Problema nr.

: 2

56 m. ponas Kraujalis mėgo laikytis reguliarios dienotvarkės. Kiekvieną rytą keldavosi 6:00, 6:45
pusryčiaudavo su šeima, 7:30 išvykdavo į darbą. Vieną trečiadienio rytą šis ritmas buvo sutrikdytas – 7:00
jis dar nebuvo atsikėlęs. Prieš 5 m. p. Kraujalis sirgo miokardo infarktu, dėl to buvo net operuotas – atlikta
vainikinių arterijų revaskuliarizacija. Po miokardo infarkto liko sutrikęs širdies ritmas, todėl nuolat vartojo
Digoksiną ir Orfariną. Baimindamiesi, kad nebūtų ištikęs dar vienas infarktas, šeimynykščiai nuėjo
pažiūrėti, kodėl jis nesikelia. Kraujalį jie rado iškritusį iš lovos, negalintį pajudinti kairės rankos ir kojos.
Jam dvejinosi akyse, jautė kairės kūno pusės aptirpimą. Atidžiau pažiūrėjus į veidą, buvo galima pastebėti,
kad dešinė veido pusė buvo nejudri. Artimieji nedelsdami iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir p. Kraujalį
atvežė į ligonių priėmimo skyrių. Priėmimo skyriuje budėjęs gydytojas iškart pakvietė konsultuoti
neurologą. Iki neurologo atėjimo priėmimo skyriuje p. Kraujaliui skubiai buvo atlikti tyrimai.
Elektrokardiografija: prieširdžių virpėjimas, tachisistolinė forma. Randiniai pokyčiai miokardo širdies
anteroseptalinėje dalyje.
Ekstrakranijinių kaklo kraujagyslių echoskopija: miego arterijų spindžiai normos ribose, kairės miego
arterijos smegeninėje dalyje aterosklerotinė plokštelė, siaurinanti spindį iki 50 proc., bet hemodinamiškai
nereikšminga.
Atvykęs konsultantas atliko neurologinį tyrimą, glaustai surašė tyrimo rezultatus ir nurodė atlikti galvos
smegenų kompiuterinę tomografiją.
Neurologinės apžiūros duomenys: sąmoningas, orientuotas, paliepimus supranta ir vykdo, kalba
suprantamai, vyzdžiai simetriški, nepasuka dešinės akies į lateralinę pusę, žiūrint į dešinę dvejinasi,
nesuraukia dešinės kaktos pusės, nevisiškai užmerkia dešinę akį, nusileidęs dešinys nosies-lūpų kampas,
liežuvis vidurio linijoje, kitų galvinių nervų funkcija nesutrikusi, nurodo paviršinio ir giliojo jutimų
sutrikimus kairėje kūno pusėje, nepajudina kairės rankos ir kojos, sausgysliniai refleksai kairėje sustiprėję,
raumenų tonusas kairėse galūnėse padidėjęs, kairėje rankoje patologinis lenkimo simptomas, kairėje kojoje
patologinis tiesimo simptomas, meninginių simptomų nėra, dubens organų funkcijos nesutrikusios.
Po pusvalandžio buvo gauti kompiuterinės tomografijos duomenys. Neurologas atidžiai 11 apžiūrėjo
nuotraukas, o į aprašą tik žvilgtelėjo. „Ką gi, guldome į skyrių...“, ir įrašė atitinkamą įrašą kortelėje.
Tvarkydamas guldomo į Neurologijos skyrių ligonio dokumentaciją,
Priėmimo skyriaus gydytojas perskaitė radiologo įrašą: Galvos smegenų kompiuterinė tomografija (KT):
dešinėje smegenų kojytėje, tilte ir dešiniajame smegenėlių pusrutulyje hipodensinė zona su nežymia
perifokaline edema, siauresnis ketvirtas skilvelis, bet šoninių skilvelių sistema nedislokuota.

