Arterijos

Mažasis kraujo apytakos ratas

Pavadinimas Eiga, vieta

Plaučių kamienas Jo pradžia ir anga – ostium trunci pulmonalis, yra krūtinės srityje, III kairiojo
(truncus pulmonalis) šonkaulio kremzlės prisitvirtinimo vietoje. Jo kairėje ir užpakalyje yra kylančioji
aorta, iš kairės – kairioji širdies ausytė. Tęsiasi nuo dešiniojo skilvelio, kai ties IV
krūtinės slanksteliu, po aorto lanku, kamienas dalijasi į dvi šakas: dešiniąją plaučių
arteriją ir kairiąją.
Dešinioji plaučių Ji yra už kylančiosios aortos, viršutinės tuščiosios venos ir dešiniojo broncho. Ties
arterija (a. plaučių vartais ji pasidalija į tris skiltines arterijas: viršutinę (a. lobaris superior),
pulmonalis dextra) vidurinę (a. lobaris media) ir apatinę (a. lobaris inferior). Skiltinės plaučių arterijos
suskyla į segmentines arterijas, kurios yra bendravardės su plaučių segmentais ir
kartoja bronchų išsišakojimą. Pasibaigia kapiliarų tinkle ant alveolių.
Kairioji plaučių Ji yra priekyje nusileidžiančios aortos ir kairiojo broncho. Ji skyla į skiltines šakas,
arterija (a. o jos – į segmentines. Pasibaigia kapiliarų tinkle ant alveolių.
pulmonalis sinistra)
Plaučių venos (venae Jos išeina po dvi iš abiejų plaučių vartų ir įeina į kairiojo prieširdžio viršutinę dalį.
pulmonalis) Jomis teka arterinis kraujas

