Ekonominis vertinimas remiasi išteklių (matuojamų kaštais) ir gautų efektų palyginimu.

Sveikatos
ekonomikos vertinimas panašiai lygina intervencijos (nesvarbu, klinikinės ar visuomenės sveikatos)
kaštus ir padarinius. Gydymo praktikoje įprasta orientuotis į klinikines baigtis. Sveikatos
ekonomikoje intervencijos padariniai nagrinėjami plačiau, pvz., ne tik klinikinių baigčių arba
išskirtinai gautos naudos aspektais. Dar vertinama ir kiek, paprastai kalbant, „kainavo“ gautas
rezultatas.

Sveikatos padariniai
Pagrindinis sveikatos priežiūros tikslas siejamas su sveikata, jos stiprinimu, atkūrimu, palaikymu.
Todėl ir nagrinėjant sveikatos priežiūrą padariniai vertinami sveikatos pokyčiais.

Pacientų, sergančių ūminėmis ir išgydomomis ligomis, tokiomis kaip užkrečiamosios ligos, apibrėžti
galutinį gydymo rezultatą dvišakiu būdu, pavyzdžiui, „išgydyti“ ar „neišgydyti“, yra gana paprasta.

Kai ligos paūmėjimo rizika yra nuolatinė, pavyzdžiui, širdies ligos, rezultatas gali būti apibrėžiamas
kaip to įvykio išvengimas arba atidėjimas, o tiksliau – to įvykio padarinių (mirtis ar negalia)
išvengimas arba atidėjimas.

Kita vertus, sergant lėtinėmis ligomis, ypač sergant lėtinėmis progresuojančiomis ligomis, nustatyti
bendrą galutinį rezultatą yra sunkiau. O veiksmingumas dažnai vertinamas tik remiantis tarpiniais
rezultatais. Kai kurie iš šių rodiklių yra susiję su pacientu, net jei jie neišreiškia galutinio rezultato,
pvz., ligos paūmėjimai, atkrytis ir pasikartojimai. Kai kurių klinikinių tyrimų baigtys nėra tinkamos
siekiant matuoti veiksmingumą, pavyzdžiui, santykinis 20%, 50% ar 70% pagėrėjimas kelių
simptomų grupėje, pavyzdžiui, gydant reumatines ligas.

Fiziologiniai matai ir klinikiniai įvykiai

Klinikinėje praktikoje dažnai vertinami fiziologiniai matai arba pakaitinės baigtys, pvz.,
Hipertenzijoje - mmHg, hiperlipidemijoje - mMol cholesterolis, osteoporozėje - kaulų mineralų
tankis, nes jie yra susiję su tokiais klinikiniais įvykiais kaip insultas, miokardo infarktas ar lūžiai.

Remiantis epidemiologiniais duomenimis, ekonominio vertinimo metu nustatoma rimto klinikinio

įvykio metinės rizikos funkcija esant tam tikram pakaitinių baigčių dažniui ir esant skirtingoms
sąlygoms (amžius, lytis, rizikos veiksniai).

Mirtingumas ir išgyvenimas
Ligose, neturinčiose aiškiai apibrėžtų įvykių, išgyvenimas dažnai yra tinkamas rezultatas.
Išgyvenimas gali būti išreikštas skirtingais būdais, pavyzdžiui: pacientų, gyvų kiekvienoje grupėje,
dalis klinikinio tyrimo pabaigoje; išvengtų mirčių skaičius; pacientų, išgyvenusių po penkerių metų,
skaičius arba bendras išgyvenimas. Ekonominiame vertinime išgyvenimas paprastai matuojamas
gyvenimo metais. Tačiau dažnai būtini epidemiologiniai duomenys, nes klinikiniai tyrimai retai
tiesiogiai įvertina vieno gydymo metu išsaugotų gyvenimo metų skaičių, palyginus su kitu gydymu.