 Nugaros smegenų pilkosios medžiagos anatomiją: branduolių ir plokštelių topografiją išilginėje

bei skersinėje projekcijose ir jų funkcinę specializaciją.
 Nugaros smegenų baltosios medžiagos anatomiją (savieji pluošteliai, pluoštai, laidų topografija ir
jų funkcinė specializacija).
 Nugaros smegenų segmentinę sandarą ir motorinių skaidulų išplitimo kelius į periferiją.
 Nugaros smegenų kraujotaką.

Nugaros smegenys yra stuburo kanale. Viršuje ties didžiąja pakauškaulio anga jos pereina į pailgąsias
smegenis, o apačioje nusmailėja ir pasibaigia kūgiu.
Ryškiausia priekiniame smegenų paviršiuje yra fissura mediana anterior (plyšys). Kiekvienos pusės
šoniniuose paviršiuose yra dvi neryškios vagos: priekinė šoninė sulcus lateralis anterior ir užpakalinė
šoninė sulcus lateralis posterior. Išilgai šių vagų išeina nugaros smegenų šaknelių gijos fila radicularia.
Kiekvienoje simetrinėje pusėje šios vagos dalija nugaros smegenų baltą medžiagą į tris pluoštus (funiculus
posterior, funiculus lateralis ir funiculus anterior)
Priekinė šoninė vaga: išilgai jos iš kiekvieno nugaros smegenų segmento išeina priekinė (motorinė)
šaknelė, kurią sudaro motorinių neuronų nervinės skaidulos --> pasiekia skersaruožius raumenis.
Užpakalinė šoninė vaga: išilgai jų į nugaros smegenų segmentą įeina užpakalinė (juntamoji šaknelė).
Užpakalinės šaknelės prasideda ne iš nugaros smegenų, bet iš nugarinio mazgo.
Tariamųjų vienpolių neuronų periferinės atšakos, išėjusios iš nugarinio mazgo, susijungia su priekine
šaknele ir sudaro nugarinį nervą nervus spinalis. Šie nervai išeina iš stuburo kanalo per tarpslankstelines
angas. Nugarinių mazgų tariamųjų vienpolių neuronų periferinės atšakos per nugarinius nervus ir jų šakas
plinta kūne ir baigiasi organuose receptoriais.
Nugaros smegenų segmentai: nugaros smegenų pilkosios medžiagos dalis, iš kurios išeina po porą
priekinių ir įeina pora užpakalinių šaknelių, kiekvienoje pusėje sudarančių po vieną nugarinį nervą.
Segmentų skaičius atitinka tarpslankstelinių angų skaičių. Atsižvelgiant į tai, pro kurias tarpslankstelines
angas išeina nugariniai nervai, jie skirstomi į 8 kaklinius, 12 krūtininių, 5 juosmeninius, 5 kryžmeninius ir
1-2 stuburgalinius.

Pilkoji medžiaga
Pilkoji medžiaga skirstoma į 10 plokštelių ir numeracija prasideda nuo užpakalinio rago viršūnės.
Plokštelinės sandaros principas yra vis dažniau pripažįstamas, nes plokštelių neuronai yra tam tikros
funkcinės specializacijos. Plokštelė – išilgai nugaros smegenų išsidėsčiusių panašios sandaros ir funkcijos
neuronų kolona. Vienos plokštelės tęsiasi per visus nugaros smegenų segmentus, kitos yra tam tikrų
segmentų atkarpoje.

