Professional Documents
Culture Documents
გიდენსი, სოციოლოგია
გიდენსი, სოციოლოგია
Tavi 1
ra aris sociologia?
ZiriTadi cnebebi
sociologiis sawyisebi
ogiust konti; emil diurkemi;
karl marqsi; maqs veberi
gviandeli moazrovneebi
miSel fuko da iurgen habermasi
daskvna
Sejameba
mniSvnelovani terminebi
2
ZiriTadi cnebebi
sociologia. mecniereba
dRes – meoce saukunis bolos – Cven vcxovrobT samyaroSi, romelic sul ufro metad
gvaSfoTebs, da romelsac, amis miuxedavad, momavlis saocari perspeqtivebi gaaCnia. Ees aris
cvlilebebiT aRsavse samyaro, romlisTvisac damaxasiaTebelia Rrma konfliqtebi, daZabulobebi
da socialuri dayofa, iseve rogorc Tanamedrove teqnologiebis damangreveli zegavlena bunebriv
garemoze. Tumca, amasTan erTad, Cven gvaqvs SesaZleblobebi Tavad warvmarToT sakuTari
bedi da ukeTesad moviwyoT cxovreba, rac wina TaobebisaTvis warmoudgeneli unda yofiliyo.
rogor gaxda msoflio aseTi? ratom aris Cveni cxovrebis wesi ase gansxvavebuli Cveni
mSoblebisa da wina Taobebis cxovrebisgan? ra mimarTulebebiT warimarTeba cvlilebebi
momavalSi? swored es kiTxvebi Seadgens sociologiis, rogorc mecnierebis im sferos, umTavres
intess, romelic fundamentur rols asrulebs Tanamedrove inteleqtualur kulturaSi.
s o c i o l o g i a adamianis socialuri cxovrebis, jgufebis da sazogadoebebis Seswavlaa.
igi saocari da brwyinvale wamowyebaa Tundac imitom, rom misi Seswavlis sagani Cveni,
rogorc socialuri arsebebis, qcevaa. sociologiis kvlevis sfero metad farToa, individebis quCaSi
moulodneli Sexvedris analiziT dawyebuli da globaluri socialuri procesebis kvleviT
damTavrebuli. EerTi mcire magaliTi SegiqmniT warmodgenas sociologiis bunebisa da miznebis
Sesaxeb.
2
3
3
4
Yyavis sociologia
1. simboluri Rirebuleba
dasavleTSi mcxovrebi mravali adamianisTvis, dilis finjani yava pirovnuli ritualia, rasac
Semdeg, dRis ganmavlobaSi, mohyveba yavis sma sxvebTan erTad, rac ufro socialur rituals
warmoadgens.
dasavleTisTvis amJamad cnobil iseT produqtebTan erTad – rogoricaa Cai, banani, kartofili da
TeTri Saqari – yava, farTo moxmarebis produqtad, mxolod gviani 1800-iani wlebidan iqca.
miuxedavad imisa, rom sasmeli axlo aRmosavleTSi warmoiSva, misi masiuri moxmareba
daaxloebiT saukunenaxevris winandeli dasavluri koloniuri eqspansiidan modis. sinamdvileSi,
yavis mTeli maragi, romelsac dRes movixmarT, modis im adgilebidan (samxreT amerika da
afrika), romlebic evropelebis mier iyo kolonizebuli; igi ar aris dasavluri sakvebis `bunebrivi~
nawili.
sociologiis Seswavla
sociologiuri warmosaxva saSualebas gvaZlevs, davinaxoT, rom mravali movlena,
romelic TiTqosda individs exeba, sinamdvileSi, ufro farTo sakiTxebs asaxavs. magaliTad,
gayra, SesaZloa, Zalze mZime procesi iyos imaTTvis, vinc is ganicada, rasac milsi pirovnul
usiamovnebas uwodebs. Tumca gayris procesi, xazs usvams igi, aseve sajaro sakiTxia iseT
sazogadoebaSi, rogoric dRevandeli inglisia, sadac mTeli qorwinebebis mesamedi irRveva
SeuRlebidan aTi wlis ganmavlobaSi. AaviRoT meore magaliTi, umuSevroba, SesaZloa,
pirovnul tragediad gadaiqces, rodesac adamians erTi samsaxuridan agdeben, xolo meoris Sovna
ar SeuZlia. Tumca, rodesac milionobiT adamiani sazogadoebaSi msgavs situaciaSi imyofeba, es
ukve kerZo sasowarkveTis farglebs scildeba: es ukve farTo socialuri tendenciebis gamomxatveli
sajaro sakiTxia.
SeecadeT, amgvari Tvalsazrisi sakuTar cxovrebas miuyenoT. Aar aris aucilebeli mxolod
arasasiamovno SemTxvevebze fiqri. MmagaliTad, dafiqrdiT, saerTod, ratom aiReT xelSi es
wigni – ratom gadawyviteT sociologiis Seswavla? Tqven, SesaZloa, iZulebiT xarT sociologi
studenti da swavlobT sagans mxolod imitom, rom SeasruloT Tqveni safexuris moTxovnebi; an,
SesaZloa, enTuziasti brZandebiT, romelsac surs, meti icodes sagnis Sesaxeb. rogoric ar unda
iyos Tqveni motivacia, albaT, bevri saerTo gaqvT sociologiis sxva SemswavlelebTan, Tundac
Tavad ar icodeT amis Sesaxeb. Tqveni gadawyvetileba asaxavs Tqvens pozicias ufro farTo
sazogadoebaSi.
4
5
Aadreuli sawyisebi
Cven, adamianebi, mudam varT dainteresebulni sakuTari qcevis pirvelwyaroebiT;
magram Cveni mcdeloba, gagvego sakuTari Tavi, rac aTaswleulebs iTvlis, eyrdnoboda
azrovnebis wess, romelic Taobidan Taobas gadaecemoda, da xSirad religiuri terminebiT
gamoixateboda (magaliTad, Tanamedrove mecnierebis warmoSobamde, mraval adamians
sjeroda, rom bunebrivi movlenebi, rogoricaa, vTqvaT, miwisZvra, RmerTebis da sulebis mier
iyo gamowveuli). adamianis qcevisa da sazogadoebis obieqturi da sistematuri Seswavla,
SedarebiT axali movlenaa, romlis warmoSoba adreuli 1800-iani wlebiT TariRdeba. foni,
sociologiis sawyisebisTvis, radikaluri cvlilebebi iyo: 1789 wlis safrangeTis revolucia da
industriuli revoluciis aRmoceneba evropaSi. am qmedebebiT gamowveuli cxovrebis tradiciuli
gzebis ngreva dasrulda moazrovneTa mcdelobebiT, SeemuSavebinaT rogorc socialuri, aseve
bunebrivi samyaros axleburi gageba.
Ggadamwyveti movlena samyaros Sesacnobad, religiis nacvlad mecnierebis
gamoyeneba iyo. mecxramete saukunis moazrovneebi cdilobdnen Semdegi tipis kiTxvebze
epasuxaT – rogoria adamianis buneba? ratom aris sazogadoeba struqturirebuli ise, rogorc aris?
rogor da ratom icvleba sazogadoebebi? – es igive kiTxvebia, romlebze pasuxis gacemasac
cdiloben dRes sociologebi. Tanamedrove samyaro warsulisagan radikalurad gansxvavdeba;
sociologiis amocanaa, dagvexmaros am samyaros wvdomaSi da misi momavali SesaZleblobebis
garkvevaSi.
Oogiust konti
Mmecnierebis mTeli sferos Seqmna, ra Tqma unda, erT adamians ar SeuZlia da adreuli
sociologiuri azrovnebis dafuZnebasac mravali xelSemwyobi hyavda. Mmiuxedavad amisa,
gansakuTrebulad gamorCeuli adgili frang avtors ogiust konts (1798-1857) ekuTvnis, Tundac
imisTvis, rom, faqtobrivad, man pirvelma gamoiyena sityva `sociologia~. Tavdapirvelad, konti
termin `socialur fizikas~ iyenebda; Tumca zogierTi misi inteleqtualuri konkurentic igive
terminiT sargeblobda.
Kkonts surda, sakuTari Sexedulebebi sxvebisagan gaemijna da amitom termini
`sociologia~ SemoiRo im dargis aRniSvnis mizniT, romlis dafuZnebac surda.
konts sjeroda, rom es axali dargi SeZlebda, mecnierul safuZvlebze dayrdnobiT,
sazogadoebis Sesaxeb codnis Seqmnas. sociologias igi bolo ganviTarebad mecnierebad
miiCnevda – fizikis, qimiisa da biologiis Semdeg – Tumca, aseve, yvelaze mniSvnelovnad da
kompleqsurad yvela mecnierebas Soris. igi Tvlida, rom sociologiam, mecnierebis gamoyenebiT,
wvlili unda Seitanos kacobriobis keTildReobaSi imiT, rom swvdes, Sesabamisad, ganWvritos
da daareguliros adamianuri qceva. Tavisi moRvaweobis gviandel periodSi kontma, sakuTari
sociologiuri Sexedulebebis safuZvelze, sakmaod ambiciuri gegmebi dasaxa, konkretulad,
franguli sazogadoebis, da zogadad, adamianuri sazogadoebebis rekonstruqciisTvis.
Eemil diurkemi
Tanamedrove sociologiaze GgacilebiT myari da xangrZlivi zegavlena moaxdina meore
frangi moazrovnis emil diurkemis naSromebma (1858-1917). miuxedavad imisa, rom igi kontis
naazrevis aspeqtebs eyrdnoboda, diurkems miaCnda, rom misi winamorbedis mravali idea Zalze
spekulaturi da bundovani iyo, da rom kontma ver moiyvana sisruleSi misi programa, Seeqmna
mecnieruli safuZveli sociologiisaTvis. diurkemis mixedviT, sociologiam unda Seiswavlos
socialuri faqtebi, socialuri cxovrebis is aspeqtebi, romlebic gansazRvravs Cvens, rogorc
individebis, qmedebebs, iseTebs, rogoricaa ekonomikuri mdgomareoba an religiis
6
7
zemoqmedeba. Ddiurkems sjeroda, rom socialuri cxovreba igive xarisxis obieqturobiT unda
iqnes Seswavlili, rogorc bunebriv samyaros Seiswavlian mecnierebi. misi cnobili pirveli principi
sociologiaSi iyo: SeiswavleT `socialuri faqtebi, rogorc sagnebi!” - AamiT igi gulisxmobda, rom
socialuri cxovreba SeiZleba iseve mkacrad daeqvemdebaros analizs, rogorc bunebis sagnebi an
movlenebi.
iseve rogorc sociologiis sxva fuZemdeblebi, diurkemi Zlier iyo dainteresebuli
cvlilebebiT, romlebic sazogadoebis transformirebas moaxdenda. mas sjeroda, rom sazogadoebis
erTianobis SenarCuneba mxolod Rirebulebebisa da wes-Cveulebebis gaziarebiTaa SesaZlebeli.
socialuri cvlilebis miseuli analizi, Sromis ganawilebis gafarToebas efuZneboda (kompleqsuri
gansxvavebebis zrdas sxvadasxva profesiebs Soris). diurkemi amtkicebda, rom Sromis
ganawilebam, rogorc socialuri gaerTianebis safuZvelma, TandaTanobiT religiis adgili daikava.
Sromis ganawilebis gafarToebiT, adamianebi sul ufro metad xdebian erTmaneTze
damokidebulni, vinaidan TiToeul adamians sWirdeba saqoneli da momsaxureba, romelsac sxva
profesiebis adamianebi awvdian. diurkemis mixedviT, Tanamedrove sazogadoebaSi cvlilebis
procesebi ise swrafi da intensiuria, rom es ufro met socialur siZneleebs warmoqmis, rasac igi
anomias ukavSirebs, anu miznis uqonlobis an uimedobis SegrZnebas, rac Tanamedrove
socialuri cxovrebiTaa gamowveuli. tradiciuli moraluri kontroli da standartebi, rasac, Cveulebriv,
religia axorcielebda, Tanamedrove socialuri pirobebis gamo TiTqmis mTlianad dairRva da bevr
adamians Tanamedrove sazogadoebaSi gauCina SegrZneba, rom maTi yoveldRiuri cxovreba
azrs moklebulia.
diurkemis erT-erTi yvelaze cnobili naSromi TviTmkvlelobis analizs ukavSirdeboda
(Durkheim, 1952; pirvelad gamoica 1897 wels). TviTmkvleloba savsebiT pirovnul qmedebad,
ukiduresi pirovnuli sasowarkveTis Sedegad iTvleba. Tumca, diurkemma dagvanaxa, rom
suicidur qcevaze udides gavlenas socialuri faqtorebi axdens, da rom anomia aris swored erT-
erTi aseTi zegavlenis mqone. TviTmkvlelobebis koeficienti yovelwliurad erTidaimave
monacemebiT gamoixateba da es monacemebi sociologiurad unda iqnes axsnili. diurkemis
kvlevam, SesaZloa, bevri sawinaaRmdego azri gamoiwvios, magram igi klasikur naSromad
rCeba, romlis aqtualoba sociologiisTvis dRemde ar dakargula.
karl marqsi
Kkarl marqsis ideebi (1818-83) mkveTrad upirispirdeboda kontisa da diurkemis ideebs,
Tumca, maT msgavsad, isic Seecada, aexsna sazogadoebrivi cvlilebebi, romlebic samrewvelo
revoluciis dros xdeboda. Aaxalgazrda marqsis politikurma moRvaweobam konfliqtamde
miiyvana igi germaniis xelisuflebasTan; safrangeTSi mokle droiT yofnis Semdeg, samSoblodan
gaZevebuli, igi samudamod britaneTSi dasaxlda. misi naSromebi mraval sxvadasxva sferos
moicavda. marqsis yvelaze mkacri kritikosebic ki Tvlian, rom misi moZRvreba Zalze
mniSvnelovania sociologiis ganviTarebisTvis. misi Sromebis didi nawili ekonomikur sakiTxebs
eZRvneba, magram, vinaidan igi dainteresebuli iyo, rom ekonomikuri problemebi socialur
institutebTan daekavSirebina, misi naSromebi iyo da aris sociologiuri ganWvretebiT mdidari.
Mmarqsis Tvalsazrisi eyrdnoboda, rogorc Tavad igi uwodebda, istoriis materialistur
gagebas. Mmarqsis mixedviT, socialuri cvlilebis mTavari wyaro ar aris adamianTa kuTvnili
ideebi da Rirebulebebi (rogorc diurkems miaCnda), aramed is, umetesad, ekonomikuri
mizezebiTaa gamowveuli. KklasTa Soris brZola – mdidrebsa da Raribebs Soris – istoriuli
ganviTarebis qvakuTxeds warmoadgens. Mmarqsis sityvebiT, `kacobriobis istoria _ es klasTa
brZolebis istoriaa~.
Mmiuxedavad imisa, rom marqsi istoriis ganviTarebis sxvadasxva fazas exeboda, misi
yuradReba, umTavresad, Tanamedrove cvlilebaze iyo koncentrirebuli. Mmisi azriT, yvelaze
mniSvnelovani cvlilebebi kapitalizmis ganviTarebasTan iyo dakavSirebuli. kapitalizmi
warmoebasTan dakavSirebuli sistemaa, romelic radikalurad gansxvavebulia istoriaSi arsebuli
wina ekonomikuri sistemebisgan da gulisxmobs saqonlisa da momsaxurebis warmoebas
myidvelTa farTo wrisaTvis. isini, vinc floben kapitals – qarxnebs, danadgarebs da didZal fuls –
7
8
qmnian mmarTvel klass. mosaxleobis didi umravlesoba daqirvabuli muSebis klass qmnis, anu
muSaTa klass, romelsac ar gaaCnia sxva saarsebo saSualeba, Tu ara samuSao, romelsac
kapitalis mesakuTreni iZlevian. amrigad, kapitalizmi aris klasobrivi sistema, romlis pirobebSic
klasebs Soris konfliqti Cveulebrivi movlenaa.
Mmarqsis mixedviT, momavalSi kapitalizmi unda Seicvalos sazogadoebiT, sadac
klasebi ar iarsebeben – ar iqneba didi gansxvaveba mdidrebsa da Raribebs Soris. igi ar
gulisxmobda, rom yvela uTanasworoba adamianebs Soris gaqreba; aramed gulisxmobda, rom
sazogadoebebi ar iqnebian gaxleCili mcire klasebad, romlebic monopolizebas uweven
ekonomikur da politikur Zalauflebas, da ar iqneba adamianebis udidesi masa, romelic Zalze
cotas sargeblobs im simdidriT, romelsac Tavad qmnis. Seiqmneba saerTo sakuTrebaze
dafuZnebuli ekonomikuri sistema da Camoyalibdeba ufro Tanaswori sazogadoeba, vidre
dRemde arsebobda.
marqsis moZRvrebam didi gavlena iqonia meoce saukunis msoflioze. bolo dromde, anu
sabWoTa komunizmis daSlamde, msoflios mosaxleobis erTi mesamedi cxovrobda
sazogadoebebSi, romelTa mTavrobebi acxadebdnen, rom marqsis ideebiT iyvnen STagonebulni.
garda amisa, marqsis ideebma klasebisa da klasobrivi dayofis Sesaxeb gavlena moaxdina mraval
sociologze.
Mmaqs veberi
Mmarqsis msgavsad, maqs vebersac (1864-1920) mxolod sociologs ver vuwodebT; misi
mecnieruli interesebi da urTierTobebi mraval sferos moicavs. veberi germaniaSi daibada, sadac
ganvlo Tavisi samecniero moRvaweobis umetesi nawili. igi farTo ganaTlebis adamiani iyo.
Mmisi naSromebi moicavs ekonomikis, samarTlis, filosofiis da SedarebiTi istoriis sferoebs;
aqvs mravali naSromi sociologiaSi da, aseve, bevrs muSaobda Tanamedrove kapitalizmis
ganviTarebis sakiTxebze. misi drois sxva moazrovneebis msgavsad, veberi cdilobda,
gaeazrebina socialuri cvlilebis arsi. Mmiuxedavad imisa, rom marqsis gavlenas ganicdida, igi
metad kritikuli iyo marqsis zogierTi ZiriTadi ideis mimarT. igi uaryofda istoriis materialistur
gagebas da klasobriv konfliqts nakleb mniSvnelovnad Tvlida, vidre amas marqsi miiCnevda.
veberis azriT, ekonomikuri faqtorebi Zalze mniSvnelovania, Tumca ideebsa da Rirebulebebs
aseTive zegavlena aqvs socialur cvlilebaze.
veberis yvelaze mniSvnelovani naSromebi eZRvneboda dasavluri sazogadoebis sxva
ZiriTad civilizaciebTan SedarebiT analizs. man Seiswavla CineTis, indoeTis da axlo
aRmosavleTis religiebi, da am kvlevebiT didi wvlili Seitana religiis sociologiaSi. CineTsa da
indoeTSi arsebuli wamyvani religiuri sistemebis dasavlur religiebTan Sedarebis safuZvelze,
veberma daaskvna, rom qristianuli religiis garkveulma aspeqtebma didi gavlena moaxdina
kapitalizmis ganviTarebaze. Ees Tvalsazrisi mxolod ekonomikuri cvlilebebis gamo ar gaCenila,
rogorc amas marqsi miiCnevda; veberis SexedulebiT, sazogadoebisa da Cveni individualuri
qmedebebis Camoyalibeba ganpirobebulia kulturuli ideebiT da RirebulebebiT.
Tanamedrove sazogadoebis bunebis veberiseuli gageba da cxovrebis dasavluri stilis
gavrcelebis mizezebi agreTve arsebiTad gansxvavebulia marqsis gagebisagan. veberis
mixedviT, kapitalizmi – ekonomikuri saqmianobis organizebis gansakuTrebuli gza – erT-erTi
ZiriTadi faqtoria socialuri ganviTarebisTvis. kapitalizmis safuZvelSi, ramdenadme ufro
fundamenturad, mecnierebisa da biurokratiis gavlena devs. mecnierebam saxe misca
Tanamedrove teqnologias da ase gagrZeldeba nebismier momaval sazogadoebaSi. biurokratia
adamianTa didi ricxvis efeqturad organizebis erTaderTi gzaa da amitomac aucieleblad
farTovdeba, ekonomikur da politikur zrdasTan erTad. mecnierebis, Tanamedrove teqnologiis da
biurokratiis erToblivi ganviTareba daxasiaTebuli iyo veberis mier, rogorc racionalizacia –
socialuri da ekonomikuri cxovrebis organizeba efeqturobis principebis mixedviT da teqnikuri
codnis safuZvelze.
Ggviandeli moazrovneebi
8
9
mkvlevarebis upiratesoba is aris, rom SeuZliaT uSualod kiTxvebis dasma imaTTvis, visac isini
swavloben – sxva adamianebisTvis. sxva mxriv, sociologia qmnis iseT siZneleebs, romelTac
bunebismetyveli mecnierebi ar ejaxebian. adamianebma, romlebmac ician, rom maTi
qmedebebi, xSirad, dakvirvebiT Seiswavleba, aRar iqcevian ise, rogorc Cveulebriv
moiqceodnen. Segnebulad Tu Seugneblad, maT SeiZleba iseTi warmodgena Segviqmnan
TavianT Tavze, rac gansxvavdeba maTi realuri mimarTebebisgan. isini cdiloben kidec
`daexmaron~ mkvlevars im pasuxebiT, rac, maTi rwmeniT, maTgan surT miiRon.
TviTganaTleba
mesame, da albaT yvelaze mniSvnelovania, rom sociologias SeuZlia uzrunvelyos
TviTganaTleba – gaRrmavebuli TviTgageba. rac ufro metad vacnobierebT, Tu ras vakeTebT, da
aseve meti warmodgena gveqneba Cveni sazogadoebis zogadi meqanizmebis Sesaxeb, miT ufro
meti zegavlena SegviZlia viqonioT Cvens momavalze. Cven ar unda ganvixiloT sociologia,
rogorc mxolod politikis mkeTeblebis, anu Zlieri jgufebis, damxmare Zala, srulyofili
gadawyvetilebebis miRebaSi. Zalauflebis mqoneni yovelTvis ver iReben mxedvelobaSi naklebi
Zalauflebis mqoneTa da politikaSi naklebad privilegirebulTa interesebs. TviTganaTlebis mqone
jgufebs SeuZliaT isargeblon sociologiuri gamokvleviT da efeqturi reagireba moaxdinon
mTavrobis politikaze, an dasaxon sakuTari politikuri iniciativebi. TviTdaxmarebis jgufebi,
rogoricaa ,,anonimuri alkoholikebi” (Alcoholics Anonymous) da socialuri moZraobebi,
rogoricaa garemos dacvis moZraoba, im socialuri jgufebis magaliTebia, romelTa uSualo
mcdelobaa, warmatebiT ganaxorcielon praqtikuli reformebi.
10
11
Ddaskvna
winamdebare TavSi davinaxeT, rom sociologia is disciplinaa, sadac gverdze vdebT
pirovnul xedvas samyaros Sesaxeb imisaTvis, rom ufro guldasmiT ganvixiloT gavlenebi,
romlebic gansazRvraven Cvensa da sxvebis cxovrebas. sociologia, rogorc garkveuli
inteleqtualuri Zalisxmeva, Tanamedrove sazogadoebebis ganviTarebasTan erTad warmoiSva, da
aseTi sazogadoebebis Seswavla principul interess inarCunebs; Tumca, sociologebi sakiTxebis
ufro farTo wriT arian dainteresebulni, rogoricaa, magaliTad, socialuri urTierTqmedebis buneba
da zogadad adamianuri sazogadoebebi.
sociologia mxolod abstraqtuli inteleqtualuri sfero ar aris, aramed uzarmazari praqtikuli
mniSvneloba aqvs adamianebis cxovrebisTvis. sociologad Camoyalibeba ar unda gadaiqces
mosawyen akademiur Zalisxmevad! saukeTeso gza imaSi dasarwmuneblad, rom ase ar
moxdeba, obieqtis mimarT warmosaxvis saSualebiT midgoma da sociologiuri ideebisa da
mignebebis sakuTari cxovrebis situaciebTan dakavSirebaa.
EerT-erTi saSualeba amisaTvis aris im gansxvavebebis gacnobiereba, romelic arsebobs
Tanamedrove sazogadoebaSi Cveni cxovrebis wesebsa da adamianTa sxva jgufebis cxovrebis
wesebs Soris. yvela adamianur arsebas Zalze bevri saerTo aqvs. msgavsad amisa, arsebobs didi
mravalgvaroba gansxvavebul sazogadoebebsa da kulturebs Soris. am msgavsebebsa da
gansxvavebebs me-2 da me-3 TavebSi ganvixilavT.
Sejameba
1. sociologia SeiZleba ganisazRvros, rogorc adamianTa sazogadoebebis, gansakuTrebiT,
Tanamedrove industriuli sazogadoebebis sistematuri Seswavla.
2. sociologia warmoiSva, rogorc im didi cvlilebebis gaazrebis mcdeloba, rac adamianTa
sazogadoebebSi moxda bolo ori an sami saukunis ganmavlobaSi.
3. sociologiur kvlevaSi mniSvnelovania adamianis qmedebis gaTvaliswinebul da
gauTvaliswinebel Sedegebs Soris gansxvavebis danaxva.
4. sociologiis praqtika gulisxmobs warmosaxviTi azrovnebis unars da socialuri cxovrebis
Sesaxeb winaswarSeqmnili warmodgenebidan ganTavisuflebas.
5. sociologiis klasikos damfuZneblebs Soris gansakuTrebiT mniSvnelovani oTxi figuraa:
ogiust konti, karl marqsi, emil diurkemi da maqs veberi. kontma da marqsma, romlebic
mecxramete saukunis Sua wlebSi moRvaweobdnen, sociologiis zogierTi ZiriTadi sakiTxi
Camoayalibes, romlebic mogvianebiT diurkemma da veberma ganaviTares. es sakiTxebi exeba
sociologiis bunebas da Tanamedrove sazogadoebebis ganviTarebis gavlenas socialur samyaroze.
6. Tanamedrove gamoCenil sociolog moazrovneTa Soris arian miSel fuko da iurgen
habermasi. maTi moRvaweoba kidev ufro aviTarebs klasikosi fuZemdeblebis mier warmodgenil
Temebs.
11
12
MmniSvnelovani terminebi
sociologiuri warmosaxva
gauTvaliswinebeli Sedegebi
socialuri reproduqcia
socialuri transformacia
anomia
istoriis materialisturi gageba
kapitalizmi
TviTganaTleba
Tavi 2
Kkultura, sazogadoeba da pirovneba
ZiriTadi cnebebi
adamianTa modgma
kulturuli mravalgvaroba
K
kulturuli identoba da eTnocentrizmi
socializacia
arasocializebuli bavSvebi
cxovrebis gza
bavSvoba. siymawvile.
12
13
TaobaTa cvla
13
14
ZiriTadi cnebebi
K kultura. sazogadoeba. Rirebulebebi. socializacia.
aracnobieri. TviTcnobiereba. identoba
Aadamianuri modgma
sociobiologia
miuxedavad imisa, rom biologebi aRiarebdnen evoluciur uwyvetobas cxovelebsa da
adamianebs Soris, ukanasknel xanebamde maTi umravlesoba cdilobda, xazi gaesva adamianuri
saxeobis gansxvavebuli TvisebebisTvis. am pozicias eWvisqveS ayeneben sociobiologebi,
romlebic mWidro analogiebs xedaven adamianebisa da cxovelTa qcevas Soris. termini
sociobiologia amerikeli mecnieris eduard uilsonis naSromebSi gaCnda (Wilson 1975, 1978). Eis
exeba biologiuri principebis gamoyenebis sakiTxs yvela socialuri cxovelis, maT Soris
adamianis, socialuri aqtivobebis asaxsnelad. uilsonis mixedviT, adamianis socialuri cxovrebis
bevri aspeqti mis genetikur wyobazea damokidebuli. magaliTad, cxovelTa zogierT saxeobas
urTierTmoxiblvis saukeTesod ganviTarebuli ritualebi aqvs, rac urTierTkavSiriTa da
STamomavlobis gagrZelebiT mTavrdeba. adamianTa wyvilebis urTierTmoxiblva da maTi
urTierTkavSiric, sociobiologebis azriT, zogadad igive ritualebs moicavs, rac Tandayolil
maxasiaTeblebs gulisxmobs. sxva magaliTi rom aviRoT, vnaxavT, rom cxovelebSi mamrebi
mdedrebze ufro didi zomisani da ufro agresiulebi arian, amasTan, gabatonebulni `sust sqesze.”
SesaZloa, genetikurma faqtorebma axsnas, ratomaa, rom CvenTvis cnobil yvela adamianur
sazogadoebaSi mamakacebi cdiloben, qalebze meti avtoriteti moipovon.
EerT-erTi gza, romliTac sociobiologebi Seecadnen, gaeSuqebinaT sqesebs Soris
urTierToba, `reproduqciuli strategiis~ ideaa. reproduqciuli strategia qcevis modelia, romelic
evoluciuri SerCevis gziT aris miRweuli da STamomavlobis gadarCenas uwyobs xels. qalis
sxeuls, mamakacTan SedarebiT, Zalze didi wvlili Seaqvs Tavis repoduqciul ujredebSi. amitom
qalebi uqmad ar xarjaven am saSualebas da ar iswrafvian mraval partniorTan seqsualuri
14
15
15
16
instinqti. es, ubralod, erTeuli pasuxia da ara gamomuSavebuli qcevis modeli. igi ar ganixileba,
rogorc `instinqturi,~ Tavisi zusti mniSvnelobiT.
Aadamianebs mravali Tandayolili refleqsi aqvT, Tvalis moxuWvis msgavsi, da maT
umetesobas, rogorc Cans, evoluciuri gadarCenis datvirTva aqvs. Cvili bavSvebi, magaliTad,
woven, Tu ZuZus an ZuZusmagvar sagans miawodeb. Ppatara bavSvi, ucabedad wonasworobis
dakargvisas, xels Slis, raTa raimes moeWidos, da xeli saswrafod ukan miaqvs, cxel zedapirs Tu
Seexo. garemosTan SeguebisTvis yvela es reaqcia Zalze mniSvnelovania.
Aadamianebs, aseve, mravali biologiurad ganpirobebuli moTxovnileba aqvT. Ees iseTi
organuli moTxovnilebebia, rogoricaa sakvebi, sasmeli, seqsualuri urTierTobebi da sxeulis
garkveuli temperaturis SenarCuneba. Tumca saSualebebi, romliTac es moTxovnilebebi
kmayofildeba, Zalze gansxvavebulia sxvadasxva kulturasa da calkeuli kulturis farglebSic ki.
MmagaliTad, yvela kulturas urTierTmoxiblvis standartuli qcevis Taviseburi forma
gaaCnia. Mmiuxedavad imisa, rom igi seqsualuri moTxovnilebebis zogad xasiaTs ukavSirdeba,
maTi gamoxatva sxvadasxva kulturaSi – Tavad seqsualuri aqtis CaTvliT – Zalze
gansxvavebulia. dasavlur kulturaSi, seqsualuri urTierTobis Cveul mdgomareobas warmoadgens,
rodesac qali zurgze wevs, xolo mamakaci maszea. amgvari pozicia absurdulad miiCneva bevr
sxva sazogadoebaSi, sadac igive aqti gverdigverd mdgomareobaSi xdeba, an qalia zemoT, an
qali zurgiT aris mibrunebuli mamakacTan, anda sxva poziciebSi. gzebi, romliTac adamianebi
TavianTi seqsualuri moTxovnilebebis dakmayofilebas cdiloben, Cans, kulturuli gamocdilebaa
da ara genetikurad Tandayolili Tviseba.
Uufro metic, adamians SeuZlia Tavisi biologiuri moTxovnilebebis daZleva, rac ar
arsebobs cxovelebs Soris. religiur mistikosebs marxvis Senaxva Zalze didi xnis manZilze
SeuZliaT. mraval adamians SeuZlia martoxela iyos mTeli sicocxlis manZilze. Yyvela cxovels,
adamianis CaTvliT, amoZravebs TviTSenarCunebisken miswrafeba, Tumca, sxva
cxovelebisgan gansxvavebiT, adamianebs SeuZliaT am miswrafebas SeewinaaRmdegon, riskis
qveS ayeneben ra sicocxles,MmagaliTad, alpinizmiT an raime sxva saxifaTo saqmianobiT, an
Tundac imiT, rom SeuZliaT Tavi moiklan.
Kkulturuli mravalgvaroba
aRsaniSnavia adamianuri kulturis mravalgvaroba. qcevis miRebuli formebi Zalze
cvalebadia kulturebs Soris da xSirad radikalurad gansxvavdeba imisgan, rasac dasavleTSi
mcxovrebi adamianebi `normalurs~ uwodeben. magaliTad, Tanamedrove dasavleTSi, Cvilebis
an patara bavSvebis ganzrax mokvdineba umZimes danaSaulad iTvleba; Tumca tradiciul Cinur
kulturaSi axladdabadebul gogonebs xSirad gudavdnen, vinaidan gogonebis yola ufro zedmet
valdebulebad iTvleboda ojaxisTvis, vidre SenaZenad.
DdasavleTSi xamanwkebs mirTmeven, magram ar miirTmeven knutebsa da lekvebs;
Tumca igi delikatesad aris miCneuli msoflios zogierT qveyanaSi. Eebraelebi ar miirTmeven
Roris xorcs, Tumca indoelebi Roris xorcs miirTmeven da Tavs arideben saqonlis xorcs.
dasavlelebs kocna seqsualuri qcevis normalur gamovlinebad miaCniaT, maSin rodesac bevri
sxva kulturisTvis igi an gaugebaria, an zizRismomgvreli. Qqcevis yvela es Tavisebureba farTo
kulturuli gansxvavebebis aspeqtebia, rac erT sazogadoebas gamoarCevs meorisgan.
Mmcire sazogadoebebi (me-2 TavSi ganxilul `monadireTa da SemgrovebelTa~
sazogadoebebis msgavsad) cdiloben kulturulad unificirebulni iyvnen, Tumca industriuli
sazogadoebebi kulturulad mravalgvaria, radgan mraval gansxvavebul subkulturas Seicavs. dRes,
Tanamedrove did qalaqebSi, mravali subkulturuli erToba gverdigverd cxovrobs; magaliTad,
vest indoelebi, pakistanelebi, indoelebi, bangladeSelebi, italielebi da berZnebi londonis centris
midamoebSi binadroben. yvela maTgans, SesaZloa, hqondes sakuTari teritoria da cxovrebis
sakuTari wesi.
16
17
yvela kulturas qcevis sakuTari modeli axasiaTebs, rac ucxod eCveneba sxva kulturuli
safuZvlebis mqone adamianebs. magaliTis saxiT, SeiZleba aviRoT nakiremas kultura, romelic
aRwerilia horas maineris (1956) cnobil gamokvlevaSi. mainerma gansakuTrebuli yuradReba
sxeulis rTul ritualebs miaqcia, romelTac nakirema iyenebs; ritualebs, romelTac ucnauri da
egzotikuri xasiaTi aqvs. misi msjeloba namdvilad imsaxurebs dawvrilebiT citirebas:
`mTlian sistemas safuZvlad udevs fundamenturi rwmena, rom adamianis sxeuli maxinjia
da axasiaTebs sisustisa da avadmyofobis tendencia. amgvar sxeulSi gansaxierebuli adamianis
erTaderTi imedi am maxasiaTeblebis Tavidan acilebaa, ritualebisa da ceremoniebis aqtiurad
gamoyenebiT. Aam mizniT, yovel ojaxs Tayvaniscemis erTi an meti sagani aqvs.... maTgan
umTavresi mniSvnelobisaa yuTi an skivri, romelic kedelSia CaSenebuli. am skivrSi inaxeba
mravali amuleti da magiuri wamali, romelTa gareSe, adgilobrivi rwmeniT, veravin SesZlebs
cxovrebas. am saSualebebs sxvadasxva daxelovnebuli praqtikosebi icaven. yvelaze uflebamosili
maT Soris eqimbaSebia, romelTa daxmareba mniSvnelovani saCuqrebiT unda iqnes
anazRaurebuli. magram eqimbaSebi TavianT pacientebs wamlebs ki ar aZleven, aramed
karnaxoben, ra ingredientebia saWiro wamlisTvis da Semdeg Caiweren maT raRac uZveles da
saidumlo enaze. es Canaweri mxolod eqimbaSisa da samkurnalo mcenareebis
SemgroveblebisTvis aris gasagebi, romelic kidev erTi saCuqris fasad amzadebs sasurvel
wamals...
nakiremas warmomadgenlebs, TiTqmis paTologiuri SiSi aqvT da aseve moxiblulni arian
bage-piriT, romlis mdgomareoba mTel socialur urTierTobebSi zebunebrivi zegavlenis mqoned
aris miCneuli. Tu ar Catardeba bage-piris rituali, maT sjeraT, rom kbilebi CamoucvivdebaT,
RrZilebidan sisxldena eqnebaT, ybebi moeqcevaT, megobrebi miatoveben da sayvareli qalebi
uars etyvian. maT aseve sjeraT, rom arsebobs mWidro kavSiri oralur da moralur
maxasiaTeblebs Soris. magaliTad, arsebobs bavSvebisaTvis piris gamovlebis rituali, rac
miCneulia, rom aumjobesebs maT moralur Tvisebebs.
sxeulis yoveldRiuri rituali pirTan dakavSirebul manipulaciebsac gulisxmobs. im faqtis
sapirispirod, rom es adamianebi ase punqtualurad zrunaven piris movlaze, es rituali
gauTviTcnobierebul ucxo adamians aRmaSfoTeblad miaCnia. gadmomces, rom aris rituali,
romlis dros magiuri fxvniliT mofrqveul Roris jagars pirSi ideben, rasac Tan axlavs Zlier
formalizebuli moZraobebis mTeli seria” (Miner, 1956, gv. 503-4).
vin arian nakiremalebi da msoflios romel kuTxeSi cxovroben isini? Tavad upasuxebT
am SekiTxvas da, aseve, aRwerili sxeulis ritualis identificirebas SesZlebT, Tu sityva
`nakirema~-s ukuRma waikiTxavT. TiTqmis yvela nacnobi aqtivoba ucnaurad mogeCvenebaT,
Tu mas konteqstidan amoviRebT da ar ganvixilavT, rogorc adamianebis mTeli cxovrebis gzis
nawils. dasavluri higienuri ritualebi aranakleb ucnauria, vidre wynari okeanis romeliRac
kunZulze arsebuli jgufebis Cveuleba, romlis wevrebi wina kbilebs iZroben Tavis
gasalamazeblad, an samxreT amerikuli tomebis warmomadgenlebis qmedeba, romlebic firfitebs
imagreben tuCebze, win rom wamoewioT, vinaidan sjeraT, rom ase ufro momxibvlelni arian.
Cven ver gavigebT am qmedebebsa da Cveulebebs mTliani kulturuli konteqstidan maTi
gancalkevebiT. nebismieri kultura Seswavlil unda iqnes sakuTari mniSvnelobebisa da
Rirebulebebis TvalsazrisiT – rac sociologiis mTavari sazrunavia. sociologebi iswrafvian,
SeZlebisdagvarad, Tavidan aicilon eTnocentrizmi, romelic sxva kulturebze msjelobisas, maT
sakuTar kulturas adarebs. imis gamo, rom kulturebi ase mkveTrad gansxvavdebian, gasakviri ar
aris, rom sxva kulturidan mosul adamianebs, xSirad, uZneldebaT, simpatiiT ganimsWvalon
gansxvavebuli kulturis ideebisa da qcevis mimarT.
socializacia
evoluciis dabal safexurze myof cxovelebs, rogoricaa mwerebis umetesi saxeobebi,
SeuZliaT izrunon sakuTar Tavze mozrdilTa mxridan Zalze mcire daxmarebiT an sulac mis
gareSe, dabadebidan Zalian mcire droSi. umdables cxovelebs ar aqvT Taobebi imis gamo,
rom ,,axalgazrdebis~ qceva met-naklebad `mozrdilebis~ identuria. Tumca, evoluciis safexurze
17
18
aRmasvlis kvaldakval, es dakvirvebebi sul ufro metad sakamaTo xdeba; umaRles safexurze
myofma cxovelebma unda iswavlon qcevis Sesabamisi wesebi. ZuZumwovrebs Soris
axalSobilebi sruliad umweoni arian da mozrdilebis mzrunvelobis qveS uwevT yofna, xolo
adamianis axalSobili yvelaze ufro umweoa. bavSvi ver SeinarCunebs sicocxles daxmarebis
gareSe, yovel SemTxvevaSi, misi cxovrebis pirveli oTxi an xuTi wlis manZilze.
socializacia aris procesi, romlis drosac umweo bavSvi TandaTan gadaiqceva
TviTcnobier, mcodne da im kulturis SemTvisebel pirovnebad, romelSic igi daibada. socializacia
ar aris `kulturuli daprogramebis~ msgavsi ram, roca bavSvi pasiurad iTvisebs im zegavlenebs,
romelTanac kontaqtSi Sedis. axalSobil bavSvsac ki aqvs moTxovnilebebi da saWiroebebi, rac
gavlenas axdens mis momvlelebze; amdenad, bavSvi dabadebidanve aqtiuri arsebaa.
socializacia sxvadasxva Taobebs akavSirebs erTmaneTTan. BbavSvis dabadeba imaT
cxovrebas cvlis, vinc pasuxismgebelia mis aRzrdaze – da isinic, Tavis mxriv, axal gamocdilebas
iZenen. mSobloba, Cveulebriv, bavSvebis aqtivobas mSoblisas ukavSirebs mTeli danarCeni
sicocxlis manZilze. moxuci mSoblebi mSoblebad rCebian maSinac ki, rodesac bebia-babuebi
xdebian da amiT axal urTierTobebs amyareben, rac sxvadasxva Taobebs aerTianebs.
Mmiuxedavad imisa, rom kulturis SeTvisebis procesi adreul bavSvobaSi gacilebiT intensiurad
mimdinareobs, vidre ufro gviandel periodSi, swavla da Segueba mTeli sicocxlis manZilze
grZeldeba.
Mmomdevno qveTavSi, gavnagrZobT Semdegi sakiTxis ganxilvas: `buneba~ da
`aRzrda.~Ppirvel rigSi, gavaanalizebT individis ganviTarebas Cvilobidan adreul bavSvobamde
da movaxdenT cvlilebis ZiriTadi stadiebis identificirebas.
Aarasocializebuli bavSvebi
rogorebi iqnebodnen bavSvebi, ufrosebis gavlenis gareSe rom gazrdiliyvnen? cxadia,
verc erTi humanuri adamiani ver gazrdida bavSvs adamianuri zegavlenis, rogorc eqsperimentis,
gareSe. Tumca, arsebobs ramdenime farTo ganxilvis sagnad qceuli SemTxveva bavSvebis
Sesaxeb, romlebmac cxovrebis adreuli wlebi normaluri adamianuri kontaqtebis gareSe gaatares.
tirili da Rimili
imis gamo, rom Cvili bavSvebi SerCeviT reagireben TavianT garemocvaze, mozrdilebi
gaarCeven Cvilis qcevis sxvadasxva nimuSebs, varaudoben ra, rom mixvdebian, ra surs an
sWirdeba mas. iTvleba, rom tirili SimSilsa da diskomfortze miuTiTebs, Rimili an saxis
garkveuli gamometyveleba _ kmayofilebas aRniSnavs. swored am gagebiT, reaqciebi bavSvis
socialuri qmedebebia. Tumca, am procesSi kulturul mosazrebebsac didi mniSvneloba eniWeba,
risi kargi nimuSic tirilia. mraval kulturaSi, dRis umetesi nawilis ganmavlobaSi, bavSvi
fizikuradaa daSorebuli dedas, imyofeba ra bavSvis sawolSi, bavSvis etlSi an saTamaSo
adgilebSi. tirili, am SemTxvevaSi, imis maniSnebelia, rom bavSvs yuradReba sWirdeba. sxva
kulturebSi, mravali Tvis ganmavlobaSi, axalSobili dRis umetes nawils dedis sxeulTan uSualo
kontaqtSi atarebs, mis zurgze mimagrebuli. iq, sadac amgvar praqtikas misdeven, dedam
mxolod maSin SeiZleba miaqcios yuradReba bavSvs, rodesac igi Zalze Zlier tiris, rac
19
20
gansakuTrebul SemTxvevad iTvleba. rodesac bavSvi krunCxvas iwyebs, es imis niSania, rom
mas Wama an raime sxva gansakuTrebuli yuradReba sWirdeba.
Kkulturuli gansxvavebebi Rimilis interpretaciaSia naCvenebi. daaxloebiT erTi Tvis an
eqvsi kviris asakSi yvela normaluri bavSvi, garkveul viTarebebSi, iRimeba. Cvili gaiRimebs, Tu
mas daanaxeben saxis msgavs moxazulobas, sadac Tvalebis nacvlad ori wertilia aRniSnuli. igi
adamianis saxis danaxvaze maSinac iRimeba, rodesac piri dafaruli aqvT ise, TiTqos igi arc aris.
rogorc Cans, Rimili Tandayolili reaqciaa da ara daswavlili, an sxva momRimari saxis danaxviT
gamowveuli. EerTi mizezi, rac amaSi gvarwmunebs, isaa, rom bavSvebi Tandayolili sibrmaviT
imave asakidan iRimebian, rogorc mxedvelobis mqone bavSvebi, miuxedavad imisa, rom sxvisi
mibaZvis saSualeba ara aqvT.
LP>?:zTumca situaciebi, sadac Rimili misaRebad aris miCneuli, sxvadasxva kulturaSi
sxvadasxvagvaria; igi damokidebulia ufrosebis reaqciaze bavSvis Rimilis mimarT. bavSvebs ar
sWirdebaT Rimilis daswavla, magram maT unda SeiTvison, sad da rodis iTvleba misaRebad
amis gakeTeba. amitom, magaliTad, Cinelebi `sazogadoebriv~ adgilebSi gacilebiT naklebad
iRimebian, vidre dasavlelebi, vTqvaT, ucxosTan Sexvedrisas.
budeebi ara marto xelidan eclebaT, aramed damalvasac aRar eqvemdebareba. mSoblebi,
romelTa bavSvebi ganviTarebis am stadiaSi arian, naklebad arian dainteresebulni problemis
Teoriuli aspeqtebiT, rogorc aq aris naCvenebi; Tumca Teorias yovelTvis SeuZlia praqtikuli
sargeblobis motana. Cven jer kidev dagvrCa ramdenime xriki. modi, amas SevecadoT: dae,
dainaxos bavSvma, rogor SeacurebT saTvales baliSis qveS. MmieciT moZebnis saSualeba da
Semdeg aiZuleT daabrunos saTvale; Semdeg kvlav gadamaleT, ukve meore baliSis qveS.
BbavSvi ukve daibneva. igi, saTvales pirveli baliSis qveS dauwyebs Zebnas, pirvel samalavSi,
magram ar moZebnis meoreSi. es niSnavs, rom bavSvi saTvalis arsebobas maSin aRiqvams,
roca damalulia, Tumca mxolod erT adgilas, pirvel samalavSi, sadac misi Zebna warmatebuli
iyo. rodesac bavSvi veRar poulobs saTvales pirveli baliSis qveS, igi iqve ganagrZobs Zebnas,
Tumca TavSi ar mosdis azri, meore samalavSi an sadme sxvagan eZebos saTvale. sagani mainc
SesaZlebelia gaqres. ramdenime kviris Semdeg, igi ganavrcobs Zebnas pirveli samalavidan
meoremde da am gzaze miva imis aRmoCenamde, rom sagani SeiZleba gadaadgilebul iqnes
adgilidan adgilze da, amasTan erTad, mudmivad arsebobdes~ (Fraiberg, 1959, gv. 49-50).
BbavSvis cxovrebis adreuli Tveebi dedisTvisac Semecnebis periodia. Ddedebi da sxvebi,
vinc bavSvs uvlian, magaliTad, mamebi an ufrosi bavSvebi, swavloben im informaciis
gacnobierebas, rac bavSvis qceviT gadmoicema da Sesabamisad reagireben masze. zogierTi
deda gacilebiT mgrZnobiarea am gamovlinebebis mimarT, vidre sxvebi; sxvadasxva kulturul
garemoSi sxvadasxva gamovlinebebia xazgasmuli da maTze reaqciac gansxvavebulia. bavSvis
qcevis `wakiTxva,~ rasac deda akeTebs, did zegavlenas axdens im urTierTqmedebaze, rac
dedasa da Svils Soris myardeba. magaliTad, erTma dedam bavSvis mousvenroba, SesaZloa,
gadaRlad CaTvalos da loginSi Caawvinos; meorem igive qceva, SesaZloa, imis miniSnebad
miiRos, rom bavSvs surs, gaarTon. dedebi, xSirad, sakuTari maxasiaTeblebis proecirebas
axdenen TavianT patarebze; ase rom, visac uWirs gawonasworebuli, mzrunveli urTierTobis
damyareba bavSvTan, SesaZloa, fiqrobdes, rom patara agresiulad da uaryofiTad aris ganwyobili
mis mimarT.
Ggarkveuli adamianebis mimarT mijaWvulobis formireba ZiriTad aTvlis wertils
aRniSnavs socializaciaSi. Tavdapirveli urTierToba, Cveulebriv, dedasa da Svils Soris Zlier
grZnobebzea agebuli da amis safuZvelze sawyiss iRebs socialuri daswavlis kompleqsuri
procesebi.
(daaxloebiT sami wlis asakSi) bavSvebi, sul ufro metad erTvebian asociaciur TamaSSi, sadac
TavianT qcevas sxvisas ukavSireben. am SemTxvevaSi, yoveli bavSvi moqmedebs, rogorc mas
surs, Tumca mxedvelobaSi Rebulobs, ras akeTeben sxvebi da pasuxobs maT. mogvianebiT,
daaxloebiT oTxi wlis asakSi, bavSvebi euflebian kooperaciul TamaSs, sadac isini uTavseben
TavianT qcevas sxvebisas, rac moiTxovs TiToeuli bavSvis sxvasTan TanamSromlobas
(magaliTad, rogoricaa `dedebis da mamebis~ TamaSi).
erTidan oTxi-xuTi wlis asakis periodSi bavSvi aseve eCveva disciplinas da TviTwesrigs.
erTi aseTi saSualebaa fizikuri moTxovnilebebis kontroli da saTanadod moqceva.BbavSvebi
eCvevian tualetSi siaruls (Zneli da gawelili procesia) da swavloben faqizad Wamas. isini aseve
swavloben `damoukidebel qcevas~ TavianTi aqtivobis sxvadasxva konteqstSi, gansakuTrebiT,
mozrdilebTan urTierTobisas.
daaxloebiT xuTi wlis asakSi bavSvi sakmaod avtonomiuri arsebaa _ ukve Cvili aRar
aris, aramed TiTqmis damoukidebelia ojaxSi cxovrebis elementarul rutinaSi. igi mzad aris,
gadadgas nabiji gare samyaroSi, SeuZlia mravali saaTi gaataros mSoblebis gareSe da amiT ar
Sewuxdes. bavSvi individi xdeba. adamianebs cxovelebisgan yvelaze metad is asxvavebs, rom
adamianebi TviTcnobierni arian. rogor unda gavigoT sakuTari Tavis Secnobis gaCena – imis
gacnobiereba, rom adamians gansxvavebuli, sxvebisgan gamorCeuli identoba aqvs?
dabadebidan pirvel TveebSi bavSvs Zalze cota an sulac ar gaegeba Tavis garemoSi
adamianebisa da sxva obieqtebis gansxvavebebis Sesaxeb da ara aqvs gacnobierebuli sakuTari
Tavi. iseTi cnebebis gamoyenebas, rogoricaa `me~ da `Tqven,~ bavSvebi mxolod ori wlis
asakidan an mogvianebiT iwyeben. Mmxolod TandaTanobiT midian isini imis gagebamde, rom
sxvebs gansxvavebuli, maTgan gamorCeuli identoba, cnobiereba da moTxovnilebebi aqvT.
Ffroidi da fsiqoanalizi
zigmund froidi, eqimi venidan, 1856-1939 wlebSi cxovrobda. man Zlieri gavlena
moaxdina Tanamedrove fsiqologiis Camoyalibebaze. froidi me-20 saukunis erT-erTi
gamoCenili moazrovnea. Mmisi ideebis gavlena igrZnoba xelovnebaze, literaturasa da
filosofiaze, iseve rogorc socialur mecnierebebze. froidi ara ubralod adamianis qcevis mecnieruli
mkvlevari iyo, aramed nevrotuli pacientebis mkurnalobas eweoda. fsiqoanalizi mis mier
Seqmnili Terapiis teqnikas gulisxmobs, rac saSualebas aZlevs pacientebs, Tavisuflad isaubron
TavianT cxovrebaze, gansakuTrebiT imaze, Tu ra SeuZliaT gaixsenon TavianTi cxovrebis
adreuli gamocdilebis Sesaxeb. froidi mivida daskvnamde, rom is, rac umTavresad Cvens qcevas
marTavs, aracnobieria da gulisxmobs ltolvebis daZlevis im meTodebis SenarCunebas zrdasrul
asakSi, rac cxovrebis adreul periodSi Camoyalibda. adreuli bavSvobis gamocdilebis didi nawili
Cveni cnobieri mexsierebisTvis dakargulia, miuxedavad imisa, rom es gamocdileba is
safuZvelia, razec Cveni TviTcnobiereba Camoyalibda.
pirovnebis Camoyalibeba
22
23
froidis mixedviT, bavSvi momTxovni arsebaa, energiiT aRsavse, romelsac Tavad ver
akontrolebs, Tavisi sruli umweobis gamo. BbavSvma unda gaigos, rom misi moTxovnilebebi da
survilebi, SesaZloa, yovelTvis myisierad ar Sesruldes – es mtkivneuli procesia. froidis azriT,
Cvil bavSvs saWmlisa da sasmelis garda, moTxovnileba erotikul dakmayofilebazec aqvs.
Ffroidi ar gulisxmobda, rom Cvil bavSvebs imgvari seqsualuri survilebi aqvT, rogorc ufros
bavSvebs da mozrdilebs. `erotikuli,~ am SemTxvevaSi, exeba sxvebTan axlo da sasiamovno
sxeulebrivi kontaqtis zogad moTxovnilebas.
rogorc froidi aRwers, adamianis fsiqologiuri ganviTareba Zlieri daZabulobis Semcveli
procesia. bavSvi progresulad iTvisebs Tavisi miswrafebebis kontrols, Tumca isini
mamotivirebel Zalad rCeba aracnobierSi. froidi, ramdenime tipiur stadias asxvavebs Cvilisa da
ufro mozrdili bavSvis ganviTarebaSi. igi gansakuTrebul yuradRebas uTmobs ganviTarebis im
stadias - daaxloebiT oTxi-xuTi wlis asakSi - romelSic bavSvebis umetesobas SeuZlia, uari
Tqvas mSoblebTan mudmiv urTierTobaze da ufro farTo socialur samyaroSi Seabijos. Ffroidi
drois am monakveTs oidiposis stadias uwodebs. adreul mijaWvulobas, rasac Cvilebi da patara
bavSvebi mSoblebis mimarT ganicdian, erotikuli elementi axlavs, zemoaRniSnuli azris
gaTvaliswinebiT. Tu amgvari mijaWvuloba SemdegSic grZeldeba da viTardeba, bavSvis fizikur
momwifebas Tan axlavs seqsualuri midrekilebebi sawinaaRmdego sqesis mSoblis mimarT. Tu
es ar xdeba, mxolod imitom, rom bavSvebi swavloben mSoblebis mimarT erotikuli survilebis
daTrgunvas.
Ppatara biWebi xvdebian, rom isini `dedis kalTas~ veRar Camoekidebian. Ffroidis
mixedviT, biWi Zlier antagonizms ganicdis sakuTari mamis mimarT, imis gamo, rom mamas
seqsualuri uflebebi aqvs dedaze. Ees aris oidiposis kompleqsis safuZveli. oidiposis kompleqsi
daiZleva, rodesac bavSvi daTrgunavs rogorc erotikul midrekilebas dedisadmi, aseve
antagonizms mamis mimarT (es umTavresad aracnobier doneze xdeba). Ees avtonomiuri meobis
ganviTarebaze miuTiTebs imitom, rom bavSvi Tavad daSorda mSoblebze adrindel
damokidebulebas, gansakuTrebiT, dedaze mijaWvulobas.
Qqalis ganviTarebis froidiseuli koncefcia gacilebiT naklebadaa damuSavebuli. igi
fiqrobs, rom aq biWebis SemTxvevaSi aRwerili procesebis sawinaaRmdego movlenasTan
gvaqvs saqme. Ppatara gogona Trgunavs mamis mimarT aRZrul Tavis erotikul survilebs;
cdilobs, daZlios dedis aracnobieri uaryofa da iseTive gaxdes, rogorc deda - `qaluri.~ froidis
azriT, is, Tu rogor gaumklavdebian bavSvebi oidiposis kompleqss, Zlier gavlenas axdens
Semdgom urTierTobebze, gansakuTrebiT, seqsualur urTierTobebze, romelsac individi
momavalSi amyarebs.
kritika
froidis Teoriebi xSirad yofila gakritikebuli da zogjer Zalze mtruli gamoxmaurebac
hqonda. zogierTi Cvili bavSvebis erotikuli survilebis qonas uaryofda da, aseve, uaryofdnen
Teziss, rom is, rac xdeba CvilobaSi da adreul bavSvobaSi, ayalibebs ltolvebis marTvis
aracnobier modelebs, rac mTel cxovrebas gasdevs. feminist kritikosebs miaCniaT, rom froidis
Teoria, umeteswilad, mamakacur gamocdilebas ganixilavs da Zalze cota yuradRebas uTmobs
qalis fsiqologias. froidis ideebi dResac Zlier gavleniania. maSinac, Tu mTlianobaSi ar viziarebT
mis ideebs, zogierTi maTgani ar aris safuZvels moklebuli. TiTqmis utyuaria, rom arsebobs
ltolvebis marTvis modelebze dafuZnebuli adamianuri qcevis aracnobieri aspeqtebi, romelic,
pirvel rigSi, adreul bavSvobaSi yalibdeba.
j. h. midis Teoria
j. h. midis (1863-1931) warmomavloba da inteleqtualuri kariera, umeteswilad, sruliad ar
hgavda froidisas. midi upirvelesad filosofosi iyo, romelic TiTqmis mTeli cxovreba Cikagos
universitetSi aswavlida. igi sakmaod cotas werda, xolo misi wigni `azrovneba, pirovneba da
sazogadoeba~ (1934), romelmac saxeli gauTqva, misma studentebma Sekribes misive saleqcio
Canawerebis da sxva wyaroebis safuZvelze; am naSromma safuZveli Cauyara Teoriul
saazrovno tradicias – simbolur interaqcionizms. midis ideebma Zalze farTo gavlena moaxdina
23
24
kritika
Mmargaret donaldsonma eWvi Seitana piaJes SexedulebaSi, rom bavSvebi
mozrdilebTan SedarebiT gacilebiT egocentrulebi arian (Donaldson 1979). Mmisi azriT,
amocanebi, romlebsac piaJe bavSvebs usaxavda, ufro mozrdilis SexedulebiT iyo warmodgenili,
vidre im enaze, romelic maTTvis gasagebi iqneboda. zogierT situaciaSi egocentrizmi
msgavsadve axasiaTebs mozrdil adamianebsac. amis dasadastureblad donaldsoni britaneli poeti
lori lis avtobiografiidan nawyvetis citirebas axdens, rodesac igi, patara biWi, pirvelad mivida
skolaSi.
`is pirveli dRe skolaSi furcelSi naxvretebis keTebaSi gavatare; saxlSi rom vbrundebodi,
sibrazes Zlivs vikavebdi.
`raSia saqme, sayvarelo? Aar mogewona skolaSi?~
`maT ar momces prezenti.~
`prezenti? ra prezenti?~
`maT miTxres, rom momcemdnen prezents~.
`ici,Ddarwmunebuli var, maT es ar giTxres~
`ki, miTxres!~ maT Tqves: `Tqven xarT lori li, ara? kargi; ijeqi aq jerjerobiT.~ me mTeli
dRe vijeqi, magram ver miviRe is. Mme aRar davbrundebi iq~ (Lee, 1965, p.50).
aq sityvebis TamaSia – for the Present - `jerjerobiT,~ sityvasityviT `saCuqrisTvis~
niSnavs).
Mmozrdilis poziciidan, Cven vfiqrobT, rom bavSvma arasworad, komikuri azriT gaigo
maswavleblis instruqcia. Tumca, ufro Rrmad Tu davakvirdebiT, donaldsonis azriT,
mozrdilebma ver gauges bavSvs, ver gauges frazis orazrovnebas `ijeqi aq jerjerobiT an
saCuqrisTvis (for the Present). aq mozrdilia da ara bavSvi egocentrizmSi dasadanaSaulebeli.
piaJes naSromebi mkacrad aris gakritikebuli, misi meTodebis gaTvaliswinebiT. rogor
SegviZlia ganzogadebis moxdena, roca saqme exeba aRmoCenebs, romelic dafuZnebulia erT
qalaqSi mcxovrebi bavSvebis mcire ricxvis gamokvlevaze? Tumca, unda iTqvas, rom piaJes
ideebis umetesma nawilma gaamarTla mraval momdevno kvlevaSi, romelic mis safuZvelze
aRmocenda.Mmis mier dadgenili ganviTarebis stadiebi, SesaZloa, naklebad mkafio iyos, vidre
igi acxadebda, magram dRes mravali misi idea farTod aris aRiarebuli.
26
27
cxovrebis gza
is mravalferovani gardaqmnebi, romelTa gancdac individebs maTi cxovrebis manZilze
uwevT, erTi SexedviT, biologiurad unda iyos fiqsirebuli – bavSvobidan zrdasrulobamde da
sabolood sikvdilamde; Tumca, aq saqme ufro rTuladaa. adamianis cxovrebis gzis stadiebi,
Tavisi bunebiT, socialuria iseve, rogorc biologiuri. maTze, sazogadoebis mocemul tipSi,
gavlenas axdens rogorc kulturuli gansxvavebebi, aseve cxovrebis materialuri pirobebi.
magaliTad, Tanamedrove dasavleTSi, sikvdili Cveulebriv xandazmul asakTan kavSirSi
moiazreba, vinaidan adamianebis umravlesobis sicocxlis xangrZlivoba samocdaaTi weli da
metia. Tumca, tradiciul sazogadoebebSi, adamianTa umravlesoba ver aRwevda siberes da ufro
axalgazrda asakSi kvdeboda.
bavSvoba
mravali Cvengani fiqrobs bavSvobaze, rogorc cxovrebis naTel da gamorCeul etapze.
`bavSvebi,~ Cveni azriT, gansxvavdebian `Cvilebisa~ da `axalfexadgmulebisagan~. bavSvobaSi
igulisxmeba Cvilobasa da ymawvilobis dadgomas Soris arsebuli periodi. Tavad bavSvobis
cnebis gaazreba, msgavsad Cveni socialuri cxovrebis mravali sxva aspeqtisa, mxolod bolo ori-
sami saukunis win daiwyo. tradiciul kulturebSi, axalgazrdebi pirdapir gadadiodnen xangrZlivi
bavSvobidan samuSao rolebze erTobebis farglebSi. Ffrangi istorikosi filip ariesi amtkicebda,
28
29
rom `bavSvoba,~ rogorc ganviTarebis calke faza, Sua saukuneebSi ar arsebobda (Aries, 1973).
Sua saukuneebis evropul mxatvrobaSi bavSvebi gamosaxulebi iyvnen, rogorc `patara
mozrdilebi.~ maT mozrdili adamianebis saxeebi da ufrosebis msgavsi Cacmis stili hqondaT.
bavSvebi imave samuSaosa da garTobaSi monawileobdnen, raSic mozrdilebi; maT ar
hqondaT sabavSvo saTamaSoebi an garTobebi, romlebic axla TavisTavad cxadad migvaCnia.
Mmeoce saukunis dasawyisamde, britaneTSi da dasavleTis umetes qveynebSi, Svidi an
rva wlis bavSvebs amuSavebdnen, rac amJamad muSaobisTvis Zalze adreul asakad iTvleba.
Ffaqtobrivad, dResac bevri qveyanaa msoflioSi, sadac bavSvebi sruli samuSao dRis ganrigiT
muSaoben, xSirad fizikurad rTul garemoebebSi (mag.: qvanaxSiris maRaroebSi) (UNICEF
1987). is idea, rom bavSvebs gansakuTrebuli uflebebi aqvT, da azri, rom bavSvis muSaoba
moralurad miuRebelia, sruliad axali miRwevaa.
zogierTi istorikosi, romelic aviTarebs ariesis Tvalsazriss, acxadebs, rom Suasaukuneebis
evropaSi adamianebis umetesoba gulgrili iyo da mtruladac ki iyo ganwyobili Tavisi bavSvebis
mimarT. Tumca es Tvalsazrisi uaryofili iqna sxvebis mier da ar dasturdeba imiT, rac dRemde
arsebuli tradiciuli kulturebis Sesaxeb viciT. bevri mSobeli, gansakuTrebiT dedebi, igive saxis
siyvaruls amJRavnebdnen TavianTi Svilebis mimarT, rac Cveulia dRes. Tumca `bavSvobis~
xangrZlivi periodis gamo, rasac Cven dRes vacnobierebT, Tanamedrove sazogadoebebi,
garkveuli azriT, ufro `bavSvzecentrirebulia,~ vidre tradiciuli sazogadoebebi. rogorc mSobloba,
aseve bavSvoba sxva stadiebisgan ufro aSkarad gansxvavebuli gaxda, vidre es tradiciul
erTobebSia.
Uxazi unda gaesvas, rom bavSvzecentrirebuli sazogadoeba ar aris is sazogadoeba, sadac
yvela bavSvi siyvarulsa da zrunvas ganicdis mSoblebis an sxva mozrdilebis mxridan. bavSvebze
fizikuri da seqsualuri Zaladoba ojaxuri cxovrebis Cveuli niSania dRevandel sazogadoebaSi –
Tumca aseTi Zaladobis mTeli sisrule mxolod axlo warsulSi gamomzeurda. bavSvebze
Zaladobas pirdapiri kavSiri aqvs imasTan, rac, dRevandeli sazogadoebrivi standartebiT,
miiCneva bavSvebis mimarT cud mopyrobad Zvel evropaSi.
SesaZlebelia, Tanamedrove sazogadoebaSi mimdinare cvlilebebis Sedegad, `bavSvoba,~
rogorc gansakuTrebuli statusi, TandaTan gaqres. zogierT mkvlevars miaCnia, rom bavSvebi
dRes `ise swrafad izrdebian,~ rom bavSvobisTvis damaxasiaTebeli gansakuTrebuli niSnebi
kvlav sustdeba (Suransky, 1982; Winn, 1983). magaliTad, sruliad patara asakis bavSvebsac ki
SeuZliaT mozrdilebisTvis gankuTvnili satelevizio programebis yureba, ris gamoc ufro adre
`Sedian mozrdilTa samyaroSi,~ vidre es wina Taobebs SeeZloT.
siymawvile
`Tineijeris~ cneba SedarebiT axalia. biologiuri cvlilebebi, rasac sqesobrivi momwifeba
gulisxmobs (momenti, roca pirovneba sqesobrivad aqtiuri da reproduqciuli xdeba),
universaluria. Tumca, mraval kulturaSi es ar iwvevs im aurzaursa da gaugebrobas, rac
damaxasiaTebelia axalgazrdebisaTvis Tanamedrove sazogadoebebSi. rodesac arsebobs
asakobrivi zRvaris sistema, garkveul ritualTan erTad, rac pirovnebis zrdasrul asakSi gadasvlas
aRniSnavs, fsiqoseqsualuri ganviTarebis procesi, ZiriTadad, ufro martivad mimdinareobs.
ymawvilebma tradiciul sazogadoebebSi naklebi unda `daiviwyon,~ vidre maTma Tanatolebma
Tanamedrove sazogadoebebSi, vinaidan tradiciul kulturebSi cvlilebis mimdinareoba ufro
Senelebulia. dRes iseTi droa, roca Cvens Svilebs aRar moeTxovebaT bavSvebad yofna: maT
unda gadaagdon TavianTi saTamaSoebi da miatovon bavSvuri Cvevebi. tradiciul kulturebSi,
sadac bavSvebi mozrdilebis gverdigverd muSaoben, es bavSvobis `daviwyebis~ procesi
naklebad mkacria.
Cvens droSi, `Tineijerad~ yofnis gansakuTrebuloba dakavSirebulia rogorc bavSvis
uflebebis gafarToebasTan, aseve formaluri ganaTlebis procesTan. Tineijerebi, xSirad, ufrosebis
gzas mihyvebian, Tumca kanonebs eqvemdebarebian rogorc bavSvebi. maT, SesaZloa, surT
muSaoba, Tumca iZulebulni arian, skolaSi darCnen. Tineijerebi bavSvobasa da zrdasrulobas
Soris imyofebian, izrdebian ra sazogadoebaSi, romelic gamudmebiT icvleba.
29
30
A
axalgazrda zrdasrulebi
Tanamedrove msoflioSi, axalgazrda zrdasruloba pirovnul da seqsualur ganviTarebaSi,
Cans, sul ufro metad iqceva specifikur stadiad. daaxloebiT 20 wlis asakis adamianebi,
gansakuTrebiT SeZlebul jgufebSi da ara marto maTTan, `taim auts~ iyeneben samogzaurod da
seqsualuri, politikuri da religiuri gamocdilebis SesaZenad. amgvari `moratoriumis~ saWiroeba,
rogorc Cans, gaizrdeba, Tu gaviTvaliswinebT Tanamedrove viTarebaSi ganaTlebis periodis
zrdas.
zrdasrulebi
dRes axalgazrda zrdasrulebis umetesobas SeuZlia winaswar hqondes imedi, rom sicocxle
moxucebulobamde gauxangrZlivdeba. Zvel droSi cotas Tu hqonda aseTi imediani momavlis
molodini. avadmyofobiT, epidemiebiT an travmebiT gamowveuli sikvdilianoba gacilebiT xSiri
iyo winaT, yvela asakis jgufebSi, vidre es dRes aris; gansakuTrebiT didi riskis qveS mSobiare
qalebi iyvnen, maRali sikvdilianobis gamo.
Mmeore mxriv, zogierTi daZabuloba, rasac dRes ganvicdiT, naklebad mJRavndeboda
wina epoqebSi. adamianebs, Cveulebriv, ufro axlo urTierToba hqondaT TavianT mSoblebTan
da naTesavebTan, vidre dRevanel ufro mobilur moqalaqeebs; xolo yoveldRiuri saqmianoba
maTi winaprebis saqmianobis msgavsi iyo. Cvens sazogadoebaSi ZiriTadi gaurkvevlobebi unda
gadawydes qorwinebaSi, ojaxur cxovrebaSi da sxva socialur konteqstebSi. Cven ufro metad
unda `movawyoT~ Cveni cxovreba, vidre amas warsulSi akeTebdnen. MmagaliTad, seqsualuri
da saqorwino kavSirebi ufro individis iniciativaze da arCevanzea damokidebuli, vidre
mSoblebis gadawyvetilebaze. es garemoeba individs ufro did Tavisuflebas aniWebs, Tumca
pasuxismgeblobis grZnobam, SesaZloa, daZabulobebi da siZneleebi gamoiwvios.
saSualo asakSi SorsmWvretelobis SenarCunebas CvenTvis gansakuTrebuli mniSvneloba
aqvs. DdRes adamianebis umravlesoba ar apirebs `erTidaimave saqmis keTebas mTeli
cxovrebis manZilze,~ rogorc es, Cveulebriv, tradiciul kulturebSia miRebuli. qalebma da
mamakacebma, romlebmac TavianTi cxovreba erT romelime karieras miuZRvnes, SeiZleba
aRmoaCinon, rom is done, romelsac saSualo asakSi miaRwies, maT ar akmayofilebT, xolo
Semdgomi SesaZleblobebi aRar aris. Qqalebma, romlebmac TavianTi adreuli zrdasruli asaki
bavSvebis aRzrdas moandomes da romelTa Svilebma ukve datoves saxli, SesaZloa, sakuTari
Tavi socialuri Rirebulebis armqoned igrZnon. `saSualo asakis krizisis~ fenomeni savsebiT
realuria asaks miRweuli adamianebisTvis. Ppirovnebam SeiZleba igrZnos, rom man uari Tqva
cxovrebis mier SemoTavazebul SesaZleblobebze an, rom veRarasdros miaRwevs im miznebs,
romelzec bavSvobidan ocnebobda. Mmiuxedavad amisa, gardamavali periodi ar gulisxmobs
morCilebas an bneliT mocul uimedobas; bavSvuri ocnebebidan ganTavisufleba, SesaZloa,
Svebis momgvreli iyos.
sibere
sazogadoebis adreul formebSi, moxuci adamianebi, Cveulebriv, didi pativiscemiT
sargeblobdnen. `uxucesebis~ _ moxuci asakis adamianebis _ sityva, Cveulebriv, mTavari da
gadamwyveti iyo erTobis, rogorc mTelis, mniSvnelovan saqmeebSi. rogorc mamakacebis, ise
qalebis avtoriteti ojaxSi asakis matebasTan erTad izrdeboda. amis sapirispirod, industriul
qveynebSi, ufros adamianebs, Cans, akldeba avtoriteti rogorc ojaxSi, aseve ufro farTo socialur
erTobaSi. samsaxuridan pensiaze gasvlis Semdeg isini, SesaZloa, ufro gaRaribdnen. amave
dros, mosaxleobaSi matulobs samocdaxuT wels gadacilebuli adamianebis ricxvi; 1900 wels,
britaneTSi, samocdaxuT wels gadacilebuli adamianebis ricxvi ocdaaTidan erTs Seadgenda;
dRevandeli proporcia xuTidan erTia.
Mxandazmulobis asakobrivi zRvaris gadalaxva tradiciul kulturaSi xSirad im statusis
kulminacias aRniSnavs, risi miRwevac individs SeuZlia. Cvens sazogadoebaSi pensiaze gasvlas
sruliad sawinaaRmdego SedegebTan mivyavarT. sakuTari Svilebisagan gancalkevebiT
30
31
TaobaTa cvla
Suasaukuneebis evropaSi sikvdili gacilebiT metad dasanaxi iyo, vidre es dRes aris.
Tanamedrove msoflioSi adamianTa umetesoba saavadmyofos Caketil garemoSi kvdeba,
naTesavebsa da megobrebs CamoSorebuli. dRes dasavleTSi sikvdili mravali adamianis mier
ganixileba, rogorc individualuri sicocxlis dasasruli da ara rogorc TaobaTa ganaxlebis procesi.
religiuri rwmenis Sesustebam, aseve, Secvala Cveni damokidebuleba sikvdilis mimarT.
CvenTvis sikvdili msjelobas ar eqvemdebareba. TavisTavad cxadia, rom adamianebs sikvdilis
eSiniaT; ase rom, eqimebi an naTesavebi sakmaod xSirad umalaven sasikvdilod daavadebul
adamians, rom igi male mokvdeba.
EelizabeT kiubler-rosis mixedviT, sikvdilis moaxlovebasTan Seguebis procesi,
socializaciis SekumSuli procesia, rac ramdenime stadias moicavs.
Ppirveli stadia aris uaryofa – individi uaryofs, miiRos is, rac xdeba. meore faza
mrisxanebaa, gansakuTrebiT imaT Soris, vinc SedarebiT axalgazrda kvdeba da guli swydeba,
rom srulad ver icxovra. Amas mosdevs SevaWrebis stadia. individi garigebas debs
bediswerasTan an RmerTTan, rom mSvidad mokvdeba, Tu ufleba miecema moeswros, dainaxos
raime gansakuTrebiT mniSvnelovani movlena, magaliTad, ojaxuri qorwineba an dabadeba.
mogvianebiT individi xSirad vardeba depresiaSi. da bolos, Tu es mdgomareoba gadailaxeba, igi
SeiZleba mivides miRebis stadiamde, rodesac moaxloebuli sikvdilis winaSe simSvide
isadgurebs.
Kkiubler-rosi aRniSnavs, rom, rodesac igi msmenel auditorias ekiTxeba, yvelaze metad
ra aSinebT sikvdilTan dakavSirebiT, adamianTa umetesoba ambobs, rom eSiniaT Seucnoblobis,
tkivilis, sayvarel adamianebTan daSorebis, an sanukvari gegmebis ganuxorcieleblad datovebis.
mas miaCnia, rom es yvelaferi, sinamdvileSi, mxolod aisbergis mwvervalia. umetesad, rasac
sikvdils vukavSirebT, aracnobieria, da Tu Cven gvsurs misaRebi gziT movkvdeT, es aracnobieri
unda gamovitanoT sinaTleze. aracnobierad adamianebi sakuTar sikvdils warmoidgenen, rogorc
maTi dasjisTvis winaswarganzraxuls. Tu isini SesZleben mixvdnen, rom es asociacia
iracionaluria, rom maTi avadmyofoba ar aris sasjeli cudi qmedebebisTvis, procesi gaadvildeba
(Kubler–Ross, 1987).
tradiciul kulturebSi, sadac bavSvebi, mSoblebi da moxucebi xSirad erT saxlSi
cxovroben, Cveulebriv, cxadad acnobiereben, rom arsebobs kavSiri sikvdilsa da TaobaTa
Tanmimdevrobas Soris. individebi sakuTar Tavs SeigrZnoben, rogorc ojaxis da erTobis nawils,
rac ganusazRvrelad grZeldeba, pirovnuli arsebobis wamierebis miuxedavad. AaseT viTarebaSi
sikvdili SeiZleba ganxilul iqnes naklebi SeSfoTebiT, vidre es xdeba Tanamedrove samyaros
swrafad cvalebad, individualistur socialur pirobebSi.
Sejameba
1. kulturis cneba yvelaze mniSvnelovania sociologiaSi. kultura gulisxmobs sazogadoebis
wevrTa an sazogadoebis farglebSi arsebuli jgufebis cxovrebis wess, rac moicavs xelovnebas,
literaturas da ferweras, Tumca gacilebiT farToa; aseve, sxva kulturul CamonaTvals, magaliTad,
ra acviaT adamianebs, maT Cvevebs, maTi samuSaos saxes da religiur ceremoniebs.
2. kultura imis didi nawilia, rac Cven adamianebad gvaqcevs. Tumca, rogorc adamianuri
arsebebi, Cven aseve viziarebT saerTo biologiur memkvidreobas. Aadamianis modgma gaCnda
biologiuri evoluciis xangrZlivi procesis Sedegad. Aadamianebi umaRlesi ZuZumwovrebis jgufis
nawili arian - primatebisa, romelTanac maT fiziologiurad sakmaod bevri saerTo aqvT.
3. sociobiologia, upirvelesad, mniSvnelovania cxovelis qcevasTan dakavSirebuli
aRmoCenebiT. sociobiologebis mosazrebebi adamianebis socialuri cxovrebis Sesaxeb Zalze
spekulaturia. Cveni qceva genetikurad aris ganpirobebuli, Tumca Cveni genetikuri monacemebi,
savaraudod, Cveni qcevis potencias gansazRvravs da ara Cveni aqtivobis namdvil Sinaarss.
4. adamianebs ara aqvT instinqtebi, dauswavleli qcevis rTuli magaliTebis azriT.
Mmartivi refleqsebis jgufi, organul moTxovnilebebTan erTad _ swored es aris adamianis
Tandayolili maxasiaTeblebi.
5. qcevis formebs, romlebic yvela an virtualurad yvela kulturaSi gvxvdeba, kulturul
universaliebs uwodeben. ena, incestis akrZalva, qorwinebis institutebi, ojaxi, religia da
sakuTreba – kulturuli universaliebis ZiriTadi tipebia. Tumca, am zogadi kategoriis farglebSi,
arsebobs qcevis modelebisa da Rirebulebebis mravali variacia, sxvadasxva sazogadoebebis
mixedviT.
6. Cveni kulturis maxasiaTeblebs socializaciis procesis saSualebiT vswavlobT.
socializacia aris procesi, romlis dros, sxva adamianebTan kontaqtis saSualebiT, umweo Cvili
TandaTan gadaiqceva TviTcnobier da gonier adamianad, romelic mocemul kulturaSi
gaTviTcnobierebulia.
7. zigmund froidis naSromi Seicavs mosazrebas, rom bavSvi avtonomiur arsebad maSin
gadaiqceva, rodesac iswavlis garemos moTxovnilebebis im Zlier ltolvebTan dabalansebas, rac
aracnobieridan modis. Cveni TviTcnobiereba aracnobieri ltolvebis daTrgunvis xarjze Sendeba.
8. j. h. midis mixedviT, bavSvi calke agentad yofnis gacnobierebas maSin aRwevs, roca
sistematurad Tvalyurs adevnebs, rogor eqcevian mas sxvebi. ufro gviandel stadiaSi, rodesac
bavSvi organizebul TamaSebSi monawileobs da swavlobs TamaSis wesebs, igi `ganzogadebul
sxvas~ – ZiriTad Rirebulebebsa da kulturul wesebs _ acnobierebs.
9. Jan piaJe ramdenime ZiriTad stadias gamoarCevs bavSvis mier samyaros Secnobis
unarSi. yoveli stadia gulisxmobs axali SemecnebiTi unarebis SeZenas da damokidebulia wina
unarebis warmatebul dasrulebaze. PpiaJes mixedviT, SemecnebiTi ganviTarebis es stadiebi
socializaciis universaluri niSan-Tvisebebia.
32
33
10. socializacia mTeli cxovrebis manZilze grZeldeba. cxovrebis yovel gansazRvrul fazas
aqvs gardamavali periodi, romelic ganvlil unda iqnes, an krizisi, romelic unda gadailaxos. es
gulisxmobs sikvdilsac, rogorc pirovnuli arsebobis dasasruls.
D
damatebiTi literatura
MmniSvnelovani terminebi
Ooidiposis kompleqsi
socialuri me (obieqti)
evolucia Gganzogadebuli sxva
sociobiologia sensomotoruli stadia
instinqti Pwina-operaciuli stadia
subkultura Eegocentrizmi
eTnocentrizmi Kkonkretul-operaciuli stadia
Semecneba Fformaluri operaciuli stadia
fsiqoanalizi cxovrebis gza
Tavi 3
sazogadoebis tipebi
ZiriTadi cnebebi
33
34
daskvna
Sejameba
damatebiTi literatura
mniSvnelovani terminebi
34
35
ZiriTadi cnebebi
industrializacia. industriuli sazogadoebebi. Globalizacia
G
kulturuli mravalgvarobis gasagebad, warmodgena unda SeviqmnaT sazogadoebis
sxvadasxva tipze, romelic istoriis manZilze arsebobda. winamdebare TavSi ganvixilavT
premodernuli sazogadoebis ZiriTad tipebs, Tumca yuradRebas gavamaxvilebT im cvlilebebze,
romlebmac axlo warsulSi gardaqmna socialuri samyaro. amasTan erTad, vimsjelebT
mniSvnelovan globalur movlenaze, romlis Sedegebi dRes yvela Cvenganze axdens gavlenas:
esaa socialuri sistemis mTeli tipis _ meore msoflios sazogadoebebis anu sabWoTa komunizmis
_ gaqroba.
pirvelyovlisa, ganvixilavT sazogadoebis zogierT uZveles formas, romlis sawyisebi
aTaswleulebs iTvlis.
Aam planetaze Cveni arsebobis mTeli xnis ganmavlobaSi (mcire drois gamoklebiT),
adamianebi cxovrobdnen monadireTa da SemgrovebelTa sazogadoebebSi, mcire jgufebis an
tomebis saxiT, romelic xSirad ocdaaT-ormoc kacs iTvlida. monadireebi da Semgroveblebi
TavianT sarCos nadirobiT, TevzaobiT da bunebaSi arsebuli sakvebi mcenareebis SegrovebiT
moipovebdnen. Ees kulturebi dRemde arsebobs msoflios zogierT nawilSi, magaliTad, afrikis
zogierT gvalvian mxareSi da braziliisa da axali gvineis junglebSi; Tumca, monadireTa da
SemgrovebelTa kulturebis umetesi nawili ganadgurda an absorbacia ganicada dasavluri kulturis
gavrcelebis Sedegad; xolo isini, romelic SemorCa, saeWvoa, SemdgomSi xeluxlebeli darCes.
amJamad msoflioSi mxolod meoTxed milionze nakleb adamians gaaqvs Tavi monadireobiTa da
SemgroveblobiT _ anu mosaxleobis mxolod 0,001 procents (ixileT diagrama 3.1).
Mmozrdil sazogadoebebTan SedarebiT – gansakuTrebiT Tanamedrove
sazogadoebebTan, rogorcaa, magaliTad, britaneTi an SeerTebuli Statebi – monadireTa da
SemgrovebelTa jgufebSi gacilebiT naklebi uTanasworobaa. maTi qoneba samonadireo TofebiT,
miwis dasamuSavebeli da samSeneblo iaraRiT, da saojaxo da samzareulo mowyobilobiT
Semoifargleba. Aase rom, sazogadoebis wevrebs Soris, materialuri qonebis mxriv, gansxvaveba
mcirea – aq ar iyofian mdidrebad da Raribebad. mdgomareobis an rangis mixedviT
gansxvavebas mxolod asaki da sqesi ganapirobebs; mamakacebi TiTqmis yovelTvis
monadireebi arian; xolo qalebi agroveben bunebriv sarCos, amzadeben sadils da zrdian
bavSvebs. Sromis ganawileba mamakacebsa da qalebs Soris Zalze mniSvnelovania:
mamakacebi metad ikaveben sajaro da ceremoniebTan dakavSirebul poziciebs.
`uxucesebis~ _ erTobaSi yvelaze xandazmuli da gamocdili adamianebis _ sityva,
Cveulebriv, gadamwyvetia jgufSi ZiriTadi gadawyvetilebebis miRebisas. Tumca, qonebis mxriv
arsebobs patara gansxvavebebi Temis wevrebs Soris, gansxvavebebi Zalauflebis sferoSi
gacilebiT naklebia, vidre sazogadoebis ufro mozrdil tipebSi. monadireTa da SemgrovebelTa
sazogadoebebi, Cveulebriv, `monawileobiTia~ _ mniSvnelovani gadawyvetilebebis miRebisas
an krizisis mosagvareblad, yvela mozrdili mamakaci ikribeba.
Mmonadireebi da Semgroveblebi mTlad qaoturad ar gadaadgildebian. umetesobas
mudmivi teritoriebi aqvs da wlidan wlamde maT irgvliv moZraobs; monadireebisa da
Semgroveblebis mraval Tems ar hyavs mudmivi wevrebi; adamianebi xSirad gadaadgildebian
sxvadasxva banakebsa Tu jgufebSi, iSlebian an sxvebs uerTdebian, Tumca erTsadaimave
teritoriaze.
wyaro: Richard B.Lee and Jrven de Lore (eds). Men the Hunter (Aldine de Gruyter, 1968).
Mmsoflios mosaxleoba: 10 milioni. 10,000 Cvens welTaRricxvamde
MmonadireTa procentuli maCvenebeli: 100
Mmsoflios mosaxleoba: 350 milioni. 1500 weli Cveni welTaRricxviT
MmonadireTa procentuli maCvenebeli: 1.0
Mmsoflios mosaxleoba: 3 miliardi. 1960 weli Cveni welTaRricxviT
MmonadireTa procentuli maCvenebeli: 0,001
mbutis pigmeebi
monadireTa da SemgrovebelTa sazogadoebebis daxasiaTebas asobiT naSromi
mieZRvna; maTi cxovrebis wesis ilustraciisTvis, Cven erT-erTs mivmarTavT: mbutis
pigmeebis sazogadoebas (gamoiTqmeba `mabuti~), romelic centralur afrikaSi, kerZod, zairis
midamoebSi binadrobs (Turnbull, 1983). mbutis tomi gauvali tyis teritoriaze cxovrobs, romelic
gareSeebisTvis Znelad SesaRwevia; misi wevrebisTvis tyis garemo Zalze nacnobia da ise
gadaadgildebian, rogorc moesurvebaT. aq uxvadaa wyali, sakvebad gamosayenebeli mcenareebi
da cxovelebi sanadirod. mbutis saxlebi mudmivi sacxovrebeli ar aris; isini foTlebisa da xis
totebisgan Sendeba ramdenime saaTis ganmavlobaSi da aseve swrafad SeiZleba iqnes aRebuli
mbutebis gadaadgilebis dros, rasac isini mudmivad ewevian; isini erT adgilas Tveze mets ar
Cerdebian.
Mmbutebi oTxi-xuTi ojaxisgan Semdgar jgufebad cxovroben. jgufebi sakmaod myaria;
Tumca, Tu individs an ojaxs erTi jgufis datoveba da meoresTan SeerTeba surs, aravis SeuZlia
maTi SeCereba. aravin `marTavs~ jgufs – aq ar arian beladebi. Tumca, uxucesebs evalebaT
Cxubisa da davis `daSoSmineba,~ romelic pigmeebis rwmeniT, tyis sulebs awuxebs. Tu
konfliqti Zalze mwvavdeba, jgufis wevrebi toveben iqaurobas da sxvebs uerTdebian.
Mmbutis cxovrebis Seswavla, Tavdapirvelad, 1960 wels daiwyes; am droisaTvis maTi
cxovrebis wesi jer kidev xeluxlebeli rCeboda. Mmas Semdeg igi sul ufro mzard zewolas
ganicdis. Ggare samyaro sul ufro metad SeiWra tyeSi da mbutis xalxi sul ufro metad iqna
CaTreuli tyis garSemo perimetrSi arsebuli soflebis fulad ekonomikaSi. Cven maTi cxovrebis
wesi awmyoSi warmovidgineT, Tumca amJamad isini gaqrobis piras arian. igive SeiZleba
iTqvas mcirericxovan tradiciul sazogadoebebze, romlebzec winamdebare TavSi mogvianebiT
visaubrebT.
Tavdapirveli `siuxvis sazogadoebebi~?
mesaqonleTa sazogadoebebi
miwaTmoqmedTa sazogadoebebi
38
39
kanada 3,3
SeerTebuli Statebi 2,3
gaerTianebuli samefo 2,0
39
40
N
maias civilizacia
40
41
magaliTi
DdRes msoflioSi orasze meti erovnuli saxelmwifo arsebobs; maT Soris erT-erTi
britaneTia. sxva Tanamedrove saxelmwifoebTan SedarebiT, teritoriulad da mosaxleobiT igi ar
aris didi. britaneTis mosaxleoba 58 milionia. Ggermaniis _ meore industriuli qveynis
mosaxleoba _ 81 milions Seadgens, iaponiis – 125 milions, xolo SeerTebuli Statebis
mosaxleoba 258 milionia. Tumca, mosaxleobis mixedviT, SedarebiT mcirericxovan britaneTSi,
ufro meti mosaxleobaa, vidre es romis imperiaSi iyo, misi ganviTarebis umaRles stadiaze; es
imis maniSnebelia, Tu ramdenad mWidrodaa dasaxlebuli msoflio dRes, vidre orasi wlis winaT.
BbritaneTis, rogorc industriuli qveynis, Tavisebureba kargad vlindeba imiT, rom soflis
meurneobaSi dakavebuli adamianebi mTeli samuSao Zalis 2 procentze naklebs Seadgenen. sxva
industriuli qveynebis msgavsad, britaneTi sursaTis imports mTeli msofliodan axorcielebs: Cais
– samxreT aziidan, vaSlis – axali zelandiidan, Rvinis – safrangeTidan da uamravi sxva saxis
sursaTis _ sxva qveynebidan. magram soflis meurneobaSi dakavebulTa 2 procentic ki
awarmoebs imaze mets, rac saWiroa britaneTis mosaxleobis gamosakvebad. TiToeuli mosaxlis
saSualo wliuri Semosavlis gazomvis Sedegad, britaneTi, sxva industriul erebTan SedarebiT, ar
aris Zalian mdidari sazogadoeba. industriuli qveynebis gaerTianebaSi mas mxolod ocdameerTe
adgili ukavia; Sveicaria pirvelia, luqsemburgi - meore da iaponia - mesame. Tumca, britanelebi
dRes Zalze mdidrebi arian premodernuli qveynebis mosaxleobasTan SedarebiT, agreTve
mesame msoflios umetes qveynebTan SedarebiT. es is erebia, romlebzec axla visaubrebT.
45
46
Semdeg moipova, Tumca igi orad gaiyo: pakistani, romelic umTavresad islamuria da gamoeyo
indoeTis ZiriTad nawils, sadac induizmi batonobs.
indoeTi rCeba sasoflo-sameurneo qveynad: samuSao Zalis 33 procenti soflis
meurneobaSia dakavebuli. aq sicocxlis saSualo xangrZlivoba ufro maRalia, vidre mraval
ganviTarebad qveyanaSi, Tumca sakmaod dabali imaze, rac Cveulia industriuli qveynebisTvis.
indoeTSi sicocxlis saSualo xangrZlivoba rogorc mamakacebis, ise qalebisaTvis 1996 wels 63
weli iyo. britaneTSi amJamad sicocxlis saSualo xangrZlivoba 74 welia mamakacebisTvis da 79
weli qalebisTvis; iaponiaSi, sadac adamianebi ufro didxans cocxloben, vidre sadme sxvagan, 77
welia mamakacebisTvis da 83 weli qalebisTvis.
Ppirveli msoflios qveynebis umravlesobisgan gansxvavebiT, indoeTSi mosaxleoba
swrafad matulobs. mosaxleobis zrda uaryofiTad moqmedebs ekonomikur da saganmanaTleblo
resursebze. indoeTis mosaxleobis mxolod 50 procentia wera-kiTxvis mcodne (inglisis
mosaxleobis 99 procentTan SedarebiT). Ggasuli 30 wlis ganmavlobaSi mravali adamiani
gadavida sacxovreblad soflebidan qalaqebSi. indoeTis qalaqebi deli, kalkuta da bombei Warbad
dasaxlebulia; mraval adamians quCebSi sZinavs da umuSevaria.
Tumca Secdoma iqneboda indoeTis, rogorc ubralod dasavluri qveynebis `ukan
moCanCaled~ ganxilva. indoeTs Zalze mdidari da mravalferovani kultura aqvs, romelic misi
xangrZlivi istoriis, rogorc tradiciuli civilizaciis, memkvidrea. qveyana amJamad ekonomikis
ganviTarebis daCqarebul procesebs ganicdis. indoeTs Zalze Raribi adamianebis didi ricxvi
hyavs, romlebic yoveldRiuri sarCos mopovebiT arseboben. Tumca mas, agreTve, mdidari
adamianebic milionobiT hyavs; aseve, ganviTarebuli mrewveloba maRali teqnologiebiT. misi
qalaqebi, SesaZloa, gadatvirTulia, magram aq iseTi ubnebicaa, romlebic iseve eleganturi da
mdidrulia, rogorc pirveli msoflios qveynebSi.
`Cvens dromde - wers anTropologi piter uorsli (Peter Worsley, 1984, gv. 1) - erTiani
adamianuri sazogadoeba ar arsebobda,~ gulisxmobs ra, rom arc ise didi xania, rac SegviZlia
saubari socialuri kavSirebis formebze, ramac mTeli dedamiwa moicva. msoflio,
mniSvnelovanwilad, erT socialur sistemad iqca, rogorc sul ufro mzardi urTierTdamokidebulebis
Sedegi, rac, arsebiTad, yvela adamianze axdens zemoqmedebas. globaluri sistema ar aris
ubralod garemo, romlis farglebSi konkretuli sazogadoeba – magaliTad, britaneTi – viTardeba da
icvleba. socialuri, politikuri da ekonomikuri kavSirebi, romlebic qveynebs Soris sazRvrebs
kveTs, mniSvnelovnad gansazRvravs maTSi mcxovrebi adamianebis beds.Mmsoflio
sazogadoebis sul ufro mzardi urTierTdamokidebulebis aRmniSvneli ZiriTadi terminia
globalizacia.
MmsoflioSi arc erTi sazogadoeba aRar cxovrobs sxvebisgan savsebiT izolirebulad;
yvelaze mdidar qveynebSic ki yoveli adamiani im saqonelzea damokidebuli, rac ucxoeTidan
Semodis. magaliTad, inglisSi TiTqmis yvela televizori, rac gayidvaSia, sazRvargareT aris
damzadebuli an awyobili, umTavresad, Soreul aRmosavleTSi. kidev erTi Sesaferisi SemTxveva
saavtomobilo industrias exeba. daaxloebiT ormoci wlis win, SeerTebuli Statebis saavtomobilo
warmoeba ufro mZlavri iyo, vidre yvela qveynisa erTad aRebuli. amJamad SeerTebuli Statebi
mxolod mesame adgilzea, evropa da iaponia ufro met avtomobils uSvebs. ufro metic,
manqanebis asawyobad saWiro nawilebi mraval sxvadasxva qveyanaSi mzaddeba. magaliTad,
ford mondeos avtomobilis nawilebi 112 sxvadasxva adgilas mzaddeba, romelic Teqvsmet
qveyanas da sam kontinents moicavs. Tavad avtomobilis saxelwodeba `mondeo~ saavtomobilo
warmoebis globalur xasiaTs aRniSnavs. globalizaciis procesebma uamravi mogeba moutana
mraval industriul sazogadoebas: gacilebiT mravalferovani saqoneli da sursaTi, vidre es
48
49
manamde iyo. amave dros, im faqtma, rom yvela erTad Cabmulni varT gacilebiT ufro farTo
msoflioSi, gamoiwvia mravali seriozuli problema, romlis winaSec vdgavarT.
Gglobalizaciis procesebi yvelaze mniSvnelovani socialuri cvlilebebis rigs
ganekuTvneba, rac amJamad mimdinareobs. sociologiuri analizi, romelic mxolod calkeuli
sazogadoebebis SeswavliT Semoifargleba, sul ufro moZvelebuli xdeba. rogorc adamianuri
arsebebi, Cven sul ufro metad viziarebT saerTo beds. fundamenturi problemebi, romlebsac
adamiani awydeba, magaliTad, ekologiuri katastrofis daZleva, an farTomasStabiani samxedro
dapirispirebis Tavidan acileba, Tavisi masStabebiT globaluria.
daskvna
Sejameba
49
50
damatebiTi literatura
Brian M. Fagan, People of the Earth (London: Harper Collins, 1992). avtoritetuli
gamokvlevis bolo gamocema, adamianuri kulturis warmoSobisa da ganviTarebis sxvadasxva
formebis Sesaxeb.
Stephan Haggard, Pathways from the Periphery: The Politics of Growth in the Newly
Industrialized Countries (Ithaca, N.Y.: Cornell University Press, 1990). industrializaciis
politikuri da ekonomikuri aspeqtebis analizi ganviTarebad qveynebSi.