1
Išgyvenamumas ir gyvenimo kokybė
Rezultatų matavimas sergant lėtinėmis ar progresuojančiomis ligomis, tokiomis kaip Alzheimerio
liga, Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė, reumatoidinis artritas, yra sunkesnis, nes dažnai jokie atskiri
įvykiai neturi įtakos išgyvenimui. Tokios ligos dažnai veikia kelias funkcijas ir sukelia daug skirtingų
simptomų, todėl mokslininkai siekia įvertinti visus padarinius kartu. Ekonominiame vertinime
dažniausiai naudojamas toks matas, kaip gyvenimo metai koreguoti pagal kokybe (angl. QALY –
quality adjusted life years), kurie fiksuoja bendrą ligos poveikį gyvenimo kokybei per tam tikrą
laikotarpį ir sujungia gydymo metu gautą gyvenimo kiekį ir kokybę. QALY leidžia lyginti skirtingas
ligų gydymo intervencijas ir taip padedama pagrįsti sveikatos priežiūros išteklius. Kita vertus, QALY
kritikuojami dėl netiksliai atspindėtų preferencijų išgyvenimo ir gyvenimo kokybės atžvilgiu ir
galimos tam tikros gyventojų grupės, pvz., pagyvenusių žmonių, diskriminacijos.

Padariniai pinigais
Šiuo atveju gydymo rezultatas išreiškiamas asmenų ar visuomenės noru už tai mokėti.

Paciento nurodyti rezultatai

Neretai gydymu pirmiausia siekiama pagerinti pacientų fizinį, protinį ir socialinį funkcionavimą, o
įprasti klinikiniai baigčių matai nėra tinkami apibūdinti ir įvertinti šį poveikį. Todėl sukurti
subjektyvūs pacientų ligos ar gydymo poveikio vertinimo metodai. Jie tinkami naudoti
ekonominiuose vertinimuose, jei išreiškiami indeksu arba svoriu, su aiškiai apibrėžtomis
„stadijomis“ tarp „blogiausių“ ir „geriausių“ sveikatos būklių. Yra 3 tokių matų grupės: bendrieji
matai (pvz., Short Form 36 (SF-36), Sickness Impact Profile (SIP), General Well-Being Scale);
Konkrečios ligos matai (pvz., Arthritis Impact Measurement Scale (AIMS), Minnesota Living with
Heart Disease Scale, Multiple Sclerosis Quality of Life Inventory (MSQLI), Beck Depression
Inventory (BDI); preferencijomis pagrįsti matai (pvz. Index of Well-Being, EQ-5D, Health Utilities
Index (HUI), SF-6D). Preferencijomis pagrįsti matavimai sukuria galimybę įvertinti padarinius
pinigais.

Kitas metodas matuoti padarinius pinigais naudoja apklausas, kad būtų galima įvertinti žmonių
„sutikimą mokėti“ (angl. WTP – Willingness-To-Pay). Respondentų prašoma nurodyti didžiausią
sumą, kurią jie sutiktų mokėti už naudą sveikatos atžvilgiu arba užduodami atskiri taip / ne
klausimai, kad respondentas priimtų arba atmestų pasiūlymą. Geri rezultatai gaunami, kai
pavyksta tinkamai apibrėžti naudą sveikatai ir pacientai tiksliai žino, už ką moka, pavyzdžiui,
išvengdami astmos priepuolių, širdies priepuolių ar skausmo epizodų.

Tokioje srityje kaip prevencija, nors ir susijusia su rizikos sprendimais, kuriuos žmonės turi priimti
kasdieniame gyvenime, sveikatos naudą apibūdinti yra daug sunkiau, o įvykio tikimybė paprastai
yra maža. Todėl žmonėms sunkiau pasirinkti atsakymus.

Kaštai
Išlaidos, kai mokami pinigai, yra labai įprastas dalykas, pvz., darbo užmokesčio mokėjimas
samdomiems darbuotojams. Su retomis išimtimis (pvz., nusidėvėjimas) - tai buhalterinės apskaitos
arba finansinės išlaidos.

2
Tačiau yra kaštai, kurie nevirsta pinigų mokėjimais.

Pvz., medicinos klinika naudoja nuosavą pastatą administracijos skyriaus veiklai. Jokie pinigai nėra
mokami, bet yra prarastos galimybės kitaip panaudoti pastatą, pvz., išnuomoti verslo įmonės
biurui ir gauti nuomos mokestį. Šių alternatyviųjų kaštų dydis įvertinamas pagal tai, kiek
aplinkinėje teritorijoje mokama už biuro nuomą.

Atliekant ekonominį vertinimą būtina matuoti visus panaudotus išteklius. Todėl po finansinių
kaštų skaičiavimą žengiama link ekonominių kaštų vertinimo. Tada vertinami ištekliai, kuriems iš
viso nėra rinkos nustatytos kainos arba jų piniginis vertinimas yra dėl įvairių priežasčių (pvz.,
teisinio kainų reguliavimo) nutolęs nuo rinkos kainos.