Aorta

Pavadinimas Eiga, vieta

Kylančioji aorta Prasideda iš kairiojo skilvelio ties III šonkaulio kremzle, kyla į viršų, šiek tiek į
(aorta ascendens) dešinę. Ties krūtinkaulio kampu pereina į arcus aortae. Kylančioji aorta yra
širdiplėvės maiše, iš priekio ją pridengia dešinioji ausytė ir truncus pulmonalis. Už
jos guli kairysis prieširdis, dešinioji plaučių arterija ir dešinysis pagrindinis bronchas.
Kairėja išsidėsto truncus pulmonalis, auricular sinistra, dešinėje – viršutinė tuščioji
vena ir dešinysis prieširdis. Nuo šios aortos dalies atsišakoja dvi vainikinės arterijos –
a.coronaria dextra et sinistra.
Aortos lankas Aortos lankas yra kylančiosios aortos tęsinys, kuris sukasi į kairę ir atgal. Jis
(arcus aortae) prasideda už krūtinkaulio kampo, eina virš kairiojo pagrindinio broncho ir baigiasi
ties IV krūtinės slankstelio kairiuoju šonu. Nuo lanko kairėje ir labiau priekyje
išsidėsto n. phrenicus sinister, n. vagus sinister, dar į šoną yra pleura ir kairysis
plautis. Nuo lanko į dešinę išsidėsto trachėja, n. laryngeus recurrens sinister, stemplė.
Lanko apačioje yra kairysis pagrindinis bronchas. Priekyje aortos lanką nuo
krūtinkaulio vaikysytės metais skiria užkrūčio liauka, o subrendus – riebalinis
ląstelynas.
Aortos lanko Iš aortos lanko pusės išeina plonos šakos:
apatinės pusės Arteriae tracheales – į gerklę;
šakos: a. tracheales; Arteriae bronchiales – į bronchus;
a. bronchiales, a. Arteriae thymici – į užkrūčio liauką.
thymici
Aortos lanko Žastinis galvos kamienas (truncus brachiocenphalicus) – atsišakoja dešiniajame lanko
viršutinio išlinkime už krūtinkaulio rankeno, kyla į viršų ir į dešinę, už krūtinkaulinio
paviršiaus šakos: raktikaulio sąnario pasidalija į savo galines šakas: a. subclavia dextra, a. carotis
truncus communis dextra. Priekyje kamieno yra kairioji žastinė galvos vena ir apatinė
brachiocephalicus; skydliaukės vena. Dešinėje – dešinioji žastinė galvos vena ir viršutinės tuščiosios
a. carotis communis venos dalis, krūtinplėvė, klajoklis nervas. Užpakaliniu paviršiumi kamienas
sinistra; a.subclavia kryžiuojasi su gerkle.
sinistra Kairioji bendroji miego arterija (a. carotis communis sinistra) – atsišakoja nuo aortos
lanko kairiau nuo žastinio galvos kamieno ir per viršutinę krūtinės ląstos atvarą
nueina į kaklą.
Kairioji paraktinė arterija (a. subclavia sinistra) – kraštinė kairiosios pusės aortos
lanko stambi šaka.
Nusileidžiančioji (aorta descendens):
Krūtininė aorta Prasideda ties IV krūtinės slankstelio aukščiu, leidžiasi žemyn stuburo slankstelių
(aorta thoracica) kūnų kairėje pusėje. Ties XII krūtinės slanksteliu aorta veria diafragmą per aortos
angą ir eina priešais stuburą. Jos kelyje iš priekio yra kairiojo plaučio šaknis ir
širdiplėvė, iš kairės ją dengia tarpuplautinė krūtinplėvė, iš dešinės – stemplė. Nuo
krūtinės aortos atsišakoja visceralinės šakos, kurios maitina krūtinės organus ir
pasieninės, kurios maitina krūtinės ertmės sieną.
Krūtininės aortos • Bronchinės šakos (rami bronchiales) – dešiniosios arterijos atsišakoja prieš
visceralinės šakos: trečiąją užpakalinę tarpšonkaulinę arteriją, eina dešiniojo broncho
rami bronchiales, užpakalinio paviršiaus link ir nusileidžia pagal jį į plaučius; kairiosios
rami oesophageales, arterijos atsišakoja ties V krūtinės slanksteliu ir eina prie užpakalinio kairiojo
rami pericardiaci, broncho ir lydi jį.
rami mediastinales • Stemplinės šakos (rami oesophageales) – maitina stemplę, viršuje
anostomozuoja su a. thryoidea inferior, apačioje – su a. gastric sinistra
šakomis
• Širdiplėvinės šakos (rami pericardiaci) – maitina širdiplėvės užpakalinį
paviršių
• Tarpuplautinės šakos (rami mediastinales) – smulkios arterijos maitina
tarpuplaučio limfinius mazgus ir jungiamąjį audinį
Krūtininės aortos • Užpakalinės tarpšonkaulinės arterijos (arteriae intercostales posteriores) –
pasieninės šakos: a. lanku juosia krūtinės ląstą iš užpakalio į priekį. 10 porų, 1-2 truncus
intercostales costocervicalis, 3-12 iš aortos.12 eina po šonkauliniu lanku aa. Subcostales.
posteriores; a. • Viršuinės diafragmos arterijos (arteriae phrenicae superiores) – smulkios
phrenicae arterijos atsišakoja apatinėje krūtininės aortos dalyje, išsišakoja viršutiniame
superiores užpakaliniame diafragmos paviršiuje.
Pilvinė aorta (aorta Prasideda ties T12 slanksteliu, leidžiasi priešais stuburo slankstelius ir ties L4
abdominalis) slanksteliu skyla į dešinę ir kairę bendrąsias klubo arterijas. Aortos dešinėje yra
limfinė cisterna, krūtininis latakas, lykinė ir apatinė tuščioji venos. Kairėje – flexura
duodenojejunalis, kylančioji dvylikapirštės žarnos dalis, apatinės pasaito arterija
Pilvinės aortos šakos:
Pilvinis kamienas 1-2cm. Atsišakoja šalia diafragmos angos, iš priekio – omentum majus, ties kasos
Truncus coeliacus viršutiniu kraštu išsiskaido į 3 šakas: bendrąją kepenų, blužnies, kairiąja skrandžio
arterijas.
Viršutinė pasaito Dažniausiai atsišakoja ties I juosmens slanksteliu, žemiau pilvinio kamieno. Leidžiasi
arterija skersai per kairiąją inksto veną, horizontalią dvylikapirštės dalį ir įeina į plonosios
(a. mesenterica žarnos pasaito šaknį. Maitina plotą nuo dvylikapirštės žarnos iki kairiojo storosios
superior) žarnos linkio.
Neporinė
Apatinė pasaito Eina už pilvaplėvės, užpakaline pilvo siena, atsišakoja nuo aortos ties L3 slanksteliu
arterija ir suskyla į šakas. Maitina nusileidžiančiąją gaubtinę žarną, riestinę ir dalį tiesiosios
(a. mesenterica žarnos.
inferior)
Inksto arterija Atsišakoja ties L1-L2 slanksteliu, eina į šonus; dešinioji eina užpakalyje apatinės
(a. renalis) tuščiosios venos ir kasos galvutės, kairioji – užpakalyje kasos kūno.
Porinės šakos
Kiaušidės arterija Eina mažojo dubens kraštu, per kiaušidės pakabinamąjį raištį, patenka į kiaušides.
(a. ovarica) Maitina kiaušides, kiaušintakį ir anostomozuoja su a.uterina.
Porinės šakos
Sėklidės arterija (a. Plona ilga šaka eina žemyn ir į šoną, kryžiuojasi su didžiuoju juosmens raumeniu,
testicularis) šlapimtakiu (jį maitina), su klubo išorine arterija per kirkšninį kanalą kartu su
Porinės šakos sėkliniu lataku nusileidžia į sėklidę.
12 Lab.