Leslie Holmes, Post-Communism: An Introduction (Cambrige: Polity Press, 1996)
komunisturi Zalauflebis dacemis Semdgomi sazogadoebebis pirveli vrceli analizi.
Sheilagh C. Ogilvie and Markus German (eds), European Proto-Industrialisation
(Cambridge: Cambridge University Press, 1996) evropaSi industrializaciis procesebis vrceli
analizi.
Robert Skidelsky, The World after Communism: A Polemic for our Times (London:
Macmillan, 1995). Ddiskusia aRmosavleT evropis sazogadoebebis savaraudo momavlis
Sesaxeb, komunizmis dacemis Semdeg.
mniSvnelovani terminebi
Tavi 4
socialuri urTierTqmedeba da yoveldRiuri cxovreba
ZiriTadi cnebebi
50
51
siaxlovis Zaldataneba
mikrosociologia da makrosociologia
Sejameba
damatebiTi literatura
mniSvnelovani terminebi
51
52
ZiriTadi cnebebi:
socialuri urTierTqmedeba. kontaqti.
socialuri roli. socialuri pozicia.
qalaqis quCaSi ori adamiani erTmaneTisken miemarTeba. Soridan isini Tvals Seavleben
erTmaneTs da TiToeuli maTgani swrafad afiqsirebs meoris saxesa da Cacmulobis stils. gverdze
Cavlisas, isini erTmaneTs Tvals arideben. aseTi SemTxvevebi milionobiT gvxvdeba mTeli
msoflios qalaqebSi.
im situaciaSi, rodesac es adamianebi Soridan Tvals Seavleben da miaxloebisas Tvals
arideben erTmaneTs, irvin gofmanis Tanaxmad (1967, 1971), isini samoqalaqo
uyuradRebobis demonstrirebas axdenen, rasac erTmaneTisgan moviTxovT mraval situaciaSi.
samoqalaqo uyuradReboba meore pirovnebis ubralod ignorireba ar aris. Yyoveli individi
mianiSnebs, rom cnobs meore pirovnebis iq yofnas, Tumca araviTari JestiT ar gamoxatavs
amas, rom Zalze momabezrebeli ar iyos. samoqalaqo uyuradReoba raRac iseTia, rac met-
naklebad aracnobieria, Tumca mas Zalze didi mniSvneloba aqvs Cvens yoveldRur cxovrebaSi.
Aamis demonstrirebis saukeTeso saSualebaa, moviyvanoT magaliTebi, sadac adgili ara
aqvs samoqalaqo uyuradRebobas. rodesac erTi adamiani meores daJinebiT uyurebs da aSkarad
gamoxatavs emocias, es normaluria sayvareli adamianis, ojaxis wevris an axlo megobris
mimarT. ucxo adamianebs an SemTxveviT nacnobebs Tu SexvdebiT quCaSi, samuSaoze an
wveulebaze, arasodes unda CaaSterdeT amgvarad. amgvari qmedeba, SesaZloa, aRqmul iqnes,
rogorc mtruli ganwyoba. am praqtikas ucnobebi mxolod maSin iyeneben, roca ori jgufi Zalze
antagonisturia erTmaneTis mimarT. warsulSi, amiT iyvnen cnobilni TeTrkanianebi aSS-Si, roca
`moZule mzeras~ gaayolebdnen gzad Semxvedr Savkanianebs.
Mmegobrebic ki, guliTadi saubrisas, frTxilad unda moekidon imas, Tu rogor uyureben
erTmaneTs. yoveli individi yuradRebas da monawileobas afiqsirebs saubrisas meore adamianis
TvalebSi yurebiT, Tumca ar aSterdeba mas. Zalze CaSterebuli yureba SeiZleba aRqmul iqnes
sxvisi monaTxrobis ardajerebis an sulac vergagebis niSnad. Tumca, zogierTi adamiani, romelic
sruliad ar uyurebs mosaubres, SeiZleba miCneul iqnes arapirdapir, cbier an ucnaur adamianad.
ratom unda davinteresdeT socialuri qcevis aseTi aSkarad trivialuri aspeqtebiT? QquCaSi
vinmes gverdiT Cavla da ramdenime sityviT megobarTan gasaubreba umniSvnelo da
Cveulebriv qmedebad gamoiyureba, Cven amas dReSi mravaljer vakeTebT da araviTar
mniSvnelobas ar vaniWebT. FsinamdvileSi, socialuri urTierTqmedebis aseTi umniSvnelo
formebis Seswavlas Zalze didi mniSvneloba aqvs sociologiaSi; isini sakmaod sainteresoa da
sociologiuri kvlevis sferos yvelaze did nawils moicavs, rac ori mizeziTaa gamowveuli.
pirveli, Cveni yoveldRiuri rutina, TiTqmis uwyveti urTierTobebiT sxvebTan, Cveni
saqmianobis xasiaTsa da formas gansazRvravs. misi SeswavliT, Cven SegviZlia Zalze bevri ram
SevityoT sakuTari Tavis, rogorc socialuri arsebebis, da sakuTriv socialuri cxovrebis Sesaxeb.
Cveni cxovreba, dRidan dRemde, kviridan kviramde da wlidan wlamde, qcevis erTgvarovani
modelebiT yalibdeba. magaliTad, ifiqre imaze, Tu ra gaakeTe guSin an guSinwin. Tu orive dRe
samuSao iyo, Sen, yvela SemTxvevaSi, erTi da imave dros adeqi (TavisTavad mniSvnelovani
rutina), waxvedi skolaSi an leqciebze diliT da Seasrule igive marSruti skolamde an institutamde,
rasac, rogorc wesi, yovel samuSao dRes asruleb. Sen, SesaZloa, Sexvdi megobrebs da erTad
waxvediT sadilad, naSuadRevs ki daubrundiT Tqvens mecadineobas. MmogvianebiT, igive
52
53
marSruti SeasruleT saxlamde da, SesaZloa, saRamos ukve sxva megobrebTan erTad gaxvedi
saxlidan.
ra Tqma unda, rutina, rasac yoveldRiurad vasrulebT, identuri ar aris, xolo Cveni
qmedebebis xasiaTi samuSao dReebSi, gansxvavdeba dasvenebis dReebis qmedebebisgan. xolo,
Tu arsebiTad SevcvliT Cvens cxovrebas, vTqvaT, davamTavrebT kolejs da daviwyebT
muSaobas, maSin Cveni yoveldRiuri rutina aucileblad icvleba; am dros, Cven Tavidan
vayalibebT axal da sakmaod regularul qcevis wesebs.
Mmeore, yoveldRiur cxovrebaSi socialuri urTierTqmedebis Seswavla, naTels hfens ufro
didi socialuri sistemebis da institutebis saqmianobas. Ffaqtobrivad, yvela didmasStabiani
socialuri sistema socialuri urTierTqmedebis im modelzea damokidebuli, rasTanac Cven
yoveldRiurad gvaqvs saqme. amis demonstrireba siZneles ar warmoadgens. Kkvlav ganvixiloT
ori ucnobi adamianis Sexvedra quCaSi. SeiZleba vifiqroT, rom aseT SemTxvevas naklebad
aqvs saqme socialuri organizaciis farTomasStabian da ufro myar formebTan. magram, Tu
ganvixilavT amgvari urTierTqmedebebis mraval SemTxvevas, saqme ase ar gaxlavT.
Tanamedrove sazogadoebebSi, qalaqebSi mcxovrebi adamianebis umravlesoba mudmiv
urTierTqmedebaSia imaTTan, visac isini pirovnulad ar icnoben. moqalaqeobrivi uyuradReboba
erT-erTia im meqanizmebs Soris, rac acocxlebs qalaqs, misi xmauriani xalxmravlobiTa da
upirovno kontaqtebiT.
winamdebare TavSi, Tavdapirvelad ganvixilavT araverbalur miniSnebebs (saxis
gamometyveleba da fizikuri Jestebi), rasac TiToeuli Cvengani iyenebs erTmaneTTan
urTierTqmedebis dros. Semdeg gadavalT yoveldRiuri metyvelebis analizze – Tu rogor viyenebT
enas sasurveli azris gadasacemad sxvebisTvis. da bolos, fokusirebas movaxdenT im
saSualebebze, riTac yoveldRiuri rutina Cvens cxovrebas ayalibebs, gavamaxvilebT ra
gansakuTrebul yuradRebas imaze, Tu rogor vaxdenT Cveni qmedebebis koordinirebas drosa da
sivrceSi.
araverbaluri komunikacia
53
54
klasificirebuli emociebi. evoluciuri Teoriis Seqmneli Carlz darvini amtkicebda, rom emociuri
gamoxatvis ZiriTadi formebi msgavsia yvela adamianur arsebaSi. miuxedavad imisa, rom am
mtkicebas zogi mecnieri ekamaTeboda, ekmanis gamokvlevebi, rac tardeboda gansxvavebuli
kulturuli warmomavlobis adamianebs Soris, rogorc Cans, adasturebs amas. ekmanma da
frizenma ikvlies izolirebuli Temi axal gvineaSi, romlis wevrebs manamde, faqtiurad, ar hqoniaT
kontaqti ucxoebTan. rodesac maT anaxes saxis gamometyvelebis gamomxatveli suraTebi,
romlebic adamianis eqvs emocias Seesabameboda (bedniereba, naRveli, sibraze, siZulvili, SiSi,
gaoceba), axali gvineis aRniSnuli Temis wevrebma SesZles am emociebis identificireba.
Eekmanis Tanaxmad, misi sakuTari da sxva mecnierebis msgavsi gamokvlevebis
Sedegebi ganamtkicebs mosazrebas, rom emociebis saxismieri gamoxatva da interpretacia
adamianebSi Tandayolilia. mas esmis, rom misi monacemebi saboloo ar aris da, SesaZloa, am
procesSi farTod gavrcelebuli kulturuli daswavlis gamocdileba iyos CarTuli; Tumca, misi
daskvnebi sxva saxis kvlevebiTac aris damowmebuli. i. eibl-eibesfeldtma gamoikvlia eqvsi
dabadebiT yru da brma bavSvi imisaTvis, rom daedgina, gansakuTrebul emociur situaciebSi,
ramdenad erTnairi saxis gamometyveleba eqnebodaT maT da im bavSvebs, visac esmodaT da
xedavdnen (1973). aRmoCnda, rom bavSvebi iRimebodnen, rodesac aSkarad sasiamovno
qmedebebSi erTvebodnen; gakvirvebulebi warbebs awevdnen, rodesac raime sagans ucxo suni
sdioda; da iRuSebodnen, rodesac ramdenjerme arasasiamovno sagans SesTavazebdnen. imis
gamo, rom isini ver xedavdnen sxva adamianebis Sesabamis qcevas, unda vivaraudoT, rom es
reaqciebi Tandayolili iyo.
FACS–is gamoyenebiT, ekmanma da frizenma, Cvil bavSvebSi saxis kunTebis diskretuli
moZraobis mravali SemTxvevis identificireba moaxdines, rac, aseve, mozrdilebSi emociis
gamoxatvisas dafiqsirda. magaliTad, Cvili bavSvebi da mozrdilebi saxis gamometyvelebiT
msgavs emociebs gamoxataven mJave gemos SegrZnebisas (tuCebis mokumviT an moRuSviT).
Tumca, miuxedavad imisa, rom saxis gamometyvelebiT emociis gamovlena nawilobriv
Tandayolilia, individualuri da kulturuli faqtorebi mainc zemoqmedebs saxis moZraobis
formebsa da im konteqstebze, romlebSic maTi gamoyeneba mizanSewonilia. rogor iRimebian
adamianebi, magaliTad, maTi tuCebisa da saxis sxva kunTebis zusti moZraoba da maTi
wamieri Rimili, gansxvavebulia sxvadasxva kulturaSi.
ar arsebobs Jestebi an sxeulis poza, rac erTnairad axasiaTebs yvela an umetes kulturas.
magaliTad, zogierT sazogadoebaSi, uaryofis niSnad adamianebi Tavs dagiqneven, rac anglo-
amerikul praqtikaSi sawinaaRmdegos anu Tanxmobas niSnavs. Jestebi, rasac evropelebi da
amerikelebi farTod gamoiyeneben, rogoricaa TiTiT Cveneba, garkveul xalxebSi ar arsebobs
(Bull, 1983). Aaseve, loyaze TiTis mideba da datrialeba qebis Jestadaa miRebuli italiis zogierT
nawilSi, magram sxvagan arsad ar aris cnobili.
saxis gamometyvelebis msgavsad, Jestebi da sxeulis moZraobebi mudmivad
gamoiyeneba sityvebis magivrad da azris gadasacemad, rodesac realurad arafers amboben.
samive saSualeba SeiZleba gamoviyenoT xumrobisTvis, ironiis dasafiqsireblad an skepticizmis
gamosaxatavad. is aravelbaluri gamoxatvebi, rasac, xSirad, uneburad gadavcemT, miuTiTebs,
rom, rasac vambobT, yovelTvis is ar aris, rasac sinamdvileSi vgulisxmobT. yvelaze cxadi
magaliTi, albaT, adamianis gawiTlebaa, Tumca sxvebma, SesaZloa, sxva ufro Sesabamisi
indikatorebi SearCion. gulwrfeli saxis gamometyveleba oTxi-xuTi wamis Semdeg qreba.
Rimilma, rac ufro metxans gastans, SeiZleba tyuili dagvanaxos; gaocebuli gamometyveleba,
romelic didxans grZeldeba, SesaZloa, ganzrax iqnes gamoyenebuli parodiad – imis
saCveneblad, rom individi, realurad, srulebiTac ar aris gakvirvebuli, maSinac ki, roca amis
mizezi gaaCnia.
`saxe~ da kultura
54
55
sityva `saxe,~ SesaZloa, aseve ganvixiloT sxvebis mier individis Sefasebad. yoveldRiur
socialur cxovrebaSi, didi yuradReba eqceva `saxis SenarCunebas.~ sazogadoebriv
TavyrilobebSi, imas, rasac Tavazianobas an etikets vuwodebT, umetesad, qcevis ugulebelyofis
aspeqtebs gulisxmobs, ramac, SesaZloa, saxis dakargvamde migviyvanos. Cven ar ganvixilavT
individis cxovrebis warsul epizodebs an pirovnul maxasiaTeblebs, ramac, gaxmaurebis
SemTxvevaSi, SesaZloa, uxerxuloba gamoiwvios. Cven vcdilobT, Tavi SevikavoT
xumrobebisgan siqaClis Sesaxeb, Tu viciT, rom romeliRac adamiani Tmis pariks iyenebs. es im
SemTxvevaSi, Tu axlo megobrebis wreSi ar vimyofebiT. taqti Tavis dacvis erT-erTi
saSualebaa, rasac yvela pirovneba iyenebs im imediT, rom, sapasuxod, misi sakuTari sisusteebi
ar iqneba sajarod gamJRavnebuli. amitom Cveni yoveldRiuri cxovreba ubralod ki ar
mimdinareobs, aramed, sxvebTan urTierTqmedebisas, Cven ostaturad vinarCunebT mudmiv
kontrols saxis gamometyvelebaze, Jestebsa da moZraobebze, Tumca, umetesad,
gaucnobiereblad.
zogieri individi mSvenivrad axerxebs saxis gamometyelebis kontrols da Zalze taqtiania
sxva adamianebis mimarT. MmagaliTad, warmatebul diplomats msubuqad da komfortulad unda
SeeZlos urTierTqmedeba sxvebTan, romelTa Sexedulebebs, SesaZloa, ar eTanxmebodes an
miuReblad miaCndes. iman, Tu rogori warmatebiT axerxebs amas, SesaZloa, gavlena
moaxdinos mTeli erebis bedze. magaliTad, daxvewil diplomatias ZaluZs, Seanelos daZabuloba
qveynebs Soris da Tavidan aicilos omi.
urTierTgageba
garfinkelis eqsperimentebi
T. araferi.
Tineijeris es pasuxi namdvilad sapirispiroa garfinkelis eqsperimentebis moxaliseTa
pasuxebisa. uars ambobs ra saTanado pasuxis gacemaze, Tineijeri arsebiTad gulisxmobs:
`mixede Sens saqmes.~
pirvelma kiTxvam, SesaZloa, gansxvavebuli pasuxi gamoiwvios sxva adamianisgan,
sxva konteqstSi:
A. sad midixar?
B. me kuTxeSi unda Cavuxvio.
B–s ganzrax ar esmis A-s SekiTxva, raTa ironiaSi gadaitanos aRelveba an wuxili.
komedia da xumroba agebulia im gamouTqmeli ganzraxvebis TiTqosda vergagebaze, rasac
saubari Seicavs. masSi saSiSi araferia, radgan monawile mxareebi acnobiereben erTmaneTis
ganzraxvas, rom gamoiwvion Rimili.
saubris formebi
sapasuxo wamoZaxilebi
57
58
`op~ gamoiyeneba mxolod umniSvnelo marcxis situaciebSi da ara ufro didi incidentebis
an ubedurebis dros, rac aseve aCvenebs, rom wamoZaxili aris socialuri cxovrebis Cvens mier
kontrolirebuli detalebis nawili. Uufro metic, igi SeiZleba gamoiyenos vinmem, vinc Tvalyurs
adevnebs meore individs, an SeiZleba gamoyenebul iqnes vinmes gasafrTxileblad. `op!~,
Cveulebriv, mokled gamoiTqmis, Tumca `o~ SeiZleba gagrZeldes zogierT situaciaSi. vinmem
SeiZleba grZlad gamoTqvas igi, samuSaos Sesrulebisas kritikuli momentis dasafarad.
magaliTad, mSobelma SeiZleba gaagrZelos `o-opi~ an `oopsa-a-mSveniero~, rodesac xumrobiT
haerSi aagdebs bavSvs. Ees SeZaxili faravs im drois mokle monakveTs, rodesac bavSvma
SeiZleba kontrolis dakargva igrZnos, amxnevebs mas da, SesaZloa, imavdroulad, axdens
bavSvis tirilze reaqciis gacnobierebas.
termini `op,~ TavisTavad, kulturulad aris gansazRvruli. magaliTad, rodesac rusebi
raimes Zirs agdeben, isini ar amboben `op~-s, aramed wamoZaxils, romelic JRers, rogorc `aii.~
yvelaferi es, SesaZloa, Zalze xelovnurad da gadametebulad JRerdes. Tavs ratom
viwuxebT aseTi umniSvnelo gamonaTqvamis detaluri analiziT? gana, imdenad did yuradRebas
vaqcevT, ras vambobT, rogorc es magaliTi gviCvenebs? ra Tqma unda, ara – cnobier doneze.
Tumca, ZiriTadi azri is aris, rom Cven TavisTavad cxadad migvaCnia Zalze rTuli, mudmivi
kontroli Cvens garegnul mxaresa da qmedebebze. urTierTqmedebis situaciebSi Cvengan ar
moelian, rom mxolod moqmedebis adgilze unda viyoT. sxvebi elian Cvengan iseve, rogorc
Cven veliT maTgan, rasac gofmani `kontrolirebad sifxizles~ uwodebs. adamianad yofnis
fundamenturi nawilia, mudmivad vaCvenoT sxvebs Cveni kompetencia yoveldRiuri cxovrebis
rutinaSi.
wamocdenebi
`op~ mcire reaqciaa raime patara marcxze. Cven aseve Secdomebs vuSvebT
metyvelebasa da gamoTqmaSi saubrisas, leqciis dros da sxva salaparako situaciebSi. zigmund
froidi, fsiqoanalizis fuZemdebeli, Tavis gamokvlevaSi `yoveldRiuri cxovrebis fsiqopaTologia”
aanalizebda amgvari wamocdenis mraval magaliTs (Freud, 1975). froidis mixedviT, Secdomebi
metyvelebaSi, araswori gamoTqma an sityvebis gadaadgileba da enis waborZikeba,
sinamdvileSi, SemTxveviT arasodes xdeba. isini aracnobierad motivirebulia SegrZnebebiT,
romlebic daTrgunulia Cveni cnobieriT, an romelTa daTrgunvasac warumateblad vcdilobT. es
SegrZnebebi xSirad, Tumca ara yovelTvis, Seicavs seqsualur asociaciebs. magaliTad, vinmes
surs Tqvas `organizmi~, Tumca amis magivrad ambobs `orgazmi.~ froidis mier motanil
magaliTSi, qals ekiTxebian: `romel batalionSia Tqveni vaJi?~ da igi pasuxobs ,,mkvlelebis
ormocdameore batalionSi~ (Morder germanulad; am sityvis magivrad surda eTqva Morser anu
naRmmtyorcni).
wamocdenebi, xSirad, sasaciloa da SeiZleba xumrobad miiRon. gansxvaveba ubralod
imaSia, gacnobierebulad apirebs Tu ara mosaubre sityvebis ise Tqmas, rogorc aris.
wamocdenebi SeumCnevlad gadadis `Seuferebeli” metyvelebis sxva tipebSi, romlebic, froidis
rwmeniT, xSirad aracnobierad aris motivirebuli, rogorc maSin, roca pirovneba ver amCnevs,
rom mis naTqvams aSkarad ormagi mniSvneloba aqvs. es kvlavac SeiZleba xumrobad iqnes
miRebuli, Tu winaswar ganzraxulia, Tumca aris sxvagvari lafsusebi saubris kontrolirebul
nawilSi, rasac, gvgonia, adamianebi gaiziareben.
Yyvelaze saukeTeso gza amis ilustraciisa, aris lafsusebis ganxilva radios da televiziis
diqtorebis metyvelebaSi. diqtorebis metyveleba ar hgavs yoveldRiur saubars imis gamo, rom igi
ar aris spontanuri, aramed dawerilia. aseve, mosalodnelia, rom igi ufro srulyofili iqneba, vidre
yoveldRiuri saubari, da masSi naklebi gaubedaoba iqneba da ufro mkafio artikulacia. swored
amitom diqtorebis Secdomebi da gaumarTavi teqsti gacilebiT metad Cans, vidre Cveulebriv
saubrebSi. ra Tqma unda, diqtorebs wamoscdebaT xolme da bevri aseTi wamocdena sasaciloa
58
59
an `mxolod Zalze namdvili~ gveCveneba, rasac froidma miaqcia yuradReba. aq motanilia ori
magaliTi sityvebis SecdomiT warmoTqmisa (Goffman, 1981):
`es aris kanadis mauwyeblobis kastracia” (,,korporaciis” nacvlad).
`aTqvifeT ori kvercxis guli, daumateT rZe, TandaTan SeurieT Saqris fxvnili. amis
keTebisas, SeamCnevT, rogor avaddeba (,,sqeldebas” nacvlad) comi~.
sxva magaliTebi Seusabamo metyvelebis kategoriidan ormagi mniSvnelobis
gamJRavnebas exeba:
`im qalbatonebs, romelTac surT Camosvla da gaixdian tansacmels (unda
yofiliyo ,,gadaixdian tansacmlisTvis”), swrafad moemsaxurebian~.
`gamoscadeT Cveni sawolebi. Mme piradad vidgebi yoveli gasayidi sawolis ukan” (unda
yofiliyo ,,TavdebSi vudgebi yovel gasayid sawols”).
`nadavli (unda yofiliyo ,,saqoneli”) da manqana aRricxulia, rogorc moparuli, los-
anjelesis policiis mier~.
`aq, holivudSi, miTqma-moTqmaa, rom yofili patara varskvlavi (unda
yofiliyo ,,kinovarskvlavi”) erT TveSi mexuTe bavSvs elodeba~.
Cven ufro metad im sityvier Secdomebze gvecineba, rasac diqtorebi (an maswavleblebi
leqciebze) uSveben, vidre imaze, rac yoveldRiur saubarSi gvxvdeba. Rimils iwvevs ara mxolod
sityvieri Secdomebi, aramed dabneulobac, rasac diqtorebi an maswavleblebi avlenen
arasrulyofili wardgenisas. civi profesionalizmis niRbis miRma, drodadro, Cveulebriv adamians
davinaxavT xolme.
kontaqtebi
59
60
markerebi
pozirebs, igi, Cveulebriv, jgufis winaSe ar icmevs an ixdis. gancalkevebiT Cacma da gaxda
saSualebas iZleva, sxeuli moulodnelad iqnes warmodgenili da aseve moulodnelad dafaruli. es
arsebuli epizodis sazRvrebze mianiSnebs da miuTiTebs, rom mas seqsualuri datvirTva ara aqvs,
rac sxva SemTxvevaSi SeiZleba hqonoda.
Zalze SezRudul sivrceSi, magaliTad, liftSi, Znelia SemosazRvro areali, romelSic
fokusirebuli urTierTqmedeba mimdinareobs. Ees advili ar aris iq damswre sxva
adamianebisTvisac, romlebmac unda daanaxon, rom saubars yurs ar ugdeben. aseve Znelia
ucxoebisTvis, ar uyuron `TvalebSi~ erTmaneTs imaze metad, vidre amas moqalaqeobrivi
uyuradRebobis normebi moiTxovs. amitom, liftSi yofnisas, adamianebi xSirad gadametebulad
`ar usmenen~ da `ar uyureben~ erTmaneTs; isini sivrces an dasaWer Rilakebs arian
miSterebulni. saubari, Cveulebriv, naZaladevia da mokle frazebiT Semoifargleba. msgavsad
amisa, ofisebSi da saxlebSi, rodesac bevri adamiani erTmaneTs esaubreba, xolo erTma telefonis
zars unda upasuxos, sxvebi mTlad ver amJRavneben srul uyuradRebobas telefonze saubris
mimarT da amis gamo maTi saubari, SesaZloa, zerele da ugulisyuro gaxdes.
Streetwise - gamocdili
Aamerikis qalaqebSi, sadac danaSaulis done, xSirad, maRalia, qalaqis mcxovrebni sifrTxiliTa
da SiSiT cxovroben. erTmaneTisgan gansxvavebuli mosaxleoba keTilgonieri unda iyos
erTmaneTisa da quCis cxovrebis mimarT. afro-amerikelebsa da TeTrkanian adamianebs
msgavsi Sexedulebebi aqvT sazogadoebrivi usafrTxoebis Sesaxeb, Ramis saaTebSi gareT
gamosvlis CaTvliT.
elia andersonma, urbanulma sociologma pensilvaniis universitetidan, Seiswavla qalaqis ori
mimdebare raionis quCaSi socialuri urTierTqmedebis tipebi. misi wigni “Streetwise”
(`gamocdili~) (1990) ganixilavs im wess, romliTac Savkanianebi da TeTrkanianebi
urTierTqmedeben quCaSi, `minimaluri riskiTa da maqsimaluri urTierTpativiscemiT, samyaroSi,
romelic savsea gaurkvevlobiTa da safrTxiT.~ rogorc socialuri urTierTqmedebis mkvlevarma
sxva sociologebma daaskvnes, andersonma aRmoaCina, rom yoveldRiuri socialuri cxovrebis
Seswavla naTels hfens, Tu rogor Seiqmna socialuri wesrigi individualuri urTierTqmedebis
saSualebiT. igi gansakuTrebiT dainteresebuli iyo, gaego urTierTqmedeba, rodesac erTi jgufi
mainc moiazreboda, rogorc saSiSi. rogor xdebodnen ucxoebi naklebad ucxoni erTmaneTisTvis?
am kiTxvaze pasuxis gasacemad, sanam quCebs daakvirdeboda, andersoni daubrunda irvin
gofmanis mosazrebas imis Sesaxeb, Tu rogor Cndeba socialuri definiciebi konkretul
konteqstebSi an adgilebSi: `rodesac individi ucxoTa Soris aRmoCndeba, iq myofT mis Sesaxeb
informaciis mopoveba surT an aamoqmedeben ukve mopovebul informacias.… individis
Sesaxeb informacia situaciis gansazRvras uwyobs xels, saSualebas aZlevs ra sxvebs winaswar
gaarkvion, ras moelis igi maTgan, an ras unda moelodnen isini misgan.~
xelmZRvanelobda ra gofmanis ideebiT, andersoni svamda SekiTxvas, Tu ra qceviTi niSnebi
da gamovlinebebi Seavsebda sazogadoebrivi urTierTqmedebis leqsikons. man daaskvna, rom
kanis feri, genderi, asaki, samegobro wre, Cacmuloba, samkaulebi da sagnebi, romlebsac
adamianebi atareben, exmareba maT identificirebas; ase yalibdeba Sexedulebebi da
komunikaciac SesaZlebelia. moZraobebi (Cqari Tu Senelebuli, mcdari Tu gulwrfeli, gasagebi
Tu gaugebari) kidev ufro srulyofils xdis sazogadoebriv urTierTobebs. faqtorebi, rogoricaa dRis
monakveTi an aqtivoba, rac pirovnebis iq yofnas `agvixsnis,~ aseve gavlenas axdens imaze, Tu
ra gziT da ramdenad swrafad aris neitralizebuli `ucxos~ imiji. Tu ucxo ver gaivlis Semowmebas
da ar iqneba Sefasebuli, rogorc `usafrTxo,~ SeiZleba warmoiqmnas ,,mtaceblis” imiji da sxva
monawileebi Seecadon am imijis Sesabamisi distanciis dacvas.
ra saxis adamianebi gadian Semowmebas quCebSi? andersonis mixedviT, `bavSvebi iolad
gadian Semowmebas, TeTrkaniani qalebi da mamakacebi amas ufro nela akeTeben; Savkaniani
61
62
STabeWdilebis marTva
gofmani Tvlida, rom socialuri cxovrebis didi nawili SeiZleba gaiyos wina da ukana
planebad. wina plani moicavs socialur situaciebs an kontaqtebs, romlebSic individebi asruleben
formalur rolebs; es `scenuri warmodgenebia.~ wina planis warmodgenebis Seqmna, xSirad,
gunduri muSaobiT xorcieldeba. or cnobil politikoss, saerTo gundidan, SeuZlia, dadgas kargad
damuSavebuli warmodgena erTianobisa da megobrobis Sesaxeb satelevizio kameris win,
maSinac ki, Tu mTeli guliT sZulT erTmaneTi. col-qmarma SeiZleba damalos uTanxmoeba
bavSvebis winaSe, SeinarCunon ra harmoniis wina plani da mxolod maSin waekidon
erTmaneTs, roca bavSvebi usafrTxod arian Cawolili loginSi.
ukana plani is aris, sadac adamianebi agroveben rekvizits da emzadebian
urTierTqmedebisTvis ufro formalur garemoSi. ukana plani Teatris kulisebs an, filmis
gadaRebisas, gadamRebi kameris ukan aqtivobas hgavs. rodesac adamianebi scenis ukan
usafrTxod arian, maT SeuZliaT ganitvirTon, Tavisuflad gamoxaton grZnobebi da qcevis stili
Tavisufali gaxadon, rasac isini akontroleben wina planze yofnisas. ukana plani uSvebs
`profanacias, Ria seqsualur SeniSvnebs, buzRuns... feTxumi tansacmeli, ~daudevari~ Jestebi,
dialeqtis xmareba an arastandartuli metyveleba, burtyuni da yvirili, xumrobiT agresiuloba da
`bavSvuroba,~ sxvebisTvis angariSgauwevloba, wvrilmanebiT dakavebuloba, stvena, ReWva,
boyini, gazebisgan ganTavisufleba da a.S.~ (Goffman, 1969). amgvarad, oficianti qali SeiZleba
saocrad Tavaziani iyos, rodesac momsvlels emsaxureba, magram agresiuli da myvirala xdeba,
rodesac samzareulos karebs miefareba. albaT, Zalze cota restorans eyoleboda klientebi, maT
rom imis danaxva SeeZloT, ra xdeba samzareuloebSi.
62
63
63
64
pirovnuli sivrce
64
65
Kkunis tomis wevrTa umetesobas arasodes unaxavs vinme, visac sakmaod kargad ar
icnobdes. am bolo wlebamde, rodesac kontaqtebi gare samyarosTan gaxSirda, maT leqsikonSi
sityva `ucxo~ ar iyo. miuxedavad imisa, rom am tomis mamakacebs SeuZliaT TiTqmis mTeli
dRe sxvebTan kontaqtis gareSe gaataron, Tavad Temis SigniT gancalkevebiT yofnis
SesaZlebloba TiTqmis ar aris. Oojaxebs Ria, farRalala saxlebSi sZinavT, sadac maTi mTeli
aqtivobebi Riaa sajaro daTvalierebisTvis. aravis Seuswavlia kunis tomi yoveldRiuri cxovrebis
gofmaniseuli gamokvlevis TvalsazrisiT; Tumca advili dasanaxia, rom misi naSromis zogierTi
aspeqti naklebad Seesabameba kunis socialur cxovrebas. magaliTad, Zalze cota SesaZleblobaa
wina da ukana regionebis SeqmnisTvis. sxvadasxva Tavyrilobebisa da kontaqtebis oTaxis
kedlebiT, calke SenobebiT da qalaqis sxvadasxva ubnebiT SemosazRvra, rac Tanamedrove
sazogadoebebisTvisaa Cveuli, Zalze daSorebulia kunis tomis aqtivobebs.
siaxlovis Zaldataneba
mikrosociologia da makrosociologia
66
67
rom mikro da makro donis analizebi erTmaneTisgan gansxvavdeba. faqtobrivad, es ori mWidro
kavSirSia erTmaneTTan (Knorr-Cetina and Cicourel, 1981), rogorc es mocemul TavSi vnaxeT.
Mmakro donis analizi arsebiTia yoveldRiuri cxovrebis instituciuri safuZvlebis
gasagebad. adamianTa yoveldRiuri cxovrebis wesi didad aris damokidebuli ufro farTo
instituciur struqturaze, rac cxadi xdeba, rodesac kulturis aqtivobebis yoveldRiur cikls, rogoric,
magaliTad, kunis kulturaa, SevadarebT industriuli qalaqis garemoSi cxovrebas. rogorc ukve
aRiniSna, Tanamedrove sazogadoebebSi, Cven gamudmebul kontaqts vamyarebT ucxoebTan.
es kontaqti SeiZleba arapirdapiri da upirovno iyos. Tumca, dRes mniSvneloba ara aqvs, ramden
arapirdapir Tu eleqtronul urTierTobaSi SevalT; yvelaze kompleqsur sazogadoebebSic ki, sxva
adamianebis Tandaswreba gadamwyveti rCeba. miuxedavad imisa, rom Cven SegviZlia
avirCioT da internetSi e-mail-iT gavagzavnoT mokiTxva, aseve SegviZlia aTasobiT miliT
daSorebuli manZili davfaroT imisaTvis, rom dasvenebis dReebi megobarTan erTad gavataroT.
Tavis mxriv, mikro donis kvlevebi aucilebelia farTo instituciuri formebis gasaSuqeblad.
Ppirispir urTierTqmedeba namdvilad ZiriTad safuZvels warmoadgens socialuri organizaciis
yvela formisTvis, miuxedavad imisa, Tu ramdenad farTomasStabiania igi. DdavuSvaT, Cven
vikvlevT biznes korporacias. SegveZlo bevri gagvego misi aqtivobebis Sesaxeb qcevaze uSualo
dakvirvebiT. magaliTad, SegveZlo gagveanalizebina direqtorebis urTierTqmedeba maT
kabinetebSi, adamianebisa - sxvadasxva ofisebSi, an muSebisa - maRaziis sarTulze. am gziT
mainc ver Segveqmneboda sruli warmodgena mTlianad korporaciaze, vidre misi saqme ar
iqneboda ganxiluli nabeWdi masalebis, werilebis, telefonisa da kompiuterebis saSualebiT.
Tumca, namdvilad SevZlebdiT, mniSvnelovani wvlili Segvetana imis dadgenaSi, Tu rogor
muSaobs organizacia.
Mmomdevno TavebSi ganvixilavT damatebiT magaliTebs, Tu rogor gavlenas axdens
mikro konteqstebSi urTierTqmedeba ufro farTo socialur procesebze da, Tavis mxriv, rogor
zemoqmedebs makro sistemebi socialuri cxovrebis ufro viwro garemoze.
Sejameba
67
68
damatebiTi literatura
68
69
MmniSvnelovani terminebi
Tavi 5
Ggenderi da seqsualoba
ZiriTadi cnebebi
genderuli socializacia
mSoblebisa da zrdasrulebis reaqciebi. Ggenderuli daswavla.
wignebi da televizia. BbavSvebis araseqsisturad aRzrdis siZneleebi.
,,genderis keTeba”
adamianis seqsualoba
biologia da seqsualuri qceva. socialuri zegavlena seqsualur qcevaze. seqsualoba dasavlur
kulturaSi. Hhomoseqsualoba. prostitucia
Sejameba
damatebiTi literatura
69
70
mniSvnelovani terminebi
70
71
ZiriTadi cnebebi
sqesi. genderi
ras niSnavs iyo mamakaci? ras niSnavs iyo qali? Jan morisi, cnobili avtori da mogzauri,
winaT mamakaci iyo. jeims morisis saxeliT igi ser edmund hilaris xelmZRvanelobiT mowyobili
im eqspediciis wevri iyo, romelmac warmatebiT dalaSqra everesti. is Zalze `mamakacuri~ kaci
iyo – avtomrboleli da aqtiuri sxvadasxva saxeobis sportSi. Tumca, mainc mudam mamakacis
sxeulSi myof qalad SeigrZnobda Tavs. man sqesis Secvlis operacia Caitara da mas Semdeg
cxovrobda, rogorc qali.
morisi Tavis wignSi aRwers sqesis Secvlis gamocdilebas, sadac iZleva im gansxvavebuli
samyaroebis perspeqtiul xedvas, romelSic qalebi da mamakacebi cxovroben:
Cven gveubnebian, rom sqesTa Soris daSoreba mcirdeba; magram minda giTxraT, rom meoce saukunis
meore naxevarSi, orive rolSi (mamakacis da qalis) gamovcade cxovreba da, Cemi azriT, ar arsebobs cxovrebis
aspeqti, dRis arcerTi momenti, kontaqti Tu reaqcia, romelic gansxvavebuli ar iyos mamakacebisa da qalebisaTvis.
xmis is intonacia, romliTac axla mommarTaven, Cems gverdze myofi pirovnebis is Jestebi, is SegrZneba, rac
haerSi garSemo trialebs Cemi oTaxSi Sesvlis dros an restoranSi magidasTan yofnisas, mudmivad xazs usvams
Cemi statusis Secvlas.
Tu sxvebis reaqciebi Cems mimarT icvleboda, aseve icvleboda Cemic. rac ufro metad meqceodnen, rogorc
qals, ufro metad qali vxdebodi. Zalauneburad Sevegue am mdgomareobas. Tu arakompetenturad macxadebdnen
manqanis gadayenebaSi an boTlebis gaxsnaSi, vgrZnobdi, rom arakompetenturi vxdebodi. Tu iTvleboda, rom yuTi
Zalze mZime iyo CemTvis asawevad, ucnauria, magram Tavadac ase vTvlidi...
MmagaliTad, rodesac Cems erT-erT axlobel megobar mamakacTan erTad lanCze var, marTobs imis
gafiqreba, rom arc ise bevri wlis win, es laquca oficianti mec iseve momeqceoda, rogorc axla Cems megobars
eqceva. maSin igi mokrZalebuli seriozulobiT momesalmeboda. axla igi Cems xelsaxocs kekluci ceremoniulobiT
Slis, TiTqos maqezebs. maSin igi Cems SekveTas seriozuli yuradRebiT moismenda, axla ki elodeba, rom raRac
araseriozuls vityvi (da asec vakeTeb) (Morris, 1974).
Uumetesoba Cvengani ver xvdeba, rom pirovneba, romelic iyo `is~ (kaci), SeiZleba
gaxda `is~ (qali), radgan seqsualuri gansxvavebebi aseT gavlenas axdens Cvens cxovrebaze.
Cveulebriv, Cven verc ki vamCnevT maT – swored amitom arian isini ase gavrcelebulni; isini
Tavidanve mtkiced arian fesvgadgmulni CvenSi.
winamdebare TavSi, SevecdebiT SeviswavloT adamianis seqsualuri qcevis buneba,
iseve rogorc gavaanalizoT seqsualobis kompleqsuri xasiaTi – adamianis seqsualuri modelebi –
da seqsualuri gansxvavebebi. Tanamedrove sazogadoebebSi seqsualuri cxovreba, iseve rogorc
bevri sxva ram, mniSvnelovan cvlilebebs ganicdis, rac gavlenas axdens mravali Cvenganis
emociur cxovrebaze. Cven gavigebT am cvlilebebis raobas da SevecdebiT gavaanalizoT maTi
farTo mniSvneloba mocemuli Tavis bolos.
daviwyebT biWebsa da gogonebs, mamakacebsa da qalebs Soris gansxvavebebis
warmoSobis SeswavliT. mecnierebi iyofian im Sexedulebis safuZlevze, Tu ra moculobiT
axdens gavlenas Tandayolili biologiuri maxasiaTeblebi Cvens genderul identobaze da seqsualur
aqtivobebze. debatebi mimdinareobis imis Sesaxeb, Tu ramdenad aris es Seswavlili. aravis
epareba eWvi imaSi, rom Cveni seqsualoba instinqturia imave azriT, rogoriTac mravali ufro
dabali klasis cxovelebTan, magaliTad, CitebTan da futkrebTan. Tumca, zogierTi mecnieri,
genderis da seqsualobis analizisas, socialur zegavlenebs aniWebs upiratesobas.
71
72
ufro metic, bevri mdedri maimuni zogierT situaciaSi Zalze agresiulia, gansakuTrebiT maSin,
roca Svilebs safrTxe emuqreba.
genderuli socializacia
biWi. EerTi klasikuri eqsperimentis dros, xuT axalgazrda dedaze Catarda dakvirveba, maTi
urTierTqmedebis dros eqvsi Tvis bavSvTan, romelsac saxelad beTi erqva. isini uRimodnen
bavSvs da Tojinas awvdidnen saTamaSod. bavSvs aRiqvamdnen, rogorc `sayvarels~ da `nazi
xmis~ mqones. dedebis meore jgufis reaqcia igive asakis bavSvze, romelsac adami erqva,
sruliad gansxvavebuli iyo. bavSvs awvdidnen matarebels an raime sxva `mamakacur~
saTamaSos. sinamdvileSi, beTi da adami erTidaigive bavSvi iyo, gansxvavebul tansacmelSi
Cacmuli (Will et. al, 1976).
genderuli daswavla
74
75
wignebi da televizia
jun statamma gamoikvlia mSobelTa erTi jgufis mier SeZenili gamocdileba bavSvis
araseqsisturad aRzrdasTan dakavSirebiT. kvlevaSi monawileobas Rebulobda ocdaaTi zrdasruli
Tvrameti ojaxidan; amasTan erTad, masSi CarTulni iyvnen eqvsi Tvidan Tormet wlamde asakis
75
76
,,genderis keTeba”
warmoadgens, rom verc ki vamCnevT, vidre igi xelidan ar gvecleba an radikalurad ar icvleba.
genderis socialur reproduqcias vaxdenT da vimeorebT uamrav wvrilman qmedebebSi mTeli
dRis ganmavlobaSi. Ees procesi gvexmareba, gavigoT genderi, rogorc socialuri instituti, romelic
iqmneba da meordeba Cveni sxvebTan urTierTqmedebebis procesSi. rogorc Semdgom TavebSi
davinaxavT, genderuli gansxvavebebi aseve sxva socialuri institutebis mniSvnelovani nawilia,
magaliTad, ojaxis, religiis, Sromisa da klasis.
zigmund froidis Teoria genderuli identobis warmoqmnis Sesaxeb, albaT, yvelaze gavleniani
da winaaRmdegobrivi Teoriaa. froidis mixedviT, CvilebSi da patara bavSvebSi genderuli
gansxvavebis Secnoba penisis qona-arqonazea damokidebuli. `me penisi maqvs,~ niSnavs `me
var biWi,~ maSin roca `me var gogo~ niSnavs, `me ara maqvs penisi.~ froidi sifrTxiliT
aRniSnavs, rom es mxolod anatomiur gansxvavebas ar niSnavs; penisis qona Tu arqona
mamakacurobis da qalurobis simboloa.
am Teoriis mixedviT, daaxloebiT oTxi-xuTi wlis asakSi, biWi SiSs grZnobs mamis
mimarT, mis mier disciplinis da morCilebis moTxovnis gamo, warmoidgens ra, rom mamas
misTvis penisis moSoreba surs. nawilobriv cnobierad, Tumca, umetesad, aracnobier doneze,
biWi mamas metoqed miiCnevs dedis yuradRebis mopovebaSi. dedis mimarT erotikuli
grZnobebis daTrgunviT da imiT, rom mamas umaRles arsebad miiCnevs, biWi sakuTari Tavis
mamasTan identificirebas axdens da Tavis mamakacur identobas acnobierebs. biWi uars
ambobs dedis mimarT siyvarulze, mamis mier misi kastraciis aracnobieri SiSis gamo. meore
mxriv, gogonebi, savaraudod, `penisis mimarT Surs~ ganicdian, vinaidan maT ara aqvT iseTi
dasanaxi organo, romelic biWebs gamoarCevs. deda gogonas TvalSi fass kargavs imitom, rom
penisi ara aqvs da arc SeuZlia hqondes. rodesac gogona dedasTan identificirebas axdens, igi
daqvemdebarebul pozicias aRiarebs, rac `meorexarisxovan arsebad yofnas~ gulisxmobs.
rodesac es faza sruldeba, bavSvma ukve icis erotikuli grZnobebis darTgunva. froidis
mixedviT, xuTi wlis asakidan sqesobriv momwifebamde latenturi periodia – sqesobrivi aqtivoba
SeCerebulia, vidre biologiuri cvlilebebi ar Caereva sqesobriv momwifebaSi, rac aaqtiurebs
uSualod erotikul survilebs. latenturi periodi emTxveva skolaSi swavlis adreul da Sua wlebs,
rodesac imave sqesis TanatolTa jgufebi yvelaze mniSvnelovan rols TamaSoben bavSvis
cxovrebaSi.
mTeli rigi argumentebi gamoiTqva froidis Tvalsazrisis winaaRmdeg, gansakuTrebiT,
feministebis mier, Tumca, sxva mravali avtoris mierac (Mitchell, 1973; Coward, 1984). pirveli,
froidi, rogorc Cans, genderul identobas Zalze mWidrod aigivebda genitalur gacnobierebasTan;
Tumca, aq sxva nakleb TvalsaCino faqtorebic iyo CarTuli. meore, froidis Teoria, Cans,
eyrdnoba mosazrebas, rom peniss upiratesoba eniWeba vaginasTan SedarebiT, romelic
miCneulia ubralod mamakacuri organos arqonad. Tumca, ratom ar unda iyo miCneuli qaluri
genitaliebi mamakacis organoze upiratesad? mesame, froidi mamas disciplinis gamtareblad
miiCnevs maSin, roca mraval kulturaSi deda TamaSobs ufro mniSvnelovan rols disciplinis
77
78
gatarebaSi. meoTxe, froids miaCnia, rom genderuli daswavla oTxi-xuTi wlis asakSi iwyeba.
gviandeli avtorebis umetesoba ki xazs usvams ufro adreuli daswavlis mniSvnelobas, rac
Cvilobidan iwyeba.
froidis midgoma genderuli ganviTarebis Sesaxeb bevrma avtorma gaiziara, Tumca maT
mravali kuTxiT moaxdines am midgomis modificireba. erT-erT maTgans sociologi nensi
Codorou warmoadgens (1978, 1988). Codorou amtkicebs, rom mamakacurobis da qalurobis
SegrZneba bavSvebSi Zalze adreul asakSi, mSoblebis mimarT siyvarulidan warmoiSoba.
froidisgan gansxvavebiT, igi, mamasTan SedarebiT, dedis rolis mniSvnelobas usvams xazs.
Cvili emociurad ufro metad dedasTan aris dakavSirebuli da amitomac deda axdens yvelaze met
gavlenas mis adreul cxovrebaze. es siyvaruli erTgvarad irRveva bavSvis mier sakuTari me-s
gacnobierebis Semdeg; igi nakleb damokidebuli xdeba dedaze.
Codorous azriT, es daSorebis procesi svadasxvagvarad mimdinareobs biWebsa da
gogonebSi. gogonebi ufro axlo urTierTobas inarCuneben dedasTan, magaliTad, ufro metad
exvevian da eferebian dedas da mis qcevebs baZaven; imis gamo, rom dedisgan daSoreba
mkveTri ar aris, gogonas da Semdeg zrdasrul qals uyalibdeba me-s SegrZneba, romelic ufro
myaria sxva adamianebTan urTierTobaSi. misi identoba TiTqos ufro uTavsdeba sxvebs an ufro
damokidebuli xdeba maTze - Tavdapirvelad dedaze, mogvianebiT mamakacze. Codorous azriT,
swored es ayalibebs qalebSi TanagrZnobisa da Sebralebis gancdas. biWebi sakuTari me-s
gacnobierebas dedebTan Tavdapirveli siaxlovis ufro radikaluri uaryofiT aRweven. isini
TavianTi mamakacurobis gacnobierebas imiT axerxeben, rac qaluri ar aris. isini swavloben, ar
iyvnen `nazebi~ an `dedikos biWebi.~ amitom biWebi naklebad gawafulni arian sxva
adamianebTan axlo urTierTobebSi; isini ufro analitikurad ganixilaven samyaros, ufro aqtiurad
udgebian cxovrebas, met Zalisxmevas iyeneben warmatebis misaRwevad, Tumca Trgunaven
unars, Caswvdnen rogorc sakuTar, aseve sxvis grZnobebs.
Codorou, garkveulwilad, anacvlebs froidis aqcentebs. masTan mamakacuroba da ara
qaluroba xasiaTdeba dedasTan xangrZlivi axlo urTierTobis dakargviT. mamakacuri identoba
gancalkevebis saSualebiT yalibdeba, amitom mamakacebi mTeli cxovreba aracnobierad
grZnoben, rom maT identobis safrTxe daemuqrebaT, Tu sxvebTan mWidro emociur
urTierTobebSi CaerTvebian. qalebi, Tavis mxriv, grZnoben, rom sxvebTan mWidro emociuri
urTierTobis gareSe maTi TviTganmtkiceba ar Sedgeba. es magaliTebi Taobidan Taobas
gadaecema; amitomaa, rom bavSvebis adreul socializaciaSi qalebi TamaSoben upirveles rols.
qalebi sakuTar Tavs, umetesad, urTierTqmedebis gziT gamoxataven da gansazRvraven.
mamakacebi Trgunaven am moTxovnilebebs da ufro manipulaciur pozicias avlenen samyaros
mimarT.
Codorous Sromam sxvadasxvagvari kritikuli gamoxmaureba gamoiwvia. magaliTad,
jenet seierss miaCnia, rom Codoroum ver gaaanaliza qalebis brZola damoukideblobisa da
avtonomiurobis mosapoveblad, gansakuTrebiT, Cvens droSi (Sayers 1986). igi aRniSnavs, rom
qalebi (da mamakacebi) TavianTi fsiqologiuri struqturiT gacilebiT winaaRmdegobrivni arian,
vidre amas Codorous Teoria gvTavazobs. qalurobam SeiZleba SeniRbos agresiulobis an
TviTdamkvidrebis grZnoba, rac mxolod iribad an garkveul konteqstebSi vlindeba (Brennan,
1988). Codorou, aseve, gaakritikes misi ojaxis koncefciis SezRudulobis gamo, romelic mxolod
78
79
adamianis seqsualoba
seqsualobas aSkarad biologiuri safuZveli gaaCnia, Tundac imis gamo, rom qalisa da
mamakacis anatomia erTmaneTisgan gansxvavdeba da orgazmis gamocdilebac gansxvavebulia.
Aaseve, arsebobs gamravlebis biologiuri imperativi, romlis gareSe adamianuri modgma
gadaSendeboda. zogierTi biologis azriT, arsebobs imis evolucionisturi axsna, Tu ratom aqvT
mamakacebs ufro xSiri SemTxveviTi seqsualuri kavSirebi, vidre qalebs (ixileT me-2 Tavi).
argumenti isaa, rom mamkacebi biologiurad midrekilni arian, gaanayofieron imdeni qali,
ramdenic SesaZlebelia myari rwmenisaTvis, rom maT kvercxujreds gadarCenis saukeTeso
Sansi aqvs. qalebs, romlebsac mocemul momentSi mxolod erTi ganayofierebadi kvercxujredi
aqvT, amgvari biologiuri interesi ar amoZravebT. samagierod, maT stabiluri partniori surT
biologiuri STamomavlobis dasacavad, rac maTi bavSvebis dacvas gulisxmobs. Ees argumenti
ganmtkicebulia cxovelTa seqsualuri qcevis SeswavliT, rac aCvenebs, rom, Cveulebriv, ama Tu
im saxeobis mamrebi ufro xSir seqsualur kavSirebs amyareben, vidre imave saxeobis mdedrebi.
Tumca, ufro gviandelma kvlevebma dagvanaxa, rom mdedris mxridan `Ralati~ sakmaod
gavrcelebuli movlenaa cxovelTa samefoSi da bevri cxovelis seqsualuri aqtivoba ufro
kompleqsuria, vidre manamde iTvleboda. EerT dros sjerodaT, rom mdedrebi wyvildebian iseT
mamrebTan, romlebsac potenciali aqvT, saukeTeso genetikuri memkvidreoba gadascen TavianT
STamomavlobas. Mmagram mdedri Citebis bolo kvlevebma es argumenti sakamaTo gaxada da
dagvanaxa, rom mdedri Citebi damatebiT patniors ara misi genebis gamo irCeven, aramed
imitom, rom es partniori, SesaZloa, ukeTesi mSobeli iyos da ukeTesi adgilsamyofeli
SesTavazos STamomavlobis gasazrdelad. am kvlevis Tanaxmad, `aq ufro metad kopulaciasTan
(dawyvilebasTan) gvaqvs saqme, vidre spermis gadacemasTan. es mdedrebi, SesaZloa, TavianT
momavalze zrunaven~ (citirebulia Angier, 1994).
amgvari kvlevebidan Ddaskvnebis gakeTeba mxolod erTgvari mcdelobaa,
gansakuTrebiT, roca msgavs daskvnebs adamianis seqsualur qcevebze vazogadebT. rogorc
Semdeg davinaxavT, seqsualoba gacilebiT rTuli fenomenia imisaTvis, rom mxolod biologiuri
niSnebiT moxdes misi sruli axsna.
79
80
seqsualuri qcevis dasavluri xedva daaxloebiT ori aTasi wlis ganmavlobaSi qristianuli
religiis gavlenas ganicdida. miuxedavad imisa, rom sxvadasxva qristianul seqtebsa da
moZRvrebebs gansxvavebuli Sexedulebebi hqondaT seqsualobis adgilis Sesaxeb cxovrebaSi,
qristianul eklesiaSi gabatonebuli Tvalsazrisis mixedviT, nebismieri seqsualuri qceva eWvis
qveS iyo dayenebuli da gamonakliss mxolod gamravlebis sakiTxi warmoadgenda. iyo periodebi,
rodesac es Sexeduleba sircxvilis gansakuTrebul grZnobas iwvevda sazogadoebaSi. Tumca, sxva
dros, mravali adamiani ugulebelyofda an winaaRmdegobas uwevda eklesiis swavlebas da
erToblivad erTvebodnen qmedebebSi (rogoricaa, magaliTad, adiulteri), romelic akrZaluli iyo
religiur avtoritetTa mier. wignis 1 TavSi motanili idea, rom sqesobrivi urTierToba SeiZleba da
unda ganxorcieldes qorwinebaSi, iSviaTad sruldeboda.
Mmecxramete saukuneSi religiuri valdebulebebi seqsualobis Sesaxeb, nawilobriv,
samedicino mosazrebebiT iqna Canacvlebuli, Tumca isinic iseTive simkacriT gamoirCeoda,
rogorc eklesiis Sexedulebebi. zogierTi amtkicebda, rom nebismieri seqsualuri aqtivoba, rac
gamravlebasTan ar iyo dakavSirebuli, organizms seriozul fizikur zians ayenebda. magaliTad,
naTqvami iyo, rom masturbacia sibrmaves, sigiJes, gulis da sxva saxis daavadebebs iwvevda,
xolo oraluri seqsi kibos mizezi iyo. viqtorianuli periodi sqesobrivi farisevlobiT iyo aRvsili.
iTvleboda, rom patiosani qalebi indiferentulebi iyvnen seqsis mimarT da qmrebis mier
gamoxatul yuradRebas mxolod valdebulebis moxdad Rebulobdnen. Tumca, sul ufro mzard
qalaqebSi prostitucia gavrcelebuli iyo, rasac xSirad Riad aRiarebdnen, da am `dakargul~ qalebs
aRiqvamdnen, rogorc TavianTi pativcemuli debisagan sruliad gansxvavebulebs.
Mmravali viqtorianeli mamakaci, gareT keTilgonier, wesier moqalaqed rom iTvleboda
da, TiTqosda, colis erTgulebiT gamoirCeoda, mudmivad stumrobda meZavebs da sayvarlebs
meurveobda. marTalia, amgvar saqciels did mniSvnelobas ar aniWebdnen, magram
`respeqtabeluri~ qalebi, romlebsac sasiyvarulo urTierTobebi hqondaT, maTi saqcielis
gamoaSkaravebis SemTxvevaSi, wesier sazogadoebaSi skandals da zizRs iwvevdnen. qalisa da
mamakacis seqsualuri aqtivobebis mimarT gansxvavebulma midgomam ormagi standarti
Seqmna, rac didi xnis ganmavlobaSi arsebobda da romlis naSTebi dResac SemorCenilia.
Cvens droSi tradiciuli damokidebuleba seqsualobis mimarT gacilebiT liberalur
damokidebulebebTan erTad arsebobs, rac gansakuTrebiT Zlier ganviTarda 1960-ian wlebSi.
adamianebs, gansakuTrebiT maT, vinc qristianuli moZRvrebis gavlenas ganicdian, swamT, rom
seqsualuri urTierTobebi qorwinebamde arasworia da qorwinebis sazRvrebSi, zogadad, uaryofen
seqsualuri qcevis yvela formas heteroseqsualuris garda. Tumca, dRes gacilebiT metad aris
aRiarebuli, rom seqsualuri siamovneba sasurveli da mniSvnewlovani Tvisebaa. amis
sapirispirod, sxvebi amarTleben an aqtiurad uWeren mxars qorwinebamdel seqss da tolerantulni
81
82
arian seqsualuri cxovrebis mravalgvarobis mimarT. bolo ocdaaTi wlis ganmavlobaSi, dasavleTis
qveynebis umetes nawilSi, seqsualuri damokidebulebebi gacilebiT Tavisufali gaxda. filmebSi da
TeatrSi warmodgenilia scenebi, romlebic winaT savsebiT miuRebeli iqneboda, xolo
pornografiuli masala savsebiT xelmisawvdomia zrdasrulTa umravlesobisTvis, visac misi
mopoveba surs.
1960-iani wlebis socialuri moZraoba, romelmac brZola gamoucxada arsebul wesrigs da,
aseve, asocirdeba kontrkulturasTan anu `hipuri~ cxovrebis stilTan, daupirispirda arsebul
seqsualur normebs. es moZraoba seqsualur Tavisuflebas qadagebda. qalebisTvis
kontraceptivebis SemoReba saSualebas iZleoda, seqsualuri siamovneba da reproduqcia
82
83
83
84
seqsualur qcevaze dakvirvebas bevri siZnele axlavs. Cven, ubralod, ar viciT, amboben
Tu ara simarTles adamianebi TavianTi seqsualuri cxovrebis Sesaxeb mkvlevris winaSe.
`seqsualobis socialuri organizacia~ cdilobs dagvanaxos, rom amerikelebi gacilebiT naklebad
arian Tavgadasavlebis moyvarulni TavianT seqsualur cxovrebaSi, vidre es kinsis angariSSi iyo
mocemuli. SeiZleba isic iyos, rom Tavad es angariSia arazusti. SesaZloa, AIDS-is SiSiT
mravalma adamianma SezRuda seqsualuri aqtivoba an, SesaZloa, Tanamedroveobis sakmaod
konservatul politikur viTarebaSi, adamianebi metad cdiloben, dafaron TavianTi seqsualuri
aqtivobebis aspeqtebi. Cven darwmunebulni ver viqnebiT.
seqsualuri qcevis kvlevis sandooba bolo dros intensiuri debatis sagani gaxda (Lewontin,
1995). ganxiluli kvlevis kritikosebi acxadebdnen, rom amgvari dakvirvebebi ver uzrunvelyofs
saimedo informacias seqsualuri praqtikis Sesaxeb. am kamaTis erTi nawili gamokiTxuli moxuci
adamianebis pasuxebs exeba. mkvlevarebma ganacxades, rom 80-85 wlis mamakacebi
amboben, rom maT aqvT seqsi TavianT partniorTan. kritikosebis azriT, es iseTi cxadi tyuilia,
rom igi mTel dakvirvebas eWvis qveS ayenebs. mkvlevarebma Tavi daicves am braldebidan da
erTgvari mxardaWera moipoves moxuci adamianebis Semswavleli specialistebis mxridan,
romlebmac daadanaSaules kritikosebi, moxucebulobis Sesaxeb negatiuri stereotipis qonaSi.
maT aRniSnes, rom erT-erT kvlevaSi instituciebis gareT mcxovrebi moxuci mamakacebis
Sesaxeb, 74 procenti seqsualurad aqtiuri iyo. erT-erT kvlevaSi aseve aRniSnulia, rom
mamakacebis umravlesoba 90 wlis asakSic ki seqsiT aris dainteresebuli.
homoseqsualoba
85
86
rom vinmes uyvardes. misi azriT, imisaTvis, rom homoseqsualebi ar gaxdnen gaucxoebuli
umciresoba, gei qorwineba legalizebuli unda iyos.
Mmocemuli Tavis daskvniT nawilSi, Cven ganvixilavT sakiTxs postituciis Sesaxeb.
Mmamakacebis prostitucia gavrcelebulia zogierT gei subkulturaSi. Tumca, qalTa prostitucia
ufro farTodaa gavrcelebuli sazogadoebaSi da amitom masze gavamaxvilebT yuradRebas.
prostitucia
prostitucia dRes
Sejameba
kulturebis SigniT da maT Soris. 1960-ian wlebSi dasavleTSi seqsualobis mimarT represiulma
damokidebulebam gza dauTmo ufro permisiul Sexedulebebs, romelTa Sedegebi dRes
TvalsaCinoa.
7. seqsualuri identoba rTuli ramaa. zogierTi avtori daaxloebiT aT gansxvavebul
seqsualur identobas gamoyofs, heteroseqsualebis, homoseqsualebis, biseqsualebis da
transseqsualebis CaTvliT.
8. homoseqsualoba, rogorc Cans, yvela kulturaSi arsebobs, Tumca cneba
`homoseqsuali~ SedarebiT axali warmonaqmnia. mxolod uanaskneli asi wlis ganmavlobaSi iqna
homoseqsualoba ganxiluli, rogorc aqtivoba, romelsac adamianis garkveuli tipi Caidens –
aranormalurobisa da gadaxris kategoria Seiqmna `normaluri heteroseqsualis~ kategoriis
sapirispirod.
9. prostitucia aris safasuris sanacvlod seqsualuri siamovnebis miniWeba. Tanamedrove
sazogadoebebSi prostituciis sxvadasxva tipi arsebobs, mamakacebis da bavSvTa prostituciis
CaTvliT. licenzirebuli prostitucia zogierT qveyanaSi erovnuli da regionuli xelisuflebis mier aris
daSvebuli, Tumca, umetes qveynebSi prostitutebi kanonis gareSe moqmedeben.
damatebiTi literatura
Henning Bech, When Men Meet (Cambridge: Polity Press, 1997). mamakacurobis
bunebis interpretacia da misi kavSirebi homoseqsualobasTan.
Nancy Chodorow, The Reproduction of Mothering (Berkeley: University of California
Press, 1978). genderis Sesaxeb klasikuri gamokevleva, fsiqoanalizis Teoriis gamoyenebiT,
genderuli socializaciis asaxnelad.
R.W. Connell, Masculinities (Combridge: Polity Press, 1995). vrceli Sesavali codnis
axali sferosa da politikisTvis.
Warren Farrell, The Myth of Male Power (London: Fourth Estate, 1944). im socialuri
pirobebis analizi, romlebic ayalibebs mamakacurobis fsiqologiur aspeqtebs.
Marilyn French, The War Against Women (London: Hamish Hamilton, 1992). detalurad
aRwers, Tu ra grZeli gzaa gasavleli mamakacebTan Tanasworobis misaRwevad.
Lynne Segal, Slow Motion: Changing Masculinities, Changing Men (London: Virago,
1990). sakamaTo diskusia Tanamedrove sazogadoebaSi mamakacebis cxovrebisa da
gamocdilebis cvalebadi xasiaTis Sesaxeb.
Maryon Tysoe, Love Isn’t Quite Enough: The Psychology of Male/Female Relationships
(London: Fontana, 1992). saintereso da amaRelvebeli diskusia siyvarulis, romantikisa da
urTierTobebis Sesaxeb Tanamedrove socialur cxovrebaSi.
Jeffrey Weeks, Sexuality and its Discontents: Meaning, Myths and Modern Sexuality
(London: Routlde; 1989). erT-erTi saukeTeso diskusia seqsualobis problemebis Sesaxeb
Tanamedrove sazogadoebebSi.
mniSvnelovani terminebi
seqsualoba heteroseqsualoba
feminuroba homoseqsualoba
maskulinoba lesboseloba
genderuli socializacia prostitucia
89
90
mamakacuri araeqspresiuloba
Tavi 6
sxeuli: kveba, avadmyofoba da dabereba
ZiriTadi cnebebi
sxeuli da sazogadoeba
kvebis darRveva da sxeulis kultivireba
sxeuli da reproduqciuli teqnologiebi
bavSvis dabadeba. Ggenuri inJineria: konstruirebuli bavSvebi
debati abortis Sesaxeb
sxeulis gamarTuli funqcionireba: warmodgenebi janmrTelobaze da avadmyofobaze
janmrTeloba da avadmyofoba ganviTarebul qveynebSi
avadmyofoba, rogorc stigma: Sidsis gavlena
jandacvis sistemebi
jandacva gaerTianebul samefoSi
jandacva SeerTebul StatebSi
Sefaseba
janmrTeloba da garemo
janmrTeloba da dabereba
daberebis fizikuri Sedegebi
daskvna
Sejameba
damatebiTi literatura
mniSvnelovani terminebi
90
91
ZiriTadi cnebebi
sxeulis sociologia. buneba
imis gasagebad, Tu ratom gaxda kvebis darRveva ase gavrcelebuli Cvens droSi, unda
davubrundeT socialur cvlilebebs, rac wina TavebSi iyo gaanalizebuli. kvebis darRvevebis zrda
dasavleTis qveynebSi, uSualod emTxveva kvebis warmoebis globalizacias, romelic sami-oTxi
aTwleulis win daCqarda. axali modelis samacivro mowyobilobebma da gadasazidma
konteinerebma, sakvebis didi xniT Senaxvisa da msoflios erTi nawilidan meoreSi transportirebis
SesaZlebloba mogvca. 1950-iani wlebidan moyolebuli (da imaTTvis, visac amis saSualeba aqvs
91
92
dietas da iZulebulia, ivarjiSos, man SeiZleba uari Tqvas sakvebze an, Tu sakvebs miiRebs,
yvelaferi ukan amoiRos. Tu qcevis es modeli ar iqna daZleuli (aq garkveuli fsiqoTerapiuli da
samedicino mkurnaloba efeqturi aRmoCnda), dazaralebuli, SesaZloa, SimSiliT gardaicvalos.
Sobadoba
93
94
94
95
96
97
aqedan, daaxloebiT 500 000 modis evropaze, TiTo milioni _ Crdilo amerikasa, laTinur
amerikasa da karibis auzis kunZulebze, da 8 milionze meti _ afrikaze. epidemiis ZiriTadi
gavrceleba sul ufro fexs ikidebs, vinaidan droTa ganmavlobaSi aiv (imunodeficitis virusi)
infeqcia sruli saxis Sidsad yalibdeba. dRes msoflioSi aiv infeqciiT daavadebuli adamianebis
umetesoba heteroseqsualebia; heteroseqsualuri gziT gadadebuli daavadebis Sefardeba
homoseqsualuri gziT gadadebis SemTxvevebTan aris oTxi erTTan.
im faqtma, rom Tavdapirvelad Sidsi, umetesad homosequalTa Soris Warbobda, xeli
Seuwyo maT mimarT mtruli ganwyobis ganaxlebas. Tumca, axali da iseTi saSineli daavadeba,
rogoric Sidsia, SiSsa da mtrul ganwyobas amisgan damoukidebladac iwvevs. amis magaliTi film
`filadel-fiaSia~ warmodgenili, sadac SidsiT daavadebuli, romlis rolsac tom henksi asrulebs,
kargavs samuSaos mas Semdeg, rac misi damqiraveblebi Seityoben misi daavadebis Sesaxeb.
igi samsaxuridan daTxovnilia ara imisTvis, rom igi homoseqsualia, aramed im aRSfoTebis
gamo, rasac misi avadmyofoba iwvevs. filmi asaxavs mis medgar brZolas usamarTlo daTxovnis
gamo.
Sidsi iseTi daavadebis magaliTia, romelic stigmad aRiqmeba. stigma iseTi
maxasiaTebelia, rac individs an adamianTa jgufs acalkevebs mosaxleobis umravlesobisgan, da
ris Sedegadac, individis an adamianTa jgufis mimarT eWviTa da mtruli ganwyobiT arian
damuxtulni. daavadebis umetesi formebi TanagrZnobas iwvevs danarCen adamianebs Soris.
Tumca, rodesac daavadeba uCveulo infeqciis matareblad iTvleba, an sircxvilisa da uRirsobis
niSnad aRiqmeba, am seniT daavadebulebi, SesaZloa, uaryofil iyvnen `janmrTeli~ mosaxleobis
mier. ase iyo Sua saukuneebSi keTriT daavadebuli adamianebis mimarT, romlebic RmerTis
mier dasjil codvilebad iTvlebodnen, da amitom aiZulebdnen maT, gancalkevebulad
leprozoriumebSi ecxovraT. ra Tqma unda, naklebad mkacr formebSi, magram Sidsi dResac
98
99
jandacvis sistemebi
99
100
Sefaseba
101
102
janmrTeloba da garemo
Cveni janmrTeloba uSualo kavSirSia Cvens irgvliv arsebul garemosTan, rogorc lokalur,
aseve globalur doneze. zustad aravin icis, Tu ramdenad aris dakavSirebuli janmrTelobisa da
avadmyofobis SemTxvevebi im saSiSroebebTan, rac amJamad globalur ekosistemasTanaa
dakavSirebuli; Tumca, garemos cvlilebebis zogierTi forma namdvilad warmoSobs saSiSroebas
janmrTelobisTvis. amitom garemos dacva prevenciuli medicinis mniSvnelovani nawilia.
magaliTisTvis aviRoT qalaqis smogi, romelsac, umTavresad, manqanis gamonabolqvi
iwvevs. smogi londonisTvis mudmivi problemaa, iseve rogorc sxva evropuli da amerikuli
qalaqebisTvis.
didi xnis ganmavlobaSi iTvleboda, rom haeris dabinZurebas mavne zemoqmedeba
mxolod asTmiTa da emfizemiT daavadebulebze aqvs – gansakuTrebiT, bavSvebze.Aaxla
miaCniaT, rom filtvis funqciis Sesusteba da sxva respiratoruli problemebi, SesaZloa, nebismier
zrdasruls Seeqmnas, rodesac haeris xarisxi standartulze dabla iwevs. ra SeiZleba gakeTdes am
SemTxvevaSi? erTaderTi SesaZlebeli gadawyvetilebaa, movspoT manqanis mxuTavi
gamonabolqvi da mTlianad gadaverToT eleqtro satransporto saSualebebze.
Tumca, Tanamedrove ekonomika TiTqmis mTlianadaa damokidebuli saavtomobilo da
masTan dakavSirebul mrewvelobasTan, saWiro iqneba Zireuli socialuri cvlilebebi ufro sufTa da
janmrTeli garemos Sesaqmnelad. manqanebis gamonabolqvis problema da haeris dabinZureba
mxolod erTia garemos dacvis problemebis CamonaTvalSi. erTi cnobili gamonaTqvamis
mixedviT, `bolo 40 wlis manZilze, mas Semdeg, rac globalurma ganviTarebam realurad waiwia
win, biosferos myife struqturas meti ziani miadga, vidre wina ori-sami milioni wlis manZilze~
(Goldsmith, 1988). ros hium hols miaCnia, rom jandacvis sistemebi, faqtobrivad, unda miebas
garemos dacvas:
erTi mxriv, Cven gvyavs garemos damcvelebi, romlebic detalurad ikvleven dedamiwis ekologiis
TandaTanobiT dakninebas; meore mxriv, gvyavs medicinis avtoritetebi, romlebic ver xedaven am dakninebas...…
[am momentSi] Cven janmrTelobisTvis saSiSroebis identificirebas vaxdenT da masTan dakavSirebul mkurnalobas.
…am midgomis sapirispirod, prevenciuli meTodi naklebad aris dainteresebuli mizez-Sedegobrivi jaWvis
102
103
gansakuTrebuli mtkicebebis identificirebiT. Cven, ubralod, vambobT, rom zustad ar viciT, ra Sedegebi moaqvs
janmrTelobisTvis nebismier zegavlenas garemos mxridan, amitom Cven ar davanagvianebT garemos toqsikuri
narCenebiT da ar davangrevT ekosistemis cikls (Hall, 1990).
janmrTeloba da dabereba
Aam cxrilSi mocemuli sicocxlis saSualo xangrZlivoba im wlebis mTliani ricxvia, rac
adamians SeuZlia icocxlos.
Source: Government Actuary’s Department. Social Trends, 1996. gv. 130.
104
105
Ddaskvna
105
106
naklebi roli eniWeba. mravali dava arsebobs imis Sesaxeb, Tu ra mimarTulebiT unda
warimarTos jandacva momavalSi.
7. garemosTan dakavSirebuli faqtorebi sul ufro mzard gavlenas axdens janmrTelobasa
da avadmyofobaze. magaliTad, haeris dabinZurebam, SesaZloa, imoqmedos aTasobiT an
milionobiT adamianis janmrTelobaze. amas mosdevs azri, rom jandacvam momavalSi
yuradReba unda gadaitanos ufro xelsayreli garemo pirobebis Seqmnaze adamianebisTvis,
romlebic masSi cxovroben da Sromoben.
8. Semdgomi mniSvnelovani sfero sxeulis sociologiaSi aris daberebis Seswavla.
daberebis procesi radikalurad damokidebulia bunebis socializaciaze. Tu rogor vberdebiT, sul
ufro metad damokidebulia socialur faqtorebze: adamianebi, saSualod, gacilebiT didxans
cocxloben, vidre winaT.
9. xandazmuloba mraval SesaZlelobas uqmnis adamianebs, Tavi gainTavisuflon mZime
samuSaos SezRudvebisagan. Tumca, imavdroulad, igi socialur, ekonomikur da fsiqologiur
problemebsac warmoqmnis individebisTvis (da xSirad ojaxebisTvis). adamianebis
umravlesobisTvis pensiaze gasvla mniSvnelovani garamavali periodia, rac dakavSirebulia
statusis dakargvasTan. amas SeiZleba martooba da dezorientacia mohyves, radgan
adamianebma unda Secvalon maTTvis Cveuli cxovrebiseuli rutina.
10. bolo wlebSi asakovanma adamianebma, romlebic axla mosaxleobis did procents
Seadgenen industriul qveynebSi, daiwyes zewola maTi gansakuTrebuli interesebisa da
saWiroebebis aRiarebis mizniT. brZola `eijizmis~ winaaRmdeg (adamianebis mimarT
diskriminacia maTi wlovanebis safuZvelze) am procesis mniSvnelovani aspeqtia.
DdamatebiTi literatura
mniSvnelovani terminebi
anoreqsia
bulemia
bunebis socializacia
reproduqciuli teqnologiebi
106
107
Tavi 7
ojaxi, qorwineba da piradi cxovreba
ZiriTadi cnebebi
sakvanZo cnebebi
ojaxis istoria
cvlilebis mimarTulebebi
Sejameba
damatebiTi literatura
107
108
mniSvnelovani terminebi
108
109
ZiriTadi cnebebi
am wignis ZiriTadi Tema cvlilebaa. Cven Zalze aqtiur, rTul da moulodnelobebiT aRsavse
samyaroSi vcxovrobT. rogorc ar unda vecadoT, am samyarosTan dakavSirebul SesaZleblobebsa
da risks Tavs ver avaridebT. es yvelaze kargad Cvens pirad da emociur cxovrebaSi vlindeba.
is faqti, rom umravlesoba Cvengani, misaRebia misTvis es cvlilebebi Tu ara, did yuradRebas
uTmobs maT, im ZiriTadi transformaciebis maniSnebelia, romlebic, ukanaskneli ramdenime
aTwleulis ganmavlobaSi, did gavlenas axdens Cvens pirad da emociur cxovrebaze. urTierToba
aqtiur qmedebas moiTxovs – mis mogvarebas Zalisxmeva sWirdeba. urTierTobis
SesanarCuneblad, meore pirovnebis ndoba unda moipovo. seqsualur urTierTobaTa umravlesoba
da qorwineba, dResdReobiT, amgvar damokidebulebazea agebuli.
imisTvis, rom gavigoT, ra procesebi mimdinareobs Cvens dRevandel intimur cxovrebaSi, unda
vicodeT, rogor cxovrobdnen adamianebi warsulSi. am TavSi, pirvel rigSi, ganvixilavT, Tu
rogor viTardeboda Zvelad ojaxi da qorwineba, Semdeg ki Tanamedrove cvlilebaTa Sedegebs
gavaanalizebT.
sakvanZo cnebebi
pirvel rigSi, zogierTi ZiriTadi cneba unda ganvsazRvroT, rogoricaa ojaxi, naTesaoba da
qorwineba. ojaxi naTesaur kavSirze damyarebuli adamianTa jgufia, romelSic zrdasrul wevrebs
bavSvebze zrunvis pasuxismgebloba ekisrebaT. naTesauri kavSirebi adamianebs Soris
qorwinebis an STamomavlobis safuZvelze myardeba, romelic akavSirebs sisxliT naTesavebs
(dedebs, mamebs, Svilebs, bebiebs, babuebs da a.S. Soris). qorwineba or zrdasrul individs Soris
socialurad aRiarebuli seqsualuri kavSiria. rodesac ori adamiani qorwindeba, isini erTmaneTis
naTesavebi xdebian. qorwineba naTesaur jgufSi bevr sxva adamiansac aerTianebs. mSoblebi,
Zmebi, debi da sxva sisxlis naTesavebi, qorwinebis Semdeg, maTi ojaxis wevris meuRlis
naTesavebi xdebian.
ojaxur urTierTobebs yovelTvis farTo naTesauri jgufi aRiarebs. TiTqmis yvela sazogadoebaSi
arsebobs fenomeni, romelsac sociologebi da anTropologebi nuklearul ojaxs eZaxian. es aris
ojaxi, romelSic ori adamiani sakuTar an naSvileb SvilebTan erTad cxovrobs. umravles tradiciul
sazogadoebebSi, nuklearuli ojaxi garkveuli tipis didi sanaTesao qselis nawilad moiazreboda.
rodesac daqorwinebuli wyvilisa da maTi Svilebis axlo naTesavebi erT ojaxad cxovroben, an
erTmaneTTan mWidro da xangrZlivi urTierToba akavSirebT, aseT fenomens gafarToebul
109
110
ojaxs vuwodebT. gafarToebul ojaxSi, SesaZloa, bebiebi da babuebi, Zmebi da maTi colebi, debi
da maTi qmrebi, deidebi, mamidebi, ZmisSilebi da disSvilebi cxovrobdnen.
ojaxis istoria
Zvelad, evropaSi bavSvebi, xSirad, Svidi-rva wlis asakidan muSaobdnen da mSoblebs fermaSi
exmarebodnen. is, vinc ojaxis saqmianobaSi ar iRebda monawileobas, mSobliur ojaxs, xSir
SemTxvevaSi, adreul asakSi tovebda, sxvis ojaxSi Sinamosamsaxured muSaobda an xelobas
eufleboda. bavSvebi, romlebic sxva ojaxebSi midiodnen samuSaod, sakuTar mSoblebs iSviaTad
xedavdnen.
imis miuxedavad, rom dRes ganqorwinebis Zalian maRali maCvenebelia, Zveli ojaxuri jgufebi
mainc naklebad stabiluri iyo, Tumca es sul sxva faqtorebiT iyo gamowveuli. yvela asakis
adamianebs Soris, Zalze maRali iyo sikvdilianobis maCvenebeli (weliwadSi mosaxleobis aTas
sulze asaxuli sikvdilis SemTxvevebi). adreul Tanamedrove evropaSi, Cvil bavSvTa meoTxedi
an meti erTi wlis asaks ver aRwevda (dRevandel dRes Tu SevadarebT, es 1 procentic ar aris).
qalebi xSirad kvdebodnen mSobiarobisas. bavSvebis da erTi an orive meuRlis gardacvaleba,
xSir SemTxvevaSi, arRvevda ojaxur urTierTobebs.
istoriis sociologma lorens stounma aRnusxa zogierTi cvlileba, romelmac gamoiwvia evropaSi
premodernulidan modernuli tipis ojaxze gadasvla. stounma 1500-1800-ian wlebSi ojaxis
ganviTarebis sami faza gamoyo. adreul periodSi ojaxis ZiriTadi forma nuklearuli, SedarebiT
mcire zomis ojaxi iyo, romelic Temis wevrebTan da sxva naTesavebTan mWidro urTierTobebs
inarCunebda. ojaxis struqtura Temisgan mkveTrad ar iyo gamijnuli. stounis Tanaxmad (misi
110
111
mesame fazaSi gaCnda umravlesoba CvenganisTvis kargad nacnobi dasavluri ojaxuri sistemis
tipi. es piradi emociuri kavSirebiT ganmtkicebuli ojaxia, romelic umTavresad bavSvebis
aRzrdiT aris dakavebuli. mas afeqturi individualizmis zrda da piradi SerCevis, seqsualuri
mizidulobisa da romantikuli siyvarulis safuZvelze, saqorwino kavSirebis formireba axasiaTebs.
qorwineba siyvarulis seqsualur aspeqtebTan gaigivda, qorwinebis gareT ki amgvari urTierToba
naklebad misaRebi gaxda. Sinaur garemos mowyvetili samuSao adgilebis Seqmnis wyalobiT,
ojaxma momxmareblis da ara mwarmoeblis saxe miiRo.
Zvelad, evropaSi adamianebi kerZo sakuTrebaze zrunvis mizniT qorwindebodnen, qorwinebis Sua periodSi isini
bavSvebis aRzrdiT iyvnen dakavebulni, qorwinebis bolos ki, maTSi erTmaneTis mimarT siyvarulis grZnoba
iRviZebda. “siyvaruliT” Zalian cota adamiani qorwindeboda, magram, droTa ganmavlobaSi, ojaxuri
Tanacxovrebis, bavSvebis aRzrdisa da cxovrebiseuli gamocdilebis gaziarebis periodSi, maT erTmaneTi
uyvardebodaT. amas meuRleebisadmi miZRvnili Zveli epitafiebic adasturebs. amis sapirispirod, Tanamedrove
dasavleTSi, qorwineba, ZiriTadad, siyvaruliT iwyeba, Sua periodSi Svilebis aRzrdiT grZeldeba (Tu ojaxs Svilebi
hyavs) da kerZo sakuTrebaze zrunviT sruldeba. siyvaruli am dros an saerTod ar arsebobs, an Soreul mogonebad
rCeba (Boswell, 1995, gv. xxi).
111
112
mTeli msoflios sxvadasxva sazogadoebaSi ojaxis mravalgvari forma dResac arsebobs. zogierT
qveyanaSi, magaliTad, aziis, afrikisa da wynari okeanis auzis Soreul regionebSi, tradiciulma
ojaxurma sistemebma mcire cvlilebebi ganicada; umravles qveynebSi ki masStaburi cvlilebebi
mimdinareobs. am cvlilebaTa mizezebi kompleqsuri xasiaTisaa, magram maTgan SegviZlia
ramdenime gansakuTrebiT mniSvnelovani faqtori gamovyoT. erT-erTi maTgani dasavluri
kulturis gavrcelebaa. magaliTad, romantikuli siyvarulis dasavluri idealebi iseT sazogadoebebSi
gavrcelda, sadac adamianebs maT Sesaxeb manamde aranairi warmodgena ar hqondaT. meore
faqtori, manamde mcire avtonomiuri sazogadoebebisgan Semdgar regionebSi, centralizebuli
mTavrobis Seqmnaa. adamianTa cxovrebaze erovnul politikur sistemaSi CarTvac axdens
gavlenas; garda amisa, mTavroba aqtiurad cdilobs qcevis tradiciuli stilis Secvlas. magaliTad,
swrafad mzardi mosaxleobis gamo, CineTsa da monRoleTSi, saxelmwifo xSirad afinansebs
programebs, romlebic kontracepciis moxmarebas, mcire ojaxebis popularizacias da a.S. uwyobs
xels.
cvlilebis mimarTulebebi
112
113
pirvel rigSi, im ZiriTad niSnebs aRvwerT, romelic TiTqmis yvela britanul ojaxs axasiaTebs.
zogadi daxasiaTeba
ganviTarebis tendenciebi
113
114
rapoportis Tanaxmad, “adre britanul ojaxs erT dadgenil normasTan uxdeboda Segueba, dRes ki
is iseT gardamaval fazaSi imyofeba, rodesac sazogadoeba normebis pluralizms legitimur da
sasurvelad movlenad miiCnevs” (Rapoport and Rapoport, 1982, gv. 476). am argumentis
gasamyareblad, rapoporti xuTi tipis mravalgvarobas gamoyofs: organizaciuli, kulturuli,
klasobrivi, cxovrebiseuli da kohortuli.
britanuli ojaxis tipebs Soris mkveTrad gamoirCevian samxreT aziuri warmoSobis ojaxebi.
gaerTianebul samefoSi, samxreT aziuri mosaxleoba milions aWarbebs. migracia 1950-ian
wlebSi indoeTis subkontinentis sami ZiriTadi regionidan – panjabidan, gujaraTidan da
bengalidan daiwyo. emigrantebma britaneTSi religiis, warmomavlobis, kastisa da, rac yvelaze
mniSvnelovania, naTesaobis safuZvelze, Seqmnes Temebi. bevr emigrants miaCnda, rom
Rirsebasa da ojaxisadmi erTgulebasTan dakavSirebiT, maT ZirZveli britanuli mosaxleobisgan
sruliad gansxvavebuli ideebi aqvT. isini ojaxis erTianobis SenarCunebas cdilobdnen, magram
amaSi maT gansaxlebis problema uSlida xels. didi Zveli saxlebis moZieba mxolod
keTilmouwyobel ubnebSi iyo SesaZlebeli; pirobebis gaumjobeseba, sacxovreblad patara
saxlebSi gadasvlas da, Sesabamisad, gafarToebuli ojaxis rRvevas gulisxmobda.
rogorc gaerTianebuli samefoSi, ise aziur qveynebSi mcxovrebi azieli ojaxebis siZliere, didi
diskusiis sagnad iqca. frensis fukuiama (1994) aziuri ojaxis mier Seqmnil “socialur kapitalze” –
aziur qveynebSi ojaxis mier uzrunvelyofili ndobisa da urTierTgatanis formebze – saubrobs. misi
azriT, iseTi aziuri sazogadoebebis, rogoricaa taivani, hong kongi da singapuri, swrafi
ekonomikuri ganviTarebis xelSemwyobi erT-erTi ZiriTadi faqtori, swored socialuri kapitalia.
britaneTSi aziuri ojaxis tradiciul formebs safrTxe emuqreba, magram igive mdgomareobaa
Tavad aziur qveynebSic. zemoT CamoTvlil qveynebSi ganqorwinebis maCvenebeli izrdeba,
Sobadobisa ki _ ecema. ekonomikuri ganviTareba da demokratizaciis zrda individualizmisa da
sqesTa Tanasworobis zrdas uyris safuZvels.
SavkanianTa ojaxebi
SavkanianTa ojaxebSi arsebuli situacia mxolod uaryofiTi mxridan ar unda davinaxoT. vest
indoelTa jgufebSi Zalian didi mniSvneloba aqvs gafarToebul naTesaur qselebs – gacilebiT ufro
didi, vidre umravles TeTrkanianTa TemebSi saqorwino kavSirebs. dedas, romelic erTmSoblian
ojaxs uZRveba, naTesavTa qseli uWers mxars. es mosazreba ewinaaRmdegeba ideas, TiTqos
Savkaniani martoxela mSoblebisa da maTi Svilebis ojaxebi yovelTvis arastabilurobiT
gamoirCeva. iseT afro-amerikul ojaxebSi, sadac ojaxs qali uZRveba, sxva naTesavebic
cxovroben, TeTrkanianTa ojaxebSi ki sxvagvari mdgomareobaa.
115
116
ganqorwineba sul ufro Zlier gavlenas axdens bavSvebis cxovrebaze. Sefasebebis Tanaxmad,
gaerTianebul samefoSi 1980 wels dabadebuli bavSvebis TiTqmis 40 procenti, zrdasruli asakis
miRwevamde, erTmSobliani ojaxis wevrebi iqnebian. Tumca, ganqorwinebuli qalebis 75 da
mamakacebis 83 procenti ganqorwinebis Semdeg, sami wlis ganmavlobaSi, meored
qorwindeba, amitom bavSvebi mainc ojaxur garemoSi izrdebian.
ganqorwinebis gamocdileba
wyvilebis daSla
voenis kvlevis Tanaxmad, wyvilebis daSla, Tavidan, xSir SemTxvevaSi, uneburad xdeba. erT-
erT individs – romelsac is iniciators uwodebs –meore partniorTan SedarebiT, maTi urTierToba
naklebad akmayofilebs da is wyvilis saerTo aqtivobebisgan gamijnul, damoukidebel teritorias
iqmnis. manamde, garkveuli periodis ganmavlobaSi, iniciatori SeiZleba warumateblad ecados
partnioris qcevis Secvlas ise, rom is misTvis misaRebi gaxdes da SesaZlebeli iyos saerTo
interesebis gaziareba. garkveul momentSi, iniciatori grZnobs, rom misma mcdelobam ar
gaamarTla da urTierTobam fundamenturi marcxi ganicada. mas Semdeg, is gamudmebiT
fiqrobs araefeqtur urTierTobasa da Seuferebel partniorze. voeni acxadebs, rom es sasiyvarulo
urTierTobis dawyebis procesis sapirispiro procesia. urTierTobis dasawyisSi, adamiani, piriqiT,
meore adamianis mimzidvel Tvisebebzea fokusirebuli da misTvis naklebad misaReb Tvisebebs
ignorirebas ukeTebs.
ra Tqma unda, wyvilebis daSla yovelTvis mxolod erTi adamianis iniciativiT ar aris gamowveuli.
gadawyvetileba imis Sesaxeb, rom maT urTierTobas veRaraferi ixsnis, SeiZleba orive
partniorma erTdroulad miiRos. zogierT situaciaSi rolebis uecari Canacvleba xdeba. pirovneba,
romelsac Tavidan urTierTobis SenarCuneba surda, uecrad mis dasrulebas indomebs, iniciatori ki
urTierTobis gagrZelebas iTxovs.
atitudebis cvla
rubinis kvlevaSi axalgazrdebi erTxmad acxadeben, rom maTi atitudebi seqsualuri qcevis,
qorwinebisa da sqesobrivi uTanasworobis mimarT, mSoblebis atitudebisgan gansxvavdeba.
magram isini daJinebiT acxadeben, rom maTi sazrunavi mxolod siamovnebis Zieba ar aris.
ubralod, maT ufrosi Taobisgan gansxvavebuli Rirebulebebi aqvT.
rubinma daadgina, rom mis mier gamokiTxuli axalgazrda qalebi, qorwinebasTan mimarTebaSi,
bevrad ufro ambivaleturni arian, vidre maTi mSoblebis Taoba warsulSi. maTTvis mamakaci
srulyofilebis simbolo aRar aris. isini maTi dedebisTvis xelmiuwvdomeli SesaZleblobebis
moZiebas cdiloben, raTa ufro srulyofili da Tavisufali cxovreba hqondeT. mamakacTa atitudebi,
Taobebis mixedviT, ase mkveTrad gansxvavebuli ar aris.
rubinis kvleva SeerTebul StatebSi ganxorcielda, magram misi Sedegebi britaneTsa da evropul
qveynebSi warmoebuli kvlevebis Sedegebis msgavsia. Hhelen vilkinsonma da jef mulganma,
gaerTianebul samefoSi, 18-dan 34 wlamde asakis mamakacebisa da qalebis ori masStaburi
kvleva Caatares (Wilkinson, 1994; Wilkinson and Mulgan, 1995). maT Zireuli cvlilebebi
aRmoaCines, gansakurebiT, axalgazrda qalebis SexedulebebSi. britaneTSi mcxovrebi 18-34
wlis asakis Taobis Rirebulebebi, zogadad, gansxvavdeboda ufrosi Taobis Rirebulebebisgan.
ganqorwineba da bavSvebi
kvleva adasturebs, rom mSoblebis ganqorwinebis Semdeg bavSvs, xSir SemTxvevaSi, emociuri
SfoTva aReniSneba. judiT valerStainma da joan kelim kaliforniaSi, merinis olqSi, samoci
gaSorebuli wyvilis Svilebi Seiswavles (Wallerstein and Kelly, 1980). isini bavSvebs pirvelad im
dros daekontaqtdnen, rodesac maTi mSoblebis ganqorwinebis saqme sasamarTloSi irCeoda,
mere weliwadnaxevris Semdeg Sexvdnen da bolos _ xuTi wlis Semdeg. avtorebi amboben, rom
TiTqmis yvela _ 131 bavSvi, ganqorwinebis procesSi, emociur daZabulobas ganicdida.
skolamdeli asakis bavSvebi dabneulebi da SeSinebulebi iyvnen. isini mSoblebis
ganqorwinebaSi sakuTar Tavs adanaSaulebdnen. maTze ufrosi asakis bavSvebisTvis, mSoblebis
ganqorwinebis motivacia ufro gasagebi iyo, magram isini, xSirad, Relavdnen im SesaZlo
zemoqmedebis gamo, romelsac mSoblebis ganqorwineba maT momavalze moaxdenda da
daufaravad gamoxatavdnen sibrazes. xuTi wlis Semdeg, mkvlevrebma daadgines, rom
bavSvebis ori mesamedi Sinaur cxovrebasa da valdebulebebs sakmaod kargad umklavdeboda.
darCenili mesamedi sakuTari cxovrebiT Zlier ukmayofilo iyo da depresiasa da martoobas
ganicdida.
valerStainma bavSvTaA imave jgufis Seswavla ganagrZo da, aTi-TxuTmeti wlis Semdeg, 131-
dan 116 maTgani zrdasrul asakSi gamohkiTxa. gamokiTxviT dadasturda, rom mSoblebis
ganqorwinebasTan dakavSirebuli mogonebebi da grZnobebi maTY romantikul urTierTobebSic
aisaxeba. yovel maTgans miaCnda, rom mSoblebis mier daSvebulma Secdomebma, garkveuli
xarisxiT, maTzec imoqmeda. ar aris gasakviri, rom am bavSvebis umravlesoba imaze
ocnebobda, rasac maTma mSoblebma ver miaRwies. es myari, urTierTndobaze, siyvarulsa da
erTgulebaze dafuZnebuli qorwinebaa. jgufis TiTqmis naxevari _ rogorc qali, ise mamakaci _
zrdasrul asakSi “SfoTavda, warmatebas ver aRwevda, dabali TviTSefaseba hqonda da zogjer
agresiulic iyo.” miuxedavad imisa, rom bevri maTgani daqorwinda, mSoblebis ganqorwinebis
procesi maT verasodes daiviwyes. is, vinc yvelaze metad warmatebuli aRmoCnda, xSirad, erT-
erTi an orive mSoblis mxardaWeriT sargeblobda (Wallerstein and Blakeslee, 1989).
119
120
martin riCardsma (1995) gaaanaliza britaneTSi, SeerTebuli StatebSi, avstraliaSi, axal zelandiasa
da sxva qveynebSi warmoebuli kvlevebis monacemebi, bavSvebze mSoblebis gaSorebisa da
ganqorwinebis zegavlenis Sesaxeb. is acxadebs, rom am kvlevis Sedegebi saimedoa. erTi
socialuri warmomavlobis gaSorebuli an ganqorwinebuli mSoblebis Svilebi zrdasrul asakSi
umniSvnelod, magram yovelTvis gansxvavdebian im bavSvebisgan, visi mSoblebic erTad
cxovroben. isini, saSualod, dabali TviTSefasebiT gamoirCevian da skolaSi uaresi Sedegebi
aqvT; zrdasrul asakSi ufro xSirad icvlian samuSaos da ganqorwinebis ufro maRali maCvenebeli
aReniSnebaT.
kvlevis Sedegebis interpretaciis ZiriTadi sirTule imaSi mdgomareobs, rom problemis xangrZlivi
Seswavla warsulze dakvirvebas gulisxmobs. ganqorwinebisadmi damokidebuleba swrafad
icvleba. sul ramdenime wlis win, ganqorwineba stigmasTan ufro iyo gaigivebuli, vidre es
dRevandel dRes xdeba. ganqorwinebisadmi damokidebulebis garda, mniSvnelovania
keTildReobis samsaxuris, sacxovrebliT uzrunvelyofis, bavSvze zrunvis SesaZleblobisa da sxva
faqtorebis gavlena. arsebobs faqtebi, rom wyvilebis gaSoreba da ganqorwineba naklebad
sazianoa skandinaviaSi, radgan aq keTildReobis yvelaze kargad ganviTarebuli sistemaa.
Tumca es faqtebi ar aris bolomde saimedo.
erTmSobliani ojaxebi
am bolo dros Zalze gaxSirda erTmSobliani ojaxebi. amgvari ojaxebis umravlesobas qalebi
uZRvebian, radgan bavSvze meurveoba, ganqorwinebis Semdeg, Cveulebriv, dedas ekisreba
(iSviaT SemTxvevaSi, erTmSoblian ojaxSi mSobeli, umetesad qali, aRar qorwindeba).
britaneTSi dRes milionze meti erTmSobliani ojaxia da maTi raodenoba izrdeba (ix. cxrili 7.1).
xuTidan erTi ojaxi, sadac bavSvebi keTildReobis samsaxurze arian damokidebulni,
erTmSobliania. saSualod, es Tanamedrove sazogadoebis yvelaze Raribi jgufia. bevri martoxela
mSobeli, imis miuxedavad, iyo Tu ara odesme daqorwinebuli, dResac sazogadoebis uaryofiT
ganwyobas grZnobs da ekonomikuradac daucvelia. Tumca, warsulSi damkvidrebuli kritikuli
terminebi _ “mitovebuli colebi,” “umamo ojaxebi” da “dangreuli ojaxebi” _ nel-nela qreba.
