Professional Documents
Culture Documents
PBL3
PBL3
Fizika 1 Aerostatas
P190B101 Fizika 1 probleminė užduotis 1
Aida Matulaitytė
Emilija Stankutė
Greta Dumbliauskaitė
Raimonda Abramavičiūtė
Gabrielė Galdikaitė
MD - 0/6
Akademinė grupė
Linas Puodžiukynas
Vadovai
Kaunas, 2021
Turinys
Santrauka 3
Įvadas 4
1. Tvarkaraštis 5
2. Problemos sprendimo būdų ir metodų apžvalga 6
3. Fizikinių dėsnių taikomų problemos sprendimui aprašymas 7
4. Laboratoriniai darbai: fizikinių dėsnių iliustracija 8
5. Probleminio uždavinio rezultatai 9
6. Išvados 10
Literatūros sąrašas 11
Priedai 12
2
3
Santrauka
Šiame darbe aprašomi metodai, kaip suprojektuoti aerostatą, kuris gali pakilt į 30 km aukštį su 8 kg
kroviniu, o jo balionas pripildytas helio dujų. Duotas pavyzdys - 2011 metais Molėtuose vykęs
savadarbio aerostato paleidimas, kurį sukūrė moksleivis Ernestas Kalabuckas.
Sprendžiant problemą buvo atsižvelgta į kintančias oro sąlygas, priklausomai nuo baliono kilimo
aukščio.
Naudojantis įvairiais literatūros šaltiniais bei fizikos paskaitų medžiaga buvo apskaičiuota, koks turi
būti baliono tūris bei baliono užpildymui reikalinga helio masė. Nustatytos kilimo aukščio ir
pagreičio priklausomybės nuo laiko bei per kiek laiko balionas pasiekė numatytą aukštį. Pateikti
gauti problemos sprendimo rezultatai ir laboratorinių darbų Boilio ir Marioto dėsnio patikrinimas ir
oro molinių šilumų santykio Cp /Cv nustatymas rezultatų analizė.
4
Įvadas
5
1. Tvarkaraštis
Probleminei užduočiai spręsti buvo iš anksto sudarytas tvarkaraštis, kuris pavaizduotas lentelėje.
(lentelė nr. 1)
● Išanalizuoti probleminę
užduotį
● Išsirinkti ir peržvelgti
laboratorinį darbą
● Pasiskirstyti užduotis
● Pradėti ieškoti informacijos
● Pasinaudoti minčių lietaus 1 savaitė
metodu 2021-03-30/
● Pradėti spręsti PBL esančias 2021-04-05
užduotis
● Pradėti rašyti ataskaitą
● Pradėti rengti literatūros
apžvalgą
● Naudojantis skaidrėmis
pristatyti ataskaitą 4 savaitė
● Užpildyti vertinimo anketas 2021-04-20/26
6
2. Problemos sprendimo būdų ir metodų apžvalga
Aerostatai - helio pripildyti balionai, kurie gali pakelti krovinį bei užtikrinti visą parą vykstantį
stebėjimą didinant patikimumą ir saugumą [1]. Visose žinomose lauko operacinėse sistemose helis
yra pagrindinės „kėlimo“ dujos (jos yra nedegios, todėl laikomos
saugesnėmis nei vandenilis). Didesni ir kokybiškesni aerostatai
gali atlaikyti prastesnes oro sąlygas, yra saugesni ir
ilgaamžiškesni bei gabena didesnius, trapesnius krovinius,
pradedant ryšių jutikliais, baigiant dienos ir nakties kameromis,
radarais ir kitomis žvalgybos sistemomis.
8
3. Fizikinių dėsnių taikomų problemos sprendimui aprašymas
1. Archimedo dėsnis – skystyje ar dujose panardintą kūną veikia aukštyn nukreipta jėga lygi
kūno išstumto skysčio (dujų) svoriui.
FA = ρSKVK g (1)
9
10
4. 1. Laboratorinis darbas: Oro molinių šilumų santykio Cp /Cv nustatymas (1var)
Darbo užduotis: Klemano ir Dezormo būdu nustatyti oro molinių šilumų Cp santykį su Cv ir
apskaičiuoti jo molekulės laisvės laipsnių skaičių.
