warmodgenili kvlevis angariSis Taviseburebidan gamomdinare.
mkiTxvels, igi Tu detalebiTaa dainteresebuli, vurCevT, gaecnos naSroms.
Sejameba da Canawerebis gakeTeba 35

diagrama 3. 2
Sejamebis savarjiSo
pirveli nawili meore nawili
fotografia fotografiis procesis
makrostruqtura
sityva fotogafia momdinareobs ber­ sityva fotogafia momdinareobs ber­
Znuli sityvidan, romelic `sinaTliT Znuli sityvidan, romelic `sinaTliT
xatvas” niSnavs... sinaTle fotografi­ xatvas” niSnavs... sinaTle fotografi­
is yvelaze mniSvnelovani komponen­ is yvelaze mniSvnelovani komponen­
tia. TiTqmis yvela fotografiuli tia. TiTqmis yvela fotografiuli
procesi fotosensitiur qimiur procesi fotosensitiur qimiur
nivTierebebs ukavSirdeba. es uka­ nivTierebebs ukavSirdeba. es uka­
naskneli niSnavs imas, rom nivTiereba, naskneli niSnavs imas, rom nivTiereba,
sinaTlesTan miaxloebis SemTxvevaSi, sinaTlesTan miaxloebis SemTxvevaSi,
icvleba. bunebaSi mravalgvari fo­ icvleba. bunebaSi mravalgvari fo­
tosensitiuri masalaa, magaliTad, tosensitiuri masalaa, magaliTad,
mcenareebi, romlebic RamiT iZineben. mcenareebi, romlebic RamiT iZineben.
fotografiaSi gamoyenebuli firebi fotografiaSi gamoyenebuli firebi
im qimiur naerTebzea damokidebuli, im qimiur kristalebzea damokidebu­
romlebic sinaTlesTan Sexebisas li, romlebic sinaTlesTan Sexebisas
muqdeba. naerTebi, romlebic amJa­ muqdeba. naerTebi, romlebic amJamad
mad yvelaze aqtiurad gamoiyeneba, yvelaze aqtiurad gamoiyeneba, ver­
vercxli da qimiuri nivTiereba, ha­ cxli da qimiuri nivTiereba, halo­
logenebia (rogorc wesi, esenia: bro­ genebia (rogorc wesi, esenia: bromini,
mini, qlorini da iodini). qlorini da iodini).
wyaro: `fotografia”, maikrosofT enkarta enciklopedia 99, maikrosofti, 1999.

rogorc diagrama 3.2-dan (me­ saCinoebisaTvis, teqstis Sejame­


ore nawili) ikveTeba, Sejamebis bul nawils `makrostruqtura”
dros teqstis didi nawili waSlas viwodeT.
eqvemdebareba. mkiTxvelma gadaw­ 2. aucilebelia, moswavlem kar­
yvita, rom informacia, romelic gad gaiazros Sesajamebeli teq­s­­-
waSala, nawyvetis Sinaarsis gadmo­ tis arsi, raTa zustad gansazRv­
cemisaTvis ar iyo relevanturi. ros, informaciis ra nawilia wa­
erT _ erTi termini originalidan saSleli, Casanacvlebeli da/an
(naerTi) axali sityviT Seicvala dasatovebeli. erTi SexedviT, Se­
(kristali). Sejamebisas Canacvle­ iZleba advilad mogveCvenos is
buli sityva, konteqstis gaTval­ mentaluri operaciebi, romlebic
iswinebiT, SeiZleba ufro zogadi teqstis sxvadasxva monakveTis Se­­
an ufro konkretuli iyos. da bo­ jamebas, waSlas, Canacvlebas da
los, rogorc magaliTidan Cans, SerCevas ukavSirdeba. sinamdvi­
is ramdenime winadadeba, romelic le­Si, swori gadawyvetilebebis
mTavari mniSvnelobis matarebe­ miReba am operaciebis Sesaxeb in­
lia, xeluxlebeli darCa. Tval­ formaciis zedmiwevniT analizs
36 efeqturi swavleba skolaSi

moiTxovs. magaliTisaTvis, kvlav meTodebi miaCnia avtors yvelaze


diagrama 3.2-s mivubrundeT. Se­ sasargeblod. statia, savarau­
jamebis avtorma analizis Sede­ dod, garkveuli Semajamebeli
gad daaskvna, rom sityva foto­ winadadebebiT dasruldeba. teqs­
grafiis warmomavlobis Sesaxeb tis struqturis saTanado gaaz­
in­formacia ararelevanturia, xo­ reba adamians exmareba, strate­
lo informacia imis Sesaxeb, rom giulad dagegmos Sejamebis pro­
sinaTle mTavari komponentia cesi da Tavidanve gansazRvros,
_ mniS­vnelovani. mkvle­vari bo­ teqstis romel nawils miaqcevs
rak rozenSaini da misi kolegebi met yuradRebas. kvlevebi adas­
askvnian, rom swavlebis is meTode­ turebs, rom moswavleebi ufro
bia yvelaze efeqturi, romle­bic kargad aanalizeben teqsts, roca
Sejamebisas teqstis Rrma ana­ gaazrebuli aqvT Sesajamebeli
lizze amaxvileben yuradRebas (ix. teqstis struqtura (ix. armbras­
rozenSaini da maisteri, 1994; ro­ Teri, andersoni da osTerTgi,
zenSaini, maisteri da Capmani, 1996). 1987; rafaeli da qirSneri, 1985).
3. informaciis SejmebisaT­
vis Zalian sasargebloa teqs­
tis struqturis gageba. rogorc praqtika klasSi: Sejamebis
wesi, nebismieri teqsti garkveul savarjiSoebis gamoyeneba
struqturas efuZneba. Sejame­
bis dros, rac ufro ukeT gvaqvs wesebze dafuZnebuli Sejamebis
gacnobierebuli Sesajamebeli te­ meTodi
qstis struqtura, miT ufro efeq­ Sejamebis erT-erTi meTodi
turad gavaanalizebT mas. aseT cnobilia wesebze dafuZnebuli
daskvnamde mividnen fsiqologebi, Sejamebis meTodis saxeliT; misi
maT Soris boni meieri (ix. meieri, avtorebi arian a. brauni, j. qam­
1975; meieri da fridli, 1984). fione da j. dei (1981). rogorc
magaliTisaTvis, warmoidgineT, saxelwodebidan irkveva, am meTo­
rom ganaTlebis Temaze gamoce­ dis gamoyeneba konkretuli wese­
mul JurnalSi unda waikiTxoT bis Tanamimdevrul Sesrulebas
statia klasSi disciplinis dam­ gulisxmobs. es wesebia:
yarebis efeqtur meTodebze. san­ • waSaleT ararelevanturi in­
am statiis kiTxvas daiwyebT, ukve formacia, romelic teqstis
iciT, rom statias, savaraudod, ZiriTadi azris gagebisaTvis
garkveuli struqtura eqneba. al­ ar aris Rirebuli;
baT daiwyeba SesavliT, romel­ • waSaleT zedmeti informacia;
Sic axsnili iqneba, Tu ratomaa • Tu teqstSi gxvdebaT saganTa
sasargeblo klasSi disciplinis CamonaTvali, CaanacvleT es
damyarebis efeqturi meTodebi; CamonaTvali krebiTi saxeliT
Semdeg mohyveba garkveuli teqsti (magaliTad, CamonaTvali `gvir­
imis Sesaxeb, Tu ra gakeTda am mi­ ilebi, titebi da vardebi~ Sei­
marTulebiT warsulSi da romeli
Sejameba da Canawerebis gakeTeba 37

diagrama 3. 3
Sejamebis strategia: teqsti magaliTisaTvis
ra informacias gvawvdis mzis qaris Seswavla
mzis sistemis warmomavlobis Sesaxeb?

mecnierTa umetesoba miiCnevs, rom qimiur Semadgenlobas ukavSirdeba.


mzis sistema 4. 6 milioni wlis win mecnierebi adastureben, rom sxva­
mzis Rrubelis gravitaciuli ko­ dasxva sxeulis qimiuri Semadgenlo­
lafsis Sedegad, varskvlavTSori­ ba mniSvnelovnad gansxvavdeba erT­
si gazis, mtvrisa da yinulis im maneTisagan. es informacia maT saSu­
nawilakebisagan warmoiSva, rac wina alebas aZlevs, mzis sistemis plan­
Taobis varskvlavebisagan iyo dar­ etebis warmoSobis sxvadasxva mod­
Cenili. drois svlasTan erTad, elze ifiqron. mainc pasuxgaucemeli
nawilakebi erTmaneTs ejaxebodnen, rCeba erTi SekiTxva: risgan Sedgebo­
jgufdebodnen da planetebs, mTva­ da Tavdapirvelad mzis Rrubeli?
res, asteroidebs, kometebs im for­ savaraudod, pasuxi am SekiTxvaze
miT qmnidnen, ra formiTac dRes ar­ Tavad mzeSi unda veZeboT. is Seicavs
seboben. mzis sistemaSi arsebuli elementebis
mecnierebisaTvis dRemde gamouc­ 99 procents da Tumca misi SigTavsi
nobi da burusiT moculia, Tu birTvuli procesebis gamo Seicvala,
rogor moxda mzis Rrublis plan­ rogorc amtkiceben, mzis gare Sree­
etebad gardaqmna. aseve auxsnelia, bic imave nivTierebebis Semcvelia,
Tu ratom ganuviTarda zog plan­ risganac mzis Rrubeli Sedgeboda.
etas, magaliTad, veneras, sqeli, mzis qaris Seswavla mecnierebs saSu­
momwamvleli atmosfero maSin, roca alebas miscems, gasaRebi mouZebnon
dedamiwaze sicocxle damkvidrda. am saidumloebiT mocul gamocanas,
pasuxebi am SekiTxvebze, nawilobriv, radgan mzis qari mzis zedapiris
mzis sistemaSi Semavali sxeulebis nawilakebs Seicavs.

Zleba CavanacvloT sityviT nebac sWirdebaT, Tu rogor unda


`yvavilebi”); Seajamon, da ara mxolod imis
• SearCieT mTeli abzacis azris Tqma, Tu ra unda gaakeTon. mos­
gamomxatveli erTi winadadeba; wavleTa cnobierebaSi am wesebis
aseTis ararsebobis SemTxveva­ `gacocxlebis” mizniT, maswavle­
Si, Tavad moifiqreT is. belma Sejamebis wesebi magaliTe­
bis daxmarebiT unda warmoudgi­
cxadia, rom es wesebi zustad
nos. qvemoT moyvanil magaliTSi
mihyveba im kognitur process,
naCvenebia, Tu rogor SeiZleba
romelic dasawyisSi iyo war­
amis gakeTeba.
modgenili da moicavda waSlas,
batoni niutoni sabunebis­
Canacvlebasa da teqstis garkveu­
metyvelo sagnis maswavlebelia;
li nawilis datovebas. es wesebi
is cdilobs, moswavleebs wese­
akonkretebs im nabijebs, romleb­
bze dafuZnebuli Sejamebis me­
sac moswavleebi teqstis Sejamebi­
Todi gaacnos. batoni niutoni
sas unda mihyvnen. gasaTvaliswine­
gakveTils iwyebs imiT, rom mo­
belia, rom moswavleebs imis Cve­
38 efeqturi swavleba skolaSi

swavleebs warmoudgens teqsts _ erTsa da imaves aRniSnavs.


mzis sistemis warmoSobis Ses­ ase rom, SegviZlia, erT-erTi
axeb (ix. diagrama 3.3). fraza wavSaloT. aseve, pirvel
abzacSi gvxvdeba fraza `erT­
maswavlebeli moswavleebs
maneTs ejaxeboda~, romelic
sTxovs, waikiTxon teqsti. mas namdvilad zedmeti da ararel­
Semdeg, rac isini teqsts evanturia. ase rom, Cemi azriT,
gaecnobian, batoni niutoni am frazis amoRebac SegviZlia.
uxsni­s klass, rom am teqsts ai, ase gamoiyureba axla teqs­
wina dRes warmodgenili `wese­ tis pirveli abzaci:
bze dafuZnebuli Sedarebis me­ mecnierTa umetesoba miiC­
Todis~ sailustraciod gamoi­ nevs, rom Cveni mzis sistema 4.6
yeneben. maswavlebeli Sejamebis milioni wlis win mzis Rrubelis
procesSi Semdegnairad uZRveba gravitaciuli kolafsis Sede­
moswavleebs: gad warmoiSva. drois svlasTan
`me vapireb, xmamaRla vi­ erTad, nawilakebi jgufdebod­
fiqro da ise gamoviyeno am me­ nen da zeciur sxeulebs im for­
TodiT gaTvaliswinebuli wese­ miT qmnidnen, ra formiTac dRes
bi. daukvirdiT da miTxariT, arseboben.
Tu Cemi azrebis Tanamimdevro­ `axla imave wesebs meore
ba TqvenTvis kargad gasagebia. abzacis Sesajameblad gamovi­
`wesis mixedviT, unda wavSa­ yeneb. SeiZleba iTqvas, rom am
loT ararelevanturi informa­ abzacSi ver vxedav erTgvaro­
cia, romelic teqstis ZiriTadi van elementTa CamonaTvals,
azris gagebisaTvis ar aris Ri­ romlis Canacvlebasac krebiTi
rebuli; aseve, unda wavSaloT saxeliT SevZlebdi. Tumca fra­
is informaciac, romelic zed­ za `gamoucnobi da burusiT­
metia da saganTa CamonaTvali moculia~ zedmetad meCveneba.
krebiTi saxeliT CavanacvloT~. me ubralod vityodi `aocebT~,
mocemuli teqstis pirveli rac TiTqos am orive sityvis
abzaci mTlianad winaistoriaa, Semcvelia. aseve, mimaCnia, rom
magram trivialurad ver CaiT­ magaliTebi, venerasa da de­
vleba. teqstSi ramdenjerme damiwis Sesaxeb, sainteresoa,
gvxvdeba CamonaTvali. modiT, Tumca ar aris aucilebeli aq
am CamonaTvlebs mivxedoT. fra­ gadmocemuli ZiriTadi azris
za `varskvlavTSorisi gazisa, gasagebad. am magaliTebsac amo­
mtvri­sa da yinulis nawilakebi­ viRebdi.
sagan~ SegviZlia CavanacvloT `am abzacis danarCeni na­
sityvaTSeTanxmebiT `varskv­ wili xsnis imas, Tu ra ician
lavTSorisi masalisagan~. fraza dReisaTvis mecnierebma da ra
`planetebs, mTva­res, asteroi­ darCaT gasagebi. es, ra Tqma
debs, kometebs” ki CavanacvloT unda, ar aris umniSvnelo in­
sityvaTSeTanxmebiT `ciuri formacia, magram, Sejamebi­
sxe­­­­ulebi~. Tu teqsts kargad saTvis, gavamartivebdi. am mo­
da­­vakvirdebiT, Se­vam­CnevT, rom nakveTis nacvlad `pasuxe­bi
es ori fraza _ `mzis Rrubeli~ am SekiTxvebze nawilobriv
da `varskvlavTSorisi gazisa, ukavSirdeba mzis sistemaSi
mtvrisa da yinulis nawilake­ Semavali sxeulebis qimiur Se­
bisagan, rac wina Taobis var­ madgenlobas. mecnierebi adas­
skvlavebisagan iyo darCenili~ tureben, rom sxvadasxva sxe­
Sejameba da Canawerebis gakeTeba 39
ulis qimiuri Semadgenloba bi mzis zedapiridan~. am ori
mniSvnelovnad gansxvavdeba frazidan mxolod erTs vtoveb.
er­T­­maneTisagan. es informacia ai, ra gamovida:
me­c­nierebs saSualebas aZlevs, pasuxi am SekiTxvaze, Sesa­
mzis sistemis planetebis war­ Zloa, Tavad mzeSi unda veZeboT.
moSobis sxvadasxva modelze rogorc amtkiceben, mzis gare
ifiqron. pasuxgaucemeli mainc Sreebic imave nivTierebebis Sem­
rCeba erTi SekiTxva: risgan cvelia, risganac mzis Rrubeli
Sedgeboda Tavdapirvelad mzis Sedgeboda. mzis qaris Seswavla
Rrubeli?~ davwerdi Semdegs: mecnierebs saSualebas miscems,
`garkveul SekiTxvebze mec­ gasaRebi mouZebnon am saidum­
nierebs aqvT pasuxebi, magram loebiT mocul gamocanas.
maT jer ar ician is, Tu risgan da bolos, SegviZlia teqs­
Sedgeboda Tavdapirvelad mzis tis sxvadasxva nawilis Sejame­
Rrubeli~. aba, rogoria? bis Sedegebs erTad movuyar­
ase rom, meore abzacis Se­ oT Tavi. miviReT Sejamebuli
jameba Semdeg saxes miRebs: teqstis sruli versia. rogor
mec­nierebs dRemde aocebT is, fiqrobT, es sami axali abzaci
Tu rogor moxda mzis Rrublis logikuradaa dawyobili?
gardaqmna planetebad. garkveul mecnierTa umetesoba miiC­
SekiTxvebze mecnierebs aqvT pa­ nevs, rom Cveni mzis sistema 4.6
suxebi, magram maT jer ar ician milioni wlis win mzis Rrube­
is, Tu risgan Sedgeboda Tavda­ lis gravitaciuli kolafsis
pirvelad mzis Rrubeli. Sedegad, drois svlasTan erTad
`mesame abzaci savsea sain­ warmoiSva, nawilakebi jgufde­
tereso informaciiT. rogor bodnen da zeciur sxeulebs im
mivusadagoT Sejamebis wesebi formiT qmnidnen, ra formiTac
mesame abzacs? aris aq informa­ dRes arseboben.
cia, rac umniSvnelod, an zed­ mecnierebs dRemde ao­
metad gveCveneba? cebT is, Tu rogor moxda mzis
`pirvel winadadebaSi naTq­ Rrub­lis gardaqmna planete­
vamia: `am SekiTxvaze pasuxi, bad. gar­kveul SekiTxvebze mec­
SesaZloa, Tavad mzeSi unda ve­ nierebs aqvT pasuxebi, magram
ZeboT~. es mniSvnelovani wina­ maT jer ar ician is, Tu risgan
dadebaa, ase rom, mas vtoveb. Sedgeboda Tavdapirvelad mzis
meore winadadeba xsnis imas, Rrubeli.
Tu ratom SeiZleba veZeboT am pasuxi am SekiTxvaze, Sesa­
kiTxvaze pasuxi Tavad mzeSi. Zloa, Tavad mzeSi unda veZeboT.
sagulisxmoa, rom meore wina­ rogorc amtkiceben, mzis gare
dadebis mxolod nawilia CemT­ Sreebic imave nivTierebebis Sem­
vis mniSvnelovani _ `rogorc cvelia, risganac mzis Rrubeli
amtkiceben, mzis gare Sreebic Sedgeboda. mzis qaris Seswavla
imave nivTierebebis Semcvelia, mecnierebs saSualebas miscems,
risganac mzis Rrubeli Sedge­ gasaRebi mouZebnon am saidum­
boda~. Sesabamisad, vtoveb me­ loebiT mocul gamocanas.
ore winadadebis mxolod am aseTi detaluri da argu­
nawils da danarCes vSli. bolo mentirebuli msjelobis Semdeg
winadadebaSi ori fraza analo­ batonma niutonma moswavleebs
giuri mniSvnelobis matarebe­ sTxova, Tavad SeejamebinaT te­
lia _ `mzis qari~ da `nawilake­ qs­ti, wesebze dafuZnebuli Se­
40 efeqturi swavleba skolaSi

jamebis meTodis gamoyenebiT. 1. naratiuli CarCo;


axali teqsti moswavleebs sa­ 2. Tema _ SezRudva _ ilustrire­
xel­mZRvanelodan unda Seer­ bis CarCo;
CiaT.
3. ganmartebiTi CarCo;
4. argumentaciis CarCo;
Sejamebis CarCoebi 5. problemis aRmofxvraze orien­
tirebuli CarCo;
Sejamebis CarCo warmoadgens 6. saubris CarCo.
SekiTxvebis serias, romelsac mas­
wavlebeli moswavleebs warmoud­ TiToeuli CarCo exeba sxva­
gens. es SekiTxvebi isea Sedgenili, dasxva tipis teqstis arsebiT
rom moswavleebs exmareba, yura­ struqturas. ilustraciisaTvis,
dReba miapyron konkretul infor­ gaecaniT diagramebs 3.4 – 3.9 da
macias. am TavSi mocemulia Sejame­ daakvirdiT SekiTxvebs, romlebic
bis CarCos eqvsi tipi. esenia: TiToeul CarCoSi xvdeba.

diagrama 3. 4
naratiuli CarCo
naratiuli, anu moTxrobis CarCo, Cveulebriv, mxatvrul nawarmoebebSi
gvxvdeba da moicavs Semdeg elementebs:

1. personaJebi: nawarmoebis mTavari personaJebis maxasiaTeblebi;


2. garemo: dro, adgili da konteqsti, romelSic moqmedeba xdeba;
3. moqmedebis inicireba: movlena, romelic iwyebs nawarmoebSi
ganviTarebul siuJets;
4. Sida pasuxi: rogori emociuri reaqcia aqvT mTavar personaJebs
movlenaze, romelic nawarmoebSi ganviTarebul siuJets iwyebs;
5. mizani: ris gakeTebas gadawyveten mTavari personaJebi nawarmoebis
siuJetis inicirebis movlenis Semdeg (mizani, romelsac personaJebi
daisaxaven);
6. Sedegi: rogor cdiloben mTavari personaJebi miznis miRwevas;
7. gadawyveta: ra mosdis mTavari personaJebis mier dasaxul mizans.

komponentebi 3 _ 7 xandaxan meordeba, raTa Seiqmnas `epizodi”.

naratiuli CarCos SekiTxvebi


1. vin arian mTavari personaJebi da ra ganasxvavebs maT sxvebisagan?
2. sad da rodis xdeba nawarmoebSi ganviTarebuli moqmedeba?
3. riTi iwyeba moqmedeba nawarmoebSi?
4. rogor gamoxates personaJebma TavianTi grZnobebi?
5. risi gakeTeba gadawyvites mTavarma personaJebma? daisaxes miz­
ani? Tu mizani daisaxes, raSi mdgomareobs is?
6. rogor cdilobdnen mTavari personaJebi, mieRwiaT TavianTi
mizn(eb)isaTvis?
7. ra Sedegebi moitana mTavari personaJebis mcdelobam?
Sejameba da Canawerebis gakeTeba 41

Semdegi magaliTi warmogvid­ TavianTi grZnobebi? patara bi­


gens imas, Tu rogor gamoiyena Wunas raRac undoda, ris gamoc
pirveli klasis maswavlebelma mas gaaRmerTebdnen da rac mas
Zalas SesZenda; man swored ase­
naratiuli CarCo (diagrama 3. 4) Ti ram sTxova Cits.
imisaTvis, rom moswavleebisaTvis 5. risi gakeTeba gadawyvites mTa­
teqstis Sejameba eswavlebina. varma personaJebma? maT daisax­
es mizani? Tu mizani daisaxes,
qalbatonma meisonma gamoi­ raSi mdgomareobda is? patara
yena naratiuli CarCo, raTa biWunam Citisagan zustad is
mis pirvelklasel moswavleebs miiRo, rac iTxova, Tumca ar
moTxrobis gaanalizebaSi dax­ daicva Citis mier micemuli
mareboda. moTxrobis saxel­ gafrTxilebebi. Sedegad, bi­
wodeba iyo `inqTomim dakarga Wunam Tvalis Cini dakarga da
Tvalebi” (indielTa erT _ erTi misi dabruneba gadawyvita.
tomis moTxroba). pirvel rig­ 6. rogor cdilobdnen mTavari
Si, maswavlebelma klass Car­ personaJebi TavianTi mizn(eb)
Cos SekiTxvebi gaacno da mos­ is miRwevas? biWunam sxva cxo­
wavleebs sTxova, es SekiTxvebi velebs sTxova, Citis povnaSi
moTxrobis mosmenis dros gaeT­ daxmarebodnen.
valiswinebinaT. maswavlebeli 7. ra Sedegebi moitana mTavari
moTxrobas xmamaRla kiTxu­ personaJebis mcdelobam? sab­
lobda. moswavleebs man meore­ olood, biWunam mxedveloba
dac waukiTxa moTxroba. meore daibruna da iswavla, rom gan­
jerze maswavlebeli drodadro didebaze ar unda eocneba.
Cerdeboda da moswavleebs gakveTilis bolos, qalba­
sTxov­da, pasuxi gaecaT SekiTx­ tonma meisonma da misma mos­
vebze. qvemoT warmodgenilia wavleeba gamoiyenes maT mierve
SekiTxvebi da moswavleebis mier momzadebuli pasuxebi CarCos
warmodgenili pasuxebi: SekiTxvebze da moamzades qve­
1. vin arian mTavari personaJebi moT warmodgenili moTxrobis
da ra ganasxvavebs maT sxve­ Semajamebeli abzaci:
bisagan? inqTomi, patara cno­ indieli tomebis am legendis
bismoyvare biWuna da momRe­ mixedviT, moqmedeba tyeSi xdeba.
rali Citi, romelsac SeeZlo, patara biWunam gaigona Citis sim­
`amoeyara” misi Tvalebi. Rera. biWunas undoda, gaeRmer­
2. sad da rodis xdeba nawar­ TebinaT is; aseve, mas surda, didi
moebSi ganviTarebuli moq­ Zalis matarebeli yofiliyo. man
medeba? indielTa legendis swored es sTxova Cits. patara bi­
mixedviT, moqmedeba viTarde­ Wunam ar daicva Citis mier mice­
ba tyeSi, sadac patara biWuna muli gafrTxilebebi. Sedegad,
daseirnobda. biWunam Tvalis Cini dakarga da
3. riTi iwyeba moqmedeba nawar­ misi dabruneba gadawyvita. biWu­
moebSi? biWunam gaigona Citis nam sxva cxovelebs sTxova, Citis
simRera missave enaze, rasac povnaSi daxmarebodnen. sabo­
biWunas Tvalebis `amocvena” lood, biWunam mxedveloba dai­
mohyva. bruna da iswavla, rom gandide­
4. rogor gamoxates personaJebma baze ar unda eocneba.
gadadiT Semdeg CarCoze
42 efeqturi swavleba skolaSi

diagrama 3. 5
Tema - SezRudva - ilustrirebis CarCo
Tema _ SezRudva _ ilustrirebis (T _ S _ i) CarCos paradigma ganmartebiT
masalaSi gvxvdeba. aseTi CarCo moicavs Semdeg elementebs:

Tema (T) _ zogadi winadadeba im Temis Sesaxeb, romelic unda


ganvixiloT;
SezRudva (S) _ axdens informaciis garkveul SezRudvas;
ilustracia (i) _ warmoadgens TemasTan an SezRudvasTan dakavSirebul
magaliTs.

Tema _ SezRudva _ ilustrirebis CarCos paradigmas SeiZleba ramdenime


SezRudva da damatebiTi ilustracia hqondes.

Tema - SezRudva - ilustrirebis CarCos SekiTxvebi

1. T _ romelia mTavari winadadeba an Tema?


2. S _ ra informacia zRudavs an aviwroebs mTavar winadadebas
an Temas?
3. i _ ra magaliTebiT xdeba Temis an SezRudvebis ilustrireba?

diagrama 3. 5-ze warmodgenil­ 3. i _ ra magaliTebiT dastur­


ia Sejamebis kidev erTi meTodi _ deba es?
Tema _ SezRudva _ ilustrire­ 4. S _ ganviTarebad qveyanaSi
dafiqsirebuli moklevadiani
bis CarCo. qvemoT warmodgenil
dadebiTi savaWro balansi ra
magaliTSi Cans, Tu rogor iyenebs uaryofiT gavlenas axdens am
maswavlebeli Tema _ SezRudva _ qveynis vaWrobaze grZelva­
ilustrirebis CarCos geografiis dian perspeqtivaSi?
gakveTilze: 5. i _ ra magaliTebiT dastur­
sxvadasxva qveyanas Soris deba es?
vaWrobis sferoSi arsebuli
kavSirebis sailustraciod, ba­ batoni burke agrZelebs
toni burke meSvideklaselebT­ imiT, rom leqciis saxiT war­
an Tema _ SezRudva _ ilustri­ moadgens informacias vaWrobis
rebis CarCos iyenebs. maswavle­ Sesaxeb. drodadro is Cerdeba
beli moswavleebs jer Tema _ da moswavleebs sTxovs, moamza­
SezRudva _ ilustrirebis Car­ don pasuxebi CarCoSi mocemul
Cos SekiTxvebs warmoudgens: SekiTxvebze im informaciis mi­
1. T _ ganmarteT sityva `vaWro­ xedviT, rasac TviTonve awvdis.
ba”? saSinao davaleba SemdegSi
2. S _ riTi gansxvavdeba sityvis mdgomareobs: CarCoSi mocemul
`vaWroba” mniSvneloba sxva­ SekiTxvebis mixedviT, moswav­
dasxva qveyanaSi (magaliTad, leebma, maT mierve momzadebu­
industriul da ganviTarebad li pasuxebis safuZvelze, unda
qveynebSi)? Seajamon moTxroba.
Sejameba da Canawerebis gakeTeba 43

diagrama 3. 6
ganmartebiTi CarCo
ganmartebiTi CarCos mizania, warmoadginos konkretuli cnebis ganmarteba,
an moaxdinos daqvemdebarebuli cnebebis identificireba.
ganmartebiTi CarCo moicavs Semdeg elementebs:

1. termini _ cneba, romelic unda ganimartos;


2. dajgufeba _ kategoria, romelsac es termini miekuTvneba;
3. maxasiaTeblebi _ maxasiaTeblebi, romlebic mocemul termins
dajgufebaSi arsebuli sxva terminebisagan ganasxvaveben;
4. mcire gansxvavebebi _ obieqtebis sxva klasebi, romlebic mocemuli
terminis qveS ganlagdebian.

ganmartebiTi CarCos SekiTxvebi


1. ras ganvmartavT?
2. romel zogad kategorias miekuTvneba cneba, romelsac ganv­
martavT?
3. ra maxasiaTeblebiT gansxvavdeba cneba, romelsac ganvmar­
tavT, amave zogad kategoriaSi moqceuli sxva cnebebisagan?
4. kidev ra klasebsa da tipebs miekuTvneba cneba, romelsac
ganvmartavT?

Sejamebis CarCos mesame tipi, zogad kategoriaSi moqceuli


romelsac am TavSi warmogidgenT, sxva arsebebisagan?
aris ganmartebiTi CarCo (diagrama 4 lurji veSapebis romel sxva­
3. 6). qvemoT mocemulia ganmarte­ dasxva tips icnobT?
biTi CarCos gamoyenebis magali­ qalbatoni mileri moswav­
Ti. moqmedeba sabunebismetyvelo leebs uxsnis, rom ganmarte­
biTi CarCos yvela mocemul
sagnis gakveTilze mimdinareobs.
SekiTxvaze pasuxi filmSi iqne­
qalbatoni mileri mesameklase­ ba mocemuli. moswavleebis amo­
lebs lurji veSapis Sesaxeb ux­ canaa, zustad gansazRvron, Tu
snis gakveTils. dRes maswavleb­ romeli informacia warmoad­
els filmis Cveneba aqvs gadaw­ gens konkretuli kiTxvis pa­
yvetili. imisaTvis, rom filmis suxs da romeli _ ara. ase rom,
yureba moswavleebisaTvis maqsi­ moswavleebi, filmis yurebisas,
malurad sasargeblo iyos, mas­ mudmivad SekiTxvebze fiqro­
wavlebeli maT winaswar aZlevs ben da pasuxebis Ziebazea ar­
ganmartebiTi CarCos SekiTxvebsa ian rientirebulebi. filmis
da zogierT pasuxsac ki: dasrulebis Semdeg qalbatoni
1. ras ganvmartavT? lurj veSaps. mileri moswavleebs jgufebad
2. romel zogad kategorias mie­ yofs. maswavlebeli bavSvebs
kuTvnebian lurji veSapebi? sTxovs, Seadaron kiTxvebze pa­
ZuZumwovrebs. suxebi da moamzadon Semajame­
3. ra maxasiaTeblebi ganasx­ beli informacia lurji veS­
vavebs lurj veSapebs amave apebis Sesaxeb.
44 efeqturi swavleba skolaSi

diagrama 3. 7
argumentaciis CarCo
argumentaciis CarCo moicavs informacias, romelic konkretuli
argumentis gasamyarebladaa saWiro. argumentaciis CarCo Semdeg
elementebs aerTianebs:
1. mtkicebuleba: informacia, romelsac argumentamde mivyavarT;
2. argumenti: mtkicebuleba imis Sesaxeb, rom esa Tu is konkretuli
mosazreba marTalia;
3. sayrdeni: argumentTan dakavSirebuli magaliTebi an ganmartebebi ;
4. ganmsazRvreli: argumentis SezRudva an argumentis mtkicebuleba.

argumentaciis CarCos SekiTxvebi


1. ra informacias mivyavarT argumentamde?
2. romelia mTavari mtkicebuleba an argumenti?
3. ra magaliTebi an ganmartebebia warmodgenili argumentis
gasamyareblad?
4. ra daTmobebi keTdeba argumentTan dakavSirebiT?

Sejamebis meoTxe saxeoba aris maxasiaTeblebs unda amJRavneb­


argumentaciis CarCo (diagrama 3.7). des, rogorebicaa: aRmoCenebi­
literaturis gakveTilze moswavlee­ saken swrafva, meamboxe suli,
iumoris grZnoba, Tavisufleba.
bi SekiTxvebs pasuxoben. es SekiTxvebi 2. romelia mTavari mtkiceb­
ukavSirdeba statias, romlis wakiTx­ uleba an argumenti?
vasac maswavlebeli sTxovT. 3. gregi miiCnevs, rom mark tve­
ni aris `tipuri amerikeli”
qalbatoni van den vildenbergi mwerali.
meorekurselebTan argumentaci­ 4. ra magaliTebi an ganmartebe­
is CarCos imisaTvis iyenebs, rom bia warmodgenili argumentis
moswavleebs teqstis SejamebaSi gasamyareblad? moyvanilia
daexmaros. statia, romelic mo­ mark tvenis sxvadasxva nawar­
swavleebma unda waikiTxon, exeba moebebi da misi wignebis kri­
mark tvens. maswavlebeli awvdis tikuli analizi.
klass argumentaciis CarCos 5. ra daTmobebi keTdeba argu­
mixedviT Sedgenil SekiTxvebs mentTan dakavSirebiT? nax­
da moswavleebs sTxovs, weri­ senebia sxva avtorTa wignebi,
lobiTi pasuxebi im teqstis sa­ romlebic amerikuli xasiaTis
fuZvelze moamzadon, romelsac ZiriTad niSnebs ganasaxereben.
qalbatoni van den vildenbergi mas Semdeg, rac yvela mo­
ukiTxavs. erT _ erTi moswavle, swavle argumetaciis CarCoSi
maurini, argumentaciis CarCos warmodgenil SekiTxvebze aya­
SekiTxvebze Semdeg pasuxebs aya­ libebs werilobiT pasuxs, qal­
libebs: batoni van den vildenbergi
1. ra informacias mivyavarT argu­ moswavleebs jgufebSi anawi­
mentamde? avtori acxadebs, rom lebs. jgufebSi isini adareben
namdvili amerikeli mwerali TavianT pasuxebs da jgufurad
amerikuli kulturis ZiriTad aanalizeben teqsts.
Sejameba da Canawerebis gakeTeba 45

diagrama 3. 8
problemis aRmofxvraze orientirebuli CarCo
problemis aRmofxvraze orientirebuli CarCo ayalibebs problemas da
Semdgom axdens misi aRmofxvris gzebis identifikacias.

problema: mtkicebuleba, romlis mixedviTac ukve momxdari an mosaxdeni


movlena problemuria;
aRmofxvris gza: pirveli SesaZlo gamosavlis aRwera;
aRmofxvris gza: meore SesaZlo gamosavlis aRwera;
aRmofxvris gza: mesame SesaZlo gamosavlis aRwera;
aRmofxvris gza: im gamosavlis identifikacia, romelsac warmatebis yvelaze
meti Sansi aqvs.

problemis aRmofxvraze orientirebuli CarCos SekiTxvebi


1. ras warmoadgens problema?
2. raSi mdgomareobs am problemidan gamosavali?
3. kidev ra gamosavlis gza isaxeba?
4. problemis aRmofxvris romeli gza aris yvelaze realuri?

Sejamebis CarCos mexuTe sax­ mTavrobas miwasa da wyalSi


esxvaoba problemis aRmofxvraze Sereuli narCenebis problema
awuxebs da gamosavals eZebs.
orientirebuli CarCoa (diagra­
batoni faringtoni klasSi ram­
ma 3. 8). qvemoT warmodgenilia denime sademonstracio sain­
magaliTi imisa, Tu rogor Sei­ formacio centrs awyobs. Ti­
Zleba gamoviyenoT problemis aR­ Toeuli centri warmoadgens
mofxvraze orientirebuli CarCo imis ilustracias, Tu rogor
gakveTilze, meeqvseklaselebTan: SeZleba narCenebis gamocalkev­
eba miwidan da wylidan. moswav­
batoni faringtoni meeqvse­ leebi am centrebs guldasmiT
klaselebs gakveTils uxsnis ecnobian. Semdeg isini pasuxo­
Temaze: `monterei _ didi da­ ben problemis aRmofxvraze
sufTaveba”. maswavlebeli mok­ orientirebul CarCoSi war­
le Sesaval leqcias kiTxulobs modgenil SekiTxvebs. saboloo
meqsikis yvelaze did sawarmoo Sejamebis momzadebisas, moswav­
qalaqze da warmoudgens klass leebi grafikulad warmodgenis
slaidebsa da videofirs, sadac meTodebsac iyeneben, imis saCve­
aRwerilia meSaxteobis ganvi­ neblad, Tu miwidan da wyli­
Tarebis gamo Seqmnili prob­ dan narCenebis gamocalkevebis
lemebi. meSaxteobam gamoiwvia romeli saSualeba SeiZleba
miwisa da wylis dabinZureba. iyos yvelaze efeqturi.
46 efeqturi swavleba skolaSi

diagrama 3. 9
saubris CarCo
saubris CarCo aris sityvebis urTierTgacvla or an met adamians Soris.
Cveulebriv, saubari Semdegi komponentebisagan Sedgeba.

1. misalmeba: imis aRniSvna, rom saubris monawile mxareebs garkveuli


periodis ganmavlobaSi erTmaneTi ar unaxavT;
2. SekiTxva: zogadi an konkretuli sakiTxis Sesaxeb informaciis gamokiTxva;
3. diskusia: Temis garSemo msjeloba, an analizi. diskusiaSi, rogorc wesi,
qvemoT CamoTvlilTagan erTi an ramdenime elementi gvxvdeba:
gancxadeba: faqtebis dafiqsireba mosaubris mier;
Txovna: msmenelis mier garkveuli moqmedebis Sesrulebis sasurvelobis
Sesaxeb ganacxadi;
piroba: mosaubris mxridan garkveuli qmedebebis aucilebeli
ganxorcielebis Sesaxeb ganacxadis gakeTeba;
moTxovna: msmenelis mier garkveuli moqmedebis Sesrulebis aucileblobis
Sesaxeb ganacxadi;
muqara: gancxadeba, romelic gulisxmobs garkveuli qmedebebis
ganxorcielebas msmenelis interesebis sawinaaRmdegod, im SemTxvevaSi, Tu
moTxovna ar Sesruldeba;
milocva: gancxadeba, romelSic mosaubris mxridan msmenelis mier
Sesrulebuli saqmisadmi damokidebuleba fiqsirdeba;
4.Sejameba: saubris garkveuli dasasruli.

saubris CarCos SekiTxvebi


1. rogor miesalmnen erTmaneTs saubris monawileebi?
2. ra Temas Seexnen saubris monawileebi?
3. rogor ganviTarda saubris monawileebs Soris diskusia?
saubris romelime monawilem daafiqsira faqtebi?
saubris romelime monawilem sTxova rame partniors?
saubris romelime monawilem moiTxova konkretuli qmedebis
ganxorcieleba partniorisagan?
saubris romelime monawile daemuqra partniors, rom raimes
dauSavebda im SemTxvevaSi, Tu es ukanaskneli mis moTxovnas ar
Seasrulebda?
saubris romelime monawilem ganacxada, rom misTvis Rirebulia
partnioris mier ganxorcielebuli romelime aqtivoba?
4. rogor dasrulda saubari?

zogjer informacia modis sau­ wvdnen personaJTa xasiaTs da


bris, dialogis, an moTxrobis for­ nawarmoebis siuJets. am unaris
ganviTarebis mizniT, qalba­
miT. moswavleebs SeuZliaT, aseTi toni vaSingtoni uxsnis meore­
teqstis Sesajameblad, gamoiyenon klaselebs saubris CarCos da
saubris CarCo (diagrama 3. 9). magaliTisaTvis warmoudgens
qalbaton vaSingtons sje­ martiv teqsts `gabrazebuli
ra, rom saubris Sejamebis una­ Txebi”. maswavlebeli diskusias
ri exmareba moswavleebs, Cas­ uZRveba da sTxovs moswavleebs,
Sejameba da Canawerebis gakeTeba 47
dasmul SekiTxvebs upasuxon. meTodi SeimuSaves. ukuqceviTi
qalbatono vaSingtoni Semdeg swavleba aris erT-erTi yvelaze
pasuxebs iniSnavs:
1. rogor miesalmnen erTmaneTs kargad gamokvleuli meTodi,
saubris monawileebi? Txas romelic maswavleblebma SeiZleba
buzRuniT miesalmnen; man ki gamoiyenon (ix. rozenSaini da mais­
sakuTari saxelis wardgeniT teri, 1994). es meTodi oTx kompo­
upasuxa.
2. ra Temas Seexnen saubris nents moicavs: Sejameba, kiTxvebis
monawileebi? saubris Tema dasma, axsna da winaswarmetyvele­
gaxldaT Txis mier xidis ba. diagrama 3.10-ze es oTxi faza
gadakveTa.
3. rogor ganviTarda saubris
mokledaa warmodgenili.
monawileebs Soris diskusia? imis miuxedavad, rom uku­
Txas daemuqrnen, rom SeWam­ qceviTi swavleba Semajamebe­li
dnen, Tu xidis gadakveTas fraziT iwyeba, is SeiZleba Se­
Seecdeboda.
4. rogor dasrulda saubari? jamebis `pirvel samuSao ver­siad~
Txam agresiuli mosaubre CaiTvalos. rac Seexeba kiTxve­
daarwmuna, moecadaT, sanam bis dasmis, axsnisa da winaswarme­
misi didi Zma movidoda. tyvelebis komponentebs, isini
saubris CarCos SekiTxvebis
safuZvelze gacemuli pasuxeb­ analitikur aqtivobebs warmoad­
is mixedviT, klasi moTxrobis genen. Sesabamisad, ukuqceviTi
Semajamebel teqsts amzadebs. swavleba xels uwyobs teqstis sa­
qalbatoni vaSingtoni yov­
el gakveTilze arTulebs Sesa­
fuZvlianad gagebas, rac aucile­
jamebeli saubrebis teqstebs belia xarisxiani SejamebisaTvis.
manam, sanam moswavleebi im qvemoT warmodgenili magaliTi­
doneze ar ahyavs, roca isini dan kargad Cans, Tu rogor iyen­
Serlok holmsis Tavgadasav­
lebidan nawyvetebis Sejamebas ebs maswavlebeli ukuqceviT swav­
SeZleben. qalbatoni vaSing­ lebas musikis gakveTilze.
toni afrTxilebs moswavleebs, kolini airCies ukuqceviTi
rom nawarmoebSi warmodgenili swavlebis meTodis danergvis
dialogebi grZelia, magram
teqstis gagebisaTvis umniS­ jgu­fis liderad. maswavlebelma
vnelovanesia maTi Sejameba. moswavleebs pirvel gakveTilze
klasi `Serlok holmsis Tavga­ gansaxilvelad moutana teqs­
dasavlidan~ pirvel nawyvetze
iwyebs muSaobas. am nawyvetSi is
ti, romelic internetis saSu­
dialogia mocemuli, romelic alebiT moiZia. teqstis saTauria
doqtor uotsonsa da Serlok `bgera aris energia~ (http://toju-
holmss Soris maTi Sexvedris nior.advanced.org/5116/). moswav­
pirvel dRes gaimarTa. gasao­
caria, magram moswavleebi sak­ leTa jgu­­­fi gakveTilze teqstis
maod kargad arTmeven Tavs pirvel ram­denime abzacs kiTxu­
davalebas da teqsts saubris lobs. kolini jgufs uxsnis ter­
CarCos gamoyenebiT ajameben. minebs `tonaloba~ da `harmonia”~;
aseve, kargad agebinebs moswav­
ukuqceviTi swavleba
leebs, Tu ra aris `bgeris tal­
a. felincarma da a. braunma
Rebi~. pasuxebi kiTxvebze, rom­
(1984, 1985) ukuqceviTi swavlebis
lebsac kolini moswavleebs `her­
48 efeqturi swavleba skolaSi

diagrama 3. 10
ukuqceviTi swavleba
Sejameba _ mas Semdeg, rac mo­ SeuZlia, konkretuli infor­
swavleebi Cumad an xmamaRla maciis Sesaxeb dasvas SekiTxve­
kiTxuloben nawyvets teqstidan, bi. danarCeni moswavleebi imis
erT-erTi moswavle, romel­ mixedviT pasuxoben, rac teqs­
sac maswavleblis (anu moswav­ tidan daamaxsovrdaT.
leTa lideris) roli ekisreba, axsna _ amis Semdeg moswav­
ajamebs am nawyvets. danarCen mo­ leTa lideri azustebs teqs­
swavleebs SeuZliaT, garkveuli tis gaurkvevel nawilebs; mas
damatebebi Seitanon. damatebe­ SeuZlia, Tavad SearCios aseTi
bis Setana maswavleblis uSualo nawilebi, an klass sTxvos na­
CareviT xdeba. Tu moswavleebs klebad gasagebi monakveTebis
Sejameba uWirT, maswavlebels identificireba. magaliTisaTvis,
SeuZlia, moswavleebs garkveuli mos­wavleTa liderma SeiZleba
formiT daexmaros. magaliTad, iki­Txos: `ZaRlisa da manqanis
mianiSnos yvelaze mniSvnelovan Sejaxebis nawili CemTvis co­
informaciaze. an abzacis mTavar taTi damabneveli iyo. SeuZlia
winadadebaze. aseTi miniSnebebi vinmes amixsnas?~
moswavleebs teqstis SejamebaSi winaswarmetyveleba _ moswav­
exmareba. leTa lideri jgufisagan iTx­
kiTxvebis dasma _ moswavle­ ovs mosazrebebs imis Taobaze,
Ta lideri garkveul SekiTxvebs Tu ra moxdeba teqstis Semdgom
svams, romlebzec pasuxebs klasi segmentSi. moswavleTa lideri
scems. SekiTxvebis mizania, klass moswavleTa mier warmodgenil
yvelaze mniSvnelovani infor­ mosazrebebs dafaze wers, an
maciis identificirebaSi daexma­ moswavleebs sTxovs, rveulebSi
ros. aseve, moswavleTa liders CainiSnon.

cisa~ da `sixSiris~ Sesaxeb usvams, kolinma aRiara, rom fraza mis


adasturebs, rom klasma es konk­ gonebaSic nel-nela iZenda sicxa­
retuli masala gaiazra. sain­ des. gakveTilis bolos kolinma
tereso iyo `axsnis~ faza, radgan gadaxeda Temebs, romlebic veb-
bevrma moswavlem Semdegi fraza, gverdze teqstis gaswvriv iyo mo­
ZiriTadi tonisa da xmis simaRlis cemuli da gaarkvia, rom Semdeg
Sesaxeb, ver gaigo: `Tu ZiriTadi gakveTilebze ufro mets gaigebd­
toni da xmis simaRle icvleba, nen tonalobaze, harmoniaze, bge­
bgeris talRebis forma igive ris talRebsa da sixSireebze
rCeba~. am frazis Sinaarsi Tavad sxva­dasxva tipis instrumentisaT­
kolinsac ar esmoda kargad. mos­ vis, rogorebicaa: Casaberi, simi­
wavleebi aqtiurad monawileobd­ ani, xis Casaberi da dasartyami
nen frazis dazustebis procesSi. instrumentebi.
Sejameba da Canawerebis gakeTeba 49

Canawerebis gakeTeba: kvlevebi da dis efeqturobis Sesaxeb?~ (biC­


eri, 1988). Canawerebis gakeTebis
Teoriebi efeqturobis Sesaxeb Catarebuli
Canawerebis gakeTeba mWidro kav­ sxva­dasxva kvelevidan ramdenime
SirSia SejamebasTan. Canawerebis ga­ ganzogadebuli daskvna amovkri­
keTebis efeqturobisaTvis, moswav­ beT, romlebic sasargeblo iqneba
leebma unda gansazRvron da Semdeg maswavleblebisaTvis.
mokled Camoayalibon yvelaze mniS­
vnelovani informacia. rogorc ze­ 1. sityvasityviT Canawerebis ga­
moT aRvniSneT, swored es gaxlavT keTeba, savaraudod, am meTodis yve­
Sejamebis arsic. bevri kvlevaa laze naklebad efeqturi saxeobaa.
Catarebuli im urTierTkavSiris kvlevebi adasturebs, rom sity­
gamosavlenad, rac Canawerebis ga­ vasityviT Canawerebis gakeTeba ar
keTebasa da moswavleTa akademiuri warmoadgens efeqtur strategias
moswrebas Soris arsebobs. diagra­ (brecingi da qulari, 1979). roca mo­
ma 3.11-ze ramdenime aseTi kvlevis swavleebi yoveli sityvis CaniSvnaze
Sedegia warmodgenili. arian orientirebulni, naklebad
cdiloben da ver axerxeben infor­
am kvlevaTa Sedegebis Sesaxeb maciis sinTezs. yoveli gagonili
detaluri informacia SegiZliaT Tu wakiTxuli sityvis Cawera imden
monografiidan miiRoT, romlis adgils ikavebs moswavlis mexsiere­
saTauria `Canawerebis gakeTe­ baSi, rom am informaciis gasaanali­
ba: ra viciT swavlebis am meTo­ zeblad `adgili~ aRar rCeba.

diagrama 3. 11
kvlevebis Sedegebi Canawerebis gakeTebis meTodis
efeqturobis Sesaxeb

sinTezuri naSromi efeqtis saSualo procenti­


sidideebis efeqtis lis zrda
raodenoba sidide
henki da Stali, 1985 * 25 0.34 13
11 1.56 44
marzano, nadti da 3 1.26 40
jese, 1990
heTi da sxvebi, 1996 3 1.05 35
gensqe, 1981 24 0.52 20
* henkisa da Stalis naSromis gaswvriv efeqtis sididis ori kategoriaa mocemuli,
Tavad naSromSi warmodgenili kvlevis angariSis Taviseburebidan gamomdinare.
mkiTxvels, Tu detalebiTaa dainteresebuli, vurCevT, gaecnos naSroms.
50 efeqturi swavleba skolaSi

2. Canawerebi mudmivad unda ax­ ganxiluli Semdeg naSromebSi: qari­


ldebodes da ivsebodes. mas Semdeg, eri da TiTusi, 1981; qarTeri da van
rac moswavleebi, konkretul Te­ maTre, 1975; van maTre da qarTeri,
masTan dakavSirebiT, Tavdapirvel 1975). rogorc wesi, gamocdisaTvis
Canawerebs gaakeTeben, maswavle­ momzadebis procesSi moswavleebi
blis waxalisebiT, am Canawerebis Canawerebs ar iyeneben ise aqtiurad,
ganaxlebaze mudmivad unda zru­ rogorc es mosalodnelia. amis miz­
navdnen. Canawerebis ganaxleba ezi SeiZleba is iyos, rom maT ar aqvT
gulisxmobs Semdgom Seswavlili gacnobierebuli Canawerebis gamoy­
informaciis damatebas, cvlile­ enebis efeqturoba gamocdisaTvis
bebis Setanas ukve Caweril teqst­ mzadebis periodSi. aseve, SesaZloa,
Si, masalis ukeT gaanalizebisa da ar ician, sworad rogor dagegmon
ufro Rrmad wvdomis safuZvelze dro da mosamzadebeli samuSaos ra
(am Temaze diskusiebs SegiZliaT nawili dauTmon am meTodis gamoy­
gaecnoT naSromebSi: andersoni da enebiT mecadineobas.
armbrusTeri, 1986; deneri, 1986; 4. rac ufro met Canawerebs gaa­
ainStaini, morisi da smiTi, 1985). keTeben moswavleebi, miT ukeTesia.
maswavlebeli yovelTvis unda aZ­ erT _ erTi farTod gavrcelebuli
levdes moswavleebs sakmaris dros mosazreba, Canawerebis gakeTebis
imisaTvis, rom Canawerebi ganaax­ Sesaxeb, gaxlavT Semdegi: `lako­
lon da Seavson. Canawerebis ganax­ nuri Canaweri mravlismetyvelia~.
lebisa da Sevsebis aqtivoba Sei­ es mosazreba mcdaria. maswavleble­
Zleba gansakuTrebiT sasargeblo bi, romlebic am mosazrebas iziare­
aRmoCndes, Tu maswavlebeli mis ben, moswavleebs mouwodeben, rac
waxalisebasa da struqturirebaze SeiZleba mokle Canawerebi gaakeTon.
zrunavs. maswavlebels SeuZlia, mkvlevarebma f. naim, T. qruqsma, m.
daexmaros moswavleebs, Secvalon foulim da j. Trifma (1984) gamo­
is mcdari Sexedulebebic, rom­ ikvlies is saxelmZRvanelo bro­
lebic, konkretul TemasTan dakav­ Surebi, romlebsac universitetebi
SirebiT, pirveli Canawerebis ga­ studentebisaTvis amzadeben, raTa
keTebisas CamouyalibdaT. Canawerebis teqnikis dauflebaSi
3. gamocdisTvis mzadebis pro­ daexmaron; maT daaskvnes, rom: `aTi­
cesSi Canawerebma gzamkvlevis fun­ dan xuTi broSura xazs usvamda
qcia unda Seasrulon. Canawerebis imas, rom Canawerebi unda yofiliyo
erT-erTi yvelaze pragmatulad lakonuri da studentebs ar unda
gamoyenebis magaliTia gamocdebi­ moegrovebinaT Zalian bevri infor­
saTvis mzadebis procesi. Tu Canaw­ macia ” (gv. 95). Canawerebis gakeTebis
erebi kargadaa organizebuli da efeqturobis dasadgen kvlevaSi f.
moswavleebi maT mTeli saswavlo nai da misi kolegebi im daskvnamde
procesis ganmavlobaSi anaxleben, mividnen, rom Canawerebis mocu­
Canawerebi ukve gaazrebuli masalis lobasa da gamocdebze studentebis
gameorebis SesaniSnav saSualebas warmatebas Soris Zalze mniSvnelo­
warmoadgens (es sakiTxi kargadaa vani kavSiria.
Sejameba da Canawerebis gakeTeba 51

diagrama 3. 12
maswavleblis mier momzadebuli Canawerebi: bili uflebaTa Sesaxeb
I. ra aris bili uflebaTa Sesaxeb?
bili uflebaTa Sesaxeb warmoadgens amerikis SeerTebuli Statebis
konstituciis pirvel 10 Sesworebas. bili uflebaTa Sesaxeb icavs
adamianis fundamentur uflebebsa da Tavisuflebebs.

II. bili uflebaTa Sesaxeb: istoria


A. jeims medisonma wamoayena winadadeba amerikis SeerTebuli
Statebis konstituciaSi cvlilebaTa seriis Setanis Taobaze. jeims
medisoni virjiniis Statidan iyo. medisonma cvlilebaTa proeqti
warmomadgenelTa palataSi 1789 wlis maisSi Seitana.
B. warmomadgenelTa palatis da senatis sxvadasxva komitetma jeims
medisonis mier warmodgenili cvlilebaTa seriis Tavdapirveli
versia Secvala.
C. 1789 wlis seqtemberSi warmomadgenelTa palata da senati daeTanxma
12 Sesworebis Setanas amerikis SeerTebuli Statebis konstituciaSi.
D. 12 Sesworebidan aTis ratificireba 1791 wlis 14 dekembers moxda.
1. ratifikacia aris konstituciuri cvlilebebis damtkiceba.
imisaTvis, rom cvlileba ratificirebuli iyos, mas kongresis
TiToeuli palatis 2 / 3 da TiToeuli Statis sakanonmdeblo
organos 3 / 4 unda daeTanxmos.
2. TiToeuli warmodgenili cvlilebis Sesaxeb kenWisyra cal
_ calke mimdinareobda. Statebis sakanonmdeblo organos
warmomadgenelTa 3 / 4 pirvel or sakonstitucio cvlilebas ar
daeTanxma.

III. uflebebi, romelTa dacvasac uzrunvelyofs bili uflebaTa Sesaxeb


A. bili uflebaTa Sesaxeb, romelic warmoadgens 10 Sesworebas amerikis
SeerTebuli Statebis konstituciaSi, icavs 30-ze met uflebasa da
Tavisuflebas.
B. TiToeuli Sesworeba konkretuli uflebis dacvas ukavSirdeba:
1. icavs sityvis, presis, Sekrebisa da religiuri rwmenis
Tavisuflebas; ukrZalavs mTavrobas, romelime religiis
saxelmwifo religiad gamocxadebas, an romelime religiisadmi
mxardaWeras;
2. icavs iaraRis tarebis Tavisuflebas;
3. ukrZalavs mTavrobas, maT Soris SeiaraRebul Zalebs, moqalaqis
saxlSi SeWras;
4. krZalavs moqalaqeTa umizezo Cxrekasa da dakavebas; adgens,
rom aseTi qmedebis Cadenisas, aucilebelia, arsebobdes Cxrekis
mizezi an dakavebis ordeni;
5. krZalavs erTi da imave danaSaulisaTvis orjer gasamarTlebas;
icavs dumilis uflebas; ukrZalavs mTavrobas adamianis
sicocxlis, qonebis an Tavisuflebis xelyofas saTanado
iuridiuli procesis gverdis avliT;
6. icavs samarTliani sasamarTlos uflebas; maT Soris, advokatis
ayvanis uflebas;
7. icavs nafic msajulTa sasamarTloze gasamarTlebis
uflebas; ukrZalavs sasamarTlos, xelaxla ganixilos is
gadawyvetilebebi, romelTa miRebaSic nafici msajulebi
monawileobdnen;
8. krZalavs didi raodenobis gamosasyidis an jarimis dawesebas,
aseve, uCveulo an sastiki meTodebiT dasjas;
9. unarCunebs yvela adamians im uflebebsa da Tavisuflebebs,
romlebic dakonkretebuli ar aris konstituciaSi;
10. unarCunebs Statebs Zalauflebas.
52 efeqturi swavleba skolaSi

diagrama 3. 13
moswavlis Canawerebi: araformaluri monaxazi
sisxlis cirkulaciis sistema exmareba;
• sisxlis erT wveTSi aris,
cocxali organizmis sxeulis erT- daaxloebiT, 5 milioni
erTi satranporto sistema sisxlis wiTeli ujredi.
3 funqcia:
• ujredebamde miaqvs sakvebi sisxlis Semadgeneli myari
da Jangbadi; nawilia sisxlis TeTri ujredebi
• gamoaqvs narCenebi • exmarebian cocxal
ujredebidan; organizms infeqciasTan
• daavadebebisagan icavs brZolaSi;
cocxal organizms. • uferulni da uformoni
3 nawili: arian;
• guli • moZraobisas icvlian
• sisxlZarRvebi formas; infeqcias imiT
• sisxli ebrZvian, rom gars
sisxlis cirkulaciis sistemis exvevian baqteriebs da
erT-erTi nawilia sisxli STanTqaven.
4 nawili:
• plazma aseve, sisxlis Semadgeneli myari
• sisxlis wiTeli ujredebi nawilia Trombocitebi
• sisxlis TeTri ujredebi • sisxlis SededebaSi
• Trombocitebi monawileoben da
sisxldenis SeCerebas
sisxlis Txevadi nawilebi _ plazma uzrunvelyofen;
• moyviTalo feris da, • isini mTliani ujredebi ar
ZiriTadad, wylisgan arian, mxolod ujredebis
Sedgenili; nawils warmoadgenen;
• Seicavs sakvebsa da • ara aqvT feri da zomiT
narCenebs; ufro patarebi arian,
• warmoadgens sisxlis vidre sisxlis wiTeli
moculobis naxevarze mets; ujredebi.

sisxlis erT _ erTi myari nawilia hemoglobini aris qimiuri


sisxlis wiTeli ujredebi nivTiereba, romelic
• moaqvT Jangbadi sisxlis wiTeli ujredebis
filtvebidan ujredebSi; SemadgenlobaSi Sedis
• ujredebidan • Seicavs rkinas;
filtvebisaken ezidebian • fers aniWebs sisxlis
naxSirorJangs; wiTel ujredebs;
• donatis formis, SuagulSi • exmareba sisxlis wiTel
xvrelis gareSe; ujredebs nivTierebaTa
• Seicavs hemoglobins, rac transportirebaSi, ujre­
funqciebis SesrulebaSi debidan gareT da SigniT.
Sejameba da Canawerebis gakeTeba 53

klasSi Canawerebis gakeTebis Tadi ideebisa da maTTan dakav­


Sirebuli detalebis gamokveTis
praqtika mizniT gamoiyeneba. diagrama 3.13-
maswavleblis mier ze warmodgenilia aseTi meTodiT
momzadebuli Canawerebi gakeTebuli Canawerebi. am SemTx­
vevaSi moswavle sisxlis Temaze
maswavleblis mier momzade­ akeTebs Canawerebs. moswavlem
buli Canawerebis magaliTi war­ meorexarisxovani ideebi da de­
modgenilia diagrama 3.12-ze. es talebi abzaciT gamoxata.
meTodi aris Canawerebis gamoyen­ qseluri Canawerebis gakeTe­
ebis erT-erTi yvelaze pirdapiri ba ki ideebis fardobiTi mniS­
gza. jer erTi, aseTi Canawerebi vnelovnebis gamosaxatad sxva­
naTel warmodgenas uqmnis moswav­ dasxva zomis wreebis, xolo
les imaze, Tu masalis ra nawils ideebs Soris urTierTkavSiris
miiCnevs maswavlebeli yvelaze warmosaCenad _ xazebis gamoy­
sayuradRebod. aseve, maswavleb­ enebas gulisxmobs. SedarebiT
lis mier gakeTebuli Canawerebi mniSvnelovani ideebi ufro didi,
moswavlisaTvis Canawerebis ga­ xolo naklebad mniSvnelovani
keTebis karg magaliTs warmoad­ ideebi _ ufro patara wreebiTaa
gens. diagrama 3.12-ze mocemulia warmodgenili. wreebis makavSire­
ramdenime Canaweri, romelic mas­ beli xazebi imaze mianiSneben,
wavlebelma SeiZleba misces mos­ rom wreebiT gamoxatuli ideebi
wavleebs adamianis uflebaTa bi­ erTmaneTs raRaciT ukavSirdeba.
lis wardgenisas. qseluri Canawerebis upiratesoba
isaa, rom aseTi Canawerebi infor­
Canawerebis formati maciis saTanado vizualizaci­
ar arsebobs Canawerebis ga­ is saSualebas iZleva. qseluri
keTebis erTi swori gza. sxvadasx­ Canawerebis garkveuli naklovane­
va moswavlem SeiZleba Canawerebis ba ki SemdegSi mdgomareobs: aseTi
gakeTebis sruliad gansxvavebuli Canawerebi met-naklebad zRudavs
teqnika airCios. Sesabamisad, sa­ moswavles, radgan mas SedarebiT
survelia, maswavlebelma moswav­ mcire moculobis informaciis
leebs Canawerebis gakeTebis ra­ CaniSvna uwevs. didi moculobis
modenime gansxvavebuli meTodi informacia, ubralod, wreeb­
warudginos. erT _ erTi farTod Si ver Caeteva. diagrama 3.14-ze
gavrcelebuli formatia ara­ naCvenebia qseluri Canawerebis
formaluri monaxazi. arafor­ magaliTi olimpiuri TamaSebis
malur monaxazSi abzacebi Ziri­ Temaze.
54 efeqturi swavleba skolaSi

diagrama 3. 14
qseluri Canawerebis magaliTi

olimpiuri
TamaSebis ini­ TamaSebi zafxulis zamTris
ciaciis cer­ olimpiada olimpiada
emoniebi da
simboloebi

Suquris
anTeba pirvelad
saberZneTi Catarda sa­
berZneTSi
1896 wels
iwyeba
olimpiaSi,
saberZneTi

olimpiuri
simbolo:
TamaSebis
ideebis gadmo­
droSa gaxsnis
cema Tanamedrove
ceremonia
msofliosaTvis
uZvelesi saber­ olimpiuri
ZneTidan olimpia­
cecxlis daSi monawile
xuTi wre anTeba
xuTi kon­ qveynebis war­
tinentis momadgenelTa
erTianobis sazeimo svla
simboloa arenaze
pirvelebi Se­di­
an sportsmenebi
saberZneTidan
afrika amerika azia avstralia evropa

Canawerebis gakeTebis lebuli da gverdis bolo nawils


kombinirebuli teqnika gamoyofs. ase rom, furceli day­
Canawerebis gakeTebis erT- ofilia marcxena, marjvena da
erTi yvelaze moqnili meTodia qveda nawilebad. marcxena nawili
araformaluri monaxazisa da gamoiyeneba informaciis monax­
qseluri Canawerebis erToblivi azis warmosadgenad. marjvena
gamoyeneba. am meTods, SegviZlia, nawili gamoiyeneba qseluri meTo­
kombinirebuli teqnika vuwodoT. diT informaciis CaniSvnisaTvis.
kombinirebuli teqnikis gamoy­ da bolos, furclis qveda nawili
enebisas, Canawerebis TiToeuli Semajamebeli informaciisTvis
gverdi ori xazis gavlebiT sam aris Semonaxuli. diagrama 3.15
nawilad iyofa: erTi xazi ver­ warmoadgens Canawerebis gakeTebis
tikalurad eSveba zemodan da kombinirebul teqnikas. magaliTi­
Suaze hyofs gverds, xolo meore saTvis aRebulia inflaciis Tema.
xazi horizontalurad aris gav­
Sejameba da Canawerebis gakeTeba 55

diagrama 3. 15
Canawerebis gakeTebis kombinirebuli teqnika _ inflacia
inflacia
izrdeba ...
rodesac fulis miwodeba aWarbebs
qveynis mier warmoebuli saqonlis
da momsaxurebis (s & m) Rirebulebas
an $ 1.10 $$$$$$

rodesac danaxarjebi (sakvebze,


fulis
miwodeba
> s&m
$ 1.00
saqonelze, investiciaze,
mTavrobis Senaxvaze da mTlian
saeqsporto produqciaze) qveynis
mier warmoebuli saqonlis da
momsaxurebis
(s & m) Rirebulebas aWarbebs
mcirdeba ...
rodesac fulis miwodeba qveynis
mier warmoebuli saqonlisa da $ 1.00 saqonlis da
momsaxurebis
(s & m) Rirebulebaze naklebia $ 0.90
fuli
> momsaxurebis
Rirebuleba
an
rodesac danaxarjebi naklebia
qveynis mier warmoebuli saqonlisa
da momsaxurebis
(s & m) Rirebulebaze

inflacia fulis miwodebasa da qveynis mier warmoebuli saqonlis da momsaxurebis


(s & m) Rirebulebas Soris urTierTmimarTebazea damokidebuli

Canawerebis gakeTebis kom­ biTi drois xarjvas moiTxovs, is


binirebuli teqnikis gamoyenebi­ sasargebloa im TvalsazrisiT,
sas, mniSvnelovania, moswavleebma rom moswavles informaciis gaaz­
informaciis garkveuli vizua­ reba orjer uxdeba. rac Seexeba
luri formiT furclis marjvena furclis qveda ujreds, romelic
mxares warmodgena SeZlon. amis­ Semajamebeli informaciisTvisaa
aTvis aucilebelia, moswavleebi gankuTvnili, moswavle mas dro­
furclis marcxena ujredSi Canaw­ dadro avsebs, furclis marjve­
erebis gakeTebisas, drodadro na da marcxena ujredebSi CaniS­
SeCerdnen da sityvierad dafiq­ nuli informaciidan gamotanili
sirebuli Canawerebi vizualurad daskvnebis safuZvelze. es ki mas
gamosaxon. miuxedavad imisa, rom informaciis mesamed gaazrebis
Canawerebis gakeTebis kombinireb­ saSualebas aZlevs.
uli teqnika moswavlisagan damate­
56 efeqturi swavleba skolaSi