Alternatyvieji kaštai
Alternatyvieji kaštai (angl. Opportunity costs) yra kitos geriausios alternatyvos, kurios teko
atsisakyti dėl pasirinkto išteklių panaudojimo varianto, vertė. Pvz., alternatyviosiomis klubo
sąnarių endoprotezavimo intervencijų skaičiaus padidinimo kaštais gali būti sumažėjęs širdies
operacijų skaičius. Kitaip tariant, alternatyvieji kaštai yra didžiausios prarastos naudos vertė
pasirenkant vieną iš galimų išteklių panaudojimo variantų. Alternatyvieji kaštai būna tiek piniginių,
tiek ir ne piniginių kaštų atvejais.

Kaip buvo parodyta pavyzdyje, alternatyvieji kaštai gali būti įvertinti biurų patalpų nuomos rinkos
kainomis. Tačiau yra ir kitų būdų jas nustatyti. Jeigu tam tikra prekė/paslauga neparduodama
rinkoje arba iš viso nėra šios prekės rinkos, nėra ir jos rinkos kainos. Vadinasi, rinka negali nurodyti
kainos, kuri atspindėtų alternatyvius kaštus. Pvz., sveikatos priežiūros paslaugų, kurias teikia
savanoriai, „sutaupydamas“, teikėjas gali netaikyti rinkos kainų savo klientams.

Piniginiai mokėjimai gali būti nesusieti su alternatyviaisiais kaštais. Jeigu ūkio subjektas naudoja
nuosavą pastatą, joks nuomos mokestis nemokamas, tačiau alternatyvieji kaštai yra, nes pastatas
gali būti išnuomotas kitiems. Apmokant kirpykloje apsikirpimą, klientas ne tik sumoka pinigus
kirpėjai, bet patiria ir kitų sąnaudų – prarastą laiką, kuris galėtų būti alternatyviai panaudotas
darbui (tada prarandamas darbo užmokestis) arba kitai veiklai.

Alternatyviųjų kaštų pavyzdžiai:

• Jeigu slaugytoja dirbo savaitgaliais, tai alternatyvieji darbo savaitgaliais kaštai yra
buvimo kartu su jos šeima vertė.

• Didelė verslo įmonė pastato sporto ir poilsio kompleksą savo darbuotojams.

Alternatyvieji kaštai gali būti prarastos naudos vertė, pvz., palūkanos banke, kurias įmonė uždirbtų,
jeigu pinigai būtų laikomi banko sąskaitoje.

Vertinimo požiūriai
Pasirinkimo alternatyviosios sąnaudos gali skirtis dalyvių požiūriu. Skirtingi sprendimo priėmimo ir
įgyvendinimo proceso dalyviai gali turėti įvairius požiūrius ir alternatyvias sąnaudas. Visi dalyviai

3
tam tikro varianto dažniausiai nevertina vienodai. Sprendžiant, ar eiti į kiną, ar daryti ką nors kitą,
vienam žmogui kita geriausia alternatyva bus žiūrėti namie televizorių, o kitam – susitikti su
draugais kavinėje. Arba dviem žmonėms antra geriausia alternatyva gali būti eiti į klubą, bet šios
alternatyvos vertinimas gali reikšmingai skirtis.

Yra daug požiūrių, nes yra daug grupių, suinteresuotų sveikatos priežiūros paslaugų teikime,
finansavime ir vartojime. Pagrindiniai interesai ir požiūriai yra:

• pacientų ir jų artimųjų;
• paslaugų teikėjų;
• finansuotojų;
• visapusiškas visuomenės požiūris.

Visuomenė šiame kontekste dažnai suvokiama kaip suinteresuotų grupių kombinacija, įskaitant
vyriausybės institucijas, draudimo įstaigas, nevyriausybines organizacijas ir pacientų, kurie, be kita
ko, tiesiogiai moka už paslaugas.

Kaštų klasifikacijos sveikatos priežiūroje

Yra daug būdų klasifikuoti kaštus, pavyzdžiui, pagal požiūrius:

Sveikatos Pacientas ir Kiti Visuomenė Nustatymo

sektorius šeima sektoriai ir
įvertinimo
galimybė
Tiesioginiai x x ∑ S
medicinos U
Tiesioginiai ne x ∑ D
medicinos E
Netiesioginiai x x ∑ T
Neapčiuopiamieji x ∑ I
N
G
I
A
U
Visuminiai kaštai ∑ ∑ ∑ ∑∑

Tiesioginiai kaštai (angl. direct costs) – tai kaštai, matuojantys išteklius, kurie panaudoti gydyti
arba išvengti sveikatos sutrikimų. Jie dažniausiai (bet nebūtinai) atsiranda sveikatos sektoriuje.

