Etika

A. Labas

G. Labas, koks tavo vardas?

A. Estera Elinaitė, o tavo

G.Dalia Ginzburg. Ar gali papasakoti apie savo šeimą?

A. Mano senelis Benjeminas Kormanas buvo garsus Lietuvos teisininkas. Senelis iš

tėčio pusės Leizeris Elinas buvo iškili figūra Kauno kultūros arenoje. Mano tėvas
Mejeris Elinas dirbo inžinieriumi ir aktyviai reiškėsi kaip rašytojas. Mama Busia
Kormanaitė baigė Prachos muzikos akademiją ir grįžusi į Lietuvą atsidėjo koncertinei
bei pedagoginei veiklai. Aš gimiau Kaune 1940m. rugsėjo 9 dieną. Kaip tavo šeima?

G.Mano mama kilusi iš Alytaus rajono, ji turėjo šešis brolius bei dvi seseris. Mama
buvo stipri energinga moteris. Mano tėvas kilęs iš Vilniaus, jo tėvas buvo muzikantas,
jis turėjo tris brolius ir seserį kurie taip pat buvo muzikantai, o motina ėmėsi įvairių
darbų. Brolių ar sesių neturiu, bet turiu penkiais metais vyresnę pusseserę.

A. O kaip gyvenai prieš karą?

G.Iki karo gyvenau gerai. Gete gyvenome šešių kambarių name- kiekviename
kambaryje po šeimą. Aš ir mano tėvai gyvenome viename kambaryje kartu su
seneliais. Kitame kambaryje gyveno mano pusseserė su šeima. Okaip tu gyvenai iki
karo?

A. Dėje neprisimenu, bet žinau tai, kad mama mane greit aprengė, įsupo į šiltą apltą
mane, metų amžiaus dukrytę ir nusekė paskui Chaimą, kuris atsargiai slinko geto
tvoros link. Jie girdėjo įspėjamuosius šūvius tolumoje, bet labiausiai juos gąsdino
gilus sniegas abipus tvoros: pėdsakai, kuriuos jie paliko sniege, galėjo juos išduoti.
Tačiau nebuvo laiko ilgai svarstyti. Atsargiai nutaikęs momentą, Chaimas kilstelėjo
spygliuotą vielą, kad mama su vaikeliu prasispraustų į kitą tvoros pusę. Mama su
manimi mažoje bažnyčioje netoli geto sulaukė aušros ir patraukė adresu, kurį jai buvo
davęs Chaimas. O kaip tave išvežė iš geto?

G.Mano mama susisiekė su Marijona Rudzenskiene- kuri tuo metu dirbo pas mano
pussesere tarnaitę, ir susitarė kad mane paimtų. Mane išgabeno prieš pat didžiąją
Vaikų Akciją, mano mama susitarė su Vermachto kareiviu Bretteriu, kuris budėjo prie
vienų iš geto vartų, kad padėtų mane išvežti. Mane vežė mažoje spintelėje. Marijona
laukė manęs kitoje vartų pusėje. Gal gali papasakoti kas vyko po tavo išgabenimo?

A. Aš atsiradau prieglaudoje. Man pasakojo kad aš greitai tapau prieglaudos

darbuotojų numylėtine: mano gyvybingumas, graži išvaizda ir muzikalumas
užkariavo visų širdis. Mano dienos bėgo prisilaikant prieglaudos dienotvarkės ir
katalikiškų apeigų. Pasaulis, kuris mane supo, ypač muzika, kurią girdėjau bažnyčioje
per apeigas ir kurią aš nuolatniūniuodavau, man paliko neišdildomą įspūdį.
G.Aš galiu pasakyti kad kai getas buvo sunaikintas mano tėvus ištrėmė, o kitus
giminaičius nužudė. Marijona mane nuvėžė į Kauno prieglaudą, poto buvau perkelta į
Vilniaus prieglaudą. Vėliau sužinojau, kad sovietai mano mamą nuteisė 8 metams
sunkiųjų darbų kalėjime- dėka kelių ten dirbusių lietuvių, kurie pažinojo mano tėvą,
mano mama buvo paleista ankščiau. Kaip buvusiai politinei kalinei mano mamai buvo
neleista gyventi Vilniuje ir psaiimti manęs kartu su savimi. 1952m. mamai pagaliau
buvo leista pasiimti mane ir mes išvykome į Izrealį. Ką dar gali įdomaus papasakoti?

A. Čiobiškio kūdikių namų direktorius baisiai apsidžiaugė, pamatęs mano mamą, bet
Mama nenorėjo liūdinti kitų vaikų ir iš pradžių prie manęs nepriėjo. Tik vakare, kai
vaikai jau buvo suguldyti ji atsargiai atėjo į kambarį iš tolo žvilgtelėti į savo
stebuklingai išgelbėtą dukrą. Aš gerai pamenu, kad dieną kai tik ją pamačiau, aš
pašokau ant kojų ir lietuviškai paklausiau: ,,Ar būsi mano mamytė?”. Mama vos
pastebimai linktelėjo galva, o jos akyse susitvenkė ašaros ir ji greitai išėjo iš
kambario. Kas prisidėjo prie tavo išgelbėjimo?

G.Mane išgelbėti padėjo Marijona, ji buvo mano globėja, ji mane nuvėžė pas savo
gimines į mažą kaimelį. Gyventi kaime buvo nelengva, senoji pora pas kurią gyvenau,
gyveno skurdžiai. Kaime buvau pristatyta kaip Marijonos dukra, kunigas buvo šeimos
draugas pakrikštijo mane katalike. Man buvo suteiktas lenkiškas vardas Jadvyga.
Išmokau lenkiškai melstis. Koks tavo gyvenimas po visų įvykiu?

A. Mano koncertai daugelyje SSRS miestų ir užsienyje buvo šiltai priimami publikos
ir giriami kritikų. Emigravus į Izraelį 1973m. ir toliau koncertavau ten ir Europoje. O
koks tavo gyvenimas po visų įvykių?

G.Izraelyje įgyjau vidurinį išsilavinimą, pradėjau tarnybą kariuomenėje. Tarnybos

metu sutikau savo vyrą. Kartu susilaukėme dukters. Pasibaigus tarnybai dirbau
bibliotekininke 36m. Mano mama gyveno kartu su mumis iki pat savo mirties. Dukra
susituokė ir susilaukė dviejų vaikų, o vyras 1990m. mirė nuo leukemijos. Dabar esu
pensininkė, turiu keturis šunis ir tris kates. Gyvenu 2min kelio nuo savo dukters.

A. Malonu su tavimi buvo pakalbeti, ate

G. Iki.