Kauno technologijos universitetas

Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas

Fizika 1 Aerostatas
P190B101 Fizika 1 probleminė užduotis 1

Aida Matulaitytė
Emilija Stankutė
Greta Dumbliauskaitė
Raimonda Abramavičiūtė
Gabrielė Galdikaitė

MD - 0/6
Akademinė grupė

Linas Puodžiukynas
Vadovai

Kaunas, 2021
 Turinys

Santrauka 3
Įvadas 4
1. Tvarkaraštis 5
2. Problemos sprendimo būdų ir metodų apžvalga 6
3. Fizikinių dėsnių taikomų problemos sprendimui aprašymas 7
4. Laboratoriniai darbai: fizikinių dėsnių iliustracija 8
5. Probleminio uždavinio rezultatai 9
6. Išvados 10
Literatūros sąrašas 11
Priedai 12

2
3
 Santrauka

Šiame darbe aprašomi metodai, kaip suprojektuoti aerostatą, kuris gali pakilt į 30 km aukštį su 8 kg
kroviniu, o jo balionas pripildytas helio dujų. Duotas pavyzdys - 2011 metais Molėtuose vykęs
savadarbio aerostato paleidimas, kurį sukūrė moksleivis Ernestas Kalabuckas.
Sprendžiant problemą buvo atsižvelgta į kintančias oro sąlygas, priklausomai nuo baliono kilimo
aukščio.
Naudojantis įvairiais literatūros šaltiniais bei fizikos paskaitų medžiaga buvo apskaičiuota, koks turi
būti baliono tūris bei baliono užpildymui reikalinga helio masė. Nustatytos kilimo aukščio ir
pagreičio priklausomybės nuo laiko bei per kiek laiko balionas pasiekė numatytą aukštį. Pateikti
gauti problemos sprendimo rezultatai ir laboratorinių darbų Boilio ir Marioto dėsnio patikrinimas ir
oro molinių šilumų santykio Cp /Cv nustatymas rezultatų analizė.

4
 Įvadas

Aerostatas – lengvesnis už orą skraidymo aparatas, pakilimui naudojantis Archimedo dėsnį.

Aerostatai būna dviejų rūšių: nevaldomieji (dažniausiai – įvairūs karšto oro ar lengvesnių už orą
dujų balionai) ir valdomieji (dažniausiai – dirižabliai). Pirmieji aerostato prototipai buvo išrasti
1783 m. XVI a. Prancūzijoje [7].
2011 metais Joniškyje buvo paleistas savadarbis moksleivio Ernesto Kalabucko
meteorologinio baliono keliamas zondas, kuriuo iš 30 km aukščio pavyko nufotografuoti Lietuvą ir
išgauti jo surinktą unikalią informaciją. Šis zondas panašus į mūsų projektuojamą aerostatą, todėl
sprendžiant uždavinį rėmėmės Ernesto atliktais skaičiavimais.
Mūsų užduočiai išspręsti visų pirma reikia išsiaiškinti, kokio tipo aerostatas yra tinkamas.
Kuomet nuspręsta kokie turėtų būti baliono matmenys, reikia atkreipti dėmesį į pasirinktų dujų
savybes - kokio kiekio dujų reikia tam tikro svorio krovinį pakelti, kaip plečiasi ar traukiasi veikiant
temperatūrai, kokie galimi jų pavojai. Kitas žingsnis būtų parinkti tinkamą apsaugą kroviniui, kurį
taip pat veikia slėgis ir temperatūra. Galiausiai žinant visus šiuos duomenis, galima nustatyti kilimo
aukščio ir pagreičio priklausomybės nuo laiko bei per kiek laiko balionas pasieks numatytą aukštį.
Ši problema yra svarbi, nes ją sprendžiant labiau įsigilinsime į molekulinę fiziką, įgysime naujų
žinių bei suprojektuosime gaminį, kurį ateityje netgi būtų galima išbandyti. Tos pačios priežastys
taip pat ir motyvuoja spręsti šią problemą. Kad pasiektumėme savo tikslą - pakeltumėme aerostatą į
30 km aukštį, mums reikia apskaičiuoti bendrą aerostato ir krovinio masę bei išsiaiškinti koks helio
kiekis bus reikalingas pildant balioną. Taip pat turime nustatyti aerostato kilimo aukščio ir pagreičio
priklausomybes nuo laiko, kas mums padės išsiaiškinti laiką, per kurį balionas pasieks numatytą
aukštį.

5
 1. Tvarkaraštis

Probleminei užduočiai spręsti buvo iš anksto sudarytas tvarkaraštis, kuris pavaizduotas lentelėje.

