Vincentas Borisevičius

Biografija:
Gimė 1887 m. lapkričio 23 d. Šunskų parapijoje, Vilkaviškio vyskupijoje. Tėvai – Augustinas
ir Marija – buvo pamaldūs katalikai. Šeimoje užaugo devyni vaikai – keturi sūnūs ir penkios
dukterys. Tėvas svajojo, kad jo sūnūs pasirinktų kunigystės kelią, todėl leido jiems mokytis
taip toli nuo namų. ( 1 skaidrė )
Sankt Peterburge esančios dvi Šv. Kotrynos gimnazijos buvo vienintelės katalikiškos
gimnazijos visoje tuometinėje carinės Rusijos imperijoje. Baigę šešias gimnazijos klases,
1903–1909 m. broliai mokėsi Seinų kunigų seminarijoje. ( 2 skaidrė )
Jaunystė:
Mokslai seminarijoje truko nuo 1903 m. iki 1909 m. Kad užbaigtų edukaciją, teko važiuoti į
Šveicariją, Fribūro universitetą ir gauti mokslinį – teologijos licenciato – laipsnį. Po studijų
1913 m. jaunas kunigas pradeda dirbti vikaru Kalvarijoje ir kalėjimo kapelionu. Tačiau tuoj
pat atūžia Pirmasis pasaulinis karas. 1915 m. kunigas Vincentas jau darbuojasi Minske,
lietuvių pabėgėlių šalpos komitete. Vietos vyskupas metropolitas paskiria jį ir vienos iš
carinių armijų kapelionu. ( 3 skaidrė )
Vincentas Borisevičius buvo veiksmo žmogus. Jis aktyvus, darbštus, šviesus ganytojas.
Būdamas visuomeniškas, grįžęs Lietuvon įstoja į Krikščionių demokratų partiją. Joje veikia
1918–1921 m. Vėliau jokiai partijai nepriklausė, bet greta ganytojiškos veiklos darbavosi
įvairiose organizacijose (Ateitininkų, Pavasarininkų, Moterų katalikių, Vincento Pauliečio ir
kt.). ( 4 skaidrė )
Nepriklausomoje Lietuvoje:
Trejus metus Vincentas Borisevičius dėsto tikybą Marijampolės gimnazijoje, dvejus metus
uoliai darbuojasi miesto valdyboje. Galiausiai grįžta į Seinų kunigų seminariją, šį kartą kaip
profesorius. ( 5 skaidrė )
1926 m. jis jau naujai įkurtos Telšių vyskupijos kurijos kancleris, o nuo 1927 m. – Telšių
kunigų seminarijos rektorius. Nuo 1928 m. – prelatas. ( 6 skaidrė)
Darbų galybė, bet jis visur spėja. Gelbsti visiems, kam reikia padėti. Dalyvauja Lietuvos
katalikų mokslo akademijos veikloje, rašo straipsnius į Tiesos kelią, Ateitį, Žemaičių
prietelių. O kur dar darbas aibėje religinių ir labdaros organizacijų. 1940 m. Vincentas
Borisevičius tampa Lizijos vyskupu. ( 7 skaidrė )
Bolševizmo pragare:
Lietuva šurmulyje, vyksta karas. Telšių vyskupas gelbėja kiekvieną, kam gresia pavojus.
Dabar kaip niekada ir iki mirties jis iki smulkmenų vadovaujasi savuoju pasakymu: „Geras
ganytojas už avis guldo gyvybę“. Vincentas Borisevičius nuo nacių išgelbsti kelis žydų
gydytojus, išslapsto mažą mergytę žydę. ( 8 skaidrė )
Nacių okupacijos metais vyskupas šelpė ir gelbėjo vokiečių atgintus darbams rusus. Kai
reikėjo, pagelbėdavo maistu, drabužiais ir avalyne partizanams. Prašė, kad vyskupijos kunigai
juos remtų, nes likę be maisto partizanai būtų priversti atiminėti jį iš sodiečių piktuoju.
