Biblija – Išminties lobynas

Biblija yra krikščionių šventasis raštas, kurį sudaro Naujasis ir Senasis Testamentai. Biblijoje yra
pasakojama krikščionybės tikėjimo istorija. Testamentas – Tai sutartis, tarp dievo ir žmogaus.
Evangelija – geroji naujiena: žinia apie jėzaus asmenį ir darbus.
Senasis Testamentas parašytas prieš Kristų. Apima pasakojimus apie pasaulio sukūrimą pirmuosius
žmones, jų nuopolį, išrinktosios žydų tautos istoriją ir Dievo santykius su ją, pranašų ištarmes,
patarles senovines giesmes. Tai septyniolikos knygų grupė. Šešiolika iš jų (išskyrus Raudas)
pavadintos jose aprašomo pranašo vardu. Izaijas, Jeremijas, Ezechielis ir Danielius vadinami
didžiaisiais pranašais, kiti dvylika – mažaisiais. Pasak Biblijos, Izraelyje pranašų buvo jau nuo senų
laikų. Pirmasis ir didžiausias iš jų – Mozė.
Naujasis Testamentas – Užrašytas po Kristaus. Parašytas senąja graikų kalba. Lietuvių kalba pirmą
kartą išleistas 1701 metais. Tai keturios evangelijos apie Senajame Testamente išpranašauto Mesijo
Jėzaus Kristaus darbus ir jo mokymą, jo sekėjų – apaštalų veiklos aprašymai apaštalų laiškai ir
apreiškimas. Jonui arba Apokalipsė, pranašystė apie būsimą pasaulio pabaigą. Naujajį Testamentą
sudaro 27 knygos. Šią knygą sudaro 4 Evangelijos: Mato, Jono, Luko ir Morkaus. Jos gali būti
paskirstytos į dalis: Istorinės knygos, Apaštalų laiškai, pranašystės.
Taigi, aš kalbėsiu apie tai, kodėl gi biblija – išminties lobynas?
Biblija žmogų moko tokių svarbių dalykų kaip atlaidumas. Atlaidumas yra krikščioniška vertybė,
kuri moko ir skatina atleisti savo skriaudėjui bei paleisti praeities skriaudą. Kai kada žmonės laiko
atlaidumą silpnybę, tačiau ši vertybė yra labai naudinga gyvenime, nes ji padeda išsivaduoti iš
skausmingų patirčių, pykčio, pagiežos ir keršto troškimo. Kur pagrindimas? Biblijoje yra
viena knyga – Psalmių. Psalmė – progiesmių pasakyta daina, kurioje pasakojama apie dievo darbus,
santykius su tarnais, kalbama apie Dovydą. Tai knyga kurios žodžiais nesuskaičiuojamomis
pasaulio kalbomis meldžiasi įvairiausių tautų žmonės. Psalmių tematika: Dievo šlovinimas,
skundimasis, atgaila, meldimasis, pranašystės.
Labai svarbi biblijos akcentuojama vertybė yra meilė. Pasak biblijos, mylėti vien tik artimuosius ar
mylimuosius yra savanaudiškas veiksmas, nes krikščionis privalo mylėti visus žmones, juos gerbti,
bei skleisti meilę. Tai išlieka svarbi vertybė sumaterialėjusiame pasaulyje. Jėzus viską darė iš
meilės. Meilė gali pasireikšti gailesčiu arba atjauta. Jėzus buvo ne tik teisingas, bet ir gailestingas.
Jis visaip stengėsi padėti nusidėjėliams. Jėzus noriai ištiesdavo pagalvos ranką tiems, kurie negalėjo
patys apsiginti. Pavyzdžiui, jis nepalaikė religinių vadovų, kurie mokė neapkęsti kitataučių. Iš
gailesčio jėzus net padėjo kai kuriems svetimtaučiams bei juos mokė, nors buvo siųstas pas žydus.
Gailėdamas žmonių jėzus mokė minias, gydė ligonius, maitino išalkusius ir prikėlė mirusius. Nors
tam reikėjo nemažai laiko ir jėgų, jėzus pirmiau rūpinosi ne savo, o kitų reikmėmis. Didžiausią
meilę žmonėms jis parodė atiduodamas už juos gyvybę. Jėzus buvo nešališkas ir tai aiškiai matėsi iš
jo elgesio su kitais. Pavyzdžiui žydų religiniai vadovai nekentė kitataučių, niekino paprastą liaudį ir
negerbė moterų. Jėzus buvo ne toks. Kitataučių, kurie rodė tikėjimą, jis neatstumdavo. Gerąją
naujieną skelbė visiems – neišskirdamas nei turtuolių, nei vargšų. Moterims jėzus nebuvo šiurkštus
ir jų neužgauliojo – priešingai, elgėsi su jomis pagarbiai ir maloniai, įskaitant ir tas, kurias
aplinkiniai smerkė.. Jis davė nemažai principų, kurie skatintų jo sekėjus elgtis su kitais teisingai ir
sąžiningai. „Visi norime, kad su mumis elgtųsi teisingai, todėl turime ir patys su kitais taip elgtis“
Jeigu šią taisyklę vaudovausimės, žmonės galbūt irgi norės elgtis su mumis teisingai.
Apibendrinant galima teigti, jog Biblija – išminties lobynas, nes Biblija moko žmogų tikėjimo
stiprumo, teisingumo?, meilės, atlaidumo bei ištvermės apie tai nekalbėjai gyvenime, nes
gyvenimas yra sunkus, negailestingas ir pilnas skausmo, o visa tai galima pasisemti iš Biblijos.
Biblijos pagrindiniai kultūros topai: Rojus, Pažadėtoji Žemė, Nojaus Arka, Sodoma ir Gomora, trys
karaliai, sunūs palaidūnas, Dovydo ir Galijoto kova, Babelio bokštas.