Miego arterijos

Bendroji miego arterija Dešinėje prasideda ties žasitinio galvos kamieno išsišakojimu, kairėje – nuo
(a. carotis communis) aortos lanko. Apatiniame kaklo trečdalyje arterijos yra už m.
sternocleidomastoideus. Dešinioji arterija guli labiau į paviršių nei kairioji.
Viduriniame trečdalyje arterija skiria skydinė liauka ir iš dalies jas dengia, o
viršutiniame trečdalyje arterijos yra miego arterijos trikampyje. Arterija eina
kartu su klajokliu nervu ir vidine jungo vena. Ties skydinės kremzlės viršutiniu
kraštu arba ties IV slankstelio aukščiu arterija šakojasi į vidinę ir išorinę miego

Išorinė miego arterija
(a. carotis externa)
Vidinė miego arterija
(a. carotis interna)
Arterinis smegenų
žiedas (circulus
arteriosus cerebri)
arterijas.
Iš pradžių arterija yra miego arterijos trikampio viršuje, ant m. stylopharyngeus,
užpakalyje m. digastricus et stylohyoideus. Kildama į užžandinę duobę, iš
priekio susikryžiuoja su n. hypoglossus, o iš užpakalio – n. Laryngeus superior
et glossopharyngeus. Toliau arterija eina aukštyn per glandula paratoidae
audinius ir ties collum mandibulae aukščiu suskyla į galines šakas. Arterijos
baseinas maitina galvos kaulus, minkštuosius audinius ir kietąjį smegenų
dangalą.
Prasideda nuo bendrosios miego arterijos praplatėjimo – miego arterijos ančiu.
Arterija skirstoma į 4 dalis: kaklo, uolinę, akytojo ančio ir smegenų. Kaklo
dalyje arterija kyla aukštyn iki kaukolės pamato. Jos vidinėje pusėje yra
pharynx, šoninėje – v. jugularis interna ir n. hypoglossus, užpakalyje –
simpatinis kamienas ir n. vagus, priekyje – n. glossophragyngeus. Uolinė dalis
yra miego arterijos kanale, keičia kryptį iš vertikalios į horizontalią. Išėjusi iš
kanalo arterija keičia kryptį iš horizontalios į vertikalią, eina per miego arterijos
vagą, tarp kietojo smegenų dangalo lapelių, akytojo ančio viduje. Ši dalis
vadinama akytojo ančio dalimi. Viduje ančio daro kelis vingius ir yra į šoną nuo
akinio ir III, IV, VII galvinių nervų. Pervėrusi vidinį akytojo ančio lapelį ir
voratinklinį dangalą, arterija patenka į povoratinklinį tarpą.
Slankstelinė arterija, a. vertebralis => a. cerebelli inferior posterior
Pamatinė arterija, a. basilaris => a. cerebelli inferior anterior et cerebelli
superior

