XXI Lietuvos mokinių istorijos olimpiada

„Lietuvos valstybės sienų ir ploto raida XIII-XX a.“

Programa

XXI Respublikinės mokinių istorijos olimpiados tema skirta apžvelgti Lietuvos

valstybės sienų ir ploto kaitą visuose valstybingumo raidose laikotarpiuose. Chronologinės
olimpiados ribos – nuo XIII a. pirmosios pusės (Mindaugo LDK susikūrimas) iki XX a.
pabaigos (Lietuvos respublikos sienų delimitacijos sutartys su kaimyninėmis valstybėmis).
Didžiausias dėmesys programoje skiriamas užsienio politikos (diplomatijos ir karybos), ypač
Lietuvos santykių su kaimynais, nagrinėjimui, atskirų asmenybių, įtakojusių užsienio politiką,
veiklos išryškinimui bei gana užmirštam valstybės praeities aspektui – istorinei geografijai ir
kartografijai.

XIII – XV amžiai

I. Užsienio politikos ir karybos. Santykiai su rytų slavų kunigaikštystėmis. 1219 m. lietuvių

kunigaikščių sutartis su Voluine. Lietuvos valstybės teritorijos didėjimas. Gedimino vedybinė
politika. Algirdo kariniai žygiai į Maskvą. Jogailos ir Aukso ordos chano Mamajaus sąjunga prieš
Maskvą. Vytauto Rytų politika. Amžinosios taikos sutartis 1449 m. Pirmasis Lietuvos karas su
Maskva (1493 – 1494 m.).
Santykiai su ordinais, Vidurio ir Vakarų Europa. Pirmieji lietuvių kariniai susidūrimai su
ordinais. Mindaugo Lietuva Vokiečių ordino apsuptyje. Žemių užrašymas ordinui. Parbaus
pasiuntinybė. Traidenio žygiai į Ordino žemes, kovos Livonijoje ir Lietuvoje. Karo dėl Nemuno
pradžia 1283 m. Vytenio kovos su Vokiečių ordinu. Sąjungų su Vakarais sistemos sukūrimas
Vytenio ir Gedimino laikais. Gedimino laiškai. Dovydiškių, Dubysos ir Salyno sutartys. Vytautas
pas kryžiuočius. Žemaitijos klausimas po Žalgirio mūšio. Torunės taikos sutartis ir Melno taika.
LDK pozicijos Konstanco bažnytiniame susirinkime. Ginčai dėl sienų su Livonijos ordinu.
Jogailaičiai Čekijos ir Vengrijos sostuose.
Santykiai su Lenkija. Lietuvių žygiai į Mozūriją XIII a. Sąjungos su Lenkija prieš
kryžiuočius. Konfliktai su Lenkija dėl Rusios žemių. Krėvos aktas. Vilniaus - Radomo susitarimai ir
Horodlės sutartis. Kazimiero Jogailaičio valdymas.
Santykiai su mongolais totoriais. Pirmieji susidūrimai. 1258 m. Burundajaus žygis. Kovos
su totoriais Gedimino ir Algirdo laikais. Chano Tochtamyšo politika ir Vytautas Didysis. Turkų ir
totorių antpuoliai Kazimiero Jogailaičio laikais.
Gynybiniai įrenginiai ir jų sistema Lietuvoje XIII – XV a. Piliakalniai. Visuomenės karinė
organizacija, karinis pasirengimas. Karinės strategijos bei taktikos evoliucija. Pagrindiniai mūšiai:
Saulės (Šiaulių), Durbės, Pilėnų, Strėvos, Kauno, Rūdavos, Mėlynųjų vandenų, Vorsklos, Žalgirio,
Pabaisko (Ukmergės) mūšiai.
II. Asmenybės. Didžiųjų Lietuvos kunigaikščių Mindaugo, Traidenio, Vytenio, Gedimino, Algirdo,
Kęstučio, Jogailos, Vytauto, Žygimanto Kęstutaičio, Kazimiero Jogailaičio vaidmuo diplomatijoje
ir karyboje bei jų įtaka Lietuvos valstybės teritorijos kaitai. Žymiausi karvedžiai.
III. Kartografija. Lietuvos teritorija susikūrus valstybei. Teritoriniai pokyčiai XIII – XV a.
Lietuvos valstybės ribos, jų žymenys ir ženklai. Lietuvos teritorijos kartografavimo pradžia. Sienų
kartografavimo problema XIII – XV a. Lietuvos teritorija ir jos dalys viduramžių kartografijoje.
Nikolajaus Kuziečio, Fra Mauro ir kt. žemėlapiai.

