MANO DARBO TEISĖS KONSPEKTAS

DARBO TEISĖ - TAI...

teisės šaka, kurios normos reglamentuoja visuomeninius santykius, kurie susiję su individualiais
darbo santykiais (santykiai iki darbo sutarties sudarymo ir po jos nutraukimo, kolektyviniai darbo
santykiai, nagrinėjant ginčus tarp darbo santykių dalyvių atsirandantys santykiai, su įstatymo
laikymusi ir priežiūra susiję santykiai ir kiti).

KAS ATSKLEIDŽIA DARBO TEISĖS SAMPRATĄ?

darbo teisės dalykas ir reguliavimo metodas, pagal kuriuos yra atskiriamos teisės šakos.

KOKIE YRA TEISINIŲ SANTYKIŲ REGULIAVIMO METODAI ?

○ dispozityvusis (civilinis teisinis);
○ imperatyvusis (administracinis teisinis).

KOKS YRA RYŠYS TARP KONSTITUCIJOS IR DARBO TEISĖS ?

○ negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai;
○ dalis konstitucinių nuostatų yra darbo teisės principai.

KOKS RYŠYS YRA TARP DARBO TEISĖS IR CIVILINĖS TEISĖS ?

○ darbo teisė yra buvusi civilinės teisės šakos dalis (iki XX a. pradžios);
○ darbo teisės ryšį atspindi blanketinės normos Darbo kodekse:
→ DK 4 str. 2 d.;
→ DK 15 str. 4 d.

KOKIE YRA CIVILINIŲ SUTARČIŲ DĖL DARBO VEIKLOS (RANGOS , PASLAUGŲ TEIKIMO ,
PAVEDIMO ) SKIRTUMAI NUO TEISINIŲ SANTYKIŲ PAGAL DARBO SUTARTĮ ?
○ nėra šalių pavaldumo;
○ nenumatyta tokių teisių ir lengvatų, kokios suteikiamos dirbant pagal darbo sutartį:
→ garantijos auginantiems vaikus;
→ reikalavimas turėti priežastį nutraukti darbo sutartį;
→ atostogos;
→ darbo laiko apribojimai;
→ teisė turėti savo atstovus;
→ išeitinės išmokos;
→ mokesčiai.
○ civilinėmis sutartimis įsipareigojama atlikti iš anksto apibrėžtą užduotį, darbo santykis paprastai
pasižymi tęstinumu;
○ darbo apmokėjimo skirtumai:
→ minimalus DU (sistemingas);
→ viršvalandžių, darbo naktį apmokėjimas.
○ darbo organizavimas;
○ sutarties forma;
○ atsakomybė:
→ dirbant pagal civilinę sutartį reikia atlyginti visą žalą;
→ dirbant pagal darbo sutartį žalos atlyginimo dydis turi būti ne didesnis, nei 3 kartai mėnesinio
atlyginimo.

K OKIOS YRA VEIKOS ( NUSIŽENGIMAI) DARBO SANTYKIUOSE UŽ KURIAS TAIKOMOS

PRIEMONĖS ADMINISTRACINE TVARKA ?

○ nelegalus darbas;
○ darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas;
○ nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimas, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos pažeidimas;
○ neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų
darbuotojo buvimas darbo vietoje, juridinių asmenų patalpose ar teritorijoje darbo metu ar darbui
pasibaigus ir tokio darbuotojo nenušalinimas nuo darbo;
○ darbo ar paslaugų sutarties sudarymas su asmenimis, neatitinkančiais Lietuvos Respublikos sporto
įstatyme nustatytų reikalavimų;
○ darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas;
○ darbo laiko apskaitos pažeidimas;
○ komandiruotų darbuotojų darbo sąlygų pažeidimas.
K OKIOS YRA VEIKOS, SUSIJUSIOS SU DARBO SANTYKIAIS, UŽ KURIAS TAIKOMA BAUDŽIAMOJI
ATSAKOMYBĖ ?

○ išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms:

→ prekyba žmonėmis.
○ naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis;
○ darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimas:
→ dažniausiai pasitaikantis nusižengimas;
○ trukdymas profesiniu sąjungų veiklai;
○ komercinis šnipinėjimas:
→ kai asmuo neteisėtai įgyja komercine paslaptimi laikomą informaciją.
○ komercinės paslapties atskleidimas:
→ taikomas darbuotojams.

