Professional Documents
Culture Documents
Sveikatos Priežiūros Įstaigų Įstatymas
Sveikatos Priežiūros Įstaigų Įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ
ĮSTATYMAS
I DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
I SKYRIUS
ĮSTATYMO PASKIRTIS IR PAGRINDINĖS SĄVOKOS
13. Planinė pagalba – asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos per mediciniškai
pagrįstą laikotarpį, nebloginant paciento sveikatos būklės ir (ar) ligos prognozės.
14. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos
Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, Lietuvos
Respublikos sveikatos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai
atlyginimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžetinių
įstaigų įstatyme.
II SKYRIUS
ĮSTAIGŲ RŪŠYS, JŲ AKREDITAVIMO, VEIKLOS VALSTYBINIO REGULIAVIMO IR
LICENCIJAVIMO ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS VEIKLAI PAGRINDAI
1) šio straipsnio 11 dalies 1 punkte nurodytu atveju – ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo
asmens sveikatos priežiūros įstaigos prašymo sustabdyti licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar
jos dalies) galiojimą gavimo dienos;
2) šio straipsnio 11 dalies 2 punkto a papunktyje nurodytu atveju – nedelsiant po pažeidimo
nustatymo, o šio straipsnio 11 dalies 2 punkto b papunktyje nurodytu atveju – ne vėliau kaip per tris
darbo dienas nuo šiame papunktyje nurodyto termino, per kurį asmens sveikatos priežiūros įstaiga turėjo
pašalinti licencijuojamos veiklos pažeidimus, bet jų nepašalino, pabaigos.
13. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurios licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar
jos dalies) galiojimas sustabdytas šio straipsnio 11 dalies 1 punkte nurodytu atveju, gali kreiptis į
Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą dėl licencijos asmens sveikatos priežiūros
veiklai (ar jos dalies) galiojimo sustabdymo panaikinimo per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per
kontaktinį centrą arba tiesiogiai pateikdama paraišką, o šio straipsnio 11 dalies 2 punkte nurodytu atveju –
paraišką ir pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos
dalies) galiojimas, pašalinimą įrodančius dokumentus. Sprendimas panaikinti sustabdytą licencijos
asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimą šio straipsnio 11 dalies 1 punkte nurodytu
atveju priimamas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo šioje dalyje nurodytos paraiškos gavimo
dienos. Sprendimas panaikinti sustabdytą licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies)
galiojimą šio straipsnio 11 dalies 2 punkte nurodytu atveju priimamas įsitikinus, kad yra pašalinti
pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies)
galiojimas, bet ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo šioje dalyje nurodytų paraiškos ir dokumentų
gavimo dienos.
14. Licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimas panaikinamas:
1) kai yra gautas asmens sveikatos priežiūros įstaigos prašymas panaikinti licencijos asmens
sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimą;
2) jeigu sustabdžius licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimą
asmens sveikatos priežiūros įstaiga per šio straipsnio 11 dalies 1 punkte nustatytą terminą nesikreipė dėl
licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimo sustabdymo panaikinimo arba per
šio straipsnio 11 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu nustatytą licencijos asmens sveikatos priežiūros
veiklai (ar jos dalies) galiojimo sustabdymo terminą nepašalino pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas
licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimas;
3) kai asmens sveikatos priežiūros įstaiga likviduojama;
4) kai paaiškėja, kad licencijai asmens sveikatos priežiūros veiklai gauti buvo pateikti suklastoti
dokumentai;
5) šio įstatymo 54 straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju.
