Professional Documents
Culture Documents
Artinkimės Pie Jehovos
Artinkimės Pie Jehovos
˙
ˇ
Izaijo 40:11 apie Jehov rasoma:
„Kaip piemuo ganys jis savo kaimen,
˙ ˇ
savo rankomis surinks eriukus, nesios
¯ ˙ ˙
juos prie krutines.“ Kai matai eriuk
ˇ ¯
piemens antyje, ar ir tu troksti buti arti
˙
ˇ ˙
savo dangiskojo Tevo? Kaip galetum
˙
suarteti su Jehova?
˙
ARTINKIMES
PRIE
JEHOVOS
cl-L
ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
˙
ˇ
Izaijo 40:11 apie Jehov rasoma:
„Kaip piemuo ganys jis savo kaimen,
˙ ˇ
savo rankomis surinks eriukus, nesios
¯ ˙ ˙
juos prie krutines.“ Kai matai eriuk
ˇ ¯
piemens antyje, ar ir tu troksti buti arti
˙
ˇ ˙
savo dangiskojo Tevo? Kaip galetum
˙
suarteti su Jehova?
˙
ARTINKIMES
PRIE
JEHOVOS
cl-L
˙
ARTINKIMES
PRIE
JEHOVOS
Nuotraukos: Puslapis 49: Courtesy of Anglo-Australian Observatory, pho-
tograph by David Malin Puslapis 174: U.S. Fish & Wildlife Service,
Washington, D.C./Wyman Meinzer Puslapis 243: © J. Heidecker/VIREO
© 2002, 2014
WATCH TOWER BIBLE AND TRACT SOCIETY OF PENNSYLVANIA
Draw Close to Jehovah
© 2002, 2014
WACHTTURM BIBEL- UND TRAKTAT-GESELLSCHAFT
DER ZEUGEN JEHOVAS, E.V., SELTERS/TAUNUS
Artinkimės prie Jehovos
2013 m. gruodžio mėn. leidimas
Šiuo leidiniu neprekiaujama. Jo leidyba — dalis pasaulinio
šviečiamojo darbo, remiamo savanoriškomis aukomis.
Jeigu kitaip nenurodyta, Biblijos citatos paimtos iš Šventojo Rašto
(Biblijos draugijos redakcija, 1999 [BD]); santrumpa Brb — K. Burbulio
vertimas, 1996; Jr — A. Jurėno vertimas, 2000; Jr72 — A. Jurėno vertimas,
1972; KP — „Katalikų pasaulio“ redakcija, 1998; Skv — J. Skvirecko
vertimas, 1990—1991; Vl — A. Vėliaus vertimas; NW — citata išversta
iš New World Translation of the Holy Scriptures.
Draw Close to Jehovah
Lithuanian (cl-L)
Made in Germany Spausdinta Vokietijoje
Druck und Verlag: Wachtturm-Gesellschaft, Selters/Taunus
Mielas skaitytojau!
ˇ ¯
„Stai mus Dievas!“
AR GALI sivaizduoti save kalbant su Dievu? Vien
ˇ
pagalvojus apie tai siurpas ima — tave kreipiasi pats
ˇ ˇ
visatos Valdovas! Is pradzi sutrinki, bet paskui pra-
ˇ ˇ
byli. Jis isklauso, atsako ir net leidzia teirautis visko,
ko nori. Tad ko paklaustum?
2 Kaip tik tok isgyvenimˇ ˙ ˙
senoveje patyre vyras,
˙ ˇ
vardu Moze. Taciau jo klausimas gali tave nustebin-
˙ ˇ
ti. Moze nesiteiravo apie save, savo ateit ar zmoni- ˇ
˙
jos vargus. Jis paklause, koks yra Dievo vardas. Sis
˙ ˙
klausimas gali pasirodyti keistas del to, kad Moze
ˇ ˙ ˇ ˇ
jau zinojo Dievo vard. Vadinasi, jis norejo issiais-
ˇ ˇ ˙ ˙
kinti s t daugiau. Is tikrj Moze klause paties
ˇ
svarbiausio dalyko. Atsakymas reiksmingas mums
¯ ˙ ˇ ˇ
visiems. Jis gali pastumeti tave zengti svarb zingsn
— paskatinti artintis prie Dievo. Kaip? Aptarkime t
nepaprast pokalb.
