Lenkiamojo elemento statmenojo pjūvio skaičiuotinė įtempių pasiskirstymo schema.

(a) Statmenojo pjūvio skerspjūvis

(b) Deformacijų pasiskirstymas
(c) Skaičiuotinė schema įvertinant
kreivalinijinę gniuždomosios zonos įtempių
pasiskirstymo diagramą
(d) Skaičiuotinė schema įvertinant
ekvivalentinę stačiakampę gniuždomosios
zonos įtempių pasiskirstymo diagramą
Pusiausvyros lygtys.
Ašinių jėgų pusiausvyros sąlygos
F cd −F sc=0 ; η ∙ f cd ∙ λ ∙ x ∙ b−f yd ∙ A s 1=0
Momentų pusiausvyros sąlyga
F cd ∙ z −M Eds =0 ; z=d−0,5 ∙ λ ∙ x ; η ∙ f cd ∙b ∙ λ ∙ x ∙ ( d−0,5 ∙ λ ∙ x )−M Eds =0
Vienpusio išilginio armavimo stačiakampio skerspjūvio lenkiamojo gelžbetoninio elemento laikomoji
galia.
M Rds =η ∙ f cd ∙ b∙ λ ∙ x ∙(d−0,5 ∙ λ∙ x) ; (Statmenojo pjūvio laikomoji galia)
Dvipusio išilginio armavimo stačiakampio skerspjūvio lenkiamojo gelžbetoninio elemento laikomoji
galia.
M Rds =η ∙ f cd ∙ b∙ λ ∙ x ∙ ( d−0,5 ∙ λ ∙ x ) + f scd ∙ A s 2 ∙(d−d2 )
η ∙ f cd ∙b ∙ λ ∙ x ∙ ( d−0,5 ∙ λ ∙ x ) + f scd ∙ A s 2 ∙ ( d −d 2 )−M Eds =0
Vienpusio išilginio armavimo tėjinio skerspjūvio lenkiamojo gelžbetoninio elemento laikomoji galia.
Apskaičiuoti tėjinio skerspjūvio elemento statmenojo pjūvio laikomąją galią, išskiriami 2 atvejai:
1) Kai gniuždoma tik elemento lentyna: (ƞ·fcd·bf2·hf2>fyd·AS1(skaičiuojam kaip stačiakampį).
MRds= ƞ·fcd·bf2·hf2·(d-0,5·λ·x)
2) Kai gniuždoma lentyna ir dalis sienelės: (ƞ·fcd·bf2·hf<fyd·AS1(skaičiuojam kaip tėjinį).
MRds= ƞ·fcd·bf2·hf2·(d-0,5·λ·x)+ƞ·fcd·(bf2–bw) ·hf2·(d-0.5·hf2).
Dvipusio išilginio armavimo tėjinio skerspjūvio lenkiamojo gelžbetoninio elemento laikomoji galia.
Apskaičiuoti tėjinio skerspjūvio elemento statmenojo pjūvio laikomąją galią, išskiriami 2 atvejai:
a) Kai gniuždoma tik elemento lentyna: (ƞ·fcd·bf2·hf2 + fscd·AS2 >fyd·AS1(skaičiuojame kaip stačiakampį).
M Rds =η ∙ f cd ∙ bw ∙ x ∙ ( d−0,5∙ λ ∙ x )+ f scd ∙ A s 2 ∙(d −d 2)
b) Kai gniuždoma lentyna ir dalis sienelės: (ƞ·fcd·bf2·hf + fscd·AS2 <fyd·AS1 (skaičiuojame kaip tėjinį).
M Rds =η ∙ f cd ∙ bw ∙ x ∙ ( d−0,5∙ λ ∙ x )+ η∙ f cd ∙ ( b f 2−b w ) ∙ h f 2 ∙ ( d −0,5 hf 2 ) + f scd ∙ A s2 ∙(d−d 2)
Stačiakampio skerspjūvio lenkiamojo gelžbetoninio elemento išilginės armatūros apskaičiavimas, kai
(Ƹ<Ƹlim) ir kai(Ƹ >Ƹlim).
Ašinių jėgų pusiausvyros sąlyga
η ∙ f cd ∙ λ ∙ x ∙ b−f yd ∙ A s 1=0
Momentų pusiausvyros sąlyga
η ∙ f cd ∙b ∙ λ ∙ x ( d−0,5∙ λ ∙ x )−M Eds =0