*** vnelovanesi unar-Cvevebia, rom­


Cven xSirad movixseniebT Se­ lebic SeiZleba moswavles ganuvi­
jamebisa da Canawerebis gakeTebis TaroT, radgan isini moswavleebs
sxvadasxva meTods, rogorc `swav­ Sesaswavli masalis yvelaze mniS­
lis unar-Cvevebs~. mniSvnelovania vnelovani aspeqtebis gansazRvra­
imis gaTvaliswineba, rom Sejameba sa da gaazrebaSi exmarebian.
da Canawerebis gakeTeba umniS­
4 moswavlis Zalisxmevis gaZliereba
da misi warmatebis aRiareba
ian makintoSi axali gadasuli iyo preris dawyebiT skolaSi. cota
xanSi iani Semdeg daskvnamde mivida: Tanaklaselebisa da maswav­
msgavsebisa da leblebis keTilganwyobili damokidebulebis miuxedavad, naTeli
gansxvavebis gamovlena iyo, rom es skola `dabali akademiuri moswrebis~ saswavleblad
iTvleboda. Statis yvela skolaSi Catarebuli testebis mixed­
viT, am skolis moswavleebs erT-erTi yvelaze dabali Sedegebi
Sejameba da Cana­werebis hqondaT, rac yvelasTvis iyo cnobili, radgan testirebis Sede­
gakeTeba gebi adgilobriv gazeTebSi qveyndeboda. skolaSi gadmosvlidan
Zalian male ians testirebis gavla mouwia. iseve, rogorc am
skolis sxva moswavleebisaTvis, misTvisac mTavari amocana iyo,
moswavlis Zalisxmevis rogorme gadaelaxa is zRvari, romelic testis damakmayofileb­
gaZliereba da misi
warmatebis aRiareba lad CabarebisaTvis iyo sakmarisi.
meore wels skolaSi axali direqtori, qlabatoni haixmani
movida. yvelafers cvlileba daetyo. ianis maswavleblebma dai­
saSinao davaleba da wyes ambebis moyola maT Sesaxeb, vinc cxovrebaSi did warmate­
praqtika bebs miaRwia. maswavleblebi ambobdnen, rom Tu adamiani Zalian
ecdeba, mizans yovelTvis miaRwevs; Sesabamisad, yvela mizani
miRwevadia. moswavleebsac uxdebodaT warmatebuli adamianebis
warmodgenis Sesaxeb ambebis klasSi moyola. iani babuamisis istorias moyva,
aralingvisturi xerxebi mas yovelTvis sjeroda, rom warmatebuli ferma eqneboda. ianis
maswavleblebma moswavleebisaTvis `gansakuTrebuli Zalisxmevi­
saTvis sertifikatebis~ gacema daiwyes. ianma erT kviraSi ori ase­
TanamSromlobiTi Ti sertifikati miiRo, ramac mas sakuTari Tavis rwmena Sehmata
swavla da waaxalisa misi survili, meti warmatebisaTvis mieRwia. ianis
klaselebsac etyobodaT cvlileba _ isinic ufro Tavdajere­
bulebi gaxdnen, gansakuTrebiT mas Semdeg, rac mTelma klasma
miznebis dasaxva da direqtorisagan erT TveSi orjer miiRo `gansakuTrebuli Zal­
komentarebis gakeTeba isxmevisaTvis sertifikati~. es sertifikati sakuTari warmatebiT
daimsaxures, radgan maTematikis testebSi wina klasze maRali
qulebi miiRes. iani siamayem aRavso, roca sertifikatis miRebis
hipoTezis Camoyalibeba Sesaxeb informacia maTi klasis karzec ganaTavses. aseve, Zalian
da gamocda didi siamovnebiT miirTva nayini, romliTac mSoblebma miRweuli
warmatebisaTvis daajildoves bavSvebi.
yvelaze sasixarulo Statis testirebis Sedegebi iyo.
miniSnebebi, SekiTxvebi da gazeTebSi gamoqveynebuli statiebis saTaurebSi es skola mox­
winmswrebi aqtivobebi seniebuli iyo, rogorc yvelaze gamorCeuli skola, radgan tes­
tirebis Sedegebi, yvela sxva skolasTan SedarebiT, sagrZnoblad
gaaumjobesa. ianma icoda, rom saboloo warmatebis misaRwevad
mas da mis Tanaskolelebs kidev grZeli gza hqondaT gasavleli,
magram sjeroda, rom am gzis gavlas SeZlebdnen.

ianis direqtoris mier gamoyenebuli midgoma swavlebis


zogadi meTodebis mesame kategoriis erT-erT maga­liTs
warmoadgens. sxvebisagan gansxvavebiT, es kategoria
57
58 efeqturi swavleba skolaSi

pirdapir ar ukavSirdeba moswav­ mareobamde, roca daeWvdebi, Segw­


leTa kognituri SesaZleblobebis evs Tu ara am konkretul saqmesTan
gaumjobesebas. is mTlianad mos­ gamklavebis unari. m. qavingTonis
wavlis damokidebulebebzea ori­ (1983, 1985) kvleva adasturebs Sem­
entirebuli da or nawilad iyofa: degs: moswavleebi, romlebic miiC­
moswavlis Zalisxmevis gaZliereba neven, rom, konkretuli davalebis
da misi warmatebis aRiareba. Sesasruleblad, ar aqvT Sesabami­
si unarebi, xSirad Tavs ver arT­
meven davalebas. imis rwmenas, rom
moswavlis Zalisxmevis warmatebis garanti sxva adamianebi
gaZliereba: kvlevebi da Teoriebi arian, aseve aqvs uaryofiTi mxa­
reebi. warmatebis ganmapirobebel
fsiqologma bernard uainerma ZiriTad faqtorad sxva adamiane­
(1972, 1983) Zalze popularuli bis moazreba gansakuTrebiT mavnea
gaxada Teoria Zalisxmevis da­ maSin, roca adamiani konkretuli
fasebisa da efeqturobis zrdis davalebis winaSe marto aRmoCn­
urTierTkavSiris Sesaxeb. kerZod, deba. iRbalze yvelafris mindo­
Teoria SemdegSi mdgomareobs: bac ar iqneba swori. ra geSveleba,
rwmena imisa, rom adamianis Zal­ Tu iRbali gimtyunebs? ase rom,
isxmeva Sedegs gamoiRebs, adami­ rwmena imisa, rom Seni Zalisxmeva
anis efeqturobas zrdis. aseve, m. Sedegs gamoiRebs, yvelaze sasarge­
qavinTonisa (1983) da s. harTeris bloa. Sesabamisad, Tu gjera, rom
(1980) kvlevebma daadastures, Tu warmateba ZalisxmeviT miiRweva,
ramdenad mnivnelovania Zalisxme­ nebismier situaciaSi, warmatebis
vis dafaseba. ufro konkretulad, miRwevis mTavari samotivacio ia­
es kvlevebi aCvenebs, rom adami­ raRi SenTanaa.
anebi warmatebas, rogorc wesi, ramdenime mkvlevarma moswav­
qvemoT CamoTvlilTagan erT-erT leebis akademur moswrebasa da
faqtors ukavSireben: Zalisxmevis gaZlierebas Soris kav­
Sirze Catarebuli kvlevebis Sede­
• unari
gebis sinTezi moaxdina. diagrama 4.
• Zalisxmeva
1-ze warmodgenilia aseTi naSrome­
• sxva adamianebi
bidan amoRebuli informacia.
• iRbali
qvemoT warmodgenilia ram­
am oTxidan sami abrkolebs denime zogadi daskvna Zalisxmevis
saqmis warmatebiT dasrulebas. Sesaxeb arsebuli kvlevebidan:
erTi SexedviT, imis rwmena, rom
unari mniSvnelovania, sasargeblo 1. yvela moswavlisaTvis gasa­
Cans, anu Tu gjera, rom gaqvs un­ gebi ar aris, Tu ramxela mniSvne­
ari, nebismier dabrkolebas gaum­ loba eniWeba imis rwmenas, rom misi
klavdebi. miuxedavad imisa, Tu ra Zalisxmeva dafasdeba. zrdasrul­
unarebis patronad warmogidgenia TaTvis, gansakuTrebiT, warmate­
Tavi, yovelTvis mixval im mdgo­ bul zrdasrulTaTvis, met-nakle­
moswavlis Zalisxmevis gaZliereba da misi warmatebis aRiareba 59

diagrama 4. 1
kvlevebis Sedegebi Zalisxmevis gaZlierebis Sesaxeb
saSualo procen­
efeqtis sididee­
sinTezuri naSromi efeqtis tilis
bis raodenoba
sidide zrda
Sunqi da qoqsi, 1986 3 0. 93 32
sTifeqi da vaisci, 1981 * 98 0. 52 20
heTi, bigsi da ferdi, 8 1. 42 42
1996 ** 2 0. 57 22
2 2. 14 48
qumari, 1991 5 1. 76 46
* am kvlevebis Seswavlis sagani aseve aris moswavleebSi kontrolis unari.
** heTis, bigsis da ferdis naSromis gaswvriv, efeqtis sididis ramdenime kategoriaa
mocemuli, Tavad naSromSi warmodgenili kvlevis angariSis Taviseburebidan
gamomdinare. mkiTxvels vurCevT, Tu detalebiTaa dainteresebuli, gaecnos
naSroms.

bad cnobilia, Tu ra mniSvneloba isxmevaze orientirebulebi gaxd­


aqvs Zalisxmevas, dasaxuli miznis nen. kvlevebis mixedviT, im mos­
misaRwevad. moswavleebisaTvis es wavleebsac ki, vinc Tavdapirve­
xSirad naklebad gasagebia. kvle­ lad ar amJRavnebs imis rwmenas,
vebi adasturebs, rom moswav­ rom Zalisxmeva Sedegs gamoiRebs,
leebis garkveul nawils ar aqvs SeuZliaT, es rwmena droTa gan­
gacnobierebuli Zalisxmevasa da mavlobaSi ganiviTaron. kvleva­
samuSaos Sesrulebas Soris arse­ Ta mTeli wyeba adasturebs, rom
buli urTierTkavSiri. es imas niS­ moswavleTaTvis imis demostri­
navs, rom isini ver iazreben, Tu reba, Tu ramxela mniSvneloba
ra pirdapiri zegavlena SeiZleba aqvs Zalisxmevas miznis miRwevaSi,
hqondes maT mier gaRebul Zalisx­ maT damokidebulebas cvlis da
mevas gasakeTebeli samuSaos sabo­ TviTrwmenas uRvivebs (ix. qraske,
loo warmatebaze (ix. zeligmani, 1985; uilsoni da linvili, 1982).
1990, 1994; urdani, midglei da an­ erT-erTma kvlevam (van overuo­
dermani, 1998). Sesabamisad, maswav­ li da de meceneri, 1990) isic ki
leblebma sakuTr Tavze unda aiRon daadastura, rom moswavleebma,
moswavleTaTvis rwmenis gaRviveba, romelTac gaaanalizes urTierT­
rom Zalisxmeva Sedegs yovelTvis kavSiri Zalisxmevasa da warmate­
gamoiRebs; maswavleblebi aseTi bas Soris, ufro met warmatebas
rwmenis magaliTs sakuTari cxov­ miaRwies, vidre im moswavleebma,
rebiT unda iZleodnen. romelTac mxolod drois marT­
2. moswavleebma SeiZleba Se­ visa da axali masalis aTvisebis
icvalon damokidebuleba da Zal­ sxvadasxva meTodi iswavles.
60 efeqturi swavleba skolaSi

Zalisxmevis gaZlierebis maswavleblebma unda auxsnan da


praqtika klasSi aseTi kavSiris gansaxierebas Tav­
adve unda warmoadgendnen. Tval­­
swavleba Zalisxmevis Sesaxeb saCinoebisaTvis, SeiZleba mas­­­
wavlebelma moswavles Tavisi pi­
zemoT warmodgenili ori rovnuli gamocdileba gauziaros
zogadi daskvna adasturebs imas, _ is, Tu rogor agrZelebda mcde­
rom moswavleebma SeiZleba ar lobas, mieRwia dasaxuli miznisaT­
icodnen, Tu ramdenad mniSvnelo­ vis maSinac ki, roca warmateba mi­
vania rwmena imisa, rom Zalisxme­ uRwevel ocnebas warmoadgenda.
va Sedegs gamoiRebs. es daskvne­ aseve, maswavleblebs SeuZliaT,
bi, aseve, adasturebs am rwmenis moiZion analogiuri magaliTebi
gamomuSavebis SesaZleblobas. ga­ cnobili adamianebis cxovrebi­
mosavali albaT SemdegSi mdgo­ dan, rogorebic arian: aTletebi,
mareobs: Zalisxmevasa da warmate­ ganmanaTleblebi, politikosebi.
bebs Soris kavSiri moswavleebs aseTi magaliTebiT moswavleebs

diagrama 4. 2
kavSiri Zalisxmevasa da miRwevebs Soris: rubrikebi
Sefasebis skala: 4 = umaRlesia, 3 = kargia, 2 = sWirdeba gaumjobeseba,
1 = miuRebelia
A: Zalisxmevis rubrika B: miRwevis rubrika
4. me bolomde davasrule davaleba.
maSinac ki vagrZelebdi muSaobas, 4. me moTxovnilze ukeTesad Sevas­
roca sirTuleebis winaSe videqi, rule davaleba.
an roca problemis gadaWris 3. me zustad Sevasrule davalebis
gzas ver vxedavdi. davalebis moTxovna.
Sesrulebisas wamoWril yovel 2. me garkveulwilad Sevasrule da­
sirTules aRviqvamdi, rogorc valeba, magram ver davakmayofile
SesaZleblobas, romelic saSua­ davalebis yvela moTxovna.
lebas maZlevda, ukeTesad Cav­ 1. me ver Sevasrule davaleba.
wvdomodi Sesasrulebeli dava­
lebis arss.
3. me bolomde davasrule davaleba
maSinac ki vagrZelebdi muSaobas,
roca sirTuleebis winaSe videqi,
an roca problemis gadaWris
gzas ver vxedavdi.
2. me garkveuli Zalisxmeva gaviRe
davalebis Sesasruleblad, mag­
ram roca sirTuleebs gada­
vawydi, muSaoba Sevwyvite.
1. Zalian mcire Zalisxmeva gaviRe
davalebis Sesasruleblad.
moswavlis Zalisxmevis gaZliereba da misi warmatebis aRiareba 61

SegviZlia vaCvenoT, Tu ra mniS­ manZilze gakveTilis pirveli


vnelovania miznisaken swrafva da aTi wuTi swored am istoriebis
ganxilvas eZRvneboda. moswav­
ra gadamwyveti mniSvneloba hqon­ leebi mcire jgufebad iyofod­
da am adamianebis cxovrebaSi imas, nen da mopovebul informacias
rom isini ar gaCerdnen da Tavi­ ganixilavdnen. gansakuTrebul
anTi miznis miRwevisTvis brZolas yuradRebas moswavleebi im me­
Todebze amaxvilebdnen, riTac
agrZelebdnen. aseT magaliTs war­ aTletebi miznisaken swrafvis
moadgens daniel `rudi~ ruiTig­ periodSi sakuTari Tavis rwme­
eris cxovreba. es iyo notr-damis nas inarCunebdnen. momavali
kviris orSabaTisTvis ki mos­
universitetis studenti, romel­ wavleebs unda warmoedginaT
sac didi survili hqonda, sauni­ sakuTari meTodi, Tu rogor
versiteto safexburTo gundSi unda gaumklavdes adamiani aka­
eTamaSa. ruiTigeris ambavi sa­ demiur sirTuleebs da rogor
unda Seaxsenos sakuTar Tavs,
fuZvlad daedo films `rudi~. rom auclebelia mcdelobis
maswavlebelma SeiZleba moswav­ gagrZeleba.
leebisaTvis sayovelTaod cnobi­
li magaliTebic moiyvanos. kidev Zalisxmevisa da miRwevebis
erTi meTodia Tavad moswavle­ CaniSvna da erTmaneTTan
Tagan aseTi istoriebis mosmena; dakavSireba
maswavlebels SeuZlia, sTxovos
moswavleebs, moyvnen im piradi zemoT warmodgenili zogadi
gamocdilebis Sesaxeb, roca maTi daskvnebi adastureben, Tu ram­
warmateba ukavSirdeboda maTsave denad mniSvnelovania moswavle­
gadawyvetilebas, ar SeewyvitaT TaTvis, Zalisxmevasa da warmate­
mcdeloba da gaegrZelebinaT da­ bas Soris kavSiris Secnoba. ra
saxuli miznisaken swrafva. qve­ Tqma unda, zogi moswavlisaTvis
moT moyvanili magaliTi giCven­ Zalisxmevis Sesaxeb swavlebac ki
ebs imas, Tu rogor gamoiyena mas­ SeiZleba sakmarisi iyos. sxvaTaT­
wavlebelma am mizniT olimpiuri vis, SesaZloa, aucilebeli aRmoC­
TamaSebis Tema. ndes pirdapiri kavSiris danaxva
Zalisxmevasa da warmatebis miRw­
mTeli kviris manZilze ma­Te­ evas Soris. aseTi kavSiris demon­
matikis gakveTilze maRal­
klaselebs saSinao davalebas strirebisaTvis araCveulebriv
ar aZlevdnen. maTi davaleba saSualebas warmoadgens Semdegi
SemdegSi mdgomareobda: yov­ aqtivoba: SegviZlia moswavleebs
el saRamos unda eyurebinaT
vTxovoT, gaakeTon Canawerebi sa­
olimpiuri TamaSebisaTvis da
gansakuTrebuli yuradReba ga­ kuTari gamocdilebis Sesaxeb; maT
emaxvilebinaT aTletebis pirad periodulad unda CainiSnon, ra
istoriebze. moswavleebs unda Zalisxmeva gaiRes da, aseve, mianiS­
epovaT iseTi aTletebi, rom­
lebic Cveulebrivi adamianebi non imaze, Tu rogor daexmara maT
iyvnen da piradi Zalisxmevis es Zalisxmeva konkretuli miznis
wyalobiT miaRwies araCveul­ miRwevaSi. aseT davalebas moswav­
eriv warmatebas. mTeli kviris leebi advilad Seasruleben, Tu
62 efeqturi swavleba skolaSi

diagrama 4. 3
Zalisxmevasa da miRwevebs Soris kavSiris dasadgeni diagrama
moswavle davaleba Sefaseba Sefaseba
Zalisxmevis miRwevis
----------------- rubrikis rubrikis
mixedviT mixedviT
paraskevi, 22 oqt. saSinao davaleba
- moamzados 5 abza­
cisagan Semdgari ese
nawarmoeb `cxovelTa
fermis~ Sesaxeb 4 4
oTxSabaTi, 27 oqt. klasSi mosamzade­
beli ese _ Temaze
alegoria 4 3
xuTSabaTi, 28 oqt. testi 3 3

maT mivcemT diagrama 4.2-ze (A da gviCvenebs, Tu rogor SeiZleba


B) warmodgenil rubrikebs. klasSi am meTodis gamoyeneba:
rubrikebis gamoyeneba moswav­
jein uiTbi miCveuli iyo, rom
leebs SeuZliaT imisaTvis, rom
rveulis boloSi saswavlo
yoveldRiurad CainiSnon infor­ dRiuris gakeTebas avalebdnen;
macia TavianTi Zalisxmevisa da am dRiurSi yovelTvis zedmiw­
miRwevebis Sesaxeb. qvemoT war­ evniT ayalibebda informacias
Seswavlili masalis Sesaxeb.
modgenili diagrama 4.3-is gamoy­ aseve, iniSnavda, Tu ramdenad
enebiT, maswavlebels SeuZlia, kargad Seiswavla masala. erT
daexmaros moswavleebs Zalisx­ dRes jein uiTbis davaleba Se­
mevasa da miRwevebs Soris urT­ icvala. es iyo martSi, roca misi
swavlis enTuziazmi, rogorc
ierTkavSiris dafiqsirebaSi. wesi, ecemoda xolme. maswav­
or cvlads Soris (Zalisxme­ lebelma jeinis klass Semdegi
va da miRweva) kavSiris dadgenis davaleba misca: saswavlo dRi­
uris nacvlad, moswavleebs di­
garda, SegviZlia, moswavleebs
agramaze unda CaeniSnaT xolme
vTxovoT, Camoayalibon informa­ informacia TavianTi Zalisxme­
cia imis Sesaxeb, Tu ra iswavles visa da miRwevebis Sesaxeb. es
Zalisxmevisa da miRwevis erT­ diagrama ise unda SeedginaT,
rom horizontalur RerZze
maneTTan dakavSirebis konkre­ kviris dReebi dafiqsirebu­
tuli gamocdilebidan. sakuTar liyo, vertikalur RerZze ki
gamocdilebaze kidev erTxel unda Camoweriliyo procen­
dafiqreba da daskvnebis weri­ tuli maCveneblebi 1-dan 100-
mde. moswavleebs diagrama or
lobiT Camoyalibeba moswavleebs kviraze unda gaeTvalaT. ori
Zalisxmevis mniSvnelobis ukeT kviris manZilze moswavleebi
gaazrebis saSualebas miscems. yoveldRiurad ini­S­navdnen
kavSirs TavianT, individu­
qvemoT warmodgenili magaliTi
moswavlis Zalisxmevis gaZliereba da misi warmatebis aRiareba 63

diagrama 4. 4
moswavlis warmatebis aRiarebis meTodi:
Catarebuli kvlevebis Sedegebi
sinTezuri naSromi efeqtis saSualo procentilis
sidideebis efeqtis zrda
raodenoba sidide
blumi, 1976 18 0.78 28
uolbergi, 1999 14 0.16 6
uilkinsoni, 1981 791 0.16 7
alur Zalisxmevasa da swavlis iqneboda `dajildoeba~. im miz­
Sedegebs Soris. Zalisxmeva ezebis gaTvaliswinebiT, rom­
skalaze procentulad 1-dan
100-mde gamoisaxeboda. swav­ lebic qvemoTaa warmodgenili,
lebis donis gadanawilebasac Cven virCevT, vixmaroT fraza
moswavleebi Tavad axdendnen `moswavlis warmatebis aRiareba~.
da im mTlianis procentuli diagrama 4.4-ze warmodgenilia im
maCvenebliT gamosaxavdnen, ro­
melic swavlebis maqsimalur naSromebis Sesaxeb informacia,
Sedegs asaxavda. ori kviris romlebSic Tavmoyrilia moswav­
gasvlis Semdeg jeinma da misma lis warmatebis aRiarebis Temaze
klaselebma SeamCnies, rom es
diagrama maTi swavlis moti­
Catarebuli kvlevebis Sedegebi.
vacias zrdida. bevrma isic ki diagrama 4.4-ze warmodgenili in­
aRiara, rom am periodis ganma­ formaciis mixedviT, am meTodis
vlobaSi, rogorc ki swavlaze efeqturobaze arc Tu ise saxar­
koncentracia ekargebodaT,
Tva­l­­win maSinve diagrama udge­ bielo STabeWdileba iqmneba. gan­
bodaT da momentalurad erT­ sakuTrebiT im SemTxvevaSi, Tu
vebodnen saqmeze. h. uolbergis (1999) da s. uilkin­
sonis (1981) naSromebs gadavav­
moswavlis warmatebis aRiareba: lebT Tvals. sayuradReboa, rom
am naSromebSi yuradReba im kvle­
kvlevebi da Teoriebi vebzea gamaxvilebuli, romelSic
moswavlis warmatebis aRiare­ dafaseba aRiarebad miiCneva. Se­
ba SeiZleba am wignSi warmodgenil sabamisad, aseTi kvlevebis Sede­
swavlebis meTodTa Soris yvelaze gi SeiZleba iyos is, rom bevri
arasworad interpretirebul me­ ganaTlebis specialistisaTvis
Todad CaiTvalos. aseve, moswav­ mos­wavlis warmatebis aRiareba
lis warmatebis aRiarebis meTods mos­wavlis akademiuri moswrebis
SeiZleba `moswavlis dafaseba~ gaumjobesebis efeqtur saSuale­
vuwodoT; Tumca es ukanaskneli bas ar warmoadgens. ufro metic,
teqnikurad arazusti saxelwode­ maswavleblebi xSirad miiCneven,
ba iqneboda. kidev erTi, aseve rom moswavlis warmatebis aRiare­
arazusti SesaZlo saxelwodeba ba, garkveulwilad, amcirebs mis
64 efeqturi swavleba skolaSi

Sinagan motivacias. im gaurkvev­ sagrZnoblad klebulobs (deCi,


lobis gaTvaliswinebiT, rac am 1971, gv. 108).
meTodis gamoyenebis efeqturobas
axlavs Tan, saWirod migvaCnia, ga­ zogma am SemTxvevis safuZ­
gacnoT dafasebasTan da dajil­ velze daaskvna, rom, zogadad,
doebasTan, rogorc moswavlis jildo Sinagani motivaciis
warmatebis aRiarebis formebTan daqveiTebas iwvevs (qoni, 1993).
dakavSirebuli kvlevebis winais­ kidev erTi kvleva, romlis Sede­
toria. gebic xSirad am argumentis dasa­
mkvlevarma e. deCim (1971) dastureblad mohyavT, m. lefer­
pirvelma daiwyo muSaoba labo­ is, d. grinisa da r. nisbeTis (1973)
ratoriul gamokvlevebze, rom­ saxelebs ukavSirdeba. am kvlevaSi
lebic miznad isaxavda, Seeswavla, yuradReba gamaxvilebulia imaze,
ra gavlenas axdens dajildoeba Tu ra gavlena SeiZleba iqonios
moswavlis motivaciaze. e. deCis jildom patara bavSvebis Sinagan
pirveli eqsperimenti SemdegSi motivaciaze xatvisadmi. sakvlev
mdgomareobda: SearCies kolejis jgufSi, Tu suraTebs daxata­
24 studenti da SemTxveviTo­ vdnen, jildo `kargi moTamaSis~
bis principiT gadaanawiles or wodeba iyo. am kvlevamac daadas­
jgufSi. orive jgufs amocanebi tura, rom gareSe jildo moswav­
misces amosaxsnelad. sakvlev leTa motivacias amcirebda.
jgufs yoveli sworad amoxsni­ arsebobs kvlevebis Sedegebi,
li amocanisaTvis erT dolars romlebic maswavleblis mxridan
aZlevdnen. studentebis Sinagani moswavlis Seqebas da moswavlis
motivacia izomeboda Tavisufal motivaciaze am Seqebis gavlenas
dros amocanebis amoxsnis mcde­ ukavSirdeba. aRmoCnda, rom mos­
lobebis raodenobiT. e. deCim wavlis Sinagan motivacias moswav­
aRmoaCina, rom is studentebi, lis warmatebis aRiarebis es for­
romelTac yoveli amoxsnili amo­ mac (Seqeba) amcirebs (ix. brofi,
canisaTvis erTi dolari erge­ 1981; leferi, 1983; morin - derSi­
bodaT, Tavisufali drois gac­ meri, 1982). magaliTad, kvlevebiT
ilebiT mcire nawils uTmobdnen dadginda, rom advili davalebeb­
amocanebis amoxsnas, vidre isini, is SesrulebasTan dakavSirebuli
vinc am saqmeSi fuls ar eloda. e. Seqeba safrTxes uqmnis moswavlis
deCi aRniSnavs: momaval miRwevebs. moswavleebi
advili davalebis SesrulebisaT­
rodesac adamiani garkveul vis Seqebas, rogorc wesi, daum­
saqmeSi Sinagani motivaci­ saxureblad miiCneven. ufro met­
is gamoa CarTuli da raRac ic, Seqebam, romelsac moswavle
etapze am saqmis gakeTebisaT­ advili davalebis SesrulebisaT­
vis gareSe jildos, am SemTx­ vis iRebs, SesaZloa, sakuTar Ses­
vevaSi fulis miRebas iwyebs, aZleblobebze dabali warmodgena
misi Sinagani motivaciis done Seuqmnas (morin - derSimeri).
moswavlis Zalisxmevis gaZliereba da misi warmatebis aRiareba 65

aseve, iTvleba, rom maswav­ aRniSnavs: `ZiriTadi daskvna, rac


leblebi Seqebas arasistemurad SeiZleba am kvlevebis mimoxilvis
da araTanabrad unawileben mos­ Sedegad gakeTdes, gaxlavT is,
wavleebs. erT-erTi kvlevis Sede­ rom jildom SeiZleba safrTxis
gebis mixedviT, pirveli klasis qveS daayenos, an piriqiT gazard­
maswavlebeli moswavleTa swori os motivacia. yvelaferi damok­
pasuxebis mxolod 11%-s Tvli­ idebulia garemoebebze~ (gv. 25).
da Seqebis Rirsad (ix. anderso­ u. uiersmam (1992), j. qameronma
ni, evertsoni da brofi, 1979). da u. firsma (1994) mniSvnelovani
sxva kvlevam daadastura, rom metaanalizi Caatares am Temaze.
ufrosklaselTa maswavlebeli maTma naSromebma morganis daskvna
mos­wavleTa swori pasuxebis mxo­ ganamtkica. sailustraciod, ixi­
lod 10%-s afasebda dadebiTad leT Sedegebi, romlebic diagrama
(ix. evertsoni, andersoni, ander­ 4.6-ze aris warmodgenili.
soni da brofi, 1980). efeqturi diagrama 4.6 adasturebs, rom
Seqebis saxelmZRvanelo principe­ Sinagani motivaciis gazomvis me­
bi mkvlevarma jere brofma (1981) Todis sxvadasxvaobis gamo mkvle­
Seajama (ix. diagrama 4.5). varebi SeiZleba sruliad gansx­
Tu am kvlevebis Sedegebs vavebul daskvnebamde mividnen.
gaviTvaliswinebT, SeiZleba davas­ ufro zustad, zogierTi kvleva
kvnaT, rom Seqeba an dajildoeba moswavlis Sinagani motivaciis
ara mxolod ar uwyobs xels mos­ gasazomad Tavisufal dros mis
wavleTa miRwevebs, aramed afer­ saqmianobas iyenebs. es imas niS­
xebs maT da aqveiTebs motivacias. navs, rom aseT kvlevebSi yura­
miuxedavad amisa, Tu kvlevebs dReba eqceva imas, Tu ramdenad
ufro kargad CavuRrmavdebiT, irCevs moswavle, Tavisufal
sruliad sxva suraTs davinaxavT. dros am konkretuli saqmianobiT
sxvadasxva kvle­vis safuZvelze, dakavdes, anu im dros, roca mas
maswavleblebisaTvis sasargeblo konkretuli saqmianobis valdeb­
sami zogadi daskvna gamovitanoT: uleba ar akisria. ormocdaoTxi
kvleva, romelic moswavlis Sina­
1. jildo yovelTvis uaryofiT gani motivaciis gasazomad Tav­
gavlenas ar axdens moswavlis Si­ isufal dros mis saqmianobas
nagan motivaciaze. isini, vinc am iyenebs, afiqsirebs, rom jildos
Temaze Catarebuli kvlevebis mcired negatiuri gavlena aqvs Si­
Sedegebs zedmiwevniT aanalize­ nagan motivaciaze, kerZod, _ 0.04.
ben, Cveulebriv, im daskvnamde meore mxriv, aris SemTxvevebi,
midian, rom jildo yovelTvis rodesac Sinagani motivacia saqmi­
ar amcirebs Sinagan motivacias. anobisadmi moswavlis damokideb­
magaliTad, marq morganma (1984) ulebiT izomeba. ocdacxrameti
specialuri naSromi miuZRvna kvleva, romelic moswavlis Si­
jildoebTan dakavSirebul kvle­ nagan motivacias saqmianobisadmi
vaTa mimoxilvas. marq morgani moswavlis damokidebulebiT zom­
66 efeqturi swavleba skolaSi

diagrama 4. 5
efeqturi Seqebis saxelmZRvanelo principebi
efeqturi Seqeba araefeqturi Seqeba
1. mas iZlevian garemoebis mixed­viT; 1. mas iZlevian SemTxveviT, an ara­
2. akonkretebs miRwevas; sistemurad
3. spontanurobas, mravalferov­ 2. mxolod zogad pozitiur reaq­
nebasa da damajereblobis sxva cias amJRavnebs;
niSnebs amJRavnebs. adasturebs 3. advilad SesamCnevia, rom mo­
imas, rom yuradReba eqceva mo­ swavles didi yuradReba ar
swavlis miRwevebs; daTmobia;
4. im dafasebis gamoxatulebaa, 4. afasebs monawileobas da yura­
romelic konkretuli krite­ dRebas ar aqcevs procesebsa
riumebis miRwevas ukavSirdeba da Sedegebs;
(rac SeiZleba ZalisxmevasTan 5. ar awvdis moswavleebs aranair
dakavSirebul kriteriumebs informacias maTi statusis
gulisxmobdes); Sesaxeb;
5. moswavleebs awvdis informa­ 6. xels uwyobs moswavleebs, ifiq-
cias maTi kompetenciis, an maTi ­ron sxva moswavleebTan kon­
miRwevis Sesaxeb; kurenciaze;
6. xels uwyobs moswavleTa ori­ 7. sxva moswavleebis miRwevebs imi­
entacias davalebis Sesrule­ sTvis iyenebs, rom konkretuli
basTan dakavSirebul qcevasa moswavlis miRwevebi aRweros;
da problemebis gadaWraze; 8. moswavles imis gauTvalis­wi­neb­
7. moswavleebis wina miRwevebs im­ lad eZleva, Tu ra Zalisxmeva
isTvis iyenebs, rom maTi amJa­ Cado davalebis SesrulebaSi;
mindeli miRwevebi aRweros; 9. warmatebas mxolod unars, an
8. moswavle mas rTuli (misTvis) gareSe faqtorebs ukavSirebs;
davalebis warmatebiT Sesruleb­ gareSe faqtorebSi igulisx­
is, an Sesasruleblad gaRebuli meba iRbali an davalebis si­
ZalisxmevisaTvis iRebs; martive;
9. warmatebas Zalisxmevasa da un­ 10. moswavleebs imis grZnobas uR­
arTan akavSirebs; mianiSnebs vivebs, rom davalebaze gare
moswavles, rom mas analogiuri faqtorebis gamo muSaoben _
warmatebis ganmeoreba moma­ maswavleblis dasakmayofile­
valSic SeuZlia; blad, Sejibrebis, an jildos
10. moswavleebs uRvivebs imis mosagebad da a. S.
rwme­nas, rom maT davalebaze 11. moswavlis yuradRebis koncen­
muSaoba siamovnebT, an mniS­ tracias maswavlebelze, ro­gorc
vnelovan unarebs uviTarebT; gare faqtorze axdens, romelic
11. moswavlis yuradRebis koncen­ moswavleebiT manipulirebs;
tracias davalebis SesrulebasTan 12. moswavleebs ar aZlevs saSua­
dakavSirebul qcevaze axdens; le­bas, yuradReba mxolod
12. moswavleebSi aviTarebs dava­ davalebis SesrulebasTan da­
lebis SesrulebasTan dakav­ kav­Sirebuli unarebis gavi­
Sirebuli unarebis dafasebis Tarebisken mimarTon.
grZnobas.
wyaro: brofi, j. (1981). maswavleblis Seqeba: funqciuri analizi. saganmanaTleblo
kvlevebis mimoxilva, 51, 5 – 32. adaptirebisTvis miRebulia saTanado nebarTva.
moswavlis Zalisxmevis gaZliereba da misi warmatebis aRiareba 67

diagrama 4. 6
moswavlis dajildoeba: metaanalizis Sedegebi
rogor xdeba efeqtis saSualo procen­
Sinagani moti­ sidideebis efeqtis tilis
naSromi vaciis Sefaseba raodenoba sidide zrda
qameroni da Tavisufali dro 44 _ 0.04 -2
firsi (1994)
damokidebuleba 39 0.14 6
uiersma davalebis warma­ 11 0.34 13
(1992) tebiT Sesruleba

avs, adasturebs, rom jildo mos­ gamoyenebuli cxra sxvadasxva


wavlis Sinagani motivaciis zrdas kvlevis Sedegi, romlebic erT
xels uwyobs. efeqtis sidide aris jgufad aRiqmeba, jildos gamo­
0.14. da bolos, roca ikvleven yenebis efeqtis saSualo sidided
moswavlis SesaZleblobas, Seas­ asaxelebs 0.38-s. msgavsma aRmo­
rulos `jildosTan~ dakavSireb­ Cenebma qameroni da firsi Semdeg
uli davaleba, TerTmeti kvlevis daskvnamde miiyvana:
Sedegebi aCvenebs, rom jildos
dadebiTi gavlena aqvs moswavlis moswavleTa Sinagan motiva­
ciaze uaryofiTi gavlena
motivaciaze. efeqtis sidide aris jildos SeiZleba hqondes ma­
0.34. zogadad, moswavlis moti­ Sin, rodesac davalebis Ses­
vaciaze jildos uaryofiTi ze­ rulebisaTvis moswavleebs ise
gavlena ikveTeba mxolod maSin, ajildoeben, rom ar afaseben
davalebis Sesrulebis xarisxs.
roca mkvlevari moswavlis moti­ klasSi aseT SemTxvevebTan maSin
vaciis sazomad iyenebs moswavlis gvaqvs saqme, rodesac maswavle­
Tavisufal arCevans, rom dro beli moswavleebs, ZiriTadad,
garkveuli savarjiSos das­
davalebis Sesrulebas dauTmos
rulebisaTvis hpirdeba jil­
(uiersma, 1992, gv. 101). dos. moswavlis motivaciaze
jildos im SemTxvevaSi eqnebo­
2. jildo yvelaze efeqturia da SedarebiT ukeTesi gavlena,
Tu misi miReba davalebis war­
maSin, roca misi miReba akademiuri matebiT Sesrulebas daukav­
moswrebis garkveuli standartis Sirdeboda (gv. 397).
miRwevas ukavSirdeba. u. uiersmas
(1992), iseve rogorc j. qameronisa ufro martivad rom Camovaya­
da u. firsis (1994) mier Catarebu­ liboT, davalebis dasrulebisaT­
li metaanalizi adasturebs zogad vis moswavleTa dajildoeba ar
daskvnas imasTan dakavSirebiT, zrdis maT Sinagan motivacias da
rom jildo efeqturia, rodesac SeiZleba misi Sesustebac ki gam­
misi miReba garkveuli standart­ oiwvios. savaraudod, moswavleebs
is miRwevas ukavSirdeba. ufro uCndebaT gancda, rom maT `ux­
zustad, uiersmas metaanalizSi dian~ imisaTvis, rom konkretuli
68 efeqturi swavleba skolaSi

davalebis SesrulebaSi Caeban. bas viyenebT. meore mxriv, xel­-


davalebis warmatebiT Sesrulebi­ Sesaxebi jildo ar aris motivaci­
saTvis moswavleTa dajildoeba is amaRlebis efeqturi saSuale­
ki zrdis maT motivacias. ba, imisda miuxedavad, Tu rogor
3. abstraqtuli, simboluri vzomavT motivacias. sityvier
aRiareba ufro efeqturia, vidre aRi­arebasTan dakavSirebul am
xelSesaxebi jildo. moswavleTa mni­Svnelovan aRmoCenebs qameroni
aRiarebis Sesaxeb bolo daskvna da firsi Semdeg daskvnamde mih­
ukavSirdeba imas, rom aRiarebis yavs:
abstraqtuli, simboluri forma
rodesac adamianebis Sesafase­
ufro efeqturia, vidre xelSe­ blad Seqebasa da pozitiuri
saxebi jildo. es mniSvnelovani Sefasebis sxva formebs Tun­
daskvnaa. bevri kvleva, romelic dac droebiT iyeneben, maTi
askvnis, rom aRiareba uaryofi­ Sewyvetis Semdeg, adamianebi
am saqmisadmi interess mainc
Tad moqmedebs moswavleTa Sina­ amJRavneben. qonis (1993, gv. 55)
gan motivaciaze, iyenebs dajil­ mier am bolo periodSi gakeTe­
doebis iseT formebs, rogorebi­ buli daskvnebis miuxedavad,
caa tkbileuliT an fuliT da­ sityvieri Seqeba aris gare mo­
tivatori, romelic damokide­
jildoeba. unda aRiniSnos, rom bulebebis da qcevis pozitiur
aseTma jildoebmac ki SeiZleba cvlilebas iwvevs (1994. gv.
dadebiTi gavlena moaxdinon mo­ 397).
swavlis motivaciaze, Tu maT me­
ore SemTxvevaSi gamoviyenebT, anu zemoT warmodgenili sami ganzo­
roca xelSesaxebi jildos miReba gadebuli daskvnis validurobis
konkretuli davalebis warmate­ gaTvaliswinebiT, cxadi xdeba,
biT (garkveuli standartis Sesa­ rom abstraqtuli jildo, gansa­
bamisad) Sesrulebas ukavSirdeba. kuTrebiT, Seqeba, romelsac mos­
kvlevebi adasturebs, rom rac wavle konkretuli davalebis war­
ufro simboluria warmatebis aRi­ matebiT SesrulebisaTvis iRebs,
arebis forma, miT ufro Zlieria SeiZleba Zlieri motivatori aR­
misi gavlena moswavlis Sinagan moCndes. aseTi tipis aRiarebis
motivaciaze. am mignebis sailus­ gavlena moswavlis motivaciaze
traciod, ixileT diagrama 4.7, jer kidev bevrisaTvis gaugebaria
romelic qameronisa da firsis da, Sesabamisad, zogi maswavle­
(1994) naSromidanaa amoRebuli. beli uaryofiTadaa ganwyobili
sagulisxmoa, rom sityvieri aRiarebis meTodis mimarT. gasaT­
aRiarebis gamoyenebas aqvs efeq­ valiswinebelia, rom rodesac am
tis sidide 0.42 an 0.45, roca mo­ wignSi moswavlis warmatebis aRi­
tivaciis sazomad damokidebuleba arebaze vsaubrobT, vgulisxmobT
an Tavisufali dro gamoiyeneba. moswavlis konkretuli warmateb­
Sesabamisad, sityvieri aRiareba is aRiarebas da amitom vuwodebT
ufro efeqturia, imisda miuxeda­ am meTods `aRiarebas~, da ara
vad, Tu misi gazomvis ra saSuale­ `jildos~ an `dafasebas~.
moswavlis Zalisxmevis gaZliereba da misi warmatebis aRiareba 69

diagrama 4. 7
warmatebis aRiarebis abstraqtuli da xelSesaxebi formebis zegavlena
efeqtis saSualo procen­
aRiarebis tipi sidideebis efeqtis tilis
raodenoba sidide zrda
sityvieri aRiarebis gavlena
damokidebulebaze 15 0.42 16
sityvieri aRiarebis gavlena
Tavisufali drois gamoyenebaze 15 0.45 17
xelSesaxebi jildos gavlena
damokidebulebaze 37 0.04 2
xelSesaxebi jildos gavlena
Tavisufali drois gamoyenebaze 51 -0.20 -8
* gamoTvlilia qameronisa da firsis (1994) naSromSi warmodgenil monacemebze dayrdnobiT

moswavlis warmatebis Ta mcire raodenoba aRwevs. mas­


wavlebelTa erTi nawili miiCnev­
aRiarebis praqtika da, rom aseTia cxovrebac, maqsi­
malur warmatebas yvela ver aR­
aRiarebis personalizacia wevs. maswavlebelTa meore nawili
aseT Sefasebas ar eTanxmeboda
da Tvlida, rom skolis funqcia
mniSvnelovania, maswavlebel­ swored `yvela moswavlis dax­
ma moswavlis warmatebis aRiare­ marebaSi mdgomarebs, maT xelSew­
bis dros xazi gausvas moswavlis yobaSi, rom TavianTi potenciali
maqsimalurad gamoavlinon~. am
pirovnul damsaxurebas. aseT diskusiis Sedegad, maswavlebleb­
dros warmateba, rogorc wesi, ma SeimuSaves programa, romelic
konkretuli standartis miRwevas maRali akademiuri miznebis dasax­
(rogorc meore daskvnaSia warmod­ vasa da miRwevaSi skolis yvela
moswavles daexmareboda, maTi
genili) ukavSirdeba. qvemoT moce­ akademiuri moswrebis miuxedavad.
mulia maswavlebelTa garkveuli is moswavle, romelic dasaxul
jgufis mier moswavleebis war­ akademiur mizans warmatebiT mi­
aRwevda, `pirovnuli miRwevis~
matebis pirvnuli aRiarebis meTo­ sajaro aRiarebas moipovebda. es
dis SemuSavebis procesi. axali jildo male warmatebis
aRiarebis Zalian sasurvel for­
saSualo skolis damamTavrebeli mad iqca.
klasebis maswavleblebi im miz­
niT Seikribnen, rom moswavleTa
namuSevrebis Sefasebis meTodebi pauza, Sexseneba da Seqeba
ganexilaT; isini aqtiur dis­
kusiaSi Caebnen. maswavlebelTa swavlebis erT-erTi meTodi,
nawili acxadebda, rom moswavlee­
bis mniSvnelovani nawili swrafad
romelic efeqturad iyenebs Se­
aumjobesebs akademiur miRwevebs, qebas, Cveulebriv, moixsenieba
Tumca sanimuSo dones moswavle­ saxeliT `pauza, Sexseneba da Se­
70 efeqturi swavleba skolaSi

qeba~ (ix. mereTi da Torfe, 1996). roca maswavlebeli mis merxTan


es meTodi gansakuTrebiT kargad meored SeCerda, jeikma ukve
Seqeba daimsaxura; mas oTxi
muSaobs maSin, roca moswavleebi davaleba sruliad uSecdomod
iseT davalebas eWidebian, romlis hqonda Sesrulebuli.
Sesrulebac sirTuleebTan aris
dakavSirebuli. `pauza~ gulisx­ warmatebis aRiarebis
mobs imas, rom maswavlebeli mo­ konkretuli simboloebi
swavleebs cota xniT awyvetinebs
rTul davalebaze muSaobas. pauz­ bevri maswavlebeli, romelic
is ganmavlobaSi maswavlebeli da moswavleTa warmatebas xSirad
moswavleebi erTad ganixilaven sityvierad aRiarebs, dagveTanx­
davalebis SesrulebasTan dakav­ meba, rom zogjer aRiarebisaT­
Sirebuli sirTuleebis gamomwvev vis nivTieri, simboluri formis
mizezebs. maswavlebeli iyenebs micemac sasargebloa. maswavle­
`Sexsenebas~ imisaTvis, raTa mos­ belma aRiarebis aseT xelSesaxeb
wavleebs mianiSnos amocanis amox­ formad SeiZleba sasaCuqre ba­
snis/davalebis Sesrulebis ama Tu raTebi, stikerebi, jildoebi
im meTodze. Tu moswavleTaTvis da mcire saCuqrebi gamoiyenos.
aseTi Sexseneba sakmarisi aRmoCn­ rogorc pirvel daskvnaSi aRvniS­
deba da isini warmatebiT gaarT­ neT, jildoebi ar amcirebs mo­
meven Tavs davalebas, maswavle­ swavlis Sinagan motivacias, Tu
beli maT Seaqebs. qvemoT moy­ isini konkretuli miRwevis aR­
vanilia am meTodis maTematikis saniSnavad eZleva axalgazrdas.
gakveTilze gamoyenebis magaliTi, qvemoT warmodgenili magaliTi
rac adasturebs meTodis dadebiT gviCvenebs, Tu rogor SeiZleba
gavlenas klasze. simboluri wamaxaliseblis efeq­
turi gamoyeneba.
jeikisaTvis imdenad rTuli
iyo qveSmiweriT gayofa, rom ukve ori weli iyo, derili
maTematikis swavlaze guli saerTaSoriso skolaSi swav­
TandaTan ucruvdeboda. jeiks lobda. mas uyvarda swavla da
aSkara imedgacrueba daetyo, warmatebul moswavled iTvle­
roca maswavlebelma sTxova, boda. am semestrSi uCveulod
wera Seewyvita. maswavlebelma energiagamoclilad grZnobda
SeniSna, rom jeikis mier Sec­ Tavs. derilis niSnebi gauares­
domebis daSvebis ZiriTadi miz­ da da klasSic gonebagafantu­
ezi qveSmiweriT gamoklebisas li ijda xolme. maswavlebelma
svetebis arasworxazovnebaSi SeamCnia derils es cvlileba.
mdgomareobda, man moswavles ufro metic, maswavlebeli xe­
ujriani furceli misca da davda, rom sxva moswavleebsac
auxsna, rogor unda daecva analogiuri simptomebi hqon­
sworxazovneba. jeiki gaaoca daT. derilis sabednierod,
im efeqtma, rac ujriani fur­ maswavlebelma gadawyvita, mo­
clis gamoyenebas mohyva - misi sw­avleebis `gamosafxizleb­
cifrebi axla ukve Zalian la­ lad~ da maT dasaxmareblad
mazad lagdeboda da gamoTv­ rame RonisZiebisaTvis miemar­
lebis gakeTebac advildeboda. Ta. gansakuTrebiT mniSvnelo­
moswavlis Zalisxmevis gaZliereba da misi warmatebis aRiareba 71
vani gamocdis TariRamde ori ***
kviris manZilze maswavlebeli klasSi Zalisxmevis gaZliere­
moswavleebs yoveldRiurad av­
arjiSebda mokle amocanebze. baze mimarTuli meTodebis gamo­
yovelTvis, roca moswavle maR­ yeneba moswavleebs mniSvnelovan
al qulas (90-dan 100-mde) iReb­ gamocdilebas uviTarebs; isini
da, an wina dResTan SedarebiT acnobiereben, rom damatebiTi
10 quliT aumjobesebda Sedegs,
maswavlebeli ajildoebda. mcdeloba gazrdil warmatebas­
raS­i mdgomareobda jildo? Tanaa dakavSirebuli. ufro me­
mxiaruli saxis gamosaxulebian tic, Tu moswavleTa warmatebis
stikerebSi, makdonaldsis saTa­
maSoebSi, wveulebis qudebSi da
aRiarebis teqnikasac gamoviyen­
a. S. derili da misi klaselebi ebT, davinaxavT, rom ara mxolod
gaxalisdnen; isini sixaruliTa gavzrdiT moswavleTa akademiur
da siciliT xvdebodnen jil­ miRwevebs, aramed gavaZlierebT
dos gadacemis yovel ceremo­
nias. rac yvelaze mniSvnelo­ maT motivacias, rom kidev ufro
vania, gamocdaze moswavleebma kargad iswavlon da kidev ufro
saukeTeso niSnebi miiRes, maTi meti energia moaxmaron miznis
akademiurma moswreba sagrZno­ miRwevisaken swrafvas.
blad gaumjobesda.
5 saSinao davaleba
da praqtika

msgavsebisa da
gansxvavebis gamovlena
`me mZuls saSinao davalebebis Sesruleba. ratom ar SeiZleba sko­
laSive gvaswavlon yvelaferi? vici, rogor amovxsna es amocanebi.
Sejameba da Cana­werebis raRa saWiroa kidev 25 aseTi amocanis amoxsna?~ jefs araerTxel
gakeTeba gamouxatavs amgvari mosazreba saxlSi, mSoblebTan. amjerad je­
fis dedas SvilisaTvis gasacemi pasuxi momzadebuli hqonda.
moswavlis Zalisxmevis `roca mSobelTa Sekrebaze viyavi, Tqveni klasis maswavle­
gaZliereba da misi
warmatebis aRiareba blebma gangvimartes saSinao davalebebis arsi da agvixsnes, Tu
raSi mdgomareobda mSoblis roli. axla vecdebi, Sen agixsna es
yvelaferi. Tu maswavlebeli amosaxsnelad 25 amocanas gaZlevs,
saSinao davaleba da es imitom, rom mas surs, gavarjiSos. amdeni amocanis amoxsnis
praqtika Semdeg Sen ufro male da ukeT SeZleb amocanebis amoxsnas. ase
rom, amocanebze muSaobisas televizoris yureba ar aris kargi.”

warmodgenis aseve, jefis dedas axsovda is ramdenime rCeva, romelic


aralingvisturi xerxebi mSobelTa Sekrebaze misces. es rCevebi ukavSirdeboda bavSvebis
daxmarebas saSinao davalebebis Sesrulebisas. `ai, Sexede saaTs.
roca getyvi `daiwye~, Sen iwyeb pirveli 5 amocanis keTebas da
TanamSromlobiTi rogorc ki morCebi, daiZaxeb `movrCi~. Semdegi 30 wuTi jefma
swavla mTlianad amocanebis amoxsnas miuZRvna. 25 amocana 5 amocanisagan
Semdgar jgufebad dayo da cdilobda, yoveli axali jgufi ufro
male daeZlia, vidre wina. amavdroulad, is yuradRebiT unda yo­
miznebis dasaxva da filiyo, rom siCqareSi Secdomebi ar daeSva. saSinao davalebis
komentarebis gakeTeba Sesrulebis Semdeg jefma aRiara, rom xalisiT amoxsna amocane­
bi da saSinao davalebis SesrulebisaTvis gamoyofilma dromac
swrafad gaiara.
hipoTezis Camoyalibeba
da gamocda `maswavlebels gaaxareb, roca naxavs, rom yvela amocana amox­
seni da Tan es siCqarisa da sisworis meTodi gamoiyene~, uTxra
dedam jefs. maswavlebels marTlac moewona jefis diagrama,
miniSnebebi, SekiTxvebi da romelzec davalebis Sesrulebis droebi iyo gamosaxuli. Sem­
winmswrebi aqtivobebi degSi maswavlebeli am meTods xSirad iyenebda klasSi da met six­
alises hmatebda moswavleTa mier Sesasrulebel davalebebs.

saSinao davalebebi da praqtikuli muSaoba swavlebis


is meTodebia, romlebic maswavleblebisaTvis kargadaa
cnobili. orive meTodi saSualebas moswavleebs aZlevs,
gaiumjobeson unarebi da ukeTesad Cawvdnen Sesaswavl
masalas.
72
saSinao davaleba da praqtika 73

saSinao davaleba: kvlevebi da gan `cxovrebis pirveli 18 wlis


manZilze moswavle Tavisi aqti­
Teoriebi uri drois saSualod 13 procents
gadaWarbebad ar unda CaiTva­ skolaSi atarebs~. es naklebia im
los imis Tqma, rom saSinao davale­ drosTan SedarebiT, rasac mos­
ba amerikis SeerTebuli Statebis wavleebi TavianTi cxovrebis am
ganaTlebis sistemaSi aqtiurad monakveTSi televizorTan atare­
gamoyenebuli, misi warmmarTveli ben (freizeri, uolbergi, uelCi
elementia. im droisaTvis, roca da heTi, 1987, gv. 234). diagrama
moswavleebi sabazo ganaTlebas 5.1-ze warmodgenilia saSinao da­
asruleben, saSinao davalebis Ses­ valebebis gamoyenebis meTodTan
rulebis Cveva ukve maTi cxovreb­ da­kavSirebuli kvlevebis Sedegebi.
is ganuyofeli nawilia. isini, vinc Cven am kvlevebidan oTxi
saSinao davalebis meTods emxro­ zogadi daskvna gamovitaneT, rac
bian, Semdeg arguments iSvelieben: sasargeblo iqneba im maswavle­
saSinao davaleba afarToebs swav­ blebisaTvis, romlebic saSinao
lebis SesaZleblobebs da aiZulebs davalebis meTods iyeneben.
moswavleebs, skolidan Sin wasvlis
Semdegac ki ar Sewyviton swavlis 1. dawyebiT, sabazo da saSu­
procesi. es aucilebelicaa, rad­ alo safexurebze moswavleebs

diagrama 5. 1
saSinao davalebebis gamoyenebis meTodTan dakavSirebuli
kvlevebis Sedegebi
naSromi kvlevebSi yura­ efeqtis saSualo procen­
dReba gamaxvile­ sididee­ efeqtis tilis
bulia bis raode­ sidide zrda
noba
faSali, uain­ saSinao davalebis
Staini da uol­ zogad gavlenaze
bergi, 1984 81 0.36 14
grau, uain­ saSinao
Staini da davalebis zogad
uolbergi, gavlenaze
1983 29 0.49 19
heTi, 1992 saSinao
dava­lebis zogad
gavlenaze 110 0.43 1
rosi, 1988 saSinao
dava­lebis zogad
gavlenaze 53 0.65 24
74 efeqturi swavleba skolaSi

sxvadasxva moculobis saSinao lizis Semdeg kidev Catarda kv­


davaleba unda mivceT. xSirad sva­ levebi am sakiTxTan dakavSirebiT
men SekiTxvas dawyebiT klasebSi (maT Soris ramodenime Tavad ku­
saSinao davalebis micemis efeq­ peris mier). Semdgomma kvlevebma
turobis Sesaxeb. damokidebuleba daadastura, rom saSinao davale­
am sakiTxi­sadmi orad iyofa: zogi ba meore klasis moswavleebisaT­
­Tvlis, rom dawyebiTi klasebis visac ki sasargebloa (kuperi,
moswavleebisaTvis saSinao da­va­ lindsi, nai da greiThausi, 1998;
lebis micema efeqturia, zogic kuperi, valentaini, nai da lind­
miiCnevs, rom xsenebuli meTodi si, 1999; gudi, grausi da ebmaieri,
dawyebiT klasebSi ar amarT­ 1983; gorjesi da elioti, 1995;
lebs. es sakiTxi pirvelad heris rozenbergi, 1989). kuperis (1989,
kuperma wamowia (1989, a, b) Ta­ a, b) Tavdapirveli daskvnis miuxe­
vis metaanalizSi. 1988 wlamde davad, rom saSinao davaleba daw­
Catarebuli kvlevebis mimoxil­ yebiTi klasebis moswavleTa aka­
vis safuZvelze kuperma Semdegi demiur moswrebaze mniSvnelovan
efeqtis sidideebi daadgina: gavlenas ar axdenda, Semdgom naS­
romebSi is urCevs maswavleblebs,
klasebi 4 _ 6: dawyebiT klasebSic gamoiyenon
efeqtis sidide = 0.15 saSinao davalebis meTodi:
klasebi 7 _ 9:
efeqtis sidide = 0.31 me vurCev maswavleblebs, rom
klasebi 10 _ 12: miscen saSinao davaleba daw­
yebiTi klasebis moswavleeb­
efeqtis sidide = 0.64 sac, imisda miuxedavad, mniS­
vnelovnad gaaumjobesebs Tu
maSin, roca maRal klasebSi ara saSinao davalebebis Ses­
ruleba moswavleTa testire­
saSinao davalebaze muSaoba akade­ bis qulebs. saSinao davalebaze
miuri moswrebis 24 procentiliT muSaoba patara bavSvebs swav­
zrdas ukavSirdeba, sabazo sko­ lis sasargeblo unar-Cvevebs
laSi es efeqti mxo­lod 12 pro­ gamoumuSavebs, gauRvivebs po­
zitiur damokidebulebas sko­
centilia. yvelaze didi aRmoCena, lisadmi da, aseve, miaCvevs im
rac kuperma gaakeTa, iyo saSinao azrs, rom swavla SeiZleba ara
davalebis mcire zegavlena mos­ mxolod skolaSi, aramed saxl­
wavlis akademiur moswrebaze 4 - Sic (1989 b, gv. 90).
6 klasebSi _ mxolod 6 procen­
tiliT zrda. am daskvnis safuZ­ Cven miviCnevT, rom dawyebiTi kla­
velze ganaTlebis specialistTa sis moswavleebs, sul mcire meore
gar­kveulma nawilma daiwyo imis klasidan mainc, maswavleblebma
mtkiceba, rom dabali klasebis garkveuli moculobis saSinao
moswavleebs saSinao davaleba ar davalebebi unda miscen. am rCe­
unda mivceT, radgan es araefeq­ vis safuZvelia kuperis naSromebi
turi meTodia. gasaTvaliswine­ (1989, a, b) da im kvlevaTa Sede­
belia isic, rom kuperis metaana­ gebi, romlebic kuperis Semdgom
saSinao davaleba da praqtika 75

periodSi Catarda da romlebic li (da eTikuri) zRvari, kvlevebi


adastureben, rom saSinao davale­ adasturebs Semdegs: rac ufro
ba mniSvnelovan dadebiT gavlenas didi moculobis saSinao davale­
axdens dawyebiTi klasis moswav­ bas asruleben maRalklaselebi,
leebis akademiur moswrebaze. miT ufro maRal qulebs iReben
gasaTvaliswinebelia, rom daw­ testirebisas; sxva sityvebiT, miT
yebiTi klasis moswavleebs gac­ ufro maRalia maTi akademiuri mo­
ilebiT mcire moculobis saSinao swreba. T. qeiTis (1982) monacemebi
davaleba unda mivceT, vidre Se­ adasturebs, rom yovel saRamos
darebiT maRali klasebis moswav­ saSinao davalebis Sesrulebaze
leebs. gadamwyveti mniSvneloba daxarjuli yoveli damatebiTi 30
eniWeba dawyebiTi klasebis mos­ wuTi moswavlis saSualo niSans
wavleebisaTvis misacemi saSinao (GPA-s) naxevari quliT zrdis.
davalebis optimaluri mocu­ es imas niSnavs, rom Tu moswavle,
lobis gansazRvras. samwuxarod, romlis saSualo niSania 2.00, yov­
am SekiTxvaze zusti pasuxi jer­ el saRamos 30 wuTiT mets imec­
jerobiT ar arsebobs. diagrama adinebs, gaaumjobesebs niSans 2.50-
5.2- ze warmodgenilia rekomenda­ mde.
ciebi sxvadasxva kvlevidan. 2. saSinao davalebis Sesruleb­
da bolos, miuxedavad imisa, is procesSi mSobeli Zalian iSvi­
rom arsebobs maRali klasis mo­ aTad unda Caerios. bevri mSobeli
swavleTaTvis misacemi saSinao Tvlis, rom aucilebelia, Svils
davalebis moculobis praqtiku­ saSinao davalebis SesrulebaSi

diagrama 5. 2
saSinao davalebisaTvis yoveldRiurad gamoyofili drois (wT.)
raodenoba
pensilva­ Timci
niis Statis leone bondi da
ganaTlebis da ri­ da fic-
departa­ Cardsi, smiTi, sTren­ qeiTi, gibsi,
klasi menti, 1973 1989 1966 gi, 1975 1982 1992
dawyebiTi 30 20 _ 29 10
dawyebi­
Tis bo­­lo
klasebi 45 _ 90 30 _ 40 40*
sabazo ga­
naTleba 90 _ 120 50 50 60*
saSualo
ganaTleba 120 _ 180 120 60* 60
*es savaraudo ricxvebia da efuZneba avtoris SeniSvnebs
76 efeqturi swavleba skolaSi

daexmaros. zogierT skolaSi weri­ ba saSinao davalebas hqondes: (1)


lobiT Camoayalibes mSoblis mier praqtika, (2) axladaxsnili/asaxs­
moswavlisaTvis saSinao davalebis neli masalis gasagebad momzadeba
Sesrulebisas daxmarebis gawevis (ix. foile, 1985; foile da beili,
wesebi (roderiqi, fulouei, qum­ 1988; foile, limani, Tomfqinsi,
bladi da efSTaini, 1994). sasur­ ferne da foile, 1990). Tu saSinao
velia, mSoblebi moswavlisaTvis davalebis mizania praqtika, maSin
micemuli davalebis Sesaxeb saqmis davaleba im Sinaarsobriv masalas
kursSi iyvnen, magram saWiro ar unda exebodes, rac moswavleebi­
aris, davalebis SesrulebaSi da­ex­ saTvis axali ar aris. magaliTad,
maron Svilebs. bevri kvleva aCven­ Tu maswavlebels surs, rom mos­
ebs, rom Tu mSoblebi aqtiurad ex­ wavleebs saSinao davalebis Ses­
marebian bavSvs davalebis momzade­ rulebiT garkveuli unar-Cveva
bis procesSi, saSinao davalebis ganuviTaros, gakveTilze unda
Sesrulebam SeiZleba saerTod auxsnas maT, Tu raSi mdgomare­
ar moaxdinos gavlena moswavlis obs es unar-Cveva. saxlSi im un­
akademiur moswrebaze, an piri­ ar-Cvevis gamomuSavebaze varjiSi,
qiT, gaauaresos is (ix. bali, 1998; romelic moswavlisaTvis gauge­
bali, demo da uedmani, 1998; bali, bari da ucnobia, araefeqturi
uedmani da demo, 1997; perkinsi da iqneba da, SesaZlebelia, es konk­
milgrami, 1996). es, ra Tqma unda, retuli unar-Cveva moswavles
ar niSnavs imas, rom mSoblebi arasworad ganuviTardes.
saerTod ar unda dainteresdnen meore mizani, rac davalebis
moswavleebis saSinao davalebiT. Sesrulebas SeiZleba hqondes,
gavixsenoT jefis dedis mier je­ aris moswavleTa momzadeba asax­
fisaTvis saSinao davalebis Ses­ sneli masalisaTvis, an im masalis
rulebisas mimarTulebis mi­cemis gagebisaTvis, rac axlad axsnil­
magaliTi, rac am Tavis dasawyis­ ia. magaliTad, ujredis Sesaxeb
Si iyo warmodgenili. mSoblebi davaleba maswavlebelma SeiZleba
ar unda ecadon, Svilebs saSinao manam misces moswavleebs, sanam
davalebis Sinaarsobrivi mxaris gakveTilze zedmiwevniT ganu­
gadawyvetaSi daexmaron. martavs maT ujredis raobas. mas
3. maswavlebeli kargad unda Semdeg, rac maswavlebeli ujre­
adgendes da xsnides saSinao dis Temas auxsnis klass, ukve
davalebis mizans. yvela saSinao iseT saSinao davalebas miscems,
davaleba erTnairi ar aris. mas­ romelic moswavleebs daexmareba,
wavlebelma moswavleebs SeiZleba ukeTesad Caswvdnen axladaxsnil
sxvadasxva mizniT misces saSinao masalas. am orive SemTxvevaSi, ar
davaleba. miznidan gamomdinare, aris aucilebeli, moswavleebs
sxvadasxva SemTxvevaSi saSinao siRrmiseulad hqondeT gaazrebu­
davalebis forma da misi Seswore­ li masalis Sinaarsi (gansxvavebiT
bis meTodi gansxvavebulia. ai, is im SemTxvevebisagan, roca saSinao
ori ZiriTadi mizani, rac SeiZle­ davalebas maswavlebeli praqti­
saSinao davaleba da praqtika 77

kis mizniT aZlevs moswavleebs). davalebas amowmebs da moswavles


4. Tu maswavlebeli moswavleebs afasebs kidec; efeqtis sididea
saSinao davalebas aZlevs, Sesrule­ 0.78. saSinao davalebis Sesruleba
buli davalebis gasworebisTvisac yvelaze sasargebloa maSin, rode­
mzad unda iyos. erT-erTi kvleva sac moswavlis davalebas maswav­
(ix. uolbergi, 1999) adasturebs, lebeli ara mxolod amowmebs,
rom saSinao davalebis gavlena aramed werilobiT komentarebsac
moswavlis akademiur moswreba­ uwers; efeqtis sididea 0. 83. es
ze gansxvavdeba im komentarebis ukanaskneli moswavlis akademiur
mixedviT, rasac am davalebis gas­ moswrebas 30 procentiliT aum­
worebis dros maswavlebeli um­ jobesebs.
zadebs moswavles. diagrama 5.3-ze
am kvlevidan amoRebuli daskvnebia
warmodgenili. saSinao davalebis micemis
diagrama 5.3-is mixedviT, sa­
praqtika
Sinao davaleba, romelsac maswav­
lebeli ar asworebs (arc niSniT 1. CamoayalibeT da auxseniT
afasebs da arc komentarebs uw­ moswavleebs saSinao davalebis
ers), moswavleTa akademiuri mo­ Sesrulebis wesebi. moswavleebs
swrebis gaumjobesebis Tvalsaz­ da maT mSoblebs aucileblad
risiT, efeqturi ar aris; efeq­ unda esmodeT saSinao davalebis
tis sididea 0.28. gacilebiT ufro Sesrulebis miznebi, moculoba,
efeqturia saSinao davaleba im saSinao davalebis momzadebis
SemTxvevaSi, Tu maswavlebeli procesSi mSoblis CarTulobis

diagrama 5. 3
kvlevebis Sedegebi saSinao davalebis gasworebisas
miRebuli komentarebis Sesaxeb
efeqtis saSualo procen­
sidideebis efeqtis tilis
saSinao davalebis tipi raodenoba sidide zrda
saSinao davaleba, romelsac
maswavlebeli asworebs da
komentarebs uwers 2 0.83 30
saSinao davaleba, romelsac
maswavlebeli amowmebs da
niSniT afasebs 3 0.78 28
saSinao davaleba, romelsac
maswavlebeli ar asworebs (arc
niSniT afasebs da arc
komentarebs uwers) 47 0.28 11
78 efeqturi swavleba skolaSi

daSvebuli zRvari da is RonisZie­ dokumentis detalizaciam. maT


bebi, rac davalebis Seusrule­ ufros Svilebs mxolod im Se­
degebis Sesaxeb afrTxilebd­
blobis SemTxvevaSi gatardeba. nen xolme, rac davalebis Seus­
saSinao davalebis Sesrulebis ruleblobas mohyveboda (niSnis
wesebis SemuSavebisas, TiToeuli dakleba). es wesebi ki saSinao
zemoT Camoyalibebuli daskvna davalebis SesrulebasTan dakav­
Sirebul bevr sxva sakiTxsac
unda iqnas gaTvaliswinebuli. im­ detalurad xsnida. Sermainis
isda miuxedavad, Tu vin imuSavebs mSoblebi gansakuTrebiT gaaxara
wesebs (saxelwifo, skola, Tu Semdegi informaciis gacnobam:
maswavlebeli), au­cilebelia, es
• mSoblebi unda daexmaron
wesebi moswavleebamde da mSoble­ Svilebs im adgilis mow­
bamde naTlad iyos mitanili. yobaSi, sadac moswavlem
kargi komunikacia imis garantia, saSinao davaleba unda Sea­
srulos;
rom ar gaCndeba gaugebroba mo­
swavleebsa da mSoblebs, maswav­ • mSoblebi unda daexmaron
leblebsa da moswavleebs, mas­ Svilebs saSinao davalebis
wavleblebsa da mSoblebs Soris. Sesrulebis ganrigis Se­
muSavebaSi, an yovel kvira
saSinao davalebis Sesrulebis saRamos miiRon monawileo­
wesebis Camoya­libeba, swori ko­ ba aseTi ganrigis momzade­
munikacia da dacva zrdis moswav­ baSi, romelic momaval kvi­
raSi Sesasrulebel saSinao
lis akademiur moswrebas. qvemoT
davalebebs asaxavs;
warmodgenili maga­liTi kargi
ilustraciaa imisa, Tu ras unda • mSoblebma unda gaamxnevon
moicavdes saSinao davalebis Ses­ da waaxalison bavSvebi, Se­
axsenon saSinao davalebis
rulebis wesebi da rogor unda Sesaxeb, magram arasdros
auxsnan maswavleblebma es wesebi ar unda Seasrulon saSinao
moswavleebsa da mSoblebs. davaleba maTTan erTad.
saSinao davalebis mizania,
daexmaros Tqvens Svils im
Sermaini axali misuli iyo sko­ masalis ukeTesad aTviseba­
laSi, roca Tavis mSoblebs Si, rac man ukve Seiswavla.
sTxo­va, 30 wuTi daeTmoT mis­ im SemTxvevaSi, Tu Tqvens
Tvis. maswavlebelma Sermains Svils uWirs davalebis Ses­
gamoatana orgverdiani doku­ ruleba, amis Sesaxeb maswav­
menti saSinao davalebis Ses­ lebels unda acnoboT;
rulebis wesebis Sesaxeb. mas­
wavleblis miTiTebis Sesabamis­ • Tu Tqveni Svili konkret­
ad, Sermains mSoblebTan erTad uli unar-Cvevis gamomuSa­
unda waekiTxa es dokumenti. vebis mizniT asrulebs sa­
mSoblebs unda moeweraT xeli Sinao davalebas, sTxoveT
dokumentze imis niSnad, rom mas, agixsnaT, romeli sa­
maT es wesebi waikiTxes. meore varjiSoa misTvis advili,
dRes Sermains unda mietana es romeli ki _ SedarebiT rTu­
dokumenti skolaSi da Tavisi li. aseve, dainteresdiT,
saSinao davalebebis rveulis Tu rogor apirebs bavSvi
wina gverdze miemagrebina. Ser­ am sirTul(eeb)is gadalax­
mainis mSoblebi ganacvifra vas. Tu Tqveni Svili saSi­
saSinao davaleba da praqtika 79
nao davalebad garkveul sagan ver asxvaveben. zogi moswav­
proeqts amzadebs, hkiTxeT, le fiqrobs, rom erTaderTi, rac
ra codnas iyenebs am proeq­
tis SemuSavebisas. Tu mos­ mis maswavlebels ainteresebs,
wavles uWirs imis axsna, Tu dasrulebuli saSinao davalebis
ra codnas iyenebs, acnobeT naxvaa. Sesabamisad, mniSvnelova­
amis Sesaxeb Tqveni Svilis nia, maswavlebelma zustad gan­
maswavlebels;
sazRvros, ratom aZlevs ama Tu im
• romel klasSia Tqveni Svi­ saSinao davalebas moswavleebs da
li? klasis aRmniSvneli saSinao davalebis mizani bavSveb­
ricxvi gaamravleT 10-ze da
sac cxadad unda auxsnas. qvemoT
miiRebT drois im saSualo
xangrZliobas, rasac mo­ warmodgenili magaliTi gviCven­
swavle saSinao davalebis ebs, Tu rogor SeiZleba amis ga­
momzadebas unda axmardes. keTeba:
es imas niSnavs, rom meore­
klaseli, daaxloebiT, 20
wuTs unda xarjavdes sa­
Sinao davalebaze, mesame­ karlim saSinao davalebebis
klaseli _ 30 wuTs, meoTxe­ rveuli imisTvis gadaSala, rom
klaseli _ 40 wuTs da a. S. davaleba CaeniSna. klasSi yvela
ra Tqma unda, iqneba gamon­ moswavles davalebis erTnairi
aklisebic. rveuli hqonda, romelic blo­
knots waagavda da yovel gver­
• rekomendebulia, mSobelma dze specialurad gamoyofili
Seawyvetinos Svils davale­ grafebi hqonda, davalebis Ses­
baze muSaoba, Tu bavSvis axeb informaciis Sesayvanad. am
Zilis dro moaxlovda, grafebSi Semdegi informacia
im SemTxvevaSic ki, roca unda Seetana moswavles:
­bavSvs davalebaze muSaoba
ar aqvs dasrulebuli. sagani: _____________________

saSinao davalebis
2. ise CamoayalibeT saSinao Cabarebis TariRi: ___________
davaleba, rom davalebis mizani
da Sedegi cxadi iyos moswavlee­ ra maqvs gasakeTebeli
dRes saRamos: ______________
bisaTvis. zemoT warmodgenil me­
same daskvnaSi naTqvami iyo, rom saSinao davalebis
saSinao davalebis erT-erTi mi­ Sesrulebis mizani: __________
zania, uzrunvelyos moswavlis
ra vici ukve, an ra unda
varjiSi ukve axsnil da gaazre­ vicode imisaTvis, rom es
bul masalaze (praqtika). aseve, davaleba Sevasrulo: ________
saSinao davaleba SeiZleba miz­
nad isaxavdes moswavlis momzade­
bas asaxsneli masalisaTvis, an im wlis dasawyisSi maswavlebelma
masalis gagebisaTvis, rac axlad moswavleebs auxsna, Tu rogor
axsnilia. aris SemTxvevebi, roca unda SeevsoT saSinao davale­
bebis rveuli. Tavdapirvelad,
moswavleebi saSinao davalebebs am moswavleebs es rveuli didad
ori mizanis mixedviT erTmaneTi­ ar moewonaT, magram Tanda­
80 efeqturi swavleba skolaSi