Teorinė dalis: Kūno laisvės laipsnių skaičius yra lygus nepriklausomų koordinačių, visiškai
apibūdinančių jo padėtį erdvėje, skaičiui. Vienatomė molekulė yra panaši į materialųjį tašką. Jo
padėčiai nusakyti reikia trijų koordinačių. Jis gali tik slinkti, todėl turi tris slenkamojo judėjimo
laisvės laipsnius.
Dviatomės kietojo ryšio molekulės padėtį erdvėje nusakome penkiomis koordinatėmis: trijų reikia
masių centrui, o dviejų kampų – molekulės ašies erdvinei orientacijai nusakyti. Molekulei sukantis,
kampai kinta, todėl tokia molekulė turi tris slenkamojo judėjimo ir du sukamojo judėjimo laisvės
laipsnius. Jei dviatomės molekulės tarpatominis ryšys yra tamprus, tuomet aukštoje temperatūroje T
atomai ima virpėti ir molekulė turi dar šeštąjį – virpamojo judėjimo laisvės laipsnį. Molekulinėje
fizikoje įrodoma, kad kiekvienam laisvės laipsniui vidutiniškai tenka ½ kT kinetinės energijos.
Tačiau virpėjimo laisvės laipsnis dar vidutiniškai turi tiek pat ( ½ kT ) potencinės energijos, todėl
jam vidutiniškai tenka energija kT. Iš čia daugiaatomės molekulės vidutinė energija
(1)
čia ns – molekulės
sukamojo, o nv – virpamojo judėjimo laisvės laipsnių skaičius, k – Bolcmano
konstanta. Kietojo ryšio (nv = 0) dviatomei molekulei i = 5. Idealiųjų dujų vieno molio vidinė
energija
čia R – molinė dujų konstanta. Kai vienam medžiagos moliui suteikus Q šilumos kiekį, jo
(2)
(3) temperatūra pakinta dT laipsnių,
tai moline šiluma vadiname dydį
Dujoms ypač svarbi izochorinė (pastovaus tūrio) molinė šiluma ir izobarinė (pastovaus slėgio)
molinė šiluma
11
Dujas šildant izochoriškai, jos nesiplečia, todėl darbo neatlieka ir pagal pirmąjį termodinamikos
dėsnį suteiktas elementarus šilumos kiekis Q lygus vidinės energijos pokyčiui dUm . Tuomet iš (2)
ir (4) išplaukia, kad
Izobariškai šildomos dujos ( p = const ) laisvai plečiasi. Šiuo atveju dėl
(5)
gaunamos šilumos Q didėja dujų vidinė (4) energija dydžiu dUm ir, be to,
atliekamas darbas A. Įrodyta, kad vieno molio idealiųjų dujų temperatūrai izobariškai pakelti vienu
laipsniu reikia sunaudoti
(6) verte R didesnį šilumos
kiekį, negu tai darant
izochoriškai ( A = R ), todėl
Tuomet šių molinių šilumų
(7) santykis
priklauso nuo dydžio i,
(8) kuris susietas su molekulės
laisvės laipsniais. Taigi
eksperimentiškai nustatę dydį , galime spręsti apie tą dujų molekulės laisvės laipsnių skaičių, tuo
pačiu ir apie molekulės sandarą.
Darbo aprašymas. Darbe oro molinių šilumų santykio nustatymui naudojamas Klemano ir
Dezormo būdas. Jis remiasi adiabatinio proceso dėsningumais. Termodinaminėje sistemoje
vykstantys procesai, kai nėra šilumos mainų su aplinka (Q = 0 ), vadinami adiabatiniais. Tokie
procesai vyksta termodinaminėse sistemose, apgaubtose šilumai nelaidžiu apvalkalu, arba, kai
procesas rutuliojasi labai greitai ir nespėja įvykti šilumos mainai. Laboratoriniame darbe turėsime
pastarąjį atvejį. Adiabatinio proceso metu dujų tūrį V ir slėgį p sieja Puasono lygtis:
Klemano ir Dezormo įrenginį sudaro didelis V talpos stiklinis indas 1 (1 pav.), slėginė kriaušė 2 ir
manometras 3. Kriauše
(9) pumpuojame orą į indą iki ~160
mmHg (rekomenduojama
neviršyti 200 mmHg) slėgio. Suslegiant orą, jis įšyla, todėl laukiame kokias 5 min, kol jo
temperatūra susivienodina su aplinkos temperatūra T1. Šiuo atveju oro slėgis inde 1 0 1 m p p p ;
čia p0 – atmosferos slėgis, pm1 – manometro indikuojamas slėgis. Sakykime, kad V tūrio inde oro
masė m. Trumpam nuspaudžiame rankenėlę 4, kad iš indo išeitų masės m oro kiekis ir slėgis inde
susilygintų su atmosferos slėgiu p0 . Dabar inde likusios dujos, kurių masė m1 m m , užima visą
tūrį V, prieš tai jos užėmė mažesnį tūrį V1, vadinasi, jos išsiplėtė. Plėtimasis vyko greitai, galima
sakyti, adiabatiškai. Dėl to inde likusioms dujoms galime taikyti Puasono lygtį
12
Adiabatiškai besiplėsdamas oras atšąla, todėl palaukus 5 min, jo temperatūra vėl susivienodina su
aplinkos temperatūra T1. Inde orui įšilus, jo slėgis padidėja, ir manometras indikuoja slėgį pm2.
