Nacionalinė aplinkosaugos olimpiada 2022

Tema: „Energija be ribų!“

Atsinaujinantys energijos šaltiniai ir jų galimybės, siekiant tvarumo,
puoselėjant ekosistemas.
 Olimpiados turinys
• Klimato kaita, CO2 išmetimai, susiję su iškastinių išteklių kurui ir degalams naudojimu,
• Mažėjantys Žemės ištekliai.
• Geopolitinės aplinkybės, aktualizuojančios atsinaujinančių energijos šaltinių svarbą.
• Technologijos, kurios įgalina naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, ypač saulės ir vėjo
energiją.
• Atsinaujinantiems šaltiniams naudojama elektronikos įranga ir baterijos, kuriems reikalingi
iškastiniai ištekliai.
• Baterijos padidina elektronikos atliekų srautą.
• Atsinaujinantys šaltiniai siejami ir su elektronikos ir baterijų atliekų rūšiavimu, surinkimu,
perdirbimu, antriniu panaudojimu.
• Praktiniai elektros energijos taupymo ir tvaraus vartojimo klausimai.
• Globali energijos išteklių problematika ir su ja susiję ekologiniai iššūkiai.
Kas yra gamtos ištekliai?

Gyvulininkystės Nafta Miškų ištekliai Metalai, mineralai,

produktai uolienos

Vandens ištekliai Žemės ūkio Vėjo, saulės energija Gamtinės dujos

ištekliai
Kurie gamtos ištekliai yra svarbiausi?

• Vanduo
• Nafta
• Gamtinės dujos
• Fosforas
• Anglys
• Mediena
• Geležis
Kaip skirstomi gamtos ištekliai?
Atsinaujinantys ištekliai Neatsinaujinantys ištekliai
Neatsinaujinantys ištekliai: iškastinis kuras
• Šiuo metu pasaulyje daugiausia naudojamas
iškastinis kuras, t. y. gamtinės dujos, akmens
anglys, nafta, durpės ir kt.

• Iškastiniam kurui susiformuoti reikia labai ilgo

laiko, o dėl didžiulio visuomenės
vartotojiškumo išteklių atsargos Žemėje
senka ir mažėja.

• Išteklių stygius tampa skurdo, neramumų

ir karinių konfliktų priežastimi.
 Kam naudojama nafta?

22 % Elektros energija

29 % Transportas 7 % Chemijos
pramonė

7 % Kita
35 % Šildymas
 Kam naudojamos gamtinės dujos ?

• Kuras energetikai
• Suskystinti degalai transportui
• Kuras buičiai (šildymui, maisto
gamybai)
• Dažai, klijai
• Trąšos žemės ūkiui
Iškastinio kuro vartojimo poveikis mūsų planetai

• Naikinami gamtiniai
kraštovaizdžiai
• Užteršiamas vanduo
• Naikinami dirvožemiai
• Nyksta biologinė
įvairovė
• Teršiamas oras, keičiasi
klimatas
 Iškastinis kuras ir oro tarša
• Anglies dvideginis
• Sieros dioksidas
• Azoto dioksidas
• Anglies monoksidas
• Lakieji organiniai junginiai
• Kietosios dalelės
• Chloro ir fluoro junginiai
• Radioaktyviosios medžiagos
Oro taršos šaltiniai
Oro tarša įvairiose vietose nėra vienoda. Įvairūs teršalai į atmosferą patenka iš
gausybės šaltinių, kaip antai, pramonės, transporto, žemės ūkio, atliekų tvarkymo ir
namų ūkių. Kai kurie teršalai išsiskiria iš natūralių gamtos šaltinių.

1. Labai daug metano ir amoniako

išmetama vykdant žemės ūkio veiklą
2. Sieros oksidas išmetamas gaminant
energiją
3. Oro teršalus išskiria gamtiniai reiškiniai
4. Sąvartynai (atliekos) išskiria metaną
5. Azoto oksidus išmeta transportas
6. Kuro deginimas – pagrindinis oro taršos
šaltinis
Pagrindinės su oro tarša susijusios globalinės
problemos
1 problema – ozono sluoksnio plonėjimas
• Ozono sluoksnis saugo Žemę nuo
ultravioletinių spindulių. Ultravioletiniai
spinduliai yra ypač pavojingi, nes jie gali
sukelti odos vėžį.

• Dėl ozono sluoksnio plonėjimo

pastaraisiais metais vis daugėja akių
tinklainės pažeidimų, silpnėja augalų ir
gyvūnų imuninė sistema, nyksta
planktonas ir žuvų mailius, mažėja žemės
ūkio kultūrų derlius, susidaro rūgštusis
lietus.
2 problema – šiltnamio efektas
• Šiltnamio efektas – procesas, dėl
kurio atmosferos sugeriamas
infraraudonasis spinduliavimas šildo
planetą. Per pastarąjį šimtmetį,
paspartėjus industrializacijai, į
atmosferą išskiriamas anglies
dioksidas, metanas, diozoto
monoksidas ir kitos dujos veikia
nusistovėjusią pusiausvyrą ir sukelia
visuotinio atšilimo grėsmę.