Aa. Communicans anterior

a.cerebri
anterior
a.carotis interna
Rami
communicans

A.cerebri posterior a.basilaris

a.vertebralis
a.vertebralis

Kaklo/ rankų arterijos

Paraktinė arterija Dešinioji paraktinė arterija yra truncus brachiocephalicus tąsa. Kairioji arterija
(a. subclavia) prasideda iš aortos lanko, todėl 3cm ilgesnė. Arterija išeina iš krūtinės ląstos pro
viršutinę krūtinės ląstos atvarą, lanku aplenkia krūtinplėvės kupolą, eina per
tarplaiptinį tarpą (tarp m. scalenus anterior et medias), yra priekyje petinio rezginio
šaknies. Arterija lanko forma eina tarp raktikaulio ir I šonkaulio bendravarde vaga ir
nusileidžia į pažasties duobę, kur vadinama pažastine arterija (a. axillaris). Paraktinė
arterija dalijama į 3 dalis: pirmąją – ji yra iki jai įeinant į tarplaiptinį tarpą, antroji –
pačiame plyšyje, trečioji – išėjus iš jo.
Vidinė krutinės Prasideda nuo įgaubtos a. subclavia pusės, eina už v. subclavia ir clavicula, 1-2cm į
arterija (a. šoną nuo sternum, žemyn krūtinės ertme, vidiniu šonkaulių kremzlių paviršiumi,
thoracica interna) lygegrečiai su krūtinkaulio kraštu, 7 tarpšonkauly suskyla į šakas.
šakos • tarpuplautinės šakos, rami mediastinales – maitina viršutinio tarpuplaučio
 organus ir audinius.
• Bronchinės šakos, rami bronchiales – maitina gerklės apatinį galą ir bronchus
• Širdiplėvinė diafragmos arterija, a. pericardiacophrenica – ilga, eina kartu su
n. Phrenicus tarp pleuros ir perikardo diafragmos link ir ant jos baigiasi
• Krūtininės šakos, rami sternales – į krūtinkaulio užpakalinį paviršių, susidaro
arterijų tinklas, maitina skersinį krūtinės raumenį.
• Perveriamos šakos, rr. Perforantes – perveria 5-7 viršutinių tarpšonkaulių
raumenis, išsišakoje m. pectoralis major et minor, atsiveria šakos į krūtį.
• Priekinės tarpšonkaulių šakos, rr. Intercostales anteriores – į 6 viršutinius
tarpšonkaulius, į kiekvieną po 2 – apatinė storesnė ir eina iš priekio. Maitina
mm. Intercostales, krūtinės raumenis ir odą.
• Raumeninė diafragmos arterija, a. musculophrenica – eina žemyn ir
lateraliai, už šonkaulių lanko įeina į diafragmą, iš jos į 5 apatinius
tarpšonkaulius išeina šakos, kurios kartu maitina ir perikardą
• Viršutinė pakrūtinio arterija, a. epigasrica superior – a. thoracica interna tąsa,
veria diafragmą šalia trigonum sternocostale, įeina į m. rectus abdominis
makštį ir jį maitina.
Šonkaulinis kaklo Atsišakoja iš antrosios paraktinės arterijos dalies. Tuoj pasidalina į:
kamienas (truncus • A. cervicalis obliqua , kuri pereina į giliąja kaklo arteriją, a. cervicalis
costocervicalis) profunda – eina tarp 1 šonkaulio ir 7 kaklo slankstelio skersinės ataugos į
giliuosius nugaros ir sprando raumenis.
• Aukštutinę tarpšonkaulinę arteriją, a. intercostales suprema - išeina
užpakalinės šakos į 1 ir 2 tarpšonkaulinius tarpus: pirmoji ir antroji
tarpšonkaulinė arterija, a. intercostales posteriores prima et secunda.