3 Mozei buvo 80 met. Jau keturis desimtme ˇ ˇ
cius jis
ˇ
gyveno toli nuo savo tautos, Izraelio, vergaujancio
ˇ ˙ ˇ
Egipte. Kart, ganydamas uosvio bandas, Moze is-
vydo keist dalyk:ˇ degant, bet vis nesudegant
¯ ˇ ˙ ˇ
spygliuot krum. Sis liepsnojo ir sviete lyg svytu-
˙ ˙ ˙ ˙ ˇ ¯ ˙
rys kalno papedeje. Moze priejo pasiziureti. Kaip jis
ˇ
apstulbo, kai is liepsnos pasigirdo balsas! Tai Dievas
˙ ˇ
per angel kreipesi Moz. Tikriausiai zinai, jog tuo-
˙ ˇ
met Dievas liepe dvejojanciam Mozei palikti ram
˙ ˙
1, 2. a) Ko noretum paklausti Diev tu? b) Ko Moze teiravosi Dievo?
˙ ˇ
3, 4. Kokiomis aplinkybemis Dievas uzkalbino Moz ir koks pokal-
bis vyko?
8 ARTINKIMĖS PRIE JEHOVOS
¯ ˇ
tys, yra realus. Be to, Jehova nesikeicia, jo neveikia
˙
begantis laikas, net nesuskaitomi milijardai met!
˙ ˇ ˇ
Todel jis yra kur kas realesnis uz apciuopiamus ar
regimus dalykus, kurie per laik sunyksta ir suyra.
ˇ
(Mato 6:19) Tad gal Dievas yra kazkokia abstrakti
˙ ˙ ˇ ˙ ˇ ˇ ˇ
beasmene jega, neaiski Pirmine Priezastis? Issiais-
kinkime.
Dievas yra asmuo
˙
18 Nors Dievo regeti negalime, dangun mums lei-
ˇ ˇ ˙ ˇ
dzia zvilgteleti jaudinantys Biblijos aprasymai. Pa-
ˇ
vyzdziui, pirmasis Ezechielio knygos skyrius. Eze-
˙ ˇ
chielis regejo Jehovos dangiskj organizacij tarsi
ˇ ˇ ¯ ¯
vezim. Ypac spudingai apibudinamos Jehov su-
ˇ ˙ ¯ ˙
pancios galingos dvasines butybes. (Ezechielio 1:
¯ ˙
4-10, Brb) Tos butybes artimai bendradarbiauja su
ˇ ˇ
Jehova ir j isvaizda daug pasako apie j seiminin-
ˇ ¯
k, Diev. Visos turi po keturis veidus — jaucio, liu-
ˇ
to, erelio ir zmogaus. Jie simbolizuoja keturias pa-
ˇ
grindines Jehovos savybes. (Apreiskimo 4:6-8, 10)
ˇ
19 Biblijoje jautis daznai simbolizuoja jeg ˙
— ir vi-
sai pagrstai, nes jautis yra be galo stiprus gyvulys.
¯
Liutas paprastai vaizduoja teisingum; j saugoti rei-
¯ ˇ ˇ
kia drsos, o liutai ja ir pasizymi. Ereliai turi astri
ˇ ˇ ˇ ˇ
reg — net is keli kilometr aukscio mato mazus
˙ ˇ
daiktus. Tad erelis — puikus toliareges Dievoˇ ismin-
ˇ
ties simbolis. O k simbolizuoja zmogus? Zmogus
˙
sukurtas pagal Dievo paveiksl, todel jis vienintelis
˙ ˇ
18. K regejo Ezechielis ir k simbolizuoja Jehov supanci keturi
¯
butybi veidai?
¯ ˇ
19. Koki savyb simbolizuoja: a) jautis, b) liutas, c) erelis, d) zmo-
gus?
˙
14 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
ˇ ˙ ˙ ˇ
zemeje geba atspindeti isskirtiniausi Dievo savyb
ˇ ˇ ˇ
— meil. (Pradzios 1:26) Raste taip daznai minima
ˇ ˙ ˇ
Jehovos galia, teisingumas, ismintis ir meile, jog sias
˙
Dievo savybes galima laikyti pagrindinemis.
20 O gal yra pagrindo nerimauti, kad Dievas per
¯ ˇ ˙ ˙
tukstancius met galejo pasikeisti ir jau nebera toks,
ˇ
koks aprasytas Biblijoje? Ne, Dievas lieka toks pat.
