VILNIAUS KOLEGIJA

MENŲ IR KŪRYBINIŲ TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS

Scenos meno katedra
Muzikinis teatras (valst. kodas 6531PX014)

Kostas Kurliandskas
MZ20 grupė
APOKALIPTINIO META-MIUZIKLO PAVYZDYS

Miuziklo „The Guy Who Didn`t Like Musicals“ recenzija

Rašto darbo pateikimo data: 2022-01-09

Vilnius, 2022 m.
 Brolių Nick`o ir Matt`o Lang`ų bei Jeff`o Blim`o originalus siaubo-komedinis
miuziklas „The Guy Who Didn`t Like Musicals“ yra vienas iš tokių, kuriuos žiūrint
neatrodo, kad jie būtų parašyti būtent tada. 2018 m. rudenį Los Andželo Matrix teatre
pasirodęs veikalas yra lyg satyra, lengvai pašiepianti miuziklų veikėjų stereotipus.
Pagrindinius vaidmenis jame atliko Jon`as Matteson`as, Lauren Lopez, Joey`is Richter`is,
Jaime Lyn Beatty, Corey`is Dorris`as, Jeff`as Blim`as, bei pirmąkart „Starkid Productions“
miuziklo scenoje debiutuojantys Robert`as Manion`as bei Mariah Rose Faith. Bet tai
nereiškia, kad visi 8 žmonės atlieką vieną vaidmenį – kadangi miuziklas finansuotas
netradiciškai, t. y. „Kickstarter“ platformos pagalba, taupymo tikslais visi, išskyrus Jon`ą,
atlieka po 4 ir daugiau vaidmenų.
Paulius yra paprastas žmogus. Jam patinka filmai, juoda kava ir kiti paprasti dalykai.
Išskyrus miuziklus. Tačiau jo mažas pasaulis greitai subyrės jo akivaizdoje. Hečetfilde
nukritus nežinomos kilmės meteorui, miestelyje plinta nežinoma liga, kurios simptomai –
dainavimas ir šokis... Kaip minėta anksčiau, pats veikalas braižu dažnai primena parodiją.
Kai kurių kūrinių tekstai (ypač titulinio „ir The Guy Who Didn`t Like Musicals“, „Show-
Stoppin` Number“ ir reprizinio „Inevitable“) , ypač geriau įsiklausius, yra kupini užuominų
apie muzikinio teatro užkulisius, akivaizdžiai laužo ketvirtąją sieną, kas puikiai dera su
„miuziklinių“ ateivių invazijos metanaratyvu.
Temos pasirinkimas iš pirmo žvilgsnio gali stebinti. Pagrindinis veikėjas,
nemėgstantis miuziklų, mėgina išgyventi ir, vėliau, gelbėti miestą, kuris po truputį tampa
milžinišku miuziklu. Muzikinio stiliaus vientisumo šiame veikale ieškoti nereikia, nes jo
nėra – funk stilių netikėtai gali pakeisti 1940-ųjų tercetas, maršas arba roko baladė.
Pati spektaklio istorija įtraukianti, nors kai kurie personažai stipriai paremti zombių
apokalipsės archetipais (žmona, negalinti palikti surakinto užsikrėtusio vyro, teoretikas,
pasaulio pabaigą matantis kaip evoliucijos etapą). Įsimintiniausiais personažais išskirčiau J.
Matteson`o Paulių ir R. Manion`o profesorių Henrį Hidžensą, kuris savo numeriu sustabdo
visą siužetą, kad papasakotų apie savo paties rašomą miuziklą ir jo būsimą sėkmę.
Geriausiai atmintyje išlikęs atsiminimas yra nenoras išgirsti kažką iš personažų
dainuojant, kas reiškia, kad juos pasiglemžė virusas. Vienintelis trūkumas yra autorių
patvirtinimas, kad pabaigoje visi veikėjai užkrečiami, kas anuliuoja visas antrines siužeto
linijas ir teorijas, kaip Pauliaus išgyvenimas ir apsimetimas užsikrėtusiu.

Trumpai tariant, „The Guy Who Didn`t Like Musicals“ yra dėmesio vertas šaržinis
meta-miuziklas, kurio struktūra, nors ir paprasta, bet efektyviai išnaudota ir (ypač

2
pasaulinės pandemijos kontekste) suteikia galimybę įsitikinti, kad kiekvieno konflikto
esmė– skirtingos tiesos, kurių kiekviena pusė laikosi be išlygų.