1
Literatūra: Į literatūros sąrašus dėl objektyvių priežasčių neįtrauktos pozicijos, kurias
savarankiškai gali pasitelkti kiekvienas olimpiados dalyvis : mokykliniai istorijos vadovėliai,
akademinės Lietuvos istorijos sintezės, kiti moksliniai veikalai, interneto resursai, enciklopediniai
leidiniai.

Baubonis Z., Zabiela G. Lietuvos piliakalniai: Atlasas, Vilnius, 2005, t. 1- 3.

Batūra R., Lietuva tautų kovoje prieš Aukso ordą; Nuo Batu antplūdžio iki mūšio prie Mėlynųjų
vandenų, Vilnius, 1975.
Dundulis B., Lietuva laisvės kovų sūkuriuose (IX – XIX a.), Vilnius, 2000.
Kiaupa Z., Kiaupienė J., Kuncevičius A. Lietuvos istorija iki 1795 m., Vilnius, 1998.
Kuncevičius A., Lietuvos gynybiniai įtvirtinimai,Vilnius, 2001.
Latvis H. ir Vartbergė H., Livonijos kronikos, Vilnius, 1991.
Liekis A., Lietuvos sienų raida, Vilnius, 1997, t. 1 – 2.
Lietuva 1009-2009. Elektroninė knyga, Vilnius, 2009.
Lietuvos geopolitika, Vilnius, 1991.
Lietuvos sienos. Tūkstantmečio istorija, Vilnius, 2009.
Lietuvos TSR istorijos šaltiniai, Vilnius, 1955, t. 1.
Maksimaitienė O., Lietuvos istorinės geografijos ir kartografijos bruožai, Vilnius, 1990.
Vaitiekūnas S., Lietuvos teritorija ir gyventojai, Vilnius, 1998.