Prieš pradedant skaičiuoti reikia nuspręsti, kur bus armatūra

x= ξ ∙d
η ∙ f cd ∙b ∙ λ ∙ ξ ∙ d ( d−0,5 ∙ λ ∙ξ ∙ d )−M Eds =0
η ∙ f cd ∙b ∙ d ∙ λ ∙ ξ ( 1−0,5∙ λ ∙ ξ )−M Eds=0 μ Eds= λ∙ ξ (1-0,5∙ λ∙ ξ )
2

η ∙ f cd ∙b ∙ d 2 ∙ μ Eds −M Eds =0
μ Eds= Meds /(ƞ∙fcd∙b∙d2) ; 0,5 ∙ ( λ ∙ ξ )2− λ ∙ξ + μ Eds =0
1−√ 1−2 ∙ μ eds
ξ=
λ
Ƹlim= εcu3/( εcu3+ εyd); εyd= fyk/(ϒs∙Es)
Jei Ƹ <Ƹlim,tai As1= ƞ∙fcd∙b∙ λ∙ ξ ∙d /fyd.
Jei Ƹ >Ƹlim, tai įvedame papildomą armatūrą ir skaičiuojame iš naujo.
Tėjinio skerspjūvio lenkiamojo gelžbetoninio elemento išilginės armatūros apskaičiavimas, kai (Ƹ <Ƹlim)
ir kai(Ƹ >Ƹlim).

Apskaičiavus M Rdf =ƞ∙ f cd ∙ bf 2 ∙ hf 2 ∙(d −0,5 ∙h f 2 ) palyginame su M Eds , jeigu M Eds < M Rdf , skaičiuojame kaip
stačiakampio skerspjūvio, jei M Eds > M Rdf skaičiuoju kaip tėjinio skerspjūvio elementą, išlieka tas pats, kaip
stačiakampyje skerspjūvyje, tik atsiranda papildoma jėga.
Ašinių jėgų pusiausvyros sąlyga
η ∙ f cd ∙ λ ∙ x+ η∙ f cd ∙ ( b f 2−b w ) hf 2 −f yd ∙ A s 1=0
Momentų pusiausvyros sąlyga
η ∙ f cd ∙b w ∙ λ ∙ x ( d−0,5∙ λ ∙ x )+ η∙ f cd ∙ ( b f 2−b w ) h f 2 ∙ ( d−0,5 ∙ hf 2 ) −M Eds =0
η ∙ f cd ∙b w ∙ μ Eds ∙ d2 +η ∙ f cd ∙ ( bf 2−bw ) h f 2 ∙ ( d −0,5 ∙h f 2 ) −M Eds=0
M Eds −η∙ f cd ∙ ( b f 2−b w ) hf 2 ∙ ( d−0,5 ∙ hf 2)
μ Eds = 2
η∙ f cd ∙ bw ∙ d
η ∙ f cd ∙ bw ∙ λ ∙ ξ +η ∙ f cd ∙ ( b f 2−b w ) hf 2
A s1 =
f yd
f ctm
A s ,min =0,26 ∙ ∙b ∙d
f yk t
ξ >ξ lim ¿ ¿
η ∙ f cd ∙b w ∙ μ Eds, lim ¿∙ d +η ∙ f ∙ ( b −b ) h ∙ ( d−0,5 ∙ h )+f ∙ A ∙ (d −d )−M =0 ¿
2
cd f2 w f2 f2 scd s2 2 Eds