Kai kalbame apie skerspjūvį, daugiau minime pilkosios medžiagos ragus, o kai apie 3D arba nugaros
smegenis pjaustysime išilgai – šulai. Priekinis ir užpakalinis ragai ir šulai sutampa, o tarpinis šulas yra
didelis, todėl šoniniai ragai yra tik nedidelė dalis tarpinio šulo. Tarpinius šulus jungia centrinė pilkoji
medžiaga, o jos centre yra centrinis nugaros kanalas. Ragai baltąją medžiagą dalina į pluoštus:
 Priekinis pluoštas funiculus anterior – kaip ir šoninio pluošto baltoji medžiaga turi daug
išcentrinių laidų
 Šoninis pluoštas funiculus lateralis – didžiausias baltosios medžiagos plotas, esantis tarp priekinės
ir užpakalinės šoninių nugaros smegenų paviršiaus vagų. Jame yra įcentrinių ir išcentrinių laidų.
 Užpakalinis pluoštas funiculus posterior – tarp užpakalinės vidurio ir užpakalinės šoninės nugaros
smegenų vagų. Šio pluošto pagrindinę dalį sudaro sensorinių neuronų skaidulos.Jos per
užpakalines šakneles įeina į nugaros smegenis ir suskyla į kylančiąsias ir nusileidžiančiąsias šakas.
Kylančios pasiekia pailgąsias smegenis, o nusileidžiančios tęsiasi per keletą segmentų.
 Savieji pluošteliai fasciculus – sudaro ploną baltosios medžiagos sluoksnį. Jie yra nugaros
smegenų segmento sudėtinė dalis, nes yra tarpsegmentinių ryšių laidai.
Ragai
1. Priekiniai ragai cornua anteriora – juose yra alfa ir gama motoneuronai. Alfa inervuoja raumens
susitraukimą lemiančias skaidulas, gama – raumens verpsčių intrafuzines raumenines skaidulas.
Čia motoneuronai susitelkę i branduolius. Priekinio rago vidiniai branduoliai yra sudaryti iš
neuronų, kurie inervuoja liemens raumenis.Priekinio rago šoniniai branduoliai inervuoja galūnių
raumenis.
 2. Užpakaliniai ragai cornua posteriora – pilkąją medžiagą sudaro asociaciniai ir juntamieji
neuronai.
3. Šoniniai ragai ir centrinė tarpinė medžiaga – sudaro asociaciniai, juntamieji ir efektoriai neuronai.
Juntamieji neuronai turi nugarinį ir tarpinį vidini branduolį. Tarpinės medžiagos efektoriniai
neuronai sudaro tarpinį šoninį branduolį nucleus intermediolateralis, esantį šoniniame rage cornu
laterale. Tai yra labai svarbus autonominės funkcijos branduolįs. Ties krūtinės segmentais ir
viršut.juosmeninia ssegmentais yra simpatinis branduolys, o kryžmeniniuose – parasimpatinis. Šų
branduolių skaidulos išeina iš nugaros smegenų per atitinkamų segmentų priekines šakneles kartu
su somatinėmis motor.skaidulomis.

Laidai
Jie sujungia nugaros smegenų segmentus su galvos smegenų kamienu, smegenėlėmis, tarpinėmis ir
galinėmis smegenimis. Gali būti kylantieji (juntamieji, prasideda iš nugaros smegenų branduolių ir eina į
galvos smegenis) ir nusileidžiantieji (prasideda galvos smegenyse ir pasibaigia pilkojoje medžiagoje).

Kylantieji laidai:
  Tractus spinothalmicus - labai svarbus somatosensorinės sistemos laidas. Per jį į požievinius
centrus plinta skausmo, temperatūros ir kūno paviršiaus jutimų signalai. Skirstomas į šoninį ir
priekinį.
 Tractus spinocerebellaris – propriorecepcinė informacija (apie raumenų ilgį, įtempimą) iš galūnių
raumenų ir sąnarių perduodama į smegenėles --> judesių koordinacija.
 Tractus spinocerebellaris posterior – gauna signalus iš raumenų verpsčių, sausgyslinių Goldžio
receptorių, odos lietimo, spaudimo.
 Tractus spinocerebellaris anterior –

 Rombinių ir vidurinių smegenų vidinės sandaros anatominę schemą skersiniuose ir išilginiuose

pjūviuose: smegenų kamieno motorinius bei autonominius branduolius ir jų skaidulų išplitimo
kelius į inervuojamas sritis

