1.

Klasikinis atsakymas į klausimą, kuo skiriasi viešoji ir privatinė teisė, iš „privatinė teisė yra
dispozityvi, o viešoji – imperatyvi“, keičiantis teisinei realybei, dažnai tampa atsakymu
„privatinė teisė yra labiau dispozityvi, o viešoji – labiau imperatyvi“.
https://www.zurnalai.vu.lt/teise/article/download/121/89/
1. Civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius
santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija).
2. Jeigu nėra panašius santykius reglamentuojančių civilinių įstatymų, taikomi bendrieji teisės
principai (teisės analogija).
3. Neleidžiama pagal analogiją taikyti specialių teisės normų, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis
numatančių normų. https://www.infolex.lt/ta/81200

2. Civilinės teisės funkcija – reguliuoti civilinius teisinius santykius, tačiau yra ir apsauginių normų,
numatančių sankcijas, kurių tikslas – atkurti padėtį, buvusią iki teisės
pažeidimo. https://www.vle.lt/straipsnis/civiline-teise/
3. Kadangi lengviausiai apibūdinamas ir suvokiamas turto vienetas yra bet koks materialus
objektas, t. y. daiktas, daikto sąvoka plačiai vartojama vietoj turto sąvokos kalbant apie
turtinius santykius, kurių objektas yra daiktas. Daiktas išskiriamas iš kitų materialaus pasaulio
objektų, kai asmuo jį pasisavina (priskiria daiktą sau) ir pritaiko savo poreikiams tenkinti, t. y.
suformuoja daikto naudingumo kriterijų. Susiformavus mainų santykiams daikto naudingumas
buvo pradėtas apibūdinti kaip daikto vertė. Taip daikto samprata tapo turto samprata, nes turtą
imta apibūdinti kaip bet ką, kas turi vertę ir yra asmens nuosavybė
https://ojs.mruni.eu/ojs/societal-studies/article/view/1410/1351
4. 1. Už nepilnamečius iki keturiolikos metų sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai.
2. Tėvai ar globėjai, sudarydami ir vykdydami sandorius, privalo veikti išimtinai dėl
nepilnamečio interesų. Tėvų ir globėjų teises ir pareigas tvarkant nepilnamečių turtą nustato
šio kodekso trečiosios knygos normos.
3. Nepilnamečiai iki keturiolikos metų turi teisę savarankiškai sudaryti smulkius buitinius
sandorius, sandorius, susijusius su asmeninės naudos gavimu neatlygintinai, taip pat
sandorius, susijusius su savo uždirbtų lėšų, atstovų pagal įstatymą ar kitų asmenų suteiktų
lėšų panaudojimu, jeigu šiems sandoriams nėra nustatyta notarinė ar kita speciali forma.
4. Pagal nepilnamečio iki keturiolikos metų sutartines prievoles atsako jo atstovai pagal
įstatymą, jeigu neįrodo, kad prievolė buvo pažeista ne dėl jų kaltės.
Jeigu nepilnamečio iki keturiolikos metų sudarytas sandoris nepripažintas negaliojančiu, tai,
šiam asmeniui tapus visiškai veiksniam, kita sandorio šalis gali raštu kreiptis į tapusią veiksnią
sandorio šalį ir prašyti per kreipimesi nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei vienas
mėnuo, patvirtinti sandorį. Jeigu per nustatytą terminą asmuo neatsako, kad jis sandorio
netvirtina, laikoma, kad jis sandorį patvirtino. https://www.infolex.lt/ta/20799:str2.7 1. Fizinis
asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje
reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Neveiksniam
tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa. KEISTA: 2019 01 11 įstatymu Nr.
XIII-1923 (nuo 2019 05 01) (TAR, 2019, Nr. 2019-00856) 2. Teismas sprendime nurodo
baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. Pripažinto neveiksniu tam
tikroje srityje asmens vardu sandorius toje srityje sudaro jo globėjas. Globėjo teises ir pareigas
nustato šio kodekso trečiosios knygos normos. 3. Jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje
srityje asmuo pasveiksta arba jo sveikata labai pagerėja, teismas pripažįsta jį veiksniu toje
srityje. Įsiteisėjus teismo sprendimui, tokiam asmeniui nustatyta globa toje srityje pasibaigia. 4.
Prašymą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje turi teisę paduoti to asmens
sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Jie taip pat
 turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje,
kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu. Dėl asmens pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu
toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu, šio kodekso 2.101 straipsnyje numatytais
atvejais į teismą taip pat turi teisę kreiptis Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija. Ne
dažniau kaip kartą per vienus metus kreiptis į teismą dėl pripažinimo visiškai veiksniu ar
veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu, turi teisę ir fizinis asmuo, kuris
pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Vienų metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo
teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje įsiteisėjimo dienos. Vėlesni
vienų metų terminai pradedami skaičiuoti nuo paskutinio teismo sprendimo, kuriuo buvo
sprendžiamas asmens veiksnumo klausimas, įsiteisėjimo dienos. 5. Neveiksniu tam tikroje
srityje pripažintam asmeniui teisės aktuose nustatytos neveiksnumo teisinės pasekmės
atsiranda tik toje srityje. https://www.infolex.lt/ta/20799