μ Eds, lim ¿=λ∙ ξ ¿

lim ¿¿¿

A s 2=( M Eds−η∙ f cd ∙ bw ∙ μ Eds ∙ d +η ∙ f cd ∙ ( b f 2−b w ) hf 2 ∙ ( d−0,5 ∙ hf 2 ) )/ ( f scd ∙ ( d −d 2 ) )

2

Įtempių pasiskirstymas pavojingame įstrižajame pjūvyje:

Suirimo priežastis įstrižajame pjūvyje – skersinė jėga ir lenkimo momentas. Elemento stiprumui įstrižuose
pjūviuose didelės reikšmės turi skersinės ir išilginės armatūros kiekis, betono stiprumas ir skerspjūvio ploto
matmenys.

Lenkiamųjų elementų, be skersinės armatūros, įstrižojo pjūvio laikomosios galios apskaičiavimas:

Kai tenkinama sąlyga V Ed ≤ V Rd ,c skersinė armatūra nereikalinga. Elemento be skersinės armatūros atlaikomoji jėga
V Rd ,c apskaičiuojama:

[ ]
1
V Rd ,c = C Rd ,c ∙ k ∙ ( 100 ∙ ρ1 ∙ f ck ) + k 1 σ cp ∙ bw ∙ d ≥ v min ∙ bw ∙ d
3

f ck - betono charakteristinis gniuždomasis stipris, MPa; k =1+ √ 200/d ≤ 2,0 ; d−mm;C Rd , c =0,18/ γ c ; k 1=0,15 ;
3/ 2 1/ 2 As1
v min=0,035 k ∙ f ck ; ρ1= ≤ 0,02–nagrinėjamo pjūvio armavimo tempiamąja armatūra koeficientas; b w-
bw ∙ d
N Ed
mažiausias skerspjūvio plotis naudingojo aukščio d ruože; σ cp= < 0,2 f cd - vidutiniai gniuždomojo betono įtempiai;
Ac
N Ed – pjūvyje veikianti išilginė jėga dėl apkrovos ar išankstinio įtempio ( N Ed >0- gniuždymas); Ac - betono skerspjūvio
 plotas, mm2 ; A s1 - armatūros, pratęstos ne mažiau kaip d +l bd už nagrinėjamo pjūvio, skerspjūvio plotas; l bd -
tempiamosios armatūros inkaravimo ilgis.
Ruožuose, kuriuose betono tempimo įtempiai yra mažesni kaip f ctk ,005 /γ c, galima laikomąją galią skaičiuoti:
I ∙ bw
V Rd ,c = f
S ctd

Lenkiamųjų elementų, su skersine armatūra, įstrižojo pjūvio laikomosios galios apskaičiavimas:

Tuo atveju, kai V Ed >V Rd ,c , sąlyga netenkinama, skersinė armatūra turi būti parenkama skaičiuojant. Įstrižojo
pjūvio, armuoto skersine armatūra, stiprumo sąlyga yra tokia:
V Ed=
{ V Rd , s
V Rd ,max
Be to, elemento sienutės stipris turi atlaikyti gniuždymo įtempius.

{
α cw ∙ bw ∙ z ∙ v 1 ∙ f cd
V Rd , max =
(cotθ +tanθ )
V Ed ,max ≤
A sw
V Rd ,s = ∙ z ∙ f ywd ∙ cotθ
s
Čia: A sw – skersinės armatūros skerspjūvio plotas; s- tarpas tarp skersinės armatūros (žingsnis); f ywd- skersinės
armatūros skaičiuotinis stipris; α cw- gelžbetoninėms konstrukcijoms be išankstinio įtempimo lygus 1; fcd –
skaičiuotinis stipris pagal saugos ribinį būvį.
Dar yra santvaros modelio metodas- sija keičiame į santvarą
Skersinės armatūros apskaičiavimas:
a) Pirmiausia, tikrinama sąlyga, jei V Ed >V Rd ,c tada reikalinga skersinė armatūra.
V Rd ,c apskaičiuojamas pagal formulę: V Rd ,c =[ C Rd ,c ∙ k ∙ ( 100 ∙ ρ1 ∙ f ck )1/ 3 ] ∙ b w ∙ d .

