!

"

!š"#ė$%&'ė(")&*š+)

,)&*š+)(")-)#(.&*%ą

+"#,š-"

!"Š#$%!

+,(-&,.,/ ! !"#$%&ė ! '()*&

elektromagnetinės bangos

!"#$%&#'()#č#ū*"'

arbat

plokščiosios harmoninės elektromagnetinės bangos

sandara ir sklidimas
MELC archyvas

elektromagnètinės bañgos,
elektromagnetinė spinduliuotė, t. y.
periodiškai kintantys tarpusavyje susiję
elektrinis ir magnetinis laukai, sklindantys
erdvėje. Periodiškai kintanti elektros srovė
ar krūviai erdvėje sukuria kintamąjį
elektrinį lauką, o jis – kintamąjį magnetinį
lauką. Šis laukas savo ruožtu kuria
kintamąjį elektrinį lauką, jis – kintamąjį
magnetinį lauką ir t. t. Šie kintamieji laukai
laisvai sklinda erdvėje elektromagnetinės
bangos pavidalu. Elektromagnetinės bangos
galėtų sklisti amžinai, jei tik jų energijos
nesugertų ar neišsklaidytų aplinka.
Elektromagnetinės bangos fazinis greitis vf
laisvojoje erdvėje (vakuume) apytiksliai
lygus šviesos greičiui c = 3 · 108 m/s.
Nesugeriančioje terpėje vf = c/√εrµr; čia
εr – terpės santykinė dielektrinė skvarba,
µr – santykinė magnetinė skvarba.

Elektromagnetinės bangos gali sklisti ir

kreipiamosiose sistemose – bangolaidžiuose,
šviesolaidžiuose ir kitur. Elektromagnetinės
bangos nusakomos elektromagnetinio lauko
vektoriais E (elektrinio lauko stipriu), H
(magnetinio lauko stipriu), t. p. Poyntingo
vektoriumi S = E × H (jo absoliučioji vertė
lygi galios tankiui). E, H skaičiuoti
taikomos banginės lygtys. Jeigu E, H
moduliai ilgainiui kinta sinuso ar kosinuso
dėsniu, elektromagnetinės bangos
vadinamos harmoninėmis. Izotropinėje
aplinkoje elektromagnetinės bangos yra
skersinės, t. y. vektoriai E ir H statmeni
tarpusavyje ir bangos sklidimo krypčiai,
kuri sutampa su S kryptimi.
Elektromagnetinės bangos yra poliarizuotos,
joms būdingos bendrosios bangų savybės:
atspindys ir lūžis, interferencija, difrakcija,
dispersija, sklaida, sugertis ir kita.
Elektromagnetinės bangos turi ir bangos, ir
dalelių srauto savybių (bangos ir dalelės
dualumas). Bangines elektromagnetinių
bangų savybes lemia tarpusavyje
sąveikaujantys elektrinis ir magnetinis
laukai. Elektromagnetinės bangos
apibūdinamos bangos ilgiu λ ir dažniu f,
juos sieja formulė λ = vf / f; vf –
elektromagnetinių bangų fazinis greitis
terpėje. Labai aukšto dažnio
elektromagnetinės bangos panašesnės į
didelės energijos dalelių (fotonų) srautą.
Bangos-dalelės energija E = h·f; h –
Plancko konstanta, f – bangos dažnis.
Elektromagnetinių bangų sklidimo pobūdis
priklauso nuo terpės savybių. Jei joje yra
laisvųjų krūvininkų, elektromagnetinė
banga silpsta (pvz., metaluose, pusiau
laidžiose terpėse). Kai medžiagoje sklinda
labai didelės energijos elektromagnetinės
bangos, joje gali kilti netiesinių reiškinių:
susidaro smūginės bangos, harmonikos ir
subharmonikos, vyksta priverstinė sklaida,
bangos saviveika (pvz., susifokusavimas).
Sąveikaudamos su medžiaga
elektromagnetinės bangos ją slegia.
Elektromagnetinės bangos slėgio jėga labai
menka, tačiau kai kada (pvz., kosminėje
erdvėje) ji tampa svarbi ir į ją būtina
atsižvelgti. Elektromagnetinės bangos
laidininkuose (antenose) sukuria
elektrovarą. Fizinė įvairių
elektromagnetinių bangų prigimtis ir
pagrindinės savybės vienodos, tačiau jų
sąveikos su medžiaga pobūdis, žadinimo
būdai, tyrimo metodai labai skiriasi.
Elektromagnetinės bangos skirstomos pagal
bangos ilgį arba dažnį. Elektromagnetinių
bangų teorija grindžiama Maxwello lygtimis
(elektromagnetinių bangų matematinis
modelis). Radijo bangų spinduliavimą ir
sklidimą nagrinėja klasikinė
elektrodinamika, optinės, rentgeno, gama
spinduliuotės savybes – elektrodinamika ir
kvantinė mechanika. Išsamiausiai
elektromagnetinės spinduliuotės ir jos
sąveikos su medžiaga savybes nusako
kvantinė elektrodinamika.
Elektromagnetinių bangų šaltiniai yra
natūralūs (kosminių objektų, dangaus kūnų
spinduliuotė, žaibas ir kiti) ir dirbtiniai.
Radijo bangas generuoja puslaidininkiniai,
lempiniai generatoriai (osciliatoriai),
mikrobangas – magnetronai, klistronai,
Gunno, griūtiniai dreifo diodai, optines
bangas – šviesos diodai, lazeriai, molekulės
ir atomai, sužadinti šilumos arba elektros.
Rentgeno, gama spinduliuotė susidaro per
atominius, branduolinius procesus, stabdant
įgreitintas elektringąsias daleles. Kosminiai
spinduliai kyla per kosminius procesus.
Elektromagnetinės bangos naudojamos
ryšiams, astronomijoje, medicinoje ir kitur.
Elektromagnetinių bangų buvimą 1832
numatė M. Faraday, 1864 J. C. Maxwellas
teoriškai pagrindė jų egzistavimo galimybę
ir sukūrė jų teoriją; 1887–88
elektromagnetines bangas laboratorijoje
sukėlė ir tyrė H. R. Hertzas.
radijo
televiz
radijo
108 m–
radijo bangos 3–3·1011 transli
1 mm
duom
perdav
radiol
radioa
ir kita