ˇ ˇ ˇ
Jis teigia: „As esu Viespats [„Jehova“, NW], ir as ne-
ˇ ˇ
sikeiciu.“ (Malachijo 3:6) Uzuot impulsyviai keits
ˇ ¯ ˙
poziur, Jehova vairiomis aplinkybemis savo veiks-
˙
mais patvirtina ess geriausias Tevas. Kiekvienoje
situacijoje jis pasielgia tinkamiausiai — parodo kaip
˙ ˇ ˇ
tik reikiam savo asmenybes bruoz. Svarbiausia is
˙
keturi pagrindini jo savybi yra meile. Ji atsispin-
di visuose Dievo veiksmuose. Savo gali, teisingu-
ˇ ˇ ˇ
m ir ismint jis irgi rodo su meile. Biblijoje uzrasy-
ˇ ˇ ˇ ˇ
ti labai reiksmingi zodziai apie Diev ir si jo savyb.
˙ ˙ ˙
20. Ar turetume nerimauti, kad Jehovos asmenybe galejo pasikeisti?
Pagrsk atsakym.
ˇ ¯
„STAI MUS DIEVAS!“ 15
˙
Joje teigiama: „Dievas yra meile.“ (1 Jono 4:8) At-
˙ ˇ
kreipk demes: cia pasakyta ne kad Dievas rodo mei-
˙
l arba yra mylintis, bet kad Dievas yra meile. Visi
ˇ ˙
jo darbai kyla is meiles.
ˇ ¯
„Stai mus Dievas!“
21 Gal kada nors matei mazyl, ˇ
draugams rodant ˇ
˙ ˇ ˇ ˇ
savo tev ir dziaugsmingai, isdidziai sakant: „Cia
˙
mano tetis“? Dievo garbintojai gali pagrstai puose-
˙ ˇ ˇ
leti tokius jausmus Jehovai. Biblijoje ˇ ispranasautas
ˇ ˇ ˙ ˇ ¯
laikas, kada istikimi zmones susuks: „Stai mus Die-
ˇ
vas!“ (Izaijo 25:8, 9) Kuo geriau pazinsime Jehovos
ˇ ˇ
savybes, tuo aiskiau suvoksime, kad uz j geresnio
˙ ˙ ¯
Tevo ne buti negali.
22 Jis nera ˙ ˇ ˙
saltas ir abejingas, kaip moke kai kurie
ˇ
griezti religininkai ir filosofai. Vargu ar mus trauk-
t prie abejingo Dievo; Biblija jo tokio ir nevaizduo-
ˇ
ja. Raste jis vadinamas „laiminguoju Dievu“. (1 Ti-
ˇ ¯ ˇ ¯
motiejui 1:11, NW) Jo jausmai nuosirdus ir svelnus.
ˇ ¯
Jehovai ‘gelia sird’, kai jo protingi kuriniai nesilai-
ˇ
ko j gerovei duot nurodym. (Pradzios 6:6; Psal-
˙ ˇ
myno 78:41) Bet jeiˇ elgiames ismintingai ir va-
˙ ˇ ˇ ˇ
dovaujames Dievo Zodziu, ‘dziuginame jo sird’.
(Patarli 27:11)
23 Mus¯ ˙ ˙ ˇ
Tevas nori, kad suartetume su juo. Jo Zo-
ˇ ˇ
dis skatina mus ‘apciuopomis j atrasti, nes jis visis-
ˇ ¯ ˇ
kai netoli nuo kiekvieno is mus’. (Apastal darb
ˇ ˙ ˙
17:27) Tad kaip paprasti zmones gali suarteti su vi-
satos Valdovu?
˙ ˇ
21. K suvoksime, kai stengsimes vis geriau pazinti Jehovos savybes?
¯ ˇ ˙ ˇ ˇ
22, 23. Kok mus dangiskj Tev vaizduoja Biblija ir is kur zino-
me, kad jis nori tapti mums artimas?
2 S K Y R I U S
Ar tikrai manoma
˙
‘suarteti su Dievu’?
ˇ ˙ ¯ ˙
KAIP pasijaustum, jei dangaus ir zemes Kurejas
kreiptsi tave „mano drauge“? Daugelio nuomo-
ˇ
ne, tai nemanoma. Argi paprastas zmogus gali tap-
ˇ ˇ
ti Dievo Jehovos draugu? Is Biblijos suzinome, jog
gali.
2 Tok artim rys ˇ ˙ ˙
su Dievu senoveje turejo Abrao-
ˇ
mas. Jehova s patriarch vadino ‘savo draugu’. (Izai-
˙
jo 41:8, Brb) Taip, Dievas laike j savo draugu. To-
˙ ˙
kia laime Abraomui teko, nes jis „patikejo Dievu“.