Čia: C Rd , c =
0,18
γc √
; k =1+
200
d
≤2,0 ; ρ1= s 1 .
A
bw ∙ d
b) Toliau skaičiuojama vertikalios dedamosios laikomoji galia: priimame, jog θ=220ir apskaičiuojame
V Rd ,max ( 22 ) =0,347 α cw ∙ b w ∙ z ∙ v 1 ∙ f cd .

( ) f
Čia: α cw=1,0 ; v 1=0,6 ∙ 1− ck ; z=0,9 d .
250
Jei gauname, jog V Rd ,max ( 22 ) >V Ed ,tai skaičiavimus tęsiame priėmę, jog θ=220 .
Jei gauname, jog V Rd ,max ( 22 ) <V Ed ,tai apskaičiuojame θ pagal formulę:
Ed

cd
)
∙ bw ∙ z
.

Jei θ> 450 , tai būtinadidinti skerspjūviomatmenis arba didinti betono klasę .
Jei θ< 450 , tęsiame skaičiavimus .
c) Toliau skaičiuojama statmenai išilginei ašiai išdėstomos skersinės armatūros laikomoji galia:
v sw ∙ s
Apskaičiuojamas skersinės armatūros plotas: A sw= ;
f ywd
V Ed
Čia: v sw = ; v −skersinės armatūrosintensyvumas ; s – skersinės armatūros žingsnis;
z ∙ cotθ sw
fywd – skersinės armatūros skaičiuotinis stipris.
A
Patikrinama, ar V Rd , s>V Ed :V Rd ,s = sw ∙ z ∙ f ywd ∙ ctgθ . Jei sąlyga netenkinama, imamas didesnis skersinės
s
armatūros plotas A sw .
Atlankos ir elementų su atlankomis įstrižojo pjūvio laikomosios galios apskaičiavimas:
Lenkiamųjų gelžbetoninių elementų atraminis ruožas gali būti taip pat armuojamas atlankomis. Atlankos gali
būti įrengiamos atraminiame ruože atlenkiant išilginę armatūrą. Atlankų posvyrio kampas turi būti ne mažesnis
kaip 45°.
Elementų su atlankomis laikomoji galia:
V Rd ,max =α cw ∙b w ∙ z ∙ v 1 ∙ f cd (cot Θ+cotα )∙ sinα
A sw
V Rd , s= ∙ z ∙ f ywd ( cotΘ+ cotα)∙ sinα
s
Čia: α- atlankų posvyrio kampas elemento išilginės ašies atžvilgiu; A sw, f ywd ; s- atitinkamai skersinės armatūros
(atlankų) plotas, jos skaičiuotinis stipris ir išdėstymo žingsnis.

Išilginio lenkimo vertinimas, taikant vardinio kreivio metodą.

Pagal šį metodą gaunamas antrosios eilės momentas, pagrįstas įlinkiu

M Ed =M 0 Ed + M 2
M 0 Ed =0,6 ∙ M 02+0,4 ∙ M 01 ≥ 0,4 ∙ M 02
M 01 ir M 02 momentai turi būti vienodo ženklo, jeigu sukelia tempimą toje pačioje pusėje; kitaips atvejais jie turi
būti priešingų ženklų. Be to M 01 ≥ M 02 M 2=N Ed ∙ e 2