Pažastinė arterija Ji yra paraktinės arterijos tęsinys. Arterija eina nuo I šonkaulio išorinio krašto iki
(a.axillaris) didžiojo apvaliojo raumens apatinio krašto per pažasties duobą. Kartu su arterija eina
pažastinė vena ir petinis rezginys. Arterija eina užpakalyje didžiojo ir mažojo
krūtinės raumenų. Ji dalijama į 3 dalis:
1. Nuo I šonkaulio išorinio krašto iki mažojo krūtinės raumens praždios. Šioje
dalyje priešais arteriją yra oda, poodis, paraktinis raumuo ir galvinė vena.
Nuo šio trečdalio atsišakoja aukštutinė krūtinės arterija.
2. Antrasis trečdalis yra už mažojo krūtinės raumens, nuo šio trečdalio
atsišakoja petinė krūtinės, šoninė krūtinės arterijos.
3. Trečiasis trečdalis yra nuo mažojo krūtinės raumens išorinio krašto iki
apatinio didžiojo apvaliojo raumens krašto ir nuo jo atsišakoja pamentinė
arterija.
Pažastinės arterijos šakos:
Aukštutinė krūtinės Smulki arterija, eina pagal mažojo krūtinės raumens vidinį kraštą, tarp didžiojo
arterija (a. krūtinės raumens ir krūtinės sienos. Maitina paraktinį, didįjį ir mažąjį krūtinės ir
thoracica suprema) priekinį dantytąjį, I ir II tarpšonkaulių raumenis
Petinė krūtinės Trumpa šaka, eina aukštyn pagal mažojo krūtinės raumens vidinį kraštą ir išsišakoja.
arterija (a. Šakos maitina didįjį ir mažąjį krūtinės raumenis, paraktinį raumenį, krūtinkaulinį
thoracoacromialis) raktikaulio sąnarį ir deltinį raumenis.
Šoninė krūtinės Leidžiasi dantytojo priekinio raumens šoniniu paviršiumi ir jį maitina.
arterija (a.
thoracica lateralis)
Pamentinė arterija Stambiausia pažastinės arterijos šaka, trumpa ir šakojasi į 2. Maitina plaučiausiąjį
(a. subscapularis) nugaros, priekinį dantytąjį ir podyglinį raumenis.
Žastinė arterija Pažastinės arterijos tąsa. Prasideda ties didžiuoju apvaliuoju raumeniu, apatiniu
(a. brachialis) kraštu ir eina išilgai vidine dvigalvio raumens vaga kartu su viduriniu nervu ir dviem
venomis iki alkūnės duobės. Arteriją dengia oda ir poodis. Išorinėje pusėje yra
snapinis žasto ir dvigalvis raumenys, vidinėje pusėje – karališkoji vena ir alkūninis
nervas. Ties stipinkaulio kaklu pasidalija į stipininę ir alkūninę arterijas.
Stipininė arterija Prasideda iš alkūnės duobės kaip a. brachialis tąsa. Viršutinę dalį dengia m.
(a. radialis) brachioradialis, o žemiau jį eina tarp m. brachioradialis et flexor carpi radialis kartu
su n. radialis paviršine šaka po oda, todėl galima lengvai užčiuopti pulsą. Perėjusi
pro stipinkaulio ylinę atauga, pasuka į nugarinę plaštakos pusę.
Gilusis delno Eina nuo stipininės arterijos. Yra arčiau paviršinio delno lanko ant delnakaulių
lankas artimųjų galų po dilbio ir plaštakos raumenų sausgyslėmis.
(arcus palmaris
profundus)
Alkūninė arterija Storesnė negu a. radialis. Iš alkūnės duobės leidžiasi įstrižai po apvaliuoju
(a. ulnaris) nugręžiamuoju raumeniu, vėliau kartu su alkūniniu nervu įeina į alkūninę vagą tarp
paviršinio lenkiamojo piršto ir alkūninio lenkiamojo riešo raumenų ir eina iki riešo,
aplenkia žirninį kaulą iš šoninės pusės ir delne sudaro paviršinį delno lanką.
Paviršinis delno Eina nuo alkūninės arterijos. Jis yra toliau nuo giliojo lanko, dalija II-III delnakaulius
lankas (arcus beveik pusiau, yra tarp lenkiamųjų raumenų sausgyslių ir delno fascijos, ant bendrųjų
palmaris delninių pirštų nervų.
superficialis)