• Atšilimas turi įtakos ledynų tirpimui,

kuris sukelia potvynius. Potvyniai gali
amžiams paskandinti ištisus miestus,
nusinešti daug žmonių gyvybių.
3 problema – rūgštieji krituliai
Tai lietus, kurio lašuose yra padidėjęs sieros bei azoto rūgščių kiekis. Toks
lietus pražudo miškų, ežerų ar upių gyvūniją, gali sunaikinti augaliją, miškus.
4 problema – smogas
•Smogas yra taip pat opi oro taršos problema. Tai yra ore tvyrančių teršalų migla, kurią
paprastai galime pamatyti net ir plika akimi.
•Ši migla gali būti panaši į rūką, tačiau reikėtų neapsirikti, nes tai, kaip bebūtų gaila, yra
teršalai. Paprastai smogas susidaro didmiesčiuose, kur ilgai nelyja, nepučia vėjas - tai
neišsklaido teršalų „debesies“.
•Užterštame ore yra galybė pavojingų junginių, kurie, žinoma, kenkia žmogaus
sveikatai, sukelia įvairias ligas.
Kas yra klimato atšilimas?
• Visuotinį atšilimą skatina šiltnamio
efektas.
• Šiltnamio efektas – Saulės energijos
sulaikymas atmosferoje dėl
padidėjusio anglies dioksido kiekio.
Dėl šiltnamio efekto Žemėje oro
temperatūra kyla.
• Dėl klimato kaitos tirpsta ledynai, kyla
vandenynų lygis, patvinsta upės,
keičiasi klimato reiškiniai ir kt.
Klimato kaita globaliai
• Apie klimato kaitą globaliu mastu imta kalbėti 1979 metais įvykusios
Pasaulinės klimato konferencijos metu. Tuomet buvo pripažinta šio proceso
keliama grėsmė.
• Kaip grėsmę keliančius klimato kaitos požymius mokslininkai įvardina tokius
reiškinius kaip:
o tirpstantys ledynai;
o kylantis jūros lygis, dažnėjantys ekstremalūs gamtos reiškiniai;
o šios grėsmės kelia ekonominius iššūkius, pavojų ekosistemoms ir
žmonėms.
Kaip spręsti iškilusias globalines
problemas?
Problemos sprendimo planas
Globalių problemų sprendimas – sudėtingas
procesas

• Skirtingi požiūriai
• Skirtingi tikslai
• Skirtingos galimybės
• Skirtingas problemos vertinimas
• Skirtingas problemos aktualumas
Sprendimo raktas – tarptautiniai susitarimai
• Globalios problemos
sprendžiamos tarptautiniais
susitarimais, konvencijomis,
darbotvarkėmis, protokolais ir
kitais tarptautiniais dokumentais
• Regioninės problemos
sprendžiamos regioniniame
lygmenyje, susitarus dėl
problemos sprendimo priemonių,
strategijų, programų ar projektų

Politikai, mokslininkai ir pasaulinių organizacijų

atstovai periodiškai susitinka skirtingose pasaulio
vietose klimato kaitos problemoms aptarti
Sprendimo raktas – visuomenės įsitraukimas

• 2018–2019 metais prasidėjo įvairūs

didelio masto protestai.
• Visuomenė vis daugiau diskutuoja
klimato kaitos klausimas.
• Gyventojai, jaunimas reikalauja politikų
imtis aktyvių ir ryžtingų veiksmų klimato
kaitos problemai spręsti.
• 2019-aisias pasaulio dėmesį į šią
problemą ypatingai atkreipė naujai
gimęs judėjimas, pradėtas vos
šešiolikos metų protestuotojos Gretos
Thunberg.
 Faktai: klimato kaitos poveikis aplinkai
• Per XX-ąjį amžių vidutinė pasaulinė temperatūra pakilo
0,74 °C. 1880–2016 metais globalioji oro temperatūra
padidėjo 0,92 °C.
• Vidutinė temperatūra Vilniaus mieste, palyginti su 1900
metais, yra padidėjusi 0,7–0,9 °C.
• 17 iš 18 karščiausių metų per visą stebėjimų istoriją
buvo užregistruota nuo 2001-ųjų ir patys šilčiausi iš jų
buvo penkeri pastarieji metai.

• Nuo XX amžiaus pabaigos pasaulinio vandenyno lygis vidutiniškai pakyla 3,2 mm per metus, o
nuo 1870 metų jis jau pakilo beveik 20 centimetrų.

