Filmas ,,Adomo obuoliai“

1. Kuo panaši Fausto ir Adomo situacija abiejų kūrinių pradžioje? Kodėl filme pasirinktas Adomo vardas?

2. Kodėl Adomas – neonacis? Kuo komiška situacija su Hitlerio portretu? Kodėl Adomas įsitikinęs, jog yra nepataisomai
blogas, ir nieko čia nepadarysi? Kaip šią situaciją aiškinti bibliniame kontekste?

3. Pastoriaus Ivano misija pasauly: kuo ji primena Dievo misiją ,,Fausto“ Prologe danguje? Kaip keistuolis pastorius lemia
žmonių charakterius, jų gyvenimus ir likimus? Kodėl aplink pastorių, regis, vieni nevykėliai? Kodėl jo paties likimas toks
dramatiškas: kodėl Ivaną galima laikyti šių laikų Jobu (išsiaiškinti Jobo istoriją internete)?

4. Kaip pastorius ir Adomas aiškina tokį nepelnytai (?) sunkų, pilną skausmo, kančių, netekčių Ivano gyvenimą? Kodėl
Adomas žūtbūt siekia palaužti pastorių?

5. Kaip remiantis ,,Faustu“ ir filmu pagrįsti teiginį ,,Viešpaties keliai nežinomi“? Kas ir už ką išgelbsti Faustą antros dalies
pabaigoje? Ką apie save sužino tiek Adomas, tiek Ivanas? Kodėl Adomą taip išgąsdina Ivano pasidavimas, kodėl
nepakeliamai sunki šio frazė luošam sūnui: ,,Dievas mūsų nekenčia“, išgirsta būtent iš Adomo? Kaip reaguoja Adomas,
regis, turėjęs džiūgauti dėl pasiekto tikslo? Kodėl vyksta drauge plėšti kolonėlės, kaip ten elgiasi? Koks esminis pokytis
vyksta Adomo sieloje (sieti su jo įsitikinimu apie savo nepataisomą blogumą)?

6. Kuo tragikomiška obuolių saugojimo ir pyrago kepimo istorija, įrodanti, jog Dievas turi humoro jausmą
(nušautas katinas, pastatyta baidyklė – kryžius, perdegusi viryklė, suvalgyti paskutiniai obuoliai, pasiteisinusi obuolio
vagystė...)? Ivano auglys, gydytojo nuosprendis ir šūvio staigmenos?.. Kodėl cinikas gydytojas bėga iš savo klinikos
į ,,normalią“ vietą?

7. Kaip aiškinate filmo pabaigą ir Adomo vaidmenį tolesniame tos ,,nenormalios“ vietos egzistavime: kas laukia naujų
dviejų įpykusių / įpykdytų žmonių, patekusių į Ivano ir Adomo rankas? Kaip šią situaciją aiškintumėte Dievo ir velnio ginčo
kontekste?

8. Pažinimo džiaugsmai ir grimasos abiejuose kūriniuose (ar įmanomas vienpusis (tik gėrio arba tik blogio) pažinimas; ar
nepažįstant savęs arba apie save manant vienpusiškai, primityviai, įmanoma pajusti gyvenimo pilnatvę, užmegzti emocinį
santykį su kitais žmonėmis, ar lengva tapti įrankiu blogio rankose arba apsigyventi iliuzijų pasaulyje, atitrūkti nuo
realybės?).