()
2

()1 l0 1 1 1 h
e 2= ∙ ; c=10 ( ≈ π 2 ); = K r ∙ K φ ; =ε yd / ( 0,45 d ); ε yd =f yd / E s; d= +i
r c r r 0 r 0 2 s
K r =( nu −n ) / ( nu−n bal ) ≤ 1; n=N Ed / ( A c f cd ); n bal ≈ 0,4; nu =1+ ω ;; ω= A s f yd / ( A c f cd )
M
K φ =1+ β ∙ φef ≥ 1; φ ef =( ∞ ,t 0 ) 0 Eqp ; β=0,35+ ( f ck / 200 )−( λ / 150 )
M 0 Ed
F –skaičiuotinė jėga; e2 – įlinkis; 1/r – išilginės ašies kreivis; εyd- išilginės armatūros esančios kolone ribinės
deformacijos
Kreivio metodas naudojamas, kai yra ekscentrinis gniuždymas.
l0 – skaičiuotinis kolonos ilgis; c – nuokreivio pasiskirstymo priklausantis koeficientas;
Kr – koef. Priklausantis nuo ašinės jėgos; Kφ – valkšnumo įvertinimo koef.; d – efektyvusis aukštis;
Gniuždomųjų elementų skaičiuotiniai ilgiai.
λ=l 0 / i

Atskirųjų gniuždomųjų elementų skaičiuotiniai ilgiai

f) dažnai pasitaikantis kada kolona prijungta prie perdangos, perdanga gali palinkt ir tokiu atveju kolona gali
pasisukti ir tada atliekami skaičiavimai pagal formules.
Sienų skaičiuotiniai ilgiai
l 0=β ∙l w ; β - priklauso nuo to kaip yra įtvirtinta siena
Įtempių skaičiuotinės schemos gniuždomųjų elementų statmenajame pjūvyje.
Gniuždomųjų elementų laikomosios galios skaičiavimas, kai Ƹ <Ƹlim
Reikia tikrinti N Ed ≤ N Rd, daroma prielaida, kad ξ ≤ξ lim ¿ ¿
Pusiausvyros sąlygos
η ∙ f cd ∙b ∙ λ ∙ x+ σ s 2 ∙ A s 2−f yd ∙ A s 1−N Ed=0
η ∙ f cd ∙b ∙ λ ∙ x ( d−0,5∙ λ ∙ x )+ σ s 2 ∙ A s 2 ( d−d 2 )−N Ed ∙ e=0
N Ed + f yd ∙ A s 1−f scd ∙ A s 2 x
x= ; ξ= ; ξ ≤ξ lim ¿ ¿
η∙ f cd ∙ b ∙ λ d

σ s 2=( 0,0035 ∙(x−d 2)

x ) ∙ E s; σ s 2 ≥ f yd ⟹ σ s2 =f scd=f yd
η ∙ f cd ∙ b ∙ λ ∙ x ( d−0,5 ∙ λ ∙ x ) + f scd ∙ A s 2 ( d−d2 )
N Rd=
e
N Ed + f yd ∙ A s 1−σ s 2 ∙ A s 2
Jeigu gaunama, kad σ s 2< f yd, tada x=
η ∙ f cd ∙ b ∙ λ
N Rd=(η ∙ f cd ∙ b ∙ λ ∙ x ( d−0,5 ∙ λ ∙ x ) +σ s 2 ∙ A s 2 ( d−d 2) )/ e
Gniuždomųjų elementų laikomosios galios skaičiavimas, kai Ƹ >Ƹlim
Gniuždomųjų elementų laikomosios galios skaičiavimas, kai xeff> h.
λ ∙ x> h
ε s 1=0,002 ∙ ( 7 ∙(x−d)
7 ∙ x−3 ∙ h )
; σ s 1=0,002 ∙
7( x −d)
E ;
(7 ∙ x−3 ∙ h) s

ε s 2=0,002 ∙ (7 ∙( x−d 2)
7 ∙ x−3 ∙h )
; σ s 2=0,002 ∙
7(x−d 2 )
E ;
(7 ∙ x−3 ∙ h) s
7 ∙ εc 2
ε cc 1=( x−h ) ; 0< ε cc 1 ≤ ε c2
7 x−3 h
1 3 6 2
η= (17+ 4 ∙ 10 ∙ ε cc1−10 ∙ ε cc1 )
21
N Rd=(η ∙ f cd ∙ b ∙ h∙ ( d− β ∙ h ) +σ s 2 ∙ A s 2 ∙ ( d−d 2 ) )/e
21∙ ( 33+ 16∙ 10 ∙ ε cc 1−4 ∙10 ∙ ε cc 1 )
3 6 2