Vyskupas Borisevičius darė absoliučiai viską, ko Kristus moko, ir kaip įmanydamas stengėsi
padėti kovotojams už Lietuvos laisvę. ( 9 skaidrė )
1945 m. gruodį jį suėmė ir laikė šešias dienas, bandydami palaužti ir užverbuoti. Ką su juo
darė per tas dienas, nežinia. ( 10 skaidrė )
Galiausiai komunistiniai budeliai suprato, kad jie niekaip neprivers vyskupo įdavinėti
partizanus ir šnipinėti KGB naudai. Kas jiems beliko? Reikėjo tvirtą, nepalaužiamą
dvasininką nužudyti. 1946 m. vasario mėnesį jį uždarė į kalėjimą. (11 skaidrė )
Tardymai vykdavo naktimis ir trukdavo nuo 7–8 iki keliolikos valandų. Aišku, apie mušimą,
kankinimus įrašų nėra. Tačiau ekonomė, atvežusi švarių baltinių pamainą, gavo nešvariuosius
suplėšytus ir kruvinus. ( 12 skaidrė )
Vyskupas neišdavė nei vieno laisvės kovotojo, kunigų, rėmusių maistu partizanus, ar
gyventojų, besislapstančių nuo represinių struktūrų. ( 13 skaidrė )
Vincentą Borisevičių nužudė 1946 m. lapkričio 18 d. šūviu į pakaušį. Užkasė bendrame kape
Tuskulėnų dvaro parke, ( 14 skaidrė )
Sąjūdžio bangoms priartėjus:
1994 m. grupė archeologų pradėjo paieškas Tuskulėnų dvaro teritorijoje. Tarp daugelio kitų
buvo identifikuoti Vincento Borisevičiaus palaikai. 1999 m. rugsėjį vyskupo palaikus
iškilmingai palaidojo Telšių katedros kriptoje. ( 15 skaidrė )
1999 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Vincentas Borisevičius po mirties
apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi, o 2003 m. – Žūvančiųjų
gelbėjimo kryžiumi. ( 16 skaidrė )
Kodėl?:
Kodėl vyskupas Vincentas Borisevičius neišvyko į Vakarus, nors tam buvo visos galimybės?
To klausia daugelis žmonių. Jie pamiršta vyskupo pasakymas: „Geras ganytojas už avis guldo
gyvybę“ . Jo avys buvo čia, Lietuva – jų ganykla, ir ganytojas jų palikti negalėjo. Palikti savo
kaimenę neleido kunigystė, principai, sąžinė ir Tėvynės meilė. ( 17 skaidrė )
Kuo vyskupas Vincentas Borisevičius aktualus XXI amžiaus pradžios lietuviui?
Jei kiltų klausimas, ko galėtų pamokyti mus vyskupo Vincento Borisevičiaus kankinystė ir
pavyzdys, ko gero tiksliausias atsakymas būtų tiesiog pasitikėjimo Dievu, žinant, kad atėjus
liudijimo valandai pati Šventoji Dvasia prabyla. Visa tai vyskupas pats savo pavyzdžiu ir
parodė, nesitraukdamas nuo savosios bendruomenės, sunkiausiomis akimirkomis liudydamas
tikėjimą ir pereidamas kančios kelią, kad tiek tada, tiek dabar mums visiems eiti būtų
lengviau. ( 18 skaidrė )
Šaltiniai:
https://telsiuvyskupija.lt/vyskupas-borisevicius
https://www.bernardinai.lt/2018-05-30-dievo-tarnas-vyskupas-vincentas-borisevicius/
https://www.vle.lt/straipsnis/vincentas-borisevicius/
https://www.magnificat.lt/vyskupas-kankinys-vincentas-borisevicius-geras-ganytojas-
uz-avis-guldo-gyvybe-jn-10-11/