XVI-XVIII amžiai

I. Užsienio politikos ir karybos istorija.

Lietuvos ginčai su Ordinu dėl sienų XVI a. pradžioje. 1500 m. Vedrošos mūšis. Kovos dėl
Mstislavlio, Smolensko. Kovos su Krymo chanatu prie Dniepro, Naugarduko, Slucko apylinkėse.
Aleksandro Jogailaičio užsienio politika. 1506 m. Klecko mūšis. Vilniaus miesto fortifikacija 1503-
1522 m. 1514 m. Oršos mūšis. 1533-1537 m. „Strarodubo karas“. Livonijos karas tarp LDK ir
Rusijos. 1561 m. Livonijos prijungimo prie Lietuvos aplinkybės. 1564 m. mūšiai prie Oršos ir Ūlos.
1569 m. Liublino unija ir LDK sienų pokyčiai. 4 gudiškų ir ukrainietiškų LDK vaivadijų teritorinė
netektis. Liublino unija užsienio politikos aspektu (diplomatija, etmonų įgaliojimai, kariuomenių
statusas). Užsienio politikos klausimai priešseiminiuose LDK suvažiavimuose ir LDK vyriausiuose
suvažiavimuose.
1600-1629 m. ATR karas su Švedija Livonijoje. 1605 m. Salaspilio mūšis ir jo istorinė
reikšmė. 1611-1629 m. permanentinių paliaubų su švedais istorija. 1625-1627 m. kovos dėl Biržų
tvirtovės. Latvių žemės ATR sudėtyje. Kuršo ir Žiemgalos hercogystė XVII-XVIII a. Lietuvių ir
lenkų kariuomenė Maskvoje XVII a. pirmoje pusėje. Karai dėl Smolensko. 1634 m. Polianovkos
taika. Karas su Švedija ir Rusija XVII a. viduryje. Kovos dėl Ukrainos 1648-1651m. 1655 m. unija
su Švedija. 1656 m. taikos su Rusija reikalavimas kaip LDK užsienio politikos savarankiškumo
apraiška 1660 m. Olyvos sutarties tarptautinė reikšmė. 1667 m. Andrusovo paliaubos tarp ATR ir
Rusijos. Rytinių LDK žemių netektis.
Šiaurės karas ir jo padariniai Lietuvai. Antišvediška koalicija su Rusija. 1701-1704 m.
švedai Žemaitijoje ir Šiaurės Lietuvoje. Rusų intervencija ir mūšis prie Vilniaus 1734 m.
Keturmetis seimas ir 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija LDK valstybingumo ir užsienio politikos
aspektu. Targovicos konfederacija kaip II ATR padalijimo preliudija. Trys ATR padalijimai
teritoriniu aspektu.
II. Asmenybės. LDK didieji kunigaikščiai, etmonai, diplomatai ir karvedžiai. XVI amžius:
Steponas Batoras, Konstantinas Ostrogiškis, Stanislovas Kiška, Mykolas Glinskis, Jurgis Radvila,
Albertas Goštautas, Jonas Chodkevičius, Mikalojus Radvila Rudasis. XVII amžius: Janas
Zamoiskis, Kristupas Radvila Perkūnas, Jonas Karolis Chodkevičius, Kristupas II Radvila, Jonušas

2
Radvila, Bogdanas Chmelnickis, Jurgis Tiškevičius. XVIII amžius: Augustas II. Grigalius Oginskis,
Simonas Kosakovskis, Jokūbas Jasinskis, Tadas Kosciuška, Stanislovas Augustas Poniatovskis.
III. Kartografija. Lietuvos vaizdas XVI-XVIII a. žemėlapiuose. Lietuvos vaizdas G.Merkatoriaus
darbuose. B.Vapovskio, M. Strubičiaus, A.Vydo ir kt. žemėlapiai. Karinė kartografija. 1613 m.
Radvilos Našlaitėlio LDK žemėlapis.

Literatūra :

Avižonis K., Rinktiniai raštai, t. IV, Vilnius,1994, p.195-205, 296-319.

Batūra R., Karvelis D., Kovų istorijos. I knyga. Nuo seniausių laikų iki XX amžiaus, Vilnius, 2009.
Chomskis V., 1613 m. Lietuvos žemėlapis. Jo analizė ir vertinimas Lietuvos kartografinio vaizdo
raidoje, Vilnius, 2004.
Dundulis B., Švedų feodalų įsiveržimai į Lietuvą XVII-XVIII a., Vilnius, 1977.
Dundulis B., Lietuvos užsienio politika XVI a., Vilnius, 1971.
Gudavičius E., Jonas Chodkevičius, Gudavičius E., Lietuvos europėjimo keliais, Vilnius, 2002,
p. 275-279.
Karo archyvas [mokslinis žurnalas], t. I-XXIV, 1992-2009. (yra internete)
Kiaupa Z., Mäesalu A. ir kt., Baltijos šalių istorija, Vilnius: Kronta, 2000.
Lenkijos–Lietuvos valstybės padalijimų dokumentai. 1 dalis. Sankt Peterburgo konvencijos, sudarė
Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius, 2008.
Lietuva 1009-2009. Elektroninė knyga, Vilnius, 2009.
Lietuva ir jos kaimynai. Nuo normanų iki Napoleono, Vilnius, 2001.
Pakštas K., Lietuvos valstybės plotai ir sienos, Lietuva. Lietuvių enciklopedija. t. XV., Vilnius,
1990, p. 450-464.
Ragauskienė R., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Mikalojus Radvila Rudasis (apie
1515-1584), Vilnius, 2002.
Samas A., Žemėlapiai ir jų kūrėjai, Vilnius, 1997.
Senieji Lietuvos žemėlapiai, Vilnius, 1999.
Tyla A., Lietuva ir Livonija XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje, Vilnius, 1986.
Visneris H., Jonušas Radvila (1612-1655). Kėdainių šešėlyje, Vilnius, 2000.