Dabar oro slėgis
(10) inde 2 0 2 m p p p
. Kadangi masės
m1 oro pradinės būsenos parametrai yra p1V1T1 , galutinės būsenos – p2 V T1 , tai galime taikyti
Boilio ir Marioto dėsnį
Spręsdami (10) ir (11) lygčių sistemą, gauname
(11)
Lentelė nr.1
labaratorinio darbo rezultatai
(12)
Nr.
Išvados: Pagal 8 formulę skaičiuojant gauname, kad i=4.3, kadangi orą daugiausiai sudaro
dviatomės molekulės (azotas) , i turėtų būti lygus 5. Paklaida gaunama dėl eksperimento netikslumų
išleidžiant orą iš butelio
13
3. 2. Laboratorinis darbas. Boilio ir Marioto dėsnio patikrinimas
Darbo užduotis: Patikrinti Boilio ir Marioto dėsnį. Apskaičiuoti dujų kiekį cilindre ir darbą,
atliekamą suspaudžiant dujas.
Teorinė dalis: Svarbiausi chemiškai vienalyčių dujų termodinaminiai parametrai yra jų tankis ρ
(arba jam atvirkščias dydis, t.y. savitasis tūris Vs), slėgis p ir temperatūra T. Šiuos būsenos
parametrus siejanti lygtis vadinama būsenos lygtimi:
Dažnai būsenos
(1)
lygtyje vietoje
savitojo tūrio Vs
arba medžiagos tankio ρ yra rašoma juos nusakanti medžiagos masė m bei jos užimamas tūris V.
Idealiosioms dujoms būsenos lygtis (Mendelejevo ir Klapeirono) užrašoma taip:
čia dydis n = N/V yra molekulių skaičius tūrio vienete ir vadinamas molekulių koncentracija, k –
Bolcmano konstanta (𝑘 = 1,38 ∙ 10−23J/K). Fizikos formulėse dažnai sutinkamos universalioji dujų
konstanta R, Bolcmano konstanta k ir Avogadro skaičius NA (NA = 6,02·1023 mol-1 ) yra taip
susiję:
Termodinaminės sistemos
(4)
pusiausvyrą procesą yra patogu
atvaizduoti grafiškai būsenos
diagrama, kurioje atidedami tik du pagrindiniai termodinaminiai parametrai: p–V, p–T, V–T ar kiti.
Trečiąjį parametrą galima apskaičiuoti iš būsenos lygties. Pusiausviroji sistemos būsena diagramoje
atvaizduojama tašku. Pusiausvirasis termodinaminis procesas yra nuosekli viena po kito sekančių
pusiausvirųjų būsenų kaita, todėl diagramoje jis atvaizduojamas kreive. Kai kurie procesai gamtoje
ir technikoje (pavyzdžiui, šiluminiuose varikliuose) vyksta taip, kad vienas iš trijų parametrų (p, V,
T), apibūdinančių dujų būseną, išlieka pastovus. Tokie procesai vadinami izobariniu, izochoriniu ir
izoterminiu vyksmais (gr. isos – lygus, vienodas). Jų metu dujų masė nekinta (m = const). Iš
14
idealiųjų dujų būsenos lygties (2) išplaukia, kad izoterminio proceso metu tam tikros pastovios
masės dujų slėgio ir tūrio sandauga nekintant temperatūrai yra pastovi:
Šis izoterminio proceso
(5)
dėsnis (pV = const)
vadinamas Boilio ir
Marioto dėsniu. Jeigu termodinaminio proceso metu keičiasi dujų tūris, tai dujos atlieka tam tikrą`
darbą. Vykstant izoterminiam procesui dujų atliekamas darbas apskaičiuojamas taip:
(6)
čia p1, V1,
p2 ir V2 – atitinkamai pradiniai ir galiniai dujų slėgiai ir tūriai.