15. Sprendimas panaikinti licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimą
priimamas:
1) šio straipsnio 14 dalies 1 punkte nurodytu atveju – ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo
asmens sveikatos priežiūros įstaigos prašymo gavimo dienos;
2) šio straipsnio 14 dalies 2 punkte nurodytu atveju – ne vėliau kaip penkias darbo dienas nuo šio
straipsnio 11 dalies 1 punkte nustatyto termino kreiptis dėl licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai
(ar jos dalies) galiojimo sustabdymo panaikinimo pabaigos arba ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų
nuo šio straipsnio 11 dalies 2 punkte nurodyto termino, per kurį asmens sveikatos priežiūros įstaiga turėjo
pašalinti licencijuojamos veiklos pažeidimus, dėl kurių jos licencija asmens sveikatos priežiūros veiklai
(ar jos dalis) yra sustabdyta, bet jų nepašalino, pabaigos;
3) šio straipsnio 14 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais – ne vėliau kaip per tris darbo
dienas nuo sužinojimo apie šias aplinkybes dienos;
4) šio straipsnio 14 dalies 5 punkte nurodytu atveju – ne vėliau kaip per septynias darbo dienas
nuo kreipimosi gavimo dienos.
16. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba informaciją apie licencijos
asmens sveikatos priežiūros veiklai išdavimą, jos galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo
panaikinimą ar galiojimo panaikinimą, licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai patikslinimą ne
vėliau kaip kitą darbo dieną nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos paskelbia savo interneto
svetainėje Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka.
17. Už licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai išdavimą ir jos patikslinimą mokama
nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
6
5) teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl garantijų suteikimo paskoloms, kurias LNSS įstaigos ima iš
kredito įstaigų;
6) nustato sveikatos priežiūros tinkamumo ir priimtinumo reikalavimus;
7) kartu su Finansų ministerija rengia pasiūlymus Vyriausybei dėl valstybės biudžeto asignavimų
LNSS įstaigoms;
8) prognozuoja sveikatos priežiūros specialistų poreikį ir formuoja valstybės užsakymą rengti
šiuos specialistus;
9) kontroliuoja, kaip įstaigos laikosi sveikatos priežiūros būtinųjų sąlygų, įstatymų, kitų teisės
aktų ir norminių dokumentų reikalavimų;
10) kartu su Vidaus reikalų ar Krašto apsaugos ministerija nustato paslaugų teikimo krašto
apsaugos sistemos ar vidaus reikalų sistemos uždarosiose įstaigose tvarką ir kartu su šiomis
ministerijomis kontroliuoja, kaip šiose įstaigose laikomasi teisės aktų ir norminių dokumentų
reikalavimų;
11) suderinusi su Lietuvos statistikos departamentu, tvirtina įstaigų veiklos statistikos formas,
įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarką;
12) kartu su Valstybine ligonių kasa nustato minimalius LNSS įstaigų išdėstymo, jų struktūros
reikalavimus bei paslaugų poreikį;
13) vykdo kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.
1. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo
konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose
dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją, vadovai į
darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus
tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas.
2. Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą
priimami viešo konkurso būdu. Universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo
konkurso būdu penkeriems metams.Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos
įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas turi teisę organizuoti padalinių ir filialų vadovų atestaciją.
3. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie
atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. LNSS biudžetinių ir
viešųjų įstaigų vadovai privalo periodiškai tobulinti vadovavimo įstaigai gebėjimus. Privalomo
tobulinimosi tvarka nustatoma sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
4. Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai negali dirbti ir šių įstaigų
padalinių ar filialų vadovais.
5. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovų teises ir pareigas nustato šių
įstaigų įstatai (nuostatai) ir pareiginės instrukcijos.
6. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu
penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas.
7. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai
bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami Darbo kodekso
nustatyta tvarka ir pagrindais. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais,
be Darbo kodekse nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama LNSS
valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai
institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą steigimo
dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių.
Papildyta straipsnio dalimi:
8. Šio straipsnio 1–5 dalių nuostatos netaikomos tų LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų
padalinių ir filialų vadovams, kurių steigėja yra Krašto apsaugos ministerija ar Vidaus reikalų ministerija.
151 straipsnis. LNSS viešųjų įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų darbo apmokėjimo tvarka
1. LNSS viešųjų įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų (toliau kartu – vadovaujantieji darbuotojai)
darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujančiųjų darbuotojų
mėnesinis darbo užmokestis susideda iš pastoviosios ir kintamosios darbo užmokesčio dalių.