medic
naktin
infraraudonoji 1 mm– 3·1011–
matym
spinduliuotė 760 nm 3,95·1014
optini
astrofi

(760– (3,95– regėjim

regimoji šviesa
390) nm 7,7)·1014 optini

ultravioletinė (300– 1015–

steriliz
spinduliuotė 0,3) nm 1018

medic
rentgeno 3·(10–8– 1016–
(diagn
spinduliuotė 10–13) m 1021
astrofi

gama 3·(10–10– 1018– medic

spinduliuotė 10–14) m 1022 astrofi

Galerija

! #

Į!"#"$%&'()(ę!"&*+ę!,-+'!."&$"#%/!*/-0-1/!234

5./-5*)(%ų!%"$5%ų!)&!)#)-5%&/6)7ų8!5%&/).5()/)!(/-7)(/1)8

"(6)$#'."*)7/!(-'#/%!.)#*'1/!(/-7/)5!5%&/).5()/)59

Nuorodos

:.)"!.&'7"$%ą

:.)"!2)5-'%)(ę!#)"%-+)ų!"(6)$#'."*)7ą

;"(0ė7/)

<")5ė5!)&!(/-*'7)1'!5ą#=0'5

>)&$%)!5./-5*)(%ą!"(6)$#'."*)7ą

Susisiekite

?'(%/$%/)

:&,/!./#)$)%"!1-15!ž)(-%ę@

!"Š#$%&Ž%'($Ę

"
!"#$##"%&'()&"*+",-.*')&/,0*1ų"),*023&(".,-4+5(
6"6"7)5/8'ų"/5+*-'42(
6"6"98&:,-ų"5/(58;5
7/+,-0*:5(<"=>?@7