Lentelė nr.1
V0 = m3
7.26 17
6.6 18
5.94 20
5.28 23
4.62 26
3.96 31
3.3 37
2.64 47
Lentelė nr.2
15
Matavimo cilindro vienos padalos vertė: 1.32*10-5 m3
V0 = m3
9.9 16.5
9.24 17
8.58 18.5
7.92 21.5
7.26 22
6.6 24
5.94 27
5.28 30
4.62 35
3.96 42
Lentelė nr.3
V0 = m3
12.54 16.5
11.88 17
11.22 18
10,56 19
9.9 20
9.24 22
8.58 23
7.92 25.5
7.26 27
16
6.6 30
5.94 33
5.28 38
4.62 45
3.96 52
Išvados:
Iš grafiko galime pastebėti, jog slėgis priklauso nuo tūrio kitimo - tūriui mažėjant, viduje cilindro
esantis oras vis labiau suspaudžiamas, dėl to didėja jo slėgis. Šis laboratorinis darbas yra susijęs su
mūsų problemine užduotimi, nes areostatui kylant į viršų, jis patenka į vis kitą atmosferos sluoksnį,
dėl to keičiasi atmosferos slėgis, o priklausomai nuo to ir baliono tūris.
17
18
5. Probleminio uždavinio rezultatai
Uždaviniai: 1)Apskaičiuoti koks turi būti baliono tūris ir baliono užpildymui reikalinga helio masė.
2)Nustatyti kilimo aukščio ir pagreičio priklausomybes nuo laiko. Apskaičiuoti laiką, per
kurį balionas pasieks numatytą aukštį.
19
1) randame slėgį ir Fa jėgą 30km aukštyje
20
p=1197 Pa ro=0.01841 kg/m^3 (https://www.engineeringtoolbox.com/air-altitude-pressure-
d_462.html)
Fa=ro*V*g
2) ieškome tūrio (aerostatas 8 kg + 2 kg iranga)
V=Fa/(ro*g)=mg/rog=m/ro=10/0.01841=543.18 m^3
3) Randame baliono R 30km aukštyje
V=4/3*pi*R^3
R=5.06 m
4) Ieškome helio masės
M(He)=4,003 g/mol^-1
T=273-60=213 K
pV=RT/n 4 pav. Aerostatą veikiančios jėgos
[https://pixabay.com/photos/balloon-
n=pV/RT= 197*543.18/(8.314*213)=3416.481 hot-air-flying-aerostat-4179185/]
m=M*n=3416.481*4.006=13686.422g=13.7 kg
5) Ieškome tūrio ant žemės
Slėgis jūros lygyje pž=10^5 Pa
T=273+15=288K
Vž=(nRT)/pž=(3416,481*8.314*288)/10^5=82.07 m^3
6) Randame baliono R ant žemės
V=4/3*pi*Rž^3 Rž=2.695 m
21
7) Ieškome kokiu pagreičiu kyla ir per kiek laiko
F=ma
rož=1.225 kg/m3(https://www.engineeringtoolbox.com/standard-atmosphere-d_604.html)
až=F/m=(Fa-mg)/m=(1.225*82.07*9.8-10*9.8)/
5 pav. atmosferos sluoksniu
10=88.72 m/s^2 (dalinis ats) temperaturos schema
ties 30 km jo pagreitis bus 0. [http://www.ux1.eiu.edu/~cfjps/1400/atmo
s_struct.html]
Baliono greitis:
Balionas kyla iš aukšto slėgio į žemesnį (slėgis kylant kinta logaritmiškai), todėl jis plečiasi, tūris
didėja. Tai padidina paviršių oro pasipriešnimui. Jo pakilimo laikas priklauso nuo oro sąlygų.
Pagal http://habhub.org/calc/ pasirinkus reikiamus duomenis, greitis yra 8.23 m/s ir jis kils apie
valandą.