2. LNSS viešųjų įstaigų, teikiančių Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamas
asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vadovų mėnesinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis
nustatomas praėjusių kalendorinių metų jų vadovaujamos įstaigos vieno etato gydytojų ir slaugytojų
vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio svertinį vidurkį dauginant iš koeficiento, kuris yra apskaičiuotas
atsižvelgus į šiuos kriterijus: LNSS viešųjų įstaigų praėjusiais kalendoriniais metais iš Privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudžeto gautų pajamų dydį ir praėjusiais kalendoriniais metais gydytojų
(įskaitant gydytojus odontologus) ir slaugytojų (įskaitant akušerius) faktiškai užimtų etatų skaičių.
3. LNSS viešųjų įstaigų vadovų mėnesinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis (pDU)
nustatomas pagal formulę pDU = SvVDU x k, čia:
1) pDU – mėnesinio darbo užmokesčio pastovioji dalis;
2) SvVDU – LNSS viešosios įstaigos vieno etato gydytojų ir slaugytojų vidutinio mėnesinio
darbo užmokesčio svertinis vidurkis;
3) k – koeficientas.
4. LNSS viešosios įstaigos vieno etato gydytojų ir slaugytojų vidutinio mėnesinio darbo
užmokesčio svertinis vidurkis (SvVDU) apskaičiuojamas pagal formulę SvVDU = (gVDU x GES +
sVDU x SES) / (GES + SES), čia:
1) gVDU – praėjusių kalendorinių metų LNSS viešosios įstaigos vidutinis mėnesinis gydytojų
darbo užmokestis;
2) sVDU – praėjusių kalendorinių metų LNSS viešosios įstaigos vidutinis mėnesinis slaugytojų
darbo užmokestis;
3) GES – praėjusių kalendorinių metų LNSS viešosios įstaigos užimtų gydytojų etatų skaičius;
4) SES – praėjusių kalendorinių metų LNSS viešosios įstaigos užimtų slaugytojų etatų skaičius.
5. Koeficientas (k) apskaičiuojamas pagal formulę k = 50 % kPSDF + 50 % kE, čia:
9
kurių LNSS viešųjų įstaigų vadovaujantieji darbuotojai negalėjo kontroliuoti, numatyti ir užkirsti kelio
šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.
11. LNSS viešųjų įstaigų vadovų mėnesinio darbo užmokesčio maksimalų dydį (pastovioji ir
kintamoji darbo užmokesčio dalys kartu) nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba
visuotinis dalininkų susirinkimas, atsižvelgdamas (atsižvelgdami) į tai, kad įstaigos visų darbuotojų ir
įstaigos vadovo mėnesinio darbo užmokesčių suma negali viršyti savininko teises ir pareigas
įgyvendinančios institucijos arba visuotinio dalininkų susirinkimo nustatyto LNSS viešosios įstaigos
darbo užmokesčio fondo dydžio.
12. LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančiajam darbuotojui už gerus darbo rezultatus ir gerą darbo
pareigų atlikimą paskutinį kalendorinių metų mėnesį iš sutaupytų viešosios įstaigos lėšų, skirtų darbo
užmokesčiui, gali būti išmokama premija, kuri negali būti didesnė už praėjusių kalendorinių metų jų
vadovaujamos įstaigos vieno etato gydytojų ir slaugytojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio svertinį
vidurkį.
13. LNSS viešųjų įstaigų vadovaujantiesiems darbuotojams, su kuriais nutraukiama darbo sutartis
šalių susitarimu pagal Darbo kodekso 54 straipsnį, gali būti išmokamos kompensacijos, kurių suma negali
viršyti trijų jų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, apskaičiuotų Vyriausybės nustatyta tvarka.
