Matematika-1 ir 2 dalis

Emilija Razdaigora.8a

1 LAIPSNIS
 
1.1 Laipsnis su naturaliuoju rodikliu
 
Sandauga n dauginamųjų, kurių kiekvienas lygus a,  žymimas aⁿ ir vadinama
skaičiaus 
a n-tuoju laipsniu. Skaičius a pirmuoju laipsniu vadinamas pats skaičius a. 
 
aⁿ - laipsnis
a – laipsnio pagrindas
n – laipsnio rodiklis

a• a• a• a • ......• a = aⁿ   , a¹ = a        
 
 
 
 
Apskaičiuojant skaitinių reiškinių reikšmes, pirmiausia keliama laipsniu, o po
to atliekami kiti veiksmai.
Jei reiškinyje yra skliaustų, pirmiausia atliekami veiksmai skliaustuose.
 
 
 
1.2 Laipsnių su veinodais pagrindais daugyba ir
dalyba
 
Dauginant laipsnius su veinodais pagrindais, pagrindaspaliekamas taspats, o
laipsnių
rodikliai sudedami.
 aª •  aⁿ = a ª+ⁿ         ( a,n € N )
 
Dalijant laipsnius su veinodais ( nelygiais nuliui) pagrindais, pagrindas
paliekamas
tas pats, o iš dalinio rodiklio atimamas daliklio rodiklis.
 
aª ‫׃‬ aⁿ = a ª ˉⁿ
( a ≠  0; a,n € N; a>n)
 
 
Kol kas taisyklę aª  ‫׃‬ aⁿ = a ª-ⁿ   taikėme, kad a>n . Jei taikytume ją tuo
atveju, kai 
a = n , gautume:
aª ‫׃‬ aª = a ª-ª = aº
.
Kadangi  aª ‫׃‬ aª = aª/ aª = 1 ( a ≠  0 )

aº = 1 ( a ≠  0 ) 

 
 
1.3 Sandaugos, trupmenos ir laipsnio kėlimas
natūraliuoju laipsniu.
 
Keliant sandaugą natūraliuoju laipsniu, kiekvienas dauginamasis keliamas tuo
laipsniu, o gauti rezultatai sudauginami.
( a • b)ⁿ = aⁿ • bⁿ   (n € N )

Kelaint trupmeną natūraliuoju laipsniu, tiek skaitiklis, tiek vardiklis keliami

tuo laipsniu.
 
( a/b) ⁿ = a ⁿ / b ⁿ  (b ≠ 0, n € N )
 
 
Keliant laipsnį natūraliuoju laipsniu, laipsnio pagrindas lieka tas pats, p rodikliai
sudauginami.
 
(aª)ⁿ = a ªⁿ      a,n € N
 
 
 1.4 Laipsnis su sveikuoju neigiamuoju rodikliu
 
 
Dalydami laipsnius su vienodais pagrindais, taisyklę aª  ‫׃‬ aⁿ = a ªˉⁿ  
išmokome taikyti, kai 
a ≥ n. Reiškinio aª  ‫׃‬ aⁿ reikšmė, kai a< n gautume aˉⁿ .
 
aˉⁿ =  1/ aⁿ         a ≠  0
 
Trumpeną keliant -1 gauname sveikąjį skaičių:
(1/a)ˉ¹ = a a ≠  0
 
Taip pat ir keldami bet kurią paprastąją trupmeną naugiamuoju laipsniu, ją
turime „apversti“, o laipsnio rodinklio ženklą pakeisti priešingu:
 
(a/b)ˉ ⁿ = (b/a) ⁿ a ≠  0, b ≠ 0
 
Keliant mišrujį skaičių arba dešimtainę trupmeną neigiamuoju laipsniu
patartina tą skaičių parašyti kaip parastąją trupmena.
 
 
1.5 Laipsnių su sveikuoju rodikliu veiksmai
 
Nesunku įsitikinti, kaip laipsnių su natūraliaisiais rodikliais savybės tinka ir
laipsnaims su sveikaisiais rodikliais. 
Todėl, kai a ≠  0 , b ≠ 0 ir a , n € Z , galioja lygybės 
 
aª •  aⁿ = a ª+ⁿ; aª ‫׃‬ aⁿ = a ª ˉⁿ  
( a • b)ⁿ = aⁿ • bⁿ   ;(aª)ⁿ = a ªⁿ  ;    (a/b)ⁿ = aⁿ/bⁿ
 
Šias lygybes taikysime ir perdirbinėdami ir skaitinius, ir raidinius reiškinius.
 