120
121
adamianTa umravlesobas bavSvis marto aRzrda ar surs, magram izrdeba imaTi raodenobac,
vinc Tavad iRebs gadawyvetilebas bavSvis aRzrdasTan dakavSirebiT, meuRlis an partnioris
mxardaWeris gareSe. zogierT martoxela mSobels SegviZlia “nebayoflobiT martoxela deda”
vuwodoT. es qalebi, Cveulebriv, ojaxis marTvisTvis saWiro resursebs floben. Tumca
ganqorwinebuli Tu qorwinebaSi armyofi dedebis umravlesoba gansxvavebul mdgomareobaSi
imyofeba. qorwinebis gareSe dabadebuli bavSvebis mSoblebi siRaribesa da socialur deprivacias
ganicdian. rogorc adre aRvniSneT, gaerTianebul samefoSi vest induri warmomavlobis ojaxebs
Soris erTmSobliani ojaxebis simravle swored am gavleniT aixsneba.
1930-ani wlebis bolodan 1970-ian wlebamde periods, zogjer, “saxeze armyofi mamebis”
periods eZaxian. meore msoflio omis ganmavlobaSi, samxedro samsaxurSi yofnis gamo,
mamebi Svilebs iSviaTad xedavdnen. omis Semdgom periodSi qalebis umravlesobas ar hqonda
anazRaurebadi samuSao, isini, ZiriTadad, Sin iyvnen da bavSvebs uvlidnen. ojaxis ZiriTadi
marCenali mama iyo da, Sesabamisad, mTel dRes gareT, samuSaoze atarebda; is bavSvebs
mxolod saRamoobiT da uqmeebze xedavda.
aRniSnavs: “sjobs, gyavdes mama, romelic cudi samsaxuridan Sin dabrundeba da televizoris
win luds dalevs, vidre saerTod ar gyavdes mama” (The Economist, 8 aprili, 1995, gv. 121).
marTlac asea, ara? saxeze armyofi mamebis Tema ufro zogad sakiTxs _ bavSvebze
ganqorwinebis gavlenas – ukavSirdeba. aq, rogorc vnaxeT, xelmisawvdomi faqtebi naTel suraTs
ar qmnis. rogorc igive mimomxilveli ambobs: ”gana cudi mamebi cud vaJiSvilebs ar zrdian?
zogierTi mama ojaxisTvis xom uvargisia?”
wyaro: SeerTebuli Statebis mosaxleobis aRweris biuro, SeerTebuli Statebis statistikuri mimoxilva, 1993; konstans
sorentino, “ojaxis cvlileba saerTaSoriso perspeqtivaSi”, Monthly Labor Review (marti, 1990), gv. 41-58. sara
maklanahenisa da gari sandeferis wignidan “aRzrda martoxela mSoblis mier: ra gtkens guls, ra gexmareba”
(Harvard University Press, 1994).
122
123
xelaxali qorwineba
1900 wels gaerTianebul samefoSi yvela qorwinebaTa, daaxloebiT, cxra meaTedi, pirveli
qorwineba iyo. umravles meored daqorwinebul wyvilebs Soris erT-erTi maTgani qvrivi
gaxldaT. ganqorwinebis maCveneblis zrdasTan erTad, meore qorwinebaTa ricxvmac imata;
meored, ZiriTadad, ganqorwinebuli adamianebi qorwindebodnen. 1960-ian wlebSi meore
qorwinebaTa raodenoba swrafad gaizarda, 1980-ian-1990-ain wlebSi ki ricxvma sul ufro imata.
dRes asidan 28 wyvilis SemTxvevaSi, erT-erTi maTgani meored aris daqorwinebuli. 35 wlamde
asakis meored daqorwinebuli wyvilebi, ZirTadad, ganqorwinebuli adamianebi arian. 35 wlis
zemoT asakis wyvilebSi qvrivebis raodenoba izrdeba, 55 wlis asakisTvis ki, meored
daqorwinebul ganqorwinebul wyvilebs, proporciulad, meored daqorwinebuli qvrivebi
aWarbeben.
rogor ucnauradac ar unda JRerdes, orive sqesis SemTxvevaSi, manamde qorwinebaSi myofi
adamianebi ufro advilad qorwindebian. asakobrovi jgufis ganqorwinebuli adamianebi,
savaraudod, ufro qorwindebian, vidre imave asakobrivi jgufis qorwinebaSi armyofi adamianebi.
yvela asakobriv doneze, ganqorwinebuli mamakacebi, ganqorwinebul qalebTan SedarebiT,
meored ufro xSirad qorwindebian. oTx ganqorwinebul qals Soris meored sami qali qorwindeba,
eqvs ganqorwinebul mamakacs Soris ki xuTi mamakaci. statistikuri monacemebiT, meore
qorwineba, pirvel qorwinebasTan SedarebiT, naklebad warmatebulia. meore qorwinebis Semdeg
ganqorwinebis maCvenebeli ufro maRalia, vidre pirveli qorwinebis Semdeg.
123
124
iseTi ojaxebic arsebobs, romlebSic mSoblebi naSvileb bavSvebs zrdian. brenda medoqsis
gamoTvlebis mixedviT, SeerTebul StatebSi gaSvilebuli bavSvebis erT mesameds dedinacvali,
an maminacvali yavda. britaneTSi es maCvenebeli ufro dabalia, magram is sul ufro izrdeba.
aRmzrdeli mSoblebi bavSvis sakuTar Svilad aRiarebis gziT ararsebuli genetikuri kavSiris
Sevsebas cdiloben. maT naSvileb bavSvebze kanonieri uflebebi da maT winaSe garkveuli
valdebulebebi aqvT. dedinacvalsa da maminacvals aseTi valdebulebebi ara aqvs, amitom
qorwinebis Sewyvetis SemTxvevaSi, maTi bavSvebTan urTierToba mTavrdeba. umravles
qveynebSi moqmedi kanonis Sesabamisad, aseT ojaxSi biologiuri mSoblis gardacvalebis an
wyvilis ganqorwinebis SemTxvevaSi, dedinacvals an maminacvals bavSvze meurveobis ufleba
ara aqvs, maSinac ki, Tu bavSvi dedinacvlaTan an maminacvalTan didi xnis ganmavlobaSi
izrdeboda. biologiuri mSoblis gardacvalebis dros, Tu meore biologiur mSobels bavSvze
meurveoba surs, mas, samarTlebrivad, dedinacvalze da maminacvalze gacilebiT ufro meti
uflebebi aqvs.
iseT ojaxebSi, sadac bavSvebs dedinacvali an maminacvali hyavT, garkveuli problemebi iCens
Tavs. pirvel rigSi, rogorc wesi, meore biologiuri mSobelic arsebobs, romelic calke cxovrobs da
bavSvze an bavSvebze garkveuli gavlena aqvs. meore, rodesac ganqorwinebuli wyvilidan erT-
erTi meored qorwindeba, es, xSir SemTxvevaSi, urTierTobis daZabvas iwvevs. magaliTad,
orSvilian qals SeiZleba orSviliani qmari hyavdes da mTeli ojaxi erTad cxovrobdes. Tu
biologiuri mSoblebi bavSvebTan Sexvedras Zveleburi ganrigis mixedviT moiTxoven, es
axladSeqmnil ojaxs problemebs Seuqmnis. magaliTad, axali ojaxi ver SeZlebs uqmeebis erTad
gatarebas.
ganqorwinebis Semdeg meored Seqmnil ojaxSi axali sirTuleebi iwyeba. ojaxis wevrebi
maTTvis manamde ucnob garemoebebs ergebian. dRes zogierTi avtori binuklearul ojaxze
saubrobs. ori ojaxi, bavSvebis gamo, ganqorwinebis Semdeg erT ojaxur sistemas qmnis.
davemSvidoboT bavSvebs?
1976 wels, britanuli ojaxis formirebis kvlevis mizniT Catarebuli gamokiTxviT, dadasturda, rom
im dros qalebis mxolod 1 procents ar surda dedoba. amis sapirispirod, mosaxleobis aRwerisa da
Seswavlis ofisis mier warmodgenil angariSSi vkiTxulobT, rom 1960-dan 1990 wlamde
dabadebuli qalebis 20 procenti, sakuTari surviliT, uSvilo iqneba. britaneTSi mcxovrebi qalebi
bavSvTan dakavSirebul gadawyvetilebas sxva motivaciebis – warmatebuli samuSaosa da piradi
124
125
bavSvebze seqsualuri Zaladoba farTod gavrcelebuli movlenaa da, ZiriTadad, ojaxSi vlindeba.
bavSvebze seqsualuri Zaladoba zrdasruli adamianebis mier (britaneTSi srulwlovan asakad
Teqvsmeti weli iTvleba) arasrulwlovan bavSvebTan ganxorcielebuli seqsualuri aqtia. incesti
axlo naTesavebs Soris damyarebuli seqsualuri kavSiria. incesti yovelTvis ar aris bavSvze
seqsualuri Zaladoba. magaliTad, da-Zmas Soris seqsualuri kavSiri incestia, magram mas
Zaladobas ver vuwodebT. bavSvze seqsualuri Zaladobis dros, zrdasruli adamiani bavSvs
seqsualuri mizniT uwevs eqspluatacias (Ennew, 1986). magram incestis yvelaze gavrclebuli
forma _ mamebisa da mcirewlovani qaliSvilebis seqsualuri kavSiri _ seqsualur Zaladobasac
gulisxmobs.
incesti da bavSvze seqsualuri Zaladobis fenomeni gasuli aTi-oci wlis win “aRmoaCines.”
rasakvirvelia, amgvari seqsualuri aqtebi manamdec xorcieldeboda, magram, socialuri
mkvlevrebis azriT, aseTi qceva mkacrad iyo dagmobili da amitom Zalze iSviaTad iCenda Tavs.
dRes sxvagvari mdgomareobaa. bavSvze seqsualuri Zaladoba SemaSfoTebeli sixSiriT vlindeba.
is, savaraudod, dabali klasis ojaxebSi ufro iCens Tavs, magram socialuri ierarqiis yvela doneze
arsebobs.
125
126
amis gamo, dRes am problemas keTildReobis saagentoebisa da policiis mxridan ufro meti
yuradReba eTmoba. magram aSkaraa, rom statistika realur suraTs srulad ar asaxavs. 1980-ian
wlebSi britaneTsa da SeerTebul StatebSi Catarebuli gamokiTxvebis mixedviT, qalebis erTi
mesamedi bavSvobaSi seqsualuri Zaladobis msxverpli aRmoCnda. es imas niSnavs, rom maT
gamoscades arasasurveli seqsualuri urTierToba. mamrobiTi sqesis msxverplTa raodenoba
daaxloebiT 10 procentia (Russel, 1984).
Zalian didi masala arsebobs, romelic adasturebs, rom bavSvebze seqsuluri Zaladobis Sedegebi
maTze didi xnis ganmavlobaSi axdens gavlenas. kvleva gviCvenebs, rom meZavebis, qurdebis,
saxlidan gaqceuli mozardebisa da narkotikebis momxmareblebis sakmaod did wilze warsulSi
seqsualuri Zaladoba ganxorcielda. Tumca, amgvari kavSiris sixSire imas ar niSnavs, rom am
qmedebis mizezi mxolod Zaladobaa. am kategoriis adamianebi seqsuluri Zaladobis msxverplni
aRmoCdnen, magram mainc ver ganvacxadebT, rom maTi qceva ZaladobiT aris gamowveuli.
aq, savarudod, sxva mravali faqtori, ojaxuri konfliqtebi, mSoblis mxridan bavSvisadmi gulgrili
damokidebuleba da fizikuri Zaladoba, moqmedebs.
imisTvis, rom ganvmartoT, Tu ratom iCens Tavs incesti, an ufro zogadad, seqsualuri Zaladoba,
ori sakiTxi unda gaviTvaliswinoT. pirveli, ratom uCndeba zrdasrul adamians bavSvebTan
seqsualuri aqtivobis ganxorcielebis survili da, meore, ratom arian moZaladeebi, umravles
SemTxvevaSi, mamakacebi? aqtebisa da urTierTobebis mravalgvari bunebidan gamomdinare,
orive Tema kompleqsur sakiTxebs wamoWris. darwmunebiT SeiZleba iTqvas, rom
moZaladeebs Soris fsiqikurad daavadebul adamians iSviaTad SexvdebiT. sxvagvarad rom
vTqvaT, zrdasrulTa mxridan bavSvebTan seqsualuri kontaqtis damyarebis survili fsiqikuri
moSlilobiT ar aixsneba.
bevr mamakacs uWirs. am fenomens, albaT, Rrma fsiqologiuri safuZveli aqvs. mamakaci
grZnobebis gamoxatvas uSualod seqsualobas ukavSirebs, qali ki ufro mTlian urTierTobebze
amaxvilebs yuradRebas. mamakacebisTvis seqsualoba Zalauflebis SegrZnebasa da partnioris
misdami daqvemdebarebasTan asocirdeba. aqedan gamomdinare, mamakacebisTvis, qalebisgan
gansxvavebiT, zrdasruli adamianebis seqsualobasa da bavSvebisadmi seqsualur ltolvas Soris
naklebi gansxvavebaa.
Zaladoba ojaxSi
amboben, rom ojaxSi qalebi qmrisa da Svilebis mimarT iseTive sisastikiT gamoirCevian, rogorc
mamakacebi. zogierTi gamokiTxva adasturebs, rom colebi qmrebs TiTqmis iseTive sixSiriT
urtyamen, rogorc qmrebi colebs. magram qalebi, mamakacebTan SedarebiT, ufro
TavSekavebulebi arian, maT mier ganxorcielebuli Zaladoba epizodur xasiaTs atarebs da,
savaraudod, naklebad iwvevs xangrZliv fizikur zians. “colebis cemas” – qmrebis mier colebis
mudmiv fizikur Seuracxyofas _ ekvivalenti ar gaaCnia. mamakacebi, romlebic Svilebs
mudmivad cemen, maT ufro xangrZliv zians ayeneben, vidre qalebi.
ratom aris ojaxuri Zaladoba ase gavrcelebuli? amas sxvadasxva faqtorebi ganapirobebs. erT-erTi
faqtori ojaxisTvis damaxasiaTebeli emociuri intensiurobisa da pirovnuli intimurobis nazavia.
ojaxuri kavSirebi, Cveulebriv, Zlier emociebTan aris dakavSirebuli. aq erTmaneTSia aRreuli
siyvaruli da siZulvili. ojaxSi dawyebuli konfliqti antagonizms warmoSobs, sxva socialur
konetqstSi ki es naklebad igrZnoba. erTi SexedviT umniSvnelo incidenti, SesaZloa, meuRleebs
an mSoblebsa da Svilebs Soris seriozuli mtrobis mizezi gaxdes. sxva qalebis eqscentriuli qcevis
mimarT tolerantuli mamakaci, SesaZloa, saSinlad gaRiziandes, Tu misi coli wveulebaze Zalian
bevrs isaubrebs, an misTvis arasasurvel, pirad informacias gaamJRavnebs.
meore faqtori imaSi mdgomareobs, rom Zaladobas ojaxSi, xSir SemTxvevaSi, iTmenen da
zogjer dadebiTadac ki afaseben. miuxedavad imisa, rom socialurad sanqcirebuli ojaxuri
Zaladoba SedarebiT SezRuduli xasiaTisaa, is SeiZleba ufro Seuracxmyofel formebSi
gadaizardos. britaneTSi ver naxav bavSvs, romelic erT-erT mSobels, Tundac msubuqad,
arasodes ucemia. amgvar qmedebas sxva adamianebi, Cveulebriv, dadebiTad afaseben da mas
“Zaladobad” ar Tvlian. magram, Tu bavSvs maRaziaSi ucnobi adamiani daartyams im mizeziT,
127
128
ojaxSi ganxorcielebuli Zaladoba Zaladobrivi qcevis ufro farTo nimuSebs avlens. qmrebs,
romlebic colebsa da Svilebs sastikad eqcevian, Zaladobrivi qmedeba warsulSic aqvT Cadenili.
jefri feganma, sxva mkvlevrebTan erTad, nacemi colebis erovnuli SerCeviTi erToblioba
Seiswavla da daadgina, rom maTi qmrebis naxevarze meti sxvebs da yofil partniorebsac sastikad
eqceodnen. 80 procentze meti, ojaxis gareT ganxorcielebuli ZaladobisTvis, erTxel mainc iyo
patimrobaSi namyofi (Fagan et al., 1983).
komunebi
ojaxs, didi xania, bevri adamiani akritikebs. mecxramete saukuneSi, mraval moazrovnes
miaCnda, rom ojaxi Tanacxovrebis ufro komunaluri formebiT unda Seicvalos. zogierTi idea
ganxorcielda kidec. amis erT-erTi saukeTeso magaliTi, mecxramete saukunis Sua wlebSi,
SeerTebul StatebSi, axal inglisSi daarsebuli oneidas Temia. is jon hamfri noisis religiuri
rwmenis safuZvelze Seiqmna. TemSi mcxovrebi yvela mamakaci da qali erTmaneTze iyo
daqorwinebuli da TiToeuli maTgani Temis bavSvebis mSoblad iTvleboda. garkveuli sirTuleebis
gadalaxvis Semdeg, Temi gafarTovda da mis SemadgenlobaSi samasi adamiani gaerTianda.
Temma daaxloebiT ocdaaTi weli iarseba, Semdeg ki daiSala. mas Semdeg britaneTsa da sxva
dasavlur qveynebSi bevri komuna daarsda. axali komunaluri jgufebis simravliT 1960-iani wlebi
gamoirCeoda. Temebi Tavisufal seqsualur urTierTobebsa da bavSvebis erTobliv aRzrdas
qadagebdnen. amgvari komunebi, mcire raodenobiT, dResac arsebobs.
128
129
ekisreba da ara erT calkeul ojaxs. zogierT SemTxvevaSi, bavSvebi ara mSoblebTan, aramed
specialur “bavSvTa saxlebSi” cxovroben, uqmeebs ki sakuTar ojaxebSi atareben.
Tanacxovreba
geimSobliani ojaxebi
dRevadel dRes bevr homoseqsual mamakacsa da qals erTmaneTTan stabiluri urTierToba aqvs
da zogierTi maTgani “formaluradac” aris daqorwinebuli, Tuncad es ceremonia kanoniT
ganmtkicebuli ar iyos. homoseqsualobis mimarT warsulSi arsebuli aratolerantuli
damokidebuleba gacilebiT ufro liberaluri ganwyobiT Seicvala, ramac, lesboseli dedebisTvis
bavSvebze meurveobis miniWebasTan dakavSirebuli gadawyvetilebis miRebisas, sasamarTlos
politikac Searbila. xelovnuri ganayofierebis teqnikis wyalobiT, lesbosel dedebs Svilebis gaCena
da geimSobliani ojaxis Seqmna, heteroseqsualuri kontaqtis gareSe SeuZliaT. Tumca
britaneTSi, TiTqmis yvela geimSoblian ojaxSi, orive mSobeli dedaa, 1960-1970-iani wlebis
dasawyisSi, SeerTebuli Statebis ramdenime qalaqSi, socialuri keTildReobis saagentoebma
usaxlkaro gei zrdasrul biWebze meurveoba gei mamakacTa wyvilebs daakisres. sazogadoebis
mwvave reaqciis gamo, am praqtikam did xans ar iarseba (ix. Tavi 5 “genderi da seqsualoba”).
marto cxovreba
piter steinma 25-dan 45 wlamde asakis samoci martoxela adamiani gamohkiTxa (Stein, 1980).
umravlesobam marto cxovrebasTan dakavSirebiT ambivalenturi damokidebuleba gamoavlina.
isini aRiarebdnen, rom martooba, xSirad, xels uwyobda maTi karieris ganviTarebas, radgan
maT mTeli energiis samuSaoze koncentrireba SeeZloT; cxovrebis am formis wyalobiT, maT
mravalgvari seqsualuri gamocdileba da sruli Tavisufleba da avtonomia hqondaT. meore mxriv,
isini imasac acnobierebdnen, rom iseT samyaroSi marto cxovreba, sadac maTi asakis
adamianTa umravlesoba qorwinebaSi imyofeba, rTulia da izolaciasa da martoobas ganicdidnen.
mTlianobaSi, qorwinebasTan dakavSirebul zewolas umravlesoba ufro Zlierad miiCnevda, vidre
marto cxovrebis motivacias.
130
131
xarjze, piradi bednierebis Ziebaze _ dakvirvebis safuZvelze gamoTqvamen. maTi azriT, ojaxuri
cxovrebis moraluri arsi aRdgenas moiTxovs. Cven tradiciuli ojaxi unda davibrunoT. es
gacilebiT ufro stabiluri da mowesrigebuli sistema iyo, vidre urTierTobaTa is CaxlarTuli qseli,
romelSic dRevandel adamianTa umravlesoba aRmoCnda.
romeli Tvalsazrisia swori? albaT, kritikas orive mosazreba imsaxurebs. tradiciuli ojaxis
dabruneba SeuZlebelia. amis mizezi mxolod is ki ar aris, rom, rogorc adre aRvniSneT, tradiciuli
ojaxi, sayovelTaod cnobili formiT, warsulSic ar arsebobda, an imitom, rom adre ojaxs mravali
uaryofiTi Tviseba hqonda da is dRevandeli ojaxis nimuSad ar gamodgeba. amis mizezi is aris,
rom qorwinebis adreuli formebisa da ojaxis tranformaciis gamomwvevi socialuri cvlilebebis
ukan dabruneba, TiTqmis SeuZlebelia. qalma ojaxuri yofidan Tavi didi Zalisxmevis Sedegad
daixsna da is Zvelebur rols arafriT aRar Seegueba. rogoric ar unda iyos dRevandeli seqsualuri
urTierTobebi da qorwineba, isini Zvelebur saxes veRar miiRebs. pirovnul da ojaxur cxovrebaSi
centraluri adgili emociurma komunikaciam – ufro zustad, urTierTobaTa aqtiurma formirebam
da maT SenarCunebaze zrunvam – daikava.
131
132
Sejameba
132
133
9. qorwineba aRarc erTi sqesisTvis aRar aris (Tuki odesme yofila) mxolod regularuli
seqsualuri gamocdileba; is aRarc ekonomikuri aqtivobis safuZvelia. TiTqmis
darwmunebiT SegviZlia ganvacxadoT, rom socialuri da seqsualuri urTierTobis
mravalgvari forma momavalSic ganviTardeba. qorwineba da ojaxi myar institutebad
rCeba, magram maT mravali stresi da daZabuloba ukavSirdeba.
damatebiTi literatura
Stewart Asquith and Anne Stafford, Families and the Future (Edinburgh: HMSO, 1995).
bavSvebsa da ojaxis momavalTan dakavSirebuli sakiTxebis analizi.
Helen O’Connell, Women and the Family (London: Zed Books, 1994). ojaxur urTierTobebSi
qalis rolis gadaxedva.
Roderick Phillips, Untying the Knot: A Short History of Divorce (Cambridge: Cambridge
Universuty Press, 1991). evropasa da SeerTebul StatebSi ganqorwinebis istoriis Seswavla.
Ann Phoenix, Young Mothers? (Cambridge: Polity Press, 1991). diskusia Tanamedrove
sazogadoebaSi mozardi dedebis problemebis Sesaxeb.
mniSvnelovani terminebi
nuklearuli ojaxi
gafarToebuli ojaxi
monogamia
poligamia
poliginia
poliandria
afeqturi individualizmi
seriuli monogamia
mamis xaziT memkvidreoba
dedis xaziT memkvidreoba
erTmSobliani ojaxi
saxeze armyofi mama
ojaxi, sadac bavSvs dedinacvali an maminacvali hyavs
bavSvebze seqsualuri Zaladoba
incesti
kibucizmi
Tanacxovreba
133
134
geimSobliani ojaxebi
Tavi 8
deviacia da danaSauli
ZiriTadi cnebebi
devianturi qcevis Seswavla
ra aris deviacia?
normebi da sanqciebi
danaSaulisa da deviaciis Teoriebi
biologiuri Tvalsazrisi
fsiqologiuri Tvalsazrisi
sazogadoeba da danaSauli: sociologiuri Teoriebi
Teoriuli daskvnebi
danaSauli da danaSaulis statistika
axali memarcxene realizmi
cixeebi da sasjeli
dasjis formebis cvlilebebi
cixeebi da moraluri gamosworeba
cixisadmi protesti da cixeSi Casmis alternativebi
sikvdiliT dasja
genderi da danaSauli
mamakacebisa da qalebis mier Cadenil danaSaulTa doneebi
gogonebi bandebSi
danaSauli da `maskulinobis krizisi~
mdidrebis da Zalauflebis mqoneTa mier Cadenili danaSaulebi
,,TeTrsayeloianTa” danaSauli
mTavrobis danaSauli
organizebuli danaSauli
danaSauli, deviacia da socialuri wyoba
Sejameba
damatebiTi literatura
mniSvnelovani terminebi
134
135
ZiriTadi cnebebi
yvelam viciT, vin arian deviantebi, an vfiqrobT, rom viciT. deviantebi arian is adamianebi,
romlebic uars amboben, icxovron im wesebis Sesabamisad, romlebsac sazogadoebis
umravlesoba icavs. isini arian moZalade damnaSaveebi, narkomanebi an is pirovnebebi,
romlebmac cxovrebaSi yvelaferi dakarges _ vinc ver egueba imas, rasac adamianTa
umravlesoba normalur, misaReb standartebad miiCnevs. magram faqtebi sruliad ar aris iseTi,
rogoric Cans _ ase gvaswavlis, xSirad, sociologia; igi gvexmareba, davinaxoT is, rac Tvalxilulis
miRmaa. rogorc vnaxavT, deviantis cnebis gansazRvra, sinamdvileSi, ar aris advili.
adre Cven vnaxeT, rom adamianTa socialur cxovrebas marTavs wesebi da normebi. Cveni
saqmianoba qaosuri gaxdeboda, Tu zustad ar davicavdiT im wesebs, romelTa mixedviTac
zogierTi qceva garkveul konteqstebs Seesabameba, xolo sxva konteqstebisTvis - Seuferebelia.
magaliTad, gzebze wesebis Sesabamisad moZraoba SeuZlebeli iqneboda, Tu mZRolebi
marcxniv moZraobis wesebs ar daicavdnen. Tqven SeiZleba ifiqroT, rom es ar aris devianturi
qceva da mZRoli, albaT, mxolod im SemTxvevaSi aris devianti, Tu is mTvralia an Tavze
xelaRebuli. Tu Tqven marTlac ase ifiqrebdiT, ar iqnebodiT marTali. mZRolTa umetesoba ara
mxolod deviantebi, aramed krinimalebic arian. mZRolTa umravlesoba, mudmivad, sakmaod
aWarbebs dasaSveb siCqares, roca darwmunebulia, rom axlomaxlo ar dgas policiis manqana.
Cven yvelani varT rogorc wesis damrRvevebi, ise konformistebi. Cven aseve vqmniT
wesebs. mZRolebma SeiZleba avtomagistralebze daarRvion kanoni, magram, sinamdvileSi,
isini qmnian araformalur wesebs, romlebic legalur wesebzea damyarebuli. rodesac avtostradaze
kanoniT dawesebuli siCqaris zRvari aris 70 mili saaTSi, mZRolebis umravlesoba 80-s ar
aWarbebs da kidev ufro nela atarebs manqanas, rodesac qalaqis farglebSi moZraobs.
erTmaneTisgan Zalian gansxvavdeba sayovelTaod aRiarebuli wesebi imis Sesaxeb, Tu ra
aris da ra ar aris manqanis Tavze xelaRebuli tareba. magaliTad, Crdilo evropelebi, romlebic
manqaniT mogzauroben italiis samxreTSi, sadac mZRolebi moZraobis sxva wesebsac
arRveven, yovelTvis awydebian iseT SemTxvevebs, rodesac adamians Tma yalyze udgeba.
braziliaSi SuqniSnebsa da sxva makontrolebel saSualebebs ganixilaven ara rogorc savaldebulo
wesebs, aramed ubralo miniSnebebs. rio de JaneiroSi mZRolebi wiTel Suqze ar aCereben
manqanebs, Tu gzajvaredinze sxva manqana ar Semodis. iq, sadac mTavari quCa kveTs ufro
patara quCas, mZRoli, romelic mTavar quCaze moZraobs, Tavis Tavs uflebas aZlevs, moipovos
gzaze moZraobis privilegia, miuxedavad imisa, ras aCvenebs sagzao niSnebi. mZRolma,
romelic ufro patara quCidan moZraobs, signali unda misces an aanTos manqanis farebi, sxva
mZRolebi rom gaafrTxilos (Lull, 1995).
rodesac viwyebT devianturi qcevis Seswavlas, unda gaviTvaliswinoT, romel wesebs
icaven da romels arRveven adamianebi. arc erTi adamiani ar arRvevs yvela wess; aseve, aravin
emorCileba yvela wess. is adamianebi, romlebic, SesaZloa, saerTod ar miekuTvnebian wesier
sazogadoebas, magaliTad, bankis mZarcvelebi, Cans, icaven im jgufebis wesebs, romelTa
wevrebic isini arian. zogierT aSkarad cudi reputaciis mqone jgufebs, rogoricaa, magaliTad,
135
136
motociklistTa bandebi, TavianTi wevrebisTvis dawesebuli aqvT qcevis mkacri wesebi. vinc
maT arRvevs, sjian da jgufidan agdeben.
ra aris deviacia?
deviacia SeiZleba ganvsazRvroT, rogorc arakonformuloba normebis garkveuli
erTobliobisadmi, romelic adamianTa erTobis an sazogadoebis mniSvnelovani nawilis mier aris
aRiarebuli. rogorc ukve aRvniSneT, ar SeiZleba, sazogadoeba adamianTa mxolod or kategoriad
davyoT: adamianebi, romlebic normebs arRveven da adamianebi, romlebic maT misdeven. zog
SemTxvevaSi, bevri Cvengani qcevis sayovelTaod aRiarebul wesebs arRvevs. magaliTad,
Cven, SesaZloa, garkveul momentSi wvrilmani qurdoba CavidineT, rogoricaa, maRaziidan
raRacis moparva an, piradi moxmarebis mizniT, samuSaodan patara nivTebis waReba
(rogoricaa ofisis safosto qaRaldi da kalmistrebi).
rogorc magaliTebi gviCvenebs, deviaciis cnebis gamoyenebis sfero Zalian farToa.
miliarderma hovard hiuzma Tavisi uzarmazari qoneba mZime Sromis, Rrma Canafiqrebisa da
praqtikuli gadawyvetilebebis Serwymis saSualebiT daagrova. warmatebisaken swrafvis
TvalsazrisiT, misi saqmianoba dasavleTis sazogadoebebis ZiriTad Rirebulebebs
Seesabameboda, im Rirebulebebs, romlebic materialur dajildovebasa da individualur
miRwevebs did mniSvnelobas aniWebs. meore mxriv, zog sferoSi misi qceva sayovelTaod
miRebuli normebidan mkveTrad gadaxrili iyo. h. hiuzma cxovrebis bolo ramdenime weli
gaatara gare samyarodan sruliad izolirebulad. TiTqmis arasdros bedavda sastumros im luqsis
nomris datovebas, romelic misTvis saxlad iqca. igi Tmebs saerTod ar iWrida, grZeli, awewili
wveri mouSva da ase ufro bibliur winaswarmetyvels daemsgavsa, vidre warmatebul
biznesmens.
Tavisi qceviT, hiuzi rogorc araCveulebrivad warmatebuli, ise Zalian devianturi pirovneba
iyo. amis sapirispiro magaliTad ted bandis kariera SegviZlia moviyvanoT. bandis cxovrebis gza,
erTi SexedviT, kargi moqalaqis qcevis normebs Seesaabameboda. garegnulad is ara ubralod
normalur, aramed Zalian Rirseul cxovrebas eweoda. is Zalian aqtiur rols TamaSobda
samaritelebis sazogadoebaSi, kerZod, asociaciaSi, romelic ocdaoTxsaaTian satelefono
momsaxurebas uwevs im adamianebs, romlebic stresul mdgomareobaSi arian an
136
137
normebi da sanqciebi
yvela socialur normas Tan axlavs sanqciebi, romlebic xels uwyobs konformulobas da
gvicavs arakonformulobisgan. sanqcia aris individis an jgufis qcevaze sxvebis nebismieri
reaqcia, romlis mizania, pirovnebam an jgufma imoqmedos normebis Sesabamisad. sanqciebi
SeiZleba iyos pozitiuri (konformulobisTvis dajildoveba) an negatiuri (arakonformuli qcevis
gamo dasja). sanqciebi, SesaZloa, iyos formaluri da araformaluric. formalur sanqciebs
adamianTa garkveuli jgufi an organizacia iyenebs im mizniT, rom daculi iyos gansazRvruli
normebi. araformaluri sanqciebi ki naklebad organizebuli da ufro spontanuri reaqciebia
arakonformulobaze. magaliTad, rodesac students megobrebi imis gamo abrazeben, rom is Zalian
bevrs muSaobs an mosawyeni pirovnebaa, radgan urCevnia, saRamos imecadinos, vidre
wveulebaze wavides.
Tanamedrove sazogadoebebSi formaluri sanqciis ZiriTadi saxeebi gamoiyeneba
sasamarTloebsa da cixeebSi. policia, ra Tqma unda, aris organizacia, romlis movaleobaa
damnaSaveebis sasamarTloSi gadacema da, SesaZloa, Semdeg maTi cixeSi Casma. kanonebi
aris formaluri sanqciebi, romlebsac xelisufalni gansazRvraven, rogorc principebs, romlebic
maTi qveynebis moqalaqeebma unda daicvan. maT im adamianebis winaaRmdeg iyeneben,
romlebic konformulebi ar arian. sadac aris kanonebi, iq danaSaulic arsebobs, radgan danaSauli
SeiZleba yvelaze advilad ganisazRvros, rogorc nebismieri tipis qceva, romelic kanons arRvevs.
137
138
biologiuri Tvalsazrisi
danaSaulis axsnis zogierTi pirveli mcdeloba, ZiriTadad, biologiuri xasiaTis iyo. italieli
kriminologi Cezare lombrozo, romelic 1870-ian wlebSi muSaobda, Tvlida, rom SesaZlebelia
kriminaluri tipebis gansazRvra Tavis qalis formis mixedviT. is aRiarebda, rom socialur
swavlebas SeuZlia, gavlena moaxdinos kriminaluri qcevis ganviTarebaze, magram mas
miaCnda, rom damnaSaveebis umravlesoba biologiurad ganuviTareblebi an defeqturebi arian.
lombrozos ideebi Semdeg mTlianad uaryves. miuxedavad amisa, sxva mecnierebma male
wamoayenes msgavsi Sexedulebebi. isini cdilobdnen, eCvenebinaT memkvidreobiTobis gavlena
individebis kriminalur midrekilebebze. erT-erTi aseTi tipis popularuli meTodi iyo geneologiuri
xeebis Seswavla. magram, es, faqtobrivad, arafers miuTiTebs memkvidreobiTobis gavlenaze,
radgan SeuZlebelia, erTmaneTisgan ganvacalkevoT memkvidreobiTi da garemos zegavlenebi.
ufro gviandeli Teoria adamianebs sxeulis agebulebis mixedviT ganasxvavebda. is
gamohyofda 3 tips da amtkicebda, rom erT-erTi tipi uSualod iyo dakavSirebuli
damnaSaveobasTan. kunTebiani, aqtiuri tipebi (mezomorfebi), Cans, ufro xdebian
damnaSaveebi, vidre gamxdrebi (eqtomorfebi) an ufro msuqnebi (endomorfebi) (Sheldon, 1949;
Glueck and Glueck, 1956). aRniSnuli Sexedulebebi farTod gaakritikes. romc arsebobdes
yovelmxrivi kavSiri adamianis sxeulis tipsa da damnaSaveobas Soris, is mainc ver daadgens
memkvidreobiTobis zegavlenas. kunTebiani adamianebi, SesaZloa, CarTulni iyvnen kriminalur
qmedebebSi, radgan es maT saSualebas aZlevs, aCvenon TavianTi Zala. ufro metic, am sferoSi
Catarebuli TiTqmis yvela gamokvleva Semoifargleboda gamosasworebel skolebSi moTavsebuli
damnaSaveebis SeswavliT. aseT SemTxvevaSi, Tu arsebobs raime kavSiri sxeulis agebulebasa
da damnaSaveobas Soris, albaT, mxolod imitom, rom Zlieri, aTleturi aRnagobis damnaSaveebs
ufro agzavnian aseT skolebSi, vidre sust, gamxdar damnaSaveebs.
zogierTi pirovneba SeiZleba iyos Zalian ficxi an agresiuli da es aisaxos sxvebis mimarT
Cadenil danaSaulSi, magaliTad, fizikur TavdasxmaSi. da mainc, ar arsebobs udavo
mtkicebulebebi, rom pirovnebis romelime Tviseba memkvidreobiT aris miRebuli; asec rom
yofiliyo, maTi kavSiri damnaSaveobasTan mxolod Soreuli iqneboda.
fsiqologiuri Tvalsazrisi
danaSaulis fsiqologiuri Teoriebi, biologiuri axsnis msgavsad, damnaSaveobas pirovnebis
garkveul tipebTan akavSirebs. zogi Tvlis, rom adamianebis mcire nawili amoralur, fsiqopaTur
pirovnebad yalibdeba. fsiqopaTebi arian gariyuli, uemocio adamianebi, romlebsac siamovnebas
aniWebs Tavad Zaladoba ZaladobisTvis.
fsiqopaTuri Tvisebebis mqone adamianebi zogjer sCadian mZime danaSauls, magram
Tavad fsiqopaTiis cnebasTan dakavSirebiT arsebobs mniSvnelovani problemebi. sulac ar aris
aucilebeli, rom fsiqopaTuri Tvisebebi kriminaluri xasiaTis iyos. im adamianebTan Catarebuli
138
139
am Teoriis mixedviT, kriminaluri saqmianobis daswavla TiTqmis iseve SeiZleba, rogorc kanons
daqvemdebarebuli moqmedebebis. orive saxis moqmedebebi mimarTulia erTi da imave
moTxovnilebebisa da Rirebulebebisaken. qurdebi iseve cdiloben fulis gakeTebas, rogorc is
adamianebi, romlebsac Cveulebrivi samsaxuri aqvT, magram amis gasakeTeblad isini
arakanonier saSualebebs irCeven.
stigmatizaciis Teoria
erT-erT yvelaze mniSvnelovan midgomas, romlis mizania damnaSaveobis gageba,
stigmatizaciis (iarliyis miwebebis) Teoria ewodeba, Tumca Tavad es termini aRniSnavs
urTierTdakavSirebuli ideebis jgufs da ara erTian Tvalsazriss. stigmatizaciis Teoretikosebi
deviacias gansazRvraven ara rogorc individebisTvis an jgufebisTvis damaxasiaTebeli niSan-
Tvisebebis erTobliobas, aramed rogorc deviantebsa da aradeviantebs Soris urTierTqmedebis
process. maTi azriT, imisaTvis, rom gavigoT Tavad deviaciis buneba, upirveles yovlisa, unda
gamovikvlioT, ratom awebeben `deviantis~ iarliys zogierT adamians.
ZiriTadad, swored is adamianebi awebeben iarliys, romlebic kanonisa da wesrigis damcvel
Zalebs warmoadgenen, an SeuZliaT, sayovelTaod aRiarebuli zneobis definiciebi sxvebs
moaxvion Tavs. amgvarad, iarliyebi, romlebic deviaciis kategoriebs qmnian, asaxavs
sazogadoebis Zalauflebis struqturas. saerTod, wesebi, romelTa mixedviTac deviacia
ganisazRvreba, Seqmnilia mdidrebis mier RaribebisTvis, kacebis mier qalebisTvis, asakovani
adamianebis mier ufro axalgazrdebisTvis da eTnikuri umravlesobebis mier umciresobebis
jgufebisTvis. magaliTad, bevri bavSvi Zvreba da daxetialobs sxva adamianebis baRebSi, iparavs
xils an acdens gakveTilebs. mdidar samezobloSi, bavSvebis es qcevebi mSoblebma,
maswavleblebma da policiam, SesaZloa, Seafason erTnairad, rogorc ubralo bavSvuri garToba.
Rarib raionebSi ki, es qmedebebi, SesaZloa, CaTvalon mozardTa damnaSaveobisadmi
midrekilebis damadasturebel faqtebad.
141
142
Teoriuli daskvnebi
142
143
143
144
mxolod oTx danaSauls yovel as kacze. oficialuri statistikiT, Zaladobis gamoyenebiT Cadenili
danaSaulis raodenoba mkveTrad gaizarda bolo ori aTwleulis ganmavlobaSi. danaSaulis britanuli
gamokvlevebis monacemebi imasac aCvenebs, rom 1981 wlidan 1991 wlamde, sakuTrebis
xelyofasTan dakavSirebuli danaSauli 95 procentiT gaizarda, xolo pirovnebis mimarT Cadenili
danaSauli _ 21 procentiT. Cans, aq aris sakmaod mWidro urTierTkavSiri danaSaulis aseT
zrdasa da mamakacTa umuSevrobis donis matebas Soris. 16-29 wlis umuSevari axalgazrda
mamakacebis raodenoba danaSaulis orive kategoriaSi Zalian didia. regionuli analizi
gviCvenebs, rom aseTi kavSiri realurad arsebobs. qveyanaSi dasaqmebis ZiriTadi ,,Savi laqebi,”
rogoricaa mersisaidi, didi manCesteri, dasavleTi midlendi, samxreTi uelsi da didi londoni,
agreTve warmoadgenen danaSaulis `Sav laqebs~ (Wells 1995).
145
146
cixeebi da sasjeli
146
147
radgan ufro did politikur sistemaSi gaCnda pirovnuli Tavisuflebis uflebebi da sxva pirovnebis
mokvla miCneul iqna saboloo Setevad adamianis uflebebze. mas Semdeg, rac miiCnies, rom
cixeebs kriminalebis gawvrTnis mizani unda hqonoda _ maT unda eswavlaT disciplinisa da
konformulobis jansaRi Cvevebi - adamianebis sajarod dasjis idea TandaTan gaqra.
147
148
sikvdiliT dasja
mas Semdeg, rac kriminaluri danaSaulis gamo, cixeSi Casma dasjis mTavar formad iqca,
sikvdiliT dasja sul ufro da ufro sadavo xdeba. reformatorebis umravlesobis azriT, danaSaulis
gamo adamianebis sikvdiliT dasja barbarosobaa. ufro metic, iq, sadac sikvdiliT dasja
148
149
genderi da danaSauli
149
150
150
151
gogonebi bandebSi
axalgazrdul bandebSi monawile qalebsa da qalebis bandebs mxolod ramdenime Sroma
eZRvneba. Zalian bevria dawerili mamakacebis quCis jgufebisa da bandebis Sesaxeb, magram
am gamokvlevebSi qalebi Zalian iSviaTad Cndebian. Tumca, enn qempbelma Seiswavla
gogonebi niu-iorkis quCis bandebSi (Campbell, 1986a). man gamosakvlevad sami banda
SearCia, rom Rrmad da dawvrilebiT Seeswavla maTi cxovreba: erTi banda eTnikurad Sereuli
iyo, meores puerto rikoelebi warmoadgendnen, mesameSi ki Savkanianebi iyvnen. bandebis
wevrebis asaki meryeobda TxuTmetidan ocdaaT wlamde. TiToeul jgufTan e. qempbelma eqvsi
Tve gaatara. is maTTan erTad cxovrobda da gansakuTrebul yuradRebas amaxvilebda bandebis
liderebze.
koni iyo `sendmenis qalbatonebis~ lideri. es iyo qalebis dajgufeba, romelic dakavSirebuli
iyo `sendmenis baikerebTan,~ bandasTan, romlis winamZRoli misi qmari iyos. kvlevis dros is
ocdaaTi wlis iyo da meTaurobda Sereul, espanurenovani da Savkaniani wevrebisagan Semdgar
bandas harlemSi, niu-iorkSi. `sendmenis baikerebis~ Semosavlis ZiriTadi wyaro iyo
narkotikebiT vaWroba. es jgufi CarTuli iyo xangrZliv SidabrZolaSi `rCeulebTan,~ qalTa
bandasTan zemo manhetenidan. maT, vinc uerTdeboda `sendmenis qalbatonebs~, unda
daemtkicebina Tavisi sabrZolo SesaZleblobebi; bandaSi miRebis sakiTxs wyvetda koni. is
iRebda gadawyvetilebas, SeeZlo Tu ara romelime gogos maTTan erTad `xetiali~ gamosacdel
periodSi da mogvianebiT mieRo Tavisi `balTebi~ (warCinebis niSnebi). koni yovelTvis
atarebda gasaSlel danas, hqonda cecxlsasroli iaraRic. is ambobda, rom vinmesTan brZolis dros
misi mizani iyo mowinaaRmdegis mokvla. Cxubebi, romlebsac mosdevda fizikuri Sexla-
Semoxla, muSti-krivi, tipuri iyo rogorc qalebis, ise mamakacebis dajgufebebisTvis.
uiza iyo espanurenovani bandis - `seqsualuri gogonebi~ - meTauri. am bandaSi Sediodnen
rogorc mamakacebis, ise qalebis dajgufebebi. uizas ar SeeZlo arc kiTxva da arc wera, man arc
Tavisi namdvili asaki icoda. is, albaT, ocdaeqvsi wlis qali iyo. bandis gafurCqnis periodSi,
masSi ormocdaaTze meti qali iyo. qalebi cdilobdnen saxelis moxveWas fizikuri siZlieriT,
amtanobiTa da uxeSobiT. muSti-krivi da cema-tyepa Cveulebrivi movlena iyo. amis gamo,
bandis mamakacebi aRfrTovanebulebi iyvnen qalebiT, magram, sxva mxriv, isini xels
uwyobdnen maT tradiciul rolebs, rogoricaa, bavSvebis movla, saWmlis keTeba da kerva.
mesame dajgufeba, romelsac qempbeli ikvlevda, iyo `eris xuTi procenti,~ Savkanianebis
religiuri organizacia. maTi wevrebis azriT, mosaxleobis 10 procenti eqspluatacias uwevs mTeli
mosaxleobis 85 procents, xolo danarCen 5 procents Seadgenen islamis gasxivosnebuli
mimdevrebi, romelTa amocanaa Savkanianebis aRzrda-ganaTleba. policia `eris xuT procents~
151
152
quCis bandad Tvlida. pirovneba, romelzec mkvlevarma yuradReba gaamaxvila, iyo `afrikis
mze.~ man uaryo Tavisi, rogorc Tavad ambobda, `mTavrobis mier darqmeuli saxeli.~ rogorc
sxva jgufebi, ise am jgufis qalebi, xSirad monawileobdnen SetakebebSi. dajgufebis wevrebi
dapatimrebulebi iyvnen ZarcvisTvis, saSiSi iaraRis SenaxvisTvis, RamiT qurdobisa da
manqanebis gatacebisTvis.
sxva gamokvlevis dros, qempbelma interviu CamoarTva moswavle gogonebs muSaTa
ojaxebidan. is Seecada, Seeswavla maTi damokidebuleba cema-tyepis mimarT. man
aRmoaCina, rom gogonebi ufro xSirad monawileobdnen am qmedebebSi, vidre, Cveulebriv,
sxvebs miaCniaT (Campbell, 1986b). TiTqmis yvela gamokiTxuli aRiarebda, rom
monawileobda SetakebebSi; gogonebis meoTxedi aRniSnavda, rom eqvsze met cema-tyepaSi
hqonda miRebuli monawileoba. umravlesoba uaryofda mosazrebas: `me vfiqrob, rom muSti-
krivi mxolod biWebisTvis arsebobs.~
1990-ian wlebSi, bevri gogona SeuerTda amerikis qalaqebis Sida bandebs. maT
sazogadoebrivi mdgomareoba bandaSi saqmianobiT moipoves da amas ZaladobiT miaRwies.
bruklinis `saxenaiarevi bandis~ erT-erTi wevri SeniSnavda, `rodesac vxedav rames, rac ase
magrad mindoda, me, sworedac, miviReb mas, gamovaZrob danas, me mxolod nivTebi minda~.
gogonebis dajgufebam niu-iorkis metroSi mokla TxuTmeti wlis mozardi, misTvis sayureebi rom
waerTmiaT. zogierT bandaSi mxolod qalebi arian. am axali bandebis saxelebia: `meeqvse quCis
meZavebi~, `tamberis gogoebi~ da `brZeni inteligenti debi.~ axla ramdenime aseTi saxis banda
arsebobs londonis iseT nawilebSi, rogoricaa stoqueli da briqstoni, Tumca, Cans, orive nakleb
formalizebuli da naklebad moZaladea (Nicoll 1995).
qempbelisa da qarlenis mier Catarebuli gamokvlevebi aCvenebs, rom Zaladoba mxolod
mamakacebis kriminaluri saqmianobisTvis ar aris damaxasiaTebeli. albaT, qalebi bevrad ufro
iSviaTad monawileoben Zaladobriv danaSaulebSi, vidre mamakacebi, magram isini yovelTvis
ar ikaveben Tavs Zaladobrivi qmedebebisgan. maSin, ratom aris qalebis mier Cadenili
danaSaulebis done bevrad ufro dabali, vidre mamakacebis?
arsebobs damamtkicebeli faqtebi, rom kanondamrRvev qalebs, sakmaod xSirad, SeuZliaT,
Tavi daaRwion sasamarTlos, radgan exerxebaT policiisa da sxva organoebis darwmuneba, rom
samarTladamcvelebma maT qmedebebs sxvagvarad Sexedon. isini mimarTaven e.w. `genderul
kontraqts~ _ mamakacebsa da qalebs Soris usityvo SeTanxmebas, romlis mixedviTac, qali, erTi
mxriv, asocirdeba ucnaurobasTan, meryeobasa da impulsurobasTan da, meore mxriv, misi
dacvis saWiroebasTan. magaliTad, uoroli aRwers im qalis SemTxvevas, romelmac Tavisi da
samzareulos daniT mokla. imis magivrad, rom cixeSi CaesvaT, is sami wlis ganmavlobaSi
probaciaze imyofeboda da gadioda iZulebiTi Terapiuli mkurnalobis kurss. imis detalebi, rac
sasamarTloSi moxda, SesaZleblobas iZleva, vivaraudoT, rom, albaT, mosamarTlis azriT,
`Zalian tipuri axalgazrda qali~ da sastiki Zaladoba erTmaneTTan SeuTavsebelia. amitom
miiCnies, rom is ar iyo pasuxismgebeli am danaSaulisTvis (Worrall 1970).
da mainc, gansxvavebul midgomas ar SeuZlia axsnas uzarmazari gansxvaveba
mamakacebisa da qalebis mier Cadenili danaSaulebis raodenobas Soris. ra Tqma unda, es
TiTqmis igive mizezebia, romlebic xsnis genderul gansxvavebebs socialuri cxovrebis sxva
sferoebSi. udavoa, arsebobs specifikuri `qalebis danaSaulebi~, gansakuTrebiT, prostitucia,
romlis gamoc qalebi isjebian, xolo maTi klienti mamakacebi ki - ara. `mamakacebis
danaSaulebi~ rCeba `mamakacur~ danaSaulebad, socializaciaSi arsebuli gansxvavebebis gamo.
152
153
amis mizezi isic aris, rom mamakacebis saqmianoba, qalebis umravlesobis saqmianobisgan
gansxvavebiT, jer kidev ufro `araojaxuria.~ danaSaulis genderuli gansxvavebebs xSirad
xsnidnen, savaraudod, Tandayolili biologiuri da fsiqologiuri gansxvavebebiT _ gansxvavebuli
fizikuri ZaliT, qalis pasiurobiT, gamravlebaze zrunviT. dRes miaCniaT, rom `qaluri~ Tvisebebi,
iseve rogorc `mamakacuri~ Tvisebebi, mniSvnelovanwilad, socialuri faqtorebiT aris
ganpirobebuli. socializaciis procesSi, qalebs sruliad gansxvavebul Tvisebebs aswavlian, vidre
mamakacebs (sxvebze zrunva da pirovnuli urTierTobebis xelSewyoba). aseve mniSvnelovania,
rom ideologiisa da sxva faqtorebs zegavleniT, rogoricaa Sexeduleba `karg gogonaze,~ qalebis
qceva xSirad SezRudulia, garkveul sazRvrebSia moqceuli da, mamakacebis saqmianobisgan
gansxvavebiT, mas gansakuTrebulad akontroleben.
mecxramete saukunis bolodan moyolebuli, kriminalistebi winaswarmetyvelebdnen, rom
genderuli Tanasworoba an Seamcirebs, an mTlianad aRmofxvris gansxvavebebs mamakacebisa
da qalebis kriminalur saqmianobebs Soris, magram dRes es gansxvavebebi jer kidev
mkveTradaa gamoxatuli. Cven ar SegviZlia darwmunebiT vTqvaT, gaqreba Tu ara odesme
qalebisa da mamakacebis mier Cadenili danaSaulebis raodenobas Soris gansxvaveba.
153
154
qmnis profesiuli damnaSavis axal kategorias. 1996 wels, ojaxis problemebis Semswavleli biuros
mier gamoqveynebul angariSSi _ `axalgazrdebi da danaSauli~ _ mocemulia kvlevis masalebi,
romlebic Seesabameba am debulebas. angariSSi aRwerili kvleva Seicavda 2500 axalgazrdasTan
_ orive sqesis 14-25 wlebis axalgazrdebTan _ Catarebul interviuebs.
mkvlevrebi ar iyenebdnen policiis statistikur monacemebs, aramed respondentebs
sTxovdnen, konfidencialurad moeyolaT, odesme CaudeniaT Tu ara danaSauli. Sedegebma
aCvena, rom gamokiTxuli axalgazrda mamakacebis 30 procenti 25 wlis asakamde CarTuli iyo
garkveuli saxis kriminalur saqmianobaSi, rogoricaa, magaliTad, narkotikebis ukanono
moxmareba da satransporto danaSaulebebi. adre ymawvilkacebis kriminaluri moqmedebebi,
saerTod, mkveTrad mcirdeboda oci wlis asakidan, magram gamokvleva gviCvenebs, rom axla
sul sxva suraTia. magaliTad, qonebis qurdobaSi monawile 22-25 wlis vaJebis wili ufro didia,
vidre 18-21 wlis asakobrivi jgufisa. angariSSi mocemuli daskvnis mixedviT, stabiluri samuSaos
perspeqtivis ararseboba siZneleebs uqmnis axalgazrda Taobis did nawils, rom isini gaxdnen
wesieri, respeqtabeluri mozrdilebi.
gamokvlevam aCvena, rom mozardi gogonebi TiTqmis iseve monawileobdnen qonebis
qurdobaSi, rogorc vaJebi, magram gogonebis mier Cadenili danaSaulebis raodenoba mkveTrad
mcirdeba 22 wlis asakisTvis da zemoT.
diagrama 8.2 im asakobrivi jgufis wili, romelic monawileobs qonebis qurdobaSi, did
britaneTSi, 1992
vaJebi gogonebi
14-17 weli 17 procenti 13 procenti
18-21 weli 25 procenti 9 procenti
22-23 weli 27 procenti 3 procenti
wyaro: Home Office. masala aRebulia The Gardian-dan, 19 ianvari, 1996, gv. 1.
Tumca cixis patimarTa ZiriTad masas sazogadoebis Raribi wevrebi Seadgenen, araviTar
SemTxvevaSi ar SeiZleba vifiqroT, rom mTeli kriminaluri saqmianoba mxolod maTi
danaSaulebrivi saqmeebiT Semoifargleba. bevri mdidari da Zalauflebis mqone adamiani sCadis
danaSaulebs, romelTa Sedegi SeiZleba bevrad ufro Sorsmimavali iyos, vidre Raribebis mier
Cadenili umniSvnelo kriminaluri qmedebebisa. axla Cven ganvixilavT aseTi danaSaulebebis
zogierT formas.
`TeTrsayeloianTa~ danaSauli
termini `TeTrsayeloianTa” danaSauli pirvelad edvin sazerlendma Semoitana (1949) da is
exeba iseT danaSauls, romelsac sazogadoebis ufro mdidari seqtorebis warmomadgenlebi
sCadian. termini moicavs kriminaluri saqmianobis bevr tips, maT Soris: gadasaxadebTan
dakavSirebul TaRliTobebs, aralegalur savaWro garigebebs, fasian qaRaldebsa da miwis
sakuTrebasTan dakavSirebul maqinaciebs, sicocxlisTvis saSiSi produqtebis warmoebas an
gayidvas, garemos dabinZurebasa da, agreTve, ubralo qurdobas. sxva tipis danaSaulebTan
154
155
rom aseTi pirobebis gamo gamowveul sikvdils SeiZleba vuwodoT korporaciuli mkvlelobebi,
radgan isini, sinamdvileSi, gulisxmobs biznes korporaciebis mxridan sicocxlis arakanonier (da
aragardauval) xelyofas.
mTavrobis danaSauli
SeiZleba vTqvaT, rom mTavrobis Cinovnikebi CarTulni arian danaSaulSi? Tu
`danaSauls~ ufro farTo konteqstSi ganvsazRvravT (vidre es zeviT gavakeTeT), rom avxsnaT
aramoraluri qmedeba, romelsac mZime, damRupveli Sedegebi moaqvs, pasuxi savsebiT naTeli
iqneba. saxelmwifoebis istoriaSi, bevri umZimesi danaSauli CaudeniaT, maT Soris mTeli rigi
xalxebis ganadgureba, totaluri masobrivi dabombva, nacistebis holokosti da stalinis
sakoncentracio banakebi. magram, maSinac ki, Tu danaSaulis gansazRvrebas SemovfarglavT
dadgenili kanonebis darRveviT, aRmoCndeba, rom mTavrobebis qmedeba xSirad kriminaluria.
e.i. isini ugulebelyofen an arRveven swored im kanonebs, romlebic maTma xelisuflebam unda
daicvas. magaliTad, koloniuri britaneTis istoriaSi iyo Sesabamisi magaliTebi, rodesac fexqveS
Telavdnen afrikis xalxebisTvis micemul samarTlebriv garantiebs _ pirobas, rom daicavdnen
maT miwasa da cxovrebis wess.
policia, saxelmwifo dawesebuleba, romelic danaSaulis winaaRmdeg brZolis mizniT aris
Seqmnili, zogjer Tavad monawileobs kriminalur saqmianobaSi. kriminalur qmedebebSi CarTva
ar niSnavs mxolod calkeul izolirebul aqtebs, aramed es aris policiis saqmianobisTvis
damaxasiaTebeli, farTod gavrcelebuli niSan-Tviseba. policiis Tanamdebobis pirTa kriminaluri
saqmianoba moicavs eWvmitanilTa daSinebas, cemas an mokvlas, qrTamebis aRebas,
kriminaluri qselebis Seqmnis xelSewyobas, samxilebis gayalbebas an damalvas, da nivTieri
mtkicebulebebis miTvisebas, rodesac amoRebulia fuli, narkotikebi an sxva moparuli nivTebi.
organizebuli danaSauli
156
157
jgufi, romelic saerTo erovnuli organizaciis mwvervalze zis. magram, Cans, fesvgadgmuli, myari
kriminaluri organizaciebi arsebobs amerikis TiTqmis yvela did qalaqSi; zog maTgans
erTmaneTTan mWidro kavSirebi aqvs.
SeerTebul StatebSi organizebuli danaSauli bevrad ufroa damkvidrebuli, sayovelTaod
gavrcelebuli da sicocxlisunariani, vidre sxva industriul sazogadoebebSi, magaliTad,
safrangeTSic arsebobs organizebuli danaSauli, magram misi zegavlena, ZiriTadad,
Semoifargleba ori didi qalaqiT: pariziTa da marseliT. samxreT italiaSi, gangsterebis
stereotipebis regionSi, kriminalur qselebs Zalian didi Zalaufleba aqvT, magram isini, ZiriTadad,
dakavSirebuli arian ojaxuri organizaciis tradiciul modelebsa da Temis kontrolTan Raribi soflis
regionebSi. albaT, organizebuli danaSauli aseTi mniSvnelovani imitom gaxda amerikul
sazogadoebaSi, rom adre mas kavSiri hqonda _ da, nawilobriv, amis magaliTze Seiqmna _
mecxramete saukunis gviandeli periodis industriuli `yaCaRi baronebis~ saqmianobasTan.
adreuli periodis bevrma mewarmem warmatebas emigrantTa Sromis eqspluataciiT miaRwia.
isini, ZiriTadad, ugulebelyofdnen kanoniT dadgenili samuSao pirobebis wesebs da xSirad
mimarTavdnen rogorc korufcias, ise Zaladobas TavianTi industriuli imperiebis Sesaqmnelad.
organizebuli danaSauli ayvavda Rarib eTnikur getoebSi (sadac adamianebma araferi icodnen
TavianTi samarTlebrivi da politikuri uflebebis Sesaxeb), sadac gamoiyeneboda konkurentebis
Tavidan moSorebisa da korufciis qselebis Seqmnis msgavsi meTodebi.
ukanono azartuli TamaSebi, doRi, latariebi da sportuli Sejibrebebi warmoadgens im
Semosavlebis uzarmazar wyaros, romlebsac SeerTebul StatebSi organizebuli danaSaulis
saSualebiT iReben. SeerTebuli Statebisagan gansxvavebiT, dasavleTis bevr qveyanaSi arsebobs
legaluri totalizatorebi. gaerTianebul samefoSi aris licenzirebuli sazogadoebrivi `sanaZleos
dadebis dawesebulebebi.~ isini Tavisufali ar arian kriminaluri zegavlenisgan, magram azartuli
TamaSebi ar kontroldeba aralegaluri organizaciebis mier im masStabiT, rogorc es SeerTebul
StatebSia.
Tumca, gaerTianebul samefoSi, organizebuli danaSaulis Sesaxeb Cven mcire sistematuri
informacia gvaqvs, mainc cnobilia, rom londonsa da sxva did qalaqebSi farTo kriminaluri
qselebi arsebobs da zogierT maTgans saerTaSoriso kavSirebi aqvs. kerZod, londoni aris im
kriminaluri operaciebis centri, romlebic warmoebs SeerTebul Statebsa da sxva qveynebSi.
dRes, wina ramdenime welTan SedarebiT, britaneTSi, organizebuli danaSauli ufro
kompleqsuria. ar arsebobs arc erTi erTiani erovnuli organizacia, romelic akavSirebs sxvadasxva
kriminalur jgufs, Tumca aseTi danaSauli ufro rTuli da gawafuli gaxda, vidre es odesme iyo.
magaliTad, zogierTi didi kriminaluri organizacia `aTeTrebs~ fuls didi kliringuli bankebis
saSualebiT, Semdeg ki Tavis `sufTa~ fuls kanonier biznesSi debs. policiis azriT, yovelwliurad
kriminaluri saqmianobiT miRebuli 2,5-dan 4,0-mde miliardi funti sterlingi gadis gaerTianebuli
samefos bankebis saSualebiT. rTuli organizebuli danaSaulis gawafulobisa da raodenobis gazrdis
gamo SeSfoTebuli policia iZulebuli iyo, Seeqmna bandebis sxvadasxva teritoriaze saqmianobis
oficialuri erovnuli reestri. qveynis sxvadasxva kuTxidan, policiis eqvsi qvedanayofi da sabaJos
oficrebi gaerTiandnen, rom SeegrovebinaT eWvmitanili kriminaluri saqmianobebis detalebi.
oficialuri sia Seicavs Zalian mniSvnelovani kriminalebis 400-mde gvars.
britanul organizebul danaSauls hyavs Tavisi `ojaxebi~, romlebic Seqmnilia SeerTebuli
Statebis mafiis ojaxebis modelis mixedviT. erT-erTi yvelaze Zlieri Tanamedrove kriminaluri
ojaxi aris ,,arifebis” ojaxi stoquelidan _ samxreT londonidan. arifebis ojaxi monawileobda
157
158
158
159
aris `saSiSi deviacia~ sazRauri, romelic sazogadoebam unda gadaixados imis gamo, rom is
mniSvnelovan Tavisuflebas aZlevs adamianebs, Caeban arakonformistul saqmianobaSi?
magaliTad, aris kriminaluri Zaladobis maRali done is safasuri, romelsac daJinebiT moiTxoven
sazogadoebaSi misi moqalaqeebis individualuri Tavisuflebis sanacvlod? zogierTebi asec Tvlian.
isini amtkiceben, rom Zaladobrivi danaSaulebi gardauvalia sazogadoebaSi, sadac ar arsebobs
mkacri konformizmi. Tu am Tvalsazriss yuradRebiT ganvixilavT, aRmovaCenT, rom is arc ise
logikuria. zogierT sazogadoebaSi, romelic aRiarebs pirovnuli Tavisuflebis farTo speqtrs da
tolerantulad aris ganwyobili devianturi qmedebebisadmi (rogoricaa holandia), mZime
danaSaulis done dabalia. meore mxriv, qveynebma, sadac pirovnuli Tavisuflebis done
SezRudulia (zogierTi laTino-amerikuli sazogadoebis msgavsad), SesaZloa, aCvenon Zaladobis
maRali done.
sazogadoeba, romelic mimtevebelia devianturi qcevis mimarT, ar unda dauSvas socialuri
dayofa. amis miRweva mxolod maSin aris SesaZlebeli, Tu pirovnuli Tavisufleba Serwymulia
socialur samarTlianobasTan _ socialur wyobilebaSi, sadac uTanasworoba ar aris Zalian didi da
romelSic mTel mosaxleobas aqvs SesaZlebloba, srulfasovani da sasiamovno cxovrebiT
icxovron. Tu Tavisufleba TanasworobiT ar aris dabalansebuli da Tu bevr adamians ara aqvs
TviTrealizaciis SesaZlebloba, devianturi qceva, albaT, mimarTuli iqneba socialurad destruqciuli
miznebisken.
Sejameba
159
160
damatebiTi literatura
1. Patricia Adler and Peter Adler (eds), Constructions of Deviance: Social Power, Context,
and Interaction (Belmont, Calif.: Wadsworth, 1994). devianturi qcevis analizi interaqciuli
perspeqtivis TvalsazrisiT.
2. Stanley Cohen and Lauric Taylor, Escape Attempts (London: Routledge, 1992).
gamokvlevis meore, Sesworebuli gamocema. gamokvleva Seiswavlis sxvadasxva gzas,
romelTa saSualebiT individebi cdiloben, Tavi aaridon yoveldRiuri cxovrebis Cveulebebsa
da rutinas.
3. Janet Foster, Villains: Crime and Community in the Inner City (London: Routledge, 1990).
saintereso Sexeduleba centraluri londonis raionSi kriminaluri subkulturebis Camoyalibebis
Sesaxeb.
4. Stephen Hester and Peter Eglin, A Sociology of Crime (London, Macmillan, 1992). zogadi
kriminologiis sasargeblo saxelmZRvanelo.
5. M. Maguire et al (eds), The Oxford Handbook of Criminology (Oxford, Clarendon Press,
1994).
6. Stephen Pilling, Rehabilitation and Community Care (London: Routledge, 1991).
7. Robert Reiner, The Politics of the Police (London: Harvester, 1992). aRiarebuli naSromis
axali gamocema. teqsti exeba britaneTSi policiis istoriasa da sociologias.
160
161
8. John Wells, Crime and Unemployment (London: Employment Policy Institute, 1995).
sasargeblo diskusia kriminaluri qcevis formebze umuSevrobis zegavlenis Sesaxeb.
9. Ann Worrall, Offending Women (London: Routledge, 1990). genderisa da kanonis
saintereso da mniSvnelovani analizi.
mniSvnelovani terminebi
Tavi 9
eTnikuroba da rasa
ZiriTadi cnebebi
eTnikuroba
mikerZoeba da diskriminacia
rasizmis aRzeveba
Sejameba
damatebiTi literatura
mniSvnelovani terminebi
162
163
ZiriTadi cnebebi
dRevandeli msoflios mraval nawilSi erTmaneTs sxvadasxva kulturuli da rasobrivi jgufi ebrZvis,
rac, zogjer, savalalo Sedegs da sisxlisRvrasac ki iwvevs. aseTi sisxliani omis SemTxvevebi iyo
bosnia_hercogovinaSi (yofili iugoslavia), eTiopiaSi (afrika), saqarTvelosa (yofili sabWoTa
kavSiris nawili) da sxva regionebSi.
aseTi ram SeerTebul StatebSi Casulma mravalma adamianma gamoscada. aSS, kulturuli
TvalsazrisiT, msoflioSi yvelaze mravalferovani sazogadoebaa. mas SeiZleba emigrantebis
sazogadoeba vuwodoT: ZirZveli mosaxleoba - amerikeli indielebi, mTlianobaSi, aSS-s
mosaxleobis 1 procentsac ki ar Seadgenen. SeerTebuli Statebis msgavsad, mosaxleobis swrafi
kulturuli aRreva britaneTsa da evropaSic mimdinareobs. CrdiloeT amerikaSi Casuli pirveli
imigrantebi, rasakvirvelia, evropelebi iyvnen; bolo dromde, isini dominanturni iyvnen
imigraciaSi, romelmac SeerTebuli Statebsa da kanadas daudo safuZveli. dRes, imigraciis axali,
legaluri Tu aralegaluri, talRa Tavad dasavleT evropaSic SeimCneva. imigrantebi dasavleT
evropaSi aRmosavleT evropidan, afrikidan, axlo aRmosavleTidan da aziidan Cadian.
sargebelTan da axal SesaZleblobebTan erTad, evropam is Tanmdevi dilemebi, konfliqtebi da
winaaRmdegobebic gaiara, rac, emigraciis wyalobiT, aSS-ma gamoscada. evropa aseTi
eTnikurad heterogenuli arasodes yofila.
eTnikuroba
cxrili 9.1. didi britaneTis mosaxleobis eTnikur jgufTa Semadgenloba (procentebSi) 1992 wels
britaneTi uelsi
TeTrkaniani 94.5 94.1 93.8 98.5 98.7
eTnikuri 5.5 5.9 6.2 1.5 1.3
umciresobebi
Savkanianebi 1.6 1.8 1.9 0.3 0.1
Savkaniani 0.9 1.0 1.1 0.1 0.0
karibielebi
Savkaniani 0.4 0.4 0.4 0.1 0.1
afrikelebi
danarCeni 0.3 0.4 0.4 0.1 0.1
Savkanianebi
samxreT azielebi 2.7 2.9 3.0 0.6 0.6
indoelebi 1.5 1.7 1.8 0.2 0.2
pakistanelebi 0.9 0.9 1.0 0.2 0.4
bangladeSelebi 0.3 0.3 0.3 0.1 0.0
Cinelebi da sxvebi 1.2 1.2 1.3 0.6 0.5
Cinelebi 0.3 0.3 0.3 0.2 0.2
danarCeni azielebi 0.4 0.4 0.4 0.1 0.1
sxvebi 0.5 0.6 0.6 0.3 0.2
mTeli mosaxleoba 54 888.9 49 890.3 47 055.2 2 835.1 4 998.6
(000)
wyaro: d. oueni, eTnikuri umciresobebi britaneTSi, dasaxlebaTa nimuSebi, 1992, gv. 2, aRwera eyrdnoba Crown
Copyight-is monacemebs.
umciresobaTa jgufebi
164
165
rasa da biologia
arsebobs mcdari Sexeduleba, rom biologiuri niSniT, adamianebis sxvadasxva rasebad dayofa
upirobodaa SesaZlebeli. es arc aris gasakviri, Tuki gaviTvaliswinebT, rom mraval mecniers
hqonda msoflioSi mcxovreb adamianTa rasobrivi kategorizaciis mcdeloba. zogierTma
maTganma oTxi an xuTi ZiriTadi rasa daasaxela, zogma ki - sami aTeuli. es klasifikaciebi
mraval gamonakliss gulisxmobda, amitom arc erTma maTganma ar imuSava.
magaliTad, yvelaze gavrcelebuli _ negroiduli tipi, feradi kaniT, Savi, Zlier xveuli TmiTa da
sxva garkveuli fizikuri TvisebebiT gamorCeul adamians gulisxmobs. Tumca, avstraliis ZirZvel
mosaxleobas, aboirigenebs, feradi kani da naklebad xveuli, zogjer qera Tma aqvT. amgvar
gamonaklisTa magaliTebi nebismier martiv klasifikaciaSi gvxvdeba. ar arsebobs “rasa,” romelic
mkveTrad gamoxatuli TvisebebiT xasiaTdeba, adamianebi mTeli rigi fizikuri mravalferovnebiT
xasiaTdebian. jgufebisa da adamianebis fizikuri gansxvaveba Sejvarebis safuZvelze
warmoiSoba, rasac sxvadasxva socialur da kulturul jgufebs Soris kontaqtis done gansazRvravs.
mosaxleobis jgufebi SeiZleba kontinuums SevadaroT. TvalsaCino fizikuri msgavsebis mqone
mosaxleobis SigniT iseTive genetikuri mravalgvarobaa, rogoric gansxvavebul jgufebs Soris.
amis gamo, mravali biologis, anTropologisa da sociologis azriT, rasis cneba saerTod ar unda
arsebobdes.
rasa Tanamedrove cnebaa, magram adamianis arsebobis istoriaSi yovelTvis farTod iyo
gavrcelebuli mikerZoebuli ganwyoba da diskriminacia. es ori movlena erTmaneTisgan
mkveTrad unda gavmijnoT. mikerZoebuli ganwyoba im Sexedulebebsa Tu ganwyobebs
aerTianebs, romlebic erTi jgufis wevrebs meore jgufis wevrebis mimarT gaaCiaT. mikerZoebuli
adamianis winaswar Camoyalibebuli Sexedulebebi, xSirad, yurmokrul informacias ufro
efuZneba, vidre uSualo faqtebs. es informacia rTulad eqvemdebareba cvlilebas axali informaciis
miRebis SemTxvevaSic. adamiani SeiZleba winaswar ukve dadebiTad, an piriqiT, uaryofiTad,
iyos ganwyobili mis mier identificirebuli jgufis mimarT. mas, visac garkveuli jgufis mimarT
mikerZoebuli azri winaswar aqvs Seqmnili, samarTliani azris mosmena ar surs.
fsiqologiuri interpretaciebi
gantevebis vacis Zieba, xSir SemTxvevaSi, proeqcias, adamianis survilebisa da Tvisebebis sxva
adamianebisTvis aracnobier mikuTvnebas, ukavSirdeba. es movlena SeiZleba seqsualobasac
gulisxmobdes. kvlevis Sedegad mudmivad vlindeba, rom, rodesac dominanturi jgufis wevrebis
mier umciresobebze seqsualuri Zaladoba xorcieldeba, dominanturi jgufi seqsualuri Zaladobis
gamovlenis niSnebs Tavad umciresobaTa jgufSi xedavs. magaliTad, Zvelad, samxreT
amerikaSi, TeTrkanian mamakacTa ucnauri Sexeduleba afro-amerikeli mamakacebis aqtiuri
bunebis Sesaxeb, Tavad TeTrkanian mamakacTa frustraciis safuZvelze warmoiSva, radgan
TeTrkanian qalTan seqsualuri kavSiri, qalTan urTierTobis formaluri wesebis gamo,
izRudeboda. amis msgavsad, samxreT afrikaSi, TeTkanianTa Soris gavrcelebuli iyo mosazreba
Savkaniani mamakacebis gamorCeuli seqsualuri potenciisa da Savkaniani qalebis vnebianobis
Sesaxeb. Savkaniani mamakacebi, seqsualuri TvalsazrisiT, TeTkaniani qalebisTvis Zlier
saxifaTod miiCneoda, maSin rodesac, realurad, Savkanian qalTan seqsualuri kontaqti yovelTvis
TeTrkaniani mamakacis iniciativiT xdeboda.
avtoritaruli pirovneba
adreuli socializaciis Sedegad, zogierTi tipis adamiani gansakurebiT aris midrekili stereotipuli
azrovnebisa da proeqciiisadmi. 1940-ian wlebSi Teodor adornom da misma mimdevrebma
166
167
cnobili kvleva Caatares. am klevaSi maT daaxasiaTes adamianis tipi, romelsac avtoritaruli
pirovneba uwodes (Adorno et al., 1950). mikerZoebuli ganwyobis doneTa Sefasebis gazomvis
mizniT, mkvlevarebma ramdenime skala SeimuSaves. magaliTad, erT skalaze adamianebs
ekiTxebian, eTanxmebian Tu ara isini mkveTrad gamoxatul anti-semitur Sexedulebebs. man,
vinc ebraelTa mimarT mikerZoebuli ganwyoba gamoxata, sxva umciresobaTa mimarTac
aseTive uaryofiTi damokidebuleba gamoavlina. kvlevis Sedegad dadginda, rom avtoritaruli
Tvisebebis mqone adamianebi ucvleli konformistebi arian, romlebic zemdgom adamianebTan
urTierTobisas TavmdablobiT, qvemdgomebTan urTierTobisas ki - qedmaRlobiT gamoirCevian.
aseTi adamianebi aseve uaRresad aratolerantulebi arian religiur d seqsualur sakiTxebSi.
mkvlevarTa azriT, avtoritaruli pirovneba aRzrdis Sedegad yalibdeba, rodesac mSoblebi Svilis
mimarT siyvarulis uSualod gamoxatvas ver axerxeben, arian gulgrilni da mkacr disciplinas
moiTxoven. zrdasrul asakSi aseT individebs SfoTva axasiaTebT, romelsac mxolod dadgenili,
ucvleli xedvis gaziarebiT akontroleben. maT uWirT orazrovan situaciebTan gamklaveba, Tavs
arideben arastabilurobas da stereotipul azrovnebas irCeven.
sociologiuri interpretaciebi
eTnikur jgufebs Soris yvelaze mZafri konfliqtebi jgufis Caketilobis gamo xdeba, radgan jgufis
Caketiloba qonebrivi, Zalauflebrivi da socialuri mdgomareobis uTanasworobaze mianiSnebs.
eTnikuri jgufis Caketilobis cneba im dramatul da farul gansxvavebaTa gagebaSi gvexmareba,
romlebic adamianTa Temebis erTmaneTisgan gamijvnas uwyobs xels. Cven mxolod is ki ar
gvainteresebs, Tu ratom klaven, linCis wesiT asamarTleben, cemen da awameben zogierTi
jgufis wevrebs, aramed isic, Tu ratom ver iwyeben isini karg samsaxurs, ver iReben saTanado
ganaTlebas da ar cxovroben maTTvis sasurvel adgilas. simdidre, Zalaufleba da socialuri statusi
deficituri resursebia – zogierT jgufs, sxvasTan SedarebiT, meti amgvari resursi gaaCnia.
gamorCeuli poziciis SesanarCuneblad, privilegirebuli jgufi zogjer sxva jgufis mimarT
eqstremaluri Zaladobis aqts axorcielebs. Sesabamisad, sakuTari situaciis gaumjobesebis mizniT,
Zaladobas SeiZleba naklebad privilegirebulma jgufmac mimarTos.
rasizmis aRzeveba
ratom moxda rasizmis aRzeveba? amis ramdenime mizezi arsebobs. erT-erTi mizezi is aris, rom
TeTrkanianTa da SavkanianTa, rogorc kuklturul simboloTa, dapirispirebas, Rrmad aqvs
gadgmuli fesvebi evropul kulturaSi. TeTrkaniani adamiani, didi xnis ganmavlobaSi,
siwmindesTan, sisufTavesTan, Savkaniani ki - borotebasTan asocirdeboda (am simbolizmSi
araferia bunebrivi; zogierT kulturaSi es Tvisebebi sapirispirod aRiqmeba). dasavleTis mier
SavkanianebTan aqtiuri kontaqtis damyarebamde, siSavis simbolos uaryofiTi datvirTva qonda.
am simbolurma mniSvnelobam gavlena iqonia evropelTa reaqciebze, rodesac isini pirvelad
aRmoCdnen afrikul sanapiroebze. SavkanianTa da TeTrkanianTa Soris arsebulma radikalurma
gansxvavebam da afrikelTa “kerpTayvanismcemlobam,” evropelebs Soris SavkanianTa mimarT
SiSi da qedmaRluri damokidebuleba gamoiwvia. meCvide saukuneSi erTma damkvirvebelma
aRniSna, rom Savkanianebi “feriTa da mdgomareobiT reinkarnirebuli eSmakebisgan cotaTi
gansxvavdebiano” (Jordan, 1968). miuxedavad imisa, rom amgvar eqstremalur
gamonaTqvamebs dRes iSviaTad gaigonebT, Zneli dasajerebelia, TiTqos Sav-TeTri kulturuli
simbolizmis elementebi bolomde aRmoifxvra.
169
170
Tanamedrove rasizmis gamomwvevi meore mniSvnelovani faqtori Tavad rasis cnebis Seqmna
da gavrceleba gaxda. kvazi-rasistuli ganwyobebi asobiT welia arsebobs. magaliTad, CineTSi,
Cv. welTaRricxviT 300 wlis CanawerebSi, barbarosebi Semdegnairad arian aRwerili: “Zalian
gvanan maimunebs, radgan isini maimunebis STamomavlebi arian.” rasis, rogorc
STamomavlobiT gadacemul TvisebaTa erTobliobis gageba, meTvramete-mecxramete
saukuneebis evropul naazrevs efuZneba. garkveul wreebSi didi gavleniT sargeblobda graf jozef
artur de gobinos (1816-1882) ideebi, romelsac, zogjer, Tanamedrove rasizmis mamas eZaxian.
gobinos azriT, sami - TeTrkanianTa, SavkaniaTa da yviTelkaniaTa - rasa arsebobs:
TeTkanianTa rasa gansakuTrebuli inteleqtiT, moraluri TvisebebiTa da nebisyofiT gamoirCeva.
dasavluri gavlena mTel msoflioSi swored am, memkvidreobiT gadmocemuli, Tvisebebis
wyalobiT gavrcelda. Savkanianebs uunaroba axasiaTebT, bunebiT cxovelebs gvanan da
moraluri Tvisebebis naklebobiTa da emociuri arastabilurobiT gamoirCevian.
mecxramete saukunis Sua wlebSi, monebiT vaWrobis dasrulebamde, braziliaSi TiTqmis oTxi
milioni afrikeli iqna Cayvanili. SeerTebul StatebSi sxvadasxva afrikuli kulturis
warmomadgeneli Savkanianebi, Cveulebriv, mTel qveyanaSi iyvnen mimofantuli, braziliaSi
170
171
monobis dasrulebis Semdeg, bevri Savkaniani brazilieli sacxovreblad qalaqSi gadasaxlda. maTi
umravlesoba siRaribeSi cxovrobda (aseTi SemTxvevebi dResac arsebobs), magram maT
leiboristul kavSirebSi gaerTianebis ufleba hqondaT, amitom bevri maTgani gamdidrda da
Zalaufleba moipova. braziliaSi gavrcelebulia gamoTqma: “mdidari Savkaniani TeTria, Raribi
TeTrkaniani ki Savio.” am frazaSi rasobrivi gansxvavebis Tvalsazrisi SedarebiT rbilad aris
asaxuli, magram mainc TeTri kanis upiratesoba igrZnoba. sazogadoebis yvela seqtorSi
TeTkanianebi isev maRal pozicias inarCuneben.
171
172
meore msoflio omis Semdeg, aparteidis sistemis warmoSobisas, samxreT afrikis mosaxleoba
oTx ,,registrirebul jgufad” daiyo – 4.5 milioni evropel emigrantTa TeTrkaniani STamomavlebi;
2.5 milioni e.w feradkanianebi, romelTa winaprebi erTze meti “rasis” warmomadgenlebi arian;
1 milioni aziuri warmomavlobis adamianebi; 23 milioni ki Savkaniani afrikelebi. pier van den
bergem, aperteidis wlebSi, samxreT afrikis sazogadoebaSi segregaciis sami ZiriTadi done
gamoyo (Van den Berghe, 1970).
1990 wels prezidentma de klarkma afrikuli nacionaluri kongresis (ANC), komunisturi partiisa da
im mravali sxva opoziciuri jgufis amkrZalavi sanqciebi gaauqma, romelTac manamde
aralegalurad, konspiraciulad uxdebodaT moRvaweoba, an gandevnilni iyvnen qveynidan.
172
173
cixidan gaaTavisufles 1962 wlidan patimrobaSi myofi, ANC–is lideri nelson mandela. Seiqmna
axali konstitucia, romlis Tanaxmad, qveynis istoriaSi pirvelad, yvelas mieca xmis ufleba. 1992
wlis martSi TeTrkanian amomrCevlebs Soris referendumi Catarda da umravlesobam mxari
reformis amoqmedebas dauWira.
vidre SeerTebuli Statebi saomar moqmedebebSi CaerTo, NAACP–isa da urbanuli ligis liderebs,
SeiaraRebuli Zalebis desegregaciis moTxovniT, prezident franklin ruzveltTan hqondaT
Sexvedra. ruzveltma ara marto uaryo es winadadeba, aramed iseTi sajaro gancxadeba gaakeTa,
TiTqos samoqalaqo uflebebis damcveli liderebi, Sexvedris dros daTanxmdnen segregaciis
173
174
ori wlis Semdeg rasobrivi Tanasworobis axlad dafuZnebulma kongresma (CORE) Cikagos
restornebSi, sacurao auzebsa da sxva sazogadoebriv adgilebSi segregaciis winaRmdeg brZola
daiwyo. miuxedavad imisa, rom man bevrs verafers miaRwia da TeTkanianTa mxridan am
qmedebaze Zalze mwvave reagireba moxda, am konfrontaciuli moZraobiT SavkanianTa
uflebebis dacvas Caeyara safuZveli, rac, TxuTmeti wlis Semdeg, masobriv moZraobaSi
gadaizarda.
meore msoflio omis dasrulebidan mcire xnis Semdeg, NAACP-ma wamoiwyo kampania
segregirebuli saxelmwifo ganaTlebis winaaRmdeg. am kampaniam kulminacias maSin
miaRwia, roca, organizaciis iniciativiT, xuTi skolis sabWos winaaRmdeg saqme aRiZra. am
qmedebiT maT im periodSi moqmedi koncefciis winaaRmdeg gailaSqres, romlis Tanaxmad,
TeTrkanianebsa da feradkanianebs sxvadasxva skolaSi unda eswavlaT. 1954 wels umaRlesma
sasamarTlom erTxmad miiRo gadawyvetileba, “rom saswavlo procesSi, rasobriv safuZvelze,
sxvadasxva pirobebiT sargebloba uTanasworobaze mianiSnebs.” es gadawyvetileba sabrZolo
platformad iqca, samoqalaqo uflebebis dasamkvidreblad brZola ki kidev or aTwleuls gagrZelda.
rodesac umaRlesma sasamarTlom pirvelad miiRo amgvari gadawyvetileba, ramdenime Stati da
adgilobrivi mmarTveloba misi amoqmedebis SezRudvas Seecada. federaluri brZanebis
safuZvelze, skolebSi integraciis process sastik winaaRmdegobas uwevda ku kluqs klani,
“TeTrkanian moqalaqeTa sabWoebi” da adgilobriv aqtivistTa sxva jgufebi. 1960-iani wlebis
bolos, samxreTel Savkanian moswavleTa 1 procenti jer kidev desegregirebul skolebSi
swavlobda.
integracia da antagonizmi
aSS-s sxvadasxva nawilSi, rasobrivi dapirispirebiT motivirebuli Zaladobis asobiT aqtma iCina
Tavi. niu iorkSi, bostonsa da CikagoSi rasobriv safuZvelze ganviTarebulma daZabulobam
umaRles mwvervals miaRwia; 1991 wels SavkanianTa da TeTrkanianTa jgufebis mier
masobrivi saxalxo demonstraciebi ewyoboda, TiToeuli jgufi meores rasizmSi adanaSaulebda.
1992 wels los anjelessa da aSS-s sxva qalaqebSi Zaladobis mniSvnelovani faqtebi dafiqsirda. los
anjelesSi Sua 1990-ian wlebSi amboxebebi kvlav grZeldeboda. zemoxsenebul xangrZliv
periodSi ganxorcielebuli miRwevebis miuxedavad, SavkanianTa socialuri da ekonomikuri
statusi, mTlianobaSi, isev Seilaxa. magaliTad, SavkanianTa ojaxebis saSualo Semosavali Sua
1990-ian wlebSi mkveTrad daeca da kolejebSi SavkanianTa miRebac Semcirda.
SeerTebul StatebSi mcxovrebi laTinosebi sam ZiriTad jgufSi arian gaerTianebuli: meqsikeli
amerikelebi (daaxloebiT 13.5 milioni), puerto rikelebi (2.7 milioni) da kubelebi (1 milioni).
espanurad mosaubre kidev 5 milioni macxovrebeli centraluri da samxreT amerikis
regionebidaaa Camosuli. laTinosTa mosaxleoba udidesi siswrafiT izrdeba – 1980-1990-ian
wlebSi mosaxleobis ricxvi, ZiriTadad, meqsikuri sazRvridan axali emigrantebis masiuri dinebis
Sedegad, 53 procentiT gaizarda. arsebuli tendenciis gagrZelebis SemTxvevaSi, momaval
aTwleulSi, laTinos macxovrebelTa raodenoba afrikeli amerikelebis raodenobas gadaaWarbebs.
Zvel Cinel emigrantTa umravlesoba kaliforniaSi dafuZnda, sadac isini, ZiriTadad, mZime
industriaSi - maRaroebsa da rkinigzis mSeneblobaSi iyvnen dasaqmebulni. Tavdapirvelad,
Cinelebis gamijnulad - CainaTaunebSi - dasaxleba maTi survilis winaaRmdeg moxda. amis
mizezi maT mimarT gamovlenili mtruli damokidebuleba gaxda. 1882 wels miRebuli kanonis
Semdeg, CinelTa emigracia dasrulda, magram Cinelebi, bolo dromde, farTo sazogadoebisgan
izolaciaSi imyofebodnen.
176
177
Zveli iaponeli emigrantebi aseve kaliforniasa da wynari okeanis sanapiros sxva StatebSi
dafuZdnen. meore msoflio omis Semdeg, mas Semdeg, rac iaponiam perl harborze Tavdasxma
ganaxorciela, yvela iaponeli amerikeli “relokaciis centrebSi” gadaiyvanes, rac, faqtobrivad,
ekliani mavTuliT garSemortymul da SeiaraRebul policielTa dacvis qveS myof sakoncentracio
banaks warmoadgenda. miuxedavad imisa, rom am adamianTa umravlesoba amerikis moqalaqe
iyo, isini aiZules, omis dasrulebamde, saswrafod gaSenebul sakoncentracio banakebSi
ecxovraT. paradoqsia, magram am situaciam maTi farTo sazogadoebasTan ufro swrafi
integracia gamoiwvia, radgan omis dasrulebis Semdeg, iaponeli amerikelebi maTTvis
gankuTvnil gancalkevebul dasaxlebebs aRar daubrundnen, romlebSic isini omis dawyebamde
cxovrobdnen. maT ganaTlebisa da Semosavlis iseT maRal dones miaRwies, rom,
garkveulwilad, TeTkanianebsac ki ajobes. iaponel amerikelTa da TeTkanianTa Sereuli
qorwinebis raodenoba, amJamad, daaxloebiT, 50 procentia.
adreuli emigracia
inglisSi xSirad vxvdebiT irlandiur, uelsur da Sotlandiur gvarebs, rac inglisis urbanul centrebSi
keltebis tradiciul dinebaze
migvaniSnebs. mecxramete saukunis dasawyisSi, Soreuli koloniebidan ZiriTadi emigraciis
dawyebamde didi xniT adre, ganviTarebadi inglisuri qalaqebi emigrantebs britanuli kunZulebis
naklebad warmatebuli regionebidan izidavda. 1867 wels taimsi sinanuliT aRniSnavda: “am
kunZulze namdvil inglisels TiTqmis veRar Sexvdebi.” monarqia, romelsac dRes “inglisur
institutebs Soris yvelaze gamokveTilad inglisur instituts” uwodeben, mraval “ucxour” elements
Seicavs. ingliss frangi, Sotlandieli, holandieli da germaneli monarqebi hyavda; dRevandel
samefo ojaxs imdeni ara-ingliseli winapari hyavs, rom mas, yvelaze metad, zedsarTavi
“evropuli” esadageba.
177
178
inglisis industriuli eqspansiis periodSi Cineli emigrantebi mozRvavda, rac inglisur qarxnebs iafi
samuSao ZaliT uzrunvelyofda. amis miuxedavad, mecxramete saukuneSi kavSiris liderebma
ramdenjerme gailaSqres Cineli emigrantebis winaaRmdeg, radgan, maTi azriT, Cinelebis
dasaqmeba adgilobrivi muSakebis xelfasis doneze uryofiTad moqmedebda.
SavkanianTa dasaxleba britaneTSi mecxramete saukunis bolos gaxSirda, rac dasavleT afrikasa
da karibis kunZulebze gemebis moZraobis gazrdas mohyva. am periodSi britanul universitetebSi
sakmaod bevri afrikeli da vest indoeli Cairicxa, magram emigrantTa yvelaze didi jgufi
Savkanian mezRvaurebs moicavda, romlebic britaneTis qalaqebSi dasaxldnen. SavkanianTa
pirveli Tanamedrove Temebi britaneTSi (gansakuTrebiT kardifSi) swored am adamianTa mier
daarsda. pirveli msoflio omis dros saWiro gaxda britanuli samxedro Zalebis gazrda; amis gamo,
Savkanian vest indoelTa samxedro nawilis Seqmnis mizniT, britanuli karibis kunZulebidan 15
000-ze meti mamakaci gaiwvies. saomari moqmedebis dasrulebis Semdeg, vest indoel
jariskacTa didma raodenobam, ekonomikurad dabalganviTarebul vest indoeTSi dabrunebas,
britaneTSi dasaxleba da am qveynis mier SemoTavazebuli pirobebiT dakmayofileba arCia
(Fryer, 1984).
Semosavlis donis mixedviT, yvelaze warmatebuli feradkanianebi samxreT azielebi arian. isini
an TviTdasaqmebulebi arian an mcire damsaqmeblebi. am kategoriis adamianTa raodenoba
ukanaskneli 20 wlis ganmavlobaSi Tanmimdevrulad gaizarda: axla aRmosavleT afrikel aziel
mamakacTa es jgufi 23 procents Seadgens, analogiur TeTkanian mamakacTa raodenoba ki 14
procentia. patara aziuri maRaziebi da aziuri biznesis sxva formebi britanuli sazogadoebis iseT
mniSvnelovan aspeqtad iqca, rom zogierTma maTganma Sida qalaqis teritoriis ekonomikuri
gardaqmis warmarTvac ki ganizraxa. es, udavod, Zalze Tamami ganzraxvaa, radgan
TviTdasaqmebuli azielebi samuSaos Zalian did dros andomeben, maTi mTliani Semosavlis
done ki SedarebiT dabalia. isini TviTdasaqmebul muSakebad registrirdebian, realurad ki maT
ojaxis is wevrebi asaqmeben, romlebic bizness uZRvebian. maTze arc is SeRavaTebi vrceldeba,
romliTac, Cveulebriv, dasaqmebuli adamianebi sargebloben. es avadmyofobaze gaTvlili
anazRaureba, anazRaurebadi Svebuleba da dasaqmebulTa mier nacionalur dazRvevaSi Setanili
wvlilia.
rogori mravalricxovanic ar unda iyos feradkanianTa jgufi, yovelTvis arsebobs rasizmis, ama Tu
im formiT, gamovlenis saSiSroeba – rac SeiZleba rasobrivi niSniT motivirebuli TavdasxmiTac
ki gamoixatos.
eTnikuroba da policia
rogorc ukve aRvniSneT, rasizmis niSniT, adamianTa deprivaciis niadags Sida qalaqebSi
arsebuli mZime garemo qmnis. (ix. Tavi 17, “qalaqebi da Tanamedrove urbanizmis
ganviTareba”). aq naTlad Cans kavSiri rasas, umuSevrobasa da danaSauls Soris, rac, ZiriTadad,
axalgazrda Savkanian mamakacTa mdgomareobaze aisaxeba. 1982 wels policiam quCaSi
ganxorcielebuli Zarcvis SemTxvevebis rasobrivi kuTxiT Sefaseba daiwyo. amgvari statistikuri
monacemebi manamde arasodes gamoqveynebula. ZiriTadi sakiTxi, romelic televiziam da
presamac aitaca, imaSi mdgomareobda, rom wvril qurdobasa da maRaziebis ZarcvaSi
Savkaniani axalgazrdebis “araproporciulad didi raodenoba” iyo SemCneuli. amis Sedegad,
sazogadoebam rasa da danaSauli erTmaneTs daukavSira. gazeTma Daily Telegraph Semdegi
saxis komentari gaakeTa: “britaneTSi mcxovreb bevr vest indoels da, amavdroulad, sul ufro met
TeTrkanians, ara aqvT imis gancda, rom qveyana, romelSic isini cxovroben, maTi Semadgeneli
nawilia. aqedan gamomdinare, am qveynis moqalaqeebi maTTvis mxolod da mxolod sastiki
eqsploataciis obieqtebi arian” (citata gamoiyena solomosma da rekitma, 1991, gv. 44). Tumca,
TeTkanianebTan kontaqtis dros, bevri axalgazrda Savkaniani Tavad xdeba “sastiki eqsploataciis
obieqti” da, samwuxarod, es eqsploatatori, xSir SemTxvevaSi, policiaa.