• Nuo 2005 metų vandenynų lygis kyla 2,5 karto sparčiau nei vidutiniškai XX amžiuje.

Klimato kaitos poveikio mažinimo priemonės. Anglies dioksido išlakos kasmet iki 2030-ųjų turi
mažėti po 7,6 proc., jei norima apriboti pasaulinės temperatūros kilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus
šio šimtmečio pabaigoje.
Kas yra kova su klimato kaita?
• Anglies dvideginio mažinimas.
• Konvencijas bei susitarimus pasirašiusios
valstybės įsipareigoja laipsniškai riboti ir
mažinti CO2 išmetamą kiekį.
• Įsipareigojama mažinti iškastinio kuro
vartojimą, pereiti prie atsinaujinančių
energijos išteklių.
• Didinti energijos naudojimo efektyvumą,
geriau panaudoti atliekas, laikytis „žalesnio“
gyvenimo būdo, keisti vartojimo įpročius.
Kova su klimato kaita Lietuvoje
• Lietuva pavyzdingai vykdo anglies
dvideginio išmetimo mažinimo
įsipareigojimus, nes prieš dešimtmetį
sparčiai augant gamtinių dujų kainai
šilumos sektoriuje buvo pereita prie
biokuro.
• Lietuvoje tik minimaliai naudojami
gamtinėmis dujomis kūrenami elektros
energijos gamybos pajėgumai, nes
elektros energiją yra pigiau importuoti.
• Bendras išmetamas CO2 kiekis, tenkantis
vienam gyventojui, Lietuvoje yra mažesnis
nei vidutiniškai ES.
Iššūkiai kovoje su klimato kaita Lietuvoje
• Lietuva turi keletą stambių įmonių, veikiančių chemijos,
cemento, energetikos srityse, kurios sugeneruoja ypač
didelius kiekius CO2 išmetamų dujų.

• Be energijos gamybos iš iškastinio kuro bei transporto,

viena labiausiai atmosferą anglies dvideginiu teršiančių
pramonės sričių yra cemento gamyba.

• Svarbiausia cemento gamybai reikalinga žaliava yra

klintys (kalcio karbonatas), kurios kaitinamos aukštoje,
iki 1450 laipsnių pagal Celsijų siekiančioje
temperatūroje, dekarbonizuojasi ir į orą išskiria jose dar
amžių glūdumoje surištą anglį.

• Cementui reikalingų žaliavų įkaitinimas iki reikiamų

temperatūrų taip pat reikalauja daug energijos ir
dažniausiai tam tikslui naudojamas iškastinis kuras.
 Saulės energija kaip energijos šaltinis
• Saulės teikiama šviesa ir šiluma yra
panaudojama kaip alternatyvus energijos
šaltinis.

• Saulė yra pats galingiausias

atsinaujinančiosios energijos šaltinis
Žemėje. Skaičiuojama, kad teorinis metinis
pasaulio saulės energijos potencialas yra
apie 60 kartų didesnis už teorinį metinį
pasaulio vėjo potencialą, apie 2200 kartų
didesnis už teorinį metinį geoterminės
energijos potencialą, apie 4500 kartų – už
biomasės ir apie 36 000 kartų – už
hidroenergijos teorinius metinius pasaulio
potencialus.

• Nepaisant tokio dydžio, saulės energijos Saulės energija verčiama elektros

potencialas elektrai ir šilumai gaminti kol kas energija naudojant saulės baterijas.
naudojamas mažiausiai.
Saulės energijos ypatybės
Saulės energija yra ra švari, atsinaujinanti ir pigi
energijos rūšis, atsiradusi sąlyginai nesenai.
Daugelis netiki, kad ją galima efektyviai
panaudoti. Toks mąstymas vyrauja ir Lietuvoje.
Lietuvoje saulės energijos kiekis yra beveik toks
pat, kaip ir vidurio Vokietijos apie 1000W/m², o
tai reiškia, kad su 1 kW saulės energijos per
metus Lietuvoje galima pasigaminti 1000 kWh
elektros energijos. Tačiau daugelis dvejoja, ar ji
tinkama naudojimui. Taip, ši elektra yra visiškai
tokia pati, kokią jūs gaunate iš elektros tinklų.