Juridiniams asmenims baudžiamoji atsakomybė NETAIKOMA.

KOKIA YRA DARBO TEISĖS PRINCIPŲ REIKŠMĖ?

○ vadovaujantis darbo teisės principais yra kuriamos naujos ir tobulinamos galiojančios darbo teisės
normos;
○ norminiai teisės aktai, reglamentuojantys darbo teisinius santykius, negali ne tik prieštarauti šiems
principams, bet ir turi atitikti principų tikslus ir prasmę;
○ darbo teisės principai yra įtvirtinti LR Konstitucijoje, Darbo kodekse bei daugelyje tarptautinių
dokumentų.

KOKIE YRA BENDRIEJI TEISĖS PRINCIPAI ?

○ teisingumo;
○ protingumo;
○ sąžiningumo.

KOKIE YRA DARBO SANTYKIŲ TEISINIO REGLAMENTAVIMO PRINCIPAI ?

○ teisinio apibrėžtumo:
→ LAT: „laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas
neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą."
○ teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos;
○ saugi ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo;
○ darbo santykių stabilumo;
○ laisvės pasirinkti darbą;
○ teisingo apmokėjimo už darbą;
○ darbo teisės subjektų lygybės, nepaisant jų lyties, lytinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos,
kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įvaikį (įvaikių), globotinį
(globotinių), rūpintinį (rūpintinių) (toliau - vaikas), santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus,
įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, aplinkybių, nesusijusių
su darbuotojų dalykinėmis savybėmis:
→ vaikai nebūtinai turi būti biologiniai;
○ asociacijų laisvės;
○ laisvų kolektyvinių derybų ir teisės imtis kolektyvinių veiksmų principais.

K AS YRA DARBO TEISĖS ŠALTINIAI ?

tai oficialūs būdai, kuriais išreiškiamos ir įtvirtinamos teisės normos.

KAIP SUDĖLIOTI DARBO TEISĖS ŠALTINIAI PAGAL HIERARCHIJĄ ?

○ LR Konstitucija;
○ LR tarptautinės sutartys;
○ ES teisės aktai;
○ Darbo kodeksas;
○ Kiti įstatymai;
○ Įstatymams neprieštaraujantys norminiai teisės aktai (poįstatyminiai);
○ Kolektyvinių sutarčių normatyvinės nuostatos.

KOKIOS YRA ĮSTATYMUS ĮGYVENDINAMŲJŲ (POĮSTATYMINIŲ ) TEISĖS AKTŲ

REGLAMENTAVIMO SRITYS?

○ LR Vyriausybės nutarimai;
○ Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymai;
○ LR vyriausiojo darbo inspektoriaus įsakymai ir kt.:
→ juose detalizuojamos teisės normos.

○ DK 3 str. 3 d. LR Vyriausybės nutarimai ir kitų valstybės institucijų norminiai teisės aktai darbo
santykius gali reglamentuoti tik tiek, kiek nustato DK.

K OKIOS YRA DARBO SUTARTIES ŠALYS? KOKIE JŲ POŽYMIAI?

○ darbuotojas:
→ fizinis asmuo;
→ dirba pagal darbo sutartį;
→ dirba atlygintinai;
→ turi darbinį teisnumą ir veiksnumą ir kt.;
→ fizinių asmenų visiškas darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo 16 m. (išimtys: negali
dirbti naktimis, viršvalandžių, važiuoti į komandiruotes).
CIA BAIGIAU5464646549684654684685464165418941654894654986854987468549874
○ darbdavys:
→ asmuo (ne vadovas ar direktorius), kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo
funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti LR jurisdikcijai
priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą;
→ gali būti fizinis asmuo;
→ gali turėti vieną ar kelias darbovietes, tai yra darbdavio veiklą vykdančius struktūrinius
organizacinius darinius (filialus, atstovybes ar kitus struktūrinius gamybinius, prekinius ar kitos
veiklos padalinius), kuriuose savo darbo funkcijas atlieka darbdavio darbuotojai.

KAS YRA DARBINIS TEISNUMAS ?

tai galėjimas turėti darbo teises ir pareigas (civilinėje teisėje - nuo gimimo).