 
 
1.6 Standartinė skaičiaus išraiška
 
Dedelių skaičių eilė n yra teigiamasis skaičius.
Standartine išraiška galima užrašyti ne tik labai didelius, bei ti labai mažus
teigiamuosius skaičius – tam reikia naudotis neigianuoju rodikliu.
 Skaičiaus užrašas pavidalu a · 10 ⁿ , kur 1 ≤ a < 10, o n – sveikasis skaičius
vadinamas standartine išraiška. Rodiklis n vadinamas skaičiaus eilė.
Skaičiai dažnai pateikiami nurodant tik jų eilę.
 
 
2 Kvadratinė šaknis
 
 
2.1 Kas yra kvadratinė šaknis?
 
Kvadratine šaknimi iš neneigiamojo skaičiaus a vadinamas toks neneigiamasis
skaičius, kurio kvadratas lygus a, arba jei kvadratinę šaknį iš a pakelsime kvadratu,
tai gausime a. 
 
(√a)² = a ( a ≥ 0)
 
Kvadratinė šaknis negeli būti neigiama ( √a ≥ 0)
Pošaknis irgi negali būti neigiamas ( a ≥ 0)
 
 
2.2 Kvadratinė šaknis iš sandaugos ir trumpenos
 
√a · b= √a · √b ( a ≥ 0, b ≥ 0)
 
Remiantis apibrėžimu užtenka patikrinti, ar dešinės pusės kvadratas lygus
pošakniui 
 
(√a · √b)² = (√a)² · (√b)² = a · b
 
Kvadratinė šaknis iš trupmenos, kurios skaitiklis neneigiamas, o vardiklis
teigiamas, lygi kvadratinės šaknies iš skaitiklio ir kvadratinės šaknies iš vardiklio
dalmeniui.
 
√a/b = √a /√b( a ≥ 0, b ≥ 0)
 
 
 
2.3 Kvadratinė šaknis iš a²
 
Teik su neneigiamaisiais, tiek su neigiamaisiais a yra teisinga lygybė:
 
 √a² = ‫׀‬ a ‫׀‬
 
 
2.4 Reiškinių su kvadratinėmis šaknimis
pertvarkymas
 
Dauginamojo iškėlimas prieš šaknies ženklas : √18 = √9 · 2 = 3√2
Dauginamojo įkelimas po šaknies ženklu : 3√2 = √3² · √2 = √3² · 2 = √18
 
a√b = √a²b  ( a ≥ 0, b ≥ 0)
 
 
 
 
 
Reiškinių pertvarkymas
3 
 
3.1 Tapatūs reiškinių pertvarkymai. Tatybė
 
Reiškiniai, kurių reikšmės yra lygios su visomis galimomis kintamųjų
reikšmėmis, vadinami tapačiai lygiais, o jų lygybę vadiname tapatybe.
Tapatybėmis laikomos ir teisingos skaitinių reiškinių lygybės.
Riškinį pakeitus jam tapačiai lygiu paprastesniu reiškiniu, reiškinį suprastiname.
Tapatūs pertvarkymai vartojami apskaičiuojant reiškinių reikšmes, prastinant
trupmenas, sprend-iant lygtis ir kt.
 
 
3.2 Vienanariai ir daugianariai. Jų daugyba
 
Skaičių, kintamųjų ir jų laipsnių sandaugas vadinamos vienanariais.Išreiškus
vienanarį skaitinio dauginamojo ir įvairių kintamųjų laipsnių sandauga,sakome – jį
užrašėme standartine išraiška.                     Standartiškai užrašyto vienanario
skaitinis dauginamasis vadinamas vienanario koeficientu.
Daugianariu vadinama vienanarių algebrinė suma.Jei daugianarį sudaro du nariai
jis vadinamas dvinariu, jei trys – trinariu ir t.t.
Dauginant vienanarį iš daugianario, reikia vienanarį padauginti iš daugianario
kikvieno nario ir gautas sandangas su atitinkamais ženklais sudėti.
Dauginant daugianarį is daugianario, reikia kiekvieną daugianario narį dauginti
iš kito daugianario kiekvieno nario ir gautas sandaugas su atitinkamais ženklais
sudėti.
 