TAR pastaba. Įsigaliojus įstatymui Nr. XIII-1762 iki šio įstatymo nustatytas LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančiojo
darbuotojo gauto mėnesinio darbo užmokesčio dydis turi būti perskaičiuotas atsižvelgiant į šio įstatymo 1
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 1 straipsnio nuostatas. Jeigu iki
šio įstatymo įsigaliojimo (2019-09-01) LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančiojo darbuotojo gauto mėnesinio darbo
užmokesčio dydis buvo didesnis už šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 1
straipsnyje nustatomą atitinkamos pareigybės mėnesinio darbo užmokesčio dydį, vadovaujančiajam darbuotojui, iki
jis eina šias pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d., paliekamas iki šio įstatymo įsigaliojimo
nustatytas mėnesinio darbo užmokesčio dydis (apskaičiuotas pastoviąją dalį sudedant su kintamąja dalimi), o nuo
2021 m. sausio 1 d. mėnesinis darbo užmokestis nustatomas pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Sveikatos
priežiūros įstaigų įstatymo 151 straipsnyje nustatytas LNSS vadovaujančiųjų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas.
152 straipsnis. LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos
priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimas
1. LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros
paslaugas, veiklos finansinių rezultatų vertinimo rodikliai yra:
1) įstaigos praėjusių metų veiklos rezultatų ataskaitoje nurodytas pajamų ir sąnaudų skirtumas
(grynasis perviršis ar deficitas);
2) įstaigos sąnaudų darbo užmokesčiui dalis;
3) įstaigos sąnaudų valdymo išlaidoms dalis;
4) įstaigos finansinių įsipareigojimų dalis nuo metinio įstaigos biudžeto;
5) papildomų finansavimo šaltinių pritraukimas.
2. LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros
paslaugas, veiklos rezultatų vertinimo rodikliai yra:
1) pacientų pasitenkinimo įstaigos teikiamomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis lygis,
tai yra pacientų teigiamai įvertintų įstaigoje suteiktų paslaugų skaičiaus dalis nuo visų per metus įstaigoje
suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas
paslaugų grupes;
2) įstaigoje gautų pacientų skundų dėl įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų
skaičius per metus ir pagrįstų skundų dalis;
3) įstaigoje gautų pagrįstų skundų dalis nuo visų įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros
paslaugų skaičiaus per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
4) įstaigoje taikomos kovos su korupcija priemonės, numatytos sveikatos apsaugos ministro
tvirtinamoje Sveikatos priežiūros srities korupcijos prevencijos programoje;
5) informacinių technologijų diegimo ir plėtros lygis (pacientų elektroninės registracijos sistema,
įstaigos interneto svetainės išsamumas, darbuotojų darbo krūvio apskaita, įstaigos dalyvavimo
elektroninėje sveikatos sistemoje mastas);
6) įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per ketvirtį ir per metus pagal
sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
7) vidutinis laikas nuo paciento kreipimosi į įstaigą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugos
suteikimo momento iki paskirto paslaugos gavimo laiko pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas
paslaugų grupes;
11
8) įstaigoje dirbančių darbuotojų ir etatų skaičius ir įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros
paslaugų skaičius per metus;
9) vidutinė hospitalizuotų pacientų gydymo trukmė įstaigoje pagal sveikatos apsaugos ministro
nustatytas paslaugų grupes (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas
teikiančioms įstaigoms);
10) lovos užimtumo rodiklis įstaigoje pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų
grupes (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms
įstaigoms);
11) įstaigoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų brangiųjų tyrimų
ir procedūrų, kurių stebėsena atliekama, skaičius, medicinos priemonių, kuriomis atlikti brangieji tyrimai
ir procedūros, panaudojimo efektyvumas (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos
priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms);
12) papildomi sveikatos apsaugos ministro nustatyti įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodikliai.
3. Sveikatos apsaugos ministras kiekvienais metais tvirtina šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų
rodiklių siektinas reikšmes, taikomas šio straipsnio 8 dalyje nurodytoms įstaigų grupėms. Sveikatos
apsaugos ministro nustatytos rodiklių siektinos reikšmės taip pat taikomos ir apskaičiuojant LNSS viešųjų
įstaigų vadovaujančiųjų darbuotojų mėnesinio darbo užmokesčio kintamosios dalies dydį šio įstatymo 15 1
straipsnio 10 dalyje nurodytu pagrindu.
4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų rodiklių reikšmės atnaujinamos kartą per metus ir
viešinamos vadovaujantis šio straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse nustatytais reikalavimais, nurodant metines
rodiklių reikšmes.
5. LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros
paslaugas, viešai skelbiamose veiklos ataskaitose sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pateikia
informaciją apie per ataskaitinį laikotarpį įstaigoje taikytas priemones, kuriomis buvo siekiama šio
straipsnio 4 dalyje nurodytų rodiklių reikšmių.
6. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų rodiklių reikšmės nuolat skelbiamos viešai Sveikatos
apsaugos ministerijos, LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos
priežiūros paslaugas, interneto svetainėse ir šių įstaigų skelbimų lentose pacientams suprantamu būdu.
7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytu būdu skelbiami duomenys turi būti išsamūs, struktūruoti, be
registracijos nemokamai prieinami didžiausiai įmanomai vartotojų grupei, teikiami atvira ir nepatentuota
forma.
8. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų įstaigų veiklos finansinių ir veiklos rezultatų rodiklių
reikšmės palyginamos pagal šias įstaigų grupes (lyginant tarpusavyje tik tos grupės įstaigas):
1) rajonų ir regionų lygmens LNSS viešąsias įstaigas;
2) universiteto ligonines, respublikos lygmens LNSS viešąsias įstaigas ir stacionarines asmens
sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias LNSS biudžetines įstaigas, nepriskiriamas šio įstatymo 25
straipsnyje nurodytoms įstaigoms;
3) antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias LNSS viešąsias
įstaigas, nepriskiriamas šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytoms įstaigų grupėms;
4) pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias LNSS viešąsias įstaigas,
nepriskiriamas šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytoms įstaigų grupėms.
9. Šio straipsnio 8 dalyje nurodytų LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių
asmens sveikatos priežiūros paslaugas, grupavimą ir rodiklių reikšmių palyginimą atlieka Sveikatos
apsaugos ministerija.
10. Tais atvejais, kai LNSS viešosios įstaigos ar LNSS biudžetinės įstaigos rodiklių, nustatytų šio
straipsnio 2 dalies 7, 10 ir 11 punktuose, praėjusių kalendorinių metų reikšmės yra geresnės negu
sveikatos apsaugos ministro patvirtintos siektinos šio straipsnio 8 dalies 1–4 punktuose nurodytai įstaigų
grupei, kuriai priskiriama įstaiga, nustatytos reikšmės ir ši įstaiga asmens sveikatos priežiūros paslaugų,
kurių išlaidos yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, per praėjusius
kalendorinius metus suteikė už didesnę sumą, negu numatyta teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos
priežiūros įstaigos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartyje, šios įstaigos viršytos asmens sveikatos
priežiūros paslaugų išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pirmumo
tvarka. Kitų LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų viršytos asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos iš
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos, jeigu, apmokėjus šioje dalyje pirmiau
nurodytų įstaigų viršytas asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, lieka Privalomojo sveikatos
12
draudimo fondo biudžeto lėšų šių įstaigų viršytoms asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms
apmokėti. Šioje dalyje nurodytų LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų viršytų asmens sveikatos priežiūros
paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarką nustato
sveikatos apsaugos ministras.
11. LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros
paslaugas, ataskaitiniu laikotarpiu pasiektos šio straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 2 dalies 1–11
punktuose nurodytų veiklos finansinių ir veiklos rezultatų vertinimo rodiklių reikšmės įstaigos steigėjui
(dalininkui) (steigėjams (dalininkams) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai
pateikiamos kiekvienais metais iki kovo 1 dienos. Tuo atveju, kai ne mažiau kaip penkių LNSS viešosios
įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos
finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklių reikšmės nesiekia šio straipsnio 8 dalies 1–4 punktuose
nurodytos įstaigų grupės, kuriai priskiriama įstaiga, sveikatos apsaugos ministro patvirtintų siektinų
reikšmių, steigėjas (dalininkas) (steigėjai (dalininkai) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti
institucija kartu su įstaigos vadovu privalo iki einamųjų metų birželio 15 dienos sudaryti įstaigos veiklos
finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planą, kuris turi būti įgyvendintas iki einamųjų metų
gruodžio 31 dienos. LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos, teikiančios asmens sveikatos
priežiūros paslaugas, veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planą tvirtina steigėjas
(dalininkas) (steigėjai (dalininkai) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.
