IG KLASĖS ISTORIJOS ILGALAIKIS PLANAS 2022–2023 M.

2022-09-01
Pandėlys

PROGRAMAI SKIRTA: 74 val.

TIKSLAS: Siekti, kad mokiniai suprastų Lietuvos ir pasaulio istorijos raidą nuo XVII a. antrosios pusės iki XX a. pradžios.

PAGRINDINĖS MOKYMO (SI) PRIEMONĖS:

1. Butvilaitė R., Karvelis D., Kostinienė N., Lukšys S., Pivoras S., Tamošaitis M. Istorijos vadovėlis IX klasei. Serija „Raktas“. I, II dalys.
Vilnius: Baltos lankos, 2010..
2. Švietimo portalas. Interneto prieiga http://mkp.emokykla.lt/
3. Tamošaitis M, Istorijos pratybų sąsiuvinis IX klasei. Vilnius: Baltos lankos, 2011.

1
 TURINYS:
Pamokų ciklas (tema ar kelios temos
pagal BP)
I. Pasaulio ir Lietuvos istorijos
kurso įvadas IX klasei. Europa ir
JAV nuo Anglijos revoliucijos iki
1789 m. Prancūzijos revoliucijos
XVII a. antrosios pusės–XX a.
pradžios pasaulio ir Lietuvos istorijos
įvadinė pamoka. Anglija XVII–XVIII
a. pradžioje. Absoliutizmo
įsigalėjimas Prancūzijoje ir Rusijoje.
Barokas Europos kultūroje. Apšvietos
idėjos ir visuomenė. Apšviestasis
absoliutizmas Austrijoje, Prūsijoje,
Rusijoje. Anglų kolonijos Šiaurės
Amerikoje ir JAV nepriklausomybės
karas. Nuo Bastilijos šturmo iki
Liudviko XVI giljotinavimo. Nuo
jakobinų diktatūros iki Direktorijos
valdymo. Pokyčiai europiečių
visuomenėje ir kasdieniame gyvenime
8 klasės kurso kartojimas
II. Abiejų Tautų Respublika: nuo
bajorų aukso amžiaus iki valstybės
I GIMNAZIJOS KLASĖ
Integracija su Val.sk Laukiami pasiekimai (dalyko žinios, gebėjimai, nuostatos Vertinimo formos
kitomis . pagal BP)
programomis*
*
9 Išskiria svarbiausius XVII a. antrosios pusės ir XX a. Kontroliniai
pradžios visuotinės ir Lietuvos istorijos laikotarpius, geba darbai (2)
nustatyti jų skiriamąsias ribas. Nagrinėja, dėl kokių
priežasčių XVII a. Anglijoje kilo dvi revoliucijos, aiškina jų
padarinius šalies valdymui. Išryškina pagrindinius
Prancūzijos ir Rusijos absoliutizmo bruožus ir jo poveikį šių
šalių gyventojams. Lygina baroką ir klasicizmą, įvardija
keletą žymių šio meno stiliaus statinių Europoje. Išskiria
svarbiausias Apšvietos epochos idėjas ir nurodo jų poveikį
to meto visuomenei. Geba palyginti apšviestąjį absoliutizmą
keliose Europos valstybėse. Randa Apšvietos epochos idėjų
atspindžių JAV nepriklausomybės kare ir Prancūzijos
revoliucijoje. Įvardija JAV nepriklausomybės karo ir
Prancūzijos revoliucijos priežastis, svarbiausius jų etapus,
Prancūzijos karaliaus giljotinavimo poveikį tolesniems šalies
įvykiams. Nagrinėdami JAV nepriklausomybės deklaraciją,
Žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją, nustato šių
dokumentų poveikį JAV ir Prancūzijos visuomenei. Įvardija
svarbiausius 1789 m. Prancūzijos revoliucijos padarinius.
Išryškina svarbiausius pokyčius europiečių visuomenėje ir
kasdieniame gyvenime.
2 Suvokia esminius viduramžių ir naujųjų a. I dalies istorinių Diagnostinis
laikotarpių bruožus, įvykius, apibūdina istorines asmenybes. testas
9 Analizuoja Abiejų Tautų Respublikos valdymo ypatumus, Kontroliniai
jos santykius su kaimyninėmis valstybėmis, išryškina šių darbai (2)
2
žlugimo Valstybės nuosmukis XVII
a. antrojoje pusėje–XVIII a. antrojoje
pusėje. Lietuvos kovos XVII a.
viduryje – XVIII a. pradžioje .
Lietuvos ūkio pokyčiai. Baroko
epocha Lietuvoje . Kultūros centrai
Lietuvoje XVII–XVIII a. pirmojoje
pusėje. Politinė ATR raida XVIII a.
antrojoje pusėje. Apšvietos idėjų
sklaida Lietuvoje. Ketverių metų
seimo reformos ir ATR panaikinimas
III. Europa nuo pramonės
perversmo iki tautinių sąjūdžių
Pramonės perversmas ir jo padarinia.
Napoleono imperijos sukūrimas ir
žlugimas. Napoleono epochos
padariniai ir Vienos kongresas.
Šiuolaikinių politinių srovių
atsiradimas. 1830 m. revoliucijos
Belgijoje ir Prancūzijoje. Tautų
pavasaris. Italijos ir Vokietijos
suvienijimai. Tautiniai sąjūdžiai
Vidurio ir Rytų Europoje.
Antisemitizmas ir žydų siekis sukurti
savo valstybę Palestinoje
IV. Lietuva carų valdžioje (1795–
1915 m.). Lietuva XIX a. pirmojoje
pusėje
Prancūzmetis Lietuvoje. 1830–1831
m. sukilimas. 1863–1864 m. sukilimas
. Žemaičių lituanistinis sąjūdis.
Katalikų bažnyčia ir lietuvių tautinis
kovų padarinius ATR. Aiškinasi, kokių pokyčių įvyko ATR
ūkiniame (pvz., Valakų reforma) ir kultūriniame (pvz.,
barokas) gyvenime, išskiria žymiausius Lietuvos kultūros
centrus XVII–XVIII a. pirmojoje pusėje. Nagrinėja
Apšvietos idėjų sklaidą ir poveikį Lietuvos visuomenei
(Edukacinės komisijos įsteigimo tikslus ir jos veiklą, 1791
m. gegužės 3 d. ATR konstituciją ir kt.). Lygina Apšvietos
idėjų poveikį Lietuvos ir Europos visuomenei. Geba sieti
ATR vykdytų reformų nesėkmes su kaimyninių šalių įtaka.
Nustato ATR padalijimų priežastis, dėl kurių ši valstybė