Taigi 10 populiariausių pasaulyje

saulės energijos panaudojimo būdų:
1. Saulės energija
pastatų vėdinimui
Oro ventiliatoriai yra plačiai naudojami namuose,
ypač per karščius. Daugiausiai jie naudojami
judinti orą, vėsinti, pašalinti drėgmę ar kvapą.
Pagalvokite, kiek daug naudojate vėdinimo
įrenginius ir kiek daug energijos jie suvartoja. Šią
energiją pasigaminti galite patys, ji bus švari ir
nemokama.
2. Baseino šildymas
Vandens baseinai yra vienas didžiausių vasaros
malonumų tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
Visi džiaugiasi pirma diena, kuomet galima
prileisti vandens į baseiną, tačiau tas vanduo
yra labai šaltas. Su nedidele saulės elektrine
galima kiekvieną dieną pasišildyti savo baseiną
iki norimos temperatūros.
3. Vandens šildymui
Ar kada nors svarstėte apie galimybę šildyti
savo namų vandenį saulės energija? Tam
nereikia keisti boilerį, tam tiesiog užtenka
saulės elektrinės ir teno, kuris šildys jūsų
vandenį. Vandens šildymas sudaro nemažą
dalį elektros sąskaitoje, būtent šią dalį ir
galima panaikinti su saulės elektrine.
4. Namų šildymui
Saulės energijos naudojimas namų šildymui
laikomas pasyviu erdvės šildymu. Jei namie
naudojate elektrinį šildymą ar turite elektrinį
boilerį, kuris varinėja karštą vandenį po
radiatorius, saulės elektrinė jums atsipirks labai
greitai. Pasistatę saulės elektrinę su dviguba
apskaita galite vasarą sugeneruoti labai daug
elektros energijos, kurią žiemą galite atsiimti iš
tinklų ir panaudoti būtent namų šildymui.
5. Saulės energija baterijų krovimui

Jeigu namie dieną būnate retai ir

atvykstate tik pernakvoti, saulės
energija gali pakrauti jūsų baterijų
sistemą, o elektros energiją galite
panaudoti vakare ar naktį, kuomet
saulės nėra. Tokios autonominės
sistemos diegiamos daugelyje namų
atokiose vietose, kuriose prisijungti
prie elektros tinklo nėra patogu.
6. Viso gyvenamojo namo aprūpinimas
saulės energija
Vienas populiariausių saules energijos
panaudojimo būdų yra viso namo
aprūpinimas saulės energija.
Saulės energija gamina tokią pačią elektros
energiją, kurią naudojate iš tinklų.
Pasistačius saulės elektrinę, galima padengti
visus savo elektros poreikius, o tai reiškia –
niekada nebemokėti už elektrą. Namas gali
būti ir ant ratų, tai visiškai netrukdo
sumontuoti saulės elektrinę.
7. Elektromobiliams
Elektromobilių pasaulyje vis daugėja,
vadinasi, išaugs ir elektros poreikis,
tačiau elektromobilį krauti galima ir su
švaria saulės energija, taip
maksimaliai sumažinant savo CO2
pėdsaką.
8. Maisto gamybai
Daugelyje trečiojo pasaulio šalių maisto gamybai vis
dar naudojami laužai, dažnais atvejais laužai
kūrenami netgi uždarose patalpose, dėl ko tokiose
valstybėse dažnas apsinuodijimas, plaučių ligos ir kiti
sveikatos sutrikimai. Itin daug iniciatyvų šiuo metu
yra nukreiptos būtent į tokių situacijų mažinimą ir
diegiamos saulės elektrinės būtent maisto gamybai.
9. Saulės energija apšvietimui
Kiekvienas vakare norime turėti apšviestus
namus. LED apšvietimo priemonėmis galime
nesunkiai ir minimaliais kaštais apsišviesti
namus, kiemus ir netgi gatves.
Saulės energijos naudojimas apšvietimui taip
pat ypač aktualus trečiojo pasaulio šalyse,
kuriose apšvietimui naudojamos žvakės ir pan.
Saulės elektrinės populiarėja beveik visame
pasaulyje ir visi jas pasistatę dažnai naudoja
elektros energiją visiems namo elektros
poreikiams padengti įskaitant ir apšvietimui.
10. Saulės energija išvykoms
Vienas paprasčiausių ir pigiausių saules
energijos panaudojimo būdų yra saulės energiją
naudojantys krovikliai.
Mėgstantys keliauti žmonės dažnai susiduria su
išsikrovusių mobiliųjų įrenginių problema, ypač
mėgstantys keliauti gamtoje.
Išsikrovus fotoaparatui, telefonui ar kitam
įrenginiui prarandamas didelis patogumas, dėl to
pasaulyje populiarėja saulės energiją
naudojantys krovikliai – nedideli įrenginiai,
patogūs transportuoti ir galintys įkrauti jūsų
mobiliuosius įrenginius tiesiai iš saulės.
Kaip kovoti su klimato kaita (1)
Šios 14 idėjų ne tik suteikia sveikesnio ir tvaresnio namų ūkio planą, bet ir gali
sutaupyti šiek tiek pinigų, pradedant skalbimo rutinos permąstymu ir baigiant
plastikinių šiukšlių maišų išmetimu. Eikime prie to.