Rombinės smegenys --> pailgosios + užpakalinės smegenys

Pailgosios smegenys
 Ventralinis paviršius – į šį paviršių nuo nugaros smegenų nutįsta fissura mediana anterior. Plyšio
šonuose yra dvi piramidės, kurias sudaro motoriniai laidai, jungiantis pusrutulių žievę su nugaros
smegenimis. Piramidžių šonuose, pailgųjų smegenų viršutiniame gale yra alyva oliva. Ją sudaro
stambus alyvos branduolys, paviršiuje padengtas baltąja medžiaga. Alyvas nuo piramidžių skiria
priekinė šoninė vaga sulcus lateralis anterior. Užpakalyje yra užpakalinė šoninė vaga sulcus
lateralis posterior, skirianti apatinį paviršių nuo šoninio. Šoninius paviršius sudaro nugaros
smegenų šoniniai pluoštai ir viršuje, užpakalyje alyvų pluoštai suplonėja, nueina į smegenėles ir
sudaro apatines smegenėlių kojytes.
Smegenėlių kojytės sudaro tractus spinocereballis posterior skaidulos ir skaidulos, einančios į
smegenėles iš alyvos, grakščiojo ir pleištinio branduolių.
 Dorsalinis paviršius – atsisukęs į smegenėles. Apatinė paviršiaus dalis laisva, o viršutinė įeina į
rombinės duobės sudėtį ir atsisukusi į 4 skilvelio vidų. Atviroje dorsalinio paviršiaus dalyje yra
užpakalinė vidurinė vaga sulcus medianus posterior, kuri skiria grakščiuosius pluoštelius. Į šoną
nuo šių pluoštelių yra pleištiniai pluošteliai. Viršuje šie pluošteliai nutolsta ir pasibaigia
sustorėjimais --> grakštusis pluoštelis – grakščiojo pluoštelio gumburėliu tuberculum gracile ,
pleištinis pluoštelis – pleištinio pluoštelio gumburėliu tuberculum cuneatum. Kiekvieno
gumburėlio viduje yra po branduolį. Galima matyti ir šešių galvinių nervų porų šakneles:

1. VI – atitraukiamasis nervas n.abducens

2. VII – veidinis nervas n. Facialis
3. VIII- klauso ir pusiausvyros nervas n. Vestibulocochlearis
4. IX – liežuvinis ryklės nervas n. Glossopharyngeus
5. X – klajoklis nervas n.vagus
6. XI – priedinis nervas n.accessorius
7. XII – poliežuvinis nervas n.hypoglossus

Skersinis pjūvis:
Išilginis pjūvis:

Vidurinės smegenys mesencephalon

Sudaro smegenų kamieno viršutinę dalį ir sudarytos iš smegenų kojyčių ir keturkalnio.
Smegenų kojytės – prasideda nuo tilto ir prasiskirdamos nugrimzta pusrutuliuose. Tarp kojyčių susidaro
duobė fossa interpeduncularis , kurios dugne yra kraujagyslės. Čia iš pamato į paviršių išeina III poros
n.oculomotorius šaknelė.
Keturkalnis lamina tecti yra į viršų nuo smegenų kojyčių.