Tiesioginiai ligos ar traumos medicinos kaštai yra išteklių, kurie panaudoti gydymui ar prevencijai
sveikatos sektoriuje, kaštai. Dažniausiai šie kaštai būna piniginiai. Nors šie kaštai atsiranda viename
- sveikatos sektoriuje - finansavimo šaltiniai gali būti įvairūs.

4
Tiesioginiai ne medicinos kaštai irgi atsiranda dėl gydymo ar prevencijos, tačiau dėl paslaugų,
suteiktų kituose, ne sveikatos sektoriuose. Kai kurie iš šių kaštų gali būti ne piniginiai. Įprastai tai
išlaidos, kurias patyrė pacientai ir jų artimieji dėl paslaugų, suteiktų ne sveikatos sektoriuje. Pvz.,
transporto (asmeninio automobilio, taksi ar visuomeninio transporto) ir kitos papildomos išlaidos
dėl ligos/traumos (specialus maistas, drabužiai, neįgaliųjų priemonės, paslaugos buityje, būsto ar
automobilio pritaikymas, viešbučio išlaidos ir pan.).

Netiesioginiai kaštai (angl. Indirect cost) yra su laiku susiję kaštai, kurie atsiranda dėl t.t.
laikotarpiu sumažėjusio darbingumo žmogui susirgus. Prie šitų kaštų priskiriamas ir prarastas
visuomenės našumas dėl žmogaus mirties. Šie kaštai atsiranda bet kokios produktyvios veiklos
atžvilgiu, nesvarbu, ar tai yra apmokamas ar neapmokamas darbas. Jų vertinimas grindžiamas
žmogiškojo kapitalo teorija, pagal kurią asmens vertė yra pagrįsta jo „rinkos kaina“, šiuo atveju –
bruto darbo užmokestis plius darbdavio įmokos. Prarastas darbo laikas – nedarbingumo dėl ligos,
ankstyvo išėjimo į pensiją ar priešlaikinės mirties situacijose – dauginamas iš vidutinio šalies
atlyginimo dydžio, jei reikia, pritaikyto pagal amžių ir lytį. Ekonomistai, kurie mano, kad toks
skaičiavimas pervertina netiesioginius kaštus, taiko kitą metodą. Jie vertina išlaidas dėl susirgusio
ar mirusio žmogaus pakeitimo darbo rinkoje.

Neapčiuopiamieji kaštai (angl. Intangible costs) yra skausmas, kančios ir prarasto gyvenimo vertė.
Nors gyvenimo kokybės ir daugelis prarastų gyvenimų kaštų savaime neturi alternatyviųjų kaštų,
gyventojai gali norėti mokėti už jų išvengimą.

Papildomų pokyčių vertinimo metodas

Kaštai ir padariniai vertinami papildomų (angl. Incremental arba Marginal) pokyčių analizės būdu.
Papildomų pokyčių analizės metu skaičiuojami išskirtinai kaštai ir padariniai, kurie pasikeitė dėl
intervencijos. Alternatyvieji papildomi kaštai yra papildomi kaštai be išvengtų kaštų. Išlaidos,
kurios nepasikeitė, ir jau patirtosios (negrąžintos išlaidos) nepaisomos. Panašiai ir ankščiau patirta
nauda ir ta nauda, kuri nepasikeis dėl intervencijos, irgi turi būti ignoruojama.

Ko siekiama atliekant ekonominius vertinimus?

Pirminis ekonominio vertinimo tikslas yra ištirti informaciją apie paskirstymo efektyvumą. Tačiau
praktikoje „geriausio“ visuomenei varianto parinkimas nėra būtinai pačios efektyviausios
alternatyvos suradimas. Reikia atsižvelgti ir į sprendimų pasekmes teisingumo požiūriu ir pasiekti
efektyvumo bei teisingumo siekių balansą.

Kas yra ekonominis vertinimas sveikatos priežiūroje?