1.Užsiauginkite maistą patys. Maisto auginimas

ne tik padeda valgyti daugiau vaisių ir daržovių,
bet it sumažėja transportavimo energijos sąnaudos
ir išvengiama ar sumažinama pesticidų bei sintetinių
trąšų, naudojamų tradiciniu būdu auginant augalus.
Kaip kovoti su klimato kaita (2)
2. Popierinius rankšluosčius keiskite į
plaunamus audinius. Senus drabužius,
staltieses ar audinio likučius naudokite kaip
servetėles, virtuvinius rankšluosčius ir
skudurus.
3. Suprojektuokite savo darbo vietą, kurioje
naudotumėte natūralią šviesą. Ar yra
alternatyvi vieta, kuri galėtų gauti geresnę
natūralią šviesą? Išjungę keletą lempučių
sumažinsite elektros suvartojimą ir pailginsite
lempučių tarnavimo laiką.
Kaip kovoti su klimato kaita (3)
4. Pabandykite kompostuoti. Tyrimai rodo, kad net pusę
šiukšlių dėžėje esančių atliekų galima kompostuoti, todėl
apsvarstykite galimybę kompostuoti namuose.
5. Atjunkite elektroninius prietaisus, kai jie
nenaudojami. Vien todėl, kad atrodo, jog įrenginys ar
prietaisas yra išjungtas, dar nereiškia, kad jis nenaudoja
energijos. Maždaug ¼ visos gyvenamosiose patalpose
suvartojamos energijos gaunama iš prietaisų, veikiančių
tuščiosios eigos režimu, o tai reiškia, kad „miego režimas“
brangiai kainuoja. Pavyzdžiui, nešiojamasis kompiuteris ir
net garsiakalbiai gali sunaudoti beveik tiek pat energijos,
kai jie yra išjungti, bet prijungti prie tinklo, kaip ir būdami
įjungti.
Kaip kovoti su klimato kaita (4)
6. Pergalvokite skalbimo įpročius. Drabužių skalbimas ir džiovinimas sunaudoja
daug energijos, todėl permąstykite savo kasdienybę. Užuot naudoję šiltą
vandenį, skalbkite drabužius šaltai. Apytiksliai 75 proc. viso energijos
suvartojama paties vandens pašildymui. Tyrimai parodė, kad skalbimas šaltame
vandenyje yra toks pat veiksmingas kaip ir šiltame vandenyje. Taip pat
apsvarstykite galimybę atsisakyti skalbinių džiovyklės. Ji yra vienas iš trijų
labiausiai energiją vartojančių prietaisų jūsų namuose.

7. Pakeiskite požiūrį į senus baldus. Aplinkosaugininkai teigia,

kad į sąvartyną išvežtų baldų ir baldų kiekis sparčiai
auga ir augimo tempai vis spartėja. Užuot pirkę naujus
baldus, apsvarstykite galimybę naudoti perdirbtas
medžiagas, perdažyti ar kitaip atnaujinti senus baldus.
Kaip kovoti su klimato kaita (5)
8. Apšvietimui rinkitės šviesos diodus. Kokybiškos LED lemputės yra
patvaresnės, tarnauja 25 kartus ilgiau ir sunaudoja iki 85 proc. mažiau energijos nei
kitos lemputės. Vos kelios LED lemputės suteiks aukštos kokybės šviesą.
9. Įvertinkite savo namų energijos suvartojimą. Galite daug sužinoti iš paprasto
namo energijos vartojimo audito, pvz., kiek energijos suvartoja jūsų namai ir kaip
pasiekti efektyvumo. Auditas gali padėti žymiai sumažinti namo anglies pėdsaką:
dauguma įvertinimų padeda namų savininkams sutaupyti nuo 5 iki 30 procentų
sąskaitų už energiją.
Kaip kovoti su klimato kaita (6)
10. Atsisakykite plastikinių šiukšlių maišų.
Plastikiniai šiukšlių maišeliai suyra per 10–20 metų
ir gali turėti neigiamą poveikį natūralioms ekosistemoms.
Atsisakykite maišelių, o vietoj to naudokite
periodiškai išplaunamus ir išskalaujamus indus, dėžutes.

11. Pasidomėkite švarios elektros pirkimo galimybe savo komunalinių

paslaugų įmonėje. Kiek elektros energijos gaunama iš atsinaujinančių
šaltinių? Išsiaiškinkite paklausę apie tai savo komunalinių paslaugų įmonės.