(lentelė nr. 1)

● Išanalizuoti probleminę
užduotį
● Išsirinkti ir peržvelgti
laboratorinį darbą
● Pasiskirstyti užduotis
● Pradėti ieškoti informacijos
● Pasinaudoti minčių lietaus 1 savaitė
metodu 2021-03-30/
● Pradėti spręsti PBL esančias 2021-04-05
užduotis
● Pradėti rašyti ataskaitą
● Pradėti rengti literatūros
apžvalgą

● Atlikti laboratorinio darbo

užduotis
● Tęsti PBL užduočių
sprendimą 2 savaitė
● Nuspręsti kaip pavaizduoti 2021-04-06/12
užduotyje nurodytą efektą
● Užbaigti rinkti informaciją
● Tęsti ataskaitos rašymą
● Užbaigti literatūros apžvalgą

● Atsakyti į likusius užduoties

klausimus
● Papildyti ir užbaigti rašyti 3 savaitė
ataskaitą, išvadas 2021-04-13/19
● Pasiruošti užduoties
pristatymui
● Parengti pranešimo skaidres

● Naudojantis skaidrėmis
pristatyti ataskaitą 4 savaitė
● Užpildyti vertinimo anketas 2021-04-20/26

6
 2. Problemos sprendimo būdų ir metodų apžvalga

Aerostatai - helio pripildyti balionai, kurie gali pakelti krovinį bei užtikrinti visą parą vykstantį
stebėjimą didinant patikimumą ir saugumą [1]. Visose žinomose lauko operacinėse sistemose helis
yra pagrindinės „kėlimo“ dujos (jos yra nedegios, todėl laikomos
saugesnėmis nei vandenilis). Didesni ir kokybiškesni aerostatai
gali atlaikyti prastesnes oro sąlygas, yra saugesni ir
ilgaamžiškesni bei gabena didesnius, trapesnius krovinius,
pradedant ryšių jutikliais, baigiant dienos ir nakties kameromis,
radarais ir kitomis žvalgybos sistemomis.

Troposfera yra žemiausia atmosferos dalis. Čia susidaro beveik

visi oro reiškiniai - debesys, lietus, sniegas. Šioje atmosferos
dalyje temperatūra didėja, kai atstumas virš žemės padidėja
maždaug 6,5 ° C kilometrui. Faktinis temperatūros pokytis su
aukščiu skiriasi kiekvieną dieną, priklausomai nuo oro sąlygų.
Troposferos viršūnė vadinama tropopauze. Žemiausias taškas yra
ašigaliuose, apie 7–10 km virš Žemės paviršiaus ir aukščiausias
(apie 17 - 18 km) šalia pusiaujo [6]. Stratosfera tęsiasi aukštyn
nuo tropopauzės iki maždaug 50 km. Šiame atmosferos sluoksnyje 1 pav. Atmosferos
sluoksniai
yra daug ozono. Temperatūra didėja kartu su aukščiu dėl to, kad [https://scied.ucar.edu/l
ozonas absorbuoja saulės ultravioletinę (UV) spinduliuotę [2]. earning-zone/atmosphe
re/troposphere]
Aerostatus paprastai galima apibūdinti pagal kelis pagrindinius
parametrus [1]:

● Sudedamosios posistemės. Daugumoje

aerostatų sistemų bus keletas posistemių
(balionas, inkaras, visos operacinės
sistemos);
● Forma ir dydis. Aerostatai gali būti įvairių
dydžių ir formų, todėl svarbu suprasti
kiekvieno pasirinkimo privalumus ir
trūkumus;
● Kiek apkrovos gali pakelti;
● Operacinis aukštis, kuris gali kisti
priklausomai nuo aplinkos sąlygų;
● Inkaras. „Netiesioginėse“ pririšimo
sistemose aerostatas turi turėti nepriklausomą
energijos šaltinį (baterijas) ir belaidį ryšį, todėl 2 pav. Aerostato sandara
dažniausiai tai būna mažesnėse sistemose, kur [https://news.mongabay.co
m/2016/03/a-beginners-
reikia mažai energijos. „Tiesioginėse“ pririšimo guide-to-aerostats/]
sistemose kabelis, pritvirtinantis sistemą prie
žemės pagrindo, tiesiogiai perduoda energiją ir
ryšį.
● Mobilumas. Aerostato sistemos gali būti skraidomos (panašios į UAV dirižabliai) arba
pririštos ant žemės; ant žemės pririštos sistemos skiriasi mobilumu;
● Apribojimai, kokybė ir sauga:
7
 ○ Vėjas, oro slėgis ir lietus daro įtaką aerostato veikimui; kokybiškesnė aerostato
sistema gali išlikti ore ilgiau ir esant sunkesnėms oro sąlygoms ir toliau perduoti
kokybiškus naudingosios apkrovos duomenis, tačiau ji bus brangesnė ir gali reikėti
specialių mokymo ir saugos protokolų.
○ Bet kuriam aerostatui, veikiančiam dienai ir naktį reikia operatorių pamainų, kad jie
galėtų aptikti trikdžius ir reaguoti į juos.
○ Helio papildymas reikalauja, kad sistema būtų pritvirtinta (ne ore). Nuolatinis helio
tiekimas yra labai svarbus aerostato veikimui, todėl dujos turi būti įtrauktos į
ilgalaikių priežiūros sąnaudų vertinimą.