KAS YRA DARBINIS VEIKSNUMAS?

tai galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teisę bei sukurti darbo pareigas (nuo 18 metų).
K AS YRA DARBINIS TEISINIS SUBJEKTIŠKUMAS?
○ fizinių asmenų jis atsiranda nuo 16 m.:
→ negali dirbti naktimis, viršvalandžių, važiuoti į komandiruotes.

KOKIOS YRA DARBO SUTARTIES ŠALIŲ BENDROSIOS PAREIGOS , JŲ TURINYS ?

DK 24 str.:
1. Įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti
sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.
2. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų
saugomų interesų.
3. Savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo
teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų.
4. Darbdaviui priklausančias darbo priemones darbuotojas turi naudoti darbo reikmėms, išskyrus
atvejus, kai darbo sutarties šalys susitaria dėl darbdaviui priklausančių priemonių naudojimo kitais
tikslais sąlygų ir tvarkos.
5. Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto (pvz., sprendimai, kurie gali paveikti tiesiogiai
asmeninius interesus) ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo
santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo.

DK 25 str.:
1. Darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias
reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Ši informacija turi būti pateikta
teisinga, nemokamai ir darbo sutarties šalių nustatytais protingais terminais.
2. Dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raštu laikomi tie atvejai, kada duomenys
perduodami įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis (elektroniniu paštu,
mobiliaisiais įrenginiais ir kita) su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją,
pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės ją išsaugoti. Jeigu darbo sutarties šalis
nurodo pagrįstas abejones dėl šių abiejų sąlygų buvimo, įrodyti, kad jos buvo sudarytos, privalo
darbdavys.
3. Darbo sutartis ir darbo teisės normos turi būti išdėstytos lietuvių kalba arba lietuvių kalba ir kita
sutarties šalims priimtina kalba.

KOKIE YRA ASMENS DUOMENŲ APSAUGOS DARBO SANTYKIUOSE YPATUMAI?

○ duomenų mažinimo principas:
→ asmens tapatybės kortelės kopija, vaiko gimimo liudijimo kopija (išrašoma TIK gimimo data).
○ didesnė duomenų valdytojo atsakomybė;
○ sutikimas - teisinis asmens duomenų tvarkymo pagrindas, kuris rekomenduotinas tik kraštutiniu
atveju, kai nėra kitų teisėtų pagrindų:
→ sutikimą galima bet kada atšaukti.
○ asmens duomenis galima naudoti tik jų surinkimo tikslu (ir gavus asmens sutikimą);
○ duomenų valdytojas gali rinkti kandidato asmens duomenis iš buvusio darbdavio prieš tai
informavęs kandidatą, o iš esamo darbdavio - tik kandidato sutikimu.

K OKIA YRA DARBO SUTARTIES SAMPRATA ?

(DK 32 str.)
○ tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus
darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį;
○ pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar
vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams
ar darbovietėje galiojančiai tvarkai;
○ atliekant darbo funkciją, kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui.

KOKIOS YRA BŪTINOSIOS DARBO SUTARTIES SĄLYGOS ? KUO JOS REIKŠMINGOS ?

○ darbo funkcija;
○ darbo apmokėjimo sąlygos;
○ darbovietė.

Joms būnant darbo sutartis yra laikoma sudaryta.

Papildomos darbo sutarties sąlygos (susitarimas dėl išbandymo, nekonkuravimo ir kt.), jų nustatymo
galimybės ir tvarka, turinys
DK 35-40 str.

KOKIOS YRA SUSITARIMO DĖL PAPILDOMO DARBO NUSTATYMO GALIMYBĖS, TVARKA IR

TURINYS ?

darbo sutarties šalys susitarimu dėl papildomo darbo, kuris tampa darbo sutarties dalimi, gali susitarti
dėl darbo sutartyje anksčiau nesulygtos papildomos darbo funkcijos atlikimo:
○ papildomas darbas galimas tik dėl skirtingų funkcijų atlikimo → darbo sutarties šalims sudarius
susitarimus dėl tapačių darbo funkcijų atlikimo toje pačioje darbovietėje, pavyzdžiui, viršijant
nustatytą darbo laiko trukmę, šie susitarimai nelaikytini susitarimais dėl papildomo darbo, o galėtų
būti traktuojami kaip darbo masto padidėjimas;
○ darbo masto padidėjimas galimas tik konkrečiu abiejų šalių susitarimu (šie dalykai turi būti išdėstyti
darbo sutartyje);
○ užmokestis už papildomą darbą nėra įskaičiuojamas į bendrą DU.

