SAMPROTAVIMAS

PRIEŠ RAŠANT RAŠINĮ:

 Ieškoti problemos ir jos sprendimo būdų;

 Susigalvoti sau žodžių/sakinių ribas (apie 600 žodžių, viena pastraipa – kažkur 250);
 Nerašyti daug citatų;

PLANAVIMAS (iki 30min):

 Pateikti kuo daugiau atsakymų į temos klausimą;

 Jeigu nežinai, apie ką rašyti – pasižymėti smulkius klausimėlius iš temos juodraštyje
 Prie kiekvieno atsakymo parašyti tinkamus kūrinius/autorius;
 Prie autorių supilu viską žinomą jų kontekstą;
 Pažiūriu, apie ką daugiausiai žinau, suformuluoju teiginius;
 Jeigu „Ar“ – pasirinkti vieną poziciją, kad nebūtų prieštaravimo; (pvz. reikia kažko, NES...)
 Visada juodraščio paraštėje atsakyti sau į klausimus: „Kodėl šiandien šia tema reikia kalbėti?“; „Ką
aš noriu šiuo rašiniu pasakyti?“
 Perrašymui pasilikti bent 1.5 val.

ĮŽANGA:

 Sąvokų aiškinimas + tema + problema + aspektai;

 Rašinio temoje ieškoti atraminės sąvokos;
 Sąvokų aiškinimas – turi būti sukonkretinta būtent tai, apie ką kalbėsime. Pvz., namai gali būti ir
sodyba, ir butas, ir miestas, ir šalis. Iš visų jų reikia išsirinkti tą reikšmę, apie kurią kalbėsime
rašinyje. Tam dažniausiai pasitarnauja žodynas;
 Kiekviena samprotavimo rašinio pastraipa susijusi su šiandiena. Todėl reikia gyvenimą sieti su
literatūra, rašinio temą aktualizuoti, naudojantis realijomis, menu, mokslu, liaudies išmintimi ir t.t.
 Susirasti du aspektus, pagal juos sufomuluti du teiginius. Aspektai – atsakymas į temos klausimą; iš
jų turi matytis, kiek rašinyje bus pastraipų;
 Paskutiniame įžangos sakinyje NEKARTOTI rašinio temos klausimo;
 Galima ir poleminė įžanga – skirtingų pozicijų pristatymas į tą pačią temą, problemą. Būtų gerai
vieną poziciją pasirinkti, iš jos formuoti aspektus;
 TEMOS SĄVOKĄ IR ASPEKTUS PASIŽYMĖTI SKIRTINGOMIS SPALVOMIS IR „SEKTI“ DĖSTYMO
PASTRAIPOSE JUODRAŠTYJE;

DĖSTYMAS:

 Teiginys -> Samprotavimas (siejimas) - autentiškas mąstymas, paremtas ir aktualizuotas įvairiais

kultūriniais argumentais -> Kūrinio pristatymas -> Autoriaus kontekstas, susijęs su kūriniu bei
rašinio tema -> Remimasis pačiu kūriniu -> Papildomas kontekstas (optional) -> Užsklanda –
gražus perėjimas -> Dalinė išvada;
 Labai svarbu mintis dėlioti nuosekliai, aiškiai ir tiksliai;
 Teiginys – tikslus, atsako į temos klausimą nepamesdamas nei vieno aspekto;
 Argumentuojant neimti daug įvykių, geriau vieną/kelis momentus iki negalėjimo išnagrinėti;
 Į problemą žiūrėti autoriaus, naudojamų kontekstų akimis ir rasti juos vienijanti bruožą – temos
sąvoką;
 Kontekstuose argumentuoti, sakyti faktus - ne tik numesti vieną sakinį, bet ir PRAPLĖSTI;
 Vengti tuščių frazių;
  KIEKVIENAS SAKINYS TURI ATSAKYTI Į TEMOS KLAUSIMĄ;
 Tarp abiejų dėstymo pastraipų turi atsirasti RYŠYS (visiškai kitaip, kitavertus, be to, beje...). Antroje
pastraipoje galima įterpti ir sakinį, kuriuo grįžtame prie pirmos pastraipos ir nurodome, jas
priešiname ar lyginame;

IŠVADA:

 Grįžtama prie įžangos aspektų ir konteksto, rašinys įrėminamas;

 Nekartoti jau paminėtų sakinių, savo argumentus sutvirtinti;
 Nepridėti to, apie ką nekalbėta rašinyje.