TanobiT mieCvivnen TiToeuli la saSinao davalebas erTsa da


grafis swrafad da zedmiw­ imave dros ver dauTmobs. bevri
evniT Sevsebis proceduras.
moswavleebs gansakuTrebiT maswavlebeli cdilobs, gaas­
imis gamo moswondaT davale­ woros da TiTqmis yvela davale­
bebis rveuli, rom is naTel bas daurTos komentarebi. roca
warmodgenas aZlevda maT Ses­ es SesaZlebelia, maswavleblebi
asrulebeli saSinao davaleb­
isa da am davalebis miznis iseT meTodebs mimarTaven, riTac
Sesaxeb. cdiloben, maqsimalurad gazard­
on mcire droSi gakeTebuli ko­
3. moumzadeT moswavleebs sa­ mentarebis efeqturoba. qvemoT
Sinao davalebasTan dakavSirebu­ moyvanili magaliTi swored erT-
li sxvadasxva tipis komentarebi. erT aseT meTods exeba:
Sesrulebul saSinao dava­
Tu saSinao davaleba ramdenime
lebaze maswavleblis mier ga­ dRis manZilze erTsa da imave
keTebuli SeniSvnebis gacnoba Temas exeba, dilaobiT qalba­
zrdis moswavlis akademiur mo­ toni braunis me-5 klasis mos­
swrebas. SeiZleba Cveni mizani wavleebi davalebebs Tavad as­
woreben da ganixilaven, Semdeg
moswavleTaTvis, rac SeiZleba, ki portfolioSi deben. port­
maRali xarisxis, konkretuli ko­ folio saklaso oTaxSi inaxeba.
mentarebis miwodeba iyos. Tumca qalbatoni brauni am portfo­
gasagebia, rom maswavlebeli yve­ lios, SeZlebisdagvarad, xSir­

diagrama 5. 4
praqtikis Sesaxeb Catarebuli kvlevebis Sedegebi

kvlevebSi
yuradReba efeqtis saSualo
gamaxvile­ sidideebis efeqtis procenti­
naSromi bulia raodenoba sidide lis zrda
praqtikis
rosi,
zogadi
1988
gavlena 9 0.29 40
praqtikis 7 0.54 21
blumi,
zogadi 34 93 32
1976 *
gavlena 10 1.43 42
praqtikis
qumari,
zogadi
1991
gavlena 5 1.58 44
* blumis naSromis gaswvriv efeqtis sididis sami kategoriaa mocemuli, Tavad naS­
romSi warmodgenili kvlevis angariSis Taviseburebidan gamomdinare. detalebiT
dainteresebul mkiTxvels vurCevT, gaecnos naSroms.
saSinao davaleba da praqtika 81

diagrama 5. 5
swavlis procesis amsaxveli mrudi

ad amowmebs da moswavleTa mier


Sesrulebul da maT mierve gas­ praqtika: kvlevebi da Teoriebi
worebul saSinao davalebebs
komentarebs ukeTebs. roca yvelasaTvis kargad cnobilia,
qalbatoni brauni iseT davale­ rom praqtika aucilebelia cod­
bas aZlevs moswavleebs, romel­ nisa da unar-Cvevebis SeZena-gan­
ic maT mier garkveuli unar-
Cvevis swraf da swor gamoy­ viTarebisaTvis. qveTavi, romelic
enebazea mimarTuli, avalebs, saSinao dava­lebas exeboda, gansa­
Tavadve Seasworon davaleba da kuTrebul yuradRebas swored
sakuTar nawerebs komentarebic
gaukeTon. ufro zustad, mas­
praqtikaze amaxvilebda. qvemoT
wavlebeli moswavleebs sTxovs, ufro detalurad ganvixilavT
davalebis Sesrulebis siCqar­ praqtikis mniSvnelobas. diagrama
esTan da sisworesTan dakav­ 5.4-ze warmodgenilia im naSrome­
Sirebuli komentarebi moamza­
don. Tu moswavleebs maswavle­ bis Sedegebi, sadac Tavmoyrilia
belTan saubari da davalebis kvlevebi praqtikis Sesaxeb.
Sesrulebisas wamoWrili prob­ praqtikasTan dakavSirebuli
lemebis ganxilva sWirdebaT, kvlevebidan ramdenime mniSvnelo­
qalbatoni brauni specialur
dros gamoyofs maTTvis. van daskvnas movuyareT Tavi.
82 efeqturi swavleba skolaSi

1. unar-Cvevis ganviTareba, diagrama 5.6 gviCvenebs, rom


rogorc wesi, garkveuli peri­ pirveli oTxi praqtikuli mecadi­
odis manZilze mimdinare mizanmi­ neoba moswavles srul daostate­
marTul praqtikas ukavSirdeba. baSi, saSualod, 47.9 %-iT exmare­
kognituri fsiqologiis sferoSi ba. Semdegi 4 praqtikuli mecadi­
Catarebulma kvlevebma aCvena, rom neoba ki mxolod, daaxloebiT, 14
swavlis procesi SeiZleba mrudis procentian zrdas iwvevs. Sesabam­
formiT gamoisaxos (ix. anderso­ isad, axali masalis aTviseba ar
ni, 1995; niueli da rozenblumi, aris swrafi procesi; mas sWirdeba
1981). diagrama 5.5-ze swored es praqtika, rac, Tavis mxriv, dros
mrudia warmodgenili, e. w. `swav­ moiTxovs. praqtikis Sedegia axali
lis procesis amsaxveli mrudi~. codna/unar-Cvevebi, romelTa did
diagrama 5.5-ze vertikaluri nawilsac dasawyisSive iTvisebs
RerZi swavlisas miRweul prog­ moswavle da Semdeg, praqtikul
ress gamoxatavs; is 100 erTeu­ mecadineobaze daxarjuli drois
lisagan Semdgar skalas moicavs, safuZvelze, SedarebiT neli tem­
romelSic 100 srul daostatebas piT aumjobesebs. mxolod didi
niSnavs, xolo 0 _ unar-Cvevis / moculobis praqtika aZlevs mo­
codnis ararsebobas. horizon­ swavles saSualebas, swrafad da
taluri RerZi ki im praqtiku­ sworad SeZlos axali unar-Cvevi­
li mecadineobebis raodenobis sa Tu codnis gamoyeneba.
gamomxatvelia, rac moswavlem 2. praqtikis dros moswavleebi
gaiara. diagrama 5.5-ze warmodge­ aTvisebul masalas ukeT iazreben
nili swavlis procesis amsaxveli da TavianT swavlis saWiroebebs
mrudi sagulisxmoa ramdenime argeben. kvlevebidan gamomdin­
mizezis gamo. pirvel rigSi, unda are, erT-erTi yvelaze sasarge­
mivaqcioT yuradReba praqtikis blo, praqtikuli rCeva mdgo­
odenobas, rac moswavles unar- mareobs imaSi, rom moswavleebma
Cvevis gasaviTareblad sWirdeba. SeZenili unarebis gacnobiereba
praqtikis, daaxloebiT, 24 er­ da swavlis saWiroebebs morgeba
Teuli moswavles imisTvis es­ SeZlon. ufro metic, mkvleva­
aWiroeba, rom mocemul unar _ rebi miiCneven, rom konkretuli
Cvevas 80%-iT daeuflos. meo­ unaris aTvisebis procesi yov­
rec, daakvirdiT imas, Tu rogor elTvis gulisxmobs gaazrebas
mcired izrdeba kompetencia (anu aTvisebuli masalisaTvis
praqtikis yovel axal erTeul­ garkveuli `formis micemas~).
Tan erTad, anu pirveli ramdenime swored am dros xdeba moswavlis
praqtikuli mecadineoba kompe­ mier axali unaris konceptua­
tenciis gacilebiT mniSvnelovan luri gaazreba. konceptualuri
zrdasTanaa dakavSirebuli, vidre gaazreba Zalian mniSvnelovania
yoveli Semdgomi mecadineoba. es swavlis procesisaTvis, radgan
Tavisebureba STambeWdavadaa war­ amis ararsebobis SemTxvevaSi,
modgenili diagrama 5.6-ze. moswavle sworad da efeqturad
saSinao davaleba da praqtika 83

diagrama 5. 6
swavlebis Sedegebis gaumjobeseba yoveli axali
praqtikuli mecadineobis Sedegad
praqtikuli swavlis Sedegebis sruli daostateba
mecadineoba (#) gaumjobeseba (%) (%)
1 22.918 22.918
2 11.714 34.659
3 7.659 42.318
4 5.593 47.911
5 4.349 52.26
6 3.534 55.798
7 2.960 58.754
8 2.535 61.289
9 2.205 63.494
10 1.946 65.439
11 1.740 67.179
12 1.562 68.741
13 1.426 70.167
14 1.305 71.472
15 1.198 72.670
16 1.108 73.778
17 1.034 74.812
18 0.963 75.775
19 0.897 76.672
20 0.849 77.521
21 0.802 78.323
22 0.761 79.084
23 0.721 79.805
24 0.618 80.423
ver gamoiyenebs axal unars (ix. lem yuradReba mxolod ramdenime
qlementi, loqhedi da minqi, magaliTis ganxilvaze gaamaxvi­
1979; deivisi,1984; ganaTlebis los. moswavleebs axali unaris
sabWo maTematikuri mecnierebis swrafi gamoyeneba ar unda movTx­
sferoSi, 1990; rombergi da qar­ ovoT. moswavleTa gadatvirTva
fenTeri, 1986). am etapze mizanSewonili ar aris.
rogorc irkveva, axali un­ j. hialis (1990) angariSis mixed­
aris aTvisebis procesis gaazre­ viT, amerikis SeerTebul Stateb­
bis dros, mniSvnelovania, moswav­ Si maswavleblebi am rCevas xSir­
84 efeqturi swavleba skolaSi

ad ar iTvaliswineben da Tavi­ sisworis gakontrolebas mivaCvi­


danve uamrav magaliTebs aZleven oT. amis miRweva SesaZlebelia, Tu
moswavleebs. j. hialis kvlevis am orive mimarTulebiT Canawerebs
angariSSi moyvanilia iaponiis awarmoeben. qvemoT warmodgenili
magaliTic da aRniSnulia, rom magaliTi gviCvenebs, Tu rogor
iaponeli maswavleblebi, amer­ axerxebda klasi aseTi Canawerebis
ikeli maswavleblebisagan gansx­ gakeTebas analogiebis probleme­
vavebiT, axali masalis samyaroSi bze muSaobisas.
moswavleTa TandaTanobiT Seyva­
qalbatoni qamingsi moswavleebs
nas arCeven. sawyis etapze mos­ leqsikis gamdidrebaSi exmare­
wavleebs iaponiaSi gacilebiT boda. zogadad, leqsikuri ma­
mcire moculobis savarjiSoebs ragis gaumjobesebis garda,
aZleven, vidre amerikis SeerTe­ sa­varjiSoebis mizani Statis
moaxloebuli gamocdisaTvis
bul StatebSi. moswavleTa momzadeba iyo.
maswavlebelma saSinao davale­
magaliTad, ganvixiloT tipuri bebis, klasSi Sesasrulebeli
meoreklaseli amerikis SeerTe­ savarjiSoebisa da testebis
buli Statebis skolaSi da mTeli seria moamzada. am sa­
misi Tanatoli iaponiaSi. amer­ varjiSoebSi uxvad iyo analo­
ikaSi bavSvi, daaxloebiT, 30 giebTan dakavSirebuli masala.
wuTs andomebs or an samgverd­ TiToeuli testis dasasrule­
ian mimateba-gamoklebis sa­ blad moswavleebs 30 wuTi
varjiSoebs. iaponiaSi ki mo­ hqondaT micemuli. roca tests
swavle imave xangrZlivobis saxlSi akeTebdnen, isini dros
dros mxolod ori an sami sa­ Tavad iniSnavdnen da akvirde­
varjiSos amosaxsnelad iyen­ bodnen, ramdenad moaswrebdnen
ebs, uRrmavdeba am or an sam testis droulad dasrulebas.
savarjiSos da amoxsnaze mi­ yoveli testis bolos qalba­
marTuli msjelobis process toni qamingsi swor pasuxebs
akvirdeba (gv. 281). klasSi ganixilavda. moswav­
leebi iniSnavdren im SekiTxva­
Ta raodenobas, romlebsac 30
wuTis ganmavlobaSi upasuxes
varjiSi axali unarebis da, aseve, im SekiTxvaTa raode­
nobasac, romelTa pasuxebic
gasaviTareblad: swori aRmoCnda. Semdeg orive
maCvenebels iwerdnen: swavlis/
praqtika skolaSi davalebis Sesrulebis tempi da
aTvisebuli masalis/Sesrule­
rogorc zemoT aRvniSneT, buli davalebis siswore. am
moswavleebma axali unari ise maCveneblebs moswavleebi imi­
sTvis iyenebdnen, rom daedg­
unda aiTvison, rom misi swori da
inaT, siCqaris xarjze xarisxi
swrafi gamoyeneba SeeZloT. Sesa­ xom ar zaraldeboda. moswav­
bamisad, unaris saTanadod ganvi­ leTa saboloo mizani iyo, rac
Tarebis mizniT, aucilebelia, mo­ SeiZleba meti swori pasuxi gae­
caT gamoyofil 30 wuTSi.
swavleebi swavlis/davalebis Ses­
rulebis tempisa da aTvisebuli
masalis/Sesrulebuli davalebis
saSinao davaleba da praqtika 85

iseTi savarjiSoebis Sedgena, da misi klaselebis imedgacrue­


bis ambavic. maswavlebelTan am
romlebic kompleqsuri unaris sakiTxis ganxilvis dros SeTanx­
an procesis erT konkretul mdnen, rom klasSi ufro foku­
komponentzea orientirebuli sirebuli praqtika daenergaT.
jeqsons surda, meti yuradReba
gaemaxvilebinaT, konkretulad,
roca moswavleebi kompleqsuri abzacebis dasasrulis momzade­
unaris gamomuSavebaze mecadine­ baze, radgan Tvlida, rom misi
oben, gansakuTrebul mniSvnelobas yvela abzacis dasasruli Zalian
iZens `fokusirebuli praqtikis~ hgavda erTmaneTs. jeqsoni TiTq­
mis yvela abzacis daboloebas
cneba. kompleqsuri unaris aTvise­ romelime am fraziT iwyebda:
ba ramdenime etapisagan Sedgenili `ase rom...~ an `rogorc TqvenT­
procesia da xSirad kvlevas, samec­ vis cnobili gaxda~. erTi da im­
ave frazebis wera jeqsons Tava­
niero Ziebas an weras ukavSirdeba. dac mobezrda.
mravalmxriv unarze muSaobisas,
xSiria SemTxvevebi, rodesac moswav­ momavali ori kviris manZilze
leebs romelime etapis gavla gansa­ maswavlebeli gansakuTrebul
yuradRebas aqcevda abzacebis
kuTrebiT uWirT. aseT SemTxvevaSi, daboloebebis weris teqnikas; am
iseTi savarjiSoebi unda movumza­ mizniT, xSirad ganixilavda mo­
doT, romlebic maT yuradRebas swavleTa namuSevrebs. zogjer
erT konkretul problemaze mi­ maswavlebels magaliTad mohyav­
da abzacebi bolo winadadebis
apyrobs da arsebuli sirTulee­ gareSe da damamTavrebeli wina­
bis daZlevaSi daexmareba. am tipis dadebis Camoyalibebas moswav­
savarjiSoebi fokusirebuli praq­ leebs sTxovda. am orkviriani
fokusirebuli praqtikis Sede­
tikis saxeliTaa cnobili; isini ex­ gad, jeqsonma aSkara progresi
marebian moswavles, ganiviTaros igrZno _ mas gacilebiT ukeT
unari konkretul, misTvis prob­ SeeZlo abzacis damasrulebeli
lemur sakiTxze muSaobiT. qvemoT winadadebebis mofiqreba.
warmodgenili magaliTi exeba mos­
wavles, romelsac fokusirebuli moswavleTa drois dagegmvis
praqtika daexmara, gamoesworebina roli axali unaris an procesis
weris unari. ukeTesad gaazrebaSi

jeqsoni mTeli wlis manZil­ saswavlo gegmis klasSi dan­


ze asrulebda Temebis weras­
ergvaze muSaobis dros xdeba im
Tan dakavSirebul sxvadasxva
davalebas; is merve klasSi iyo. codnisa da unarebis identifika­
jeqsoni grZnobda, rom mecadi­ cia, romelTa aTvisebac moswav­
neobis miuxedavad, misi weris lisaTvis aucilebelia. maswavle­
unari sagrZnoblad ar umjobes­
deboda. analogiuri problemis beli wyvets, ra dro unda moax­
winaSe idga misi ramdenime maros moswavlem axali masalis
klaseli. jeqsonis maswavle­ TiToeuli komponentis daufle­
beli yovelTvis gulisyuriT baze muSaobas klassa da saxlSi.
usmenda moswavleTa SeniSvnebsa
da winadadebebs. maswavleblis­ maswavleblebi TiToeuli axali
Tvis cnobili gaxda jeqsonisa unarisa da codnis aTvisebis pro­
86 efeqturi swavleba skolaSi

cess ramdenime etapad yofen, lia, kargad gaiazroT, ra aris


rogorebicaa: unaris modelireba, kargi miwodeba da Tqven ra
stiliT TamaSi SegeferebaT~.
praqtika maswavleblis uSualo
xelmZRvanelobis qveS da proeqt­ garkveuli periodis ganmav­
ze/savarjiSoze damoukidebelad lobaSi maria moswavleebs mi­
muSaoba. mniSvnelovania, moswav­ wodebis teqnikis daxvewaSi
amecadinebda; TiToeul moswav­
les esmodes, zustad raSi mdgo­ les sTxovda, nel tempSi gan­
mareobs unari, romelsac eufle­ exorcielebinaT miwodeba da
ba. saswavlo gegmis detalurad `gayinuliyvnen~ ama Tu im moZ­
raobis dros. es `gayinva~ mas­
gaweris procesSi maswavlebelma
wavlebels saSualebas aZlev­
is droc unda gaiTvaliswinos, da, ufro detalurad aexsna
romelic Seuqmnis moswavleebs moswavleebisaTvis TiToeuli
zogad warmodgenas axali unaris moZraobis upiratesobebi da
naklovani mxareebi. Semdeg mo­
Sesaxeb; aseve, man unda gaTva­ swavleebi am moZraobebs ram­
los, rom axali masalis gaazre­ denjerme, sxvadasxva variaciiT
bis mizniT, moswavleebisaTvis imeorebdnen. axalgazrdebi mo­
konkretuli savarjiSoebis micema Z­­­ra­obebs Zalian nela, maswav­
leblis miTiTebebis Sesabam­
dasWirdeba. qvemoT warmodgeni­ isad asrulebdnen. saxlSi mo­
li magaliTi, fizikuri aRzrdis swavleebs is moZraobebi unda
gakveTilidan, gviCvenebs, Tu ra aReweraT, romlebic maTTvis
yvelaze mosaxerxebeli iyo
mniSvneloba aqvs axali masalis
da, aseve, aexsnaT, Tu ratom
aTvisebisTvis moswavleebis mier Tvlid­nen am moZraobebs sauke­
drois sworad ganawilebas. Tesod.

maria maRalklaselebs fizi­


***
kuri aRzrdis gakveTilebs
utarebda. man SeamCnia, rom saSinao davaleba da praqtika
mis moswavleebs didi survili moswavleebs saSualebas aZlevs,
hqondaT, CogburTis korte­ gaixangrZlivon mecadineobis sa­
bze wasuliyvnen, iq evarjiSaT
da daexvewaT miwodebis axali aTebi skolis Semdeg, daxvewon da
teqnika, romelic maswavlebel­ gaimdidron skolaSi SeZenili axa­
ma es-es aris uCvena. `jer unda li unarebi da codna. maswavleb­
moicadoT. jer varjiSisT­ lebs SeuZliaT, es ori meTodi,
vis mzad ar xarT. minda, rom
CogburTis kargi moTamaSeebi rogorc swavlebis efeqturi sa­
dadgeT. amisaTvis aucilebe­ Sualebebi, ise gamoiyenon.
6 warmodgenis
aralingvisturi xerxebi

msgavsebisa da
gansxvavebis gamovlena

Sejameba da Cana­werebis
gakeTeba

moswavlis Zalisxmevis qalbatonma melim mexuTeklaselebs sTxova, xelebi merxze daew­


gaZliereba da misi yoT, Tavi xelebSi CaergoT da Tvalebi daexuWaT. maswavlebelma
warmatebis aRiareba wignis xmamaRla kiTxva daiwyo. es iyo en milardis wigni `droSi
ganfenili quCa~. wignSi aRwerilia quCa, romelzec momTabare
saSinao davaleba da
monadire-Semgroveblebi saxldebian. wignis kiTxvis dros mkiTx­
praqtika veli xvdeba, rom dro mudmivad icvleba. aseve, cvlilebas gan­
icdis is moTxovnebi, rac `droSi ganfenil quCaze~ macxovrebel
adamianebs ekisrebaT. roca maswavlebeli pirveli ramdenime fur­
warmodgenis clis kiTxvas morCa, aRwera, rasac `gonebis TvaliT xedavda~ da
aralingvisturi xerxebi moswavleebsac sTxova, `gonebis TvaliT~ warmodginaT is, rasac
maswavlebeli maT aRuwerda. qalbatonma melim bavSvebi gaafrTx­
ila, rom SeeZloT, nebismier dros SeewyvetinebinaT misTvis kiTx­
TanamSromlobiTi va da daesvaT SekiTxvebi (magaliTad, rogori iyo qoxis saxuravi?
swavla iwvevda Tu ara tkivils Savi Wiri?) roca maswavlebelma kiTxva
daasrula, moswavleebs sTxova, daexataT maTi `sayvareli scen­
ebi~ nawarmoebidan. `sayvareli scenebi~ im saxeebidan unda amoer­
miznebis dasaxva da CiaT, rac maT gonebaSi nawarmoebis mosmenis Semdeg darCa.
komentarebis gakeTeba meore dRes moswavleebi mcire jgufebSi muSaobdnen; maT
klaselebs aCvenes da auxsnes TavianTi namuSevrebi. roca gan­
xilva daasrules, TiToeulma jgufma moamzada semantikuri
hipoTezis Camoyalibeba qseli, romelzec nawarmoebis yvelaze mniSvnelovani informacia
da gamocda iyo warmodgenili. qalbatonma melim moswavleebs urCia, qselis
pirveli Sre gamoeyenebinaT zogadi TemebisaTvis, romelic nawar­
moebSi aRwerili yvela droisTvis saerTo iyo (magaliTad, trans­
miniSnebebi, SekiTxvebi da porti, sakvebi, sacxovrebeli da samsaxuri). semantikuri qselis
winmswrebi aqtivobebi Semdgomi Sre exeboda gansxvavebul magaliTebsa da ilustraciebs
nawarmoebSi warmodgenili sxvadasxva periodidan.

rogorc magaliTidan Cans, qalbatonma melim gamoi­


yena swavlebis efeqturi meTodi, rac moicavs moswav­
leebis gonebaSi saxeebis Camoyalibebas, axladmiRebul
informaciasTan dakavSirebiT, da grafikuli gamosax­
ulebebis Seqmnas miRebuli informaciis safuZvelze.
87
88 efeqturi swavleba skolaSi

informaciis warmodgenis formebis SeqmnaSi moswavleTa


xSiri CarTva xels uwyobs tvinis
aralingvisturi xerxebi: muSaobis stimulirebas (ix. ger­
kvlevebi da Teoriebi liqi da jausoveci, 1999). diagra­
ma 6.1-ze Sejamebulia sxvadasxva
bevri fsiqologi saubrobs infor­ naSromSi warmodgenili daskvnebi,
maciis `ormagi kodirebis~ Teori­ sadac Tav­moyrilia warmodgenis
aze (ix. faivio, 1969, 1971, 1990). aralin­gvisturi formebis Sesaxeb
am Teoriis mixedviT, codna ori kvlevebis Sedegebi.
formiT inaxeba _ lingvisturi da aRniSnuli kvlevebis safuZ­
warmosaxviTi formiT. lingvis­ velze, ramdenime ganzogadebul
turi forma, arsebiTad, semanti­ rCevas warmogidgenT, rac maswav­
kuria. lingvisturi forma Segi­ leblebs warmodgenis aralingvis­
ZliaT, warmoidginoT, rogorc turi formebis klasSi gamoyene­
winadadebebis wyeba grZelvadian baSi daexmareba.
mexsierebaSi. warmosaxviTi forma
ki gamoixateba mentaluri suraTe­ 1. warmodgenis aralingvis­
biT, an fizikuri SegrZnebebiT, turi formebis gamoyenebaze mo­
rogorebicaa: surneli, gemo, Sex­ swavleebma SeiZleba sxvadasxva
eba, xma da a.S. (riCardsoni, 1983). aqtivobiT ivarjiSon. kvlevebi
am wignSi warmosaxviTi for­ adasturebs, rom qvemoT warmod­
ma moixsenieba, rogorc warmod­ genili aqtivobebi xels uwyobs
genis aralingvisturi xerxi. rac moswavleTa gonebaSi aralingvis­
ufro xSirad viyenebT miwode­ turi sqemebis Camoyalibebas da,
bis formebs, lingvistursa Tu Sesabamisad, aumjobesebs masalis
warmosaxviTs, ufro ukeTesad gaazrebas:
viazrebT, ra viciT. klasSi es • grafikuli gamosaxulebebis Se­
gansakuTrebiT mniSvnelovania. q­mna (alvermani da buTbai, 1986;
rogorc kvlevebi adasturebs, armbrusTeri, andersoni da me­
moswavleebisaTvis axali masalis ieri, 1992; darCi, qarnaini da
wardgena, ZiriTadad, lingvis­ qaminui, 1986; grifini, simonsi da
turi formiT xdeba. an Cven Tvi­ qaminui, 1992; horToni, loviTi
Ton vesaubrebiT axal masalaze, da bergerudi, 1990; maqlaflini,
an rames vakiTxebT axali masalis 1991; robisoni da qievra, 1996).
Sesaxeb (ix. flandersi, 1970). es • fizikuri modelebis gakeTeba
imas niSnavs, rom moswavleebisagan (uelCi, 1997).
moveliT warmodgenis aralingvis­ • mentaluri saxeebis Seqmna (mu­
turi formebis damoukideblad eleri da ziermani, 1996; ui­
Seqmnas. rodesac maswavlebeli lobai, desmarias, vudi, zimsi
moswavleebs aseTi formebis Seqm­ da kalra, 1997).
naSi exmareba, swavlis Sedegi gaci­ • suraTebisa da piqtogramebis
lebiT maRalia. dadasturebulia, xatva (meqlini, 1997; niutoni,
rom warmodgenis aralingvisturi 1995; fruiTi, 1993).
warmodgenis aralingvisturi xerxebi 89

diagrama 6. 1
warmodgenis aralingvisturi formebis kvlevebis Sedegebi
efeqtis
kvlevebSi sididee­ saSualo procen­
yuradReba bis rao­ efeqtis tilis
naSromi gamaxvilebulia denoba sidide zrda
maieri, 1989 * zogadi
aralingvisturi 10 1.02 34
formebi 16 1.31 40
aTafili, zogadi
smidCensi da aralingvisturi
kofeli, 1983 formebi 39 0.510 19
faueli, 1980* zogadi 13 1.01 34
aralingvisturi 6 1.16 38
formebi 4 0.56 21
heTi da zogadi
sxvebi, 1996 aralingvisturi
formebi 9 0.91 32
uolbergi, zogadi
1999 * aralingvisturi 24 0.56 21
formebi 64 1.04 35
guzeTi, zogadi
snaideri da aralingvisturi
glasi, 1993 formebi 3 0.51 20
fleCeri, 1990 zogadi
aralingvisturi
formebi 47 0.50 20
* Tavad naSromSi warmodgenili kvlevis angariSis Taviseburebidan gamomdinare,
efeqtis sididis ramdenime kategoriaa mocemuli. mkiTxvels, Tu dainteresebu­
lia detalebiT, vurCevT, gaecnos naSroms.

• kinesTetikur aqtivobaSi CarT­ mobT. magaliTad, moswavle ifar­


va (aubusoni, fosvili, bari da Toebs sakuTar codnas wiladebze,
ferkoviCi, 1997; draiani, 1997). rodesac iqmnis wiladis realuri
mniSvnelobis mentalur models.
2. warmodgenis aralingvis­
roca moswavle sxvadasxva saSu­
turi forma unda afarToebdes
alebiT ifarToebs codnas, igi ara
codnas. codnis gafarToebaSi
mxolod ukeTesad igebs masalas,
meti codnis SeZenas vgulisx­
aramed ufro adviladac ixsenebs
90 efeqturi swavleba skolaSi

mas saWiroebis SemTxvevaSi (fres­ zebi. aralingvisturia sxvadasxva


li, simonsi, maqdanieli, snaid­ tipis simboloebi da isrebi, rom­
eri da Turnuri, 1988; uoloSini, lebic simboloebs Soris urT­
uilobai, vudi da fresli, 1990). ierTobebs gamoxataven. qvemoT
sabednierod, warmodgenis ara­ warmodgenilia grafikuli sqeme­
lingvisturi formebis meSveobiT bis eqvsi nairsaxeoba; klasSi maTi
moswavleebi azrovnebis procesSi gamoyeneba bevr SesaZleblobas
erTvebian (ix. andersoni, 1990). iZleva, radgan isini im eqvs para­
moswavlis mier SemuSavebuli war­ digmas Seesabamebian, romlis mi­
modgenis aralingvisturi forma, xedviTac informaciis dalageba
TavisTavad, ukve imis niSania, rom SeiZleba. es paradigmebia: aRwer­
moswavlem iazrovna da azrovne­ iTi paradigmebi, droiTi Tanmim­
bis procesSi SeiZina meti cod­ devrobis paradigmebi, procesis/
na. warmodgenis aralingvisturi mizez-Sedegobriobis paradigme­
formebis Seqmna codnis gafar­ bi, epizodis paradigmebi, ganzo­
Toebas maSinac uwyobs xels, roca gadebis/principis paradigmebi da
moswavleebs vTxovT, aRweron da cnebis paradigmebi.
axsnan maT mier Seqmnili formebi aRweriTi paradigmebi. aRwer­
(uilobai da sxvebi, 1997). iTi paradigma SeiZleba gamovi­
yenoT konkretuli adamianebis,
adgilebis, sagnebisa da movlen­
ebis Sesaxeb faqtebis warmosad­
warmodgenis aralingvisturi genad. ar aris aucilebeli, rom
aRweriT paradigmaSi moqceuli
formebis Camoyalibebis informacia rame Tanmimdevro­
praqtika bis mixedviT iyos dalagebuli.
diagrama 6.2-ze warmodgenilia
grafikuli sqemebi magaliTi imisa, Tu rogor Sei­
Zleba gamosaxon maswavlebelma da
grafikuli sqemebis gamoyen­ moswavleebma aRweriTi paradigma
eba warmodgenis aralingvistur grafikulad.
formebs Soris yvelaze farTod droiTi Tanmimdevrobis para­
gavrcelebuli meTodia. grafi­ digmebi. droiTi Tanmimdevrobis
kul sqemebTan dakavSirebiT, paradigma movlenebis qronologi­
amomwuravi informaciis miReba uri principiT dalagebas gulisx­
SesaZlebelia david haierlis mobs. magaliTad, SeiZleba droi­
(1996) wignidan `codnis miRebis Ti Tanmimdevrobis principiT
vizualuri meTodebi~. grafiku­ ganlagdes movlenebi, romlebic
li sqema, rogorc wesi, warmosax­ kosmosur programa apolos exeba.
vis orive formas gulisxmobs _ diagrama 6.3-ze warmodgenilia
lingvisturs da aralingvisturs. droiTi Tanmimdevrobis paradig­
lingvisturia sityvebi da fra­ mis grafikuli gamosaxuleba.
warmodgenis aralingvisturi xerxebi 91

diagrama 6. 2
grafikuli sqemis erT-erTi saxeoba: aRweriTi paradigma

faqti
faqti

faqti Te m a

faqti

faqti

diagrama 6. 3 ur qselSi, romelsac konkretul


grafikuli sqemis erT-erTi Sedegamde mivyavarT. an b. moq­
saxeoba: droiTi medebebis erTobliobaSi, romelic
Tanmimdevrobis paradigma logikurad sruldeba konkretuli
produqtiT. magaliTad, informa­
ena

ena

ena

ena

ena

ena

cia im faqtorebis Sesaxeb, rom­


lebic adamianis organizmis janm­
movl

movl

movl

movl

movl

movl

rTelobas ganapirobeben, SeiZleba


procesis/mizez-Sedegobriobis
procesis/mizez-Sedegobriobis paradigmis mixedviT dalagdes. di­
paradigmebi. procesis/mizez-Sede­ agrama 6.4-ze warmodgenilia pro­
gobriobis paradigma gulisxmobs cesis/mizez-Sedegobriobis para­
informaciis dalagebas a. kauzati­ dig­mis grafikuli gamosaxuleba.
diagrama 6. 4
grafikuli sqemis erT-erTi saxeoba:
procesis/mizez-Sedegobriobis paradigma

S edeg i
92 efeqturi swavleba skolaSi

diagrama 6. 5
grafikuli sqemis erT-erTi saxeoba: epizodis paradigma
xangrZlivoba
adgili
dro

mizezi e p iz o d i Sedegi

adamiani adamiani adamiani

epizodis paradigmebi. epi­ dis mniSvneloba damokidebulia


zodis paradigma saSualebas iZle­ meore cvladis mniSvnelobaze~. am
va, garkveul sistemaSi moviyvanoT winadadebis sailustraciod, mos­
iseTi konkretuli informacia, wavleebma SeiZleba imave principiT
rogoricaa: a. movlenis dro da warmoadginon magaliTebi, rogorc
adgili, b. konkretuli adamianebi, diagrama 6.6-zea mocemuli.
g. movlenis xangrZlivoba, d. mov­
lenaTa konkretuli Tanmimdev­ diagrama 6. 6
roba, e. konkretuli mizezi da grafikuli sqemis
Sedegi. magaliTad, moswavleebma erT-erTi saxeoba: ganzogade­
SeiZleba safrangeTis revoluciis bis/principis paradigma
Sesaxeb informacia ise daalagon,
rogorc diagrama 6.5-ze warmod­
ganzogadebuli principi
genil epizodis paradigmis grafi­
kul gamosaxulebazea mocemuli.
ganzogadebis/principis para­
digmebi da cnebis paradigmebi. gan­
magaliTi
zogadebis/principis paradigma
gve­x­mareba, informacia zogad w­i­
nadadebebad da maTTan dakavSi­
rebul magaliTebad davalagoT. magaliTi
TvalsaCinoebisaTvis, warmoidgi­
neT Semdegi winadadeba `maTemati­
kuri funqcia iseT urTierTobas
magaliTi
gamoxatavs, romelSic erTi cvla­
warmodgenis aralingvisturi xerxebi 93

diagrama 6. 7
grafikuli sqemis erT-erTi saxeoba: cnebis paradigma

magaliTi

maxasiaTebeli

cneba

maxasiaTebeli
maxasiaTebeli

magaliTi
magaliTi magaliTi
magaliTi

magaliTi
magaliTi

cnebis paradigma. cnebis para­ Ti gviCvenebs, Tu rogor SeiZleba


digma grafikuli sqemis yvelaze gamoiyenos moswavlem grafikuli
zogadi formaa. cnebis paradig­ sqemis erTze meti forma erT Te­
mis saSualebiT, SesaZlebelia in­ masTan dakavSirebiT.
formaciis Tavmoyra im sityvis
rodesac Ti qroqeri iurispru­
an frazis garSemo, romelic ada­ denciasa da iuridul sistemeb­
mianebis, adgilebis, sagnebis an Si testis Casabareblad mecadi­
movlenebis mTlian klass an kat­ neobda, man kargi saSualeba aR­
egorias warmoadgens. cnebis maxa­ moaCina, Tu rogor SeiZleboda,
daemaxsovrebina sasamarTlo
siaTeblebi an ganmsazRvrelebi, davebis mogvarebis sami far­
magaliTebTan erTad, paradig­ Tod gavrcelebuli meTodi.
mis nawils unda warmoadgendes. es meTodebi iyo: arbitraJi,
molaparakeba da nebayoflo­
magaliTad, moswavleebma diagrama biTi Suamavloba. Ti qroqeri
6.7-ze warmodgenili grafikuli Seecada, TiToeuli es meTodi
gamosaxuleba SeiZleba gamoiyenon erT-erTi grafikuli gamosax­
imisaTvis, rom igav-arakis cneba vis saSualebisaTvis miesadage­
bina, romelic inglisuri enisa
magaliTebiTa da maxasiaTeblebiT da literaturis gakveTilze
gamosaxon. aswavles. arbitraJisaTvis man
qvemoT warmodgenili magali­ gamoiyena droiTi Tanmimdev­
94 efeqturi swavleba skolaSi

robis paradigma, molaparakeb­ me­TodisaTvis cnebis paradigma


isaTvis airCia procesis/mizez- gadawyvita. Semdeg diagramebze
Sedegobriobis paradigma, xolo 6. 8 _ 6.10 grafikuli gamosax­
nebayoflobiTi Suamavlobis vis es formebia warmodgenili.

diagrama 6. 8
droiTi Tanmimdevrobis paradigma arbitraJis meTodisaTvis

T, nak­
xvdeba
m mzad

gadaw­
i ar­

lia,
a da
s.
res Sori

ebs.
on.

valdebu
v
s TavianT
e

rs.

Sedarebi
mdeba, ro

vis garkv

argument
arbitri
gadaabar

boloo
vs arbit

ilebas.
ba or mxa

e
iRebs sa
ame mxare

r
Wrili da

aremoSi
are Tanx

iReba mas

losTan

smens maT

rive mxa
adawyvet
lo niSna
oiSo

g
sasamarT
s
orive mx

i da wamo

arbitri
ilebis m
dava warm

acnon me

as da o
ormalur

los am g
ares da i
sasamarT
gadawyvet
arian, ga

yvetileb
nabiji 5:
nabiji 2:

nabiji 4:
gumenteb

daemorCi
lebad f
orive mx
nabiji 1:

nabiji 3:

diagrama 6. 9
procesis/mizez-Sedegobriobis paradigma molaparakebis meTodisaTvis

warmoiSoba dava
erTi mxaris or mxares Soris
qceva meore mxaris qceva

orive mxare warmo­ mesame mxare


adgens saqmesTan davis gadawyve­ dava
da­kavSirebul mniS­ tis gzebs Sei­ gadawydeba
vnelovan faqtebs muSavebs

meore mxaris
qceva
warmodgenis aralingvisturi xerxebi 95

diagrama 6. 10
cnebis paradigma nebayoflobiTi Suamavlobis meTodisaTvis

samar­
momxmare­
Tlianobis
beli da
samezoblo
mimwodebeli
centrebi
saxlis
mflobeli biznesis skolebi
da mdgmuri ganviTarebis
xelSewyobis
saagento
iyenebda
colebi da wyvetda sxvadasxva
qmrebi sru­liad sazoga­
gansxvavebul doebrivi
davebs programa

nebayoflobiTi
Suamavloba

xelmZRva­
nelobda Tanaswori
sxvadasxva mediatori
adamiani
saxalxo
damcveli
adgilobrivi
resursebis
iZiebs qselebi
saCivrebs
sasamarT­
exmareba loebi socialuri
SeTanxmebaSi samsaxurebi
neitraluri
mesame mxare
raionis
sTavazobs prokura­
alterna­ tura
tivebs
96 efeqturi swavleba skolaSi

warmodgenis sxva imitacia Seqmniliyo. qalbaton­


ma elisonma moswavleebs auxsna,
aralingvisturi formebi rom mzis dabneleba iSviaTi mov­
lenaa, radgan mTvare, rogorc
fizikuri modelebis gakeTeba. wesi, Tu mas dedamiwidan vak­
virdebiT, mzis zemoT an qve­
rogorc saxelwodebidan irkve­ moT gadis. Semdeg qlabatonma
va, fizikuri modeli im masalis elisonma moswavleebs sTxova,
konkretuli warmodgenaa, romel­ mTvare aewiaT da CamoewiaT ise,
sac moswavles wavlobs. maTema­ rom mzis yureba SeZlebodaT.
am poziciidan moswavleebma
tikisa da sabunebismetyvelo sa­ SeamCnies, rom mzis mTeli si­
gnebis maswavleblebi aseT mode­ naTle mTvaris im mxa­res ecemo­
lebs `manipulatorebis~ saxeliT da, romelic maT mo­pirdapire
mxares iyo _ es gaxldaT savse
moixsenieben. fizikuri modeli mTvaris simulacia.
moswavles exmareba, gonebaSi Se­ qalbatoni elisonis Semdegi
iqmnas asaTvisebeli codnis `ga­ miTiTebebis mixedviT, moswav­
mosaxuleba~. qvemoT warmodge­ leebma naxevarmTvaris, savse
mTvaris, ¾ mTvaris imitacia
nili magaliTi aRwers am process gaakeTes. maswavlebeli maT
sabunebismetyvelo gakveTilze. sTxovda, daefiqsirebinaT, rom
TiToeul SemTxvevaSi mze mTva­
qalbatoni elisoni Tavis me-4 ris naxevars anaTebda (garda
klaselebs imis gaazrebaSi ex­ mTvaris dabnelebis periodisa),
mareboda, Tu ratom vxedavT xolo mTvaris sxvadasxva mocu­
zecaze mTvaris sxvadasxva lobis gamoCena ganpirobebuli
fazas. am mizniT, maswavlebel­ iyo imiT, rom mTvare yoveli
ma klasSi Semoitana dedamiwis Tvis ganmavlobaSi icvlida
garSemo mTvaris yovelTvi­ mdebareobas dedamiwis mimarT.
uri marSrutis konkretuli
modeli, romelic, amave dros,
moswavleebs awvdida informa­ mentaluri suraTebis Seqmna.
cias am marSrutis mzesTan mi­ aralingvisturi gamosaxvis yve­
marTebis Sesaxeb. qalbatonma laze pirdapiri da martivi gza
elisonma TiToeul moswavles moswavlis mier im codnis Ses­
misca penoplastis burTula,
romelic mTvares warmoadgenda axeb mentaluri suraTis Seqmnaa
da sTxova, es burTula fanqris (anu warmosaxva), rasac amJamad
boloze miemagrebinaT. maswav­ eufleba. abstraqtuli infor­
lebelma mze magidis naTuriT
gamoxata, romelsac saCrdi­
maciisaTvis aseTi mentaluri su­
lobeli nawili CamoaSora. Ti­ raTi Zalian simboluri iqneba.
Toeuli moswavle warmoadgen­ magaliTisaTvis, fsiqologi jon
da dedamiwas. heiesi (1981) gvixsnis, Tu rogor
qalbatonma elisonma naTu­
ra saklaso oTaxis centrSi SeiZleba Seqmnas moswavlem menta­
moa­Tavsa; man daabnela oTaxi luri suraTi qvemoT warmodgeni­
_ gawia fardebi da gamorTo li fizikis formulis Sesaxeb:
sinaT­le. Semdeg moswavleebs
sTxo­va, burTebi mxris simaR­
leze daeWiraT da naTuris mi­ F = G (m1 x m2) / r2
marT iseT mdgomareobaSi gae­
CerebinaT, rom mzis dabnelebis am formulis mixedviT, Zala
warmodgenis aralingvisturi xerxebi 97

(F) udris ori obieqtis masisa sawyisSi maswavlebeli moswav­


(m1, m2) da konstantis namravls leebs ideebisa da informaciis
Sesaxeb mentaluri suraTebis
(G), romelic am or obieqts Soris Seqmnis meTodebs uxs­nis. batoni
arsebuli manZilis kvadratze (r2) uiliamsi sTxovs maT, warmoidg­
iyofa. am informaciis simboluri inon, rom ad­reuli evropeli
mogzaurebi arian da SeCerd­
gamoxatvis ramdenime saSualeba
nen mitovebul kldis sasaxle
arsebobs. jon heiesi gvirCevs, mesa verdesTan. maswavlebeli
sivrceSi ori didi globusi da sTxovs, daxuWon Tvalebi da
maT Soris mdgari moswavle war­ warmoidginon, rom cxeniT kan­
ionebisken midian. moswavleebma
movidginoT, romelic cdilobs, unda `igrZnon~ udabnos mzis
es globusebi erTmaneTs daaSo­ mcxunvareba, `dainaxon~ udab­
ros. nos vegetacia, `SeigrZnon~ ud­
abnos mcenareTa `surneli~.
im SemTxvevaSi, Tu erTi glo­ `axla warmoidgineT, _ am­
busi mainc SedarebiT mZimea, bobs batoni uiliamsi, rom sad­
am ori globusis erTmaneTi­ Rac Sors Senobis magvari nage­
sagan daSoreba ufro rTuli boba SeniSneT, romelic klde­
iqneba, vidre maSin, roca orive Sia gakeTebuli. sagonebelSi
globusi SedarebiT msubuqia. CavardebodiT? gagikvirdebo­
gamomdinare iqidan, rom Zala daT? SegeSindebodaT? Semdeg
obieqt(eb)is masis (m1, m2) ki warmoidgineT, rom am nage­
­zrdasTan erTad izrdeba, masa bobas WenebiT miuaxlovdiT
unda iyos mocemuli gasayofSi. da roca axlos aRmoCndiT da
rac ufro davaSorebT glo­ daakvirdiT, fiqrobT, rom es
busebs erTmaneTisgan, maT So­ aris sacxovrebeli Senoba. ase­
ris miziduloba Semcirdeba, Ti daskvnis gakeTeba savsebiT
radgan magnitebs Soris mizid­ SesaZlebelia, radgan Tqven xe­
uloba maTi daSorebis SemTx­ davT kibeebs, fanjrebs da sacx­
vevaSi mcirdeba. gamomdinare ovrebeli nagebobisaTvis damax­
iqidan, rom Zala globusebs asiaTebel sxva komponentebs.
Soris manZilis zrdasTan er­ SenobaSi ar arian adamianebi.
Tad mcirdeba, or obieqts So­ iq sruli simSvidea. sicocxlis
ris arsebuli manZili (r) unda natamali ar Cans. daiwyebdiT
iyos gamyofSi. fiqrs imaze, Tu ra mouvidaT
am Senobis macxovrebel adami­
anebs? am gamoucnobi Senobis
qvemoT warmodgenil magal­ amgebebze raRas ifiqrebdiT?
iTSi moqmedeba socialuri mec­ gabedavdiT da SexvidodiT am
SenobaSi? Sesvlis SemTxvevaSi,
nierebebis gakveTilze mimdinare­
rogor fiqrobT, ras aRmoaCen­
obs. magaliTidan aSkara xdeba, diT iq?~
Tu rogor SeiZleba daexmaros
maswavlebeli moswavleebs menta­ suraTebisa da piqtogramebis
luri suraTis SeqmnaSi. xatva. suraTebisa da piqtogrameb­
batoni uiliamsis me-5 klaseli
is (anu simboluri suraTebis) xat­
moswavleebi amerikis SeerTe­ va gonebaSi aralingvisturi war­
buli Statebis samxreT- dasav­ mosaxvis kargi saSualebaa. magal­
leTSi macxovrebeli amerikeli iTad, moswavleTa umetesobas
indielebis kulturis Sesaswav­
lad emzadebian. gakveTilis da­ dauxatavs, gauferadebia an klas­
98 efeqturi swavleba skolaSi

Si mainc unaxavs adamianis sxe­ulis moswavleTa umetesobisaTvis es


Zvlovani sistemis suraTi. aseve, codnis gamoxatvis bunebrivi da
skolis moswavleTa umetesobas sasiamovno saSualebaa. qvemoT
dauxatavs an gauferadebia mzis moyvanili magaliTi warmogvid­
sistemis gamosaxuleba. piqtogra­ gens kinesTetikuri aqtivobis
ma suraTis variaciaa, romelic gamoyenebis SemTxvevas maTemati­
informacias naxatis formiT, sim­ kis gakveTilze.
boloebis an simboluri suraTebis
qalbatoni jenkinsi me-4 klase­
gamoyenebiT warmoadgens. qvemoT lebs maTematikas aswavlis.
warmodgenili magaliTi gviCven­ gakveTilze mcire pauzis dros,
ebs, Tu rogor iyenebs simbolur moswavleebs sTxovs xolme, if­
suraTebs pirveli klasis maswav­ iqron imaze, Tu rogor war­
moadgendnen axlad SeZenil
lebeli geografiis gakveTilze. codnas kinesTeturad. magali­
Tad, erT-erTi aseTi davaleba
elison meisonis pirvelklase­ wris radiusis, diametrisa da
lebisaTvis Zneli gasagebia ab­ garSemowerilobis kinesTetur
straqtuli faqti imis Sesaxeb, warmodgenas ukavSirdeba. ba­
rom CrdiloeT naxevarsferos rim, erT-erTma moswavlem,
gadaxra mzis mimarTulebiT, marjvena mklavi horizonta­
an mzis sapirispiro mimar­ lurad gaSala da ganacxada,
TulebiT, zafxulsa da zamTars rom ase warmoudgenia radi­
Soris sxvaobas iwvevs. maswav­ usi. Semdeg man orive mklavi
lebeli moswavleebs sezone­ gaSala da Tqva, rom es aris
bis cvalebadobasTan dakav­ diametri. wris garSemoweri­
Sirebul detalebs uxsnis da lobis sademonstraciod, ba­
­sTxovs, mosmenilis safuZvelze rim xelebi erTmaneTs CasWida
daxaton mzis moZraoba. yvela da wris forma gaakeTa. Semdegi
moswavle xatavs (ix. diagrama gakveTili kuTxeebs exeboda.
6.11). qalbatoni meisoni su­ erT-erTma moswavlem, devonma,
raTis Sesaxeb zaks esaubreba. maxvili da blagvi kuTxeebis
aRmoCnda, rom mxolod ekva­ demonstrireba Semdegnairad
toris daxatvis Semdeg mixvda scada: is mklavebis kuTxeebis
zaki, rac gulisxmobda maswav­ erTmaneTTan sxvadasxvanairad
lebeli, roca dedamiwis `gad­ miaxloebiT cdilobda, sxva­
axraze~ saubrobda. dasxva zomis kuTxeebi Seeqmna.
moswavleebma isic ki SeZles,
kinesTetikur aqtivobaSi Car­ rom wiladebi da Sereuli ricx­
vebic ki warmoedginaT sxeulis
Tva. kinesTetikuria aqtivoba,
moZraobiT.
romelic fizikur moZraobas gu­ qalbatonma jerkinsma msgavs
lisxmobs. ganmartebis mixedviT, aqtivobebs sxeulis maTematika
fizikuri moZraoba, romelic uwoda; Tavdapirvelad, am sa­
varjiSoebis Semotana im miz­
konkretul codnasTanaa asocire­ niT gadawyvita, rom moswavle­
buli, xels uwyobs moswavleSi am TaTvis maTematikis swavlasTan
codnasTan dakavSirebuli menta­ dakavSirebuli rutina gaexa­
luri suraTis Seqmnas (zemoT nax­ lisebina. SemdgomSi ki, Tanda­
TanobiT mixvda, rom kinesT­
senebi iyo, rom mentaluri suraTi etikuri aqtivobebi Zalian kar­
fizikur SegrZnebebsac moicavs). gad aCvenebda, Tu rogor gaigo
moswavlem masala. mas Semdeg,
warmodgenis aralingvisturi xerxebi 99

diagrama 6. 11
moswavlis piqtograma

gazafxulis
bunioba (marti)

gazafxuli zamTari

mze 21
21 ivnisi zafxul ma dekemberi
i d g o
Semo

Semodgomis bunioba
(seqtemberi)
rac skolaSi gavrcelda in­ yeneba. rogorc am TavSi moyva­
formacia qalbatoni jerkinsis nili magaliTebidan da kvlevebis
axali aqtivobebis Sesaxeb, sxva Sedegebidan SevityveT, es sak­
klasebis moswavleebi xSirad
ixedebodnen meoTxeklaselebis maod efeqturi meTodia, radgan
gakveTilebze da didi interes­ sruliad axleburad warmoudgens
iT adevnebdnen Tvals sxeulis moswavleebs Sesaswavl masalas.
maTematikas. maswavleblebs SeuZliaT, war­
modgenis aralingvisturi xerx­
*** ebis gamoyenebisas, sruliad gan­
am wignSi ganxiluli swav­ sxvavebuli midgomebi airCion,
lebis meTodebidan praqtikaSi dawyebuli grafikuli sqemiT da
yvelaze iSviaTad warmodgenis damTavrebuli fizikuri mod­
aralingvisturi formebi gamoi­ elebiT.
7 TanamSromlobiTi
swavla

msgavsebisa da
gansxvavebis gamovlena

Sejameba da Cana­werebis
gakeTeba qalbatoni kiminos klasSi axali Temis dasawyebad emzadebodnen,
romelic amerikis SeerTebuli Statebis regionebs exeboda. mas­
wavleblis erT-erTi amocana iyo, moswavleebs kargad gaeazrebi­
moswavlis Zalisxmevis naT regionebs Soris arsebuli gansxvavebebi. qalbatonma kiminom
gaZliereba da misi bavSvebs auxsna, rom mcire jgufebSi unda emuSavaT da moemzade­
warmatebis aRiareba binaT prezentacia romelime regionze. momavali ori kviris man­
Zilze moswavleebi rigrigobiT warmoadgendnen klasis winaSe
saSinao davaleba da
TavianT namuSevrebs. es prezentaciebi Semdeg Temebs moicavda:
praqtika geografia, amindis Taviseburebani, ekonomikuri da kulturuli
maxasiaTeblebi. qalbatonma kiminom moswavleebs auxsna, rom maT
saklaso oTaxis, biblioTekis da sami veb-gverdis resursebis
warmodgenis
gamoyenebac SeeZloT.
aralingvisturi xerxebi jgufuri muSaoba rom waexalisebina, qalbatonma kimi­
nom moswavleebi jgufebad dahyo da TiToeul jgufs samuSaod
amerikis SeerTebuli Statebis erT-erTi regioni ganusazRvra.
TanamSromlobiTi jgufSi sami moswavle Sedioda. TiToeul jgufSi Semavalma mo­
swavla swavleebma funqciebi gainawiles _ SeTanxmdnen, Tu vin iqneboda
jgufis lideri da organizatori, vin gaakeTebda Canawerebs da
a.S. jgufebSi gaerTianebuli moswavleebi imazec SeTanxmdnen,
miznebis dasaxva da Tu ra TanmimdevrobiT unda SeesrulebinaT davaleba da romeli
komentarebis gakeTeba moswavle davalebis ra nawilze unda yofiliyo pasuxismgebeli.
gamomdinare iqidan, rom jgufebi sam-sami moswavlisagan Sedgebo­
da, Sesasrulebeli samuSaoc sam nawilad dayves. qalbatonma kimi­
hipoTezis Camoyalibeba nom moswavleebs urCia, ramdenime dReSi erTxel SeemowmebinaT
da gamocda jgufis wevrebs muSaobis Sualeduri Sedegebi, raTa gadaeWraT
problemebi da, saWiroebisamebr, erTmaneTTan SeeTanxmebinaT is
masala, razec muSaobdnen. qalbatoni kimino TiToeul jgufs pe­
miniSnebebi, SekiTxvebi da
riodulad xvdeboda da afasebda maT. maswavlebeli moswavleebs
winmswrebi aqtivobebi ufro efeqturi muSaobis Cvevebis gamomuSavebasa da wamoWrili
sirTuleebis gadalaxvaSi exmareboda.

qalbatonma kiminom swavlebis erT-erTi yvelaze popu­


laruli meTodi _ TanamSromlobiTi swavla gamoiyena.

100
TanamSromlobiTi swavleba 101

TanamSromlobiTi swavla: Canaweris gakeTebis periodidan


moyolebuli, amerikis SeerTebul
kvlevebi da Teoriebi StatebSi mniSvnelovnad Semcirda
homogenuri klasebis raodenoba,
mocemuli naSromis es Tavi rac imas niSnavs, rom SesaZle­
mTlianad TanamSromlobiT swavlas blobebis mixedviT moswavleTa da­
eZRvneba. zogi am meTods aRiqvams, jgufebis praqtika amJamad ukve na­
rogorc `moswavleTa dajgufebis~ kleb popularulia. amis erT-erTi
zogadi strategiis nawils. moswav­ mizezi albaT isaa, rom es praqtika
leTa dajgufebis praqtika saTaves naklebad efeqturia, anu efeqtis
1867 wlidan iRebs, rodesac sagan­ sidide, rac swavlebis am meTodis
manaTleblo reformatorma u. T. gamoyenebasTanaa dakavSirebuli,
harisma sent luisSi (misuris Sta­ dabalia. j. quliqma da q. quliqma
ti, amerikis SeerTebuli Statebi) saSualo skolebSi Catarebuli 52
danerga axali inicativa, romlis eqsperimentuli kvleva gaaanaliz­
mixedviTac dawyebiT klasebSi mo­ es da daadgines, rom moswavleTa
swavleebs swrafi winsvlis saSu­ nakadis SesaZleblobebis mixed­
aleba eZleodaT. j. quliqisa da viT dajgufebis meTodis efeqtis
q. quliqis (1982) mixedviT, harisis sididea 0.10. am meTodis popular­
programa `SesaZleblobebis mixed­ obis vardna SeiZleba imiTac iyos
viT dajgufebuli klasebis Seqm­ ganpirobebuli, rom SesaZleblo­
nisaken mimarTul pirvel nabijs~ bis mixedviT dajgufeba aRvivebs
warmoadgenda (gv. 415). Tumca mxo­ moswavleTa Soris uTanasworobas.
lod saukunis bolos miiRo am si­ sxva sityvebiT, es meTodi ar em­
axlem is forma, romelic amJamin­ saxureba `farTo SesaZleblobe­
deli saskolo praqtikis msgavsia. bisa da dabali SesaZleblobebis
magaliTisaTvis, santa barbaraSi, mqone moswavleebs Soris napralis
erTi asakobrivi jgufis moswav­ Sevsebas~ (ix. oaqsi, 1985). imis gaT­
leTa yvela nakadi sam nawilad valiswinebiT, rom am wignSi, Ziri­
iyofoda (a, b, g). miuxedavad imisa, Tadad, yuradRebas swavlebis im
rom samive klasi, met-naklebad, meTodebze vamaxvilebT, romelic
erTsa da imave Sinaarsis masalas SeiZleba maswavlebelma gamoiyenos
swavlobda, a klasi ufro uRrma­ da ar ganvixilavT im strategiebs,
vdeboda masalas, vidre b klasi. romelic skolas moswavleTa ho­
Tavis mxriv, b klasi ufro safuZ­ mogenur jgufebad dayofisaTvis
vlianad eufleboda axal codnas, gamoadgeba. Cveni mTavari amo­
vidre g klasi. canaa, is xerxebi warmogidginoT,
j. quliqi da q. quliqi 1982 romlebsac maswavlebelma het­
wels werdnen: `dRes aTasobiT erogenul klasSi moswavleTa da­
amerikuli skola misdevs homoge­ sajgufeblad gamoiyenebs.
nuri dajgufebis models~ (gv. am Tavis saxelwodebac naTlad
416). aucilebelia, aRvniSnoT, rom gviCvenebs, rom Cven TanamSromlo­
j. quliqisa da q. quliqis mier am biTi dajgufebis meTodebis gamoy­
102 efeqturi swavleba skolaSi

enebas vemxrobiT. TanamSromlobi­ viRupebiT);


Ti swavlis sferoSi gamokveTili • urTierTgamxneveba (erTmaneTis
specialistebis, devid jonsonisa daxmareba swavlaSi, urTierT-
da rojer jonsonis (1999) mixed­ gamxneveba da waxaliseba);
viT, am meTodis ganmsazRvreli • individualuri da jgufuri an­
xuTi elementi arsebobs, esenia: gariSvaldebuleba (TiToeuli
jgufis wevrs aqvs sakuTari val­
• pozitiuri urTierTdamokide­ debulebebi da, am valdebulebe­bis
buleba (grZnoba imisa, rom er­ SesrulebiT, SesaZlebeli xdeba
Tad gadavrCebiT, an erTad da­ jgufis saerTo miznis miRweva);
diagrama 7.1
kvlevebis Sedegebi TanamSromlobiTi swavlis meTodis
gamoyenebasTan dakavSirebiT
efeqtis
sidideeb­ saSualo procen­
kvlevebSi yuradReba is raode­ efeqtis tilis
naSromi gamaxvilebulia noba sidide zrda
uolbergi, TanamSromlobiTi
1999 swavla (zogadad) 182 0.78 28
lifsi da TanamSromlobiTi
uil­soni, 1993 swavla (zogadad) 414 0.63 23
Sirensi da TanamSromlobiTi
bosqeri, 1997 swavla (zogadad) ---- 0.56 21
holi, 1989 TanamSromlobiTi
swavla (zogadad) 37 0.30 12
jonsoni, d.,
maruiama,
jonsoni,
r., nelsoni, TanamSromlobiTi
skoni (1981) swavla (zogadad) 122 0.73 27
TanamSromlobiTi
swavla da jgufebs
Soris konkurencia 9 0.00 0
TanamSromlobiTi
swavla da jgufSi
moswavleTa Soris
konkurencia 70 0.78 28
TanamSromlobiTi
swavla da moswavle­
Ta individualuri
davalebebi jgufSi 104 0.78 28
TanamSromlobiTi swavleba 103

diagrama 7. 2
homogenur jgufebad dayofis efeqturoba
kvlevebSi yura­ efeqtis saSualo procen­
dReba gamax­ sidideebis efeqtis tilis
naSromi vilebulia raodenoba sidide zrda
slavini, 1987 SesaZleblobebis
mixedviT dayofa
(zogadad) 7 0.32 12
quliqi da SesaZleblobebis
quliqi, 1987 mixedviT dayofa
(zogadad) 15 0.17 6
quliqi da SesaZleblobebis
quliqi, 1991 mixedviT dayofa
(zogadad) 11 0.25 10
lou, i.,
abrami, f. q.,
spensi, j. q.,
faulseni, q.,
Cambersi, SesaZleblobebis
b. da d’apo­lo­ mixedviT dayofa
nio, s., 1996 (zogadad) 103 0.17 6
dabali SesaZle­
blobebis moswav­
leebi 24 0.37 14
saSualo SesaZle­
blobebis moswav­
leebi 11 0.19 7
maRali SesaZle­
blobebis moswav­
leebi 18 0.28 11

• interpersonaluri da patara versitetis TanamSromlobiTi


jgufSi muSaobis unarebi (ko­ swavlisadmi miZRvnil veb-gver­
munikacia, ndoba, lideroba, didan http://www.co-operation.org/
gadawyvetilebebis miReba da pages/cl.html. Tanadireqtorebi
konfliqtebis mogvareba); jonsoni da jonsoni)
• jgufis winsvla (dakvirveba im­
diagrama 7.1-ze warmodgenil­
aze, Tu rogor muSaobs gundi da
ia is Sedegebi, rac TanamSromlo­
ra RonisZiebebi unda gatardes
biTi swavlis Sesaxeb Catarebuli
imisaTvis, rom gundis muSaoba
kvlevebis analizis Sedegad war­
gaumjobesdes) (minesotas uni­
moCinda.
104 efeqturi swavleba skolaSi

diagrama 7.1-ze warmodgenili qvemoT warmodgenili ganzo­


kvlevebidan yvelaze xSirad jon­ gadebuli daskvnebi sasargeb­
sonis, maruiamas, jonsonis, nel­ lo iqneba im maswavleblebisT­
sonisa da skonis naSroms (1981) vis, rom­lebic TanamSromlobiT
imowmeben. am kvlevidan yvelaze swavla­ze mimarTuli aqtivobebis
sagulisxmo isaa, rom is Tana­ ganxorcielebas gegmaven.
mSromlobiT swavlas adarebs 1. naklebad mizanSewonilia mo­
­msgavs meTodebs, romelTagan sa­ swavleTa jgufebad dayofa SesaZ­
mi diagrama 7.1-zea mocemuli, leblobebis mixedviT. ganaTlebis
esenia: jgufebs Soris konkuren­ specialistebi xSirad davoben
cia, moswavleTa Soris konkuren­ imis Sesaxeb, Tu rogor unda
cia, moswavleTa individualuri moxdes moswavleTa jgufebad day­
davalebebi jgufSi. jonsonma da ofa (TanamSromlobiTi jgufebi
sxvebma daaskvnes, rom TanamSrom­ iqneba Tu sxvagvari). davis sagans
lobiTi swavlis jgufebsa da im jgufebis homogenuroba warmoad­
jgufebs, romlebic jgufebs So­ gens, radgan bevri miCnevs, rom
ris konkurenciaSi arian CarTul­ SesaZleblobebis mixedviT mo­
ni, Tanabari zegavlena aqvT mos­ swavleTa homogenur jgufebad
wavleTa mier masalis aTvisebaze. dayofa mizanSewonili ar aris.
aRniSnul daskvnas adasturebs gasaTvaliswinebelia isic, rom
efeqtis sidide 0.00, romelic am kvlevebis mixedviT, moswavleTa
ori meTodis Sedarebisas fiq­ dayofa homogenur jgufebad gac­
sirdeba. es Sedegi imaze miu­ ilebiT ufro mizanSewonilia, vi­
TiTebs, rom sakontrolo da dre maTi daujgufeblad datove­
sakvlev jgufebSi Semaval moswav­ ba. diagrama 7.2-ze warmodgenilia
leTa Soris ar dafiqsirda gan­ informacia, romelic sxvadasxva
saxvavebebi akademiur moswrebaSi. kvlevis Sedegebis Serwymis sa­
rodesac TanamSromlobiT swav­ fuZvelzea miRebuli.
las moswavleTa Soris konkuren­ gansakuTrebiT sayuradReboa
ciaze orientirebul meTodebs va­ lousa da sxvebis (1996) naSromi,
darebT, TanamSromlobiTi swavla romelic askvnis, rom nebismieri
ufro efeqturia (efeqtis sidide akademiuri SesaZleblobebis mqo­
0.78). da bolos, rodesac Tana­ ne moswavlisTvis homogenur jgu­
mSromlobiTi swavlis Sedegebs f­Si muSaoba ufro sasargeb­loa,
vadarebT aqtivobebs, romlebic vidre daujgufeblad muSa­oba.
orientirebulia moswavleTa in­ sagulisxmoa diagrama 7.3-ze moy­
dividualur davalebebze, Tana­ vanili daskvnebic, sadac warmod­
mSromlobiTi swavlis efeqtis genilia homogenur da hetero­
sididea 0.78. ase rom, moswavleTa genul jgufebSi muSaobis Sedege­
CarTva TanamSromlobiT swavlaSi, bis Sejameba.
efeqturi meTodia, imisda miuxe­ rogorc diagrama 7.3-zea na­
davad, ejibrebian Tu ara erTma­ Cvenebi, dabali akademiuri Ses­
neTs moswavleTa jgufebi. aZleblobis mqone moswavleebi
TanamSromlobiTi swavleba 105

diagrama 7. 3
moswavleTa homogenur da heterogenul jgufebSi muSaobis
efeqturobis Sedareba
moswavleTa done Sesa­ efeqtis sididee­ saSualo efeq­ procenti­
Zleblobebis mixedviT bis raodenoba tis sidide lis zrda *
dabali SesaZlebloba 4 - 0.60 -23
saSualo SesaZle­
bloba 4 0.51 19
maRali SesaZlebloba 5 0.09 3
* monacemebi amoRebulia lousa da sxvebis naSromidan (1996)

heterogenul jgufSi ufro efeq­ axdendes sxvadasxva donis moswav­


turad muSaoben, vidre maTive leebze. dabali SesaZleblobebis
donis moswavleebTan dajgufebis moswavleTaTvis aseTi aqtivobis
SemTxvevaSi. sxva sityvebiT, dab­ Sedegi sruliad gansxvavebuli
ali donis moswavleTa homoge­ iqneba im Sedegisagan, romelsac
nur jgufSi moTavseba uaryofiT saSualo an maRali SesaZleblobe­
Sedegebs iZleva. amas adasturebs bis mqone moswavleebma SeiZleba
efeqtis uaryofiTi sidide _ 0.60. miaRwion (uebi, 1982).
ufro metic, maRali donis mo­ 2. sasurvelia, TanamSromlobi­
swavleTa homogenur jgufebSi Ti jgufebi patara iyos. es ganzo­
gaerTianeba dabali efeqturobiT gadebuli rCeva TiTqos damate­
gamoirCeva (efeqtis sididea mxo­ biT Sexsenebas ar saWiroebs,
lod 0.09). saSualo SesaZleblo­ magram aucileblad CavTvaleT,
bis mqone moswavleebi yvelaze mainc dagvefiqsirebina. diagrama
did sargebels homogenur jgufSi 7.4-ze moyvanilia lousa da sx­
muSaobis dros hpoveben (efeqtis vebis (1996) kvlevebze dayrdno­
sidide 0.51). Sesabamisad, moswav­ biT miRebuli informacia Tanam­
leTa dajgufeba, akademiuri Ses­ SromlobiTi jgu­­febis efeqtur­
aZleblobebis mixedviT, SeiZleba obis Sesaxeb, ma­Ti zomis gaTval­
sruliad gansxvavebul zegavlenas iswinebiT.

