Ar individo maištas gali būti prasmingas?

(V. Kudirka, Maironis)

Maištas – tai pasipriešinimo forma. Kiekvienas žmogus savo gyvenime yra maištavęs, tačiau
maišto nevertėtų vertinti vien neigiamai – dažnai žmonės maištauja norėdami išvengti jiems ar jų
tautai nepalankių aplinkybių, ar reformų, kurios gali sužlugdyti sociumą ar juos pačius. Visi šie
veiksniai linksta prie vieno klausimo – ar individo maištas gali būti prasmingas?
Individo maištas yra prasmingas,kai maištaujama dėl svarių priežasčių. Ši pasipriešinimo
forma ,neretai, individui leidžia išvengti jam nepalankių reformų ar aplinkybių, kurios sukelia
diskomfortą jo gyvenime ir jį supančioje aplinkoje. Ne vienas rašytojas yra akcentavęs individo
maištą kaip visuomenės išsigelbėjimą. Būtent tai vaizdavo lietuvių žymus poetas Vincas Kudirka,
kuris gimė, kai Lietuva buvo carinės Rusijos gniaužtuose. Ši tautos padėtis rašytojo charakterį
išugdė valingą, drasų bei patriotišką, kuris nebijojo pasipriešinti svetimšaliams sukeldamas maištą
rašant poemas ir taip vienydamas tautiečius. Dėl šio savo poelgio, Vincas Kudirka, įsirašė į Lietuvos
amžinybės kontekstą. Rašytojas suprato, jog norint maištą padaryti prasmingu ir sėkmingu reikia
vienyti visus žmones, žadinti jų patriotiškumą bei drąsą. Ne veltui viena jo poema ,, Tautiška
giesmė“ - tapo Lietuvos himnu, kuriame jis išaukština tokias vertybes kaip šviesa,tiesa, meilė. Šią
poemą jis išleido to meto laikraštyje ,,Varpas“, kuris taip pat buvo Vinco Kudirkos maišto dalis
padėjusi suvienyti žmones ir kovoti, prieš rusų priespaudą, jog jų tauta ir jos žmonės būtų laisvi ir
nepriklausomi. Net ir po daugelio metų ,,Tautiška giesmė“ neleido žmonėms pasiduoti per tokius
įvykius kaip ,,Laisvės gynėjų dieną“ ir ,,Baltijos kelią“. Giedodami šį Vinco Kudirkos kūrinį, žmonių
širdys buvo susivienijusios ir plakė tuo pačiu ritmu, žinodami, jog tik nuo jų pastangų, maišto,
tėvynė gali būti laisva. Taigi, individo maištas yra prasmingas tik tada, kai jis maištauja už geresnį
rytojų, laisvą tėvynę ar kitų prasmingų priežasčių.
priešą dėl geresnės tėvynės ateities. Tokios priežasties, individams ir Maironiui, pakako, jog jų
maištas taptų jiem Tačiau Vincas Kudirka buvo ne vienintelis to meto maištininkas, skatinęs
tautos pasipriešinimą savo eilėmis. XIX – XXa. lietuvių romantizmo poetas, Jonas Mačiulis –
Maironis, taip pat augo carinės Rusijos priespaudoje ir rašė įkvepiančias poemas, kurios kėlė
individų maištą prieš įsibrovėlius,kurie norėjo atimti iš jų tėvynę,jos tradicijas ir kalbą. Maironio
poezija pasižymi žanrų įvairove, meninės kalbos kokybe. Rašytojas dalyvavo įvairiose draugijose ir
rašė publicistiniame, nelegaliame lietuviškame laikraštyje ,, Aušra“, kuris žadino lietuvių
tautiškumą ir norą maištauti. Pats Maironis buvo charizmariška, drąsi ir patriotiška asmenybė,
siekianti teisingumo savo tautai. Todėl Alfonsas Nyka-Niliūnas Maironio kalbinį pasirinkimą
apibūdino kaip herojinį žingsnį, kuriam reikėjo drąsos, rizikos ir aukos. Savo poemoje ,, Nedaugel
mūsų“ Maironis išaukštino tokias vertybes kaip: vienybę, stiprybę,laisvę. Savo poemoje, jis skatino
lietuvius susivienyti,nepasiduoti bei maištauti prieš s prasmingas. Taigi, norint padaryti individo
maištą prasmingu,reikia suprasti ir žinoti kodėl tu maištauji.,
Apibendrindama galiu teigti, jog individo maištas gali būti prasmingas, jei jis daromas dėl
kilnių ,dorų tikslų, kaip pavyzdžiui, tėvynės,žmonių išlaisvinimas iš svetimšalių priespaudos. Taip
pat,manau,jog šiomis dienomis, maištas taip pat gali būti prasmingas, jei maišto priežastis yra
visuomeninė problema, kuri paliečia daugiau nei vieną individą.