11.

Ląstelių bendravimas

 LĄSTELIŲ SIGNALAI
1. Recepcija – signalinė molekulė prisijungia prie baltymo receptoriaus ir priverčia jį pakeisti formą.
Ligandas – tai molekulė ar jonas, prisijungiantis prie kitos molekulės, pavyzdžiui, prie receptoriaus, ir
lemiantis jo formos pakitimą.
TRANSMEMBRANINIŲ RECEPTORIŲ TIPAI:
 Su G baltymais sąveikaujantys receptoriai
G baltymas yra aktyvus, kai receptorinis baltymas jame GDP pakeičia į GTP (guanozintrifosfatas).
Toks G baltymas aktyvuoja tam tikrą fermentą, o po to G baltymas veikia kaip GTPazė – hidrolizuoja
savo GTP į GDP ir P i.
 Receptoriai tirozino kinazės
Kinazė – bet koks fermentas, katalizuojantis fosfato grupės pernašą.
Tokie receptoriai sudaryti iš dviejų dalių, kai prie jų prisijungia signalinė molekulė, jie susijungia ir
sudaro dimerą, kuris fosforilina ATP į ADP ir prisijungia atsiskyrusią fosfato grupę prie tirozinų. Prie
fosforilintų tirozinų komplementariai jungiasi įvairūs baltymai. RTK yra ypatingi tuo, kad gali
aktyvuoti kelis atsakus vienu metu.
 Receptoriai jonų kanalai
Jie atsidaro, kai tam tikras ligandas prisijungia prie receptoriaus, pavyzdžiui, neuromediatorius
prisijungia prie nervinės ląstelės jonų kanalo kitoje sinapsės pusėje ir jį atveria. Šie receptoriai labai
svarbūs nervinės sistemos veiklai, jie taip pat gali būti reguliuojami ne tik ligandais, bet ir įtampą.

BRANDUOLIO RECEPTORIAI:
Jie gali būti branduolyje arba citoplazmoje, juos aktyvuojančios molekulės gali pereiti per plazminę
membraną, todėl yra hidrofobiškos arba labai mažos, neturinčios krūvio (steroidai). Aktyvuoti jie gali
veikti kaip transkripcijos faktoriai.
Transkripcijos faktoriai – baltymai, kontroliuojantys kurie genai yra įjungti, t. y. vyksta jų
transkripcija į mRNR.

2. Transdukcija – signalo sklidimas, kai informaciją perduoda skirtingų veiksmų seka.

Fosforilinimas dažniausia aktyvuoja baltymus, tačiau kartais gali deaktyvuoti.
Fosforilinimo kaskada – procesas, kai viena kinazė fosforilina kitą, o kita dar kitą ir t.t. taip
perduodamos signalą.
Baltymų fosfatazės – fermentai, kurie gali pašalinti fosfato grupę, defosforilinti kitus baltymus.
Signalo transdukcija priklauso nuo aktyvių kinazių ir fosfatazių santykio.
Antriniai tarpininkai – molekulės ir jonai, kurie ląstelėje sustiprina silpnus signalus ir perneša juos
nuo receptoriaus iki baltimų, kurie signalą neša toliau (dažniausi cAMP ir Ca 2+).
Adenililciklazė – fermentas, ATP verčiantis į cAMP.
Ca2+ jonų kiekis citozolyje mažas – jie yra aktyviai transportuojami iš ląstelės ir į endoplazminį tinklą.
G baltymui aktyvavus fermentą, skaidantį fosfolipidą PIP 2 į DAG (diacilglicerolis) ir IP3 (inozitolio
trifosfatas), IP3 atveria kalcio jonų kanalą endoplazminiame tinkle – kalcio jonai juda į citoplazmą.
DAG ir IP3 taip pat yra antriniai tarpininkai.

3. Atsakas
Atsakas gali pasireikšti transkripcijos faktoriaus aktyvavimu/deaktyvavimu arba ląstelės citoplazmos
baltymų aktyvumo pokyčiais (kai signalas atidaro arba uždaro jonų kanalą arba sukelia pokytį ląstelės
metabolizme).
Atsako reguliavimas:
a) Signalo amplifikacija
Fermentų kaskados sustiprina signalą.
b) Signalo specifiškumas ir atsako koordinavimas
Skirtingo tipo ląstelės gali turėti skirtingus atsakus į tą pačią medžiagą, nes jose įjungti skirtingi genai,
dėl to jos turi skirtingus baltymų rinkinius.
c) Pastoliai baltymai
Jie pagreitina signalo transdukciją, nes prie jų prisitvirtinę kaskadiniai baltymai yra arčiau vienas kito.
d) Signalo nutrūkimas
Pavyzdžiai:
G baltymas veikia kaip GTPazė, hidrolizuoja savo GTP į GDP.
Fermentas fosfodiesterazė CAMP paverčia į AMP.
Fosfotazės deaktyvuoja fosforilintas kinazes.

 APOPTOZĖ
Apoptozė – ląstelės mirtis.
Kaspazės – pagrindinės apoptozės metu veikiančios proteazės, baltymus skaidantys fermentai.