Aerostato balionas gali būti pagamintas iš sintetinės gumos -

latekso arba neoprenu [10]. Kad krovinys saugiai nusileistų
pritvirtinamas parašiutas, padarytas iš specialaus neplyštančio
armuoto nailono[5], poliesterio ir kitų jo atitikmenų (Darcon,
Mylar, Tedlar, Hytler it kt.[4]), kurie yra tvirtesni ir lengvesni
už paprastą poliesterį.

Korpusas turėtų būti lengvas ir apsaugoti įrangą nuo ypač

blogų aplinkos sąlygų - kramymų, didelio šalčio ir labai mažo
atmosferos slėgio, atlaikyti stiprų smūgį į žemę. Dėl
tikimybės nusileisti į ežerą korpusas turėtų būti
nepraleidžiantis vandens ir neskęstantis. Įvertinus šias
sąlygas, korpusą Ernestas pagamino iš specialaus putplasčio,
skirto pastatams šiltinti. Kad zondo dėžutė, pakilusi į didelį
aukštį, nesprogtų, padaryta maža skylutė, užklijuota
medžiagos skiautele [5]. Tai apsaugojo dėžutės turinį nuo
drėgmės, tačiau leido orui lengvai patekti į dėžutę ir iš jos.

Pavyzdys apie helio balionus: 3 pav. Aerostatas su dirželiu

[https://www.rc-zeppelin.com/aer
Vyras iš Kalifornijos norėjo atsilošti vejos kėdėje, esančioje ostat-surveillance.html]
maždaug 30 pėdų (~9m) virš savo kiemo, pakeltas oro
balionų. Kai jis norėjo grįžti į žemę, jis planavo po vieną balioną išsprogdinti su granuliniu šautuvu.
Vyras prie kėdės pritvirtino 45 didelius oro balionus ir pripūtė juos helio. Jis užlipo į vejos kėdę ir
atleido inkaro lyną. Archimedo jėga pakėlė jį į maždaug 11 000 pėdų (~3352 m). Bijodamas iššokti,
jis galiausiai nuklydo į Los Andželo tarptautinio oro uostą, kur jis buvo pastebėtas [3].

8
 3. Fizikinių dėsnių taikomų problemos sprendimui aprašymas

Fizikiniai dėsniai, taikomi problemos sprendimui:

1. Archimedo dėsnis – skystyje ar dujose panardintą kūną veikia aukštyn nukreipta jėga lygi
kūno išstumto skysčio (dujų) svoriui.
FA = ρSKVK g (1)

● ρSK - kūno tankis [kg/m³]

● VK - panirusios dalies tūris [m³]
● g - laisvojo kritimo pagreitis [m/s²]

2. Sunkio jėga - jėga, kuria Žemė traukia kūną.

Fs = ρSKVK g (2)

3. Oro balionas gali pakelti svorį:

P = FA - FS (3)

4. Idealiųjų dujų būsenos (Mendelejevo ir Klapeirono) lygtis.

pV=RT/n (4)
● p - slėgis [Pa]
● V - tūris [m³]
● R - universalioji dujų konstanta [8,31 J/(K . mol)]
● T - temperatūra
● n - medžiagos kiekis [mol]
5. Medžiagos kiekis.
n=m/M (5)
● M - molio masė [kg/mol]
● m - masė [kg]
● n - medžiagos kiekis [mol]

9
10
 4. 1. Laboratorinis darbas: Oro molinių šilumų santykio Cp /Cv nustatymas (1var)