179
180
policiis saqmianobis kvlevisas, rojer graefma dadgina, rom policiis oficrebi Zalian xSirad
rasistulad arian ganwyobilni. man daaskvna, rom policiis “damokidebuleba umciresobaTa
jgufebis mimarT Zlier mtrulia”. policielebi uxeS, stereotipul gancxadebebsa da damcinav
komentarebs akeTebdnen, gansakuTrebiT Savkanianebze. rodesac erT-erTma oficerma
interviueris ukmayofileba SeniSna, is xumrobiT mis gadarwmunebas ecada: “policielebi yvelas
ayeneben Seuracxyofas, ara marto zangebs. es SeiZleba homoseqsuali, pakistaneli, lesboseli,
qali, studenti, irlandieli – nebismieri vinme iyos. Cven yvela gvZuls” (Graef, 1989, gv. 124).
aqedan gamomdinare, ar aris gasakviri, rom kvlevaSi SavkanianTa jgufebis mxridan policielTa
mimarT analogiuri mtruli ganwyoba gamovlinda. amgvari ganwyoba, garkveulwilad, sakuTar
Tavze uSualod gamocdili agresiis Sedegia.
meore msoflio omis dasrulebis Semdeg, pirveli ori aTwleulis ganmavlobaSi, evropaSi
masStaburi migracia moxda. xmelTaSua zRvis mimdebare qveynebi CrdiloeTiT da dasavleTiT
mcxovreb erebs iafi samuSao ZaliT uzrunvelyofda. dasaqmebis naklebobis gamo, am qveynebSi
emigrantebi TurqeTidan, CrdiloeT afrikidan, saberZneTidan da samxreT espaneTidan
moemgzavrebobdnen. SveicariaSi, germaniaSi, belgiasa da SveciaSi emigrant muSakTa
sakmaod didi mosaxleoba gaCnda. amave dros, Zvel kolonialistur qveynebSi, yofili
koloniebidan bevri emigranti saxleboda; es, ZiriTadad, safrangeTs (alJirelebs), holandias
(indonezielebs) da gaerTianebul samefos exeba.
ori aTwleulis win, dasavleT evropis qveynebSi recesiis periodi daiwyo da dasaqmebis Ziebis
mizniT migracia sagrZnoblad Semcirda. miuxedavad imisa, rom emigrantebis dafuZnebis
sakiTxi yvelgan kargad aris ganviTarebuli, ganviTarebadi qveynebis eTnikur umciresobebs,
kanonTan dakavSirebiT, problemebi mainc eqmnebaT. Zveli struqtura dRevandel situacias aRar
ergeba, Tumca zogierT qveyanaSi mainc is samarTlebrivi struqtura SenarCunda, romelic
Tavidan, dasaqmebis mizniT, droebiTi emigraciis regulirebis mizniT Seiqmna. sxva qveynebSi
(magaliTad, safrangeTsa da germaniaSi) umciresobaTa mosaxleobis kontrolis mizniT, axali
SemzRudveli politika SemuSavda. magaliTad, axali wesebis mixedviT, qveyanaSi didi xnis
winaT dafuZnebul emigrantebs aRar aqvT axlo naTesavebis Tavisuflad Camoyvanis ufleba.
180
181
meore msoflio omis dasasrulidan berlinis kedlis aRebamde, germaniaSi, ufro sworad,
imdroindel dasavleT germaniaSi, 18 milioni adamiani emigrirda. amis miuxedavad, germaniis
momdevo mmarTvelobebs arafriT ar surdaT imis aRiareba, rom germania emigraciis qveyanaa.
germanuli moqalaqeobis idea sisxlTan asocirdeboda da ara dabadebis adgilTan. amis
miuxedavad, “Camosuli muSakebis” Svilebi, romlebsac ar hqondaT sruli moqalaqeobrivi
uflebebi, ekonomikur winsvlas, xSir SemTxvevaSi, mainc axerxebdnen. germaniis gaerTianebis
Semdeg, aRmosavleT germaniaSi mcxovreb zogierT germanels miaCnda, rom is im
adamianebze uares ekonomikur pirobebSi cxovrobs, visac, misgan gansxvavebiT,
moqalaqeobrivi uflebebiT sargebloba ar SeuZlia (Baldvin-Evans and Schain, 1995).
TiTqmis yvela eTnikuri umciresobis lideri sul ufro amaxvilebs yuradRebas pluralizmze.
“gamorCeuli, magram Tanabari” statusis miRweva did Zalisxmevas moiTxovs da es, jerjerobiT,
Soreuli momavlis sakiTxia. eTnikur umciresobas safrTxed jer kidev bevri adamiani aRiqvams.
isini SiSoben, rom maT samuSaos, simSvidesa da “erovnul kulturas,” SesaZloa, umciresobaTa
saxiT, safrTxe daemuqros. mudmivi tendenciaa eTnikur umciresobebSi gantevebis vacis
Ziebisa. dasavleT evropaSi mcxovrebi axalgazrdebi, ufrosi Taobebis msgavsad, xSir
SemTxvevaSi, mikerZoebul ganwyobas avlenen, rac imas niSnavs, rom umravles qveynebSi
eTnikur umciresobebs momavalSic xangrZlivi diskriminacia, da daZabulobiTa da SfoTviT
gajerebuli socialuri klimati eliT.
samomavlod, iseve rogor warsulSi, savaraudod, samive modelis aRreva moxdeba; oRond
momavalSi, warsulTan SedarebiT, pluralizms ufro didi yuradReba daeTmoba. eTnikuri
pluralizmis garedan Semosuli sxvadasxva kulturuli Rirebulebebisa da normebis sazogadoebaSi
“Semotanis” SedegTan gaigiveba swori ar iqneba. kulturuli mravalferovneba, farTo socialur
garemoze adaptirebisas, eTnikuri jgufebis gamocdilebis safuZvelzec Seiqmna.
Sejameba
damatebiTi literatura
183
184
Frances Abound, Children and Prejudice (Oxford: Blackwell, 1989). wigni warmoadgens
diskusias bavSvobaSi formirebul mikerZoebul ganwyobebze.
Steven Fraser, The Bell Curve Wars: Race, Intelligence and the Future of America (New York:
Basic Books, 1995). kritikuli statiebis krebuli wignze Murray and Herrnstein, The Bell Curve.
Geoffrey Harris, The Dark Side of Europe: The Extreme Right Today (Edinburgh: Edinburgh
University Press, 1990). SedarebiTi diskusia Tanamedrove evropaSi memarjvene eqstremalur
jgufTa mozRvavebis Sesaxeb
Trevor Jones, Britain’s Ethnic Minorities (London: Policy Studies Institute, 1993).
gamokiTxva britaneTSi arsebul umciresobaTa jgufebis Sesaxeb.
David Mason, Race and Ethnicity in Modern Britain (Oxford: Oxsford University Press, 1995).
rasis da eTnikurobis rolisa da mniSvnelobis analizi Tanamedrove britanul sazogadoebaSi;
migraciisa da eTnikuri mravalferovnebis istoriuli safuZveli; sazogadoebrivi politikis eTnikuri
sakiTxebi.
mniSvnelovani terminebi
Tavi 10
ZiriTadi cnebebi
socialuri stratifikaciis sistemebi
184
185
stratifikaciis Teoriebi Tanamedrove sazogadoebebSi. karl marqsis Teoria. maqs veberis Teoria.
erik olin raitis Teoria klasis Sesaxeb. frenk parkini: veberiseuli midgoma
genderi da stratifikacia
klasobrivi dayofa da genderi
socialuri mobiloba
SedarebiTi mobilobis Seswavla. daRmavali mobiloba. socialuri mobiloba da warmateba.
mobilobis doneebi. mobilobasTan dakavSirebuli Tqveni Sansebi
siRaribe da uTanasworoba
ra aris siRaribe? siRaribe dRes. ratom agrZeleben Raribebi siRaribeSi cxovrebas? usaxlkaroni
185
186
ZiriTadi terminebi
socialuri stratifikacia. klasi. statusi. klasobrivi struqtura. socialuri mobiloba
ra aris imis mizezi, rom sazogadoebaSi arsebuli zogierTi jgufi, sxva jgufTan SedarebiT, met
simdidres flobs da ufro didi gavleniT sargeblobs? ramdenad vlindeba uTanasworoba
Tanamedrove sazogadoebebSi? ramdenad aqvs sazogadoebis dabali fenis warmomadgenels
ekonomikuri kibis bolo safexurze asvlis Sansi? ratom arsebobs dResac siRaribe ekonomikurad
ganviTarebul qveynebSi? es is kiTxvebia, romlebzec am TavSi SevecdebiT gavceT pasuxi.
sociologiis erT-erTi yvelaze mniSvnelovani sfero socialuri uTanasworobis Seswavlaa, radgan
adamianis cxovrebas, mniSvnelovanwilad, misTvis xelmisawvdomi materialuri resursebi
gansazRvravs.
socialuri stratifikaciis sistemebi
uTanasworoba nebismieri tipis sazogadoebaSi arsebobs. yvelaze primitiul kulturebSic ki, sadac
simdidris an kerZo sakuTrebis mixedviT realuri gansxvaveba ar arsebobs individebs, qalebsa da
mamakacebs, axalgazrdebsa da xandazmulebs Soris, uTanasworoba mainc SeimCneva.
adamians, SesaZloa, maRali statusi nadirobis dros gamovlenil gansakuTrebul miRwevaTa gamo
mieniWos, an amis mizezi SeiZleba gaxdes rwmena, rom mas winaparTa sulebTan
dakavSirebis unari aqvs. uTanasworobis aRsawerad, sociologebi socialur stratifikacias
mimarTaven. stratifikacia adamianTa sxvadasxva dajgufebebs Soris arsebuli struqturuli
uTanasworobaa. stratifikacia SeiZleba dedamiwis zedapirze arsebuli qvis safaris geologiur
Sreebs SevadaroT. sazogadoebac ierarqiuli “Sreebisgan” Sedgeba, mwvervalze gansakuTrebiT
pativsacemni, ZirSi ki naklebad privilegirebulni eqcevian.
stratifikaciis oTx ZiriTad sistemas - monobas, kastas, wodebebsa da klass - gamovyofT. es
sistemebi, zogjer, erToblivad gvxvdeba. magaliTad, Zvel saberZneTsa da romSi, aseve,
samoqalaqo omamde, SeerTebuli Statebis samxreT nawilSi, klasebi da monoba erTdroulad
arsebobda.
monoba
monoba uTanasworobis eqstremaluri formaa, romlis dros, erTi individi meore individs,
pirdapiri mniSvnelobiT, kerZo sakuTrebis saxiT flobs. monaTmflobelobis legaluri pirobebi
sagrZnoblad gansxvavdeboda sazogadoebebis mixedviT. zogjer monebs yvela samarTlebrivi
ufleba hqondaT CamorTmeuli – rogorc es samxreT SeerTebul StatebSi xdeboda – sxva
SemTxvevebSi ki, monis pozicia msaxuris movaleobiT Semoifargleboda.
meTvramete-mecxramete saukuneebis SeerTebul StatebSi, samxreT amerikasa da vest
indoeTSi, monebs, TiTqmis yovelTvis, plantaciebsa da saojaxo saqmeze amuSavebdnen. amis
sapirispirod, klasikur aTenSi maT bevri gansxvavebuli pozicia ekavaT da zogjer didi
186
187
kastis cneba zogjer araindur konteqstSic ixmareba, rodesac ori an meti eTnikuri jgufi Zlier aris
erTmaneTisgan segregirebuli da rasobrivi siwmindis idea dominirebs. aseT SemTxvevebSi,
Zlieri tabu (an zogjer legaluri akrZalva) moqmedebs, romelic xels uSlis aRniSnul jgufTa Soris
Sereul qorwinebas. amerikis samxreT StatebSi, monobis gauqmebis Semdeg, Savkanianebad da
TeTrkanianebad dajgufeba isev Zlier iyo gamokveTili, amitom stratifikaciis sistemasTan
mimarTebaSi, zogierTma termini kastac ki gamoiyena. kastis cneba samxreT afrikaSic
arsebobda, sadac, bolo dromde, Savkanianebsa da TeTrkanianebs Soris Zlieri segregacia
SenarCunda da maT Soris Sereuli qorwineba da seqsualuri kontaqti kanoniT ikrZaleboda (ix.
Tavi 9, “eTnikuroba da rasa”).
wodeba
wodeba evropuli feodalizmis nawili iyo, magram is bevr sxva tradiciul civilizaciaSic arsebobda.
feodaluri wodeba sxvadasxva dones gulisxmobda, romlebic gansxvavebuli movaleobebiTa da
erTmaneTis mimarT garkveuli uflebebis ganxorcielebis SesaZleblobebiT gansxvavdeboda.
zogierTi amgvari gansxvaveba kanons efuZneboda. evropaSi yvelaze maRal wodebebs
aristokratia da aznauroba flobda. garkveuli wodebis formireba sasuliero pirebs Sorisac moxda;
maT ufro dabali statusi hqondaT, magram gamokveTili privilegiebiT sargeblobdnen. e.w
“mesame wodebaSi” – yvelaze dabali fena - msaxurebi, Tavisufali glexebi, vaWrebi da
xelosnebi gaerTiandnen. kastebisgan gansxvavebiT, wodebebs Soris, garkveuli xarisxiT,
daSvebuli iyo Sereuli qorwineba da individualuri mobiloba. magaliTad, rigiT adamians SeeZlo
raindis wodeba mieRo da monarqis garemocvaSi emsaxura; zogjer wodebebs vaWrebic
yidulobdnen. am sistemis gadmonaSTi britaneTSi dResac arsebobs, sadac memkvidreobiT
gadacemul wodebebs dResac eqceva yuradReba. raindis an peris wodeba, Rvawlis aRiarebis
niSnad, SeiZleba saqmosanma liderma, samoqalaqo mosamsaxurem, an nebismierma sxva
adamianma daimsaxuros.
klasi
188
189
klasi saerTo ekonomikur resursebis mqone adamianTa did dajgufebas warmoadens. cxovrebis
xelmisawvdom stils swored es resursebi gansazRvravs. klasobriv gansxvavebaTa ZiriTadi
safuZveli dovlaTis floba da saqmianobaa. dasavlur sazogadoebaSi arsebuli ZiriTadi klasebia:
maRali klasi (SeZlebuli adamianebi, damsaqmeblebi, industrialistebi da ufrosi aRmasruleblebi -
is, vinc produqtiul resursebs flobs an uSualod ganagebs); saSualo klasi (TeTrsayeloian
muSakTa da profesionalTa umravlesoba); da muSaTa klasi (cisfersayeloianebi an fizikuri
saqmianobiT dakavebuli adamianebi). zogierT industriul qveyanaSi, magaliTad, safrangeTsa an
iaponiaSi, bolo dromde Zalze mniSvnelovani iyo meoTxe klasi _ glexoba (adamianebi,
romlebic tradiciul, sasoflo sameurneo saqmianobas ewevian). mesame samyaros qveynebSi
glexebi isev yvelaze didi klasis warmomadgenlebi arian.
suraTi: “imas vambobdi, rom odesme erTad unda visadiloT.”
axla sociologiaSi ganviTarebul stratifikaciis ZiriTad Teoriebs ganvixilavT, gansakuTrebul
yuradRebas ki Tanamedrive sazogadoebebTan maT Sesabamisobaze gavamaxvilebT.
189
190
190
191
193
194
mopovebis mizniT gamoiyenos. socialuri Caketiloba aris procesi, romelSic jgufebi resursebze
eqskluziuri kontrolis SenarCunebasa da maTi xelmisawvdomobis SezRudvas cdiloben. socialuri
Caketilobis Sesaqmnelad, kerZo sakuTrebisa da simdidris garda, veberis mier gansxvavebul
statusTan dakavSirebuli sxva maxasiaTeblebis, magaliTad, eTnikuri warmomavlobis, enisa da
religiis gamoyenebac SeiZleba.
socialur Caketilobas ori tipis procesi ganapirobebs. eqskluzia aris strategia, romlis dros jgufebi
jgufis gareT myof adamianebs emijnebian da maT Rirebuli resursebiT sargeblobaSi xels uSlian.
warsulSi, SeerTebul StatebSi, TeTrkanianTa kavSirebi, sakuTari privilegiebis SenarCunebis
mizniT, Savkanianebs gaemijnen. uzurpacia aris naklebad privilegirebul adamianTa mxridan,
manamde sxva adamianebis mier monopolizebuli resursebis mopovebis mcdeloba - ase ibrZvian
Savkanianebi kavSiris wevrobis uflebebis mosapoveblad.
zogierT garemoebaSi, SesaZloa, erTdroulad orive strategiam iCinos Tavi. magaliTad,
profkavSirma SeiZleba damsaqmebelTa winaaRmdeg uzurpatoruli aqtivoba ganaxorcielos
(gaificos firmis resursebidan ufro didi wilis miRebis moTxovniT), magram, amave dros,
eTnikur umciresobaTa warmomadgenlebs uari ganucxados kavSiris wevrobaze. parkini amas
ormag Caketilobas uwodebs. am sakiTxTan dakavSirebiT, parkini da raiti saerTo Tvalsazriss
iziareben. ormagi Caketiloba igive procesebs gulisxmobs, rasac raitma dapirispirebuli klasobrivi
poziciebi uwoda. orive ideis Tanaxmad, mas, vinc stratifikaciis sistemis SuaSi eqceva, gezi
umaRlesi mwvervalis dasapyrobad aqvs aRebuli da cdilobs qveda fenas gaemijnos.
194
195
muSaTa klasi, saSualod, ufro dabali SobadobiTa da Cvil bavSvTa maRali sikvdilianobiT
aRiniSneba. isini momwifebis asakSi naklebad arian fizikurad ganviTarebulni, ar gamoirCevian
sijansaRiT da, maRali klasis adamianebTan SedarebiT, adre kvdebian. gonebrivi moSliloba da
fizikuri daavadebebi, magaliTad, avTvisebiani simsivne, diabeti, pnevmonia da bronqiti, maRal
fenebTan SedarebiT, klasobrivi struqturis dabal fenebSi ufro xSirad gvxvdeba (Waitzkin, 1986).
195
196
Semosavali
gasul saukuneSi, dasavlur qveynebSi momxdari yvelaze mniSvnelovani cvlilebebi, dasaqmebuli
mosaxleobis umravlesobis realuri Semosavlis zrdaSi aisaxa (realuria Semosavali, romelic
inflaciis gavlenas gamoricxavs da yovelwliur dadgenil standarts uzrunvelyofs). dasavlur
sazogadoebebSi cisfersayeloianTa dRevandeli gamomuSaveba samjer an oTxjer aRemateba im
anazRaurebas, romelsac igive fenis warmomadgenlebi saukunis dasawyisSi iRebdnen. am
periodSi TeTrsayeloianTa, menejerebisa da profesionali muSakebis anazraureba odnav ufro
maRali iyo. TiTo mosaxlis gamomuSavebisa da SesaZeni saqonlisa da momsaxurebis
xelmisawvdomobis mixedviT, dRevandeli dasavleTi, istoriaSi yvelaze SeZlebuli mosaxleobiT
gamoirCeva. gamomuSavebis matebis erT-erTi yvelaze mniSvnelovani mizezi produqtiulobis –
yoveli muSakis mier warmoebuli produqciis – zrdaSi mdgomareobs, romelsac industriaSi
arsebuli teqnologiuri ganviTarebac uzrunvelyofs. 1900-iani wlebidan moyolebuli, TiToeul
muSakze gaTvlili, warmoebuli saqonlisa da momsaxurebis Rirebuleba bevr industriaSi, met-
naklebad Tanmimdevrulad gaizarda.
196
197
amis miuxedavad, dovlaTi, iseve rogorc Semosavali, mainc araTanabrad nawildeba. 1994 wels
mosaxleobisTvis gaTvaliswinebuli mTeli Semosavlis naxevari ojaxebis 20 procentma miiRo.
SeerTebul StatebSi mTeli Semosavlis 17.6 procents gamommuSavebelTa umaRlesi fenis 5
procenti iRebs; yvelaze maRali fenis 20 procents Semosavlis 44.6 procenti ergeba, qveda fenis
20 procents ki - sul 4.4 procenti. yvelaze Raribi mosaxleobis mexuTedis gamomuSaveba,
sagadasaxado daqviTvamde, 1977 wlidan 1997 wlamde, daaxloebiT, 5 procentiT Semcirda;
SeZlebulTa mexuTedis Semosavali ki, sagadasaxado daqviTvis gareSe, 9 procentiT gaizarda.
isic unda gaviTvaliswinoT, rom am adamianebis gadasaxadebi 1992 wels, 1977 welTan
SedarebiT, ufro dabali iyo.
axla, gaerTianebuli samefos klasobrivi dajgufebis erT-erT maxasiaTebels - klasobriv
struqturas – ganvixilavT da, paralelurad, sxva qveynebzec vimsjelebT.
rogorc marqsi da veberi aRniSnaven, Zalaufleba kerZo sakuTrebas moaqvs da maRali klasis
warmomadgenlebi araproporciulad arian warmodgenili Zalauflebis maRal safexurebze. maT
gavlenas, nawilobriv, industriuli da finansuri kapitalis kontroli, nawilobriv ki, politikur,
saganmanaTleblo da kulturul sferoSi wamyvan poziciaTa xelmisawvdomoba ganapirobebs.
jon skoti mecxramete saukunis maRali klasis sam seqtors aRwers: msxvili miwaTmflobelebi,
finansuri mwarmoeblebi da insdustrialistebi. (Scott, 1991). pirveli jgufi sakuTar Tavs
aristokratias akuTvnebda, magram saukunis ganmavlobaSi warmatebul finansur jgufebTan
gaigiveba daiwyo. danarCeni ori jgufi industrialistebTan distancias icavda da Tavad
industrialistebic, romelTa sawarmoebi, ZiriTadad, CrdiloeTiT iyo ganTavsebuli, am distanciis
SenarCunebas cdilobdnen. saukunis ganmavlobaSi maTi materialuri SesaZleblobebi gaizarda,
amitom es seqtori danarCeni ori seqtorisTvisac misaRebi gaxda. saukunis bolos
industrialistebma fuli miwebSi, bankebsa da sadazRvevo kompaniebSi daabandes,
miwaTmflobelebis Semosavali ki industriuli kompaniebis marTvaze iyo damokidebuli.
skoti acxadebs, rom maRali klasis sxvadasxva dajgufebaTa gaerTianeba meoce saukeneSic
gagrZelda – Tumca, maT Soris garkveul konfliqtebsa da gamijvnasac hqonda adgili. magaliTad,
londonis sitis finansuri liderebi zogjer ver agvarebdnen urTierTobas saqmiani korporaciebis
mmarTvelebTan; erTi jgufisTvis sasargeblo politika, SesaZloa, meore jgufisTvis miuRebeli
aRmoCndes. dRevandel dRes, miwaTmflobeloba, rogorc maRali klasis calke arsebuli seqtori,
TiTqmis aRar arsebobs. Zveli kerZo miwebis umravlesoba sazogadoebriv mflobelobaSi
gadavida. is, visac tradiciuli saxiT, sxva adamianebis marTvis materialuri SesaZlebloba
gaaCnia, fuls sxva saSulebiT Soulobs.
saSualo klasi
saSualo klasSi SegviZlia sami gamokveTili seqtori gamovarCioT. Zveli saSualo klasi mcire
biznesis mflobel TviTdasaqmebul mesakuTreebs, adgilobrivi maRaziebis mesakuTreebsa da
mcire fermerebs moicavs.
mcire biznesi, did biznesTan SedarebiT, naklebad stabiluria. umravlesoba, saqmis dawyebidan
ori wlis Semdeg, warumatebeli aRmoCndeba. gaerTianebul samefoSi, nebismier weliwads
198
199
dafuZnebul mcire biznesTagan, xuTi wlis Semdeg, mxolod 20 procenti ganagrZobs arsebobas.
mcire firmebi da maRaziebi, xSir SemTxvevaSi, did kompaniebTan, supermarketebTan da
restornebis qselebTan efeqtur konkurencias ver uZleben. Tu Zveli saSualo klasi ar Semcirebula,
rogorc amas zogierTi (maT Soris marqsi) miiCnevda, es mxolod imiTaa gamowveuli, rom
Zalian bevr adamians sakuTari biznesis wamowyeba surs. adamianebi mcire bizness Tavs
anebeben, magram male xdeba maTi sxva adamianebiT Canacvleba. mcire biznesiT dakavebul
mamakacebsa da qalbatonebs sakuTari gamokveTili socialuri da politikuri TvalTaxedva aqvT.
zogierT qveyanaSi, magaliTad, safrangeTSi, mcire biznesis bevri warmomadgeneli mxars
mudmivad eqstremalur memarjvene partias uWers.
muSaTa klasi
199
200
qveklasi
muSaTa klasSi dajgufeba eTnikuri umravlesobisa da naklebad privilegirebul umciresobaTa
safuZvelze xdeba, romlebic qveklass ganekuTvnebian. qveklasis wevrebs, mosaxleobis
umravlesobasTan SedarebiT, gacilebiT uaresi samuSao pirobebi da dabali cxovrebis standarti
aqvT. bevri maTgani xangrZlivad aris umuSevari, an arastabiluri saqmianobiT aris dakavebuli.
britaneTSi qveklasSi Savkanianebi da azielebi araproporciulad arian warmodgenili. zogierT
evropul qveyanaSi, emigranti muSakebi, romlebmac samsaxuri 20 wlis win, ekonomikuri
ganviTarebis periodSi daiwyes, amjerad muSaTa klasis am seqtoris yvelaze did nawils
200
201
201
202
202
203
dRes, warsulTan SedarebiT, arafizikuri saqmianobiT bevrad ufro meti adamiania dakavebuli;
magram ekuTvnian Tu ara es adamianebi ,,saSualo klass,” sociologiaSi mwvave debatebis
sakiTxia. aq ori ram aris gasaTvaliswinebeli: pirveli, TiTqmis yvela axladwarmoqmnil rutinul
arafizikur saqmianobas qalebi ewevian. am process TeTrsayeloianTa rutinuli dasaqmebis
feminizacias eZaxian. rogorc mogvianebiT davrwmundebiT, klasisa da sqesis sakiTxi Zalze
kompleqsuria.
meore, amgvari saqmianobiT dakavebuli adamianebis pirobebi saTanadod dafasebuli ar aris da
maRal profesionalizms ar moiTxovs. codna, romelic amgvar samuSaoze dakavebul muSakebs
moeTxovebodaT, manqanis wyalobiT, gaufasurda, radgan man maTi garkveuli funqciebi
SeiTavsa. magaliTad, aviRoT klerkis anu saofise mdivnisTvis savaldebulo funqciebi. angariSs,
weras da sxva organizaciul unar-Cvevebs sabeWdi manqana, kalkulatori da qserokopirebis
aparati, bolo dros ki, kompiuteri da procesori asrulebs.
feminizaciasa da deprofesionalizacias Soris uSualo kavSiri arsebobs. magaliTad, rac ufro
izrdeba, proporciulad, klerkisa da sxva msgavsi saqmianoba, aseve izrdeba am sferoSi
dasaqmebul qalTa raodenoba da es saqmianobebi sul ufro rutinul xasiaTs iZens. qalebma
mamakacebs ricxobrivad gadaaWarbes ufro dabali donis samuSaoebzec, marketingis mzard
203
204
gordon marSali da sxv. (1988) breivmenis Sexedulebebsa da misi kvlevis daskvnebs kritikulad
afaseben. maT sxvadasxva saqmianobiT dakavebuli qalebi da mamakacebi gamokiTxes da
dainteresdnen, moTxovs Tu ara maTi samuSao amJamad imaze ufro ganviTarebul unar-
Cvevebs, vidre isini samuSaos dawyebisas flobdnen. mxolod 4-ma procentma ganacxada, rom
maT samuSaos naklebi profesionalizmi sWirdeba da es samuSao, sxva TeTrsayeloianTa
samuSaoebTan SedarebiT, cotaTi ufro feminizirebulia. isini askvnian, rom TeTrsayeloianTa
samuSaoebi, fizikur samuSaoze dasaqmebulebTan SedarebiT, ufro avtonomiuria. klasTan
dakavSirebuli cnobierebidan gamomdinare, TeTsayeloianebi, fizikur samuSaoze dasaqmebuli
adamianebis umravlesobisgan gansxvavebiT, sakuTar Tavs “saSualo klass” ufro akuTvneben.
204
205
muSaTa klasis materialuri keTildReobis fenomeni kidev erTi gzaa imisTvis, rom misi
warmomadgeneli ufro maRal, “saSualo klasis sazogadoebaSi” gawevriandes. sociologebisTvis
damaxasiaTebel rTul termins Tu gamoviyenebT, am ideas “gaburJuazebas” uwodeben.
gaburJuazeba niSnavs “gaxde burJua”, rasac marqsi “saSualo klasis warmomadgenlad
gadaqcevas” uwodebs.
1960-ian wlebSi jon gouldTorfma da misma kolegebma gaburJuazebis hipoTezad cnobili kvleva
Caaatares. lutonSi, manqanebisa da qimiur industriebSi dasaqmebul muSaTa gamokiTxvaze
dafuZnebuli kvleva sam tomad gamoica. am kvlevas, xSirad, SeZlebul muSaTa kvlevas
uwodeben (Goldthorpe et al., 1968-9). kvlevis procesSi 229 fizikuri saqmianobiT dakavebuli
muSa da, Sedarebis mizniT, 54 TeTrsayeloiani muSaki iqna Seswavlili. am midamoSi bevri
cisfersayeloiani emigrirda, kargad anazRaurebadi samuSaos Ziebis mizniT; TiTqmis yvela sxva
cisfesayeloianTan da dabali Ddonis TeTrsayeloian muSakTan SedarebiT, maT ufro
maRalanazRaurebadi samuSao da meti gamomuSaveba hqondaT.
avtorebis azriT, kvlevis Sedegi sruliad naTelia: gaburJuazeba araswori Tezisia. es muSakebi
saSualo klasSi gawevrianebis procesSi ar arian. maT, gouldTorfisa da misi kolegebis sityvebiT,
sakuTari samuSaos mimarT “instrumentuli” damokidebuleba aqvT. maTTvis samuSao ukeTesi
xelfasis mopovebis saSualebaa. maTi samuSao, ZiriTadad, erTferovania, ar aris saintereso da
masTan arc uSualo pasuxismgeblobis grZnoba akavSirebT. isini TeTsayeloianebTan arc
dasvenebis dros asocirdebian da arc ufro maRal klasobriv safexurze asvlis survili aqvT;
gamomuSavebul fuls isini sxvadasxva saxis SenaZenisTvis iyeneben.
momdevno wlebSi, uSualod SedarebiTi kvleva aRar Catarebula, amitom rTulia imis
gansazRvra, Tu ramdenad Rirebulia amJamad gouldTorfisa da misi kolegebis mier miRebuli
Sedegebi. zogadad yvelas miaCnia, rom manufaqturuli industriisa da momxmarebluri interesebis
gavlenis SemcirebasTan erTad, muSaTa klasis tradiciuli Temebi daiSala, an saerTod Sewyvita
arseboba. Tu ramdenad Sors wavida aRniSnuli procesi, es Ria da sakamaTo sagania.
muSaTa klasis SigniT arsebuli dajgufeba, individebis garda, ojaxebs Soris arsebul
gansxvavebebsac asaxavs. naSromSi “dajgufeba Sromis mixedviT” (1984), rei pali ikvlevs
kentSi, Sepis kunZulze mcxovreb muSaTa klasis ojaxebs. man daadgina, rom arsebobs
“muSaTa mdidari” da “Raribi” ojaxebi. pirveli iseT ojaxebs aerTianebs, romelSic or an met
wevrs stabiluri samuSao aqvs; am adamianebs, Cveulebriv, sakuTari saxlebi da cxovrebis
komfortuli stili aqvT. “Rarib” muSaTa ojaxis warmomadgenlebs gacilebiT didi brZola uxdebaT
Tavis sarCenad.
mTlianobaSi, Zneli iqneba imis dadgena, muSaTa klasSi da klasTa Soris stratifikacias mxolod
saqmianobebs Soris gansxvaveba gansazRvravs Tu gansxvavebuli moxmarebisa da cxovrebis
stili. Tanamedrove sazogadoeba momxmareblur, materialuri dovlaTis dagrovebaze orientirebul
sazogadoebad iqca. momxmarebluri sazogadoeba, garkveulwilad, “masobrivi sazogadoebaa,”
sadac, zogierT doneze, klasobrivi gansxvaveba aRar igrZnoba. magaliTad, sxvadasxva
klasobrivi warmomavlobis adamianebi SeiZleba erTsa da imave satelivizio programebs
uyurebdnen. miuxedavad amisa, klasobrivi gansxvaveba, SesaZloa, cxovrebis stilisa da
“gemovnebis” variaciebma gaamZafros (Bourdieu, 1986).
qveklasis sakiTxi
miurei Tvlis, rom gaerTianebul samefosa da evropaSi qveklasis formirebis tendencia, sakamaTo
sakiTxia. lidia morisma inglisis Crdilo-dasavleTiT, harTlpulSi, kvleva Caatara. inglisis zogierT
regionSi manufaqturuli industriis Semcireba igrZnoboda, ramac umuSevrobis masStaburi zrda
205
206
morisma umuSevari muSebis sami jgufi Seiswavla: pirveli iseT wyvilebs moicavda, sadac
mamakaci, sul cota, Tormeti Tvis ganmavlobaSi iyo dausaqmebeli; meore jgufi iseT wyvilebs
aerTianebda, romelSic mamakaci ukanaskneli Tormeti Tvis ganmavlobaSi erTsa da imave
samuSaoze iyo dakavebuli; mesame jgufSi gaerTianebul wyvilebSi ki mamakacs ukanaskneli
Tormeti Tvis ganmavlobaSi axali samuSao hqonda dawyebuli. morisis mier gamokvleul
adamianTa umravlesoba TeTrkanianebi iyvnen. morisi aRniSnavs, rom gaeTianebul samefoSi,
aSS-sgan gansxvavebiT, kanis feri umuSevrobas gamokveTilad ar ukavSirdeba.
morisis azriT, es sami jgufi erTmaneTisgan, socialuri inkluziis TvalsazrisiT, anu imis mixedviT,
Tu ramdenad grZnoben individebi da ojaxebi garkveuli qselis mxardaWeras - TiTqmis ar
gansxvavdeba. is, vinc weliwadze metia, ar muSaobs, kvlav samuSaos ZebniT aris dakavebuli;
maT anti-samuSao kultura SeimuSaves. es mamakacebi msgavs situaciaSi regionSi arsebuli
ekonomikuri mdgomareobis grZelvadiani gauaresebis, unar-CvevaTa da samuSaosTan
dakavSirebuli iseTi araformaluri kontaqtebis naklebobis gamo aRmoCdnen, romlebic maT
adgilobrivi dasaqmebis mizniT unda gamoeyenebinaT. morisma aseve daadgina, rom
xangrZlivad dausaqmebel adamianebs aseTive umuSevari partniorebi da, proporciulad, didi
raodenobis umuSevari megobrebi hyavdaT. miuxedavad amisa, morisma daaskvna: ,,Cemi
kvlevis mixedviT, ar arsebobs faqtebi, romlebic gamokveTili ,,qveklasis” kulturis arsebobas
daadasturebs.” (Morris, 1993, gv. 410).
morisis kvlevas amomwuravs ver vuwodebT. is qveynis mxolod erT nawilSi Catarda, sadac
eTnikur jgufTa didi raodenoba ar iyo warmodgenili. vest indoeli da azieli mamakacebi
naxevradprofesiul samuSaoebze arian Tavmoyrilni da, TeTrkanian mamakacebTan SedarebiT,
dasaqmebis ufro maRali maCvenebeli aqvT (Pikington, 1992).
holandiel sociologTa jgufma holandiis yvelaze Rarib qalaqur ubnebSi mcxovrebi ramdenime
aseuli adamiani gamohkiTxa. maT (morisis daskvnebis sapirispirod) daadgines, rom
xangrZlivad dausaqmebel gamokiTxulTa 55 procentma samuSaos Zebna Sewyvita.
mkvlevarebma daaskvnes, rom maTma umravlesobam samuSaos Zebnas Tavi daaneba da
keTildReobis samsaxuris xarjze gadawyvita cxovreba (Endbersen et al., 1993).
genderi da stratifikacia
206
207
es Tvalsazrisi Zalian kargad gamoxata frank parkinma, romelic stratifikaciis Sesaxeb Tavis
klasikur naSromSi wers:
qalis statusi, socialuri cxovrebis bevr sferoSi mamakacis statusTan SedarebiT, dabalia. es dasaqmebasTan
dakavSirebul SesaZleblobebs, uZravi qonebis flobas, Semosavals da a.S., exeba. amis miuxedavad, sqesobriv
gansxvavebasTan asocirebuli uTanasworoba stratifikaciis komponentad ar miiCneva. mizezi is aris, rom qalTa
umravlesobis socialuri da ekonomikuri mdgomareoba maTi ojaxebis, gansakuTrebiT ki, ojaxis ufrosi mamakacis
poziciiT ganisazRvreba. dResdReobiT qalebs, maTi sqesidan gamomdinare, garkveuli zogadi statusi gaaCniaT,
magram resursebiT sargeblobas, Cveulebriv, ara maTi, aramed maTi mamebisa da meuRleebis saqmianoba
ganapirobebs. da Tumca araprofesionali mSromelebisa da SeZlebuli miwaTmflobelebis meuRleebsa da qaliSvilebs
garkveuli Tvisebebi SeiZleba aerTianebT, situaciidan gamomdinare, maT Soris Zalian bevri TvalsaCino da
specifikuri gansxvaveba iCens Tavs. sqesi stratifikaciis mniSvnelovan ganzomilebad mxolod im SemTxvevaSi
miiCneva, Tu qalis statusTan dakavSirebuli problemebi klasobriv gansxvavebaze ufro didia. (Parkin, 1971, gv. 14-
15)
qalebis cxovreba DdResac ki, xSirad, “kerZo” ojaxuri da SvilebTan dakavSirebuli problemebiT
Semoifargleba. mamakacebi, piriqiT, “sazogadoebrivi” cxovrebiT cxovroben da qonebisa da
Zalauflebis ganawilebac maT ufro moeTxovebaT. maTi samyaro anazRaurebadi samuSao,
industria da politikaa.
207
208
mesame, bevri “Sereuli klasis” ojaxi arsebobs, romelSic qmars, colTan SedarebiT, ufro maRali
klasobrivi kategoriis samuSao aqvs; zogjer, (Tumca ufro iSviaTad), piriqiTac xdeba. amgvar
ojaxTa Sesaxeb ramdenime kvleva Catarda, magram imis darwmunebiT gancxadeba, rom klasze
yovelTvis mamakacis saqmianoba axdens gavlenas, ar SeiZleba. zogjer erTsa da imave ojaxSi
mcxovrebi qali da mamakaci SeiZleba sxvadasxva klass ekuTvnodes. meoTxe, izrdeba iseT
ojaxTa raodenoba, sadac ojaxis erTaderTi marCenali qalia. sakuTar klasobriv pozicias Tavad
qali gansazRvravs. gamonakliss mxolod iseTi SemTxveva warmoadgens, rodesac misi
Semosavlis wyaro alimentia, rac mas da mis yofil meuRles erTsa da imave ekonomikur pozicias
akuTvnebs (Stanworth, 1984; Walby, 1986).
kvlevis safuZvelze vaskvniT, rom qalis ekonomikuri pozicia, martivad, mxolod qmris statusiT
ar ganisazRvreba. SvedeTSi Catarebulma gamokvlevam gviCvena, rom am qveynisTvis Sereuli
klasis ojaxebia damaxasiaTebeli (Leiuffsrud and Woodward, 1987). saqmianobidan
gamomdinare, qmari, colTan SedarebiT, umravles SemTxvevaSi, upiratesobiT sargeblobda,
magram iyo iseTi mcirericxovani magaliTebic, sadac amgvari pozicia cols ekava. kvlevam
aCvena, rom aseTi ojaxebis wevrebi klasobrivi gansxvavebis aspeqtebis danergvas ojaxSic
cdilobdnen. magaliTad, gadawyvetileba, Tu vin darCeboda Sin da mouvlida avadmyof bavSvs,
ojaxSi klasisa da sqesis interaqciis mixedviT miiReboda. Tuki cols qmarze ukeTesi samuSao
hqonda, es pasuxismgebloba qmars ekisreboda.
debatebi grZeldeba
debatebis procesSi gamoiTqva azri, rom individis klasi ojaxTan mimarTebaSi ar unda
ganisazRvros. sxva sityvebiT, yovel individs socialuri klasi damoukideblad, misi saqmianobis
mixedviT, ojaxuri situaciis gaTvaliswinebis gareSe unda mieniWos. am midgomas
gaerTianebuli samefos klasobrivi sistemis Seswavlis Sesaxeb naSromSi gordon marSali da misi
kolegebic iyeneben (Marshall et al., 1988).
am perspeqtivas garkveuli sirTuleebic axlavs. is calke ixilavs adamianebs, romlebsac ara aqvT
samuSao anazRaureba – anu diasaxlisebs, pensionrebsa da umuSevrebs. ukanaskneli ori jgufi
SeiZleba gaerTiandes maT mier Sesrulebuli bolo saqmianobis mixedviT, magram, Tu isini
208
209
norman bonis mier Catarebuli kvleva (1992) adasturebs, rom maRalanazRaurebad qalbatonebs,
Cveulebriv, maRalanazRaurebadi partniorebi hyavT da profesionali da menejeruli saqmianobiT
dakavebuli mamakacebis meuRleebs, sxva dasaqmebul qalebTan SedarebiT, ufro maRali
gamomuSaveba aqvT. kvlevis mixedviT, dasaqmebuli qalebis raodenobrivma zrdam, SesaZloa,
ojaxebis klasobriv dajgufebaze gadaitanos aqcenti. individebis damoukideblad ganxilvis
SemTxvevaSi ki, am faqtors aravin gaiTvaliswinebda. qorwinebis Sedegad warmoiSoba kavSiri,
romelSic orive individi, saqmianobis TvalsazrisiT, privilegirebul an arasaxarbielo
mdgomareobaSi aRmoCndeba.
axla socialuri mobilobis Temas ganvixilavT. klasobrivi analizis sxva SemTxvevebis msgavsad,
didi xnis ganmavlobaSi, genders saTanado yuradReba arc am sferoSi eTmoboda.
socialuri mobiloba
socialuri mobilobis Seswavlis ori gza arsebobs. pirveli, individTa karieraze dakvirvebaa –
karieris ganviTarebis procesSi vakvirdebiT, Tu rogor gadaadgildeba adamiani socialur skalaze
aRmavali an daRmavali mimarTulebiT. am process, Cveulebriv, TaobisSida mobilobas
uwodeben. garda amisa, SegviZlia imasac davakvirdeT, Tu ra sixSiriT irCeven Svilebi maTi
mSoblebis, bebiebisa da babuebis saqmianobas. amgvar mobilobas TobaTaSorisi mobiloba
ewodeba.
209
210
gacilebiT ufro daxvewili da mravlismomcveli aRmoCnda piter blausa da otis dadli dankenis
mier, ormoci wlis Semdeg, Catarebuli gamokvleva (Blau and Duncan, 1967). am naSromSi
socialuri mobiloba yvelaze detalurad aris ganxiluli, Tumca erTi qveynis magaliTze
(mobilobasTan dakavSirebuli sxva, manamde Catarebuli, masStaburi kvlevebis msgavsad, esec
analogiuri wesiT ganxorcielda – dakvirvebis obieqtebi mxolod mamakacebi iyvnen). blaum da
dankenma, erovnuli niSniT, 200 000 mamakacze moagroves informacia. maT daadgines, rom
SeerTebul StatebSi vertikaluri mobiloba Zlier aris ganviTarebuli, magram is, ZiriTadad, msgavs
saqmianobebSi vlindeba. am qveyanaSi iSviaTia “masStaburi” mobilobis SemTxvevebi. Tavs
iCens daRmavali mobilobac, magram individTa karieraSi da Taobebs SigniT, is, aRmaval
mobilobasTan SedarebiT, naklebad gvxvdeba. amis mizezi is aris, rom TeTrsayeloianTa da
profesiuli samuSaoebis raodenoba, cisfersayeloianTa saqmianobasTan SedarebiT, ufro swrafad
gaizarda da cisfersayeloianTa Svilebs TeTrsayeloianebis poziciebze gadasvlis saSualeba
miecaT.
daRmavali mobiloba
210
211
211
212
mobilobis doneebi
mobilobis doneebi mTel britaneTSi eqstensiurad omis Semdgom periodSi Seiswavles – Tumca,
am SemTxvevaSic, ZiriTadi aqcenti mamakacebze gakeTda. erT-erTi pirveli kvleva devid glass
(1954) ekuTvnis. glasi, Tavis naSromSi, TaobaTaSorisi mobilobis xangrZliv periods aanalizebs
1950-ian wlebamde. mis mier mopovebuli monacemebi emTxveva zemoxsenebul saerTaSoriso
monacemebs (cisfersayeloianTa samuSaoebidan TeTrsayeloianTa saqmianobaze mobiloba 30
procentia). glasis kvlevas farTod iyenebdnen saerTaSoriso Sedarebis dros. mobilobis
SemTxvevebi xSiri iyo, magram, umravles SemTxvevaSi, es ar iyo masStaburi mobiloba.
daRmaval mobilobasTan SedarebiT, ufro aRmavali mobiloba dafiqsirda, romelic umetesad
klasobrivi struqturis Sua doneebze iyo koncentrirebuli. qveda fenis warmomadgenlebi kvlav
qveda fenaSi darCnen; profesiuli da menejeruli saqmianobiT dakavebul adamianTa Svilebis 50
procenti ki analogiur saqmianobas eweoda.
jon gouldTorfma da misma kolegebma oqsfordSi kidev erTi, 1972 wlis gamokiTxvaze
dafuZnebuli, kvleva Caatares (Golgthorpe et al., 1980). maT miznad daisaxes, SeeswavlaT, Tu
ramdenad Seicvala socialuri mobilobis maxasiaTeblebi glasis naSromis Semdeg. gouldTorfma
daaskvna, rom mamakacebis mobilobis done, wina periodTan SedarebiT, ufro maRali iyo,
radgan am dros ufro masStaburi da xangrZlivi moZraoba dafiqsirda. amis mizezi dasaqmebis
sistemis gaTanabreba ar iyo. cvlilebebi, cisfersayeloianTa samuSaoebTan SedarebiT,A
TeTrsayeloianTa samuSaoebis zrdam ufro gamoiwvia. mkvlevarebma daadgines, rom,
araprofesional da naxevradprofesional, fizikurad momuSave adamianTa Svilebis ori mesamedi
aseve fizikuri saqmianobiT aris dakavebuli. profesionalTa da menejerTa 30 procenti muSaTa
klasis warmomavlobisaa, cisfersayeloianTa 4 procenti ki warmoSobiT profesionalTa da
menejerTa klass ekuTvnis.
entoni hiTis mier mopovebul monacemebs srulyofils ver vuwodebT, magram misi kvleva
adasturebs, rom profesiul da menejerul saqmianobaSi, qalebisTvis arsebul SesaZleblobaTa
naklebobis gamo, qalTa mobilobis Sansebi Zlier SezRudulia. (Heath, 1981). profesionalTa da
menejerTa qaliSvilebis naxevarze meti rutinul saofise saqmianobas eweva, mamis
TanamdebobasTan miaxloebuli maRali donis pozicia mxolod 8 procents uWiravs.
cisfersayeloianTa warmomavlobis qalTa mxolod 1.5 procenti aris am saqmianobiT dakavebuli
(48 procenti ki rutinul saofise samuSaos asrulebs).
aTi wlis Semdeg, oqsfordSi mobilobasTan dakavSirebuli kidev erTi kvleva Catarda
(Goldthorpe and Payne, 1986). kvlevam pirveli naSromis ZiriTadi Sedegebi daadastura,
magram Tavi iCina cvlilebebmac. magaliTad, cisfersayeloianTa warmomavlobis biWebisTvis
profesiul an menejerul Tanamdebobaze muSaobis Sansebi gaizarda. aman, Tavis mxriv,
dasaqmebis struqturis Secvla gamoiwvia. cisfersayeloianTa saqmianobebi Semcirda,
TeTrsayelianTa saqmianobebis raodenoba ki, Sesabamisad, gaizarda. daRmavalma mobilobam,
pirvel kvlevasTan SedarebiT, amJamad Tavi naklebad iCina. magram aRniSnul kvlevaSi,
proporciulad, muSaTa klasis warmomavlobis meti umuSevari mamakaci dafiqsirda, rac 1970-
iani wlebSi dawyebul masobriv umuSevrobas mohyva.
mobilobis kvlevidan gamomdinare, ra Sansebi hqonda 1990-ian wlebSi adamians, romelic karg
samuSao adgils eZebda? wina Taobebis msgavsad, is, savarudod, aRmaval mobilobas
ganaxorcielebda, Tu imTaviTve ar iqneboda privilegirebuli warmomavlobisa. menejeruli da
profesiuli samuSaoebi, dabali donis poziciebTan SedarebiT, albaT, proporciulad isev gaizrdeba.
am “Tavisufal adgilebs” is Seavsebs, vinc ganaTlebis sistemaSi miaRwevs warmatebas.
magram maRali statusis poziciebi sakmarisi raodenobiT mainc ar aris da, aqedan gamomdinare,
maTze xeli yvela msurvels ar miuwvdeba. amitom, karierasTan dakavSirebuli imedebi
yovelTvis ar marTldeba. miuxedavad imisa, rom dRes, warsulTan SedarebiT, ufro meti
menejeruli da profesiuli samuSao arsebobs, saerTo ekonomikuri mdgomareoba uaresdeba,
samuSaos aqtiur maZiebelTaAricxvi ki izrdeba. amis erT-erTi mizezi isic aris, rom garkveul
samuSaoebze mamakacebs qalebi sul ufro metad uweven konkurencias. kidev erTi mizezi
(Sedegebi jer bolomde Sefasebuli ar aris) warmoebis procesebSi informaciuli teqnologiebis
mzardi moxmarebaa. urTulesi samuSaoc ki, romelsac adre mxolod adamiani asrulebda,
amJamad kompiuteriT xorcieldeba, ramac bevri samuSao adgilis gauqmeba gamoiwvia.
qals karieraSi warmatebis miRwevis sul ufro meti Sansi mieca, magram mas am procesSi ori
ZiriTadi sirTule xvdeba. muSaobis dawyebis mosurne qali, mamakaci menejerebisa da
damsaqmeblebis mxridan, kvlav diskriminacias ganicdis. es, nawilobriv, imiT aris gamowveuli,
rom, damsaqmebelTa azriT, qalebs kariera ar ainteresebT da isini, savaraudod, qorwinebis
Semdeg aRar isurveben muSaobas. qalebis dasaqmebis Sansebze kidev erTi faqtori
zemoqmedebs. qals SeiZleba karieris gagrZeleba surdes, magram iZulebuli gaxdes, Svilebsa da
samsaxurs Soris gaakeTos arCevani. mamakacebi, saojaxo da Svilebze zrunvis saqmeSi, sruli
datvirTviT, iSviaTad monawileoben. miuxedavad imisa, rom dRes sul ufro meti qali axerxebs
saojaxo saqmisa da warmatebuli karieris SeTavsebas, maT am gzaze, jer kidev, bevri
mniSvnelovani dabrkoleba xvdebaT.
siRaribe da uTanasworoba
gaerTianebul samefoSi, klasobrivi sistemis qveda fenis mravali adamiani siRatakes ganicdis.
bevri maTgani saTanadod ver ikvebeba, antisanitariul pirobebSi cxovrobs da, mosaxleobis
umravlesobasTan SedarebiT, sicocxlis ufro dabali mosalodneli xangrZlivoba aqvs. Tumca, bevr
SeZlebul adamians Zalze mwiri warmodgena aqvs siRaribis masStabebis Sesaxeb.
siRaribe axali fenomeni ar aris. 1889 wels gamoqveynda Carlz buTis naSromi, romelic
adasturebs, rom londonis mosaxleobis mesamedi ukidures siRaribeSi cxovrobda (Booth, 1889).
sazogadoebam am informaciis mimarT mwvave reaqcia gamoavlina. rogor moxda, rom erT dros
msoflios umdidres qveyanaSi, uzarmazari imperiis centrSi, ase gavrcelda siRatake? buTis
naSromi misi mosaxelis, xsnis armiis generlis, uiliam buTis nawarmoebs efuZneba. ,,bneli
inglisi da aqedan gasaRwevi gza” (1970, pirvelad 1890 wels gamoqveynda) Carlz buTis
213
214
gamoTvlebis SedegebiT iwyeba. am cifrebis mixedviT, londonSi 387 000 “Zalian Raribi”
adamiani cxovrobs, 222 000 “SimSilis zRvarze” imyofeba, 300 000 ki “SimSilobs.” uiliam
buTis wignma sazogadoebaze imdenad didi STabeWdileba moaxdina, rom erT weliwadSi
milioni egzemplari gaiyida. misi azriT, siRaribesTan brZola praqtikuli reformatuli
programebiTa da keTildReobis samsaxuris daxmarebiT aris SesaZlebeli.
ra aris siRaribe?
saarsebo zRvarze myofTa siRaribe zogjer araadekvaturad fasdeba. es, yvelaze xSirad,
Semosavlis specifikuri donis formulirebis dros xdeba. Tu siRaribe aSkarad gamovlenili ar aris,
siRaribis raime erTi kriteriumiT, zogierTi individi SeiZleba siRaribis zRvars zemoT Sefasdes,
realurad ki misi Semosavali saarsebo minimumis moTxovnebsac ar akmayofilebdes. magaliTad,
qveynis zogierTi nawilSi, sxva regionebTan SedarebiT, ufro maRali fasebia. garda amisa,
saarsebo zRvarze myofTa siRaribis donis Sefasebisas, ar iTvaliswineben saarsebo standartis
zrdas. siRaribis doneebTan dakavSirebuli ideebi, ekonomikuri zrdis kvaldakval, sazogadoebaSi
normebisa da molodinebis cvlilebas unda miesadagos. samyaros mosaxleobis umravlesobas
saxlSi ara aqvs Sxapi da abazana; industriul qveyanaSi ki wylis gayvaniloba erT-erT aucilebel
sayofacxovrebo pirobad miiCneva. kompleqsuri xasiaTisaa SedarebiTi siRaribis
formulirebasTan dakavSirebuli problemebic. am SemTxvevaSi, zogad kriteriumad Semosavali
moiazreba, magram adamianebs sxva realuri moTxovnilebebic aqvT.
siRaribe dRes
gaerTianebul samefoSi Catarebuli kvlevis mixedviT, “siRaribeSi” cxovrobs is, visac damatebiTi
daxmarebis odenobis an am Tanxaze ufro dabali Semosavali aqvs. “damatebiTi daxmareba,”
naRdi fulis saxiT, iseT adamianebs eZlevaT, romelTa Semosavali saarsebo minimumums ver
akmayofilebs. adamianebi, romelTa Semosavali damatebiTi daxmarebis 100-dan 140
procentamde Seadgenda, “siRaribis zrvarze myof adamianTa” jgufs miakuTvnes. damatebiTi
daxmareba amJamad aRar arsebobs, magram Cvens xelT arsebuli cifrebi im periodSia
mopovebuli, rodesac is jer kidev arsebobda.
siRaribis kidev erTi maxasiaTebeli iseT ojaxebSi mcxovreb bavSvTa (15 wlis qvemoT)
proporciuli raodenobaa, romelTa Semosavali saSualo erovnul standartze 50 procentiT dabalia.
es maCvenebeli ukanasknel wlebSi gaizarda. 1979 wels amgvar ojaxebSi bavSvTa 10 procenti
cxovrobda; 1991 wlisTvis es proporcia 31 procentamde gaizarda. vinod kumari, am da sxva
kvlevis Sedegebis Seswavlis safuZvelze, askvnis, rom ,,siRaribis sxvadasxva maCvenebelze
dafuZnebuli faqtebis ganxilva, bavSvTa mkveTrad mzardi siRaribis tendencias adasturebs”
(Kumar, 1993, gv. 187).
usaxlkaroni
215
216
“zRvars miRma” – ase axasiaTebs marta berti amerikaSi arsebul usaxlkarobis problemas (Burt,
1993). bertma am problemis Seswavla 1980-ian wlebSi daiwyo da saswrafo daxmarebis fondisa
da TavSesafris programis Sefasebas ecada. es programebi, aRniSnul aTwleulSi, usaxlkaro da
mSieri adamianebis mozRvavebis gamo SemuSavda. bertma daadgina, rom zogierTma
adamianma quCebSi xetiali, sasurvel adgilas Ramis gaTeva da kerZo sakuTrebis gareSe
arseboba Tavad airCia. magram umravlesoba amgvar mdgomareobaSi sakuTari survilis
winaaRmdeg aRmoCnda; isini zRvars miRma, usaxlkarod, imitom darCnen, rom veRar SeZles
garkveul faqtorTa kontroli. mudmivi sacxovreblis gareSe yofnas sxva bevri danakargi axlavs.
britaneTSi usaxlkaroba “quCis mankier wres” ukavSirdeba (ix. naxati).
siRaribis msgavsad, martivi arc usaxlkarobis gansazRvraa. ori Taobis win, adamianTa
umravlesobis mier “saxlad” ojaxis saxli aRiqmeboda. usaxlkaroebs TavSesafrebSi mcxovreb an
dasaRupad ganwirul adamainebs uwodebdnen, radgan isini marto cxovrobdnen da sakuTari
ojaxis wevrebsa da naTesavebs iSviaTad xedavdnen.
ori-sami aTwleulis Semdeg, marto cxovrebas gacilebiT meti adamiani aniWebs upiratesobas.
usaxlkaroebs uwodeben adamianebs, romlebsac Ramis gasaTevi ara aqvT, amitom Tavs
afareben an quCis ufaso TavSesafars, an droebiT, sacxovreblad Seuferebel adgilebs, magaliTad,
saxlis sadarbazos, parks, rkinigzis sadgurs an mitovebul Senobas.
Tumca usaxlkaroTa umravlesoba arc yofili fsiqikuri pacientebi arian da arc alkoholze an
narkotikebze damokidebuli adamianebi. isini quCaSi piradi, zogjer erTdroulad ramdenime,
tragediis Sedegad aRmoCdnen. magaliTad, ganqorwinebulma qalma, SesaZloa, erTdroulad
samuSaoc dakargos da saxlic. axalgazrdas, SesaZloa, saxlSi problema Seeqmnas da, yovelgvari
saxsrebis gareSe,Edid qalaqSi gaemgzavros. kvlevam daadastura, rom usaxlkaroebi ZiriTadad
dabali muSaTa klasis warmomavlobis adamianebi arian, romlebsac profesiuli unarebi ar
gaaCniaT da Zalian dabali Semosavali aqvT. ZiriTadi indikatori xangrZlivi umuSevrobaa.
216
217
globaluri ekonomikuri konkurenciis procesSi, reinis modeli amerikul modelze ufro warmatebuli
aRmoCnda. alberti mis egalitarul bunebaze saubrobs. albertis Tvalsazriss, warmatebul aziur
qveynebSi, magaliTad, iaponiaSi, singapurSi, samxreT koreasa da taivanSi, ukanaskneli
ocdaaTi wlis ganmavlobaSi Catarebuli kvlevebic adasturebs. is qveynebi, sadac uTanasworoba
SedarebiT dabalia, ufro warmatebuli aRmoCnda, vidre qveynebi, sadac Raribebsa da mdidrebs
Soris didi gansxvavebaa. Raribebi farTo sazogadoebis aqtiuri wevrebi arian, isini Tavs gariyulad
ar grZnoben, amis gamo maT Zalauflebis mopovebis meti survili da SesaZleblobebi aqvT.
Tumca, uTanasworobasa da ekonomikur zrdas Soris kavSiri aqac diskusiis sagania.
daskvna
Sejameba
217
218
damatebiTi literatura
Richard Breen and David Rottman, Class Stratification (London: Harvester Wheatsheaf,
1995). socialuri klasebis ganaxlebuli mimoxilva.
T. Butler and M. Savage, Social Change and the Middle Classes (London: UCL Press, 1995).
saSualo klasebis ganviTarebis uaxlesi tendenciebis analizi.
Rosemary Crompton, Class and Stratification (Cambridge: Polity Press, 1993). meore msoflio
omis Semdgom ganviTarebuli klasisa da stratifikaciis Seswavlisadmi Teoriul da meTodologiur
midgomaTa srulyofili mimoxilva.
Robert Erikson and John Goldthorpe, The Connstant Flux: A Study of Class Mobility in
Industrial Societies (Oxford: Clarendon Press, 1993). meoce saukunis evropaSi socialuri
mobilobis istoriuli analizi.
Frank Field, Losing Out: The Emergence of Britain’s Underclass (Oxford, Blackwell, 1989).
britaneTSi mimdinare diskusia dabali klasis sakiTxis Sesaxeb. avtori: cnobili parlamentis wevri
leiboristuli partiidan.
David Lockwood, The Black Coated Worker: A study in Class Consciousness (Oxford: Oxford
University Press, 1989). klasis klasikuri Seswavlis axleburi mimoxilva, TandarTul
komentarebTan erTad.
Peter Saunders, Social Class and Startification (London, Routledge, 1990). mokle da martivad
gasagebi teqsti klasisa da stratifikaciis ZiriTadi sakiTxebis Sesaxeb.
John Werstergaard, Who Gets What? (Cambridge, Polity Press, 1995). Tanamedrove
sazogadoebebis Seswavlis mizniT, kvlav klasis kvlevis mniSvnelobis damasabuTebeli
argumentebi.
mniSvnelovani terminebi
monoba
kasta
wodeba
maRali klasi
saSualo klasi
muSaTa klasi
glexoba
warmoebis saSualebebi
kapitalistebi
damatebiTi Rirebuleba
219
220
gardamavali klasebi
prestiJi
paria jgufebi
dapirispirebuli klasobrivi poziciebi
socialuri Caketiloba
simdidre
Semosavali
qveklasi
vertikaluri mobiloba
lateraluri mobiloba
TaobisSida mobiloba
TaobaTaSorisi mobiloba
daRmavali mobiloba
absoluturi siRaribe
SedarebiTi siRaribe
keTildReobaze damokidebuleba
Tavi 11
Tanamedrove organizaciebi
ZiriTadi cnebebi
organizaciis Teoriebi
biurokratiis miRma?
iaponuri modeli
daskvna
Sejameba
damatebiTi literatura
mniSvnelovani terminebi
220
221
ZiriTadi cnebebi
iyo dro, roca yvela sakuTar saxlSi ibadeboda. qalebi, Cveulebriv, sacxovrebel adgilas
mSobiarobdnen, amitom adamianebi did mniSvnelobas aniWebdnen maTi dabadebis uSualo
adgils, adgilobriv Tems, sofels, ama Tu im saxls, an ama Tu im oTaxs. Cveulebriv, qali sakuTar
saxlSi mTavar an saerTo oTaxSi mSobiarobda. mSobiarobis pirveli niSnebis Semdeg, mis
dasaxmareblad adgilobrivi qalebi ikribebodnen. mSobiares, Cveulebriv, Rumelis win
aTavsebdnen, gansakuTrebiT im SemTxvevaSi, Tu gareT civi amindi iyo. saxlSi Cala
SemohqondaT, romelsac iatakze afendnen, TiTqmis igive wesiT, rogorc amas boselSi, xbos
dabadebis SemTxvevaSi, akeTebdnen.
mSobiare mandilosans araferi hqonda Temis mier SeTavazebuli resursis garda. saukuneebis
ganmavlobaSi, sofelSi mcxovreb qals azrad ar mouvidoda daxmarebisTvis Temis farglebs gareT
miemarTa. meTvramete saukuneSi da mecxramete saukunis dasawyisSi saeklesio pirebisa da
administratorebis mier warmoebul axalSobili bavSvebis aRmnusxvel CanawerebSi mudmivad
vkiTxulobT, ,,Tu rogor exmarebodnen qalebi erTmaneTs” da ,,rogor xdeboda
urTierTdaxmareba.” am procesSi yvelaze mniSvnelovani figura bebia qali iyo, romelsac
mSobiare qalis daxmarebis saqmeSi garkveuli gamocdileba hqonda. Tavidan bebia qals “karg
dedas” eZaxdnen: es iyo pirovneba, romelsac fexmZimobis mniSvnelovan periodSi da
mSobiarobis procesSi axalgazrda qalis tkivilis gayuCeba da misi problemebis mogvareba
SeeZlo. 1920 wels safrangeTSi Sedgenili dokumenti bebia qalis savaldebulo Tvisebebs asaxavs.
is “Zlieri, gabeduli, sxarti da moqnili unda yofiliyo, ar unda hqonoda fizikuri nakli, magram
unda hqonoda grZeli, kargad ganviTarebuli xelebi.” aranakleb mniSvnelovani iyo sulieri
mxarec. is unda yofiliyo “Rirseuli, mokrZalebuli, windaxeduli, gamorCeuli kargi qceviTa da
CvevebiT” (Gelis, 1991).
organizaciis Teoriebi
vebers miaCnda, rom, rac ufro metad uaxlovdeba organizacia biurokratiis idealur tips, miT ufro
efeqturad aRwevs dasaxul miznebs. is biurokratias, xSirad, rTuli konstruqciis manqanas
adarebda.
organizaciuli ierarqia/piramida
mrCevlebi aqcionerebi
umaRlesi
saxaven miznebs da mTavari menejmenti direqtorebi da saxaven
akontroleben aRmasrulebeli da menejeri direqtori miznebs da
xelisuflebis menejerTa jgufi marTaven
menejments bizness
ganageben ufrosi oficrebi marketingis, marTaven
sapecialistTa warmoebis da a.S specialistTa
ganyofilebebs ufrosi funqciebs
aRmsruleblebi
ganageben seqciis ufrosi saSualo seqciis ufrosi da spqcialistTa
ganyofilebebSi menejmenti TanaSemweebi funqciebidan
arsebul seqciebs da gamomdinare
zedamxedvel marTaven
ebi sakuTar
seqciebs
akontroleben mcire zedamxedvelebi, zedamxedvelebi, ganaTavseben
samuSao jgufebs xelmZRvanelebi xelmZRvanelebi da
akontroleben
samuSao
jgufebs
asruleben samuSaos klerkebi, muSakebi klerkebi, asruleben
miTiTebis mixedviT mbeWdavebi, mbeWdavebi, samuSaos
policielebi, gzis muSebi, miTiTebis
TanaSromlebi xelosnebi, mixedviT
a.S. SemkeTeblebi,
a.S,
A
miSel fukom daasabuTa, rom organizaciis arqiteqtura uSualo kavSirSia mis socialur struqturasa
da saxelisuflebo sistemasTan (Foucault, 1970, 1979). organizaciaTa fizikuri maxasiaTeblebis
Seswavla axali kuTxiT warmoaCens veberis mier gaanalizebul problemebs. ofisebi, romelTa
Sesaxeb veberma abstraqtulad imsjela, organizaciebSi arsebuli arqiteqturuli garemo –
derefnebiT gamoyofili oTaxebia. Senobebi, romlebSic didi firmebia ganTavsebuli, zogjer,
fizikuradac ierarqiis mixedviT aris agebuli; saxelisuflebo ierarqiis Tanaxmad, maRali
Tanamdebobis piris ofisi, qveda safexurTan SedarebiT, ufro maRla aris ganTavsebuli; frazas
“maRali sarTuli” organizaciaSi zogjer yvelaze gavlenian pirebTan aigiveben. organizaciis
geografia mis funqcionirebaze sxva saxiTac zemoqmedebs. amas gansakuTrebiT im
SemTxvevaSi aqvs adgili, Tu sistema Zlier aris damokidebuli araformalur urTierTobebze.
fizikuri siaxlove pirveladi jgufebis formirebas uwyobs xels, fizikuri distancia ki jgufebs mijnavs
da ganyofilebebs Soris ,,Cven”/,,isini” ganwyobis formirebas uwyobs xels.
zedamxedveloba organizaciebSi
zedamxedveloba ori formiT xorcieldeba. pirveli zemdgomi pirebis mier uSualod qvemdgom
pirebze ganxorcielebuli zedamxedvelobaa. aviRoT saklaso oTaxis magaliTi. moswavleebi
magidebs an merxebs usxedan, romlebic, Cveulebriv, mwkrivebad aris ganlagebuli, raTa
TiToeuli moswavle maswavleblis xedvis areSi moeqces. bavSvebs an maswavleblis yuradRebiT
226
227
fukom didi yuradReba dauTmo organizaciebs, romlebSic individebi, cixis msgavsad, gare
samyaros xangrZlivi periodis ganmavlobaSi arian mowyvetilni. amgvar organizaciebSi
adamianTa inkarceracia xdeba – isini daSorebulni arian gare socialur garemos. zedamxedvelobis
detaluri buneba yvelaze kargad cixesTan Sedarebis Sedegad Cans, radgan adamianTa qcevis
kontroli maqsimalurad am dawesebulebaSi xdeba. fuko svams kiTxvas: “gasakviria Tu ara, rom
qarxnebi, skolebi, yazarmebi, saavadmyofoebi cixes gvagonebs, cixeebi ki, piriqiT, zemoT
CamoTvlil dawesebulebebs?” (1979).
biurokratia da demokratia
227
228
fukom cixe panoptikons marTebulad Seadara. cixeTa umravlesoba dResac panoptikons hgavs.
aseve, marTebuli iyo misi Tvalsazrisi Tanamedrove sazogadoebebSi zedamxedvelobis centraluri
rolis Sesaxeb. am sakiTxma dRes, informaciisa da sakomunikacio teqnologiebis mzardi gavlenis
wyalobiT, ufro didi mniSvneloba SeiZina. Cvens sazogadoebas, zogjer, meTvalyure
sazogadoebas eZaxian (Lyon, 1994) – sazogadoebas, romelSic Cveni cxovrebis Sesaxeb
informacias yvela tipis organizacia agrovebs.
rogorc adre aRvniSneT, saxelmwifo organizaciebi Cvens Sesaxeb uamrav informacias flobs –
dabadebis, skolebis da samsaxurebis monacemebiT dawyebuli, gadasaxadebis mosakrebad,
marTvis mowmobis gasacemad da erovnuli dazRvevisTvis saWiro monacemebiT
damTavrebuli. kompiuterebisa da eleqtronuli monacemebis damuSavebis sxva aRWurvilobis
ganviTarebis Semdeg, SesaZlebeli gaxda Cveni cxovrebis yoveli sferos gakontroleba.
warmoidgineT, rom 26-milionian qveyanaSi mTavroba 2 220 monacemTa bazas amuSavebs,
romelic, saSualod, yovel moqalaqeze 20 fails Seicavs. mosaxleobis 10 procenti policiis centralur
kompiuterSia dafiqsirebuli. Tqven, albaT, ggoniaT, rom am qveyanaSi diqtatura batonobs.
qveyana, romlis Sesaxeb axla gesaubreT, kanadaa (Lyon, 1994).
veberi Zalian SeSfoTebuli iyo im faqtiT, rom organizaciisa da sainformacio kontrolis axali
formebis ganviTarebam, SesaZloa, demokratiis Sesusteba gamoiwvios. mas yvelaze metad
usaxuri biurokratebis gabatonebis perspeqtiva awuxebda. rogor iarsebebs demokratia
boirokratiuli organizaciebis mzardi gavlenis pirobebSi? veberma daaskvna, rom biurokratia
yovelTvis specializebuli da ierarqiuli formiT viTardeba. is, visac organizaciaSi dabali safexuri
uWiravs, saqmes veRar akontrolebs da gavlena zemdgom pirebs gadaecemaT. veberis
studentma robert mixelsma (1976) gamoigona fraza, romelic, mas Semdeg, Zalauflebis
dakargvasTan mimarTebaSi gamoiyeneba. msxvil organizaciebSi, gansakuTrebiT ki iseT
sazogadoebebSi, sadac organizaciebi dominireben, oligarqiis rkinis kanoni moqmedebs.
oligarqia mcirericxovani jgufis mier batonobas niSnavs. mixelsi Tvlis, rom Zalauflebis zeda
fenebis xelSi moqceva anu igive “rkinis kanoni” mzardi biurokratuli samyaros ganuyofeli
nawilia.
zedamxedvelobis sazRvrebi
veberis da fukos azriT, organizaciis marTvis yvelaze efeqturi gza zedamxedvelobis maqsimaluri
zrdaa – Zalauflebis mkafio da Tanmimdevruli ganawilebaa. magram es mcdari Sexedulebaa;
magaliTad, is ar amarTlebs saqmiani firmebis SemTxvevaSi, sadac daxurul garemoSi (rogorc es
cixeebSi xdeba) adamianTa cxovrebaze sruli kontroli ar xorcieldeba. cixe organizaciis zogadi
modeli ver iqneba. uSualo zedamxedvelobam SeiZleba iseT SemTxvevaSi gaamarTlos, rodesac
adamianebi, patimrebis msgavsad, zemdgomi pirebis mimarT mtrulad arian ganwyobilni da
garkveul adgilas sakuTari survilis winaaRmdeg uxdebaT yofna. magram situacia
gansxvavebulia iseT organizaciaSi, sadac menejerebi danarCen personalTan TanamSromloben
da saerTo miznebs emsaxurebian. zedmeti uSualo zedamxedveloba TanamSromelTa
gaucxoebas iwvevs, radgan isini Tvlian, rom maT ar eZlevaT maT mier Sesrulebuli saqmianobis
warmarTvis SesaZlebloba (Grint, 1991; Saebl, 1982).
228
229
fuko kidev erT maRali donis zedamxedvelobas asaxelebs, romelsac agreTve rTulad eguebian
adamianebi. es maT Sesaxeb werilobiTi informaciis mogrovebaa. sabWoTa komunistur
sazogadoebaTa ngrevis erT-erTi mTavari mizezi swored amgvari zedamxedveloba gaxda. am
sazogadoebebSi uSualod saidumlo policiis mier an misi davalebiT TvalTvali Cveulebriv
movlenad miiCneoda. saidumlo policia am mizniT, zogjer, saTvalTvalo obieqtis naTesavebsa da
mezoblebsac ki iyenebda. xelisuflebas, opoziciis SesaZlebeli SemTxvevebis aRsakveTad,
sakuTari moqalaqeebis Sesaxeb detaluri informacia hqonda. Sedegad, Camoyalibda politikurad
avtoritaruli sazogadoeba, romelic, sabolood, ekonomikuradac araefeqturi aRmoCnda. mTeli
sazogadoeba erT gigantur cixes mogagonebdaT, mTeli im ukmayofilebiT, konfliqtebiTa da
opoziciiT, rasac cixe warmoSobs; amitom, sabolood, mosaxleoba am sistemisgan
ganTavisuflda.
biurokratiis miRma?
iaponuri modeli
iaponuri korporaciis magaliTidan gamomdinare, uCi (1979, 1982) acxadebs, rom veberis
Tanaxmad, biurokratuli ierarqiis efeqturoba gamokveTili SezRudvebiT xasiaTdeba. zedmetad
biurokratul organizaciebs, ucvleli, mouqneli da Caketili struqturis gamo, funqcionirebis
TvalsazrisiT, “Sida warumatebloba” eliT. iaponur firmebSi arsebuli samuSao jgufebi erTaderTi
magaliTi ar aris; klanuri tipis sistemebi, araformalurad, xSirad, dasavlur sazogadoebebSic
viTardeba.
h.v. perlmateri sami tipis transnacionalur korporacias gamoyofs. pirveli iseTi eTnocentruli
transnacionaluri kompaniebisgan Sedgeba, romelTa politikas maTi warmomavlobis qveynis
Stab-bina SeimuSavebs da, SeZlebisdagvarad, praqtikulad axorcielebs kidec. mSobeli
231
232
amerikis yvelaze mniSvnelovan korporaciaSi aRar xdeba didi raodenobis produqciis warmoebisa da momsaxurebis
dagegmva da danergva; is aRar axdens mravalricxovani qarxnebis, manqanebis, laboratoriebis, gamogonebebisa da
sxva saxis materialuri qonebis investirebas; mas aRar sWirdeba uamravi mwarmoebeli muSakisa da saSualo donis
menejerTa daqiraveba... faqtobrivad, yvelaze mniSvnelovani korporacia amerikulic aRar aris. is sul ufro
emsgavseba fasads, romlis miRma decentralizebuli jgufebi da qvejgufebi mTel msoflioSi mimofantul aseTive
usistemo SromiT erTeulebTan aformeben kontraqtebs. (Reich, 1992)
erT-erTma damkvirvebelma Semdegi saxis komentari gaakeTa: “momaval wels yvela did
kompanias gauWirdeba mcire, ufro swrafad ganviTarebad da inovaciur kompaniebTan
konkurencia da maT mier ganxorcielebuli saqmianoba, zogadad, naklebad damakmayofilebeli
iqneba. mosazreba, TiTqos did globalur ekonomikaSi msoflio bizness multinacionaluri
232
233
organizaciebi sadRac unda ganTavsdes. fukos ase miaCnda da es marTlac Rirebuli Tvalsazrisia.
am WeSmaritebas nebismier did qalaqSi saqmiani dawesebulebebisTvis gankuTvnili teritoria da
caTambjenebi adasturebs. Senobebs, romlebSic msxvili korporaciebis aRmasruleblebi da
samuSao personali, bankebi da ofisebia ganTavsebuli, mcire teritoria uWiravT.
amave dros, dRevandeli didi organizaciebi, SesaZloa, “fizikurad arsad” ar iyos ganTavsebuli.
isini an sxvadasxva adgilas gafantuli individebisa da jgufebisgan Sedgeba, an erTsa da imave
fizikur sivrceSi, saofise SenobaSi koncentrirebuli adamianebisgan. amis mizezi, nawilobriv,
mTel msoflioSi komunikaciis gamartivebaa; es sainformacio kavSiri momavalSi kidev ufro
advili gaxdeba. amas isic ganapirobebs, rom Cvens socialur arsebobas informaciis mniSvnelobis
zrda ufro gansazRvravs, vidre fizikuri produqcia.
fizikuri adgili da saqoneli erTsa da imave sivrces ver daikavebs, fizikuri adgilisa da informaciis,
telekomunikaciis SemTxvevaSi ki es SesaZlebelia. warsuli gamocdilebisgan gansxvavebiT,
organizaciis erT garkveul adgilas ganTavseba aRar aris savaldebulo. sad aris saaqcio birJa?
Tqveni azriT, is londonSi mdebareobs, birJis maklerebi SenobaSi aqeT-iqiT darbian da
erTmaneTs qaRaldis furclebs ucvlian? saaqcio birJa aRar aris fizikuri adgili, sadac Zvelad
aqciebisa da wilebis SeZena iyo SesaZlebeli. SeiZleba iTqvas, rom is yvelgan aris da arsad ar
aris. saaqcio birJa didi raodenobiT dilerebs aerTianebs, romelTa umravlesoba sxvadasxva ofissa
da garemoSi kompiuterebTan muSaobs. maT mTel msoflioSi, niu iorkSi, parizSi, tokiosa da
frankfurtSi, mudmivi kontaqti aqvT Tavis kolegebTan. msxvil korporaciebs TandaTan
“sawarmoTa qseli” - mcire firmebis damakavSirebeli centraluri organizacia - enacvleba.
magaliTad, erT-erTi yvelaze warmatebuli korporacia IBM, 1980-1990-iani wlebis dasawyisSi
strategiuli dagegmarebis gaziarebisa da warmoebasTan dakavSirebuli problemebis ukeT
daZlevis mizniT, amerikuli warmoSobis ramdenime kompaniasa da oTxmocze met ucxouri
warmoSobis firmasTan gaerTianda.
zogierTi korporacia kvlav Zlier biurokratiuli rCeba da ar scdeba erTi qveynis farglebs. magram
korporaciaTa umravlesobasA fizikuri ganTavsebis adgili ar gaaCnia. Zvelad, transnacionaluri
korporacia ZiriTadad Stab-binidan imarTeboda. mis ucxour warmoebasa da Svilobil
kompaniebze kontrolic iqidan xorcieldeboda. amJamad, droisa da sivrcis transformaciis
wyalobiT, romlis Sesaxeb zemoT ukve visaubreT, telekomunikaciisa da kompiuteris
saSualebiT, sxva jgufebTan muSaoba msoflios nebismier regionSi myof jgufebs SeuZlia.
qveynebi kvlav cdiloben informaciis gadinebis, resursebisa da fulis gakontrolebas. magram
Tanamedrove sakomunikacio teqnologebi am process sul ufro arTulebs da zogjer sruliad
SeuZlebels xdis. informacia da finansebi mTel msoflioSi telekomunikaciis saSualebiT sinaTlis
siCqariT vrceldeba.
233
234
daskvna
Sejameba
234
235
damatebiTi literatura
John Allen et al., Political and Economic Forms of Modernity (Cambridge: Polity Press and
Open University, 1992). Seicavs ramdenime sasargeblo statias dRevandeli politikuri da
ekonomikuri organizaciebis cvalebadi bunebis Sesaxeb.
Jeff Hearn et al.(eds), The Sexuality of Organisation (London: Sage 1989). acxadebs, rom
organizaciaTa orTodoqsuli sociologia axdens gendersa da seqsualurobasTan dakavSirebuli
sakiTxebis ignorirebas.
Christel Lane, Management and Labour in Europe (London: Elgar, 1989). diskusia
safrangeTSi, germaniasa da gaerTianebul samefoSi arsebul biznes organizaciaTa Sesaxeb.
David Lyon, The Electronic Eye: The Rise of Surveillance Society (Cambridge: Polity Press,
1994). sainformacio teqnologiis rolis, rogorc socialuri kontrolis saSualebis, damaintrigebeli
analizi.
mniSvnelobani terminebi
Tanamdebobis pirebi
idealuri tipi
zedamxedveloba
inkarceracia
meTvalyure sazogadoeba
235
236
oligarqia
globaluri korporaciebi
transnacionaluri kompaniebi
Sromis saerTaSoriso ganawileba
eTnocentruli transnacionaluri kompaniebi
policentruli transnacionaluri kompaniebi
geocentruli transnacionaluri kompaniebi
Tavi 12
samuSao da ekonomikuri cxovreba
ZiriTadi cnebebi
anazRaurebadi da araanazRaurebadi samuSao
Sromis ganawileba da ekonomikuri damokidebuleba
teilorizmi da fordizmi. teilorizmisa da fordizmis SezRudvebi. dabali ndobis sistemebi da maRali
ndobis sistemebi. avtomatizacia. jgufuri warmoeba. moqnili warmoeba
kavSirebi da industriuli konfliqti
kavSirebis ganviTareba. ratom arsebobs kavSirebi? uaxlesi ganviTarebebi. gaficvebi
qalebi da samuSao
qalebi da samuSao adgili: istoriuli TvalTaxedva. araTanabari samuSao pirobebi. saojaxo saqme
umuSevroba
umuSevrobis analizi. ratom gaizarda umuSevrobis maCvenebeli?
dasaqmebis momavali
236
237
ZiriTadi cnebebi
samuSao. ekonomika. Sromis ganawileba. umuSevroba
umravlesoba Cvenganis cxovrebaSi samuSaos gacilebiT didi adgili uWiravs, vidre nebismier
sxva erTjerad aqtivobas. xSirad, samuSao Cvens mier erTferovan mZime saqmianobasTan, iseT
amocanaTa erTobliobasTan asocirdeba, romelTaA minimumamde dayvanas an, SesaZleblobis
SemTxvevaSi, Tavis aridebasac ki vcdilobT. SesaZloa, amgvari azri TavSi maSinac ki
mogividaT, rodesac am Tavis kiTxvas SeudeqiT. aqvs Tu ara adamianTa umravlesobas
samuSaos mimarT amgvari damokidebuleba, da Tuki asea, ra aris amis mizezi? amis garkvevas
momdevno gverdebze SevecdebiT.
samuSao mxolod iZulebiTi erTferovani saqmianoba ar aris. ase rom iyos, samuSaodan
daTxovnili adamianebi dabneul da dezorientirebul mdgomareobaSi ar aRmoCndebodnen. rogori
iqneboda Tqveni ganwyoba, muSaobis dawyebis aranairi Sansi rom ar gqondeT? Tanamedrove
sazogadoebaSi samuSaos didi mniSvneloba eniWeba maRali TviTSefasebis miRwevis
TvalsazrisiT. maSinac ki, rodesac adamians arc Tu sasiamovno samuSao pirobebi da
erTferovani saqmianoba aqvs, samuSao misi fsiqologiuri ganviTarebis ganmsazRvrel elements
warmoadgens da mis yoveldRiur aqtivobebs garkveuli mimarTulebiT warmarTavs. samuSaos
ramdenime mniSvnelovani maxasiaTebeli aqvs:
fuli. xelfasi is ZiriTadi resursia, romelzec mravali adamiania damokidebuli,
moTxovnilebaTa dakmayofilebis mizniT. amgvari Semosavlis gareSe, adamians
yoveldRiur saarsebo saSualebaze uxdeba fiqri, rac SfoTvis gamZafrebas iwvevs.
aqtivobis done. samuSao, xSir SemTxvevaSi, aRrmavebs codnas da aviTarebs unar-
Cvevebs. rutinuli samuSaoc ki im struqturul garemos gvTavazobs, romelSic
adamians energiis daxarjva SeuZlia. samuSaos arqonis SemTxvevaSi, unar-
Cvevebis ganviTarebis SesaZlebloba naklebia.E
mravalferovneba. samuSao ojaxuri garemocvisgan gansxvavebul konteqstSi
mimdinareobs. SedarebiT erTferovani samuSaos pirobebSic ki individebi saojaxo
saqmisgan gansxvavebul saqmianobas ewevian.
droiTi struqtura. regularulad dasaqmebuli adamianebisTvis dRe, Cveulebriv,
samuSao ritmis mixedviT aris organizebuli. es SeiZleba damTrgunvelic iyos,
magram yoveldRiuri aqtivoba garkveuli mimarTulebiT warimarTeba. dausaqmebeli
adamianebisTvis ZiriTadi problema mowyenilobaa da maT drosTan dakavSirebuli
apaTia uviTardebaT. erTma umuSevarma aRniSna: “dro CemTvis amJamad
uwindeburad mniSvnelovani aRar aris... radgan Zalian bevri dro maqvs” (Fryer and
McKenna 1987).
socialuri kontaqtebi. samuSao garemoSi adamianebi xSirad iZenen megobrebs da
sxvadasxva aqtivobaSi sxvebTan erTad monawileoben. rodesac adamiani wydeba
samuSao garemos, SesaZlo megobrebisa da nacnobebis wre, savaraudod,
viwrovdeba.
pirovnuli identoba. samuSao, Cveulebriv, imiT aris Rirebuli, rom is adamians
stabiluri socialuri identobis SegrZnebiT uzrunvelyofs.EgansakuTrebiT mamakacebis
237
238
238
239
239
240
teilorizmi da fordizmi
ori saukunis win, Tanamedrove ekonomikis erT-erTma fuZemdebelma, adam smitma,
warmoebis zrdis TvalsazrisiT, Sromis ganawilebis dadebiTi mxareebi gamoavlina. misi cnobili
naSromi ,,erebis simdidre” qinZisTavebis qarxanaSi Sromis ganawilebis procesis aRweriT
iwyeba. damoukideblad momuSave adamians, dReSi, savaraudod, oci qinZisTavis damzadeba
SeeZlo. misi saqmianobis ramdenime martiv operaciad ganawilebis Sedegad, romelsac
erToblivad aTi specializebuli muSaki asrulebda, koleqtiuri SromiT dReSi 48 000 qinZisTvis
warmoeba gaxda SesaZlebeli. sxva sityvebiT rom vTqvaT, erTi muSakis mier warmoebul
qinZisTavTa raodenoba 20-dan 4 800-mde gaizarda, TiTo specializebulma operatorma,
erToblivi Sromis Sedegad, 240-jer meti produqcia Seqmna, vidre amas damoukideblad
momuSave adamiani axerxebda.
erTi saukunis Semdeg es ideebi kidev ufro ganviTarda amerikeli menejmentis konsultantis
frederik vinslou teiloris naSromebSi. teilorma Tavis midgomas mecnieruli menejmenti uwoda,
rac industriuli procesebis detalur Seswavlas gulisxmobda, maTi, droulad da organizebulad,
martiv operaciebad daSlis mizniT. mecnieruli menejmenti, romelsac teilorizmi ewoda, mxolod
akademiuri kvleva ar iyo. es iyo warmoebis sistema, romelic industriuli warmoebis maqsimalur
240
241
241
242
avtomatizacia
avtomatizaciis anu daprogramebuli aparaturis cneba 1800-iani wlebis SuaxanebSi gaCnda,
rodesac amerikelma kristofer spenserma avtomati - WanWikebis, qanCebisa da sxva
instrumentebis damamzadebeli daprogramebuli dazga gamoigona. im periodSi avtomatizacia
bevr industriaSi ar danergila, magram industriuli robotebis Seqmnis Semdeg, misi gavlena
sagrZnoblad gaizarda. roboti avtomaturi danadgaria, romelsac, Cveulebriv, adamianebis
funqciebis SeTviseba SeuZlia. termini ormocdaaTi wlis win dramaturgma karel kapekma
daamkvidrda. robota Cexuri sityvaa da savaldebulo Sromas niSnavs.
robotebis garkveuli raodenoba industriaSi pirvelad 1946 wels gaCnda. danadgari sainJinro
industriaSi manqanebis avtomaturi regulirebis mizniT gamoigones. ufro kompleqsuri robotebis
gamoCena 1970-ian wlebSi mikroprocesorebis Seqmnas daemTxva. pirveli, minikompiuteris
mier kontrolirebadi roboti, 1974 wels cincinati mileisonma aawyo. dRes robotebs mravali
davalebis Sesruleba, magaliTad, SeduReba, Rebva, nawilebis aweva da gadazidva, SeuZliaT.
zogierTi roboti nawilebs SexebiT arCevs, zogierTi ki vizualur gansxvavebas xedavs. robert
airesi da stiven mileri aRniSnaven:
robotze ufro Tavdadebuli da dauRalavi qarxnis muSa ar arsebobs. robots SeuZlia sxvadasxva saxis SesaduRebeli da
SesaRebi unaklo samuSaos Sesruleba; SesaZlebelia maTi, axali samuSaos Sesrulebis mizniT, swrafi xelaxali
daprogramebac... momaval wlebSi saSualo zomis manufaqturul sawarmoebSi bevri industriuli robotis instalirebaa
mosalodneli. roboti produqts mraval avtomatur meqanizms miuerTebs, rac mikroprocesorebis mier kontrolirebad
daxurul seriul warmoebas daamkvidrebs. (Ayres & Miller, 1985)
msoflio industriaSi robotebi yvelaze mravlad avtowarmoebaSi gamoiyeneba. maTi
produqtiuloba jerjerobiT SedarebiT SezRudulia, radgan robotebis mier sxvadasxva obieqtis
Secnobisa da arazusti formebiT manipulirebis unari kvlav rudimentul donezea. Tumca,
eWvgareSea, rom momavalSi avtomatizebuli warmoeba swrafad gaizrdeba; robotebi sul ufro
ixveweba, maTi Rirebuleba ki mcirdeba.
242
243
jgufuri warmoeba
jgufuri warmoeba _ konveierul xazze dasaqmebuli erToblivi samuSao jgufebi _
avtomatizaciasTan erTad gamoiyeneba xolme, rogorc samuSaos reorganizebis saSualeba.
amgvari sistemis ZiriTadi idea TanamSromelTa motivaciis zrdaSi mdgomareobs, dasaqmebulTa
jgufs warmoebis procesSi TanamSromlobis saSualeba eZleva da TiToeul muSaks dRis
ganmavlobaSi erTferovani samuSaos Sesruleba, magaliTad, manqanis karze WanWikebis
damagreba, ar moeTxoveba.
jgufuri warmoebis magaliTs xarisxis wreebi (QC) warmoadgens. es jgufebi xuTidan ocamde
muSaks aerTianebs; isini regularulad ikribebian warmoebasTan dakavSirebuli problemebis
Seswavlisa da gadawyvetis mizniT. QC-Si gaerTianebuli muSakebi damatebiT wvrTnas gadian,
rac maT warmoebis sakiTxebis Taobaze diskusiisTvis savaldebulo teqnikuri codniT
uzrunvelyofs. QC-ebi pirvelad SeerTebul StatebSi Seiqmna, Semdeg ki isini ramdenime
iaponurma kompaniamac daafuZna. 1980-ian wlebSi es jgufebi didi popularobiT sargeblobda
dasavleTSic. isini teilorizmis Tvalsazriss emijnebian, radgan aRiareben, rom muSakebi
kompetenturni unda iyon maT mier Sesrulebuli saqmianobis arsisa da meTodebis sferoSi.
moqnili warmoeba
erT-erTi yvelaze mniSvnelovani cvlileba, romelic gasuli ramdenime wlis ganmavlobaSi mTeli
msoflios sawarmo procesebSi ganxorcielda, kompiuteriT damzadebuli dizainia. teilorizmma da
fordizmma masobriv bazrebze gaTvlili masobrivi (erTnairi) produqtebis warmoebaSi did
warmatebas miaRwies, magram ver SeZles mcire SekveTebisa da individualuri momxmareblis
moTxovnilebis dakmayofileba. kompiuteriT damzadebuli dizainisa da kompiuterze dafuZnebuli
sxva tipis teqnologiebis wyalobiT, situacia radikulad Seicvala. stenli devisi
saubrobs ,,masobrivi momxmareblis” dakmayofilebis aucileblobaze: axali teqnologiebi
konkretul momxmareblebze gaTvlili nivTebis masStaburi warmoebis saSualebas iZleva.
tradiciulma konveierulma xazma SeiZleba dReSi xuTi aTasi mamakacis perangi awarmoos.
amJamad, xuTi aTasi identuri perangis nacvlad, imave periodSi da igive xarjebiT,
gansxvavebuli, individualur moTxovnilebebze gaTvlili, amdenive perangis damzadebaa
SesaZlebeli (Davis, 1988).
kompiuteriT damzadebuli dizainis damkvidrebamde, iaponiaSi pirvelad daiwyo warmoeba,
romelsac moqnili warmoeba ewoda. es sistema radikalurad gansxvavdeba detroitSi henri fordis
mier dafuZnebuli masobrivi warmoebis sistemisgan. manqanebis iaponelma mwarmoeblebma
Sua 1970-iani wlebidan adreul 1990-ian wlebamde globaluri gayidvebis mniSvnelovan zrdas
miaRwies (Dertouzos, 1989). iaponelebma gansakuTrebuli yuradReba profesiuli samuSao Zalis
243
244
Seqmnas, produqtis dizainze muSaobisa da axali produqciis bazarze gatanis daCqarebis gzebs
dauTmes.
1980-iani wlebis dasawyisSi evropuli da amerikuli manqanebis mwarmoebel qarxnebSi
cvlilebebis ganxorcielebas 24 saaTi sWirdeboda, iaponur qarxanaSi ki igive proceduris
Sesasruleblad xuTi wuTi iyo sakmarisi. iaponelebma, pirvelive jerze, miznad iseTi xarisxis
miRweva daisaxes, romelsac Semdgom gaumjobeseba aRar dasWirdeboda. maT umaRles
doneme daxvewes jgufuri warmoeba; integrirebuli samuSao jgufi amwyobebisgan, muSebisa da
mommarageblebisgan Sedgeboda. damgegmavebma miiCnies, rom amgvari teqnikiT Sesrulebul
warmoebas Svidnaxevarwliani cikli dasWirdeboda (pirveli modelis SemuSavebidan warmoebis
xazze pirveli manqanis gamoSvebamde). amis sapirispirod, evropel da amerikel damgegmavebs
warmoeba, bolo dromde, aTidan TxuTmetwlian ciklze hqondaT gaTvlili. axla isini iaponuli
praqtikis aTvisebas cdiloben, rac sagrZnoblad aCqarebs warmoebas. Tumca, lester Turou
SeerTebul StatebTan mimarTebaSi aRniSnavs: “saukeTeso amerikul qarxnebs saukeTeso
iaponuri qarxnebi jobia, yvelaze cudi amerikuli qarxnebi ki gacilebiT uaresia yvelaze cud
iaponur qarxnebze” (Thurow, 1993).
244
245
245
246
zogs miaCnia, rom kavSirebi Sua saukuneebSi arsebuli gildiebis – erTi da imave saqmianobiT
dakavebul adamianTa asociaciebis – efeqturi versiaa, romelic Tanamedrove industriaSic
damkvidrda. amgvari interpretaciiT mxolod im faqtis axsna SeiZleba, rom kavSirebi xSirad
xelosnebis mier iqmneboda, magram ra aris imis mizezi, rom kavSirebi mudmivad xelfasebis
momatebis moTxovnebTan da industriul konfliqtebTan asocirdeba? aqedan gamomdinare, ufro
misaRebi iqneba ganmarteba, rom kavSirebi industriul garemoSi muSebis materialuri
interesebis dacvis mizniT Seiqmna. samuSao garemo maT aerTianebT, ganapirobebs solidarobis
grZnobas, magram am garemoSi maTi formaluri gavlena Zalze mcirea.
Tanamedrove sazogadoebis ganviTarebis adreul periodSi umravles qveynebSi muSebs ar
hqondaT politikuri uflebebi da veraviTar gavlenas ver axdendnen im pirobebze, romlebSic
uxdebodaT muSaoba. kavSirebi, pirvel rigSi, muSakebsa da damqiraveblebs Soris arsebul
Zalauflebriv disbalanss aregulirebs. muSaki, rogorc individualuri pirovneba, mcire gavleniT
sargeblobda, magram koleqtiur organizaciaSi misi gavlena sagrZnoblad gaizarda. damqiravebels
nebismieri muSakis daTxovna SeuZlia, magram qarxana ver imuSavebs mTeli personalis an
muSebis umravlesobis gareSe. Tavidan kavSirebs “damcveli” organizaciis xasiaTi hqonda,
romelic muSakebs damsaqmebelTa ganusazRvreli Zalauflebis gakontrolebis saSualebas
aZlevda.
uaxlesi miRwevebi
cxadia, Tavad kavSirebma, wlebis ganmavlobaSi, cvlilebebi ganicada. zogierTi maTgani Zlier
gaizarda da, rogorc permanentulma organizaciam, biurokratiuli xasiaTi miiRo. kavSirebSi
dasaqmebuli oficialuri personali sruli datvirTviT muSaobs, magaram mas SeiZleba ar hqondes
sakmarisi warmodgena im pirobebis Sesaxeb, romlebSic kavSiris wevrebs uxdebaT muSaoba.
aqedan gamomdinare, kavSiris liderebis aqtivoba da Sexedulebebi SeiZleba ar eTanxmebodes
kavSiris wevrebis interesebs. sawarmoSi dasaqmebul jgufebsa da maTi kavSirebis strategiebs
Soris zogjer konfliqturi situacia iqmneba. kavSirebis umravlesobam qalebis didi raodenobiT
gawevrianeba ver SeZlo. miuxedavad imisa, rom zogierTma am mizniT sainiciativo kampania
wamoiwyo, warsulSi bevri maTgani qalebis kavSirebSi gaerTianebas aqtiur winaaRmdegobas
uwevda.
dRes dasavlur qveynebSi arsebul profesiul kavSirebs safrTxes cvlilebaTa sami
urTierTdakavSirebuli procesi uqmnis: es umuSevrobis maRali donea, rac asustebs kavSirebis
garigebisTvis xelsayrel pozicias; Zveli manufaqturuli industriebis Semcireba – kavSirebis
saqmianoba, tardiciulad, am sferoSi iyo Zlieri; da saerTaSoriso konkurenciis intensiuri zrda, rac,
gansakuTrebiT aziur qveynebSi SeiniSneba, sadac xelfasebi, xSir SemTxvevaSi, dasavleTTan
246
247
gaficvebi
ra aris gaficva? pasuxi bundovania da misi formulireba martivi ar aris. magaliTad, ra
gansxvavebaa gaficvasa da muSaobis xanmokle droiT Sewyetas Soris? bevri qveynis statistikaSi
samuSaos SeCerebas gaficvasTan im SemTxvevaSi aigiveben, Tuki is dadgenil periods
(magaliTad, naxevar dRes) gascdeba, an Tu muSaobas muSakTa garkveuli raodenoba
SeaCerebs. aris Tu ara muSaobis SeCerebisas drois gadacileba an samuSao wesis darRveva
gaficvis amsaxveli aqtivobis magaliTi?
ukeTesi iqneba, Tu “gaficvas” ufro viwro gansazRvrebas mivusadagebT; winaaRmdeg
SemTxvevaSi, termini zusti ar iqneba. gaficva, ukmayofilebis gamoxatvis an garkveuli
moTxovnis mizniT, dasaqmebulTa jgufis mier samuSaos droebiTi SeCerebaa (Hyman, 1984).
am definiciis yvela komponenti mniSvnelovania, radgan is gaficvas dapirispirebisa da konfliqtis
sxva formebisgan ganasxvavebs. gaficva ukmayofilebis gamoxatvis droebiTi formaa, radgan
muSakebs, samomavlod, igive samuSaoze dabruneba da igive damsaqmebelTan
TananSromlobis gagrZeleba aqvT ganzraxuli; Tu muSakebi muSaobas Tavs samudamod
anebeben, amgvari qmedebis dasaxasiaTeblad es termini ar gamodgeba. gaficva muSaobis
SeCerebaa da ara drois gadaWarbebis akrZalva an “Senelebuli tempiT muSaoba.” gaficvaSi
muSakTa jgufi unda monawileobdes, radgan es koleqtiuri qmedebaa da ara erTi individualuri
muSakis mier gamoxatuli reaqcia. gaficva damsaqmeblis winaaRmdeg ganxorcielebuli
aqtivobaa, rac mas studentebisa Tu mdgmurebis mier gamoxatuli protestis formebisgan
ganasxvavebs. da bolos, gaficvis mizans ukamyofileba da garkveuli moTxovna warmoadgens;
Tu muSaki samuSaos individualurad, sportul RonisZiebaze daswrebis mizeziT, acdens, mas
gaficuls ver vuwodebT.