β=
98∙ ( 17+ 4 ∙ 10 ∙ ε cc 1−10 ∙ ε cc 1 )
3 6 2

Gniuždomųjų gelžbetoninių elementų išilginės armatūros apskaičiavimas

M Eds =M Ed + N Ed ∙ ( 0,5 ∙ h−d1 )
M Ed =M 0 Ed + M 2
1
ξ=
λ
( 1− √1−2∙ μ Eds ); μ Eds, lim ¿=λ∙ ξ ¿ lim ¿¿¿

∆ M Eds =M Eds −μ Eds, lim ¿η ∙ f ∙b ∙ d ¿

cd
2

∆ M Eds ≤ 0
Pagal konstravimo reikalavimus parenkame gniuždomosios zonos armatūrą A s 2
M Eds −σ s 2 A s 2 ( d−d 2)
μ Eds = 2
η∙ f cd ∙ b ∙ d
1
ξ= ( 1− √1−2∙ μ Eds )
λ

( )
d
ξ− 2
Apskaičiuojame d
σ s 2=0,0035 ∙ ∙ E s ≤ f yd =f scd
ξ
Naujai skaičiuojama μ Eds ir tikrinama μ Eds ≤ μ Eds ,lim ¿¿, dar paskaičiuojam naujai σ s 2
A s 2 ,f ∙ σ s 2 η∙ f cd ∙ b ∙ λ ∙ξ ∙ d N Ed
A s1 = + −
f yd f yd f yd
∆ M Eds
Jeigu ∆ M Eds >0 , σ s 2=f scd =f yd ; A s 2= , tada vėl skaičiuojama μ Eds, tikrinu μ Eds ≤ μ Eds ,lim ¿¿ jeigu viskas
σ s 2 ∙ ( d−d 2 )
gerai skaičiuoju A s1 .
Jeigu gaunasi μ Eds > μ Eds ,lim ¿ ¿, tada skaičiuoju σ s 1=0,0035 ∙ ( 1−ξξ ) ∙ E ≤ f
s yd ir tada
A s 2 ,f ∙ σ s 2 η∙ f cd ∙ b ∙ λ ∙ξ ∙ d N Ed
A s1 = + −
σs1 σ s1 σs1
Gelžbetoninių elementų praspaudimo esmė.
Praspaudimas galimas tuo atveju, kai sutelktoji apkrova ar reakcija yra pridėta nedideliam plokštės arba pamato
plote.
Skaičiuojant praspaudimo laikomąją galią turi būti pirmiausia patikrinamas, nustatomas pavojingasis
perimetras. Tai yra praspaudimo piramidės kontūro matmuo.
Gelžbetoninių elementų pavojingojo praspaudimo kontūro apskaičiavimo principai
Atitinkamas patikros modelis, skirtas saugos ribinio būvio praspaudžiamajai irčiai patikrinti, pavaizduotas:

Praspaudžiamoji galia turėtų būti patikrinta prie kolonos paviršiaus ir prie pagrindinio tikrinamojo
perimetro. Jei reikalinga skersinė armatūra, turėtų būti nustatytas tolimesnis perimetras už kurio skersinė
armatūra nereikalinga.
Apskaičiuojant praspaudžiamąjį stiprį yra nustatomas praspaudžiamojo elemento kritinis perimetras,
kuris plokštėms yra lygus minimaliam perimetrui 2d atstumu nuo praspaudžiamojo elemento išorinio krašto.
Panašiai nustatoma ir kitokios skerspjūvio formos elementams (žr. 22 pav.). Kritinis perimetras ir kolonos
perimetras apriboja kritinę plokštumą.
Naudingasis plokštės storis imamas pastovus. Kai jis skirtingas y ir z ašyse, imamas jų vidurkis:
( y +d z )
d
d eff = ; čia d y ir d z yra naudingasis plokštės aukštis statmenose ašyse.
2