Darbo užduotis: Klemano ir Dezormo būdu nustatyti oro molinių šilumų Cp santykį su Cv ir
apskaičiuoti jo molekulės laisvės laipsnių skaičių.
Teorinė dalis: Kūno laisvės laipsnių skaičius yra lygus nepriklausomų koordinačių, visiškai
apibūdinančių jo padėtį erdvėje, skaičiui. Vienatomė molekulė yra panaši į materialųjį tašką. Jo
padėčiai nusakyti reikia trijų koordinačių. Jis gali tik slinkti, todėl turi tris slenkamojo judėjimo
laisvės laipsnius.
Dviatomės kietojo ryšio molekulės padėtį erdvėje nusakome penkiomis koordinatėmis: trijų reikia
masių centrui, o dviejų kampų – molekulės ašies erdvinei orientacijai nusakyti. Molekulei sukantis,
kampai kinta, todėl tokia molekulė turi tris slenkamojo judėjimo ir du sukamojo judėjimo laisvės
laipsnius. Jei dviatomės molekulės tarpatominis ryšys yra tamprus, tuomet aukštoje temperatūroje T
atomai ima virpėti ir molekulė turi dar šeštąjį – virpamojo judėjimo laisvės laipsnį. Molekulinėje
fizikoje įrodoma, kad kiekvienam laisvės laipsniui vidutiniškai tenka ½ kT kinetinės energijos.
Tačiau virpėjimo laisvės laipsnis dar vidutiniškai turi tiek pat ( ½ kT ) potencinės energijos, todėl
jam vidutiniškai tenka energija kT. Iš čia daugiaatomės molekulės vidutinė energija

(1)
čia ns – molekulės
sukamojo, o nv – virpamojo judėjimo laisvės laipsnių skaičius, k – Bolcmano
konstanta. Kietojo ryšio (nv = 0) dviatomei molekulei i = 5. Idealiųjų dujų vieno molio vidinė

energija
čia R – molinė dujų konstanta. Kai vienam medžiagos moliui suteikus Q šilumos kiekį, jo

(2)
(3) temperatūra pakinta dT laipsnių,
tai moline šiluma vadiname dydį
Dujoms ypač svarbi izochorinė (pastovaus tūrio) molinė šiluma ir izobarinė (pastovaus slėgio)
molinė šiluma
11
Dujas šildant izochoriškai, jos nesiplečia, todėl darbo neatlieka ir pagal pirmąjį termodinamikos
dėsnį suteiktas elementarus šilumos kiekis Q lygus vidinės energijos pokyčiui dUm . Tuomet iš (2)
ir (4) išplaukia, kad
Izobariškai šildomos dujos ( p = const ) laisvai plečiasi. Šiuo atveju dėl
(5)
gaunamos šilumos Q didėja dujų vidinė (4) energija dydžiu dUm ir, be to,
atliekamas darbas A. Įrodyta, kad vieno molio idealiųjų dujų temperatūrai izobariškai pakelti vienu
laipsniu reikia sunaudoti
(6) verte R didesnį šilumos
kiekį, negu tai darant
izochoriškai ( A = R ), todėl
Tuomet šių molinių šilumų
(7) santykis
priklauso nuo dydžio i,
(8) kuris susietas su molekulės
laisvės laipsniais. Taigi
eksperimentiškai nustatę dydį , galime spręsti apie tą dujų molekulės laisvės laipsnių skaičių, tuo
pačiu ir apie molekulės sandarą.
Darbo aprašymas. Darbe oro molinių šilumų santykio nustatymui naudojamas Klemano ir
Dezormo būdas. Jis remiasi adiabatinio proceso dėsningumais. Termodinaminėje sistemoje
vykstantys procesai, kai nėra šilumos mainų su aplinka (Q = 0 ), vadinami adiabatiniais. Tokie
procesai vyksta termodinaminėse sistemose, apgaubtose šilumai nelaidžiu apvalkalu, arba, kai
procesas rutuliojasi labai greitai ir nespėja įvykti šilumos mainai. Laboratoriniame darbe turėsime
pastarąjį atvejį. Adiabatinio proceso metu dujų tūrį V ir slėgį p sieja Puasono lygtis:
Klemano ir Dezormo įrenginį sudaro didelis V talpos stiklinis indas 1 (1 pav.), slėginė kriaušė 2 ir
manometras 3. Kriauše
(9) pumpuojame orą į indą iki ~160
mmHg (rekomenduojama
neviršyti 200 mmHg) slėgio. Suslegiant orą, jis įšyla, todėl laukiame kokias 5 min, kol jo
temperatūra susivienodina su aplinkos temperatūra T1. Šiuo atveju oro slėgis inde 1 0 1 m p p p ;
čia p0 – atmosferos slėgis, pm1 – manometro indikuojamas slėgis. Sakykime, kad V tūrio inde oro
masė m. Trumpam nuspaudžiame rankenėlę 4, kad iš indo išeitų masės m oro kiekis ir slėgis inde
susilygintų su atmosferos slėgiu p0 . Dabar inde likusios dujos, kurių masė m1 m m , užima visą
tūrį V, prieš tai jos užėmė mažesnį tūrį V1, vadinasi, jos išsiplėtė. Plėtimasis vyko greitai, galima
sakyti, adiabatiškai. Dėl to inde likusioms dujoms galime taikyti Puasono lygtį