M. Drummondo ekonominio vertinimo apibrėžimas yra „palyginamoji alternatyvių veiksmų analizė
jų kaštų ir naudos požiūriu“. A. McFarland teigė, kad ekonominis vertinimas sveikatos priežiūroje
yra sisteminis informacijos apie skirtingų sveikatos programų, politikų ar gydymo intervencijų
variantų kaštų ir padarinių rinkimas bei analizė.

Ištirtas išteklių efektyvumas pateikia žinias apie galimus išteklių naudojimo gerinimus atsižvelgus į
pasiektus sveikatos būklės pokyčius.

5
Ekonominis vertinimas palygina panaudotų išteklių alternatyviųjų kaštų pokyčius su sveikatos padarinių
pokyčiais:

Išteklių Sveikatos Padarinių sveikatai

panaudojimo priežiūros skirtumas
skirtumas intervencija (nauda)
kašt) ∆N
∆S

Kuo skiriasi dalinis ir visapusiškas ekonominis vertinimas?

Ankščiau pateikti ekonominio vertinimo apibrėžimai aprašo visapusiškus ekonominius vertinimus.

Visapusiškas ekonominis vertinimas nėra vienas tyrimo metodas; tai yra pagrindas struktūrizuoti
sprendimo dėl konkrečių problemų priėmimą. Visapusiško ekonominio vertinimo metu lyginamos
mažiausiai dvi alternatyvos (pvz., du vaistai) ir kaštai su padariniais.

Dalinio ekonominio vertinimo pagrindu nagrinėjami kaštai arba padariniai/nauda, bet ne abu vienu
metu. Arba nelyginama alternatyvų. Dalinio ekonominio vertinimo pavyzdys yra ligų naštos tyrimai
(angl. burden of illness) arba kaštų analizė. Daliniai ekonominiai vertinimai gali padėti suprasti
ekonominius intervencijos aspektus.

Kodėl atliekant ekonominį vertinimą reikalingi ypatingi analitiniai metodai?

Kokie jie yra?
Randomizuoto klinikinio tyrimo rezultatai yra riboto taikymo (limited generalizability). Siekiant
„išgryninti“ gydymo poveikį klinikiniame tyrime paprastai dalyvauja siaurai apibrėžtos pacientų
grupės. Taigi bandymų rezultatai gali neatspindėti to, kas greičiausiai nutiks platesnei populiacijai
pacientų, sergančių t.t. liga.

Taip pat šie tyrimai neleidžia surinkti duomenų apie išteklių panaudojimą ( per mažas pacientų
skaičius; kai kurios išlaidos matuojamos pagal tyrimo protokolą, todėl jų negalima palyginti su
klinikinės praktikos išlaidomis; dažniausiai atskirų šalių pacientų grupės yra per mažos, kad būtų
galima įvertinti konkrečiose šalyse patirtas išlaidas).

Visuotinai priimtas būdas yra kaštų ir padarinių modeliavimas, sintezuojant įvairių šaltinių
(epidemiologinių, klinikinių, ekonominių) duomenis. Modeliai kuriami struktūrizuoti ir taip pagrįsti
problemų sprendimu.

Taikomi dviejų tipų modeliai:

 Sprendimų medžio modeliai naudojami analizuojant ligų kaštus ir padarinius; išskiriami

atskiri įvykiai, atsirandantys su tam tikra tikimybe per gana ribotą laiką.
 Markovo modeliai ar diskrečių įvykių modeliai – tinkamesni analizuojant ligas su ilgalaike
ligos pasireiškimo rizika.

6
Kokie ekonominio vertinimo tipai išskiriami sveikatos priežiūroje?

Keturi visapusiškų ekonominių vertinimų tipai nustatomi pagal tai, kaip vertinami ir matuojami
padariniai sveikatai. Kaštai - išteklių pusėje - visada vertinami pinigais.

Metodas Padarinys sveikatai (∆N)

Kaštų mažinimas Nulis: vienodi padariniai
Kaštų veiksmingumo analizė Fiziniai ar klinikiniai vienetai
Kaštų naudingumo analizė Gyvenimo metai atsižvelgiant į jų
kokybė
Kaštų ir naudos analizė Piniginės vertės

Kaštų mažinimo (angl. cost minimisation) prielaida yra tai, kad alternatyvų padariniai yra
vienodi, todėl jie kiekybiškai nevertinami. Mažesnių kaštų alternatyva yra efektyvesnė.