Kojų arterijos

Išorinė klubo Eina pagal vidinį didžiojo juosmens raumens kraštą lygiagrečiai su lankine linija,
arterija tarp didžiojo ir mažojo dubens, iki gyslinės angos. Perėjusi po kiršnies raiščiu, ji
(a. iliaca externa) patenka į šlaunį ir vadinama šlaunine arterija.
Per liea arcuata (skiria mažajįš ir didijį dubenį)
Atsišakoja: a. Circumflexa illium profunda – eina lygegiračiai kirksšnies raiščiui,
kyla į vairšų, guli and m. Transversus abodiminis, majitina šonines pilvo sienas
a.epigastrica inferior – pilvo ertmėje, kyla į viršų, pramuša tiesiojo raumens makštį,
einan užpakaly tiesiojo raumens, maitina priekinė pilvo sieną
užpakalyje l.inguinale atsišakoja ramus tubicus medialiniame kampe
anostomozuojasi su ramus kubicus (atsišakojus nuo a. Obturatorija). Už l. Inguinale
susidaro anastomozė – mirties vainikas, nes nukraujuot gali
Šlauninė arterija Išorinės klubo arterijos tąsa. Išėjusi į šlaunį pro gyslinę angą, ji eina į klubinę
(a. femoralis) skiauterės vagą, paskui į jos tąsą – priekinę šlaunies vagą ir pro pritraukiamųjų
raumenų kanalą patenka į pakinklio duobę. Viršutinėje šlaunies dalyje yra tuoj po
fascija, todėl apčiuopiama jos puslacija, šlaunies apačioje dengia siuvejo raumuo.
Praėjus lacuna vasorum
A,femorlis guli vagoj m. Pectineus ir ???, sulcus femoralis anterior (m. Vastus
medialis ir m. Abductor longus et magnus)
Žemiau kirkšnies raičio atsišakoja a. Illia hemoris profunda – eina į šoninę pusę ir
šakojasi:
a.circumflexa femoris lateralis – į lateralinę pusę, maitina: šlaunies prieknius
raumenis
aa. perforantes – užpakalines ir medialinės grupės raumenis
a.circumflexa femoris medialis – matina: šlaunikaulio galvą, kaklelį. Kartu su aa
perforantes klubo sąnario srityje sudaro anastomozę su a. Glutae inferior
(atsišakojo nuo a. Illiaca interna). Anastomosis cruciata – galim perrišt a.
Femoralis
Nuo a. Obutaroria atšakoja ramus acetabularis. Tokia pati atšikoja ir nuo a.
Cirumflexa femoris medialis -> eina link klubo sąnario, per incisura įlenda į sąnarį ->
eina lig. Capiitis femoris -> maitina šlaunikaulio galvutę, kaklelį. Svarbus vaikams,
nes nutraukus gali nustot vystytis šlaunikaulio galvutė ir kaklelis.