12. Naudokite programuojamą termostatą. Net kai visą laiką būname namuose,
mums nereikia palaikyti pastovios 20–22 laipsnių oro temperatūros – naktį gali būti
vėsiau. Investuokite į automatinį termostatą.
 Kaip kovoti su klimato kaita (7)
13. Sumažinkite šaldytuvo dydį. Labai
didelis šaldytuvas ne tik užima vertingos
virtuvės vietos, bet ir verčia iššvaistyti
daugiau maisto. Sužinokite, kiek sutaupysite
energijos sąnaudų, įsigiję efektyvesnį modelį
arba rinkitės mažesnę versiją, kuri taip pat
padės vėsinti planetą.
14. Apskaičiuokite savo namų ūkio
anglies pėdsaką. Žinios yra galia, o pirmas
žingsnis siekiant sumažinti anglies
dvideginio išmetimą – suprasti, kiek iš viso
jo sugeneruojate.
 Ką galime padaryti kiekvienas?
Mažinti vartojimą:

•apsipirkimui parduotuvėje turėti savo pirkinių krepšį;

•nepakuoti kiekvieno pirkinio atskiruose plastikiniuose
maišeliuose;

•naudoti daugkartinius produktus (rankšluosčius, indus ir kt.);

•parduoti arba padovanoti nebenaudojamus savo rūbus ir
žaislus;

•išnaudoti produktą iki galo (sąsiuvinį, popierių iš abiejų pusių,

užrašų knygelę ir kt.);

•kuo daugiau vartoti vietinių vaisių, nes tropinių vaisių atvežimui

sunaudojama labai daug degalų.
Remontuoti ar išmesti?
EPA duomenimis, daugybė lengvai
ir nebrangiai sutaisomų prietaisų
atsiduria konteineriuose.

Kaip elgtis?
Jeigu remonto išlaidos sudaro didesnę nei 50 % naujo prietaiso kainos,
tuomet remontuoti netikslinga. Tokiu atveju sugedusį elektronikos prietaisą
reikėtų išmesti į elektronikos atliekų konteinerius.
Ką dar galime padaryti kiekvienas?
Rūšiuoti
Atliekas reikia rūšiuoti, kad kuo mažiau šiukšlių patektų į
sąvartynus, kurie teršia orą, vandenį ir žemę. Tik
išrūšiuotas atliekas galima perdirbti. Žaliojo taško
simbolis ant pakuočių rodo, kad pakuotės kelionė
perdirbimo grandinėje jau apmokėta.

Rūšiuoti:
•popierių, kartoną
•aliuminio skardines
•plastikinius butelius
•stiklinius butelius ir stiklainius
•elektronikos atliekas
•panaudotas baterijas
Stiklas dedamas į žaliuosius rūšiavimo
konteinerius
Į stiklui skirtus konteinerius reikia mesti:
• butelius

• stiklainius Lietuvoje apie 9 %

komunalinių

• stiklo pakuočių duženas

atliekų
sudaro stiklas.

Svarbu! Butelius ir stiklainius reikia išplauti,

nuimti kamščius ir jų žiedelius, pašalinti foliją.

Į konteinerį negalima mesti porceliano ar keramikos šukių.

Stiklo atliekos gamtoje natūraliai suyra po 900 metų. Naujas stiklas yra gaminamas lydant smėlį, klintis ir
sodą 1200-1500 C° temperatūroje. Panaudojant stiklo atliekas sutaupoma šių medžiagų bei 35 % energijos.
Kur dėti lemputes?
Lemputės negali būti išmestos į stiklo konteinerius.
Didelė dalis lempučių atsiduria stiklo atliekų konteineriuose.
tačiau lemputės nėra padarytos tik iš stiklo, kartu jose yra metalo ir
pavojingų medžiagų, tokių kaip gyvsidabris ar švinas.

Lemputės turi būti išmetamos

į specialiuosius konteinerius,
kurių apstu prekybos
centruose, pašto skyriuose,
bibliotekose ir t. t.
Popierius metamas į mėlynuosius konteinerius
Į popieriui skirtus konteinerius reikia mesti:
•laikraščius
•žurnalus ir kitus spaudinius
•popierių Lietuvoje fabrikai galėtų
perdirbti apie 40 tūkst. t
popieriaus atliekų per metus.
•kartoną Tačiau Lietuvoje surenkama tik
25 % šio kiekio.

Antrinis popierius (popieriaus perdirbimas)

turi daug pranašumų prieš medieną ir celiuliozę:

-jis yra pigesnis, nes taupo energiją ir vandenį

-sumažina atliekų kiekį Įdomu. Kiekviena perdirbto popieriaus tona išsaugo 17
-jo gamyboje nenaudojami jokie chemikalai medžių, 26 460 litrų vandens ir pakankamai energijos tam,
kad 6 mėnesius būtų apšildytas normalaus dydžio namas.
-sustabdomas intensyvus medžių kirtimas
Plastikui skirti geltoni rūšiavimo konteineriai

Į plastmasei skirtus konteinerius reikia mesti:

•plastikinius butelius
•indus nuo padažų, aliejaus, šampūno Lietuvoje apie 9 %
komunalinių atliekų
•įvairias plastiko pakuotes sudaro plastmasė.