XX amžius

I.Užsienio politikos ir karybos istorija. Lietuvos delegacijos pozicija dėl nepriklausomos Lietuvos
sienų Paryžiaus taikos konferencijoje. Vakarų Europos požiūris į bolševikinę Rusiją, Lenkiją ir
Baltijos valstybes. Paryžiaus taikos konferencijos priimti sprendimai dėl Klaipėdos krašto. Lietuvos
delegacijos Paryžiuje pasiekti rezultatai ir veiklos vertinimas. JAV pozicija dėl nepriklausomos
Lietuvos valstybės. Lietuvos ir Sovietų Rusijos Taikos (Maskvos) sutartis: pasirašymo aplinkybės,
nuostatos ir jų laikymasis, sutarties vertinimas. 1919–1920 m. Lietuvos ir Lenkijos konfliktas.
Suvalkų sutartis. Lietuvos ir Lenkijos „taikinimo procedūra“ Tautų Sąjungoje ir jos politikų
„Lietuvos“ projektai. Prancūzijos administracija Klaipėdos krašte. Lietuvos atstovybė Klaipėdos
krašte (1920–1923 m.). 1923 m. sausio 19 d. nutarimas prisijungti prie Didžiosios Lietuvos
autonomijos teisėmis. Klaipėdos byla Tautų Sąjungoje. 1926 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos ir Sovietų
Sąjungos Nepuolimo sutartis. 1928 m. Lietuvos ir Vokietijos sutartis. 1938 m. Lenkijos ir 1939 m.
Vokietijos ultimatumai Lietuvai. 1939 m. spalio 10 d. Savitarpio pagalbos sutartis. Lietuvos
santykiai su Latvija, Estija tarpukariu. Ribentropo-Molotovo paktas ir Baltijos valstybės: 1939 08
23, 1939 09 28.
Lietuvos kovos dėl nepriklausomybės su bolševikais, bermontininkais, lenkais: svarbiausi
mūšiai, padariniai. 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimas. Krašto atėmimas iš Lietuvos 1939 m. kovą.