 
 3.3 Dviejų narių sumos kvadrato ir skirtumo
kvadrato formulės
 
Dviejų narių sumos kvadratas lygus pirmojo nario kvadratui plius dviguba
pirmojo ir antrojo nario sandauga, plius antrojo nario kvadratas.
 
(a + b) ² = a² + 2ab + b²
 
Dviejų narių skirtumo kvadratas lygus pirmojo nario kvadratui minus dviguba
pirmojo ir antrojo nario sandauga, plius antrojo nario kvadratas.
 
(a – b)² = a² - 2ab + b²
 
3.4 Dviejų narių skirtumo ir jų sumos sandaugos
formulė
 
Dviejų narių skirtumo ir jų sumos sandauga lygi šių narių kvadratų skirtumui.
 
(a – b) (a + b) = a² - b²
 
 
3.5 Bandro dauginamojo iškėlimas prieš sklaisutus
 
Skaičiuojant reiškinių reikšmes, sprendžiani lygtis, prastinant reiškinius kartais
patogu pertvarkyti daugianarį į sandaugą. Tai vadinama daugianario skaidymu
dauginamaisiais. Lengviau daugianarį išskaidyti, iškėlus bendrą dauginamąjį prieš
skliaustus.Taip pat galima prieš skliaustus iškelti bendrą reiškinį.
 
 
3.6 Daugianarių skaidymas dauginamaisiais
grupavimo būdu
 
Išskaidykime daugianarį dauginamaisias
am – 3m + 2a – 6
 
Daugianario narius sugrupuokime poromis taip, kad kiekvienas poros nariai
turėtų bandra dauginamąjį. 
am – 3m + 2a – 6 = (am – 3m) + (2a – 6)
 
Kiekvienojo poroje iškelkime bandrą dauginamąjį prieš skliaustus.
 
 (am – 3m) + (2a – 6) = m(a – m) + 2(a - 3)
 
Gautoje sumoje bendrą dauginamąjį taip pat iškelkime prieš skliaustus.
 
m( a – 3) + 2 (a -3) = (a – 3) (m+2)
 
Taigi:
am – 3m + 2a – 6 = (a -3) (m + 2)
 
Sakome, kad daugianarį išskaidėme dauginamaisias grupavimo būdu.
 
 
3.7 Daugianarių skaidymas daiginamaisiai taikant
greitosios daugybos formules
 
Skaidant daugianarius dauginamaisiais, kartais patogu taikyti greitosios
daugybos formules, parašytas atvirkščiai ( sukeitus dešinę ir kairę puses vietomis).
 
 
 
4 Pitagoro teorema
 
4.1 Pitagoro teorema
 
Stačiuosius trikampius sieja svarbus sąryšis, siejantis jų kraštines. Ši lygybė
išreiškia labai svarbią geometrijos teoremą, vadinamą Pitagoro teoremos vardu :
Stačiojo trikampio įžambinės kvadratas yra lygus jo statinių kvadratų sumai.
 
c² = b² + a²
 
 
4.2 Atvirkštinė Pitagoro teorema
 
Jeigu trikampio vienos kraštinės kvadratas yra lygus kitų dviejų kraštinių
kvadratų sumai, tai tas trikampis yra statusis.
Trys natūralieji skaičiai, iš kurių dviejų skaičių kvadratų suma yra lygi trečio
skaičiaus kvadratui, vadinami Pitagoro skaičių trejetais, o trikampiai, kurių
kraštinių ilgiai lygūs tokiems skaičiams, - Pitagoro trikampiais.
 