22 pav. Kritinio perimetro nustatymo būdingiausieji atvejai

Jei nuo kritinio perimetro arčiau nei 6d atstumu yra laisvas (neparemtas) plokštės kraštas, kampas ar
anga, kritinio perimetro ilgis nustatomas remiantis schemomis

23 pav. Kritinio perimetro nustatymas plokštės pakraštyje ar kampe 

Gelžbetoninių elementų be skersinės armatūros praspaudžiamoji galia.
1/ 3
V Rd ,c =C Rd ,c k (100 ρ1 f ck ) +k 1 σ cp ≥( v min + k 1 σ cp )
f ck −( MPa)

√
C Rd , c =0,18/ γ c ; k =1+ 200 ≤2,0 ; d-(mm)
d
ρl =√ ρly ∙ ρlz ≤ 0,02;k 1=0,15
N N
σ cp=( σ cy +σ cz ) /2 ; σ cy = Ed , y ; σ c, z = Ed , z
A cy Acz
3/ 2 1/ 2
v min=0,035 k ∙ f ck

k =1+
√ 200
d
≤2,0
Gelžbetoninių elementų su skersine armatūros praspaudžiamoji galia.
v Ed ≤ v Rd ,cs
V Rd ,cs =0,75 v Rd ,c +1,5( d /s r) A sw f ywd ,ef (1/(u1 d )) sinα
f ywd ,ef =250+ 0,25 d ≤ f ywd ;
V Rd ,cs =0,75 v Rd ,c +0,25 d ≤ f ywd
v Rd , c- praspaudžiamoji galia betoninės dalies plokštės; d- naudingasis plokštės aukštis; A sw- vieno kontūro
skersinės armatūros plotas; f ywd ,ef - skersinės armatūros skaičiuojamasis stipris ; u1- praspaudimo pagrindinis
perimetras; sinα - skersinės armatūros posvyrio kampas.
Vietine apkrova veikiamų gelžbetoninių elementų laikomosios galios skaičiavimas

F Ed =F Rdu
F Rdu = Ac 0 ∙ f cd √ Ac 1 / A c 0 ≤ 3,0 ∙ f cd ∙ Ac 0

{h ≥ ( b2−b 1 )
h ≥ ( a2−a1 )
Atvejis, kai yra šone ir atstumas yra nedidelis

Įtemptojo gelžbetonio elementų gamybos būdai.

