8.

Įvadas į metabolizmą

 METABOLIZMAS TRANSFORMUOJA MATERIJĄ IR ENERGIJĄ

Metabolizmas – medžiagų apykaita, organizme vykstančių cheminių reakcijų visuma.

Metabolinis kelias – procesas, kai tam tikra molekulė, vykstant įvairioms reakcijoms,
katalizuojamoms įvairių fermentų, yra paverčiama į produktą.

Metaboliniai keliai:

 Katabolinis kelias – sudėtingos molekulės suskaidomos į mažesnius junginius, išlaisvinama

energija (viduląstelinis kvėpavimas).
 Anabolinis kelias – mažų junginių sujungimas į sudėtingas molekulės, energija sunaudojama
(fotosintezė).

 Pirmas termodinamikos dėsnis – energija negali būti sukurta arba sunaikinta, ji gali būti tik
transformuojama ir perduodama.
 Antras termodinamikos dėsnis – kiekvienas energijos virsmas ir perdavimas didina visatos
entropija.

Entropija – netvarkos, atsitiktinumo matas. S

Gibso laisvoji energija – ∆ G

Laisvoji energija – sistemos energijos dalis, galinti atlikti darbą, kai temperatūra ir slėgis yra vienodi
visoje sistemoje.

Entalpija (enthalpy) – visa sistemos energija. H

∆ G=∆ H−T ∆ S
Reakcija vyksta spontaniškai, jei ∆ G<0 .

∆ G=G final state −Ginitial state

Laisvoji energija G rodo sistemos nestabilumą. Kai G aukšta, sistema nestabili, kai žema – stabili.

Egzergoninės reakcijos – jų metu išlaisvinama energija, ∆ G<0 .

Endergoninės reakcijos – jų metu energija sunaudojama, ∆ G>0 .

 ATP SUJUNGIA EGZERGONINES IR ENDERGONINES REAKCIJAS

ATP – adenozintrifosfatas. Jį sudaro trys fosfato grupės, susijungusios su cukrumi riboze, kuris
susijungęs su azotine baze adeninu.

 ATP hidrolizė yra egzergoninė reakcija ir daug daugiau energijos išlaisvina ląstelės vidaus
sąlygomis.

ATP + H2O  ADP + P i

ATP hidrolizė

ATP gali endergonines reakcijas paversti į egzergonines. Dažnai ATP sukuria fosforilintą tarpinį
produktą, kuris yra labiau linkęs reaguoti, yra nestabilus. Taip sumažinamas ∆ G .

Fermentai – reakcijas katalizuojančios makromolekulės (baltymai, kartais RNR – ribozimai).

Aktyvacijos energija EA – energijos kiekis, reikalingas reaguojančioms molekulėms perkopti

energetinį barjerą.

 Kai fermentų aktyvieji centrai tampa prisotinti substaro, reakcijos greitis stabilizuojasi, ir
vienintelis būdas pagreitinti reakciją – įdėti fermentų.

Kofaktorius – neorganinė molekulė, prisijungianti prie fermento, reikalinga jo funkcijoms (pvz.

metalo jonai).

Kofermentas – organinė molekulė, prisijungianti prie fermento (vitaminai).

Inhibitoriai/slopikliai – molekulės, prisijungiančios prie fermentų kovalentinėmis arba silpnomis

jungtimis ir stabdančios arba trikdančios fermentų veiklą.

a) Konkurencinis inhibitorius – mimikuoja substratą, ir konkuruoja su substratu dėl fermento

aktyviojo centro.
b) Nekonkurencinis inhibitorius – prisijungia ne prie fermento aktyviojo centro taip pakeisdamas
fermento formą ir trikdydamas arba visai sustabdydamas jo veiklą.

 FERMENTŲ VEIKLOS REGULIAVIMAS

Alosterinė reguliacija – baltymų veiklos reguliavimas prisijungiant arba atskylant specifiniams

reguliatoriams. Tokie fermentai turi alosterinių centrų, kuriuose gali jungtis specifiniai reguliatoriai,
pavyzdžiui, AMP ir ATP.

Kooperacija – tai alosterinės reguliacijos forma, kai vienas substratas, prisijungęs prie fermento
aktyviojo centro, aktyvuoja visus kitus fermento aktyviuosius centrus.

 Alosterinė reguliacija dažniausiai vyksta grįžtamojo ryšio principu, kai galutinis produktas mažina
fermento, katalizuojančio šio proceso pirmąją reakciją, aktyvumą.