Įdomu. Plastikų gamyba sparčiai ėmė vystytis pirmoje XX a.

pusėje. Šiandien plastikas yra neatsiejama buities dalis. Iš
perdirbto plastiko gali būti gaminami indai, baldai, įvairiausios
detalės, naudojamos buityje, statyboje, audžiami sintetiniai
rūbai. Įdomus faktas: pardirbus
išrūšiuotų 10 plastikinių butelių
galima pagaminti vienus
marškinėlius, o iš 63 – vieną
megztinį.
Organinės atliekos kompostuojamos
Kompostavimas – tai augalų likučių, atliekų bei
panaudotų medžiagų irimas, kurio metu susidaro derlinga
tamsi žemė
Kompostavimo būdu galima
Kompostui tinkamos atliekos: perdirbti daugiau kaip 50 %
buitinių atliekų

• Buities atliekos – vaisių ir daržovių

gabaliukai ir žievės, kiaušinių lukštai,
kartonas ir kiti popieriaus gaminiai,
suplėšytas popierius, kiaušinių dėklai.

• Sodo atliekos – augalų lapai, nupjauta

žolė, jaunos piktžolės, sena vazonų žemė,
naminių gyvulių mėšlas, smulkios šakos.
Nerūšiuotos komunalinės atliekos

Tai komunalinės atliekos, nuo kurių

atskirtos antrinės žaliavos.

Šalyje kasmet susidaro apie 1

mln. tonų komunalinių atliekų.
Didžiuosiuose Lietuvos
miestuose kiekvienam
gyventojui tenka apie 350400–֪
kg atliekų, mažesniuose
miestuose – apie 220 kg, kaimo
vietovėse – apie 70 kg vienam
gyventojui per metus.
Lietuvoje apie 42 %
komunalinių atliekų
sudaro virtuvės
atliekos. Jas reikėtų
mesti į atskirą konteinerį,
nes jos taip pat gali
būti perdirbamos.
 Kur dėti nenaudojamus telefonus?

• Nenaudojamą veikiantį telefoną galite

padovanoti kitam asmeniui, parduoti.
• Veikiantį telefoną galite perduoti labdaros
organizacijai.
• Sugedusį, sulūžusį telefoną, kurio
neapsimoka taisyti, meskite į specialųjį
konteinerį, skirtą smulkiosios elektronikos
atliekoms – jį galite rasti prekybos centre,
bibliotekoje, kitoje įstaigoje.
Ką dar svarbu žinoti rūšiuojant?
Rūšiuojant atliekas svarbu iš bendro
atliekų srauto atskirti ne tik antrines
žaliavas (popierių, stiklą, plastikus,
metalus), bet ir:

•didelių gabaritų atliekas

•pavojingąsias atliekas
•elektros ir elektroninę įrangą
•panaudotas baterijas
•dujošvytes lemputes
Didelių gabaritų atliekos
DIDŽIOSIOS ATLIEKOS –
nebereikalingi baldai, langų
rėmai, durys

Kur juos dėti?

Stambiąsias atliekas gyventojai
turėtų atvežti į atliekų priėmimo
aikšteles. Iš fizinių asmenų jos
priimamos nemokamai.
Dėmesio, siurblių, šaldytuvų, spausdintuvų
negalima palikti prie buitinių atliekų
konteinerių.
Apsilankyk epa.lt tinklalapyje ir ieškok
artimiausios, patogiausios vietos
Pavojingųjų atliekų aikštelės
Buityje susidarančias
pavojingąsias atliekas
reikia nuvežti ir
nemokamai palikti
atliekų tvarkymo
aikštelėse.

Svarbu. Buityje susidarančios pavojingosios atliekos – itin taršus daiktas. pvz., išpiltas 1 litras
alyvos dešimtmečiams užteršia pusę hektaro žemės. Per metus Lietuvoje sunaudojama apie
22 000–27 000 tonų tepalų ir tepalinių alyvų. Deja, tik apie 10 proc. šio kiekio yra surenkama
ir sutvarkoma.
 Elektros ir elektroninės įrangos atliekų rūšiavimas

Atsimink, išmetant elektronikos

prietaisą, reikia išimti baterijas.

Ar žinai, kad:

* 20 % elektroninių žaislų neatsakingai

išmetama į buitinių atliekų konteinerius.
* 44 % apklaustų Lietuvos gyventojų teigia,
jog elektroniniai žaislai į buities atliekų
konteinerius galėjo būti išmesti su juose Visi šie prietaisai turi keliauti į elektronikos
buvusiomis baterijomis. atliekų konteinerius
 Sąvoka: žiedinė ekonomika
Žiedinė ekonomika – maksimalus
žaliavų panaudojimas, kitaip vadinamas
beatliekine gamyba.