22
23
Išvados
Pasinaudoję interneto šaltiniais išsiaiškinome, kad svarbiausia sąlyga, jog aerostatas pakiltų yra, kad
Archimedo jėga veikianti balioną būtų didesnė negu balioną ir jo krovinį veikianti sunkio jėga.
Išsprendę vieną iš uždavinių gavome, kad aerostato su 8kg kroviniu baliono tūris turėtų būti
543.18m^3, o baliono užpildymui reikalinga helio masė 13,7kg. Kitas uždavinys buvo apskaičiuoti
laiką, per kurį balionas pasieks 30km aukštį. Pasinaudoję internete rastais duomenimis ir
skaičiuoklėmis išsiaiškinome, kad aerostatas kyla 8.2m/s greičiu ir 30km aukštį tokiu greičiu
kildamas pasieks per valandą.
Mūsų projektuojamą aerostatą galima palyginti su 2011m moksleivio Ernesto Kalabucko
sukurtu ,,Glory2” zondu. Šis zondas pakilo į 33km aukštį. Nuo mūsų aerostato jis skiriasi tuo, kad
buvo naudojamas tamprus balionas, keliamas lengvesnis krovinys ir naudojamos už helį lengvesnės
dujos. Mūsų naudojamos helio dujos yra pagrindinės „kėlimo“ dujos, jos yra nedegios, todėl
laikomos saugesnėmis nei vandenilis, norint jas papildyti aerostatas turi būti pritvirtintas [1]. Mūsų
aerostatą būtų galima patobulinti naudojantis Ernesto pavyzdžiu: kiek įmanoma sumažinti krovinio
svorį bei galima pasirinkti kitas dujas, kurios būtų lengvesnės ir netgi pigesnės.
Problemą išspręsti dalinai pavyko. Išspręsti visi duoti uždaviniai, išskyrus paskutinį, kuriame
reikėjo išsiaiškinti aerostato greitį ir pakilimo laiką. Šio uždavinio išspręsti nepavyko, todėl teko
pasinaudoti tam sukurtomis skaičiuoklėmis.
Projekto metu įgijome tikrai nemažai žinių apie aerostatus. Visai grupei tai buvo gana naujas
dalykas, todėl sužinojome ir įdomių faktų. Taip pat niekada nebūtume pagalvoję, kad taip namų
sąlygomis galima pagaminti įrenginį, kuris gali pakilti net daugiau nei į 30km aukštį.
24
Literatūros sąrašas
25
Priedai
1 priedas
26
2 priedas
Bibliografinių aprašų pateikimo literatūros sąrašo pavyzdžiai pagal LST ISO 690-2010 standartą
Knygos, vadovėliai:
1. BALČIŪNAS, Povilas. Dualiųjų elektros sistemos grandinių teorija ir praktika: mokslo
monografija. Kaunas: Technologija, 2011.
2. JUODIS, E. Vėdinimo aerodinamika: vadovėlis. Vilnius: Technika, 2014.
3. NORTHRIP, John W., Gene A. LOGAN, Wayne C. McKINNEY. Analysis of sport motion:
anatomic and biomechanic perspectives. 3rd ed. Dubuque, Iowa: W.C. Brown, 1983.
Straipsniai iš žurnalų:
4. GALDIKAS, M., and A. VILKAUSKAS. Research of aerodynamics characteristics of wind power
plant blades. Mechanika. 2013, 19(3), 324-331. ISSN 1392-1207.
5. PADGURSKAS, Juozas, et al. The effect of fluorine oligomer coatings on the tribocontacts of a
piezoelectric actuator. Journal of Friction and Wear. 2014, 35(1), 1-6. ISSN 1068-3666.
Elektroniniai leidiniai:
1. ŽEBRAUSKAS, Stasys. Elektromagnetinis laukas: vadovėlis [interaktyvus]. 2013. [žiūrėta 2014-10-
27]. Prieiga per ebooks.ktu.lt: https://www.ebooks.ktu.lt/einfo/1078/elektromagnetinis-laukas/
2. SPERELAKIS, Nicholas, ed. Cell physiology sourcebook: essentials of membrane biophysics
[interaktyvus]. 4th ed. 2012. [žiūrėta 2014-10-28]. Prieiga per Science Direct.
27