247
248
gaficva muSakebsa da menejments Soris SesaZlebeli konfliqtis mxolod erT aspeqts Tu tips
warmoadgens. organizebuli konfliqtis sxva formebi lokauti (aseT SemTxvevebSi samuSaos
SeCereba ara muSakebis, aramed damsaqmeblebis mier xdeba), warmoebis SezRudva da
kontraqtTan dakavSirebuli molaparakebis CaSlaa. naklebad organizebuli konfliqti SeiZleba
samuSao Zalis naklebobiT, samsaxuris gacdeniTa da sawarmoo aparaturis wyobidan
gamoyvaniT gamoixatos.
1960-iani wlebis dasawyisSi gamocemul cnobil naSromSi vkiTxulobT, rom gaficvebi Tavs sul
ufro naklebad iCens. avtorTa azriT, xangrZlivi da intensiuri dapirispireba ZiriTadad
industrializaciis adreul fazebs axasiaTebs. gaficvebTan dakavSirebuli aqtivoba mcirdeba,
rodesac arsebobs SeTanxmebuli struqturuli industriuli garigeba (Ross and Hartman, 1960). am
naSromis gamoqveynebis Semdeg, bevr dasavlur qveyanaSi, britaneTis CaTvliT, gaRvivda
industiuli konfliqti. britaneTSi 1960-ian wlebsa da 1970-iani wlebis dasawyisSi araoficialuri
gaficvebis SeTxvevebma sagrZnoblad imata. rogorc Cans, am periodSi mravali muSaki
ukmayofilo iyo rogorc damsaqmebliT, ise kavSirebis oficialuri organizaciebis muSaobiT.
1980-ian da 1990-iani wlebis dasawyisSi oficialurma kavSirebma isev daiwyo sagaficvo
aqtivobaze yuradRebis gamaxvileba. amave dros, gaficvebis SemTxvevevebi sagrZnoblad
Semcirda did britaneTSi, rac umTavresad kavSirebis garSemo politikuri da ekonomikuri
klimatis daZabvam gamoiwvia. es saerTaSoriso tendenciebis nawilia. or an sam gamonakliss Tu
ar CavTvliT, am periodSi sagaficvo aqtivobis Semcireba yvela dasavlur qveyanaSi aRiniSna.
qalebi da samuSao
bolo dromde, dasavlur qveynebSi anazRaurebadi samuSao, ZiriTadad, mamakacTa sferod
miiCneoda. ukanaskneli ramdenime aTwleulis ganmavlobaSi situacia radikalurad Seicvala.
samuSao ZalaSi sul ufro meti qali erTveba. momdevno qveTavebSi am fenomenis
warmoSobasa da arss –Tanamedrove sazogadoebis erT-erT yvelaze mniSvnelovan cvlilebas _
ganvixilavT.
248
249
bavSvebi Zafs asworebdnen da matyls varcxnidnen, ufrosi qaliSvilebi da maTi dedebi Zafs
axvevdnen, mamebi ki rTavdnen. colebi da Svilebi mamakacebTan erTad Sromas Tanabrad
inawilebdnen da kervaSi, fexsacmelebis damzadebasa da cxobaSi iRebdnen monawileobas.
ekonomikur procesebSi mniSvnelovani rolis gamo, qalebi ojaxSi didi gavleniT sargeblobdnen,
Tumca ar monawileobdnen politikasa da saomar saqmeebSi, radgan es mamakacis sferod
iTvleboda. xelosnebisa da fermerebis colebi xSirad awarmoebdnen saqmian angariSebs,
qvrivebi ki, Cveulebriv, bizness euflebodnen da uZRvebodnen kidec.
mas Semdeg, rac Tanamedrove industriis ganviTarebasTan erTad, samuSao adgilma saSinao
pirobebidan gareT gadainacvla, bevri ram Seicvala. erTaderTi da umTavresi faqtori, warmoebis
meqanizebul qarxnebSi gadanacvleba gaxldaT. samuSao, manqanis daxmarebiT, garkveuli
davalebis Sesrulebis mizniT, sagangebod daqiravebuli adamianebis mier sruldeboda, amitom
damsaqmeblebi kontraqts, mTeli ojaxis nacvlad, individualur pirebTan aformebdnen. imis
gacnobierebas, rom ojaxi, Zveleburad, erTian birTvad aRar aRiqmeba, didi dro dasWirda.
mecxramete saukunis dasawyisSi, britaneTsa da sxva evropul qveynebSi damsaqmeblebi
samuSaoze xSirad isev mTel ojaxs qiraobdnen. magaliTad, Tu qmars qarxanaSi asaqmebdnen,
coli da Svilebi Sina mosamsaxureebad ahyavdaT an fermaSi amuSavebdnen.
droTa ganmavlobaSi es praqtika aRmoifxvra da saxli da samuSao adgili erTmaneTs sul ufro
metad gaemijna. qali “saojaxo” RirebulebebTan asocirdeboda, Tumca mosazrebas, rom qalis
adgili Sin aris, sazogadoebis sxvadasxva doneze gansxvavebulad aRiqvamdnen. mravali qali
Sina mosamsaxured, eqTnad, an saojaxo saqmeSi damxmared muSaobda. xelmokle qalebs ufro
mZime pirobebi hqondaT, radgan isini saojaxo saqmesac uZRvebodnen da, qmris arasakmarisi
Semosavlis gamo, industriuli saqmianobiTac iyvnen dakavebulni.
meoce saukunemde qalTa dasaqmebis maCvenebeli yvela klasSi Zalze dabali iyo. britaneTSi,
1910 wlis bolosac ki, dasaqmebul qalTa erTi mesamedi Sina mosamsaxured an saojaxo
saqmeSi damxmared muSaobda. qalTa samuSao Zala, ZiriTadad, axalgazrda martoxela qalebs
moicavda. Tu es qalebi qarxnebsa an ofisebSi muSaobdnen, damsaqmeblebi xelfass, xSir
SemTxvevaSi, pirdapir maT mSoblebs ugzavnidnen. daqorwinebis Semdeg ki isini muSaobas
Tavs anebebdnen.
mas Semdeg, anazRaurebad samuSao ZalaSi qalTa monawileoba metnaklebad
Tanmimdevrulad gaizarda. erT-erTi ZiriTadi zemomqmedi faqtori pirveli msoflio omis periodSi
samuSao Zalis Semcireba gaxldaT. saomari wlebis ganmavlobaSi qalebi bevr iseT samuSaos
asrulebdnen, rac manamde mxolod mamakacis saqmianobad miiCneoda. omidan dabrunebis
Semdeg, am saqmianobaTa umravlesoba kvlav mamakacebma gadaibares, magram omamde
damkvidrebuli Tvalsazrisi Seirya. dRevandel evropul qveynebSi, saxlis gareT, anazRaurebad
249
250
250
251
warmatebis problemebi
amJamad ekonomikurad warmatebul qalebs iseT samyarosTan uxdebaT Segueba, romelsac isini
Sinaganad ar ekuTvnian. aRmasrulebel Tanamdebobebze dakavebuli qalebis gamocdileba
ucxoeTSi xangrZlivi periodiT gamgzavrebuli qalebis gamocdilebas Seadares. aseT dros cnobari,
rukebi da adgilobrivi macxovreblebis wes-Cveulebebis codnaa saWiro. amgvar mogzaurobas
Tan “kulturuli Sokic” axlavs da mosaxleoba ucxoels bolomde maSinac ver egueba, Tuki is
aRniSnul qveyanaSi samudamod apirebs darCenas. droTa ganmavlobaSi, qalebma SeiZleba
zemoqmedeba moaxdinon maskulinul RirebulebaTa sistemaze da ojaxTan dakavSirebuli
pasuxismgebloba da samuSao valdebulebebi erTmaneTs SeuTavson.
251
252
qalebis karieris ganviTarebas mamakacTa is damokidebuleba uSlis xels, rom qalisTvis samuSao
meorexarisxovania Svilebis yolasTan SedarebiT. britaneTSi Seiswavles im menejerTa
misazrebebi, romlebic jandacvis samsaxurSi teqnikuri personalis Tanamdebobaze dasaqmebis
msurvel qalbatonebTan uZRvebodnen intervius. kvlevis Sedegad dadginda, rom interviurebi
qalebs mudmivad ekiTxebian, hyavT Tu ara Svilebi, da Tu ar hyavT, apirebeben Tu ara
momavalSi dedobas. amgvar SekiTxvas arasodes usvamen mamakac aplikantebs. rodesac
interviuerebs amgvari qmedebis mizezi hkiTxes, orgvarma pasuxma gaiJRera: a) im qalebma,
romlebsac Svilebi hyavT, SesaZloa, skolis ardadegebis periodSi an bavSvis avadmyofobis
SemTxvevaSi, samsaxuridan ganTavisuflebis mizniT, damatebiTi dro moiTxovon; b) bavSvze
zrunva ganixileba ara orive mSoblis, aramed dedis pasuxismgeblobad.
1992 wels, ist angliaSi menejeri qalbatonebis gamokiTxvis Sedegad, Semdegi Sedegebi
gamovlinda (Verney, 1992): 200-ma gamokiTxulma qalma ganacxada, rom warmatebuli biznes
karieris Seqmnis msurveli qalbatonisTvis yvelaze didi problema baSvze zrunvis sakiTxia.
yvelaze misaReb, magram moklevadian gamosavlad, isini samuSao adgilze sabavSvo bagebis
gaxsnas miiCneven. magram amgvari SesaZleblobiT TanamSromlebs gamokiTxul kompaniaTa
mxolod 2 procenti uzrunvelyofda.
ra daskvna unda gamovitanoT am Sedegebis safuZvelze? qalebis samuSao SesaZleblobebs
dabrkolebas mamakacTa mikerZoebuli ganwyoba uqmnis? zogierTma menejerma aRniSna, rom
qalebma, romlebsac Svilebi hyavT, anazRaurebadi samuSao ar unda eZebon, saojaxo saqmiT
dakavdnen da Svilebze izrunon. Tumca umravlesoba aRiarebs im princips, rom qalma da
mamakacma, karierasTan momarTebaSi, erTnairi SesaZleblobebiT unda isargeblon. maT
mikerZoebul ganwyobas samuSao ki ar ganapirobebs, aramed mSoblisTvis savaldebulo saojaxo
pasuxismgebloba. aqamde mosaxleobis umravlesobas miaCnda, rom mSoblis funqciebi
Tanabrad ver ganawildeba da amasTan dakavSirebiT TanamSromel qalebs mudmivad eqnebaT
problemebi. erT-erTma menejerma ganacxada, rom qalebi, karierasTan mimarTebaSi,
mamakacebTan SedarebiT, wamgebian poziciaSi arian. es usamarTlobaa, magram cxovrebiseuli
faqtebiT jerjerobiT amgvari mdgomareoba dasturdeba (Cockburn, 1991).
252
253
ojaxze mzrunvel diasaxlisebs (dRes iseTi Semxvevebic gvxvdeba, rodesac ojaxze mamakacebi
zrunaven), ara aqvT anazRaurebadi samuSao. Tumca statistikaSi maT “umuSevrebad” ar
Tvlian. realurad, ras niSnavs, “umuSevroba”? am sakiTxs yuradRebas momdevno qveTavSi
davuTmobT.
cxrili 12.1 col-qmars Soris saojaxo saqmis ganawileba, didi britaneTi 1994 (procentebSi)
yovelTvis Cveulebri orive Cveulebriv yovelTvis yvela
qalebi v qalebi TiTqmis mamakace mamakace wyvili
Tanabrad bi bi
recxva da gauToeba 47 32 18 1 1 100
gadawyvetileba, Tu 27 32 35 3 1 100
ra kerZi unda
momzaddes sadilad
avadmyofi ojaxis 22 26 45 _ _ 100
wevrebis movla
sursaTis yidva 20 21 52 4 1 100
saxlis mcire 2 3 18 49 25 100
SesakeTebeli
samuSao
aq iseTi SemTxvevebic igulsixmeba, rodesac SekiTxvas ar upasuxes an samuSaos mesame piri asrulebda.
wyaro: Social Attitude Survey in Britain, Social & Community Planning Research, Social Trend-ze dayrdnobiT,
1996, gv. 216
umuSevroba
gasuli saukunis ganmavlobaSi umuSevrobis maCvenebeli Zlier Seicvala. 1930-ian wlebSi
dasavlur qveynebSi umuSevrobam kulminacias miaRwia, britaneTSi am periodSi samuSao
Zalis 20 procenti iyo dausaqmebeli. omis Semdgom wlebSi, evropisa da SeerTebuli Statebis
sazogadoebriv politikaze Zlier imoqmeda ekonomist jon meinard keinesis ideebma. keiness
miaCnda, rom umuSevrobis zrdas saqonlis Sesyidvis uunaroba iwvevs; mTavrobas SeuZlia
ekonomikaSi Caerios da moTxovnis done gazardos, rasac axali samuSao adgilebis Seqmna
mohyveba. bevri adamianis azriT, saxelmwifos mier ekonomikuri cxovrebis marTvis gamo,
umuSevrobis maRali maCvenebeli warsuls Cabarda. sruli dasaqmebis valdebuleba TiTqmis
yvela dasavluri qveynis samTavrobo politikis Semadgenel nawilad iqca. 1970-ian wlebamde es
politika TiTqos amarTlebda da ekonomikuri zrda metnaklebad Tanmimdevrulad
mimdinareobda.
Tumca, gasuli TxuTmeti wlis ganmavlobaSi, umuSevrobis maCvenebeli bevr qveyanaSi
gaizarda da keinesianizms, umravles SemTxvevaSi, aRar iyeneben, rogorc ekonomikuri
aqtivobis kontrolis mcdelobis saSualebas. meore msoflio omis Semdeg, daaxloebiT 25 wlis
ganmavlobaSi, britaneTSi umuSevrobis maCvenebeli 2 procentsac ar Seadgenda. 1980-iani
wlebis dasawyisSi es maCvenebeli 12 procentamde gaizarda, Semdeg daeca, aTwleulis bolos ki
isev aRmasvla daiwyo; 1995 wels is 11 procents Seadgenda.
umuSevrobis analizi
umuSevrobis oficialuri statistikis interpretacia sworxazovani ar aris (ix. 12.2). umuSevrobis
dasaxasiaTeba ar aris advili amocana. is ,,samuSaos gareSe yofnas” niSnavs. magram
samuSaoSi aq “anazRaurebadi samuSao” an “aRiarebuli saqmianobiT dakaveba” igulisxmeba.
umuSevris statusiT registrirebuli adamiani SeiZleba sxvadasxva saxis produqtiuli aqtivobiT,
magaliTad, saxlis RebviT an baRis movliT, iyos dakavebuli. bevri adamiani arasruli
anazRaurebadi datvirTviT muSaobs an anazrurebadi samuSaoTi periodulad aris dakavebuli;
pensionrebs ,,umuSevarTa” kategorias ar akuTvneben.
mravali ekonomistis azriT, umuSevrobis standartul maCvenebels kidev ori faqtori unda
daematos. arseboben ,,uimedobiT Sepyrobili muSakebi”, romlesac muSaoba surT, imedi
gaucruvdaT da samuSaos Zebnaze xeli Caiqnies; ,,iZulebiT arasrulad dasaqmebuli muSakebi”
iseT kategorias ekuTvnian, romlebsac srulad dasaqmebis survili aqvT, magram ver axerxeben
254
255
britaneTis xelisuflebis mier dokumenturad kargad aris aRnusxuli, Tu rogor aisaxa umuSevroba
sxvadasxva fenebSi. umuSevrobis maCvenebeli qalebs Soris ufro maRalia, vidre mamakacebSi
da eTnikur umciresobebSi ufro maRalia, vidre TeTrkanianebSi. eTnikur umciresobebs Soris,
danarCen mosaxleobasTan SedarebiT, aseve yvelaze maRalia grZelvadiani umuSevrobis
maCvenebeli. umuSevrobis bolodroindeli zrda gansakurebiT axalgazrdebs Seexo; am
kategoriaSic igive problema - is TeTrkanianebTan SedarebiT, eTnikur umciresobebze ufro
mZafrad aisaxa. Teqvsmetidan cxramet wlamde asakis adamianTa umuSevrobis maCvenebeli
daaxloebiT 20 procentia. SeiZleba es ar iyos realuri monacemi, radgan studentTa umravlesoba
arasruli datvirTviT muSaobs an droebiT samuSaozea dakavebuli. Tumca, xangrZlivad
dausaqmebel adamianTa Soris, Zalian bevri axalgazrdaa, romelTa umravlesoba eTnikur
umciresobas ekuTvnis. mozardi asakis biWebis naxevarze meti umuSevrad rCeba eqvsi Tvis an
ufro xangrZlivi drois manZilze.E
umuSevroba Zneli gadasatania saimedo samsaxurs miCveuli adamianebisTvis. ra Tqma unda,
pirvel rigSi, Tavs Semosavlis dakargva iCens. am garemoebis Sedegi sxvadasxva qveyanaSi
sxvadasxvagvarad aisaxeba, radgan yvela qveyana sxvadasxva moculobis umuSevrobis
daxmarebas gascems. magaliTad, britaneTi umuSevrebs keTildReobis xangrZlivi daxmarebiT
uzrunvelyofs. umuSevrobam SeiZleba mwvave finansuri problemebi gamoiwvios, magram
saxelmwifo jandacva da keTildReobis sxva saxis daxmareba umuSevrebisTvis mainc
xelmisawvdomia. meore mxriv, SeerTebul StatebSi, espaneTsa da sxva zogierT dasavlur
qveyanaSi umuSevrebs daxmareba ufro xanmokle vadiT eZlevaT da, Sesabamisad, aseTi
adamianebi uares ekonomikur pirobebSi aRmoCndebian.
ratom gaizarda umuSevrobis maCvenebeli?
ukanasknel wlebSi dasavlur qveynebSi umuSevroba gaizarda. sxvadasxva sazogadoebaSi es
procesi gansxvavebuli formiT aisaxa. dasavleTis farglebs gareT, sxva qveynebTan SedarebiT,
naklebi umuSevroba iyo iaponiaSi. ukanaskneli ori aTwleulis ganmavlobaSi, dasavleTis
255
256
warsulTan SedarebiT, sul ufro met qals surs dasaqmeba, ramac xelmisawvdomi
samuSao adgilebis Semcireba gamoiwvia.
Zneli saTqmelia, kidev gaizrdeba Tu ara uaxloes momavalSi umuSevrobis maCvenebeli.
zogierT qveyanas masStabur umuSevrobasTan sabrZolvelad ukeTesi pirobebi gaaCnia.
umuSevrobam SeerTebulAStatebSi, britaneTTan da sxva mniSvnelovan evropul
qveynebTan SedarebiT, ufro warmatebiT iklo. amis mizezi SeiZleba is iyos, rom
ekonomikuri siZlieris gamo, es qveyana msoflio bazarze, mcire arastabilur qveynebTan
SedarebiT, ufro didi gavleniT sargeblobs. garda amisa, savaraudod, SeerTebul StatebSi
gansakuTrebiT farTo momsaxurebis seqtoris arsebobis gamo, aSS ufro meti samuSao
adgiliT uzrunvelyofs, vidre qveynebi, romelTa mosaxleoba, tradiciulad, manufaqturul
warmoebaSia dasaqmebuli.
dasaqmebis momavali
kvalificirebuli muSaki
zogierTi sociologi da ekonomisti acxadebs, rom globaluri ekonomikisa da ‘moqnil”
samuSao Zalaze moTxovnis zrdis pirobebSi, momavalSi bevri “kvalificirebuli muSaki”
gveyoleba. am adamianebs unar-Cvevebis nakrebi – gansxvavebuli samuSao unar-Cvevebi
da diplomebi unda hqondeT, rasac isini samuSao karieris ganviTarebis gzaze sxvadasxva
saqmianobaSi gamoiyeneben. mxolod dasaqmebulTa mcire wils eqneba
grZelvadiani ,,kariera” Tanamedrove gagebiT.
zogierTebi kvalificirebuli muSakis damkvidrebisken swrafvas dadebiTad afaseben.
muSaki wlebis ganmavlobaSi erTsa da imave samuSaoze ar iqneba dakavebuli da mas
sakuTari samuSao karieris SemoqmedebiTad dagegmvis saSualeba eqneba (Handy, 1994).
zogi Tvlis, rom “moqniloba” praqtikaSi organizaciebis mier muSakebis TviTneburad
daqiravebasa da daTxovnas niSnavs, ris gamoc TanamSromlebs daucvelobis grZnoba
euflebaT. damsaqmeblebs samuSao ZalasTan xanmokle valdebuleba akavSirebT, rac maT
minimaluri damatebiTi daxmarebis gadaxdisa da sapensio uflebebis SezRudvis saSualebas
aZlevs.
kaliforniaSi Silicon Valley-is mier axlaxan Catarebuli kvleviT dadasturda, rom adgilobrivi
ekonomikuri warmateba kvalificirebul samuSao Zalas efuZneba. Silicon Valley-is firmebSi
Zalian maRalia warumateblobis maCvenebeli: yovel wels daaxloebiT 300 axali kompania
ixsneba, magram TiTqmis igive raodenobis kompania ixureba. situaciis Sesabamisad
iqceva samuSao Zala, romelSic didi raodenobiT aris profesionali da teqnikuri muSaki.
avtorebi amboben, rom erTi firmidan meoreSi niWisa da unarebis swrafi gadineba da,
paralelurad, personalis adaptacia mimdinareobs. teqnikuri specialisti konsultantis pozicias
256
257
257
258
Sejameba
1. muSaoba amocanaTa Sesrulebas gulisxmobs, rasac gonebrivi da fizikuri Zalisxmeva
sWirdeba. am amocanaTa mizani adamianTa moTxovnilebebis Sesabamisi saqonlisa da
momsaxurebis warmoebaa. bevri mniSvnelovani samuSao, magaliTad, saojaxo da
moxaliseTa saqmianoba, materialurad ar anazRaurdeba. saqmianoba aris samuSao, romelic
regularuli xelfasis sanacvlod sruldeba. ekonomikuri sistemis safuZvels yvela kulturaSi
samuSao warmoadgens.
2. Tanamedrove sazogadoebaTa ekonomikuri sistemis gamorCeuli Tviseba Sromis
maRalkompleqsuri da mravalferovani ganawilebis ganviTarebaa.
3. Sromis ganawileba samuSaos sxvadasxva saqmianobebad dayofas niSnavs. TiToeuli
maTgani garkveul specializacias moiTxovs. es ekonomikur urTierTdamokidebulebas
iwvevs: saarsebo saSualebebis mopovebis mizniT, yvelani erTmaneTze varT
damokidebulni.
4. amis erT-erTi gamovlineba teilorizmi anu mecnieruli menejmentia. teilorizmi samuSaos
martiv davalebebad dayofas gulisxmobs, romlebic droSi ganawilebuli da organizebulia.
fordizmma samecniero menejmentis proncipebi ganavrco da masobrivi warmoeba masobriv
bazrebs daukavSira. fordizmi da teilorizmi dabali ndobis sistemebia, sadac muSaki
maqsimalurad aris gaucxoebuli. maRali ndobis sistema muSakebs samuSaos tempisa da
Sinaarsis gakontrolebis saSualebas aZlevs.
5. gasuli saukunis ganmavlobaSi, dasaqmebis sistemaSi mniSvnelovani cvlilebebi moxda.
gansakuTrebiT aRsaniSnavia, fizikur saqmianobaTa Semcirebis xarjze, gonebriv
saqmianobaTa zrda. Tumca am cvlilebaTa interpretacia sakamaTo sakiTxia.
6. yvela dasavlur qveyanaSi ekonomikuri cxovrebisTvis damaxasiaTebelia kavSirebis
warmoSoba da gaficvis uflebis aRiareba. kavSirebi damcavi organizaciebia, romlebic
mSromelebs samuSao pirobebis kontrolisTvis saWiro zomebiT uzrunvelyofs. dRes kavSirTa
liderebi, xSirad, mniSvnelovan rols asruleben erovnuli ekonomikuri politikis formulirebaSi.
Tumca, britaneTSi amgvar SemTxvevebs warsulSi ufro hqonda adgili, vidre amJamad.
7. samuSao adgilis saxlidan gareT gadanacvlebam mniSvnelovnad imoqmeda qalis samuSaos
bunebaze. qorwinebaSi myofi bevri qali ,,diasaxlisia,” magram is ,,umuSevrad” iTvleba –
imis miuxedavad, rom qalis mier saojaxo saqmeebze daxarjuli dro SeiZleba misi qmris
samuSao saaTebs aRematobodes. amJamad anazRaurebad samuSaoze gacilebiT ufro meti
qalia dasaqmebuli, vidre ramdenime aTwleulis win; magram qalebi araproporciulad arian
koncentrirebulni dabalanazRaurebad samuSaoebze.
259
260
damatebiTi literatura
Godfried Engbersen et al., Cultures of Unemployment: A Comparative Look at Long-Term
Unemployment and Urban Poverty (Boulder, Colo: Westview, 1993). diskusia imis
Sesaxeb, Tu ramdenad uviTardebaT xangrZlivad umuSevar adamianebs “siRaribis
kultura.”
Keith Grint, The Sociology of Work: An Introduction (Cambridge: Polity Press, 1991).
Zalian sasargeblo saxelmZRvanelo, romelic Tanamedrove sazogadoebebSi muSaobis
Seswavlis aspeqtebis umravlesobas exeba.
Ray Pahl, Divisions of Labour (Ozford: Blackwell, 1984). mniSvnelovani diskusia
muSaobis, saojaxo saqmisa da ojaxis Sesaxeb.
Andrew Sayer and Richard Walker, The New Social Economy (Oxford: Blackwell,
1992). sasargeblo diskusia dRes industriul warmoebaze zemomqmedi movlenebis Sesaxeb.
Neil J. Smelser and Richard Swedberg (eds), The Handbook of Economic Sociology
(Princeton: Pronceton University Press, 1994). zogadi rideri ekonomikuri cxovrebis
sociologiis Sesaxeb.
mniSvnelovani terminebi
araformaluri ekonomika
moxaliseTa samuSao
saqmianoba
ekonomikuri sistema
teqnologia
ekonomikuri urTierTdamokidebuleba
teilorizmi
fordizmi
dabali ndobis sistemebi
maRali ndobis sistemebi
avtomatizacia
moqnili warmoeba
dasaqmebis sistema
260
261
profesiuli kavSirebi
gaficva
saojaxo saqme (saSinao saqme)
kvalificirebuli muSaki
Tavi 13
ZiriTadi cnebebi
Zalaufleba da xelisufleba
saxelmwifos cneba
demokratia
monawileobiTi demokratia
monarqiebi da liberaluri demokratiebi
liberaluri demokratiis gavrceleba
demokratias safrTxe emuqreba?
politikuri partiebi da xmis micema dasavleTis qveynebSi
partiuli sistemebi
partiebi da xmis micema britaneTSi
qalebis monawileoba politikaSi
xmis micemis modelebi da politikuri ganwyobebi
globaluri Zalebi
evropuli kavSiri da evropis Secvlili ruka
cvlilebebi aRmosavleT evropaSi
omi da samxedroebi
lokaluridan totalur omamde
samxedro xarjebi da civi omi
iaraRiT vaWroba
omi da globaluri usafrTxoeba
msoflio omis gareSe?
Sejameba
damatebiTi literatura
mniSvnelovani terminebi
261
262
262
263
ZiriTadi cnebebi
Zalaufleba da xelisufleba
rogorc I TavSi aris aRniSnuli, sociologiisaTvis Zalauflebis Seswavlas fundamenturi
mniSvneloba aqvs. Zalaufleba aris individebis an jgufebis unari, ganaxorcielon TavianTi
interesebi an saqmeebi, im SemTxvevaSic ki, Tu sxvebi winaaRmdegobas uweven. is zogjer
Zalis pirdapir gamoyenebas gulisxmobs, rogorc es CineTSi moxda, rodesac xelisuflebam
tiananmenis moedanze demokratiuli moZraoba CaaxSo. Zalaufleba TiTqmis yvela urTierTobis
Semadgenel elements warmoadgens, rogoric aris, magaliTad, damqiravebelsa da daqiravebuls
263
264
Soris urTierToba. am TavSi yuradReba aris gamaxvilebuli Zalauflebis ufro viwro aspeqtze,
xelisuflebis Zalauflebaze. Zalauflebis am formas TiTqmis yovelTvis Tan axlavs ideologiebi,
romlebic ZlierTa moqmedebebis gasamarTleblad gamoiyeneba. magaliTad, CineTis xelisuflebis
mier demokratiisTvis mebrZoli studentebis winaaRmdeg Zalis gamoyeneba iyo komunisturi
ideologiis, rogorc mmarTvelobis ZiriTadi formis, dacva.
xelisufleba aris mTavrobis mier Zalauflebis legitimuri gamoyeneba. legitimuroba niSnavs,
rom adamianebi, romlebic eqvemdebarebian xelisuflebis kanonier Zalauflebas, aRiareben mas.
amgvarad, Zalaufleba gansxvavdeba xelisuflebisagan. rodesac CineTSi demokratiis
mxardamWeri demonstraciebi daiwyo, xelisuflebam demonstrantebis cixeSi CasmiTa da
mokvliT upasuxa. es iyo Zalis gamoyeneba, magram es, agreTve, mianiSnebda mTavrobis
avtoritetis dakargvaze. bevri adamianis Sexedulebis sawinaaRmdegod, demokratia ar aris
mmarTvelobis erTaderTi tipi, romelsac xalxi legitimurad miiCnevs. diqtaturebs, agreTve,
SeiZleba hqondeT legitimuroba. magram rogorc mogvianebiT vnaxavT, amJamad demokratia
legitimuri mmarTvelobis yvelaze ufro gavrcelebuli formaa.
saxelmwifos cneba
saxelmwifo arsebobs iq, sadac funqcionirebs mmarTvelobis politikuri aparati (parlamentis
an kongresis msgavsi institutebi da saxelmwifo samsaxuris Cinovnikebi), romelic marTavs gar-
kveul teritoriaze, misi legitimuri Zalaufleba ganmtkicebulia samarTlebrivi sistemiT da SeuZlia
samxedro Zalis gamoyeneba Tavisi politikuri miznebis gansaxorcieleblad. yvela Tanamedrove
sazogadoeba eri-saxelmwifoa. es niSnavs, rom maTi mmarTvelobis sistema kanonier uflebas
acxadebs garkveul teritoriebze, gaaCnia formalizebuli kanonis kodeqsebi da axorcielebs
kontrols SeiaraRebul Zalebze. eri-saxelmwifoebi msoflios sxvadasxva nawilSi sxvadasxva dros
warmoiSva (magaliTad, SeerTebuli Statebi 1776 wels, CexeTis respublika 1993 wels). maTi da
tradiciuli civilizaciebis saxelmwifoebis ZiriTadi maxasiaTeblebi mkveTrad gansxvavdeba
erTmaneTisagan.
suvereniteti _ teritoriebi, romlebsac tradiciuli saxelmwifoebi marTavdnen, arasdros
ar iyo zustad gansazRvruli, centraluri xelisufleba ver axerxebda maT saTanado
kontrols. suvereniteti niSnavs, rom mTavroba flobs xelisuflebas garkveul
teritoriaze, mkafiod gansazRvruli sazRvrebiT, sadac is aris uzenaesi Zalaufleba.
tradiciuli saxelmwifoebis SemTxvevaSi, es gansazRvreba ar aris relevanturi; yvela
eri-saxelmwifo ki, piriqiT, suverenulia.
moqalaqeoba _ tradiciul saxelmwifoebSi, sadac mefe an imperatori umaRles
xelisuflebas warmoadgenda, mosaxleobis umravlesobam ar icoda da arc
ainteresebda, mas vin marTavda; mas arc politikuri uflebebi da zegavlena hqonda.
Cveulebriv, mxolod gabatonebul klasebs an ufro mdidar jgufebs hqondaT imis
SegrZneba, rom isini ekuTvnodnen saerTo politikur erTobas. Tanamedrove
sazogadoebebSi ki, piriqiT, im adamianebis umravlesoba, romlebic politikuri
sistemis sazRvrebSi cxovroben, moqalaqeebia; maT gaaCniaT saerTo uflebebi da
movaleobebi da TavianT Tavs saxelmwifos nawilad miiCneven. Tumca, arseboben
politikuri ltolvilebi an `moqalaqeobis armqoneni~, dRes msoflioSi TiTqmis yvela
garkveuli erovnuli politikuri wyobis wevria.
264
265
demokratia
sityva `demokratia~ warmoiSva berZnuli terminidan “demokratia~, romelic Sedgeba ori
nawilisgan: demos (xalxi) da kratos (marTva). amitom demokratia, Tavisi sawyisi
mniSvnelobiT, aris politikuri sistema, romlis drosac xalxi da ara monarqebi (mefeebi an
dedoflebi) an aristokratebi (keTilSobili warmomavlobis adamianebi, magaliTad, lordebi)
marTaven qveyanas. es martivad da gulaxdilad JRers, magram sinamdvileSi ase ar aris. ras
niSnavs xalxis mmarTveloba? rogorc devid heldma aRniSna, am frazis nebismier nawilis
Sesaxeb SeiZleba wamoiWras kiTxvebi. daviwyoT sityviT `xalxi~:
vin aris xalxi?
ra saxis monawileobis ufleba aqvs xalxs?
ra pirobebia saWiro monawileobis misaRebad?
rac Seexeba `mmarTvelobas~:
ramdenad farTo an viwro unda iyos mmarTvelobis masStabi? unda Semoifarglos
is, magaliTad, xelisuflebis sferoTi, Tu demokratia SeiZleba iyos sazogadoebrivi
cxovrebis sxva sferoebSi, rogoricaa samrewvelo demokratia?
SeiZleba mmarTvelobam moicvas xelisuflebis mier misaRebi yoveldRiuri
administraciuli gadawyvetilebebi, Tu is exeba mxolod ZiriTad politikur
gadawyvetilebebs?
`vis mieraa marTulis~ SemTxvevaSi:
xalxis mmarTvelobas unda daemorCilon? ra adgili uWiravs valdebulebebsa da
azrTa sxvadasxvaobas?
265
266
zogierTma adamianma unda daarRvios kanoni, Tu mas sjera, rom arsebuli kanoni
usamarTloa?
rogor pirobebSi (Tuki isini arsebobs) unda gamoiyenon demokratiulma
xelisuflebebma Zala imaT winaaRmdeg, vinc ar eTanxmeba maT politikas?
aseT kiTxvebze pasuxebi gansxvavebuli iyo sxvadasxva periodsa da sxvadasxva
sazogadoebaSi. magaliTad, `xalxi~ sxvadasxvanairad aRiqmeboda: rogorc qonebis
mepatroneebi, TeTrkanianebi, ganaTlebuli adamianebi, kacebi, zrdasruli kacebi da qalebi.
zogierT sazogadoebaSi oficialurad miRebuli demokratiis areali SezRudulia politikis sferoTi,
zogierT sazogadoebaSi ki is socialuri cxovrebis sxva sferoebzec vrceldeba.
monawileobiTi demokratia
monawileobiTi demokratiis (anu pirdapiri demokratiis) dros, is adamianebi iReben
erToblivad gadawyvetilebebs, romlebic SemdegSi ganicdian maT gavlenas. es iyo demokratiis
Tavdapirveli tipi, romelic gavrcelebuli iyo antikur saberZneTSi. isini, vinc iyvnen moqalaqeebi,
sazogadoebis mcire nawili, regularulad ikribebodnen politikuri sakiTxebis gansaxilvelad da
ZiriTadi gadawyvetilebebis misaRebad. monawileobiT demokratiul mmarTvelobas didi
mniSvneloba ara aqvs Tanamedrove sazogadoebebSi, sadac mosaxleobis udides nawils gaaCnia
politikuri uflebebi da amitom SeuZlebelia, yvela maTganma aqtiuri monawileoba miiRos yvela
im gadawyvetilebis SemuSavebaSi, romlebic maTze zemoqmedebas axdens.
Tumca, monawileobiTi demokratiuli mmarTvelobis zogierTi aspeqti Tanamedrove
sazogadoebebSic gamoiyeneba. magaliTad, monawileobiTi demokratiuli mmarTvelobis erT-
erTi formaa referendumebis Catareba, rodesac xalxi raime konkretuli sakiTxis Sesaxeb Tavis
Sexedulebas gamoxatavs. adamianTa didi raodenobis TaTbiri SesaZlebeli xdeba, rodesac
sakiTxs vamartivebT erT an or kiTxvaze pasuxis gacemiT. zogierT evropul qveyanaSi
refendumi regularulad tardeba erovnul doneze.
radgan liberaluri demokratia ase farTod vrceldeba, SeiZleba vivaraudoT, rom misi
funqcionireba uaRresad warmatebulia, magram ase ar aris. demokratia TiTqmis yvelgan
garkveul siZneleebs awydeba. es mxolod imitom ar xdeba, rom Zneli aRmoCnda stabiluri
demokratiuli wyobis damyareba ruseTsa da yofil komunistur sazogadoebebSi. demokratias
safrTxe emuqreba, umetesad, im qveynebSi, sadac is warmoiSva: britaneTSi, evropasa da
SeerTebul StatebSi. gamokiTxvebi aCvenebs, rom sul ufro izrdeba im adamianTa raodenoba,
romlebic ukmayofilo arian politikuri sistemiT an indiferentulobas iCenen mis mimarT.
ratom aris amdeni adamiani guldamZimebuli swored im sistemis gamo, romelic,
TiTqosda, yvela dabrkolebas umklavdeba Tavis gzaze mTel msoflioSi. ucnauria, magram
pasuxebi dakavSirebulia im faqtorebTan - kapitalizmis zegavlenasa da socialuri cxovrebis
globalizaciasTan, rolebmac xeli Seuwyves demokratiis gavrcelebas.
rogorc sociologma daniel belma aRniSna, erovnuli xelisufleba Zalian pataraa imisTvis,
rom gavlena moaxdinos iseT mniSvnelovan sakiTxebze, rogoricaa globaluri ekonomikuri
konkurencia an msoflios garemos ganadgureba; magram is metad didi gaxda imisTvis, rom
ganixilos iseTi sakiTxebi, problemebi, romlebic aRelvebs garkveul qalaqebsa da regionebs.
mTavrobebs didi Zalaufleba ar gaaCniaT, magaliTad, giganturi biznes korporaciebis - globaluri
ekonomikis ZiriTadi aqtorebis - saqmianobaze. SeiZleba, SeerTebuli Statebis romelime
korporaciam gadawyvitos, daxuros misi produqciis gamomSvebi qarxnebi britaneTSi da, amis
magivrad, gaxsnas axali fabrika meqsikaSi, im mizniT, rom fasebi daswios da sxva korporaciebs
ufro efeqturi konkurencia gauwios. amis Sedegad, aTasobiT britaneli muSa dakargavs
samsaxurs. albaT, maTi survilia, rom mTavrobam raime moimoqmedos, magram erovnul
mTavrobebs ar SeswevT unari, gaakontrolon msoflio ekonomikasTan dakavSirebuli procesebi.
erTaderTi, risi gakeTebac mTavrobas SeuZlia, aris mcdeloba, Searbilos dartyma umuSevarTa
daxmarebebisa da maTi gadamzadebis gziT.
garda imisa, rom am mTavrobebs ar xelewifebaT globaluri sakiTxebis gadaWra, isini,
agreTve, daSordnen moqalaqeTa umravlesobis cxovrebas. bevri adamiani aRSfoTebulia im
faqtiT, rom gadawyvetilebebs, romlebic maT cxovrebaze gavlenas axdens, iReben londonSi,
maTgan Sors myofi `Zalauflebis Suamavlebi~ _ partiuli Tanamdebobis pirebi, interesTa jgufebi,
lobistebi da Cinovnikebi. maT miaCniaT, rom maT mTavrobas ar SeuZlia mniSvnelovani
adgilobrivi problemebis mogvarebac, magaliTad, danaSaulisa da usaxlkarobis. amitom
xelisuflebisadmi rwmena mniSvnelovnad Seirya. es, Tavis mxriv, gavlenas axdens xalxis
mzadyofnaze, monawileoba miiRos politikur procesebSi.
Semdeg, cotaTi mogvianebiT, Cven vnaxavT, zogierTi es zegavlena rogor aisaxeba
britanul politikaSi. gansazRvrebis Tanaxmad, liberaluri demokratia ramdenime partiis arsebobas
gulisxmobs. upirveles yovlisa, Cven ganvixilavT partiuli sistemis sxvadasxva tipebs, romelTa
dajgufeba liberaluri demokratiis saerTo iarliyiT SeiZleba.
partiuli sistemebi
arsebobs mravali saxis partiuli sistema. orpartiuli sistema iqneba warmatebuli Tu
mravalpartiuli sistema, es, umTavresad, mocemuli qveynis saarCevno procedurebis xasiaTzea
damokidebuli. ori partia aris gabatonebuli im politikur sistemaSi, sadac arCevnebi dafuZnebulia
principze `gamarjvebuli iRebs yvelafers~. kandidati, romelic xmebis umravlesobas agrovebs,
arCevnebs igebs, miuxedavad imisa, man xmebis saerTo ricxvis ra wili miiRo. iq, sadac
arCevnebi dafuZnebulia gansxvavebul principebze, rogoricaa proporciuli warmomadgenloba,
orpartiuli sistemebi naklebad gvxvdeba.
dasavleT evropis qveynebSi sxvadasxva tipis partiuli organizaciebi gvxvdeba, magram
yvela maTgani ar aris warmodgenili britaneTis politikaSi. zogi partia religiur denominaciazea
dafuZnebuli (rogoricaa, belgiuri partiebi, social-qristianTa partia da kaTolikuri saxalxo partia);
zogierTi eTnikuri partiaa, romelic specifikuri nacionalisturi an lingvisturi jgufebis interesebs
gamoxatavs (rogoricaa Sotlandiuri nacionaluri partia britaneTSi an Sveduri saxalxo partia
fineTSi); arsebobs, agreTve, soflis partiebi, romlebic soflis mosaxleobis agrarul interesebs
warmoadgenen (magaliTad, centristuli partia SvedeTSi an Sveicariis saxalxo partia SveicariaSi).
amis garda, arsebobs garemos dacvis partiebi, romlebic ekologiuri problemebiT arian
dainteresebulni (rogoricaa mwvaneTa partia germaniaSi).
meore msoflio omis Semdeg, drois ama Tu im monakveTSi, dasavleT evropis
sazogadoebebis umravlesobaSi, socialisturma an leiboristulma partiebma Camoayalibes
mTavrobebi. ukanasknel dromde, komunisturi partiebi oficialurad iyo aRiarebuli, faqtobrivad,
yvela aseT qveyanaSi. zogierTi maTgani didi partia iyo (rogoricaa, magaliTad, italiaSi,
safrangeTsa da espaneTSi). aRmosavleT evropaSi momxdari cvlilebebis kvaldakval, axla
bevrma partiam Seicvala saxelwodeba. arsebobs bevri konservatuli partia (rogoricaa
respublikuri partia safrangeTSi an konservatuli da unionistTa partia britaneTSi) da `centristuli~
partiebi, romlebsac `memarcxeneebsa~ da `memarjveneebs~ Soris `Sualeduri pozicia~ ukaviaT
(rogoricaa liberalur-demokratiuli partia britaneTSi). (termini `memarcxene~ gamoiyeneba im
radikaluri an progresuli politikuri jgufebis aRsaniSnavad, romlebic socializmisken ixrebian.
termini `memarjvene~ exeba ufro konservatul jgufebs).
zogierT qveyanaSi, umravlesobis partiis an koaliciaSi Semavali erT-erTi partiis lideri
avtomaturad xdeba premier-ministri, qveynis umaRlesi sajaro Tanamdebobis piri. sxva
SemTxvevebSi (magaliTad, SeerTebul StatebSi), prezidents irCeven mTavar
warmomadgenlobiT organoebSi, partiuli arCevnebisagan damoukideblad. dasavleTis qveynebSi
arc erTi saarCevno sistema ar aris zustad erTnairi da umetesoba ufro rTulia, vidre gaerTianebul
samefoSi. amis kargi magaliTia germania, sadac bundestagis (parlamentis) wevrebs irCeven
iseTi sistemiT, romelSic gaerTianebulia `gamarjvebuli iRebs yvelafers~ da proporciuli
arCevnebi. bundestagis wevrebis naxevars irCeven saarCevno olqebSi, sadac imarjvebs
kandidati, romelic xmebis umravlesobas iRebs. danarCen 50 procents irCeven im xmebis wilis
269
270
270
271
271
272
am situaciaSi ufrosma kolegebma TetCeri daarwmunes, rom mas monawileoba aRar mieRo
brZolaSi. swored amis Sedegad, politikur arenaze gamoCnda jon meijori, rogorc konservatorTa
axali lideri da qveynis premier-ministri.
`axali leiboristebi~
jon meijoris premier-ministrobis periodSi, konservatorebi agrZelebdnen saxelmwifo
sawarmoebis privatizacias iqac ki, sadac aseTi gegmebi eleqtoratSi naklebi popularobiT
sargeblobda. magaliTad, “British Railway” gayves da kerZo tenderiT gayides, Tumca
gamokiTxvebma aCvena, rom mosaxleobis umravlesoba aseT programas mxars ar uWerda.
leiboristuli partia am gegmebs ewinaaRmdegeboda da rkinigzebis xalxis mflobelobaSi
dabrunebis valdebuleba aiRo, Tu momaval erovnul arCevnebSi warmatebas miaRwevda.
nawilobriv, TetCerizmis gavlenisa da, nawilobriv, didi globaluri movlenebis (maT Soris,
globaluri ekonomikuri konkurenciis gaZlierebis) gamo, leiboristuli partia TandaTan cvlis Tavis
ideologiur Sexedulebebs. es procesi daiwyo neil kinoqis dros. igi leiboristuli partiis liderobidan
mas Semdeg gadadga, rac partiam 1992 wlis arCevnebi waago. es procesi gagrZelda axali lideris
jon smitis dros. magram misi xelmZRvanelobis periodi xanmokle aRmoCnda, misi udroo
gardacvalebis gamo. 1994 wels toni bleri gaxda partiis lideri da dauyovnebliv Seudga
Semdgomi Sorsgamiznuli Sida reformebis ganxorcielebas. blerma Tavis reformirebul partias
`axali leiboristebi~ uwoda da partiis SigniT warmatebul kampanias eweoda ybadaRebuli 3-4
muxlis gasauqmeblad _ partiis wesdebis im muxlisa, romelic avaldebulebda mas,
ganexorcielebina mrewvelobis sayovelTao saxalxo sakuTrebaSi gadacema.
amgvarad, leiboristulma partiam formalurad aRiara im sabazro ekonomikis ZiriTadi
mniSvneloba, romlis gavrceleba TetCers mtkiced hqonda gadawyvetili. amis gakeTebiT, partia
imave cvlilebebs atarebs, rac dasavleT evropis bevr sxva socialistur partiaSi moxda. aq
gadamwyveti gavlena moaxdina sabWoTa kavSirsa da aRmosavleT evropaSi komunizmis
ngrevam, rasac mokled mimovixilavT am TavSi.
leiboristuli partiis Sexedulebebi yovelTvis sakmaod gansxvavdeboda komunisturi
Tvalsazrisisagan _ komunistur sazogadoebebSi, saxelmwifos mflobelobaSi myofi samrewvelo
sawarmoebis raodenoba bevrad ufro meti iyo imaze, rasac leiboristuli partia odesme
varaudobda. mainc, adamianTa umravlesoba aRiarebs, rom komunizmis dezintegracia agreTve
imis niSania, rom saWiroa socializmis naklebad eqstremistuli ideebis radikaluri, saguldagulo
gadasinjva. axla moZvelebulia is Sexeduleba, rom Tanamedrove ekonomikis `marTva~
SesaZlebelia, Tu mas saxelmwifos kontrols dauqvemdebareben. es idea mniSvnelovania rogorc
komunizmisTvis, ise leiboristuli stilis socializmisTvis.
273
274
globaluri Zalebi
kavSiris ganviTareba
1946 wels, ciurixSi sityviT gamosvlis dros, uinston CerCilma ganacxada, `Cven raRac
evropis SeerTebuli Statebis msgavsi unda avaSenoT.” magram is, vinc iniciativa gamoiCina da
ZalRone ar daiSura amis gansaxorcieleblad, iyvnen ara britanelebi, aramed evropis sxva
qveynebi, gansakuTrebiT, safrangeTi da maSindeli dasavleTi germania. 1951 w. parizis
xelSekrulebam daafuZna evropis qvanaxSirisa da foladis gaerTianeba. amas mohyva evropis
atomuri energiis gaerTianeba, mogvianebiT ki _ evropis ekonomikuri gaerTianeba (EEC). 1958
wels, romis xelSekrulebis safuZvelze Seqmnilma evropis ekonomikurma gaerTianebam
daafuZna saerTo bazari, evrokavSiris wevr saxelmwifoebs Soris saqonliT vaWrobisaTvis.
magram britaneTi ganze idga, igi ufro mTlianad iyo CarTuli Tanamegobrobis sxva qveynebsa
da SeerTebul StatebTan kavSirSi. 1973 wlamde qveyana evropis ekonomikuri gaerTianebis
wevri ar gamxdara.
radganac evropis ekonomikuri gaerTianeba sul ufro didi politikuri gaerTianebisaken
miemarTeboda, misi saxelwodebidan sityva `ekonomikuri~ amovarda da is cnobili gaxda,
rogorc evrogaerTianeba (EC). Semdgomi integraciis Sedegad, is evrokavSiri (EU) gaxda. dRes
evrokavSiri Sedgeba warmomadgenlobiTi da biurokratiuli organizaciebis rTuli erTobliobisagan.
umaRlesi mdgomareoba uWiravs evrosabWos, romelic Sedgeba wevri qveynebis saxelmwifo
meTaurebisagan an mTavrobis meTaurebisagan. isini weliwadSi erTxel ikribebian. ministrTa
sabWo Sedgeba wevri saxelmwifoebis sagareo saqmeTa ministrebisa da msxvili Cinovnikebis
sxva muSa jgufebisagan. is warmoadgens evrokavSiris politikis ganmsazRvrel mTavar organos
da iRebs sakanonmdeblo gadawyvetilebebs. adre aseTi gadawyvetilebebis misaRebad saWiro
iyo sruli erTsulovneba, magram axla gadawyvetilebebis umetesobas iReben xmebis
umravlesobis safuZvelze _ es mniSvnelovani nabijia, radgan niSnavs, rom kanonmdeblobas
SeuZlia ama Tu im qveynis survilebis winaaRmdeg wasvla.
evropuli komisia ministrTa sabWos gansaxilvelad sTavazobs moqmedebis kurss,
sxvadasxva winadadebis misaRebad an Sesasworeblad da is pasuxismgebelia sabWos
gadawyvetilebebis Sesrulebaze. mas xelmZRvaneloben wevri saxelmwifoebis mier daniSnuli
komisiis wevrebi. evropis parlamentSi 518 arCeuli wevria, romlebic gamoTqvamen
Sexedulebebs sabWoSi warmodgenil winadadebebze da uzrunvelyofen forums maTi
ganxilvisTvis. evroparlaments ar gaaCnia sakanonmdeblo uflebamosileba. es awuxebs bevr im
adamians, romlebic Tvlian, rom dRes arsebuli formiT, evrokavSiri arsebiTad arademokratiulia.
da bolos, arsebobs evrosasamarTlo, romelic ganmartavs da xels uwyobs evrokavSiris kanonebis
ganxorcielebas. mas ar gaaCnia policiuri Zalebi Tavisi gadawyvetilebebis mxardasaWerad,
magram maTi Sesruleba aucilebelia wevri qveynebis sasamarTloebisTvis.
Tavdapirvelad evrogaerTianebis wevrTa raodenoba iyo eqvsi. 1973 wels, rodesac dania da
irlandia, britaneTTan erTad, gaerTianebas SeuerTdnen, maTi raodenoba cxramde gaizarda.
TandaTan, wevri qveynebis ricxvma Tormets miaRwia, xolo 1996 wels ki _ TxuTmets. didma
dapirispirebebma, gansakuTrebiT, agrarul politikasTan dakavSirebiT, ganviTarebas daRi
daasva, agreTve, Seaferxa Tanamimdevruli SeTanxmebebis formireba. 1987 wels miiRes
erTiani evropis aqti, rasac mohyva mTeli rigi inovaciebi, yvela darCenili savaWro barieris
gauqmebis CaTvliT, romelTa mizani iyo ufro didi gaerTianebis Seqmna.
evrokavSiris Semdgomi ganviTareba problemuri gaxda im gansakuTrebuli cvlilebebis
gamo, romlebmac aRmosavleT evropa da Semdeg sabWoTa kavSiri moicva, 1989 wlidan
277
278
278
279
urTierTobis Sedegad, SesaZlebeli gaxda, Tavidan aecilebinaT zogierTi sxva iseTi masStaburi
omis gaCaReba, romlebic XX saukuneSi moxda. axla Cven ganvixilavT im problemebs,
romlebic gamowveulia adamianTa socialur saqmianobaSi samxedro Zalauflebis da omis
mudmivi mniSvnelobiT.
omi da samxedroebi
281
282
umravlesoba or msoflio omSi mokles. samxedro biujetebi 1989 wlamde progresulad izrdeboda;
samxedro SeiaraReba sul ufro rTuli da damangreveli xdeba. didi zomis birTvul iaraRs
milionobiT adamianis mokvla SeuZlia.
1980-iani wlebis bolomde, globalur samxedro xarjebs, ZiriTadad, civi omi gansazRvravda
_ SeerTebul Statebsa da yofil sabWoTa kavSirs Soris arsebuli antagonisturi metoqeoba, romelic
1940-iani wlebis bolodan daaxloebiT 1990 wlamde gagrZelda. yovel weliwads TiToeuli mxare
ara marto uzarmazar Tanxas xarjavda SeiaraRebis srulyofasa da samxedro personalis didi
raodenobis Senaxvaze, aramed sxva qveynebTan aliansebis farTo sistemebsac qmnida da xSirad
mokavSire saxelmwifoebis SeiaraRebul Zalebs wvrTnida. sabWoelebi yuradRebas aRmosavleT
evropaze amaxvilebdnen, magram isini Sua aRmosavleTis, aziisa da afrikis qveynebsac
amaragebdnen iaraRiT da maTTvis samxedro kadrebs amzadebdnen. SeerTebulma Statebma
Camoayalibes aliansebis sistema, maT Soris Crdiloatlantikuri xelSekrulebis organizacia
(NATO), romelic msoflios udides nawilze vrceldeba.
iaraRiT vaWroba
SeiaraRebis sferoSi msoflio vaWrobis ZiriTadi nawils _ iaraRiT vaWrobas _ mesame
msoflios qveynebisTvis industriuli qveynebis mier gayiduli SeiaraReba Seadgens. didi xnis
ganmavlobaSi, SeerTebuli Statebi da ssrk iyvnen iaraRis msoflios wamyvani eqsportiorebi.
1991 wels, sparseTis yureSi omis dawyebamde, ssrk da dasavleTis zogierTi saxelmwifo erays
awvdidnen iaraRsa da samxedro daniSnulebis sxva produqcias. erays im dros iranTan omis
wagebis saSiSroeba emuqreboda. rogorc sparseTis yuris omis Sedegma aCvena, zogierTi iaraRi,
gansakuTrebiT sabWoTa kavSiris mier miwodebuli, aRmoCnda moZvelebuli an Seuferebeli,
gansakuTrebiT, dasavleTis uaxlesi iaraRis teqnologiasTan SedarebiT. am omSi erayi sastikad
daamarcxes gaerTianebuli erebis samxedro Zalebma, romlebsac, ZiriTadad, SeerTebuli Statebi
afinansebda. Tumca, mowinave teqnologias sTavazoben yvelas, visac surs da SeuZlia misi
SeZena.
1950-iani wlebidan 1980-iani wlebis bolomde, msoflio samxedro xarjebi zrdis tendenciiT
xasiaTdeboda. 1977 wels msoflio xarjebma SeiaraRebaze gadaaWarba 1 miliard amerikul dolars
dReSi. es niSnavs, rom yovel saaTSi 50 milioni dolari ixarjeboda. 1980-iani wlebis bolos,
realuri gamoTvliT (inflaciis faqtoris gamoklebiT), es maCveneblebi TiTqmis gaormagda. 1993
wels globaluri samxedro xarjebi Seadgenda msoflios mTliani Semosavlis daaxloebiT 5 procents.
es bevrad ufro metia, vidre mTeli afrikuli kontinentis ekonomikuri warmoeba; is metia, vidre
mTeli aziis (iaponiis gamoklebiT) ekonomikuri warmoeba.
civi omis dasrulebis fonze, vinmem SeiZleba imedianad ganWvritos msoflios
ganviTarebuli qveynebis samxedro danaxarjebis Semcireba. SeiaraRebasTan dakavSirebuli
xarjebi mkveTrad Semcirda ruseTsa da yofili sabWoTa kavSiris sxva saxelmwifoebSi.
SeerTebulma Statebma, britaneTma da dasavleTis sxva qveynebmac Seamcires Tavdacvis
xarjebi momdevno ramdenime weliwadSi. Tumca, es gazrdis dawolas iaraRis eqsportze saSinao
bazrebis Sevsebis mizniT. ar SeiZleba darwmunebiT Tqma, rom civi omis dasruleba Seamcirebs
usafrTxoebis moTxovnebs mesame msoflios qveynebSi, es moTxovnebi rogorc Sida, ise
sagareo xasiaTisaa. rogorc Semdeg nawilebSi vnaxavT, jer kidev bundovania, ramdenad
SeiZleba vendoT globaluri mSvidobis dividends.
282
283
283
284
Sejameba
284
285
1. saxelmwifo arsebobs iq, sadac aris politikuri aparati, romelic marTavs garkveul
teritorias da romlis xelisufleba emyareba samarTlebriv sistemasa da kanonier uflebas,
gamoiyenos Zala Tavisi politikuri kursis ganxorcielebis mizniT.
2. Tanamedrove saxelmwifoebi aris eri-saxelmwifoebi, sadac, Cveulebriv, kongresis an
saparlamento sistema arsebobs. suverenitetis cneba (mTavrobis kanonieri Zalaufleba mkafiod
gansazRvrul teritoriaze) gulisxmobs rogorc eri-saxelmwifos aRiarebul legitimurobas, ise sxvebis
mier saxelmwifo sazRvrebis aRiarebas. TiToeuli erToba iZens gamorCeul xasiaTs
nacionalizmTan misi kavSiris gziT.
3. demokratia aris politikuri sistema, sadac xalxi marTavs. monawileobiTi demokratiis
dros, gadawyvetilebebs iReben isini, viszec es gadawyvetilebebi gavlenas axdens. liberaluri
demokratia aris warmomadgenlobiTi mravalpartiuli demokratia (rogoricaa, magaliTad,
gaerTianebuli samefo), sadac moqalaqeebs SeuZliaT, xma miscen erT-erTs sul cota ori
partiidan.
Tumca demokratia farTod gavrcelda, zogierTi siZnele mainc arsebobs. iseT qveynebSi,
rogoric gaerTianebuli samefoa, mTavrobas misi moqalaqeebis gasaWiris mogvarebis unari ara
aqvs. mTavrobiT ukmayofileba izrdeba, xolo politikuri monawileobis done klebulobs.
4. politikuri partia aris organizacia, romelic orientirebulia, arCevnebis gziT miaRwios
mmarTvelobis sistemaze legitimur kontrols. dasavleTis saxelmwifoebis umravlesobaSi, yvelaze
didi is partiebia, romlebic Semdeg ZiriTad politikur interesebs gamoxataven, rogoricaa
socializmi, komunizmi, liberalizmi an konservatizmi. Cveulebriv, arsebobs garkveuli kavSiri
xmis micemis nimuSebsa da klasobriv gansxvavebebs Soris. bolo dros, dasavleTis bevr
saxelmwifoSi SeimCneva tradiciuli partiebis mimarT erTgulebis Semcireba da, saerTod,
imedgacruebis zrda partiuli sistemis gamo.
5. bolo wlebSi, britanulma politikam TetCerizmis Zlieri zemoqmedeba ganicada.
TetCerizmi aris doqtrinebis erToblioba, romelic Tavad qalbaton TetCeris xelisuflebidan wasvlis
Semdegac arsebobs. TetCerizmi eyrdnoba saxelmwifos rolis Semcirebisa da Tavisufali bazris
batonobis aucileblobis rwmenas.
6. TetCerizmma Secvala konservatuli partiis xedva. bolo oci wlis ganmavlobaSi,
leiboristulma partiamac ganicada mniSvnelovani cvlilebebi; kerZod, toni bleris
xelmZRvanelobiT, `axalma leiboristebma~ xeli aiRes Zvel socialistur Sexedulebebze, maT
Soris nacionalizaciasa da gegmur ekonomikur mewarmeobaze.
7. evropis kavSiris ganviTarebam mniSvnelovani gavlena moaxdina yvela mis wevr
saxelmwifoze. Tumca, srulad ar aris naTeli, rogori momavali eqneba evrokavSirs. is, albaT, ar
gaxdeba `ze-eri-saxelmwifo~, magram SeinarCunebs Tavis gamorCeul xasiaTs.
8. evropis politikuri ruka Seicvala 1989 welsa da momdevno periodSi, komunizmis
daSlis Sedegad. ruseTi da aRmosavleT evropis sazogadoebebi xdebian saparlamento
demokratiebi da sabazro ekonomikis qveynebi, Tumca gadasvlis es procesi aris Zneli da
problemuri.
9. omi politikaSi yovelTvis did rols TamaSobda. saukuneebis ganmavlobaSi omis xasiaTi
Zalian Seicvala. Tanamedrove sazogadoebis ganviTarebasTan erTad, omis industrializaciis
procesi daiwyo, rac omis warmoebis dros industriuli meTodebis gamoyenebas gulisxmobs.
birTvul epoqaSi arsebobs imedis safuZveli, rom didi omebis raodenoba Semcirdeba, radgan
omis SesaZlo Sedegebi metad damRupvelia.
285
286
damatebiTi literatura
mniSvnelovani terminebi
legitimuroba interesebi
suvereniteti axali leiboristebi
moqalaqe evrokavSiri
nacionalizmi samxedro Zalaufleba
monawileobiTi demokratia lokaluri omi
konstituciuri monarqi totaluri omi
liberaluri demokratia sayovelTao samxedro begara
politikuri partia civi omi
TetCerizmi iaraRiT vaWroba
qceva xmis micemisas birTvuli iaraRis gavrceleba
Tavi 14
ZiriTadi cnebebi
adreuli masmedia: gazeTebi
gazeTebis gamocema
televiziis gavlena
286
287
sazogadoebrivi mauwyebloba
televiziis gavlena qcevaze
sociologebi swavloben satelevizio axal ambebs
televizia da Janri
sapnis opera
Teoriebi mediis Sesaxeb
adreuli Teoriebi
iurgen habermasi: sazogadoebrivi sfero
bodriari: hiperrealobis samyaro
jon tompsoni: media da Tanamedrove sazogadoeba
mediis globalizacia
axali ambebi
kino, televizia, reklama da eleqtronuli komunikacia
media imperializmi
mediis regulaciis problema
multimedia
interneti
daskvna
Sejameba
damatebiTi literatura
mniSvnelovani terminebi
287
288
ZiriTadi cnebebi
didi xnis win saTamaSoebi saerTod ar arsebobda da yvela mowyenili iyo. Semdeg gaCnda
televizori, miuxedavad amisa, adamianebi mainc mowyenilebi iyvnen. maT marTva surdaT,
amitomac gamoigones `video TamaSebi~. aseTia kacobriobis istoria, rogorc amas marSa
kinderis 8 wlis vaJi, viqtori, aRwers. marSa kinderi naSromis _ `ZalauflebiT TamaSi~ (1991) _
avtoria. es aris kvleva mozardebze televiziisa da videoTamaSebis gavlenis Sesaxeb. viqtori
ojaxis nintendos Cempionia da, agreTve, televizoris Tavgadadebuli mayurebeli.
marto viqtors ara aqvs aseTi gataceba. videoTamaSebi, gansakuTrebiT nintendo, iseTi
masStabisa da mimzidvelobis masobrivi garTobaa, romelic Cvens globalur epoqamde ar
arsebobda. magram dRes maT TiTqmis mTeli msoflios bavSvebi da mozardebi TamaSoben.
miuxedavad imisa, rom aseTi TamaSebis umravlesoba Zviria, isini msoflios zogierT Rarib
qveyanaSic ki didi raodenobiT iyideba. zogierT ufro mdidar qveyanaSi milionobiT aseTi
saTamaSo gaiyida.
gamomsaxvelobisa da bgeris sisufTave nintendosa da mzardi popularobis mqone sxva
konkurentuli sistemebis mTavari aspeqtia. TamaSebi imdenad `realuri~ xdeba, rom Cndeba
seriozuli kiTxva: nuTu viqtorisnairi biWebi nintendos samyaros iseve realurad aRiqvamen,
rogorc gare samyaros? SesaZloa, es kiTxva yvelas unda davusvaT, radgan adamianebis
umravlesoba popularuli kulturis mudmivi momxmarebeli gaxda. termini `popularuli kultura~
exeba iseT garTobebs, romlebsac asobiT aTasi an milionobiT adamiani uyurebs, kiTxulobs an
masSi monawileobs. magaliTad, sapnis operebis mimzidveli istoriebi, rogoricaa, magaliTad,
~East Enders~, milionobiT mayurebels izidavs yovel kvira, zogs ki _ yovel dRe.
am TavSi ganvixilavT popularuli kulturis iseTi formebis zegavlenas, romlebsac xSirad
masmediis saxeliT moixsenieben. masmediaSi Sedis videoTamaSebi da televizia, agreTve,
gazeTebi, filmebi, Jurnalebi, reklamebi, videoebi da sidi. rac Seexeba `popularuls~ `popularul
kulturaSi~, isic `masobriv~ medias gulisxmobs, radganac uzarmazar auditoriebs moicavs _
auditoriebs, romlebic adamianTa Zalian did raodenobas aerTianebs. masmedias zogjer
masobrivi komunikaciebis saxeliTac moixsenieben.
masmedia xSirad asocirdeba mxolod garTobasTan _ rogoric nintendoa da mravali
adamiani mas sakmaod marginalurad aRiqvams. magram aseTi Tvalsazrisi mikerZoebulia:
masobrivi kounikaciebi Cveni socialuri saqmianobis mraval aspeqtSic aris CarTuli. medias,
rogoricaa gazeTebi da televizia, didi gavlena aqvs Cvens cxovrebiseul gamocdilebasa da
sazogadoebriv azrze. ase marto imitom ki ar xdeba, rom isini gansakuTrebulad zemoqmedeben
Cvens ganwyobebze, aramed imis gamoc, rom maTi saSualebiT, xelmisawvdomi xdeba codna,
romelzec bevri socialuri saqmianoba aris damokidebuli, magaliTad, erovnul arCevnebSi xmis
micema SeuZlebeli gaxdeboda, Tu informacia mimdinare politikuri movlenebis, kandidatebisa
da partiebis Sesaxeb sayovelTaod xelmisawvdomi ar iqneboda. isinic ki, visac politika naklebad
ainteresebT da cota ram ician masSi CarTuli pirebis Sesaxeb, met-naklebad
gaTviTcnobierebulni arian erovnul da saerTaSoriso movlenebSi. SesaZloa, mxolod gandegili
yofiliyo mTlianad mowyvetili `axali ambebisagan~, romlebic yvela Cvenganze zemoqmedebs;
Tumca, savaraudod, meoce saukunis gandegils radio mainc eqneba.
288
289
gazeTebis gamocema
289
290
televiziis gavlena
290
291
televiziis gavlena sul ufro izrdeba. SesaZloa, es yvelaze mniSvnelovani miRwevaa mediis
sferoSi bolo ocdaaTi wlis ganmavlobaSi. Tu televizoris yurebis axlandeli tendencia
gagrZeldeba, dRes dabadebul TiToeul bavSvs, Tvrameti wlis asakisTvis, ufro meti dro eqneba
daxarjuli televizoris yurebaze, vidre sxva raime saqmianobis Sesrulebaze, garda Zilisa.
faqtobrivad, dRes yvela ojaxs aqvs televizori. gaerTianebul samefoSi, saSualod, ojaxebSi
televizori dReSi xuTi-eqvsi saaTia CarTuli. igive suraTia SeerTebul Statebsa da dasavleT
evropis sxva qveynebSic (Goodhardt et al., 1987). ojaxis TiToeuli wevris mier televizorTan
gatarebuli saaTebi, ra Tqma unda, naklebia, vidre am monacemebSia naCvenebi, radgan ojaxis
sxvadasxva wevri televizors sxvadasxva dros uyurebs, magram britaneTSi, saSualod, zrdasruli
moqalaqe dReSi daaxloebiT 3 saaTs atarebs televizorTan.
Tavisufali drois gamoyeneba asakis mixedviT, didi britaneTi, 1995 wlis maisi
(saaTebi kviraSi)1
16- 25- 35- 45- 60 da
24 34 44 59 zeviT
televizia an radio 14 15 13 17 26
megobrebTan stumroba (SesaZloa Wamis CaTvliT) 7 5 4 4 4
kiTxva 1 1 2 3 6
saubari, socializacia da telefoniT megobrebTan urTierToba 3 3 3 4 4
saxlis gareT Wama da sma 6 4 4 4 2
hobi, TamaSebi da kompiuteri 2 2 1 3 3
seirnoba da sxva gamajansaRebeli aqtivobebi 2 2 1 2 3
arafris keTeba (avadmyofobis CaTvliT) 1 1 1 2 2
monawileoba sportSi 3 1 1 1 1
religiuri, politikuri da sxva Sexvedrebi - 1 1 - 1
koncertebi, Teatri, kino da sportuli sanaxaobebi 1 1 - - -
sxva 1 - - - -
mTeli Tavisufali dro 40 37 33 40 52
wyaro: ESRC Research Centre on Micro-Social Change, Omnibus Survey, Social Trends, 1996, gv. 217.
sazogadoebrivi mauwyebloba
291
292
televizia da Zaladoba
satelevizio programebSi Zaladobis Tema Zalian gavrcelebulia da es dokumenturad aris
damtkicebuli. amasTan dakavSirebiT, yvelaze farTomasStabiani kvlevebi gerbnerma da misma
kolegebma Caatares. 1967 wlidan moyolebuli, isini yovel wels, monacemebze dayrdnobiT,
aanalizebdnen yvela mTavari amerikuli qselis im satelevizio gadacemebis SerCeviT
erTobliobas, romlebic gadioda saukeTeso saeTero dros da aseve SabaT-kviras dRisiT.
satelevizio programebis sxvadasxva tipis mixedviT, sqematurad iyo Sedgenili Zaladobrivi
aqtebisa da epizodebis raodenoba da sixSire. am kvlevaSi Zaladoba gansazRvruli iyo, rogorc
fizikuri Zalis muqara an gamoyeneba, rac mimarTulia Tavad pirovnebis an sxvebis mimarT da
iwvevs fizikur daSavebas an sikvdils. aRmoCnda, rom satelevizio dadgmebi sakmaod
gajerebulia ZaladobiT. saSualod, aseTi programebis 80 procenti Zalian gadatvirTulia ZaladobiT
_ 7,5 Zaladobrivi epizodi saaTSi. sabavSvo programebSi Zaladobis kidev ufro maRali done
gamovlinda, Tumca, maTSi mkvleloba naklebad iyo naCvenebi. nebismier satelevizio
gadacemasTan SedarebiT, multiplikaciuri filmebi yvelaze didi raodenobiT Seicavda Zaladobis
aqtebsa da epizodebs (Gerbner et al., 1979, 1980; Gunter, 1985).
rogor moqmedebs telemayureblebze Zaladobis Cveneba, Tu aseTi zemoqmedeba, saerTod,
arsebobs? f. s. andersonma Seagrova im samocdaSvidi gamokvlevis monacemebi, romlebic oci
wlis _ 1956 wlidan 1976 wlamde _ ganmavlobaSi tardeboda. misi mizani iyo, Seeswavla
agresiisadmi bavSvebis midrekilebaze satelevizio Zaladobis gavlena. am gamokvlevebis sami
meoTxedis monacemebis Tanaxmad, aseTi kavSiris arseboba dadasturda. SemTxvevebis 20
procentSi mkveTrad gamoxatuli Sedegebi ar aris miRebuli, xolo kvlevebis sami procentis
mixedviT, mkvlevrebma daaskvnes, rom televiziiT Zaladobis yureba, faqtobrivad, amcirebs
agresias (Anderson, 1977; Liebert et al., 1982).
Tumca, andersonis mier ganxiluli gamokvlevebi Zalian gansxvavdeba erTmaneTisagan
gamoyenebuli meTodebiT, gamovlenili kavSiris doniTa da `agresiuli qcevis~ gansazRvrebiT.
kriminalur dramebs, romlebSic Zaladobas aCveneben (agreTve, bevr sabavSvo multfilms),
safuZvlad udevs samarTlianobisa da Surisgebis Temebi. kriminalur dramebSi marTlmsajuleba
ufro met borotmoqmeds sjis, vidre es realur cxovrebaSi xdeba, policielTa mier Catarebuli
gamoZiebis dros. multfilmebSic, Cveulebriv, ulmobel da saSiS personaJebs `sakadrisi
miezRvebaT~ xolme. daskvna imis Sesaxeb, rom Zaladobis xSiri Cveneba uSualod iwvevs
mibaZvis survils telemayureblebSi, ar aris marTebuli, SesaZloa, maTze met zemoqmedebas
axdendes dramis safuZvelSi Cadebuli moraluri Temebi. zogadad, auditoriaze televiziis
`gavlenis~ gamokvlevis mixedviT, mayureblebi _ bavSvebi da mozrdilebi _ pasiurebi da
gulgrilebi arian televiziiT nanaxi gadacemebis mimarT. saeWvoa, rom video TamaSebSi,
telegadacemebsa da filmebSi naCvenebi Zaladobis gamomxatveli masala uSualod warmoqmnis
Zaladobisadmi midrekilebas imaTSi, vinc am masalas uyurebs. aseve, sadaoa, rom viqtoris
nintendoTi gataceba aucileblad zians ayenebdes mis warmatebebs skolaSi. video TamaSebis
gavlena, SesaZloa, ganpirobebulia sxva zegavlenebiT, romlebic saskolo procesze zemoqmedebs.
sxva sityvebiT rom vTqvaT, iq, sadac Zlieria zewola, rom moswavleebma maTi saskolo
saqmeebiT daintereseba sxva rameze gadaitanon, televiziiTa da video TamaSebiT gatacebam,
293
294
294
295
hqonda adgili, rodesac gaficulebi aCerebdnen qarxanaSi Semaval xalxs, Tumca, realurad, es
konfrontaciebi SeiZleba Zalian iSviaTi iyo.
`cudi axali ambebi~ imasac miuTiTebda, rom isini, vinc axal ambebs adgens,
moqmedeben, rogorc dRis wesrigSi moxvedrili nebismieri sakiTxis `karis mcvelebi,~ anu imis
ganmsazRvrelebi, Tu ras moismens sazogadoeba. magaliTad, gaficvebi, sadac muSebsa da
menejments Soris aqtiuri dapirispirebebi xdeboda, SesaZloa, farTod yofiliyo gaSuqebuli. ufro
mniSvnelovani da xangrZlivi sawarmoo disputebi ki, SesaZloa, ignorirebuli yofiliyo. media
jgufis azriT, axali ambebis Jurnalistebis Sexedulebebi sazogadoebaSi arsebuli im dominanturi
jgufebis Tvalsazriss asaxavs, romlebic gaficulebs aRiqvamen, rogorc saSiS da upasuxismgeblo
adamianebs.
kritikuli gamoZaxili
media jgufis naSromebis Sesaxeb bevrs msjelobdnen rogorc mediis wreebSi, aseve
akademiur sazogadoebaSi. axali ambebis zogierTma prodiuserma mkvlevrebi daadanaSaula,
rom isini, ubralod, mikerZoebulad udgebodnen TavianT saqmes, rac, maTi azriT, gaficulebis
gamo moxda. isini miuTiTebdnen, rom, Tumca wignSi `cudi axali ambebi~ erTi Tavi
eZRvneboda sakiTxs `profkavSirebi da media~, ar iyo arc erTi Tavi iseTi Temis Sesaxeb,
rogoricaa `menejmenti da media.~ mediis kritikosebi amtkicebdnen, rom es sakiTxi aucileblad
unda yofiliyo ganxiluli, radgan xSirad axali ambebis Jurnalistebs Tavad menejmenti
adanaSaulebda gaficulebis mimarT mikerZoebuli damokidebulebis gamo.
akademiuri wris kritikosebi msgavs sakiTxebze amaxvilebdnen yuradRebas. martin
harisonisTvis (1985) xelmisawvdomi gaxda im periodis ITN axali ambebis mauwyeblobis
transkripti, romelsac Tavdapirveli kvleva moicavda. amis safuZvelze is amtkicebda, rom
kvlevaSi gaanalizebuli xuTi Tvis masala ar iyo tipuri. dReebis udidesi raodenoba amovardnili
iyo am periodidan. axali ambebisTvis SeuZlebeli iqneboda yvelafris gadacema da amitom
gasagebi iyo, rom aqcenti keTdeboda gamokveTil, mniSvnelovan SemTxvevebze.
harisonis azriT, media jgufi ar iyo marTali, rodesac amtkicebda, rom axali ambebis
gadacemebSi Zalian didi yuradReba eTmoboda gaficvis Sedegebs. bolos da bolos, gaficvebi
maTSi monawileebze bevrad ufro meti raodenobis adamianebze axdens gavlenas. zogjer
milionobiT adamianis cxovreba nadgurdeba erTi muWa adamianebis qmedebebis gamo. da
bolos, harisonis analizis Tanaxmad, media jgufis mier gakeTebuli zogi daskvna, ubralod, mcdari
iyo. magaliTad, imis sawinaaRmdegod, rasac jgufi amtkicebda, axal ambebSi sworad iyo
dasaxelebuli disputebSi monawile profkavSirebi da imasac aRniSnavdnen, es gaficvebi
oficialuri iyo Tu araoficialuri.
aseTi kritikuli SeniSvnebis sapasuxod, jgufis wevrebma aRniSnes, rom harisonis kvleva
nawilobriv dafinansebuli iyo ITN-is mier, ramac, SesaZloa, safrTxis qveS daayena misi
akademiuri miukerZoebloba. harisonis mier zedmiwevniT Semowmebuli transkriptebi ar iyo
sruli da mxolod is ramdenime nawyveti iyo CarTuli, sadac aRniSnulia, rom, faqtobrivad, ITN
saerTod ar mauwyeblobda.
im droidan moyolebuli, media jgufis wevrebma kidev ramdenime gamokvleva Caatares.
greg filom, erT-erTma wevrma, statiaSi `danaxva niSnavs dajerebas~ warmoadgina Tavisi
kvlevis angariSi. kvleva exeboda adamianebis mogonebebs warsuli movlenebis Sesaxeb (Philo,
295
296
televizia da Janri
dRes televizia uwyvet reJimSi muSaobs. SesaZloa, reklamam Sewyvitos programebi,
magram intervalebi mainc ar arsebobs. Tu ekrani cota xniT gamoirTo, satelevizio kompania
Tavs yovelTvis valdebulad Tvlis, mayureblebs bodiSi mouxados. prodiuserebic da mayureblebic
Tvlian, rom televiziis gadacemebi uwyvetia da, marTlac, bevri arxi saerTod ar wyvets
mauwyeblobas.
televizia aris nakadi, magram satelevizio programebis Sedgena dakavSirebulia srul
uwesrigobasTan. magaliTad, erTi saRamos gadacemebis ganrigi, Cveulebriv, mravali sruliad
gansxvavebuli programisgan Sedgeba. Janris idea sasargebloa, radgan misi saSualebiT garkveul
azrs iZens televiziis programebis Sedgenis moCvenebiTi qaoturoba (Abercrombie, 1996). Janri
gulisxmobs imas, Tu rogor esmiT programis Semdgenlebsa da mayureblebs, `ra~ aris is, rasac
uyureben. is xsnis, rogor aris programebi kategoriebad dayofili, magaliTad, axali ambebi, sapnis
296
297
operebi, saTamaSo Sou, miuziklebi an Trilerebi. TiToeul Janrs axasiaTebs Tavisi wesebi da
konvenciebi, romlebic mas sxvebisgan gamohyofs da gamoarCevs.
aseTi wesebi, nawilobriv, Sinaarssac exeba. magaliTad, sapnis operis moqmedeba
mimdinareobs Sinaur garemoSi, vesternebi mecxramete saukunis istoriul konteqsts asaxavs.
isini agreTve exeba gmirebsa da konteqstebs. sapnis operebis mTavari gmirebi, rogoricaa
ojaxebi, TrilerebSi TiTqmis periferiulia. JanrebisTvis, agreTve, damaxasiaTebelia sxvadasxva
saxis molodinebi. deteqtiuri serialebis aucilebeli Semadgeneli nawilia gaurkvevloba da
saidumloeba, magram, Cveulebriv, es ar aris damaxasiaTebeli sapnis operebisTvis.
saerTod, prodiuserebma kargad ician, ras elian mayureblebi, da amis Sesabamisad
moqmedeben. es maT saSualebas aZlevs, miaRwion dawesebul wesrigs im saqmeSi, rasac isini
akeTeben. im msaxiobebis, reJisorebisa da scenaristebis gundebi, romlebic ama Tu im mocemul
JanrSi specializdebian, SeiZleba TandaTan Camoyalibdes. butaforiebi, dekoraciebi da
kostumebi SeiZleba ramdenjerme iqnes gamoyenebuli. auditoriis erTguleba SeiZleba
warmoiSvas maSin, rodesac adamianebi eCvevian ama Tu im Janris regularul programebs. ra
Tqma unda, SeiZleba Janrebis sazRvrebi gafarTovdes, an zogjer ganzrax gascdes zRvars, raTa
garkveuli programis stilis Sesabamisi gaxdes. magaliTad, gadacema `ara cxra saaTiani axali
ambebi~ iyenebda axali ambebis Janrs komediis Sesaqmnelad. Tavdapirvelad, amas garkveuli
Sokuri reaqcia hqonda, magram Semdeg auditoria swrafad mieCvia im faqts, rom programa
namdvilad miekuTvneboda komediis Janrs.
Janrebs Soris gansxvavebebi yovelTvis ar aris mkveTrad gamokveTili da maT Soris
dayofa droTa ganmavlobaSi icvleba iseve, rogorc icvleba programis Seqmnisa da yurebis
konvenciebi. magaliTad, policiurma serialma, rogoricaa `Hill Street Blues,~ sapnis operisTvis
damaxasiaTebeli zogierTi niSani SeiZina. dramisa da dokumenturi filmis Janrebi erwymis
erTmaneTs. istoriuli warmodgenebis dadgmis dros, magaliTad, rodesac gadaiRes dramatuli
seriali prezident niqsonisa da uotergeitis skandalis Sesaxeb, masSi msaxiobebi niqsonisa da misi
kolegebis rolebs asrulebdnen.
sapnis opera
sapnis opera televiziis mier Seqmnili Janria da is programis yvelaze popularuli saxeobaa.
im teleSouebs Soris, romlebsac britaneTSi yvelaze xSirad uyureben yovel kviras, TiTqmis yvela
sapnis operaa _ ~East Enders,~ ~Coronation Street,~ ~Brookside~ da bevri sxva. aravin icis,
termini `sapnis opera,~ sinamdvileSi, saidan wamovida. cnobilia mxolod, rom is warmoiSva
SeerTebul StatebSi. axla zogierTi seriali, romlebsac sapnis operis Janrad Tvlian, Tavidan ar iyo
ase Cafiqrebuli _ isini manamde gadaiRes, sanam termins `sapnis opera~ gamoiyenebdnen
gaerTianebul samefoSi. magaliTad, filmi ~Coronation Street~ manamde arsebobda ramdenime
wlis ganmavlobaSi, sanam mas sapnis operis kategorias mianiWebdnen.
sapnis operebi sxvadasxva gansxvavebul saxeobad anu qveJanrad iyofa, yovel
SemTxvevaSi, britaneTis televiziaSi ase aris warmodgenili. gaerTianebul samefoSi gadaRebuli
sapnis operebi, rogoricaa ~Coronation Street,~ ufro gabeduli da realisturia da xSirad exeba
Raribi xalxis cxovrebas. meore, arsebobs amerikuli importuli filmebic, romelTagan bevri,
rogoricaa “Dallas” da “Dinasty,” asaxavs mdidari adamianebis cxovrebas. mesame kategoriaa
297
298
adreuli Teoriebi
adreuli periodis ori gavleniani mediis Teoretikosi kanadeli avtorebi harold inisi da marSal
makluhani iyvnen. inisi (1950, 1951) amtkicebda, rom sxvadasxva media Zlier gavlenas axdens
sazogadoebis kontrastuli formebis organizaciaze. zogierTi media Zalian didxans Zlebs, magram
maTi sivrceSi gadatana Znelia. amis magaliTia qvis ieroglifebi _ qvaze amokveTili warwera _
romlebic zogierT uZveles civilizaciaSi aRmoaCines. qvaze amotvifruli didxans Zlebs, magram
298
299
300
301
urTierTqmedebis tipebi
interaqciuli pirispir urTierTqmedeba gaSualebuli gaSualebuli kvazi-
maxasiaTeblebi urTierTqmedeba urTierTqmedeba
wyaro: John B. Thompson, The Media and Modernity, Polity Press, 1995.
ideologia da media
302
303
mediis globalizacia
Tu dRes yvelas gacnobierebuli gvaqvs, rom vcxovrobT `erT msoflioSi,~ es, umeteswilad,
komunikaciuri mediis saerTaSoriso diapazonis Sedegia. nebismieri adamiani, vinc CarTavs
televizors da uyurebs `msoflios axal ambebs,~ Cveulebriv, xedavs Semdegs: im movlenebis
gadmocemas, rac moxda im dRes an cotaTi adre msoflios bevr sxvadasxva regionSi. satelevizio
programebi da filmebi iyideba msxvil saerTaSoriso bazrebze, asobiT milioni adamiani uyurebs
aseT programebsa da serialebs.
yvela es movlena gamoxatavs msoflio sainformacio wesrigis _ informaciis warmoebis,
ganawilebisa da moxmarebis saerTaSoriso sistemis _ warmoSobas. globaluri sazogadoebis sxva
303
304
axali ambebi
axali ambebis uwyvet nakadebs ganagebs axali ambebis saagentoTa mcire ricxvi, romelic
uaxles informacias awvdis gazeTebs, radio da telesadgurebs mTel msoflioSi. am sferoSi erT-
erTi pirveli iyo roiteri, britanuli saagento. 1870 wels, frangul kompania havasTan (HAVAS)
erTad, man mTeli dedamiwa dahyo eqskluziuri axali ambebis teritoriebad. roiteri
mauwyeblobda britaneTSi, holandiasa da maT imperiebze damokidebul qveynebSi, romlebic im
dros afrikisa da aziis did nawils moicavdnen. ganawilebis Sedegad, havass Sexvda safrangeTi,
italia, espaneTi, portugalia da Sua aRmosavleTis zogierTi regioni. 1876 wels roiterma aRiara
havas-is gansakuTrebuli ufleba samxreT amerikaze, xolo Tavad man miiRo mTeli Soreuli
aRmosavleTi, maSindeli indoCineTis gamoklebiT, agreTve avstralia da okeania. orive saagento
yvelaze cnobil amerikul saagentosTan Associated Press-Tan (AP) awarmoebda maT xelT
arsebul axali ambebis gacvlas.
amgvarad, im dros AP didad iyo damokidebuli or evropul saagentoze, magram I msoflio
omis Semdeg, wamyvanma amerikulma saagentoebma evropel metoqeebs dauwyes
konkurenciis gaweva msoflios bevr nawilSi. aSS-is ori umsxvilesi saagento _ AP da UPI
(United Press International) TavianTi wliuri Semosavlis did nawils kvlavac iRebs SeerTebul
StatebSi gamoqveynebuli gazeTebidan, radiosa da televiziidan, magram, amasTanave, isini
Zalian gavleniani saagentoebi gaxda mTel msoflioSi, axali ambebis masalis miwodebis sferoSi.
roiteris, AP da UPI saagentoebi da, agreTve, France Press saagento, romelmac Secvala
havasi, akontrolebs mTel msoflioSi gadacemuli saerTaSoriso axali ambebis udides nawils. dRes
UPI aris yvelaze didi saagento zemoT dasaxelebul oTxeuls Soris. mas hyavs 6400 klienti 114
qveyanaSi, misi cnobebi iTargmneba 48 enaze. am saagentoebis mier mopovebuli informacia,
romelic adre morzes anbaniT an telefoniT gadaicemoda, axla kompiuterisa da satelituri
kavSirebis saSualebiT igzavneba. am arxebis meSveobiT, oTxi saagento dReSi 34 milion
sityvas agzavnis da TavianT uflebas acxadebs axali ambebis mTeli raodenobis cxra-meaTedze,
romelic miewodeba msoflio presas, radiosa da televizias.
304
305
media imperializmi
mediis warmoebasa da gavrcelebaSi industriul qveynebs, yvelaze metad ki SeerTebul
Statebs, gansakuTrebuli mdgomareoba ukavia. am movlenaze dakvirvebis Sedegad,
305
306
307
308
multimedia
Tumca, aqamde, Cven yuradReba gavamaxvileT gazeTebze, televiziasa da `kulturis
industriis~ sxva mxareebze, komunikaciis media mxolod amiT ar Semoifargleba. rogorc
kompiuteri axdens gansakuTrebul zegavlenas mediaze, iseve es ukanaskneli zemoqmedebs
yvelaferze, rasac Cven vakeTebT bevr sxva sferoSi. magaliTad, axali sakomunikacio
teqnologiebi dgas msoflios savaluto sistemebisa da saaqcio bazrebis Rrma cvlilebebis ukan. fuli
ukve aRar aris oqro, arc naRdi fuli Tqvens jibeSi. sul ufro da ufro metad, fuli xdeba eleqtronuli,
inaxeba ra msoflios bankebis kompiuterebSi. im fulis Rirebuleba, romelic xandaxan,
SemTxveviT, aRmogaCndebaT jibeSi, ganisazRvreba savaluto bazarze birJis makleris
saqmianobiT. aseTi bazrebi Seiqmna mxolod bolo 10-15 wlis ganmavlobaSi. isini
kompiuterebisa da sakomunikacio satelituri teqnologiebis urTierTkavSiris Sedegia. naTqvamia:
`teqnologia safondo birJas swrafad gardaqmnis mTlian globalur bazrad, romelic
xelmisawvdomia dReSi 24 saaTis ganmavlobaSi~ (Gibbons, 1990, gv. 111).
am movlenebs oTxma teqnologiurma mimarTulebam Seuwyo xeli, esenia: kompiuterebis
SesaZleblobebis mudmivi gaumjobeseba, fasebis SemcirebasTan erTad; monacemTa cifruli
gardaqmna, rac xels uwyobs kompiuteruli da satelekomunikacio teqnologiebis integracias;
satelituri komunikaciebis ganviTareba; boWkovani optika, romlis meSveobiTac, bevri
sxvadasxva gzavnili vrceldeba erTi patara kabelis saSualebiT. bolo wlebSi, komunikaciebis
mkveTrma zrdam aCvena, rom tempis dacemis araviTari niSani ar arsebobs (ix. diagrama 14.1).
nikolas negroponte, masaCusetis teqnologiis institutis media laboratoriis damfuZnebeli,
Tavis wignSi “Being Digital” (1995), aanalizebs cifruli monacemebis udides mniSvnelobas
Tanamedrove komunikaciur teqnologiebSi. nebismieri informacia, maT Soris suraTebi, moZravi
gamosaxulebebi da bgerebi, SeiZleba gadaviyvanoT `bitebSi~. biti aris an 1 an 0, magaliTad,
ricxvebis 1, 2, 3, 4, 5, 6 cifruli gamosaxuleba aris 1, 10, 11, 100, 101 da a.S. cifruloba da
siCqare multimediis ganviTarebis safuZvelia. adre gansxvavebul medias sxvadasxva
teqnologiebi sWirdeboda (rogoricaa gamosaxulebebi da xma). axla es gansxvavebuli
teqnologiebi SeiZleba gaerTiandes saerTo mediad (CD-ROM/kompiuteri da sxv.).
kompiuterebis siCqare yovel Tvramet TveSi orjer izrdeba da axla teqnologiam im stadias
miaRwia, sadac videofiri SeiZleba vaqcioT suraTad personaluri kompiuteris ekranze, da piriqiT.
negroponte winaswarmetyvelebs, rom personaluri kompiuteri (PC) momavalSi iqneba
multimediis savizito baraTi. Tanamedrove kompiuterebs ukve gaaCnia multimediis
308
309
interneti
bolo ramdenime wlis ganmavlobaSi SeiniSneba, rom mediisa da komunikaciebis titanebi
awarmoeben oms cifruli teqnologiebis momavlisTvis:
didi zarzeimiT, satelefono da sakabelo televiziis kompaniebi mravaljer Seecadnen, eCvenebinaT Cqari
eleqtronuli qselebis maTeuli xedva. es qseli saxlebs akavSirebs informaciis, komunikaciis, ganaTlebisa da garTobis
udides saganZurTan. es kompaniebi laslasiT miemarTebodnen sadeniani msoflios Soreuli miznebisken da imdenad
dakavebulni iyvnen, rom ver SeamCnies im kompiuteruli hakerebis, inJinrebisa da studentebis jgufi, romlebic
facifuciT akeTebdnen TavianT saqmes. maTTvis meti yuradReba unda mieqciaT. garkveuli periodis ganmavlobaSi
gigantebi mxolod informaciuli supermagistralis Sesaxeb saubrobdnen, WianWvelebi ki realurad aSenebdnen mas:
internets (“The accidental superhighway”, The Economist, 1995 wlis 1 ivlisi).
negroponte ambobs: `Cven unda davemSvidoboT personalur kompiuters, uxeS diskebsa
(floppy discs) da failebis folderebs~. am Tvalsazriss bevri iziarebs. axla, TiTqos, personaluri
kompiuteris (PC) eraa, magram, sinamdvileSi, personaluri kompiuteris batonoba TiTqmis
damTavrda. lari elisoni, monacemebis bazis wamyvani kompaniis ~Oracle~ mTavari
administratori, ambobs, rom personaluri kompiuteri `ucnauri mowyobilobaa~ (citirebulia Kelly
1995, gv. 105). im adamianTa umravlesoba, romlebic erT kompiuters iyeneben, misi
kompiuteruli Zalis mxolod erT nawils amuSaveben. es aris mowyobiloba, romelic adamianebs
erTmaneTisgan hyofs. maTi azriT, momavali ekuTvnis ara personalur kompiuters, aramed
urTierTdakavSirebuli kompiuterebis globalur sistemas _ da swored es aris interneti. axali
lozungi aris: `qseli aris kompiuteri~, sxva sityvebiT, personaluri kompiuteri xdeba terminali
sadRac momxdari movlenebisTvis, romlebic xdeba mTel planetaze gadaWimul qselSi; im
qselSi, romelsac ar flobs arc erTi pirovneba an kompania.
bil geitsma, amJamad msoflios erT-erTi udidesi korporaciis Microsoft-is damfuZnebelma,
iwinaswarmetyvela, rom aseTi ram moxdeboda da rom amis realizacia mas saSualebas
miscemda, moewyo Tavisi momavali. bolo dromde, kompiuteruli samyaros gamoCenili
309
310
fizikis laboratoriaSi 1992 wels; programa, romelmac qseli popularuli gaxada mTel msoflioSi,
dawerili iyo ilinoisis universitetis bolo kursis studentis mier.
ucnobia, realurad ramdeni adamiania CarTuli internetSi. varaudoben, rom mTel msoflioSi
daaxloebiT 35 milioni aseTi adamiania. mTeli msoflios mosaxleobis raodenobasTan SedarebiT,
es ricxvi arc ise didia, magram iseTivea, rogorc saSualo zomis qveynis mosaxleoba. ufro
mniSvnelovania misi gavrcelebis tempi. dadginda, rom 1985 wlidan internetis gavrceleba
yovelwliurad 200 procentiT izrdeba.
daskvna
sruliad gansacvifrebeli teqnologiuri cvlilebis samyaroSi, aravis SeuZlia darwmunebuli
iyos, rogori iqneba momavali. aSkaraa, media teqnologiebis ganviTareba aseTi cvlilebis
safuZvels warmoadgens. bevri Tvlis, rom interneti warmoadgens im msoflio wesrigis magaliTs,
romelic warmoiSva meoce saukunis bolos. internetis momxmareblebi cxovroben `kibernetikul
sivrceSi.~ kibersivrce niSnavs interaqciis sivrces, romelic Seqmna kompiuterebis globalurma
sqelma. es qseli ki qmnis internets. kibersivrceSi, rogorc amas bodriari ityoda, `Cven ukve aRar
varT `adamianebi,~ aramed varT gzavnilebi erTmaneTis ekranebze. i-meilis farglebs gareT,
sadac momxmareblebi axdenen TavianTi Tavis identificirebas, internetSi aravin icis, vin vin aris
sinamdvileSi, kacia Tu qali, da sad imyofebian samyaroSi. internetis Sesaxeb arsebobs cnobili
multfilmi, sadac ZaRli zis kompiuteris win, ekranze ki warweraa: `internetis sidiade isaa, rom
aravin icis, ZaRli rom xar~.
axali komunikaciuri teqnologiebis Sesaxeb sxva istoriac arsebobs: `Teologma hkiTxa
yvelaze ufro mZlavr superkompiuters: arsebobs RmerTi? kompiuterma Tqva, rom amis
codnisaTvis mas aklia gadasamuSavebeli Zala. man iTxova msoflios yvela superkompiuterTan
dakavSireba. magram Zala kvlav ar iyo sakmarisi, amgvarad, kompiuteri miaerTes yvela
mTavar sistemasTan msoflioSi, Semdeg ki yvela minikompiutersa da personalur kompiuterTan
da, saboloo jamSi, is daakavSires yvela kompiuterTan manqanebSi, mikrotalRovan RumelebSi,
VCR-Si, cifrul saaTebsa da a.S. Teologma bolos ikiTxa `arsebobs RmerTi?~ da kompiuterma
upasuxa: `axla arsebobs!~ (Naisbitt, 1995, gv. 80).
ambavi aerTianebs rogorc imedebs, ise SiSs, rasac interneti iwvevs. davkargavT Cvens
identobas kibersivrceSi? kompiuterizebuli teqnologia gabatondeba Cvenze, Tu piriqiT
moxdeba? gaanadgurebs eleqtronuli media komunikaciuri mediis yvela sxva formas, rogoric,
vTqvaT, wignia? sabednierod, TiToeul am kiTxvaze pasuxi, TiTqmis danamdvilebiT, aris `ara~.
adamianebi ar atareben video konferenciebs, Tu maT SeuZliaT erTad Sekreba. axla biznes
administratorebi iyeneben bevrad ufro met sxvadasxva formis eleqtronuli komunikaciis
saSualebebs, vidre odesme. amave dros, pirispir biznes konferenciis ricxvi swrafad izrdeba.
rogorc adamianebi, Cven ver vakontrolebT teqnologiur cvlilebebs da aseTi cvlilebebis
axlandeli tempi Cvens sicocxles ganadgurebiT emuqreba. Tumca mavTulebiT dakavSirebuli
samyaros gaCenam, dRemde ver migviyvana ,,did Zmamde,” piriqiT, man xeli Seuwyo
decentralizaciasa da individualizms. da bolos, Cans, wignebisa da sxva `wina-eleqtronuli~
mediis gaqroba ar aris mosalodneli; iseTi didi moculobis wignic ki, rogoric es aris, ufro
mosaxerxebelia gamosayeneblad, vidre misi kompiuteruli versia. negropontes “Being Digital”
dawerili iyo wignis saxiT da ar iyo Seqmnili im teqnikuri siaxleebis gamo, romlebsac is aRwers.