¯ ˇ ˇ ˇ
(Jokubo 2:23) Ir siandien Jehova jaucia ‘prieraisu-
ˇ ˙ ˇ ˙
m’ zmonems, kurie jam is meil ˇ es tarnauja. (Pakar-
toto statymo 10:15, Jr) Jo Zodyje esame raginami:
˙ ¯
„Artinkites prie Dievo, ir jis artinsis prie jus.“ (Jo-
¯ ˇ
kubo 4:8) Tai drauge ir kvietimas, ir pazadas.
3 Jehova ragina mus artintis prie jo. Jis noriai siu- ¯
ˇ ˙
lo savo draugyst ir kartu zada: jei artinsimes prie
¯
jo, jis artinsis prie mus. Taip gysime tikrai vertin-
gus santykius — ‘artimai susidraugausime’
ˇ su Jeho-
ˇ
va.1 (Psalmyno 25:14, Jr72) Zodziai „artimai drau-
ˇ
gauti“ nurodo atvir pokalb su ypac geru draugu.
ˇ ˇ ˇ
1 domu, kad hebrajiskas zodis, verciamas „artimai draugauti“, pa-
ˇ ˇ
vartotas ir Amoso 3:7, kur rasoma, kad Viespats Dievas savo tarnams
ˇ ˇ ˇ
‘apreiskia paslapt’ (Brb) — is anksto pranesa, k numats.
¯ ¯
savybes ir bud. Tad jeigu Jehova but paslaptin-
˙ ˙
gas, nesuvokiamas Dievas, su juo suarteti negaletu-
me. Bet jis visai neslepia, koks yra, o nori, kad j
ˇ ˇ ˇ
pazintume. (Izaijo 45:19) Jis leidzia save pazinti vi-
siems, net ir tiems, kurie pasaulio akimis yra men-
ki. (Mato 11:25)
7 Kaip Jehova atskleidzia ˇ
savo asmenyb? Apie tam
ˇ ˇ
tikrus jo bruozus — berib gali, ismint ir meil
¯ ˇ
— byloja jo kuriniai. (Romieciams 1:20) Bet Diev
ˇ ˇ
pazstame ne tik is j. Jis ir pats noriai ˇ bendrau-
ˇ ˇ
ja — zini apie save suteikia per rasytin Zod, Bib-
lij.
˙ ˙ ˙
Gerekimes ‘Dievo malone’
8 Jau pati Biblija yra akivaizdus Jehovos meiles ˙
ro-
dymas. Joje Dievas apie save kalba lengvai supran-
ˇ ˇ
tamais zodziais ir tai liudija ne tik, jog jis myli mus,
ˇ
bet ir jog nori, ˇ kad mes patys j pazintume bei pa-
ˇ
miltume. Si vertinga knyga padeda isvysti ‘Dievo
ˇ ˙
malon’ ir suzadina nor su juo suarteti. (Psalmy-
˙ ˇ
no 90:17) Patyrinekime, kaip Raste Jehova atsklei-
ˇ
dzia savo asmenyb.
9 Rasteˇ ˙
yra daug viet, kur paminetos tam tikros
˙ ˇ ¯ ˙ ˇ
Dievo savybes. Paziurekime kelias eilutes. „Vies-
pats myli, kas teisinga.“ (Psalmyno 37:28) Dievas
˙ ˇ ˇ
yra „didingas jega“. (Jobo 37:23) „‘As esu istikimas’,
ˇ
— sako Jehova.“ (Jeremijo 3:12, NW) „Jis ismintin-
ˇ
gos sirdies.“ (Jobo 9:4) Jis yra „gailestingas ir ma-
˙
loningas Dievas, letas pykti“, „kupinas gerumo bei
˙
8. Kodel galima teigti, jog pati Biblija liudija apie Jehovos meil?
ˇ ˇ
9. Kokiais zodziais Biblija nusako Dievo savybes?
Biblija padeda
˙
suarteti su Jehova
ˇ ˙
tiesos“. (Isejimo 34:6; Brb)
ˇ
„Tu, Viespatie, geras ir at-
laidus.“ (Psalmyno 86:5)
Ir, kaip jau citavome pir-
majame skyriuje, „Dievas
˙ ˇ
yra meile“ — tai isskirti-
˙
niausia jo savybe. (1 Jono
ˇ ˇ
4:8) Kai apmstai siuos nuostabius bruozus, argi ta-
vs netraukia prie neprilygstamojo Dievo?