12
Adiabatiškai besiplėsdamas oras atšąla, todėl palaukus 5 min, jo temperatūra vėl susivienodina su
aplinkos temperatūra T1. Inde orui įšilus, jo slėgis padidėja, ir manometras indikuoja slėgį pm2.
Dabar oro slėgis
(10) inde 2 0 2 m p p p
. Kadangi masės
m1 oro pradinės būsenos parametrai yra p1V1T1 , galutinės būsenos – p2 V T1 , tai galime taikyti
Boilio ir Marioto dėsnį
Spręsdami (10) ir (11) lygčių sistemą, gauname

(11)
Lentelė nr.1
labaratorinio darbo rezultatai
(12)

Nr.

1 23198 7999 1.53 1.466

2 27197 9333 1.52

3 22664 6932 1.44

4 26531 7866 1.42

5 22531 6666 1.42

Išvados: Pagal 8 formulę skaičiuojant gauname, kad i=4.3, kadangi orą daugiausiai sudaro
dviatomės molekulės (azotas) , i turėtų būti lygus 5. Paklaida gaunama dėl eksperimento netikslumų
išleidžiant orą iš butelio

13
 3. 2. Laboratorinis darbas. Boilio ir Marioto dėsnio patikrinimas

Darbo užduotis: Patikrinti Boilio ir Marioto dėsnį. Apskaičiuoti dujų kiekį cilindre ir darbą,
atliekamą suspaudžiant dujas.
Teorinė dalis: Svarbiausi chemiškai vienalyčių dujų termodinaminiai parametrai yra jų tankis ρ
(arba jam atvirkščias dydis, t.y. savitasis tūris Vs), slėgis p ir temperatūra T. Šiuos būsenos
parametrus siejanti lygtis vadinama būsenos lygtimi:
Dažnai būsenos
(1)
lygtyje vietoje
savitojo tūrio Vs
arba medžiagos tankio ρ yra rašoma juos nusakanti medžiagos masė m bei jos užimamas tūris V.
Idealiosioms dujoms būsenos lygtis (Mendelejevo ir Klapeirono) užrašoma taip:

(2) čia m – dujų masė, M –

molio masė; R = 8,31 J/(K . mol) – universalioji dujų konstanta. Šią lygtį
galima užrašyti ir kitu
(3)
pavidalu:

čia dydis n = N/V yra molekulių skaičius tūrio vienete ir vadinamas molekulių koncentracija, k –
Bolcmano konstanta (𝑘 = 1,38 ∙ 10−23J/K). Fizikos formulėse dažnai sutinkamos universalioji dujų
konstanta R, Bolcmano konstanta k ir Avogadro skaičius NA (NA = 6,02·1023 mol-1 ) yra taip
susiję:
Termodinaminės sistemos
(4)
pusiausvyrą procesą yra patogu
atvaizduoti grafiškai būsenos
diagrama, kurioje atidedami tik du pagrindiniai termodinaminiai parametrai: p–V, p–T, V–T ar kiti.
Trečiąjį parametrą galima apskaičiuoti iš būsenos lygties. Pusiausviroji sistemos būsena diagramoje
atvaizduojama tašku. Pusiausvirasis termodinaminis procesas yra nuosekli viena po kito sekančių
pusiausvirųjų būsenų kaita, todėl diagramoje jis atvaizduojamas kreive. Kai kurie procesai gamtoje
ir technikoje (pavyzdžiui, šiluminiuose varikliuose) vyksta taip, kad vienas iš trijų parametrų (p, V,
T), apibūdinančių dujų būseną, išlieka pastovus. Tokie procesai vadinami izobariniu, izochoriniu ir
izoterminiu vyksmais (gr. isos – lygus, vienodas). Jų metu dujų masė nekinta (m = const). Iš

14
idealiųjų dujų būsenos lygties (2) išplaukia, kad izoterminio proceso metu tam tikros pastovios
masės dujų slėgio ir tūrio sandauga nekintant temperatūrai yra pastovi:
Šis izoterminio proceso
(5)
dėsnis (pV = const)
vadinamas Boilio ir
Marioto dėsniu. Jeigu termodinaminio proceso metu keičiasi dujų tūris, tai dujos atlieka tam tikrą`
darbą. Vykstant izoterminiam procesui dujų atliekamas darbas apskaičiuojamas taip:

(6)
čia p1, V1,
p2 ir V2 – atitinkamai pradiniai ir galiniai dujų slėgiai ir tūriai.
Lentelė nr.1

Matavimo cilindro vienos padalos vertė: 1.32*10-5 m3

V0 = m3

V, m3 (10-5) p, Pa (105) ν, mol A, J

7.92 16 0.056 -146,92

7.26 17

6.6 18

5.94 20

5.28 23

4.62 26

3.96 31

3.3 37

2.64 47

Lentelė nr.2

15
 Matavimo cilindro vienos padalos vertė: 1.32*10-5 m3

V0 = m3

V, m3 (10-5) p, Pa (105) ν, mol A, J

10.56 16 0.067 -158,06

9.9 16.5

9.24 17

8.58 18.5

7.92 21.5

7.26 22

6.6 24

5.94 27

5.28 30

4.62 35

3.96 42

Lentelė nr.3

Matavimo cilindro vienos padalos vertė: 1.32*10-5 m3

V0 = m3

V, m3 (10-5) p, Pa (105) ν, mol A, J

13.2 16 0,094 -269,76

12.54 16.5

11.88 17

11.22 18

10,56 19

9.9 20

9.24 22

8.58 23

7.92 25.5

7.26 27

16
 6.6 30

5.94 33

5.28 38

4.62 45

3.96 52

Išvados:
Iš grafiko galime pastebėti, jog slėgis priklauso nuo tūrio kitimo - tūriui mažėjant, viduje cilindro
esantis oras vis labiau suspaudžiamas, dėl to didėja jo slėgis. Šis laboratorinis darbas yra susijęs su
mūsų problemine užduotimi, nes areostatui kylant į viršų, jis patenka į vis kitą atmosferos sluoksnį,
dėl to keičiasi atmosferos slėgis, o priklausomai nuo to ir baliono tūris.

Grafikas nr1. slėgio priklausomybė nuo tūrio

17
18
 5. Probleminio uždavinio rezultatai

Uždaviniai: 1)Apskaičiuoti koks turi būti baliono tūris ir baliono užpildymui reikalinga helio masė.
2)Nustatyti kilimo aukščio ir pagreičio priklausomybes nuo laiko. Apskaičiuoti laiką, per
kurį balionas pasieks numatytą aukštį.

19
1) randame slėgį ir Fa jėgą 30km aukštyje

20
p=1197 Pa ro=0.01841 kg/m^3 (https://www.engineeringtoolbox.com/air-altitude-pressure-
d_462.html)

Fa=ro*V*g
2) ieškome tūrio (aerostatas 8 kg + 2 kg iranga)
V=Fa/(ro*g)=mg/rog=m/ro=10/0.01841=543.18 m^3
3) Randame baliono R 30km aukštyje
V=4/3*pi*R^3
R=5.06 m
4) Ieškome helio masės
M(He)=4,003 g/mol^-1
T=273-60=213 K
pV=RT/n 4 pav. Aerostatą veikiančios jėgos
[https://pixabay.com/photos/balloon-
n=pV/RT= 197*543.18/(8.314*213)=3416.481 hot-air-flying-aerostat-4179185/]

m=M*n=3416.481*4.006=13686.422g=13.7 kg
5) Ieškome tūrio ant žemės
Slėgis jūros lygyje pž=10^5 Pa
T=273+15=288K
Vž=(nRT)/pž=(3416,481*8.314*288)/10^5=82.07 m^3
6) Randame baliono R ant žemės
V=4/3*pi*Rž^3 Rž=2.695 m

21
 7) Ieškome kokiu pagreičiu kyla ir per kiek laiko
F=ma
rož=1.225 kg/m3(https://www.engineeringtoolbox.com/standard-atmosphere-d_604.html)
až=F/m=(Fa-mg)/m=(1.225*82.07*9.8-10*9.8)/
5 pav. atmosferos sluoksniu
10=88.72 m/s^2 (dalinis ats) temperaturos schema
ties 30 km jo pagreitis bus 0. [http://www.ux1.eiu.edu/~cfjps/1400/atmo
s_struct.html]

Baliono greitis:
Balionas kyla iš aukšto slėgio į žemesnį (slėgis kylant kinta logaritmiškai), todėl jis plečiasi, tūris
didėja. Tai padidina paviršių oro pasipriešnimui. Jo pakilimo laikas priklauso nuo oro sąlygų.
Pagal http://habhub.org/calc/ pasirinkus reikiamus duomenis, greitis yra 8.23 m/s ir jis kils apie
valandą.