311
312
bil geitsmac ki saWirod CaTvala, daewera wigni da aRewera axali teqnologiebis samyaro,
romelsac winaswarmetyvelebs.
amasobaSi, interneti iZireba Tavis miwier problemebSi. amaswinaT, gazeTSi ~Guardian~
gamoqveynebuli statiis saTaurma gvamcno, rom `internetze damokidebuli adamianebi ewevian
mosawyen virtualur cxovrebas.” statiaSi aRwerilia im adamianebis cxovreba, romlebic
yoveldRe ramdenime saaTs atareben internetSi. arsebobs kidec internetze damokidebuli
adamianebis mxardamWeri jgufi saxelwodebiT `qselSi gabmulebi~. ar SeiZleba kibersivrceSi
kontaqtebi Caenacvlos cocxal adamianebTan urTierTobas da, Cans, arc aris ase.
Sejameba
312
313
damatebiTi literatura
Nick Abercrombie, Television and Society (Cambridge: Polity Press, 1996). Tanamedrove
sazogadoebaSi televiziis rolisa da im saSualebebis gacnoba, romelTa daxmarebiTac iqmneba da
moixmareba teleprogramebi.
James W. Carey, Communication as Culture: Essays on Media and Society (London:
Unwin Hyman, 1989). eseebis saintereso da xelmisawvdomi krebuli tradiciul da Tanamedrove
sazogadoebebSi komunikaciisa da mediis mniSvnelobis Sesaxeb.
Richard Collins and Cristina Murroni, New Media, New Policies (Cambridge: Polity Press,
1996). axali komunikaciebis, media teqnologiebisa da maTi regulirebis mimoxilva.
John Eldridge (ed.), Getting the Message: News, Truth and Power (London: Routledge,
1993). glazgos media jgufis naSromebis ganxilvebis ganaxlebuli versia.
John Eldridge (ed.), Glasgow Media Group Reader, vol. 1 (London: Routledge, 1995).
axali ambebis Sinaarsis, enisa da gamosaxulebebis sasargeblo analizi.
313
314
John Fiske, Understanding Popular Culture (London: Unwin Hyman, 1990). masobrivi
kulturis Sesaxeb Zalian saintereso da maprovocirebeli kamaTi.
James Lull, Media, Communication, Culture (Cambridge: Polity Press, 1955). sasargeblo
kvleva masobrivi komunikaciis kulturuli gavlenis Sesaxeb.
Nicholas Negroponte, Being Digital (London: Hobber and Stoughton, 1955). angariSi
axali informaciuli teqnologiis gavlenis Sesaxeb.
The Polity Reader in Cultural Theory (Cambridge: Polity Press, 1994).
John Thompson, The Media and Modernity: a Social Theory of the Media (Cambridge:
Polity Press, 1995). Tanamedrove sazogadoebebis ganviTarebaSi mediis rolis axali analizi.
mniSvnelovani terminebi
Tavi 15
ganaTleba
ZiriTadi cnebebi
umaRlesi ganaTleba
saerTaSoriso Sedarebebi. sistema britaneTSi
ganaTleba da eTnikuroba
314
315
bernStaini: enobrivi kodebi. boulzi da gintisi: skolebi da industriuli kapitalizmi. iliCi: faruli
kurikulumi
ganaTleba da uTanasworoba
koulmanis kvleva SeerTebul StatebSi ganaTlebaSi arsebuli uTanasworobis Sesaxeb. ufro gviani
kvlevebi. skolis moswavleTa gadarCeva
inteleqti da uTanasworoba
ra aris inteleqti? emociuri da interpersonaluri inteleqti
ganaTlebis momavali
ganaTleba da axali sakomunikacio teqnologia. ganaTlebis teqnologiebi
Sejameba
damatebiTi literatura
mniSvnelovani terminebi
315
316
ZiriTadi cnebebi
sakuTari Tavi Jan-pol didionis adgilas warmoidgineT. es aris glexi biWi, romelic daaxloebiT ori
saukunis win frang fermerTa TemSi izrdeboda. 1750 wels Jan-poli ToTxmeti wlis iyo. man
wera-kiTxva ar icoda, magram im periodSi es sruliad Cveulebriv movlenad aRiqmeboda. mis
sofelSi zrdasruli asakis ramdenime adamians Tu SeeZlo erT-or sityvaze metis wakiTxva.
maxlobel regionebSi aris skolebi, romlebsac berebi da monazvnebi uZRvebian, magram Jan-
polma am skolebis Sesaxeb araferi icis. misi garemocvidan, adgilobrivi mRvdlis garda, skolaSi
aravis uswavlia. gasul rva-cxra weliwads Jan-poli umetes dros yanaSi muSaobas andomebda da
ojaxis wevrebs saSinao saqmeSi exmareboda. rac ufro metad gaizrdeba, miT ufro meti drois
daxarjva mouwevs mamis miwis dasamuSaveblad aucilebel mZime fizikur Sromaze.
savaraudod, Jan-poli mSobliur adgils arasodes datovebs, is mTel cxovrebas sofelsa da mis
garSemo ganlagebul yanebSi gaatarebs, sxva adgilobriv soflebsa da qalaqebs iSviaTad
estumreba. mamiseuli miwis nakveTi mas, savaraudod, memkvidreobiT mxolod maSin
gadaecema, rodesac is ormocdaaTi wlis asaks gadascdeba da miwas umcros ZmebTan erTad
gankargavs. Jan-polma icis, rom is “frangia”, mis qveyanas erTi monarqi marTavs da
safrangeTis sazRvrebs miRma sxva, ufro didi samyaro arsebobs. magram mas “safrangeTis,”
rogorc gamokveTili politikuri erTeulis, Sesaxeb bundovani warmodgena aqvs. Jan-pols sxvagan
mimdinare movlenebis Sesaxeb regularuli informaciis wyaro ar gaaCnia. safrangeTis sazRvrebs
miRma arsebuli didi samyaros Sesaxeb mas mxolod ufrosebisgan, maT Soris, ramdenime
mogzauris monaTxrobidan smenia. Temis sxva wevrebis msgavsad, iseTi mniSvnelovani
cnobebi, rogoric, magaliTad, mefis gardacvalebaa, man SeiZleba ramdenime dRis, kviris, zogjer
ki, Tvis Semdeg Seityos.
miuxedavad imisa, rom Jan-poli, Tanamedrove gagebiT, gaunaTlebelia, is sulac ar aris umecari.
man Zalian kargad icis, rogor izrunos ojaxsa da bavSvebze, radgan mcire asakidan mas
umcrosi da-Zmebis movla evaleba. zedmiwevniT erkveva miwis damuSavebis sakiTxebSi,
mosavlis aRebis meTodebsa da sakvebis Senaxvis wesebSi. kargad icnobs adgilobriv wes-
Cveulebebsa da tradiciebs. sasoflo-sameurneo saqmianobis garda, mas bevri sxva xeloba,
magaliTad, qsova da kalaTebis damzadebac xelewifeba.
wera-kiTxvis arcodnis kidev erTi mizezi is gaxldaT, rom yvela teqsti xeliT iyo gadawerili,
Sesabamisad, iSviaTi iyo da ZviradRirebuli. situacia mas Semdeg Seicvala, rac CineTSi
dawyebuli beWdvis praqtika evropaSic dainerga. pirveli sabeWdi presi dasavleTSi 1454 wels
iohan gutenbergma gamoigona. beWdvis Sedegad, teqstebi da dokumentebi gacilebiT ufro
xelmisawvdomi gaxda. es, wignebisa da pamfletebis garda, kompleqsuri sazogadoebis
marTvisTvis savaldebulo rutinuli xasiaTis masalebsac moicavda. magaliTad, daiwera da farTod
gavrcelda samarTlis kodeqsi. Canawerebi, angariSebi da rutinuli xasiaTis monacemebi
mTavrobis, ekonomikuri sawarmoebisa da, zogadad, organizaciebis ganuyofel nawilad iqca.
cxovrebis sxvadasxva sferoSi, naweri masalebis mzardi moxmarebis gamo, wera-kiTxvis
codnis done (dawyebiT doneze kiTxvisa da weris unari), warsulTan SedarebiT, gaizarda. am
periodSi gaCnda ganaTlebis Tanamedrove gageba, rac sagangebod Seqmnil skolis garemoSi
moswavleebis instruqtaJs gulisxmobs. miuxedavad amisa, erTnaxevari saukunis Semdegac ki,
SeZlebuli adamianebis Svilebi xSirad kerZo maswavleblebisgan iRebdnen ganaTlebas.
mecxramete saukunis pirvel aTwleulebamde, mosaxleobis umravlesoba skolebSi ar swavlobda.
am dros evropul qveynebsa da SeerTebul StatebSi kerZo saskolo sistemis Seqmna daiwyo.
317
318
1870 wlis Semdeg (rodesac britaneTSi pirvelad dafuZnda savaldebulo ganaTleba), meore
msoflio omamde, arsebuli xelisuflebebis iniciativiT, sul ufro izrdeboda ganaTlebis dafinanseba.
skolis damTavrebis asaki aTidan ToTxmet wlamde gaizarda, aSenda axali skolebi, magram
ganaTleba mTavrobis intervenciis ZiriTad sferod mainc ar iqca. (Chapman, 1986). skolebis
umravlesobas, adgilobrivi samTavrobo sabWos kontroliT, kerZo piri an saeklesio xelisufleba
marTavda. meore msoflio omis Semdeg, ganaTlebisadmi amgvari damokidebuleba Seicvala.
SeiaraRebuli Zalebis wvevamdelebs, unarebisa da codnis Semowmebis mizniT, gamocda
CautardaT. xelisuflebisTvis moulodnelad, Sedegebma ganaTlebis uaRresad dabali done
gamoavlina. omis Semdgom reformebs Soris, erT-erT perspeqtivad mTavrobam arsebuli
ganaTlebis sistemis gadaxedva daisaxa.
1944 wlamde britaneli bavSvebis didi umravlesoba mxolod ufaso dawyebiT skolebSi
swavlobda, romelsac 14 wlis asakSi amTavrebdnen. dawyebiTi swavlebis sistemis paralelurad,
saSualo skolebic arsebobda, magram saSualo ganaTlebis misaRebad mSoblebs fuli unda
gadaexadaT. am sistemis wyalobiT, bavSvebi mkveTrad iyvnen gamijnulni socialuri klasebis
mixedviT – TiTqmis yvela xelmokle bavSvi mxolod dawyebiT ganaTlebas iRebda. universitetSi
mosaxleobis ori procentic ar swavlobda. 1944 wlis ganaTlebis Sesaxeb kanonis SemuSavebis
Semdeg, ramdenime mniSvnelovani cvlileba ganxorcielda. erT-erTi aseTi cvlileba sayovelTao
ufaso saSualo ganaTlebis SemoRebas, skolis damTavrebis asakis TxuTmet wlamde gazrdasa da
yvela adamianis Tanabari SesaZleblobebiT uzrunvelyofas gulisxmobda. ganaTleba adgilobrivi
arCeuli xelisuflebis ZiriTadi pasuxismgeblobis sakiTxad iqca.
1960-iani wlebisTvis – nawilobriv, sociologiuri kvlevis wyalobiT – naTeli gaxda, rom TerTmeti
wlis asakSi akademiuri SerCevis Sedegebma molodini ar gaamarTla. 1959 wels krouteris mier
warmodgenilma angariSma daadastura, rom skolaSi Cvidmet wlamde swavla moswavleebis
mxolod 12%-ma gaagrZela. skolaSi swavlis ufro adreul asakSi Sewyvetis mizezi klasobrivi
warmomavloba ufro iyo, vidre akademiuri moswreba. leiboristulma mTavrobam, romelic
qveyanas saTaveSi kvlav 1964 wels Caudga, zogadsaganmanaTleblo skolebi daafuZna, riTic
gaauqma gaZlierebuli swavlebisa da Tanamedrove saSualo skolebs Soris dayofa, ris Sedegad,
gansxvavebuli klasobrivi warmomavlobis bavSvebma erTnair skolebSi daiwyes swavla. Tumca,
zogadsaganmanaTleblo skolis SemoTavazeba bundovani xasiaTisa iyo: “sayovelTao
gaZlierebuli swavleba” Tu sruliad axali tipis ganaTleba. problemis erTianad mogvareba ver
moxerxda da sxvadasxva skolam da regionma sakuTari midgoma ganaviTara. zogierTi
adgilobrivi xelisuflebisTvis, zemoT aRniSnuli cvlilebebi miuRebeli aRmoCnda da gaZlierebuli
swavlebis saSualo skolebi ramdenime regionSi dRemde arsebobs.
1988 wels ganaTlebis Sesaxeb miRebuli kanonis Sedegad, ramdenime mniSvnelovani reforma
ganxorcielda – zogierT maTgans didi winaaRmdegoba Sexvda. sxva sferoebSi ganxorcielebul
politikasTan erTad, konservatuli mTavroba ganaTlebaSi sabazro konkurenciis elementis
damkvidrebas Seecada. skolis direqtorebs ufro didi finansuri pasuxismgebloba daekisraT da
skolebs ganaTlebis sferoSi adgilobrivi xelisuflebis kontrolisgan ganTavisuflebisa da
“damoukidebeli saxelmwifo skolis” saxeliT moqmedebis ufleba miecaT. SemoRebul iqna
saxelmwifo seqtorSi swavlebis universaluri struqturis ganmsazRvreli sayovelTao erovnuli
kurikulumi (Johnson, 1991).
1992 wels axali safinanso saagento dafuZnda, romelsac damoukideblad moqmedi skolebis
teritoriiT uzrunvelyofa daekisra. TeTr wignSi, romelic detalurad aRwers saagentos funqciebs,
mTavroba imeds gamoTqvams, ,,rom droTa ganmavlobaSi yvela skola dafinansdeba grantiT,”
rac imas niSnavs, rom yvela skola damoukidebeli gaxdeba. Tumca, 1995 wlisTvis 23 000
saxelmwifo skolidan, amgvari gza mxolod 1000-ma skolam airCia.
fasiani skolebi
inglisSi daaxloebiT 2 300 fasiani skolaa, romlebSic mosaxleobis 7 procenti iRebs ganaTlebas.
es skolebi sxvadasxva organizaciebs, maT Soris, iseT prestiJul institutebs, rogoric itoni, ragbi da
Carterhausia da, farTo sazogadoebisTvis ucnob, e.w. mcire sazogadoebriv skolebs, moicavs.
arsebobs izolirebul qalaqebSi ganlagebuli sadReRamiso skolebi, zogierTi maTgani ki,
magaliTad, vestminsteri, qalaqebis centrSi, saqmian nawilSia ganTavsebuli. zogi skola religiur
denominaciazea mibmuli; amgvari skolebis ricxvs eimplforTis kaTolikuri skola ganekuTvneba.
1988 wlis ganaTlebis reformis kanonis miRebis Sedegad, yvela saxelmwifo skola standartul
erovnul kurikulums daeqvemdara, romlis Tanaxmad, moswavleebs Svidi, TerTmeti, ToTxmeti
da Teqvsmeti wlis asakSi, testirebuli gamocdis Cabareba daevalaT. erovnuli kurikulumis
SemoRebas, pedagogiuri profesiis zogierTma jgufma aqtiuri winaaRmdegoba gauwia. maT
standartizebuli testirebis forma ar moiwones da miiCnies, rom kurikulumi usafuZvlo
SezRudvebs gamoiwvevda. 1993 wlis zafxulSi testirebuli gamocdis danergvis gamo,
maswavleblebma gaficvis saprotesto formas mimarTes.
319
320
1990 wels, jon meijorma, konservatuli partiis lideris Tanamdebobis dasakaveblad, kampania
wamoiwyo da ganacxada, rom is “uklaso sazogadoebaze” ocnebobs. meijorma am idealisadmi
erTguleba sakuTari karieris magaliTze daamtkica. man Teqvsmeti wlis asakSi skolaSi swavlas
Tavi daaneba da arc ganaTlebis kvalifikaciebis simravliT gamoirCeoda. miuxedavad amisa, misi
kabinetis pirveli Sekrebis Semdeg, naTeli gaxda, rom uklaso sazogadoebis Seqmna Soreuli
momavlis sakiTxi iyo (Walford, 1993). kabinetis 22 wevridan 19-s fasiani skola hqonda
damTavrebuli (am kabinetis yvela wevri mamakaci iyo). kabinetSi mxolod erTi iseTi
warmomadgeneli aRmoCnda, romlis Svilebi saxelmwifo saSualo skolaSi iRebdnen ganaTlebas.
ganaTleba da politika
ganaTleba, didi xania, politikuri davis sagania, rac 1990-ian wlebSic grZeldeba.
zogadsaganmanaTleblo skolebis gavlenaze, ganaTlebis standartebsa da farTo sazogadoebaSi
arsebul uTanasworobaze, am periodSi xangrZlivi debatebi mimdinareobda. Tavidan, zogad
ganaTlebas mxars politikuri speqtris orive mimarTuleba uWerda. rogorc aRvniSneT, zogadi
ganaTlebis sistema leiboristulma mTavrobam aamoqmeda. aqedan gamomdinare, zogadi
ganaTlebis mxardaWera, memarjvene politikosebTan SedarebiT, ufro memarcxene
politikosebTan asocirdeba. zogadi ganaTlebis damfuZneblebs miaCndaT, rom axali skolebi
moswavleebs ufro uzrunvelyofda Tanabari SesaZleblobebiT, vidre es SerCeviTi ganaTlebis
pirobebSi iyo SesaZlebeli. isini kurikulums nakleb mniSvnelobas aniWebdnen da, ZiriTadad,
ganaTlebis miRebis Tanabar xelmisawvdomobaze amaxvilebdnen yuradRebas.
1980-iani wlebis bolos qalbatoni TetCeri skolebis marTvis sistemaSi “revoluciuri cvlilebebis”
aucileblobaze alaparakda. revolucia giganturi zogadsaganamnaTleblo skolebis daSlasa da
ganaTlebis sferoSi skolebis marTvaze pasuxismgebeli adgilobrivi xelisuflebis gavlenis
Semcirebas gulisxmobda. erovnuli kurikulumis dafuZnebis garda, 1988 wels, ganaTlebis
Sesaxeb kanonis farglebSi, skolis menejmentis axali sistemac SemuSavda, saxelwodebiT
320
321
CTC programam ar gaamarTla da 1993 wels moqmedeba Sewyvita. am periodSi, aseTi sul
TxuTmeti koleji arsebobda. 1992 wels axali TeTri wigni gamoica, romelic skolebis
damoukideblobis procesis daCqarebas isaxavda miznad. ganaTlebis sferoSi adgilobrivi
xelisuflebis roli sagrZnoblad unda Semcirebuliyo. grantiT dafinansebul skolebs, romlebmac
adgilobrivi xelisuflebis kontrolis qveS yofna aRar isurves, amJamad axali samTavrobo
organizacia, skolebis dafinansebis saagento marTavs.
SerCevis procesi, romelic am situaciias udevs safuZvlad, ramdenime gziT xorcieldeba. pirvel
rigSi, TeTrTmeti wlis asakSi gardamavali testirebuli gamocdis Cabareba bolomde arasodes
gauqmebula. arsebobs 95 gaZlierebuli swavlebis saSualo skola, romlebic dResac iyeneben am
tests. gaZlierebuli swavlebis saSualo skolebi CrdiloeT irlandiaSi amJamadac moqmedebs.
zogadsaganmanaTleblo sistemaSi, SerCeva araformalurad xorcieldeba, magram es procesi amis
gamo aranakleb mniSvnelovania. skolebSi garkveuli bavSvebi upiratesobiT sargebloben.
mSoblebi fuls ixdian, raTa bavSvebma skola saukeTeso SedegebiT daamTavron. maT
sWirdebaT garantia, rom skola sworad SearCies.
Svidi xerxi imaSi dasarwmuneblad, rom Tqveni Svilebi “karg skolaSi” moxvdnen
1. gadaxda
2. sacxovreblad gadasvla iseT adgilas, sadac 11 wlis asakSi jer kidev bardeba gardamavali testi da bavSvis kerZo
momzadebaze didi Tanxebis daxarjva.
3. informaciis gadamowmeba uZravi qonebis agentebTan; saWiro misamarTis moZiebis mizniT, grafikuli rukis
321
322
Semdgenlis daqiraveba; Tanxis Sovnis mizniT, sesxis aReba; an sakuTari misamarTis arasworad miTiTeba
4. imaSi darwmuneba, rom Tqvens Svilebs ara aqvT gansakuTrebuli saWiroebebi
5. grantiT dafinansebuli skolis xelmZRvanel pirebTan daaxloveba, raTa bavSvs gansakuTrebuli yuradReba
miaqcion
6. inglisis eklesiis/ kaTolicizmis/ iudaizmis aRmsareblobis miReba
7. skolis xazinisTvis mniSvnelovani Semowirulobebis SeTavazeba
wyaro: Observer, 7 ianvari, 1996
im skolebis mniSvnelovani wili, romlebmac adgilobrivi xelisuflebis kontrolis qveS yofna aRar
isurves, moswavleebis skolaSi miRebisas, pirovnul da samedicino faqtorebsac iTvaliswinebs.
magaliTad, erT-erTi aseTi faqtori imaSi mdgomareobs, iTvleba Tu ara bavSvi “Znelad
aRsazrdelad.” uaxlesi kvlevis mixedviT, amgvari skolebis 50 procenti, SerCevis kriteriumad,
swored am faqtors iyenebs (Hugill, 1996). 1996 wels, konservatorebis mier SemoTavazebuli
winadadebis Tanaxmad, saxelmwifo skolas moswavleTa 15 procenti gansakuTrebuli unaris
flobisa an specialuri sagnebis mixedviT, rogoricaa bunebis mecnierebebi da musika, unda
SeerCia. mTavrobisgan miRebuli sagangebo nebarTvis SemTxvevaSi, isini proporciulad ufro
didi raodenobis SerCevasac SeZleben.
axla, vidre umaRlesi ganaTlebis sistemas ganvixilavT, kidev erTi qveynis, SeerTebuli Statebis,
skolebs gadavavloT Tvali.
ganaTlebis miReba amerikis Zlier gazrdili mosaxleobisTvis Cveulebriv movlenad mxolod ori
saukunis Semdeg iqca. 1850-iani wlebisTvis mosaxleobas ufaso dawyebiTi ganaTlebiT yvela
Stati uzrunvelyofda, Tumca Tavidan skolaSi swavla savaldebulo ar iyo da mosaxleobis
322
323
sxvadasxva qveynebis ganaTlebis sistema, skolaSi swavlis xangrZlivobiTa (ix. cxrili 15.1) da
saganmanaTleblo sistemis organizebis gzebiT, erTmaneTisgan Zlier gansxvavdeba. zogierTi
sistema uaRresad centralizebulia; magaliTad, safrangeTSi yvela moswavle erovnulad dadgenil
kurikulums eqvemdebareba da erTnair erovnul gamocdebs abarebs. amis sapirispirod, amerikuli
sistema bevrad ufro fragmentuli xasiaTisaa. skolebi yoveli Statis mier individualurad da uxvad
finansdeba. xarjebis 40 procents Stati uzrunvelyofs, 40 procents ki _ federaluri mTavroba.
danarCeni xarjebi adgilobrivi regionis sagadasaxado Semosavlebis mier ifareba. amis Sedegad,
skolis administrireba sazogadoebrivi arCevnebis safuZvelze arCeuli adgilobrivi saskolo sabWos
mier xorcieldeba, romlis uflebamosileba maswavleblebisa da skolis sxva oficialuri
warmomadgenlebis Tanamdebobaze daniSvnas, an teqstebisa da sxva sakiTxavi masalis
SerCevas (zog SemTxvevaSi ki dablokvas) iTvaliswinebs.
12 holandia 11.1
13 dania 11.0
14 fineTi 10.9
15 iaponia 10.8
16 axali zelandia 10.7
17 luqsemburgi 10.5
18 israeli 10.2
19 ungreTi 9.8
20 barbadosi 9.4
21 samxreT korea 9.3
22 argentina 9.2
23 yofili Cexoslovakia 9.2
24 islandia 9.2
25 estoneTi 9.0
26 latvia 9.0
27 litva 9.0
28 ruseTi 9.0
wyaro: The Economist, Pocket World in Figures, Profile Books Ltd 1996
umaRlesi ganaTleba
saerTaSoriso Sedareba
324
325
britanuli sistema
1945-1970 wlebSi, britaneTis umaRlesi ganaTlebis sistema oTxjer gaizarda. gafarTovda Zveli
da gaCnda axali, kapitalurad naSeni, universitetebi (saseqsi, kenti, stirlingi da iorki).
politeqnikuri saswavleblebis Seqmnam, ordoniani sistemis danergva gamoiwvia. umaRlesi
ganaTlebis meore done SedarebiT ufro masStaburi iyo, msurvelebs kursebis farTo arCevans
oTxasi koleji sTavazobda. politeqnikuri saswavleblebi, universitetebTan SedarebiT, profesiul
kursebze ufro amaxvilebda yuradRebas. Seiqmna Sefasebis erovnuli akademiuri sabWo,
organizacia, romelic umaRlesi ganaTlebiT miniWebuli xarisxebis universalur standartTan
Sesabamisobis aRiarebas isaxavda miznad.
325
326
msgavsi situacia dafiqsirda amerikaSic. gogonebTan SedarebiT, specialur ganaTlebas orjer meti
biWi iRebs da swavlasac, damamTavrebel klasebSi, igive raodenoba wyvets. gansxvaveba Tavs
umaRles ganaTlebaSic iCens. SeerTebul StatebSi, universitetSi ufro meti axalgazrda qali
swavlobs, vidre mamakaci, universitetsac ufro meti qali amTavrebs da, damTavrebis Semdeg,
doqtoranturas ufro meti qali agrZelebs (“karierasTan dakavSirebuli SesaZleblobebi”, The
Economist, 8 ivlisi, 1995).
proporciulad izrdeba, magram 17 procents mainc ver ascda. wignSi Storming the Tower (1990)
siuzan li da virjinia o’liri mTel msoflioSi, didi britaneTis, SeerTebuli Statebis, germaniis,
norvegiis, indoeTisa da israelis CaTvliT, umaRles ganaTlebaSi dasaqmebuli qalebis SedarebiTi
statistikis analizs awarmoeben. maT mier Seswavlil yvela qveyanaSi, student qalTa wili
Tanmimdevrulad gaizarda omisSemdgom periodSi. SeerTebul StatebSi, israelsa da norvegiaSi,
studenti qalebis ricxvi mTeli raodenobis naxevars Seadgens. Tumca, rac Seexeba akademiur
poziciebs, aq situacia sakmaod mZimea. am qveynebSi universitetis padagogTa mxolod mcire
wili Seadgens qalebs da maTi ricxvi ufro dabal safexurebsa da Tanamdebobebzec
disproporciulad dabalia.
ganaTleba da eTnikuroba
mogvianebiT warmoebuli kvlevis Tanaxmad, suraTi Seicvala. trevor jonsis (1993) mier
Catarebuli gamokvlevis mixedviT, umciresobaTa yvela jgufis warmomadgeneli bavSvebi,
Teqvsmetidan cxramet wlamde, TeTrkanianebTan SedarebiT, ufro xSirad agrZelebdnen
srulyofili ganaTlebis miRebas. 1988-90 wlebSi, skolebSi TeTrkanianTa 37, vest indielTa 43,
samxreT azielTa 50, da Cinelebis 77 procenti darCa. jonsi am process uaryofiTi mizeziT xsnis.
eTnikur umciresobaTa bevri warmomadgeneli ganaTlebis miRebas, savaraudod, imitom
agrZelebs, rom maT samuSaos povnis problema aqvT.
327
328
bernStaini ambobs, rom, amis sapirispirod, saSualo klasis warmomadgenel bavSvTa enobrivi
ganviTareba daxvewil kods ukavSirdeba. es aris metyvelebis stili, rodesac garkveuli situaciuri
moTxovnis mixedviT SesaZlebelia sityvebis mniSvnelobebis individualizeba. saSualo klasis
warmomavlobis bavSvebis mier enis gamoyenebis Seswavla garkveul konteqsts naklebad
ukavSirdeba. bavSvs abstraqtuli ideebis ganzogadeba da gamoxatva ufro martivad SeuZlia.
rodesac saSualo klasis warmomadgeneli dedebi bavSvebs akontroleben, isini maT xSirad
uxsnian, Tu ra mizezebiTa da principebiT aris gamowveuli bavSvis qcevaze gamovlenili
reaqcia. amave dros, Tu muSaTa klasis warmomadgeneli deda bavSvs bevri tkbileulis Wamis
gamo sayvedurobs, is mas ubralod eubneba “tkbileuls aRar SeWam!”; saSualo klasis
warmoamdgeneli deda ki, savaraudod, Svils auxsnis, rom bevri tkbileulis Wama misi
janmrTelobisa da kbilebis mdgomareobisTvis sazianoa.
bernStaini acxadebs, rom bavSvebi, romlebsac metyvelebis daxvewili kodi aqvT, ufro ergebian
oficialuri akademiuri ganaTlebis moTxovnebs, vidre SezRuduli kodis moswavleebi. es imas ar
niSnavs, rom qveklasis warmomadgenel bavSvebs metyvelebis “Seuferebeli” stili an
“miuRebeli” enobrivi kodi aqvT. ufro swori iqneba Tu vityviT, rom maT mier gamoyenebuli
metyveleba skolis akademiur kulturas ar uTavsdeba. is, vinc daxvewil kods flobs, skolis
garemos ukeT ergeba.
Tumca bernStainis Teoriis sandooba dResac debatebis sagania, arsebobs garkveuli samxili mis
mxardasaWerad. joan Toum muSaTa klasisa da saSualo klasis bavSvebis ena Seiswavla da maT
Soris sistemuri gansxvaveba aRmoaCina. is mxars uWers bernStainis Teziss, rom dabali klasis
bavSvebi iSviaTad iReben pasuxebs SekiTxvebze da maT sayveduris mizezebsac iSviaTad
ganumartaven (Tough, 1976). analogiur daskvnamde mividnen momdevno kvlevaSi Bbarbara
tizardi da martin hiusi (1984).
bernStainis ideebi imis gagebaSi gvexmareba, Tu ratom aRweven nakleb warmatebas skolaSi
dabali socioekonomikuri warmomavlobis bavSvebi. qvemoT CamoTvlili niSnebi SezRudul
enobriv kods ukavSirdeba da uaryofiTad moqmedebs dabali klasis warmomadgeneli bavSvis
ganaTlebasTan dakavSirebul Sansebze:
328
329
boulzi da gintisi aRiareben, rom masobrivi ganaTlebis ganviTarebas mravali sargebeli moaqvs.
wera-kiTxva, savaraudod, yvelam icis, skola adamians Sinaganad amdidrebs da didi
gamocdilebiT uzrunvelyofs. Tumca, imis gamo, rom ganaTlebis ganviTareba, ZiriTadad,
ekonomikur moTxovnebs pasuxobs, skolis sistemam gacilebiT ufro didi datvirTva SeiZina,
vidre amas ganmanaTlebeli reformatorebi elodnen.
ganaTlebis Teoriis sferoSi erT-erTi yvelaze sakamaTo Tvalsazrisi ivan iliCs ekuTvnis. misi
ideebi Tanamedrove ekonomikuri ganviTarebis kritikiT gamoirCeva. is aRniSnavs, rom am
procesSi adamianebi, romlebic manamde TviTkmarni iyvnen, tradiciul unar-Cvevebs kargaven
da janmrTelobis sakiTxSi _ eqimebze, swavlebaSi _ maswavleblebze, garTobisas _ televizorze
da saarsebod _ damsaqmeblebze xdebian damokidebulni. iliCis azriT, mTel msoflioSi
aRiarebuli savaldebulo saskolo ganaTlebis cneba gadaxedvas saWiroebs (Illich, 1973). boulzisa
329
330
skolaSi bavSvebi bevr rames swavloben, rasac araferi aqvs saerTo gakveTilebis formalur
SinaarsTan. aq ganxorcielebuli disciplinisa da reJimis gamo, skolis organizacia, iliCis sityvebiT,
pasiuri moxmarebis danergvas uwyobs xels – rac arsebuli socialuri wesrigis upirobo aRiarebas
niSnavs. gakveTilebze moswavleebs masala gaucnobiereblad miewodebaT. es is masalaa,
romelsac skolis procedura da organizacia gulisxmobs. faruli kurikulumi bavSvebs aswavlis, rom
“maT sakuTari adgili unda icodnen da es adgili usityvod unda daikavon” (iqve).
es mosazreba, praqtikuli TvalsazrisiT, bolomde naTeli ar aris. skolebis nacvlad iliCi ramdenime
saganmanaTleblo struqturas gvTavazobs. oficialuri swavlebisTvis saWiro materialuri resursebi
biblioTekebSi, gasaqiravebel saagentoebSi, laboratoriebsa da sainformacio bankebSi iqneba
daculi da maTze xeli yvela moswavles miuwvdeba. Seiqmneba “sakomunikacio qselebi”,
romlebSic SesaZlebeli iqneba monacemebis moZieba sxvadasxva adamianis unar-Cvevebisa da
imis Sesaxeb, aqvT Tu ara maT maswavleblobis an erTobliv saswavlo aqtivobebSi CarTvis
survili. studentebs gadaecemaT vauCerebi, romelTa saSualebiT isini, maTTvis sasurvel drosa da
pirobebSi, saganmanaTleblo momsaxurebiT isargebleben.
aris Tu ara es winadadebebi mTlianad utopiuri? bevri Tvlis, rom aris. Tumca, momavalSi
anazRaurebadi Sromis Semcirebis an SezRudis SemTxvevaSi, rac savsebiT mosalodnelia, es
mosazrebebi naklebad ararealisturad mogveCveneba. Tu anazRaurebadi dasaqmeba socialur
cxovrebaSi naklebad mniSvnelovani gaxdeba, adamianebma, SesaZloa, is sxvadasxva
saqmianobiT Caanacvlon. aseTi perspeqtivis pirobebSi, iliCis zogierTi idea yuradRebas
imsaxurebs. ganaTleba aRar iqneba mxolod adreul asakSi specialur institutSi gavlili wvrTna. is
nebismieri msurvelisTvis xelmisawvdomi gaxdeba.
1990-ian wlebSi, axali sakomunikacio teqnologiebis ganviTarebasTan erTad, iliCis ideebi kvlav
popularuli gaxda. zogierTebis azriT, axali, uaRresad ganviTarebuli sainformacio saSualebebi,
ganaTlebaSi revoluciur cvlilebebs gamoiwvevs. am sakiTxze momdevno qveTavSi vimsjelebT.
1988; Bourdieu and Passeron, 1977). kulturuli aRwarmoeba gviCvenebs, Tu rogor uwyobs xels
skola, sxva socialur institutebTan erTad, socialuri da ekonomikuri uTanasworobis
SenarCunebas. es uTanasworoba ramdenime TaobaSi aisaxeba. koncefcia skolis faruli
kurikulumis im saSualebebze amaxvilebs yuradRebas, romelTa mizani moswavleTa mier
Rirebulebebis, atitudebisa da Cvevebis SeTvisebaa. skola adreul asakSi danergili kulturuli
Rirebulebebisa da Tvalsazrisebis Secvlas ganapirobebs. skolis gavlenis wyalobiT, skolis
damTavrebis Semdeg, zogierTi bavSvis SesaZleblobebi SezRudulia, zogierTi ki, piriqiT,
sasargeblo unar-Cvevebs iZebs.
bavSvebi skolaSi did dros atareben. iliCi xazs usvams, rom isini am garemoSi ufro met codnas
iZenen, vidre gakveTilebze. bavSvebi adreve swavloben, Tu rogori iqneba samuSao samyaro;
isini xvdebian, rom maTgan punqtualobas moiTxoven da cdiloben, administraciis mier dasaxuli
yvela amocana guldasmiT Seasrulon (Webb and Westergaard, 1991).
pol uilisis mier kulturuli aRwarmoebis Sesaxeb birmingemis skolaSi warmoebulma savele
kvlevam Zalze mniSvnelovani diskusia gamoiwvia (Willis, 1977). es kvleva imis dadgenas
isaxavda miznad, Tu rogor iCens Tavs kulturuli aRwarmoeba, anu, rogorc Tavad avtori
acxadebs, “rogor iReben muSaTa klasis warmomadgeneli bavSvebi muSaTa klasis samuSao
adgilebs.” bevrs miaCnia, rom skolaSi swavlis procesSi dabali klasis an umciresobaTa jgufis
warmomadgeneli bavSvebi fiqroben, rom “isini gonebrivad naklebad ganviTarebulni arian” da
samomavlod maRalanazRaurebadi da maRali statusis samuSaos miRebis imedic ki ar aqvT.
sxvagvarad rom vTqvaT, dabali akademiuri moswrebis gamo isini Tavs inteleqtualurad
SezRudul adamianebad miiCneven; aRiareben ra sakuTar “arasrulfasovnebas,” isini iseT
saqmianobas iwyeben, sadac karieris ganviTarebis perspeqtiva ar arsebobs.
uilisma Seiswavla skolis moswavle biWebis erTi jgufi, romelTan erTad didi dro gaatara. am
jgufis wevrebi, romlebic sakuTar Tavs “magar biWebs” eZaxdnen, TeTkanianebi iyvnen.
331
332
skolaSi bevri vest indieli da aziuri warmomavlobis bavSvi swavlobda. uilisma daadgina, rom
magar biWebs skolis administraciis sistemis mimarT sakuTari kritikuli damokidebuleba
hqondaT. isini sistemas ebrZodnen da naklebad cdilobdnen masTan TanamSromlobas. skolas
maTTvis ucxo garemod miiCnevdnen, magram, sakuTari interesebidan gamomdinare, skoliT
manipulireba surdaT. maT gansakuTrebul siamovnebas aniWebdaT mudmivi konfliqti,
samizned ki maswavleblebs irCevdnen. isini didi ostatobiT cdilobdnen individualuri sisustisa da
im Secdomebis aRmoCenas, romlebsac maswavleblebi administraciuli movaleobis Sesrulebisas
avlendnen.
magari biWebi faruli winaaRmdegobis gawevis ostatebi arian, isini Ria konfrontaciaze arasodes midian. am jgufis
wyalobiT, saklaso oTaxSi skamebis mudmivi gawev-gamoweva, maswavleblis martivi Txovnis sapasuxod
ukmayofilebis gamoTqma ismis. maT merxebTan mSvidad jdoma an wola ar SeuZliaT. gakveTilze zogierTi
maTgani Tavs merxze debs, TiTqos daZinebas cdilobs, zogi merxisken zurgiT zis da fanjaraSi iyureba, an ubralod
kedels Sescqeris.... saklaso oTaxSi mudmivad zuzunia, Tvalebis gansakuTrebuli gamometyvelebiT, isini gamalebiT
CurCuleben, TiTqos erTmaneTs konspiraciuli saidumlo unda gaumxilon... derefanSi xmauriT dadian;
maswavlebeli Tu SexvdebaT, an megobrulad esalmebian, an uecrad Cumdebian. saklaso oTaxSi isteriuli xarxari
iwyeba. sicili SeiZleba im adamianma gamoiwvia, romelmac axlaxans derefanSi Caiara, an SeiZleba sxva mizeziT
aris provocirebuli. is iseve usafuZvlod wydeba, rogorc iwyeba... skolisa da moswavleebis dapirispirebis mizezi,
ZiriTadad, institutisa da misi wesebisgan simboluri da fizikuri gamijvna da im ZiriTadi miznis winaaaRmdeg
brZolaa, romelic moswavles “muSaobas” aiZulebs. (Willis, 1977, gv. 12-13, 26).
magari biWebi konformist bavSvebs, anu maT, visTvisac maswavlebelTa avtoriteti misaRebia
da akademiur moswrebas did yuradRebas aniWeben, “Semsruleblebs” eZaxodnen.
Semsruleblebi maswavleblebs usmendnen da emorCilebodnen. skolis damTavrebis Semdeg,
isini warmatebas miaRwevdnen da, magar biWebTan SedarebiT, ufro maRalanazRaurebad da
komfortul samsaxurs daiwyebdnen. magram, rogorc uilisi ambobs, skolis kompleqsuri garemos
Sesaxeb maT gacilebiT naklebi icodnen, vidre magarma biWebma. maTTvis magari biWebis
qmedeba upirobod misaRebi iyo.
moswavleebis umravlesoba arc erT jgufs ar ekuTvnoda. isini naklebad konfliqturebi iyvnen,
vidre magari biWebi da naklebad konformulebi, vidre Semsruleblebi. dapirispirebis stilsa da
gamoxatvis formebze eTnikuri dajgufebac Zlier gavlenas axdenda. maswavlebelTa umravlesoba
TeTrkanianebi iyvnen da, skolisadmi uaryofiTi damokidebulebis miuxedavad, magar biWebs
maTTan ufro meti saerTo hqondaT, vidre Savkanianebs. vest indielTa ojaxebis bavSvebi skolas
ufro Riad da Tamamad upirispirdebodnen, vidre magari biWebi. Tavad magari biWebi aSkara
rasistebi iyvnen da SavkanianTa bandebs mkveTrad emijnebodnen.
magari biWebi samuSaosa da skolas Soris msgavsebas aRiarebdnen, magram aqtiurad elodnen
samsaxuris dawyebas. samuSao garemosgan isini uSualo kmayofilebas ar elodnen, magram
Zlier iyvnen dainteresebulni xelfasebiT. maT mier SerCeuli saqmianobis – saburavebis
dayenebis, xaliCebis dagebis, santeqnikis, Rebvisa da saremonto samuSaoebis _ mimarT,
arasrulfasovnebis gancdis nacvlad, maT iseTive qedmaRluri damokidebuleba hqondaT, rogorsac
manamde skolis mimarT ganicdidnen. samsaxurTan erTad SeZenili zrdasrulobis statusi, maT
siamovnebas aniWebdaT, magram warmatebuli karieriT ar iyvnen dainteresebulni. uilisi
aRniSnavs, rom cisfersayeloianTa saqmianoba, xSirad, magari biWebis mier skolaSi,
332
333
ganaTleba da uTanasworoba
mTel rig qveynebSi Catarebuli kvlevebi adasturebs, rom skolaSi warmatebaze Zlier gavlenas
axdens socialuri da ojaxuri warmomavloba, rac, Sesabamisad, Semosavlis donezec aisaxeba.
1960-ian wlebSi, SeerTebul StatebSi erT-erTi klasikuri kvleva Catarda. 1964 wels miRebul iqna
kanoni samoqalaqo uflebebis Sesaxeb, ris safuZvelzec, ganaTlebaze pasuxismgebel pirebs
ganaTlebaSi arsebuli ganxvavebuli eTnikuri, religiuri da erovnuli warmomavlobiT
ganpirobebuli uTanasworobis Sesaxeb angariSi mosTxoves. kvlevis programis direqtorad
sociologi jeims koulmani dainiSna. es sociologiaSi warmoebuli erT-erTi yvelaze farTo kvleva
iyo. misi Sedegebi 1966 wels gamoqveynda.
informaciis Segrovebis mizniT, naxevar milion adamianze meti SeirCa. maT verbaluri da
araverbaluri unarebis, kiTxvis doneebisa da maTematikuri unar-Cvevebis SefasebisTvis mravali
testi CautardaT. oTxi aTasi skolis Sesaxeb monacemTa formebi samoci aTasma maswavlebelma
Seavso. Sedegebma uzrunvelyo qveyanaSi skolaSi swavlebis zogadi mimoxilva. gamokiTxvis
Sedegebi sakmaod moulodneli aRmoCnda da politikis dagegmvaze mniSvnelovani praqtikuli
gavlena moaxdina.
koulmani askvnis, rom skolis mier uzrunvelyofili materialuri resursebi akademiur moswrebaze
did gavlenas ar axdens. ZiriTadi faqtori bavSvebis warmomavlobaa. koulmani ambobs: “saxliT,
333
334
kvlevis SedegebiT dadasturda, rom skola bavSvis akademiur ganviTarebaze did gavlenas
axdens. faqtorebi, romlebic raterma mniSvnelovnad miiCnia, magaliTad, maswavleblisa da
moswavlis interaqciis xarisxi, TanamSromlobisTvis xelsayreli atmosfero, maswavleblebisa da
moswavleebis urTierToba da kursis momzadebis maRal doneze organizeba, koulmanis kvlevaSi
TiTqmis ar iyo gaanalizebuli. ukeTesi saswavlo garemoTi gamorCeuli skolebi yovelTvis ar
iyvnen aRWurvilni keTilmowyobili SenobebiTa da materialuri resursebiT.
rateris kvleva ar uaryofs Sedegebs, rom socialuri uTanasworobis SenarCunebas skolaSi Sesvlis
periodamde da mis miRma arsebuli faqtorebi uwyobs xels. imis gamo, rom es faqtorebi Tavs
gansakuTrebiT iseT skolebSi iCens, sadac motivirebuli moswavleebis waxaliseba da
maswavleblebis xelSewyoba xdeba, rateris mier mopovebuli Sedegebi gvexmareba gavigoT, Tu
ratom uwyobs skola xels uTanasworobis SenarCunebas. procesi mudmivad meordeba,
SedarebiT privilegirebuli ojaxebis Svilebi garkveul skolebSi swavloben da skolis xarisxis
SenarCunebas uwyoben xels; isini isev motivirebulebi arian da karg maswavleblebs izidaven.
skolas, romelSic, ZiriTadad, xelmokle bavSvebi swavloben, analogiuri Sedegis misaRwevad
meti Zalisxmeva sWirdeba. Tumca, rateri askvnis, rom skolis organizaciisa da atmosferos
TvalsazrisiT, arsebuli gansxvaveba, garegani faqtorebis miuxedavad, xels ar uSlis maRali
akademiuri moswrebis miRwevas. swavlebis xarisxis, skolis socialuri klimatis da skolaSi
muSaobis meTodebis gaumjobeseba xelmokle bavSvebs akademiuri moswrebis gaumjobesebaSi
exmareba. mogvianebiT warmoebuli kvlevis Sedegad, koulmanmac msgavsi daskvnebi
gamoitana (Coleman, Hoffer and Kilgore, 1981).
334
335
Jan ouksma (1985) SeerTebuli Statebis 25 skolis maRal da damamTavrebel klasebSi skolis
moswavleTa gadarCevis praqtika Seiswavla. am qveyanaSi moswavleebis gadarCeva
Cveulebrivi movlenaa. es skolebi qalaqisa da soflis did da mcire organizaciebs moicavda. man
yuradReba skolis SigniT da ara skolebs Soris arsebul gansxvavebebze gaamaxvila. ramdenime
skolam ganacxada, TiTqos is moswavleebs jgufebad ar anawilebs, magram rogorc ouksma
daadgina, maswavleblisTvis Sromis gaadvilebis mizniT, unarisa da miRwevebis mixedviT,
moswavleebis gadarCevis meqanizmi realurad yovel maTgans gaaCnia. sxvagvarad rom
vTqvaT, isini am meTods iyeneben, termins ki ara. im skolebSic ki, sadac moswavleebis
araformaluri gadarCeva mimdinareobs, maT Zlieri iarliyebi – unariani, dabali moswrebis, neli,
saSualo da a.S _ miekerebaT. am jgufis individualuri wevri, maswavleblebis, sxva
moswavleebisa da sakuTari Tavis mier, am iarliyidan gamomdinare fasdeba. moswavle, romelic
“maRali moswrebis” jgufSi swavlobs, warmatebul – gonier da sxart – pirovnebad Seafases.
“dabali moswrebis” jgufis moswavle ki nel, saSualoze dabali donis, an popularuli eniT Tu
vityviT, CamorCenil moswavled aRiqmeba. ra gavlenas axdens “dabal” jgufSi moswavleebis
gadarCeva? ouksis mier mogvianebiT warmoebuli kvleva adasturebs, rom maTTvis
xelmisawvdomi saswavlo kursebis, maswavleblebisa da saxelmZRvaneloebis xarisxis
TvalsazrisiT, es moswavleebi ufro dabali donis ganaTlebas iRebdnen (Oakes, 1990).
inteleqti da uTanasworoba
335
336
ra aris inteleqti?
fsiqologebi mravali welia daoben, gaaCnia Tu ara realurad adamians individualuri unari,
romelsac SeiZleba inteleqti ewodos da Tuki gaaCnia, ramdenad gansazRvravs es Tviseba
adamianTa Soris arsebul Tanadayolil gansxvavebas. inteleqtis daxasiaTeba rTulia, radgan is
bevr gansxvavebul, xSirad erTmaneTTan kavSirSi armyof Tvisebebs gulisxmobs. davuSvaT,
rom inteleqtis yvelaze saimedo maCvenebeli abstraqtuli maTematikuri amocanebis amoxsnis
unaria. magram adamianma, romelsac amgvari amocanebis amoxsna exerxeba, SeiZleba sxva
sferoSi, magaliTad, istoriasa an xelovnebaSi, dabali unari gamoavlinos. sayovelTaod miRebuli
definiciis SemuSavebis sirTulis gamo, fsiqologebma inteleqtis koeficientis dasadgeni testis
SemoReba SemogvTavazes (ganaTlebis yvela specialistma es SemoTavazeba erTxmad miiRo).
aSkaraa, rom amgvari midgoma amomwuravi ar aris, radgan inteleqtis definicia Zalze zogad
xasiaTs iRebs.
sagrZnoblad ufro maRalia, vidre Savkanianebis. hernStainisa da miureis mier warmoebuli 156
kvlevis Sejamebis mixedviT, am ori rasobrivi jgufis inteleqtis koeficients Soris gansxvaveba,
saSualod, 16 qulaa. avtorebi acxadeben, rom amgvari memkvidreobiT miRebuli inteleqtualuri
gansxvaveba, amerikul sazogadoeobaSi arsebul socialur dajgufebas ganapirobebs. rac ufro
Wkviania adamiani, miT metia misi socialur safexurze aRmasvlis Sansi. adamianebs maRali
Tanamdebobebi, nawilobriv, imitom ukaviaT, rom isini ufro Wkvianebi arian, vidre
mosaxleobis danarCeni nawili; aqedan SegviZlia davaskvnaT, rom dabal safexurze naklebad
Wkviani adamianebi rCebian.
hernStainisa da miureis Tvalsazrisis kritikosebi uaryofen, rom rasobriv da eTnikur jgufebs Soris
inteleqtis koeficientis mixedviT gansxvavebas, genetikuri safuZveli aqvs. maTi azriT, inteleqtis
gansxvavebul koeficients socialuri da kulturuli gansxvaveba ganapirobebs. isini acxadeben, rom
inteleqtis koeficientis dasadgeni testebi abstraqtuli azrovnebis unaris gamosavlen kiTxvebs
moicavs, rasac Savkanian da eTnikur umciresobaTa warmomadgenlebTan SedarebiT,
TeTrkaniani SeZlebuli bavSvebi ukeT arTmeven Tavs. inteleqtis koeficientis dasadgeni testis
qulebis raodenobaze, SesaZloa, ara gasazomma unarebma, aramed sul sxva faqtorebma,
magaliTad, stresulma situaciam imoqmedos. kvlevam daadastura, rom rodesac tests TeTkaniani
damkvirvebeli atarebs, afro amerikelebi eqvsi quliT nakleb Sefasebas iReben, vidre Savkaniani
damkvirveblis SemTxvevaSi (Kamin, 1977).
genetikurma gansxvavebamac imoqmedos, magram mosazreba, rom zogierTi rasa sxva rasasTan
SedarebiT ufro inteleqtualuria, usafuZvloa da daudasturebeli.
amave saxelwodebis wignSi, deniel goulmani (1996) acxadebs, rom, materialuri pirobebiT
uzrunvelyofis TvalsazrisiT, “emociuri inteleqti” SeiZleba iseTive mniSvnelovani iyos, rogorc
inteleqtis koeficienti. emociuri inteleqti gansazRvravs, Tu rogor iyeneben adamianebi sakuTar
emociebs – motivaciis, TviTkontrolis, enTuziazmisa da Seupovrobis unars. es memkvdreobiT
miRebuli unar-Cvevebi ar aris. rac ufro kargad SesZlebs bavSvi maT dauflebas, miT ukeT
gamoiyenebs is Tavis inteleqtualur SesaZleblobebs.
goulmani ambobs: “niWier adamians vnebisa da impulsebis marTva unda SeeZlos; ucnauria,
magram maRali inteleqtis koeficientis mqone adamiani pirad cxovrebas yovelTvis ver agvarebs”
(gv. 34). Ees aris imis erT-erTi mizezi, rom inteleqtis koeficientis maRali maCvenebeli
yovelTvis ar gulisxmobs warmatebas.
interpersonaluri inteleqti sxva adamianebis gagebis unaria: ra aris maTi motivacia, rogor muSaoben, rogor unda
iTanamSromlo maTTan muSaobis procesSi. warmatebul gamyidvelebs, politikosebs, maswavleblebs, eqimebsa da
religiur liderebs, savaraudod, maRali interpersonaluri inteleqti aReniSnebaT. intrapersonaluri inteleqti... ki
sakuTari Tavis Sesaxeb zusti, realisturi modelis formirebisa da am modeliT cxovrebiseul sinamdvileSi operirebis
unaria. (Gardner, 1993 gv. 9)
ganaTlebis momavali
samuSao adgilebis Semcirebis SemTxvevaSi, amgvari damokidebuleba sul ufro arqaul xasiaTs
SeiZens da gaxSirdeba umuSevrobis Tanmxlebi, ukve farTod gavrcelebuli usargeblobis gancdis
SemTxvevebi. ganaTlebam aq mniSvnelovani roli unda Seasrulos. magram es ar iqneba
ganaTleba viwro gagebiT, romelic mxolod wvrTnasa da gadamzadebas gulisxmobs. Ees unda
iyos ganaTleba, romelic ufro mravlismomcvel adamianur RirebulebebTan iqneba kavSirSi.
ganaTleba unda iqces TviTganviTarebasa da sakuTari SesaZleblobebis gagebaze orientirebuli
avtonomiuri TviTganaTlebis saSualebad. es idea srulebiT ar aris utopiuri. is ganmanaTlebeli
filosofosebis humanur idealebs Seesabameba. amis magaliTi ukve arsebobs da mas “mesame
asakis universiteti” hqvia. “mesame asaki” sapensio anu iseT asakovan adamianebs aerTianebs,
romlebmac anazRaurebad samuSaos Tavi daanebes. pesiaze gasvlasTan Segueba zogjer iseve
Znelia, rogorc umuSevrobasTan, radgan pensiaze gasvla, faqtobrivad, umuSevrobas niSnavs.
mesame asakis universiteti asakovan adamianebs, maTi arCevanisa da interesebis mixedviT,
TviTganaTlebis SesaZleblobiT uzrunvelyofs.
ganaTlebis teqnologiebi
amboben, rom axali teqnologiebi arsebul kurikulums ki ar Seavsebs, aramed mis rRvevasa da
transformirebas gamoiwvevs. axalgazrdebi informaciasa da mediaze damokidebul
sazogadoebaSi izrdebian; isini teqnologiebSi ufrosebze, maT Soris maswavleblebze, bevrad
ukeT erkvevian. me-14 Tavs Tu gavixsenebT, isini Nnintendo Taobas warmoadgenen –
teqnoaRzrdili da teqnologiasa da videoze ganswavluli bavSvebi arian. zogi “saklaso oTaxis
revoluciaze,” kompiuteruli virtualuri realobis damkvidrebasa da kedlebis gareSe saklaso
oTaxze saubrobs.
TiTqmis aravis epareba eWvi, rom multimediis teqnologiebi ganaTlebis ganuyofeli nawili
gaxdeba. am process gaerTianebul samefosa da sxva qveynebSi politikurma partiebmac
Seuwyves xeli. magram erT-erTi mTavari mamoZravebeli Zala biznesia: skolebi da Sinauri
garemo msxvili media kompaniebis samizned iqca. magaliTad, SeerTebuli Statebis Sida
kompiuterulma bazarma srulyofilebas miaRwia, rodesac, stimulirebis mizniT, saganmanaTleblo
programebis axali formebis gayidva daiwyo.
ganaTlebis sferoSi SeiZleba iseTi organiziaciebi CaerTos, romelsac skolebTan manamde araferi
hqonia saerTo. es sakabelo kompaniebi, kompiuteruli programirebis ofisebi, satelekomunikacio
jgufebi, filmebis DSemqmnelebi da aRWurvilobis mimwodeblebi arian. am organizaciebs
skolebsa da universitetebze SeuzRudavi gavlena aqvT. isini, ganaTlebis miRebis tradiciuli
formis paralelurad, zogadad, kompiuterul industriaze da muzeumebze, samecniero parkebsa da
istoriul adgilebze mibmul axal saganmanaTleblo industrias, e.w. “edu-tainment”-s qmnian.
eqneba Tu ara axal teqnologiebs ganaTlebaSi gadamwyveti roli, kvlav Ria sakiTxad rCeba.
kritikosebi acxadeben, rom aseT SemTxvevaSi maT, SesaZloa, ganaTlebis sistemaSi
uTanasworobis zrdas Seuwyon xeli. swavlebis procesis ukve arsebul xelisSemSlel faqtors,
materialur siduxWires, savaraudod, “informaciuli siRatake” daemateba. “kedlebis gareSe
saklaso oTaxis” arseboba dResdReobiT Soreuli momavlis movlenad gveCveneba. bevri skola da
koleji finansebis naklebobasa da zemdgomi organoebis mxridan mudmiv gulgril
damokidebulebas ganicdis.
Sejameba
340
341
341
342
damatebiTi literatura
Andy Green, Education and State Formation (London: Macmillan, 1990). inglisis, safrangeTisa
da SeerTebuli Statebis ganaTlebis erovnuli sistemis aRzevebis analizi.
Mark Holmes, Educaional Policy for the Pluralist Democracy: The Common School, Choice,
and Diversity (Washington D.C: Falmer Press, 1992). ganaTlebis socialuri da politikur
aspeqtebis mimoxilva.
Sheila Riddell, Gender and the Politics of the Curriculum (London:Routledge, 1992).
kurikulumsa da genderul identobas Soris kavSiris analizis mizniT, Seiswavlis SemTxvevebs or
saSualo skolaSi.
mniSvnelovani terminebi
wera-kiTxvis codna
saganmanaTleblo sistema
umaRlesi ganaTleba
SezRuduli kodi
daxvewili kodi
faruli kurikulumi
inteleqti
inteleqtis koeficienti
emociuri inteleqti
mesame asakis universiteti
saklaso oTaxi kedlebis gareSe
informaciuli siRatakeE
Tavi 16
religia
Ziridi cnebebi
religiis daxasiaTeba
ra ar aris religia. ra aris religia
religiis saxeebi
totemizmi da animizmi. iudaizmi, qristianoba da islami. Soreuli aRmosavleTis religiebi
religiis Teoriebi
marqsi da religia. diurkemi da religiuri rituali. veberi da msoflio religiebi. Sefaseba
342
343
Sejameba
damatebiTi literatura
mniSvnelovani terminebi
343
344
ZiriTadi cnebebi
vficav riJraJs
da vficav Rames, roca is blantdeba.
arc dagtova Sen ufalma Senma da arca mogiZula.
zesTasofeli mjobi geqneba wuTisoflisa.
giboZebs ufali Seni da kmayofil-iqnebi.
gana ar gpova Sen uwin oblad da Segifara,
da gpova Sen gzaabneuli da giwinamZRvra,
da gpova Sen upovari da gagamdidra,
xolo obols rac Seexeba, nu gauwyrebi!
da maTxovars rac Seexeba, nu gaaZeveb.
da aha, Seni uflis madliT ilaparake!
es aris amonaridi wminda werilidan. is kargad aSuqebs im gavlenas, romelsac religia aTasobiT
welia axdens adamianTa cxovrebaze. teqsti gvarwmunebs, rom RmerTi TiToeul Cvenganze
zrunavs, siyvarulsa da simSvides gvaniWebs, sakvebiTa da TavSesafriT uzrunvelgvyofs.
RmerTis Tayvaniscema da misi mowyalebis rwmena cxovrebiseul sikeTes gvaziarebs.
Cvens mier zemoT citirebuli wminda werili religias piradi simSvidisa da mxardaWeris wyarod
warmoaCens. Tumca, religia bevrjer gamxdara mwvave socialuri dapirispirebisa da konfliqtis
sababi. axla im rCevasa da emociur ganwyobaze vimsjeloT, romelsac Semdegi bibliuri
moZRvreba Seicavs:
gTxovT, Zmebo, scaniT Tqvens Soris mSromelni da Tqveni winamZRolni ufalSi da Tqveni damrigebelni.
uaRresi siyvaruli gamoiCineT maTdami, maTi saqmis gamo iyaviT mSvidobiT erTmaneTSi.
da aha, SegagonebT Tqven, Zmano, daarigeT uwesoni, anugeSeT sulmokleni, mxari dauWireT uZlurT da
sulgrZelni iyaviT yvelas mimarT.
Tvali geWiroT, aravin miagos erTmaneTs borotis wil boroti. aramed mudam cdilobdeT sikeTe uyoT erTmaneTs da
yvelas.
medam xarobdeT.
pirveli teqstis msgavsad, es sityvebic universalur siyvarulsa da RvTiur sikeTes RaRadebs. Zneli
dasajerebelia, rom is, vinc pirvel moZRvrebas iziarebs, SeiZleba meore moZRvrebas ar
daeTanxmos. magram saukuneebis ganmavlobaSi, morwmuneTa am or jgufs Soris xSirad
hqonia adgili sisxlian konfliqts. pirveli teqsti yuranidan, islamis wminda wignidan, aris
citirebuli. meore ki qristianuli bibliis axal aRTqmas efuZneba. islamsa da qristianobas saerTo
warmomavloba aqvT, orive religiaSi bevri msgavsi winaswarmetyveli gvxvdeba. Tumca isini
erTmaneTis RmerTs uaryofen da alternatuli religiis an nebismieri sxva religiis mimdevrebs,
auTsaiderebad miiCneven.
XI-XIII saukuneebSi evropis jarebma Sua aRmosavleTis nawili daipyres. maT miznad
musulmanebisgan (islamis mimdevrebisgan) wminda miwis gaTavisufleba da qristianobis
gavrceleba hqondaT dasaxuli. am sastik da sisxlian omebSi, romlebsac qristianebma
344
345
ratom aqvs religias adamianTa cxovrebaze iseTi gavlena, rom isini mzad arian misi
idealebisTvis Tavi gawiron? ratom aris religia sazogadoebis aseTi mravlismomcveli aspeqti? ra
pirobebi uwyobs xels religiis mier sazogadoebaTa gaerTianebas da ra pirobebSi xdeba
sazogadoebebs Soris ganxeTqileba religiuri motiviT? es is kiTxvebia, romlebsac SevecdebiT,
am TavSi gavceT pasuxi. am mizniT ki unda gavarkvioT, Tu ra aris realurad religia. religiuri
rwmenisa da praqtikis gansxvavebul formebs ganvixilavT. aseve vimsjelebT religiis ZiriTad
sociologiur Teoriebze; religiuri organizaciis sxvadasxva tips gavaanalizebT; da bolos, imaze
vimsjelebT, Tu ra bedi ewia religias Tanamedrove samyaroSi, radgan bevri mkvlevris azriT,
mecnierebisa da Tanamedrove industriis aRzevebis gamo, religias socialur cxovrebaSi iseTi
centraluri adgili aRar uWiravs, rogoric Tanamedrove epoqamde hqonda gankuTvnili.
religiis gansazRvreba
ra ar aris religia?
religiasTan mimarTebaSi, kulturuli mikerZoebis Tavis aridebis mizniT, albaT sjobs, jer imaze
visaubroT, Tu, zogadi gagebiT, ra ar aris religia. pirvel rigSi, religia ar unda iqnas gaigivebuli
monoTeizmTan (erTi RmerTis rwmenasTan). religiaTa umravlesoba mraval RmerTs aRiarebs.
qristianobis zogierT versiaSic ki, sakraluri Tvisebebi ramdenime salocavs _ RmerTs, iesos,
wminda mariams, suli wmidas, angelozebsa da wmindanebs _ miewereba; iseTi religiebic
arsebobs, romlebSic RmerTebi saerTod ar aris.
345
346
mesame, religia yovelTvis ar gulisxmobs imis axsnas, Tu rogor Seiqmna samyaro. qristianoba
pirveli adamianis gaCenas adamisa da evas miTiT xsnis, amgvar miTebs bevr religiaSi
vxvdebiT, magram bevri iseTi religiac arsebobs, romelic amgvar ganmartebas ar moicavs.
ra aris religia?
sociologTa azriT, erT-erTi ZiriTadi faqtori, romelic religias magiisgan gamoarCevs, koleqtiuri
ceremoniaa; Tumca maT Soris arsebuli sazRvrebi gamokveTili ar aris. magia movlenebis
eleqsirebiT, galobiTa da ritualebis saSualebiT marTvaa. is, Cveulebriv, ara morwmuneTa jgufis
mier, aramed individualurad sruldeba. adamianebi magias, xSir SemTxvevaSi, warumateblobisa
da mosalodneli safrTxis dros mimarTaven. Tavis klasikur kvlevaSi wynari okeanis auzis
trobriandis macxovrebelTa Sesaxeb, bronislav malinovski sxvadasxva magiur rituals aRwers,
romlebsac kunZulis macxovreblebi kanoeTi saxifaTo mogzaurobis win asrulebdnen
(Malinowski, 1982). isini amgvari ritualis Catarebas saWirod ar miiCnevdnen, Tuki lagunaSi
mSvid amindSi midiodnen saTevzaod.
arsebul, magiur ideebze dafuZnebul astrologiur rwmenas amJamadac didi gavlena aqvs, Tumca
adamianTa umravlesoba maT seriozulad ar miiCnevs.
religiis saxeebi
totemizmi da animizmi
mcire kulturebSi xSirad gvxvdeba religiis ori forma, romlebsac totemizmi da animizmi
ewodeba. sityva “totemi” pirvelad Crdilo amerikeli indielebis tomebSi gaCnda da mas
zebunebrivi ZaliT dajildoebuli cxovelisa da mcenaris aRsaniSnavad iyenebdnen. sazogadoebaSi
arsebul naTesaur jgufsa an klans, Cveulebriv, sakuTari totemi aqvs, romelsac sxvadasxva
ritualuri aqtivoba ukavSirdeba. totemuri rwmena ucxoa industriuli sazogadoebis wevrebisTvis,
Tumca totemizmisTvis damaxasiaTebeli simboloebi, SedarebiT viwro konteqstSi, aqac
gvxvdeba – magaliTad, sportuli gundis emblemaze SeiZleba cxoveli an mcenare gamoisaxos.
Tilismac totemia.
animizmi sulebisa an aCrdilebis rwmenas niSnavs, romlebic, adamianTa azriT, maT samyaroSi
binadroben. es suli SeiZleba keTili an boroti iyos da adamianTa qcevaze sxvadasxvagvarad
imoqmedos. magaliTad, zogierT kulturaSi miaCniaT, rom sulebi avadmyofobasa da sigiJes
iwvevs. maT SeiZleba adamianSi daibudon da misi qceva gaakontrolon. animisturi rwmena
mxolod mcire kulturebiT ar Semoifargleba; is, sxvadasxva xarisxiT, bevr religiur garemoSi
gvxvdeba. Sua saukuneebis evropaSi adamians, romelsac avi suli eufleboda, xSirad, borot
jadoqrad naTlavdnen da sikvdiliT sjidnen.
msoflio istoriis sami yvelaze gavleniani monoTeisturi religia iudaizmi, qristianoba da islamia.
samive religia Sua aRmosavleTSi warmoiSva da TiToeulma maTganma sxva religiebze didi
gavlena moaxdina.
iudaizmi
347
348
iudaizmi am sam religias Soris yvelaze Zveli religiaa, romelic Cv.w.-mde daaxloebiT 1000
wlidan arsebobs. Zveli iudevelebi momTabare adamianebi iyvnen da Zvel egviptesa da
mimdebare teritoriebze cxovrobdnen. misnebi anu religiuri liderebi, nawilobriv, regionis religiur
rwmenaze dafuZnebul ideebs qadagebdnen, magram erTaderTi yovlisSemZle RmerTisadmi
Tayvaniscemas sxvadasxvagvarad gamoxatavdnen. maTi mezoblebis umravlesoba poliTeistebi
iyvnen. iudevelebs swamdaT, rom RmerTi mkacri moraluri kodeqsis morCilebas moiTxovs,
erTaderT WeSmaritebas aRiarebs da marTebul religiad mxolod maT rwmenas miiCnevs
(Zeitlin, 1984, 1988).
meore msoflio omis dasrulebidan cota xnis Semdeg, israelis saxelmwifo daarsda. manamde
iudaizmi arc erTi saxelmwifos oficialuri religia ar iyo. mudmivi devnis miuxedavad, ramac
kulminacias miaRwia nacistebis mier II msoflio omis periodSi sakoncentracio banakebSi
milionibiT ebraelis gaJletiT, ebrauli Temebi evropaSi, Crdilo amerikasa da aziaSi SemorCnen.
qristianoba
qristianobam iudevelTa bevri Tvalsazrisi gaiTavisa. ieso orTodoqsi ebraeli iyo da qristianoba
Tavdapirvelad iudaizmis seqtad Camoyalibda. surda Tu ara iesos damoukidebeli religiis
dafuZneba, amis mtkiceba Znelia. mowafeebi mas mesias uwodebdnen, rac ebraul enaze
“mxsnels” niSnavs, am sityvis berZnuli Sesatyvisi ki “qristea” - mxsneli, romelsac ebraelebi
elodnen. qristianobis gavrcelebis ZiriTadi iniciatori berZnulad mosaubre romaeli moqalaqe
pavle gaxldaT, romelic aqtiurad qadagebda mcire aziasa da saberZneTSi. qristianebis sastiki
devnis miuxedavad, imperatorma konstantinem qristianoba, sabolood, romauli imperiis
oficialur religiad gamoacxada. momdevno ori aTasi wlis ganmavlobaSi, qristianobas dasavleTis
kulturaSi dominanturi adgili eWira.
dRes qristianobas ufro meti mimdevari hyavs da mTel msoflioSi yvelaze gavrcelebuli religiaa.
sakuTar Tavs qristians aTas milionze meti adamiani uwodebs, magram Teologiisa da eklesiis
organazaciis TvalsazrisiT, maT Soris bevri gansxvavebaa. ZiriTadi ganStoebebi romauli
kaTolicizmi, protestantizmi da aRmosavluri orTodoqsizmia.
islami
islams, romelsac religiebs Soris msoflioSi meore adgili uWiravs, (ix. cxrili 16.1),
qristianobasTan bevri saerTo aqvs. islami winaswarmetyveli muhamedis swavlebas efuZneba,
romelic Cv.w-iT meSvide saukuneSi moRvaweobda. islamis rwmeniT, adamianebsa da bunebas
erTaderTi RmerTi _ alahi _ ganagebs. islami musulmanebisgan (islamis mimdevrebisgan) xuTi
ZiriTadi religiuri valdebulebis Sesrulebas moiTxovs. pirveli valdebulebis Tanaxmad, “erTaderTi
RmerTi alahia, muhamedi ki alahis mociquli”. meoris mixedviT, morwmunem locva dReSi
xuTjer unda waikiTxos, rasac win ganbanvis ceremoniali uZRvis. sadac ar unda iyos mlocveli,
man, am ritualis Sesrulebisas, saudis arabeTSi mdebare wminda qalaq meqas mimarTulebiT
unda gaixedos.
348
349
induizmi
indusTa umravlesoba reinkarnaciis ciklis doqtrinas aRiarebs – rwmenas, rom yvela sulieri
arseba dabadebis, gardacvalebisa da meored dabadebis mudmivi procesis nawilia. meore
damaxasiaTebeli Tviseba kastobrivi sistemaa, romelic efuZneba rwmenas, TiTqos adamians
dabadebisTanave socialur da ritualur ierarqiaSi garkveuli adgili eniWeba, rasac mis mier wina
cxovrebaSi ganxorcielebuli aqtivoba ganapirobebs. TiToeul kastas sakuTari movaleobebi da
ritualebi aqvs da adamianis bediswera momaval cxovrebaSi ZiriTadad imiT ganisazRvreba, Tu
rogor asrulebda is manamde am movaleobebs. induizmisTis misaRebia ramdenime
gansxvavebuli religiuri Tvalsazrisis arseboba; am religiaSi ar xdeba morwmuneebis
urwmunoTagan mkveTri gamijvna. induizms 750 milion adamianze meti misdevs, savaraudod,
349
350
budizmi Cv.w-mde meeqvse saukuneSi moRvawe, samxreT nepalis patara samefos indusTa
princis sidarta gautamas, budas (ganswavlulis), swavlebas efuZneba. buda qadagebs, rom
adamianisTvis reinkarnaciis cikli savaldebulo aRar iqneba, Tu is yofiT survilebs uaryofs.
gadarCenisTvis man TviTdisciplinisa da meditaciis gza unda ganvlos, romelsac araferi aqvs
saerTo miwieri samyaros amocanebTan. budizmis ZiriTadi mizani nirvanas, srulyofili sulierebis
miRwevaa. buda indusTa ritualebsa da kastebs uaryofda. induizmis msgavsad, religiis
adgilobrivi variaciebi arc budizmisTvisaa miuRebeli. es religia mxolod erTi Tvalsazrisis
arsebobas ar moiTxovs. budizmi dRes didi gavleniT sargeblobs Soreuli aRmosavleTis bevr
saxelmwifoSi, maT Soris tailandSi, birmaSi, Sri lankaSi, CineTSi, iaponiasa da koreaSi.
religiis Teoriebi
religiisadmi sociologiur midgomaze jer kidev Zlier gavlenas axdens sami ,,klasikosi” sociologi
Teoretikosis – marqsis, diurkemisa da veberis – ideebi. am sami mecnieridan arc erTi ar iyo
religiuri da samives miaCnda, rom Tanamedrove cxovrebaSi religia naklebad mniSvnelovani
gaxdeboda. TiTeuli Teoretikosis azriT, religia, fundamenturi gagebiT, iluziaa. sxvadasxva
rwmenis advokatebi darwmunebulni arian maTi rwmenisa da im ritualebis validurobaSi,
romlebSic Tavad iReben monawileobas; samive moazrovenes miaCnia, rom mravalgvari
religiebis arseboba da maTi aSkara kavSiri sxvadasxva tipis sazogadoebasTan, am mosazrebaTa
usafuZvlobaze metyvelebs. monadireTa da SemgrovebelTa sazogadoebaSi dabadebul avstraliel
adamians, indur kastobriv sistemaSi an Sua saukuneebis evropis kaTolikur eklesiaSi dabadebuli
adamianisgan gansxvavebuli religiuri rwmena aqvs.
marqsi da religia
miuxedavad imisa, rom marqsis ideebma am sakiTxze didi gavlena moaxdina, mas religia
detalurad arasodes Seuswavlia. misi ideebi, ZiriTadad, mecxramete saukunis dasawyisis
ramdenime Teologisa da filosofosis naazrevs efuZneba. erT-erTi maTgani cnobili
naSromis ,,qristianobis arsi” avtori ludvig foierbaxia (Feuerbach, 1957; pirvelad 1841 wels
gamoica). foierbaxis Tvalsazrisis mixedviT, religia iseTi ideebisa da Rirebulebebisgan Sedgeba,
350
351
foierbaxi acxadebs, rom Cven Cvens mier Seqmnili religiuri simboloebis buneba ar gvesmis;
swored amitom veqceviT im istoriuli Zalebis tyveobaSi, romelTa gakontroleba Tavad ar
SegviZlia. foerbaxi iyenebs termins gaucxoeba, am terminSi is RmerTebisa da RvTiuri Zalebis
adamianebisgan gamijvnas gulisxmobs. adamianis mier Seqmnili Rirebulebebisa da ideebis
warmoSoba ucxo an sadRac sxvagan myof arsebebs – religiur Zalebsa da RmerTebs _
miewereba. gaucxoebas warsulSi uaryofiTi Sedegi hqonda, magram, foierbaxis azriT, religiis,
rogorc gaucxoebis, gageba, samomavlod imedismomcemi movlenaa. Tu adamiani
gaacnobierebs, rom religiuri warmoSobis Rirebulebebi sinamdvileSi misi Seqmnilia, is am
Rirebulebebis amqveyniur cxovrebaSi realizebis SesaZleblobaSi darwmundeba da mxolod
imqveyniuris imedad aRar iqneba. unari, romelsac, qristianuli rwmenis mixedviT, mxolod
RmerTi flobs, Tavad adamiansac gaaCnia. qristianebs miaCniaT, rom RmerTi yovlisSemZlea da
kacTmoyvare, adamiani ki arasrulyofili arsebaa da mas bevri susti mxare axasiaTebs. foierbaxis
azriT, siyvarulis, sikeTisa da sakuTari cxovrebis gakontrolebis potencia yvela adamianur
socialur instituts gaaCnia da Tu amas bolomde gavacnobierebT, am SesaZleblobaTa realizeba
SesaZlebeli gaxdeba.
marqsi Tavis cnobil frazaSi acxadebs: ,,religia adamianebisTvis opiumia.” religia gvaswavlis,
rom adamiani amqveyniur pirobebs unda Seeguos, radgan im qveynad mas bedniereba da jildo
elis. aqedan gamomdinare, is amqveynad arsebul uTanasworobasa da usamarTlobasTan
Seguebas qadagebs da adamians imqveyniur sikeTes hpirdeba. religia Zlier ideologiur elements
Seicavs: religiuri rwmena da Rirebulebebi, xSir SemTxvevaSi, simdidrisa da Zaluflebis
araTanabari ganawilebis gamarTlebas cdilobs. magaliTad, religiuri swavlebis
mixedviT, ,,morCilebi daimkvidreben samyaros,” rac CagvrasTan Seguebas niSnavs.
marqsisgan gansxvavebiT, emil diurkemma Tavisi inteleqtualuri karieris didi nawili religiis
Seswavlas dauTmo. man, ZiriTadad, mcire tradiciul sazogadoebebze gaamaxvila yuradReba.
diurkemis naSromi ,,religiuri cxovrebis elementaluri formebi,” romelic pirvelad 1912 wels
gamoica, albaT, religiis sociologiis erTaderT, yvelaze gavlenian kvlevad unda CaiTvalos
(Durkheim, 1976). diurkemi religias, pirvel rigSi, Zalauflebis araTanabar socialur ganawilebas
ki ar ukavSirebs, aramed sazogadoebrivi institutebis saerTo bunebas. misi naSromi avstraliur
aborigenul sazogadoebebSi gavrcelebuli totemizmis Seswavlas efuZneba. diurkemis azriT,
totemizmi religiis ,,elementalur” anu yvelaze martiv formas warmoadgens, rac misi wignis
saTaurSi aisaxeba.
351
352
ratom aris totemi sakraluri? diurkemis mixedviT, amis mizezi is aris, rom totemi Tavad jgufis
simboloa; is jgufis an Temis yvelaze mniSvnelovan RirebulebebTan aris gaigivebuli.
mowiwebis grZnoba, romelsac adamiani totemis mimarT ganicdis, realurad, mniSvnelovani
sicialuri Rirebulebebis pativiscemas efuZneba. religiaSi Tayvaniscemis obieqti, realurad, Tavad
sazogadoebaa.
diurkemi acxadebs, rom mcire kulturul jgufebSi cxovrebis TiTqmis yvela aspeqti religiis mier
imarTeba. religiuri ceremoniebi rogorc axal ideebs da azrovnebis kategoriebs uyris safuZvels,
ise arsebul Rirebulebebsac amyarebs. religia mxolod gancdebisa da aqtivobebis nakrebi ar aris;
is tradiciul kulturebSi individTa azrovnebis stils ganapirobebs. azrovnebis ZiriTadi kategoriebic
ki, drosa da sivrcesTan dakavSirebuli naazrevis CaTvliT, Tavdapirvelad, religiuri kuTxiT
moiazreboda. magaliTad, ,,drois” cneba, Tavdapirvelad, religiur ceremoniebs Soris arsebuli
intervalebis aTvlas efuZneboda.
vebers msoflio religiebze erTjeradi kvlevis warmoeba hqonda ganzraxuli. msjeloba imis
Taobaze, Tu ra zegavlena iqonia protestantizmma dasavleTis ganviTarebaze, im mravalmxrivi
mcdelobis nawilia, romelic sxvadasxva kulturis socialur da ekonomikur cxovrebaze religiis
gavlenis gaazrebas isaxavda miznad. aRmosavluri religiebis analizisas, veberi askvnis, rom isini
Zlier abrkolebdnen dasavluri tipis industriuli kapitalizmis ganviTarebas. es aradasavluri
civilizaciebis CamorCenilobiT ki ar aixsneba, ubralod, maTTvis gansxvavebuli Rirebulebebi iyo
misaRebi, evropaSi kapitalizmis ganviTarebas ki sxva dominanturi Rirebulebebi uZRoda win.
mniSvnelovania. piriqiT, induizmi materialur realobas safarad aRiqvams; is adamians xels uSlis,
gaacnobieros is WeSmariti sazrunavi, romelzec unda iyos orientirebuli kacobrioba. Zalisxmevis
dasavluri tipis ekonomikuri ganviTarebis sawinaRmdegod warmarTvas cdilobs konfucianizmic.
is samyarosTan harmoniis Ziebaze ufro amaxvilebs yuradRebas, vidre samyaros mier
warmoebuli produqtiT aqtiur sargeblobaze. miuxedavad imisa, rom didi xnis ganmavlobaSi,
CineTi msoflioSi yvelaze Zlieri da kulturulad ganviTarebuli civilizacia iyo, misTvis
dominanturma religiurma Rirebulebebma ekonomikuri ganviTarebis seriozuli dabrkoleba
gamoiwvia.
veberi qristianobas xsnis religiad miiCnevs. qristianuli rwmenis mixedviT, adamians xsna im
SemTxvevaSi elodeba, Tuki is religiis rwmenasa da mis moralur principebs gaiziarebs. am
religiaSi codvas da mowyale RmerTis mier codvili adamianis Sendobas mniSvnelovani adgili
uWiravs. qristianoba daZabulobas emociuri dinamizmiT cvlis, rac, umravles SemTxvevaSi,
ucxoa aRmosavluri religiebisTvis. xsnis religiebi ,,revoluciuri” aspeqtiT xasiaTdeba.
aRmosavleTis religiebi pasiuri damokidebulebis ganviTarebas uwyobs xels, qristianoba ki
codvasTan gamudmebul brZolas, anu realobis winaaRmdeg galaSqrebas gulisxmobs. religiuri
liderebi, rogoricaa ieso, arsebuli doqtrinebis gadafasebas axdenen, raTa Zalauflebis arsebul
struqturas daupirispirdnen.
Sefaseba
marTali iyo veberic, rodesac arsebul socialur wyobaze religiuri idealebis revoluciur gavlenas
usvamda xazs. miuxedavad imisa, rom Zvelad eklesia xels uwyobda SeerTebul StatebSi
monobis ganviTarebas, mogvianebiT, misi gauqmebisTvis brZolis saqmeSi, bevrma religiurma
liderma gadamwyveti roli Seasrula. religiurma rwmenam mraval socialur moZraobas Cauyara
safuZveli, romelic xelisuflebis usamarTlo sistemis daSlas isaxavda miznad. magaliTad, religias
mniSvnelovani roli miuZRvis SeerTebul StatebSi 1960-ian wlebSi samoqalaqo uflebebis
mopovebis mizniT ganviTarebul moZraobaSi. religiam socialur cvlilebazec iqonia gavlena –
religiuri motiviT xSirad sisxlic daRvrila – is mravali SeiaraRebuli Setakebisa da omis mizezi
gamxdara.
istoriaSi mravlad aris imis magaliTebi, Tu rogor xdeboda religia uTanxmoebis mizezi, magram
diurkemi Tavis naSromebSi religias am kuTxiT naklebad ganixilavs. diurkemi xazs usvams,
rom religias, sxva funqciebTan erTad, socialuri erTianobis xelSewyobis rolic akisria. solidarobis
garda, misi ideebiT SeiZleba religiuri dajgufeba, konfliqti da cvlilebac aixsnas. sxva religiuri
jgufebis winaaRmdeg gamovlenil uaryofiT ganwyobas, morwmuneTa TemSi arsebuli religiuri
Rirebulebebi ganapirobebs.
354
355
sxva aspeqtebis garda, diurkemis naSromebi kidev imiT aris Rirebuli, rom isini yuradRebas
amaxvilebs ritualsa da ceremoniaze. ritualuri wesebis dacvasa da morwmuneTa regularul
TavSeyras yvela religia moiTxovs. diurkemi marTebulad aRniSnavs, rom ritualuri aqtivoba,
ZiriTadad, cxovrebiseul gardaqmnebs – dabadebas, zrdasrul asakSi gadasvlas (bevr kulturaSi
gvxvdeba momwifebasTan dakavSirebuli ritualebi), qorwinebasa da gardacvalebas ukavSirdeba
(van Gennep, 1977).
am Tavis momdevno nawilSi samive avtoris ideebs gamoviyenebT. pirvel rigSi, religiuri
organizaciis gansxvavebul tipebs SeviswavliT da religiisa da genderis sakiTxs ganvixilavT.
Semdeg arsebuli socialuri wyobis winaaRmdeg mimarTul Sua saukuneebis evropis milenarul
moZraobebze da meoce saukunis zogierT araevropul kulturaze vimsjelebT. mimdinare periodSi
religiuri aRorZinebis erT-erT yvelaze mniSvnelovan magaliTs, islamuri fundamentalizmis
aRzevebas ganvixilavT, bolos ki dRevandeli dasavluri sazogadoebebis religiaze visaubrebT.
bevri sociologi, romelic religias Seiwavlis, SeiZleba eklesiis an religiuri dawesebulebis wevri iyos. maT SeiZleba
gulis siRrmeSi miaCndeT, rom zogierTi religiuri Tvalsazrisi, sxva realiebTan SedarebiT, ufro axlos aris RvTiur
WeSmaritebasTan. rogor aRweven sociologebi obieqturobas profesiuli valdebulebisa da piradi rwmenis
dabalansebis xarjze?
am kiTxvas robert vuTnou pasuxobs. misi wigni ,,qristianoba 21-e saukuneSi: mosalodneli sirTuleebi” (1993)
qristianobis momaval perspeqtivebs exeba. vuTnous sfero socialuri mecnierebebia, magram is xazs usvams, rom
kvlevis sagans qristianisa da sociologis kuTxiT ganixilavs. vuTnous, rogorc qristians, Zlier ainteresebda,
SeinarCunebda Tu ara eklesia TviTmyofadobas 21-e saukuneSi. vuTnou, rogorc sociologi, imis gagebas cdilobda,
Tu rogor zemoqmedebas axdens socialuri cvlileba eklesiasa da mis wevrebze.
vuTnous kvlevis meTodi eklesiis wevrebis gamokiTxva iyo. am diskusiam is im daskvnamde miiyvana, rom
qristianuli identoba sul ufro globalur xasiaTs iZens. denominanturi sazRvrebi iSleba. ,,warsulSi qristianebi
baptistebi iyvnen an presbiterelebi, axla ki qristianebi sakuTar Tavs mTeli msoflios qristianul saZmosTan
aigiveben.“ rogori iqneba denominanturi eklesiis roli globalizaciis gazrdili gavlenis fonze?
vuTnous azriT, eklesiis wevrebs ,,globaluri azrovneba da lokaluri qmedeba surT”. es imas niSnavs, rom isini
msoflios sxva morwmuneebTan identobas eZeben, magram urTierToba maT siaxloves myof erTmorwmuneebTan
surT. magaliTad, lili da semi presbiterelebi imitom ki ar arian, rom denominaciis erTguleba amoZravebT, aramed
imitom, rom ,,moZRvari moswonT, mrevlSi gaerTianebul adamianebTan erTad Tavs komfortulad grZnoben,
eklesiis Senoba maT arqiteqturul gemovnebas akmayofilebs da maTTvis mosaxerxebelia eklesiis teritoriuli
siaxlovec.” vuTrou acxadebs, rom eklesia moqnilobas im SemTxvevaSi SeinarCunebs, Tu is ,,adamianebs iseTi
Temisadmi kuTvnilebisESegrZnebiT uzrunvelyofs, sadac isini mxardaWeras da TavSesafars ipovian da RvTis
samsaxurSi iqnebian.”
355
356
miuxedavad imisa, rom vuTnou qristiania, is sociologiuri kuTxiT azrovnebs da obieqtur analizs awarmoebs. misi
midgoma universitetis profesoris Tvalsazriss efuZneba da ara qristianuli mrevlis wevris. es imas niSnavs, rom
vuTnous, rogorc qristianis, mikerZoebulma ganwyobam monacemTa Segrovebaze gavlena ar moaxdina.
rodesac iseT sociologiur sakiTxebs ixilavT, rogoric sekularizacia da fundamentalizmia, religiis Sesaxeb sakuTari
azrebi analizSi xels xom ar giSliT?
seqta wevrTa SedarebiT mcire raodenobiT Semoifargleba; is, Cveulebriv, ,,WeSmariti gzis”
aRmoCenasa da am gziT siaruls emsaxureba. misi wevrebi sazogadoebidan gamijvnas da
calkeul TemebSi gaerTianebas cdiloben. seqtis wevrebi saxelmwifo eklesias korumpirebul
organizaciad miiCneven. maT umravlesobas mcire raodenobis oficialuri warmomadgeneli
hyavs, an saerTod ar hyavs oficialuri lideri. yvela wevri Tanabari uflebebiT sargeblobs. seqtaSi
dabadebidan cota adamiani Tu wevriandeba, wevrTa umravlesobas rwmenis ganmtkicebis
mizani amoZravebs.
kultsa da seqtas erTmaneTTan bevri saerTo aqvs, magram maTi aqcenti gansxvavebulia. es
dajgufebebi ar arian myar kavSirSi sxva religiur organiziciebTan da maTi wevrebi maTTvis
ucxo sazogadoebis Rirebulebebs uaryofen. isini yuradRebas individualur gamocdilebaze
amaxvileben da erTnairad moazrovne individebs uyrian Tavs. adamiani kultSi formalurad ar
erTiandeba, is ubralod garkveul Teoriebs iziarebs da qcevis dadgenil wesebs misdevs.
Cveulebriv, wevrebs sxva religiuri kavSirebis SenarCunebis uflebac eZlevaT. seqtis msgavsad,
kultic, xSirad, iseTi lideris garSemo formirdeba, romelic wevrTa STagonebis wyarod iqceva.
dasavleTSi arsebuli kultebi spiritualizmis, astrologiisa da transcendenturi meditaciis
mimdevrebs moicavs.
Sefaseba
zemoT ganxiluli oTxi cneba Zalze sasargebloa religiuri organizaciis aspeqtebis analizis
TvalsazrisiT, magram maT didi sifrTxiliT unda mivudgeT, radgan isini mxolod qristianul
tradiciebs asaxavs. islamis magaliTiT vrwmundebiT, rom araqristianul religiebSi eklesia sxva
institutebs mkveTrad ar emijneba da sxva saxelmwifo religiebs ganviTarebuli biurokratuli
ierarqia ara aqvT. magaliTad, induizmi Sinaganad imdenad heterogenuli religiaa, rom mis
struqturaSi biurokratuli organizaciisTvis damaxasiaTebeli Tvisebebi TiTqmis ar
moiZebneba. ,,denominacias” verc induizmis sxvadasxva qvedajgufebas vuwodebT.
356
357
seqtisa da kultis cnebebi, savaraudod, farTod gamoiyeneba, magram am sakiTxSic didi sifrTxile
gvmarTebs. msoflio religiebSi xSirad arsebobs seqtis msgavsi dajgufebebi. isini dasavluri
seqtebisTvis damaxasiaTebeli bevri TvisebiT – valdebulebis grZnobiT, gamorCeulobis
SegrZnebiT, orTodoqsulobis wesebidan gadaxvevis miswrafebiT – gamoirCeva. Tumca, am
jgufTa umravlesobas, magaliTad, im jgufebs, romlebic induizmSi gvxvdeba, tradiciul eTnikur
TemebTan ufro meti aqvT saerTo, vidre qristianul seqtebTan (Wilson, 1982). am jgufebis
umravlesoba ,,WeSmariti morwmuneebisTvis” damaxasiaTebel grZnobebs ise mwvaved ar
gamoxatavs, rogorc es qristianobis mimdevrebs axasiaTebT. amis mizezi is aris, rom
aRmosavleTis ,,eTikuri religiisTvis” gansxvavebuli Tvalsazrisi ufro misaRebia. romeliRac jgufi
“sakuTar gzas irCevs” da mas ufro myarad dafuZnebuli organizaciis mxridan araviTari
winaaRmdegoba ar xvdeba. termini ,,kulti” farTod gamoiyeneba, mas zogierT milenarul
moZraobas usadageben. Tumca am moZraobaTa definicia seqtebs ufro uaxlovdeba, vidre
bekeris mier formulirebuli kultis cnebas.
eklesiis, seqtisa da denominaciis cneba SeiZleba kulturasTan iyos kavSirSi, magram es cnebebi
im daZabuli viTarebis analizSi gvexmareba, romelsac yvela religia gaivlis aRorZinebidan
institucionalizaciamde. religiuri organizaciebi, dafuZnebidan garkveuli drois Semdeg, ufro
biurokratiul da mouqnel xasiaTs iZens, magram religiur simboloebs morwmuneebze Zlieri
emociuri zemoqmedeba aqvT, rac xels uSlis maT rutinul simbolikad gadaqcevas. axali seqtebisa
da kultebis ricxvi mudmivad izrdeba. am SemTxvevaSi sasargeblo iqneba diurkemis mosazrebis
gamoyeneba, romelic erTmaneTisgan mijnavs sakralursa da profanuls. rac ufro metad
standartuli xdeba religiuri aqtivoba, anu rac ufro gauTviTcnobiereblad sruldeba misi kanonebi,
miT ufro ikargeba sakralurobis elementi da rituali da rwmena yoveldRiuri miwieri cxovrebis
Semadgenel nawilad iqceva. meore mxriv, ceremoniebi religiuri gamocdilebis gamokveTili
maxasiaTeblebis axleburi kuTxiT gaazrebaSi gvexmareba, amgvari STagonebiT miRebuli
gamocdileba ki SeiZleba dadgenili orTodoqsuli Tvalsazrisisgan gansxvavebuli aRmoCndes.
jgufebi, SesaZloa, mowydnen ZiriTad Tems, moaxdinon saprotesto an separatistuli
moZraobebis mobilizacia, an dafuZnebuli rwmenisa da ritualebisgan gansxvavebuli qcevis
nimuSebi SeimuSavon.
gavlena meore mniSvnelovanma seqtam _ Siizmmac _ SeinarCuna. Siizmi dRes iranis (Zveli
sparseTis) oficialuri religiaa. iranis revoluciis ideebi swored am religiiT iyo STagonebuli.