diagrama 7. 4
TanamSromlobiTi jgufebis zoma
efeqtis sidideebis saSualo efeqtis procentilis
jgufis zoma raodenoba sidide zrda
wyvilebi 13 0.15 6
3_4 38 0.22 9
5_7 17 -0.02 -1
106 efeqturi swavleba skolaSi

kvlevaTa zemoTwarmodgenil­ TanamSromlobiTi swavla:


ma Sedegebma lou da misi kolege­
bi Semdeg daskvnamde miiyvana: `3 _
praqtika klasSi
4 moswavlisagan Semdgari patara sxvadasxva kriteriumis
zomis TanamSromlobiTi jgufebi gamoyeneba moswavleTa
ufro efeqturia, vidre ufro dasajgufeblad
didi jgufebi~ (1996, gv. 451).
3. TanamSromlobiTi swavla am Temis ganxilva zemoT war­
sasargeblo aqtivobaa, magram zed­ modgenili pirveli ganzogadebu­
metad xSirad ar unda gamoviyenoT. li daskvniT unda daviwyoT: Ses­
TanamSromlobiTi swavla is meTo­ aZleblobebis mixedviT moswavle­
dia, romelic saukeTeso Sedegebs Ta jgufebad dayofa arc Tu ise
sistematurad gamoyenebis SemTx­ mizanSewonilia. maSin dajgufebis
vevaSi iZleva. lousa da sxvebis ra kriteriumebi SeiZleba gam­
(1996) naSromis mixediT, dajgufe­ oiyenos maswavlebelma? moswav­
bis meTodi yvelaze nayofieria leebi SeiZleba davyoT jgufe­
maSin, roca kviraSi erTxel mainc bad sxvadasxva niSnis mixedviT,
gamoiyeneba. zogierTi fsiqologi magaliTad: maTi interesebi, da­
ki gvafrTxilebs, rom TanamSrom­ badebis Tveebi, tansacmlis feri,
lobiTi swavlis meTodis `zed­ saxelisa da gvaris pirveli asoe­
metad xSiri~ gamoyeneba sasur­ bi, SemTxveviTi SerCeva (moswav­
veli ar aris. kerZod, mkvlevare­ leTa saxelebi patara qaRalde­
bi jon andersoni, lin rederi da bze davweroT, CavyaroT qudSi da
herbert saimoni (1997) gvafrTx­ SemTxveviTobis principiT amovi­
ileben, rom maswavleblebis mier RoT). imisaTvis, rom moswavleTa
TanamSromlobiTi swavla xSirad gamocdilebis mravaferovneba uz­
arasworad, an zedmeti sixSiriT runvelvyoT, aucilebelia, sxva­
gamoiyeneba. es mkvlevarebi miiC­ dasxva kriteriumis gamoyeneba da
neven, rom TanamSromlobiTi swav­ TanamSromlobiTi swavlis Ziri­
lis aramarTebuli gamoyenebis Tadi principebis gaTvaliswineba.
SemTxvevis winaSe vdgavarT maSin, s. qagani (1994) Tavis wignSi `Tana­
roca jgufebis araswori struq­ mSromlobiTi swavla~ gvTavazobs
turireba xdeba. zedmeti sixSir­ jgufebis struqturirebis sxva­
iT gamoyenebis Sesaxeb ki dasZenen: dasxva meTods. qvemoT warmodge­
moswavleebi ar unda CavrToT nilia magaliTi im moswavlis Ses­
jgufur muSaobaSi iseTi intensi­ axeb, romelsac sxvadasxva tipis
urobiT, rom asaTvisebel unare­ TanamSromlobiT jgufSi mouwia
bze damoukideblad muSaobisaT­ muSaoba.
vis sakmarisi dro aRar darCeT.

toms namdvilad ar gaxarebia,


roca Seityo, rom mTeli wlis
manZilze bunebismetvelebis sa­
ganSi meoTxeklaselebs jgufeb­
TanamSromlobiTi swavleba 107
Si mouxdebodaT muSaoba. toms meTodologias gvTavazoben. ara­
jgufebSi muSaobis garkveuli formalur, formalur da sabzo
gamocdileba hqonda; maTemati­
kis gakveTilze xSirad uwevda jgufebad dayofis SesaZlebloba
xolme jgufSi gaerTianeba da mravalferovani TanamSromlobiTi
yovelTvis `CamorCenil moswav­ muSaobis saSualebas iZleva. ara­
leTa jgufSi” xvdeboda, rad­ formaluri jgufebis saxeobebia,
gan maTematikis maswavlebeli
klass akademiuri SesaZleblo­ magaliTad, dawyvileba da gver­
bis mixedviT anawilebda xol­ diT mjdomTan mitrialeba. aseTi
me. SeiZleba iTqvas, rom toms muSaoba SeiZleba ramdenime wuTis
sZulda jgufSi muSaoba. bune­
bismetyvelebis maswavlebeli
an mTeli gakveTilis ganmavlobaSi
Seecada, aexsna moswavleebisaT­ gagrZeldes. araformaluri jgu­
vis, ra principebiT imuSavebd­ fis mizani SeiZleba iyos: davaleb­
nen jgufebSi, rogor daiyofo­ is pirobebis dazusteba; moswav­
da klasi da ramdenad xSirad
mouwevdaT moswavleebs jgufis leTa yuradRebis koncentrireba;
Secvla. maswavlebelma auxsna moswavleTaTvis meti drois micema
klass, rom gakveTilze gatare­ imisaTvis, rom informacia gaiaz­
buli drois mxolod naxevari ron; gakveTilis Sejameba. qvemoT
daeTmoboda jgufur mecadin­
eobas. bavSvebma Seityves, rom moyvanilia magaliTi imisa, Tu
pirveli TemisaTvis im Sinauri rogor SeiZleba gamoiyenos mas­
cxovelebis jiSis mixedviT wavlebelma moswavleTa arafor­
daiyofodnen, romelic saxlSi
hyavdaT. aseTi dayofa gauad­
maluri dawyvilebis meTodi.
vilebdaT cxovelebze da maT
zne-Cveulebebze saubars. Tu
moswavleTa did nawils saxlSi batoni andersoni me-5 klasis
kata an ZaRli hyavda da mxolod moswavleebs xSirad ukiTxavs
erTs hyavda zazuna, maSin mas­ teqstebs monaTmflobelobis
wavlebeli ise dayofda bavS­ Sesaxeb. erT-erT gakveTilze
vebs, rom maqsimalurad uzrun­ maswavlebelma moswavleebs 10
vleyo msgavsi gamocdilebis wuTis ganmavlobaSi ukiTxa,
mqone moswavleTa erT jgufSi Semdeg ki sTxova maT, daw­
moxvedra. toms es meTodi moe­ yvilebuliyvnen da 3-4 wuTis
wona da darwmunda, rom jguf­ ganmavlobaSi mosmenili in­
Si muSaoba ar iqneboda iseTi formaciidan SerCeul rome­
usiamovno, rogorc manamde lime konkretul sakiTxze em­
warmoedgina. sjelaT. batonma andersonma
es sakiTxi Tavad ganusazRvra
moswavleebs. aqtivoba Sem­
degSi mdgomareobda: TiToeul
araformaluri, formaluri da wyvilSi orive moswavles cal-
sabazo jgufebi calke unda Camoeyalibebina
Tavisi damokidebuleba aRniS­
nul sakiTxTan dakavSirdebiT
d. jonsoni da r. jonsoni (1999)
da Semdeg es damokidebuleba
TavianT wignSi `sxvebTan erTad da Tavisi mewyvilisaTvis gaecno.
marto swavla: TanamSromlobiTi, moswavleebma imsjeles da
konkurentuli da individualis­ daasrules aqtivoba. batonma
andersonma kiTxva ganagrZo. 10
turi swavla”, klasis dajgufebis wuTis Semdeg batoni andersoni
sxvadasxva paradigmis gamoyenebis SeCerda da moswavleebs axla
108 efeqturi swavleba skolaSi

sxva sakiTxi misca gansaxilve­ gviCvenebs, Tu rogor SeiZleba


lad. gakveTili ase grZelde­ formaluri jgufebis gamoyene­
boda. maswavlebeli 10 wuTis
Semdeg Cerdeboda da wyvilebSi ba kompleqsuri davalebis Ses­
gansaxilvelad mcire davale­ rulebisas.
bas aZlevda moswavleebs. dro­
dadro batoni andersoni sxva­ qalbatoni rendeli saSualo
dasxva wyvils sTxovda, diskusi­ skolis ekonomikis maswavlebe­
is Sedegebi mokled gaecnoT lia. dRes is vaWrobasa da momx­
erTmaneTisTvis. gakveTilis mareblebze xsnis gakveTils.
bolos batonma andersonma klasSi 32 moswavlea. qalbatoni
sTxova moswavleebs, TavianTi rendeli moswavleebs ­sTxovs,
daskvnebi da azrebi, ganxilul 1-dan 8-mde gadaiTvalon da 8
masalasTan dakavSirebiT, weri­ jgufad daiyon. Sesabamisad,
lobiT CamoeyalibebinaT. aseve, TiToeul jgufSi 4 moswavle
mexuTeklaselebs mouwevdaT, aRmoCndeba. jgufis TiToeul
daekonkretebinaT is axali in­ wevrs garkveuli funqcia eni­
formacia, romelic gakveTilze Weba: Camweri, Semajamebeli,
miiRes. bolos es Semajamebeli teqnikuri mrCeveli da mkvle­
werilobiTi davaleba moswav­ vari. TiToeulma jgufma mas­
leebs maswavleblisaTvis unda wavleblis mier miwvdili
CaebarebinaT. saxelmZRvanelo principebis
mi­xedviT unda Seqmnas garkveu­
li produqti. momavali oTxi
formaluri jgufebi imisT­
dRis manZilze moswavleebi
vis iqmneba, rom moswavleebs aka­ jgufurad imuSaveben da gad­
demiuri davalebis safuZvlianad awyveten, ra produqti Seqmnan,
SesrulebisaTvis sakmarisi dro rogori dizaini gaukeTon da
rogor uzrunvelyon misi mar­
hqondeT. Sesabamisad, formalur ketingi. Semdeg TiToeuli jgu­
jgufSi muSaobam, SeiZleba, ram­ fi Seecdeba, Tavisi produqti
denime dRe an zogjer kvira gasta­ sxva jgufs mihyidos. mTeli
nos. formaluri jgufebis Seqmnis samuSao procesis ganmavlobaSi
qalbatoni rendeli jgufe­
dros maswavlebeli davalebas ise bisa da jgufebSi Semavali
ayalibebs, rom is TanamSromlobiTi moswavleebis muSaobas zemoT
dajgufebis yvela ZiriTad kompo­ Camoyalibebuli xuTi kompo­
nentis mixedviT sistematurad
nents moicavdes. es komponentebia:
akvirdeba: ramdenad amJRavne­
ben moswavleebi socialur una­
• pozitiuri urTierTdamokide­ rebs, rogor wyveten wamoWril
buleba; sirTuleebs, rogor midis jgu­
fis muSaoba win. maswavlebeli
• jgufis winsvla; moswavleebs xSirad ­sTxovs,
• socialuri unarebis saTanado drodadro saku­Tari Tavi Sea­
gamoyeneba; fason. saboloo produqtis
• urTierTgamxneveba, individua­ pre­zentaciis dros moswavle­
ebma mTliani jgufis namuSe­
luri da jgufuri angariSval­ vari unda warmoadginon da,
debuleba. aseve, jgufis TiToeuli wev­
(jonsoni da jonsoni, 1999). ris konkretuli wvlili unda
aRniSnon.
qvemoT moyvanili magaliTi
sabazo jgufebi SedarebiT
TanamSromlobiTi swavleba 109

xangrZliv drozea orientireb­ nen sadilad. aseve, mecadin­


uli, magaliTad, erT semestrze, eobebis Semdegac yoveldRe
unda Sexvedrodnen Tavisi jgu­
an, zogjer, saswavlo welze. ase­ fis wevrebs, ganexilaT saSi­
Ti jgufebi imitom iqmneba, rom nao davalebebi da erTmaneTs
moswavleebs mTeli semestrisa rutinuli saskolo sakiTxebis
Tu wlis manZilze daexmaros. mogvarebaSi daxmarebodnen.
mTeli wlis manZilze mos­
qvemoT moyvanil magaliTSi moq­ wavleebi am sabazo jgufebSi
medeba me-3 klasSi mimdinareobs. rCebodnen. rutinuli davale­
es magaliTi gviCvenebs, Tu rogor bebis garda, sabazo jgufebSi
igegmeboda sxvadasxva aqtivoba
SeiZleba sabazo jgufebis Seqmna da sxvadasxva saskolo samu­
dawyebiT klasSi. Saoc sruldeboda, magaliTad,
urikebiT wignebis gadazidva
qalbatonma ramosma Tavis skolis biblioTekidan media-
kolegas, baton Stols gau­ centrSi. moswavleebi gasarTob
ziara wuxili imis Taobaze, aqtivobebSic erTvebodnen. qal­
rom axali saswavlo wlis me-4 batonma ramosma male SeniSna,
kviraSi misi mesameklaselebi rom moswavleTa sabazo jgufe­
jer kidev ver imaxsovrebdnen bad dayofam Sedegi gamoiRo _
erTmaneTis saxelebs. baton­ maT aSkarad ganuviTardaT kla­
ma Stolma qalbaton ramoss sisadmi kuTvnilebis grZnoba.
urCia, Seeqmna klasSi sabazo
jgufebi. qalbaton ramoss
gagonili hqonda, rom sabazo TanamSromlobiTi jgufis zoma
jgufebis Seqmna sasargeblo
iyo rutinuli davalebebis Ses­ rogorc meore ganzogade­
asruleblad, magram fiqrobda, bul daskvnaSi iyo miTiTebuli,
rom aseT jgufebSi muSaoba
sasurvelia, TanamSromlobiTi
mxo­lod maRalklaselTaTvis
iyo nayofieri. jgufebi patara iyos. miuxeda­
qalbatonma ramosma mesame­ vad imisa, rom zogierTi davaleba
klaselebi sabazo jgufebad didi jgufisTvis ufro mizanSe­
dahyo da sTxova, gaecvalaT
ZiriTadi sakontaqto da sxva wonilia, SesaZloa, moswavleebs
mniSvnelovani informacia, maT ar eyoT did jgufebSi muSaobis
Soris telefonis nomrebi. am kompetencia. maswavleblebis az­
aqtivobisaTvis moswavleebs riT, `rac ufro pataraa jgufi,
ramdenime wuTi hqondaT mice­
muli. moswavleebma sakontaqto miT ukeTesia”. Tumca xandaxan,
informaciis garda Seityves resursebis simwiris gamo, maswav­
erTmaneTis Cvevebisa da inter­ leblebi jgufebis zomas zrdian.
esebis Sesaxeb (magaliTad, imis
maswavleblis, rogorc menejeris
Sesaxeb, Tu vin dadioda fex­
burTisa da musikis klasgareSe pasuxismgeblobaa, mudmivad akon­
gakveTilebze). maswavlebelma trolos da, saWiroebisamebr,
moswavleebs auxsna, rom yoveli cvalos kidevac jgufebis zoma.
dRis dasawyisSi 5 wuTiT unda
Sexvedrodnen TavianTi sabazo
jgufis wevrebs da moekiTxaT batoni edenis moswavleebi me­
isini, gaerkviaT, Caabares Tu dia-centrSi TavianT, konsti­
ara saSinao davalebebi. gadaw­ tuciis proeqtebze muSaobdnen.
yvites Tu ara, ras miirTmevd­ stivma maswavlebels sTxova,
110 efeqturi swavleba skolaSi

ramdenime wuTi daeTmo misT­ klasis moswavleebTan xSirad


vis. stivs surda baton eden­ iSveliebda mas. rac dro gad­
Tan dalaparakeba imis Sesaxeb, ioda, maswavlebeli amCnevda,
rom misi jgufi arc Tu ise rom jgufebis muSaoba iseTi
kargad muSaobda. `namdvilad efeqturobiT aRar gamoirCeo­
bevri ramaa gasakeTebeli da da, rogorc wlis dasawyisSi,
davaleba kargad gvesmis. er­ moswavleebi iseTi mondome­
TaderTi problema isaa, rom biT aRar erTvebodnen jgu­
jgufSi Zalian bevrni varT,~ _ fis muSaobaSi. qalbatonma man­
SesCivla stivma maswavlebels. drelma gadawyvita, saSualeba
moswavlesTan saubris Semdeg mieca moswavleebisaTvis, Tavad
batoni edeni daakvirda jgufis aerCiaT jgufebi, raTa ufro
muSaobas da mixvda, rom stivi gaxalisebuliyvnen. asec moiq­
marTali iyo. im saRamos maswav­ ca, magram am siaxlem ar gaWra.
lebelma miiRo gadawyvetileba, bolos, maswavlebelma gad­
eqvskaciani jgufebi or nawilad awyvita, am Temaze bavSvebTan
daeSala. eqvskaciani jgufe­ esaubra. erT-erTma moswavlem
bis samkacian jgufebad qcevas ganacxada: `Cven meti damoukide­
garkveuli dro dasWirda, Tum­ bloba gvsurs. daviRale mud­
ca am saqmes unayofod ar Cauv­ mivi interaqciiT. namdvilad
lia. drois gasvlasTan erTad, mWirdeba meti dro, rom CemT­
batoni edeni mixvda, rom Tavis vis wynarad vimecadino.~
droze, eqvskaciani jgufebis diskusiaSi sxva moswavlee­
Seqmnisas, man Secdoma dauSva bic CaerTnen: `mogvwons erTad
da moswavleebs davalebis Ses­ muSaoba, magram ara aseTi in­
ruleba mxolod gaurTula. tensivobiT. iciT, raRaceebs
damoukideblad mecadineobis
TanamSromlobiTi swavlis dros ufro kargad vigeb.~
qalbatoni mandrelisaT­
kombinireba sxva saklaso vis yvelaferi gasagebi gaxda.
aqtivobebTan `marTali xarT, _ uTxra man
moswavleebs, jgufur muSaobas
is maswavleblebic ki, rom­ metismetad didi dro davuT­
meT. es imitom, rom TanamSrom­
lebic xSirad iyeneben TanamSrom­ lobiTi swavlis meTodi Zalian
lobiTi swavlis meTods, daeTanx­ momwons. gTxovT, SemaxsenoT
mebian ganzogadebul rCevas imis xolme, Tu zedmetad Sevyvebi
Sesaxeb, rom TanamSromlobiTi am meTodis gamoyenebas. gpird­
ebiT, dagijerebT.~
swavla sasargebloa, magram misi
zedmetad xSirad gamoyeneba ar
aris mizanSewonili. yvelasTvis ***
cnobilia, rom meTodis gadaWar­ moswavleTa dajgufebis me­
bebuli gamoyeneba xSirad efeq­ Todebidan TanamSromlobiTi swav­
turobis Semcirebas iwvevs. qve­ la SeiZleba yvelaze nayofieri
moT warmodgenilia dajgufebis iyos. rogorc am TavSi warmodge­
meTodis gadametebuli sixSiriT nili magaliTebiT davrwmundiT,
gamoyenebis magaliTi. TanamSromlobiTi swavlis meTodi
qalbaton mandrels Zalian uy­
maswavlebelma SeiZleba sxvadasx­
varda TanamSromlobiTi swav­ va formiT da sruliad gansxvave­
lis meTodis gamoyeneba da me-8 bul situaciebSi gamoiyenos.
8 miznebis dasaxva da
komentarebis gakeTeba

msgavsebisa da
gansxvavebis gamovlena

Sejameba da Cana­werebis
gakeTeba

moswavlis Zalisxmevis batoni holi amerikis SeerTebuli Statebis istoriis maswavle­


gaZliereba da misi beli iyo. rogorc wesi, yovel axal saswavlo wels moswavlee­
warmatebis aRiareba bisadmi STamagonebeli mimarTviT iwyebda xolme. batoni holi
istoriis umaRles kurss aswavlida da moswavleebs mniSvnelo­
vani testirebisTvis amzadebda. Tavis sityvaSi maswavlebeli
saSinao davaleba da
praqtika yovelTvis aRniSnavda, rom saboloo testis qulebi ara mxolod
moswavleTa swavlis Sedegebs asaxavdnen, aramed misi swavlebis
xelovnebis saboloo Sefasebasac warmoadgendnen. testirebaze
batoni holis moswavleebi TiTqmis yovelTvis met-naklebad karg
warmodgenis
aralingvisturi xerxebi qulebs iRebdnen. miuxedavad amisa, maswavlebels yovelTvis me­
tis miRweva surda da fiqrobda, rom moswavleTa ukeT momzadebis
TvalsazrisiT, gacilebiT metis gakeTeba SeeZlo. gasul wlebSi
TanamSromlobiTi batoni holi sxvadasxva RonisZiebas atarebda, raTa moswavleTa
swavla testirebis qulebi gaeumjobesebina, sasurvel Sedegs ki mainc
ver miaRwia.
erT zafxuls batonma holma mTeli saswavlo masalis gada­
miznebis dasaxva da muSaveba daiwyo, im mizniT, rom moswavleebisaTvis mniSvnelovani
komentarebis gakeTeba adgilebi moeniSna. am masalas moswavleebi mTeli saswavlo wlis
ganmavlobaSi swavlobdnen da aRiarebdnen, rom mxolod maswav­
leblis moniSnul adgilebs aqcevdnen yuradRebas, danarCens ki
hipoTezis Camoyalibeba
sruliad uyuradRebod tovebdnen. moswavleebi zedmetad damok­
da gamocda idebulebi gaxdnen maswavleblis mier moniSnul masalaze.
Semdeg wels batonma holma SabaTis mecadineobebi SemoiRo.
SabaTobiT moswavleebs mxolod im unarebze avarjiSebda, rac,
misi azriT, moswavleTa testirebis Sedegebis gaumjobesebas Seu­
miniSnebebi, SekiTxvebi da
winmswrebi aqtivobebi wyobda xels. arc am damatebiTma mecadineobebma gamoiRo Sedegi.
moswavleTa qulebi mniSvnelovnad ar gaumjobesebula. wels ba­
tonma holma, saswavlo masalis moniSvnis nacvlad, moswavleebs
TiToeuli epoqis zogadi aRwera moumzada. am aRweraTa Camoya­
libebis procesSi maswavlebeli erovnul saswavlo gegmas eyrd­
noboda. SeimuSava terminebis nusxac TiToeuli epoqisaTvis da
moswavleebs saguldagulod mouniSna is terminebi, romlebic
saswavlo masalaSi xSirad SexvdebodaT.
batonma holma moswavleebs saswavlo dRiuris Sedgenac
mosTxova. am dRiurSi bavSvebs swavlis misaRwevi Sedegebi epoqaTa
im zogadi aRwerebis mixedviT unda CaeniSnaT, rac maT maswavle­

111
112 efeqturi swavleba skolaSi

belma moumzada. batonma holma sanimu­ batoni holi cdilobda, waexalise­


Sod pirveli abzaci gamoiyena: aCvena mos­ bina moswavleebi, rom swavlis miznebi da
wavleebs epoqis aRwera da ganumarta, Tu SeZenili codna erTmaneTisaTvis gaez­
rogor unda CamoeyalibebinaT swavlis is iarebinaT. maswavlebeli, kviraSi erTxel
Sedegebi, romlisTvisac maT unda mieR­ mainc, TiToeul moswavles individu­
wiaT. maswavlebelma am process `swavlis alurad xvdeboda da ganixilavda mis
miznebis dasaxva~ daarqva. moswavleebi progress dasaxuli miznebisaken mimaval
dabneulebi Candnen, radgan aqamde miz­ gzaze. aseT Sexvedras xandaxan mxolod
nad isaxavdnen konkretuli davalebis ramdenime wuTi sWirdeboda. maswavle­
Sesrulebas, da ara swavlis konkretuli beli klass mudmivad amowmebda teste­
Sedegebis miRwevas. biT. testirebis Sedegebs ki moswavleTa
amerikis samoqalaqo omis Tema mier dasaxuli swavlis miznebis mixedviT
moicavda ganzogadebebs omis mizezebis afasebda.
Sesaxeb. erT-erTma moswavlem, polma,
es ganzogadebuli winadadeba dRiuris
gverdis dasawyisSi dawera da mas swavlis batonma holma miznebis dasaxvisa
Sedegi miuwera, romlisTvisac unda mi­ da komentarebis micemis meTodebi
eRwia: `unda gavigo, aris Tu ara erTze Tavisi moswavleebis akademiuri
meti Teoria amerikis samoqalaqo omis
gamomwvevi mizezebis Sesaxeb. me yovelT­ moswrebis gaumjobesebis mizniT
vis vicodi, rom omis mizezi iyo monoba. gamoiyena. rogorc ganaTlebis
omis mizezebis Sesaxeb ufro meti unda
gavigo.~ ase rom, dRiurSi polma Semox­ sferos mkvlevarebi miiCneven, es
aza fraza `samoqalaqo omis mizezebi~. meTodebi azrovnebis metakog­
am Semoxazul frazas sami sxvadasxva
mimarTulebiT gaukeTa isrebi da Ti­
nitur sistemas aviTarebs.
Toeul isars sxvadasxva fraza miawera:
a. sxvadasxva Sexeduleba monobaze, Crdi­
loeTsa da samxreTSi, b. dasavleTis mi­
marTulebiT gafarToeba, g. industrial­
miznebis dasaxva: kvlevebi da
izacia. mTeli kviris ganmavlobaSi Ses­ Teoriebi
wavlili masalis mixedviT, poli cvli­
da am Canawers. kviris bolos miRebuli
informaciis safuZvelze, pols SeeZlo zogadi ganmartebiT, miznebis da­
samoqalaqo omis gamomwvevi mizezebis saxva swavlisaTvis mimarTulebis
Tavmoyra. yvela moswavles sxvadasxvag­
varad hqonda Camoyalibebuli omis miz­
micemis meTodia. es is unaria,
ezebi. romelic warmatebul adamianebs

diagrama 8.1
miznebis dasaxvis meTodis Sesaxeb Catarebuli kvlevebis Sedegebi
kvlevebSi efeqtis saSualo
yuradReba sidideebis efeqtis procenti­
naSromi gamaxvilebulia raodenoba sidide lis zrda
uaizi da miznebis dasax­ 3 1.37 41
oqei, 1983* vis mniSvneloba 25 0.48 18
uolbergi, miznebis dasax­
1999 vis mniSvneloba 21 0.46 18
lifsi da miznebis dasax­
uilsoni, 1993 vis mniSvneloba 204 0.55 21
* Tavad naSromSi warmodgenili kvlevis angariSis Taviseburebidan gamomdinare,
efeqtis sididis ramdenime kategoriaa mocemuli. mkiTxvels, Tu dainteresebulia
detalebiT, vurCevT, gaecnos naSroms.
miznebis dasaxva da komentarebis gakeTeba 113

kargad aqvT ganviTarebuli da Sirebuli sxva sakiTxebi, rogorc


grZelvadiani da moklevadiani im SemTxvevaSi, Tu swavlis Sedegi
miznebis miRwevaSi exmareba maT. winaswar Camoyalibebuli ar iqne­
dagrama 8.1-ze warmodgenilia boda. efeqtis sidide _ 0.20 imas
daskvnebi im ramdenime naSromidan, niSnavs, rom Tu testi swored
romlebSic Tavmoyrilia miznebis ujredis funqcionirebas ar Se­
dasaxvis meTodis Sesaxeb Catare­ exeba, maSin im klasis moswavle,
buli saganmanaTleblo kvlevebi. romelSic konkretuli saswavlo
miznebis dasaxvis Sesaxeb Ca­ miznebi iqna dasaxuli, miiRebs 8
ta­rebuli kvelevebidan, Cven sam procentiliT dabal qulas, vi­
ganzogadebul daskvnas movu­ya­ dre moswavle im klasidan, sadac
reT Tavi. es daskvnebi sasarge­ aseTi miznebi dasaxuli ar iyo.
blo iqneba im maswavleblebisaT­ erTi SexedviT, SeiZleba es Sede­
vis, romlebic TavianT praqtikaSi gi vinmes alogikurad moeCvenos,
swavlis miznebis dasaxvis meTo­ magram Tu kargad davukvirdeb­
dis gamoyenebas apireben. iT, gasagebi gaxdeba, rom miznis
dasaxva moswavlis yuradRebis
1. saswavlo miznebis gansa­ koncentracias mxolod konkre­
zRvris Sedegad, moswavlis yu­ tul sakiTxze axdens da danarCen
radReba mxolod konkretul masa­ masalas safuZvlianad veRar iT­
lazea mimarTuli. kvlevebidan visebs.
Zalze siantereso daskvna ikveTe­
ba imis Sesaxeb, rom miznebis 2. saswavlo miznebi ar unda
dasaxva sasargebloa mxolod im iyos zedmetad dakonkretebuli.
konkretuli saswavlo Sedegebis kvlevebi adasturebs, rom zogadi
miRwevis TvalsazrisiT, rac miz­ formiT warmodgenili saswavlo
nebSia Camoyalibebuli. miznebis miznebi ufro efeqturia, vidre
winaswar Camoyalibeba uaryofiT biheivioristuli formiT Camoya­
gavlenas axdens swavlis danarCen libebuli miznebi. b. freizerma
Sedegebze. h. uolbergma (1999) da sxvebma (1987) 111 kvlevis Sede­
saswavlo miznebTan dakavSire­ gebi Seiswavles da daaskvnes, rom
buli 20 kvlevis Sedegebi gaaa­ biheivioristuli miznebis klasSi
naliza da daaskvna, rom miznebis gamoyenebis efeqtis sididea 0.12
dasaxva uaryofiT gavlenas axdens da Seesatyviseba 5 procentiliT
`winaswar ganusazRvrel Sedege­ zrdas. es Sedegi gamowveulia
bze~ (efeqtis sididea _ 0.20). es imiT, rom biheivioristuli miz­
imas niSnavs, rom Tu maswavle­ nebi Zalian konkretulia.
beli akonkretebs swavlis mosa­ biheivioristuli miznebis ga­
lodnel Sedegs (magaliTad ase: moyeneba sakmaod popularuli
moswavleebs unda esmodeT, Tu gaxda 1962 wels, rodesac Sefase­
rogor funqcionirebs ujredi), bis eqspertma robert meigerma
SeiZleba moswavleebma ise kargad gamoaqveyna wigni `saswavlo miz­
ver gaiazron am TemasTan dakav­ nebis momzadeba~. meigeri am wignSi
114 efeqturi swavleba skolaSi

wers, rom efeqtur saswavlo miz­ va `saxelSekrulebo~ formiT.


nebs sami ganmsazRvreli maxasi­ es imas niSnavs, rom moswavleebi
aTebeli aqvs, esenia: ara mxolod ayalibeben misaRw­
ev miznebs (im zogadi miznebidan
1. Sedegi. mizani yovelTvis gamomdinare, rasac maswavlebeli
aRwers im Sedeg(eb)s, rasac usaxavs klass), aramed, aseve,
moswavlem unda miaRwios. xelSekrulebas deben im niSanze,
2. pirobebi. mizani yovelTvis romelsac am miznebis Sesrulebis
aRwers im pirobebs, romel­ SemTxvevaSi miiReben (ix.qale da
Sic Sedegebis warmodgena qeli, 1994; mileri da qeli, 1994;
unda moxdes. volmeri, 1995). aseve, kvlevebi
3. kriteriumi. saswavlo mizani adasturebs, rom moswavleTa mier
ayalibebs unaris warmod­ qvemiznebis Camoyalibeba dadebiT
genis dones, romelsac mo­ gavlenas axdens moswavleTa aka­
swavlis Sedegebi unda See­ demiur moswrebaze (bandura da
sabamebodes da, aseve, gan­ Sunqi, 1981; morgani, 1985).
martavs am donis Sefasebis
kriteriumebs.

robert meigeris kriteri­ miznebis dasaxva:


umebis mixedviT Camoyalibebuli praqtika klasSi
saswavlo miznebi Zalian konkre­
tulia. Tu swavlis procesis in­ konkretuli, magram moqnili
dividualur da konstruqtivis­ miznebi
tul bunebas gaviTvaliswinebT,
es zedmet konkretikadac ki Sei­ mniSvnelovania, moswavleebs
Zleba CaiTvalos. maswavlebelma dausaxos miznebi,
Tumca, aucilebelia, es miznebi
3. moswavleebi unda wavaxal­ iyos zogadi, raTa sakmarisi Tav­
isoT, rom gaiazron maswavleblis isufleba dautovos moswavleebs.
mier dasaxuli miznebi. mas Semdeg, qvemoT warmodgenilia magaliTi
rac maswavlebeli Camoayalibebs imisa, Tu rogor SeiZleba amis
saswavlo miznebs, aucilebelia, miRweva.
mosawvleebs saSualeba mieceT,
saswavlo wlis dasawyisidan
moaxdinon am miznebis sakuTar moyolebuli, qalbatoni gerS­
saWiroebebze morgeba. Sesabamis­ vinis meoTxeklaseli moswav­
ad, miznebi ar unda iyos zedmetad leebi, TiToeul TemasTan
konkretuli. Tu miznebi biheiv­ dakavSirebiT, sakuTari miz­
nebis dasaxvas mieCvivnen. mas­
ioristul formatSia Camoyalibe­ wavlebeli yovelTvis awvdis
buli, moswavleebs gauWirdebaT maT zogad miznebs, romlebsac
maTi morgeba TavianT saWiroe­ Semdeg moswavleebi sakuTar
bebze. kvlevebi adasturebs, rom saWiroebebs argeben. roca mo­
swavleebma adamianis sxeulis
Zalze efeqturia miznebis dasax­ Seswavla daiwyes, maswavlebel­
miznebis dasaxva da komentarebis gakeTeba 115
ma klass miznad dausaxa yvela kompiuteris moxmarebis unarebs.
ZiriTadi organos individu­ es gansxvavebebi rom aRmoefxvra,
aluri funqciebisa da, aseve, qalbatonma roumma moamzada
maTi urTierTdamokidebulebis swavlis Sedegebis nusxa, romlis
ZiriTadi principebis codna. aTvisebac moswavleebs sxvadasx­
am zogadi miznebidan gamomdin­ va siCqariT SeeZloT. swavlis
are, joSi, erT-erTi moswavle, Sedegebis nusxaSi is unarebi da
Tavis saswavlo miznebs ayal­ codna iyo ganmartebuli, rac
ibebs: moswavleebs veb-gverdebisa da,
zogadad, kompiuteris moxmare­
minda, meti vicode Tirk­ basTan dakavSirebiT dasWird­
melebisa da maTi funqcioni­ ebodaT. qalbatonma roumma es
rebis Sesaxeb. male babuaCems nusxa didi yuradRebiT Sead­
erTi Tirkmeli unda amoaWran. gina, radgan ar surda, moswv­
vici, rom adamianis sxeulSi leebs davalebebis Sesruleba
guli uSvebs sisxls da main­ ise daewyoT, rom kompiuteris
teresebs, rogor xdeba gulis moxmarebis elementaruli un­
Seteva. arebi da veb-gverdebis Sesaxeb
minda, vicode, aris Tu ara konceptualuri informacia ar
nawlavebis sigrZe marTla 4 hqonodaT.
mili. maswavlebelma moswavleebT­
an xelSekrulebebi Seitana.
qalbatonma gerSvinma SeamC­ xelSekrulebaSi veb-gverdze
nia, rom moswavleTaTvis wina­ muSaobis dasawyebad aucilebeli
dadebebis dasawyisi frazebis unarebi iyo Camowerili (magali­
miwodeba (magaliTad, `minda, vi­ Tad, veb-gverdis fonis SerCe­
code...~ da `minda, meti vicode~) va, melodiebis identifikacia,
uadvilebs maT konkretuli sas­ bmulebis Seqmna). xelSekrulebis
wavlo miznebis Camoyalibebas. meore nawili exeboda imas, Tu
ra unda scodnodaT, an gaeazre­
xelSekrulebebi binaT moswavleebs (magaliTad,
ra aris html? vis sWirdeba veb-
gverdi? rogor gavxsnaT am veb-
saswavlo miznebis dasaxvis gverdis bmulebi? )
erT-erTi meTodia moswavleebTan moswavleebi, TavianTi xel­
xelSekrulebebis gaformeba, rac Se­krulebis pirobebi rom dae­
kmayofilebinaT, muSaobis pe­
moswavleebs swavlis procesis riodSi mudmivad ekontaqte­
marTvis saSualebas aZlevs. qve­ bodnen qalbaton roums, masTan
moT moyvanili magaliTi aCvenebs, erTad ganixilavdnen, ra iswav­
les da xelSekrulebaSi dafiq­
Tu rogor gamoiyena xelSekrule­ sirebul vadebs periodulad
bebi sabazo skolis maswavlebelma cvlidnen.
teqnologiis gakveTilze.

qalbatoni roumi didi mouTmen­


lobiT eloda im dRes, rode­
sac moswavleebTan veb-gverdis komentaris gakeTeba:
Seqmnaze muSaobas daiwyebda. es kvlevebi da Teorebi
samkviriani kursi iyo. veb-gver­
dis Seqmnis kursi met-naklebad
momqancveli aRmoCnda maswavle­ maswavleblebi xSirad iyen­
blisaTvis, radgan moswavleebi eben moswavleebis mier Sesrule­
sxvadasxva doneze flobdnen bul davalebaze komentarebis
116 efeqturi swavleba skolaSi

gakeTebis meTods. komentarebSi, lisxmoa, gaviTvaliswinoT, rom


rogorc wesi, aRniSnulia, Tu ram­ mo­cemuli kvleva mxolod testze
denad kargad Seasrula moswav­ an `testis msgavs procedurebze~
lem micemuli davaleba. kvlevebi gakeTebul komentars exeboda.
adasturebs, rom komentarebis ga­ diagrama ­8.3-ze detaluradaa war­
keTeba swavlebis Zalian efeqturi modgenili r. bengert-dounsis, q.
meTodia. mkvlevarma jon heTim quliqis, j. quliqis da m. morgan­
(1992) 8000-mde kvleva ganixila da is kvlevis Sedegebi.
daaskvna: diagrama 8.3-ze mocemuli
kvle­vebis Sedegebi ganaTlebis
yvelaze Zlieri meTodi, rome­
lic moswavleTa akademiur
spe­cialistebisaTvis metad mniS­
moswrebas aumjobesebs, komen­ vnelovania. miaqcieT yuradReba,
tarebis gakeTebaa. Sesabamis­ rom moswavlisaTvis mxolod
ad, ganaTlebis xarisxis gaum­ imis miniSneba, sworia Tu ara
jobesebis yvelaze martivi re­
cepti iqneboda _ `rac SeiZleba misi pasuxi, uaryofiT gavlenas
xSirad gaakeTeT komentarebi~ axdens moswavlis akademiur mo­
(gv. 9). swrebaze. moswavlisaTvis swori
pasuxis miwodebas aqvs efeqtis
dagrama 8.2-ze warmodgenilia saSualo sidide (0.22). warmodge­
daskvnebi im ramdenime naSromi­ nili kvle­vebis Sedegebis mixed­
dan, romelSic gaanalizebulia viT, komentari yvelaze sasarge­
kvlevebi komentaris gakeTebis bloa maSin, Tu is zedmiwevniT
meTodis Sesaxeb. uxsnis moswavles, ra aris mis
komentarebis gakeTebis Sesax­ pasuxSi swori da ra _ ara. mo­
eb Catarebuli kvlevebidan Tavi swavlisaTvis miTiTebis micema,
movuyareT oTx ganzogadebul rom iqamde imuSaos davalebaze,
daskvnas. sanam gansazRvrul Sedegs ar mi­
aRwevs, aseve, zrdis moswavlis
1. maswavleblis mier gakeTe­ akademiur moswrebas.
buli komentarebi orientirebuli
unda iyos moswavlis Sedegebis 2. maswavleblis mier gakeTe­
gaumjobesebaze. SeniSnavdiT, rom buli komentarebi drouli unda
diagarama 8.2-ze mocemuli efeq­ iyos. komentarebis efeqturobis
tis sidideebi aris 0.90 da zogjer miRwevis TvalsazrisiT, drou­
ufro maRalic. SeiZleba iTqvas, loba gadamwyveti mniSvnelobis
rom aseTi komentarebi, moswav­ matarebeli faqtori aRmoCnda.
les saSualebas aZlevs, mixvdes, sailustraciod, gaecaniT dia­
Tu ras akeTebs sworad da ras grama 8.4-s, romelic amoRebulia
_ ara. bengert-dounsis, quliq­ r. bengert-dounsis, q. quliqis,
is, quliqis da morganis (1991) j. quliqis da m. morganis kv­
kvle­va ki askvnis, rom am meTo­ levidan.
dis gamoyenebis efeqtis sididea rogorc am kvlevidan irkveva,
mxo­lod 0.26. am SemTxvevaSi sagu­ komentarebis micemis yvelaze efeq­
miznebis dasaxva da komentarebis gakeTeba 117

diagrama 8. 2
komentarebis gakeTebis meTodis Sesaxeb
Catarebuli kvlevebis Sedegebi
kvlevebSi efeqtis saSualo procen­
yuradReba sidideebis efeqtis tilis
naSromi gamaxvilebulia raodenoba sidide zrda
lisakovski komentarebis 22 0.92 32
da uolbergi, gakeTebis zogadi 7 0.69 25
1982 * efeqti 3 0.83 30
9 0.71 26
lisakovski komentarebis 39 1.15 37
da uolbergi, gakeTebis zogadi 19 0.49 19
1981 * efeqti 49 0.55 21
11 0.19 7
uolbergi, komentarebis
1999 gakeTebis zogadi
efeqti 20 0.94 33
Tenebaumi da komentarebis 15 0.66 25
goldringi, gakeTebis zogadi 7 0.80 29
1989 * efeqti 3 0.52 20
3 0.51 19
2 0.67 25
blumi, 1976 komentarebis
gakeTebis zogadi
efeqti 7 0.54 21
Sirensi da komentarebis
bosqeri, 1997 gakeTebis zogadi
efeqti _ 1.09 36
qumari, 1991 komentarebis
gakeTebis zogadi
efeqti 5 3.35 41
holeri, Cail­ komentarebis
di da uol­ gakeTebis zogadi
bergi, 1988 efeqti 20 0.71 26
bengert komentarebis
– dounsi, gakeTebis zogadi
quliqi, efeqti 58 0.26 10
quliqi da
morgani, 1991
* Tavad naSromSi warmodgenili kvlevis angariSis Taviseburebidan gamomdinare,
efeqtis sididis ramdenime kategoriaa mocemuli. mkiTxvels, Tu dainteresebulia
detalebiT, vurCevT, gaecnos naSroms.
118 efeqturi swavleba skolaSi

diagrama 8. 3
moswavlis Sedegebis gaumjobesebaze orientirebuli komentar­
ebis Sesaxeb Catarebuli kvlevebis Sedegebi
kvlevebSi efeqtis saSualo
yuradReba sidideebis efeqtis procentilis
naSromi gamaxvilebulia raodenoba sidide zrda
swori / aras­
wori pasuxi 6 -0.08 -3
swori pasuxi 39 0.22 9
komentaris
tipi gaimeore, sanam
sworad ar
Seasruleb 4 0.53 20
ganmarteba 9 0.53 20

turi dro testirebis damTavrebis swrebaze. testis mxolod rome­


periodia. moswavleebs rac ufro lime nawilis dasrulebisTanave
gvian mivawvdiT komentarebs, miT gakeTebuli komentarebi arc Tu
ufro nakleb gavlenas moaxdenen ise efeqturi aRmoCnda (efeqtis
isini moswavlis akademiur mo­ sididea mxolod 0.19). maSin roca

diagrama 8. 4
komentarebis drouloba
kvlevebSi efeqtis saSualo
yuradReba sidideebis efeqtis procenti­
naSromi gamaxvilebulia raodenoba sidide lis zrda
komentaris testis romelime 49 0.19 7
drouloba nawilis das­
rulebisTanave
testis Semdeg 2 0.72 26
(maSinve)
testis das­ 8 0.56 21
rulebidan
garkveuli peri­
odis Semdeg
testirebis maSinve 37 0.17 6
drouloba
erT dReSi 2 0.74 27
erT kviraSi 12 0.53 20
ufro xangrZlivi 4 0.26 10
periodis Semdeg
miznebis dasaxva da komentarebis gakeTeba 119

testis mTlianad dasrulebisTa­ komentarebi (ix. qruqsi, 1988,


nave komentarebis gakeTeba yve­ uilburni da felpsi, 1983).
laze efeqtur meTodad iTvleba
(efeqtis sididea 0.72). 4. efeqturi komentarebis ga­
da bolos, mniSvnelovania keTeba moswavleebs Tavadac Seu­
testirebisTvis SerCeuli drois ZliaT. zogi fiqrobs, rom komen­
faqtoric. axali masalis Seswav­ tarebis gakeTeba mxolod maswav­
lisTanave Catarebul testire­ leblis saqmea. saganmanaTleblo
bas Zalian mcire gavlena aqvs kvlevebi aCvenebs, rom moswav­
moswavlis akademiur moswrebaze. leebsac SeuZliaT sakuTari pro­
testirebis CatarebisaTvis opti­ gresis efeqturi monitoringi (ix.
malur drod iTvleba masalis Ses­ Trameli, Slosi da alferi, 1994).
wavlis dasrulebidan erTi dRe. Cveulebriv, es imas gulismobs,
rom moswavleebi swavlis proces­
3. maswavleblis mier gakeTeb­ Si miRweul warmatebebs iniSnaven.
uli komentarebi konkretul kri­ (ix. lindsli, 1972). magaliTad,
teriumebs unda ukavSirdebodes. maT SeiZleba awarmoon cxrili,
komentarebi moswavlisaTvis maq­ romelSic iweren informacias
si­malurad sasargeblo rom iyos, axali unaris aTvisebasTan dakav­
aucilebelia, garkveuli kri­ Sirebuli aqtivobebis Sesrulebis
teriumebiT gansazRvrul konk­ sisworis da/an siCqaris Sesaxeb.
retuli donis unarze an cod­ grant uiginsi (1993) miiCnevda, rom
naze miuTiTebdes. sxva sityve­ moswavlis mxridan komentarebis
biT rom vTqvaT, komentarebi gakeTeba, sakuTari swavlis pro­
uSualod unda ukavSirdebodes cesTan dakavSirebiT, Zalian mniS­
gansazRvrul kriteriumebs, da vnelovania, iseve, rogorc TviTSe­
ara normebs. roca komentarebi faseba. i. qanTrimeni da m. Sroderi
garkveul normebs ukavSirdeba, (1996) ki yuradRebas amaxvileben
moswavleebi iReben informacias maswavleblis mier TviTSefasebis
imis Sesaxeb, Tu ra mimarTebaa gamoyenebaze klasSi.
maTsa da sxva moswavleebs Soris.
imis dasadgenad, Tu ra iswavla
da ra aqvs kidev saswavli, moswav­ komentarebis gakeTeba:
lisaTvis es informacia absolu­ praqtika klasSi
turad gamousadegaria. kriteri­
umebTan dakavSirebuli komentar­ kriteriumebTan dakavSirebuli
ebi ki moswavles miuTiTebs, ra komentarebi
pozicia ukavia konkretuli cod­
nisa Tu unarebis miRwevis Tval­ moswavleTa akademiuri mo­
sazrisiT. kvlevebi aCvenebs, rom swrebis gaumjobesebisaTvis, mniS­
kriteriumebze mimarTuli komen­ vnelovania, Tu rogor iReben
tarebi gacilebiT ufro sasarge­ komentarebs Tavad moswavleebi.
bloa, vidre normebze mimarTuli rogorc zemoT ganvixileT, kri­
120 efeqturi swavleba skolaSi

diagrama 8. 5
komentarebis rubrikebi
Sefasebis skala: 4 = sanimuSo, 3 = kargi, 2 = gamosworeba sWirdeba, 1 =
aradamakmayofilebeli, 0 = Sefaseba SeuZlebelia

a: zogadi rubrika: informacia

4 moswavles srulad da detalurad esmis Tema;

3 moswavles srulad esmis Tema, magram misi codna ar aris detaluri;

2 moswavles aqvs Temis arasruli, an arazusti codna. miuxedavad amisa, mas


aqvs zogadi warmodgena TemasTan dakavSirebiT;

1 moswavles imdenad arasrulad da arasworad esmis Tema, rom SeiZleba


iTqvas, rom mas Tema ar esmis;

0 SeuZlebelia daskvnebis gakeTeba imis Sesaxeb, Tu rogor esmis moswavles


mocemuli Tema.

b: zogadi rubrika: procesebi da unarebi

4 moswavles SeuZlia, TemasTan dakavSirebuli unari an procesi Tavisuflad,


mniSvnelovani Secdomebis gareSe warmoadginos. amasTanave, moswavles
esmis procesis ZiriTadi maxasiaTeblebi;

3 moswavles SeuZlia, TemasTan dakavSirebuli unari an procesi mniSvnelovani


Secdomebis gareSe warmoadginos.

2 moswavles SeuZlia TemasTan dakavSirebuli unaris an procesis garkveuli


formiT demonstrireba, magram am dros seriozul Secdomebs uSvebs.

1 moswavle imden Secdomas uSvebs TemasTan dakavSirebuli unaris an procesis


demonstrirebisas, rom ver amJRavnebs Temis codnas.

0 SeuZlebelia daskvnebis gakeTeba imis Sesaxeb, Tu rogor SeuZlia moswavles


TemasTan dakavSirebuli unaris an procesis demonstrireba.

teriumebze mimarTuli komen­ rubrika, romelic, arsebiTad, in­


tarebi ufro nayofieria, vidre formaciulia. diagrama 8.5 b-ze
normebze mimarTuli komentarebi. ki mocemulia rubrika, romelic
sxva sityvebiT, moswavlisaTvis ufro proceszea orientirebuli.
ufro advilad gasagebia, roca maswavleblebs SeuZliaT, es
mas dadgenili kriteriumebis zogadi rubrika konkretul Te­
mixedviT afaseben, da ara sxva mo­ mas moargon. diagrama 8.6 a-ze
swavleebTan SedarebiT, zogadad, gamosaxulia magaliTi imisa, Tu
procentuli qulebis miniWebiT. rogor moargo masawvlebelma
am TvalsazrisiT, Zalian sasarge­ informaciaze orientirebuli
bloa rubrikebis gamoyeneba. dia­ zo­­gadi diagrama industriu­
grama 8.5 a-ze mocemulia zogadi li re­voluciis Temas. diagrama­
miznebis dasaxva da komentarebis gakeTeba 121

diagrama 8. 6
rubrikebis morgeba konkretul Temaze
Sefasebis skala: 4 = sanimuSo, 3 = kargi, 2 = gamosworeba sWirdeba, 1 =
aradamakmayofilebeli, 0 = SeuZlebelia Sefaseba

a: industriuli revoluciis rubrika: informacia

4 moswavles srulad da detalurad esmis industriul revoluciasTan


dakavSirebuli relevanturi informacia;

3 moswavles kargad esmis industriuli revoluciis Tema, magram ar aqvs


gacnobierebuli detalebi;

2 moswavlis codna, industriul revoluciasTan dakavSirebiT, arasruli,


an arazustia; Tumca mas SeuZlia imis demonstrireba, rom aqvs zogadi
informacia am Temaze;

1 moswavle industriuli revoluciis TemasTan dakavSirebiT imdenad


arasworad an arazustad msjelobs, rom adasturebs am Temis arcodnas;

0 SeuZlebelia daskvnebis gakeTeba imis Sesaxeb, Tu rogor esmis moswavles


industriuli revolucia.

b: histogramis wakiTxva: procesebi da unarebi

4 moswavles SeuZlia, Tavisuflad waikiTxos histograma, mniSvnelovani


Secdomebis gareSe. amasTanave, igi acnobierebs histogramis kiTxvis
procesisaTvis damaxasiaTebel ZiriTad niSnebs.

3 moswavles SeuZlia, mniSvnelovani Secdomebis gareSe waikiTxos histograma.

2 moswavles, garkveulwilad, SeuZlia histogramis wakiTxva, magram kiTxvis


procesSi seriozul Secdomebs uSvebs.

1 histogramis kiTxvis procesSi moswavle imden Secdomas uSvebs, rom


praqtikulad ver axerxebs mis gagebas.

0 SeuZlebelia daskvnebis gakeTeba imis Sesaxeb, Tu rogor SeuZlia moswavles


histogramis wakiTxva.

8.6 b-ze ki naCvenebia procesebze tarebi, miT ufro sasargebloa


da unarebze orientirebuli zog­ moswavlisaTvis. Sesabamisad, mas­
adi rubrikis varianti histogra­ wavlebeli unda ecados, konkre­
mis wakiTxvis unaris magaliTze. tul codnasa da unarebze gaake­
Tos komentari. qvemoT moyvanil
komentarebi, romlebic magaliTSi naCvenebia, Tu rogor
konkretul codnasa da unarebs mivida zogadsaganmanaTleblo
ukavSirdeba ­skolis maswavlebeli komentar­
ebis dakonkretebis aucileblo­
sazogadod cnobilia, rom bamde.
rac ufro konkretulia komen­
122 efeqturi swavleba skolaSi

batoni qordova koridorSi leblebi, ubralod, movaleobas


id­ga, roca gaigona, rogor ixdian. ician, rom davalebis
saubrobdnen misi moswavleebi gasworeba da CvenTvis dab­
eseebze, romlebic mis kole­ runeba evalebaT. sul es aris.
gas, qalbaton maqquins Caab­ maT TiTqos saerTod ar anaRv­
ares: `rogorc wesi, qalbaton lebT, ras viswavliT.~
maqquins daaxloebiT eqvsi batonma qordovam piroba
kvira sWirdeba Cveni eseebis misca sakuTar Tavs, rom uke­
gasasworeblad. im droisaTvis, Tes komentarebs dauwerda
roca Cems eses gasworebuls Tavis moswavleebs; is oTaxSi
mibrunebs, aRarc ki maxsovs, dabrunda da nawerebis gas­
ra Temaze iyo ese, an ra mewera woreba daiwyo. yvela araswor
masSi. qalbatoni maqquini me­ pasuxs mokle komentars uke­
ore dResve rom gvibrunebdes Tebda. roca moswavleebs naw­
nawerebs, miRebuli Sefasebidan erebi dauriga, Tavisi wuxilic
gamomdinare, marTla raRacas gaando imis Sesaxeb, rom sur­
viswavlidi. ori kviris Semdeg da, Tavisi komentarebiT metad
miRebul nawers ki, rogorc daxmareboda moswavleebs. mas­
wesi, waukiTxavad vteni CanTaSi. wavlebelma klass auxsna, rom
yvelaze metad is ar momwons, dReidan Seecdeboda, rac Sei­
roca Sefaseba erTi niSniT gam­ Zleba sasargeblo komentarebi
oixateba. A an B ras niSnavs? ar gaekeTebina maT nawerebze. es
SeiZleba ori niSani mainc dami­ komentarebi moswavleTa mier
weros? kargi iqneboda, erTi aTvisebuli codnisa da un­
niSani rom Sinaarsis Sefasebas arebis donis Sesaxeb iqneboda.
gamoxatavdes, meore niSani ki _ Semdeg batonma qordovam mos­
weris stilis Sefasebas.~ wavleebs dausva kiTxvebi imis
batoni qordova daafiqra am Sesaxeb, Tu rogori SeniSvnebi
sityvebma. mas gaaxsenda mTeli iqneboda, maTi azriT, yvelaze
wyeba nawerebisa, romlebic, am­ sasargeblo. aRmoCnda, rom
deni xania, gasasworebeli hqon­ mxo­lod ramdenime moswavle
da. batoni qordova Sefasebis iyo iseTi, visac niSnis garda
miseul meTodebzec Cafiqr­ araferi anaRvlebda. danarCe­
da. wina weridan ukve TiTqmis nebi aqtiurad Caebnen batoni
ori kvira iyo gasuli da jer qordovas mier wamowyebul dis­
kidev ar daebrunebina moswav­ kusiaSi da gonivruli, gulwr­
leebisaTvis nawerebi; man pi­ feli winadadebebi SesTavazes
roba misca sakuTar Tavs, rom maswavlebels.
am SabaT-kviras yvela nawers
Seamowmebda.
moswavleebi ki saubars agr­ komentarebis gakeTeba
Zelebdnen: `aseve, mZuls iseTi moswavleTa mier
savarjiSoebi, roca swori pa­
suxi gvaqvs Semosaxazi. aseTi ratom ar unda CavrToT mo­
testebis Sesworebisas maswav­
leblebi ubralod gadaxazaven swavleebi komentarebis gakeTebis
xolme araswor pasuxs, aRniS­ procesSi? moswavleTa mier ko­
naven swors da amiT mTavrdeba mentarebis gakeTeba bevri sasarge­
yvelaferi. me ver vigeb, ratom blo niSniT gamoirCeva. qvemoT
iyo Cemi pasuxi araswori. aba,
rogor damexmareba testis ase­ moyvanilia magaliTi socialur
Ti gasworeba ramis gagebasa da mecnierebaTa gakveTilidan.
swavlaSi?!~
`xandaxan mgonia, rom maswav­ batoni hanteris moswavleebi
miznebis dasaxva da komentarebis gakeTeba 123
kargad werdnen biografiebs miviReb, sanam saboloo ver­
da maswavlebeli kmayofili sias warvudgen maswavlebels,
iyo, rom moswavleebi, rogorc _ Tqva raSelma, `Zalian minda,
wesi, mis SeniSvnebs iziarebd­ rom es SeniSvnebi konkretuli
nen. erT dRes judi, romelic iyos da mimiTiTebdes, ra aris
gamorCeulad kargi moswavle problema. ar minda, ubralod,
iyo, winadadebiT gamovida; is axali ideebi momawodon da
Tvlida, rom sasargeblo iqne­ problemad darCes Txzulebis
boda, Tu garkveul etapze, is adgilebi, razec me vmuSaob.
moswavleebi Temebis samuSao anu, miCevnia, axali ideebis
versiebs gacvlidnen da erT­ nacvlad zusti SeniSvnebi mi­
maneTis nawerebze SeniSvnebs viRo Cems namuSevarze.~
gaakeTebdnen. judis azriT, mo­ batoni hanteri daTanxmda,
swavleebs Zalian daexmareboda rom specialuri dro gamoeyo
is, rom maT nawers erTze meti xolme aseTi aqtivobisaTvis.
adamiani waikiTxavda. rogorc
gogonam aRniSna, es, ra Tqma
unda, ar daakninebda maswavle­ ***
blis rols. zogadsaganmanaTleblo sko­
maswavlebelma danarCen mos­ lebSi miznebis dasaxvisa da ko­
wavleebs hkiTxa, Tu moswondaT mentarebis gakeTebis meTodebs
es idea. yvela Tanaxma aRmoCnda.
erT-erTma moswavlem, raSelma, arasaTanado sixSiriT iyeneben,
judis ideas Semdegi SeniSvna rac swavlebis efeqturobasa da
daamata: kargi iqneboda, Tu moqnilobaze uaryofiTad aisaxe­
komentarebi konkretulad im ba. am TavSi ganvixileT swavlebis
adgilebs gamoyofda, razec
meti muSaoba marTebda moswav­ ori meTodis, miznebis dasaxvisa
les. `me mgoni Zalian sasarge­ da komentarebis gakeTebis sxva­
blo iqneba, Tu Cems daweril dasxva forma.
biografiaze komentarebs manam
9 hipoTezis Camoyalibeba
da gamocda

msgavsebisa da
gansxvavebis gamovlena

Sejameba da Cana­werebis
gakeTeba
meoreklaseli TiSa karga xans uyurebda cas da bolos wamoiZaxa:
`me mgoni, Zlieri wvima daiwyeba. rogor cxeloda cota xnis win.
moswavlis Zalisxmevis
gaZliereba da misi axla ki civa da ca RrublebiT ifareba.~ TiSas bebo gaocebuli
warmatebis aRiareba uyurebda gogonas. `amindis prognozis gakeTebac SegZlebia! sad
iswavle amindis winaswarmetyveleba?~ _ hkiTxa TiSas bebom. Ti­
Sam upasuxa, rom maswavlebeli mTeli wlis ganmavlobaSi uxsnida
saSinao davaleba da amindis cvalebadobis niSnebs.
praqtika `maswavlebelma gviTxra, rom mTeli weli amindis Sesaxeb
unda gveswavla. Tu amden dros davuTmobdiT, ratom unda gves­
wavla zedapirulad? maswavlebelma isic gangvimarta, rom ara
warmodgenis mxolod Teoriul sakiTxebs viswavlidiT, aramed SevecdebodiT,
aralingvisturi xerxebi Cveni codna yoveldRiurad gamogveyenebina. es imas niSnavda, rom
xSirad klasis gareT mogviwevda muSaoba.~
TiSas maswavlebeli moswavleebs amindis sxvadasxva movlenis
TanamSromlobiTi Taviseburebebs uxsnida. yovel or kviraSi erTxel moswavleebi
swavla internetSi amowmebdnen amindis prognozs da bolo 24 saaTis gan­
mavlobaSi dafiqsirebul aminds ganixilavdnen, Semdeg gadiodnen
gareT da akvirdebodnen cas (dReSi orjer, diliT da SuadRisas).
miznebis dasaxva da Semdeg moswavleebi aminds winaswarmetyvelebdnen, mecadineobis
komentarebis gakeTeba damTavrebis Semdgomi periodidan meore dilamde. aseve, maT uw­
evdaT, aexsnaT TavianTi winaswarmetyvelebis logikuri safuZ­
veli.
hipoTezis Camoyalibeba meore dilas moswavleebi TavianT hipoTezebs ganixilavdnen
da gamocda
da afiqsirebdnen, ramdenad gamarTlda maTi varaudebi. Tu aR­
moaCendnen, rom sworad iwinaswarmetyveles, im elementebs iniS­
navdnen, rac yvelaze metad daexmaraT amindis gamocnobaSi. im
miniSnebebi, SekiTxvebi da SemTxvevaSi, Tu maTi hipoTeza araswori aRmoCndeboda, cdilobd­
winmswrebi aqtivobebi
nen, aexsnaT, konkretulad ra SeeSalaT, an raSi motyuvdnen.

TiSas maswavlebeli amindis Temas imisaTvis iyenebda,


rom moswavleebi erT-erT yvelaze analitikur da Semec­
nebiT procesSi CaerTo, romelsac hipoTezis Camoyal­
ibeba da gamocda hqvia.