K OKIOS YRA SUSITARIMO DĖL IŠBANDYMO NUSTATYMO GALIMYBĖS , TVARKA IR TURINYS?

○ tai yra šalių susitarimu sulygta sąlyga;
○ negali būti tapatinamas su terminuota sutartimi;
○ išbandymo metu gali būti taikoma paprastesnė darbo sutarties nutraukimo tvarka;
○ skirtumai su terminuota sutartimi:
→ nereikia mokėti išeitinės išmokos;
→ darbo sutarties nutraukimo įspėjimo laikotarpis yra 3 dienos.
○ terminas negali būti ilgesnis kaip 3 mėnesiai;
○ į išbandymo terminą neįskaitomi laikotarpiai, kai darbuotojas nebuvo darbe (išbandymas
sustabdomas);
○ pratęsti išbandymo laikotarpį darbo sutarties šalių susitarimu draudžiama.

KOKIOS YRA SUSITARIMO DĖL NEKONKURAVIMO GALIMYBĖS , TVARKA IR TURINYS ?

○ susitarimai dėl nekonkuravimo galimi tik su darbuotojais, turinčiais specialių žinių ar gebėjimų;
○ susitarime turi būti konkrečiai nurodyta draudžiama veikla;
○ nekonkuravimo su darbdaviu laikotarpiu darbuotojui turi būti mokama kompensacija, kurios dydis -
ne mažiau kaip 40 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio:
→ kompensacija mokama ir darbuotojui, kuris dar nenutraukė darbo santykių.

KOKIOS YRA SUSITARIMO DĖL KONFIDENCIALIOS INFORMACIJOS APSAUGOS GALIMYBĖS,

TVARKA IR TURINYS ?

○ netapatinti konfidencialios informacijos su komercinėmis paslaptimis;

○ šiame susitarime darbdavio pareiga yra padėti darbuotojui saugoti komercines paslaptis.

DK 39 str.
K OKIOS YRA SUSITARIMO DĖL NE VISO DARBO LAIKO GALIMYBĖS , TVARKA IR TURINYS?
DK 40 str. 4 ir 5 dalyse numatytos nuostatos reiškia ne darbuotojo galimybių prašyti trumpinti darbo
laiko apribojimą, o darbdavio įpareigojimą svarstyti atitinkamus prašymus. Šalys visada gali dėl laiko
trumpinimo susitarti.

KOKIŲ PAVYZDŽIŲ GALĖTUMĖTE PATEIKTI KITOMS DARBO SUTARTIES SĄLYGOMS ?

○ darbo laiko rėžimas;
○ kilnojamo pobūdžio darbas;
○ turtinių ir neturtinių interesų apsauga (DK 31 str.);
○ susitarimas dėl mokymo išlaidų atlyginimo (DK 37 str.);
○ susitarimas dėl nekonkuravimo (DK 38 str.).

KADA GALIMA NUKRYPTI NUO DARBO KODEKSE AR KITOSE DARBO TEISĖS NORMOSE
NUSTATYTŲ IMPERATYVIŲ TAISYKLIŲ ? K OKIOS YRA IŠIMTYS?

kai darbo sutartyje, kurioje nustatytas mėnesinis DU yra ne mažesnis negu du Lietuvos statistikos
departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai.

Išskyrus taisykles, susijusias su:

○ maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku;
○ darbo sutarties sudarymu ir pasibaigimu;
○ minimaliuoju darbo užmokesčiu;
○ darbuotojų sauga ir sveikata;
○ lyčių lygybe ir nediskriminavimu kitais pagrindais.

KADA DARBO SUTARTIS LAIKOMA SUDARYTA ?

kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 str.).

Darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais (DK 43 str. 1 d.).

K ADA ĮSIGALIOJA DARBO SUTARTIS ?
darbuotojui pradėjus dirbti.
(DK 42 str. 3 d.)
Remiantis DK 45 str., jei darbuotojui keičiama darbo norma, ar reikės rašytinio darbuotojo sutikimo?
nereikės, užteks tik informuoti.

