Vedamieji tonai

Vedamieji tonai – tai ilgų verčių natos, judančios pustoniu arba tonu aukštyn arba žemyn
taip, kad atskleistų kiekvieno akordų sekoje esančio akordo spalvą. Pradžioje geriausia naudoti
akordinius garsus terciją arba septimą – laipsnius, kurie tiksliausiai apibrėžia akordo spalvą.
Pagrindinės vedamųjų tonų sekų sudarymo taisyklės :
1. Vedamasis tonas turėtų tęstis tiek, kiek tęsiasi akordas. Pvz., jeigu akordai keičiasi kas
taktą, vedamieji tonai juda sveikosiomis natomis.
2. Vedamieji tonai negali judėti didesniu nei tonas intervalu.
3. Įsisavinus vedamųjų tonų judėjimą akordiniais garsais, galima sudarinėti
sudėtingesnes, daugiau alteracijų turinčias vedamųjų tonų sekas (žr. 3 pvz.).
Toliau pateikiamas pirmasis pavyzdys su vedamųjų tonų seka bliuzo kvadrate. Judėjimas
prasideda nuo pirmojo akordo tercijos ir toliau keliauja taip, kad kuo geriau nusakytų kito
akordo spalvą (pvz., pirmojo akordo tercija geriau keliaus pustoniu žemyn į kito akordo
septimą, negu pustoniu aukštyn į primą).
 Pirmiausia reikėtų lėtai dainuoti vedamųjų tonų seką, kartu grojant akordo bosą, o vėliau
dainuojant groti pilnus akordus. Geriau įsisavinti garsų ir harmonijos ryšį padės laipsnio
pavadinimo padainavimas (3, 7, b9 ir t.t.).
Kito pavyzdžio vedamųjų tonų seka yra sudaryta pradedant pirmo akordo septima (žr. 2pvz.).
Vertėtų išsistudijuoti abudu variantus – tiek pirmą, tiek antrą pavyzdį.