124
hipoTezis Camoyalibeba da gamocda 125

hipoTezis Camoyalibeba da ganzogadebuli daskvna, romelic


SeiZleba klasSi hipoTezis Camoy­
gamocda: kvlevebi da Teoriebi alibebisa da gamocdis procesSi
ganmartebis mixedviT, hipo­Tezis gamoviyenoT.
Camoyalibebisa da gamocdis pro­
cesi codnis gamoyenebas gulisx­ 1. hipoTezis Camoyalibebasa
mobs. es is procesia, romelsac da gamocdas SeiZleba induqciuri
xSirad mivmarTavT sxvadasxva an deduqciuri kuTxiT SevxedoT.
s­ituaciaSi (ix. henseli, 1988; deduqciuri azrovnebis dros vi­
heleri da raifi, 1984; qoedingeri yenebT zogad wess, raTa momavali
da andersoni, 1993; qoedingeri da qmedeba an movlena viwinaswarme­
Tabaxneki, 1994). magaliTad, TviT­ tyveloT (ix. jonson - lardi,
mfrinavis frTaze haeris nakadis 1983). magaliTad, sanam daviwyebT
moZraobaze dakvirvebis Sedegad, moTxrobis kiTxvas mglis Sesaxeb,
moswavlem SeiZleba Camoayali­ gonebaSi amotivtivdeba garkeuli
bos hipoTeza, rom TviTmfrinavis zogadi informacia, rac mglebis
frTis dizainis Secvla garkveul Sesaxeb gagvigia. Tu erT-erTi
zegavlenas moaxdenda haeris na­ Cveni zogadi warmodgena imas
kadze. amis Semdeg moswavles ukavSirdeba, rom mglebi jgufe­
SeuZlia, daamzados garkveuli bad gadaadgildebian da `social­
dizainis frTa da gamoscados es uri~ cxovelebi arian, maSin viva­
hipoTeza. raudebT, rom moTxroba, romel­
diagrama 9.1-ze warmodgenil­ ic unda wavikiTxoT, swored `so­
ia hipoTezis Camoyalibebisa da cialur~ mglebs exeba, romlebic
gamocdis meTodTan dakavSirebu­ garkveuli jgufis wevrebi arian.
li zogierTi kvlevis Sedegebi. induqciuri azrovneba ki
qvemoT warmodgenilia ori ukavSirdeba axali daskvnebis ga­

diagrama 9.1
kvlevebis Sedegebi: hipoTezis Camoyalibeba da gamocda
efeqtis saSualo procen­
kvlevebSi yuradReba sidideebis efeqtis tilis
naSromi gamaxvilebulia raodenoba sidide zrda
heTi da hipoTezis Camoyali­­
sxvebi, 1996 bebisa da gamocdis
zogadi efeqti 2 0.79 28
loTi, 1983 hipoTezis Camoyali­
bebisa da gamocdis
zogadi efeqti 22 0.04 2
rosi, 1988 hipoTezis Camoyali­
bebisa da gamocdis
zogadi efeqti 104 0.72 26
126 efeqturi swavleba skolaSi

keTebas im informaciis safuZ­ tipis, deduqciuri da induqci­


velze, rac mogvepoveba, an rasac uri meTodebi kargad muSaobs,
gvawvdian (ix. holandi, holioaqi, iTvleba, rom deduqciuri midg­
nisbeTi da Tagardi, 1986). magal­ omebi ufro amarTlebs. sailus­
iTad, Tu Tqven kiTxulobT erTi traciod gaecaniT diagrama 9.2-s,
konkretuli daTvis qcevis Sesax­ romelzec am ori tipis meTodTan
eb, romelsac mecnieri akvirdeba, dakavSirebiT Catarebuli kvleve­
arsebobs didi albaToba imisa, bis Sedegebia warmodgenili.
rom daaskvnaT Semdegi: daTvis aR­ rogorc diagrama 9.2-is bolo
werili qceva aris ara mxolod am or xazze vxedavT, deduqciuri me­
konkretuli daTvis Cveulebrivi, Todebis efeqtis saSualo sidide
tipuri qceva, aramed, zogadad, gacilebiT maRalia, vidre induq­
daTvebisTvis damaxasiaTebeli iuri meTodebis (deduqciuri _
qce­va. sagulisxmoa, rom yovel­ 0.60, induqciuri _ 0.39). kvleve­
dRiur cxovrebaSi azrovneba wmin­ bis es Sedegi ar niSnavs imas, rom
dad deduqciuri an induqciuri induqciur meTods ar SeiZleba
ar aris. mecnierebi askvnian, rom hqondes maRali efeqti (anu efeq­
Cveni azrovneba ufro `Sereulia~, tis maRali sidide). SesaZloa,
vidre zemoT moyvanili ganmarte­ maswavleblebs uWirT induqciuri
bebiTaa axsnili (dili, 1982; eqo, meTodebis sworad gamoyeneba.
1976, 1979, 1984; medavari, 1967; induqciuri meTodiT muSaobas
fersi, 1975). mowesrigebuli, kargad Camoya­
induqciuri swavlebis me­ libebuli codna da gamocdile­
Todebi, Tavdapirvelad, mos­ ba sWirdeba, raTa moswavleebma
wavlisagan garkveuli principe­ konkretuli magaliTebidan zoga­
bis aRmoCenas, xolo Semdeg am di principebis formulireba Se­
principebis mixedviT hipoTezis Zlon. im SemTxvevaSi, roca mos­
Camoyalibebas moiTxovs. haeris wavleebs saTanado gamocdileba
nakadis Sesaxeb magaliTSi, mas­ ar aqvT, ra Tqma unda, umjobesia,
wavlebeli induqciur meTods zogadi principebi mivawodoT da
gamoiyenebs, Tu sTxovs moswav­ hipoTezis Camoyalibeba am princ­
leebs, rom jer haeris nakadis ipebis safuZvelze vTxovoT.
moZraobis principebi aRmoaCinon 2. maswavlebelma unda mosTx­
da Semdeg am principebze dayrd­ ovos moswavleebs, cxadad axsnan
nobiT Camoayalibon hipoTezebi. TavianTi hipoTeza da daskvnebi.
maswavlebeli deduqciur meTods kvlevebi adasturebs, rom Zalian
gamoiyenebs, Tu jer aRiarebul efeqturia moswavleebis mier de­
princip(eb)s warmoudgens moswav­ taluri axsna-ganmartebis Camoya­
leebs, magaliTad, bernulis Teo­ libeba (sasurvelia, werilobiTi
remas. Semdeg ki sTxovs, am Teo­ formiT) imasTan dakavSirebiT,
remaze dafuZnebiT Camoayalibon Tu ra principebze muSaoben, ra
da gamoscadon hipoTeza. miuxe­ hipoTezas ayalibeben am princi­
davad imisa, rom klasSi orive pebze dayrdnobiT da ratomaa
hipoTezis Camoyalibeba da gamocda 127

diagrama 9.2
induqciuri Tu deduqciuri midgoma?
kvlevebSi efeqtis saSualo procen­
yuradReba sidideebis efeqtis tilis
naSromi gamaxvilebulia raodenoba sidide zrda
Tamiri, 1985 deduqciuri
meTodebi
13 0.27 11
loTi, 1983 deduqciuri
meTodebi 18 0.02 1
induqciuri
meTodebi 4 0.10 4
el-nemri, 1980 induqciuri
meTodebi
250 0.38 15
suaiceri da induqciuri
andersoni, 1983 meTodebi 19 0.43 17
uolbergi, induqciuri
1999 meTodebi 38 0.41 16
rosi, 1988 induqciuri
meTodebi 39 0.48 19
deduqciuri
meTodebi 65 0.83 30
efeqtis saSualo sidide
induqciuri meTodebisaTvis 380 0.39 15
efeqtis saSualo sidide
deduqciuri meTodebisaTvis 96 0.60 23

gonivruli maTi hipoTeza (ix. safuZvlad maT dakvirvebebs, ro­


lavoi, 1999; lavoi da gudi, 1988; gor amyarebs maTi dakvirvebebi
losani, 1988). rogorc irkveva, mo­ warmodgenil hipoTezas, rogor
swavleTa mier TavianTi azrovneb­ xdeba eqsperimentis saSualebiT
is procesis axsna Zalian sasarge­ hipoTezis Semowmeba da rogor
bloa, radgan maT im principebis adasturebs an uaryofs Semowmebis
ukeT gagebaSi exmareba, romelsac Sedegebi warmodgenil hipoTezas.
Tavad iyeneben. im SemTxvevaSi, Tu deduqciur meTods viyenebT,
Tu induqciur meTods viyenebT, moswavleebs dakvirvebis fazis
SegviZlia moswavleebs movTxo­ gavla ar mouwevT.
voT, axsnan, Tu ra logika udevs­
128 efeqturi swavleba skolaSi

hipoTezis Camoyalibeba da am nawilSi da CamoayalibeT


hipoTeza imis Taobaze, Tu ra
gamocda: praqtika klasSi cvlilebebs gamoiwvevs am erTi
struqturirebuli aqtivobebis nawilis Secvla mTlian siste­
gamoyeneba hipoTezis Camoyal­ maSi;
ibebisa da gamocdis procesSi 4. Tu SesaZlebelia, gamocadeT
hipoTeza, sistemaze an sistemis
hipoTezis Camoyalbebisa da nawilze ganxorcielebul re­
gamocdis procesi, rogorc wesi, alur an simulaciur cvlile­
samecniero meTodebTan asocird­ baze dakvirvebiT.
eba. miuxedavad amisa, nebismieri
disciplinis maswavlebels Seu­ problemis gadaWra. ganmarteb­
Zlia, warmatebiT gamoiyenos es is mixedviT, problema moicavs Sez­
procesi. qvemoT warmodgenilia Rudvebsa da Semaferxebel gare­
eqvsi tipis aqtivoba, romelic moebebs. problemebis gadaWrisas,
SeiZleba hipoTezis Camoyalibe­ moswavleebs uwevT hipoTezebis
bisa da gamocdis procesSi gam­ Camoyalibeba imis Sesaxeb, Tu ra
oviyenoT. iqneboda problemis gadaWris
sistemis analizi. moswavlee­ saukeTeso gza. magaliTad, mas­
bi TiTqmis yvela klassa da yve­ wavlebelma moswavleebs SeiZleba
la saganSi swavloben sistemebs. sTxovos, Seqmnan raRac sagnis
magaliTad, sistemebis saxeebia: modeli (manqanis, xidis), masalis
ekosistemebi, anatomiuri siste­ SezRudvis gaTvaliswinebiT, da­
mebi, mTavrobis sistemebi, trans­ vuSvaT, mxolod erTi, garkveuli
portis sistemebi da a. S. moswav­ saxis masalis gamoyeneba SeuZli­
leebi gacilebiT kargad gaiazre­ aT (xe an rezini). im codnisa da
ben sistemis arss, Tu davavalebT, gamocdilebis gaTvaliswinebiT,
Camoayalibon hipoTezebi im cvli­ rac moswavleebs aqvT (codna
lebebis Sesaxeb, rasac sistemis inerciaze, gravitaciaze, Zalasa
erT-erTi nawilis Secvla gamoi­ da moZraobaze), maT unda Camoay­
wvevda. qvemoT mocemulia zogadi alibon hipoTeza problemis gad­
principebi, romlis mixedviTac aWris saSualebasTan dakavSirebiT
SeiZleba warvmarToT moswavleTa da Semdeg gamocadon es hipoTe­
muSaoba sistemebis analizze: za. qvemoT mocemulia zogadi
principebi, romelTa mixedviTac
1. axseniT sistemis mizani, SeiZleba warvmarToT moswavleTa
sistemis nawilebi da TiToeu­ muSaoba problemis gadaWris mi­
li nawilis funqcia; marTulebiT:
2. aRwereT, Tu ra gavlenas axdens
sistemis TiToeuli nawili sxva 1. CamoayalibeT mizani, romelsac
nawilebze; gindaT, rom miaRwioT;
3. gamoyaviT sistemis erT-erTi 2. aRwereT is barierebi an Sez­
nawili, aRwereT cvlileba Rudvebi, rac problemebs giqm­
hipoTezis Camoyalibeba da gamocda 129

niT da xels giSliT dasaxuli movlena, romlis kvlevac gad­


miznis miRwevaSi; awyvetili gaqvT;
3. gansazRvreT arsebuli prob­ 2. gaarkvieT, am istoriuli mov­
lemis gadaWris saSualebebi da lenis ra nawilze arsebobs
CamoayalibeT hipoTeza prob­ erTsulovneba sazogadoebaSi
lemis gadaWris yvelaze efeq­ da ra nawilze _ ara;
tur saSualebasTan dakavSire­ 3. istoriul movlenaze arsebuli
biT; informaciis mixedviT, Camoaya­
4. realurad an simulaciis gziT, libeT savaraudo axsna;
gamocadeT problemis gadaWris 4. SeamowmeT hipoTeza arsebul
Tqveneuli saSualeba; mtkicebulebebze dayrdnobiT.
5. ramdenad dadasturda Tqveni
hipoTeza? gansazRvreT, gWird­ gamogoneba. axali midgomis Se­
ebaT Tu ara sxva hipoTezis muSaveba aris is aqtivoba, romel­
Camoyalibeba da gamocda. ic moswavleebisagan hipoTezis
Camoyalibebasa da mis Semowmebas
istoriuli kvleva. moswav­ moiTxovs. magaliTad, SeiZleba
leebi istoriul kvlevas iyeneben moswavlem sakuTari codna gul-
maSin, roca warsulSi momxdari sisxlZarRvTa sistemisa da kun­
im movlenebis mimdinareobas aR­ Tovani sistemis Sesaxeb, axali
weren, romelTa mimarTac damok­ tipis fizikuri savarjiSos Ses­
idebuleba sazogadoebaSi ara­ aqmnelad gamoiyenos. amis gasa­
erTgvarovania. magaliTad, mos­ keTeblad, mas mouwevs hipoTezis
wavleebma SeiZleba sxvadasxva Camoyalibeba imis Sesaxeb, Tu ra
versia warmoadginon imasTan tipis savarjiSo iqneba efeqturi
dakavSirebiT, Tu ra roli iTa­ da am hipoTezis Semowmeba. axali
maSa ruzveltma perl harboris gamogoneba, rogorc wesi, ramden­
dabombvis winmswreb movlenebSi. ime hipoTezis Camoyalibebasa da
moswavleebs kargad unda esmodeT gamocdas gulisxmobs manam, san­
istoriuli viTareba, raTa aqti­ am ar aRmoCndeba, rom romelime
urad CaerTon istoriul kvle­ maTgani efeqturia. qvemoT moce­
vaSi da savaraudo axsna Camoa­ mulia zogadi principebi, romlis
yalibon. hipoTezis Semowmebis mixedviTac SeiZleba warvmarToT
procesSi moswavles didi mocu­ moswavleTa muSaoba gamogonebis
lobiT informaciis gaanalizeba mimarTulebiT:
uwevs, raTa mtkicebulebebi ipo­
vos. qvemoT mocemulia zogadi 1. aRwereT situacia, romelic
principebi, romelTa mixedviTac unda gamoasworoT, an saWiroe­
SeiZleba warvmarToT moswavleTa ba, romelic axali midgomiTa
muSaoba istoriuli kvlevis mi­ Tu gamogonebiT unda daakma­
marTulebiT: yofiloT;
2. CamoayalibeT gamogonebis
1. kargad aRwereT istoriuli konkretuli standartebi, rac
130 efeqturi swavleba skolaSi

xels Seuwyobs situaciis gamo­ muSaoba eqsperimentuli kvlevis


sworebas, an saWiroebis dakmay­ mimarTulebiT:
ofilebas;
3. SeimuSaveT hipoTezebi da if­ 1. daakvirdiT TqvenTvis sain­
iqreT imaze, Tu romeli iqneba tereso sagans/movlenas/cnebas
yvelaze efeqturi; da aRwereT Tqveni dakvirveba;
4. rodesac mixvalT hipoTezamde, 2. gamoiyeneT konkretuli Teori­
romelsac warmatebis yvelaze ebi an wesebi imis asaxsnelad,
meti Sansi aqvs, daiwyeT am rasac akvirdebodiT;
hipoTezis Semdgomi ganviTare­ 3. Tqvens axsna-ganmartebaze day­
ba, anu gamogoneba; rdnobiT, CamoayalibeT hi­
5. hipoTeza iseT kondiciamde po­Teza, Tu ra moxdeboda am
unda miiyvanoT, rom SesaZle­ Te­oriebisa Tu wesebis Tqvens
beli iyos misi gamocda; dakvirvebasTan misadagebis
6. Tu saWiroa, gamogoneba an axa­ Sem­TxvevaSi, an im situacias­
li midgoma ise SecvaleT, rom Tan misadagebis SemTxvevaSi,
man dasawyisSi Camoyalibebuli romelic Tqvens dakvirvebas
standartebi daakmayofilos. ukavSirdeba;
4. CaatareT eqsperimenti, an moaw­
eqsperimentuli kvleva. eqs­ yveT aqtivoba Tqveni hipoTez­
perimentul kvlevas, rogorc is gamosacdelad;
wesi, samecniero hipoTezis Camoy­ 5. axseniT Tqveni eqsperimentisa
alibebisa da Semowmebis process Tu aqtivobis Sedegebi. gansaz­
vukavSirebT xolme. miuxedavad RvreT, swori iyo Tu ara Tqve­
amisa, eqsperimentuli kvlevis ni hipoTeza. saWiroebis mixed­
meTodi maswavlebelma SeiZleba viT, gadawyviteT, gWirdebaT
nebimier disciplinaSi gamoi­ Tu ara damatebiTi eqsperimen­
yenos, raTa moswavleebs ukeT tis an aqtivobis mowyoba, an
gaagebinos Sesaswavli masala. aucilebelia Tu ara alterna­
magaliTad, moswavleebma SeiZle­ tiuli hipoTezis Camoyalibeba
ba Camoayalibon hipoTeza imis da gamocda.
Taobaze, Tu ra gavlenas moaxdens
mkiTxvelze maT nawerSi gamoyen­ gadawyvetilebis miReba. ga­
ebuli esa Tu is literaturuli dawyvetilebebis miReba xSirad
xerxi. es hipoTeza, ra Tqma unda, hipoTezis Camoyalibebasa da Se­
im codnas efuZneba, romelic mowmebasTan ar asocirdeba. miuxe­
moswavles daugrovda litera­ davad amisa, gadawyvetilebebis
turis gakveTilebidan, sxvadasx­ miRebis struqturirebuli pro­
va stilisturi xerxis gamoyen­ cesi moswavleebs daexmareba, gam­
ebis efeqturobasTan dakavSire­ oikvlion hipoTezuri situacie­
biT. qvemoT mocemulia zogadi bi. gansakuTrebiT is situaciebi,
principebi, romelTa mixedviTac roca saganTa an movlenaTa jguf­
SeiZleba warvmarToT moswavleTa Si yvelaze kargis an cudis SerCe­
hipoTezis Camoyalibeba da gamocda 131

va uwevT. magaliTad, Tu moswav­ li qula gaamravleT alterna­


leebs vTxovT, daasaxelon gasuli tivis qulaze. miRebuli cifri
aTwleulis yvelaze mniSvnelovani gamoiyeneT saboloo qulis
musikosi an mxatvari, bevri mos­ misaniWeblad;
wavle momentalurad SemogvTava­ 5. SeadareT sxvadasxva alterna­
zebs sakuTar hipoTezas. Tu maT tivisaTvis miniWebuli sabo­
vTxovT, warmodgenili hipoTezis loo qulebi;
gamosacdelad,struqturirebuli 6. SerCeuli alternativisadmi
gadawyvetilebis miRebis Car­ Tqveni damokidebulebis mixed­
Co gamoiyenon, bevri moswavlis viT, gansazRvreT, saWirod
hipoTeza Seicvleba. struqturi­ ­TvliT Tu ara mniSvnelovnebis
rebuli gadawyvetilebis miRebis qulebis gadaxedvas, an rome­
CarCos gamoyeneba moswavleebs lime kriteriumis mimatebas an
saSualebas aZlevs, gamoiyenon moSorebas.
da ukeT gaaanalizon am sakiTx­
Tan dakavSirebuli codna. qve­ qvemoT mocemuli magaliTi
moT mocemulia zogadi princi­ gviCvenebs, Tu rogor SeiZleba
pebi, romlis mixedviTac SeiZleba gamoiyenos maswavlebelma erT
warvmarToT moswavleTa muSao­ Temaze muSaobisas ramdenime ti­
ba gadawyvetilebis miRebis mi­ pis aqtivoba.
marTulebiT:

1. aRwereT gadawyvetileba, ro­ batoni sandersi me-10 kla­


selebTan meore msoflio omis
melsac iRebT da, aseve, gad­ Temas amuSavebda; mas surda,
moeciT am gadawyvetilebis al­ moswavleebisaTvis hipoTezis
ternatiuli variantebi; Ca­moyalibebisa da gamocdis
2. CamoayalibeT is kriteriume­ sxva­dasxva gza warmoedgina. mas
Semdeg, rac moswavleebma Seis­
bi, romlebic gadawyvetileb­ wavles ZiriTadi faqtebi meore
is procesSi Tqvenze gavlenas msoflio omis Sesaxeb, maswav­
moaxdens. gansazRvreT, rome­ lebelma sTxova maT, mocemuli
sami proeqtidan erT-erTi amo­
lia yvelaze mniSvnelovani kri­
erCiaT:
teriumebi. amisaTvis SegiZli­ gadawyvetilebis miReba. Tqve­
aT gamoiyenoT mniSvnelovnebis ni azriT, ra iqneboda meo­
Sefasebis skalas 1-dan 4-mde; re msoflio omis dasrulebis
saukeTeso saSualeba, atom­
3. SesaZlo ganawyvetilebis Ti­ uri bombis gamoyenebis garda?
Toeul alternativas mianiWeT CamoayalibeT Tqveni hipoTeza
qula (1-dan 4-mde) imis aRsani­ da am hipoTezis gamosacdelad
Snavad, Tu ramdenad akmayofi­ gamoiyeneT gadawyvetilebis
miRebis CarCo.
lebs konkretuli alternativa problemis gadaWra. Tqven
Camoyalibebul kriteriumebs; rom meore msoflio omis dros
4. TiToeuli alternativis Sesa­ amerikis SeerTebuli State­
bis prezidenti yofiliyaviT,
faseblad mniSvnelovnebis Se­
atomuri iaraRis gamoyenebis
fasebis skalaze dafiqsirebu­ gareSe, rogor aiZulebdiT
132 efeqturi swavleba skolaSi

iaponias, dagnebebodaT? dasawyisi frazebi, romlebic


gamoZieba. ratom ganaxor­ aseTi aRwerisas daexmareba maT;
ciela iaponiam perl harborze
Seteva? amboben, rom amerikis • moamzadebinos moswavleebs au­
SeerTebuli Statebis prezi­ dio Canawerebi, romelSic zepi­
dentma ruzveltma iaponelebis rad axsnian Tavian hipoTezebsa
provocireba moaxdina. sxvebi da daskvnebs;
ewinaaRmdegebian am mosazrebas.
rogoria Tqveni hipoTeza? Sea­ • moumzados an moswavleebTan
groveT masala, romelic Tqvens erTad Camoayalibos rubrika,
hipoTezas daadasturebs. romlis mixedviTac Seafasebs
maT. es moswavleebs daexmare­
ba, gaiazron maswavleblis mTa­
hipoTezisa da daskvnebis vari kriteriumebi, romliTac
Camoyalibebis unari: rogor is hipoTezis Camoyalibebisa da
davexmaroT moswavleebs? Semowmebis procesis aRweris
Sefasebisas ixelmZRvanelebs;
rogorc zemoT aRvniSneT, ma­ • moawyos RonisZiebebi, romle­
s­wavlebelma moswavleebs unda bzec mSoblebi da sazogadoe­
mosTxovos, cxadad axsnan Tavian­ bis sxva wevrebi moswavleebs
Ti hipoTeza, hipoTezis gamocdis sTxoven, axsnan TavianTi Sexed­
gzebi da daskvnebi. maswavlebel­ ulebebi sxvadasxva sakiTxTan
ma maT iseTi savarjiSoebi unda dakavSirebiT.
miawodos, romelic saTanadod
moamzadebs moswavleebs hipoTez­ qvemoT moyvanil magaliTSi
is Camoyalibebis procesis ax­ xelovnebis maswavlebeli mos­
snisaTvis; xels Seuwyobs maT, wavleebs sTxovs, axsnan, rogor
daeuflon im unarebs, romlebic Camoayalibes da gamocades Tavi­
daexmareba, aRweron, ra iswavles anTi hipoTezebi.
hipoTezis Semowmebis procesSi.
am mizniT, maswavlebels SeuZlia,
Semdeg strategiebs mimarTos: me-5 klasis xelovnebis mas­
wavlebelma miagno gzas, Tu
rogor unda gaegebinebina mo­
• moumzados da gadasces mos­ swavleebisaTvis, rogor urT­
wavleebs nimuSebi, romelSic ierTqmedebs erTmaneTTan nax­
gansazRvruli iqneba maT mier atis sxvadasxva elementi da
rogor qmnian isini erT siste­
Sesrulebuli samuSaos aRweris
mas (magaliTad, ra gavlenas
Tanamimdevroba da xazgasmuli axdens feri perspeqtivaze da
iqneba im elementebis CamonaT­ ra gavlena aqvs tilos Semad­
vali, romlebzec maswavlebeli genlobas ferze). maswavlebelma
gamoiyena proeqtori da klass
moswavleebisagan detalur aR­ warmoudgina erTi cnobili
weras moiTxovs; tilo; man auxsna moswavleebs,
• moumzados da gadasces mos­ rom, kompiuteris daxmarebiT,
wavleebs (gansakuTrebiT, da­ xelis erTi moZraobiT SeeZlo,
Seecvala tilos feri, perspeq­
balklaselebs) im winadadebaTa tiva da kontrasti. manam, sanam
hipoTezis Camoyalibeba da gamocda 133
rames Secvlida, maswavlebel­ iyo da ramdenad dadasturda
ma moswavleebs sTxova, daw­ maTi xedva.
yvilebuliyvnen da emsjelaT,
ra gavlenas moaxdenda erTi
elementis cvlileba sistemis ***
Semadgenel sxva elementebze. zogi fiqrobs, rom hipoTezis
am aqtivobis Semdeg, maswavle­ Camoyalibebisa da Semowmebis me­
belma Secvala konkretuli el­ Todi mxolod sabunebismetyvelo
ementi da moswavleebs saSuale­
ba misca, dafiqrebuliyvnen am sagnebis maswavleblebma unda gam­
cvli­lebaze da dakvirvebodnen oiyenon. rogorc wignSi warmod­
Sedegs. TiToeuli aseTi cvli­ genili Tavidan SevityveT, am me­
lebis Semdeg, maswavlebeli Todis gamoyeneba TiTqmis yvela
mos­wavleebs sTxovda, aexsnaT
klasisTvis, raSi mdgomareobda disciplinasa da sruliad gansx­
maTi hipoTeza, ratom Tvlid­ vavebul saswavlo situaciebSi
nen, rom es hipoTeza logikuri SeiZleba.
10 miniSnebebi, SekiTxvebi da
winmswrebi aqtivobebi

msgavsebisa da
gansxvavebis gamovlena

Sejameba da Cana­werebis
gakeTeba

qalbatoni kroufordi maRalklaselebs fsiqologiis Sesavals


moswavlis Zalisxmevis aswavlida. pirvel gakveTilze man dafaze dawera sityva `fsiqo­
gaZliereba da misi
warmatebis aRiareba logia~ da moswavleebs sTxova, erTmaneTisTvis gaeziarebinaT
informacia, rasac am terminis Sesaxeb flobdnen. moswavleebi
pasuxobdnen da maswavlebeli maTi pasuxebidan mTavar sityvebs
saSinao davaleba da dafaze werda. ufro detaluri diskusiisaTvis qalbatonma
praqtika kroufordma ramdenime sityva SearCia. es sityvebi iyo: froidi,
fsiqoanalizi, ego, aracnobieri, orpolusiani, gaoreba. maswav­
lebelma moswavleebs sTxova, TiToeul terminTan dakavSirebiT
warmodgenis CamoeTvalaT, sazogadoebaSi ra swori da mcdari warmodgenebi
aralingvisturi xerxebi arsebobda. rodesac qalbatonma kroufordma moswavleebs zig­
mund froidis Sesaxeb hkiTxa, gaaoca maTi pasuxebis mravalfer­
ovnebam da moswavleTa siRrmiseulma codnam zigmund froidis
TanamSromlobiTi pirovnebasTan dakavSirebiT. roca moswavleebi sxva terminebze
swavla gadavidnen, maswavlebelma maTi ZiriTadi mosazrebebis dafaze
Camowera ganagrZo. diskusiis bolos qalbaton kroufords sakma­
risi informacia hqonda fsiqologiis Sesaxeb moswavleTa codnas­
miznebis dasaxva da Tan dakavSirebiT. axali masalis miwodebis procesis dagegmvisas,
komentarebis gakeTeba
maswavlebeli mTeli wlis ganmavlobaSi iyenebda am informacias.

hipoTezis Camoyalibeba
da gamocda am bolo kategoriaSi warmodgenili swavlebis strat­
egiebi moswavleebs exmareba, Tavi mouyaron im cod­
nas, romelic mocemul TemasTan dakavSirebiT gaaCniaT.
miniSnebebi, SekiTxvebi da
winmswrebi aqtivobebi arateqnikur termins Tu gamoviyenebT, amas `winare cod­
nis aqtivaciasac~ uwodeben. qalbatoni kroufordi ara­
formaluri, Tumca efeqturi gziT cdilobda moswavle­
Ta winare codnis aqtivacias.
saganmanaTleblo kvlevebi adasturebs, rom winare
codnis aqtivacia Zalian mniSvnelovania yvela tipis
swavlis procesSi. codna, romelic konkretul Temas­
Tan dakavSirebiT gagvaCnia, did gavlenas axdens am Temis
134
miniSnebebi, SekiTxvebi da winmswrebi aqtivobebi 135

Sesaxeb axali codnis aTvisebaze. miniSnebebisa da SekiTxvebis


u. briueri da j. Treiensi (1981)
swored am gavlenas ikvlevdnen;
meTodi: kvlevebi da Teoriebi
maT 30 moswavles erT oTaxSi mou­ miniSnebebisa da SekiTxvebis me­
yares Tavi da uTxres, rom es im Todi maswavlebels saSuale­
profesoris oTaxi iyo, romelic bas aZlevs, moswavleebs winare
eqsperiments atarebda. TiToeul codnis gamoyenebaSi daexmaros.
moswavles sTxoves, moecada. diagrama 10.1-ze warmodgenilia
gavida 35 wami. moswavleebi sxva miniSnebisa da SekiTxvebis meTod­
oTaxSi gadaiyvanes da sTxoves, Tan dakavSirebiT Catarebuli zo­
furcelze daeweraT yvelaferi, gierTi kvlevis Sedegebi.
rac pirveli oTaxis Sesaxeb daa­ miuxedavad imisa, rom diagrama
maxsovrdaT. u. briueri da j. 10.1-ze miniSnebebisa da SekiTxve­
Treiensi varaudobdnen, rom mo­ bis gamoyeneba cal-calkea ganxi­
swavleebi ise aRwerdnen oTaxs, luli, es ori meTodi erTmaneTis
rogorc, zogadad, profesoris msgavsia. miniSneba warmoadgens
oTaxi warmoedginaT. da ar aRw­ mcire informaciis miwodebis me­
erdnen zustad im oTaxs, romelic Tods imis Sesaxeb, rac moswavlem
axlaxan datoves. sxva sityvebiT, unda gaigos/gamoscados uaxloes
mkvlevarebis hipoTezis mixedviT, periodSi. magaliTad, maswavle­
moswavleTa winare codna gav­ beli iyenebs miniSnebis meTods,
lenas moaxdenda maT aRqmaze. es roca ujredis Sesaxeb filmis
swored ase moxda. 30-dan 29 mos­ yurebis win moswavleebs uxsnis,
wavlem gaixsena, rom oTaxSi idga rom es filmi Seexeba rogorc maT­
saweri magida da skami; mxolod 8 Tvis cnobil informacias, aseve,
moswavlem Tqva, rom oTaxSi iyo siaxleebs. filmis Temis gamocxa­
gancxadebebis dafa da Tavis qala; debiT, maswavlebeli moswavleTa
9 moswavlem ganacxada, rom oTax­ winare codnis aqtivacias axdens.
Si wignebi SeniSna, rac, sinamd­ axal informaciaze miniSnebiT ki
vileSi, im oTaxSi ar yofila. Se­ pedagogi bavSvebs molodins uR­
sabamisad, moswavleebma ganacxa­ viZebs. kiTxvebic, daaxloebiT,
des, rom naxes is, rasac elodnen, imave funqcias asruleben. magal­
rom naxavdnen. moswavleTa mier iTad, filmis yurebamde maswav­
gakeTebuli aRwerebis garkveuli lebelma moswavleebs SeiZleba
komponentebi realobas ar Seesa­ SekiTxvebi dausvas da amiT Tavi
bameboda. mouyaros im informacias, romel­
winare codnis gamoyeneba Sei­ sac isini floben.
Zleba swavlebis karg meTodad iTvleba, rom SekiTxvebi da
iqces. miniSnebebi, SekiTxvebi da miniSnebebi saklaso praqtikis
winmswrebi aqtivobebi swored ZiriTad nawils qmnian. kvlevebi
­moswavleTa winare condis aqti­ aCenebs, rom xandaxan kiTxvebisa
vaciis process uwyobs xels. da miniSnebebis gamoyeneba sak­
136 efeqturi swavleba skolaSi

diagrama 10.1
miniSnebisa da SekiTxvebis meTodis Sesaxeb
Catarebuli kvlevebis Sedegebi
kvlevebSi efeqtis saSualo procen­
yuradReba sidideebis efeqtis tilis
naSromi gamaxvilebulia raodenoba sidide zrda
rosi, 1988 miniSnebebi 6 0.41 16
uolbergi, 1999 SekiTxvebi 14 0.26 10
redfildi da
ruso, 1981 SekiTxvebi 7 0.73 27
uaizi da oqei, SekiTxvebi 5 0.37 14
1983
miniSnebebi 38 0.53 20
sTouni, 1983 miniSnebebi 83 0.75 27
blumi, 1976 miniSnebebi 11 0.21 39
qrismori, 1985 miniSnebebi 231 0.60 23
hemeqeri, 1986 SekiTxvebi 100 0.75 27
guzeTi, snaideri miniSnebebi da
da glasi, 1993 SekiTxvebi 11 0.80 29

laso mecadineobis, daaxloebiT, qvemoT warmodgenilia oTxi


80%-s ikavebs (ix.deivisi da Tin­ ganzogadebuli daskvna, romel­
slei, 1967; filipone, 1998). sagu­ ic maswavleblebs miniSnebebisa
lisxmoa, rom maswavleblebi ise da SekiTxvebis meTodis efeqtur
iyeneben SekiTxvebisa da miniS­ gamoyenebaSi daexmareba.
nebebis meTods, rom zogjer arc 1. miniSnebebi da SekiTxvebi
ki ician am meTodis arsebobis yvelaze mniSvnelovan, da ara yve­
Sesaxeb. r. naSma da d. Simanma 1974 laze originalur, sakiTxebs unda
wels gamoaqveynes saintereso ukavSirdebodes. sxvadasxva kvle­
kvleva, saTauriT: `inglisuris va aCvenebs, rom maswavleblebi
maswavlebeli, rogorc kiTxvebis xSinad svamen SekiTxvebs imasTan
damsmeli~. am kvlevis mixedviT, dakavSirebiT, rac originalu­
dawyebiTi skolis maswavleblebi, ria, an rac maT gansakuTrebul
romlebic acxadebdnen, rom yovel yuradRebas imsaxurebs, da ara im
naxevar saaTSi 12 – 20 SekiTxvas sakiTxebze, romelic masalis kar­
svamdnen, sinamdvileSi svamdnen gad asaTviseblad yvelaze mniS­
45 – 150 SekiTxvas. m. filiponem vnelovania (ix. aleqsanderi da
(1998) igive daskvna gaakeTa Tavis judi, 1988; aleqsanderi, kulik­
samagistro kvlevaSi. oviCi da Sulce, 1994; rizneri,
miniSnebebi, SekiTxvebi da winmswrebi aqtivobebi 137

nikolsoni da uebi, 1994). bevri di Seyovneba. SekiTxvebis dasmis


maswavlebeli fiqrobs, rom orig­ meTodis ganxilvisas, mniSvnelo­
inalur sakiTxebze moswavleTa vania `Seyovnebis drois~ gamoy­
yuradRebis mipyroba Temisadmi mo­ enebis principebis axsna. m. rou
swavleTa dainteresebas gazrdis. (1974) xsnis, rom `Seyovnebis dro~
sayuradReboa, rom, sinamdvileSi, moicavs ramdenimewamian pauzas
moswavleTa interess Temis Sesax­ SekiTxvis dasmis Semdeg, raTa
eb, rac SeiZleba, meti informaci­ moswavleebs pasuxis gacemamde
is floba zrdis (aleqsanderi da fiqris saSualeba mivceT. q. To­
sxvebi, 1994). Sesabamisad, Tu kiTx­ bini (1987) ganasxvavebs Seyovnebis
vebi sakiTxis siRrmiseul gagebaze sxvadasxva tips (magaliTad, pauza,
iqneba mimarTuli, mosalodnelia, romelic maswavleblis mier war­
rom moswavleTa interesic ufro moTqmul sityvebs mohyveba; pau­
gaizrdeba. za, romelic moswavlis mier war­
2. `analitikuri~ SekiTxvebi moTqmul sityvebs mohyveba da win
ufro sasargebloa, vidre `faq­ uZRvis maswavleblis sityvebs).
tobrivi~ SekiTxvebi. ganaTlebis misi gamoyenebis simartivis gaT­
sfe­roSi Catarebuli kvlevebi valiswinebiT, Seyovnebis dro
aCve­­nebs, rom moswavleebisaTvis Zalian sasargeblo saswavlo me­
analitikuri SekiTxvebis dasma Todia. mkvlevarebi Tvlian, rom
ufro sasargebloa, vidre faqto­ Seyovnebis dro moswavleebs meti
brivi SekiTxvebis dasma (ix. red­ interaqciis saSualebas aZlevs
fildi da ruso, 1981). analiti­ (fauleri, 1975; honea, 1982).
kuria SekiTxvebi, romlebic mos­ 4. SekiTxvebis dasma swavlis
wavleTa mxridan analizis unaris efeqturi meTodia maSinac ki, ro­
gamoyenebas moiTxovs, xolo faq­ ca SekiTxvebi axali masalis Ses­
tobrivia SekiTxvebi, romelze pa­ wavlamde ismeba. Cveulebriv, miiC­
suxis gasacemadac moswavles mxo­ neven, rom maswavlebeli SekiTx­
lod konkretuli informaciis vebis dasmis meTods mas Semdeg
gaxseneba sWirdeba. samwuxarod, iyenebs, rac moswavleebi axal
praqtika gviCvenebs, rom maswav­ masalas Seiswavlian. axali masa­
leblebi, umetesad, faqtobriv lis aTviseba SeiZleba dakavSire­
SekiTxvebs svamen (deivisi da Tin­ buli iyos teqstis wakiTxvasTan,
slei, 1967; filipone, 1998; guzaki, gakveTilis mosmenasTan an axal
1967; mueleri, 1973). analitikuri masalasTan dakavSirebuli in­
SekiTxvebis sxvadasxva ganmarteba formaciis warmodgenasTan. mniS­
arsebobs, magram yvela Tanxmdeba vnelovania imis gaTvaliswineba,
imaze, rom analitikuri SekiTxva rom SekiTxvebis dasmis meTodis
moswavlisagan yovelTvis iTxovs gamoyeneba SesaZlebelia axali
informaciis restruqturizacia­ masalis Seswavlamdec. aseT dros
sa da codnis gamoyenebas. SekiTxvebi maswavlebels exmareba,
3. maswavleblis mier SekiTxvis Seqmnas saTanado garemo siaxlis
dasmis Semdeg, sasurvelia, mcire­ asaTviseblad. am SemTxvevaSic
138 efeqturi swavleba skolaSi

analitikuri SekiTxvebi masalis manqanas.~


ufro safuZvlian aTvisebas uw­
yobs xels (hemeqeri, 1986; osmani SekiTxvebi, romlebsac
da hanafini, 1994; fresli, Ten­ moswavle daskvnebamde mihyavs
ebaumi, maqdanieli da vudi, 1990;
fresli, vudi, uoloSini, martini, SekiTxvebis dasmis meTodi mo­
qingi da menqe, 1992). swavleebs exmareba, informaciiT
`Seavson~ is `sicarieleebi~, rom­
lebic saukeTesod dagegmili
miniSnebebi da SekiTxvebi: gakveTilis drosac ki rCeba. mas­
praqtika klasSi wavleblebs SeuZliaT qvemoT mo­
y­vanili SekiTxvebis gamoyene­
cxadi miniSnebebi ba, raTa moswavleebi garkveul
daskvnebamde miiyvanon. moswavlee­
miniSnebebis gamoyeneba maswav­ bis daskvnebi SeiZleba im sagnebs,
lebels saSualebas aZlevs, gaaaq­ adamianebs, moqmedebebs, movlenebs
tiuros winare codna. am meTodis da arsebobis formebs ukavSird­
meSveobiT, maswavlebeli moswav­ ebodes, romelTa Sesaxeb informa­
leebs winaswar warmodgenas uqm­ ciasac isini skolaSi iReben.
nis Sesaswavli masalis Sesaxeb.
qvemoT moyvanilia magaliTi daw­ sagnebi / adamianebi:
yebiTi klasis moswavleebis espan­ rogor moqmedebs es sagani an ada­
uris gakveTilidan. am magaliTSi miani?
naTlad Cans, Tu rogor SeiZleba rogor moqmedeben am saganze?
miniSnebebis gamoyeneba klasSi. rogor gamoiyeneba es sagani?
risi nawilia es sagani?
rogor mzaddeba es sagani?
qalbatoni smiti mesame klase­
lebs aswavlis. gakveTilis da­ aqvs Tu ara am sagans garkveuli
sawyisSi igi moswavleebs ekiTx­ surneli, gemo, xma? aRwer­
eba, hyavT Tu ara megobari, eT sagani am niSan-Tvisebebis
romelic yovelTvis sxvebisgan
Txoulobs nivTebs. aseT adami­
mixedviT;
anebs espanurad `pediguenos~, aqvs Tu ara am sagans garkveuli
xolo inglisurad `leeches~ eZax­ feri, nomeri (an raodenoba),
ian. Semdeg maswavlebeli xsnis: adgilmdebareoba, ganzomile­
dRevandeli gakveTili aseT
adamianebs eZRvneba, radgan ba? aRwereT sagani am niSan-
dRes kuTvnilebiT zedsarTa­ Tvisebebis mixeviT;
vebs, espanurad adjetivos po­ rogor iyideba es sagani?
sesivos vxsniT. Cven visaubrebT aris Tu ara sagani garkveuli gan­
da vivarjiSebT kuTvnilebiT
zedsarTavebze: Tú, él / ella / ust­ wyobis matarebeli? aRwereT sa­
ed, nosotros, vosotros, ellos / ellas / gani am niSan-Tvisebis mixeviT;
ustedes. magaliTad, aba, vTarg­ aqvs Tu ara mas konkretuli Ri­
mnoT Semdegi winadadeba espan­
urad: `piteri ar iyenebs Tavis
rebuleba?
manqanas. is Txoulobs megobris rodesac mas viyenebT, eqmneba Tu
miniSnebebi, SekiTxvebi da winmswrebi aqtivobebi 139

ara safrTxe sxva sagnebs an ada­ bis, RonisZiebebis / movlenebis an


mianebs? aRwereT es safrTxe. mdgomareobebis identifikacia mo­
swavleTa mier Seswavlil masala­
moqmedebebi: Si. Semdeg maswavlebels SeuZlia,
ra sagani an adamiani asrulebs am dasvas SekiTxvebi im magaliTebis
moqmedebas / moqmedebebs? mixedviT, rac zemoT aris war­
ra gavlenas axdens es moqmedeba am modgenili. qvemoT moyvanilia am
sagnis gemoze, xmaze an gareg­ SekiTxvebis dasmis magaliTi jan­
nul Sexedulebaze? mrTelobis gakveTilze.
rogor cvlis es moqmedeba am ada­
mianis emociur mdgomareobas?
qalbatonma qonconem me-6 kla­
rogor cvlis es moqmedeba am sag­ sis moswavleebs wasakiTxad
nis Rirebulebas? misca statia kvebis proces­
rogor cvlis es moqmedeba am sag­ Tan da­kavSirebuli darRvevebis
nis formas an zomas? Se­­saxeb. moswavleebma statia
waikiTxes. kiTxvis dasrulebis
rogor cvlis es moqmedeba am sag­ Semdeg qalbatonma qonconem
nis mdgomareobas? bavSvebs dausva SekiTxvebi,
rom­lebic maT statiis ukeTe­
RonisZiebebi: sad gagebaSi daexmareboda. es
SekiTxvebi iyo:
ra tipis adamianebi iReben mo­
nawileobas am RonisZiebaSi? 1. rogor moqmedeben is ada­
weliwadis romel dros xdeba es mianebi, romelTac kvebis
procesTan dakavSirebuli
RonisZieba?
darRvevebi aReniSnebaT?
kviris romel dRes xdeba es Ro­
nisZieba? 2. ras uSvrebian im adamianebs,
dRis ra periodSi xdeba es Ro­ romelTac kvebis proces­
Tan dakavSirebuli dar­
nisZieba? Rvevebi aReniSnebaT?
sad xdeba es RonisZieba? rodis
xdeba es movlena / RonisZieba? erT-erTma moswavlem dasmul
ra mowyobilobebi gamoiyeneba am SekiTxvebs Semdegnairad upasuxa:
RonisZiebis dros? 1. rogor moqmedeben es ada­
ra dro sWirdeba am RonisZiebas? mianebi? me yovelTvis me­
gona, rom kvebis procesTan
mdgomareoba: dakavSirebuli darRvevebi
im adamianebs aReniSnebaT,
ra procesebis gavliT miiRweva es vinc saWmels ar Wamen. axla
mdgomareoba? kargad veRar gamirkvevia,
ra cvlilebebi iCens Tavs, rode­ kvebis darRvevad zedmeti
Wamac igulisxmeba? Tu mxo­
sac raRaca / viRaca am mdgo­
lod uWmeloba?
mareobaSi imyofeba?
2. ras uSvrebian am adamianebs?
am kiTxvebis gamosayeneblad, rogorc Cans, sxvadasxva
darRveva sxvadasxva proble­
maswavlebelma unda moaxdinos masTanaa dakavSirebuli. Se­
konkretuli sagnebis, adamiane­ sabamisad, aseTi adamianebis
140 efeqturi swavleba skolaSi

mkurnalobis meTodebi indi­ Tqvens msjelobas imasTan


vidualurad, maTi diagnozis dakavSirebiT, rom mocemuli
mixedviT ganisazRvreba.
movlena an sagani kargi, cudi
an neitraluria?
analitikuri SekiTxvebi
ra iqneboda Tqveni damokideb­
ulebis alternativa? ra logi­
zogierTi SekiTxva moswav­
kuri safuZveli aqvs am alter­
lisagan informaciis analizsa da
nativas?
kritikas moiTxovs. aseTi tipis
SekiTxvebis dasmaSi maswavleb­
qvemoT moyvanilia magaliTi imi­
lebs analitikuri unarebis nusxa
sa, Tu rogor iyenebs am SekiTx­
daexmareba (ix. diagrama 10.2).
vebs sabunebismetyvelo sagnis
TiToeul analitikur unars
maswavlebeli ganaTlebis sabazo
SekiTxvebis garkveuli kategoria
safexurze.
ukavSirdeba, romelTa CamonaT­
valsac qvemoT gTavazobT:
qalbatoni eganis moswavleebi
Secdomebis analizi: fizikuri garemos Temas gad­
logikuri urTierTkavSiris Tval­ iodnen. maswavlebelma moswav­
leebs sTxova, Camoeyalibebi­
sazrisiT, ra Secdomebia daS­ naT mosazreba `Zveli” tyee­
vebuli warmodgenil informa­ bis mofrTxilebis Sesaxeb. ra
ciaSi? poziciac ar unda aerCiaT mo­
swavleebs, maT sakuTari mosaz­
ratom aris warmodgenili infor­ reba saTanado argumentebiTa
macia SecdomaSi Semyvani? da Zlieri mtkicebulebebiT
rogor SeiZleba SevasworoT war­ unda gaemyarebinaT.
modgenili informacia?

argumentebis moSvelieba mtkiceb­


diagrama 10.2
ulebis dasadastureblad:
analitikuri unarebis
romeli argumenti SeiZleba moviS­
ganmarteba
velioT warmodgenili mtkice­
bulebis dasadastureblad? Secdomebis analizi: Secdome­
ra TvalsazrisiTaa es mtkiceb­ bis identifikacia da warmod­
uleba susti? gena.
ra daSvebebi udevs safuZvlad argumentebis moSvelieba: mtki­­
mocemul mtkicebulebas? cebulebis damadasturebe­li
ar­­gumentebis sistemis Camoya­
sxvadasxva damokidebulebis ana­ li­beba.
lizi:
sxvadasxva damokidebulebis
ratom SeiZleba CavTvaloT, rom analizi: konkretul sakiTxTan
es sagani an movlena kargi, dakavSirebiT, piradi damok­
cudi an neitraluria? idebulebis identifikacia da
ra analizi udevs safuZvlad Camoyalibeba.
miniSnebebi, SekiTxvebi da winmswrebi aqtivobebi 141

winmswrebi aqtivobebi: Semdegnairad ganmartavda winm­


swreb aqtivobebs:
kvlevebi da Teoriebi
relevanturi da yovlismom­
winmswrebi aqtivobebis gamoyen­ cveli Sesavali informacia...
ebiT, maswavlebels SeuZlia, xeli romelTac moswavleebs axali
masalis Seswavlamde warmovud­
Seuwyos moswavles winare cod­ genT... winmswrebi aqtivobebiT
nis aqtivaciaSi. winmswrebi aqti­ gadmocemuli Sesavali infor­
vobebi moswavles axali codnis macia gacilebiT ufro abs­
aTvisebaSi exmareba. winmswrebi traqtuli, ganzogadebuli da
yovlismomcvelia, vidre Tavad
aqtivobebis cneba daamkvidra da Sesaswavli masala. winmswrebi
popularuli gaxada fsiqologma aqtivobebiT iqmneba xaraCo,
devid ausubelma (1968). ausubeli romelzec ufro detaluri

diagrama 10.3
winmswrebi aqtivobebis gamoyenebis meTodis kvlevebis Sedegebi
efeqtis saSualo procen­
kvlevebSi yuradReba sidideebis efeqtis tilis
naSromi gamaxvilebulia raodenoba sidide zrda
uolbergi, winmswrebi aqtivobe­
1999 bis gamoyenebasTan 29 0.45 17
dakavSirebuli
zogadi efeqti 16 0.24 9
heTi, 1992 winmswrebi aqtivobe­
bis gamoyenebasTan
dakavSirebuli
zogadi efeqti 387 0.37 14
loTi, winmswrebi aqtivobe­
1983 * bis gamoyenebasTan 17 0.09 3
dakavSirebuli
zogadi efeqti 5 0.77 28
sTouni, ganmartebiTi
1983 winmswrebi aqtivobebi 44 0.80 29
naratiuli winmswrebi
aqtivobebi 12 0.53 20
informaciis
gada­kiTxva, rogorc
winmswrebi aqtivoba 15 0.71 26
ilustrirebuli
winmswrebi aqtivobebi 15 0.52 20
* Tavad naSromSi, warmodgenili kvlevis angariSis Taviseburebidan gamomdinare,
efeqtis sididis ori kategoriaa mocemuli. mkiTxvels, Tu dainteresebulia
detalebiT, vurCevT, gaecnos naSroms.
142 efeqturi swavleba skolaSi

masalisagan Semdgari kedlebi gamomdinare iqidan, rom es


daSendeba. Sesabamisad, winm­ ganzogadebuli daskvnebi ze­
swrebi aqtivoba ar aris ig­
ive, rac Sejameba an mimoxilva; moT ukve ganvixileT, damatebiT
winmswrebi aqtivobebi xids axsna-ganmartebas aq aRar warmo­
emsgavseba, romelic moswavlis vadgenT. is kvlevebi, romlebic,
winare codnas im masalasTan uSualod, winmswrebi aqtivobebis
akavSirebs, romlis aTvisebac
moswavles mouwevs (gv. 148). gamoyenebis efeqturobas ukav­
Sirdeba, kidev ramdenime sain­
winmswrebi aqtivobebis Temaze tereso daskvnas gvTavazobs:
devid ausubelis pirveli nawere­
3. winmswrebi aqtivobebis ga­
bis Semdeg, mkvlevarebma zedmiw­
moyeneba yvelaze sasargebloa
evniT Seiswavles es meTodi. dia­
maSin, roca informacia kargad
grama 10.3-ze warmodgenilia winm­
ar aris organizebuli. rogorc
swrebi aqtivobebis gamoyenebis
CvenTvis cnobilia, winmswrebi
meTodTan dakavSirebiT Catareb­
aqtivobebi, ganmartebis mixed­
uli zogierTi kvlevis Sedegebi.
viT, informaciis organizebis
winmswrebi aqtivobebi mWid­rod
saSualebas warmoadgenen. Sesa­
ukavSirdeba miniSnebebsa da SekiTx­
bamisad, rac ufro mouwesrigebe­
vebs. miniSnebebTan da SekiTxvebTan
lia Sesaswavli informacia, miT
dakavSirebuli me-4 ganzogadebuli
ufro maRalia maTi gamoyenebis
daskvna (SekiTxvebis dasma swav­
efeqti (ix. marTorela, 1991; mai­
lis efeqturi meTodia maSinac ki,
eri, 1979; uaiTi da TiSeri, 1986).
roca SekiTxvebi axali masalis Ses­
magaliTad, winmswrebi aqtivobe­
wavlamde ismeba) swored winmswrebi
bis gamoyeneba ufro efeqturi
aqtivobis formiT dasmul SekiTx­
iqneba bunebaSi gasvlis win, vidre
vebzea koncentrirebuli. Sesabam­
saxelmZRvanelos erT-erTi Tavis
isad, oTxi ganzogadebuli daskvna,
wakiTxvis win, radgan wignis Tave­
romelic zemoT iyo warmodgenili,
bi kargadaa organizebuli saTau­
miniSnebebisa da SekiTxvebis meTo­
rebiTa da qvesaTaurebiT.
dis efeqtur gamoyenebasTan dakav­
4. sxvadasxva tipis winmswrebi
SirebiT, winmswreb aqtivobebzec
aqtivoba sxvadasxva Sedegs iZleva.
vrceldeba:
rogorc diagrama 10.3-zea war­
modgenili, winmswrebi aqtivobeb­
1. winmswrebi aqtivobebi yve­
is 4 zogadi tipi arsebobs, esenia:
laze mniSvnelovan, da ara yvelaze
ganmartebiTi, naratiuli, infor­
originalur, sakiTxebs unda ukav­
maciis gadakiTxvze dafuZnebuli,
Sirdebodes.
ilustrirebuli winmswrebi aq­
2. `analitikuri~ winmswrebi
tivobebi. oTxive tipis winmswrebi
aqtivobebi ufro sasargebloa, vi­
aqtivoba efeqturobiT gamoirCe­
dre `faqtobrivi~ winmswrebi aq­
va da gansakuTrebiT maRalia gan­
tivobebi.
martebiTi winmswrebi aqtivobe­
bis gamoyenebis nayofiereba. am
miniSnebebi, SekiTxvebi da winmswrebi aqtivobebi 143

oTxi tipis garda, arsebobs sxva gadaevloT am profesiis mokle


winmswrebi aqtivobebic. kvlevebi aRwerisTvis.
karieris dagegmvis RonisZie­
adasturebs, rom praqtikaSi winm­ ba dasrulda. moswavleebma
swrebi aqtivobis mravali sxva aRniSnes, rom winmswrebi aq­
saxeobac gamoiyeneba. tivobiT gakeTebul savarjiSos
didi mniSvneloba hqonda kari­
eris dagegmvis RonisZiebaze
warmodgenili informaciis ga­
winmswrebi aqtivobebi: sagebad. ramdenime mowveulma
praqtika klasSi stumarma, romelic sesiebs uZ­
Rveboda, ganacxada, rom isini
gaocebulebi iyvnen moswavle­
ganmartebiTi winmswrebi Ta mier dasmuli SekiTxvebis
aqtivobebi mizanmimarTulobiT.

ganmartebiTi winmswrebi aqti­ naratiuli winmswrebi


vobebi, ubralod, im axal masalas aqtivobebi
aRweren, romelic moswavleebs
unda gavacnoT. qvemoT moyvanil naratiuli winmswrebi aqti­
magaliTSi naCvenebia, Tu rogor vobebi moswavleebs informacias
iyenebs maswavlebeli ganmartebiT TxrobiTi formiT awvdian. qvemoT
winmswreb aqtivobebs sxvadasxva moyvanil magaliTSi naCvenebia,
profesiaze saubrisas. Tu rogor iyenebs maswavlebeli
naratiul winmswreb aqtivobebs
karieris dResTan dakavSirebiT,
moswavleTa samuSao jgufma Ses­ tornadoebze saubrisas.
aniSnavi dRis wesrigi moamzada,
magram jgufis wevrebs gamor­
CaT rCevebi imis Sesaxeb, Tu ra qalbatoni nilis moswavleebi
unda gaekeTebinaT moswavleebs, me-4 klasSi arian. tornadoe­
raTa efeqturad gamoeyenebi­ bze filmis yurebamde maswav­
naT sxvadasxva mosaubrisagan lebelma bavSvebs Semdegi am­
miRebuli informacia. dageg­ bavi uambo.
mili iyo sxvadasxva pirovnebis `erTxel tornados Seves­
mosmena mTeli dRis manZilze. wari. simarTle giTxraT, sanam
mosamzadebeli samuSaoebis ar dasrulda, verc mivxvdi,
dros batonma matamorosma mo­ rom es tornado iyo. im dRes
swavleebs winmswrebi aqtivoba Cemi dis mosanaxuleblad viyavi
moumzada. winmswreb aqtivobaSi wasuli. SuadRis 3.00 saaTi iyo.
mocemuli iyo TiToeuli pro­ me da Cemi da sastumro oTaxSi
fesiis mokle aRwera, kari­ visxediT da Cais mivirTmevdiT.
eris dagegmvis RonisZiebaze moulodnelad Ca­­­mobnelda.
warmosadgenad. batonma mata­ ar dagaviwydeT, rom mxolod
morosma moswavleebs yvela 3.00 saaTi iyo! Cven verc ki
aRwera waakiTxa. Semdeg mTel­ vifiqrebdiT, rom tornado
ma klasma, erToblivad, Ti­ gviaxlovdeboda. me da Cemma
Toeuli profesia cal-calke dam oTaxSi sinaTle avanTeT,
ganixila. TiToeuli profesiis darabebi gamovaReT, Cais sma
aRweramde batoni matamorosi da saubari gavagrZeleT. cota
moswavleebs sTxovda, CaexedaT xanSi eleqtroenergia gaiTiSa
winmswreb aqtivobaSi da Tvali da signalizaciis xma gavigo­
144 efeqturi swavleba skolaSi

neT. gancvifrebuli viyaviT `am rukebs mxolod gadaxe­


da ver gagvego, ra xdeboda. deT~, _ sTxova moswavleebs
sulac ar SegvSinebia. ramden­ batonma armstrongma. `varsk­
ime wuTSi Cemma meuRlem dare­ valvebis ganlagebaze zogadi
ka. telefonebi ar gaTiSula. warmodgena dagexmarebaT imis
meuRlem mkiTxa, rogor xaro. gagebaSi, rasac planetariumSi
`ra Tqma unda, kargad var. ra vnaxavT~.
unda mWirdes~, _ vupasuxe.
man ki mipasuxa, rom Cvens ax­
los mdebare midamoebs es-es grafikuli winmswrebi
aris tornado daatyda Tavso. aqtivobebi
am sityvebma goneba gaminaTa. am wignis me-6 TavSi ganvixi­
me da Cemi da saxlidan gamov­ leT grafikuli sqemebi, rogorc
vardiT da gaviqeciT. quCaSi
didi areuloba iyo. SuqniSani informaciis aralingvisturi mi­
mowyvetili iyo. tornados man­ wodebis erT-erTi xerxi. grafi­
qanebi gadaetrialebina da xe­ kuli sqema SeiZleba winmswrebi
ebi fesvebianad amoeglija. ave­ aqtivobac iyos. qvemoT moyvanil
jis maRaziisa da swrafi kve­
bis restornis fanjrebi Camsx­ magaliTSi naCvenebia, Tu rogor
vreuli iyo. saSineli ngrevisa iyenebs maswavlebeli grafikul
da zaralis momswreni viyaviT.~ winmswreb aqtivobebs frangulis
gakveTilze me-11 klasis moswav­
informaciis gadakiTxva, leebTan.
rogorc winmswrebi aqtivoba
qalbaton hogams dagegmili
hqonda, me-11 klasis moswav­
safuZvlian wakiTxvamde in­ leebisaTvis franguli impre­
formaciis zedapiruli gadakiTx­ sionizmi gaecno. sanam proeq­
va SeiZleba efeqturi winmswrebi toris daxmarebiT frangi im­
aqtivoba iyos. qvemoT moyvanil presionistebis namuSevrebis
amsaxvel slaidebs gaacnobda,
magaliTSi naCvenebia, Tu rogor qalbatonma hogamma moswav­
iyenebs maswavlebeli informaci­ leebs grafikuli sqema _ dia­
is gadakiTxvas, rogorc winmswre­ grama warmoudgina. diagramaze
bi aqtivobis formas bunebisme­ gamosaxuli iyo im ramdenime
mxatvris saxeli, romelTa de­
tyvelebis gakveTilze me-6 klasis taluri Seswavlac mogvianebiT
moswavleebTan. iyo dagegmili (ix. diagrama
10.4).
me-6 klasis moswavleebi gasv­ qalbatonma hogamma mos­
liT gakveTilze, planetarium­ wavleebs sTxova, yuradRebiT
Si unda waeyvanaT. batonma arm­ yofiliyvnen da damatebiTi in­
strongma moswavleebs sTxova, formacia Tavad daetanaT mo­
saxlSi rukidan amobeWdili ori cemul diagramaze. damatebiT
gverdisaTvis gadaexedaT. erT informaciaSi is gulisxmobda
gverdze mocemuli iyo Crdil­ impresionizmis mTavar maxasi­
oeT naxevarsferos varskvlave­ aTeblebs, sxva mxatvarTa saxe­
bis rukebis diagrama, xolo me­ lebs, maTi namuSevrebis saxel­
ore gverdze samxreT naxevars­ wodebebs da sxva mniSvnelo­
fero iyo gamosaxuli. rukebze van faqtebs mxatvrebze an maT
ramdenime sxva mniSvnelovani tiloebze.
faqtic iyo datanili.
miniSnebebi, SekiTxvebi da winmswrebi aqtivobebi 145

diagrama 10.4
grafikuli winmswrebi aqtivobebi: franguli impresionizmi
yuradReba
sinaTleze
franguli impresionizmi
pier ogiust
pol sezani renuari
qali
edgar dega wyarosTan
saxli
napraliani qali klod mone
kedlebiT sauzme
abazanaSi meniCbeTa
guburebi wreSi
mobanaveebi
dumfarebiT
cisferi
balerinebi
sauzme
mdeloze

***
sasargebloa, roca moswavleebi akademiur moswrebas. maswavleb­
axal masalaze fiqrs manam iwyeben, lebs SeuZliaT, sxvadasxva tipis
sanam am masalis uSualo Seswav­ miniSneba, SekiTxva da winmswrebi
laze gadavlen. aseTi meTodolo­ aqtivobagamoiyenon, raTa am tipis
gia, rogorc wesi, zrdis moswavlis azrovnebas Seuwyon xeli.
s wavlebis
m eTodebis
g amoyeneba
11 moswavleTaTvis sxvadasxva tipis
codnis gadacema swavlebis
sxvadasxva meTodis gamoyenebiT

a m wignis me-2 _ me-10 TavebSi xuT farTo kategoriad davajgu­


aRwerili swavlebis cxra meTodi foT: 1. sityvaTa maragi da fra­
efeqturia yvela tipis sagnobrivi zebi, 2. detalebi, 3. ideaTa mo­
codnis gadasacemad. miuxedavad wesrigeba, 4. unarebi da taqtika,
amisa, moswavleebisaTvis moce­ 5. procesebi. pirveli sami kat­
muli tipis codnis gadasacemad, egoria informaciulia da `mtki­
maswavlebels SeuZlia, konkretu­ cebiTi codnis~ saxeliT movix­
li meTodi SearCios. siaxles ar seniebT. bolo ori kategoria ki
warmoadgens is faqti, rom cod­ ufro proceszea orientirebuli
nis sxvadasxva tipi swavlis da, da `proceduruli codnis~ saxe­
Sesabamisad, swavlebis sxvadasxva liTaa cnobili.
meTods ukavSirdeba. es mosaz­
reba pirvelad ralf tailerma
gaaxmovana 1950-ian wlebSi (ix. Se­ sityvaTa maragi da frazebi:
faseba ganaTlebis sferoSi: ralf kvlevebi da Teorebi
taileris klasikuri naSromebi,
avtorebi: madausi da sTaflbimi, ganaTlebis sferoSi Catarebuli
1989). mogvianebiT, ganaTlebis re­ kvlevebi cxadyofs, rom arsebobs
formatorma, hilda Tabam (1962) Zlieri kavSiri sityvebis maragsa
wignSi `saswavlo gegmis SemuSave­ da iseT faqtorebs Soris, rog­
ba: Teoria da praqtika~ es cneba orebicaa:
ganavrco da konkretuli tipis
codna swavlebis konkretul me­ • sazrianoba (deivisi,1944; Sper­
Todebs daukavSira. iti, 1972; Torndaiqi da lor­
sagnobrivi codna SeiZleba ji, 1943)
149
150 efeqturi swavleba skolaSi

• axali informaciis aRqmis una­ swavleebi zogadsaganmanaTleblo


ri (Coli, 1958; harisoni, 1980) skolaSi swavlis periodSi (12
• Semosavlis odenoba (stiCti, wlis manZilze) awydebian. cxadia,
hofsteteri da hofsteteri, rom amdeni sityvis cal-calke
1997) swavla SeuZlebeli iqneboda. Se­
sabamisad, nagi da misi kolegebi
sityvaTa maragis mniSvnelovnebis Tvlian, rom sityvaTa maragis
gaTvaliswinebiT, SegviZlia gan­ sistemuri Seswavla arapraqtiku­
vacxadoT, rom sityvaTa maragis lia. s. Stalma da m. fearbenqsma
gaumjobesebaze mimarTuli swav­ (1986) nagis argumenti Semdeg­
leba yvela skolaSi saswavlo pro­ nairad Seajames:
cesis sagulisxmo nawilia. ufro
metic, mkvlevarebi adastureben, sityvaTa maragis Sesavsebi pro­
rom sityvaTa margis sistematuri g­rama, rogorc wesi, kviraSi
10 _ 12 sityvis swavlas gu­
gaumjobeseba swavlebis yvelaze lisxmobs, rac weliwadSi 400
mniSvnelovani praqtikaa, romlis sityvas Seadgens. am sityvebi­
gamoyenebac maswavlebels Seu­ dan moswavle realurad, daax­
loebiT, 75%-s, anu 300 sityvas
Zlia. es praqtika gansakuTrebiT iTvisebs. Sesabamisad, sityve­
efeqturia dabali akademiuri mo­ bis sistemuri swavliT mos­
swrebis moswavleebis mimarT (ix. wavle mainc ver iRebs sityvaTa
beqeri, 1977). saWiro marags. (Stali da fear­
benqsi, 1986, gv. 100).
sagulisxmoa, rom amerikis
SeerTebuli Statebis skoleb­ nagi da hermani (1987) gvTavazoben
Si sityvaTa maragis sistemuri sityvaTa maragis mizanmimarTuli
swavlebis SemTxvevebs iSviaTad swavlebis alternativas. isini we­
vxvde­biT (ix. maqqeouni da qurTi­ ren:
si, 1987). ufro metic, zogierTi
amtkicebs, rom sityvaTa mara­ moswavleebs rom vTxovT, 200
dRis manZilze dReSi 25 wuTi
gis sistemuri swavleba unayofo, ikiTxon, siCqariT: 200 sity­
an, ukeTes SemTxvevaSi, naklebad va erT wuTSi, erT weliwadSi
efeqturi meTodia. isini milioni sityvsagan Sem­
sityvaTa maragis sistemuri dgar teqsts waikiTxavdnen.
Cveni gamoTvlebis mixedviT,
swavlebisadmi uaryofiTi damok­ erTi milioni sityvis wakiTxvis
idebuleba saTaves iRebs ingli­ SemTxvevaSi, moswavle, daax­
sur enaSi sityvaTa raodenobi­ loebiT, 15000 _ 30000 ucnob
sityvas waikiTxavs. Tu yoveli
dan. ufro zustad, nagi da misi 20 axali sityvidan erTs mainc
kolegebi (nagi da andersoni, iswavlis, maSin weliwadSi mas
1984; nagi da hermani, 1984) acxa­ 750-dan 1500-mde axali sityvis
deben, rom `saskolo beWdviT ing­ Seswavla mouwevs (gv. 20).
lisurSi~ daaxloebiT 85000 sity­ Tu am logikas mivyvebiT, sityve­
vaa. saskolo beWdviT inglisurSi bis mizanmimarTuli swavla reko­
inglisuri sityvebis is mocu­ mendebuli ar iqneba da SeiZleba
loba igulisxmeba, romelsac mo­ drois sulelur flangvadac
moswavleTaTvis sxvadasxva tipis codnis gadacema... 151

ki CaiTvalos. Tumca es ar aris m. Stainisa da q. visockis (1984)


zusti msjeloba. sxva kvlevebis kvlevas, romelic adasturebs,
Sedegebi sawinaaRmdegos amtkice­ rom axali sityvis mniSvnelobis
ben da gviCveneben, rom sityvebis dasamaxsovreblad (sistemuri Ses­
sistemuri swavla gamarTlebulia wavlis gareSe) aucilebelia, mos­
yvela asakobriv jgufSi. wavle sxvadasxva konteqstSi, sul
sityvaTa maragisa da frazebis mcire, eqvsjer mainc Sexvdes am
efeqturad swavlebis mizniT, mas­ sityvas. es kvleva adasturebs,
wavlebels SeuZlia qvemoT war­ rom sityvis wakiTxva erT an or
modgenili ganzogadebuli das­ sxvadasxva konteqstSi sakmarisi
kvnebi gamoiyenos. ar aris misi mniSvnelobis dasa­
maxsovreblad. eqsperimentma daa­
1. advilad rom daamaxsovr­ dastura, rom sityvis mxolod
des, konkretuli sityva an fraza meeqvse gansxvavebul konteqstSi
moswavles sxvadasxva konteqstSi wakiTxvis Semdeg imaxsovrebdnen
ramdenjerme unda Sexvdes. arse­ moswavleebi mis mniSvnelobas.
bobs mosazreba, rom moswavlisaT­ j. jenqinsis, m. Stainisa da q.
vis axali sityvebis aTvisebis visockis kvlevis Semdeg kidev ori
saukeTeso gza kiTxvaa. am mosaz­ kvleva Catarda, romelic Seiswav­
rebis mxardamWerni miiCneven, rom lida, SeuZlia Tu ara mos­wavles
moswavle aucileblad swavlobs axali sityvis mniSv­ne­lobis aT­
im axal sityvebs, rasac kiTxvis viseba mxolod kiTxviT. u. nagim
procesSi awydeba. es araswori da f. hermanma (1987) daaskvnes,
daSvebaa. ubralod kiTxva, sityve­ rom mxolod 5%-iani albaToba
bis swavlis gareSe, rogorc wesi, arsebobs imisa, rom mos­wavle
sagrZnoblad ar zrdis moswav­ kiTxvisas Sexvedrili axa­li si­
lis sityvaTa marags. ilustraci­ tyvis mniSvnelobas daimaxsovrebs.
isaTvis, gavecnoT j. jenqsis,

diagrama 11. 1
axali sityvebis konteqstSi swavlis albaToba
sityvis Seswavlis
maxasiaTebeli faqtori albaToba
unari dabali 8%
saSualo 12 %
maRali 19 %
klasi me - 4 klasi 8%
me - 11 klasi 33 %
teqstSi axali axali sityva yovel 10 sityvaSi 7%
sityvebis axali sityva yovel 74 sityvaSi 14 %
raodenoba axali sityva yovel 150 sityvaSi 30 %
wyaro: monacemebi moyvanilia suonbornisa da de gloferis (1999) kvlevidan
152 efeqturi swavleba skolaSi

m. suonbornma da q. de gloferma mosazrebas imis Taobaze, rom mxo­


(1999) ki daadgines, rom moswavlis lod kiTxva savsebiT sakmarisia
mier wakiTxuli axali sityvebis moswavlis sityvaTa maragis ga­
damaxsovrebis 15%-iani albaToba farToebisaTvis. gansakuTrebiT
arsebobs. es orive kvleva sakmaod maSin, Tu gaviTvaliswinebT, rom
optimistur daskvnebs gvTavazobs kiTxvisas Sexvedrili sityvebis
sityvebis SemTxveviTi swavlis al­ 90%-ze mets moswavle, saSualod,
baTobis Sesaxeb. diagrama 11.1-ze erT milion sityvaSi erTxel,
warmodgenilia m. suonbornisa da xolo naxevar sityvebs erT mil­
q. de gloferis (1999) mier Catare­ iard sityvaSi erTxel awydeba
buli kvlevis Sedegebi. (nagi da andersoni, 1984).
rogorc diagrama 11.1-zea war­
modgenili, arsebobs bevri faq­ 2. Tu moswavleebs axali si­
tori, romelic teqstis kiTxvisas tyvebi teqstis gareSe aqvT naswav­
axali sityvebis Seswavlis alba­ li, arsebobs meti albaToba imisa,
Tobaze axdens gavlenas. erT-erTi rom Tu am sityvas konteqstSi waaw­
aseTi faqtoria moswavlis unari. ydebian, ufro advilad SeZleben
maRali SesaZleblobebis mqone mis damaxsovrebas. j. jenqsisa
moswavleebs 19 %-iani albaTo­ da sxvaTa (1984) kvlevidan yve­
ba aqvT, rom axal sityvas iswav­ laze sasargeblo daskvna albaT
lian, maSin roca dabali SesaZle­ SemdegSi mdgomareobs: sityvaTa
blobis moswavleebSi albaToba 8 zedapiruli Seswavlac ki zrdis
%-mde ecema. maRali klasis mos­ albaTobas, rom moswavles es si­
wavleebs (me-11 klaselebi) axali tyvebi konteqstSi wakiTxvisas uf­
sityvebis mniSvnelobis damaxs­ ro advilad daamaxsovrdeba. ro­
ovrebis ufro maRali Sansi aqvT ca moswavles manamde aqvs naswav­
(33 %), vidre dabali klasis (me-4 li sityva, am sityvis konteqstSi
klaselebi) moswavleebs (8%). imas, wakiTxvisas 33 %-iT izrdeba misi
Tu rogor aiTvisebs moswavle am gagebisa da damaxsovrebis Sansi. j.
teqstSi Sexvedril axal sityvas, jenqsisa da sxvaTa kvlevaSi moy­
teqstis maxasiaTeblebic gansaz­ vanili eqsperimentis Sedegebis
Rvraven. Tu teqsti, ZiriTadad, mixedviT, moswavleebi, romelTac
nacnobi leqsikuri erTeulebisa­ konteqstSi Sexvedrili axali si­
gan Sedgeba da moswavle axal si­ tyvebi manamde hqondaT naswavli,
tyvas, saSualod, yovel 150 sity­ gacilebiT advilad xvdebod­
vaSi erTxel awydeba, arsebobs 30 nen sityvis mniSvnelobas, vidre
%-iani albaToba imisa, rom mos­ is moswavleebi, visac es sityve­
wavle axal sityvas daimaxsovrebs. bi manamde ar hqondaT naswavli.
Tu wasakiTx teqstSi moswavle 10 rogorc zemoT aRiniSna, sityvis
sityvaSi erT axal sityvas xvdeba, mniSvnelobis amocnobis albaTo­
mxolod 7 %-ia Sansi imisa, rom mas ba im moswavleebSi, romelTac si­
es axali sityva daamaxsovrdeba. tyvebi manamde hqondaT naswavli,
es aRmoCenebi eWvqveS ayenebs 33 %-s Seadgenda.
moswavleTaTvis sxvadasxva tipis codnis gadacema... 153

diagrama 11. 2
swavlebis meTodebi, romlebic saxeebTan asocirebas ukavSirdeba

procentilis zrda,
strategia, romelsac romelic saxeebTan
saxeebTan asocirebis kvlevebis asocirebis meTodis
meTods vadarebT raodenoba gamoyenebas ukavSirdeba
moswavleebi imeoreben
sityvis ganmartebas 6 37
moswavleebi axali sityvis
gamoyenebiT qmnian
winadadebebs 4 21
wyaro: faueli, j. (1980, dekemberi). ra gavlena aqvs sityvis mniSvnelobis gaxsenebaze
`iZulebiT~ da `winaswargaweril~ saxeebs: gavlenis metaanalizi. kiTxvis erovnul
konferenciaze warmodgenili statia. san diego, kalifornia (ERIC, dokumentis
reproduqciis samsaxuri # Ed 199 644).