Kaštų veiksmingumo (angl. Cost-effectiveness) analizės pagrindu lyginami dviejų sveikatos

priežiūros intervencijų kaštų, taip pat ir padarinių, išreikštų fiziniais arba klinikiniais vienetais
(pvz., simptomų ar komplikacijų pasireiškimai, išvengtos mirtys, išgydyti pacientai), skirtumai.
Medicinoje šis metodas naudojamas dažniausiai.

Kaštų naudingumo (angl. Cost-utility) metodu vertinami kaštų ir padarinių skirtumai kaip
nauda. Jis padeda pamatuoti tokius rodiklius kaip, pvz., kokybiškų gyvenimo metų skaičius.

Kaštų ir naudos analizė (angl. Cost-benefit) palygina kaštų bei padarinių skirtumus pinigais.
Dėl visuomenės požiūrio įtraukimo į vertinimą šis metodas leidžia lyginti ne tik sveikatos
intervencijas tarpusavyje, bet ir jas su kitomis socialinėmis investicijomis. Pvz., šis metodas
leidžia palyginti papildomus kaštus ir papildomą naudą nuo skiepijimo prieš gripą su naujo
kelio statyba. Geriausias projektas bus tas, kuris užtikrins didžiausią gryną naudą (nauda,
išskaitant kaštus). Kaštų ir naudos analizė labai plačiai taikoma vertinant valstybės išlaidas
įvairiems projektams.

Vertinimo Požiūris Tyrimo Matuojamos Alternatyv Ekonomini Efektyvum

metodas tikslas kaštai ir ų o o kriterijus
padariniai/rezultat palyginima efektyvum
ai s o tipas
A. Dalinis ekonominis vertinimas (arba kaštai, padariniai ir be palyginimo)
Rezultatų pacientas Padariniai Tik padariniai Ne Nėra Nėra
analizė susiję su
sveikatą
B. Visapusiškas ekonominis vertinimas
B1. Kaštų efektyvumo variantai (kaštai matuojamos pinigais, padariniai kitaip)
Kaštų Klinikinių reikalų Išteklių Tik kaštai Taip Techninis Kaštų ir
mažinimo vadybininkas, paskirstyma (paprastai padarinio
analizė klinikos/ligoninės s tarp tiesioginės santykis
vadovas intervencijų medicinos), tačiau
, kurių tik jeigu užtikrinti
padariniai vienodi padariniai

7
 vienodi
Kaštų Klinikinių reikalų Išteklių Kaštai ( tiesioginiai Taip Techninis Kaštų
veiksmingum vadybininkas, paskirstyma medicinos, visi padarinių
o klinikos/ligoninės s tarp tos tiesioginiai ar santykis
analizė vadovas pačios tiesioginiai ir
(angl. CEA) būklės netiesioginiai) ir
gydymų. padariniai
Padariniai
yra vienodo
tipo, bet
pasiekiamas
skirtingas jų
laipsnis
Kaštų Paslaugų Išteklių Tiesioginiai Taip Iš dalies Kaštų ir
naudingumo finansavimo/pirki paskirstyma medicinos kaštai ir techninis ir naudos
analizė mo institucija, s tarp padariniai iš dalies santykis
(angl. CUA) SAM – dėl kaštų. skirtingų paskirstym
Pacientas – dėl būklių o
naudos grupės
gydymų
sveikatos
sektoriuje.
Maksimizuo
ti sveikatos
naudą
tikslinei
gyventojų
grupei tam
tikro
biudžeto
rėmuose.
B.2 Kaštų ir naudos analizė (kaštai ir padariniai matuojami pinigais) (angl. CBA)
Visuomenė Išteklių Kaštai ir nauda Taip Paskirstym Grynoji
paskirstyma o dabartinė
s tarp įvairių nauda
panaudojim
ų visame
ūkyje,
siekiant
maksimizuo
ti
visuomenės
turtą.

Kaip priimti sprendimus remiantis kaštų veiksmingumo vertinimo rezultatais?

Pasirinkimo kriterijus priimant sprendimus, kai taikomi kaštų veiksmingumo ir kaštų naudingumo
metodai, yra papildomų kaštų-padarinių santykis. Kuo mažesnis šis santykis, tuo didesnis kaštų
veiksmingumas, kuris laimi prieš variantą su didesniu kaštų–padarinių santykiu.