12. Jeigu įgyvendinus įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių plane
numatytas priemones bent trys įstaigos veiklos finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklių reikšmės, dėl
kurių buvo sudarytas ir įgyvendinamas šio straipsnio 11 dalyje nurodytas įstaigos veiklos finansinių ir
veiklos rezultatų gerinimo priemonių planas, ir toliau nesiekia šio straipsnio 8 dalies 1–4 punktuose
nurodytos įstaigų grupės, kuriai priskiriama įstaiga, sveikatos apsaugos ministro patvirtintų siektinų
reikšmių, įstaigos steigėjas (dalininkas) (steigėjai (dalininkai) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti
institucija privalo pagal kompetenciją priimti Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytus
savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai priskirtus sprendimus ar Viešųjų įstaigų įstatymo
10 straipsnio 1 dalyje visuotiniam dalininkų susirinkimui priskirtus sprendimus.
5. Jeigu kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią LNSS įstaigą momentu
apdraustasis pacientas pageidauja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamas
asmens sveikatos priežiūros paslaugas gauti vėliau, negu per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose
nurodytą terminą, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi būti gautas paciento sutikimas ir
padaromas papildomas įrašas registracijos sistemoje.
6. Jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti LNSS įstaiga apdraustojo paciento
kreipimosi į ją momentu dėl objektyvių priežasčių negali suteikti asmens sveikatos priežiūros paslaugos
per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą, ji privalo užtikrinti, kad būtų atlikta
apdraustojo paciento išankstinė registracija asmens sveikatos priežiūrai gauti kitoje asmens sveikatos
priežiūros paslaugas teikiančioje LNSS įstaigoje, kurioje asmens sveikatos priežiūros paslauga būtų
suteikta per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą. Kriterijų, kuriems esant laikoma, kad
asmens sveikatos priežiūros paslaugos negali būti objektyviai suteiktos per šio straipsnio 2 dalies 1–5
punktuose nurodytą terminą, sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Prieš darant įrašą registracijos
sistemoje, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi būti gaunamas paciento sutikimas gauti
norimą asmens sveikatos priežiūros paslaugą pasiūlytoje asmens sveikatos priežiūros paslaugas
teikiančioje LNSS įstaigoje.
7. Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju nėra gaunamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytas
paciento sutikimas asmens sveikatos priežiūros paslaugą gauti vėliau, negu per šio straipsnio 2 dalies 1–5
punktuose nurodytą terminą, ir LNSS įstaigai šio straipsnio 6 dalyje numatytu atveju pasiūlius pacientą
įregistruoti kitoje asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje LNSS įstaigoje, kurioje asmens
sveikatos priežiūros paslauga būtų suteikta per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą,
nėra gaunamas šio straipsnio 6 dalyje nurodytas paciento sutikimas tokią paslaugą gauti, paciento
registracijos procesas užbaigiamas registracijos sistemoje įrašant, kad pacientas atsisako pasinaudoti teise
gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamą asmens sveikatos priežiūros
paslaugą. Tokiu atveju šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodyti terminai pradedami skaičiuoti nuo
paciento pakartotinio kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą momento.
8. Sveikatos apsaugos ministras nustato pacientų registravimo LNSS įstaigose šio straipsnio 4–7
dalyse nurodytais atvejais tvarką.
9. Tais atvejais, kai šiame straipsnyje nustatyta tvarka užregistruotas pacientas paskirtu laiku
neatvyksta gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugos, šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodyti
terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo paciento pakartotinio kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros
paslaugas teikiančią LNSS įstaigą momento.
II DALIS
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOS
I SKYRIUS
LNSS NEPRIKLAUSANČIOS ĮSTAIGOS
II SKYRIUS
LNSS ĮSTAIGOS
2. Uždarosios biudžetinės įstaigos steigiamos tikrosios tarnybos karių ir kariūnų, asmenų, esančių
laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo vietose, policijos areštinėse, skirstymo punktuose, psichikos ir
elgesio sutrikimų turinčių asmenų, padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais,
nelegalių imigrantų asmens sveikatos priežiūrai. Šios įstaigos taip pat vykdo visuomenės sveikatos
priežiūros priemones, įrašytas į vidaus reikalų ministro ar krašto apsaugos ministro ir sveikatos apsaugos
ministro patvirtintą sąrašą.