5. Anot CK 2.50 str. 4 dalies, įmonės savininkas yra pilnai atsakingas už tai, jog jo vadovaujama
įmonė sugebės įvykdyti jai numatytas prievoles įskaitant įsiskolinimus, mokesčius,
atsiskaitymus su tiekėjais ir t.t. Jei įmonės lėšų nepakanka (pvz. Bankroto metu) visa
atskaitomybė yra perduodama įmonės dalyviams. Tokiu atveju prievolės gali būti vykdomos ne
tik iš esamo įmonės turto, tačiau gali būti nukreipti ieškiniai ir individualų narių turtą. Taigi,
neribotos civilinės atsakomybės narių turtas gali būti rizikoje, jeigu kyla grėsmė, jog, tam, kad
įmonė nesugebės įvykdyti savo įsipareigojimų tinkamai. Apskritai, neribotos atsakomybės
įmonės bankrotas yra laikomas labai nenaudingu jos savininkams, o įstatymas teikia
pirmenybę silpnosios šalies – kreditoriaus interesams. Pastariesiems bankroto procesas yra
labai palankus, kadangi beveik garantuotai bus patenkinti jų iškelti reikalavimai bent dalinai.
https://www.financelt.lt/neribota-civiline-atsakomybe/

6. 1. Juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačiuosius.

2. Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų,
nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus
(valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos,
religinės bendruomenės ir t. t.).
3. Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus.
4. Viešiesiems juridiniams asmenims šios knygos VII skyrius taikomas subsidiariai.
5. Viešiesiems juridiniams asmenims šios knygos IX skyrius netaikomas.
https://www.infolex.lt/ta/20799:str2.34
7. Sudarydami sandorius asmenys įgyvendina dispozityvumo, sutarčių laisvės ir šalių
autonomijos principus. Sandoriai yra fizinių ir juridinių asmenų veiksmai, kuriais siekiama
sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Tai yra valios aktas (teisinis
veiksmas), sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam tikslui pasiekti.1 Civiliniais įstatymais,
reglamentuojančiais sandorių institutą, yra siekiama, kad užsimezgę ir susiformavę tarp šalių
civiliniai teisiniai santykiai būtų stabilūs, t.y. siekiama suteikti jų dalyviams saugumo bei
patikimumo jausmą. Paprastai sandoriai reiškia, kad jų šalims tam tikram laikui arba
neterminuotai atsiranda naujos teisės ir pareigos. Tačiau, tam tikrais atvejais, siekiant apginti
įstatymams prieštaraujančiais sandoriais pažeistas asmenų teises, įstatymai numato galimybę
pripažinti tokį sandorį negaliojančiu ir grąžinti šalis į buvusią iki jo sudarymo padėtį. Tokiu
būdu, sandorių sudarymo laisvė yra ribojama per sandorių negaliojimo institutą.
https://vb.mruni.eu/object/elaba:1786613/1786613.pdf
8. Sandorio galiojimo sąlygos: sandorį sudarantys asmenys (sandorio dalyviai) turi
turėti teisnumą ir būti veiksnūs (veiksnumas), sandorio forma ir turinys atitinka imperatyvias
teisės normas, išreikšta valia turi atitikti sandorio dalyvių tikrąją valią. Sandorį gali sudaryti visi
civilinės teisės subjektai (fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų ir valstybė, savivaldybės). Fiziniai
asmenys sandorį sudaro patys arba per atstovus, juridinių asmenų vardu sandorį sudaro jų
 institucijos, kurios sudaromos ir veikia pagal įstatymus ir steigimo dokumentus ar per specialiai
įgaliotus atstovus. Sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu
ar konkliudentiniais veiksmais, gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio
sudarymo aplinkybes. Tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių
susitarimo numatytais atvejais (pavyzdžiui, jei pasibaigus sutarties terminui nuomininkas toliau
naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, sutartis laikoma atnaujinta neapibrėžtam
terminui). Tam tikrais atvejais asmuo turi teisę išreikšti savo valią viešu skelbimu (viešas
įgaliojimas, įgaliojimo panaikinimas ir kita). https://www.vle.lt/straipsnis/sandoris/
9. Kai dovanojamas žemės sklypas, siekiant pridengti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį,
tam, kad būtų išvengta prievolės pranešti gretimų žemės sklypų savininkams apie parduodamą
žemės sklypą, kurie turėtų pirmenybę jį nupirkit, kitų pirkėjų atžvilgiu.
https://linden.lt/tinklarastis/trumpai-apie-niekinius-sandorius-ko-reiki-vengti/
10. Senjorė kuriai 87metai ir yra medikų pripažinta neveiksni, pasirašė savo sodybos pardavimo
sutartį. Pats sugalvojau