 
 4.3 Atstumas nuo taško iki tiesės. Trikampio
nelygybė
 
Stačiojo trikampio įžambinė yra ilgesnė už kiekvieną jo statinį.
Statučiojo trikampio atkarpos dar vadinamos – statmeniu ( iš taško į tiesę yra
trumpesnis už kiekvieną iš to taško nubrėžtą pasviąją) , pasvirioji ( ilgiausia iš visų
atkarpų, įžambinė)  ir pasviriosios projekcija.
Kiekviena trikampio kraštinė yra trumpesnė už kitų dviejų kraštinių sumą.
 
a<b+c
b<a+c
c<b+a
 
 
 
5 Erdviniai kūnai
 
5.1 Piramidė
 
Briaunainis, kurio viena siena yra bet koks daugiakampis, o kitos sienos –
trikampiai, turintys bendrą viršūnę, vadinamas piramide.
Jei pridėtume kaimpainius prie trikampio aukštinės, taip, kad kampainių stačiųjų
kampų viršūnės būtų taške O ir vienas statinis eitų per aukštinę, tai kiti kampainių
statiniai būtų pagrindo plokštumoje.
 
 
 
5.2 Sukiniai. Ritiniai
 
Erdviniai kūnai, kuriuos gauname sukdami plokštumos figūrą apie pasirinktą
tiesę, vadinami sukiniais, o pasirinktoji tiesė – sukimosi ašimi. Kūgis, rutulys ir
ritinys yra sukiniai.
Visą ritinio paviršių sudaro du pagrindai – lygūs skrituliai ir šoninis paviršius.
Ritinio, kurio pagrindo spindulys lygus r, o aukštinė h , tūris lygus :
 
V = πr²h
 
 
6 Statistika
 
6.1 Statistinių duomenų pateikimo būdai. Imtis
 
Statistinė informacija – skaitinė informacija, lentelės, diagramos.
Surinkti duomenys vadinami imtimi, surintų duomenų skaičius – imties dydžiu.
Duomenys užrašomi variacine eilute, t.y. skaičių seka, kurios kiekvienas
skaičius, pradedant antru, yra ne mažesnis už priešais jį esantį; dažnių eilute, t.y.
naudodamiesi dažnių eilutė galimepasakyti rečiausiai pasitaikančius skaičius arba
dažniausius pasitaikančius skaičius.
Imties duomenys vaizduojami koordinačių plokštumoje – taškine diagrama,
daugiakampinė diagrama ir histograma..
 
 
6.2 Imties vidurkis, mediana. Didžiausi ir mažiausi
imties duomenys
 
Imtį galima apibūdinti nurodant didžiausią ir mažiausią jos duomenis. 
Dažniausiai imties duomenys apibūdinami vidurkiu: imties duomenų suma
padalyta iš duomenų skaičiaus. 
Vidurkis = Duomenų suma ÷ Duomenų skaičius
 
Mediana vadinamas imties variacinės eilutės vidurinysis skaičius, kai imties
dydis nelyginis skaičius, ir dviejų viduriniųjų skaičių aritmetinis vidurkis, kai
imties dydis – lyginis skaičius.
 
 
6.3 Imties plotis. Duomenų grupavimas
 
Skirtumas tarp didžiausio ir mažiausio imties duomenų vadinamas imties
pločiu. 
Imties plotis rodo duomenų išsibarstymą. Kuo plačiau jie išsisklaidę, tuo imties
plotis didesnis.
Sugrupuotus duomenis užrašome į dažnių lentelę
 
 
6.4 Bandymai ir jų baigtys
 
Yra bandymų, kuriuos kartojant tomis pačiomis sąlygomis, jų bagties numatyti
negalima. Tokių bandymų baigtys vadinamos atsitiktinėmis baigtimis arba tiesiog
baigtimis.
Įvykiai kurie įvyksta kiekvieną kartą vadinami būtinaisias įvykiais. Įvykiai kurie
neįvyksta niekada vadinami negalimaisaisiais įvykiais.
 
 
 6.5 Kuris įvykis tikėtinesnis?
 
Įvykiai kurie turi vienodai galimybių įvykti vadinami vienodai galimais arba
vienodai tikėtinais įvykiais.
 
