Justinas Marcinkevičius.

Dienoraštis be datų

I. NEREIKIA dievinti žmogaus - tai jį demoralizuoja, paralyžiuoja moralines ir kūrybines jo

pastangas, t. y. nužmogina jį. Be šitų pastangų žmogus mažai ko vertas. Tai jau gyvenimo
vartotojas, o ne kūrėjas. Būna ir dar blogiau - šitaip dievindami žmogų, pažadiname jame grobuonį,
žvėrį, antžmogį, t. y. griaunančias, naikinančias jėgas. Ir žengia paskui per gyvenimą žmogus-
dievas, griebdamas, ką galima nugriebti, nustumdamas, ką galima nustumti; sudraustas jis net
nesupranta savo poelgių amoralumo, nes bedievindami - o, poetiškas mūsų nesantūrumas! -
iškėlėme jį virš konkretaus laiko, išplėšėme iš konkrečių aplinkybių.
II. Šitą abstraktaus žmogaus adoraciją kažkodėl vadiname humanizmu. Iš tikrųjų humanizmas yra
reiklus požiūris į žmogų. Žmogus įgyja vertę tiktai realizuodamas savo kūrybinį ir moralinį turinį, o
mes savuoju jau rezultatyviu liaupsinimu tiktai trukdom jam atlikti savo pareigą, - išgirdęs, kad jo
galva jau dangų siekia, žmogus iš tikrųjų ima galvoti, kad daugiau nebėra kur augti.
III. Suprasti žmogų, padėti jam pažinti save, pažadinti tą galią kuri slypi jame, svarbiausia - meilę ir
pagarbą į save panašiam, - toks būtų bendriausias žodžiais mūsų uždavinys. Kaip sakė Spinoza savo
„Politiniame traktate":, Aš visą laiką stengiaus nesijuokti iš žmogaus poelgių, stengiausi neliūdėti
dėl jų ir ne keikti juos, o suprasti".
IV. Suprasti žmogų! tai be galo daug, tai beveik nepasiekiama, nes kiekvienas supranta tik tiek, kiek
randa savyje, kiek turi savyje. Taigi: suprasti save - suprasti kitą, suprasti kitą - suprasti save.
V. Nereikia mums daugiau dievų - nei danguje, nei žemėje. Ypač žemėje. Nes čia jie pridaro
daugiau velniavos.

Pagal Just. Marcinkevičių

1. Suformuluokite ir užrašykite teksto temą, nurodykite adresatą. (2 taškai)

2. Į kokius klausimus atsakoma tekste?(2 taškai)

3. Koks santykis tarp vartotojo ir kūrėjo? Pagrįskite. (2 taškai)

4. Kodėl autorius teigia, jog dievindami žmogų pažadiname jame grobuonį, žvėrį, antžmogį?
Paaiškinkite savais žodžiais. (2 taškai)

5.Įvardykite autoriaus požiūrį į „žmogų-dievą"? Pacituokite. (2 taškai)

6. „...o poetiškas mūsų nesantūrumas!". Kokia tai meninės raiškos priemonė? Kokią reikšmę
suteikia kūriniui. (2 taškai)

7. Kas būdinga autoriaus kalbai? Nurodykite bent po vieną leksikos ir sintaksės ypatumą.(3 taškai)

8. Kas, pasak autoriaus, liudija žmogaus „didumą"?(1 taškas)

9. „...jo galva jau dangų siekia". Kokia tai meninė raiškos priemonė? Paaiškinkite jos prasmę. (2
taškai)

10. Koks žmogaus elgesys kito atžvilgiu yra teisingas? Kodėl? Argumentuokite.(3 taškai)

11. Kaip suprantate Spinozos žodžius: „Aš visą laiką stengiaus nesijuokti iš žmogaus poelgių,
stengiaus neliūdėti dėl jų ir ne keikti juos, o suprasti." (1 taškas)
12. „Suprasti žmogų!...tai beveik nepasiekiama". Ar pritariate šiam teiginiui? Argumentuokite. (2
taškai)

13. Remdamiesi tekstu apibūdinkite žmogaus santykį su erdve laiko požiūriu. (2 taškai)

14. Raskite tekste 3 tarptautinius žodžius ir paaiškinkite jų reikšmę.(3 taškai )

15. Koks šio teksto funkcinis stilius? Atsakymą argumentuokite. (3 taškai)

16. Pabaikite sakinius: (2 taškai)

Suprasti žmogų...
Žmogus įgyja vertę...

Taškai
34