am daskvnebSi yvelaze sain­ cirebaa. araerTi kvleva adas­


tereso isaa, rom moswavleebs es turebs, rom sityvebis damaxsovre­
sityvebi minimaluri datvirTviT bis efeqturoba izrdeba, roca
hqondaT naswavli. sityvebis swav­ moswavle sityvas garkveul saxes
laSi igulisxmeboda is, rom mo­ ukavSirebs. j. fauelma (1980) 11
swavleebs aZlevdnen furcels, kvlevis analizi Caatara da daad­
romelzec axali sityvebi Sesa­ gina, rom gacilebiT efeqturia
bamisi magaliTebiT iyo Camower­ is meTodebi, romlebic sityvebis
ili. moswavleebi kiTxulobdnen Seswavlas garkveul saxeebs ukav­
am furcelze Camoweril sityvebs Sirebs, vidre meTodebi, romlebic
da am procesSi ar ereoda maswav­ saxeebs ar iyenebs; saxeebis gamoyen­
lebeli. amasTanave, moswavleebs, eba 34 procentiliT zrdasTan iyo
daaxloebiT, 40 wami hqondaT Ti­ dakavSirebuli. diagrama 11.2-ze
Toeuli sityvis dasamaxsovre­ saxeebis asocirebasTan dakavSire­
blad. ra Tqma unda, es ar aris buli swavlebis meTodebi Sedare­
sakmarisi dro imisaTvis, rom ada­ bulia swavlebis im meTodebTan,
mianma axali sityva siRrmiseulad romlebic saxeebTan asocirebas
daimaxsovros. sagulisxmoa is, ar ukavSirdeba.
rom sityvebis aseTma zedapirul­ rogorc diagrama 11.2-ze Cans,
ma swavlamac ki gaaumjobesa kon­ moswavleebi, romlebic axal si­
teqstSi am sityvebis amocnobis tyvebs konkretul saxeebTan aso­
albaToba. cirebis meTodiT imaxsovreben,
3. axali sityvis damaxsovre­ 37 procentiliT maRal akademur
bis erT-erTi saukeTeso saSualeba Sedegebs aRweven, vidre is moswav­
am sityvis garkveul saxesTan aso­ leebi, romlebic axal sityvebs
154 efeqturi swavleba skolaSi

mxolod ramdenjerme gameore­ (1984) kvlevis mixedviT, es aris


bis saSualebiT swavloben. amas­ sityvaTa maragis gaumjobesebaze
Tanave, moswavleebi, romlebic mimarTuli tipuri mecadineobe­
axal sityvebs konkretul sax­ bisas SeZenili axali sityvebis
eebTan asocirebis meTodiT imax­ saSualo raodenoba. moswavle b
sovreben, 21 procentiliT maRal ar eswreba mecadineobas, sadac
akademur Sedegebs aRweven, vidre sistematurad aswavlian axal si­
is moswavleebi, romlebic axali tyvebs. axla warmovidginoT, rom
sityvis gamoyenebiT winadadebebs moswavle a da moswavle b abareben
qmnian da ase cdiloben am sityve­ gamocdas _ axali masalis aTvise­
bis damaxsovrebas. bis Sesamowmebel tests. moswavle
b iRebs qulas, romlis mixedvi­
4. sityvebis pirdapiri swavle­ Tac is aris misi klaselebis mi­
ba leqsikuri erTeulebis damax­ marT 50-e procentilze. moswavle
sovrebis efeqturi saSualebaa. a ki iRebs qulas, romlic mixed­
sityvebis swavlis meTodologia­ viTac is aris 62-e procentilze
sTan dakavSirebuli yvelaze mniS­ klaselebis mimarT. aseTi gansx­
vnelovani aRmoCena albaT isaa, vavebis ZiriTadi mizezi, kvlevis
rom sityvebis mizanmimarTuli mixedviT, swored isaa, rom mos­
swavla Sedegiania. mkvlevarebma wavle a sistematurad swavlobda
s. Stalma da m. fearbenqsma (1986) axal sityvebs.
Seiswavles sityvaTa maragis gam­
didrebis sakiTxebze Catarebu­ 5. yvelaze efeqturi im sityveb­
li kvlevebi da aRmoaCines, rom is swavlebaa, romlebic mniSvnelo­
zogadad, sityvaTa maragis swav­ vania axali masalis asaTviseblad.
lebas aqvs efeqtis sidide 0.32. axali sityvebis mizanmimarTuli
es, ra Tqma unda, Zalian maRali swavleba ufro efeqturia, Tu
efeqtis sidide ar aris, magram es axali leqsikuri erTeulebi
mniSvnelovania praqtikuli Tval­ im masalas ukavSirdeba, romlis
sazrisiT. es efeqtis sidide aCve­ swavlac moswavleebs momavalSi
nebs, rom moswavleTaTvis axali mouwevT. s. Stalisa da m. fear­
sityvebis swavleba 12 procen­ benqsis (1986) kvleva adasturebs,
tiliT zrdis maTi mxridan axali rom moswavleTa akademiuri mo­
masalis gagebis SesaZleblobas. swreba izrdeba 33 procentiliT,
magaliTad, warmovidginoT, rom Tu axali sityvebi, romlebsac
gvyavs ori moswavle, romelTac isini swavloben, uSualod ukav­
erTnairi akademiuri monacemebi Sirdeba moswavleTa mier Sesas­
aqvT. am or moswavles vTxovT, wavl masalas. magaliTisaTvis,
waikiTxon da gaiazron axali in­ warmovidginoT moswavle a da mo­
formacia. moswavle a sistemat­ swavle b, romelTac axali masalis
urad eswreba mecadineobas, sadac wakiTxva sTxoves. erT-erT maT­
yovel kviras 10 _ 12 axal sityvas gans (moswavle b) sistematurad
aswavlian. u. nagisa da f. hermanis arasodes uswavlia sityvebi. mos­
moswavleTaTvis sxvadasxva tipis codnis gadacema... 155

wavle b testirebis Sedegad iRebs qalbatoni loki maRalklase­


qulas, romelic mas sxva moswav­ lebs literaturas aswavli­
da. maswavlebeli, nawarmoebis
leebis mimarT 50-e procentilze yoveli momdevno Tavis axsnisas,
aTavsebs. moswavle a, romelsac yovelTvis acnobda moswavleebs
sistematurad aswavlidnen axal winaswar momzadebuli axali
masalasTan dakavSirebul sity­ leqsikuri erTeulebis CamonaT­
vals. warsulSi aseTi CamonaT­
vebs, iRebs qulas, romelic mas vali yoveli axali TavisaTvis
klaselebis mimarT 83-e procen­ moicavda, daaxloebiT, 20 _ 25
tilze aTavsebs. axal sityvas. qalbatonma lokma
SeamCnia, rom moswavleebi am axal
sityvebs mxolod mniSvnelobebs
uwerdnen da maT damaxsovrebas
sityvaTa maragi da frazebi: an gamoyenebas ar cdilobd­
saklaso praqtika nen. maswavlebelma isic SeniSna,
rom xandaxan, didi daZabulobis
xarjze, axali leq­sikuri er­
yvelaze mniSvnelovani Teulebis nusxa 20 _ 25 sityvian
terminebisa da frazebis maCvenebelze ahyavda, xSirad ax­
identifikacia ali Tavi amden axal sityvasa Tu
frazas ar moicavda.
qalbatonma lokma Tavisi
imis gaTvaliswinebiT, rom strategiis Secvla gadawyvita
sityvebis swavleba did gavlenas da, yoveli axali TavisaTvis,
axdens moswavleTa akademiur mo­ axla mxolod 5 _ 7 leqsikur
erTeuls amzadebda. zogjer
swrebaze, mniSvnelovania, erTi yvela axali sityva uSualod ax­
mxriv, im sityvebisa da frazebis ali Tavidan ki ar iyo aRebuli,
identificireba, romlebic gadam­ aramed ramdenime iseT erTeul­
wyveti mniSvnelobis matarebelia sac moicavda, romelic wignis am
TavSi ar iyo, magram, maswavle­
axali masalis aTvisebisaTvis; me­ blis azriT, moswavleebs masa­
ore mxriv, moswavleebisaTvis am lis ukeT gaazrebaSi daexmare­
sityvebisa da frazebis swavleba. boda. magaliTad, rodesac qal­
sasurvelia, moswavleTa yura­ batonma lokma moswavleebTan
rei bredberis `farenhaiti 451~
dRebis koncentracia aseTi gad­ Seitana, moswavleTaTvis Camow­
amwyveti mniSvnelobis matarebel erili leqsikuri erTeulebis
sityvebsa da frazebze. magali­ nusxaSi SexvdebodiT iseT si­
tyvebs, rogorebicaa: cenzura,
Tad, Tu maswavlebels klasSi Se­ distopiuri literatura, or­
moaqvs axali Tema, romelic bavS­ magi saxeebi da a.S. maswavleb­
vebma sami kviris manZilze unda lis azriT, am sityvebis Seswav­
gaiaron, sasargeblo iqneba, mas­ la moswavleebs daexmareboda,
ukeT Cawvdomodnen nawarmoebis
wavlebelma SearCios xuTi umniS­ rTul da abstraqtul mxareebs.
vnelovanesi leqsikuri erTeuli
da maTze gaamaxvilos yuradReba. axali terminebisa da frazebis
qvemoT moyvanilia magaliTi imisa, swavlebis procesi
Tu rogor iyenebs literaturis
maswavlebeli am princips axali axali terminebisa da fraze­
romanis swavlebisas. bis swavlebis saukeTeso saSu­
156 efeqturi swavleba skolaSi

alebaa maTi araerTxel gamoyen­ lokis moswavleebs romanis


eba sxvadasxva TanmimdevrobiTa `farenhaiti 451~ kiTxva aqvT
dawyebuli. maswavlebelma gad­
da sxvadasxva konteqstSi. qvemoT awyvita, klasSi axali sityva
moyvanilia axali terminebisa da Semoetana. man es Semdegnairad
frazebis swavlebis xuTsafexu­ gaakeTa: qalbatoni loki mivi­
riani meTodi, romelic SeiZleba da erT-erT moswavlesTan da
uTxra, rom is ar unda kiTxu­
Zalian efeqturi iyos: lobdes wigns, romelic merxze
udevs. moswavle gakvirvebulia,
safexuri 1. miawodeT moswav­ roca maswavleblis am miTiTebas
leebs axali terminisa Tu ismens. qalbatoni loki eubneba
imave moswavles, rom man mxo­
frazis mokle axsna, an aR­ lod is wignebi unda ikiTxos,
wera; romlebsac maswavlebels Seu­
safexuri 2. warmoudgineT mo­ Tanxmebs. Semdeg maswavlebeli
swavleebs axali termini Tu midis sxva moswavlesTan da eu­
bneba, rom is SemCneulia piradi
fraza aralingvisturi ga­ dRiuris warmoebaSi. moswavlem
mosaxvis meTodis gamoyen­ gakveTilis bolos es dRiuri
ebiT; unda warmoudginos qalbaton
loks, raTa am ukanasknelma
safexuri 3. sTxoveT moswavle­
Seamowmos, rame danaSaulebrivi
ebs, Camoayalibon axali xom ar Cawera moswavlem pirad
terminisa Tu frazis saku­ dRiurSi. da bolos, maswavle­
Tari axsna an aRwera; belma moswavleebs uTxra, rom
maT unda iTxovon qalbatoni
safexuri 4. sTxoveT moswav­ lokisagan nebarTva yoveli ax­
leebs, warmoadginon axali ali musikaluri diskis yidvis
termini Tu fraza aralin­ win da diskebi mxolod maswav­
gvisturi gamosaxvis meTo­ leblisagan nebarTvis miRebis
Semdeg SeiZinon. moswavleebi
dis gamoyenebiT; maswavleblis sityvebma ganacv­
safexuri 5. periodulad sTxo­ ifra; isini erTmaneTs uyurebd­
veT moswavleebs, Seamowmon, nen da ver gaegoT, ra xdeboda.
qalbatonma lokma garkveuli
Tu ramdenad zustia maT
pauzis Semdeg moswavleebs
mi­er warmodgenili axali hkiTxa, Tu rogor Seafasebd­
fra­zisa Tu terminis axsna, nen mis sityvebs. erT-erTma
aRwera da aralingvisturi moswavlem, benma, ganacxada,
rom maswavlebeli Tavisi mi­
formiT miwodeba. TiTebebiT cdilobda, gaekon­
trolebina maTi azrovneba.
qvemoT warmodgenilia magal­ joana, sxva moswavle, Tvlida,
iTi imisa, Tu rogor iyenebs am rom maswavleblis aseTi qceva
xuTsafexurian process lite­ arasamarTliani iyo. mesame mo­
swavlem ki ganacxada, rom mas­
raturis maswavlebeli maRal­ wavlebels namdvilad ar hqon­
klaselebTan. da ufleba, gaekontrolebina,
Tu ras kiTxulobdnen, werdnen
safexuri 1. miawodeT moswav­ an usmendnen moswavleebi. qal­
leebs axali terminisa Tu fra­ batonma lokma CaTvala, rom
zis mokle axsna an aRwera. ra­ movida dro, moswavleebisaTvis
modenime dRea, rac qalbatoni yvelaferi aexsna da ganacxada,
moswavleTaTvis sxvadasxva tipis codnis gadacema... 157
rom maT es-es aris gaiTamaSes detalebi: kvlevebi da Teorebi
sityva cenzuris mniSvneloba.
safexuri 2. axali termini
Tu fraza moswavleebs aral­ detalebi informaciis konk­
ingvisturi gamosaxvis meTodis retul nawilebs warmoadgenen.
gamoyenebiT warmoudgineT. Sem­ de­talebi moicaven faqtebs, dro­
deg qalbatonma lokma dafaze
gamosaxa sityva cenzuris ga­
is Tanmimdevrobas, mizez-Se­de­
TamaSebis amsaxveli naxati. am gobriv Tanmimdevrobasa da epi­
suraTze gamosaxuli iyo cecx­ zodebs. diagrama 11.3-ze warmo­
li, romelSic iwveboda wigni, dgenilia sxvadasxva tipis de­
mosaubre adamiani, religia da
gazeTi. talebis axsna-ganmarteba.
safexuri 3. sTxoveT mos­ maswavlebels SeuZlia qvemoT
wavleebs, axali terminisa Tu warmodgenili ganzogadebuli da­
frazis sakuTari axsna an aRw­ skvnebi detalebis efeqturad
era Camoayalibon. qalbatonma
lokma moswavleebs sTxova, swav­lebis mizniT gamoiyenos.
wyvilebSi emuSavaT da sityva
cenzuris sakuTari aRwera an 1. moswavleebs detalebi sis­
axsna CamoeyalibebinaT. erT- te­murad da ramdenjerme unda war­
erTma moswavlem, renatam, daw­
era: `cenzura ar unda arsebob­ movudginoT. kvlevebi adaturebs,
des. cenzura adamians uflebas rom kargad daimaxsovron da ad­
arTmevs, Tavad miiRos gadaw­ vilad gaixsenon, moswavleebi au­­
yvetilebebi~. cileblad ramdenjerme unda ga­
safexuri 4. sTxoveT moswav­
leebs, axali termini Tu fraza daawydnen detalebs faqtebis,
aralingvisturi gamosaxvis me­ TariRebisa da sxva saxis infor­
Todis gamoyenebiT warmoadgi­ maciis Sesaxeb. j. naTalis mier
non. Semdeg moswavleebma sity­
Catarebuli kvlevebi (1999; na­
va cenzuris aralingvisturi
xerxebiT gamosaxva scades. Tali da alton - li, 1995) adas­
umetesobam qseluri Canawere­ turebs, rom erTsa da imave de­
bi gaakeTa, zogma ki _ daxata. tals moswavle, sul cota, 3-jer
erT-erTma moswavlem qaRaldze
sakuTari Tavi gamosaxa; mas ben­ an 4-jer unda waawydes, raTa daa­
denebi hqonda wakruli pirze, maxsovrdes da sxva situaciaSi Se­
yurebze, majebze da amiT war­ Zlos misi gamoyeneba. amave dros,
moadgina Tavisi Sexeduleba mkvlevarebi Tvlian, rom moswav­
cenzuraze, rogorc yvelanairi
SegrZnebis CamxSob meqanizmze. lis mier detalebis Sesaxeb in­
safexuri 5. periodulad formaciis miRebis yoveli Suale­
sTxo­veT moswavleebs, Seamow­ di, daaxloebiT, or dRes ar unda
mon, Tu ramdenad zustia maT
aRematebodes. Sualeds, romelic
mier warmodgenili axali fra­
zisa Tu terminis axsna, aRwera aucilebelia moswavleTa mier
da aralingvisturi formiT mi­ detalebis Sesaxeb informaciis
wodeba. Semdgomi ori kviris man­ efeqturi miRebisaTvis, `drois
Zilze moswavleebi kiTxulobd­
nen romans `farenhaiti 451~ da, fanjaras~ uwodeben (rovi _ qo­
Sesabamisad, cvlidnen sityva lieri, 1995).
cenzuris ganmartebebsa da ar­ magaliTisaTvis warmovidgi­
alingvistur gamosaxulebebs. noT, rom moswavleebs getisbur­
158 efeqturi swavleba skolaSi

diagrama 11. 3
detalebi
faqtebi mizez-Sedegobrioba
faqtebi warmoadgens informaciis mizez-Sedegobrivi Tanamimdevroba
konkretul tips. faqtebi gvawvdi­ moicavs im movlenebs, romlebic
an informacias konkretul adami­ produqts an Sedegs qmnian. SesaZloa
anebze, adgilebze, sulier da usu­ erTi Sedegis erTi mizezi arsebob­
lo sagnebze, movlenebze. faqtebis des. magaliTad, erTi Sedegis erTi
saSualebiT xdeba Semdegi saxis in­ mizezTan gvaqvs saqme, roca gundi
formaciis gamoxatva: TamaSs romelime moTamaSis konkret­
uli, daudevari qmedebis gamo agebs.
• konkretuli adamianis maxasi­ Tumca ufro xSiria SemTxvevebi, roca
aTeblebi (magaliTad, Tomas Sedegs ramdenime sxvadasxva mizezi
jefersoni iyo amerikis SeerTe­ aqvs, an rodesac erTi movlena gav­
buli Statebis prezidenti 1801 lenas axdens meoreze, romelic, Tav­
wlidan 1809 wlamde); is mxriv, gavlenas axdens mesameze da
• konkretuli adgilis maxasiaTe­ a. S. magaliTad, movlenebi, romlebic
blebi (magaliTad, parizi aris win uswrebda amerikis samoqalaqo
safrangeTSi); oms, SeiZleba mizez-Sedegobrivi Tan­
• konkretuli sulieri Tu usu­ mimdevrobis saxiT ganvalagoT.
lo sagnebis maxasiaTeblebi
(ma­galiTad, Cemi ZaRli, Tafi epizodebi
aris golden retriveri; Empire • epizodebi iseTi movlenebia, ro­
State Building-s aqvs 100-ze meti melTac aqvT:
sarTuli); garemo (magaliTad, konkretu­
• konkretuli movlenis maxasi­ li dro da adgili);
aTeblebi (magaliTad, pizis dax­ • konkretuli monawileebi;
rili koSkis mSenebloba daiwyo • konkretuli xangrZlivoba;
1174 wels). • konkretul movlenaTa Tanmim­
devroba;
drois Tanmimdevroba • konkretuli mizezi da Sedegi.
drois Tanamimdevroba moicavs mni­
Svnelovan movlenebs, rac drois magaliTad, uoTargeiTis skandali
garkveul SualedSi moxda. magali­ da misi gavlena niqsonis saprezi­
Tad, movlenebi, romlebic prezi­ dento karieraze, SeiZleba epizodad
dent kenedis mkvlelobasa (1963 CavTvaloT. es epizodi konkretul
wlis 22 noemberi) da misi dasa­ adgilas da dros moxda. am epizods
flavebis (1963 wlis 25 noemberi) hyavda konkretuli monawileebi. is
Sua periodSi ganviTarda, adami­ grZeldeboda garkveuli drois ganma­
anTa umetesobis SemecnebaSi rCeba, vlobaSi. epizodi moicavda mov­lenaTa
rogorc Tanmimdevroba. adamianebi konkretul Tanmimdevrobas. is iyo
ixseneben, rom moxda jer es, mere es gamowveuli konkretuli movlenebiT
da bolos kidev es. da konkretuli gavlena moaxdina
amerikis SeerTebul Statebze.

gis brZola auxsnes. brZolis Ses­ saTvis, rom moswavleebs getis­


axeb informacias moswavleebi da burgis brZolis Tema Seaxsenos,
maswavleblebi saxelmZRvanelo­ maswavlebels SeuZlia, ori dRis
dan kiTxuloben da ase ganixilaven Semdeg CamoTvlilTagan erT-erTi
mas. or dReSi klasi imave masalis meTodi moiSvelios: klasSi kvlav
ganxilvas unda miubrundes. imi­ gamarTos diskusia getisburgis
moswavleTaTvis sxvadasxva tipis codnis gadacema... 159

brZolasTan dakavSirebiT, mokle rad, vizualurad Tu gaTamaSebis


prezentaciis formiT warmoud­ formiT. diagrama 11.4-ze warmod­
ginos moswavleebs damatebiTi genilia am sami sxvadasxva meTo­
informacia am brZolis Sesaxeb, dis Sesaxeb Catarebuli kvlevebis
aCvenos filmi am Temaze, saxelmZ­ Sedegebi.
RvaneloSi waakiTxos damatebiTi rogorc saxelwodeba mianiS­
informacia da a. S. ori dRis Sem­ nebs, swavlebis verbaluri meTo­
deg, maswavlebelma kidev erTxel di moswavleebisaTvis detalebis
unda misces moswavleebs saSu­ verbalurad _ saubris an kiTxvis
aleba, ganixilon getisburgis saSualebiT gacnobas gulisxmobs.
brZola. ori dRis Semdeg moswav­ verbaluri swavleba efeqturia im
leebma kidev erTxel unda gaixse­ TvalsazrisiT, rom moswavleebs
non getisburgis brZolis Sesaxeb detalebi swavlebidan mokle pe­
ukve ganxiluli informacia, an riodSi da garkveuli xnis (erTi
unda gaecnon axal masalas. wlis) gasvlis Semdegac axsendebaT.
Tumca gasaTvaliswinebelia, rom
2. moswavleebi kargad imax­ verbaluri swavleba warmodgeni­
sovreben detalebs, rodesac maT li sami meTodidan yvelaze nakleb
gaTamaSebis formiT warmovud­ efeqturad iTvleba. vizualuri
genT siaxleebs. roca detalebis swavleba moicavs aralingvisturi
swavlebis meTodebs ganvixilavT, warmodgenis meTods. rogorc me-6
sagulisxmoa, aRiniSnos, rom sxva­ TavSi avxseniT, aralingvisturi
dasxva meTodiT swavleba mos­ warmodgenis meTodebia: grafi­
wavleTa akademiuri moswrebis kuli warmodgena, suraTebi, piq­
gaumjobesebaze sxvadasxva gavle­ togramebi, mentaluri saxeebis
nas axdens. moswavleTa mier de­ Seqmna an kinesTetikur aqtivobaSi
talebis aRqma da damaxsovreba CarTva. verbaluri swavlebasTan
mniSvnelovnadaa damokidebuli SedarebiT, vizualuri swavleba
imaze, Tu ra meTodiT warmovud­ ufro efeqturia, rogorc swav­
genT maT am detalebs _ verbalu­ lebis dasrulebisTanave, ise erTi

diagrama 11. 4
swavlebis tipebi da maTi gavlena swavlaze
efeqtis sidide efeqtis zoma
swavlebis swavlebis
dasrulebis dasrulebidan 12
swavlebis tipi momentSi Tvis Semdeg
verbaluri swavleba 0.74 0.64
vizualuri swavleba 0.90 0.74
gaTamaSebis formiT swavleba 0.12 0.80
wyaro: naTali, 1999; naTali da alton - li, 1995
160 efeqturi swavleba skolaSi

wlis Semdgomi efeqtis mixedviT. qalbatoni sandersi iwyebs


warmodgenili sami meTodidan yve­ gakveTilebis serias berZnuli
da romauli miTologiis Ses­
laze efeqturi swavlebis meTodia axeb. gakveTilis dawyebamde
gaTamaSeba. roca swavleba gaTama­ qalbatoni sandersi yvelaze
Sebazea momarTuli, moswavleebs an mniSvnelovani detalebis iden­
gaTamaSebul scenas warmoudgenen tifikaciaze muSaobs. aseve,
gegmavs, Tu rogor warmoud­
an Tavad maT rTaven gaTamaSebis ginos klass es detalebi sxva
procesSi. diagrama 11.4-ze naCve­ dros da rogor gauadvilos
nebia, rom gaTamaSeba detalebis moswavleebs maTi damaxsovre­
ba. maswavlebeli Tvlis, rom
damaxsovrebis yvelaze efeqturi aucilebelia, moswavleebma
meTodia, rogorc detalebis war­ daimaxsovron yvela mniSvnelo­
modgenisTanave, ise erTi wlis gas­ vani RmerTisa Tu qalRmerTis
vlis Semdgomi efeqtis mixedviT. saxeli da is, Tu ras warmoad­
genden isini. aseve, maswavleb­
els surs, moswavleebs esmodeT
miTebi da acnobierebdnen, Tu
detalebi: saklaso praqtika rogori urTierTobaa miTebSi
RmerTebs, qalRmerTebsa da
detalebis ramdenjerme adamianebs Soris.
ganmeoreba pirvel gakveTilze qal­
batoni sandersi moswavleebs
erT miTs ukiTxavs. Semdeg
swavlebis procesSi maswavle­ iwyebs diskusias, romlis dro­
blebi moswavleebs araerT detals sac moswavleebs warmoudgens
warmoudgenen: faqtebs, droiT yvela ZiriTad berZnul da ro­
maul RmerTsa da qalRmerTs,
Tanmimdevrobebs, epizodebs da saubrobs maT maxasiaTeble­
a.S. ra Tqma unda, moswavleebi bze, uCvenebs moswavleebs am
amden detals ver daimaxsovre­ RmerTebisa Tu qalRmerTebis
klasikur gamosaxulebebs. meo­
ben, miT umetes, ise Rrmad, rom re dRes moswavleebi uyureben
garkveuli periodis merec ax­ films adreul berZnul arq­
sovdeT. Sesabamisad, swavlebis iteqturaze. am filmSi warmod­
procesi unda daigegmos ise, rom genilia berZnuli RmerTebi da
qalRmerTebi, maTi cxovre­
ZiriTadi detalebis cxadi iden­ bis amsaxveli gamosaxulebebi
tifikacia moxdes. moswavleebma adreuli saberZneTis arqiteq­
zustad unda icodnen, Tu romeli turul Zeglebze. qalbatoni
detalebis damaxsovrebaa aucile­ sandersi moswavleebs davale­
bad aZlevs miTs troas omis
beli. amasTanave, maswavlebelma Sesaxeb.
unda izrunos imaze, rom mos­ Semdeg gakveTilze qalba­
wavleebs es detalebi sxvadasxva toni sandersi klass 2 _ 3 mo­
swavlisagan Semdgar jgufebad
konteqstSi ramdenjerme, araum­ hyofs. is sTxovs TiToeul
etes ori dRis gamotovebiT Sexv­ jgufs, SearCion RmerTi an
deT. qvemoT moyvanilia magaliTi qalRmerTi da Seqmnan misi
sabazo skolis gakveTilidan, ber­ qudis dizaini, am RmerTisa
Tu qalRmerTis ZiriTadi maxa­
Znuli da romauli miTologiis siaTeblebis gaTvaliswinebiT.
Temaze. savarjiSo sruldeba imiT, rom
moswavleTaTvis sxvadasxva tipis codnis gadacema... 161
moswavleebi mTeli klasis wi­ rulebina. TiToeuli organos
naSe warmoadgenen sakuTar na­ jgufs unda gaekeTebina gvira­
muSevars da uxsnian danarCen bi, romelSic sisxlis jgufis
moswavleebs mis arss. moswavleebi gaivlidnen. mos­
wavleebs unda gaeTamaSebinaT
is, Tu ra mosdis organos da
yvelaze mniSvnelovani sisxls, romelic am organoSi
detalebis miwodeba gadis. zogierTi organo sisx­
gaTamaSebis formiT lidan garkveul nawils iRebs,
xolo zogierTi organo sisxlSi
Tavad uSvebs garkveul kompo­
gamomdinare iqidan, rom de­ nentebs. aris SemTxvevebi, roca
talebis, gaTamaSebis fo­r­miT mi­ sisxli, ama Tu im organoSi gav­
wodeba, zrdis moswavleebis mier lis Semdeg, fers icvlis. roca
yvela jgufi Tavis adgilas gan­
detalebs ukeT damaxsovrebis al­
lagda, sisxlis jgufis wevreb­
baTobas, maswavlebeli unda eca­ ma erTi organodan meoreSi
dos, xSirad gamoiyenos gaTamaSeb­ daiwyes moZraoba. drodadro
is meTodi. praqtika aCvenebs, rom qalbatoni Slimani moswavleebs
aCerebda (gansakuTrebiT maSin,
dawyebiTi skolis maswavleblebi roca moswavleebi Zalian bevrs
ufro xSirad iyeneben gaTamaSe­ icinodnen) da TiToeul jgufs
bis meTods, vidre saSualo sko­ ekiTxeboda, Tu ras akeTebdnen
lis maswavleblebi. aucilebelia, mocemul momentSi. moswavlee­
bis TxovniT, dadgma ramden­
gaviTvaliswinoT, rom am meTodis jerme gaimeores da yoveli
gamoyeneba yvela klasis moswav­ axali dadgmis dros ramdenime
leebisaTvis sasargebloa. qvemoT axal detals amatebdnen.
warmodgenilia magaliTi saSualo
skolis moswavleTa bunebisme­
tyvelebis gakveTilidan, sadac
ideaTa mowesrigeba:
maswavlebeli gaTamaSebis meTods kvlevebi da Teorebi
iyenebs.
ganzogadebebsa da principeb­Tan
qalbatoni Slimanis moswav­ dakavSirebul ideaTa mowesrigeba
leebma, es-es aris, daasrules deklaraciuli codnis yvelaze
kiTxva sisxlis cirkulaciis
sistemaze. maswavlebelma ico­ farTod gavrcelebuli tipia.1 Sem­
da, rom am Temas moswavleebi degi mtkicebuleba ganzogadebis
meored an mesamed gadiodnen. magaliTs warmoadgens: `konkret­
qalbatoni Slimani gaaoca iman, uli brZolebi sxvadasxva, xSirad
rom ukve naswavli Temis Ses­
axeb moswavleebs ase cota ax­ araproporciul gavlenas axdenen
sovdaT. man gadawyvita, gamo­ omis saboloo Sedegze~. ganzogade­
eyenebina meTodi, romelic buli mtkicebulebebis damaxsovre­
ukve gamocdili hqonda _ pro­
cesis gaTamaSeba. qalbatonma
ba iseve saWiroa, rogorc sityvebisa
Slimanma sTxova moswavleebs,
jgufebad dayofiliyvnen. erTi 1 SeniSvna: cnebebis gamoyenebas Cven
jgufi warmoadgenda sisxls. ideaTa organizaciis formad ar vT­
yvela sxva jgufs rolebi unda vliT, radgan teqnkuri kuTxiT Tu
gaenawilebina da adamianis sxva­ SevxedavT, cnebebi ganzogadebis si­
dasxva organos funqcia Sees­ nonimia (ix. gagne, 1977)
162 efeqturi swavleba skolaSi

diagrama 11. 5
ideaTa mowesrigeba
­ganzogadeba ipebi warmoadgenen mizez-Sedegobriv
ganzogadeba aris mtkicebuleba, romlis urTierTobebs. magaliTad, winadadeba
dasadastureblad moyvanilia magaliTe­ `tuberkulozs tuberkulozis bacila
bi. magaliTisaTvis, aviRoT Semdegi mtki­ iwvevs~ mizez-Sedegobriv principzea da­
cebuleba: `amerikis SeerTebuli State­ fuZnebuli. mizez-Sedegobrivi principis
bis prezidentebi, rogorc wesi, mdidari gageba mizez-Sedegobrivi sistemis konk­
da gavleniani ojaxebidan arian~. es aris retuli elementebis codnas da im urT­
ganzogadeba da mis dasadastureblad ierTobis Sesaxeb informaciis flobas
SeiZleba magaliTebic moviyvanoT. gulisxmobs, rac mizez-Sedegobrivi
ganzogadeba xSirad erevaT faqtebSi. sistemis sxvadasxva elements erTmaneT­
faqtebiT konkretuli adamianebis, adg­ Tan akavSirebs. es imas niSnavs, rom tu­
ilebis, sulieri da usulo sagnebisa da berkulozsa da tuberkulozis bacilas
movlenebis maxasiaTeblebis identifika­ Soris arsebuli mizez-Sedegobrivi kav­
cia xdeba. magaliTad, `Cemi ZaRli, Tafi Siris gasagebad, adamians warmodgena unda
aris golden retriveri.~ es mtkiceb­ hqondes sistemaSi mimdinare movlenaTa
uleba aris faqti, maSin roca `golden Tanmimdevrobaze, sistemis elementebze,
retriverebi kargi monadireebi arian~ elementebs Soris arsebuli urTierTobe­
ganzogadebaa. ganzogadeba zogjer ab­ bis tipsa da siZliereze. mokled, mizez-
straqtuli cnebebis maxasiaTeblebis Sedegobrivi principis gageba didi mocu­
identificirebasac axdens. ufro zustad, lobis informaciis flobas gulisxmobs.
abstraqtuli cnebis Sesaxeb informacia • korelaciuri principebi _ kore­
yovelTvis ganzogadebis formiTaa war­ laciuri principebi im urTierTobebs aRw­
modgenili. qvemoT moyvanilia sxvadasxva eren, romlebic mizezobrivi ar aris, magram
tipis ganzogadebis magaliTebi: erTi elementis cvlileba meore elementis
• adamianTa sxvadasxva kategoriis cvlilebas ukavSirdeba. magaliTad, es aris
maxasiaTeblebi (magaliTad, imisaT­ korelaciuri principi: `qalebSi filtvis
vis, rom adamiani mexanZris profesias kibos SemTxvevebis zrda mweveli qalebis
daeuflos, orwliani momzadeba mainc raodenobis zrdis pirdapirproporciu­
sWirdeba); lia~. am principis gasagebad moswavles
• adgilebis sxvadasxva kategoriis max­ elementebs Soris arsebuli urTierTo­
asiaTeblebi (magaliTad, did qalaqeb­ bis Sesaxeb konkretuli detalebis codna
Si maRalia kriminalur danaSaulebaTa sWirdeba. konkretulad, moswavlem unda
ricxvi); icodes am urTierTobis zogadi paradigma
• sulieri da usulo sagnebis sxvadasx­ _ rom filtvis kibos mqone qalebis raode­
va kategoriis maxasiaTeblebi (magal­ noba imave sixSiriT icvleba, rogorc mwe­
iTad, golden retriverebi karg mona­ vel qalTa roadenoba.
direebad iTvlebian; iaraRis tarebis am ori tipis princips zogjer miz­
sakiTxi sakamaToa); ez-Sedegobriv mimarTebaSi ureven. es
• movlenaTa sxvadasxva kategoriis max­ ukanaskneli konkretul situacias ex­
asiaTeblebi (magaliTad, super Tasis eba, maSin roca principi moicavs bevr
gaTamaSeba mTavari sportuli movle­ situacias. magaliTad, amerikis samo­
naa amerikaSi); qalaqo omis gamomwvevi mizezebi mizez-
• abstraqtul cnebaTa sxvadasxva kat­ Sedegobriv TanmmdevrobaSi erTiandeba;
egoriis maxasiaTeblebi (magaliTad, es mizezebi mxolod amerikis samoqalaqo
siyvaruli yvelaze Zlieri adamianuri oms (erT konkretul situacias) exeba.
grZnobaa). mizez-Sedegobrivi principi ki, romel­
ic tuberkulozsa da tuberkulozis
principebi bacilas erTmaneTTan akavSirebs, bevr
principi aris ganzogadebis konkretuli situaciasa da bevr sxvadasxva adami­
saxeoba, romelic urTierTobebs exeba. ans exeba. eqimebi am princips sxvadasxva
skolasTan dakavSirebul deklaraciul situaciisa da adamianis mimarT iyeneben.
codnasTan principebis mxolod ori tipi ase rom, ZiriTadi gansxvaveba, mizez-
asocirdeba, esenia: mizez-Sedegobrivi Sedegobriv principsa da mizez-Sedego­
principebi da korelaciuri principebi. briv Tanmimdevrobas Soris, isaa, rom
• mizez-Sedegobrivi principebi _ ro­ pirveli mraval, xolo meore _ mxolod
gorc dasaxelebidanac Cans, aseTi princ­ erT konkretul situacias exeba.
moswavleTaTvis sxvadasxva tipis codnis gadacema... 163

diagrama 11.6
araswori warmodgenis koreqtirebis strategiebi
procen­
efeqtis sidideebis saSualo tilis
strategia raodenoba efeqtis sidide zrda
winare codnis
gaaqtiureba 14 0.08 3
diskusia 11 0.51 19
argumentacia 3 0.80 79

da detalebis. ganzogadebebi cod­ 1. rogorc wesi, moswavleebs


nis ufro farTo safuZvels uvi­ Tavdapirvelad araswori warmod­
Tarebs moswavles, radgan advili gena aqvT ideaTa mowesrigebis Ses­
SesaZlebelia, ganzogadeba Semdeg axeb. kvlevebi adasturebs, rom
sxvadasxva situacias moergos. moswavleebs xSirad araswori
magaliTad, brZolebis Sesaxeb war­­­modgena aqvT ganzogadebasa
ganzogadeba yvela oms SeiZleba mi­ da principebze. ufro metic,
vusadagoT; omebs sxvadasxva qveya­ kvle­vebi imasac gviCvenebs, rom am
naSi, situaciasa da periodSi, maSin araswori warmodgenis Secvla ad­
roca getisburgis brZola war­ vili ar aris (gilberti, osbor­
moadgens konkretul movlenas da ni da fenSami, 1982; hiusoni da
SeuZlebelia misi pirdapir morge­ hiusoni, 1983; Spiro, qoulsoni,
ba sxva situaciaze. es ar niSnavs, feltoviCi da andersoni, 1994).
rom detalebi ar aris mniSvnelo­ b. guzeTisa da sxvaTa (1993) mier
vani. piriqiT, imisaTvis rom mos­ Catarebuli metaanalizi sxva­
wavle Caswvdes ganzogadebis arss, dasxva swavlebis meTodis efeq­
aucilebelia, SeeZlos konkretuli turobas imis mixedviT adarebs,
magaliTebis moyvana ganzogadebis Tu ramdenad SesaZlebelia am
sailustraciod. magaliTad, Tu meTodTan dakavSirebuli Tavda­
gvinda, rom moswavleebma gaiazron pirveli araswori warmodgenis
wina abzacSi moyvanili ganzogadeba, Secvla. diagrama 11.6-ze warmod­
maT unda SeeZloT sailustracio genilia am metaanalizSi ganxi­
magaliTebis dasaxeleba, romelTa luli sxvadasxva meTodi da maTi
Soris SeiZleba getisburgis br­ efeqtis sidideebi.
Zolac iyos. diagrama 11.5-ze deta­ rogorc diagrama 11.6-zea
luradaa axsnili ganzogadebebi da naCvenebi, mxolod winare codnis
principebi. gaaqtiureba, anu moswavleebisaT­
ideaTa mowesrigebis mizniT, vis imis Txovna, rom gaixsenon, ra
maswavlebels SeuZlia, qvemoT ician ideaTa mowesrigebis konk­
warmodgenili ganzogadebuli retuli meTodis Sesaxeb, Zalian
daskvnebi gamoiyenos. mcire konceptualur cvlilebas
164 efeqturi swavleba skolaSi

iwvevs. ufro sasargebloa, Tu mo­ ideaTa mowesrigeba:


swavleebs vTxovT, ganixilon is,
rac ideaTa mowesrigebis konk­
saklaso praqtika
retul saSualebaze ician. ganx­ moswavleebs unda SeeZloT
ilvis procesi moswavleebs axali ganzogadebebisa da principebis
midgomebis aRmoCenisa da ideebis cxadi warmodgena da ramdenime
generirebis saSualebas aZlevs. magaliTis moyvana
yvelaze didi konceptualuri
cvli­leba argumentaciis process ganzogadebebi da principebi ide­
ukavSirdeba, anu rodesac saku­ aTa mowesrigebis imdenad rTu­
Tari poziciis dasacavad moswav­ li formebia, rom maswavlebels
leebs konkretuli argumentebis araerTi magaliTis moyvana mouw­
moSvelieba uwevT, an rodesac evs, sanam moswavleebi am formebs
warmovudgenT Zlier argumen­ Caswvdebian. qvemoT moyvanili
tebs, mowesrigebis konkretul istoriis gakveTilis magaliTi
formasTan dakavSirebiT. gviCvenebs, Tu rogor SeiZleba
2. moswavleebs unda mivceT gavagebinoT moswavleebs ideaTa
SesaZlebloba, rom realurad moax­ mowesrigebis arsi.
dinon ideaTa mowesrigeba. j. rosma
(1988) Caatara im kvlevebis safuZ­ danielma Tqva: `demokratiuli
vliani analizi, romlebic ideaTa qveyana ar SeiZleba samudamod
erTi mTavrobis qveS iyos. ra­
mowesrigebas ukavSirdeba. j. rosis Rac momentSi cvlileba au­
mier gakeTebuli daskvnebidan, mas­ cilebelia.~
wavleblisaTvis yvelaze gamosade­ `kargad ver vigeb, ras am­
gia Semdegi daskvna: moswavlisaT­ bob~, _ Tqva jiuelma, `Segi­
Zlia, ufro cxadad axsna, ras
vis Zalian sasargebloa, rodesac ambob?~
maswavlebeli sTxovs, moaxdinos `kargi. mTavrobebi unda icv­
ganzogadebisa da principebis urT­ lebodnen, radgan amomrCeveli
moiTxovs cvlilebas. axla ga­
ierTmisadageba. Sesabamisad, mas­
sagebia?~
wavlebelma gacilebiT meti energia qalbatonma bamberim yuri
da dro unda daxarjos imaze, rom mohkra moswavleTa saubars.
moswavleebs gamoayenebinos ideaTa moswavleebi jgufebSi muSao­
bdenen da ganixilavdnen Temas
mowesrigebis meTodebi, vidre im­ `idealuri mTavroba~. maswav­
aze, rom maT ubralod gaagebinos, lebelma gaigona, rogor umt­
Tu ras gulisxmobs ideaTa mowes­ kicebda danieli Tanatolebs,
rigeba. ra Tqma unda, aucilebelia, rom yoveli demokratia gan­
wirulia, radgan sabolood mis
moswavleebs esmodeT, ra aris gan­ saTaveSi tirani mova. qalba­
zogadeba da principebi. rogorc toni bamberi gancvifrda imiT,
ki moswavleebi zogad arss gaiaz­ Tu ra siRrmiseulad xsnida am
azrs danieli. am ukanasknelma
reben, saWiroa, daiwyon aqtiuri
platonis is ideebic ki moiSve­
varjiSi ideaTa mowesrigebis saSu­ lia, romelic klasSi wina dRes
alebebis gamoyenebaze sxvadasxva ganixiles. `platoni acxadebda,
situaciebSi. rom mmarTvelobis sistema Se­
moswavleTaTvis sxvadasxva tipis codnis gadacema... 165
icvleba survilis mixedviT. mas SeuZlia, moswavleebs iseTi
demokratiuli wyobis dros magaliTebi warmoudginos, rom­
yvela survili Tanabrad kargia,
anu yvela survili erTnairad lebic uzustobis aRmofxvras
misaRebia. gamomdinare iqidan, Seuwyoben xels. im SemTxvevaSi,
rom adamianTa survilebi ara­ Tu moswavleebs zedapirulad
sodes daemTxveva erTmaneTs, esmiT ideaTa mowesrigebis arsi,
demokratia SeiZleba Zalian
qaosur wyobad iqces.~ maswavlebels SeuZlia, miawodos
`daniel, SegiZlia Seni mosaz­ maT is axali situaciebi, romleb­
reba argumentebiT gaamyaro?~ sac moswavleebi ganzogadebisa da
_ ikiTxa maswavlebelma. `Segi­
Zlia moiyvano ramdenime magal­
principebis formebs miusadageben.
iTi, romelic adasturebs, rom qvemoT warmodgenilia magaliTi
demokratia tiraniad iqca?~ imisa, Tu rogor SeuZlia daexma­
danielma Zalian sxartad ros maswavlebeli moswavleebs am
upasuxa: `yvelaze Tanamedrove
magaliTebs moviyvan: musoli­ ori SemTxvevis dros (roca mos­
ni, romelic italias Caudga wavles ar esmis an zedapirulad
saTaveSi, an hitleri germa­ esmis ideaTa mowesrigebis arsi).
niaSi. platonis sityvebi ti­
ranis `survilis~ Sesaxeb orive miqaelas me-5 klaseli megobre­
SemTxvevas miesadageba. orive bi gakveTilze axali magaliTe­
SemTxvevaSi erTma adamianma biT datvirTulni movidnen.
demokratiul qveyanaSi (romel­ maT, konkretul ganzogade­
ic mravalTa survils moicavs) basTan dakavSirebiT, Sesabamisi
Seqmnili qaosi sakuTari upi­ magaliTebi unda moefiqrebi­
ratesobisaTvis gamoiyena.~ naT. ganzogadeba SemdegSi
`platonma sxvadasxva saxelm­ mdgo­mareobda: adamianebi ufro
wifo aRwera~, _ ganmarta qal­ swra­fad yiduloben saqonels,
batonma bamberma, `maT Soris, Tu am saqonlis miwodeba ik­
idealuri saxelmwifo. platon­ lebs. miqaelas kidev raRacis
iseuli idealuri saxelmwifo, damateba undoda; man xeli awia
sxvaTa Soris, demokratiuli da ganacxada: `rodesac mwar­
saxelmwifo ar iyo~. moebeli amCnevs, rom didia maT
`marTalia~, _ Tqva danielma, produqciaze moTxovna, isini
`magram platonis argumentis amcireben produqciis warmoe­
ironia swored imaSi mdgomare­ bis odenobas da zrdian fass.
obs, rom saberZneTis istoriaSi adamianebi ixdian gazrdil
tirania yovelTvis win uswreb­ fass, radgan hgoniaT, rom am
da demokratias. roca platoni produqciis deficitia. ai, amas
idealur saxelmwifos aRwers, ambobs xolme mamaCemi~. sxva
is aristokratias gulisxmobs~. moswavleebi miqaelas daeTanx­
mnen.
moswavleebs unda davexmaroT `miqaela, SesaZloa es zog
SemTxvevaSi marTali iyos~,
ganzogadebisa da principebis upasuxa maswavlebelma, `magram
gagebasa da swori warmodgenebis ara _ yovelTvis. warmoidgine,
CamoyalibebaSi rom erT cxel dRes limonaTs
hyidi. Sen isurvebdi, xalxs
efiqra, rom TiTqmis aRar
Tu maswavlebeli xedavs, rom dagrCa gasayidi limonaTi? Tu
moswavleebs araswori warmodgena isurvebdi, maT scodnodaT,
aqvT ideaTa mowesrigebis Sesaxeb, rom sakmarisi raodenoba gaqvs
166 efeqturi swavleba skolaSi

da SeuZliaT or _ ori boTlic • algoriTmebi is mentaluri


iyidon?” unarebia, romlebic konkretuli
maswavlebelma axsna, rom
kompaniebi, rogorc wesi, rode­ Sedegebisa da nabijebisagan Sedge­
sac bazarze moTxovna izrdeba, ba. taqtikisagan gansxvavebiT, al­
miwodebas zrdian; man moswav­ goriTmi yvela nabijis Tanmim­
leebs araerTi magaliTi mouy­ devrul Sesrulebas gulisxmobs.
vana da, aseve, warmodgina veb-
gverdi “Econopolis”, romelzec Sesabamisad, Tu algoriTmis Ses­
kidev ufro meti magaliTebi rulebis procesSi nabijebis Tan­
iyo mocemuli. maswavlebel­ mimdevroba Seicvleba, sruliad
ma moswavleebs konkretuli
ekonomikuri principic auxsna,
gansxvavebuli Sedegi miiReba.
rac mis arguments asabuTebda.
miqaelam da sxva moswavleebmac me-5 TavSi aRwerili ganzo­
gaiges, rom, umetes SemTxveveb­ gadebuli daskvnebi `praqti­
Si, bazarze miwodeba arsebul kis~ Sesaxeb unaris dauflebasac
moTxovnas mihyveba. maswavle­ miesadageba. amitom, Tu moswav­
beli kmayofili darCa imiT,
rom moswavleebamde am ideis leTaTvis axali unarebis swavle­
warmatebiT mitana SeZlo. bas apireben, maswavleblebma me-5
TavSi moyvanili daskvnebi unda
gadaikiTxon. aseve, unarebis efeq­
unarebi: kvlevebi da Teorebi turi swavlebis mizniT, maswav­
lebels SeuZlia qvemoT warmod­
mentaluri unarebis ori for­
genili ganzogadebuli daskvnebi
ma arsebobs: taqtika da algo­
gamoiyenos.
riTmebi (snoumeni da maqqauni,
1984). 1. rTulia aRmoCenebis meTo­
• taqtika Sedgeba zogadi dis efeqturi gamoyeneba unarebis
wesebisagan, rac mTlian pro­ ganviTarebisas. ganaTlebis spe­
cess aregulirebs, da ara konk­ cialistebis garkveuli nawili
retuli nabijebisagan, romlebic fiqrobs, rom moswavlis mier
garkveuli TanmimdevrobiT unda axali unaris sakuTari ZalebiT
Sesruldes. magaliTad, histo­ mignebis SemTxvevaSi is ufro
gramis wakiTxvis taqtika SeiZle­ ukeTesad acnobierebs unars, vi­
ba moicavdes wesebs, romlebic dre im SemTxvevaSi, Tu am un­
(1) histogramaze datanili el­ arze pirdapir miuTiTebs maswav­
ementebis identifikacias axdens, lebeli. es warmodgena mcdaria.
(2) gansazRvravs, ra informaciaa aseTi warmodgenis damkvidreba
warmodgenili TiToeul RerZze, albaT reaqcia iyo manamde arse­
(3) gansazRvravs urTierTobas or bul, aseve mcdar warmodgenaze,
RerZze warmodgenil elementebs rom gazepireba da meqanikuri
Soris. Tumca arsebobs am wesebis varjiSi unaris aTvisebis sauke­
zogadi paradigma, ar arsebobs Teso saSualebas warmoadgens
konkretuli, dadgenili Tanmim­ (andersoni, rederi da saimoni
devroba. (1997). Tumca, aRmoCenebis gakeTe­
moswavleTaTvis sxvadasxva tipis codnis gadacema... 167

baze orientirebulma meTodma is SesaZlebloba arsebobs konk­


bevri ganaTlebis specialistis retuli unaris SesrulebisaTvis
yuradReba miipyro, amJamad ar saWiro nabijebs Soris, miT ufro
arsebobs kvlevebis Sedegebi, rac sasurvelia aRmoCenebis gakeTe­
daadasturebda, rom es strategia baze orientirebuli meTodis
ufro efeqturia, vidre romelime gamoyeneba. magaliTad, warmov­
sxva. idginoT, rom laboratoriuli
mkvlevarTa garkveuli nawili mowyobilobis sworad gamoyen­
acxadebs, rom aRmoCenebis gakeTe­ ebisaTvis aucilebelia 5 Tanmim­
baze orientirebuli meTodi ar devruli operaciis Sesruleba,
warmoadgens swavlebis efeqtur ar iqneba mizanSewonili, rom mo­
meTods, gansakuTrebiT maSin, swavleebs am xuTi operaciisa da
roca saqme unarebis dauflebas maTi Tanmimdevrobis aRmoCenebis
exeba. mkvlevarebi m. maqdanieli gakeTebaze orientirebuli meTo­
da m. Slageri (1990) aRniSnaven: diT dadgena vTxovoT. ukeTesi
`Cveni SexedulebiT, aRmoCenebis iqneba, Tu maswavlebeli Tavad
gakeTebaze orientirebuli meTo­ moaxdens am operaciebisa da maTi
di ar uwyobs xels unaris ukeT Tanmimdevrobis demonstrirebas
dauflebas~. da Semdeg moswavleebs miscems
zogierTi unari aRmoCenebis saSualebas, Secvalon isini, in­
gakeTebaze orientirebuli meTo­ dividualuri Taviseburebebis
diT swavlebas ar eqvemdebareba. ga­TvaliswinebiT. aqve unda aRin­
magaliTad, warmovidginoT mi­ iSnos, rom taqtika, romelic
matebis, gamoklebis, gamravlebisa sxva­dasxvagvarad SeiZleba ganx­
da gayofis unarebi. namdvilad ar orcieldes, SeiZleba aRmoCenebis
iqneba gonivruli gaawyvetileba, gakeTebaze orientirebuli meTo­
Tu am unarebTan dakavSirebuli dis gamoyenebiT iswavlebodes.
nabijebis aRmoCenis procesSi mo­ magaliTad, histogramis wakiTxvis
swavleebsac CavrTavT. ra Tqma swavlebisas, nabijebisa da maTi
unda, arsebobs albaToba, rom mo­ Tanmimdevrobis dadgena, Segvi­
swavleebi ukeTesad gaaanalizeben Zlia, moswavleebs mivandoT.
maT, Tu Tavad aRmoaCenen am mo­ 2. rodesac maswavlebeli aR­
qmedebebTan dakavSirebul nabi­ moCenebis gakeTebaze orientire­
jebs, magram isic gasaTvaliswine­ bul meTods iyenebs, magaliTebi
belia, rom aseTi aRmoCenis pro­ iseT kategoriebad unda daalagos,
cesi Zalian bevr dros moiTxovs. rom isini unarisadmi sxvadasxva
ar arsebobs magiuri nusxa, midgomas warmoadgendnen. rode­
romelSic Camowerili iqneboda is sac maswavleblis mizani unarebze
taqtika da algoriTmebi, romelTa dafuZnebuli codnis moswavlee­
axsnisasac sasurvelia aRmoCen­ bamde efeqturad mitanaa, sasur­
ebis gakeTebaze orientirebuli velia, aRmoCenebis gakeTebaze
meTodis gamoyeneba. zogadi wesi orientirebuli meTodi kognit­
Semdegia: rac ufro meti variaci­ urad marTuli swavlebis (CGI)
168 efeqturi swavleba skolaSi

CarCoebSi gamoiyenos (ix. qarfen­ tipologiaSi. diagrama 11.7-ze


Teri, fenema da feTersoni, 1987; warmodgenilia amocanaTa / prob­
qarfenTeri, fenema, feTersoni, lemaTa tipebi.
Ciangi da loefi, 1989; fenema, diagrama 11.7-ze problemebi
qarfenTeri da franke, 1992; fene­ /amocanebi sxvadasxva kategori­
ma, qarfenTeri da feTersoni, ad im meTodebis mixedviT dava­
1989; feTersoni, qarfenTeri da jgufeT, romlebic maTi gadaWris
fenema, 1989; feTersoni, fenema /amoxsnisaTvis gamoiyeneba. mas­
da qarfenTeri, 1989). am midg­ wavlebels SeuZlia, moswavlis
omis gamoyenebiT, maswavlebels mier warmoebuli Ziebis procesi
SeuZlia, waaxalisos moswavle, amocanebis am detalizebuli ti­
rom am ukanasknelma problemis pologiis mixedviT warmarTos.
gadaWris sakuTari strategia Se­ roca moswavle konkretuli tipis
qmnas. kogniturad marTuli swav­ amocanaze muSaobs, is imuSavebs
lebis dros da gamocdis swored am tipis
amocanis amoxsnis gzebs. prob­
moswavleebs ar uCveneben, Tu
lemebis tipebad kategorizacia
rogor SeiZleba problemis ga­
daWra. TiToeuli moswavle Ta­ sasargebloa, radgan moswavles
vad poulobs problemis gad­ exmareba, erT konkretuli tipis
aWris / amocanis amoxsnis ram­ problemebze koncentrirdes. ase
denime gzas da maswavleblisa da
klaselebis winaSe warmoadgens rom, Tu maswavlebels surs, rom
maT. maswavleblebi da klasele­ moswavlis mier warmoebuli Zie­
bi manamde usvamen SekiTxvebs, bis procesi efeqturi iyos, konk­
sanam kargad ar gaigeben, Tu retul unarTan dakavSirebuli
raSi mdgomareobs problemis
gadaWris moswavlis mier war­ magaliTebi unda daalagos kat­
modgenili gza. rodesac erTi egoriebad, romlebic am unaris
moswavlis mier warmodgenili Sesrulebis gansxvavebul gzebs
amoxsna gasagebia, klasi meore
warmoaCenen.
moswavleze gadadis da axla
problemis gadaWris mis mier
SemuSavebul xerxebs ismenen. 3. unarebi yvelaze sasarge­
maswavlebeli, roca TiToeul bloa maSin, roca ise aqvs moswav­­-
moswavles usmens, advilad ad­
gens, Tu ra icis / risi unari les gaTavisebuli, rom avtoma­
aqvs am moswavles. Sesabamis­ turad iyenebs. kvlevebi adas­
ad, maswavlebels SeuZlia, ise turebs, rom moswavlis mier un­
dagegmos saswavlo procesi, ari mxolod maSinaa efeqturad
rom moswavleebma saTanadod
gaifarTovon conda da unarebi aTvisebuli, rodesac mas am un­
(fenema, qarfenTeri da franke, aris gamoyeneba zedmeti fiqris
1992, gv. 5). gareSe SeuZlia. mkvlevarebi mos­
wavlis mier unaris daufiqreblad
aRmoCenebis gakeTebaze ori­
gamoyenebas avtomaturi gamoyen­
entirebuli meTodi maSin muSaobs
ebis saxeliT moixsenieben (ix.an­
warmatebiT, Tu maswavlebeli kar­
dersoni, 1983; fiTsi da fozneri,
gad erkveva sxvadasxva problemis
1967; labergi da samuelsi, 1974).
moswavleTaTvis sxvadasxva tipis codnis gadacema... 169

diagrama 11. 7
amocanebis tipebi
amocanis tipi
SeerTeba / (Sedegi (cvlileba (dasawyisi ucnobia)
mimateba ucnobia) ucnobia) qonis hqonda ramden­
qonis aqvs mar­ qonis aqvs mar­ ime marmarilos qva.
marilos 5 qva. marilos 5qva. xuanma mas misca mar­
xuanma mas kidev kidev ramdeni marilos 5qva da axla
8 qva misca. marmarilos qva qonis 13 qva aqvs.
ramdeni marma­ sWirdeba, rom marmarilos ramdeni
rilos qva aqvs 13 qva hqondes? qva hqonda qonis Tav­
qonis? dapirvelad?
gayofa (Sedegi (cvlileba (dasawyisi ucnobia)
ucnobia) ucnobia) qonis hqonda ram­
qonis hqonda qonis hqonda 13 denime marmarilos
13 marmari­ marmarilos qva. qva. qonim 5 qva mis­
los qva. qonim ramdenime marma­ ca xuans. qonis dar­
5 marmarilos rilos qva qonim Ca 8 marmarilos qva.
qva misca xu­ misca xuans. qo­ ramdeni marmarilos
ans. ramdeni nis darCa 5 qva. qva hqonda qonis
marmarilos qva ramdeni marma­ Tavdapirvelad?
darCa qonis? rilos qva misca
qonim xuans?
nawili _ (jami ucnobia) (Sedegi ucnobia)
nawili _ qonis aqvs 5 wiTeli mar­ qonis aqvs 13 marmarilos qva.
mTeli marilos da 8 lurji aqedan 5 aris wiTeli da dan­
marmarilos qva. arCeni _ lurji.
Sedareba (sxvaoba (Sesadarebeli (mimarTeba ucnobia)
ucnobia) raodenoba qonis aqvs 13 mar­
qonis aqvs 13 ucnobia) marilos qva; mas
marmarilos qva. xuans aqvs 5 aqvs xuTiT meti
xuans aqvs 5. marmarilos marmarilos qva, vi­
ramdeniT meti qva. qonis aqvs dre xuans. ramdeni
marmarilos qva 8 marmarilos marmarilos qva aqvs
aqvs qonis? qviT meti, vidre xuans?
xuans. ramdeni
marmarilos qva
aqvs qonis?
wyaro: frenki, m. l., levi, l. da emfsoni, s. b. (1991) maTematika bavSvebisaTvis:
Semecnebaze damyarebuli swavleba. portsmuTi, NH; hainmani. informaciis adap­tire­
baze miRebulia nebarTva.
170 efeqturi swavleba skolaSi

unaris gamoyeneba avotomaturi maT SeeZloT, sxvadasxvanair


gaxdeba, Tu moswavleebis intensi­ gzaze tarebaSi mecadineoba
daewyoT. imisaTvis, rom mo­
uri varjiSi TandaTanobiT droSi swavleebi gaexalisebina da
gadanawildeba. ras vgulisxmobT, daeinteresebina, maswavlebelma
roca vambobT, rom intensiuri aRmoCenebis gakeTebaze orien­
varjiSi unda gadanawildes? saqme tirebuli meTodis gamoyeneba
gadawyvita, rac SemdegSi mdgo­
isaa, rom roca maswavlebels ax­ mareobda: imis nacvlad, rom
ali unari Semoaqvs, moswavleebs sxvadasxvanair zedapirs Soris
yoveldRiurad, intensiurad av­ gansxvavebebi da avtomanqanis
marTvis Taviseburebebi aexsna,
arjiSebs. rac dro gadis, inten­ man gadawyvita, moswavleebi­
siurobis xarisxi iklebs, Tumca saTvis mieca saSualeba, Tavad
unarze varjiSi mainc unda gagr­ aRmoeCinaT es Taviseburebebi.
Zeldes da es datvirTva droSi maswavlebeli avtomanqanis mar­
Tvis kompiuterul simulators
Tanabrad unda iyos gadanawile­ iyenebda. am simulatoris saSu­
buli. alebiT, batonma pradom moswav­
leebs sxvadasxva zedapiri war­
moudgina, rogorebicaa: mSrali
unarebi: saklaso praqtika trasa, sveli trasa, TovliT
dafaruli trasa, moyinuli
trasa, talaxiani trasa, xreSiT
aRmoCenebis meTodis gamoyene­- dafaruli zedapiri. simulato­
ba unarebis ganviTarebisas ris gamoyenebiT, maswavlebelma
moswavleebs saSualeba misca,
rogorc zemoT vaxseneT, swav­ avtomanqana sxvadasxva zeda­
pirze etarebinaT. roca erTi
lebis procesSi aRmoCenebis meTo­ konkretuli tipis zedapirze
dis gamoyenebis dros magaliTebi yvela moswavle mosinjavda
maswavlebelma tipologiurad marTvas, maswavlebeli sTxovda,
ganexilaT am tipis zedapirze
unda daalagos. roca moswavleebi marTvis teqnika. rodesac yve­
magaliTebis konkretul katego­ la moswavlem yvela warmodge­
rias ganixilaven, maswavlebelma nil zedapirze scada manqanis
maT unda sTxovos, rom magaliTe­ marTva, moswavleebi jgufebad
daiyvnen da Camoayalibes man­
bis am kategoriaze morgebuli qanis marTvis rogorc saerTo,
strategiebi SeimuSaon. roca aseve konkretuli zedapiris
magaliTebis sxvadasxva katego­ tipisaTvis damaxasiaTebeli
rias gaivlian, moswavleebma am Taviseburebani.
kategoriebisaTvis SemoSavebu­
li strategiebi erTmaneTs unda droSi gadanawilebis praqtika
Seadaron. qvemoT moyvanilia maga­ da misi mniSvneloba
liTi avtomanqanis marTvis swav­ rodesac maswavlebeli geg­
lebis gakveTilidan. mavs, Tu rogor daexmaros moswav­
leebs axali unaris aTvisebaSi, is
batoni prado avtomanqanis iRebs Semdeg or gadawyvetilebas:
marTvas aswavlida. moswav­ ra dro dauTmos klasSi am unaris
leebi ise gaiwafnen tarebaSi,
rom maswavlebelma CaTvala, ganviTarebas, ra moculobis saSi­
nao davaleba misces moswavleebs.
moswavleTaTvis sxvadasxva tipis codnis gadacema... 171

rogorc wesi, maswavlebeli unaris noze dakvras swavlobda, praq­


ganviTarebis dasawyisSive gegmavs tikis dagegmvis mniSvnelobas
uxsnida. qalbatoni Caimsi acxa­
am unaris CamoyalibebasTan dakav­ debda, rom Zalian mniSvnelo­
Sirebul praqtikas (anu, rogorc vania praqtikuli mecadineobis
zemoT aRvniSneT, intensiuri gulmodgined dagegmva. misi
varjiSis fazas). maswavleblebi azriT, aucilebeli iyo, unaris
kargad dauflebis Semdegac ki,
iSviaTad gegmaven Semdgom fazas moswavle drodadro kvlav mi­
_ varjiSis droSi gadanawile­ bruneboda am unarze varjiSs.
bas. imisaTvis, rom am Secdomas roca am yvelafers Tavis mos­
wavles uxsnida, moulodnelad
Tavi avaridoT, aucilebelia, mas­ qalbaton Caimss TavSi erTma
wavlebelma Tavidanve dagegmos, azrma gauelva _ mas arasodes
Tu rodis Sewydeba intensiuri ufiqria, rom praqtikis droSi
varjiSi da rodis daiwyeba varji­ gadanawileba SeiZleba ingli­
suri enisa da literaturis
Sis droSi gadanawilebis faza. gakveTilebzec gamoeyenebina.
ufro metic, Tu axali unaris igi dafiqrda. axlaRa mixvda,
swavlebas maswavlebeli saswavlo Tu ratom uwevda werisa da kv­
wlis bolos iwyebs, aucilebe­ levis unaris ramdenjerme axs­
na. mas ar mouwevda erTi da im­
lia, SeaTanxmos moswavleebTan, ave unaris axsna, kargad rom ga­
Tu rogor warmarTaven isini am daenawilebina praqtika unaris
unarze damoukideblad varjiSs aTvisebis Semdgom periodze,
rac moswavleebs aiZulebda,
zafxulSi, droSi gadanawilebis drodadro ukve aTvisebul un­
fazaSi. aucilebelia, aseT SemTx­ ars mibrunebodnen da advilad
vevaSi moswavleebs avuxsnaT, Tu ar daviwyebodaT is. qalbatoni
ra mniSvneloba eniWeba praqti­ Caimsi guldawyvetili iyo. sak­
maod didxans igi efeqturad
kis droSi gadanawilebas unaris iyenebda praqtikis droSi ga­
avtomaturad gamoyenebisaTvis. danawilebis meTods forte­
gasagebia, rom yvela moswavle pianos gakveTilebze da ver
zustad ver daicavs ganrigs, ma­ gaego, ratom ar mouvida azrad
imave meTodis gamoyeneba ing­
gram maTTvis mainc sasargeblo lisuri enisa da literaturis
iqneba imis gageba, Tu ra procesi gakveTilebzec.
unda gaiaros adamianma axali un­
aris asaTviseblad. qvemoT moy­
vanili magaliTi gviCvenebs, Tu procesebi: kvlevebi da Teorebi
rogor darwmunda saSualo sko­
procesebsa da unarebs zogierTi
lis maswavlebeli praqtikis dro­
saerTo maxasiaTebeli da ramden­
Si gadanawilebis fazis aucile­
ime ganmasxvavebeli niSani aqvT.
blobaSi.
procesebsa da unarebs Soris
qalbatoni Caimsi kviris dReeb­ msgav­seba imaSi mdgomareobs, rom
Si inglisur enasa da lit­ isini garkveul Sedegs an axal xe­
eraturas aswavlida skolaSi,
dvas uyrian safuZvels. magali­
saRamoobiT da SabaT-kviras ki
_ musikas. erT SabaT dRes is Tad, histogramis wakiTxvis taq­
moswavles, romelic fortepia­ tika saTaves udebs or cvlads
172 efeqturi swavleba skolaSi

