Sveiki,

Norėjau pasakyti, kad aš vietoj seno rašinio taisymo parašiau visiškai naują rašinį, nes man kilo
keletas minčių. Tikiuosi nesupyksite.

Gyvenimo prasmės suvokimas literatūroje

 Mes susiduriame su daugybe knygų veikėjų, kurie ieško gyvenimo prasmės. Jiems kyla nuolat
žmoniją, nuo pat žmogaus egzistavimo pradžios, kamuojantis klausimas – kodėl jie gyvena, jų
gyvenimo prasmė ? Dažnai herojai, vedini pagiežos, pavydo, neapykantos, išsikelia sau klaidingą
tikslą, kaip V. Šekspyro ,,Hamlete” pagrindinis veikėjas manė, kad jo gyvenimo prasmė yra
atkeršyti už savo tėvo mirtį. Hamletas buvo apsėstas savo neapykantos dėdei. Jo tėvo mirties
kaltininkas jam kasdien šmėžavo akyse, vis kirbindamas keršto mintį ir primindamas apie teisybės
nebuvimą. Tačiau jeigu jis būtų pamynęs savo egoistinius principus ir susitaikęs su tėvo mirtimi,
galbūt tada jis būtų atradęs džiaugsmą paprastuose, žemiškuose dalykuose, apie kuriuos jis, manė
esą menki ir nieko verti, kaip šeimos kūrimas, rūpinimasis mylimu žmogumi, vaikų auginimas ir
buities kūrimas. O J. Radvano ,,Radviliadoje”  yra susitelkiama į Radvilos karinius nuopelnus, jo
siekį atnešti lietuviams pergalę ir apginti savo tautą. Šis tikslas yra tikrai didingas ir gerbtinas,
pateisinantis visas priemones, tačiau karas, žmogaus gyvenime, yra tik fragmentas. Pasibaigus jam
žmogus grįš prie meilės, santykių ir šeimos kūrimo. Gyvenimas susideda iš daug daugiau, iš
akimirkų, išgyvenimų. Taigi žmogus grįždamas prie paprastų dalykų turėtų atrasti džiaugsmą
kasdienybėje. Juk nuo seno buvo sakoma, kad vyras per savo gyvenimą turi pasodinti medį,
pastatyti namą ir užauginti sūnų. Šie dalykai yra tokie paprasti, kasdieniai, bet jie atspindi mūsų
gyvenimą, jo esmę.