Vidinė sandara – per jas eina aferentiniai ir eferentiniai laidai, jungiantys smegenų kamieną bei nugaros
smegenis su tarpinėmis ir galinėmis smegenimis.Išilgai vidurinių smegenų centrinės dalies, tarp
keturkalnio ir kojyčių eina smegenų vandentiekis,aqueductus cerebri,kuris jungia 4 ir 3 skilvelių ertmę.
Skersiniame pjūvyje matoma, kad smegenų kojytės padalytos į 2 dalis tamsesnio ruoželio – substantia
nigra. Vidurinių kojyčių dalis, esanti žemiau juodosios medžiagos, vadinama smegenų kojyčių pamatu, o
vidurinių smegenų dalis, esanti tarp juodosios medžiagos ir keturkalnio – dangčių – tegmentum.
 Smegenų kojyčių pamatas – eina tik nusileidžiantieji laidai.
 Juodoji medžiaga – skiriama tinklinė ir tankioji dalys. Tinklinė sudaryta iš smulkių neuronų, kurių
skaidulos eina į tarpinių smegenų gumburą ir viršutinius keturkalnio kalnelius. Tankioji dalis
sudaryta iš stambių dopaminerginių neuronų, kurių skaidulos eina į pamato mazgus. Šių neuronų
hipofunkcijos metu – Parkinsono liga.
 Dangtis – sudarytas iš baltosios ir pilkosios medžiagų. Stambiausias pilkosios medžiagos darinys
– raudonasis branduolys nucleus ruber. Jis dalyvauja valingų judesių koordinacijoje ir į jį ateina
aferentiniai laidai iš motorinės žievės, smegenėlių ir nugaros smegenų.
  Keturkalnis – vidinė sandara ir funkcija susijusi su regos ir klausos sistemomis Viršutiniai
kalneliai svarbūs regai. Apatiniai – klausai.

Galvos smegenų kamieno galvinių nervų branduoliai

Galvos smegenų kamienas = pailgosios smegenys + tiltas + vidurinių smegenų pamatas + dangtis

Nugaros smegenų kraujotaka

Arterinė kraujotaka
Nugaros smegenis maitina slankstelinės arterijos šakos:
1. Priekinė nugaros smegenų arterija – leidžiasi priekinio vidurinio plyšio paviršiumi. Maitina
priekinius 2/3 nugaros smegenų.
2. Užpakalinės nugaros smegenų arterijos – jos leidžiasi užpakalinėmis šoninėmis nugaros smegenų
vagomis. Maitina užpakalinį 1/3 nugaros smegenų,
Šios dvi arterijos tarpusavyje jungiasi anastomoze, kuri apsupa nugaros smegenis.

 Maitinimas yra neproporcingas, nes užpakalinės arterijos plonesnės.

 Visa pilkoji medžiaga, priekiniai ir šoniniai pluoštai yra maitinami priekinės smegenų arterijos. Ji
taip pat duoda šakas, kurios įlenda gilyn į vidurinį išilginį plyšį ir ten šakojasi,maitindamos
giliąsias nugaros smegenų struktūras.
 Leidžiantis žemyn, arterijų aprūpinimo krauju nebeužtenka, todėl nuo tarpšonkaulinių arterijų
atsišakojančios šakos duoda priekinę ir užpakalinę šaknelines arterijas, kurios įeina į nugaros
smegenis ir teikia papildomą kiekį kraujo, bet ne kiekviename segmente.
 Storiausia šaknelinė arterija yra PRIEKINĖ.

Veninė kraujotaka
Maitina priekinė ir užpakalinė vena. Taip pat yra ir šaknelinės arterijos.
Veninis rezginys – apipina nugaros smegenis ir randamas epidūriniame tarpe. Į jį suteka aplinkinės venos.

Reziumė:
Pažeista dešinė pusė.
VII, VI pažeisti galviniai nervai. Iš K širdies, į vertebralis , basilaris, ir tada užkimšo šakutę.
Pažeistas tractus corticospinalis, hipoksija, suiro mielinas.
Gydymas: atkimšti kraujagyslę. Elektrolitų balansas, deguonies terapija, sureguliuoti širdies ritmą (keisti
digoksiną kažkuom kitu,nes jis nebeveikia. Reabilitologas ir sanatorija. Neurologas vertina ar atsistato
funkcijos. Tvarkytis invalidumą.
Operacija:šuntas per a.femoralis slenka į smegenis ir ištraukia trombą. Gali šalinti kaukolės dalį,kad
smegenys plėstųsi. Hemoraginio – galim plaut kraują