Soris arsebuli urTierTobis ax­ logikurobis dadgenis mizniT;


lebur gagebas. weris procesi sa­ • naweris wakiTxva makavSirebeli
fuZvels uyris axal Txzulebas. frazebis efeqturobis Semow­
procesebi, unarebTan SedarebiT, mebis mizniT;
ufro farTo variaciulobiT gam­ • naweris wakiTxva sityvebisa da
oirCevian, roca saqme exeba nabi­ frazebis Semowmebis mizniT
jebsa da maT Tanmimdevrobas. (anu imisaTvis, rom davadgi­
magaliTad, histogramis wakiTx­ noT, ramdenad sworad aris esa
vis arc Tu ise bevri gza arse­ Tu is sityva an fraza SerCeu­
bobs, maSin roca weris procesi li);
Zalian mravalferovani SeiZleba • naweris wakiTxva imis Sesamow­
iyos. ase rom, procesi, rogorc meblad, ramdenad sworadaa
wesi, ufro variaciulia, vidre SeTanxmebuli TiToeuli Semas­
unari. meneli qvemdebaresTan;
procesis swavlebisas, ar aris • naweris wakiTxva punqtuaciisa
mizanSewonili `nabij-nabij~ midg­ da sityvaTa marTlweris Semow­
omis gamoyeneba, anu im midgomis, mebis mizniT.
romelic detalurad uxsnis mos­
wavleebs, romel nabijs ra unda maswavlebels SeuZlia, qvemoT
moyvebodes. es, rasakvirvelia, warmodgenili ori ganzogadebu­
ar niSnavs imas, rom moswavleebs li daskvna procesebis efeqturi
procesis swavlebisas daxmareba swavlebis mizniT gamoiyenos.
ar unda aRmovuCinoT. magaliTad,
weris swavlebisas, aucilebelia, 1. moswavleebma calkeuli
maswavlebelma moswavleebs weris komponentebi mTliani procesis
sxvadasxva komponenti auxsnas. konteqstSi unda gaiazron. mas­
maswavleblebi am midgomas zojer wavlebelma moswavleebs Sesas­
`procesis weras~, anu weris pro­ wavli procesis komponentebi da
cesSi weris swavlas uwodeben. qvekomponentebi unda warudgi­
qvemoT mocemulia is frazebi, nos; man unda moamzados maTTvis
romlebsac bevri maswavlebeli specialuri savarjiSoebi, raTa
weris procesis axsnisas iyenebs: moswavleebma ivarjiSon proce­
1. weris wina etapi; sis rogorc komponentebze, aseve
2. wera; qvekomponentebze. weris proce­
3. naweris Sesworeba/gadakiTxva. sis swavlebis Sesaxeb Catarebuli
kvlevebi saSualebas gvaZlevs,
samive weris procesis Semad­ gavaanalizoT, Tu rogor SeiZle­
geneli komponentia da TiToeul ba aswavlos maswavlebelma mos­
maTganSi gamoiyofa qvekomponen­ wavleebs esa Tu is procesi. hil­
tebi, magaliTad: oqsma (1986) weris procesis swav­
lebis oTxi midgoma Seiswavla. es
3.naweris Sesworeba/gadakiTxva midgomebi Semdegnairad SeiZleba
• naweris wakiTxva Txzulebis
moswavleTaTvis sxvadasxva tipis codnis gadacema... 173

diagrama 11. 8
weris procesisadmi sxvadasxva midgomis efeqturoba
efeqtis sidideebis
midgoma raodenoba efeqtis sidide
rezentacia 4 0.02
bunebrivi procesi 9 0.19
koncentrirebuli praqtika 10 0.44
unarebi 6 0.17

aRvweroT: beli struqturirebul davale­


1. prezentacia. maswavlebeli bebs aZlevs moswavleebs, raTa
moswavleebs uxsnis, rogoria kar­ maTi yuradReba weris garkveul
gi naweri da mohyavs magaliTebi; aspeqtebs miapyros. maswavlebeli
2. bunebrivi procesi. maswav­ moswavleebs procesis komponen­
lebeli avarjiSebs moswavleebs tebsa da qvekomponentebs war­
Tavisufal weraSi, rogorc indi­ moudgens da struqturirebuli
vidualurad, aseve jgufurad. davalebebiT swored konkretul
3. koncentrirebuli praqti­ komponentze an qvekomponentze
ka. maswavlebeli struqturire­ akeTebs aqcents. magaliTad, mas­
bul davalebebs aZlevs moswav­ wavlebelma moswavleebs SeiZleba
leebs, raTa maTi yuradReba weris sTxovos Txzulebis momzadeba,
garkveul aspeqtebs miapyros. romlis weris drosac moswav­
4. unarebi. maswavlebeli wer­ leebma yuradReba makavSirebeli
is process komponentebad hyofs frazebis efeqturad gamoyeneba­
da moswavleebs am komponente­ ze unda gaamaxvilon. sagulisx­
bze, yvela komponentze erTad, an moa, rom, hiloqsis (1986) kvle­
cal-calke avarjiSebs. vis mixedviT, moswavleebisaTvis
mxolod axsna imisa, Tu rogoria
diagrama 11.8-ze mocemulia Ti­ kargi naweri (midgoma, romelic
Toeuli am midgomis efeqtis si­ `prezentaciis~ saxeliTaa mox­
dide. seniebuli), yvelaze dabal Sede­
diagrama 11.8-is mixedviT, gebs iZleva. am midgomis efeqtis
mid­goma, romelic `koncentri­ sididea 0.02. aseve, sayuradReboa,
rebuli praqtikis~ saxeliTaa rom arc Tavisufali wera (midg­
mox­seniebuli, weris procesis oma, romelic `bunebrivi proce­
aT­visebisaTvis yvelaze efeqtu­ sis~ saxeliTaa moxseniebuli) gam­
ria. am midgomis efeqtis sidide oirCeva efeqturobiT (efeqtis
yvelaze maRalia _ 0.44. rogorc sididea mxolod 0.19). da bolos,
zemoT aRvniSneT, koncentrire­ mxolod konkretul komponente­
buli praqtikis dros maswavle­ bze an qvekomponentebze muSaoba
174 efeqturi swavleba skolaSi

(midgoma, romelic `unarebis~ sa­ dakavSirebiT, Tu rogor


xeliTaa moxseniebuli) warmoad­ unda daxvewon strategiis
gamoyenebis teqnika.
gens gansakuTrebiT efeqtur sa­ • waaxaliseT moswavleebi, ga­
Sualebas. am ukanasknelis efeq­ naxorcielon strategiis
tis sididea mxolod 0.17. ga­moyenebis monitoringi.
• waaxaliseT moswavleebi, ga­
nazogadon strategia da igi
2. maswavleblebma gansakuT­ araordinaluri davalebebis
rebuli yuradReba procesebis me­ Sesrulebisasac gamoiyenon.
takognitur kontrols unda miaq­ aseve, miaqcieT yuradReba,
rom droTa ganmavlobaSi, mo­
cion. es gulisxmobs Semadgenel swavleebma aRniSnuli stra­
unarebs Soris kompleqsur urT­ tegiis gamoyeneba ar Sewyvi­
ierTqmedebas. Sesabamisad, mos­ ton (fresli, uoloSini da
wavle ara mxolod procesis Se­ kolegebi, 1990, gv. 18).
madgeneli TiToeuli komponentis
saTanado Sesrulebaze unda iyos
procesebi: saklaso praqtika
gavarjiSebuli, aramed mas proce­
sis Semadgeneli elementebis urT­ procesebis komponentebisa da
ierTqmedebis kontrolic unda qvekomponentebis zogadi
SeeZlos. es cneba metakognituri modelis warmodgena
kontrolis saxeliTaa cnobili
(ix.skardamalia da beraiteri, axali kompleqsuri procesis
1985). swavlebis meTodebis Sems­ swavlis dawyebisas, moswavleebs
wavleli kvlevebis analizis Sed­ maswavleblis mxridan dakval­
egad, m. uangma, j. haertelma da h. ianeba sWirdebaT. es daxmareba
uolbergma (1993) aRmoaCines, rom SeiZleba Sesaswavli procesis
swavlebis meTodebi, romlebic Semadgeneli komponentebisa da
swavlis procesis metakognitur qvekomponentebis modelis war­
aspeqtebze amaxvileben yura­ modgenas gulisxmobdes. qvemoT
dRebas, yvelaze maRali efeqtur­ naCvenebia, Tu rogor iyenebs aseT
obiT gamoirCevian. models maswavlebeli dawyebiTi
maiql freslisa da misi ko­le­ klasis moswavleebTan:
gebis mier Catarebuli kvlevebi
(ix. fresli, uoloSini da kolege­ buena vistas dawyebiT skolaSi
yvela dawyebiTi klasis mos­
bi, 1995; fresli, gudCaildi,
wavles maswavleblebi kiTxvis
fliTi, zaiCovski da ivansi, 1989) procesis Semdeg models uCve­
gviCvenebs, Tu rogor SeiZleba neben:
ganvaviTaroT metakognituri kon­ SearCieT teqsti;
troli moswavleebSi. gaarkvieT, ra aris cnobili/
daisaxeT mizani;
• moswavleebs mieciT saSu­ CamoayalibeT mniSvneloba;
aleba, sxvadasxva davalebis gamoiyeneT/asaxeT.
Sesrulebisas axali strate­
gia gamoiyenon. mieciT mos­ TiToeuli fazis axali qvekom­
wavleebs SeniSvnebi imasTan ponentis swavlisas, moswav­
moswavleTaTvis sxvadasxva tipis codnis gadacema... 175
leebs kiTxvis mTeli procesis garkveuli unari an strategia)
gadaxedvisa da Sesworebis sa­ es is qvekomponenti unda iyos,
Sualeba eZlevaT. magaliTad,
`mniSvnelobis Camoyalibebi­ romelze varjiSsac moswavle mo­
saTvis~ moswavleebi ikvleven mavalSic apirebs. aseve, man unda
mniSvnelobas, gamoTqvamen va­ daisaxos sakuTari progresis Se­
rauds da Semdeg adastureben fasebis naTeli kriteriumebi;
an abaTileben mas, akeTeben
daskvnebs, qmnian mentalur sax­ • moamarageT moswavle dava­
eebs, arkveven damabnevel adgi­ lebebiT, romlebic daexmareba
lebs. buena vistas dawyebiT mas, procesis SerCeul qvekompo­
skolaSi maswavleblebi kiTx­
vis procesis models wlebis
nentze (unarze an strategiaze)
manZilze iyeneben. Sesabamisad, mTliani procesis konteqstSi
me-5 klasis dasrulebis Semdeg ivarjiSos;
moswavleebs esmiT kiTxvis pro­ • waaxaliseT moswavle, Sea­
cesTan dakavSirebuli interaq­
tiuli komponentebis arsi da fasos qvekomponentze sakuTari
Tavisuflad arTmeven Tavs Ti­ muSaobis procesi. miawodeT mo­
Toeul komponents. swavles Tqveni rCevebi da SeniS­
vnebi. ecadeT, es rCevebi da SeniS­
konkretul qvekomponente­ vnebi mxolod SerCeul qvekompo­
bze yuradRebis gamaxvileba nents exebodes, da ara procesis
mTliani procesis konteqstSi danarCen komponentebsa da qvekom­
ponentebs.
rogorc zemoT aRiniSna, ar
aris mizanSewonili, moswavleebi qvemoT moyvanilia magaliTi
procesis romelime, calke aRe­ imisa, Tu rogor SeiZleba daex­
bul qvekomponentze vavarjiSoT. maros maswavlebeli moswavleebs
aucilebelia, qvekomponentebze kvlevasTan dakavSirebul praq­
mTliani procesis konteqstSi im­ tikaSi.
uSaon. magaliTad, kiTxvis pro­
maswavleblebma erTad Seimu­
cesSi varaudis dadasturebaze an Saves kvlevis procesis mod­
gabaTilebaze moswavleebma kiTx­ eli, romelic sabazo da saSua­
vis procesis mTliani konteqstis lo klasebis moswavleebisaTvis
gaTvaliswinebiT unda imecadi­ unda waredginaT. roca maT mi­
erve SemuSavebul models daak­
non. aseT SemTxvevebSi, yuradReb­ virdnen, gaocdnen im unare­
is koncentrireba metakognituri bisa da strategiebis simwiriT,
unarebis gamoyenebas moiTxovs. rac moswavleebs am modelis
mixedviT unda gamoeyenebinaT.
qvemoT moyvanili aqtivobebi mo­ sakiTxis ganxilvam saSualo
swavleebs daexmareba, procesis skolis maswavleblebi im aRi­
romelime qvekomponentze moaxdi­ arebamde miiyvana, rom yovelT­
non koncentrireba. vis eWvqveS ayenebdnen imas, Tu
ramdenad kargad aswavlidnen
sabazo skolis maswavleblebi
• daexmareT moswavles, cxa­ kvlevis process, an saerTod
dad Camoayalibos konkretuli aswavlidnen Tu ara mas. sa­
qvekomponenti (es SeiZleba iyos Sualo skolis maswavleblebi
176 efeqturi swavleba skolaSi

ambobdnen, rom roca kvlevis me-7 klasis moswavleebisaTvis


procesis axsnas iwyebdnen, mo­ sayuradRebo qvekomponenti in­
swavleebi am procesis aranair ternetidan mopovebuli info­
codnas ar amJRavnebdnen. axla rmaciis Sefaseba da infor­
ki cxadi xdeboda, ra iyo amis maciis wyaros xarisxis dadgena
mizezi. rogorc aRmoCnda, sa­ iyo. me-10 klasis moswavleTaT­
bazo skolaSi arasdros sTxov­ vis ki, mTavari qvekomponenti
dnen moswavleebs, kvlevis pro­ Tezisis Camoyalibeba da kvle­
cesTan dakavSirebul romelime vis Temis dakonkreteba iyo.
konkretul unarze koncentri­ am SeniSvnebis furclis das­
rebas. rulebis Semdeg maswavleblebs
maswavleblebma gadawyvites, imedi miecaT, rom SeZlebdnen
cxadad CamoeyalibebinaT kvle­ moswavleTa ufro efeqtur
vis procesis Semadgeneli un­ xelSewyobasa da kvlevis pro­
arebi da strategiebi; aseve, ga­ cesTan dakavSirebuli unare­
nesazRvraT, Tu romel klaseb­ bisa da strategiebis ukeT gan­
Si unda eswavlebinaT es unarebi viTarebas.
da strategiebi. maswavleblebma
gaakeTes SeniSvnebis furceli,
romelsac sxvadasxva klasis ***
moswavleebisaTvis SeniSvnebisa am TavSi ganvixileT xuTi tipis
da rCevebis misacemad gamoiyen­ codnis swavlebis meTodi, ese­
ebdnen. am furcelze datanili nia: sityvaTa maragi da frazebi;
iyo kvlevis procesis kompo­
nentebi iseve, rogorc qvekom­ detalebi; ideaTa mowesrigeba;
ponenti unarebisa da strat­ unarebi da taqtika; procesebi.
egiebis nusxa. am furcelze Ti­ swavlebis procesis dagegmvisas
Toeuli klasisaTvis moniSnuli am xuTi tipis meTodis gamoyeneba
iyo is unarebi da stategiebi,
romelic uSualod maTTvis swavlis efeqturobas uzrunve­
unda eswavlebinaT. magaliTad, lyofs.
12 saswavlo procesis dagegmvis
cxra kategoriis gamoyeneba

i nformacia kvlevebisa da praq­ tarebis gakeTeba


tikuli muSaobis Sesaxeb, rome­ • hipoTezis Camoyalibeba da
lic am wignis me-2 _ me-11 Taveb­ gamocda
Si iyo warmodgenili, namdvilad • miniSnebebi, SekiTxvebi da
moaxdens gavlenas maswavleble­ winmswrebi aqtivobebi
bis mier swavlebis procesis da­
gegmvaze. modiT, kidev erTxel imisaTvis, rom am wignSi warmod­
gadavxedoT swavlebis im cxra me­ genili meTodebi maswavleblebma
Tods, romelic yvelaze did gav­ ukeT gamoiyenon, aucilebelia,
lenas axdens moswavleTa akademi­ yoveli axali Tema Semdegi Tan­
uri moswrebis gaumjobesebaze: mimdevrobiT dagegmon:

• msgavsebisa da gansxvavebis • swavlis miznebi Temis swavleb­


gamovlena is dasawyisSi davsaxoT;
• Sejameba da Canawerebis ga­ • Temis swavlebis procesSi gam­
keTeba oviyenoT meTodebi Semdegi
• moswavlis Zalisxmevis ga­ amo­canebis Sesasruleblad:
Zliereba da misi warmatebis aRi­ - swavlis miznebis miRwevis
areba Se­faseba;
• saSinao davaleba da praq­ - axali codnis Semotana;
tika - codnaze varjiSi, gameore­
• informaciis miwodebis ar­ ba/gadaxedva; codnis gamoy­
alingvisturi xerxebi eneba.
• TanamSromlobiTi swavla • Temis swavlebis dasrulebisas
• miznebis dasaxva da komen­ gamoviyenoT meTodebi, rom­
177
178 efeqturi swavleba skolaSi

lebic moswavleebs daexmareba,


diagrama 12.1
Seafason, Tu rogor miaRwies
swavlebis meTodebi, rom­
dasawyisSi dasaxul swavlis
lebic axali Temis dasawyisSi
miznebs.
SegviZlia gamoviyenoT
am TavSi gamoyenebuli iqneba ma­ swavlis miznebis dasaxva
galiTi amindis Temaze. am magali­
1. naTlad gansazRvreT, ras gu­
Tis gamoyenebiT, vecdebiT, Tan­
lisxmobs swavlis miznebi (ix.
mimdevrulad, zemoT aRwerili me-8 Tavi);
mo­­delis mixedviT warmogidginoT
Temis swavlebis dagegmvis procesi. 2. mieciT moswavleebs saSuale­
ba, Tavad Camoayalibon da
CainiSnon sakuTari swavlis
miznebi (ix. me-8 Tavi).
***
qalbatonma beqerma swavlis
axali Temis swavlebis dasawyisi miznebi yvela moswavles dauriga.
yvela mizani iwyeboda nacval­
qalbatoni beqeri me-6 klasis saxeliT `me~, raTa moswavleebs
moswavleebs amindis Temas uxs­ ufro pirovnul doneze aReqvaT
nida. rodesac maswavlebeli am es miznebi (ix. diagrama 12.2).mas­
Temis swavlebis process gegma­ wavlebelma saSualeba misca maT,
vda, is, pirvel rigSi, im strat­ Tavad gacnobodnen swavlis miz­
egiebze dafiqrda, romlebic nebs; Semdeg ki mokled aRuwera
swavlis miznebis identifikaciasa TiToeuli mizani.
da komunikacias ukavSirdeboda. aseve, qalbatonma beqerma mo­
diagrama12.1-ze warmodgenilia is swavleebs sTxova, Camoeyalibebi­
strategiebi, rac qalbatonma be­ naT sakuTari, swavlis individu­
qerma ganixila. aluri miznebi. moswavleebma jer
roca maswavlebelma me-6 kla­ maswavleblis mier momzadebuli
sis moswavleebTan axali Tema swavlis miznebi ganixiles, Semdeg
Seitana, pirvel rigSi, swored ki Seecadnen, isini sakuTari in­
swavlis miznebis Camoyalibebaze teresebis mixedviT daekonkrete­
gaamaxvila maTi yuradReba. qalba­ binaT. qalbatonma beqerma mouwo­
tonma beqerma moswavleTa swavlis da maT, erT-erT miznad swavlis
miznebi saswavlo gegmis, saxelmZ­ unarebis ganviTareba daesaxaT. am
Rvanelosa da meeqvseklaselTa in­ ori tipis swavlis miznebis sail­
teresebis gaTvaliswinebiT Camo­ ustraciod, qalbatonma beqerma
ayaliba. maswavlebelma gadawyvi­ Semdegi magaliTebi moiyvana:
ta, interdisciplinuri miznebic
Caewera. Sesabamisad, swavlis oTxi swavlis individualuri miznebi:
mizani mecnierebas, erTi geogra­
fias da erTi literaturas ukav­ individualuri mizani 1: me
vecdebi, meti gavigo Tbili dinebis
Sirdeboda.
saswavlo procesis dagegmvis cxra kategoriis gamoyeneba 179

diagrama 12.2
axal TemasTan dakavSirebuli swavlebis miznebi: amindis Zala
am Temis dasrulebis Semdeg, me mivaRwev swavlis Semdeg miznebs:
swavlis mizani 1: mecniereba
me mecodineba ZiriTadi terminebi, romlebic aminds ukavSirdeba, maT
Soris:
haeris masa naleqianoba barometri
atmosfero aorTqleba sinotive
qariSxali tornado Tavsxma
haeris wneva

swavlis mizani 2: mecniereba


gaviazreb, Tu rogor moZraobs haeris masebi okeaneebisa da miwebis
gavliT da rogor iqceva Tavsxmad, tornadod da qariSxlad.
swavlis mizani 3: mecniereba
mecodineba, ra tipis Rrublebi arsebobs, rogor iqmneba Rrubeli da
rogor amindis ukavSirdebian Rrublebi.
swavlis mizani 4: mecniereba
SevZleb barometrisa da Termometris gamoyenebiT amindis Sesaxeb
informaciis Segrovebas, analizsa da interpretacias.
swavlis mizani 5: geografia
mecodineba, ra gavlenas axdens amindi adamianebis qcevasa da istoriuli
movlenebis ganviTarebaze.
swavlis mizani 6: mxatvruli literatura
gaviazreb, Tu ra gavlenas axdens amindi nawarmoebis siuJetze.
swavlis piradi miznebi:
am Temis swavla saSualebas momcems:

Sesaxeb da davadgino, ra gavlenas gamowveuli zarali gansxvavebulia.


axdens is im adgilze, sadac me vcxov­ me erT mxatvrul filmSi vnaxe tor­
rob. yvela Tbil dinebaze lapara­ nado da mas Semdeg mainteresebs, meti
kobs da me ar mesmis, raSi mdgomare­ gavigo am bunebriv movlenaze.
obs misi gavlena.
individualuri mizani 2: me ufro qalabtonma beqerma moswav­
mets gavigeb tornadoebis mier miyen­
ebuli zaralis Sesaxeb. me meCveneba, leebs sakmarisi dro misca saimi­
rom tornadosa da qariSxlis mier sod, rom maT swavlis individu­
180 efeqturi swavleba skolaSi

aluri miznebi rveulSi Camoew­ mians, gaixseneben Tu ara maTi


eraT. Semdeg maswavlebelma mos­ cxovrebidan rame movlenas,
romelzec garkveuli zegavle­
wavleebs sTxova, dawyvilebuli­ na moaxdina amindma. es adami­
yvnen da: anebi SeiZleba Tqveni mSoble­
bi, bebia-babua an megobrebi
• swavlis individualuri miz­ iyvnen. magaliTad, me myavs me­
nebi mewyvilesTvis gaeziare­ gobari, romelic Tavis moma­
val meuRles aeroportSi Sex­
binaT;
vda, sadac, cudi amindis gamo,
• emsjelaT im gzebze, romelic garkveul xans mocda mouwia.
saSualebas miscemdaT, swavlis mas rom aeroportSi lodini ar
am individualuri miznebisaT­ dasWirveboda, SeiZleba Tavis
momaval meuRles verasodes
vis mieRwiaT. Sexvedroda. moemzadeT imis­
aTvis, rom Tqven mier Segrovi­
rodesac qalbatoni beqeri li saintereso ambebi gagvizi­
amindis Temis swavlebas gegmavda, aroT.
man im potenciur xelisSemSlel
faqtorebzec ifiqra, rasac Sei­
Zleboda moswavleebi miznebis
Temis Seswavlis periodSi
dasaxvisa Tu maTi miRwevis pro­
Temis Seswavlis periodSi qalba­
cesSi daebrkolebina. maswavle­
tonma beqerma gamoiyena swavlebis
belma icoda, rom manamde me-6
meTodebi, romlebic swavlis miz­
klaselebi amindis Temis mimarT
nebis monitorings, klasSi axali
did interess ar iCendnen. mos­
codnis Semotanas, varjiSs, game­
wavleebis dainteresebis mizniT,
orebasa da codnis gamoyenebas
qalbatonma beqerma gadawyvita,
ukavSirdeboda.
mTavari aqcenti gaekeTebina imaze,
Tu ra gavlenas axdens amindi ada­
swavlis miznebis monitoringi
mianebze _ Tavad bavSvebis cxov­
rebaze, istoriul movlenebze,
diagrama 12.3-ze warmodge­
mxatvruli nawarmoebebis person­
nilia is strategiebi, romelTa
aJTa bedze. maswavlebels surda,
daxmarebiTac qalbatoni beqeris
es Tema dasawyisSive wamoewia. Se­
moswavleebs swavlis miznebis mo­
sabamisad, Semdegi davaleba misca
nitoringi unda ganexorcielebi­
moswavleebs:
naT.
1. gaixseneT Tqveni cxovre­ moswavleebi swavlobdnen axal
bidan movlena, romelzec gav­ masalas, qalbatoni beqeri ki ex­
lena moaxdina amindma. mok­ mareboda maT imis monitoringSi,
led CainiSneT rveulSi, Tu ra
moxda da ra gavlena hqonda Tu rogor aRwevdnen dasaxul
am bunebriv movlenas Tqvenze miznebs. ufro metic, maswavle­
da Tqven garSemo myof ada­ beli sTxovda moswavleebs, im
mianebze. moemzadeT imisaT­ Zalisxmevis monitoringic ewar­
vis, rom Tqveni Tavgadasavali
gagviziaroT. moebinaT, rasac davalebebis Ses­
2. hkiTxeT ramdenime ada­ rulebaSi debdnen.
saswavlo procesis dagegmvis cxra kategoriis gamoyeneba 181

fasebis rubrikebi, rac maT daex­


diagrama 12.3
marebodaT rogorc miznis miR­
swavlebis meTodebi, romlebic
wevis, aseve samuSaoSi Cadebuli
axali Temis swavlebis peri­
Zalisxmevis SefasebaSi. TviTSe­
odSi SegviZlia gamoviyenoT
fasebis rubrikebi, romlebic
swavlis miznebis monitoringi yvela moswvalisaTvis erTnairi
iyo, TviTSefasebis Tanmimdevru­
1. mudmivad miawodeT moswav­
lobas uzrunvelyofda. maswavle­
leebs SeniSvnebi da komentar­
ebi; daexmareT, Seafason saku­ belma, TviTSefasebis rubrikebis
Tari progresi swavlis mizne­ momzadebisas, gaiTvaliswina, rom
bis miRwevisaken mimaval gzaze SesaZloa moswavleebs rubrika­
(ix. me-8 Tavi); Si mciredi koreqtivebis Setanis
2. sTxoveT moswavleebs, Ca­ survili gasCenodaT. Sesabamisad,
iniSnon miRwevebi da warumate­ TiToeuli rubrikis gaswvriv,
blobis SemTxvevebi; aseve, Cai­ qalbatonma beqerma carieli adg­
niSnon, ra Zalisxmevis gaReba ilebi datova. Temis Seswavlis
uwevT am miznebis misaRwevad
Semdeg moswavleebs maswavleb­
(ix. me-4 Tavi);
lisaTvis rogorc dRiurebi, ise
3. drodadro waaxaliseT mo­ TviTSefasebis furclebi unda
swavleebi swavlis miznebis miR­
CaebarebinaT. moswavleebi dRi­
wevisaken (ix. me-4 Tavi).
urs an klasSi, an saxlSi, rogorc
qalbatoni beqeri moswavleebs saSinao davalebas, ise avsebd­
avalebda, ewarmoebinaT special­ nen. qalbatoni beqeri yoveli
uri dRiuri, saxelwodebiT _ gakveTilis dasawyisSi an bolos
`Cemi swavla~. am TemasTan dakav­ gamoyofda dros dRiurSi gakeTe­
SirebiT, maswavlebelma moswav­ buli Canawerebis gansaxilvelad.
leebs dRiurSi ramdenime gverdi moswavleebi mcire jgufebad er­
gamoayofina da sTxova, CaeniSnaT, Tiandebodnen da am Canawerebs ise
Tu rogor aRwevdnen swavlis in­ ganixilavdnen. qalbatoni beqeri
dividualur da saerTo miznebs. mouwodebda, rom jgufSi muSaoba
moswavleebs sakuTari Tavi oTx­ gamoeyenebinaT, rogorc SesaZle­
donian skalaze imis mixedviT bloba, raTa aexsnaT gaurkveveli
unda SeefasebinaT, Tu rogor aR­ sakiTxebi, miecaT erTmaneTisaT­
wevdnen miznebs da ra Zalisxmevas vis rCevebi da erTmaneTi warmate­
debdnen miznis misaRwevad gaweul bis miRwevisken waexalisebinaT.
muSaobaSi. da bolos, mokled
unda aReweraT warmatebuli praq­ klasSi axali masalis Semotana
tikac da daSvebuli Secdomebic,
romelTa gamosworebasac miznis axali Temis swavlebis pro­
miRwevisaken swrafvis periodSi cesis dagegmvisas, qalbatonma
aucileblad miiCnevdnen. beqerma erTmaneTisagan gamijna
qalbatonma beqerma TiToeul ori procesi: a. rogor warmoud­
moswavlesTan ganixila TviTSe­ genda axal masalas moswavleebs.
182 efeqturi swavleba skolaSi

b. rogor daexmareboda maT var­


diagrama 12.4
jiSSi, gameorebasa da codnis
swavlebis meTodebi, romlebic
gamoyenebaSi. diagrama 12.4-ze
axali Temis swavlebis peri­
warmodgenilia is strategiebi,
odSi SegviZlia gamoviyenoT
romelTa daxmarebiTac qalbato­
ni beqeri moswavleebisaTvis axa­ klasSi axali masalis Semotana
li masalis miwodebas gegmavda.
1. daexmareT moswavleebs,
qalbatoni beqeri iyenebda
gaixsenon da Camoayalibon, ra
iseT aqtivobebs, romlebic gu­ ician am TemasTan dakavSirebiT
lisxmobda rogorc TanamSrom­ (ix. me-10 Tavi);
lobiTi swavlis jgufebis, iseve
2. winaswar miawodeT moswav­
individualuri muSaobis waxa­ leebs am Temaze fiqris gzebi
lisebas. yoveli axali qveTemis (ix. me-10 Tavi);
Semotanis win, maswavlebeli mo­
3. sTxoveT moswavleebs,
swavleebs jgufebSi amuSavebda; erT­maneTs Seudaron TemasTan
maT unda CamoeyalibebinaT, Tu dakavSirebuli siaxleebi da
ra icodnen, an fiqrobdnen, rom maT­Tvis ukve cnobili informa­
icodnen am qveTemis Sesaxeb. aseve, cia (ix. me-2 Tavi);
moswavleebs unda SeejerebinaT 4. gaakeTebineT da mudmi­
azrebi imis Sesaxeb, Tu konkretu­ vad ganaaxlebineT moswavleebs
lad risi swavlis molodini hqon­ Canawerebi TemasTan dakavSire­
daT. TiToeul jgufs SerCeuli buli codnis Sesaxeb (ix. me-3
Tavi);
hyavda erTi moswavle, romelic
am ideebs rveulSi iniSnavda. 5. daexmareT moswavleebs,
Semdeg iwyeboda individu­ gamoiyenon informaciis miwo­
debis aralingvisturi xerxebi;
aluri swavlis periodi, romelic
waaxaliseT isini informaciis
kvlav jgufuri muSaobiT srul­ erTmaneTSi gacvlisaken (ix.
deboda. jgufebi axla SeZenil da me-6 Tavi);
winare codnas adarebdnen. aseve.
6. sTxoveT moswavleebs, xan
adarebdnen axladmiRebul codnas individualurad, xan ki Tanam­
manamde arsebul molodinebTan. SromlobiT jufSi imuSaon(ix.
qalbatoni beqeri jgufebis mos­ me-7 Tavi).
menas yovel gakveTilze aswrebda,
maTgan miRebuli informaciis muli. axali qveTemebi maswavleb­
safuZvelze cvlida momavali els xan filmis, xan axali teqs­
gakveTilebis gegmebs da afasebda, tis, xan ki jgufuri diskusiis
ra Seiswavles moswavleebma. saSualebiT Semohqonda.
yoveli axali qveTemis Se­ rogorc diagrama 12.5-ze Cans,
motanis dros, maswavlebeli mo­ marcxena mxares moswavleebi Ca­
swavleebs sTxovda, gadaeSalaT nawerebs im formatis gamoyenebiT
TavianTi dRiurebi da axali in­ aTavsebdnen, rac qalbatonma be­
formacia im formiT gamoesaxaT, qerma aswavla maT (ix. diagrama 3.15
rogorc diagrama 12. 5-zea moce­ da Canawerebis gakeTebis teqnika
saswavlo procesis dagegmvis cxra kategoriis gamoyeneba 183

diagrama 12.5
rogori SeiZleba iyos moswavlis samuSao rveuli

tornado yoveldRiuri cxovreba


roca Tbili, notio
haeri mSral, Tbili, civi, gafrTxileba
civ haers xvdeba, notio mSrali
warmoiqmneba Tavsxma haeri haeri
da Weqa-quxili;

rodesac Tbili haeris Tavsxma


nakadi adis zemoT,
Rrublebs formas
ucvlis Weqa - quxili

me-3 TavSi). es formati moicavda varjiSi, gameoreba da codnis


rogorc sityvier Canawerebs, ise gamoyeneba
grafikul gamosaxulebebs. mar­
jvena mxares ki moswavleebi im diagrama 12.6-ze warmodge­
movlenis Sedegebis demonstrire­ nilia is strategiebi, romelTa
bisaTvis iyenebdnen, rac marcxena daxmarebiTac gegmavda qalbatoni
mxares iyo aRwerili. es demon­ beqeri moswavleebis xelSewyobas
strireba SeiZleba verbaluri an varjiSSi, gameorebasa da codnis
grafikuli yofiliyo. dRiuris gamoyenebaSi.
aseTi dayofa moswavleebs saSu­ moswavleebisaTvis miwodebu­
alebas aZlevda, aqcenti Ziri­ li masalis tipis mixedviT, qal­
Tad sakiTxze gaekeTebinaT: ra batoni beqeri meeqvseklaselebs
gavlenas axdens amindi adamianTa sxvadasxva saxis saSinao davale­
cxovrebaze. moswavleebs saSu­ bas aZlevda. qvemoT moyvanilia
aleba hqondaT, Tavad moefiqre­ ori saxis saSinao davaleba, rom­
binaT situacia, romelic asaxavda lebic maswavlebelma moswavleebs
konkretuli bunebrivi movlenis gameorebisa da varjiSis mizniT
gavlenas adamianis cxovrebaze misca:
(magaliTad, `CaiSala pikniki~).
• axali leqsikuri erTe­
aseve, moswavleebs SeeZloT, mar­ ulebis Semotanis Semdeg, mos­
jvena mxares aReweraT is re­ wavleebs yoveli axali sityva
aluri, an mxatvruli nawarmoebi­ am Temaze arsebuli sityvebis
nusxisaTvis unda daematebi­
dan moxmobili movlena, romelic naT. moswavleebs am proceSi
maTTvis iyo cnobili. gakveTilze naswavlTan erTad,
sakuTari gamocdileba da ra­
184 efeqturi swavleba skolaSi

moswavleebi, daaxloebiT, nax­


diagrama 12.6 evar gverds uTmobdnen; axali
swavlebis meTodebi, leqsikuri erTeulebisaTvis
romlebic axali Temis swav­ rveulebSi specialuri adgili
hqondaT gamoyofili.
lebis periodSi SegviZlia • barometris gamoyenebis
gamoviyenoT wesebis gacnobis Semdeg, qal­
batonma beqerma moswavleebs
varjiSi, gameoreba da codnis dauriga furclebi, romle­
gamoyeneba bzec xuTi sxvadasxva tipis
barometri iyo gamosaxuli. mo­
1. mieciT moswavleebs iseTi swavleebi saxlSi barometris
saSinao davaleba, romelic maT xuTive tips da maTi kiTxvis
saSualebas aZlevs, ivarjiSon, Taviseburebebs gaecnen. meore
gaimeoron da gamoiyenon cod­ dRes maT TavianTi mosazrebebi
na. gaiTvaliswineT, rom au­ klaselebs gauziares. qalba­
cilebelia saSinao davalebis tonma beqerma moswavleebs jer
gasworeba da moswavleTaTvis jgufebSi muSaobis saSualeba
misca, Semdeg ki Tavad auxsna
konkretuli komentarebisa da
TiToeuli barometris swori
SeniSvnebis miwodeba (ix. me-5 wakiTxvis wesebi. am informaci­
Tavi); is mosmenis Semdeg moswavleebi
2. CarTeT moswavleebi grZel­ kvlav jgufebad daiyvnen da
vadian proeqtebSi, romle­bic axal WrilSi gaaanalizes saku­
Tari Sexedulebebi, barometrze
hipoTezis Camoyalibebasa da
gamosaxuli informaciis kiTx­
ga­mocdas iTvaliswinebs (ix. vasTan dakavSirebiT.
me-9 Tavi);
3. mosTxoveT moswavleebs, qalbatoni beqeri moswavleebs
axladSeZenili codna lingvis­ sTxovda, Sesrulebuli saSinao
turi da aralingvisturi for­
davaleba merxebze daelagebinaT.
mebiT warmoadginon, rac maT
axali masalis ukeT gagebaSi maswavlebeli yovelTvis amowmeb­
daexmarebaT (ix. me-3 da me-6 da saSinao davalebas, miuxedavad
Tavebi). imisa, bavSvebi individualurad
asrulebdnen mas, Tu jgufebSi.
modenime veb-gverdidan miRe­ davalebis Semowmebis Semdeg,
buli informacia unda gaeT­
valiswinebinaT. am veb-gver­ maswavlebeli moswavlis namuSe­
debis misamarTebi maT Tavad vars akravda ferad furcels,
qalbatonma beqerma miawoda. romelzec Sefasebis oTxdoniani
ufro zustad rom avxsnaT,
skala iyo gamosaxuli. davaleb­
TiToeul axal leqsikur er­
TeulTan dakavSirebiT, moswav­ is Sefasebisas, qalbatoni beqeri
leebs Semdegi informacia unda amowmebda, ramdenad Rrmad da
moeyvanaT: sakuTari sityvebiT sworad esmoda moswavles Tema.
ganemartaT es leqsikuri er­
Teuli, SeeqmnaT misi grafiku­ aseve, miuTiTebda im ZiriTad
li gamosaxuleba an am sityvis xarvezebze, rac davalebaSi SeimC­
amsaxveli suraTi da Camoew­ neoda. maswavlebeli davalebas an
eraT sxva sityvebi, romlebic klasSive, an gakveTilebis Semdeg
am leqsikur erTeuls ukav­
Sirdeboda. TiToeul sityvas amowmebda.
saswavlo procesis dagegmvis cxra kategoriis gamoyeneba 185

qalbaton beqers surda, mos­ 1. warmosaxviTi warsuli


wavleebs gamoeyenebinaT SeZenili movlenis gamoZieba. warmoidgi­
neT romelime movlena warsul­
codna amindis movlenebisa da ada­
idan. es SeiZleba iyos romelime
mianTa cxovrebaze maTi zegavlenis cnobili istoriuli, an Tqvens
Sesaxeb. Sesabamisad, man moifiqra cxovrebaSi momxdari movlena.
ramdenime grZelvadiani proeqti, axla dafiqrdiT, rogor gan­
viTardeboda es movlena, sxva­
romelTa Sesrulebac moswavleebs nairi amindi rom yofiliyo.
am codnis gamoyenebis saSualebas aRwereT amindi, romlebic win
miscemda. qvemoT moyvanilia qal­ uswrebda SerCeul movlenas.
batoni beqeris ramdenime idea: axla warmoidgneT, rom am mov­
lenas sruliad gansxvavebuli

diagrama 12. 7
sanimuSo grZelvadiani proeqti
ra moxdeboda, rom ...
Cven vapirebT Tqven mier SeZeni­ aisbergs SevjaxebodiT. es namdvili
li, amindTan da istoriasTan dakav­ tragedia iqneboda~.
Sirebuli codna gavaerTianoT da `istorikos-meteorologis~
SevqmnaT axali profesia, romelsac pro­fesiis nacvlad, Tqven SeiZleba
SeiZleba`istorikos-meteorologi~ `literator-meteorologis~ pro­
vuwodoT. fesia airCioT. aseT SemTxvevaSi
SearCieT gakveTilze naswavli mxatvrul nawarmoebSi aRweril am­
erT-erTi istoriuli movlena, bavze mogiwevT muSaoba. SecvaleT
romelic sul sxvagvarad dasrul­ SerCeul nawarmoebSi aRwerili
deboda, sxvanairi amindi rom yo­ amindida teqnikuri terminologiis
filiyo. warmoadgineT am istoriu­ gamoyenebiT isaubreT masze. aRw­
li movlenis mokle zepiri an weri­ ereT, ra moxdeboda, amindi ase rom
lobiTi aRwera. aRweris procesSi Secvliliyo, ra gavlenas moaxdenda
gaiTvaliswineT, rom Tqven isto­ nawarmoebSi ganviTarebul siuJetze
rikosic xarT da meteorologic sxvagvari amindi (idea: ra moxdebo­
(anu `istorikos-meteorologi~, da ... moulodnelad amovardnili
rogorc dasawyisSi SevTanxmdiT). qariSxlis gamo konkias rom wveule­
aRweris momzadebisas warmoidgi­ bamde ver mieRwia ?)
neT, rom am angariSiT saRamos axal es aqtivoba gulisxmobs warsul­
ambebSi unda gamoxvideT. Sesabam­ Si momxdari warmosaxviTi movlenis
isad, ecadeT, yvela teqnikuri ter­ gamoZiebas. Tqven unda SeZloT
mini sworad ixmaroT. amindis movlenebis Sesaxeb miRebu­
SegiZliaT, aRweroT titani­ li codnis gamoyeneba da es codna
kis okeaneSi gasvlis dRe, rogorc konkretul situacias miusadagoT.
`mSve­nieri, mowmendili dRe, maRali Sefaseba ki, SesaZlebelia Semdegi
wneva igrZnoboda, caze Rruble­ elementebis mixedviT:
bi ar Canda. okeaneSi gasvlis Sem­
deg nel-nela gamoCnda ramodenime • ramdenad kargad iyenebT
Rrubeli. TandaTanobiT Tbili gamoZiebis unarebs warmosax­
haeris nakadi civi haeris nakads viTi movlenis aRwerisas;
Seerwya.~ SegiZliaT Txroba am si­ • ramdenad kargad iyenebT
tyvebiT daasruloT: `titanikis amindis ama Tu im movlenis
kapitans uTqvams, is konkretuli gamomwvevi mizezebis cod­
Rrubeli rom ara, SesaZloa zRvaSi nas.
186 efeqturi swavleba skolaSi

amindi daemTxva, rogor Seicv­ Temis swavlebis dasasruli


leboda igi? SegiZliaT, igive
gaakeToT mxatvruli nawarmoe­
bidan aRebul romelime movle­ qalbatoni beqeri didxans fiqrob­
nasTan dakavSirebiT. da, Tu rogor daesrulebina Tema
2. gadawyvetilebis miReba. ise, rom es dasasruli yvela mo­
Cven gvsmenia me-20 saukunis
yvelaze Zlieri qariSxlebis
swavlisaTvis maqsimalurad sa­
Sesaxeb. mecnierebs me-20 sau­ sargeblo yofiliyo. diagrama
kunis yvelaze Zlieri qariSx­ 12. 8-ze mocemulia is ramdenime
lis dasaxeleba rom mosTxo­ strategia, romelic qalbatonma
von, romel qariSxals Sear­
Cevdnen isini? moamzadeT gad­ beqerma amindis Temis dasruleb­
awyvetilebis matrica, raTa isas Camoayaliba.
yvelaze Zlieri qariSxali qalbatoni beqeri did mniS­
SearCioT. gamoiyeneT krite­ vnelobas aniWebda moswavlee­
riumebi, romlebic ukavSird­
ebarogorc qariSxlis zegav­ bisaTvis komentarebisa da SeniS­
lenas adamianebis cxovrebaze, vnebis miwodebas. is arasodes
aseve qariSxlebis samecniero agvianebda davalebebis Seswore­
maxasiaTeblebs. mas Semdeg,
rac Tqven `saukunis qariSxals~
bas da yovelTvis uwerda an zepi­
SearCevT, Cven vestumrebiT veb- rad uziarebda moswavleebs sa­
gverds, romelzec mecniere­ Tanado rCevebsa da SeniSvnebs.
bis mier SerCeuli qariSxalia rodesac Temas an grZelvadian
mocemuli da Tqvensa da mec­
nierebis gadawyvetilebebs Se­ proeqts amTavrebdnen, TiToeul
vadarebT. moswavlesTan qalbatoni beqeri
3. sistemis analizi. SearCi­ yovelTvis individualur Sex­
eT bunebis nebismieri movlena. vedras niSnavda. amis gakeTeba
daadgineT, ra gavlena hqonda
bunebis am movlenis romelime sakmaod rTuli iyo, Tundac
elements amave movlenis sxva drois ukmarisobis gamo. maswav­
elementebze (magaliTad, Segi­ lebelma SeniSna, rom werilobiT
ZliaT, isaubroT, Tu ra gav­
lena hqonda temperaturas ha­
micemul SeniSvnebs moswavleebi
eris tenianobaze, ramac, Tavis xSirad gulisyuriT ar ecnobod­
mxriv, zegavlena moaxdina sxva nen; maTi umravlesoba mxolod
elementze da a.S.). Semdeg Secva­ niSans daxedavda da maswavleb­
leT am movlenis maxasiaTebeli
romelime elementi da aRwer­ lis mier momzadebul rCevebsa
eT, ra cvlilebas moaxdens es da komentarebs arc ki kiTxu­
sxva elementebze. SegiZliaT lobda. gamomdinare iqidan, rom
ase gaagrZeloT, cvaloT sxva­ qalbatoni beqerisaTvis komen­
dasxva elementi da cvlilebe­
bis zegavlenas daakvirdeT. tarebisa da SeniSvnebis gakeTeba
efeqturi swavlebis ganuyofel
am sami variantis gaanalizebis nawils warmoadgenda, man moZebna
Semdeg, qalbatonma beqerma Sear­ gamosavali. maswavlebelma moi­
Cia erT-erTi maTgani da srulyo­ pova specialuri granti, riTac
fil proeqtad aqcia. es proeqti audio-Camwerebi da yursasmenebi
gamosaxulia diagrama 12.7-ze. SeiZina.
saswavlo procesis dagegmvis cxra kategoriis gamoyeneba 187

am TemasTan, aseve sakuTar swav­


diagrama 12. 8
lis CvevebTan dakavSirebiT. mo­
swavlebis meTodebi, rom­
swavleebi Temis dasrulebis Sem­
lebic Temis dasrulebisas
deg swavlis am bloks, danarCen
SeiZleba gamoiyenoT
portfoliosTan erTad, maswav­
davexmaroT moswavleebs, lebels abarebdnen.
gansazRvron, Tu rogor
miaRwies swavlis miznebs Sefasebis audioCanawerebi
1.SeafaseT, Tu rogor miaR­ qalbatoni beqeri moswavlis
wia TiToeulma moswavlem swav­ mTlian portfolios amowmebda
lis dasaxul miznebs (ix. me-4 da afasebda, Tu rogori warmate­
da me-8 Tavebi);
biT miaRwia moswavlem swavlis
2. mieciT moswavleebs sa­ zogad da individualur miznebs.
Sualeba, Tavad Seafason, Tu
maswavlebeli mokle werilobiT
rogor miaRwies dasaxul miz­
nebs; SeadareT Tqveni da mos­ SeniSvnebs amzadebda, xolo ufro
wavlis Sefasebebi (ix. me-4 da detalur komentarebs audio-
me-8 Tavebi); Camweris saSualebiT iwerda. es
3. mieciT moswavleebs saSu­ strategia Zalian momgebiani aR­
aleba, axsnan, ra iswavles Temi­ moCnda: erTi mxriv, moswavleebis
sa da sakuTari Tavis, rogorc Sesafaseblad qalbaton beqers
axali masalis amTviseblis, Ses­ gacilebiT naklebi dro dasWir­
axeb (ix. me-4 da me-8 Tavebi). da, radgan werilobiTi Canawerebi
naklebi moculobisa iyo. meore
saswavlo dRiurebi mxriv, moswavleebisaTvis gaci­
qalbatonma beqerma mosTxova lebiT amomwuravi komentarebis
yvela moswavles, saswavlo dRi­ miwodeba SeZlo.
uris bolo gverdze gamoeyoT qalbatonma beqerma moswav­
furceli, romelzec swavlis leebs gasworebul portfoli­
zogadi da individualuri miz­ osTan erTd audiokaseta, audio­
nebis miRwevis Sedegebs aRwerd­ mosasmeni da yursasmenebi gadasca.
nen. saswavlo dRiuris am bolo man bavSvebs mosTxova, iqve moesmi­
gverdze maswavleblis Sefase­ naT SeniSvnebisaTvis. qalbatoni
bisTvisac rCeboda adgili. Sesa­ beqeri maT yuradRebiT akvirdebo­
bamisad, TiToeul SedegTan ori da. ra Tqma unda, yvela moswavle
Sefaseba iwereboda; erTi ekuT­ Tanabari mondomebiT ar usmenda
vnoda moswavles, xolo meore _ Canawers. amave dros, maswavlebel­
maswavlebels. TiToeuli miznis ma SeniSna, rom Canaweris mosmenis
gaswvriv datovebuli iyo adgili dros bevrma maTganma portfo­
specialuri komentarebisTvisac. lios furcvla daiwyo, iRebdnen
saswavlo dRiuris am gverdis bo­ TavianT nawerebs da guldasmiT
los ki moswavles mokled unda aTvalierebdnen im adgilebs, rom­
Seejamebina, ra iswavla rogorc lebsac SeniSvnebi exeboda.
188 efeqturi swavleba skolaSi

*** roca, kvlevebis Sedegebze dayrd­


nobiT, mas sruliad axali midg­
strategiuli dagegmarebis omebi Semohqonda klasSi. gamom­
dadebiTi mxarebi dinare iqidan, rom man zustad
gaTvala meTodebi, romlebic
qalbatoni beqeri Temis swav­ Temis dasawyisSi, misi swavlebis
lebis dagegmvisas aqtiurad iyen­ ganmavlobaSi da dasrulebisas
ebda meTodologias, romelic unda gamoeyenebina, qalbatonma
saganmanaTleblo kvlevebis Sede­ beqerma SeZlo, gaezarda swav­
gebs efuZneba. iyo SemTxvevebi, lebis efeqturoba.
13 bolosityva

a m wignis pirvel TavSi Cven istebi unda gadamzaddnen. sxva


aRvniSneT, rom ganaTlebis sfe­ sityvebiT, sakmarisi araa, mas­
roSi axla gardatexis periodia, wavleblebisaTvis swavlis sxva­
radgan swavlebis xelovneba Tan­ dasxva meTodis efeqturobasTan
daTanobiT swavlebis mecnierebad dakavSirebuli kvlevebis Sede­
unda iqces. am transformaciis gebis warmodgena. es mniSvnelo­
gansaxorcieleblad sami tipis van cvlilebebs ver gamoiwvevs.
Zalisxmevaa saWiro. kvlevebi aCvenebs, rom praqtikis
pirveli, aucilebelia swav­ Secvlas gacilebiT meti Zalisx­
lebis Sesaxeb arsebuli kvleve­ meva sWirdeba, vidre maswavle­
bis Sedegebis Tavmoyra da gada­ blebisaTvis kvlevis Sedegebis
muSaveba. sinTezirebuli kvle­ve­ gacnobaa (ix.fulani, 1993; gasqi,
bis Sedegebi xelmisawvdomi unda 2000; joisi da Sauersi, 1980).
iyos ga­naTlebis specialiste­ qvemoT warmodgenilia is ele­
bisaTvis. es wigni warmoadgens mentebi, romlebic aucilebelia
mcdelobas, rom kvlevebis Sede­ klasSi mniSvnelovani praqtikuli
gebi praqtikosebisaTvis gasagebi cvlilebebis dasanergad. mkiTx­
da sasargeblo gaxdes. eWvgareSea, velisaTvis moulodneli ar iqne­
rom msgavsi resursebi ganaTleb­ ba, rom mocemuli elementebis
is specialistebisaTvis xelmis­ umravlesoba swored am wignidaa
awvdomi gaxdeba. amoRebuli:
meore, im efeqturi swavleb­
is meTodebis gaTvaliswinebiT, saTanado modelireba da praq­
romlebic cnobili xdeba kvleve­ tika. kompleqsuri unaris aTviseba
bis Sedegad, ganaTlebis special­ imas niSnavs, rom adamians am unaris
189
190 efeqturi swavleba skolaSi

Cveneba sxvadasxva variaciiT unda li unarebi individualur sa­


SeeZlos. unaris aTviseba xangr­ Wiroebebsa da swavlis stils.
Zliv praqtikasTanaa dakavSirebu­ maswavlebelTa profesiuli gan­
li: Tavidan imisaTvis, rom adami­ viTarebis ganmaxorcielebelma
ani unars daeuflos da SemdgomSi subieqtebma unda gaiTvaliswinon
ki imisaTvis, rom es unari Cvevad es sakiTxi da maswavleblebs unda
eqces da avtomaturad SeeZlos miscen Tavisufleba, raTa axali
misi gamoyeneba. es Tema am wignis meTodebi moirgon. ar arsebobs
me-5 da me-12 TavebSi ganvixileT. swavlebis meTodis gamoyenebis
wignSi warmodgenili bevri meTodi mxolod erTi gza. ra Tqma unda,
maswavleblebisaTvis cnobilia, ma­ sasurvelia, Tu meTodis gamoyen­
gram, aucilebelia, isini kargad ebas maswavlebeli zogadad miRe­
daeuflon am meTodebs, raTa efeq­ buli formiT daiwyebs. garkveu­
turad SeZlon klasSi maTi gamoy­ li drois ganmavlobaSi, maswav­
eneba. skola da saxelmwifo maswav­ lebels unda hqondes saSualeba,
lebels axali meTodebis daufle­ konkretuli saWiroebebidan da
basa da prqtikis uzrunvelyofaSi konteqstidan gamomdinare, cva­
unda daexmaros. los meTodi.
komentarebis miwodeba. am wign­ dafaseba. am wignis me-4 TavSi
is me-8 TavSi warmodgneli ZiriTa­ ganvixileT, rom aucilebelia,
di rCeva is iyo, rom moswavleebs davafasoT moswavlis Sroma. pro­
maswavlebelma drouli da zusti fesiul ganviTarebaze orientire­
komentarebi unda miawodos. igive buli maswavlebelic moswavlis
rCeva vrceldeba maswavleblebzec rolSi gvevlineba da, saWiroa, masac
_ organizaciam, romelic maswav­ davufasoT Sroma. es imas niSnavs,
lebels profesiul ganviTare­ rom maswavlebelTa profesiul
baSi exmareba, maswavleblisaTvis ganviTarebaze mzrunveli subieqti
drouli da zusti komentarebis unda gegmavdes maswavlebelTa Zal­
miwodeba unda uzrunvelyos. mas­ isxmevis dafasebis RonisZiebebs da
wavleblebisaTvis sasargeblo unda aRniSnavdes maswavleblis
iqneba, Tu axali meTodebis dan­ miRwevas klasSi meTodis warmate­
ergvis procesSi kolegebTan er­ biT danergvis dros.
Tad jgufebSi imuSaveben. jgu­
fis wevrebi SeiZleba daakvirdnen mesame da, savaraudod, yvelaze
erTmaneTs, SeniSnon axali meTo­ mniSvnelovani pirobaa maswavle­
dis danergvis Taviseburebebi belTa survili da miswrafeba
da Semdeg miawodon komentarebi cvlilebebis danergvisaken. ar­
kolegebs imis Sesaxeb, Tu ra iyo sebobs mosazreba, rom ganaTleb­
sasargeblo da ra _ ara. is sistemaSi cvlilebebis ganx­
praqtikuli muSaobis mraval­ orcieleba, zogadad, rTulia,
ferovnebis daSveba. am wignis me-5 radgan maswavleblebi yovelg­
TavSi saubari iyo imaze, Tu rogor var cvli­lebas ewinaaRmdegebian.
unda `moargon” moswavleebma axa­ ufro metic, arseboben mkvleva­
bolosityva 191

rebi, romlebic Tvlian, rom mas­ ba gvaqvs. Cveni gamocdileba


wavlebelTa profesiul ganviTvi­ mowmobs, rom warmatebis miRw­
Tarebaze mimarTuli yovelgvari evisaTvis, aucilebelia, skolaSi
RonisZieba imdenad umniSvnelod ramdenime Zalian mondomebuli
cvlis maT praqtikas klasSi, rom maswavlebeli mainc iyos. maswav­
am RonisZiebebze Zalisxmevis lebelTa aseTi mcirericxovani
gaReba ar Rirs (ix.qarfenTeri, u. jgufi sakmarisia imisaTvis, rom
a., 2000). Cveni azriT, es ukidure­ enTuziazmi danarCen maswavle­
sad pesimisturi Sexedulebaa. blebsac `gadaedoT~. Cven iseTi
Cven migvaCnia, rom Zireuli SemTxvevebic gvinaxavs, rodesac
cvlileba rTulia. datvirTul skolaSi mniSvnelovani cvlile­
maswavlebels, romelic erTi bebis katalizatori erTaderTi
da imave meTodiT wlebis ganma­ maswavlebeli yofila.
vlobaSi aswavlida, eqneba uam­ ase rom, Cven yvelaze mondo­
ravi mizezi imis asaxsnelad, Tu mebul maswavleblebs mivmarTavT.
ratom ar unda scados axali me­ Cven gvaqvs Tqveni imedi da mig­
Todi. status-qvos Sesacvlelad, vaCnia, rom swavlebis efeqturi
aucilebelia didi mondomeba da meTodebis danergvisaken Tqveni
mzadyofna im sirTuleebis ga­ swrafva sajaro skolebSi amJamad
ZlebisaTvis, romlebic siaxlis arsebul resursebs Soris yvelaze
danergvis procesSi iCens Tavs. Zlieri resursia. mogiwodebT,
mniSvnelovania, gaviTvaliswinoT, moufrTxildeT da gaaRvivoT
rom skolis yvela maswavlebels swrafva pozitiuri cvlilebe­
ar eqneba Tanabari swrafva axali bisaken. es wigni ki dagexmarebaT,
meTodebis danergvisaken. Cven, am ganaTlebis xelovnebis ganaTleb­
wignis avtorebs, maswavleblebT­ is mecnierebad gardaqmnis idea
an muSaobis 50 wliani gamocdile­ realobad aqcioT.
danarTi

qvemoT moyvanili cxrili war­ nilia procentilis zrda, romelic


mogidgenT statistikur Sesabam­ am konkretul efeqtis sididesTan
isobebs efeqtis sididesa da pro­ aris dakavSirebuli. am SemTxvevaSi,
centilis zrdas Soris, anu stan­ es aris 8. es imas niSnavs, rom Tu
dartuli normaluri ganawilebis aris ori jgufi, romlidanac erT­
qveS mdebare farTobis wils. rogor Si swavlebis axal meTods iyenebd­
gamoviyenoT es cxrili? davuSvaT, nen, xolo meoreSi _ ara, maSin mo­
kvlevam daadgina, rom konkretuli swavlis saSualo qula im jgufSi,
meTodis gamoyeneba iZleva efeqtis romelSic swavlebis axal meTods
sidides 0.20. Tqven cxrilSi unda iyenebdnen, iqneba 8 procentiliT
ipovoT efeqtis sidide 0.20. es maRali, vidre moswavlis saSualo
efeqtis sidide pirvel svetSia mo­ qula im jgufSi, sadac am meTods
cemuli. am ricxvis marjvniv moyva­ ar iyenebdnen.

192
danarTi 193

efeqtis sididesa da procentilis zrdas Soris statistikuri


Sesabamisobebis cxrili
efeqtis sidide procentilis efeqtis sidide procentilis
zrda kleba
0.00 0 0.00 0
0.02 1 - 0.02 -1
0.05 2 - 0.05 -2
0.08 3 - 0.08 -3
0.10 4 - 0.10 -4
0.13 5 - 0.13 -5
0.15 6 - 0.15 -6
0.18 7 - 0.18 -7
0.20 8 - 0.20 -8
0.23 9 - 0.23 -9
0.25 10 - 0.25 - 10
0.28 11 - 0.28 - 11
0.31 12 - 0.31 - 12
0.33 13 - 0.33 - 13
0.36 14 - 0.36 - 14
0.39 15 - 0.39 - 15
0.41 16 - 0.41 - 16
0.44 17 - 0.44 - 17
0.47 18 - 0.47 - 18
0.50 19 - 0.50 - 19
0.52 20 - 0.52 - 20
0.55 21 - 0.55 - 21
0.58 22 - 0.58 - 22
0.61 23 - 0.61 - 23
0.64 24 - 0.64 - 24
0.67 25 - 0.67 - 25
0.71 26 - 0.71 - 26
0.74 27 - 0.74 - 27
0.77 28 - 0.77 - 28
0.81 29 - 0.81 - 29
0.84 30 - 0.84 - 30
0.88 31 - 0.88 - 31
0.92 32 - 0.92 - 32
0.95 33 - 0.95 - 33
1.00 34 - 1.00 - 34
1.04 35 - 1.04 - 35
1.08 36 - 1.08 - 36
1.13 37 - 1.13 - 37
1.18 38 - 1.18 - 38
1.23 39 - 1.23 - 39
1.28 40 - 1.28 - 40
1.34 41 - 1.34 - 41
1.41 42 - 1.41 - 42
1.48 43 - 1.48 - 43
1.56 44 - 1.56 - 44
1.65 45 - 1.65 - 45
1.75 46 - 1.75 - 46
1.88 47 - 1.88 - 47
2.05 48 - 2.05 - 48
2.33 49 - 2.33 - 49
gamoyenebuli literatura

aTafili, q., smidCensi, v. da kofeli, j. u. grafikuli sqemebis swavleba bavSve­


(1983). Tanamedrove da tradiciuli bisaTvis. fsiqologiis naSromebis
maTematikis kompiuterizebuli meta kiTxva, 7 (2), 87 – 100.
- analizi. ganaTlebis Sefaseba da
andersoni, v. da hidi, s. (1988 / 1989).
politikis analizi, 5 (4), 485 - 493
rogor vaswavloT moswavleebs Se­
ainStaini, j. o., morisi, j. da smiTi, s. jameba. xelmZRvaneloba ganaTlebis
(1985, oqtomberi). leqciaze miRebu­ sferoSi, 46, 26 – 28.
li informacia: Canawerebis gakeTeba,
andersoni, T. h. da armbrusTeri, b. b.
individualuri gansxvavebebi da mex­
(1986). leqciebze Canawerebis gakeTe­
siereba. ganaTlebis fsiqologiis
bis sargeblianoba (teqnikuri angariSi
Jurnali, 77 (5), 522 – 532.
N 374). kembriji: masaCusetsi: bolTi,
aleqsanderi, f. a. (1984). niWier bavSvebSi beranqi da niumani; da urbana, ilinoi­
analogiebze dafuZnebuli azrovnebis si: kiTxvis samecniero Seswavlis cen­
ganviTareba. roefer reviu, 6 (4), 191 tri. (ERIC dokumentis reproduqciis
– 193. samsaxuri # Ed 277 996)
aleqsanderi, f. a. da judi, j. i. (1988). andersoni, l., evertsoni, q. da bro-
akademiuri moswreba: konkretuli da ­­fi, j. (1979). pirvelklase­lebi­saT­
strategiuli codnis interaqcia. sa­ vis kiTxvis efeqturi swavlebis eqs­
ganmanaTleblo kvlevebis mimoxilva, perimentuli kvleva. dawyebiTi ga­
58, 375 - 404 naTlebis Jurnali, 79, 193 – 223.
aleqsanderi, f. a., kulikoviCi, j. m. da andersoni, j. r. (1983). Semecnebis arq­
Sulce, s. q. (1994). rogor zegavlenas iteqtura. kembriji, masaCusetsi: har­
axdens sagnobrivi codna informaciis vardis universitetis gamomcemloba.
gaxsenebasa da interesze. amerikuli
andersoni, j. r. (1990). kognituri fsiqo­
saganmanaTleblo kvlevebis Jurnali,
logia da misi daskvnebi (me - 3 gamo­
31 (2), 313 - 337
cema). niu iorki: frimani.
alvermani, d. i. da buTbai, f. r. (1986).
andersoni, j. r. (1995). swavla da mex­
194
gamoyemebuli literatura 195

siereba: integrirebuli midgoma. niu sabazo skolaSi. ojaxuri urTierTo­


iorki: uili. bebi: ojaxis sakiTxebis interdisci­
plinaruli Jurnali, 47 (2), 149 – 157.
andersoni, j., r., rederi, l. m. da saimoni,
h. a. (1997). kognituri fsiqologiis bandura, a. da Sunqi, d. h. (1981). kom­
gamoyeneba da ar gamoyeneba maTemati­ peteniciis, efeqturobis da interesis
kis swavlebisas. gamouqveynebeli xel­ ganviTareba Sinagani motivaciis waxa­
naweri. karnegi melonis universiteti. lisebiT. pirovnulobisa da social­
pitsburgi, pensilvania. uri fsiqologiis Jurnali, 41, 568
– 578.
armbrusTeri, b. b., andersoni, T. h. da
osTerTgi, j. (1987). kavSiri teqstis bengert - dounsi, r. i., quliqi, q. q.,
struqturaze / Sejamebaze mimarTul quliqi, j. a. da morgani, m. (1991).ko­
swavlebasa da moswavlis mier masa­ mentarebis micema testirebis Semdeg
lis gagebas Soris. yovelkvartaluri da misi zegavlena swavlaze. sagan­
gamocema kiTxvis unaris kvlevebze, manaTleblo kvlevebis mimoxilva, 61
22 (3), 331 - 346 (2), 213 – 238.
armbrusTeri, b. b., andersoni, T. h. da beqeri, u. q. (1977). SezRudulunarian­
meieri, j. l. (1992). Sinaarsze orien­ TaTvis kiTxvisa da enis swavleba - ra
tirebuli kiTxvis unaris gamosworeba gvaswavla kvlevebma. harvardis sagan­
grafikuli swavlebis saSualebebiT. manaTleblo mimoxilva, 47, 518 - 543
yovelkvartaluri gamocema kiTxvis
biCeri, j. (1988). ra viciT Canawerebis ga­
unaris kvlevebze, 26 (4), 393 - 416
keTebis sargeblianobis Sesaxeb. ERIC
aubusoni, f., fosvili, s., bari, r. da fer­ daijesti N 37. blumingToni, indiana:
koviCi, l. (1997). ra Sedegebi mohyveba ERIC-is masalebi kiTxvis, englisuris
moswavleebis simulaciur aqtivobas da komunikaciebis Sesaxeb (ERIC doku­
mecnierebis Seswavlisas. mecnierebis mentis reproduqciis samsaxuri # EDO
swavlebasTan dakavSirebuli kvleve­ CS 88 12)
bi, 27 (4), 565 - 579
blumi, b. s. (1976). adamianis xasiaTi da
ausubeli, d. (1968). saganmanaTleblo swavla skolaSi. niu iorki: maqgro -
fsiqologia: kognituri midgoma. niu hili.
iorki: holTi, rinharTi da uinsToni.
bondi, j. u. da smiTi, j. j. (1966). saSinao
bali, s. j., uedmani, j. f. da demo, d. h. davaleba dawyebiT skolaSi. dawyebiTi
(1997). ojaxis CarTuloba sabazo sko­ skolis menejeri, 45 (3), 46 – 50.
lis moswavlis davalebis SesrulebaSi:
brauni, a. l., qamfione, j. q. da dei, j.
Sexsenebisa da karnaxis Sedegebi. eqs­
(1981). swavla swavlisaTvis: rogor
perimentaluri ganaTlebis Jurnali,
vaswavloT moswavleebs teqstis kiTx­
66 (1), 31 – 48.
va. saganmanaTleblo mkvlevari, 10,
bali, s. j. (1998). rodesac mSoblebi ex­ 14 - 24
marebian moswavleebs saSinao davaleb­
brecingi, b. h. da qulari, r. u. (1979,
is SesrulebaSi: moswavleTa Sefase­
aprili). Canawerebis gakeTeba da masa­
bebi mSoblebis CarTulobis Sesaxeb.
lis siRrmiseuli gageba. Tanamedrove
ganaTlebis sferoSi kvlevebisa da
ganaTlebis fsiqologia, 4 (2), 145 –
ganviTarebis Jurnali, 31 (3), 142 –
153.
148.
briueri, u. f. da Treiensi, j. q. (1981).
bali, s. j., demo, d. h. da uedmani, j. f.
sqemebis roli adgilebis saxelwode­
(1998). ojaxis CarTuloba saSinao
bis damaxsovrebaSi. kognituri fsiqo­
davalebis SesrulebaSi: intervencia
196 efeqturi swavleba skolaSi

logia, 13, 207 – 230. gaSlili samecniero teqsti. mecniere­


bis swavlebis Sesaxeb kvlevebis Jur­
brofi, j. (1981). maswavleblis Seqe­
nali, 35 (10), 1129 – 1149.
ba: funqcionaluri analizi. sagan­
manaTleblo kvlevebis mimoxilva, 51, golsoni, b., smiseri, d., burmani, a. da
5 – 32. dunkani, m. q. (1997). azrovnebis Sec­
domebi, romlebsac bavSvebi uSve­
brofi, j. da gudi, T. (1986). maswavleblis
ben analogiebTan dakavSirebul sa­
qceva da moswavlis akademiuri moswre­
varjiSoebze muSaobisas. gamoyenebiTi
ba. m. uiTroqis (red.) wignSi kvlevebi
kognituri fsiqologia, 10 (special­
swavlebis meTodebis Sesaxeb (gv. 328
uri gamoSveba).
– 375). niu iorki: maqmilani.
gorjesi, T. q. da elioti, s. n. (1995). sa­
gagne, r. m. (1977). swavlis pirobebi (me - 3
Siano davaleba: maswavlebelTa da mo­
gamocema). niu iorki: holTi, rinharTi
swavleTa CarTuloba da am CarTulo­
da uinsToni.
bis Sedegebi moswavleTa akademiur
ganaTlebis sabWo maTematikuri mecniere­ moswrebaze. skolis fsiqologiis ka­
bis sferoSi. (1990). saskolo maTema­ naduri Jurnali, 11 (1), 18 – 31.
tikisaTvis axali formis micema. vaS­
gotfridi, j. m. (1998). metaforis gamoy­
ingtoni: erovnuli akademiis gamom­
eneba modifikatorad: rogor qmnian
cemloba.
moswavleebi rTul, metaforul si­
gasqi, T. r. (2000). profesiuli ganvi­ tyvebs. bavSvis enis Jurnali, 24 (3),
Tarebis Sefaseba. sauzend oaqsi, ka­ 567 – 601.
lifornia: qorvin presi.
grau, m. i., uainStaini, T. da uolbergi, h.
gensqe, i. (1981). Canawerebis gakeTeba: j. (1983). mecadineoba saxlSi da swav­
saswavlo garemos mniSvnelovani da la: raodenobrivi sinTezi. ganaTleb­
ganuyofeli nawili. ganaTlebis ko­ is kvlevis Jurnali, 76, 351 – 360.
munikaciisa da teqnologiis Jurnali
grifini, q., simonsi, d. q. da qaminui, i.
(ECTJ), 29 (3), 155 – 175.
j. (1992). grafikul sqemaTa gamoyen­
gentneri, d. da marqmani, a. b. (1994). ebis efeqturobis kvleva: rogor ig­
struqturuli Sewyoba Sedarebisas: ar eben da ixseneben naswavl samecniero
arsebobs gansxvaveba msgavsebis gareSe. masalas specialuri saganmanaTleblo
fsiqologiuri mecniereba, 5 (3), 152 saWiroebis bavSvebi. kiTxvis, werisa
– 158. da specialuri saganmanaTleblo
saWiroebebis kvlevis saerTaSoriso
gerliqi, i. da jausoveci, n. (1999). mul­
Jurnali, 7 (4), 355 – 376.
timedia: gansxvavebebi kognitur pro­
cesSi. saganmanaTleblo teqnologiis gudi, T. i., grausi, d. a. da ebmaieri, h.
kvleva da ganviTareba, 47 (3), 5 – 14. (1983). maTematikis aqtiuri swavleba.
niu iorki: longmani.
gilberti, j. q., osborni, r. j. da fenSami,
f. j. (1982). bavSvebis mecniereba da guzaki, f. j. (1967). maswavlebeli: kiTxva
misi Sedegebi swavlebaze. samecniero da SekiTxvebis dasma. kiTxvis maswav­
ganaTleba, 66, 623 – 633. lebeli, 21, 227 – 234.
giqi, m. l. da holioaqi, q. j. (1980). analo­ guzeTi, b. j., snaideri, T. i. da glasi, j.
giebTan dakavSirebuli savarjiSoebis v. (1993). konceptualuri cvlilebe­
amoxsna. kognituri fsiqologia, 12, bis waxaliseba mecnierebaSi: kiTxvisa
306 – 355. da mecnierebebis swavlebis sferoSi
sxvadasxva meTodebis meta - analizi.
glini, s. m. da TaqahaSi, T. (1998). ra
yovelkvartaluri gamocema kiTxvis
SeiZleba viswavloT analogiebidan:
gamoyemebuli literatura 197

unaris kvlevebze, 28 (2), 117 – 155. rovnebis ganviTarebaze. mecnierebis


swavlebis Sesaxeb kvlevebis Jurnali,
dageri, z. r. (1995). uwyobs Tu ara xels
34 (10), 1083 – 1099.
analogiebis gamoyeneba konceptualur
cvlilebebs? mecniereba da ganaTle­ evertsoni, q., andersoni, q., andersoni, i.
ba, 78 (6), 601 – 614. da brofi, j. (1980). klasSi qcevasa da
moswavleTa akademiur moswrebas Soris
danqeri, q. (1945). problemebis gadaWris
kavSiri, maTematikisa da inglisuris
Sesaxeb (Targ. l. s. lisi). monografe­
gakveTilebis magaliTze. amerikuli
bi fsiqologiaSi, 58, 270.
saganmanaTleblo kvlevebis Jurnali,
darCi, q. b., qarnaini, d. u. da qaminui, e. j. 17, 43 – 60.
(1986). Sinaarsze orientirebuli masa­
el - nemri, m. a. (1980). kiTxvebis dasmis me­
lis swavlebaSi grafikuli sqemebisa
TodiT biologiis swavlebis Sedegebis
da socialuri struqturebis roli.
meta - analizi. saerTaSoriso disert­
kiTxvasTan dakavSirebuli qcevis Sem­
aciebis rezumeebi, 40, 5812A.
swavleli Jurnali, 18 (4), 275 – 295.
erovnuli kvlevebis sabWo (1996). mec­
deivisi, o. l. da Tinslei, d. (1967). kiTx­
nierebis erovnuli saganmanaTleblo
vebi, romlebsac svamen socialur mec­
standartebi. vaSingtoni: erovnuli
nierebaTa maswavleblebi da moswav­
akademiis gamomcemloba.
leebi: kognituri miznebi. fibodis
ganaTlebis Jurnali, 44, 21 – 26. eqo, u. (1976). semiotikis Teoria. blum­
ingtoni: indianas universitetis
deivisi, r. b. (1984). maTematikis swav­
gamomcemloba.
la: kognituri mecnierebis midgoma
maTematikis swavlebisadmi. norvudi, eqo, u. (1979). mkiTxvelis roli. bluming­
niu jersi: ableqsi. toni: indianas universitetis gamom­
cemloba.
deivisi, f. b. (1944). mTavari faqtorebi,
romlebic zegavlenas axdenen wakiTxu­ eqo, u. (1984). semiotika da enis filo­
lis gagebaze. fsiqometrika, 9, 185 – sofia. blumingtoni: indianas univer­
197. sitetis gamomcemloba.
deneri, f. r. (1986). epizoduri orga­ van diki, T. a. (1980). makrostruqturebi.
nizaciis meTodebisa da tradiciu­ hilsdeili, niu jersi: lorens erl­
li Canawerebis gakeTebis zegavlena baumi.
moTxrobis Sinaarsis gaxsenebaze
van zekeri, q. i. da lisici, r. u. (1999).
(saboloo angariSi). boize: aidahos
swavlebis meTodebis zegavlena mec­
saxelmwifo universiteti (ERIC doku­
nierebaSi moswavleTa akademiur mo­
mentis reproduqciis samsaxuri # ED
swrebaze. mecnierebis swavlebasTan
270 731).
dakavSirebuli kvlevebi, 36 (10), 1110
deCi, e. i. (1971). gareSe SuamavlobiT – 1126.
miRebuli jildoebis zegavlena Sina­
van maTre, n. h. da qarTeri, j. f. (1975,
gan motivaciaze. pirovnulobisa da
marti 30 - aprili 4). ra zegavlena
socialuri fsiqologiis Jurnali,
aqvs Canawerebis gakeTebas leqciidan
22, 113 – 120.
damaxsovrebuli informaciis mocu­
dili, j. (1982). semiotika: istoria da lobaze. naaSromi warmodgenili iyo
doqtrina. blumingtoni: indianas uni­ ganaTlebis kvlevis amerikuli asocia­
versitetis gamomcemloba. ciis yovelwliur Sexvedraze, vaSing­
toni.
draiani, s. (1997). kinesTetikuri kon­
fliqtis Sedegebi samecniero az­ van overuoli, f. da de meceneri, m. (1990).
198 efeqturi swavleba skolaSi

atribuciaze dafuZnebuli inter­ wavlebelTa kolejis gamomcemloba.


