Gamtos ir žmogaus vienovė.

Žmogus yra neatsiejamas nuo gamtos, gyvena jos ritmu. Būtent gamta suteikia
galimybių kurti, rasti ramybę, džiaugtis. Asmens siela joje nurimsta. Tad kyla
klausimas kuo mums naudinga gamta?
Gamta suteikia žmogui kūrybos galią. Jisai gamtoje randa medžiagų kurti ir statyti.
Su ja galima labai gražiai bendradarbiauti. Šias mintis pagrindžia Vincas Krėvė
apsakyme ,,Skerdžius“. Pasakojime pasakojama apie skerdžių ir jo gyvenimą.
Skerdžius yra labai geras, linksmas žmogus, bet labai senas. Jį galima lyginti su
Grainio liepą, nes jie abu seni, žili ir stiprūs. Lapinas kiekviena kartą eidamas į
mišką vaikams parnešdavo švilpynių, moterims šluotų ir kitu naudingų dalykų. Jisai
mokėjo labai daug pasakojimų, apgaudinėdavo didelius ir mažus. Visi po jo
pasakojimų bijojo daryti įvairius dalykus, o kai kuriems tiesiog į galvą lysdavo
baisios mintys.
Gyvenimą žmogus sieja su gamta. Be jos jis neįsivaizduoja savo gyvenimo. Tai
netgi rodo jo gyvenimo trukmę. Šias mintis pagrindžia minėtas Vinco Krėvės
apsakymas. Visos blogybės ir skausmai prasideda nuo to, kai Grainis sugalvoja
nukirsti taip mylima skerdžiaus liepą pridurdamas , kad ji yra tik jo. Lapinas
piktinasi ir sako: ,,Tavo liepa! Ar tu ją sodinai, kad ji tavo, ar tu ją auginai, kad
kirsti nori?“ Grainis regis gailisi savo poelgių, nes galvoja jei galėtų pastatytų tą
liepą atgal ant kelmo. Skerdžius atsikėlęs kitą rytą pamato Grainio darže nukirsta
liepą. Pasakojimo pradžioje lapinas visiems sakė, kad gyvens tol, kol žaliuos
gražioji liepa. Va taip ir mirė mūsų pasakojimo herojus Skerdžius.
Taigi žmogus ir gamta yra susiję. Iš gamtos pasaulio asmuo mokosi kurti ir
bendradarbiauti su gamta. Žmogus yra neatsiejamas nuo gamtos ir jos sąlygų. Iš
gamtos išmokstama įdomios patirties, kurios žmogus niekada nepamiršta.