22
23
Išvados

Pasinaudoję interneto šaltiniais išsiaiškinome, kad svarbiausia sąlyga, jog aerostatas pakiltų yra, kad
Archimedo jėga veikianti balioną būtų didesnė negu balioną ir jo krovinį veikianti sunkio jėga.
Išsprendę vieną iš uždavinių gavome, kad aerostato su 8kg kroviniu baliono tūris turėtų būti
543.18m^3, o baliono užpildymui reikalinga helio masė 13,7kg. Kitas uždavinys buvo apskaičiuoti
laiką, per kurį balionas pasieks 30km aukštį. Pasinaudoję internete rastais duomenimis ir
skaičiuoklėmis išsiaiškinome, kad aerostatas kyla 8.2m/s greičiu ir 30km aukštį tokiu greičiu
kildamas pasieks per valandą.
Mūsų projektuojamą aerostatą galima palyginti su 2011m moksleivio Ernesto Kalabucko
sukurtu ,,Glory2” zondu. Šis zondas pakilo į 33km aukštį. Nuo mūsų aerostato jis skiriasi tuo, kad
buvo naudojamas tamprus balionas, keliamas lengvesnis krovinys ir naudojamos už helį lengvesnės
dujos. Mūsų naudojamos helio dujos yra pagrindinės „kėlimo“ dujos, jos yra nedegios, todėl
laikomos saugesnėmis nei vandenilis, norint jas papildyti aerostatas turi būti pritvirtintas [1]. Mūsų
aerostatą būtų galima patobulinti naudojantis Ernesto pavyzdžiu: kiek įmanoma sumažinti krovinio
svorį bei galima pasirinkti kitas dujas, kurios būtų lengvesnės ir netgi pigesnės.
Problemą išspręsti dalinai pavyko. Išspręsti visi duoti uždaviniai, išskyrus paskutinį, kuriame
reikėjo išsiaiškinti aerostato greitį ir pakilimo laiką. Šio uždavinio išspręsti nepavyko, todėl teko
pasinaudoti tam sukurtomis skaičiuoklėmis.
Projekto metu įgijome tikrai nemažai žinių apie aerostatus. Visai grupei tai buvo gana naujas
dalykas, todėl sužinojome ir įdomių faktų. Taip pat niekada nebūtume pagalvoję, kad taip namų
sąlygomis galima pagaminti įrenginį, kuris gali pakilti net daugiau nei į 30km aukštį.

24
 Literatūros sąrašas

1. A Beginner’s Guide to Aerostats. In Mongabay Environmental News [interaktyvus]. 2016.

[žiūrėta 2021-04-19]. Prieiga per internetą: https://news.mongabay.com/2016/03/a-
beginners-guide-to-aerostats/
2. Layers of the atmosphere. In NIWA [interaktyvus]. 2007. [žiūrėta 2021-04-12]. Prieiga per
internetą: https://niwa.co.nz/education-and-training/schools/students/layers
3. How many helium balloons would it take to lift me? | Science Guys | Union University, a
Christian College in Tennessee. [interaktyvus]. [žiūrėta 2021-04-12] Prieiga per internetą:
https://www.uu.edu/dept/physics/scienceguys/2000July.cfm kiek helio balionas gali pakelti
4. How airship is made - material, manufacture, history, used, parts, History, Military airships.
[interaktyvus]. [žiūrėta 2021-04-] Prieiga per internetą: http://www.madehow.com/Volume-
3/Airship.html
5. VYTAUTAS Projektas „GLORY I“: intriguojanti Lietuvos moksleivio į stratosferą paleisto
zondo kelionė :: Astronomija ir kosmonautika. [interaktyvus]. 2009. [žiūrėta 2021-04-19].
Prieiga per internetą: http://www.technologijos.lt/n/mokslas/astronomija_ir_kosmonautika/
straipsnis-10095/straipsnis?name=straipsnis-10095&l=2&p=1
6. The Troposphere | UCAR Center for Science Education. [interaktyvus]. 2011. [žiūrėta 2021-
04-19]. Prieiga per internetą: https://scied.ucar.edu/learning-zone/atmosphere/troposphere
7. Oreivystė Darbą parengė: LSMU vidurinės mokyklos 8c klasės mokinys - ppt atsisiųsti.
[interaktyvus]. [žiūrėta 2021-04-19]. Prieiga per internetą:
https://slideplayer.lt/slide/17235914/
8. ALI Projektas „GLORY II“: naujas lietuvio į stratosferą paleisto zondo skrydis (Foto,
Video) :: Astronomija ir kosmonautika. [interaktyvus]. 2012. [žiūrėta 2021-04-19]. Prieiga
per internetą: http://www.technologijos.lt/n/mokslas/astronomija_ir_kosmonautika/S-
24177/straipsnis/Projektas-GLORY-II:-naujas-lietuvio-i-stratosfera-paleisto-zondo-skrydis-
Foto-Video
9. SHEPHERD, M. Five Things You Should Know About Weather Balloons. In Forbes
[interaktyvus]. 2018. [žiūrėta 2021-04-19]. Prieiga per
internetą:https://www.forbes.com/sites/marshallshepherd/2018/05/18/it-was-weather-
balloon-georgia-not-a-bomb-5-questions-answered-about-them/