išnyko iš žemėlapio.
9 Išskiria pagrindines pramonės perversmo priežastis, Kontroliniai
išplitimo mastą ir padarinius nagrinėjamo laikotarpio darbai (2)
Europos visuomenei. Aiškina Napoleono iškilimo
aplinkybes, pagrindinius vidaus ir užsienio politikos
bruožus. Naudodamiesi žemėlapiais ir istorijos šaltiniais,
nustato, kokių permainų įvyko Europoje po Vienos
kongreso. Įvertina Napoleono epochos poveikį Europos
socialinei ir politinei raidai. Nustato XIX a. revoliucijų ir
tautinių sąjūdžių atsiradimo priežastis ir jų įtaką tautinių
valstybių kūrimuisi. Nurodo pagrindinių politinių,
socialinių ideologijų skirtumus ir panašumus. Lygina Italijos
ir Vokietijos suvienijimų priežastis ir jų eigą. Išskiria Tautų
pavasario ir tautinių sąjūdžių Vidurio ir Rytų Europoje
svarbiausius bruožus. Įvardija pagrindines antisemitizmo
atsiradimo Europoje XIX a. priežastis, išskiria svarbiausias
sionizmo idėjas ir nurodo jų poveikį žydų tautai.
16 Įvertina Rusijos imperijos vykdytos politikos padarinius Kontroliniai
okupuotai Lietuvai. Lygina skirtingų Lietuvos visuomenės darbai (4)
sluoksnių padėtį Rusijos imperijos okupacijos metais. Projektas (IKT)
Nustato pagrindines 1830–1831 m. ir 1863–1864 m. „Knygnešių
sukilimų priežastis, išryškina jų lyderius ir sukilimo laikai“
padarinius lietuvių tautai. Išskiria svarbiausius Lietuvoje
valdymo bruožus prancūzmečiu. Įvertina žemaičių
3
atgimimas. Knygnešių laikai.
Lietuviškoji vargo mokykla. Lietuvių
tautinis atgimimas . Pirmosios lietuvių
politinės partijos. Didysis Vilniaus
Seimas. Mažoji Lietuva ir lietuvių
tautinis atgimimas. Lietuvių
visuomenė, ūkis ir pramonė. Laimės
ieškoti svetur. Lietuvių kasdienio
gyvenimo bruožai. Pokyčiai Lietuvos
kultūriniame gyvenime XX a.
pradžioje
Projektas „Knygnešių laikai“ *
V. Didžiosios pasaulio valstybės
Galios išaugimas ir imperializmo
įsigalėjimas Didžioji Britanija. Rusijos
imperija. Jungtinės Amerikos
Valstijos. Imperializmo priežastys,
kryptys ir užgrobtų teritorijų
valdymas. Imperializmas Afrikoje ir
Azijoje. Užgrobtų valdų mėginimai
išsivaduoti ir imperializmo padariniai.
Mokslo revoliucija, pokyčiai
visuomenėje ir kasdieniame
gyvenime. XIX a. Europos kultūros
bruožai
VI. Pirmasis pasaulinis karas.
Kurso kartojimas
Pirmojo pasaulinio karo priežastys ir
eiga (iki 1917 m.). Rusija dramatiškais
1917 metais . Kaizerinės Vokietijos
okupuota Lietuva. Lietuvos
lituanistinio sąjūdžio ir Katalikų bažnyčios įtaką lietuvių
tautiniam atgimimui. Nustato knygnešių ir lietuviškosios
vargo mokyklos indelį į lietuvių tautinį atgimimą. Nustato,
kodėl lietuvių tautinis atgimimas kilo Suvalkijoje. Išryškina
žymiausias lietuvių tautinio atgimimo asmenybes ir įvertina
jų poveikį lietuvių tautai. Aiškinasi, dėl kokių priežasčių
susikūrė pirmosios lietuvių partijos, lygina jų programines
nuostatas. Įvertina Didžiojo Vilniaus Seimo reikšmę lietuvių
visuomenei. Išryškina Mažosios Lietuvos poveikį lietuvių
tautiniam atgimimui. Nustato esmines kapitalizmo
atsiradimo priežastis ir jo raidos bruožus Lietuvoje.
Aiškinasi Lietuvos gyventojų emigracijos priežastis, kryptis
ir padarinius. Išskiria svarbiausius lietuvių kasdienio
gyvenimo bruožus ir pokyčius Lietuvos kultūriniame
gyvenime XX a. pradžioje.
9 Lygina Didžiosios Britanijos, Rusijos ir JAV politinės Kontroliniai
sistemos kaitos bruožus XIX a.–XX a. pradžioje. Nustato darbai(2)
pagrindines imperializmo priežastis, svarbiausius šiuos
politikos vykdytojus ir imperializmo padarinius. Lygina
imperializmą Afrikoje ir Azijoje. Išryškina Europos
imperializmo ir kolonijinės ekspansijos įtaką pasaulio raidai.
Išskiria svarbiausius XIX a. mokslo revoliucijos išradimus ir
įvardija jų poveikį visuomenei. Nustato svarbiausius XIX a.
Europos visuomenės ir jos kasdienio gyvenimo pokyčius.
Paaiškina masinės kultūros atsiradimo priežastis.
Atskleidžia, kokie veiksniai keitė žmogaus pasaulėžiūrą ir
kultūrą XIX a.–XX a. pradžioje.
9 Nustato pagrindines Pirmojo pasaulinio karo priežastis, Kontrolinis
būdingiausius jo bruožus ir poveikį žmonijai. Didžiausius darbas (1)
Pirmojo pasaulinio karo mūšius nurodo žemėlapyje. Aiškina Projektas (IKT)
1917 m. įvykių Rusijoje aplinkybes ir padarinius. Nustato „Pandėlys
išorines ir vidines Lietuvos valstybės atkūrimo priežastis. Pirmojo
Išryškina Lietuvos Tarybos veiklą. Nustato pagrindines pasaulinio karo
4
nepriklausomybės atkūrimas. Vokietijos pralaimėjimo priežastis. Išryškina svarbiausius metais“(mokyklo
Vokietijos pralaimėjimas ir Pirmojo Pirmojo pasaulinio karo padarinius. s muziejuje)
pasaulinio karo padariniai
Projektas „Pandėlys Pirmojo
pasaulinio karo metais“(mokyklos
muziejuje)