Tačiau dauguma sprendimų reikalauja kompromiso tarp papildomų kaštų ir papildomo

veiksmingumo. Papildomų kaštų ir padarinių santykio pasirinkimas ir interpretavimas
iliustruojamas kaip kaštų veiksmingumo plokštuma, kai papildomi naujos intervencijos kaštai

8
lyginami su dabartine intervencija vertikalioje ašyje, o papildomas padarinys – horizontalioje ašyje.
Šis papildomų kaštų, palygintų su papildomais padariniais paveikslas toliau analizuojamas
keturiuose kvadratuose, kur pristatytos ir keturios galimos išvados, iš jų dvi susijusios su
kompromisais.

+∆K Brangiau ir mažiau efektyvu Brangiau, bet efektyviau

Papildomi Sprendimas aiškus: ATSISAKYTI Sprendimas neaiškus: kaštų
kaštai kompromisas
Pigiau, bet mažiau efektyvu Pigiau ir efektyviau
Sprendimas neaiškus: kaštų efektyvumo kompromisas Sprendimas aiškus: PRIIMTI
-∆N papildomai padariniai +∆N
+∆K

Kokie yra svarbiausi patikimo ekonominio vertinimo žingsniai?

Egzistuoja visiems ekonominio vertinimo tipams būdingų žingsnių eilė. Nors žemiau pateiktas
sąrašas atrodo laipsniškas, kai kurie žingsniai gali būti sujungti ir dažnai tenka grįžti vienu ar
daugiau žingsnių atgal.

1. Problemos formulavimas
2. Požiūriai
3. Įgyvendinimo apribojimai
4. Palyginimai
5. Išteklių ir padarinių, kurie pasikeis, nustatymas
6. Vertinimo metodas
7. Kiekybinis išteklių naudojimo ir padarinių apimčių matavimas
8. Vienetų kaštai/vertės
9. Paversti apimčių pokyčius į piniginius vienetus ir, kaštų ir naudos analizės atveju,
paskaičiuoti piniginę padarinių išraišką.
10. Laikotarpis ir diskontavimas
11. Tinkamų pasirinkimo kriterijų skaičiavimas
12. Jautrumo analizė
13. Interpretavimas ir rekomendacijos
14. Įgyvendinimo stebėsena
15. Intervencijos taisymas, jei reikia

Problemos formulavimas. Problema turi būti suformuluota labai aiškiai. Dažnai pastebima tik
problemos „ledkalnio viršūnė“ - didžiausia dalis nėra matoma, kol neatliktas nedidelis išankstinis
kokybinis tyrimas. Surinkus informaciją apie kontekstą lengviau identifikuoti problemą ir nustatyti
tikslus ir uždavinius. Neretai naudinga sutraukti tikslus į vieno sakinio tyrimo klausimą, o tada
išvardyti tinkamų uždavinių seką.

9
Įgyvendinimo apribojimai. Prieš atliekant ekonominį vertinimą turi būti apsvarstyti techniniai ar
klinikiniai įrodymai ir įgyvendinimo kliūtys. Juk gali būti, kad intervencijos įgyvendinimą sustabdys
etiniai ar kultūriniai suvaržymai arba jos neefektyvumas.

Palyginimai. Visos tinkamos alternatyvos turi būti įtruktos į analizę. Įprastas palyginimas daromas
su ta intervencija, kuri bus galimai išstumta. Jeigu alternatyvų nėra, galimas lyginimas su esama
situacija arba situacija be intervencijos. Palyginimas su „Nieko nedaryti“ variantu yra tinkamas.

Išteklių ir padarinių, kurie pasikeis, nustatymas. Reikia identifikuoti išteklius ir padarinius, kurie gali
būti pakeisti dėl intervencijos ar politikos. Nustatyti ir pamatuoti šių pokyčių apimtis. Svarbu iš
pradžių pamatuoti pokyčius jų fiziniais vienetais, pvz., kiek buvo panaudota stacionaraus gydymo
dienų ar kiek padaugėjo kokybiškų gyvenimo metų prieš šių išteklių ir padarinių kainų pokyčių
analizę.

Vertinimo metodas. Vertinimo metodo pasirinkimas priklauso nuo tikslų, požiūrio, žinojimo, kaip
tyrimo rezultatai bus naudojami sprendimų priėmimui ir nuo duomenų prieinamumo.

Vienetų kaštų/verčių nustatymas. Vienetų kaštai ir vertės gali būti gauti iš literatūros ir registruotų
sveikatos priežiūros duomenų.