3. Teisę steigti uždarąją biudžetinę įstaigą psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų,
padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, sveikatos priežiūrai turi
Vyriausybė. Teisę steigti uždarąsias biudžetines įstaigas tikrosios tarnybos karių, asmenų, esančių laisvės
atėmimo ir kardomojo kalinimo vietose, policijos areštinėse, skirstymo punktuose, nelegalių imigrantų
sveikatos priežiūrai taip pat turi kitos įstatymų numatytos valstybės institucijos, suderinusios su Sveikatos
apsaugos ministerija.
Straipsnio dalies pakeitimai:
4. Uždarųjų biudžetinių įstaigų, steigiamų krašto apsaugos ir vidaus reikalų sistemose, nuostatus
tvirtina krašto apsaugos ministras ir vidaus reikalų ministras, suderinę su sveikatos apsaugos ministru.
pasiūlymą gali pateikti viešosios įstaigos dalininkui ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas
įgyvendinančiai institucijai.
3. Asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos slaugos taryba (toliau – slaugos taryba)
sudaroma iš įstaigos padalinių ir filialų slaugos specialistų.
4. Slaugos taryba svarsto pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus. Slaugos taryba
svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos vadovui. Jeigu įstaigos
vadovas su pasiūlymu nesutinka, slaugos taryba savo pasiūlymą gali pateikti viešosios įstaigos dalininkui
ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai.
5. Gydymo tarybai ar slaugos tarybai pirmininkauti negali įstaigos vadovas, vadovo
pavaduotojas, padalinio ir filialo vadovas. Gydymo tarybos, slaugos tarybos sudarymą, šių tarybų teises ir
pareigas, darbo tvarką, narių teises, pareigas, jų paskyrimo ir atšaukimo, darbo apmokėjimo sąlygas bei
atsakomybę nustato viešųjų įstaigų įstatai.
Straipsnio pakeitimai:
35 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos medicinos etikos komisija
1. LNSS viešojoje įstaigoje sudaroma medicinos etikos komisija, kuri LNSS viešojoje įstaigoje
nagrinėja sveikatos priežiūros specialistų elgesio ir sveikatos priežiūros specialistų tarpusavio etikos
klausimus, kontroliuoja, kaip LNSS viešojoje įstaigoje laikomasi medicinos etikos reikalavimų.
2. LNSS viešosios įstaigos medicinos etikos komisijos sudarymo ir veiklos tvarką nustato
Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinti Sveikatos priežiūros įstaigos medicinos etikos komisijos
pavyzdiniai nuostatai.
8. Į turtą, perduotą pagal patikėjimo sutartį, negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal valstybės
ar savivaldybės viešosios įstaigos prievoles, įskaitant prievoles, atsiradusias šį turtą valdant, naudojant ir
juo disponuojant.
9. Valstybės ir savivaldybių viešosios įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka, kai yra valstybės ar
savivaldybės institucijos, perdavusios turtą patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį, rašytinis sutikimas,
priima sprendimus dėl valstybės ar savivaldybių nekilnojamųjų daiktų, kurie joms perduoti patikėjimo
teise pagal patikėjimo sutartis, pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti.
kaip atskiri juridiniai asmenys arba kaip šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų asmens
sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų padaliniai (filialai).
TAR pastaba. 3 dalis taikoma tik po įstatymo Nr. XIII-63 įsigaliojimo (2016-12-15) reorganizuojamoms Lietuvos
Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodytos LNSS savivaldybių asmens
sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų nomenklatūros įstaigoms
III SKYRIUS
ĮSTAIGŲ TEISĖS IR PAREIGOS
gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems. Tipinę šios sutarties formą tvirtina sveikatos
apsaugos ministras ir teisingumo ministras.