a.femoralis eina per sulcus abductorius -> canalis abductorius (m. Vastus medialis, et
abductor magnus), kanale dar atsiranda n. Saphenus(medialinė šlaunies dalis)

Pakinklinė arterija Šlaunies arterijos tąsa, einanti per pakinklio duobę. Yra giliai, prisiglaudusi prie kelio
(a. poplitea) sąnario kapsulės, į paviršių nuo jos yra pakinklinė vena ir blauzdinis nervas
Fossa poplitea
Labai giliai, šlaunikaulis, arterija, vena, nervas. Galima čiuopt pulsą, tam reikia
sulenkt per kelio sąnarį.
Anastomozės vyksta kapilairų lygyje. Negalim perrišt

Priekinė blauzdos Iš pakinklinės duobės išeina per blauzdos kanalo priekinę angą, leidžiasi žemyn
arterija priekiniu tarpkaulinės blauzdos plėvės paviršiumi iki pėdos.
(a. tibialis anterior)
Eina priekiniu paviršiumi blauzdikaulio, tarp priekinės grupės raumenų, ties
blauzdiniu pėdos sąnariu art. Talo cruralis pereina į pėda -> tampa a. Dorsalis pedis
Užpakalinės Pagal kryptį sudaro pakinklinės arterijos tęsinį. Ji leidžiasi žemyn per blauzdos
blauzdos arterija kanalą. Apatiniame blauzdos trečdalyje išeina iš po vidinio ilgojo lenkiamojo kojos
(a. tibialis posterior) nykščio raumens. Aplenkus iš užpakalio vidurinę kulkšnį, pasidalija į šakas.
Tarp giliųjų blauzdos ir paviršinių raumenų -> leidžias -> žemiau medialinio kulšnies
pereina į a.tibialis posterior.?????
Tarp kulnakaulio sausgyslės ir vidinės kulkšnies galim užčiuopt pulsą
20% neužčiuopam (ABIEJOSE)
Jei vienoj užčiuoppaim, kitoj – ne, reiškias negerai
Pade šakojas į: lateralinę (stambesnę) ir medialinę šakas. Lateralinė ties čiurnos
jungimosi su padikauliais užlinksta -> sudaro arterinį lanką. Nuo jo jungias su
medialine šaka, atsišakoja šakos, maitina: pėdos raumenis -> kitos arterijos pirštus

Užpakalinės Išeina iš viršutinio užpakalinės blauzdos arterijos trečdalio, eina žemyn per apatinį
blauzdos arterijos raumeninį šeivikaulio kanalą ir suskyla į šakas, maitinančias šeivinius raumenis ir
šaka: šeivinė čiurną.
arterija (a. peronea)
Eina per apatinį raumeninį šeivikaulio kanalą. Canalis musculus peroenus inferior
(m. Tibialis posterior et flexor hallucis longus, šeivikaulis) leidžias iki kulkšnies
Nugarinė pėdos Eina į šoną nuo m. extensor hallucis longus sausgyslės, pirmuoju tarppadikauliniu
arterija tarpu.
(a. dorsalis pedis)
Nuo a. Tibialis posterior. Pulsą čiuopiam 100% tarp ilgojo tiesiamo kojos nykščio
raumens, ilgojo tiesosjo pirštų raumenų sausgyslių.
Nuo jos atsišakoja gilioji šaka, eina į padą -> anastomozuojasi su pado arterijomis.
Pado žaizdos gerai kraujuoja
Sudaro lanką tarp čiurnos kaulų ir padikaulių. Maitina padikaulius, pirštus. Art.
Tarstometatarsi kai nušalusios kojos ties čia nupjauna pėdą.