25
 Priedai

1 priedas

1 lentelė. Pagrindiniai projekto stiliai ir jų aprašymai

Stiliaus pavadinimas
Stiliaus pavadinimas Stiliaus aprašymas
galerijoje
Heading 1,Antraštė Antraštė 2 Antraštėms, kurios įtraukiamos į turinį, bet nėra
2 numeruojamos: „Įvadas“, „Išvados“, „Literatūros
sąrašas“, „Priedai“
Heading 2,Skyrius Skyrius Skyrių antraštėms, kurios įtraukiamos į turinį ir yra
numeruojamos
Heading 3,Poskyris Poskyris Poskyrių antraštėms, kurios įtraukiamos į turinį ir yra
numeruojamos
Heading 4,Skyrelis Skyrelis Skyrelių antraštėms, kurios įtraukiamos į turinį ir yra
numeruojamos
Lentelė Lentelė Lentelių pavadinimams
Tekstas Tekstas Tekstui visose projekto dalyse (santraukose, įvade,
skyriuose, poskyriuose ir t.t.)
Caption,Pav. Pav. Paveikslų pavadinimams
Priedo nr. Priedo nr. Priedo numeriui ir žodžiui priedas
Priedo pavad. Priedo pavad. Priedo pavadinimui
TOC 1,Turinys 1 Turinys 1 Turinyje esančioms antraštėms, kurios nėra
numeruojamos: „Įvadas“, „Išvados“, „Literatūros
sąrašas“, „Priedai“
TOC 2,Turinys 2 Turinys 2 Turinyje esančiai antraštei „Skyriaus pavadinimas“
TOC 3,Turinys 3 Turinys 3 Turinyje esančiai antraštei „Poskyrio pavadinimas“,
„Paveikslų sąrašui“, „Lentelių sąrašui“
TOC 4,Turinys 4 Turinys 4 Turinyje esančiai antraštei „Skyrelio pavadinimas“

26
 2 priedas

Bibliografinių aprašų pateikimo literatūros sąrašo pavyzdžiai pagal LST ISO 690-2010 standartą

Knygos, vadovėliai:
1. BALČIŪNAS, Povilas. Dualiųjų elektros sistemos grandinių teorija ir praktika: mokslo
monografija. Kaunas: Technologija, 2011.
2. JUODIS, E. Vėdinimo aerodinamika: vadovėlis. Vilnius: Technika, 2014.
3. NORTHRIP, John W., Gene A. LOGAN, Wayne C. McKINNEY. Analysis of sport motion:
anatomic and biomechanic perspectives. 3rd ed. Dubuque, Iowa: W.C. Brown, 1983.

Straipsniai iš žurnalų:
4. GALDIKAS, M., and A. VILKAUSKAS. Research of aerodynamics characteristics of wind power
plant blades. Mechanika. 2013, 19(3), 324-331. ISSN 1392-1207.
5. PADGURSKAS, Juozas, et al. The effect of fluorine oligomer coatings on the tribocontacts of a
piezoelectric actuator. Journal of Friction and Wear. 2014, 35(1), 1-6. ISSN 1068-3666.

Elektroniniai leidiniai:
1. ŽEBRAUSKAS, Stasys. Elektromagnetinis laukas: vadovėlis [interaktyvus]. 2013. [žiūrėta 2014-10-
27]. Prieiga per ebooks.ktu.lt: https://www.ebooks.ktu.lt/einfo/1078/elektromagnetinis-laukas/
2. SPERELAKIS, Nicholas, ed. Cell physiology sourcebook: essentials of membrane biophysics
[interaktyvus]. 4th ed. 2012. [žiūrėta 2014-10-28]. Prieiga per Science Direct.

27