 
7 Tiesinės nelygybės
 
7.1 Tiesinė lygtis
 
Lygtį, kurią galima užrašyti pavidalu ax = b ( a ir b skaičiai, x– nežinomasis)
Lygties sprendiniu vadinama nežinomojo reikšmė, su kuria lygtis tampa
lygybe.
Tiesinė lygtis ax = b , priklausomai nuo a ir b, gali turėti vieną sprendinį,
neturėti sprendinių arba turėti begalo daug sprendinių.
Jei a ≠ 0 , tai lygtis turi vienintelį sprendinį x = b/a
Jei a = 0, o b ≠ 0 , tai su kiekviena x reikšme gausime neteisingą lygybę 0 · x
= b. Vadinasi šiuo atveju lygtis sprendinių neturi.
Jei a = 0 ir b = 0, tai su kiekviena x reikšme gausime teisingą lygybę 0 · x  =
0 . taigi kiekviena x reikšmė yra lygties sprendinys ( jų be galo daug )
 
 
7.2 Skaičių ir reiškinių palyginimas
 
Lygindami du skaičius arba reiškinius, paprastai rašome ženklą „>“
(daugiau), „<“ (mažiau) arba „=“ (lygu).
Skaičius a didesnis už skaičių b, jei skirtumas a-b teigiamas.
Skaičius a mažesnis už skaičių b, jei skirtumas a-b yra neigiemas
Skaičius a lygus skaičiui b, jei skirtumas a-b lygus nuliui.
Bet kuriems dviem skaičiams a ir b yra teisingas tik vienas šių
saryšių: a>b, a<b, a=b.
Jei a>b, ta b<a; jei a<b, tai b>a.
Nelygybė a≥b reiškia, kad a>b arba a=b. Nelygybė a≤breiškia,
kad a<b arba a=b.
Nelygybėse kuriose yra ženklas > arba < , vadinamos griežtosiomis, o
nelygybės kuriose yra ženklas ≥ arba ≤ , vadinamos negriežtosiomis.
 
 
7.3 Skaitinių nelygybių savybės
 
Prie teisingos nelygybės abiejų pusių pridėję (arba atėmę) tą patį skaičių,
gauname teisingą nelygybę.
 Teisingos skaitinės nelygybės abi puses padauginę (arba padalinę) iš to
paties teigiamo skaičiaus, gauname teisingą nelygybę.
Teisingos skaitinės nelygybės abi puses dauginant (arba dalijant) iš to paties
neigiamojo ksaičiaus, nelygybės ženklas kaičiasi priešingu.
 
7.4 Skaičių intervalai
 
Skaičių tiesėje pažymėtų taškų –a ir b kiekvienas taškas tarp jų atitinka
skaičius, didesnis už –a ir mažesnis už b. Teisingas ir atvirkščias teiginys: jei
skaičius x tenkina sąlygą tai jis vaizduojamas tašku, esančiu tarp taškų –a ir b.
Sakoma, kad visi skaičiai x, tenkinantys nelygybę –a<x< b, sudaro skaičių
intervalą, arba tiesiog intervalą, nuo –a ir b.
 
 
7.5 Nelygybių sprendimas
 
Nelygybės sprendžiamos panašiai kaip lygtys.
Spręsdami nelygybės remsimės šiomis jų savybėmis:
• prie abiejų nelygybės pusių gaima pridėti arba atimti tą patį skaičių ar reiškinį;
• abi nelygybės puses padauginus arba padalinus iš teigiamojo skaičiaus, nelygybės
ženklas nesikeičia;
• abi nelygybės puses padauginus arba padalinus iš neigiamojo skaičiaus, nelygybės
ženklas keičiasi priešingu.
 
Nelygybės sprendiniu vadiname kintamojo reikšmė, kuri nelygybę paverčia
teisinga skaitine nelygybe.
Išspręsti nelygybę – reiškia rasti visus jos sprendinius arba įsitikinti, kad
sprendinių nėra.
 
 
7.6 Nelygybių sistemos
 
Nelygybių su vienu kintamuoju sistemos sprendiniu vadinamos tos kintamojo
reikšmės, su kuriomis yra teisinga kiekviena sistemos nelygybė.
Reikia surasti tokias x reikšmes, su kuriomis būtų teisingos abi nelygybės.
Tokiais atvejais sakoma, kad reikia išspręsti nelygybių sistemą, kuri užrašoma su
riestiniu skliaustu { .
Išspręsti nelygybių sistemą – reiškia rasti visus jos sprendinius arba įsitikinti,
kad jų nėra.
Dvigubas nelygybes galima spręsti pakeičiant jas nelygybių sistema.
 