3. Už šio straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas jas suteikusioms savivaldybių asmens sveikatos
priežiūros įstaigoms laisvės atėmimo vietų ligoninė, pataisos įstaiga arba tardymo izoliatorius sumoka
pagal sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatytus paslaugų įkainius ir mokėjimo tvarką.
2. Įstatymai ir kiti teisės aktai visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms gali nustatyti ir kitų
pareigų.
2) pildyti ir saugoti privalomas sveikatos statistikos apskaitos, ataskaitų ir kitas tipines formas bei
teikti informaciją apie asmenį (pacientą) valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms sveikatos apsaugos
ministro nustatyta tvarka, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos
įstatymo nuostatomis;
3) registruoti ir teikti informaciją apie medicinos priemones, papildomosios ir alternatyviosios
sveikatos priežiūros produktus, gyvūnus, kitus gyvus organizmus ir kitas priemones, naudojamas teikiant
papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugas, sveikatos apsaugos ministro nustatyta
tvarka.
III DALIS
ĮSTAIGŲ VEIKLOS KONTROLĖ
paaiškinimus, įskaitant asmens duomenis, tarp jų ir sveikatos duomenis, kurie reikalingi patikrinimui
atlikti ir paslaugų kokybės, pacientų saugos užtikrinimo bei neteisėtos sveikatinimo veiklos užkardymo
tikslams pasiekti;
3) reikalauti, kad pacientams būtų atlikti papildomi tyrimai;
4) teikti motyvuotą pasiūlymą sveikatos apsaugos ministrui ar jo įgaliotam asmeniui sustabdyti ar
panaikinti gydytojo medicinos praktikos ar įstatymų nustatytų kitų licencijų verstis sveikatos priežiūra
galiojimą;
5) reikalauti iš įstaigos administracijos vadovo ne ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui
nušalinti sveikatos priežiūros specialistus ir patikrinti jų profesinę kompetenciją, jeigu buvo nustatyti šių
specialistų profesinės veiklos trūkumai, galėję lemti ar lėmę žalą ar pavojų pacientų sveikatai, arba jeigu
sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija neatitinka nustatytų reikalavimų, arba šie specialistai dėl
sveikatos būklės negali atlikti savo pareigų. Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos
patikrinimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Nušalinimo nuo darbo laikotarpiu sveikatos
priežiūros specialistui darbo užmokesčio mokėjimas sustabdomas;
6) įstatymų nustatyta tvarka patraukti įstaigos darbuotojus atsakomybėn už sveikatinimo įstatymų
ir kitų teisės aktų pažeidimus;
7) vykdydami medicinos priemonių valstybinę priežiūrą, iš įstaigos ne ilgesniam kaip šešių
mėnesių terminui paimti, jeigu tai techniškai įmanoma, medicinos priemonių pavyzdžius ir neatlygintinai
juos išbandyti, iki bus gautos bandymo išvados.
Sveikatos apsaugos ministeriją dėl įstaigos valdymo organų nušalinimo ir laikinojo administratoriaus
paskyrimo.
3) reikalauti, kad būtų patikrinta įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinė kvalifikacija;
4) sustabdyti visų ar dalies paslaugų teikimą;
5) turėti kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teises.
2. Šiame įstatyme nurodytos įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos taiko įstaigoms
kontrolės priemones ir sankcijas, atsižvelgdamos į pažeidimo, kurio pagrindu taikoma kontrolės
priemonė, turinį.
3. Šiame įstatyme nurodytų įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų sprendimai dėl
kontrolės priemonių ar sankcijų taikymo gali būti per trisdešimt dienų skundžiami įstatymo nustatyta
tvarka. Apskundimas nesustabdo įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų, nurodytų šiame
įstatyme, nutarimų vykdymo.
3. Sprendimas dėl įstaigų kontrolės priemonių taikymo, išskyrus šio įstatymo 54 straipsnio 1
dalies 2 punkte ir 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus atvejus, privalo būti priimtas per tris mėnesius
nuo pažeidimo nustatymo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip treji
metai, kontrolės priemonės negali būti taikomos.