Pastraipos tema

Ar Lietuvoje valstybiniu lygiu pakankamai rūpinamasi aplinkos apsauga?

I šaltinis ir citata
https://am.lrv.lt/uploads/am/documents/files/PAV/Klimato%20kaitos%20ir%20biologin%C4%97s
%20%C4%AFvairov%C4%97s%20integravimo%20i%20vertinima%20gaires.pdf

Citata:
2007 m. kovo mėn.10 ES valstybių ir vyriausybių vadovai patvirtinto kompleksinį metodą klimato kaitai
ir energetinei politikai, kuriuo siekiama kovoti su klimato kaita ir didinti ES energetinį saugumą,
stiprinant energetinį konkurencingumą. Jie nustatė keletą didelių klimato ir energetikos tikslų, vadinamų
„20–20–20“, kuriuos reikia pasiekti iki 2020 m. Savo „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio
technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plane“ Europos Komisija peržengė šiuos trumpalaikius
tikslus ir nustatė ekonomiškai efektyvų būdą sumažinti šalyse išmetamus kiekius 80–95 % iki amžiaus
vidurio. Plane nustatyti tarpiniai etapai ir pateiktos gairės, kaip pereiti prie klimatui nekenkiančios, mažo
anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos veiksmingiausiu būdu..
 II šaltinis ir citata
https://repository.mruni.eu/bitstream/handle/007/16212/25_Aplinkosauga%20siuolaikiniai%20valdymo
%20issukiai.pdf?sequence=1&isAllowed=y
Šaltinis Citata
Galima teigti, kad nuosekli aplinkos politika Lietuvoje
suformuota tik 2015 m. patvirtinus Nacionalinę aplinkos
apsaugos strategiją. (iš 138 pusl.)
-----------------------------------------------------------
Svarbiausios pasirengimo stoti į Europos Sąjungą
investicijos buvo nukreiptos į vadinamąją sunkiąją arba
rudąją aplinkosaugą, t. y. vandentvarką, atliekų
tvarkymą, taršos prevenciją ir valdymą. ISPA buvo
svarbiausias šio laikotarpio fi nansinis mechanizmas.
Savaime suprantama, kad svarbiausias posovietinio
laikotarpio tikslas buvo pagerinti aplinkos kokybę, nes
ankstesniuoju periodu aplinkos taršai valdyti nebuvo
skiriama pakankamai dėmesio. Be to, Lietuva, kaip ir
kitos posovietinės šalys, turėjo atitikti Europos Bendrijų
aplinkos kokybės standartus. Vadinamoji žalioji
aplinkosauga, arba gamtosauga (biologinės įvairovės
apsauga, saugomų teritorijų tvarkymas), nebuvo šio
laikotarpio prioritetas. Kaip minėta, Lietuva dėl įvairių
biurokratinių kliūčių nepasinaudojo aplinkosaugai
skiriama parama pagal SAPARD programą. Tiesa,
PHARE programa iš dalies rėmė aplinkosaugos
projektus ir aplinkosaugos valdymo pajėgumų didinimą,
tačiau to nedarė ISPA. Šiuo laikotarpiu Lietuva dėl tam
tikrų biurokratinių kliūčių nepasinaudojo LIFE
programos parama, ypač gamtosaugos sektoriuje. Kita
vertus, mūsų šalys kaimynės Estija ir Lenkija sėkmingai
įgyvendino daugelį gamtosaugos ir gamtotvarkos bei
kitų aplinkosaugos projektų. (iš 190 pusl.)

III šaltinis ir citata

https://www.delfi.lt/grynas/gamta/mokslininkai-apie-aplinkosauga-lietuvoje-kai-kuriose-srityse-atsiliekame.d?
id=81372948
Citata:
– Siekiant sumažinti oro taršą, kiekviena šalis turi parengusi nacionalines oro taršos mažinimo strategijas.
Pavyzdžiui, strategijoje nurodyta, kad, palyginti su 2005 m. rezultatais, iki 2020 m. sieros oksidų kiekį
reikia sumažinti 60 proc., azoto oksidų – 50 proc., kietųjų dalelių – 36 proc. Nors kol kas tie rodikliai
atrodo sunkiai pasiekiami, tačiau strategijoje yra pasiūlytos ir priemonės, kurios turėtų padėti. Pavyzdžiui,
vienas iš tokių siūlomų sprendimų – surinkti senesnius nei 15–20 metų automobilius, už jų atidavimą
išmokant kompensaciją priemonės savininkui. Dairantis į kitų šalių pavyzdžius, svarstoma galimybė
apmokestinti taršaus transporto patekimą į miesto centrus – į tam tikrą zoną įvažiuodamas automobilio
savininkas būtų apmokestinamas. Tai geros ir veikiančios praktikos pavyzdžiai, nors jie nėra greitai ir
lengvai įgyvendinami. – Kaip prie susidariusios situacijos gerinimo prisideda VGTU mokslininkai ir
studentai? – Mūsų Aplinkos apsaugos institutas, Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros
mokslininkai, doktorantai ir kiti studentai ieško inovatyvių būdų, kaip kovoti su kietosiomis dalelėmis,
azoto oksidais. Ieškodami technologinių sprendimų, kaip mažinti oro taršą kietosiomis dalelėmis, mūsų
mokslininkai yra nemažai pasiekę kurdami įvairių modifikacijų oro valymo įrenginius – ciklonus. VGTU
mokslininkų darbo grupės sukurti daugiakanaliai ciklonai gali išvalyti net 95 proc. ypač smulkių kietųjų
dalelių ir gali būti naudojami orui valyti katilinėse, medžio apdirbimo, popieriaus ir baldų gamyboje,
statybinių medžiagų pramonėje. Iš esmės stengiamės neatitolti nuo kylančių problemų, stebėti, kas
aktualu, ir pasiūlyti veiksmingesnius sprendimus.