 
 8Simetrija
 
8.1 Simetrija tiesės atžvilgiu
 
Taškai A ir A1 yra simetriški tiesės d atžvilgiu, jeigu:
1) atkarpa AA1 yra statmena tiesei d, t.y. AA1 ┴ d;
2) tiesė d eina per atkarpos AA1 vidurį, t.y. AP=A1P
Kiekvieną tiesės d tašką laikysime simetriška sau pačiam.
Dvi figūros yra simetriškos tiesės atžvilgiu, jeigu kiekveinas veinos figūros
taškas yra simetriškas kitos figūros taškui tos tiesės atžvilgiu.Taigi kad perlenkus
per tiesę d figūros sutampa.
 
 
 
 
 
8.2 Simetrija taško atžvilgiu
 
Taškai A ir A1 yra simetriški taško O atžvilgiu, jeigu taškas O yra atkarpos
AA1 vidurio taškas, t.y. AO=OA1.
Tašką O laikysime simetrišką sau pačiam.
Dvi figūros yra simetriškos centro atžvilgiu, jeigu kiekveinas vienos fogūros
taškas yra simetriškas kitos figūros taškui to centro atžvilgiu.
 
 
8.3 Simetriškos figūros

Tiesė, kurios atžvilgiu figūra yra simetriška pati sau, vadinama tos
figūros simetrijos ašimi.
Figūra gali neturėti simetrijos ašies, gali turėti vieną ar kelias simetrijos ašis.
Taškas, kurio atžvilgiu figūra simetriška pati sau, vadinamas
figūros simetrijos centru.
 
 
8.4 Atkarpos vidurio statmens ir kampo
pusiakampinės savybės
 
Atkarpos vidurio statmuo yra atkarpos simetrijos ašis, o kampo
pusiaukampinė – kampo simetrijos ašis.
Atkarpos vidurio statmens keikvienas taškas yra lygiai nutolęs nuo tos
atkarpos galų.
 Jeigu taškas yra vienodai nutolęs nuo atkarpos galų, tai jis priklauso tos
atkarpos vidurio statmenui.
Kiekveinas kampo pusiaukampinės taškas yra lygiai nutolęs nuo kampo
kraštinių.
Jeigu kampo vidaus taškas yra lygiai nutolęs nuo kampo kraštinių, tai jis
priklauso kampo pusiaukampinei.
 
 
9 Tiesioginis ir atvirkštinis proporcingumas
 
9.1 Dviejų dydžių tarpusavio priklausomybė.
Funkcija
 
Gyvenime dažnai susiduriame su tarpusavyje priklausomais dydžiais.
Pavyzdžiui, kvadrato plotas priklauso nuo kraštinės ilgio, automobilio sunaudotų
degalų keikis – nuo nuvažiuoto atstumo, nuvažiuotas atstumas – nuo važiavimo
laiko ir pan.
Dažniausiai nepriklausomas kintamasis žymimas raide x ir
vadinamas argumentu, o priklausomas kintamasis – raide y ir vadinamas funkcija.
Kintamasis y yra kintamojo x funkcija, jeigu kiekvieną kintamojo x reikšmę
atitinka vienintelė kintamojo y reikšmė.
Visos galimos nepriklausomo kintamojo reikšmės sudaro
funkcijos apibrėžimo sritį, o įgyjamos priklausomo kintamojo reikšmės – funkcijos
reikšmių sritį.
Priklausomybė tarp dviejų dydžių dažnai nusakoma grafiškai. Kreivė nėra
funkcijos grafikas, nes kai kurias argumanto x reikšmės atitinka dvi y reikšmes.
 