venciisa da swavlis strategiebSi
Trameli, d. l., Slosi, f. j. da alferi,
treningis zegavlena pirvelkurseli
s. (1994). sakuTari xmis Canawerebis ga­
studentebis akademiur moswrebaze.
keTeba da grafikuli gamosaxulebis
ganaTlebis fsiqologiis britanuli
momzadeba: rogor gavzardoT saSi­
Jurnali, 60, 299 – 311.
anao davalebebis dasrulebis alba­
volmeri, d. j. (1995). miznis dasaxvis ze­ Toba. specialuri saganmanaTleblo
gavlena saSualo skolis miswavleTa saWiroebebis Jurnali, 27 (2), 75 – 81.
mier saSinao davalebis Sesrulebaze,
ingliSi, i. d. (1997). rogor azrovneben
maT efeqturobasa da atribuciul
bavSvebi, roca kompiuterizebuli amo­
miswrafebebze. saerTaSoriso di­
canebis klasifikaciasa da amoxsnas
sertaciebis rezumeebi, 54 (4 – A).
axorcieleben. l. d. ingliSis (red.)
(oqtomberi, 1993, 1298. ISSN 0419 –
wignidan maTematikuri azrovneba:
4217).
analogiebi, metaforebi da saxeebi
zeligmani, m. e. f. (1990). swavluli opti­ (gv. 191 – 220). maua: niu jersi: lorens
mizmi. niu iorki: foqeT buqsi. erlbaumi.
zeligmani, m. e. f. (1994). risi Secvla Se­ TanamSromlobiTi swavlis centri. (2000).
giZlia da risi ara. niu iorki: alfred minesotas universitetis TanamSrom­
a. knofi. lobiTi swavlis centri. [onlain
resursi]. misamarTi: http://www.co-op-
Taba, h. (1962). saswavlo gegmis SemuSave­
eration.org/pages/cl.html
ba: Teoria da praqtika. niu iorki:
harqorTi, breisi da uorldi. labergi, d. da samuelsi, s. j. (1974).
kiTxvisas informaciis avtomaturi
Tamiri, f. (1985). kognituri preferen­
damuSavebis Teoria. h. zingerisa da
ciebisa da swavlis meta - analizi. mec­
r. b. ridelis (red.) wignidan kiTxvis
nierebis swavlebasTan dakavSirebuli
procesis Teoriuli modelebi (gv.
kvlevebi, 22 (1), 1 – 17.
548 – 579).
Tenebaumi, j. da goldringi, e. (1989). ga­
lavoi, d. r. da gudi, r. (1988). winaswarme­
Zlierebuli swavlebis Sedegebis meta
tyvelebis unaris gamoyeneba biolo­
- analizi: miniSnebebis, monawileobis,
giaSi kompiuteruli simulaciis dros.
SeniSvnebis micemisa da Sesworebebis
mecnierebis swavlebis Sesaxeb kvle­
zegavlena motoruli unarebis ganvi­
vebis Jurnali, 25, 334 – 360.
Tarebaze. saganmanaTleblo kvleve­
bisa da ganviTarebis Jurnali, 22 (3), lavoi, d. r. (1999). saSualo skolis mos­
53 – 64. wavleebis mier biologiis konceptua­
luri gagebis procesSi hipoTetur­
Timci, f. b. da fic - gibsi, q. T. (1992). saSi­
obasa da winaswarmetyvelebaze orien­
nao davalebebis kavSiri saSualo sko­
tirebuli azrovnebis zegavlena. mec­
lis damamTavrebeli gamocdis Sede­
nierebis swavlebis Sesaxeb kvlevebis
gebTan. saganmanaTleblo kvlevebi,
Jurnali, 36 (10), 1127 – 1147.
34 (1), 3 – 10.
leone, q. m. da riCardsi, m. h. (1979).
Tobini, q. (1987). Seyovnebis drois roli
muSaoba klasSi da saxlSi adreul gar­
maRali donis kognitur swavlaSi. sa­
damaval asakSi: miRwevebis ekologia.
ganmanaTleblo kvlevebis mimoxilva,
axalgazrdobis xanis Semswavleli
57, 69 – 95.
Jurnali, 18 (6), 531 – 548.
Torndaiqi, r. i. da lorji, i. (1943). mas­
leferi, m. r., grini, d. da nisbeTi, r. i.
wavleblis sityvebis wigni, romelic
(1973). rogor SeiZleba Seeqmnas bavSvis
30, 000 sityvas itevs. niu iorki: mas­
gamoyemebuli literatura 199
Sinagan interess safrTxe gare jildos aqtivobebisgamoyenebis efeqturoba
gamo: hipoTezis gamocda. pirovnu­ mecnierebis swavlebisas. mecnierebis
lobisa da socialuri fsiqologiis swavlebasTan dakavSirebuli kvleve­
Jurnali, 28, 129 – 137. bi, 20 (5), 437 – 451.
leferi, m. r. (1983). gare jildo da Sina­ losani, a. i. (1988). biologiis swavlebis
gani motivacia: daskvnebi, romlebic ukeTesi meTodi. amerikeli biologi­
klasSi SeiZleba gamoviyenoT. j. m. is maswavlebeli, 50, 266 – 278.
levinisa da m. q. uongis (red.) wignidan
lou, i., abrami, f. q., spensi, j. q., faulse­
maswavleblisa da moswavlis aRqma:
ni, q., Cambersi, b. da d’apolonio, s.
daskvnebi swavlis procesisaTvis (gv.
(1996). dajgufebebi klasSi: meta - ana­
281 – 318). hildeili: niu jersi: lo­
lizi. ganaTlebis kvlevis mimoxilva,
rens erlbaumi.
66 (4), 423 – 458.
li, a. i. (dauTariRebeli). analogiebiT
madausi, j. f. da sTaflbimi, d. (red.)
azrovneba: axali damokidebuleba
(1989). Sefaseba ganaTlebis sferoSi:
Zveli problemisadmi. boulderi:
ralf taileris klasikuri naSromebi.
kolorados universiteti, kognituri
bostoni: qluveris akademiuri gamom­
mecnierebis instituti.
cemloba.
lindsli, o. r. (1972). rogor mivediT si­
maieri, r. i. (1979). axdenen Tu ara winm­
zusteze orientirebul swavlebamde.
swrebi aqtivobebi zegavlenas safuZv­
j. b. jordanisa da i. s. robinsis (red.)
lian swavlaze? saganmanaTleblo kv­
wignidan modi, rame sxva gavakeToT ra.
levebis mimoxilva, 49, 371 – 383.
arlingtoni, virjnia: gansakuTrebuli
bavSvebis sabWo. maieri, r.i. (1989). gaazrebis modelebi.
saganmanaTleblo kvlevebis mimox­
lini, h. (1996). grafikuli analogiebiT
ilva, 59 (1), 43 – 64.
mecnierebis swavlebis efeqturoba.
mecnierebis swavlebasTan dakavSire­ marzano, r. j., nadti, j. da jese, d. m. (1990).
buli kvlevebi, 26 (4), 495 – 511. lingvisturi kodirebis strategiis
sami tipis zegavlena leqciis for­
lisakovski, r. s. da uolbergi, h. j. (1981).
matSi warmodgenili informaciis da­
waxaliseba klasSi da swavla: raode­
muSavebaze. gamouqveynebeli xelnaw­
nobrivi analizi. amerikuli sagan­
eri. denveri: kolorados universite­
manaTleblo kvlevebis Jurnali, 19
ti denverSi.
(4), 559 – 578.
marzano, r. j. (1998). swavlebis Sesaxeb kv­
lisakovski, r. s. da uolbergi, h. j. (1982).
levebis Teoriaze dafuZnebuli meta
ra zegavlena aqvs moswavleTa mier
- analizi. aurora, kolorado: konti­
masalis aTvisebaze miniSnebebs, klas­
nentisSida kvlevebi ganaTlebisa da
Si aqtiurobasa da gamosasworebel
swavlebisaTvis (ERIC dokumentis re­
komentarebs: raodenobrivi sinTezi.
produqciis samsaxuri # ED 427 087).
amerikuli saganmanaTleblo kvleve­
bis Jurnali, 19 (4), 559 – 578. marTorela, f. h. (1991). codna da cnebis
ganviTareba socialur mecnierebaSi.
lifsi, m. u. da uilsoni, d. b. (1993).
j. f. Saveris (red.) wignidan kvlevebi
fsiqologiuri, saganmanaTleblo da
socialur mecnierebebSi: swavla da
biheivioristuli mopyrobis efeqtur­
swavleba (gv. 370 – 399). niu iorki:
oba. amerikeli fsiqologi, 48 (12),
maqmilani.
1181 – 1209.
marqmani, a. b. da gentneri, d. (1993a). gan­
loTi, j. u. (1983). SekiTxvebze orien­
sxvavebebis gayofa: msgavsebis struq­
tirebuli meTodisa da winmswrebi
turuli SeTanxmebis Sexeduleba. mex­
200 efeqturi swavleba skolaSi

sierebisa da swavlis Jurnali, 32, 517 157 – 187.


– 535.
meisoni, l. (1995). analogiebi, meta - kon­
marqmani, a. b. da gentneri, d. (1993b). ms­ ceptualuri cnobiereba da koncep­
gavsebebis Sedarebisas struqturuli tualuri cvlileba: kvleva klasSi.
SeTanxmeba. kognituri fsiqologia, saganmanaTleblo naSromebi, 20 (2),
25, 431 – 467. 267 – 291.

maqdanieli, m. a. da Slageri, m. s. (1990). meisoni, l. da sorzio, f. (1996). analo­


aRmoCenebis gakeTebaze orientirebu­ giebiT azrovneba samecniero codnis
li meTodiT swavleba da problemebis restruqturizaciaSi. ganaTlebis
gadaWris unarebis gadacema. Semecneba fsiqologiis evropuli Jurnali, 11
da swavleba, 7 (2), 129 – 159. (1), 3 – 23.

maqlaflini, i. m. (1991, marti). grafi­ mereTi, f. da Torfe, s. (1996). ramdenad


kuli sqemebisa da teqstis sirTulis mniSvnelovania Seqebis elementi asa­
zegavlena naklebad warmatebuli mex­ kovani, naklebad warmatebuli moswav­
uTeklaselebis kiTxvis unarze. saer­ leebisaTvis? ganaTlebis fsiqolo­
TaSoriso disertaciebis rezumeebi, gia, 16 (2), 193 – 206.
51 - e tomi (9 – A), 3028.
meqlini, m. q. (1997). rogor swavloben
maqqeouni, m. j. da qurTisi, m. i. (red.) skolamdeli asakis bavSvebi brendebis
(1987). axali leqsikuri erTeulebis saxelebs vizualuri miniSnebebisaT­
aTvisebis maxasiaTeblebi. hildeili, vis. momxmareblis kvlevis Jurnali,
niu jersi: lorens erlbaumi. 23 (3), 251 – 261.

medavari, f. b. (1967). mecnierebis ori mileri, d. i. da qeli, m. i. (1991). saSinao


koncefcia. j. f. medavaris wignidan davalebebis Sesrulebis gasaumjobese­
xsnadis xelovneba (gv. 114 – 160). lon­ beli intervenciebi: kritikuli mimox­
doni: meTueni. ilva. saskolo fsiqologiis yovelk­
vartaluri gamocema, 6 (3), 174 – 185.
medini, d., goldsTouni, r. i. da marqmani, a.
b. (1995). Sedareba da arCevani. msgavse­ mileri, d. i. da qeli, m. i. (1994). miznebis
bis procesebsa da gadawyvetilebis dasaxvis meTodis gamoyeneba saSinao
procesebs Soris kavSirebi. fsiqono­ davalebis Sesrulebis gaumjobesebis
miuri biuleteni da mimoxilva, 2 (1), mizniT. gamoyenebiTi biheivioristu­
1 – 19. li analizis Jurnali, 27 (1), 73 – 84.

meigeri, r. (1962). saswavlo miznebis morgani, m. (1984). jildoebi da Sinagani


momzadeba. palo alto, kalifornia: motivacia. saganmanaTleblo kvlevis
fearon pabliSers. mimoxilva, 54 (1), 5 – 30.

meieri, b. j. f. (1975). prozis organiza­ morgani, m. (1985). miRweuli qve - mizne­


cia da misi zegavlena mexsierebaze. bis TviTmonitoringi kerZo kvlevaSi.
amsterdami: nors holad presi. ganaTlebis fsiqologiis Jurnali, 77
(6), 623 – 630.
meieri, b. j. f. da fridli, r. o. (1984).
diskursis tipis zegavlena gaxseneba­ morin - derSimeri, j. (1982). rogor aRiq­
ze. amerikuli saganmanaTleblo kv­ vamen moswavleebi maswavleblis mxri­
levebis Jurnali, 21 (1), 121 – 143. dan Seqebas. dawyebiTi skolis Jur­
nali, 82, 421 – 434.
meisoni, l. (1994). analogiebis saSu­
alebiT konceptualuri cvlilebis mueleri, a. da ziermani, m.(1996). romeli
kognituri da meta - kognituri as­ matarebeli gaivlis gvirabSi pirve­
peqtebi. swavlebis mecniereba, 22 (3), lad? moswavleTaTvis morgebuli
gamoyemebuli literatura 201
saswavlo konteqstis testireba. Jurnali, 63, 42 – 45.
fsiqologiis angariSebi, 79 (2), 627 –
niubai, T. j. ertmeri, f. a. da Stefiki,
633.
d. a. (1995). swavlebis analogiebi da
mueleri, d. d. (1973). maswavleblis mxri­ cnebebis swavla. saganmanaTleblo
dan kiTxvebis dasmis meTodi kiTxvis teqnologiis kvleva da ganviTareba,
dros. kiTxvis samyaro, 12 (2), 136 – 43 (1), 5 – 18.
145.
niueli, a. da rozenblumi, f. s. (1981).
nagi, u. i. da andersoni, r. (1984). sityveb­ unaris aTvisebis meqanizmebi da praq­
is raodenoba beWdviT saskolo ingli­ tikis kanonebi. j. r. andersonis (red.)
surSi. kiTxvasTan dakavSirebuli kv­ wignidan kognituri unarebi da maTi
levebis yovelkvartaluri gamocema, aTviseba. hilsdeili, niu jersi: erl­
19, 304 – 330. baumi.
nagi, u. i. da hermani, f. a. (1984). leqsi­ niutoni, d. f. (1995). diskursis gagebis
kuri erTeulebis swavlebasTan dakav­ piqtoraluri xelSewyoba. ganaTlebis
Sirebuli SezRudvebi (teqnikuri fsiqologiis britanuli Jurnali, 64
reporti N 326). urbana, ilinoisi: (2), 221 – 229.
ilinoisis universiteti, kiTxvis Sems­
oaqsi, j. (1985). rogor axdenen uTanas­
wavleli centri (ERIC dokumentis re­
worobis struqturirebas moswav­
produqciis samsaxuri # ED 248 498).
leebi. niu heveni, koneqtikuti: ielis
nagi, u. i. da hermani, f. a. (1987). konteqs­ universitetis gamomcemloba.
tidan sityvebis swavla Cveulebri­
osmani, m. da hanafini, m. j. (1994). ra ze­
vi kiTxvis dros. amerikuli sagan­
gavlena aqvs winmswrebi aqtivobs, kiTx­
manaTleblo kvlevebis Jurnali, 24
vebis dasmas da winare codnas samecni­
(2), 2437 – 270.
ero sagnebis swavlaze. saganmanaTle­
naTali, j. da alton - li, a. (1995). blo kvlevebis Jurnali, 88 (1), 5 – 13.
klasSi Swavlis Sefaseba. rogor iyen­
pensilvaniis Statis ganaTlebis departa­
eben moswavleebi TavianT codnasa da
menti. (1973). saSinao davalebis kvle­
gamocdilebas imisaTvis, raTa pasuxebi
va: saSinao davalebis meTodologiebi
gascen testis SekiTxvebs sabunebisme­
pensilvaniisa da amerikis SeerTebuli
tyvelo da socialur mecnierebebSi.
Statebis SerCeuli Statebis sajaro
amerikuli saganmanaTleblo kvleve­
skolebSi. harisburgi, pensilvania: av­
bis Jurnali, 32 (1), 185 – 223.
tori.
naTali, j. (1999). rogor swavloben mo­
perkinsi, f. j. da milgrami, r. r. (1996).
swavleebi. codnis miReba integrire­
mSoblebis Careva saSinao davalebis
buli sagnidan, romelic socialur da
SesrulebaSi; orpiriani maxvili. axal­
sabunebismetyvelo mecnierebebs aer­
gazrdobis xanis Semswavleli saerTa­
Tianebs. dawyebiTi skolis Jurnali,
Soriso Jurnali, 6 (3), 195 – 203.
99 (4), 303 – 341.
raTermani, m. j. da genTneri, d. (1998).
nai, f., qruqsi, T. j., fouli, m. da Trifi,
analogiebis ganviTareba: rogor arT­
j. (1984). rogor ukavSirdeba student­
meven bavSvebi Tavs kauzalur gamosax­
Ta mier Canawerebis gakeTeba sauniver­
vas. kognituri ganviTareba, 13 (4),
siteto gamocdebze maT qulebs. umaR­
453 – 478.
lesi ganaTleba, 13 (1), 85 – 97.
raiti, s. f., horni, s. f., da sandersi, u. l.
naSi, r. j. da Simani, d. a. (1974). ingli­
(1997). ra zegavlenas axdens maswavle­
suris maswavlebeli, rogorc kiTxve­
beli da klasis garemo moswavlis aka­
bis damsmeli. inglisuris swavlebis
202 efeqturi swavleba skolaSi

demiur moswrebaze: daskvnebi maswav­ Jurnali, 87 (3), 455 – 467.


lebelTa SefasebisaTvis. ganaTlebis
roderiqi, T. u., fulouei, i. a., qumbladi,
sferoSi dasaqmebulTa Sefasebis
q. l. da efSTaini, m. h. (1994). saSinao
Jurnali, 11, 57 – 67.
davaleba: amerikis SeerTebul Stateb­
rafaeli, T. i. da qirSneri, b. m. (1985, apri­ Si gamoyenebuli meTodebis mimox­
li). teqstis struqturis Sedarebis ilva. specialuri saganmanaTleblo
/ kontrastis meTodis gamoyeneba me saWiroebebis kvlevis Jurnali, 27 (8),
- 6 klasis moswavleebSi: wakiTxulis 481 – 487.
gaazreba da Txzulebis wera. naSromi
rovi - qolieri, q. (1995). drois fanjrebi
warmodgenili iyo ganaTlebis mkvl­
kognitur ganviTarebaSi. ganviTarebis
evarTa amerikuli asociaciis yovelw­
fsiqologia, 31 (2), 147 – 169.
liur Sexvedraze, Cikago.
rozenbergi, m. s. (1989). yoveldRiuri saSi­
redfildi, d. l. da ruso, i. u. (1981). mas­
nao davalebebis zegavlena specialuri
wavleblebis mier kiTxvebis dasmasTan
saganmanaTleblo saWiroebis moswav­
dakavSirebuli kvlevebis meta - ana­
leebis mier ZiriTadi unarebis aTvise­
lizi. saganmanaTleblo kvlevebis mi­
baze. specialuri saganmanaTleblo
moxilva, 51 (2), 237 – 245.
saWiroebebis kvlevis Jurnali, 22 (5),
rivsi, l. m. da vaisburgi, r. u. (1994). ada­ 314 – 323.
mianis azrovnebis konkretuli bunebis
rozentalis, r. (1991). meta - analizis
Sesaxeb: Sinaarsi da konteqsti analo­
procedurebi socialur kvlevebSi.
giur transferSi. ganaTlebis fsiqo­
niuberi parki, kalifornia: seiji.
logia, 13 (3 – 4), 245 – 258.
rozenSeini, b. da maisteri, q. q. (1994).
rizneri, j. f., nikolsoni, j. i. da uebi,
ukuqceviTi swavleba: kvlevebis mi­
b. (1994). rogor uwyobs xels Tanam­
moxilva, 64 (4), 479 – 530.
SromlobiTi integrirebuli kiTxva
da wera (CIRC) sxvadasxva doneze gage­ rozenSeini, b., maisteri, q. q. da Cafmani, s.
bas. florencia: CrdiloeT alabamas (1996). rogor vaswavloT moswavleebs
universiteti (ERIC dokumentis re­ kiTxvebis Camoyalibeba: intervenciu­
produqciis samsaxuri # ED 381 751). li kvlevebis mimoxilva. ganaTlebis
kvlevebis mimoxilva, 66 (2), 181 – 221.
rizneri, j. f., nikolsoni, j. i. (1996).
axali mkiTxveli: ra doneze gagebas rombergi, T. a. da qarfenTeri, T. f.
uwyobs xels? (ERIC dokumentis re­ (1986). maTematikis swavlisa da swav­
produqciis samsaxuri # ED 403 546) lebis Jurnali: samecniero kvlevis
ori disciplina. m. q. uiTroqis (red.)
rifoli, T. (1999). ratom davfiqrdi am
wignidan kvlevebi swavlebis Sesaxeb
sakiTxze. azrovneba da fiqri, 4 (1),
(me - 3 gamocema). niu iorki: maqmilani.
15 - 43.
rosi, b. h. (1984). mogonebebi da maTi ze­
riCardsoni, a. (1983). saxeebi: ganmarte­
gavlena kognituri unaris aTvisebaze.
bebi da tipebi. a. a. Seixis (red.) wigni­
kognituri fsiqologia, 16, 371 – 416.
dan saxeebi: amJamindeli Teoriebi,
kvlevebi da gamoyeneba (gv. 3 – 42). niu rosi, b. h. (1987). es asea: adrindeli
iorki: jon uili end sans. problemebis gamoyeneba da msgavsebis
efeqtebis dayofa. eqsperimentuli
robisoni, d. h. da qievra, q. a. (1996). vi­
fsiqologiis Jurnali, 13 (4), 629 –
zualuri argumenti: ratom jobia
639.
grafikuli sqemebis gamoyeneba mokle
mimoxilvas, roca teqstis gagebas ex­ rosi, j. a. (1988). cvladebis kontroli:
eba saqme. ganaTlebis fsiqologiis momzadebasTan dakavSirebuli kvleve­
gamoyemebuli literatura 203

bis meta - analizi. ganaTlebis kvleve­ snoumeni, j. da maqqauni, r. (1984, aprili).


bis mimoxilva, 58 (4), 405 – 437. swavlasTan dakavSirebuli kognturi
procesebi: strategiisa da taqtikis
rou, m. (1974). Seyovnebis dro da Seqeba,
Seswavlis modelebi. naSromi warmod­
rogor cvladebi; maTi zegavlena enaze
genili iyo ganaTlebis mkvlevarTa
da logikaze. nawili I - Seyovnebis dro.
amerikuli asociaciis yovelwliur
mecnierebis swavlebasTan dakavSire­
Sexvedraze, niu orleansi, luiziana.
buli kvlevebi, 11, 81 – 94.
solomoni, i. (1995). analogiuri trans­
sandersi, u. i. da horni, s. f. (1994). ten­
feri da `funqcionaluri ucvlelo­
esis Sefasebis sistema (TVAAS): Sereu­
ba” mecnierebis Semswavlel klasSi.
li modelis meTodologia ganaTlebis
ganaTlebis kvlevebis Jurnali, 87 (6),
SefasebaSi. ganaTlebaSi piradi Se­
371 – 377.
fasebis Jurnali, 8, 299 – 311.
stiCti, T. j., hofsteteri, q. r. da hofste­
svifti, j. n. da gudingi, q. T. (1983). Sey­
teri, q. h. (1997). codna, wigniereba da
ovnebis drois, SeniSvnebis miwode­
Zalaufleba. san diego, kalifornia:
bisa da SekiTxvebis dasmis meTodebis
muSaxelis ganaTlebisa da mTeli cxov­
gamoyeneba sabazo skolaSi. mecniere­
rebis ganmavlobaSi ganaTlebis kon­
bis swavlebasTan dakavSirebuli kvle­­
sorciumi.
vebi, 20, 721 – 730.
suaiceri, j. l. da andersoni, r. d. (1983).
sTifeqi d. j. da vaisci, j. r. (1981). Sina­
rogor iyeneben mecnierebis maswavle­
gani kontroli da akademiuri moswre­
blebi SekiTxvebiT swavlebis meTods:
ba. saganmanaTleblo kvevebis mimox­
meta - analizi. mecnierebis swavle­
ilva, 51 (1), 101 – 137.
basTan dakavSirebuli kvlevebi, 20,
sTouni, q. l. (1983). winmswrebi aq­ 453 – 466.
tivobebTan dakavSirebuli kvleve­
suonborni, m. s. l. da de gloferi, q.
bis meta - analizi. eqsperimentuli
(1999). sityvebis SemTxveviTi swav­
ganaTlebis Jurnali, 51 (7), 194 –
la kiTxvisas: meta - analizi. sagan­
199.
manaTleblo kvlevebis mimoxilva, 69
sTrengi, r. (1975). saSinao davaleba: ras (3), 261 – 285.
eubneba kvlevebi maswavleblebs (se­
uaizi, q. q. da oqei, j. r. (1983). mecniere­
riebi). vaSingtoni: ganaTlebis erovnu­
bis swavlebis strategiebis zegavlena
li asociacia.
moswavleTa akademiur moswrebaze:
skardamalia da beraiteri, q. (1985). TviT­ meta - analizi. mecnierebis swavle­
regulaciis ganviTarebis xelSewyoba basTan dakavSirebuli kvlevebi, 20
moswavleTa codnis damuSavebisas. s. f. (5), 415 – 425.
Cifmanis, j. u. segalisa da r. gleiser­
uaiTi, r. T. da TiSeri, r. f. (1986). kvleve­
is (red.) wignidan fiqrisa da azrovne­
bi sabunebismetyvelo mecnierebebSi. m.
bis unarebi: me - 2 tomi, kvlevebi da
C. uiTroqis (red.) wignidan swavlebis
Ria SekiTxvebi (gv. 563 – 577). hils­
Sesaxeb kvlevebi (gv. 874 – 905). niu
deili, niu jersi: lorens erlbaumi
iorki: maqmilani.
asoSieTs.
uaineri, b. (1972). atribuciis Teoria,
slavini, r. e. (1987). dawyebiT klasebSi
miRweva, motivacia da saganmanaTle­
SesaZleblobebis mixedviT moswavle­
blo procesi. saganmanaTleblo kv­
Ta dajgufebis zegavlena moswavleTa
levebis mimoxilva, 42, 203 – 215.
akademiur moswrebaze: rCeuli nivT­
mtkicebebis sinTezi. kvlevebi sagan­ uaineri, b. (1983). moswavleTa akademiuri
manaTleblo kvlevebze, 57, 293 – 336. moswrebis Secvlaze mimarTuli pro­
204 efeqturi swavleba skolaSi

gramebi. j. m. levinisa da m. q. uangis Teoria. pirovnuli da socialuri


(red.) wignidan swavleba da moswavle­ fsiqologiis Jurnali, 42, 367 – 376.
Ta aRqma: daskvnebi swavlis procesis
uilobai, T., desmarias, s., vudi, e., zim­
gasaumjobeseblad (gv. 57 – 73). hils­
si, s. da kalra, m. (1997). ganviTarebis
deili, niu jersi: lorens erlbaumi.
strategiis efeqturobis xelSewyobis
uangi, m. q., haerteli, j. d. da uolbergi, meqanizmebi. ganaTlebis fsiqologiis
h. j. (1993). skolaSi swavlebis codnis Jurnali, 89 (4), 682 – 685.
baza. saganmanaTleblo kvlevebis mi­
uolbergi, h. j. (1999). produqtuli swav­
moxilva, 63 (3), 249 – 294.
leba. h. q. uasmanisa da h. j. uolbergis
uebi, n. m. (1982). jgufuri Txzva, jgu­ (red.) wignidan axali mimarTulebebi
furi interaqcia da miRwevebi mcire praqtikisa da kvlevis swavlebaSi, 75
zomis TanamSromlobiT jgufebSi. – 104. berkli, kalifornia: maqquCenis
ganaTlebis fsiqologiis Jurnali, gamomcemlobis korporacia.
74, 475 – 484.
uoloSini, v. e., uilobai, T., vudi, e. da
uelCi, m. (1997, aprili). teqnikuri amo­ fresli, m. (1990). rogor uwyobs xels
canis amoxsnis gzis Ziebisas mos­ SekiTxvebis dasmis meTodis gamoyeneba
wavleebis mier samganzomilebiani zrdasrulTa mier abzacebis Seswav­
modelirebis gamoyeneba. naSromi las. ganaTlebis fsiqologiis Jur­
warmodgenili iyo ganaTlebis kvlevis nali, 82, 513 – 524.
amerikuli asociaciis yovelwliur
urdani, T., midglei, q. da andermani, i. m.
Sexvedraze, Cikago.
(1998). klasSi miznebis dasaxvis struq­
uiginsi, g. (1993). moswavleTa akademi­ tura. saganmanaTleblo kvlevebis
uri moswrebis Sefaseba: testirebis amerikuli Jurnali, 35 (1), 101 – 122.
miznebisa da sazRvrebis kvleva. san
faivio, a. (1969). mentaluri saxeebi aso­
francisko: josi-basi.
ciaciur swavlasa da mexsierebaSi.
uiersima, u. j. q. (1992). gare dafasebis fsiqologiuri mimoxilva, 76, 241 –
zegavlena Sinagan motivaciaze: meta - 263.
analizi. Sromisa da organizaciuli
faivio, a. (1971). saxeebi da verbaluri
fsiqologiis Jurnali, 65, 101 – 114.
damuSaveba. niu iorki: holTi, rinhar­
uilburni, q. T. da felpsi, b. q. (1983). Tu Ti da uinsToni.
aqvs zegavlena moswavleTa Sefasebis
faivio, a. (1990). mentaluri warmod­
meTodebs sabazo skolis moswavleTa
genebi: ormagi kodirebis midgoma.
akademiur moswrebaze? kriteriumebze
niu iorki: oqsfordis universitetis
mimarTuli da normaze mimarTuli Se­
gamomcemloba.
fasebis meTodebis Sedareba. jeqson­
vili, florida: uofsonis saSualo faueli, j. (1980, dekemberi). sityvis gax­
skola (ERIC dokumentis reproduqci­ senebaze saxeebis zegavlenis meta - ana­
is samsaxuri # ED 229 – 451) lizi. naSromi warmodgenili iyo kiTx­
vis erovnuli konferenciis yovelw­
uilkinsoni, s. s. (1981). maswavleblis Se­
liur Sexvedraze, san diego, kalifor­
qebis zegavlena moswavlis akademiur
nia (ERIC dokumentis reproduqciis
moswrebaze: rCeuli kvlevebis meta -
samsaxuri # ED 199 644).
analizi. saerTaSoriso disertacie­
bis reziumeebi, 41, 3998A. fauleri, T. u. (1975, marti). maswavleb­
lis qcevis kvleva: Seyovnebis peri­
uilsoni, T. d. da linvili, f. u. (1982).
odis gansazRvra sabunebismetyvelo
pirvelkurselebis akademiuri mo­
mecnierebis gakveTilze. naSromi,
swrebis gaumjobeseba: atribuciis
gamoyemebuli literatura 205
romelic warmodgenil iqna sabunebis­ lia: deaqinis universitetis gamomcem­
metyvelo mecnierebaTa swavlebis kv­ loba.
levebis erovnuli asociaciis yovelw­
fenema, i., qarfenTeri, T. f. da franke, m.
liur Sexvedraze. los anjelesi (ERIC
i. (1992, gazafxuli). kogniturad mar­
dokumentis reproduqciis samsaxuri #
Tuli swavleba. maTematikis swavle­
ED 108 872).
basTan dakavSirebuli kvlevebis ero­
faSali, r. a., uainStaini, T. da uolbergi, v­nuli centris (NCRMSE) kvlevebis
h. j. (1984). saSinao davalebis zemoq­ mimoxilva, 1 (2), 5 – 9, 12.
medeba swavlaze: raodenobrivi sin­
fersi, u. (1975). Setyobineba boTlSi. niu
Tezi. ganaTlebis kvlevis Jurnali,
iorki: ferari, Strausi da girouqsi.
78, 97 – 104.
fiTsi, f. m. da fozneri, m. i. (1967). ada­
feTersoni, f. i., qarfenTeri, T. f. da
mianis qceva. belmonti, kalifornia:
fenema, i. (1989). ra ician maswavle­
bruqs qouli.
blebma moswavleTa codnis Sesaxeb,
romelic maTematikuri amocanebis filipone, m. (1998). kiTxvebis dasma daw­
amoxsnas ukavSirdeba: korelaciuri yebiT klasebSi. samagistro naSromi,
analizi. ganaTlebis fsiqologiis qeanis universiteti. (ERIC dokumen­
Jurnali, 81 (4), 558 – 569. tis reproduqciis samsaxuri # ED 417
431).
feTersoni, f. i., qarfenTeri, T. f. da
fenema, i. (1989). ra ician maswavle­ flandersi, n. (1970). maswavlebelTa qce­
blebma moswavleTa codnis Sesaxeb, vis analizi. redingi, masaCusetsi: ad­
romelic maTematikuri amocanebis ison - uesli.
amoxsnas ukavSirdeba. j. brofis (red.)
flaumi, s. u., uolbergi, h. j., qeargiane­
wignidan siaxleebi swavlebis Sesaxeb
si, m. l. da raSeri, s. f. (1980). kiTx­
kvlevebSi: maswavleblebis sagnobri­
vis swavleba: raodenobrivi analizi.
vi codna (me - 2 tomi, gv. 195 – 221).
ganaTlebis mkvlevari, 9 (7), 12 – 18.
grinviCi, koneqtikuti: jai presa.
fleCeri, j. (1990). Tavdacvis ganaTle­
felincari, a. s. da brauni, a. i. (1984).
basa da wvrTnaSi interaqtiuli vid­
gaazrebis monitoringis aqtivobebis
eo diskis gamoyenebis efeqturoba
ukuqceviTi swavleba. Semecneba da
da xarji. aleqsandria, virjinia: Tav­
swavleba, 1 (2), 117 – 175.
dacvis analizis instituti (IDA naS­
felincari, a. s. da brauni, a. i. (1985). romi N P 2372).
ukuqceviTi swavleba: aqtivobebi, rom­
fliki, i. (1992). analogiebiT azrovnebis
lebic gonebiT kiTxvas aviTareben.
waxaliseba bavSvebSi. mecniereba da
T. i. harisisa da e. j. quferis (red.)
ganaTleba, 75 (2), 215 – 230.
wignidan kiTxva, azrovneba da cnebis
ganviTareba: strategiebi klasSi. niu foile, h. q. (1985). momzadebisa da saSinao
iorki: kolij bordi. davalebaze varjiSis zegavlena ameri­
kis istoriis me - 10 klaseli moswavlee­
fenema, i., qarfenTeri, T. f. da feTerso­
bis akademiur moswrebaze (sadoqtoro
ni, f. i. (1989). kogniturad marTuli
disertacia, kanzasis saxelmwifo uni­
swavleba da maswavleblis mier gadaw­
versiteti, 1984). saerTaSoriso dis­
yvetilebebis miReba: saswavlo gegmis
ertaciebis rezumeebi, 45, 2474A.
SemuSavebis axali paradigma. f. eler­
tonis da m. a. (qen) qlemenTsis (red.) foile, h. q. da beili, j. d. (1988). saSinao
wignidan saskolo maTematika: prob­ davalebasTan dakavSirebuli eqsperi­
lema, rac cvlilebebs saWiroebs (gv. mentebi socialur mecnierebebSi: swav­
174 – 187). gilongi, viqtoria, avstra­ lebisas gamosayenebeli daskvnebi, so­
206 efeqturi swavleba skolaSi

cialuri ganaTleba, 52 (4), 292 – 298. fruiTi, n. (1993). grafikuli saSualebe­


bis gamoyeneba. samagistro naSromi,
foile, h., limani, l., Tomfqinsi, i.,
niu jersis qin koleji (ERIC dokumen­
ferne, s. da foile, d. (1990). saSinao
tis reproduqciis samsaxuri # Ed 355
davaleba da TanamSromlobiTi swav­
483).
la: saklaso eqsperimenti (teqnikuri
angariSi). emforia, kanzasi: emforias fulani, m. j. (1993). cvlilebis Zalebi:
saxelmwifo universiteti (ERIC doku­ ganaTlebis reformis siRrmeeb­
mentis reproduqciis samsaxuri # ED Si wvdoma. bristoli, pensilvania:
350 285). falmeri.

freizeri, b. j., uolbergi, h. j., uelCi, u. qagani, s. (1994). TanamSromlobiTi swavla.


u. da heTi, j. a. (1987). saganmanaTle­ kalifornia: avtori.
blo produqtiulobasTan dakavSire­
qavinToni, m. v. (1983). motivaciis Semec­
buli kvlevebis sinTezi. ganaTlebis
neba. s. j. parizis, g. m. olsonis da h. u.
kvlevis Jurnali, 11 (2), 145 – 252.
stivensonis (red.) wignidan swavla da
frenki, m. l., levi, l. da emfsoni, s. b. motivacia klasSi (gv. 139 – 164). hils­
(1991), maTematika bavSvebisaTvis: deili, niu jersi: lorens erlbaumi.
Semecnebaze damyarebuli swavleba.
qavinToni, m. v. (1985). strategiuli az­
portsmuTi, niu hemfSa; hainmani.
rovneba da Secdomebis daSvebis SiSi.
fresli, m., simonsi, s., maqdanieli, m., j. u. segalis, s. f. Cifmanis da r. gle­
snaideri, b. da Turnuri, j. i. (1988). izeris (red.) wignSi azrovneba da un­
kiTxvebis dasma damabnevel faqtebTan arebis swavla. tomi I, swavlebis me­
dakavSirebiT. ganaTlebis fsiqologi­ Todebis dakavSireba kvlevebTan (gv.
is Jurnali, 80, 268 – 278. 389 – 416). hilsdeili, niu jersi: er­
lbaumi.
fresli, m., gudCaildi, f., fliTi, j., zai­
Covski, r. da ivansi, e. d. (1989). klasSi qale, a. l. da qeli, m. l. (1994). saSinao
swavlebis sirTuleebi. dawyebiTi sko­ davalebasTan dakavSirebuli prob­
lis Jurnali, 89, 301 – 342. lemebi: miznebis dasaxva da mSobelTa
momzadeba. qcevis Terapia, 25 (2), 275
fresli, m., Tenebaumi, r., maqdanieli, m. da
– 290.
vudi, i. (1990). ra xdeba, roca univer­
sitetis studentebi cdiloben, pasuxi qameroni, j. da firsi, u. d. (1994). dajil­
gascen SekiTxvebs, romlebic saxelmZ­ doeba, waxaliseba da Sinagani motiva­
RvaneloSia? Tanamedrove ganaTlebis cia: meta - analizi. saganmanaTleblo
fsiqologia, 15, 27 – 35. kvlevebis mimoxilva, 64 (3), 363 – 423.

fresli, m., vudi, e., uoloSini, v., mar­ qanTrimeni, i. i. da Sroderi, m. (1996).
tini, v., qingi, a. da menqe, d. (1992). rodesac moswavleebi uZRvebian mas­
winare codnis gonivruli gamoyenebis wavlebelTa da mSobelTa konferen­
waxaliseba: ganmartebiTi pasuxebis ciebs. xelmZRvaneloba ganaTlebis
Camoyalibebis mcdeloba xels uwyobs sferoSi, 53 (7), 64 – 68.
swavlas. ganaTlebis fsiqologi, 27
qarTeri, j. f. da van maTre, n. h. (1975).
(1), 91 – 109.
Canawerebis gamoyeneba Tu Canawerebis
fresli, m., uoloSini, v. da kolegebi. gakeTeba. ganaTlebis fsiqologiis
(1995). kognituri strategiiT swav­ Jurnali, 67 (6), 900 – 904.
leba, rac namdvilad aunjobesebs mo­
qarieri, q. a. da TiTusi, a. (1981, zamTari).
swavleebis akademiur moswrebas. kem­
Canawerebis gakeTebis Sedegebi: ras
briji, masaCusetsi: bruqlin buqsi.
vswavlobT gakveTilis axsnis dros.
amerikuli saganmanaTleblo kvleve­
gamoyemebuli literatura 207

bis Jurnali, 18 (4), 385 – 397. mkvlevarTa asociaciis yovelwliur


Sexvedraze, niu orleani.
qarfenTeri, T. f., fenema, i. da feTer­
soni, f. l. (1987). kogniturad mar­ qoni, a. (1993). ratom ar muSaoben wamaxa­
Tuli swavleba: maTematikis saswavlo liseblebi. harvardis biznes mimox­
gegmis SemuSaveba. i. uirszufis da r. ilva, 71 (5), 54 – 63.
sTraiTis (red.) wignidan msoflios
qouli, j. q. da maqleodi, j. s. (1999). wer­
sxvadasxva skolebSi maTematikis
is unari bavSvebSi. grafikuli stimu­
swavlebis siaxleebi (gv. 397 – 417).
lirebis Sedegebi. fsiqologia sko­
restoni, virjinia: maTematikis maswav­
laSi, 36 (4), 359 – 370.
lebelTa erovnuli sabWo.
qoulmani, j. s., qemfbeli, e., hobsoni, q.,
qarfenTeri, T. f., fenema, i., feTersoni,
maqfarTlandi, j., mudi, a., uainfeldi,
f. l., Ciangi, q. f. da loefi, m. (1989).
f. da iorki, r. (1966). saganmanaTle­
moswavleTa maTematikuri azrovnebis
blo SesaZleblobebis Tanasworo­
gaTvaliswineba swavlebisas: eqsperi­
ba. vaSingtoni: amerikis SeerTebuli
mentuli kvleva. amerikuli sagan­
Statebis mTavrobis stamba.
manaTleblo kvlevebis Jurnali, 26
(4), 499 – 531. qoheni, j. (1988). biheivioristuli mec­
nierebebi da statistikuri analizi
qarfenTeri, u. a. , (2000). problemebis gad­
(me - 2 gamocema). hilsdeili, niu jer­
awyvetis aTi weli: fiqrebi ganaTlebis
si: erlbaumi.
reformaze. fi delta qafani, 81 (5),
383 – 389. qraske, m. l. (1985). Zalisxmevisaken
swrafvis gaZliereba dakvirvebiT swav­
qeiTi, T. z. (1982). saSinao davalebaze
lisa da kompetenciebis gaumjobesebis
daxarjuli dro da saSualo skolaSi
gziT. ganaTlebis fsiqologiis bri­
miRebuli niSnebi: didi SerCevis ana­
tanuli Jurnali, 55, 138 – 147.
lizi. ganaTlebis fsiqologiis Jur­
nali, 74 (2), 248 – 253. qrismori, a. (red.) (1985). kiTxvis unaris
kvlevebis Tanamedrove Sefaseba:
qinCi, u. (1979). gaazrebis modelireba.
1974 – 1984. saboloo angariSi. vaS­
ganaTlebis fsiqologi, I, 3 – 14.
ingtoni: amerikis SeerTebuli State­
qlementi, j., loqhedi, j. da minqi, j. bis ganaTlebis departamenti (ED 261
(1979). maTematikis swavlasTan dakav­ – 350).
Sirebuli sirTuleebi. yovelTviuri
qruqsi, T. j. (1988). klasSi Sefasebis sx­
amerikuli Jurnali maTematikaSi, 88,
vadasxva meTodebis zegavlena moswav­
3 – 7.
leebze. saganmanaTleblo kvlevebis
qoedingeri, q. r. da andersoni, j. r. (1993). mimoxilva, 58 (4) 438 – 481.
dagegmvis konkretizacia geometria­
quliqi, q. i. q. da quliqi, j. a. (1982). ra
Si: modelze dafuZnebuli swavlebis
Sedegi aqvs saSualo skolis moswav­
sistemebi. s. lajois da s. deris (red.)
leTa dajgufebas akademiuri sesaZle­
wignidan kompiuterebi, rogorc kog­
blobis mixedviT: kvlevebis Sedege­
nituri iaraRi. hilsdeili, niu jersi:
bis meta - analizi. amerikuli sagan­
lorens erlbaumi.
manaTleblo kvlevebis Jurnali, 19
qoedingeri, q. r. da Tabaxneki, h. j. m. (3), 415 – 428.
(1994, aprili). ori strategia ukeTe­
quliqi, j. a. da quliqi, q. i. q. (1987).
sia, vidre erTi: sxvadasxva strat­
SesaZleblobis mixedviT moswavleTa
egiebi, romlebic amocanebis amosaxs­
dajgufebis zegavlena moswavleTa ak­
nelad gamoiyeneba. naSromi, romelic
ademiur moswrebaze. Tanasworoba da
warmodgenili iyo amerikis ganaTlebis
gamorCeuloba, 23, 22 - 30.
208 efeqturi swavleba skolaSi

quliqi, j. a. da quliqi, q. i. q. (1991). kv­ uarqi, delaveri: kiTxvis saerTaSori­


levebi SesaZleblobebis mixedviT so asociacia.
moswavleTa dajgufebis Sesaxeb: is­
Stali, s. a. da fearbenqsi, m. m. (1986).
toriuli da Tanamedrove midgomebi.
leqsikuri erTeulebis swavlebis
sTorsi: koneqtikutis universiteti,
Sedegebi: modelebze dafuZnebuli
niWierTa kvlevis erovnuli centri
meta - analizi. saganmanaTleblo kv­
(ERIC dokumentis reproduqciis sam­
levebis mimoxilva, 56 (1), 72 – 110.
saxuri # Ed 350 777)
Sternbergi, r. j. (1977). inteleqti, in­
qumari, d. d. (1991). mecnierebis swavle­
formaciis damuSaveba da analogie­
basa da moswavlis CarTulobas Soris
biT azrovneba: adamianuri SesaZle­
kavSiri: meta - analizi. ganaTlebis mi­
blobebis komponenturi analizi.
moxilva, 43 (1), 49 – 66.
hilsdeili, niu jersi: erlbaumi.
quferi, h. (1989a). saSinao davaleba. uaiT
Sternbergi, r. j. (1978). adamianuri
fleins: niu iorki: longmeni.
azrovnebis erTiani komponenturi
quferi, h. (1989b). saSinao davalebasTan Teoriisaken. (teqnikuri angariSis N
dakavSirebuli kvlevebis sinTezi. xe­ 4). niu heveni, koneqtikuti: ielis uni­
lmZRvaneloba ganaTlebis sferoSi, versitetis fsiqologiis departamen­
47 (3), 85 – 91. ti (ERIC dokumentis reproduqciis
samsaxuri # ED 154 421).
quferi, h. lindsi, j. j., nai, b. da gre­
iThausi, s. (1998). kavSiri saSinao Sternbergi, r. j. (1979). adamianuri in­
davalebisadmi damokidebulebas, saSi­ teleqtis ganviTareba (teqnikuri
nao davalebis odenobas da moswavlis angariSis N 4, kognituri ganviTare­
akademiur moswrebas Soris. ganaTleb­ bis seriidan). niu heveni, koneqtikuti:
is fsiqologiis Jurnali, 90 (1), 70 – ielis universitetis fsiqologiis
83. departamenti (ERIC dokumentis re­
produqciis samsaxuri # ED 174 638).
quferi, h., valentaini, j. q., nai, b. da
lindsi, j. j. (1999). kavSiri xuTi ti­ Sunqi, d. h. da qoqsi, f. d. (1986). atribuci­
pis skolis Semdgom aqtivobasa da mo­ uli SeniSvnebis gamoyeneba specialuri
swavlis akademiur moswrebas Soris. saganmanaTleblo saWiroebis mqone mo­
ganaTlebis fsiqologiis Jurnali, 91 swavleebTan. ganaTlebis fsiqologi­
(2), 369 – 378. is Jurnali, 73 (3), 201 – 209.

Sirensi, j. da bosqeri, r. (1997). ganaTleb­ Ceni, z. (1996). rogor xsnian moswavlee­


is efeqturobis safuZvlebi. niu ior­ bli analogiebs: zedapiruli, struq­
ki: fergamoni. turuli da proceduruli msgavsebebi.
bavSvTa eqsperimentuli fsiqologi­
Speriti, d. (1972). kiTxvis qve - unarebis
is Jurnali, 62 (3), 410 – 431.
identifikacia maqsimaluri albaTo­
bis faqtoruli analizis saSualebiT. Ceni, z. ianoviCi, q. i. da deleri, m. u.
kiTxvis Sesaxeb kvlevebis yovelk­ (1996). abstraqtuli wyaros mqone
vartaluri gamocema, 8, 92 – 111. informaciis Sefasebis problemebi.
ganaTlebis fsiqologiis Jurnali, 87
Spiro, r. j., qoulsoni, r. i., feltoviCi,
(3), 445 – 454.
f. i. da andersoni, d. q. (1994). kog­
nituri drekadobis Teoria: mowinave Ceni, z. (1999). sqemebis gamoyeneba
codnis aTviseba. r. b. rudelis, m. r. analogiis problemebis amoxsnisas.
rudelis da h. zingeris (red.) wignidan ganaTlebis fsiqologiis Jurnali, 91
Teoriuli modelebi da kiTxvis pro­ (4), 703 – 715.
cesi (me - 4 gamocema, gv. 602 – 610). ni­
Ci, m. T. h., feltoviCi, f. j. da glazeri,
gamoyemebuli literatura 209
r. (1981). eqspertebisa da damwyebebis domebisa da mikerZoebis Sesworeba.
mier fizikis amocanebis kategoriza­ niuberi parki, kalifornia: seiji.
cia da reprezentacia. kognituri mec­
harTeri, s. (1980). kompetenciaTa skala
niereba, 5, 121- 152.
moswavleebisaTvis. bavSvis ganviTare­
Coli, j. s. (1958). wakiTxvadoba: kvlevebi ba, 51, 218 – 235.
da praqtika. qolumbusi, ohaio: sagan­
harisoni, q. (1980). kiTxvadoba klasSi.
manaTleblo kvlevebis biuro, ohaios
kembriji, inglisi: kembrijis univer­
saxelmwifo universiteti.
sitetis gamomcemloba.
jenqsi, q., smiTi, m. s., aqlendi, h., beini, j.
heTi, j. a. (1992). skolis Sedegebis ga­
j., qoheni, d., grinTlisi, h., heinsi, b.
zomva, ganaTlebis avstraliuri Jur­
da miqelsoni, s. (1972). uTanasworoba:
nali, 36 (1), 5 – 13.
ojaxisa da skolis zegavlenis gada­
faseba amerikaSi. niu iorki: beiziq heTi, j., bigsi, j. da ferdi, n. (1996). swav­
buqsi. lis unarebis gamviTarebaze mimarTu­
li intervenciebis zegavlena moswav­
jenqsi, j. r., Staini, m. l. da visocki, q.
leTa mier masalis aTvisebaze: meta -
(1984). leqsikuri erTeulebis swavla
analizi. saganmanaTleblo kvlevebis
kiTxviT. amerikuli saganmanaTleblo
mimoxilva, 66 (2), 99 – 136.
kvlevebis Jurnali, 21 (4), 767 – 787.
heiesi, j. (1981). problemebis gadaWra.
jere brofi da Tomas gudi (1986).
filadelfia, pensilvania: franklinis
joisi, b. da Sauersi, b. (1980). maswavle­ instituti.
belTa gadamzadebis kursebis gaum­
heleri, j. l. da raifi, f. (1984). prob­
jobeseba: ras gveubneba kvlevebi. xe­
lemebis gadaWris gzebi: problemebis
lmZRvaneloba ganaTlebis sferoSi,
aRwera fizikaSi. Semecneba da swavle­
37 (5), 379 – 385.
ba, 1 (2), 177 – 216.
jonsoni, d., maruiama, j., jonsoni, r.,
hemeqeri, q. (1986). garemoebiTi SekiTxve­
nelsoni, d., skoni, i. (1981). Tanam­
bis zegavlena prozis swavlaze. sagan­
SromlobiTi, konkurenciuli da in­
manaTleblo kvle­vebis mimoxilva, 56,
dividualisturi miznebis zegavlena
212 – 242.
moswavlis akademiur moswrebaze: meta
- analizi. fsiqologiuri biuleteni, henki, u. a. da Stali, n. a. (1985). ra ze­
89 (1), 47 – 62. gavlena aqvs Canawerebis gakeTebas
leqciis mosmenisas informaciis
jonsoni, d. u. da jonsoni, r. T. (1999).
aTvisebaze: meta - analizi. naSromi,
sxvebTan erTad da marto swavla:
romelic warmodgenili iyo 34 - e kiTx­
TanamSromlobiTi, konkurenciuli da
vis erovnul konferenciaze (ED 258
individualisturi swavla. bostoni:
533).
alini da beiqoni.
henseli, T. s. (1988). erTi moswavlis swav­
jonson - lardi, f. n. (1983). mentaluri
lis cikli interpretaciuli kiTxvis
modelebi. kembriji, masaCusetsi: har­
diskusiaSi. kiTxvis fsiqologia, 7 (4),
vardis universitetis gamomcemloba.
297 – 304.
haierli, d. (1996). codnis Seqmnis vizua­
hejisi, l. (1987) sabunebismetyvelo da
luri meTodebi. aleqsandria, vir­
socialuri mecnierebebi. empiriuli
jinia: zedamxedvelobisa da saswavlo
kvlevebi. amerikeli fsiqologi, 42
gegmebis SemuSavebis asociacia.
(2), 443 – 455.
hanteri, j. i. da Smidti, f. i. (1990). meta
hiali, j. m. (1990). safrTxis qveS mdga­
- analizis meTodebi: kvlevebSi Sec­
ri goneba: ratom ar fiqroben Cveni
210 efeqturi swavleba skolaSi

Svilebi. niu iorki: saimoni da Sus­ Cusetsi: masaCusetsis teqnologiis


Teri. institutis gamomcemloba.
hidi, s. da andersoni, v. (1987). werilo­ holeri, i. f., Caildi, d. a. da uolbergi,
biTi Sejamebis miwodeba: davalebis h. j. (1988). SeiZleba vaswavloT gaaz­
moTxovnebi, kognituri operaciebi da reba? `meta _ kognituri~ kvlevebis
swavlebisas gamosayenebeli daskvnebi. raodenobrivi sinTezi. ganaTlebis
ganaTlebis kvlevebis mimoxilva, 56, mkvlevari, 17 (9), 5 – 8.
473 – 493.
holi, i. i. (1989). TanamSromlobiTi swav­
hiloqsi, j. (1986). kvlevebi Txzulebe­ lis zegavlena moswavleTa akademiur
bze. urbana, ilinoisi. ERIC - is masale­ moswrebaze: meta _ analizi. saerTa­
bi kiTxvisa da komunikaciis unarebze Soriso disertaciebis rezumeebi, 50,
da inglisuris swavlebis erovnuli 343A.
konferencia.
honea, j. m., umcrosi (1982, dekemberi).
hiusoni, m. j. da hiusoni, f. u. (1983). ra ze­ Seyovnebis dro, rogorc cvladi: ze­
gavlena aqvs mecnierebis swavlaze winare gavlena maswavlebelze da moswavleze.
codnis gamoyenebaze mimarTul swavlis qlering hausi, 56 (4), 167 – 170.
meTodebs. mecnierebis swavlebis Ses­
horToni, s. v., loviTi, T. q. da berger­
axeb kvlevebis Jurnali, 20, 731 – 743
udi, d. (1990). saSualo skolebis Si­
(kvlevis saidentifikacio nomeria 29).
naarsze orientirebuli gakveTilebis
holandi, j. h., holioaqi, q. f., nisbeTi, r. sam tipad klasifikacia: grafikuli
i. da Tagardi, f. r. (1986). Sesavali: sqemebis efeqturoba. specialuri sa­
daskvnebis gakeTebis, swavlisa da ganmanaTleblo saWiroebebis kvlevis
aRmoCenis procesebi. kembriji, masa­ Jurnali, 23 (1), 12 – 22.
wignis avtorTa Sesaxeb

robert j. marzano moRvaweobs (marzano, qendeli da gedi / kon­


institutSi, romlis saxelwode­ tinentis centraluri nawilis
baa `kontinentis centraluri ­kvlevebi ganaTlebisa da swavleb­
nawilis kvlevebi ganaTlebisa da isaTvis, 1999) da `standartebze
swavlebisaTvis~ (McREL). es insti­ dafuZnebuli raionebis, skoleb­
tuti mdebareobs avroraSi, kolo­ is da klasebis Seqmnis sruli
rados StatSi. robert j. marzano saxelmZRvanelo~ (marzano da qen­
mu­Sa­obs kvlevebisa da Teoriis deli, saswavlo gegmebis SemuSave­
saklaso praqtikasTan dakavSire­ bisa da mentorobis asociacia /
bis sakiTxebze. is xelmZRvanelob­ kontinentis centraluri nawilis
da avtorTa jgufs, romelmac kvlevebi ganaTlebisa da swavleb­
gamosca wigni `swavlis ganzo­ isaTvis, 1996). am bolo xanebSi man
milebebi~. am wignis gamomcemelia daasrula wignebi: `klasSi niSne­
saswavlo gegmebis SemuSavebisa bis weris transformacia~ (sas­
da mentorobis asociacia (ASCD). wavlo gegmebis SemuSavebisa da
robert j. marzano, aseve, erT- mentorobis asociacia, 2000) da
erTi avtoria wignisa `azrovnebis `saganmanaTleblo miznebis axali
taqtika~ (saswavlo gegmebis Se­ taqsonomiis Camoyalibeba~ (qor­
muSavebisa da mentorobis asocia­ vin presi, 2000). robert j. mar­
cia) da `wigniereba: integrirebu­ zanom SeimuSava saSualo skolaSi
li midgoma kiTxvis, weris, leqsi­ dasanergi programebi, romlebic
kuri erTeulebisa da azrovnebis xels uwyobs Tanamedrove kvleve­
swavlebisadmi~ (ZanerBlozer). rob­ bis Sedegebisa da arsebuli kogni­
ert j. marzanos bolo namuSevrebi turi Teoriebis gardaqmnas swav­
exeba standartebs: `aucilebeli lebis konkretul meTodebad.
codna: ganxilva imisa, Tu ra unda robert j. marzanom miiRo
icodnen amerikelma moswavleebma~ bakalavris akademiuri xarisxi
211
212 efeqturi swavleba skolaSi

inglisur enasa da literatur­ xelmZRvaneli. ukve 25 welia, deb­


aSi (ionas koleji, niu iorki), ra j. fiqeringi ganaTlebis siste­
ganaTlebis magistris akademi­ maSi moRvaweobs. mas miRebuli
uri xarisxi kiTxvisa da enis swav­ aqvs sxvadasxva saxis praqtikuli
lebaSi (sietlis universiteti, gamocdileba, radgan sxvadasxva
sietli, vaSingtoni), doqtoris dros muSaobda, rogorc: skolis
xarisxi saswavlo gegmebis Seqmnasa maswavlebeli, raionis maswavle­
da swavlebis meTodebSi (vaSingto­ belTa profesiuli ganviTarebis
nis universiteti, sietli). insti­ koordinatori, saSualo skolis
tutSi (kontinentis centraluri administratorebisa da maswav­
nawilis kvlevebi ganaTlebisa da leblebis konsultanti. debra j.
swavlebisaTvis) muSaobis dawye­ fiqeringi muSaobda kvlevebisa da
bamde robert j. marzano muSaob­ ganviTarebis centrebSic, sadac
da asocirebul profesorad kol­ ikvlevda Semdeg sakiTxebs: swavlis
orados universitetSi, denveri; procesi, saswavlo gegmis SemuSave­
inglisuri enisa da literaturis ba, swavlebis meTodolgia da Se­
maswavleblad saSualo skola­ faseba, swavlis miznebis Camoyal­
Si; fakultetis dekanad univer­ ibeba da miRweva. Sesabamisad, debra
sitetSi. j. fiqerings aqvs rogorc Teori­
robert j. marzano saerTa­ uli, ise praqtikuli gamocdileba
Sorisod cnobili treneri da ganaTlebis sferoSi. fiqeringi
gamomsvlelia; igi 18 wignisa da muSaobs ganaTlebis specialis­
150-ze meti statiisa da wignis av­ tebTan mTe­li msoflios masStabiT
toria. robert j. marzanos naS­ da Teoriisa da praqtikis urT­
romebi, ZiriTadad, Semdeg Temebs ierTdakavSirebaSi exmareba maT.
exeba: werisa da kiTxvis swavleba, debra j. fiqeringi sxvadasxva
azrovnebis unarebi, skolis efeq­ statiisa da programebis avto­
turoba, Sefaseba, Semecneba, stan­ ria, maT Sorisaa `swavlis ganzo­
dartebis danergva. milebebi: maswavleblis damxmare
robert j. marzanos sakon­ saxelmZRvanelo~ (me-2 gamocema)
taqto informacia: kontinentis da sxva masalebi, romlebic sas­
centraluri nawilis kvlevebi wavlo gegmebis SemuSavebisa da
ganaTlebisa da swavlebisaTvis mentorobis asociaciis swavlis
(McREL). 2550 s. S. Parker Rd., ganzomilebebis seriiT aris gamo­
oTaxi 500, avrora, kolorado, cemuli. igi, aseve, muSaobda sa­
80014. telefonis nomeri: 303 – fuZvliani swavlis modelzec,
632 – 5534. faqsis nomeri: 303 – romelic damoukidebeli moswav­
337 – 3005. eleqtronuli fostis leebisa da konpleqsurad moaz­
misamarTi: bmarzano@mcrel.org rovne axalgazrdebis ukeTesad
ganviTarebis saSualebas iZleva.
debra j. fiqeringi kerZo kon­ debra j. fiqerings miRebuli
sultantia; is aris TopTutors.com aqvs bakalavris akademiuri xarisxi
- is saganmanaTleblo sakiTxebis inglisur enasa da literatu­raSi
wignis avtorTa Sesaxeb 213

/ dramis swavlebaSi (misuris uni­ an. amasTanave, maswavleblebTan


versiteti), magistris akademiuri erTad muSaobs gakveTilebis geg­
xarisxi _ skolebis administri­ mebisa da moswavleTa Sefasebebis
rebaSi (denveris universiteti) formebis SemuSavebaze. organi­
da doqtoris xarisxi _ saswavlo zebas uwevs sxvadasxva adgilo­
gegmebis SemuSavebasa da swavlebis briv Tu saerTaSoriso Sexvedras
meTodebSi, koncentraciiT kog­ da skolaTa Soris kavSirebis
nitur fsiqologiaze (denveris damyarebas, raTa, standartebze
universiteti). dafuZnebuli programebis saSu­
debra j, fiqeringis sakontaq­ alebiT, gazardos moswavleTa
to informaciaa: 10098 East Pow- aka­demiuri moswareba.
ers Avenue, englevudi, kolorado, jein i. foloqs Catarebuli
80111. telefonis nomeri: 303 – aqvs seminarebi inglisur da es­
694 – 9899. eleqtronuli fostis panur enebze amerikis SeerTebul
misamarTi: djplearn@hotmail.com StatebSi, avstraliaSi, kanadaSi,
centraluri da samxreT amerikis
jein i. foloqi aris mkvle­ qveynebSi. igi aris saswavlo geg­
vari da treneri iseT sferoebSi, mebis SemuSavebisa da mentorobis
rogorebicaa: standartebi, Se­ asociaciis mier gamocemuli sxva­
faseba, niSnebis wera, Canawerebis dasxva wignis Tanaavtori: `swav­
momzadeba, saswavlo gegmebi, swav­ lis ganzomilebebi: maswavleblis
lebis meTodebi, zedamxedveloba. damxmare saxelmZRvanelo~, `mas­
jein i. foloqi institutis (kon­ wavleblis damxmare saxelmZRvane­
tinentis centraluri nawilis lo~. aseve, Tanaavtoria kvlevebis
kvle­vebi ganaTlebisa da swavleb­ dakavSireba praqtikasTan seriiT
isaTvis) mTavari konsultantia. es gamocemuli wignebisa: `swavlis
instituti mdebareobs avroraSi, meTodebi da Sefaseba~, `niSnebis
kolorado. jein i. foloqi sxva­ wera~, `Canawerebis momzadeba~.
dasxva dros muSaobda, rogorc: jein i. foloqi warmoSobiT
saSualo skolis maswavlebeli, karakasidanaa (venesuela). man baka­
raionis administratori, univer­ lavris akademiuri xarisxi diukis,
sitetis profesori, saxelmwifo xolo magistrisa da doqtoris
departamentis TanamSromelTa xarisxebi _ kolorados univer­
pro­fesiuli ganviTarebis koor­ sitetSi (boulderi) moipova.
dinatori, saSualo skolis saswav­ jein i. foloqis sakontaq­
lo gegmebis koordinatori. to informaciaa: kontinentis
saskolo raionebTan konsul­ centraluri nawilis kvlevebi
taciiTa da Statis mxardaWeriT, ganaTlebisa da swavlebisaTvis
jein i. foloqi, erovnuli da (McREL). 2550 s. S. Parker Rd., av­
Statis standartebis mixedviT, rora, kolorado, 80014. tele­
saswavlo gegmebis SemuSavebaze fonis nomeri: 303 – 632 – 5508.
muSaobs; standartebi Sesabamiso­ eleqtronuli fostis misamarTi:
baSi mohyavs erovnul SefasebebT­ jpollock@mcrel.org

You might also like