3
„Žygis į Vilnių“ 1939 m. spalį. I Lietuvos Respublikos kariuomenė valstybės politinio gyvenimo
verpetuose.
II Lietuvos Respublikos tarptautinio pripažinimo aplinkybės ir sunkumai po 1990 m. kovo 11
d. Lietuvos sienų ratifikavimo su Latvija (1993 m. sutartis), Rusija (1997 m. sutartis), Baltarusija
(1995 m. sutartis) specifika. 1994 m. Lietuvos ir Lenkijos sutartis ir jos vertinimas. Lietuvos
respublikos sienų apsauga 1990-1991 m.
II. Asmenybės. Šalies vadovų A. Stulginskio, K. Griniaus, A. Smetonos, V. Landsbergio, A.
Brazausko, V. Adamkaus ir Lietuvos seimų pozicija Lietuvos sienų klausimu. Pirmojo ministro
pirmininko ir užsienio reikalų ministro A. Voldemaro ir ministro pirmininko M. Sleževičiaus
veiksmai nepriklausomybės kovų laikotarpiu ir jiems vadovaujant šalies užsienio politikai vėlesniu
laikotarpiu. Klaipėdos prijungimo architektai E. Galvanauskas ir J. Budrys-Polovinskas. Lietuvos
politikų J. Urbšio ir A. Merkio veiksmai Lietuvos okupacijos išvakarėse.
III. Kartografija. Lietuvos sienų ir ribų vizija valstybės politikų (P. Klimo, A. Smetonos ir kt.)
darbuose. 3 demarkacijos linijų tarp Lietuvos ir Lenkijos nustatymas po Pirmojo pasaulinio karo.
Suvalkų susitarimo metu nustatyta demarkacijos linija. Lietuvos siena su Lenkija 1920-1939 m.:
nesusikalbėjimo priežastys ir „Mes be Vilniaus nenurimsim!” Lietuvos siena su Vokietija 1923-
1939 m.: sienos nustatymo aplinkybės. Lietuvos ir Latvijos sienos nustatymas ir teritorijos pokyčiai
netekus Klaipėdos krašto. Lietuvos sienos Sovietų Sąjungos akimis: 1920-1939 m. Lietuvos sienos
su Rusija, Latvija, Lenkija ir Baltarusija po 1990 m. kovo 11 d.
Teritorinio administracinio suskirstymo raida XIII – XX a. Lietuvos gyventojų tautinė ir
konfesinė sudėtis XIII – XX a. Reikšmingiausių užsienio politikos įvykių vertinimas ir jų
įamžinimas istoriografijoje, publicistikoje, grožinėje ir mokslo populiarinimo bei memuarinėje
literatūroje, dramoje, dailėje, memorialuose, filatelijoje, numizmatikoje, faleristikoje bei masinėje
kultūroje.

Literatūra:
Blažytė-Baužienė D. ir kt., Lietuvos Seimo istorija. XX-XXI a. pradžia, Vilnius, 2009.
Čepėnas P., Naujųjų laikų Lietuvos istorija. Vilnius, 1992, t. 2.
Darbai ir dienos, VDU leidykla, 2002, nr. 30. Visas tomas skirtas XX a. Lietuvos diplomatijos
istorijai.
Darbai ir dienos, VDU leidykla, 2004, nr. 40. Visas tomas skirtas Lietuvos ir Lenkijos santykiams
1919-1923 m.
Gaigalaitė A., Lietuva Paryžiuje 1919 metais. Kaunas, 1999.
Kasparavičius Č., Didysis X Lietuvos užsienio politikoje. Vilnius, 1996.
Laurinavičius Č., Lietuvos-Sovietų Rusijos Taikos sutartis. Vilnius, 1990.
Lesčius V., Lietuvos kariuomenė Nepriklausomybės kovose 1918–1920, Vilnius, 2004.
Liekis A., Lietuvos sienų raida. Vilnius, 1997, t. 1, 2.
Lietuva 1009-2009. Elektroninė knyga, Vilnius, 2009.
Lietuvos užsienio reikalų ministrai 1918–1940, Vilnius, 1999.
Maksimaitienė O., Lietuvos istorinė geografija ir kartografija: XX amžiaus Lietuvos istorijos
žemėlapiai ir jų šaltiniai, Vilnius, 1995.
Vaičenonis J., Lietuvos kariuomenė valstybės politinio gyvenimo verpetuose (1927-1940). Vilnius,
2003.

Programą rengė: doc. dr. Sandra Grigaravičiūtė, VPU Istorijos fakulteto prodekanė; doc. dr. Deimantas
Karvelis, VPU Istorijos fakulteto prodekanas; lekt. Andrius Porutis, VPU Istorijos fakulteto Istorijos
didaktikos centro dėstytojas ir mokytojas ekspertas; lekt. Mindaugas Tamošaitis, VPU Istorijos fakulteto
Lietuvos istorijos katedros dėstytojas ir mokytojas ekspertas; Martynas Maniušis, VPU Lietuvos istorijos
katedros kabineto vedėjas ir Žirmūnų gimnazijos mokytojas.

2010 10 22