Istorijos filosofija.

Egzamino klausimai, 2022/23 mokslo metai, rudens semestras

1.Istoriografija, istorika, istorijos filosofija.

Z.Norkus, Istorika (toliau: N), įvadas;
Vašiček Z. Philosophy of History, in Tucker A. (Ed.) A Companion to the Philosophy of History and Historiography. Oxford:
Blackwell, 2009, p. 26-43

2. Antikinė istoriografija ir jos istorika. N, sk.1

3. Renesanso istoriografija ir istorika. N, sk.2.

4.Istoriografijos scientifikacija (susimokslinimas). Klasikinės (=istoristinės) istoriografijos

atsiradimas. N, sk.3;

5.Kosmologinė mitologija kaip istorijos filosofijos pirmtakė. Didieji senovės civilizacijų (Rytų ir
antikos) kosmologiniai pasakojimai.
Baranova J. Istorijos filosofija. Vilnius: Alma littera, 2000 (toliau B). Skyrius „Ikiklasikinė istorijos filosofija“, p. 19-36).

6. Krikščioniškoji istorijos teologija.

B., p.37-53.
Šventasis Raštas. Senasis Testamentas. Pradžios knyga. A. Priešistorė (1-11; iki „Tikėjimo protėvių“)
http://donelaitis.vdu.lt/Sv_Rastas/1.htm ;
Šventasis Raštas. Naujasis Testamentas. Apreiškimo Jonui knyga. http://donelaitis.vdu.lt/Sv_Rastas/73.htm

7. Klasikinė istorijos filosofija: I. Kantas B, p. 127-154

8. Klasikinė istorijos filosofija: J.G.Herderis. B, p. 57-76.

9. Klasikinė istorijos filosofija: G.Hegelis. B, p. 155-186.

10. Klasikinė istorijos filosofija: K. Marxas. B, p.187-216.

11. Klasikinės (=istoristinės) istoriografijos metodologinės savilegitimacijos problemos akistatoje su

istoriniu pironizmu, Naujųjų laikų filosofija ir klasikine istorijos filosofija N sk. 4.

12. L. von Ranke’s švietėjiškos istorijos sampratos ir G.Hegelio istorijos filosofijos kritika bei Europos
naujųjų laikų istorijos “viešpataujančių idėjų” charakteristika. N 51-52, 54
Ranke von L. „Apie Naujosios istorijos epochas: paskaitos Bavarijos karaliui Maksimilijonui“, Lietuvos istorijos studijos, 2016,
Nr. 38, p. 131-142

13. J.G. Droyseno istorika N, sk. 5

14.Pozityvizmo iškilimas ir klasikinės (=istoristinės) istoriografijos krizė. N, sk. 6, 1-as ir 3-as skirsniai.

15. F. Nietzsche‘s susimokslinusios/mokslinės istoriografijos kritika ir pragmatinės istoriografijos

apologija.
Nietzsche F. Apie istorijos naudą ir žalingumą; N, sk. 6, 2-as skirsnis.

16. Kritinės istorijos filosofijos atsiradimas ir jos darbotvarkė. N, sk. 7.

17. W.Windelbandas apie istoriografijos mokslinį savitumą. H. Rickerto aksiologinė istorinio proto
kritika.
N, sk.8.
Windelband Wilhelm. Istorija ir gamtamokslis. Iš: Kultūra ir istorija. Kultūros fenomenas. Vilnius: Gervelė, 1996, 21–36

18. B.Croce’s absoliutusis istorizmas. N, sk. 9.

19.R.G.Collingwoodas ir kritinės istorijos filosofijos pabaiga. N, sk.10.

20.Hermeneutika kaip pagalbinė istorijos disciplina.

N, sk.11; Dilthey’us W. Hermeneutikos atsiradimas. Iš: Baranova J. Istorijos filosofija. Vilnius: Alma littera, 2000, 352–368

21. Hermeneutika kaip istorijos filosofija.

N, sk.12 Dilthey’us W. Hermeneutikos atsiradimas. Iš: Baranova J. Istorijos filosofija. Vilnius: Alma littera, 2000, 352–368

22. Istoriografija XX a.–XXI a. pradžioje.

N sk.13,
Norkus Z. „Senoji kultūros istorija ir naujoji kultūrinė istorija“.Lietuvos istorijos studijos, 2005, nr. 15, p. 15–37.

23.Analitinė istorijos filosofija. K.R. Popperio istoricizmo kritika.

N sk. 14. Popperis K. R. Atviroji visuomenė ir jos priešai. Iš: Baranova J. Istorijos filosofija. Vilnius: Alma littera, 2000, 391–402

24.Naratyvistinė istorijos filosofija: H. White, F.Ankersmitas, P.Ricoeuras.

N sk.15, p. 197-212;
White H. Įvadas: tropologija, diskursas ir žmogaus sąmonės modusai. Iš: Kultūra ir istorija. Kultūros fenomenas. Vilnius:
Gervelė, 1996, 125–153.
Žemgulis V. Haydeno White’o naratyvistinio-tropologinio projekto recepcija ir kritika. Problemos, 2004, nr. 65, 20–31.
https://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/6646/4648

25. J. Rüseno naratyvistinė istorika ir jos raida (nuo istoriografijos filosofijos link istorijos kultūros
filosofijos).
N sk.15 p. 213-221
Norkus Z. „Istorika ir istorijos kultūros studijos: Jörno Rüseno idėjų bruožai“ (įvadinis straipsnis kn. Rüsen J. Istorikos darbų
rinktinė. V.: Margi raštai, 2007, pp.11-36; Rüsen J. Istorikos darbų rinktinė. V. :Margi raštai, 2007, straipsniai „Kas yra istorija?
Sintezės eskizas“; „Istorijos tvarka – modernybė, postmodernybė ir istorinis atsiminimas“, pp. 39-61, 186-218

26. Posthumanistinė istorijos pabaigos perspektyva

Harari Y. N. Sapiens: glausta žmonijos istorija. Vilnius: Kitos knygos, 2016. (20 skyrius Homo sapiens pabaiga, p. 367–384.)
Harari Y. N. 21 pamoka XXI amžiui. Vilnius: Kitos knygos, 2019. (2–4 skyriai, p. 34–95.)
Tegmark M. Gyvybė 3.0. Žmogus dirbtinio intelekto amžiuje. Vilnius: Tyto alba, 2019. (Įžanga, p. 16–33; 5 skyrius „Padariniai“
10 000 ateities metų“, p. 177–219.)