Siitebis mimdinareobas safuZveli Cauyara meSvide saukuneSi moRvawe religiurma da
politikurma liderma imam alim, romelic, imdroindel msoflio mmarTvelebs Soris, RmerTisadmi
piradi erTgulebiTa da sxva gansakuTrebuli RirsebebiT gamoirCeoda. Siitebs miaCndaT, rom
islamis lideris movaleobis Sesrulebis uflebamosileba mxolod alis STamomavlobas hqonda,
radgan, mmarTveli dinastiebisgan gansxvavebiT, isini winaswarmetyveli muhamedis ojaxis
warmomadgenlebad iTvlebodnen. maT muhamedis Rirseuli memkvidris gabatonebisa da
arsebuli tiranuli da usamarTlo reJimis dasrulebis sjerodaT. muhamedis memkvidre uSualod
RmerTisgan miiRebda miTiTebebs da yuranis moZRvrebis mixedviT imoqmedebda.
islami da dasavleTi
zubaida acxadebs, rom islamuri revoluciis Sedegad, ,,dasavluri” reJimidan gacilebiT meti
gadmonaSTi SemorCa, vidre miaCniaT xolme. magaliTad, islamuri mTavrobis mier
SemuSavebuli sajaxo kanonis punqtebis umravlesoba, am reJims efuZneba. qalebs iranSi, sxva
islamur qveynebTan, magaliTad, saudis arabeTTan SedarebiT, bevrad ufro aqtiuri
sazogadoebrivi roli aqvT.
islamuri aRorZineba wminda religiuri kuTxiT ar unda iqnes gagebuli. es erovnul da kulturul
TviTdamkvidrebaze orientirebuli moZraobaaa, romelic, nawilobriv, dasavleTis gavlenaze
saprotesto reaqcias gamoxatavs. saeWvoa, rom Tundac yvelaze fundamentalisturi formis
islamuri ganaxleba, mxolod tradiciuli ideebis aRdgenas emsaxurebodes. islamuri aRorZineba
gacilebiT ufro kompleqsuri movlenaa. tradiciuli praqtika da cxovrebis wesi aRdga, magram
moxda maTi Tanamedrove problemebTan kombinireba.
359
360
civilizaciaTa Sejaxeba?
bevri SiSobs, rom islamur samyaros konfrontacia aqvs dagegmili msoflios im regionebTan,
romlebic mis rwmenas ar iziareben. islamur qveynebze TiTqos ar gavrcelebula demokratizaciis
is talRa, romelic msoflios udides nawilSi aRiniSna. im 39 qveynidan, romlebSic islami
dominantur religias warmoadgens, mxolod ramdenimes SeiZleba ewodos liberaluri demokratiuli
qveyana. amis erT-erTi magaliTi TurqeTia, Tumca 1960 da 1980 wels samxedro mmarTvelobis
ramdenime mcdeloba aqac ganxorcielda.
politologi semuel hantingtoni (1993) acxadebs, rom dasavlur da islamur xedvas Soris arsebuli
winaaRmdegoma, SesaZloa, msoflio ,,civilizaciaTa Sejaxebis” mizezad iqces da civi omiTa da
globalizaciis aRzevebiT dasruldes. erovnuli saxelmwifo saerTaSoriso urTierTobebze gavlenas
veRar axdens; amitom dapirispireba da konfliqtebi ufro farTo kulturebsa da civilizaciebs Soris
iCens Tavs. aseT konfliqts hqonda adgili eqs-iugoslaviaSi, bosniaSi, sadac bosnieli
musulmanebi qristianuli kulturis warmomadgeneli serbebis winaaRmdeg ibrZodnen.
orive religia – qristianobac da islamic – sakuTari religiis utyuarobas iCemebs da acxadebs, rom
mas RvTis moZRvrebis gadmocema SeuZlia. qristianobisTvis misaRebi gaxda kapitalizmi da
demokratia, da, Tu maqs vebers davimowmebT, am mimdinareobebis adreuli ganviTareba
qristianobiT iyo STagonebuli. islamur morwmuneebs bevrad uWirT kapitalimzmsa da
demokratiasTan Segueba. kapitalistur warmoebasa da liberalur demokratias isini dasavluri
kulturis gavlenasTan aigiveben. garda amisa, islami erTmaneTisgan ar mijnavs pirad da
sazogadoebriv cxovrebas.
komunizmis ngrevis Sedegad, yofil ssrk-Si religiur misionerTa msvlelobis talRa daiwyo. ruseTis mTavarma,
aRmosavlurma orTodoqsulma eklesiam SeSfoTeba gamoTqva axal religiur moZraobaTa, maT Soris hari kriSnasa
da sxva evangelistur da fundamentalistur qristianul jgufTa, Semosvlis gamo. es SeSfoTeba yvela ZiriTadma
saxelmwifo eklesiam, magaliTad, romaulma kaTolikurma da baptisturma eklesiam gaiziara.
360
361
dRes, mxolod ruseTSi, 300 amerikuli misioneruli jgufi moqmedebs; erT-erTi maTgani damoukidebel
saxelmwifoTa Tanamegobrobasa (dsT) da aRmosavleT evropaSi weliwadSi 2 000-ze met misioners agzavnis. am
jgufTa religiuri swavleba qveyanaSi arsebuli Zveli eklesiebis moZRvrebisgan gansxvavdeba. bevr misionerul jgufs
miaCnia, rom Zveli eklesiebi ar aris validuri qristianuli eklesiebi. misionrebi sakuTar saqmes didi mondomebiT
asruleben, radgan sjeraT, rom Zveli eklesiebi gandgomilia da SeiZleba eSmaksac ki emsaxurebodes.
bevr jgufs miaCnia, rom WeSmarit qristianul yofas yvelaze zustad amerikuli cxovrebis wesi asaxavs. es Zalze
macdunebeli mosazrebaa im adamianebisTvis, romlebsac dasavleTis momxmarebluri cxovrebis stili izidavs.
ZiriTadi eklesiebis liderebi SiSoben, rom es Rirebulebebi dsT-s qveynebSi mxolod qristianul moZrvrebasTan
dakavSirebul azrTa sxvadaxvaobas ki ar gamoiwvevs, aramed sazogadoebis mniSvnelovan tradiciul religiur
Rirebulebebsac Selaxavs da uaryofiTad imoqmedebs solidarobaze, romelic xalxma komunisturi reJimis drosac ki
SeinarCuna, axla ki mas SeerTebuli Statebis evangelisturi momxmarebluri moZRvreba emuqreba.
axalma religiurma moZraobebma Tavi dasavlur qveynebSi, maT Soris gaerTianebul samefoSic,
iCina. es moZraobebi bevr religiur tradicias efuZneba, romelTa Sesaxeb aqamde dasavleTSi
TiTqmis aravin araferi icoda. ramdenime maTgani, magaliTad, esTeriusis sazogadoeba da
eminis fondi, ukve arsebobda adreuli periodis britaneTSi, danarCeni moZraobebi ki sxva
evropuli qveynebidan Semovida. umravlesoba SeerTebul Statebsa an aRmosavleTSi
warmoiSva. maTi wevrebi axali rwmenis gavrcelebas ki ar isaxaven miznad, aramed adamianTa
moqcevas maT mier qadagebul sarwmunoebaze. moZraobis wevrebs, umravles SemTxvevaSi,
kargi ganaTleba aqvT miRebuli da warmomavlobiT saSualo klass ekuTvnian.
361
362
mravalgvaroba
1995 wels bosniaSi SeerTebuli Statebis sahaero Zalebis kapitnis skot o’gradis TviTmfrinavi
Camoagdes. is serbeTis samxedro Zalebis mier datyvevebas gadaurCa, eqvsi dRis Semdeg ki
samSvidobos iqna gayvanili. ,,zRvarze viyavi”, ganucxada kapitanma msoflio medias, ,,pirvel
363
364
rigSi, RmerTs unda gadavuxado madloba. rom ara Cemdami RvTis siyvaruli da Cemi siyvaruli
RvTis mimarT, amas ver gadavitandi. aq RmerTis wyalobiT aRmovCndi, gulis siRrmeSi amis
Zlier mjera.” britaneli an frangi pilotis mier msgavs situaciaSi warmoTqmuli amgvari sityvebi
gaocebas gamoiwvevda, magram amerikeli pilotis naTqvamma sruliad bunebrivad gaiJRera.
amerikaSi, umravles evropul qveynebTan SedarebiT, religiurobis ufro maRali donea. yovel
amerikul banknotze Semdegi sityvebi weria: ,,Cven RmerTis
gvjera,”eeeeoooooooooeoeeeeeeexeooo rac gamudmebiT Segvaxsenebs, Tu raoden didi
gavleniT sargeblobs religia SeerTebul StatebSi.
meore msoflio omis Semdeg, SeerTebuli Statebis istoriaSi religiur moZraobaTa yvelaze
masStaburi momravleba aRiniSna, es periodi denominaciebis gaerTianebisa da dayofis
uprecendento matebiT gamoirCeva. umravlesobam did xans ver iarseba, magram bevr maTgans
mravali mimdevari gamouCnda. erT-erTi magaliTi korean sun muung munis mier daarsebuli
gaerTianebuli eklesiaa. es seqta SeerTebul StatebSi 1960-iani wlebis dasawyisSi gaCnda; is
milenaruli moZraobis yvela maxasiaTebliT gamoirCeoda. munis mimdevarTa
winaswarmetyvelebis mixedviT, samyaros aRsasruli 1967 wels unda damdgariyo; mas mere
cxovreba Cveuli riTmiT gagrZelda, magram amis gamo seqtas arseboba ar Seuwyvetia.
milenarul moZraobaTa sxva liderebis msgavsad, munma am arSemdgar winaswarmetyvelebas
axali ideebi miusadaga. misma axalma doqtrinebma kidev ufro meti mimdevari miizida.
amJamad es seqta ormoci aTas wevrs aerTianebs. gaerTianebuli eklesiis rwmena aRmosavlur
swavlebebs, fundamenturi qristianobis zogierT aspeqts da antikomunistur ideebs efuZneba.
seqtis axali wevrebi mkacr religiur wvrTnas eqvemdebarebian.
qristianuli fundamentalizmi
,,eleqtronuli eklesia”
eleqtronuli media (televizia da radio) aqtiurad aris CarTuli im cvlilebebSi, romlebic 1960-iani
wlebidan gavlenas axdens religiaze SeerTebul StatebSi. misi uwmindesoba bili grehemi iyo
pirveli sasuliero piri, romelmac sahaero talRebis saSualebiT regularuli qadageba daiwyo.
mediis efeqturi moxmarebis wyalobiT,Bbaptist moZRvars mravali mimdevari gamouCnda.
gasuli oci wlis ganmavlobaSi, mediis saSualebiT religiuri gzavnilebis gavrcelebisa da saeklesio
Tanxebis mozidvis praqtika ufro daixvewa da sistematuri xasiaTi miiRo. gaCnda ,,eleqtronuli
364
365
zogierTi religiuri wamyvani, maT Soris jim da temi bekeri da jimi svegerti, seqsualur da
finansur skandalSi gaexvia, ramac maT reputaciaze Zalze uaryofiTad imoqmeda. zogierTebis
varaudiT, am usiamovno SemTxvevis gamo, eleqtronuli eklesia Zveleburi gavleniT veRar
isargeblebda. SeiZleba revivalisturi da fundamentalisturi jgufebi marTlac Tmoben dominantur
pozicias, magram religiur organizaciebsa da eleqtronul medias Soris kavSirebi, savaraudod,
gafarTovdeba da kvlav iarsebebs. me-14 TavSi vkiTxulobT, rom televizia, radio da eleqtronuli
komunikaciis sxva formebi yvelaze did gavlenas axdens Tanamedrove samyaroze, es ki religiuri
programirebis samomavlo stimulirebasac ukavSirdeba.
cnobilma teleevangelistma pet robertsonma moisurva, rom 1988 wels respublikur partias is
prezidentobis kandidatad daesaxelebina, magram misi mcdeloba marcxiT dasrulda. amgvari
warumateblobis Semdeg, man religiurad orientirebuli politikuri moZraoba, qristianuli koalicia
daarsa, romelmac sakmao gavlena moipova. koalicia 1.6 milion wevrs aerTianebs da didi
finansuri resursi aqvs, rac mas lobirebisa da reklamirebis saSualebas aZlevs. 1995 wels
koaliciam warmoadgina ,,kontraqti amerikul ojaxTan,” rac abortis akrZalvas, saojaxo
gadasaxadebis Semcirebis xelSewyobas, cixis disciplinasa da pornografiis kontrols
gulisxmobda.
denominaciis winaaRmdeg. papi xSirad Cadis samxreT amerikaSi, sadac mas didi enTuziazmiT
emxroba milionobiT adgilobrivi kaTolike. am faqtorebis gaTvaliswinebiT, ucnauri iqneba imis
mtkiceba, TiTqos Tanamedrove samyaroze religiis gavlena mcirdeba.
miuxedavad amisa, eWvgareSea, rom dRes religiuri ideebi, tradiciul samyarosTan SedarebiT,
naklebi gavleniT sargeblobs – es mosazreba kidev ufro swori iqneba im SemTxvevaSi,
Tu ,,religiis” terminis qveS im yvela zebunebriv ideas vigulisxmebT, romlisac
swamdaTAadamianebs. umravlesoba Cvengani aRar fiqrobs, rom garemo RvTiuri an
366
367
Sejameba
367
368
damatebiTi literatura
Eileen Barker, New Religious Movements (London: HMSO, 1991). gamokiTxva gaerTianebul
samefoSi axal religiur moZraobaTa gavlenis Sesaxeb
Peter B. Clarke and Peter Byrne, Religion Defined and Explained (Basingstoke: Macmillan,
1993). mniSvnelovani saxelmZRvanelo religiis bunebis Sesaxeb
Sir James George Frazer, The Golden Bough: A study in Magic and Religion (London:
Macmillan, 1995). miTologiis, magiis, crurwmenisa da religiis klasikuri Seswavla
Ernest Gellner, Postmodernism, Reason and Religion (London: Routledge, 1992). cxare
diskusia Tanamedrove periodSi religiis aRorZinebisa da mniSvnelobis Sesaxeb
Gilles Kepel, The Revenge of God (Cambridge: Polity Press, 1994). fundamentalizmis Seswavla
Joseph M. Kitagaura (ed.), The History of Religions: Retrospect and Prospect (London:
Macmillan, 1985). statiebis krebuli, romelSic mocemulia religiis Sesaxeb sxvadasxva
perspeqtiva
Josh Mcdowell and Don Stewart, Concise Guide to Today’s Religions (Amersham-on-the-Hill:
Scripture Press, 1988). religuri sakiTxebis farTo mimoxilva.
mniSvnelovani terminebi
monoTeizmi
magia
Samani
totemizmi
animizmi
poliTeizmi
eTikuri religiebi
gaucxoeba
sakraluri
368
369
profanuli
samoqalaqo religia
eklesia
seqta
denominacia
kulti
milenarizmi
fundamentalizmi
Tavi 17
ZiriTadi cnebebi
tradiciuli qalaqi
urbanizmis Teoriebi
Cikagos skola. urbanizmi da Seqmnili garemo. Sefaseba
daskvna
Sejameba
damatebiTi literatura
mniSvnelovani terminebi
369
370
ZiriTadi cneba
urbanizmi
tradiciuli qalaqi
tradiciul qveynebSi, Tanamedrove standartebis mixedviT, umetesad, Zalian patara qalaqebi iyo.
magaliTad, axlo aRmosavleTis erT-erT yvelaze did da uZveles qalaq babilons sul 3.2 kvadratuli
mili ekava, umaRlesi ganviTarebis periodSi misi mosaxleobis raodenoba 15-20 aTasi Tu
iqneboda. msoflios pirveli qalaqebi daaxloebiT Cv.w.-mde 3500 wels egvipteSi _ nilosis,
tigrosisa da evfratis mimdebare dablobebis, agreTve dRevandeli erayisa da pakistanis teritoriaze
gaCnda. imperator avgustusis mmarTvelobis periodSi, CineTs Tu ar CavTvliT, yvelaze didi
Zveli qalaqi romi iyo, romelsac 300 000 macxovrebeli hyavda.
Zveli samyaros qalaqTa umravlesoba saerTo TvisebebiT gamoirCeoda, imis miuxedavad, rom
am qalaqebSi gansxvavebuli civilizaciis adamianebi cxovrobdnen. qalaqs, Cveulebriv, gars
galavani ertya, rasac, pirvel rigSi, samxedro Tavdacvis, Semdeg ki _ qalaqis soflisgan gamijvnis
daniSnuleba hqonda. centralur adgilas, zogjer, Sida kedliT garSemortymuli, sazogadoebrivi
TavSeyrisTvis gankuTvnili sivrce iyo. centSi, Cveulebriv, bazari ewyoboda, magram is Zlier
gansxvavdeboda Tanamedrove qalaqis mniSvnelovani saqmiani ubnebisgan. mTavar Senobebs
TiTqmis yovelTvis religiuri an politikuri daniSnuleba hqonda, es salocavebi iyo an sasaxleebi,
romlebSic sasamarTloebi imarTeboda. mmarTveli klasisa da elitis sacxovreblebi, Cveulebriv,
centrSi an centris maxloblad iyo koncentrirebuli, naklebad privilegirebuli adamianebi ki qalaqis
ganapiras cxovrobdnen. zogierTi saxli galavans miRma iyo ganlagebuli, magram, qalaqze
Tavdasxmis SemTxvevaSi, macxovreblebi umal qalaqs afarebdnen Tavs.
cxovreba ara mxolod qalaqis macxovreblebze, aramed yvela adamianze zemoqmedebs. pirvel
rigSi, ganvixilavT, Tu rogor gaizarda qalaqis macxovrebelTa raodenoba gasul saukuneSi;
urbanizmis zogierT mniSvnelovan Teorias gavaanalizebT, Semdeg ki, britaneTis, SeerTebuli
Statebisa da mesame msoflios qalaqebis kontrastul magaliTze, erTmaneTs urbanizaciis
gansxvavebul maxasiaTeblebs SevadarebT.
britaneTi pirveli industriuli sazogadoebaa da, Sesabamisad, es iyo pirveli saxelmwifo, romelic
soflis tipis qveynidan urbanul qveyanad gardaiqmna. 1800 wels 10 000 macxovreblidan
qalaqebSi mosaxleobis 20 procenti cxovrobda. 1900 wlisTvis es proporcia 74 procentamde
gaizarda. britaneTis dedaqalaq londonSi 1800 wels 1.1 milioni adamiani cxovrobda; misi
mosaxleoba meoce saukunis dasawyisisTvis 7 milionamde gaizarda. londoni im periodSi
msoflios yvela drois udidesi qalaqi iyo, mzardi britanuli imperiis farTo manufaqturuli,
komerciuli da finansuri centri.
mogvianebiT urbanizaciis procesi sxva evropul qveynebsa da SeerTebul StatebSic daiwyo – zog
SemTxvevaSi, is sxva qveynebTan SedarebiT, ufro swrafad warimarTa. 1800 wels SeerTebuli
Statebi ufro soflis tipis sazogadoeba iyo, vidre igive periodis sxva wamyvani evropuli qveynebi.
2500-ze meti Semadgenlobis TemebSi mosaxleobis 10 procentic ar cxovrobda. dRes am
pirobebSi amerikelebis sam meoTxedze meti cxovrobs. 1800-1900 wlebSi niu iorkis
mosaxleoba 60 000-dan 4.8 milionamde gaizarda.
meoce saukunis urbanizacia globaluri procesia da am procesSi sul ufro erTveba mesame
msoflioc. (ix. naxati 17.1). 1900 wlamde mzardi qalaqebiT, ZiriTadad, dasavleTi gamoirCeoda;
momdevno ormocdaaTi wlis ganmavlobaSi qalaqebi mesame msoflios qveynebSic gafarTovda,
magram gansakuTrebuli zrdiT gasuli ormoci weli aRiniSna. 1960-1992 wlebSi mTel msoflioSi
qalaqis macxovrebelTa ricxvi 1.4 miliardiT gaizarda. momavali TxuTmeti wlis ganmavlobaSi
is, savaraudod, kidev 1 miliardiT gaizrdeba. mesame msoflios qveynebSi qalaqSi mcxovreb
adamianTa raodenobis zrda espaneTis mosaxleobis wliuri matebis ekvivalenturia.
urbanuli mosaxleoba gacilebiT ufro swrafad izrdeba, vidre mTeli msoflios mosaxleoba:
qalaqebSi 1975 wels msoflio mosaxleobis 39 procenti cxovrobda. gaerTianebuli erebis
gaangariSebis mixedviT, 2000 wels es cifri 50 procenti iyo, 2025 wels ki _ 63 procenti iqneba.
2025 wels msoflio mosaxleobis naxevari aRmosavleT da samxreT aziaSi icxovrebs, am
droisTvis afrikisa da samxreT amerikis urbanuli mosaxleoba evropis mosaxleobas
gadaaWarbebs.
371
372
ayrolebuli bazriT, qarxnebiT, xis sawyobebiT, binZuri TavSesafrebiT savse quCebi, gasasvlelebi, sadac wvrili
xelosnebi vaWroben da sibinZure da sibnele sufevs; yoveli adamiani mZimed, uaRresad degradirebuli formiT,
Sromobs; quCebSi datvirTuli urikebis xmauri ismis, qvafenilebze uxeSi garegnobis muSebi darbian, yovel kuTxeSi
saSineli siduxWire igrZnoba. (Gissing, 1973 gv.25-6)
leqciebs. riisis wignma ,,rogor cxovrobs meore nawili,” romelic 1890 wels gamoqveynda, farTo
sazogadoebis yuradReba miipyro (Riis, 1957; Lane, 1974).
urbanuli siRaribis zrdam da qalaqis ubnebs Soris arsebulma didma gansxvavebam im periodis
urbanuli cxovrebis sociologiuri analizi moiTxova. ar aris gasakviri, rom Tanamedrove urbanuli
pirobebis Sesaxeb pirvel mniSvnelovan siociologiur kvlevebsa da Teoriebs CikagoSi Caeyara
safuZveli, radgan es qalaqi ganviTarebis fenomenaluri tempiTa da gamorCeuli TvisebebiT
xasiaTdeboda.
urbanizmis Teoriebi
Cikagos skola
urbanuli ekologia
qalaqs SeiZleba koncentrirebuli wreebis forma hqondes da segmentebad iyos dayofili. centrSi
Sida qalaqis teritoriebia, romlebSic paralelurad arsebobs warmatebuli biznesi da ngrevis
procesSi myofi kerZo saxlebi. garda amisa, qalaqSi didi xnis istoriuli ubnebic aris, romlebSic
fizikuri saqmianobiT stabilurad dakavebuli muSebi saxloben. moSorebul gareubnebSi,
Cveulebriv, maRalSemosavliani jgufebi cxovroben. dapyrobisa da memkvidreobiT gadacemis
procesi qalaqis koncentirirebuli wreebis segmentebSic mimdinareobs. Tu centralur an
aracentralur teritoriaze Senoba mwyobridan gamodis, is SeiZleba eTnikur umciresobaTa
jgufebma daikavon. amis Semdeg Zveli macxovreblebi Senobas toveben da qalaqis sxva
ubnebsa an gareubnebSi saxldebian.
urbanuli ekologia garkveul periodSi Zveli reputaciiT aRar sargeblobda, magram mogvianebiT
es Teoria isev aRorZinda da sxvadasxva avtorebis, gansakuTrebiT, amos holis (Hawley 1950,
1968) naSromebSi ganviTarda. mis winamorbedTagan gansxvavebiT, holim deficitur
resursebTan dakavSirebul konkurenciaze ki ar gaamaxvila yuradReba, aramed qalaqis
sxvadasxva ubnebis erTmaneTze damokidebulebas gausva xazi. diferenciacia – jgufTa da
okupaciuri rolebis specializacia – is ZiriTadi faqtoria, romlis saSualebiT, adamiani garemosTan
adaptirdeba. dominanturia jgufebi, romlebzec bevri sxva adamiania damokidebuli, rac xSirad
maT centralur geografiul poziciaSic aisaxeba. magaliTad, msxvili bankebis an sadazRvevo
kompaniis msgavsi saqmiani jgufebi sazogadoebis did nawils mniSvnelovani momsaxurebiT
uzrunvelyofs, amitom es organizaciebi, Cveulebriv, centralur adgilebSia ganTavsebuli. magram,
holis azriT, urbanul teritoriebze ganviTarebuli zonebi ara mxolod sivrciT, aramed droiT
ganpirobebul urTierTobaTa safuZvelzec warmoiSoba. magaliTad, biznesSi mopovebul gavlenas
mxolod miwis moxmareba ki ar ganapirobebs, aramed yoveldRiur aqtivobaTa riTmi; amis
naTeli magaliTi pikis saaTis arsebobaa. adamianTa yoveldRiuri cxovrebis riTmi qalaqis ubnebis
ierarqias asaxavs.
virtis Teziss urbanizmis, rogorc cxovrebis wesis Sesaxeb, naklebad aRelvebs qalaqebis Sida
diferenciacia, vidre urbanizmi, rogorc socialuri arsebobis forma. virti acxadebs:
374
375
,,urbanulobis” xarisxis zusti gazomva SeuZlebelia Tanamedrove samyaroSi qalaqSi mcxovrebi mTeli mosaxleobis
wilis dadgeniT. socialur cxovrebaze qalaqi gacilebiT ufro did gavlenas axdens, vidre es urbanuli mosaxleobis
koeficientSi aisaxeba; qalaqi Tanamedrove adamianebs mxolod mzardi sacxovrebeli da samuSao adgilebiT ki ar
uzrunvelyofs, aramed im ekonomikuri, politikuri da kulturuli centris Seqmnis iniciatori da makontrolebeli erTeulic
aris, romelic adamianebs msoflios Soreuli regionebidan izidavs da mravalgvar teritoriebs, adamianebsa da
aqtivobebs erTian kosmosad gardaqmnis (Wirth, 1938, gv. 342).
virti aRniSnavs, rom qalaqebSi adamianebi teritoriulad axlos cxovroben, magram maTi
umravlesoba erTmaneTs piradad arc ki icnobs –patara tradiciul soflebSi ki am mxriv sruliad
gansxvavebuli suraTia. qalaqis macxovreblebs erTmaneTTan xanmokle da arastabiluri
kontaqtebi akavSirebT, romelTa dros, sasiamovno urTierTobebis Ziebis nacvlad, maT sruliad
sxva miznebi amoZravebT. maRaziebis gamyidvelebTan, bankis molareebTan, mgzavrebTan an
bileTebis SemmowmeblebTan interaqcia xanmokle kontaqts moiTxovs, romelsac adamiani
sakuTari surviliT ki ar amyarebs, aramed garkveuli miznis misaRwevad iyenebs.
qalaqSi mcxovrebi adamianebi mobilobis maRali xarisxiT gamoirCevian, amitom isini stabiluri
kavSirebis damyarebas ar eswrafvian. adamianebi sxvadasxva yoveldRiur aqtivobasa da
situaciaSi arian CarTulni – qalaqebSi, soflebTan SedarebiT, gacilebiT ufro Cqari ,,cxovrebis
riTmia.” TanamSromlobas konkurencia gadaswonis. virti adasturebs, rom qalaqis daZabuli
socialuri cxovreba gamorCeuli maxasiaTeblebis mqone ubnebis formirebas uwyobs xels;
zogierTma ubanma SeiZleba mcire Temis Tvisebebi SenarCunos. magaliTad, emigrantebiT
dasaxlebul ubnebSi ojaxebi tradiciul kavSirebs inarCuneben da macxovrebelTa umravlesoba
piradad icnobs erTmaneTs. rac ufro metad iTqvifeba ubani mravalferovan qalaqur cxovrebaSi,
miT naklebia misi Zveli Tvisebebis SenarCunebis albaToba.
mxolod Zveli cxovrebis wesi ar aerTianebs, romelic, qalaqSi arsebobis garkveuli periodis
ganmavlobaSi, maT TviTmyofadobis SenarCunebaSi exmareba. klod fiSeri Seecada aexsna, Tu
ratom uwyobs xels masStaburi urbanizmi sxvadasxva subkulturis ganviTarebas, rom yvela
adamiani anonimur masaSi ar aiTqvifos. fiSeri aRniSnavs, rom qalaqis macxovreblebs,
adgilobrivi kavSirebis ganviTarebis mizniT, sxva saerTo warmomavlobisa da interesebis mqone
adamianebTan TanamSromloba SeuZliaT. isini gamokveTil religiur, eTnikur, politikur an sxva
subkulturul jgufSi erTiandebian. patara qalaqi da sofeli aseTi subkulturuli mravalgvarobis
ganviTarebis saSualebas ar iZleva (Fischer, 1984). magaliTad, qalaqis eTnikuri Temis wevrebi
SeiZleba sakuTar qveyanaSi erTmaneTs arc ki icnobdnen. qalaqSi Camosvlis Semdeg, isini iseT
teritoriebze saxldebian, sadac igive lingvisturi da kulturuli warmomavlobis adamianebi
cxovroben da amis safuZvelze axali qvesazogadoebrivi struqturebi iqmneba. mxatvarma
SeiZleba patara qalaqSi an sofelSi ramdenime adamianTan daamyaros urTierToba, magram did
qalaqSi is, savaraudod, garkveuli samxatvro da inteleqtualuri subkulturis nawili xdeba.
didi qalaqi ,,ucnobebis samyaroa”, Tumca is qmnis da xels uwyobs piradi urTierTobebis
ganviTarebas. es paradoqsuli movlena ar aris. erTmaneTisgan unda ganvasxvavoT ucnob
adamianebTan kontaqtebis sazogadoebrivi sfero da ojaxis, megobrebisa da kolegebis ufro piradi
samyaro. rodesac adamiani did qalaqSi gadadis sacxovreblad, man, SesaZloa, Tavidan bevri
adamianis gacnoba ver moaxerxos. magram patara, didi xnis win dafuZnebul soflis TemSi, is
macxovrebelTa keTilganwyobas igrZnobs, radgan TemSi gaerTianebul adamianebs amgvari
damokidebuleba zrdilobian qcevad miaCniaT, Tumca ,,sazogadoebis sruluflebian wevrad
aRiarebas” SeiZleba wlebi dasWirdes. qalaqSi ki, am amxriv, sxvagvari mdgomareobaa. edvard
krupati aRniSnavs:
urbanul kvercxs... ufro magari naWuWi aqvs da misi gatexva Znelia. imisTvis, rom gaRiaron, xelsayreli
SemTxveva da garemoebebia saWiro. bevri adamiani erTmaneTs yoveldRiurad avtobusis an rkinigzis sadgurSi,
kafeSi an samuSao dawesebulebis derefanSi xvdeba, magram isini erTmaneTisTvis mxolod ,,nacnobi ucnobebi”
arian. zogierTi adamiani, SesaZloa, socialuri unar-Cvevebis an iniciativis naklebobis gamo, sazogadoebas saerTod
ver SeeTvisos. amgvari WeSmaritebis ucnauroba imaSi mdgomareobs, rom ucnob adamianTa mravalgvarobis
gamo, TiToeuli maTgani potenciuri megobaria; qalaqSi gansxvavebuli cxovrebis stili da interesebia, amitomac
modian adamianebi sacxovreblad soflidan qalaqSi. rodesac isini romelime jgufSi an qselSi wevriandebian, maTi
kavSirebis gafarToebis SesaZlebloba sagrZnoblad izrdeba. faqtebze dakvirvebis Sedegad, SeiZleba ganvacxadoT,
rom qalaqSi, damabrkolebel garemoebebTan SedarebiT, pozitiuri SesaZleblobebi ufro metia, ris gamoc adamianebs
maTTvis sasurveli urTierTobebis ganviTareba da SenarCuneba SeuZliaT. (Krupat 1985, gv. 36)
376
377
saxlebis SesyidviT dainteresebuli kerZo pirebis aqtivobaze Zlier gavlenas axdens faqtori, Tu sad
da ra raodenobiT yiduloben miwebs saqmiani firmebi da ra moculobisaa adgilobrivi da
centraluri xelisuflebis mier miwaze dawesebuli qira da gadasaxadi. magaliTad, meore msoflio
omis Semdeg, SeerTebuli Statebis ZiriTadi qalaqebis gareubnebSi, mSeneblobis uaRresi zrda
aRiniSna. es, nawilobriv, eTnikuri diskriminaciiTa da TeTrkanianTa Sida qalaqis teritoriebidan
gasvlis tendenciiT iyo gamowveuli. harvis azriT, am process xelisuflebis mier saxlebis
myidvelebisa da samSeneblo firmebis dabegvris pirobebis Serbilebam da finansuri
organizaciebis mier kreditebis gacemis specialuri struqturis Seqmnamac Seuwyo xeli. aman
qalaqis periferiebSi axali saxlebis mSeneblobasa da Sesyidvas Cauyara safuZveli da, amave
dros, erT-erT industriul saqonelze - avtomobilze - gazarda moTxovna. 1960-iani wlebis
Semdeg, inglisis samxreT nawilSi qalaqebis gafarToeba da maTi materialuri SesaZleblobebis
zrda, uSualo kavSirSi iyo CrdiloeTSi ganlagebuli mcire industriebis Semcirebasa da,
Sesabamisad, axali industriuli SesaZleblobebis investirebasTan.
harvis msgavsad, kastelsac miaCnia, rom sazogadoebis sivrciTi forma mWidrod ukavSirdeba
misi ganviTarebis zogad meqanizmebs. qalaqis aRsaqmelad, unda gaviazroT, Tu ra procesebs
moiTxovs qalaqis sivrciTi formis warmoSoba da transformireba. qalaqisa da misi ubnebis
dagegmareba da arqiteqturuli maxasiaTeblebi sazogadoebis sxvadasxva jgufebs Soris arsebul
dapirispirebasa da konfliqts gamoxatavs. sxva sityvebiT rom vTqvaT, urbanuli garemo farTo
socialuri Zalebis simbolur da sivrciT manifestaciebs warmoadgens. magaliTad, caTambjeni
SeiZleba imitom aSendes, rom mSenebeli am saqmidan mogebas elis, magram giganturi
Senobebi aseve ,,qalaqSi macxovrebeli adamianisTvis, teqnologiiTa da TavdajerebiT
mopovebuli, fuladi Zaluflebisa da korporaciuli kapitalizmis aRzevebis simboloa” (Castells,
1983, gv. 103).
harvi da kastelsi aRniSnaven, rom qalaqi Cvens mier Seqmnili, TiTqmis xelovnuri garemoa.
adamianTa intervenciasa da Tanamedrove teqnologiis gavlenas soflebic ki ver gaurbian, radgan
adamianTa aqtivobam bunebrivi samyaros formisa da struqturis Secvla gamoiwvia. sakvebi
adgilobrivi macxovreblebisTvis ki aRar iwarmoeba, aramed misi warmoeba erovnul da
saerTaSoriso bazarze gatanazea orientirebuli. meqanizebul fermebSi miwis zusti da miznobrivi
ganawileba xdeba; axal fizikur maxasiaTeblebsa da garemos bunebriv maxasiaTeblebs
erTmaneTTan cota aqvT saerTo. fermebisa da izolirebuli soflebis macxovreblebs SeiZleba
qalaqelebisgan gansxvavebuli qcevis stili hqondeT, magram ekonomikurad, politikurad da
kulturulad isini farTo sazogadoebasTan mWidrod arian dakavSirebuli.
Sefaseba
378
379
urbanul procesebze SeerTebul StatebSi, britaneTTan SedarebiT, gacilebiT ufro meti kvleva
Catarda, magram omisSemdgomi periodis gaerTianebuli samefos urbanuli ganviTareba,
zogadad, SeerTebul StatebSi manamde ganviTarebul movlenebs emTxveva. amitom, vidre
gaerTianebuli samefos urbanul problemebsa da sakiTxebs ganvixilavT, amerikul gamocdilebaze
vimsjelebT.
suburbanizacia
erT-erTi siaxle, romelic omis Semdeg SeerTebuli Statebis qalaqebSi gamoikveTa, gareubnebis
(Suburbia) ganviTareba iyo. sityva “saberbi” (gareubani) laTinuri warmoSobisaa - termini sub
urbe ,,qalaqis kontrolis qveS yofnas” niSnavs. urbanizmis istoriaSi es termini am mniSvnelobas
zustad Seesabameboda. gareubnebi mcire zomis, urbanul centrebze damokidebuli sacxovrebeli
adgilebi iyo. dRevandel dRes es sityva didi qalaqis mimdebare gaSenebul teritorias niSnavs.
ukanaskneli ramdenime aTwleulis ganmavlobaSi, yvela did amerikul qalaqSi Sida qalaqis
rRveva aRiniSna, rac uSualod gareubnebis zrdam gamoiwvia. maRalSemosavliani jgufebis
qalaqidan gasvla, maT mier Setanili adgilobrivi gadasaxadebidan miRebuli mogebis danakargs
niSnavs. qalaqSi darCenili an qalaqidan gasuli mosaxleobis nacvlad dafuZnebul adamianTa
umravlesoba Raribebi arian, amitom dakarguli Semosavlis anazRaurebis SesaZlebloba Zalze
mcirea. centralur qalaqSi dabegvris gazrdis SemTxvevaSi, SeZlebuli jgufebisa da saqmosnebis
gareubanSi gadasaxlebis tendencia gagrZeldeba.
1992 wlis gazafxulze los anjelesSi amboxebaTa talRa daiwyo. saqmis viTarebis Seswavlis
mizniT, qalaqSi piradad gansaxlebisa da urbanuli ganviTarebis departamentis mdivani henri
sisnerosi Cafrinda.
kvamlSi gaxveuli qalaqi vnaxe. yvelgan damwvari sadenebisa da plastmasis suni igrZnoboda. iseTi buRi idga, rom
gzis gakvleva im vertmfrenis pilotsac ki uWirda, romelic qalaqis Tavze gvatarebda. yovel ramdenime wamSi
sirenis xma ismoda. es saxanZro manqanebis xmaa, romlebic jguf-jgufad moZraoben, kaliforniis sagzao sapatrulo
maqanebis TanxlebiT – oci manqana, romelsac patruli, pirdapiri mniSvnelobiT, icavs – mexanZreebi xanZris erTi
keridan meore keris Casaqrobad garbodnen... im xuTSabaTs narinjisfer kvamlSi gaxveuli saRamos los anjelesi
namdvil urbanul apokalifss mogagonebdaT. gafarToebuli TvalebiT momzirali SeSinebuli adamianebi da xmauri,
romelic mudmiv panikas Tesavs (Cisneros, 1993).
albaT, fiqrobT, rom los anjelesi gasxvavebuli qalaqia. aq, umravles qalaqebTan SedarebiT, ufro
daZabuli cxovrebis riTmia. is, geologiuri TvalsazrisiT, saxifaTo zolzea ganlagebuli. 1994 wlis
TebervalSi momxdarma seriozulma miwisZvram zemoT aRwerili situaciis analogiuri scenebi
gamoiwvia. amis miuxedavad, los anjeless bevri aqvs saerTo SeerTebulio Statebis, britaneTisa
da samyaros sxva regionebis did qalaqebTan. qalaqi mTeli amerikuli sazogadoebis socialur
problemebs koncentrirebulad da gaZlierebulad gamoxatavs.
eTnikuri da klasobrivi dajgufeba erTiani procesia. 1980-ian wlebSi, 1920-iani wlebis Semdeg,
SeerTebul StatebSi, sxva aTwleulebTan SedarebiT, yvelaze meti emigranti Camovida. maTi
umravlesoba did qalaqebSi dasaxlda, ris Sedegad manamde arsebuli feradkanaini mosaxleobis
raodenoba gaizarda. atlantis, vaSingtonis, baltimoris, Cikagos, detroitis, axali orleanisa da
oklendis mosaxleobis 60 procents ,,umciresobebi” Seadgenen – albaT xvdebiT, rom es termini
realobas aRar Seesabameba. yvelaze segregirebul amerikul qalaq detroitSi ,,umciresobebi”
mosaxleobis TiTqmis 80 procents Seadgenen. TeTrkaniani mosaxleobis umravlesobam, romlis
mimarT danarCen nawils undobloba da uaryofiTi damokidebuleba hqonda, qalaqi ukanaskneli
ormocdaaTi wlis ganmavlobaSi datova.
es mxolod los anjelesSi ar xdeba – yvelgan analogiuri situaciaa. uyuradRebobis, Cveni xalxis daxmarebis
uunarobisa da usulgulobis Sedegad, nel-nela asobiT Temi nadgurdeba... Tundac qalaqSi nakleb dros vatarebdeT,
381
382
urbanuli cxovreba mTeli qveynisTvis mniSvnelovania, radgan is produqtiulobas uwyobs xels, axali
SesaZleblobebis wyaroa da ukeTes momavals gvpirdeba (1993).
urbanizmi britaneTSi
SeerTebuli Statebis msgavsad, axali industria fexs Sida qalaqis gareT, qalaqis sazRvrebTan, an
patara qalaqebSi ikidebs. am process, nawilobriv, axali qalaqebis, magaliTad, bukingemSirSi
Mmilton kinsis, gegmazomierma Seqmnam Seuwyo xeli. sxvadasxva erovnuli sqema – rogoric
mflobelebisTvis saxlis sareabilitacio grantebis gacema, an biznesis mozidvis mizniT, dabegvris
pirobebis Semsubuqebaa – Sida qalaqebis aRorZinebas isaxavs miznad, magram am
mcdelobam, umravles SemTxvevaSi, ar gaamarTla. 1982 wels briqstonSi erTi wliT adre
momxdari amboxebebis Sesaxeb warmoebuli oficialuri gamokiTxvis Sesaxeb skarmenis
angariSi adasturebs, rom Sida qalaqis problemebis mimarT koordinirebuli midgoma ar
arsebobda (Scarman, 1982). amboxi ramdenime adgilas 1985 welsac dafiqsirda (kidev erTxel
briqstonSi da CrdiloeT londonSi, totenhemSi broduoteris fermaze, rasac policielis mkvleloba
mohyva). urbanul amboxs 1990 da 1991 wels oqsfordSi, bristolsa da sxva qalaqebSi hqonda
adgili. amboxebebi 1995 wels briqstonSi kvlav ganmeorda.
pol harisoni londonis erT-erTi yvelaze Raribi ubnis, haknis, damTrgunvel atmosferos aRwers:
policia TiTqmis SeuZlebeli amocanis winaSe dgas, radgan dinamiti, romelic britanul sazogadoebaSi devs, Sida
qalaqis asafeTqeblad emzadeba. es dinamiti recesiiTa da umuSevrobiT gamowveuli, danaSaulis maRali
maCvenebelia. amis gamo policias aq sazogadoebasTan, rogorc potenciur eWvmitanilTan, ufro xSiri da
arasasiamovno kontaqti uwevs, rac xSirad usamarTlo gansjisa da Zaladobis mizezi xdeba. (Harrison, 1983, gv. 369)
es procesebi mankierebaTa wres warmoSobs. garda imisa, rom danaSaulis msxverplni, xSir
SemTxvevaSi, yvelaze usaxsro adamianebi arian, maT policiasTan yvelaze xSiri kontaqti aqvT.
mosalodneli kriminaluri danaSaulis motiviT, yvelaze metad isini idevnebian. harisoni acxadebs,
382
383
rom haknis magvar ubnebSi ,,sazogadoeba Tavdacvis mizniT barikadebs aSenebs” da, amasTan
erTad, ,,mudmivad ilaxeba samoqalaqo Tavisuflebac.”
1995 wels londonis zogierT ubanSi 25 wlis qvemoT asakis mamakacTa 40 procenti umuSevari
iyo, axalgazrda SavkaniaTa Soris es maCvenebeli zogjer 60 procents aRwevda. londonsa da niu
iorkSi usaxlkarobis problemac mwvaved dgas; londonSi 1980-iani wlebis dasawyisidan 1990-
iani wlebis dasawyisamde usaxlkaroTa ricxvi 4-5-jer gaizarda. samTavrobo komisiam 1987
wels londonis Sida qalaqis urbanuli menejmenti uaryofiTad Seafasa: sazogadoebrivi
momsaxurebis naklebobam niu iorkSi problemebis gaCenas Seuwyo xeli da londonSic igive
tendencia igrZnoboda.
kvleva adasturebs, rom sanimuSo proeqtebis garda, kerZo warmoebis stimulireba da saqmeSi
CarTva araefeqturia, radgan amgvari midgoma centralur qalaqebSi arsebul fundamentur socialur
problemebs ar iTvaliswinebs. Sida qalaqSi Tavs imdeni damTrgunveli garemoeba iyris, rom Tu
rRvevis ukuqceviT procesebs saTanado yuradRebis gareSe davtovebT, maTi gakontroleba sul
ufro rTuli gaxdeba. am problemis mogvarebas didi saxelmwifo xarjebi sWirdeba, rasac
mTavroba, savaraudod, ar gaiRebs. dafinansebis gareSe ki radikaluri gaumjobesebis perspeqtiva
saTuo xdeba (Macgregor and Pilmott, 1991).
finansurma krizisma britaneTis bevr Sida qalaqze imoqmeda. 1972 wlis adgilobrivi samTavrobo
aqtis safuZvelze eqvsi ,,qalaqis olqi” – mersisaidi, didi manCesteri, samxreT iorqSiri, dasavleT
midlendsi, dasavleT iorqSiri, taini da veari – Seiqmna. am teritoriebis saolqo sabWoebs
urbanuli regionebis mTliani dagegmarebis pasuxismgebloba daekisraT; mcire ubnebis
sabWoebs ki ganaTlebiT, socialuri momsaxurebiT, gansaxlebiTa da sxva saWiroebebiT
uzrunvelyofa daevalaT. londonSi gansxvavebuli sistema iyo. 21 wlis ganmavlobaSi
administraciul samsaxurs londonis didi sabWo (GLC) marTavda, romelic 1965 wels dafuZnda.
qalaqis olqebis Semosavlis TiTqmis naxevars centraluri samTavrobo wyaro uzrunvelyofs;
GLC-ac, 1985 wlamde anu gauqmebamde, centraluri mTavroba afinansebda.
1970-iani wlebis bolodan, adgilobrivi xelisufleba Zlier zewolas ganicdida, rom biujetisa da
adgilobrivi momsaxurebis xarjebi Seemcirebina. es safrTxe rRvevis procesSi myof Sida
qalaqebsac daemuqra. 1980 wlis parlamentSi kanonproeqti SemuSavda, romlis mixedviT, Tu
pasuxismgebeli piri an organizacia mTavrobiT dadgenili xarjebis zRvars gadascdeboda, mas
jarima ekisreboda. zogierTi Sida qalaqi uaRresad mZime mdgomareobaSi iyo, amitom
sabWoebi, misi saqmeebis mogvarebisas, biujetis mier dadgenil CarCoebSi ver eteodnen;
amgvari situacia mTavrobasa da qalaqis sabWoebs _ gansakuTrebiT leiboristuli partiis mier
kontrolirebad, magaliTad, liverpulis an Sefildis sabWoebs _ Soris intensiuri konfliqtis mizezi
gaxda. zogierTma maTganma uaiTholis mier dadgenili limitis aRiarebaze Tavidanve uari
ganacxada, ris gamoc, 1986 wlis martSi, liverpulisa da lambetis rva mrCeveli arakolegialobis
gamo personalurad dajarimda.
383
384
urbanuli ganaxleba – Zveli Senobebis axali mizniT gamoyeneba – did qalaqebSi Cveulebriv
movlenad iqca. es dagegmarebis programis nawilad miiCneva, magram, xSir SemTxvevaSi, is
qalaqis mitovebul ubnebSi ngrevis procesSi myofi Senobebis aRdgenis Sedegia, riTac
384
385
amis saukeTeso magaliTi londonis doklendsis ubnis aRdgenaa. rogor unda Sefasdes es procesi –
rogorc urbanuli regeneraciis unikaluri warmatebuli nimuSi Tu metnaklebad sruli katastrofa?
orive Sexedulebas Tavis advokatebi hyavs, Tumca orive mxare aRiarebs, rom doklendsis
ganaxleba ekonomikis recesiis pirobebSi ise progresulad ar warimarTa, rogorc amas mocemuli
ideis mxardamWerni elodnen. doklendss ist londonSi rvanaxevari kvadratuli mili uWiravs da is
temzas esazRvreba – es teritoria, dokis umoqmedobisa da industriuli warmoebis Semcirebis
gamo, ekonomikuri TvalsazrisiT, funqciis gareSe darCa. am ubans ,,dasavleT evropaSi yvelaze
didi axlad gaSenebuli teritoria” da ,,londonis xanZris Semdeg, saukeTeso xelsayreli
SesaZlebloba” uwodes.
doklendsi londonis finansuri ubnis, siTis, maxloblad mdebareobs, magram meore mxridan
muSaTa klasiT dasaxlebul Raribul teritoriebs esazRvreba. 1960-iani wlebidan dRemde, teritoriis
samomavlo gegmebTan dakavSirebiT, intensiuri brZola mimdinareobs. isini, vinc doklendsSi an
doklendsis maxloblad cxovrobdnen, Temis ganviTarebis programiT motivirebel mSeneblobas
uWerdnen mxars, sadac yvelaze Raribi binadrebis interesebi iqneboda daculi. 1981 wels
doklendsis samSeneblo korporaciis dafuZnebis Semdeg, doklendsi centralur startegiul obieqtad
iqca, romelic ubiZgebda kerZo mflobelebs, urbanul ganaxlebaSi CarTuliyvnen.
iSviaTia doklendsis magvari adgili, sadac mdidarni da uqonelni erTmaneTs amgvari xarisxiT
emijnebian. imis miuxedavad, rom aq axali mSenebloba da ganaxleba mimdinareobs,
integrirebuli ubani mainc ar warmoiSva. ,,uqmeebis gasatarebeli mitovebuli adgili, romelic fulis
keTebas isaxavs miznad” – ase uwodeben ubans, ,,sadac verc WeSmarit sulierebas Sexvdebi da
verc simSvidis momgvrel klasikur arqiteqturas, aq arc normaluri satransporto moZraobaa da arc
sazogadoebrivi adgilebi” (Brownhill, 1990, gv. 177).
riCard seneti Tavis wignSi qalaqis istoriis Sesaxeb, ,,Tvalis sindisi” (1993), doklendsis magvar
mSeneblobebs uaryofiTad afasebs. mas miaCnia, rom is, vinc urbanul dagegmarebaze muSaobs,
e.w. ,,adamianuri qalaqis” SenarCunebasa da aRdgenas unda Seecados. bevr qalaqSi arsebuli
didi, usaxuri Senobebi adamianTa karCaketilobasa da gaucxoebas uwyobs xels. qalaqis
daxmarebiT, adamiani SeiZleba gaixsnas da sxvadasxva kulturisa da cxovrebis wesis
adamianebTan daamyaros kontaqti. Cven ara mxolod usafrTxo, aramed ,,sicocoxliT savse”
qalaquri quCebis Seqmnas unda vecadoT; quCa ar unda iyos mxolod moZravi ,,satransporto
arteria.” gareubnis savaWro centrs standartuli derefnebiTa da maRaziebiT, ,,adamianur
qalaqTan Zalian cota aqvs saerTo”; igive SeiZleba iTqvas satransporto trasebzec. aseTi
385
386
obieqtebis nacvlad, Cven italiuri qalaqis centrebis msgavsi, adamianze orientirebuli, Zveli tipis
qalaqebi unda vaSenoT, sadac mravalferovneba elegantur dizainTanaa Serwymuli.
urbanuli analizis, iseve rogorc sociologiis sxva sferoebis analizis dros, mzad unda viyoT
globaluri da adgilobrivi sakiTxebis erTmaneTTan dasakavSireblad. Sida qalaqze zemomqmed
zogierT faqtors londonis sazRvrebs gareT arsebuli cvlilebebi ganapirobebs. magaliTad,
liverpulis an Tisaidis problemebi iq ganlagebuli mniSvnelovani industriebis SemcirebiT aris
gamowveuli, romlebmac saerTaSoriso konkurencias ver gauZles.
logani da molotCi imaze msjeloben, Tu rogor ukavSirdeba sul ufro metad urbanuli teritoriebi
ekonomikur urTierTobaTa saerTaSoriso sistemas. am TvalsazrisiT, maT qalaqis xuTi axali
forma ganasxvaves (Logan and Molotch, 1987, Tavi 7). erT-erTi maTgani saTao qalaqia. am
tipis centrSi transnacionaluri korporaciebi mniSvnelovan saqmeebs uZRvebian da globaluri
sazrunaviT arian dakavebulni. magaliTad, msoflios erT-erTi wamyvani qalaqi, londoni, saTao
qalaqad _ finansuri da industriuli transaqciebis, aseve mTel msoflioSi gavrcelebuli
komunikaciisa da satransporto qselebis centrad iqca.
qalaqis meore tipi sainovacio centria. es iseTi urbanuli teritoriaa, romelSic kvlevisa da
ganviTarebis industriebia koncentrirebuli; isini im teqnikuri da mecnieruli procesebis
ganviTarebas uwyoben xels, romlebic Semdeg sxva adgilas warmoebuli saqonlisTvis
gamoiyeneba. amis magaliTia kembriji; kembrijis universitets did ,,samecniero parkTan” aqvs
kavSirebi. msoflioSi yvelaze gavleniani centri CrdiloeT kaliforniaSi ganlagebuli silikon velia.
sainovacio centrebi SeerTebul Statebsa da, naklebi xarisxiT, britaneTSi, xSirad, uSualo
kavSirSia samxedro warmoebis moTxovnebTan. Tavdacvis departamentis kvlevisa da
ganviTarebis biujetis mesamedi srulad ixarjeba SeerTebuli Statebis kvlevisa da ganviTarebis
programaze. mniSvnelovani kontraqtebi pirdapir kavSirSia sainovacio centrebis warmatebis
xarisxTan.
silikon veli did teritoriebze gadaWimul qalaqTa erTobliobaa. analogiur movlenas SeiZleba sxva
industriebSic hqondes adgili. magaliTad, CrdiloeT italiaSi mdebare po veliSi italiis avejis
industriebia Tavmoyrili. am adgilTan erTmaneTze damokidebuli saqmianobiT dakavebuli
adamianebi – dizainerebi, mkeravebi, mqsovelebi da mRebavebi _ arian dakavSirebulni.
teritoria patara, erT zolze ganlagebuli qalaqebisgan Sedgeba, rogoricaa pratsi da biela, sadac
mTeli qveynis matylis qsovilis 80 procenti iwarmoeba.
meoTxe forma mesame msoflios karibWea, romelic, qalaqis danarCen tipebTan SedarebiT,
kidev ufro metadaa damokidebuli saerTaSoriso gavlenaze. am tipis qalaqebi, ZiriTadad, mesame
msoflios qveynebis emigrantebiT dasaxlebuli sasazRvro centrebia. amis magaliTad Crdilo
afrikelTa mier safrangeTis sazRvris gadmolaxvis ZiriTadi punqti, marseli, gamodgeba.
SeerTebul StatebSi saukeTeso magaliTi samxreT amerikelebiT dasaxlebuli maiamia, sadac
kubidan emigrirebuli bevri adamiani cxovrobs, agreTve, mzardi meqsikuri teritoriebiT savse los
anjelesia.
386
387
da bolos, iseTi qalaqebic arsebobs, romlebic sapensio centrebis saxiT viTardeba. bevri
pensioneri karg klimatur pirobebSi dasaxlebas cdilobs. es, nawilobriv, Sida migraciis procesia.
magaliTad, ingliselebi samxreT sanapiroze, bornmuTSi an vorTingSi saxldebian. sapensio
teritoriebs saerTaSoriso elferi aqvs: espaneTSi saagarako saxlebis mflobeli ingliselebi,
SesaZloa, pensiaze gasvlis Semdeg sacxovreblad espaneTSi gadavidnen.
globaluri qalaqi
wamyvan saTao qalaqebs saskia saseni (1991) globalur qalaqebs uwodebs. misi naSromi am
tipis sami qalaqis, niu iorkis, londonisa da tokios kvlevas efuZneba. is acxadebs, rom msoflio
ekonomikis Tanamedrove ganviTarebam mniSvnelovan qalaqebs axali strategiuli roli daakisra.
am qalaqebis umravlesoba, didi xnis ganmavlobaSi, saerTaSoriso vaWrobis centrebi iyo,
magram amJamad maT oTxi axali Tviseba SeiZines:
niu iorki, londoni da tokio gansxvavebuli istoriis qalaqebia: Cven SegviZlia Tvali gavadevnoT
im cvlilebebs, romlebic am qalaqebis bunebam gasuli ori-sami aTwleulis ganmavlobaSi
ganicada. dRevandeli, uaRresad mravalferovani msoflio ekonomikis pirobebSi, centraluri
kontroli da gadamwyveti operaciebi amgvar qalaqebSi xorcieldeba. saseni acxadebs, rom, rac
ufro globalizebul xasiaTs iZens ekonomikuri cxovreba, miT ufro metad xdeba menejmentis
ramdenime wamyvan centrSi koncentrireba. globaluri qalaqi mxolod koordinaciis adgili ar aris,
is warmoebis konteqsts gansazRvravs. aq marto materialuri saqonlis warmoeba ki ar aris
mniSvnelovani, aramed specializebuli momsaxurebis warmoeba, romelsac msoflioSi
mimobneuli administraciuli ofisebisa da qarxnebis biznes organizaciebi, axali finansuri
inovaciebi da bazrebi moiTxovs. globaluri qalaqi momsaxurebasa da finansur saqonels
uzrunvelyofs.
globalur qalaqs uaryofiTi mxareebic aqvs. mas, vinc finansuri da globaluri momsaxurebis
sferoSi muSaobs, maRali xelfasi aqvs, amitom am tipis mosaxleobis sacxovrebeli adgilebi
jentrifikacias eqvemdebareba. amave dros Zvel warmoebaSi samuSao adgilebi uqmdeba da
jentrifikaciis procesi xels uwyobs restornebSi, sastumroebsa da maRaziebSi dabalanazRaurebadi
samuSao adgilebis warmoSobas. am procesis Tanmdevi movlena siRaribec aris, rac mkveTrad
aisaxa londonis doklendsis kontrastul peizaJebSi.
387
388
axal aziur qalaqebs, evropelebis mier gaidealebul da Ria baraTebze gamosaxul, toskanur
mTagorian qalaqebTan an parizis bulvarebTan araferi aqvT saerTo. es daZabuli, qaosuri da
uzarmazari teritoriebia. aq savaWro centrebi, maRalsarTuliani Senobebi, aeroportebi da
saqmiani parkebia ganlagebuli. qalaqisTvis Cveulma dagegmarebam aziaSi saxecvlileba
ganicada da dasavluri tipis qalaqisgan gansxvavebuli elferi SeiZina. aqauri arqiteqtorebi
gaprialebul TeTr filebs, sarkeebsa da yviTel fers aniWeben upiratesobas. sazogadoebrivi
TavSeyrisTvis gankuTvnili sivrceebi, grandiozuli proeqtebi da STambeWdavi caTambjenebi
realurad ar arsebobs.
evropaSi aRarc ki axsovT, rogor SeiZleba icxovro qalaqSi, romelSic mosaxleoba, cxovrebis
erTi ciklis manZilze, orjer an ufro metad mravldeba, sadac triali mindori SeiZleba fotografiuli
siswrafiT caTanmbjenebis mwkrivad iqces. swored ase viTardeba movlenebi wynari okeanis
auzis garSemo, sadac iseTi gamalebuli mSenebloba mimdinareobs, romlis msgavsi mxolod me-
19 saukuneSi dafiqsirda da am procesis Sedegad londoni da parizi msoflioSi yvelaze did
qalaqebad iqca. amis fonze, evropis mwvane zonasTan da Sida qalaqis rRvevasTan
dakavSirebuli dRevandeli sazrunavi, trivialurad gamoiyureba.
deli
ufro gvian aSenebul axal delis aerTianebs. samTavrobo Senobebi axal ubanSia koncentrirebuli.
sxva didi induri qalaqebis msgavsad, zogierT, SedarebiT mcire ubanSi, mosaxleoba uaRresad
mWidrod aris dasaxlebuli, zog teritoriaze ki es maCvenebeli dabalia. Zveli qalaqi patara
quCebis labirinTebisgan Sedgeba, zogierTi mimdebare ubani ki farTo prospeqtebiT
gamoirCeva. mosaxleobis umravlesoba motorizebul transports, velosipediT an fexiT
gadaadgalebas amjobinebs.
mexiko
laTinuri amerikis mniSvnelovan qalaqebs gars didi, naxevrad dangreuli ubnebi akravs,
romlebSic, axal emigrantebTan erTad, urbanuli ganaxlebisa an gzebis mSeneblobis Sedegad,
usaxlkarod darCenili ojaxebic cxovroben. mexikoSi mosaxleobis mesameds gamdinare wyliT
sargebloba ar SeuZlia, SenobaTa meoTxedi ki ar aris aRWurvili kanalizaciis milebiT. qalaqi
Zvel centrs, saqmian da gasarTob ubnebsa da keTilmowyobil sacxovrebel teritorias moicavs
(turistebis umravlesoba mxolod am ubnebs naxulobs). mTel gare perimetrze dangreuli Zveli
saxlebia ganlagebuli. qalaqSi saxelmwifos mier subsidirebuli bevri saxlia, magram amgvari
binis mflobelobas iseTi Semosavali sWirdeba, romelic qalaqis mosaxleobis 40 procents Tu
gaaCnia. saxlis kerZo bazarze SeZena an daqiraveba mosaxleobis mxolod 10 procents SeuZlia.
aqedan gamomdinare, qalaqis mosaxleobis umravlesobas sacxovrebel farTze xeli ar miuwvdeba.
adamianebi Tavad cdiloben sacxovreblis moZiebas. isini miwas aTavisufleben da sakuTar
saxlebs aSeneben. amgvari gansaxleba, umravles SemTxvevaSi, ukanonoa, magram qalaqis
xelisufleba am qmedebaze Tvals xuWavs.
sacxovreblis meore tipi vecindadas an dangreuli gareubnebia. aseTi ubnebi, ZiriTadad, Zveli
qalaqisTvis aris damaxasiaTebeli, sadac dazianebul gaqiravebul saxlSi erTad mravali ojaxi
cxovrobs. aseTi sacxovrebliT ori milioni adamiani sargeblobs, maT iseTive mZime pirobebi
aqvT, rogorc droebiT saxlebSi mcxovreb mosaxleobas. mesame tipi ciudades perdidas an
dangreuli qalaqebia. es qalaqi colonias proletarias hgavs, magram, periferiis nacvlad, qalaqis
389
390
centrSi mdebareobs. bolo dros qalaqis xelisuflebam zogierTi aseTi dasaxleba gaauqma da
mosaxleebi sxva ubnebSi gadasaxldnen.
mexikos federaluri raionis 94 procenti gaSenebuli teritoriebisgan Sedgeba, Tavisufali sivrce sul
6 procentia. aq gacilebiT ufro naklebi ,,gamwvanebuli sivrce” - parkebi da didi gamwvanebuli
miwebia - vidre mWidrod dasaxlebul Crdilo amerikul an evropul qalaqebSi. am qalaqis yvelaze
didi problema haeris dabinZurebaa, rasac, ZiriTadad, avtomobilebiT, avtobusebiTa da satvirTo
manqanebiT araadekvaturad gadatvirTuli gzebi da sxva damabinZurebeli industriebi iwvevs.
gamoTvlebiT dadginda, rom mexikoSi cxovreba dReSi ormoci sigaretis mowevis
ekvivalenturia. 1992 wlis martSi haeris dabinZurebam umaRles dones miaRwia. maSin, rodesac
janmrTelobisTvis ozonis damakmayofilebeli done 100 quliT fasdeba, erT TveSi aqaurma
maCvenebelma 398 qulas miaRwia. mTavroba iZulebuli gaxda, garkveuli periodis
ganmavlobaSi, qarxnebi daexura, skolebSi swavla Sewyda da maqanebis 40 procents quCaSi
moZraoba aekrZala. erT-erTma damkvirvebelma im periodis qalaqi Semdegnairad
aRwera: ,,zemodan Tu gadmoixedav... monacrisfro-moyavisfro burusSi verafers dainaxav; iseTi
STabeWdileba iqmneba, TiTqos mexikoSi arnaxuli TqeSia. sinamdvileSi qalaqi mSralia da
mtvriani – is mxolod ,,ozonSi” banaobs (Reid 1992).
sul ocdaaTi wliT adre, karlos fuentesma romans mexikos Sesaxeb “La Region Mas
Transparente” – ,,sadac aseTi sufTa haeria” uwoda.
mesame msoflios yvelaze did qalaqebSi uamravi xalxi cxovrobs, rac, nawilobriv, mosaxleobis
zrdiT, nawilobriv ki, samuSaos Ziebisa da sakuTar regionebSi siRaribidan Tavis daRwevis
mcdelobiT aris ganpirobebuli. am adamianebis mdgomareoba qalaqSi bevrad ar umjobesdeba,
magram qalaqSi dasaxlebul macxovrebelTa umravlesoba ukan aRar brundeba.
industriul qveynebSi mcxovreb adamianebs, albaT, hgoniaT, rom mesame msoflios qveynebis
mosaxleobis zrda maTi sazrunavi ar aris da am sazogadoebebma, SeZlebisdagvarad, Tavad unda
gadaWran maTi problema. es swori midgoma ar aris da Tu msoflios mosaxleobis ori mesamedis
mimarT moralur valdebulebas gamovricxavT, amis dasabuTeba kidev ori mizeziT aris
SesaZlebeli.
pirveli mizezi imaSi mdgomareobs, rom mesame msoflios mosaxleobis zrdas dasavleTis
gavlena ganapirobebs. es, garkveulwilad, sasargeblo gavlenaa, romelic higienasa da jandacvas
gulisxmobs. magram dasavleTis gavlenis gamo, es qveynebi saerTaSoriso vaWrobaze gaxdnen
damokidebuli, ramac maTi tradiciuli cxovrebis wesis rRveva gamoiwvia. Tu dRevandeli
maCvenebeli ar Seicvleba, msoflio mosaxleoba imdenad gaizrdeba, rom samyaro globaluri
katastrofis winaSe dadgeba. SezRudul resursebze zewola globalur konfliqts gamoiwvevs, rac
seriozuli omebiT dasruldeba.
cvlilebis perspeqtivebi
mesame msoflios qveynebi, didi ojaxisadmi tradiciuli midgomis SenarCunebis wyalobiT, isev
Sobadobis maRali doniT gamoirCeva. bevri Svilis yolas kvlav mravali ojaxi cdilobs,
fermerebisTvis es damatebiTi samuSao ZaliT uzrunvelyofis saSualebac aris. zogierTi religia
Sobadobis kontrols ewinaaRmdegeba an mravalSviliani ojaxebis prioritets adasturebs.
kontracefcia mravali qveynis islamis liderisTvis da kaTolikuri eklesiisTvisac miuRebelia, rac,
gansakuTrebiT, samxreT da centralur amerikaSi igrZnoba. nayofierebis Semcirebis waxaliseba
arc politikuri xelisuflebis mxridan aris mosalodneli. 1974 wels argentinaSi amoqmedda
programa, romelic mosaxleobis rac SeiZleba swrafad gaormagebis mizniT, kontraceptivebis
moxmarebis akrZalvasac gulisxmobda. es procesi qveynis ekonomikuri da samxedro
ganviTarebis saSualebad iqna miCneuli.
Tumca mesame msoflios zogierT did qveyanaSi nayofierebis Semcireba sabolod mainc
aRiniSna. magaliTad, CineTSi amJamad 1 miliardi adamiani cxovrobs, rac TiTqmis msoflios
mTeli mosaxleobis meoTxedia. CineTis mTavrobam mosaxleobis kontrolis erT-erTi yvelaze
eqstensiuri programa aamoqmeda, romelic qveynis mosaxleobis raodenobis amJamindeli donis
stabilur SenarCunebas isaxavda miznad. mTavrobam erTSviliani ojaxebis waxalisebis
saSualebebi (magaliTad, ukeTesi sacxovrebeli da ufaso jandacva da ganaTleba) SemoiRo. ojaxs
ki, romelsac erTze meti Svili hyavs, sagangebod Seqmnil sirTuleebTan (mesame Svilis gaCenis
SemTxvevaSi xelfasi eqviTebaT) uxdeba gamklaveba. am samTavrobo programis amoqmedebis
Semdeg zogierTma ojaxma eqstremalur gzebs mimarTa da mdedrobiTi sqesis Cvilebis mokvla
daiwyo. faqtebi imaze metyvelebs, rom Sobadobis winaaRmdeg ganxorcielebulma CineTis
sastikma politikam mosaxleobaze mniSvnelovani gavlena iqonia. Tumca, meore mxriv, am
midgomas qveyanaSi didi winaaRmdegoba Sexvda. erTSviliani mSoblebi normalur ojaxebad
rTulad aRiqmeba.
CineTSi ganxorcielebuli programa centralizebul samTavrobo kontrols moiTxovs, rac sxva bevri
ganviTarebadi qveynisTvis miuRebeli da xelmiuwvdomeli amocanaa. magaliTad, indoeTSi
ojaxis dagegmvis xelSewyobis bevri sqema da kontraceptivebis moxmarebac mosinjes, magram
am mcdelobas didi warmateba ar mohyolia. indoeTis mosaxleobis raodenoba 1988 wels 789
milioni iyo. 1975-1985 wlebSi yovelwliuri zrdis saSualo maCvenebeli 2.3 procents udrida;
1980-dan 2000 wlamde, oci wlis ganmavlobaSi, mosaxleobis zrdis 1.8-procentiani kleba iyo
navaraudevi. 2000 wlisTvis indoeTis mosaxleobis raodenoba, savaraudod, 1 miliardi unda
yofiliyo. mosaxleobis zrdis Semcirebis SemTxvevaSic ki indoeTSi Zalze mravalricxovani
mosaxleoba iqneba.
daskvna
Sejameba
6. dRevandel dRes, urbanuli analizis dros, mzad unda viyoT globaluri da lokaluri
sakiTxebis erTmaneTTan dasakavSireblad. urbanul ganviTarebaze zemomqmedi
adgilobrivi faqtorebi zogjer ufro masStaburi procesebis nawilia. adgilobrivi ubnebis
struqtura, maTi zrdisa da Semcirebis maxasiaTeblebi, xSirad, saerTaSoriso industriul
warmoebaSi arsebul cvlilebebs asaxavs.
7. sociologiis sxva sferoebis msgavsad, globalizaciis procesi urbanizmzec axdens gavlenas.
klasifikaciis axalma modelma xuTi axali tipis qalaqi gamoavlina: saTao qalaqi,
sainovacio centri, modulis warmoebis adgili, mesame msoflios karibWe da sapensio
centri.
8. mesame msoflios qveynebSi urbanuli ganviTarebis masobrivi procesebi mimdinareobs.
am sazogadoebebis qalaqebi mniSvnelovnad gansxvavdeba dasavleTis qalaqebisgan,
radgan isini droebiTi ukanono mSeneblobebiTa da uaRresad mZime pirobebiT
gamorCeva.
damatebiTi literatura
Jim Kemeny, Housing and Social Theory (London: Routledge, 1991). kvleva, romelic
gansaxlebis problemas mecnierebisa da sociologiis sferoSi mimdinare debatebs ukavSirebs.
Anthony D. King, Global Cities (London: Routledge, 1991). amtkicebs, rom Tanamedrove
qalaqis gageba globalur midgomas moiTxovs.
Paul Lawless, Britain’s Inner Cities (London: Chapmen, 1989). msjelobs Sida qalaqis
ganviTarebasa da masTan dakavSirebuli problemebis mogvarebis SesaZlebel politikaze.
Suzanne Macgregor and Ben Pimlott, Tackling the Inner Cities (Oxford: Clarendon Press,
1991).ganixilavs britaneTis dRevandeli Sida qalaqebis mdgomareobas.
Richard Sennet, The Conscience of the Eye: The Design and Social Life of Cities (London:
Faber and Faber, 1993). istoriul WrilSi ganxiluli, urbanuli cxovrebis bunebis warmosaxviTi
interpretacia.
Philip J. Waller, Town, City and Nation: England 1850-1914 (Oxford: Clarendon Press 1991).
XIX_XX saukuneebis urbanizaciis socialuri mdgomareobis analizi.
mniSvnelovani terminebi
urbanizacia
konurbacia
megapolisi
ekologiuri midgoma
Sida qalaqi
urbanuli ekologia
Seqmnili garemo
koleqtiuri moxmareba
suburbanizacia
urbanuli ganaxleba
saTao qalaqi
sainovacio centri
393
394
Tavi 18
ZiriTadi cnebebi
revoluciis gansazRvreba
rusuli revolucia
marqsis Teoria. jeims devisi: ratom xdeba revoluciebi? Carlz Tilis protestis Teoria.
socialuri moZraobebi
socialuri moZraobebis klasificireba. Ffeministuri moZraobebi.
Sejameba
damatebiTi literatura
mniSvnelovani terminebi
394
395
ZiriTadi cnebebi
revolucia. Zaladoba.
Kkoleqtiuri qmedeba. socialuri moZraoba
1989 wels berlinis cnobili kedeli, romelic dasavleT berlins imisagan hyofda, rac Semdeg
komunisturi germania gaxda, daingra dasavleT germaniis xelisuflebis mier. aTasobiT
aRmosavleT germaneli, romlebsac arasodes hqoniaT SesaZlebloba, Casuliyvnen gayofili qalaqis
dasavleT nawilSi, niaRvariviT wamovida. es movlena erT-erTi udidesi dResaswauli iyo.
adamianebi kedlis orive mxares, romlebsac TavianTi naTesavebi oci wlis manZilze ar enaxaT,
kvlav SeuerTdnen maTTvis Zvirfas adamianebs.
Bberlinis kedlis dacema arsebiTi cvlilebis simbolos warmoadgenda Tanamedrove msoflios
istoriaSi: civi omis dasasrulis simbolos. Ees iyo im uzarmazari cvlilebebis jaWvis nawili, rac
ufro adre iyo aRwerili (Tavi 13) da ramac jer aRmosavleT evropuli komunizmis gaqrobasTan
migviyvana, xolo Semdeg sabWoTa kavSiris saboloo daSlasTan. ZiriTadi socialuri Zala, ramac
es cvlilebebi moitana, masobrivi mRelvareba iyo. amave wels aTasobiT adamiani gamovida
quCaSi protestis gamosaxatavad, aRmosavleT germaniis garda, aRmosavleT evropis sxva
qveynebSi _ poloneTSi, CexoslovakiaSi, bulgareTSi da rumineTSi _ maT qveynebze sabWoTa
kavSiris batonobis winaaRmdeg da politikuri da ekonomikuri Tavisuflebis moTxovniT. maTma
qmedebebma gamoiwvia am qveynebSi komunisturi mTavrobebis saboloo ngreva da maTi
Secvla mTavrobis formebiT, romlebic Seiqmna dasavleT evropisa da SeerTebuli Statebis
modelebis mixedviT.
1989 weli `revoluciis wlad~ iqna aRiarebuli. marTlac, transformaciebi, romlebic maSin da
momdevno periodSi aRmosavleT evropasa da sabWoTa kavSirSi moxda, namdvilad
gamorCeuli iyo. magram, ra aris revolucia? rogoria is socialuri pirobebi, romelsac revoluciur
cvlilebamde mivyavarT? ra gziTaa SesaZlebeli saprotesto moZraobebis da amboxis saukeTeso
analizi? Ees aris kiTxvebi, romlebsac unda vupasuxoT winamdebare TavSi.
erTma revoluciam yvelaze didi gavlena moaxdina msoflio istoriaze meoce saukuneSi: es
iyo 1917 wlis revolucia ruseTSi. igi sabWoTa kavSiris SeqmniT dasrulda da komunisturi
sazogadoebebi aRmosavleT evropaSic gavrcelda. es swored is sazogadoebebi iyo, romlebic
1989 wlis revoluciebis Sedegad daeca.
Tumca, Tavdapirvelad unda gairkves, ras niSnavs Tavad termini `revolucia.~
revoluciis gansazRvreba
395
396
rusuli revolucia
1917 wlis wina periodSi, ruseTi ekonomiurad CamorCenili sazogadoeba iyo, avtokratuli
mmarTvelobiT; mas carebi marTavdnen (imperatorebi an mefeebi). Mmosaxleobis umetesoba
soflad siRaribeSi cxovrobda da caristuli reJimi maTi umravlesobisTvis diqtatoruli iyo, romelic
saidumlo policias da informatorebs iyenebda disidentebis CamosaSoreblad. baton-ymoba (anu
monoba) ruseTSi 1860 wlamde arsebobda. mTavrobis gadawyvetileba ymebis ganTavisuflebis
Sesaxeb, nawilobriv, sazogadoebis modernizacias emsaxureboda, imis gamo, rom
CamorCeboda wamyvan evropul Zalebs samxedro saqmeSi. ruseTi damarcxda yirimis omSi
1854-5 wlebSi da kvlav damarcxeba ganicada 1904-5 wlis brZolebSi iaponiasTan.
UumTavresad, am damarcxebebis sapasuxod, miRebul iqna sainvesticio programebi industriis
ganviTarebaSi; kerZod, axali gzebis da rkinigzis mSenebloba. miuxedavad imisa, rom garkveuli
ekonomikuri warmatebebi miRweul iqna, caristuli mTavroba Zalze tradiciuli iyo imisaTvis,
rom daTanxmeboda safuZvliani socialuri reformebis ganxorcielebas, rogorc es evropul
qveynebSi moxda.
1905 wlisTvis rusul sazogadoebaSi ukve SeiniSneboda mniSvnelovani daZabuloba. swrafi
industrializaciis dawyebam samrewvelo muSebis axali klasi warmoSva, romelTa cxovrebis
pirobebi iseTive gausaZlisi iyo, rogoric glexTa umetesobis. muSebi, romlebic CamoSorebulni
iyvnen politikaSi monawileobas da, aseve, sakuTari profkavSirebis organizebas, sul ufro
mtrulad ganwyobilni xdebodnen mTavrobis mimarT (glexebis ukmayofileba mefeebis mimarT
kidev ufro didi xnis ganmavlobaSi mwifdeboda). 1904-5 wlis ruseT-iaponiis omis dros qarxnis
muSebsa da samxedro Zalebs imedgacrueba daeufla omis ganviTarebaSi da ajanyeba
moawyves. igi mxolod imis gamo Cawynarda, rom mTavrobam saswrafod dado zavi
396
397
iaponelebTan, dasaja amboxebuli razmebi da aiZula isini, CaexSoT muSaTa ajanyeba. nikoloz
meorem gaatara ramdenime umniSvnelo reforma, magaliTad, Camoayaliba
warmomadgenlobiTi parlamenti, Tumca gaauqma igi, rogorc ki igrZno, rom kvlav gaamyara
Tavisi Zalaufleba.
1905-1917 wlebs Soris mniSvnelovani ukmayofileba SeiniSneboda muSebsa da glexebSi,
rac mraval ajanyebaSi gamoixata. zogierT ajanyebas bolSevikebi xelmZRvanelobdnen, partia,
romelic socializmisa da marqsizmis erTgulebas aRiarebda. AaseTi partiebis zegavlena pirveli
msoflio omis (1914-18) dasawyisSi gaizarda, romlis drosac ruseTs Zalian ar gaumarTla da
gacilebiT mZime Sedegebi miiRo, vidre winandel omebSi, vinaidan aq adamianebis Zalze didi
raodenoba iyo CarTuli. ruseTs 15-milioniani armia hyavda, Tumca ver axerxebda mis
sakmarisad aRWurvas germanelebis dasamarcxeblad. mravali milioni adamiani iyo mokluli,
daWrili da datyvevebuli am omSi.
sursaTisa da sawvavis nakleboba did sasowarkveTilebas iwvevda mSvidobian
mosaxleobaSi, vinaidan mTeli resursebi omis warmoebas xmardeboda. rogorc SeZlebulebis,
aseve Raribebis jgufebi mtkiced daupirispirdnen mTavrobas. nikoloz meore Tavis xelisuflebas
absoluturi mmarTvelobiT amyarebda da Tavisi ucnauri mrCevlis rasputinis mier iyo marTuli;
igi sul ufro da ufro izolirebuli xdeboda. 1917 wlis martSi, petrogradSi muSebma da
jariskacebma gaficvebisa da amboxebebis seria wamoiwyes, rac mTel dasavleT ruseTSi swrafad
gavrcelda. mefe iZulebuli gaxda, gadamdgariyo; Seiqmna axali, droebiTi mTavroba.
am droisTvis armia met-naklebad daiSala da jariskacebis umravlesoba saxlebs daubrunda.
Gglexebma daiwyes memamuleebisgan ZaliT miwis warTmeva, xolo droebiTi mTavroba uZluri
iyo, gamklaveboda muSebisa da demobilizebuli jariskacebis mudmiv mRelvarebas. leninma,
bolSevikebis liderma, gadawyvita xelisuflebis xelSi Cagdeba; misi cnobili lozungi `qarxnebi -
muSebs, miwa - glexebs, mSvidoba - jariskacebs~ iyo mimarTva uuflebo masebis misamarTiT.
1917 wlis oqtomberSi bolSevikebma, Zalis gamoyenebiT, gadaadgdes droebiTi mTavroba.
SeiaraRebuli Zalebis reorganizaciis, misi wiTel armiad Camoyalibebis da umZimesi
samoqalaqo omidan warmatebuli gamosvlis Semdeg, sabWoTa mTavroba Seudga fundamenturi
socialuri cvlilebebis ganxorcielebas; ase Caeyara safuZveli imas, rac Semdeg gadaiqca meore
yvelaze Zlier samrewvelo da samxedro Zalad msoflioSi.
ruseTis revolucia, garkveuli azriT, uCveulo iyo. gaficvebi, romlebmac Ziri gamouTxara
caristul reJims, ufro spontanuri iyo da ufro masStaburad mimdinareobda, vidre sxva
revoluciebSi Cvens saukuneSi. 1917 wlis dasawyisSi bolSevikebic ki ar moelodnen imas, rom
revolucia SeiZleba ase mokle droSi momxdariyo. amasTan, rusuli gamocdileba bevrs
gvaswavlis zogadad Tanamedrove revoluciebis Sesaxeb. Ppirveli, Cven vxedavT, rom
revoluciebi, savaraudod, omis fonze xdeba, Tumca, 1989 wels ase ar momxdara. gaWianurebuli
omi daZabulobas matebs arsebul instituciebs da, SesaZloa, mTavrobis mxardaWeris mkveTri
vardniT dasruldes. ukmayofileba SeiaraRebul ZalebSi uunaros xdis xelisuflebas, daTrgunos
opoziciis winaaRmdegoba. meore, glexebma – soflis meurneobaSi dakavebulebma – SeiZleba
mniSvnelovani roli iTamaSon. rusuli revoluciis win mraval adamians (leninis CaTvliT) sjeroda,
rom glexebi konservatuli Zala iqneboda, mihyvebodnen cxovrebis tradiciul gzas da naklebad
SesaZlebeli iqneboda, SeerTebodnen raime moZraobas radikaluri socialuri cvlilebebisaTvis. Ees
mosazreba, rogorc davinaxeT, mcdari aRmoCnda.
revoluciis Teoriebi
imis gamo, rom bolo ori saukunis manZilze, revoluciebma ase mniSvnelovani roli
iTamaSa msoflio istoriaSi, ar aris gasakviri mravali gansxvavebuli Teoriis arseboba, romelic
maT axsnas cdilobs. zogierTi Teoria socialuri mecnierebebis istoriis adreul periodSi Seiqmna;
maTgan yvelaze mniSvnelovani karl marqsis Teoriaa. marqss, romelic imaze karga xniT adre
cxovrobda, vidre misi ideebiT nakarnaxevi revoluciebi moxdeboda, surda, misi ideebi ara marto
revoluciuri cvlilebis pirobebis analizisTvis gamoeyenebinaT, aramed amgvari cvlilebebis
397
398
gamosawvevad. rogoric ar unda iyos maTi sandooba, marqsis ideebma uzarmazari gavlena
iqonia meoce saukuneSi momxdar socialur cvlilebebze.
revoluciis Sesaswavlad ganvixilavT sam Teorias. es aris: marqsis Sexedulebebi, jeims
devisis mier SemoTavazebuli revoluciasTan dakavSirebuli ekonomikuri molodinebis gazrdis
Teoria, da istoriis sociologis Carlz Tilis mier SemoTavazebuli koleqtiuri protestis interpretaciis
Teoria.
Mmarqsis Teoria
sociologi jeims devisi, akritikebda ra marqss, aRniSnavda, rom iyo periodebi istoriaSi,
rodesac adamianebi gausaZlis siRaribeSi cxovrobdnen, Tumca protests ar mimarTavdnen.
398
399
maTi moTxovnebi pirdapir iTrguneba qveynis xelisuflebis mier. Tumca, koleqtiuri qmedeba,
garkveul etapze, politikur xelisuflebasTan Ria konfrontacias anu `quCaSi gasvlas~ gulisxmobs.
Ees mxolod maSin xdeba, rodesac amgvari qmedebis ukan mudmivad dgas organizebuli jgufebi
da, rogorc Cans, did zegavlenas axdens Zalauflebis arsebul sistemaze.
koleqtiuri qmedebis tipuri modelebi icvleba istoriuli da kulturuli garemoebebis mixedviT.
MmagaliTad, britaneTSi dRes Cveulia demonstraciis iseTi formebi, rogoricaa masobrivi
marSebi, didi mitingebi da quCis aqciebi, miuxedavad imisa, monawileobs Tu ara adamianTa
umravlesoba amgvar aqtivobebSi. Tumca, koleqtiuri protestis sxva tipebi naklebad misaRebi
gaxda an savsebiT gaqra Tanamedrove sazogadoebebis umetes nawilSi (aseTebia brZolebi
soflebs Soris, manqanebis damtvreva an linCi). protestebi, SesaZloa, magaliTi gaxdes sxva
qveynebisTvisac: magaliTad, gorilebis moZraobebi msoflios sxvadasxva nawilSi gavrcelda,
rodesac ukmayofilo jgufebma gaiges, Tu rogori warmatebuli SeiZleba iyos gorilebis qmedebebi
regularuli armiebis winaaRmdeg.
rodis da ratom iZens koleqtiuri qmedeba Zaladobriv xasiaTs? mravali SemTxvevis
Seswavlis Sedegad, rac dasavleT evropaSi 1800-iani wlebis Semdeg xdeboda, Tili askvnis, rom
TiTqmis yvela koleqtiuri Zaladoba iwyeba iseTi qmedebebisgan, romelsac Tavdapirvelad
Zaladobrivi xasiaTi ara aqvs. Zaladobis warmoqmna imdenad aqtivobis xasiaTze ar aris
damokidebuli, rogorc sxva faqtorebze, kerZod, xelisuflebis reaqciaze. karg magaliTs quCis
demonstracia warmoadgens. amgvari demonstraciebis umetesoba safrTxes ar uqmnis
adamianebsa da maT qonebas. umciresobas demonstraciebi ZaladobasTan mihyavs, rasac
Semdeg areulobebi mohyveba. xelisufleba, zogjer, iZulebulia, Caerios ukve momxdar
ZaladobaSi; Tumca, rogorc istoriuli Canawerebi gvidasturebs, ufro xSirad, Tavad xelisuflebaa
Zaladobis iniciatori. Tilis sityvebiT, `Tanamedrove evropuli gamocdilebiT, Tavad represiuli
Zalebia koleqtiuri Zaladobis iniciatorebi da Semsruleblebi~ (1978). Uufro metic, roca
Zaladobrvi dapirispireba xdeba, xelisuflebis warmomadgenlebi pasuxismgebelni arian daWrisa
da sikvdilis SemTxvevaTa umravlesobaze. Ees gasakviric ar aris, vinaidan iaraRi da samxedro
disciplina maT xelSia. amis sapirispirod, jgufebi, romlis kontrolsac xelisufleba cdilobs, did zians
ayeneben sxvadasxva obieqtsa Tu qonebas.
Tilis mixedviT, revoluciuri moZraobebi koleqtiuri qmedebebis erT-erTi tipia, romelic iseT
situaciebSi xdeba, romelsac igi mravaljerad suverenitets uwodebs. es maSin xdeba, rodesac
mTavroba, garkveuli mizezebis gamo, ver axorcielebs srul kontrols im sferoebze, romelsac unda
marTavdes. mravaljeradi suvereniteti SeiZleba gamoiwvios gare omma, Sida politikurma
dapirispirebam an orivem erTad. Mmoxdeba Tu ara Zalauflebis revoluciuri Secvla,
damokidebulia imaze, Tu ramdenad akontrolebs mmarTveli xelisufleba samxedro Zalebs,
ramdenad Zlieria winaaRmdegoba Tavad mmarTvel wreebSi, da imazec, Tu ramdenad
organizebulia saprotesto moZraoba, romelic Zalauflebis xelSi Cagdebas cdilobs.
Tilis naSromi warmoadgens erT-erT yvelaze srulyofil analizs koleqtiuri Zaladobisa da
revoluciuri brZolis Sesaxeb. Mmosazrebebs, romlebsac igi aviTarebs, farTo gamoyeneba aqvs,
da igi maT zustad iyenebs istoriuli droisa da adgilis mravalgvarobis mixedviT. rogor aris
organizebuli moZraobebi, rogoria resursebi, romlis mobilizeba xelewifebaT xelisuflebaze
pretenziis mqone jgufebs, rogoria saerTo interesebi da xelsayreli pirobebi _ yvela es revoluciuri
gardaqmnis mniSvnelovani aspeqtebia.
Tumca unda iTqvas, rom Tili Zalze cotas saubrobs im garemoebebis Sesaxeb, rasac
mravaljerad suverenitetTan mivyavarT. es ki revoluciis gagebis imdenad fundamenturi mxarea,
rom misi gamotoveba seriozul xarvezs warmoadgens. Teda skoqpolis mixedviT, Tilis miaCnia,
rom revoluciuri moZraobebi, gacnobierebuli da winaswarganzraxuli interesebiT imarTeba da
revoluciuri cvlilebis warmatebuli procesebi maSin xorcieldeba, rodesac adamianebs SeuZliaT,
gaiTavison es interesebi. amis sapirispirod, skoqpoli revoluciur moZraobebs ganixilavs, rogorc
Tavis miznebSi ufro gaurkvevelsa da aramyars. igi xazs usvams, rom revoluciebi, umTavresad,
warmoiSoba, rogorc ufro kerZo miznebis winaswarganuzraxavi Sedegebi:
400
401
yvela revolucia koleqtiur qmedebas gulisxmobs. Tumca, rogorc Tilis Teoria miuTiTebs,
koleqtiur qmedebas, revoluciuri cvlilebis garda, sxva viTarebebSic SeiZleba hqondes adgili,
roca erTad iyris Tavs mravali adamiani. qalaqebis ganviTarebis dasawyisSive `urbanuli
mdabioebi~ potenciur safrTxes warmoadgendnen politikuri xelisuflebisTvis. soflis
mosaxleobisgan gansxvavebiT, qalaqur ubnebSi adamianebi Zalian axlos cxovroben
erTmaneTTan da SeuZliaT, SedarebiT iolad gavidnen quCebSi, raTa gamoxaton TavianTi
mxardaWera an ukmayofileba raimes mimarT.
qalaquri jgufebis qmedebebi brbos aqtivobis erTi magaliTia. Bbrbo – es aris im
adamianebis nebismieri sakmaod didi TavSeyra, romlebic uSualo urTierTqmedebaSi arian
erTmaneTTan sajaro adgilas. brboebi, garkveuli azriT, qalaquri cxovrebis yoveldRiuri nawilia.
Cven vlaparakobT savaWro adgilebSi TavSeyrebze, TeatrSi an gasarTob parkSi TavSeyraze, da
vgulisxmobT, rom mravali adamiani moqceulia fizikurad SemosazRvrul sivrceSi. am
SemTxvevaSi, adamianebi arafokusirebuli urTierTqmedebis pirobebSi arian (ix. Tavi 4): isini
fizikurad erTsadaimave garemoSi arian da acnobiereben erTmaneTis yofnas, magram patara
jgufebs an calkeul adamianebs aqvT sakuTari miznebi da sakuTar gzas misdeven. Tumca,
rodesac saqme exeba areulobas, demonstracias, an panika isadgurebs, yoveli adamianis
qmedebebi dakavSirebulia sxvebis qmedebebTan. situacia. ucabedad, fokusirebul
urTierTqmedebad iqceva; brbo, droebiT, iwyebs qmedebas, rogorc erTi mTeli. Bbrbos es
qmedeba kargaxania sociologebis da istorikosebis interess iwvevs, faqtobrivad, 1789 wlis
safrangeTis revoluciis Semdeg.
rogorc Tili aRniSnavs, brbos qmedeba da areulobebi, umTavresad, im adamianebis
imedgacruebas gamoxatavs, romlebmac ver miaRwies kanonieri gzebiT TavianTi ukmayofilebis
gamoxatvas, an imas, rom zewola moexdinaT aucilebeli reformebis gatarebaze. yvela tipis
mmarTvel xelisuflebas yovelTvis eSinoda brbos aqtivobis, ara marto misi uSualo safrTxis
gamo, aramed imitom, rom igi iZleva socialuri usamarTlobis sajaro da TvalsaCino formiT
SegrZnebas. Tumca, areulobebmac ki, rac negatiurad gamoiyureba da, xSirad, darbevebs, zogjer
ki, sikvdilsac iwvevs, SesaZloa, ukeTesobisken cvlilebas Seuwyos xeli.
socialuri moZraobebi
arsebobs, maSin rodesac sxvebi moqmedeben, rogorc aralegaluri an iatakqveSa jgufebi. zogjer,
socialuri moZraobebis qmedebis Sedegad, sazogadoebaSi kanonebi icvleba. magaliTad, muSaTa
jgufebi, romlebic TavianT wevrebs gaficvisken mouwodebdnen da CarTulni iyvnen ukanono
qmedebebSi, mkacrad isjebodnen TavianTi qveynebis kanonmdeblobiT gaTaliswinebuli
sasjeliT. Tumca, droTa ganmavlobaSi, kanonebSi Setanil iqna cvlilebebi, rac gaficvas
sawarmoo konfliqtis dasaSveb taqtikad miiCnevda. sxva saxis ekonomikuri protesti, rogoricaa
mjdomare gaficva qarxnebSi an samuSao adgilebSi, umetes qveynebSi kvlav kanongareSe
qmedebad rCeba.
gamyofi xazi socialur moZraobasa da formalur organizacias Soris zogjer bundovania,
vinaidan moZraobebi, romlebic kargad organizebuli xdeba, Cveulebriv, biurokratiul niSnebs
iZens.MmagaliTad, xsnis armia daiwyo, rogorc socialuri moZraoba, magram axla ufro
mudmivmoqmedi organizaciis xasiaTi aqvs. naklebad xSiria SemTxveva, rodesac organizacia
gardaiqmneba socialur moZraobad, roca, magaliTad, politikuri partia aikrZaleba da iZulebulia,
iatakqveSeTSi gadavides; igi, SesaZloa, gorilebis moZraobad gadaiqces.
feministuri moZraobebi
403
404
am xnis ganmavlobaSi qalTa moZraobebi sokoebiviT momravlda yvela did evropul qveyanaSi,
aseve avstraliasa da axal zelandiaSi.
1920 wlisTvis, mraval dasavlur qveyanaSi, qalebma saarCevno xmis ufleba moipoves.
Tumca, am uflebis mopovebis Semdeg, feministuri moZraobebis muxti daeca. radikaluri qalebi
cdilobdnen sxva moZraobebs mierTebodnen, magaliTad, rogoric iyo faSizmTan brZola,
radikaluri memarjvene politikuri doqtrina, ramac niadagi hpova germaniaSi, italiaSi da sxvagan
1930-ian wlebSi. feminizmisgan, rogorc gamokveTili moZraobisgan, romelic mamakacebis
dominirebul institutebs ebrZoda, cota ram darCa. Tanaswori politikuri uflebebis miRwevam
Zalze cota ram Secvala qalTa cxovrebis sxva sferoebSic Tanasworobis mopovebis TvalsazrisiT.
Ffeminizmis aRorZineba
1960-iani wlebis dasasrulisTvis qalTa moZraobebma kvlav aRidgina mowinave
poziciebi. Semdgom aTwleulebSi feminizmma didi zegavlena moipova msoflios mraval
qveyanaSi, mesame msoflios bevri qveynis CaTvliT. Mmisi aRorZineba SeerTebul StatebSi
daiwyo, razec zegavlena moaxdina moZraobam samoqalaqo uflebebisTvis da im periodis
studentTa aqtivobam. aqedan igi msoflios sxva nawilebSic gavrcelda. qalebi, romlebic aqtiurad
iyvnen CarTulni moZraobaSi, xvdebodnen, rom samoqalaqo uflebebis damcveli moZraobis
liderebi ewinaaRmdegebodnen qalTa uflebebis CarTvas maT mier Sedgenil Tanasworobis
manifestSi. amitom qalTa jgufebma daiwyes damoukidebeli organizaciebis Seqmna, romlebic
uSualod qalTa sakiTxebze iqneboda mimarTuli.
dResdReobiT, qalTa moZraobebi sakiTxTa gacilebiT farTo sferos exeba, vidre maTi
winamorbedebi. isini ibrZvian ekonomikuri TanasworobisTvis, abortis daSvebisTvis da
moiTxoven ganqorwinebis kanonmdeblobis Secvlas. MmniSvnelovan praqtikul miRwevebTan
erTad, feministebma inteleqtualuri zegavlenac moaxdines, rac yvela warsul miRwevaze
mniSvnelovania. MmagaliTad. feministma avtorebma ubiZges mTeli rigi cnebebisa da Teoriebis
xelaxal gaazrebas socialur mecnierebebSi. kvlevebis didi nawili, romelic bolo wlebSi
ganxorcielda, istoriuli da kulturuli faqtorebis gavlenis Sesaswavlad qalebis poziciaze da, ufro
zogadad, genderul urTierTobebze, Tanamedrove feminizmis zegavleniT gaxda SesaZlebeli.
404
405
Sejameba
D
damatebiTi literatura
405
406
Chester Hartman and Pedro Vilanova, Paradigms Lost: The Post-Cold War Era
(London: Pluto, 1991). diskusia msoflioSi arsebuli mdgomareobis Sesaxeb, rac komunizmis
ngrevas mohyva sabWoTa kavSirsa da aRmosavleT evropaSi.
Max Weber, The Russian Revolutions (Cambridge: Polity Press, 1995). veberis
Sexedulebebi ruseTSi revoluciuri movlenebis Sesaxeb.
mniSvnelovani terminebi
Tavi 19
ZiriTadi cnebebi
cvlilebis gansazRvra
gavlenebi socialur cvlilebaze
fizikuri garemo. Ppolitikuri organizacia. Kkulturuli faqtorebi
cvlileba Tanamedrove periodSi
ekonomikuri gavlena. Ppolitikuri gavlena. Kkulturuli gavlena
mimdinare cvlileba da momavlis perspeqtivebi
postindustriuli sazogadoebis mimarTulebiT? Ppostmodernizmi da istoriis dasasruli. Sefaseba
safrTxeebi globaluri garemosTvis
safrTxis wyaroebi
garemo: sociologiuri problema?
globaluri cvlileba: momavlis xedva
Sejameba
damatebiTi literatura
mniSvnelovani terminebi
406
407
ZiriTadi cnebebi
socialuri cvlileba. Ppostindustriuli sazogadoeba
cvlilebis gansazRvra
Ffizikuri garemo
Ppolitikuri organizacia
kulturuli faqtorebi
riTi aixsneba is, rom bolo orasi wlis manZilze, anu Tanamedrove periodSi, socialuri
cvlilebis tempis amgvari daCqareba SeiniSneba? es rTuli sakiTxia, Tumca, Zneli ar aris
zogierTi masSi Semavali faqtoris zusti gansazRvra. Ggasakviri ar aris, rom maTi kategoriebad
dayofa im erTiani xazis mixedviT SegviZlia, romlis msgavsma faqtorebmac gavlena iqonia
socialur cvlilebaze mTeli istoriis manZilze; garda im siaxlisa, rom fizikuri garemos gavlenas
ganvixilavT ekonomikuri faqtorebis saerTo mniSvnelobis konteqstSi.