•Žiedinė ekonomika sudaro beveik uždarą

sistemą, kurioje siekiama naudoti kuo
mažiau neatsinaujinančių išteklių, nes jie yra
baigtiniai.
•Norima, kad būtų išmetama kuo mažiau
atliekų, kad produktui atgyvenus, jo
pagaminimui panaudotos medžiagos būtų
vėl iš naujo panaudojamos naujiems
gaminiams sukurti.
Žiedinės ekonomikos tikslas – kad mažintume besaikį
vartojimą bei jo pasekmes
 Žiedinės ekonomikos pavyzdžiai

popieriaus
perdirbimas
stiklo perdirbimas

skardinių
perdirbimas
Perdirbimo svarba
0 atliekų filosofija – Zero waste
Zero waste – tai filosofija, kuri skatina
nė vienos šiukšlės neišmesti į sąvartyną.
Nulis atliekų, nulis švaistymo!
Terminas pirmą kartą buvo panaudotas
1970 m. Taip buvo pavadinta cheminių
medžiagų surinkimo gamykla, kuri jas
perdirbdavo ir parduodavo antrą kartą.
O visuomenėje jis pradėjo plisti tik
2002–2003 m.

Šie procesai gali būti pasiekti naudojant ilgaamžio dizaino sprendimus, tinkamai prižiūrint
daiktus, juos taisant, restauruojant, atnaujinant, naudojant pakartotinai ir galiausiai –
perdirbant.
5 Zero waste žingsniai pagal Bea Johnson

5 žingsniai, kurie veda į tuščią šiukšliadėžę:

1. Atsisakyk, ko nereikia (nenaudok vienkartinių

plastikinių indų ir plastiko pakuočių, reklamos bukletų).
2. Sumažink tai, ko reikia (nepirk nereikalingų daiktų,
dalinkis jais su kitais).
3. Panaudok dar kartą (pirk naudotus daiktus, atiduok
nereikalingus daiktus, pirk tik būtiniausius pirkinius).
4. Rūšiuok.
5. Kompostuok.
 Asociacija šalies mastu finansuoja daugiau kaip 67 %
elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą

• EPA yra ne pelno siekianti organizacija, vienijanti kelis šimtus

nacionalinių ir tarptautinių elektronikos įrenginių gamintojų bei
importuotojų, tokių kaip „Electrolux“, „Bosh“, „Siemens“ ir t. t.
• Asociacijos tikslas – finansuoti elektronikos atliekų sutvarkymą, tokiu
būdu įgyvendinant narių socialinę atsakomybę.
• Organizacija visoje šalyje yra įrengusi daugiau kaip 4 tūkst. baterijų ir
elektronikos atliekų surinkimo vietų.
• Stambiąsias elektronikos atliekas (šaldytuvus, skalbykles ir pan.) iš
gyventojų namų išveža nemokamai saugiam sutvarkymui.
EPA akcijos ir projektai
• EPA projektas „Neieškok kampo!” kartu su žinomu menininku Linu Kaziulioniu skatina atkreipti dėmesį
į elektronikos atliekų problematiką.
• „Atsakingas skaitytojas“. Konkursas Lietuvai ir jos bibliotekoms.
• Nacionalinė aplinkosaugos olimpiada. Lietuvoje vykstanti Nacionalinė aplinkosaugos olimpiada 7–8
klasių moksleiviams.
• Senai elektronikai – naują skrydį! EPA inicijuotas projektas kartu su menininke Agne Kišonaite −
Pasaulinei aplinkos apsaugos dienai skirta instaliacija iš elektronikos atliekų.
• Vaikų piešinių konkursas „ELEKTRONIKA – NAUDA, ATLIEKOS – NE BĖDA!“
• Minint Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, Birštono kurorto estradoje (Algirdo g. 36) sumontuotas
šalyje žinomo skulptoriaus Martyno Gaubo kūrinys – skulptūra #ape_tit.
 Dalijimosi ekonomika. Kas tai?
• Tyrimų duomenys rodo, kad kiekvienas
namuose vidutiniškai turime apie 25
elektronikos prietaisus, tačiau 5 iš jų
visiškai nenaudojame.
• Jeigu prietaisas nenaudojamas arba dar
veikiantis, bet vis tiek jis keičiamas nauju,
jį reikėtų perleisti į antras rankas –
parduoti ar padovanoti.
• Lietuvoje veikia įvairios dalijimosi
ekonomika paremtos platformos, kaip
pvyzdžiui Dalinuosi.lt. Jos padeda nuomoti
daiktus.
Nacionalinės aplinkosaugos olimpiados
organizatorius
Nacionalinės aplinkosaugos olimpiados
partneriai