 
 
 
 
9.2 Dviejų dydžių tiesioginis ir atvirkštinis
proporcingumas
 
Du dydžiai vadinami tiesiogiai proporcingais, jeigu jų atitinkamų reikšmių
santykiai yra lygūs.
Du dydžiai yra tiesiogiai proporcingi, jeigu vieno dydžio reikšmei kelis kartus
padidėjus (sumažėjus) kito dydžio reikšmė tiek pat kartų padidėja (sumažėja).
Taigi tiesiogiai proporcingų dydžių grafikas yra spindulys, kurio pradžia
sutampa su koordinačių pradžia.
Du dydžiai vadinami atvirščiai proporcingais, jeigu jų atitinkamų reikšmių
sandaugos yra lygios.
 Skaičius, kuriam lygios atvirkščiai proporcingų dydžių atitinkamų reikšmių
sandaugos, vadinamas atvirkštinio proporcingumo koeficientu.
Du dydžiai yra atvirščiai proporcingi, jeigu vieno dydžio reikšmei kelis kartus
padidėjus (sumažėjus), kito dydžio reikšmė tiek pat kartų sumažėja (padidėja).
 
 
9.3 Figūrų didinimas ir mažinimas
 
Panašioms fogūroms teisingi šie teiginiai:
• Kraštinių santykiai lygūs. Tas santykis (paprastai žymimas raide k) vadinamas
panašumo koeficientu.
• Perimetrų santykis lygus panašumo koeficientui (k).
• Plotų santykis lygus panašumo koeficientuo kvadratui (k²)
• Kai figūra F2 gauta iš figūros F1 ją didinant, tai panašumo koeficientas k>1.
• Kai figūra F2 gauta iš figūros F1 ją mažinant, tai panašumo koeficientas k<1.
 
 
10 Matavimas ir paklaidos
 
10.1 Apytikslės dydžių reikšmės
 
Žyninuose ir matematinėse lentelėse apytikslės reikšmės užrašomos taip, kad
skirtumas nuo tikslios reikšmės neviršytų paskutinės skilties vieneto.Tokiais
atvejais sakoma, kad skaičius užrašytas tiksliaisiais skeitmenimis.
 
 
10.2 Absoliučioji paklaida
 
Dydžio apytikslės ir tikslios reikšmių skirtumo modulis vadinamas
absoliučiąją paklaida.
Pažymėję apytikslę dydžio reikšmę x, o tikslią – a, absoliočiąją paklaidą
užrašome taip:
‫ ׀‬ x – a  ‫׀‬
Kuo mažesnė absoliučioji paklaida, tuo aptikslė reikšmė yra artimesnė
tiksliajai reikšmei.
 
 
 
 
 
10.3 Santykinė paklaida
 
 Dydžio apytiklės reikšmės santykinė paklaida vadiname absoliučiosios
paklaidos ir apytikslės reikšmės santykį.
Pažymėję apytikslę dydžio reikšmę x, o tiksliąja – a, santykinę paklaidą
užrašome taip:
 
‫׀‬ x –
a  ‫׀‬
  a
 
Santykinė paklaida leižia palyginti skirtingų dydžių apytiklių reikšmių
tikslumą. Ji dažnai reiškiama procentais.
 
 
10.4 Matavimo tikslumas
 
Mažiausia matavimo prietaiso padalos vertė vadinama to prietaiso tikslumu.
Laikoma, kad absoliučioji matavimo paklaida yra mažesnė už prietaiso
tikslumą h, t.y.:
‫׀‬ x- a  ‫׀‬ < h
Santykinė matavimo paklaida yra mažesnė už prietaiso tikslumo ir matavimo
rezultato santykį:
 
‫׀‬ x-
a  ‫׀‬
x
h
x
<
 
 
 
10.5 matavimo vienetų sąryšiai
 
Pirmoji žodžių dalis mega- kilo- hekto- deka- deci- centi- mili- mikro-
Reikšmė milijonas tūkstantis šimtas dešimt dešimtoji šimtoji tūkstantoji milijonoji
Žymėjimas M k h da d c m µ
Daugiklis 10⁶ 10³ 10² 10¹ 10ˉ¹ 10ˉ² 10ˉ³ 10ˉ⁶

 
Lentelėje kartotinių ir dalinių matavimo veinetų daugikliai užrašyti dašimties
laipsniais, todel, vienus matavimo vienetus verčiant kitais, patogu veiksmus atlikti
su dešimties laipsniais.
Visi čia minėti vienetai priklauso standartinei vienetųsistemai, SI.