Eekonomikuri gavlena
Kkulturuli gavlena
Kkulturul faqtorebs Soris, ramac Cvens droSi gavlena iqonia socialuri cvlilebis
procesebze – mecnierebis ganviTarebam da azrovnebis sekularizaciam _ xeli Seuwyo
Tanamedrove msoflmxedvelobis kritikuli da inovaciuri xasiaTis Camoyalibebas. Cven ukve
aRar miviCnevT, rom Cvevebi da wes-Cveulebebi misaRebia mxolod imitom, rom maT
saukunovani tradicia aqvs. amis sapirispirod, Cveni cxovrebis wesi sul ufro met `racionalur~
safuZvels moiTxovs. magaliTad, saavadmyofos dizaini ar unda eyrdnobodes, ZiriTadad,
tradiciul gemovnebas, aramed saavadmyofos ZiriTad mizans unda emsaxurebodes – avadmyofis
efeqtur mkurnalobas.
AamasTan erTad, Seicvala Cveni azrovnebis wesi da Cveni ideebis Sinaarsi.
TviTsrulyofis, Tavisuflebis, Tanasworobis da demokratiuli monawileobis idealebi, umTavresad,
gasuli ori-sami saukunis produqtia. aseTi idealebi socialuri da politikuri cvlilebis procesebis
mobilizebas emsaxureboda, revoluciebis CaTvliT. es ideebi ar SeiZleba tradiciebTan
yofiliyvnen mibmulni, aramed, ufro metad, miuTiTebdnen cxovrebis wesis mudmivi ganaxlebis
aucileblobas, adamianis srulyofis mizniT. miuxedavad imisa, rom es idealebi dasavleTSi
Caisaxa, isini namdvilad universaluri da globaluria, da xels uwyobs cvlilebas msoflios umetes
regionebSi.
411
412
zogierTi mkvlevari gamoTqvams azrs, rom is, rac dRes xdeba, gardamavali safexuria
axali sazogadoebisken. romelic ukve aRar efuZneba industrializms. isini acxadeben, rom Cven
SevdivarT ganviTarebis fazaSi, romelic mTlianad industriuli epoqis miRmaa. axali socialuri
wesrigis aRsaniSnavad, mravali axali termini Seiqmna, rogoricaa informaciuli sazogadoeba,
momsaxurebis sazogadoeba da codnis sazogadoeba. Tumca, termini, romelic damkvidrda _
pirvelad gamoiyenes deniel belma SeerTebul StatebSi da alen turenma safrangeTSi –
postindustriuli sazogadoebaa (Bell, 1973; Touraine, 1974). `post~ (niSnavs `Semdgomi~)
ganmartavs azrs, rom Cven vmoZraobT industriuli ganviTarebis Zveli formebis miRma.
saxelwodebebis mravalgvaroba ukve migvaniSnebs im uamrav ideaze, romelic
SemoTavazebulia mimdinare socialuri cvlilebebis interpretaciisTvis. Tumca, erTi Tema, romelic
mudmivad Cndeba, esaa informaciis Tu codnis mniSvneloba momavlis sazogadoebaSi. Cveni
cxovrebis wesi, romelic efuZneba materialuri saqonlis warmoebas da dazgisa da fabrikis Zalas
eyrdnoba. iseTi warmoebiT icvleba, sadac informacia warmoadgens sawarmoo sistemis
safuZvels.
postindustriuli sazogadoebis yvelaze cxadi da amomwuravi suraTi mogvca deniel belma
Tavis wignSi “The Coming of the Postindustrial Society” (1973). beli miuTiTebs, rom
postindustriuli wesrigi gamoirCeva momsaxurebis sferos gazrdiT, im samuSaos nacvlad, romlis
safuZvelze materialuri saqoneli iwarmoeba.Llurjsayeloiani muSa, romelic fabrikaSi an
dazgasTanaa dakavebuli, ukve aRar warmoadgens daqiravebuli muSis aucilebel tips.
TeTrsayeloiani muSebi (klerkebi da kvalificirebuli specialistebi) lurjsayeloianebze metni arian;
profesiuli da teqnikuri specialobebi yvelaze swrafad izrdeba.
Aadamianebi, romlebic ufro maRali donis TeTrsayeloianTa profesiebs floben,
specializdebian informaciisa da codnis warmoebaSi. warmoeba da kontroli imisa, rasac beli
kodificirebul codnas uwodebs – sistematur, koordinirebul informacias – sazogadoebis ZiriTadi
resursia. isini, vinc am codnas qmnis da avrcelebs – mecnierebi, kompiuteris specialistebi,
ekonomistebi, inJinrebi da yvela saxis profesionalebi – TandaTan wamyvan socialur jgufebad
yalibdebian da Zveli sistemis mwarmoeblebisa da mewarmeTa adgils ikaveben. kulturis doneze,
SeiniSneba industrializmisTvis damaxasiaTebeli `samuSao eTikis~ ugulebelyofa; adamianebi
ufro Ria arian inovaciebisTvis da siamovnebas Rebuloben rogorc TavianTi samuSaosgan, ise
piradi cxovrebisgan.
ramdenad safuZvliania Tvalsazrisi, rom Zveli industriuli wesrigi axali postindustriuli
sazogadoebiT Seicvleba? miuxedavad imisa, rom xsenebuli Tezisi farTod iqna miRebuli,
empiriuli mtkicebulebebi, romlebsac igi eyrdnoba, Semdegi saxis eWvebs iwvevs:
1. tendencia momsaxurebis sferos mimarTulebiT, rasac Tan axlavs samuSao adgilebis
Semcireba sawarmoo seqtorebSi, TiTqmis industrializaciis sawyisebidan daiwyo; es ar aris axali
movlena _ adreuli 1800-iani wlebidan warmoebac da momsaxurebac soflis meurneobis xarjze
gafarTovda; amasTan, momsaxurebis seqtori ufro swrafad viTardeboda, vidre warmoeba.
lurjsayeloiani muSa, realurad, arasodes iyo daqiravebuli muSis yvelaze gavrcelebuli tipi;
daqiravebuli muSebi, yovelTvis, soflis meurneobaSi da momsaxurebaSi muSaobdnen; amasTan,
momsaxurebis sfero izrdeboda maSin, roca soflis meurneobaSi dakavebulTa ricxvi mcirdeboda.
Yyvelaze mniSvnelovani cvlileba sawarmoo samuSaodan momsaxurebaze gadasvla ki ar iyo,
aramed sasoflo saqmianobidan yvela sxva saqmianobaze gadasvla.
2. momsaxurebis seqtori Zalze mravalferovania. momsaxurebis profesia ar SeiZleba,
ubralod, gavaigivoT TeTrsayeloianTa saqmianobasTan; momsaxurebis mravali saqmianoba
(magaliTad, benzin gasamrT sadgurze momuSave) lurjsayeloianebs ganekuTvneba im mizeziT,
rom is xeliT samuSaoa. TeTrsayeloianTa dasaqmebis umetesoba mcire, magram mainc
specializebul codnas moiTxovs da, garkveulwilad, meqanizebuli xdeba. asea mravali dabali
rangis saofise samuSaos SemTxvevaSi.
3. momsaxurebis seqtorSi mravali saqmianoba CarTulia procesebSi, romelic, sabolood,
materialur produqts qmnis da, amitom, igi warmoebis nawilad unda CaiTvalos. Aamrigad,
kompiuteris programisti, romelic sawarmoo firmaSi muSaobs da manqana-iaraRebis
412
413
zogierTi avtori ise Sors wavida, rom ambobs, rom movlenebi, romlebic amJamad xdeba,
gacilebiT Rrmaa, vidre industrializmis dasasrulze signali. rac xdeba, mxolod da mxolod
moZraobaa modernizmis miRma – damokidebulebebi da cxovrebis wesi, asocirebuli
Tanamedrove sazogadoebebTan, gulisxmobs Cvens rwmenas progresSi, mecnierebis
upiratesobas da Cvens SesaZleblobas, vmarToT Tanamedrove samyaro. Ppostmodernuli epoqa
modis an ukve mosulia.
Ppostmodernizmis damcvelebi acxadeben, rom Tanamedrove sazogadoebebi
STagonebulni arian ideiT, rom istorias aqvs Tavisi moxazuloba – is `miemarTeba sadRac~ da
mivyavarT progresisken – da rom es warmodgena daingra. ukve aRar arsebobs `didi narativebi~
_ istoriis yovlismomcveli koncefciebi _ romlebic raime sazrisis matarebelia (Lyotard, 1985). ar
arsebobs ara marto progresis zogadi cneba, romelic SeiZleba davicvaT, aramed saerTod ar
arsebobs iseTi ram, rasac istoria hqvia. amgvarad, postmodernuli samyaro Zalze pluralisturi da
mravalgvaria. uamravi filmis, video da satelevizio programis gziT, warmosaxvebi cirkulirebs
mTel msoflioSi. Cven veziarebiT mraval ideasa da Rirebulebas, Tumca, amas Zalze susti
kavSiri aqvs im konkretuli adgilis istoriasTan, sadac Cven vcxovrobT, an Tundac Cvens pirad
istoriebTan. yvelaferi mudmiv moZraobaSia. avtorTa erTi jgufi ase gamoxatavda amas:
Cveni samyaro axlidan iqmneba. Mmasobrivi warmoeba, masobrivi moxmareba, didi
qalaqi, dangreuli mikroraioni, ufrosi Zma-saxelmwifo, eri-saxelmwifo dacemas ganicdis.
Warbobs moqniloba, gansxvavebuloba, diferenciacia, mobiloba, komunikacia, decentralizacia
da internacionalizacia. am procesSi Cveni identoba, Cveni meobis SegrZneba, Cveni
subieqturoba gardaiqmneba. Cven vimyofebiT axali epoqis gardamaval periodSi (S. Hall et al.,
1988).
amboben, rom istoria mTavrdeba modernizmTan erTad, vinaidan aRar arsebobs gza,
zogadi terminebiT aRwero pluralisturi samyaro, romelic Semovida Cvens yofaSi.
Zalze saeWvoa, rom istoria SeCerdeba, im azriT, rom Cven amovwuravT yvela arsebul
SesaZleblobas. vis SeuZlia Tqvas, rogori ekonomikuri, politikuri Tu kulturuli wyobis axali
formebi gaCndeba momavalSi? iseve, rogorc Suasaukuneebis moazrovneebs ar hqondaT
warmodgena industriul sazogadoebaze, romelic feodalizmis daqveiTebis Semdeg unda
gaCeniliyo, Cvenc, am momentisTvis, ar SegviZlia viwinaswarmetyveloT, rogor Seicvleba
msoflio momaval saukuneSi.
Aamitom, Cven unda gvqondes varaudebi rogorc istoriis dasasrulis ideis, aseve
postmodernizmis ideis Sesaxeb. postmodernizmis Teoretikosebi zedmetad usvamen xazs
gansxvavebulobasa da fragmentacias, globaluri integraciis axali formebis xarjze. pluralizmi
mniSvnelovania, Tumca kacobrioba dRes saerTo problemebis winaSe dgas, im problemebis,
romelTa gadawyveta saerTo wamowyebebs moiTxovs. erTi mxriv, kapitalisturi eqspansia ar
SeiZleba usazRvrod gagrZeldes; msoflios mxolod sasruli resursebi aqvs. rogorc erTian
kacobriobas, Cven gvWirdeba, gadavdgaT nabijebi im ekonomikuri dayofis gadasalaxad,
romelic mdidar da Rarib qveynebs mijnavs erTmaneTisgan, iseve rogorc sazogadoebebis SigniT
arsebuli segmentaciebis gadasalaxad. amiT Cven, aseve, vicavT resursebs, romlebzec yvela
varT damokidebulni. politikuri wyobis doneze mxolod liberaluri demokratia sakmarisi ar aris.
rogorc struqtura, SezRuduli eri-saxelmwifos sazRvrebiT, is ver wyvets problemas, Tu rogor
SeiZleba Seiqmnas Zaladobisgan Tavisufali globaluri pluralisturi wyoba.
moxmareba da garemo
msoflio moxmarebis revolucias ganicdis. 1950-iani wlebidan energiis, xorcis, spilenZis,
foladis da a.S. moxmarebis gaormageba moxda. manqanis mflobelebis ricxvi gaoTxmagebulia,
plastikatis gamoyenebam Zalze farTo saxe miiRo, xolo TviTmfrinaviT mgzavroba gaxSirda
daaxloebiT 33-jer.
resursebis gamoyeneba erTnairad ar xdeba. Mmsoflios mosaxleobis mexuTedi ar
iTvleba momxmareblad, Tumca, dasavlelTa saSualo klasis umetesoba CarTulia moxmarebaSi.
SeerTebul StatebSi adamianebis mxolod meaTeds umgzavria TviTmfrinaviT. miuxedavad
amisa, momxmarebelTa es mcire jgufi yvelaze Zlier zemoqmedebas axdens garemoze.
AaraaRdgenadi da SezRuduli resursebis daCqarebuli gamoyeneba ekosistemas riskis
qveS ayenebs. kakao ganviTarebad qveynebSi izrdeba, Tumca, mas, umTavresad, CrdiloeTSi
miirTmeven. magaliTad, afrika mis mier warmoebuli kakaos mxolod 3 procents moixmars.
Tumca, bunebrivi ekosistemebi nadgurdeba Sokoladis warmoebis gamo.
Ggaremos mzardi dabinZureba zians ayenebs tyeebs, sasmel wyals da okeaneebs.
germanelma mkvlevarebma gamoiTvales, rom aTi wlis manZilze, saSualod, manqana gamoyofs
2,040 milion kub. m (cu m) / 72,040 milion kub. ft (cu ft) dabinZurebul haers, 26,5 t / 29,9 t.
415
416
safrTxis wyaroebi
koeficienti sruliad amoiwureba 2050 wlisTvis. SesaZloa, aRmoCenil iqnes navTobis axali
rezervebi an gamogonebul iqnes iafi energiis wyaro, Tumca, namdvilad arsebobs zRvari, roca
zogierTi arsebiTi resursi amoiwureba, Tu globaluri moxmareba ar SeizRudeba.
ratom unda iyos garemo sociologebis sazrunavi? Ggana ar vmsjelobT sakiTxebze, rac
mxolod bunebis mecnierebisa da teqnologebis sferoa? Ggana adamianebis zemoqmedeba
bunebaze fizikuri ar aris, industriuli warmoebis Tanamedrove teqnologiebiT gamowveuli?
Ddiax, Tumca unda iTqvas, rom Tanamedrove mrewvelobam da industriam arseboba moipova
garkveul socialur institutebTan kavSirSi. Ggaremoze Cveni zemoqmedebis warmoSoba
socialuria, da aseTivea mravali misi Sedegic.
Aamitom, globaluri garemos gadarCena niSnavs socialur, iseve rogorc teqnologiur
cvlilebas. mocemul globalur uTanasworobaSi Zalze mcire Sansia, rom mesame msoflios Raribi
qveynebi daTmoben ekonomikur zrdas garemos problemebis gamo, romelze pasuxismgebelnic
mdidari qveynebi arian. Tumca, dedamiwaze ar aris sakmarisi resursi imisaTvis, rom planetaze
mcxovrebma yvela adamianma miaRwios cxovrebis im standarts, rac industriul sazogadoebebSi
mcxovrebi adamianebis umravlesobisTvis TavisTavadi mocemulobaa. amitom, Tu msoflios
uRaribesi seqtorebi unda daewion ufro mdidrebs, am ukanasknelebma unda gadaxedon maT
molodinebs mudmiv ekonomikur zrdasTan dakavSirebiT. zogierTi `mwvane~ avtori miiCnevs,
rom mdidari qveynebis adamianebi unda gamovidnen momxmareblobis winaaRmdeg da
daubrundnen cxovrebis ufro martiv wess, Tu gvinda, rom globaluri ekologiuri katastrofa
acilebul iqnes.
imdenad mniSvnelovania, rom dRemde arsebul nebismier Taobaze metad, Cven vdgavarT
gaurkveveli bedis winaSe.
NnaSromSi “A New Species of Trouble” (1994) eriqsoni, sociologi ielis universitetidan,
fiqrobs, rom adamianis mier Seqmnili katastrofebi ar hgavs bunebriv ubedurebebs, romlebmac
ngrevebi gamoiwvia adreul sazogadoebebSi, vinaidan `toqsikuri sawamlavi adamianebze
axleburad da sxva gzebiT zemoqmedebs.~ eriqsonma didi dro moandoma iseT adgilebSi
mogzaurobas, romlebmac ganicada bunebrivi da adamianuri ubedurebebi. igi intervius iRebda
TviTmxilvelebisgan. rogorc sociologma, man am interviuebidan monacemebi Tavis naSromebSi
gamoiyena, magram, aseve, ganmeorebiT Seamowma sasamarTlo procesebis Sedegebi,
romlebic aseTi katastrofebis mxsverplT Seexeboda, raTa misi samecniero eqspertiziT
Seefasebina arsebuli problemebi. rogorc sazogadoebrivi katastrofebis kvlevis pioners, eriqsons
miaCnia, rom, miuxedavad imisa, rom bunebrivi katastrofebi, rogoricaa qariSxlebi da SimSili,
TvalsaCino da dakvirvebadia, toqsikuri Sxamebis umetesi formebi `ar gamoicnoba Cveuli
adamianuri SegrZenebebiT.~ adamianebma, xSirad, arc ician mavne zemoqmedebis Sesaxeb.
meore gansxvaveba bunebriv da adamianis mier gamowveul katastrofebs Soris isaa, rom
bunebriv katastrofas garkveuli dasawyisi da dasasruli aqvs, maSin roca adamianis mier
gamowveul katastrofas `ara aqvs xangrZlivoba, bunebrivi dro; da amitom, misi msxverplni
mudmivi safrTxisa da SiSis mdgomareobaSi arian.~ gazis gaJonvis Sedegad, erTma
dazaralebulma auxsna eriqsons:
`me mgoni, Cemi uimedobis ZiriTadi mizezi is aris, rom Cven gvaqvs SegrZneba, rom
es grZeldeba, grZeldeba da grZeldeba, da arasodes dasruldeba. es iseTi uimedo SegrZnebaa, iyo
amgvar situaciaSi da gindodes Seni momavali cxovrebis dagegmva.DSen ar SegiZlia amis
gakeTeba, vinaidan xel-fex Sekruli xar imiT, rom ar ici, SegiZlia Tu ara gayido saxli, SegiZlia
Tu ara gadaadgilde. gWirdeba qalaqSi yofna? SegiZlia datovo qalaqi? es rom bunebrivi
ubedureba yofiliyo, romelic dasrulda – tornado Tu miwisZvra – Cven gvecodineboda, ra
mdgomareobaSi vimyofebiT, da SevZlebdiT win wasvlas da cxovrebasTan Seguebas.”
M
Sejameba
418
419
damatebiTi literatura
KMartin Albrow, The global Age (Cambridge: Polity Press, 1996). kritikuli diskusia
globalizaciis ideis modernistuli da postmodernistuli xedvis Sesaxeb.
Daniel Bell, The Coming of Post-industrial Society (London: Heinemann, 1974). erT-
erTi pirveli da yvelaze gavleniani wigni postindustriuli wyobis ideis Sesaxeb.
Francis Fukuyama, The End of History and the Last Man (London: Hamish Hamilton,
1992). farTod diskusirebuli naSromi, romelic amtkicebs, rom istoriuli alternativebi amowurulia,
kapitalizmis da liberaluri demokratiis garda.
Margaret A. Rose, The Post-modern and Post-industrial: A Critical Analysis
(Cambridge: Cambridge University Press, 1991). istoriuli da kritikuli cnobari debatebze
postmodernizmisa da postindustriuli sazogadoebis Sesaxeb.
GDanilo Zolo, Cosmopolis: Prospects for World Government (Cambridge: Polity Press,
1996). gamomwvevi kritika kosmopolisis anu ,,globaluri” mTavrobis ideis Sesaxeb.
M
mniSvnelovani terminebi
informaciuli sazogadoeba
kodificirebuli codna
istoriis dasasruli
garemos ekologia
riskis sazogadoeba
Tavi 20
ZiriTadi cneba
kvlevis procesi
sakvlevi problema
problemis Sesaxeb arsebuli masalis ganxilva
sakvlevi problemis dazusteba
kvlevis dizainis SemuSaveba
kvlevis Catareba
Sedegebis interpretacia
419
420
420
421
kvlevis meTodebi
faqtebi da, am mizniT, unda viswavloT Teoriuli kiTxvebis dasma. bevri sociologi, ZiriTadad,
empiriul kiTxvebze muSaobs, magram, Tu kvlevisas isini ar xelmZRvaneloben garkveuli
TeoriiT, saeWvoa, maTma samuSaom naTeli mohfinos faqtebs. es im SemTxvevaSic ki
marTalia, Tu gamokvleva mxolod praqtikuli miznebiT tardeba.
am TavSi gavecnobiT sociologiur kvlevaSi CarTul ramdenime sakvanZo elements.
Semdeg ganvixilavT kvlevis meTodebis sxvadasxva formas, romlebsac sociologebi TavianTi
muSaobis dros iyeneben. agreTve, gavaanalizebT zogierT arsebul gamokvlevas _ radgan,
xSirad, gansxvavebaa kvlevis idealurad Catarebasa da namdvil cxovrebiseul gamokvlevebs
Soris.
kvlevis procesi
sakvlevi problema
yvela kvleva sakvlevi problemiT iwyeba. zogjer es aris faqtebis arcodnis sfero: Cven,
SesaZloa, ubralod, gvsurs, gavafarTovoT Cveni codna garkveuli institutebis, socialuri
procesebis an kulturebis Sesaxeb. romelime mkvlevars, SeiZleba, hqonoda survili, mieRo
pasuxebi iseT kiTxvebze, rogoricaa: mosaxleobis ra nawils aqvs myari religiuri rwmena? dRes
adamianebi namdvilad arian ukmayofiloni `didi politikiT?~ ramdenad CamorCeba qalebis
ekonomikuri mdgomareoba mamakacebis mdgomareobas?
magram, saukeTeso sociologiuri kvleva iseTi problemebiT iwyeba, romlebic bevr
Tavsatexs Seicavs. Tavsatexi aris ara mxolod informaciis nakleboba, aramed Cvens codnaSi
arsebuli xarvezic. kargi sociologiuri kvlevis Catarebis unari, ZiriTadad, dakavSirebulia am
Tavsatexebis sworad gansazRvrasTan. imis magivrad, rom ubralod vupasuxoT SekiTxvas: `ra
xdeba aq?~, kvleva, romlis mizania Tavsatexis gadaWra, cdilobs, dagvexmaros, gavigoT, ratom
xdeba raime movlenebi ise, rogorc xdeba. amgvarad, Cven SegveZlo gvekiTxa: ratom icvleba
religiuri rwmenis formebi? ra axdens gavlenas imaze, rom icvleba mosaxleobis raodenoba,
romelmac bolo wlebSi arCevnebSi miiRo monawileoba? ratomaa, rom qalebi naklebad ikaveben
maRali statusis mqone samsaxurebriv poziciebs?
gamokvlevis arc erTi nawili ar aris damoukidebeli. kvlevis problemebi Cndeba muSaobis
procesSi. erTma kvlevis proeqtma, SesaZloa, advilad migviyvanos sxva proeqtamde, radgan is
gamoavlens sxva sakiTxebs, romlebic mkvlevarma adre ver gaiTvaliswina. sociologma,
SeiZleba, Tavsatexebi aRmoaCinos wignebsa da specializebul JurnalebSi gamoqveynebul, sxva
mkvlevarTa naSromebis kiTxvis dros, an sazogadoebaSi arsebuli specifikuri tendenciebis
gacnobis Semdeg. magaliTad, bolo wlebSi Zalian izrdeba im programebis raodenoba, romelTa
mizania, suliT avadmyofebis sazogadoebriv cxovrebaSi CarTva da ara fsiqiatriul
422
423
Semdeg mkvlevarma unda gadawyvitos, rogor Seagrovos kvlevis masalebi. arsebobs bevri
sxvadasxva kvlevis meTodi da romeli maTgani iqneba arCeuli, damokidebulia rogorc
gamokvlevis saerTo miznebze, ise gasaanalizebeli qcevis aspeqtebze. zogierTi miznisTvis,
SesaZloa, masobrivi gamokiTxva (romelSic, Cveulebriv, kiTxvarebi gamoiyeneba) iyos
Sesaferisi meTodi, sxva SemTxvevebSi, interviu an dakvirveba gamoviyenoT. mogvianebiT,
ufro mets gavigebT sxvadasxva kvlevis meTodis Sesaxeb.
kvlevis Catareba
Sedegebis interpretacia
kvlevis angariSi, Cveulebriv, qveyndeba Jurnalis statiis an wignis saxiT. igi warmoadgens
kvlevis bunebis axsnas da cdilobs miRebuli daskvnebis dasabuTebas. magram es mxolod
individualuri kvlevis proeqtis bolo etapia.
angariSebis umravlesoba im kiTxvebze miuTiTebs, romlebzec pasuxebis gacema ver
moxerxda da gvTavazobs Semdgom kvlevas, romlis Catareba, SesaZloa, sasargeblo iyos
momavalSi. yvela individualuri mecnieruli gamokvleva warmoadgens im uwyveti kvleviTi
procesis nawils, romelic sociologiuri sazogadoebis farglebSi warmoebs.
424
proble
ma
SearCi
mimoixile
e
literatura
425
gamok
gaecani
vlevis
Temis
Tema
Sesaxeb
arsebul
Camoayali
gamokvlev
be
ebs
hipoTeza
ris
Semowmeb
as apireb?
raSearCie
kavSiria
kvlevis
cvladebs
dizaini
Soris?
airCie erTi an
meti kvlevis
meTodi:
Caatare
eqsperimenti,
gamokvl
gamokiTxva,
eva
dakvirveba,
Seagrove
arsebuli
monacem
werilobiTi
axseni
ebi,
wyaroebis
miRebuli
Cawere
gamoyeneba
Sedegebi
miRebuli
ganmarte
informaci
Segroveb
a
uli
warmoadgin
monacem
e kvlevis
ebis
monacemebi
mniSvnel
ra
obebi
mniSvneloba
aqvT maT?
ra kavSiri
Seni
aqvT maT
monacemebi
wina
registrirebulia
dakvlevebis
ganxilulia
SedegebTan?
ufro farTo
akademiuri
sazogadoebis
mier _ es,
albaT,
Semdgomi
kvlevis
safuZveli
gaxdeba
zemoT mocemuli kvlevis nabijebis Tanamimdevroba aris imis gamartivebuli varianti, rac
namdvili kvlevis proeqtebis ganxorcielebis dros xdeba. realur sociologiur gamokvlevaSi es
etapebi iSviaTad gvxvdeba zustad aseTi TanamimdevrobiT da TiTqmis yovelTvis arsebobs
garkveuli raodenobis gamokvlevebi, romlebsac Zlivs amTavreben. es gansxvaveba cotaTi imis
msgavsia, rac samzareulo wignSi mocemul receptebsa da saWmlis momzadebis namdvil process
Soris arsebobs. adamianebi, romlebic gamocdili mzareulebi arian, xSirad, ar iyeneben receptebs,
da, miuxedavad amisa, SesaZlebelia, ukeTesad amzadebdnen kerZebs, vidre isini, vinc
receptebs iyeneben. Tu zedmiwevniT davicavT mkacrad dadgenil sqemebs, aman SeiZleba
425
426
kvlevis meTodebi
savele gamokvleva
426
427
masobrivi gamokiTxvebi
interviuebi mTel qveyanaSi TiTqmis erTdroulad tardeba. isini, vinc atareben intervius da isini,
vinc aanalizeben intervius Sedegad miRebuli Sedegebs, ver SeZlebdnen TavianTi samuSaos
efeqturad Sesrulebas, Tu maT mudmivad mouwevdaT, gadaemowmebinaT erTmaneTTan
kiTxvebsa da pasuxebTan dakavSirebuli bundovani sakiTxebi.
kiTxvarebSi, agreTve, gaTvaliswinebuli unda iyos respondentTa maxasiaTeblebi.
mixvdebian Tu ara isini, ras gulisxmobda mkvlevari garkveuli kiTxvis dasmis dros? aqvT Tu
ara maT sakmarisi informacia imisaTvis, rom maTi pasuxebi gamosadegi iyos? upasuxeben ki
isini, saerTod, dasmul SekiTxvebs? kiTxvarSi gamoyenebuli terminebi respondentebisTvis,
SeiZleba, ucnobi iyos. magaliTad, kiTxvam: `rogoria Tqveni ojaxuri statusi?~ SeiZleba zogierTi
respondenti daabnios. ufro mizanSewonilia, davsvaT aseTi SekiTxva: `xarT martoxela,
daojaxebuli, gaSorebuli Tu ganqorwinebuli?~ bevr gamokiTxvas win uswrebs piloturi
gamokvleva, romlis mizania im problemebis gamovlena, romlebic mkvlevarma winaswar ver
gaiTvaliswina. piloturi kvleva aris moklevadiani sacdeli gamokiTxva, romlis drosac mxolod
ramdenime adamiani avsebs kiTxvars. amis Sedegad, ZiriTadi gamokiTxvis Catarebamde,
SesaZlebelia yovelgvari siZnelis Tavidan acileba.
SerCeva
`xalxis arCevani?~
eqsperimentebi
cxovrebis istoriebi
istoriuli analizi
430
431
istoriuli xedva, xSirad, arsebiTia sociologiur kvlevaSi, radgan Cven xSirad gvWirdeba
drois perspeqtiva, rom gavigoT garkveuli problemis Sesaxeb mopovebuli monacemebis
mniSvneloba.
xSirad, sociologebs surT, uSualod warsuli movlenebi ikvlion. istoriis zogierTi periodis
Seswavla SeiZleba pirvelwyaroebis meSveobiT, rodesac jer kidev cocxlebi arian im garkveuli
periodis mowmeebi, rogorc es meore msoflio omis dros evropaSi holoqostis SemTxvevaSi
moxda.
zepiri istoriebis meTodiT kvleva niSnavs adamianebis interviuirebas im movlenebis
Sesaxeb, romelTa mowmeebic isini iyvnen TavianTi cxovrebis garkveul periodSi. cxadia, aseTi
kvleva SeiZleba Seexos, sul didi, samoci an samocdaaTi wlis winandel ambebs, radgan ufro
adreuli periodis istoriuli gamokvlevis dros, sociologebi iyeneben dokumentebsa da werilobiT
monacemebs, romlebic biblioTekebisa da erovnuli arqivebis specialur koleqciebSi inaxeba.
istoriul konteqstSi, dokumenturi kvlevis saintereso magaliTia sociolog entoni eSuorTis
gamokvleva, pirveli msoflio omis periodSi, sangrebSi warmoebuli brZolebis Sesaxeb
(Ashworth, 1980). eSuorTs ainteresebda, gaeanalizebina, rogori iyo im adamianebis cxovreba,
romlebic iZulebulni iyvnen, moeTminaT mebrZolebiT gadaWedil sangrebSi yofna
ganuwyveteli cecxlis srolis dros, zedized ramdenime kviris ganmavlobaSi. am mizniT, man
sxvadasxva saxis dokumenturi wyaroebi Seagrova: oficialuri cnobebi omis Sesaxeb (maT Soris
werilobiTi masalebi sxvadasxva samxedro diviziisa da batalionis Sesaxeb), im periodis oficialuri
publikaciebi, jariskacebis mier araoficialurad Senaxuli Canawerebi da omis gamocdilebis
Sesaxeb piradi STabeWdilebebi. aseTi mravalferovani masalis gacnobis Sedegad, eSuorTma
SeZlo, waredgina sangrebSi meomrebis cxovrebis mdidari da detaluri suraTi. man aRmoaCina,
rom jariskacebs CamouyalibdaT Sexedulebebi imis Sesaxeb, Tu ramdenad xSirad apirebdnen
isini mterTan brZolaSi Cabmas da ramdenad xSirad arafrad agdebdnen maTi oficrebis
brZanebebs. magaliTad, Sobis dRes mowinaaRmdege mxareebma _ germanelma da
mokavSireTa jariskacebma –mtruli moqmedebebi droebiT Sewyvites da erTxel araoficialuri
fexburTis matCic ki Caatares.
eSuorTis kvleva drois SedarebiT xanmokle periodze iyo koncentrirebuli. bevrad ufro
xangrZlivi periodis gamokvlevis magaliTia Teda skoqpolis Sroma `saxelmwifoebi da socialuri
revoluciebi~ (1979). es aris erT-erTi yvelaze saukeTeso gamokvleva socialuri cvlilebebis
Sesaxeb. masSi mkvlevarma gamoiyena SedarebiTi analizi istoriul konteqstSi.
skoqpolma ambiciuri amocana daisaxa _ Seeqmna iseTi Teoria revoluciis warmoqmnis
mizezebisa da bunebis Sesaxeb, romelic daefuZneboda detalur empiriul kvlevas. man revoluciis
procesebi sam gansxvavebul istoriul konteqstSi Seiswavla: safrangeTis 1789 wlis revolucia,
ruseTis 1917 wlis revolucia (ris Sedegad, xelisuflebaSi komunistebi movidnen da Seqmnes
sabWoTa kavSiri, romelic 1989 wels daiSala) da CineTis 1949 wlis revolucia (romlis Sedegad,
komunisturi CineTi Seiqmna).
gaaanaliza ra sxvadasxva dokumenturi wyaro, skoqpolma SeZlo damajereblad aexsna
revoluciuri cvlileba. man gansakuTrebuli mniSvneloba mianiWa socialur struqturul
431
432
masobrivi maTi saSualebiT SesaZlebelia indi- Segrovebuli masala SeiZleba iyos ze-
gamokiTxvebi vidTa didi raodenobis Sesaxeb mo- dapiruli; Tu kiTxvari Zalian standar-
nacemebis kvalificiurad Segroveba. tizebulia, SesaZlebelia respondentTa
pasuxebs Soris mniSvnelovani gan-
SesaZlebelia respondentTa pasuxe- sxvavebebis miCqmalva.
bis zusti Sedarebebi.
respondentTa pasuxebi SeiZleba asa-
xavdes ara maT namdvil Sexedule-
bebs, aramed iseT mosazrebebs, rac,
maTi azriT, sazogadoebisaTvis misa-
Rebia.
432
433
kvlevis yvela meTods, rogorc adre xazgasmiT iyo aRniSnuli, aqvs rogorc upiratesobebi,
ise SezRudvebi. amitom farTodaa gavrcelebuli erT kvlevaSi ramdenime meTodis SeerTeba.
maTi erTdroulad gamoyenebis mizania, TiToeulma meTodma Seavsos da Seamowmos sxva
meTodebis saSualebiT miRebuli Sedegebi. Cven SegviZlia gavigoT meTodebis SeerTebis
mniSvneloba da, ufro zogadad, namdvili sociologiuri kvlevis problemebi da Secdomebi, Tu
gavecnobiT religiis sociologiaSi metad mniSvnelovan gamokvlevas: roi uolisis gamokvlevas
saientologiuri moZraobis Sesaxeb.
433
434
kontaqtebis damyareba. anketuri gamokiTxvis zogma monawilem miuTiTa, rom isini mkvlevars
siamovnebiT miscemdnen intervius. amitom, interviuebis Catarebisa da, amave dros, ufro meti
dokumenturi informaciis Segrovebis mizniT, uolisi bevrs mogzaurobda britaneTsa da SeerTebul
StatebSi. man daiwyo fiqsirebuli kiTxvebiT, magram Semdeg aRmoCnda, rom ufro sasargeblo
iyo SedarebiT moqnili stilis gamoyeneba, rac respondentebs saSualebas miscemda, ufro
detalurad esaubraT maTTvis mniSvnelovan sakiTxebze. zog respondents surda, rom misi
naambobi firze CaeweraT, zogi ki amis winaaRmdegi iyo.
uolisi maleve darwmunda, rom saWiro iyo, meti gaego saientologiis specifikuri
doqtrinebis Sesaxeb. am mizniT, is Caewera ,,komunikaciis” Sesaval kursze, romelsac
saientologTa jgufi aswavlida. amgvarad, is gaxda CarTuli damkvirvebeli, magram ar gaumxelia,
rom mkvlevari iyo. mTeli kursis manZilze, is saientologTa saxlSi imyofeboda da male
aRmoaCina, rom gaumJRavnebeli CarTuli damkvirveblis rolis atana Zneli iyo. sxva wevrebTan
saubari moiTxovda, rom uoliss eCvenebina im ideebisadmi erTguleba, romlebsac is,
sinamdvileSi, ar iziarebda; radgan amis gakeTebis survili ar hqonda, man kursis damTavrebisa
da damSvidobebis gareSe, Cumad daaRwia Tavi iqaurobas.
mogvianebiT uolisma moZraobis liderebs miswera da auxsna, rom is iyo sociologi,
romelic saientelogiis gamokvlevas atarebda. is aRniSnavda, rom saientologiuri moZraoba xSirad
ieriSis obieqti iyo, da varaudobda, rom mis gamokvlevaSi ufro gawonasworebuli Tvalsazrisi
iqneboda mocemuli. Semdeg man britaneTSi moinaxula seqtis Stab-bina da esaubra erT-erT
xelmZRvanel pirs. es pirovneba Sewuxebuli iyo imiT, rom uolisma datova komunikaciebis
kursi. man, agreTve, icoda im kiTxvarebis Sesaxeb, romlebic mkvlevarma bevr saientologs
daugzavna siis mixedviT. miuxedavad amisa, man uoliss organizaciis zogierTi wevrisa da
studentebis interviuirebis ufleba misca. am piris daxmarebiT, mkvlevarma miiRo im
adamianebis misamarTebi, romlebTanac mas kontaqti unda daemyarebian SeerTebul StatebSi.
sabolood, uolisma moaxerxa sakmarisi masalis mopoveba, rom daemTavrebina Tavisi naSromi.
gamokvlevis Sedegad, man daaskvna, rom adamianebs saientologia izidavs ara imdenad im
ideebis gamo, romelTa propagandas es religiuri organizacia eweoda, aramed imiT, rom is
aqtiurad cdilobda axali wevrebis mizidvas da konformulobis wnexis qveS aqcevda mas Semdeg,
rac isini moZraobaSi CaerTvebodnen.
yvela kvlevam, romlebic adamianebs exeba, SeiZleba eTikuri dilemebi warmoSvas. uolisi
nakleb gulaxdili iyo imaTTan, vis qcevasac is swavlobda. man ar gaamJRavna Tavisi pirovneba,
rogorc sociologma, rodesac saientologiis kursze Caewera. is Seecada, pirdapir ar eTqva tyuilebi,
magram ar daasaxela Tavisi monawileobis namdvili mizezi. iyo es qceva eTikuri? Tu yvela
garemoebas kargad avwoniT, albaT, iyo. Tu uolisi savsebiT gulaxdili iqneboda kvlevis yvela
etapze, gamokvleva ar gagrZeldeboda. SeiZleba vivaraudoT, rom sazogadoebisTvis sainteresoa
icodes, ra xdeba saidumlo organizaciebSi. amis safuZvelze, SegviZlia CavTvaloT, rom misi
strategia gamarTlebuli iyo.
434
435
sociologiis gavlena
435
436
£40.000. modas problema is aris, rom igi ar iTvaliswinebs monacemebis saerTo ganawilebas,
e.i. mocemuli yvela ricxvis mTel diapazons. ar aris aucilebeli, rom SemTxveva, romelic yvelaze
xSirad gvxvdeba ricxvebSi, reprezentatuli iyos mTeli ganawilebisTvis da amitom is SeiZleba ar
iyos sando saSualo sidide. Cvens SemTxvevaSi £40.000 Zalian axlosaa qveda zRvarze myof
ricxvebTan.
mesame sazomi aris mediana, romelic ricxvebis nebismieri erTobliobis SuaSi mdebareobs.
aq es meSvide ricxvia _ £40.000. Cvens magaliTSi, cifrebis kenti raodenoba gvaqvs. aq rom
luwi ricxvi yofiliyo, magaliTad, 12, medianas gamoviTvlidiT SuaSi myofi ori SemTxvevis, 6 da
7 ricxvebis, saSualo ricxviT. modas msgavsad, mediana ar gvaZlevs warmodgenas gazomili
monacemebis namdvili diapazonis Sesaxeb.
zogjer mkvlevarma unda gamoiyenos ZiriTadi tendenciis erTze meti sazomi, raTa Tavidan
aicilos saSualo sididis mcdari suraTi. sakmaod xSirad, mkvlevrebi iTvlian standartul gadaxras
gansaxilveli monacemebisTvis. es aris ricxvebis erTobliobis dispersiis xarisxis an diapazonis
gamoTvlis saSualeba _ romelic Cvens SemTxvevaSi nulidan 10.000.00-mdea.
korelaciis koeficientebi gvTavazobs sasargeblo gzas imis gamosaxatad, Tu rogoraa
erTmaneTTan dakavSirebuli ori (an meti) cvladi. Tu ori cvladi erTmaneTTan srul korelaciaSia,
Cven SegviZlia vilaparakoT srul dadebiT korelaciaze, romelic gamoixateba rogorc 1,0. rodesac
or cvlads Soris veraviTar kavSirs ver aRmovaCenT _ maT Soris saerTod ar arsebobs
Tanamimdevruli kavSiri, koeficienti aris nuli. sruli uaryofiTi korelacia, gamoxatuli rogorc -1,0,
arsebobs maSin, rodesac ori cvladi mTlianad inversiul kavSirSia erTmaneTTan. socialur
mecnierebebSi srulyofili korelaciis aRmoCena SeuZlebelia. 0,6 an meti korelacia, dadebiTi an
uaryofiTi, Cveulebriv, ganixileba, rogorc nebismier gasaanalizebel cvladebs Soris mWidro
kavSiris maCvenebeli. am doneze pozitiuri korelaciebis aRmoCena SesaZlebelia, vTqvaT,
klasobriv warmoSobasa da xmis micemasTan dakavSirebul qcevas Soris.
cxrilis nimuSi
avtomobilebis floba: ramdenime SerCeuli qveynis saerTaSoriso Sedareba
3
Seicavs yvela licenzirebul manqanas
4
Germany as a whole in 1993
wyaro: International Road Federation, United Nations Annual Bulletin of Transport Statistics, Social Trends (London, HMSO,
1987, gv. 68); Statistical Office of the European Community, Basic Statistics of the Community (Luxembourgh, European
Union, 1991); data for 1993 or latest from The Economist, Pocket World in Figures, 1996.
437
438
gamoqveynebul pirvandel masalas, cxrilSi wyaro iqneba miTiTebuli. wyaro, zogjer, gvaZlevs
SesaZleblobas, CavwvdeT, ramdenad sando SeiZleba iyos informacia; is imasac gviCvenebs,
sad moviZioT pirvandeli monacemebi. Cvens cxrilSi wyaroze miTiTeba naTels xdis, rom
monacemebi aRebulia erTze meti wyarodan.
3. waikiTxeT saTaurebi cxrilis zeviT da marcxena mxares (zogjer cxrilebSi saTaurebi
SeiZleba iyos qveviT da ara zeviT). am saTaurebis saSualebiT gaigebT, ra tipis informacias
Seicavs TiToeuli rigi da sveti. cxrilis wakiTxvisa da cifrebis daTvalierebis dros, daimaxsovreT
yvela saTauri. Cvens magaliTSi, marcxena mxares moTavsebuli saTaurebi exeba mocemul
qveynebs, xolo zeviT aRniSnuli saTaurebi ki _ kerZo manqanebis raodenobasa da wlebs.
4. gansazRvreT gamoyenebuli erTeulebi. cxrilSi mocemuli ricxvebi SeiZleba
aRniSnavdnen SemTxvevebs, procentebs, saSualo sidideebsa da sxva sazomebs. zogjer
SeiZleba sasargeblo iyos, Tu cifrebs TqvenTvis ufro gamosadeg formas miscemT; magaliTad,
Tu procentebi ar aris mocemuli, saWiroa maTi gamoangariSeba.
5. gaiazreT daskvnebi, romelTa miReba SesaZlebelia cxrilSi mocemuli informaciis
saSualebiT. cxrilebis umetesobis komentars Tavad avtori akeTebs da, ra Tqma unda, Tqven
unda mixvdeT, risi Tqma unda mas. magram isic unda gaarkvioT, ra damatebiT sakiTxebs Tu
SekiTxvebs gvTavazobs cxrilSi moyvanili monacemebi.
439
440
erTad iqneba dalagebuli. nebismieri biblioTekari SeZlebs, agixsnaT, rogor aris mowyobili
katalogis sistema.
garkveul Temaze dawerili wignebis moZebnis dros, rodesac ar iciT arc avtorTa gvarebi da
arc wignebis saTaurebi, saWiroa, gamoiyenoT Tematuri indeqsi (esec SeiZleba iyos
kompiuterizebuli an baraTebze). Tematur indeqsSi wignebi Setanilia Temebis mixedviT,
rogoricaa, magaliTad, `klasi~, `biurokratia~ da a.S.
didi biblioTekebis umravlesobaSi aris kompiuteruli sistemebi, romelTa marTva advilia.
isini, Cveulebriv, biblioTekis yvela momxmareblisTvis aris xelmisawvdomi. Tqven, ubralod,
miuTiTebT kompiuterSi im sferos Tu sferoebs, romelTa Sesaxeb bibliografiuli informacia
gainteresebT da kompiuteri Sesabamisi saTaurebis sias SemogTavazebT.
biblioTekebis umravlesoba momxmarebels zustad aseTive momsaxurebas sTavazobs,
magram sxvadasxva biblioTeka amas sxvadasxvanairad akeTebs. gansxvavebulia katalogebis
sistemebic. nurasdros SegeSindebaT, biblioTekars an asistentebs sTxovoT daxmareba, Tu
biblioTekis teqnologiuri procesis romelime aspeqti sagonebelSi CagagdebT an rCeva
dagWirdebaT. nu idardebT, Tu mogiwevT maTi Sewuxeba. biblioTekarebi namdvili
profesionalebi arian. isini valdebulebi arian, daarwmunon momxmareblebi, rom biblioTekis
resursebi xelmisawvdomia yvelasTvis, visac surs maTi gamoyeneba. Cveulebriv, isini
biblioTekaSi arsebul mTel masalas Zalian kargad icnoben da surT, mkiTxvelebs rCeviT
daexmaron.
Tu Tqven iwyebT sociologiaSi raime garkveuli Temis Seswavlas da gsurT mis Sesaxeb
ZiriTadi informaciis moZieba, amisTvis arsebobs mravali sasargeblo saSualeba. arsebobs
sociologiis sxvadasxva leqsikoni. maTSi mocemulia sagnis ZiriTadi cnebebis mokle ganxilva,
da agreTve, im gamoCenil mecnierTa Sexedulebebis Sefaseba, romlebmac didi wvlili Seitanes
am disciplinaSi. didi leqsikonebi, rogoricaa, magaliTad, ~Encyclopaedia Britannica~, Seicavs
sociologiuri Temebis Sesabamis bevr statias. leqsikonebsa da enciklopediebSi gamoqveynebul
statiebs, faqtobrivad, yovelTvis, Tan axlavs im wignebisa da statiebis mokle CamonaTvali,
romlebic damatebiT sakiTxav masalad gamodgeba.
arsebobs mravali sxva gza mocemuli problemis an sakiTxis Sesabamisi wignebisa Tu
statiebis mosaZieblad. Jurnali ~The International Bibliography of the Social Scinces~, romelsac
yovelwliurad gamoscems iunesko, aqveynebs im Sromebis amomwurav sias, romlebic
ibeWdeba socialuri mecnierebebis sxvadasxva disciplinaSi yovel wels. magaliTad, Tqven
SegiZliaT naxoT saTauri `ganaTlebis sociologia~ da moZebnoT uamravi Tanamedrove masala
am sferoSi. aseve sasargeblo wyaroa ~Sociological Abstracts~, sadac ara marto CamoTvlilia
wignebi da statiebi, romlebic exeba sociologiis sxvadasxva sferos, aramed mocemulia TiToeuli
maTganis Sinaarsis mokle mimoxilva.
sociologiuri Jurnalebi
440
441
daiwera wigni. sociologia, iseve rogorc sxva socialuri mecnierebebi, mudmiv ganaxlebas
eqvemdebareba da, ra Tqma unda, Zveli wignebi ar asaxavs am cvlilebebs.
Sejameba
damatebiTi literatura
Margaret Fonow and Judith A. Cook, Beyond Methodology: Feminist Scholarship as Lived
Research (Bloomington: Indiana University Press, 1991). eseebis krebuli, romelic Seiswavlis
feminizmis gavlenas socialuri mecnierebebis kvlevis meTodebze.
Lee Harvey, Morag MacDonald and Anne Devany, Doing Sociology (London: Macmillan,
1992). meTodologiisadmi proeqtze dafuZnebuli midgoma, sociologiis axalbeda studentebisTvis.
442
443
Catherine Marsh, Exploring Data (Cambridge: Polity Press, 1988). monacemTa analizis
SesaniSnavi Sesavali, romelSic, statistikuri teqnikis ilustrirebis mizniT, yuradReba
gamaxvilebulia realuri problemebis Seswavlaze.
Ken Plummer, Documents of Life (London: Routledge, 1990). socialur mecnierebebSi
Tvisebri kvlevis Sesavali.
Lynne Williams and Audrey Dunsmuir, How to do Social Research (London: Carper
Collins, 1990). praqtikaze orientirebuli socialuri kvlevis Sesavali, exeba sociologiuri kvlevis
ZiriTadi meTodebis aspeqtebis umravlesobas.
mniSvnelovani terminebi
Tavi 21
sociologiuri Teoria
ZiriTadi cnebebi
Teoriuli midgomebi
funqcionalizmi. struqturalizmi.
simboluri interaqcionizmi. marqsizmi
Teoriuli dilemebi
dilema I: struqtura da qmedeba
dilema II : konsensusi da konfliqti
dilema III: genderis problema
dilema IV: Tanamedrove samyaros formireba
Teoriebi
magaliTi: protestantuli eTika
443
444
Sejameba
damatebiTi literatura
mniSvnelovani terminebi
444
445
ZiriTadi cnebebi
Kkonsensusi. Kkonfliqti. socialuri struqtura.
Teoriuli midgoma. Teoria.
Teoriuli midgomebi
Ffunqcionalizmi
445
446
ena da mniSvneloba
struqturalizmi da semiotika
zemoT moyvanil analizs sosiuri mniSvnelovan dakvirvebas umatebs, rom ara mxolod
bgerebs (laparaki) an qaRaldze niSnebs (wera) SeuZlia mniSvnelobis Seqmna. nebismieri
obieqti, romelic mudmivad SegviZlia ganvasxvavoT sxva obieqtisgan, SeiZleba mniSvnelobis
Sesaqmnelad iqnes gamoyenebuli. amisi magaliTia SuqniSani. Cven viyenebT kontrasts
mwvanesa da wiTels Soris, romelic niSnavs `gaiare~ da `SeCerdi~ (yviTeli niSnavs `moemzade
gasavlelad~ an `moemzade gasaCereblad~). daakvirdiT, rom swored gansxvaveba qmnis
mniSvnelobas da ara Tavad ferebi. sul erTia, mwvanes gamoviyenebdiT gasaCereblad Tu
wiTels gasavlelad, Tu myari warmodgena gveqneboda maT gansxvavebulobaze. sosiuri
aralingvisturi mniSvnelobis Seswavlas semiologias uwodebs, Tumca dRes mas semiotikas
vuwodebT.
semiotikuri kvlevebi, SesaZloa, kulturis mravali aspeqtis SeswavliT ganxorcieldes. EerTi
magaliTia tansacmeli da moda. ra xdis tansacmlis garkveul stils modurad mocemul droSi? Ees,
rasakvirvelia, is tansacmeli ar aris, romelsac vatarebT, vinaidan, magaliTad, mokle qvedakaba
SeiZleba erT weliwads moduri iyos, momdevno wels ki _ aramoduri. is, rac raimes modurs xdis,
kvlav gansxvavebaa maT Soris, vinc `icis,~ ra Caicvas da imaT, vinc CamorCeba. kidev erTi
magaliTi tansacmlis sferodan aris Savi tansacmlis Cacma glovis dros. Cvens kulturaSi glovis
niSani Savi tansacmelia. meore mxriv, zogierT sxva kulturaSi mgloviare adamianebi TeTr
tansacmels atareben. am SemTxvevaSi, mniSvneloba Tavad fers ki ara aqvs, aramed faqts, rom
samgloviaro tansacmeli gansxvavdeba maTi yoveldRiuri stilisgan.
struqturalisturi midgoma, ufro farTod, anTropologiaSi gamoiyeneboda, vidre
sociologiaSi, gansakuTrebiT, SeerTebul StatebSi. levi-strosis kvalad, romelmac popularoba
SesZina termin struqturalizms, struqturalisturi analizi gamoyenebul iqna naTesauri kavSirebis,
miTis, religiis da sxva sferoebis sakvlevad. Tumca, sociologiuri Teoriis mravali avtori im
cnebebis gavlenis qveS moeqca, romlebic struqturalizmidan aris aRebuli. Mmiuxedavad imisa,
rom ar surda, struqturalistad yofiliyo wodebuli, miSel fuko, romlis Sromebs SevexeT wignis
bevr TavSi, mraval ZiriTad termins struqturalisturi azrovnebidan iyenebda. struqturalisturi
448
449
koncefciebi gamoyenebul iqna mediis (gazeTebi, Jurnalebi, televizia), ideologiis da, zogadad,
kulturis kvlevisTvis.
struqturalistur azrovnebas sisusteebic aqvs, rac zRudavs mis, rogorc zogadi Teoriuli
midgomis, gamoyenebas sociologiaSi. struqturalizmi warmoiSva enis sakiTxebis kvlevasTan
dakavSirebiT da sxvebze ufro gamosadegi gamodga adamianis qcevis garkveuli aspeqtebis
analizisTvis. igi sasargebloa komunikaciisa da kulturis kvlevisTvis, Tumca naklebi gamoyeneba
aqvs socialuri cxovrebis ufro praqtikul sferoebSi, rogoricaa ekonomikuri an politikuri aqtivoba.
simboluri interaqcionizmi
simboloebi
Mmidi acxadebs, rom swored ena gvaZlevs saSualebas, TviTcnobieri arsebebi viyoT –
SevicnoT sakuTari individualoba; xolo ZiriTadi elementi am procesSi _ simboloa. simbolo
iseTi ramea, rac raRac sxvas aRniSnavs. sosiuris mier motanil magaliTs Tu gavixsenebT, sityva
`xe~ aris simbolo, romlis saSualebiTac Cven warmovidgenT sagans, xes. midis mtkicebiT, Tuki
erTxel daveuflebiT amgvar cnebas, Cven SeiZleba vifiqroT xeze maSinac ki, Tu irgvliv
araviTari xe ar Cans. Cven viswavleT, vifiqroT obieqtze simbolurad. simboluri azrovneba
gvaTavisuflebs imisgan, rom viyoT SezRudulni Cvens gamocdilebaSi mxolod imiT, rasac
vxedavT, gvesmis an vgrZnobT.
cxovelebisgan gansxvavebiT, adamianebi cxovroben simboloebiT mdidar samyaroSi.
Ees Cvens TviTcnobierebas exeba. (cxovelebs ara aqvT sakuTari Tavis Secnobis unari, rogorc
es adamianur arsebebs aqvT.) adamiani TviTcnobieri arsebaa, vinaidan Cven SegviZlia
`SevxedoT~ sakuTar Tavs garedan – davinaxoT Cveni Tavi, rogoradac sxvebi gvxedaven.
rodesac bavSvi iwyebs sityva `me~-s gamoyenebas, im obieqtTan (sakuTar TavTan)
mimarTebaSi, romelsac sxvebi `Sen~-s eZaxian, is avlens TviTcnobierebis sawyisebs.
Ffaqtobrivad, yvela urTierTqmedeba individebs Soris, rogorc interaqcionistebs
miaCniaT, gulisxmobs simboloebis gacvlas. rodesac vurTierTqmedebT sxvebTan, Cven
mudmivad veZebT `gasaRebs,~ Tu rogori saxis qceva iqneba Sesabamisi am kontesqtSi da
rogori interpretacia mivceT sxvebis ganzraxvebs. simboluri interaqcionizmi mimarTavs Cvens
yuradRebas interpersonaluri urTierTqmedebis detalebze, da rogor gamoiyeneba esa Tu is detali
imis misaxvedrad, Tu ras amboben an akeTeben sxvebi. magaliTad, davuSvaT, mamakacsa da
qals pirveli Sexvedra aqvT daniSnuli. TiToeuli maTgani, albaT, Sexvedris met nawils gaatarebs
imis mcdelobaSi, rom Seiqmnas STabeWdileba meoreze da Seafasos, Tu rogor unda
ganviTardes maTi urTierToba, Tu is ganviTardeba saerTod. arc erTs ar unda amis Riad
gamoaSkaraveba, Tumca, orive acnobierebs, rac xdeba. orive frTxilad iqceva da surs, Tavi
saukeTeso saxiT warmoaCinos; Tumca, imis gamo, rom yvelaferi es ician, orive Seecdeba,
moZebnos is aspeqtebi meoris qcevaSi, rac gamoamJRavnebs mis namdvil ganzraxvebs.
simboluri interpretaciis rTuli da zedmiwevniT faqizi procesi ayalibebs urTierTqmedebas am or
adamians Soris.
sociologebi, romlebic simboluri interaqcionizmis gavlenas ganicdian, Cveulebriv,
yuradRebas amaxvileben pirispir urTierTqmedebaze yoveldRiuri cxovrebis kontesqtSi. irvin
gofmanma, visi wignic ganxiluli iyo me-4 TavSi (`Social Interaction and Everyday Life~),
449
450
marqsizmi
Teoriuli dilemebi
rogor unda moxdes am oTxi Teoriuli midgomis Sefaseba? miuxedavad imisa, rom yovel
maTgans Tavisi erTguli momxreebi hyavs, arsebobs sakiTxebi, romlebSic isini avseben
erTmaneTs. funqcionalizmi da marqsizmis umetesi versiebi koncentrirebas axdens socialuri
jgufebisa da sazogadoebebis ufro farTomasStabian Seswavlaze. isini, arsebiTad, mimarTulia
`grandiozul sakiTxebze,~ magaliTad, `rogor inarCunebs sazogadoeba erTianobas?~ an ,,ra
ZiriTadi pirobebi iwvevs socialur cvlilebas?“Aamisagan gansxvavebiT, simboluri
interaqcionizmi ufro metad fokusirebulia socialuri cxovrebis pirispir urTierTqmedebis
450
451
Sefaseba
452
453
Sefaseba
Soris ufro farTo gveCveneba, vidre sinamdvileSia. es ori pozicia, ar SeiZleba iTqvas, rom
savsebiT SeuTavsebelia. yvela sazogadoeba gulisxmobs SeTanxmebis garkveul saxes saerTo
RirebulebebTan dakavSirebiT, da yvela, ra Tqma unda, gulisxmobs konfliqtsac.
Uufro metic, sociologiuri analizis saerTo wesidan gamomdinare, Cven yovelTvis unda
vikvlioT kavSirebi konsensussa da konfliqts Soris socialuri sistemis SigniT. Rirebulebebi,
romlebsac sxvadasxva jgufebi iziareben da miznebi, romliskenac misi wevrebi miiltvian, xSirad,
saerTo da gansxvavebuli interesebis naerTs gamoxatavs. magaliTad, klasobrivi konfliqtis
marqsiseul daxasiaTebaSic ki sxvadasxva klasebi garkveul saerTo interesebs iziareben,
miuxedavad imisa, rom mudmivad ebrZvian erTmaneTs. kapitalistebi samuSao Zalas
eyrdnobian sakuTar warmoebaSi iseve, rogorc muSebi arian damokidebulni TavianTi xelfasis
miRebaze. aseT viTarebaSi Ria konfliqti xangrZlivi ar aris; ufro metad, orive mxares
axasiaTebs saerTo tendencia, gadalaxon maTi gansxvavebebi, Tumca, sxva SemTxvevebSi
sawinaaRmdegoc xdeba.
sasargeblo cneba, romelic gvexmareba konfliqtsa da konsensuss Soris
urTierTdamokidebulebis analizSi, ideologiaa – Rirebulebebi da mrwamsi, romelic exmareba
ufro Zlier jgufebs poziciis SenarCunebaSi, naklebad Zlieri jgufebis xarjze. Zalaufleba, ideologia
da konfliqti yovelTvis mWidrodaa dakavSirebuli. bevri konfliqti Zalauflebis gamo xdeba _ im
upiratesobebis gamo, rac mas moaqvs. Zalauflebis mqoneni, umTavresad, ideologiis zegavlenas
eyrdnobian dominirebuli poziciis SesanarCuneblad, Tumca, aucileblobis SemTxvevaSi,
SeuZliaT Zalis gamoyenebac. magaliTad, feodalizmis periodSi aristokratuli mmarTveloba
mxardaWerili iyo ideiT, rom adamianebis umciresoba `dabadebuli iyo samarTavad,~ Tumca,
aristokrati mmarTvelebi, xSirad, mimarTavdnen Zaladobas imaT winaaRmdeg, vinc gabedavda,
win aRdgomoda maT Zalauflebas.
454
455
im faqtiT, rom qalebi zrdian bavSvebs da arian maTi uSualo aRmzrdelebi im dros, rodesac
mamakacebi aqtiurebi arian `sazogadoebriv~ sferoebSi, politikaSi, dasaqmebaSi da omSi.
marqsis Sexeduleba arsebiTad gansxvavebulia. marqsisTvis genderuli gansxvavebebi
Zalauflebasa da statusSi mamakacebsa da qalebs Soris, umTavresad, sxva gansxvavebebs
asaxavs, kerZod, klasobriv dayofas. marqsis mixedviT, adamianuri sazogadoebis adreul
formebSi ar iyo arc genderuli da arc klasobrivi dayofa. mamakacebis Zalaufleba qalebze mxolod
klasobriv dayofas mohyva. qalebi, mamakacebis `kerZo sakuTrebis~ formad gadaiqcnen
qorwinebis institutis meSveobiT. qalebi TavianTi monuri mdgomareobidan gaTavisufldebian,
rodesac klasobrivi dayofa daiZleva. Zalze cota adamiania, vinc dRes am analizs daeTanxmeba,
Tumca, is SegviZlia gacilebiT misaRebi gavxadoT, Semdgomi ganzogadebis safuZvelze. klasi
erTaderTi faqtori ar aris socialuri dayofisTvis, romelic zegavlenas axdens mamakacebisa da
qalebis qcevaze. sxva faqtorebia eTnikuri kuTvnileba da kulturuli warmomavloba. magaliTad,
SeiZleba vikamaToT imis Sesaxeb, rom qalebis umciresobaTa jgufebs (vTqvaT, Savkanianebs
SeerTebul StatebSi) ufro meti saerTo aqvT amave jgufis mamakacebTan, vidre umravlesobis
warmomadgenel qalebTan (anu TeTrkanian qalebTan). an, SesaZloa, qalebs garkveuli
kulturebidan (monadireTa da SemgrovebelTa mcire kulturebis msgavsad) imave kulturis
mamakacebTan meti saerTo hqondeT, vidre industriuli sazogadoebis qalebTan.
Sefaseba
marqsistuli perspeqtiva
Aarsebobs, aseve, Zlieri stimuli axali bazrebis moZiebisa, iafi nedleulis SeZenisa da iafi
samuSao Zalis mopovebisa, radgan kapitalizmi, marqsis mixedviT, aris ganuwyvetlad mzardi
sistema, romelic mTel msoflioSi vrceldeba. ase xsnis marqsi dasavluri industriis globalur
gavrcelebas.
Kkapitalizmis gavlenis marqsiseulma interpretaciam bevri mxardamWeri ipova da
Semdgomma avtorebma mniSvnelovnad srulyves marqsis es daxasiaTeba. meore mxriv, mravali
kritikosi Seecada, uareyo marqsis Sexeduleba, moeca alternatuli analizi im gavlenebisa, romelic
Tanamedrove samyaros formirebas axdens. sinamdvileSi, TiTqmis yvela aRiarebs, rom
kapitalizmma ganmsazRvreli roli Seasrula im samyaros CamoyalibebaSi, romelSic dRes
vcxovrobT. Tumca, arian sociologebi, romlebic daobdnen rogorc imaze, rom marqsma
gaazviada wminda ekonomikuri faqtorebis gavlena momxdar cvlilebebze, aseve imazec, rom
kapitalizmi naklebadaa centraluri faqtori Tanamedrove socialuri ganviTarebisTvis, vidre marqsi
acxadebda. am avtorTa umravlesoba aseve skeptikuria marqsis im rwmenis mimarT, rom,
sabolood, socialisturi sistema Secvlis kapitalizms. maTi skepticizmi gamarTlda im movlenebiT,
romlebic 1989 wels da momdevno periodSi moxda aRmosavleT evropaSi.
veberis Tvalsazrisi
marqsis erT-erTi pirveli da yvelaze Zlieri kritikosi marqs veberi iyo. veberis naSromebi,
faqtobrivad, SeiZleba daxasiaTdes, rogorc brZola `marqsis arCdilTan~ - marqsis mier datovebul
inteleqtualur memkvidreobasTan. alternatuli pozicia, romelic veberma daamuSava, dResac
inarCunebs mniSvnelobas. veberis mixedviT, Tanamedrove socialur ganviTarebaSi
gadamwyveti roli araekonomikurma faqtorebma iTamaSa. Tavis cnobil naSromSi `protestantuli
eTika da kapitalizmis suli~ veberi amtkicebs, rom religiur Rirebulebebs – gansakuTrebiT,
puritanizmTan dakavSirebuls – fundamenturi mniSvneloba hqonda kapitalisturi
msoflmxedvelobis CamoyalibebaSi. es msoflmxedveloba uSualod ekonomikuri cvlilebebidan ar
gaCenila, rogorc es marqss miaCnda. Tanamedrove sazogadoebis bunebis da mTel msoflioSi
cxovrebis dasavluri modelis gavrcelebis mizezebis veberiseuli gageba, arsebiTad, gansxvavdeba
marqsis gagebisagan. veberis mixedviT, kapitalizmi – ekonomikuri warmoebis organizebis
gansakuTrebuli gza – erT-erTia im ZiriTad faqtorebs Soris, romelic Tanamedrove periodSi
gansazRvravs socialur ganviTarebas. ZiriTadi kapitalisturi ekonomikuri meqanizmebi da,
garkveulwilad, maTze ufro mniSvnelovani meqanizmebia, mecnierebisa da biurokratiis
gavlena. mecnierebam Camoayaliba Tanamedrove teqnologia da, savaraudod, gaagrZelebs am
saqmianobas nebismier momaval socialistur sazogadoebaSi. biurokratia erTaderTi saSualebaa,
romelsac SeuZlia adamianebis didi ricxvis organizeba da amitom aucileblad farTovdeba
ekonomikur da politikur zrdasTan erTad. Mmecnierebis, Tanamedrove teqnologiis da
biurokratiis ganviTarebas veberi krebiTad racionalizacias uwodebs. racionalizacia niSnavs
socialuri da ekonomikuri cxovrebis organizebas efeqturobis principebis mixedviT, teqnikuri
codnis safuZvelze.
Sefaseba
Teoriebi
457
458
zogierTi tipis Teoria cdilobs, gacilebiT meti axsnas, vidre sxvebma; gansxvavebuli azri
arsebobs imis Sesaxeb, Tu ramdenad saWiro da sasurvelia sociologebisTvis farTomasStabiani
Teoriuli kvlevebis Catareba. magaliTad, robert mertoni dabejiTebiT acxadebs, rom
sociologebma TavianTi yuradReba unda mimarTon, rogorc Tavad uwodebs,
saSualo rangis Teoriebze (Merton, 1957). grandiozuli Teoriuli sqemebis Seqmnis
mcdelobis nacvlad (magaliTad, parsonsis msgavsad), umjobesia, ufro mokrZalebulebi viyoT.
saSualo rangis Teoriebi sakmaod specifikuria imisaTvis, rom SesaZlebeli iyos maTi
uSualod empiriuli Semowmeba; Tumca, sakmarisad zogadi imisaTvis, rom SeZlos
gansxvavebuli fenomenebis mocva. Sesaferisi SemTxvevaa SedarebiTi deprivaciis Teoria. es
Teoria gulisxmobs, rom adamianebis mier sakuTari mdgomareobis Sefaseba damokidebulia
imaze, Tu vis adareben Tavs. ase rom, deprivaciis grZnoba uSualod ar ukavSirdeba materialuri
keTildReobis dones, romelsac individebi ganicdian. ojaxi, romelic patara saxlSi cxovrobs
RaribTa ubanSi, sadac yvela met-naklebad erTnair pirobebSia, Cans, nakleb gariyulad grZnobs
Tavs, vidre is ojaxi, romelic msgavs saxlSi cxovrobs, xolo garSemo arsebuli saxlebi ufro didi da
mdidrulad mowyobilia.
ra Tqma unda, rac ufro farTomasStabiani da ambiciuria Teoria, miT ufro Znelia misi
empiriuli Semowmeba. Tumca, aSkara mizezi imisa, Tu ratom unda SemoisazRvros Teoriuli
azrovneba sociologiaSi `saSualo rangiT,~ ucnobia. amis dasadgenad, magaliTisTvis aviRoT
Teoria, romelic veberma warmogvidgina Tavis naSromSi `protestantuli eTika da kapitalizmis
suli.~
458
459
mixedviT,~ razec veberi miuTiTebs, ukve arsebobda kaTolikur sarwmunoebaSi. Tumca, veberis
mier SemoTavazebul debulebebs dResac bevri iziarebs da Tezisebi, romlebic man wamoayena,
ZalaSi rCeba iseve, rogorc es maTi pirveli formulirebis dros iyo. Tu veberis Tezisi safuZvliania,
Tanamedrove ekonomikuri da socialuri ganviTareba, erTi SexedviT misgan metad daSorebuli,
mTeli rigi religiuri idealebis Zlier gavlenas ganicdis.
veberis Teoria mraval kriteriums akmayofilebs, rac mniSvnelovania sociologiis Teoriul
azrovnebaSi.
1. igi aris kontrintuiciuri – igi gvTavazobs interpretacias, romelic daSorebulia saRi
azrovnebidan.Aamgvarad, es Teoria aviTarebs axal perspeqtivas gansasxilveli sakiTxebisadmi.
avtorTa umravlesoba, veberis moRvaweobamde, nakleb yuradRebas aqcevda im
SesaZleblobebs, rom religiur idealebs SeeZloT fundamenturi roli eTamaSaT kapitalizmis
warmoqmnaSi.
2. es Teoria arc wminda `struqturulia~ da arc wminda `individualuri.~ kapitalizmis
adreuli ganviTareba winaswarganuzraxveli Sedegi iyo imisa, riskenac puritani biznesmenebi
miiswrafvodnen – ecxovraT umwikvlod, RmerTis nebis Sesabamisad.
3. es Teoria mniSvnelobas sZens movlenas, romelic sxvagvarad gagvaocebda: ratom
cxovroben adamianebi momWirned maSin, roca did Zalisxmevas andomeben simdidris
dagrovebas.
4. Teorias ZaluZs, gaaSuqos movlenebi, romlebic, Tavidan, misi axsnis sazRvrebs
scildeboda. veberi xazs usvamda, rom igi mxolod Tanamedrove kapitalizmis warmoSobis
gagebas cdilobda. miuxedavad amisa, safuZvliania varaudi, rom puritanizmis STagonebiT
gaCenili Rirebulebebis msgavsi Rirebulebebi SeiZleba CaerTos warmatebuli kapitalisturi
ganviTarebis sxva situaciebSic.
5. warmatebuli Teoria mxolod damajerebeli ar unda iyos. igi, aseve, nayofieri unda iyos
im TvalsazrisiT, Tu ramdenad SeuZlia axali ideebis Semotana da Semdgomi kvlevis
stimulireba. veberis Teoria, am TvalsazrisiT, ra Tqma unda, Zalze warmatebuli iyo, da erTgvar
tramplinad iqca mTeli rigi Semdgomi kvlevisa da TeoriisTvis.
Sejameba
maT Soris arsebobs mniSvnelovani sxvaobebic, rac gavlenas axdens avtorebis gansxvavebul
midgomebze Teoriuli sakiTxebis gadaWrisadmi.
3. sociologiaSi erT-erTi mTavari Teoriuli dilema exeba imas, Tu ra mimarTebaa
adamianis qmedebasa da socialur struqturas Soris. Cven sazogadoebis Semqmnelebi varT Tu
sazogadoebam Tavad Segvqmna Cven? am alternativebs Soris arCevani ar aris ise mkacri,
rogorc es Tavidan Cans, da realur problemas warmoadgens is, Tu ra kavSiria socialuri cxovrebis
am or aspeqts Soris.
4. meore dilema exeba sakiTxs, Tu rogor unda daxasiaTdes sazogadoebebi _ rogorc
harmoniuli da mowesrigebuli Tu rogorc mudmiv konfliqtSi myofi? kvlavac, es ori Tvalsazrisi ar
aris savsebiT winaaRmdegobrivi da Cven unda vaCvenoT, rogori urTierTdamokidebulebaa
konsensussa da konfliqts Soris. ideologiisa da Zalauflebis cnebebi gagviadvilebs am amocanis
gadawyvetas.
5. mesame dilema exeba imas, Tu rogor unda ganvsazRvroT genderis problema
sociologiuri analizis farglebSi. feministebma gamowveva gamoucxades sociologias, rac
sakmaod nela mkvidrdeba empiriuli kvlevis doneze: winandelze gacilebiT meti kvlevebi iqna
Sesrulebuli qalebis sazrunavisa da Sexedulebebis Sesaxeb. Tumca, es TavisTavad ver gagvcems
pasuxs kiTxvaze, Tu rogor unda gavaanalizoT genderi arsebul sociologiur midgomebTan da
koncefciebTan kavSirSi.
6. sociologiaSi xangrZlivi debatis meoTxe sakiTxi exeba Tanamedrove socialuri
ganviTarebis analizs. aris Tu ara cvlilebis procesebi Tanamedrove samyaroSi ganpirobebuli
kapitalisturi ekonomikis ganviTarebiT, Tu raime sxva araekonomiuri faqtorebicaa CarTuli?
poziciebi am debatSi, garkveulwilad, im politikuri mrwamsiTa da atitudebiT aris ganpirobebuli,
rac sxvadasxva sociologebs gaaCniaT.
7. veberis Tezisi, puritanizmis gavlenis Sesaxeb Tanamedrove ekonomikur
ganviTarebaze, sasargeblo magaliTs warmoadgens imis gaazrebisTvis, Tu ra aqcevs Teorias
Rirebulebad. veberis ideebi winaaRmdegobrivia, Tumca, misma Teoriam, mravali kuTxiT, axali
perspeqtiva SemogvTavaza, moaxdina ra momdevno kvlevebis stimulireba.
DdamatebiTi literatura
Roslyn W. Bologh, Love or Greatness: Max Weber and Feminist Thinking – a Feminist
Enguiry (London: Unwin Hyman, 1990). Mmaqs veberis feministuri kritika.
Anthony Giddens, Capitalism and Modern Social Theory, revised ed. (Cambridge:
Cambridge University Press, 1992). diskusia marqsis, diurkemis da veberis naSromebze.
Charles Wright Mills, The Sociological Imagination (Harmondsworth: Penguin, 1979).
im sakiTxebis klasikuri analizi, romlebmac informacia unda mogvawodos Teoriul ganazrebebze
sociologiaSi.
The Polity Reader in Social Theory (Cambridge: Polity Press, 1994).
Quentin Skinner (ed.), The Return of Grand Theory (Cambridge: Cambridge University
Press, 1986). statiebis krebuli, romelic exeba Teoriis wamyvan tradiciebs.
mniSvnelovani terminebi
funqcionalizmi
anTropologia
aSkara funqciebi
latenturi funqciebi
disfunqciebi
struqturalizmi
semiotika
simboluri interaqcionizmi
461
462
marqsizmi
Teoriuli dilema
socialuri SezRudva
racionalizacia
SedarebiTi deprivacia
kontrintuiciuri azrovneba
sxeulis mravalgvari miniSnebebiT, romelTa interpretacias individi axdens, raTa mixvdes, Tu ras
ambobs da akeTebs sxva. damwerlobis da, mogvianebiT, eleqtronuli mediis, radios, televiziisa
Tu kompiuteruli sistemebis ganviTarebis kvaldakval, komunikacia, garkveulwilad, Sordeba
pirispir socialuri urTierTobebis uSualo konteqsts.
7. Conflict - konfliqti – antagonizmi individebs an jgufebs Soris sazogadoebaSi.
konfliqtma SeiZleba ori forma miiRos. pirveli, roca xdeba interesTa Sejaxeba or an met individs
an jgufs Soris. meore, roca adamianebi an koleqtivebi Caebmebian erTmaneTTan aqtiur
brZolaSi. interesTa konfliqti yovelTvis ar sruldeba Ria brZoliT, Tumca zogjer SeiZleba Zlieri
konfliqti warmoiSvas partiebs Soris, romlebsac SecdomiT sjeraT, rom maTi interesebi
urTierTsapirispiroa.
8. Conformity – konformuloba – qceva, romelic misdevs jgufis an sazogadoebis mier
dadgenil normebs. adamianebi yovelTvis rodi misdeven socialur normebs imis gamo, rom
iziareben am normebis qveS moqceul Rirebulebebs; isini SeiZleba aRiarebdnen maT mxolod
imitom, rom maTi aRiareba marTebulia, an imitom, rom sanqciebs eridebian.
9. Consensus – konsensusi – SeTanxmeba ZiriTad socialur Rirebulebebze jgufis, Temis
an sazogadoebis wevrebs Soris. zogierTi sociologi gansakuTrebul mniSvnelobas aniWebs
konsensuss, rogorc socialuri stabilurobis safuZvels. am avtorebs miaCniaT, rom yvela
sazogadoeba, romelic droSi xangrZlivobiT gamoirCeva, moicavs mosaxleobis umravlesobis
mier gaziarebul `saerTo RirebulebiT sistemas.~
10. Crime – danaSauli – nebismieri qmedeba, romelic arRvevs politikuri xelisuflebis
mier dadgenil kanonebs. Mmiuxedavad imisa, rom Cven, SesaZloa, `kriminalebi~ CavTvaloT
mosaxleobis gamorCeul dajgufebad, Zalze cota adamiania, romelsac cxovrebis manZilze ar
daurRvevia kanoni ama Tu im saxiT. Tumca, kanonebi saxelmwifo xelisuflebis mier iqmneba,
Tavad am xelisufalTaTvis ar aris ucxo garkveul situaciebSi danaSaulebriv qmedebaSi
monawileoba.
11. Cultural Reproduction – kulturuli aRwarmoeba / reproduqcia – kulturuli
Rirebulebebisa da normebis gadacema Taobidan Taobaze. kulturuli aRwarmoeba ganekuTvneba
meqanizmebs, romlis meSveobiT kulturuli gamocdilebis uwyvetoba droSi SenarCunebulia.
Tanamedrove sazogadoebebSi, kulturuli aRwarmoebis erT-erTi mTavari meqanizmia saskolo
swavleba, romelic mxolod formalur swavlebaSi ar gamoixateba. kulturuli aRwarmoeba ufro
Rrma saxiT mimdinareobs faruli kurikulumis saSualebiT; es aris qcevis aspeqtebi, romelTac
individebi araformalur doneze iTviseben skolis garemoSi.
12. Culture – kultura – Rirebulebebis, normebis da materialuri saqonlis erToblioba, rac
mocemul jgufs axasiaTebs. sazogadoebis cnebis msgavsad, kulturis cnebac Zalze farTod
463
464
464
465
465
466
466
467
gulisxmobs qorwinebas da ojaxs, Tumca gacilebiT farTod vrceldeba, vidre aRniSnuli institutebi.
Tumca, Tanamedrove sazogadoebebis umetesobaSi, Zalze cota valdebulebebi ekisreba naTesaur
urTierTobebs, romelic uSualod ojaxis farglebs scildeba, sxva mraval kulturaSi naTesaobas
sasicocxlo mniSvneloba eniWeba socialuri cxovrebis mraval aspeqtSi.
33. Marriage – qorwineba - socialurad aRiarebuli seqsualuri urTierToba or individs
Soris. qorwineba, Cveulebriv, gulisxmobs or gansxvavebuli sqesis pirovnebas, Tumca zogierT
kulturaSi homoseqsualuri qorwinebis mimarT tolerantuli damokidebulebaa.Qqorwineba,
Cveulebriv, warmoadgens prokreaciis safuZvels – anu mosalodnelia, rom daqorwinebuli wyvili
gaaCens da aRzrdis bavSvebs. Bbevri sazogadoeba nebas rTavs poligamias, sadac individs
SeuZlia erTdroulad mravali meuRle hyavdes.
34. Mass Media – masmedia – komunikaciis formebi, rogoricaa gazeTebi, Jurnalebi,
radio da talevizia, rac gamiznulia masobrivi auditoriisTvis.
35. Nation-State – eri-saxelmwifo – saxelmwifos gansakuTrebuli tipi, romelic
Tanamedrove msoflios axasiaTebs, sadac mTavrobas aqvs suverenuli Zalaufleba gansazRvrul
teritoriaze da mosaxleobis umravlesobas Seadgenen moqalaqeebi, romlebic sakuTar Tavs erTian
erad ganixilaven. eri-saxelmwifo asocirdeba nacionalizmis warmoqmnasTan, Tumca erovnuli
loialoba yovelTvis ar Seesabameba dRes arsebuli specifikuri saxelmwifoebis sazRvrebs. eri-
saxelmwifoebi ganviTarda, rogorc mzardi eri-saxelmwifo sistemis nawili, romelic evropaSi
warmoiSva, Tumca Cvens droSi mTel msoflios moicavs.
36. Nature – buneba – gare samyaros an adamianis sxeulis fizikuri maxasiaTeblebi,
romelzec gavlena ar mouxdenia adamianis Carevas. movlena an situacia `bunebrivia,~ Tu igi
arsebobs an xdeba adamianis kontrolisgan damoukideblad. im garemos udidesi nawili, sadac
Cven vcxovrobT, ukve aRar aris bunebis nawili imis gamo, rom adamianebi erevian mis mraval
aspeqtSi. am procesis magaliTi globaluri daTbobaa: es ar aris bunebrivi mdgomareoba, aramed
adamianis mier garemos dabinZurebis Sedegia. Tumca, bevri ram, rac Cvens sxeuls emarTeba,
ukve bunebrivi aRar aris. MmagaliTad, reproduqciuli teqnologiis gamoyenebiT, rogoricaa
Tanamedrove kontraceptivebi an genuri inJineria, Cveni sxeuli sul ufro nakleb imarTeba
bunebrivi procesebiT.
37. Norms – normebi – qcevis wesebi, romelic gansazRvravs Sesabamis qcevas
mocemul socialur konteqstSi. norma an awesebs qcevis mocemul saxes, an krZalavs mas.
Yyvela adamiani icavs normis garkveul formas, romelic yovelTvis gamyarebulia ama Tu im
saxis sanqciebiT – dawyebuli araformaluri gakicxviT, damTavrebuli fizikuri dasjiT an
egzekuciiT.
467
468
468
469
469
470
470
471
garSemo myofi adamianebis reaqciebisgan, rac gavlenas axdens masze da iwvevs misi qcevis
modificirebas cxovrebis ciklis yvela fazaSi.
57. Social Mobility – socialuri mobiloba – individebis an jgufebis moZraoba
sxvadasxva socialur poziciebs Soris. vertikaluri mobiloba niSnavs moZraobas zemoT an
qvemoT ierarqiaSi, stratifikaciis sistemis farglebSi. Hhorizontaluri mobiloba aris individebis an
jgufebis mobiloba erTi regionidan meoreSi. vertikaluri mobilobis analizisas, sociologebi
ganasxvaveben imas, Tu ramdenad aris individi mobiluri misi karieris manZilze, da ramdenad
gansxvavdeba pozicia, romelsac individi aRwevs, misi mSoblebis poziciisgan.
58. Social Movement – socialuri moZraoba – adamianebis didi TavSeyra, romlebic
CarTulni arian qmedebebSi, raTa ganaxorcielon an xeli SeuSalon socialuri cvlilebebis process.
Cveulebriv, socialuri moZraobebi arsebobs im organizaciebTan konfliqtis niadagze, romelTa
miznebi da Sexedulebebi ewinaaRmdegeba maT miznebsa da Sexedulebebs. Tumca,
moZraobebi, romlebic warmatebulia Zalauflebis mopovebaSi, institucionalizebuli xdeba da
SeuZlia gadaiqces organizaciebad.
59. Social Position – socialuri pozicia – individis socialuri identoba, mocemuli jgufis an
sazogadoebis farglebSi. socialuri poziciebi, SesaZloa, Zalze zogadi iyos Tavisi bunebiT
(magaliTad, genderTan dakavSirebuli pozicia) an, SesaZloa, gacilebiT specifikuri iyos
(magaliTad, profesiuli poziciebis SemTxvevaSi).
60. Social Role – socialuri roli – garkveuli socialuri poziciis mqone individisgan
mosalodneli qceva. socialuri rolis idea Teatridan modis da dakavSirebulia im rolTan, rasac
msaxiobi scenaze asrulebs. Yyvela sazogadoebaSi, individebi mraval gansxvavebul socialur rols
asruleben, TavianTi aqtivobebis sxvadasxva konteqstebis mixedviT.
61. Social Stratification – socialuri stratifikacia – sazogadoebaSi, jgufebs Soris
struqturuli uTanasworobis arseboba, materialuri Tu simboluri resursebis xelmisawvdomobis
TvalsazrisiT. Tumca, yvela sazogadoebaSi arsebobs stratifikaciis garkveuli formebi, mxolod
saxelmwifo sistemis ganviTarebis SemTxvevaSi Zlierdeba gansxvaveba simdidresa da
ZalauflebaSi. Tanamedrove sazogadoebebSi, stratifikaciis yvelaze gamokveTili forma klasobrivi
dayofaa.
62. Social Structure – socialuri struqtura – urTierTqmedebis nimuSebi individebsa da
jgufebs Soris. socialuri cxovreba SemTxveviTobas ar eqvemdebareba. Cveni aqtivobebis
umravlesoba struqturirebulia, anu organizebulia regularuli da ganmeorebadi saxiT. miuxedavad
imisa, rom Sedareba SeiZleba mTlad zusti ar iyos, SesaZlebelia sazogadoebis socialuri
struqturis ganxilva, rogorc sayrdenisa, rac safuZvels umagrebs Senobas da erTianobaSi
mohyavs igi.
471
472
472
473
midgomebs, isini kvlevis Sedegebis Zalze did gavlenasac ganicdian, rac Teoriis warmoqmnas
exmareba.
70. The Unconscious – aracnobieri – motivebi da ideebi, romlebic miuwvdomelia
individis cnobieri gonebisTvis. ZiriTadi fsiqologiuri meqanizmi, romelic aracnobierSia CarTuli,
represiaa – gonebis nawilebi `blokirebulia~ individis uSualo cnobierebisgan. Ffroidis Teoriis
mixedviT, bavSvobaSi Camoyalibebuli aracnobieri survilebi da impulsebi mniSvnelovan rols
TamaSobs zrdasrulTa cxovrebaSi.
71. Unemployment – umuSevroba – situacia, rodesac individs surs, iSovos
anazRaurebadi samuSao, Tumca ver akeTebs amas. UumuSevroba gacilebiT rTuli cnebaa, vidre
es erTi SexedviT Cans. Ppirovneba, romelic `samuSaos gareSea~, aucilebeli ar aris, rom arafers
akeTebdes. MmagaliTad, diasaxlisebi ar Rebuloben xelfass, Tumca, Cveulebriv, sakmaod bevrs
muSaoben.
72. Urbanism – urbanizmi – termini, romelic luis virtma gamoiyena urbanuli socialuri
cxovrebis ganmasxvavebeli maxasiaTeblebis aRsaniSnavad, rogoricaa, magaliTad, misi
upirovnoba.
73. Values – Rirebulebebi – individebis an jgufebis ideebi imis Sesaxeb, Tu ra aris
sasurveli, marTebuli, kargi an cudi. gansxvavebuli Rirebulebebi adamianuri kulturis
mravalferovnebis ganmsazRvreli aspeqtia. individebi im specifikuri kulturis Rirebulebebis
gavlenas ganicdian, sadac maT uwevT cxovreba.
74. Violence – Zaladoba – individebis an jgufebis erTi nawilis mier fizikuri Zalis an
muqaris gamoyeneba meoris winaaRmdeg. saomari moqmedeba aris Zaladobis yvelaze
ukiduresi forma. Tumca, Zaladoba Cveulia aseve socialuri cxovrebis mravali ufro araformaluri
garemosTvis. MmagaliTad, mravali qorwineba xasiaTdeba erTi meuRlis Zaladobis faqtebiT
meoris mimarT.
75. Work – Sroma – aqtivoba, romliTac adamianebi awarmoeben produqts bunebrivi
samyarodan da amgvarad uzrunvelyofen TavianT arsebobas. MSromad ar unda miviCnioT
mxolod anazRaurebadi samuSao. tradiciul kulturebSi, fuladi sistemis mxolod Canasaxi
arsebobda, da Zalze cota adamiani muSaobda anazRaurebis safasurad. Tanamedrove
sazogadoebebSi, arsebobs samuSaos uamravi saxe, romelic ar gulisxmobs xelfasis gadaxdas
(magaliTad, diasaxlisis samuSao).
473
474
Absent father – saxeze armyofi mama – mama, romelsac ganqorwinebis an raime sxva
mizezis gamo, Zalze mcire kontaqti aqvs, an sulac ara aqvs kontaqti SvilebTan.
Absolute Poverty – absoluturi siRaribe – siRaribe, romelic ganisazRvreba minimaluri
moTxovnebiT, janmrTeli arsebobis SesanarCuneblad.
Addiction – damokidebuleba – procesi, romliTac adamiani damokidebuli xdeba raime
nivTierebaze an qcevis myar nimuSze, romlis Secvla Znelia; magaliTad, alkoholze
damokidebuleba.
Affective individualizm – afeqturi individualizmi _ rwmena romantikuli siyvarulisa,
rogorc qorwinebis safuZvelisa.
Ageism – eijizmi – asakis gamo pirovnebis diskriminacia an mis mimarT mikerZoebuli
ganwyoba.
Agrarian Societies – agraruli sazogadoebebi – sazogadoebebi, romelTa arsebobis
saSualeba dafuZnebulia sasoflo-sameurneo warmoebaze (rogoricaa xorblis moyvana).
AIDS – Sidsi – daavadeba, romelic adamianis avtoimunur sistemas utevs.
Alienation – gaucxoeba – imis SegrZneba, rom Cveni adamianuri SesaZleblobebi
damokidebulia sxva mocemulobebze. Tavdapirvelad, termini marqsma gamoiyena imis
asaxsnelad, rom adamianuri Zala proecirebulia RmerTze. mogvianebiT, man gamoiyena es
termini, raTa aexsna, rom muSaTa klasi kargavda kontrols samuSaosa da mis Sedegad miRebul
produqtze.
Alterative Movement – alteratiuli moZraoba – moZraoba, romelic mimarTulia
individebis qcevis an cnobierebis Secvlaze.
Animism – animizmi – rwmena imisa, rom samyaroSi mimdinare movlenebs sulebi
warmarTaven.
Anomie – anomia – cneba, romelic sociologiaSi pirvelad diurkemma Semoitana da is
aRniSnavs situacias, rodesac socialuri normebi kargaven Zalas individis qcevaze.
Anorexia – anoreqsia – e.w. `gamxdrebis daavadeba,~ rodesac individebi ganzrax
SimSiloben.
Anthropology – anTropologia – socialuri mecniereba, romelic mWidro kavSirSia
sociologiasTan da fokusirebulia tradiciuli kulturebisa da adamianuri saxeobis evoluciis
Seswavlaze.
474
475
475
476
476
477
477
478
478
479
479
480
480
481
481
482
Group Closure – jgufuri barieri – saSualebebi, romliTac jgufi qmnis namdvil sazRvars
TavisTvis, gamoyofs ra Tavis Tavs sxva jgufebidan.
Guerrilla Movement – gorilebis moZraoba – arasamTavrobo samxedro organizacia.
Headquarters City – saTao qalaqi – qalaqi, romelic makoordinirebel rols asrulebs
Sromis saerTaSoriso ganawilebaSi – msoflios finansuri an komerciuli Stab-bina.
Heterosexuality – heteroseqsualoba – individis seqsualuri aqtivobisa Tu grZnobebis
orientacia sapirispiro sqesis warmomadgenelTa mimarT.
Hidden curriculum – faruli kurikulumi - qcevis Tu ganwyobis Taviseburebebi,
romelTac swavloben skolaSi, magram rac formalur kurikulumSi ar Sedis. faruli kurukulumi aris
`araformaluri dRis wesrigi~, romelic swavlis procesSia CarTuli; magaliTad, genderuli
gansxvavebebis aspeqtebis gadacema.
Higher Education – umaRlesi ganaTleba – ganaTleba saskolo safexuris Semdeg,
kolejSi an universitetSi.
High Trust Systems – maRali ndobis sistemebi – organizaciebi an samuSao garemo,
sadac individebs eZlevaT avtonomiisa da sakuTari samuSaos kontrolis maRali xarisxi.
Homosexuality - homoseqsualoba – seqsualuri aqtivobis an grZnobebis orientacia
imave sqesis warmomadgenelTa mimarT.
Housework (Domestic Labour) – saojaxo saqmianoba – ufaso samuSao, romelsac,
Cveulebriv, qali saxlSi asrulebs, rac dakavSirebulia yoveldRiur saSinao saqmianobasTan,
rogoricaa saWmlis damzadeba, dasufTaveba da yidva.
Hunting and Gathering Societies – monadireTa da SemgrovebelTa sazogadoebebi –
sazogadoebebi, sadac arsebobis wesi iyo cxovelebze nadiroba, Tevzaoba da sakvebad vargisi
mcenareulis Segroveba.
Hyperreality – hiperrealoba – idea asocirebulia frang avtorTan Jan
bodriarTan.Bbodriars miaCnia, rom eleqtronuli komunikaciis gavrcelebis Sedegad, ukve aRar
arsebobs gancalkevebuli `realoba,~ romelsac satelevizio programebi da sxva kulturuli
produqtebi exeba. imas, rasac Cven `realobad~ aRviqvamT, Tavad amgvari komunikaciiT aris
struqturirebuli. magaliTad, yoveli movlena, romelic axal ambebSi gadmoicema, ar exeba
mxolod movlenaTa calkeul jgufs, aramed Tavad axdens am movlenebis gansazRvras da
konstruirebas.
Hypothesis – hipoTeza – azri an varaudi mocemuli SemTxvevebis Sesaxeb, romelic
safuZvlad edeba empiriul gamokvlevas.
Ideal Type – idealuri tipi - `wminda tipi,” romelic konstruirebulia imgvarad, rom masSi
mocemulia gansaxilveli socialuri obieqtis ZiriTadi niSnebi, romlebic SeiZleba arc ki arsebobdes
482
483
483
484
484
485
485
486
486
487
487
488
488
489
Polyandry – poliandria – qorwinebis forma, romlis drosac qals SeuZlia erTdroulad ori
an meti qmari hyavdes.
Polycentric Transnationals – policentruli transnacionaluri korporaciebi –
transnacionaluri kompaniebi, romlebsac sxvadasxva qveyanaSi ori an meti administraciuli centri
aqvT.
Polygamy – poligamia – qorwinebis forma, romlis drosac pirovnebas erTdroulad
ramdenime partnioris yola SeuZlia.
Polygyny – poliginia – qorwinebis forma, romlis drosac mamakacs erTdroulad erTze
meti coli hyavs.
Polytheism – poliTeizmi – ori an meti RmerTis rwmena.
Portfolio Worker – portfelis muSaki – muSaki, romelic flobs sxvadasxva unarebs Tu
kvalifikacias da amitom SeuZlia advilad gamoicvalos samsaxuri.
Pre-Operational Stage – wina-operaciuli stadia – kognituri ganviTarebis safexuri piaJes
TeoriaSi, rodesac bavSvs logikuri azrovnebis sawyisebi uCndeba.
Prestige – prestiJi – pativiscema, romelic Seesabameba individs an jgufs misi statusis
mixedviT.
Private Health Care – kerZo jandacva – jandacvis momsaxureba, romelic mxolod
imisTvis aris xelmisawvdomi, vinc mkurnalobis srul safasurs ixdis.
Profane – profanuli – is, rac ganekuTvneba saero, yoveldRiur samyaros.
Projection – proeqcia – sakuTari SegrZnebebis sxvebisTvis miwera.
Prophet – winaswarmetyveli – religiuri winamZRoli, romelic krebs Tavis mimdevrebs
sakraluri teqstebis interpretaciiT.
Prostitution – prostitucia – seqsualuri momsaxurebis gayidva.
Psychoanalysis – fsiqoanalizi – zigmund froidis mier Seqmnili fsiqoTerapiuli teqnika.
termini `fsiqoanalizi~ aseve gamoiyeneba froidis mier Seqmnili fsiqologiuri Teoriis
inteleqtualuri sistemis aRniSvnisTvis.
Psychopath – fsiqopaTi – pirovnebis gansakuTrebuli tipi. amgvar pirovnebebs ar
gaaCniaT moraluri grZnoba da sxvebze wuxili, rac normaluri adamianebis umetesobas
axasiaTebs.
Public Distance – sajaro distancia – fizikuri sivrce, romelsac individebi sakuTar Tavsa
da sxvebs Soris icaven, rodesac sazogadoebriv saqmianobas ewevian, rogoricaa, magaliTad,
leqciis wakiTxva.
Public Health Care – sazogadoebrivi jandacva – jandacvis momsaxureba, romelic
mosaxleobis yvela wevrisTvis xelmisawvdomia da mTavrobis xarjebiTaa mxardaWerili.
489
490
490
491
491
492
492
493
493
494
494
495
495
496
496
497
497