Kaupiamasis
vertinimas
4
Kurso kartojimas
Rezervinės pamokos 7
Iš viso 74 val.
*Mokinių praktinė, tiriamoji, projektinė veikla, mokymasis už mokyklos ribų
**Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, Ugdymo karjerai programa, Žmogaus saugos programa, Etninės
kultūros bendroji programa

VERTINIMAS: Mokiniai vertinami vadovaujantis Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo istorijos pamokose aprašu.
MOKINIŲ ĮSIVERTINIMO FORMOS:
MOKINIŲ ĮSIVERTINIMO FORMOS: 1)grafikas, kuris yra kiekvieno mokinio sąsiuvinio gale; 2) refleksija pagal pateiktus konkrečius klausimus,
susijusius su pamokos turiniu ir mokymosi veikla. Pasiekimai ir pažanga fiksuojami pagal galimybę kartą per savaitę (forma Nr.1), apibendrinimas-
užbaigus skyrių.

Vardas ir pavardė: ......................................................... Klasė .....................

Įsivertinimas: 2 – taip, 1 – iš dalies, 0 – ne
Eil SAVIUGDOS ....... pusmetis
. TIKSLAI
Nr. Dalykinės kompetencijos
1. Gebu dirbti su istorijos
šaltiniais, orientuojuosi
istorinėje erdvėje ir
laike
2.

5
3.
Bendrosios kompetencijos
4. Noriai mokausi su
kitais, padedu kitiems.
5. Aktyviai dalyvauju
pamokoje – klausiu,
papildau draugų
atsakymus, vadovauju
grupei, atlieku
papildomas užduotis.

Kas sekėsi geriausiai: ......................................................................................................................................................

Ką ketinu daryti geriau: .............................................................................................................................................

PASTABA: Planas gali būti koreguojamas, pastabos žymimos darbiniame plano variante.

Istorijos mokytoja Virginija Adomėnienė