APLINKYBĖS

1. Viena aplinkybė (laiko, būdo, kiekybės, priežasties, tikslo, nuolaidos,

sąlygos) neskiriama.

PARAŠYKITE sakinių su paryškintomis aplinkybėmis.

VIETOS (kur? iš kur? į kur?)

MIŠKE čiulba paukščiai.________________________________________________________

Bėga Į PIEVĄ. _______________________________________________________________

TOLIAU NUO NAMO auga liepa. _______________________________________________

MERGAITĖ MIŠKE SPORTUOJA.

LAIKO ( kada? nuo kada? iki kada?)

ŽIEMĄ sninga.________________________________________________________________
RYTAIS šąla.__________________________________________________________________

MERGAITĖ VASARĄ SPORTUOJA.

BŪDO ( kaip? kuriuo būdu?)

Ji GRAŽIAI siuva. ___________________________________________________________

Medį nukirto VIENU KIRČIU.___________________________________________________
Ėjo KAIP SENIS („seniškai“). ___________________________________________________

MERGAITĖ INTENSYVIAI SPORTUOJA.

PRIEŽASTIES ( kodėl? dėl ko? dėl kurios priežasties?)

Tai nutiko DĖL IŠSIBLAŠKYMO.________________________________________________

MERGAITĖ DĖL SVEIKATOS SPORTUOJA.

KAŽKODĖL jam neramu._______________________________________________________

Jis kenčia PER ILGĄ LIEŽUVĮ.___________________________________________________

KIEKYBĖS (kiek? keliese?)

Jie laiko avis JAU METUS _______________________________________________________

Būsiu APIE MĖNESĮ.___________________________________________________________
Žuvis svėrė apie KELIS KILOGRAMUS.___________________________________________

MERGAITĖ DVI VALANDAS SPORTUOJA.

TIKSLO ( ko? kokiu tikslu? kuriam tikslui? kam? )

Ji atėjo PIENO.________________________________________________________________
Laiko avis VILNAI._____________________________________________________________
Senelis išėjo ŽVEJOTI.__________________________________________________________
Teta išėjo GIMINIŲ APLANKYTI._______________________________________________

MERGAITĖ ATĖJO SPORTUOTI.

MERGAITĖ ATĖJO PIENO.

MERGAITĖ ATĖJO EGZAMINO LAIKYTI.

2. Skirtingos aplinkybės nėra skiriamos.

RYTAIS ( KADA?) SODE (KUR?) GARSIAI (KAIP?) čiulba paukščiai.

STADIONE (KUR?) RYTAIS (KADA?) VISĄ VALANDĄ (KIEK LAIKO?) DĖL

SVEIKATOS (KODĖL?) INTENSYVIAI (KAIP?) SPORTUOJA MERGAITĖ.

PARAŠYKITE PANAŠIŲ SAKINIŲ.

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

3. Tikslinamosios aplinkybės gali būti išskiriamos.

RYTĄ, SEPTINTĄ VALANDĄ, išvažiavome į Kauną.

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

SODE, PRIE DIDELĖS OBELS, sėdi senelė.

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

IŠPLĖSTINĖS PUSDALYVINĖS, DALYVINĖS, PADALYVINĖS aplinkybės

VEIKSMAŽODŽIO IŠVESTINĖS FORMOS

BĖG – (TI) + DAM - pusdalyvis

FUNKCIONALŪS:

BĖG – (A) + ANT - esamojo laiko padalyvis

BĖG – (O) + US - būtojo kartinio laiko padalyvis

BĖG – (A) + - ANT – IS - I – veik. rūšies esamojo dalyvis

BĖG – (O) + - ĘS, - USI - veik. rūšies būtojo kartinio laiko dalyvis

BĖGDAV - (O) - ĘS, -USI - veik. rūšies būtojo dažninio laiko dalyvis

BĖGS – (I) ! + - IĄS, - IANTI - veik. rūšies būsimojo laiko dalyvis

BĖGA + MAS, MA - neveik. rūšies esamojo laiko dalyvis

BĖG – (TI) + TAS, TA – neveik. rūšies būtojo laiko dalyvis

BĖGSI ! + MAS, MA - neveik. rūšies būsimojo laiko dalyvis

BĖG(A) + ANT - veikiamosios rūšies esamojo laiko padalyvis

BĖG(O) + US - veikiamosios rūšies būtojo kartinio laiko padalyvis

BĖGDAV(O) + US – veikiamosios rūšies būtojo dažninio laiko padalyvis

BĖGS(I) ! – IANT – veikiamosios rūšies būsimojo laiko padalyvis

1. Vienas dalyvis, pusdalyvis, padalyvis išplėstinės aplinkybės nesudaro.

Snausdamas išgirdau keistą garsą. Išsigandęs parbėgo namo. Važiuojant labai kratė.

Vaikas MIEGODAMAS kažką niurnėjo.

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________
2. Išplėstinės aplinkybės gali būti išskiriamos kableliais - iš abiejų
pusių! – arba visai neskiriamos.

1. Vaikas, MIEGODAMAS LOVELĖJE, kažką niurnėjo.

Vaikas MIEGODAMAS LOVELĖJE kažką niurnėjo.

2. Vaikas, IŠSIGANDĘS ŠUNS, paspruko.

Vaikas IŠSIGANDĘS ŠUNS paspruko.

3. EINANT GATVE, reikia būti atsargiam.

EINANT GATVE reikia būti atsargiam.

P. P.

SĄLYGOS (nurodo sąlygą, kuriai esant, vyktų veiksmas)

NESĖJĘS nepjausi( jei nesėsi...)__________________________________________________

NEPABANDĘS neplauksi (jei nepabandysi...)_______________________________________

NUOLAIDOS ( rodo, kad veiksmas vyksta ko nors nepaisant)

Ieško NEPAMETĘS (ieško, nors nepametė)_________________________________________

Ir SKUBĖDAMAS pavėluoji (nors skubi, pavėluoji)___________________________________