1) armatūra įtempiama į atsparas. Kai armatūra įtempiama į atsparas ir paskui konstrukcija išbetonuojama.
Betonui sukietėjus armatūra nuo atsparų yra atleidžiama ir įtempimo jėga perduodama betonui, betonas tampa
gniuždomas.
2) armatūra įtempiama į betoną. Armatūra įtempiama į pačią iš anksto pagamintą konstrukciją, kai betonas būna
sukietėjęs.
Išankstinio įtempimo esmė.
Tempiamojo betono stipris yra mažas. Todėl gelžbetoninių konstrukcijų tempiamojoje zonoje, veikiant
palyginti nedidelėms apkrovoms, atsiranda plyšių, kurie sumažina konstrukcijų standį ir ilgalaikiškumą. Šį
trūkumą galima panaikinti sumažinus tempiamosios zonos tempimo įtempius. Vienas iš tempimo įtempių
mažinimo būdų – elemento tempiamojoje zonoje sukelti gniuždymo jėgą. Tai galima pasiekti iš anksto įtempus
tempiamosios zonos armatūrą.
Įtemptoji armatūra labai padidina atsparumą plyšių susidarymui, sumažina plyšių atsivėrimą, sumažina
elemento įlinkius.
Armatūros išankstinio įtempimo būdai.
1) Mechaninis. Armatūrai įtempti naudojami specialūs įvairių konstrukcijų domkratai ir tempimo mašinos
su hidrauline pavara arba armatūros įtempimo įranga.
2) Elektroterminis. Armatūra elektros srove įkaitinama iki 300-350 laipsnių. Įkaitusi armatūra pailgėja ir
plečiasi. Įkaitinta armatūra įtvirtinama specialiose atsparose. Vėsdama ji traukiasi ir įsitempia.
3) Termomechaninis. Šiek tiek įkaitina armatūra ir paskui dar mechaniškai patraukiama.
 4) Cheminis. Naudojamas kai konstrukcija dairoma iš atskirų gabalų. Sudedami blokai vieni šalia kitų,
inkaruojama armatūra, supilamas į tarpus cementas, kuris plečiasi ir įtempia armatūrą. Šis armatūros
įtempimo būdas pagrįstas betono gamybai naudojant plėtrųjį cementą.
Išankstinių įtempimų nuostoliai, jų atsiradimo priežastys
Įtemptosios armatūros įtempiai laikui bėgant mažėja, ir kuo toliau, tuo labiau.
Armatūros įtempiai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių išnyko, vadinami išankstinių armatūros įtempių
nuostoliais σlos.
Įtempimų nuostoliai, pasireiškiantys iki betono apspaudimo pabaigos, vadinami pirmaisiais įtempių nuostoliais
σlos1, ir nuostoliai, kurie pasireiškia baigus apspausti betoną, vadinami antraisiais įtempių nuostoliais σlos2.
Išankstinių įtempimų nuostolių dydis priklauso nuo: Pradinių armatūros įtempių dydžio; Fizinių mechaninių
betono ir armatūros savybių; Armatūros įtempimo būdo; Aplinkos temperatūros.

Armatūrą įtempiant į atsparas pirmiesiems nuostoliams priskiriami: Nuostoliai dėl trinties ties linkiais;
Nuostoliai dėl inkarų deformacijų; Nuostoliai dėl armatūros plieno relaksacijos, kuri pasireiškia nuo
įtemptosios armatūros įtempimo iki betono apspaudimo pabaigos; Nuostoliai dėl betono tampriosios
deformacijos betono apspaudimo metu.

Armatūrą įtempiant į betoną pirmiesiems nuostoliams priskiriami: Nuostoliai dėl betono akimirksninės
tampriosios deformacijos; Nuostoliai dėl trinties ties linkiais; Nuostoliai dėl trinties į betono kanalo sieneles;
Nuostoliai dėl betono tampriosios deformacijos betono apspaudimo metu.

Iš anksto įtemptosios armatūros antriesiems nuostoliams priskiriami:Nuostoliai dėl betono traukumo

deformacijų; Nuostoliai dėl betono valkšnumo deformacijų; Nuostoliai dėl plieno relaksacijos.

Pagrindinės įtempių nuostolių priežastys yra: Plieno įtempių relaksacija; Betono tamprioji deformacija; Betono
valkšnumas ir susitraukumas; Inkarų deformacijos; Aramtūros trintis į kanalų sienutes; Atsparų ir gaminio
temperatūrų skirtumas.
Išankstinio apgniuždymo jėga ir jos apskaičiavimas
Ši jėga apskaičiuojama kiekvienam konstrukcijos egzistavimo etape naujai ir nustatoma pagal šią formulę ir šie
įtempiai yra skirtingi kiekvienam etape skaičiuojant jėga.
Pm 0= A p ∙ σ p 0 ; Pm 0- pradinė jėga ; A p - armatūros plotas σ p 0- pradiniai įtempimai
Eksploatacijos metu apgniuždymo jėga, kai atmetami nuostoliai, kurie tam etape jau bus pasireiškia nustatoma:
Pm , t ( x)=A p ∙ σ p ,t (x)
σ p ,t ( x )=σ p 0−∆ σ p ,d −∆ σ p ,r −∆ σ p , el−∆ σ p ,Θ ( x )−∆ σ p , ∆ T −∆ σ p ,c ( t )