KUOMET REIKIA ĮSPĖTI DARBUOTOJĄ APIE BESIKEIČIANČIAS DARBO SĄLYGAS?

kai keičiamos būtinosios ar papildomos darbo sąlygos.

○ Darbo norma nepriskirtina nei prie būtinųjų, jei prie papildomų sąlygų.

KOKIA YRA DARBUOTOJO , VIENO AUGINANČIO VAIKĄ, SAMPRATA?

○ darbuotojai, kurie faktiškai vieni auginą vaiką (vaikus) ar įvaikį (įvaikius) (iki 16 metų);
○ šios teisės normos taikymui neturi reikšmės, ar darbuotojas vienas išlaiko auginamą vaiką, ar kitas
vaiko tėvas taip pat vykdo pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką.

KAS YRA NELEGALUS DARBAS ?

Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo
naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai:

1) darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną valandą iki darbo pradžios apie
darbuotojo priėmimą į darbą;
2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos
veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi
judėjimo laisve (toliau - trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų
nustatytos įdarbinimo tvarkos.

KOKIOS PASEKMĖS TAIKOMOS ASMENIMS (DARBDAVIAMS ), PRIĖMUSIEMS DIRBTI LT PILIETĮ

NELEGALIAI ?
„Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte
nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio
dirbti asmens veiklos išraišką:

1) jeigu darbo santykiai nėra pasibaigę, įpareigoja darbdavį sudaryti su nelegaliai dirbusiu asmeniu
darbo sutartį raštu ir pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie
darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą;
2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus
atvejį, kai šis atlyginimas buvo sumokėtas;
3) perduoda Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
teritoriniam skyriui duomenis, kurių reikia, kad šios apskaičiuotų ir išieškotų darbdavio ir nelegaliai
dirbusio asmens nesumokėtus gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas,
baudas ir delspinigius pagal šias įmokas ir mokesčius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas nuo
pajamų, kurias gavo arba turėjo gauti nelegaliai dirbęs asmuo;
4) šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai
dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius
3 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbantį
asmenį."

K OKIOS PASEKMĖS GALI BŪTI TAIKOMOS ASMENIMS , DIRBANTIEMS (DIRBUSIEMS )

NELEGALIAI ?

Nelegaliai dirbę asmenys turi teisę reikalauti jiems priklausančio nesumokėto darbo užmokesčio
darbo ginčams dėl teisės nagrinėti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. (?)

KAS YRA NEDEKLARUOTAS DARBAS ?

Nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir
jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta
tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėta:

1) darbuotojo dirbti viršvalandžiai;

2) darbuotojo darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką;
3) darbuotojo darbo laikas naktį.

KOKIOS PASEKMĖS GALI BŪTI TAIKOMOS NEDEKLARUOTO DARBO ATVEJU ?

○ Prievolę apskaityti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų darbuotojo darbo funkcijų atlikimą darbdavys
privalo įvykdyti iki kitos darbo dienos darbovietėje pabaigos, išskyrus atvejį, kai darbuotojas laikinai,
bet ne ilgiau kaip 5 darbo dienas, dirba kitoje vietoje, negu yra darbovietė. Tokiu atveju darbo
funkcijos atlikimas turi būti apskaitytas ne vėliau kaip kitą dieną po darbo funkcijos atlikimo kitoje
vietoje pabaigos. Jeigu darbuotojas ilgiau kaip 5 darbo dienas dirba kitoje darbo vietoje, prievolė
apskaityti darbuotojo darbo funkcijos atlikimą turi būti įvykdyta ne vėliau kaip praėjus savaitei nuo
jos atlikimo.

○ Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą
pažeidimą:

1) įpareigoja darbdavį atkurti iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, dėl kurių buvo konstatuotas
nedeklaruotas darbas;
2) skiria baudas darbdaviams nuo 200 iki 600 eurų už kiekvieną pažeidimą. Tokie patys veiksmai,
padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 3 metus, užtraukia baudą darbdaviui
nuo 600 iki 1 200 eurų už kiekvieną pažeidimą.

○ Darbuotojai, kurių atliktos darbo funkcijos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka
darbo laiko apskaitos dokumentuose nebuvo pažymėtos, turi teisę reikalauti jiems nesumokėto darbo
užmokesčio darbo ginčams dėl teisės nagrinėti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.