Kaštų ir naudos skaičiavimas pinigais. Reikia padauginti suvartotų išteklių kiekį iš išteklių vienetų
kaštais, pvz., radiologinių tyrimų kaštai yra tyrimų skaičius, padaugintas iš vieneto kaštų. Panašiai
skaičiuojama ir nauda taikant kaštų ir naudos metodą. Pvz., gyvenimo išgelbėjimo nauda lygi
statistinei žmogaus gyvybės vertei, padaugintai iš išgelbėtų gyvybių skaičiaus. Kaštai ir padariniai,
kurių nepavyko išreikšti kiekybiškai, turi būti detaliai aprašyti.

Laikotarpis ir diskontavimas. Svarbu nustatyti analizės laikotarpį, nes kaštai ir nauda gali būti
patirti skirtingu metu. Dažniausiai kaštai patiriami prieš naudą. Jeigu kaštai ar padariniai įvyksta
ilgesniu laikotarpiu nei vieneri metai, jie turi būti diskontuoti – nustatyta ateities kaštų ir padarinių
dabartinė vertė. Diskontavimas yra būdas būsimų pinigų dabartinei vertei apskaičiuoti. Dabartinė
vertė – pinigų vertė šiuo momentu. Būsimoji vertė – tų pačių pinigų vertė po tam tikro laiko
periodo.

Paskaičiuoti tinkamą pasirinkimo kriterijų. Pasirinkimo kriterijus – tai kaštų ir padarinių santykis
arba, kaštų ir naudos analizės atveju, gryna nauda.

Jautrumo analizė. Ekonominio vertinimo metu nagrinėjami tikėtini ateities įvykiai, todėl
atsižvelgiant į kintamųjų neapibrėžtumą reikalinga jautrumo analizė. Kartu su pradiniu ateities
variantu turi būti ištirtos tikėtinos kintamųjų amplitudės. Atliekama jautrumo analizė, kurios metu
įvertinama pasiektų rezultatų priklausomybė nuo įvairių prielaidų (kintamųjų vertės, rezultatų
tikrumo ir pan.). Tai būtina, nes dauguma ekonominių vertinimų susiję su alternatyvų
įgyvendinimu ateityje. Jautrumo analizė gali būti vienmatė, kai keičiamas tik vienas modelio
kintamasis, ir daugiamatė, kai vienu metu keičiami visi kintamieji.

10
Interpretavimas. Išnagrinėjus galimus efektyvumo pokyčius daromos išvados ir pasirenkamas
tinkamiausias variantas. Efektyviausiais sprendimas rodo žymiausią kaštų efektyvumo santykį arba
didžiausią gryną naudą. Tačiau informacijos apie ekonominį efektyvumą nepakanka, siekiant
pasirinkti geriausią sprendimą. Nors dėl efektyvios intervencijos visuomenės gerovė gali būti
padidinta, visada atsiras tiek laimėtojų, tiek pralaimėtojų. Todėl galutiniai sprendimai grindžiami
ne tik ekonominiu efektyvumu, bet ir atsižvelgiant į kitas vertybes, pavyzdžiui, teisingumą.

Stebėsena ir korekcijos. Ekonominis vertinimas nukreiptas į neapibrėžtą ateitį, todėl intervencijos

įgyvendinimo metu galimai prireiks ją koreguoti. Du paskutiniai žingsniai priskiriami prie
įgyvendinimo tyrimo. Šių žingsnių ignoravimas gali nulemti neteisingas išvadas apie atliktą
vertinimą, juk netinkamas įgyvendinimas gali sugadinti ir puikią intervenciją.

Kuo skiriasi sveikatos technologijų vertinimas nuo ekonominio vertinimo?

STV siekia informuoti sveikatos politikus apie medicinines, socialines, ekonomines ir etines investicijų į
sveikatos priežiūrą pasekmes remiantis geriausiais moksliniais įrodymais.

Šio vertinimo komponentai yra:

 tyrimų išvadų apie skirtingų sveikatos intervencijų efektyvumą sintezė;

 ekonominių padarinių įvertinimas ir kaštų bei kaštų ir padarinių analizė;
 socialinių ir etinių sveikatos technologijų sklaidos ir naudojimo padarinių, taip pat jų organizacinių
padarinių įvertinimas;
 geriausios sveikatos priežiūros praktikos nustatymas, taip didinant saugą, gerinant kokybę ir
taupant lėšas.

11