10 Jehova ne tik isvardijo ˇ ˙
savo savybes, bet ir kve-
˙ ˇ ˇ
pe Biblijos rasytojus aprasyti vykius, per kuriuos
ˇ
jos atsiskleidzia. sivaizduodami tuos vykius geriau
ˇ ˙
pazinsime Dievo asmenyb ir suartesime su juo. Pa-
˙
nagrinekime vien pavyzd.
11 Perskaityti, jog Dievas yra „didzios ˇ ˙
galybes“ —
viena. (Izaijo 40:26) Visai kas kita — pamstyti, kaip
ˇ ˙ ¯
jis isgelbejo Izraelio taut prie Raudonosios juros ir
¯
40 met rupinosi ja dykumoje. sivaizduok: ban-
¯
guojanti jura prasiskiria ir visa tauta — kokie trys
ˇ ˇ
milijonai zmoni — zengia sausu dugnu, o sustin-
ˇ ˇ ˙
g vandenys is abiej pusi laikosi kaip didziule
ˇ ˙
siena. (Isejimo 14:21; 15:8) Dykumoje Dievas irgi
ˇ ˙ ˇ
akivaizdziai juos globojo — dave vandens is uolos
ˇ ˙ ˇ
ir zem nuklojo baltas seklas primenanciu maistu.
ˇ ˙ ˇ ˙
(Isejimo 16:31; Skaici 20:11) Taip Jehova parode ne
tik turs gali, bet ir naudojs j savo tautos labui.
˙ ˇ ˇ
10, 11. a) K Jehova trauke savo Zod, kad geriau J pazintume?
ˇ
b) Kokie Biblijoje aprasyti vykiai padeda suvokti Dievo gali?
˙
20 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
ˇ ¯
Argi ne ramu zinant, jog mus mald klausosi ga-
˙
lingas Dievas — „prieglauda ir stiprybe, visada arti-
ma pagalba varguose“? (Psalmyno 46:2 [46:1, Brb])
12 Bet Jehova, kuris yra dvasia, padare˙ ir dar kai k,
˙ ˇ ¯ ˙
kad padet mums j pazinti. Mus regejimas yra fi-
zinis: negalime matyti dvasini dalyk. Dievui kal-
˙ ˙ ¯
beti apie save dvasinemis svokomis but tas pats,
ˇ ˙
kaip nuo gimimo aklam zmogui meginti nupasa-
ˇ ˇ
koti savo isvaizd, pavyzdziui, aki spalv arba straz-
ˇ ˇ ¯
danas. Jehova mielai leidzia „isvysti“ j, apibudinda-
ˇ ˙ ˇ ˇ
mas save zmonems suprantamais zodziais. Kartais
jis pasitelkia metaforas ir palyginimus, sulygina sa-
ˇ ˇ
ve su mums zinomais dalykais. Jis net suzmogina
save.1
ˇ ¯
13 Stai kaip Jehova apibudinamas Izaijo 40:11: „Kaip
piemuo jis gano savo band: savo rankaˇ surenka
˙ ˇ
eriukus, savo antyje juos nesioja.“ (Jr) Cia Jehova
sulyginamas su piemeniu, kuris „savo ranka“ suren-
˙
ka eriukus. Tai liudija apie Dievo gali apsaugoti ir
ˇ ˇ
palaikyti savo zmones, net pacius silpniausius. Stip-
¯
riose jo rankose galime jaustis saugus, nes jis nie-
¯ ¯ ˇ
kada mus neapleis, jei busime istikimi. (Romie-
ˇ ˇ ˙
ciams 8:38, 39) Didysis Ganytojas nesioja eriukus
1 Biblijoje minimas Dievo veidas, akys, ausys, nosis, burna, rankos
ir kojos. (Psalmyno 18:16, Vl [18:15, Brb]; 27:8; 44:3, Brb [44:4, BD];
Izaijo 60:13; Mato 4:4; 1 Petro 3:12) Toki metafor nereikia supras-
ˇ ˇ
ti pazodziui, kaip ir Jehovai taikom epitet „Uola“ arba „skydas“.
(Pakartoto statymo 32:4; Psalmyno 84:12 [84:11, Brb])
ˇ
12. Kaip Jehova mums padeda j „isvysti“?
ˇ ˇ
13. Koks vaizdas iskyla pries akis skaitant Izaijo 40:11 (Jr) ir kokius
ˇ
jausmus jis tau suzadina?
˙
AR TIKRAI MANOMA ‘SUARTETI SU DIEVU’? 21
„savo
ˇ antyje“ — tarsi pridengs apsiausto skvernu.
ˇ ˇ
Sie zodziai laiduoja, kad Jehova brangina mus ir
ˇ ¯
svelniai mumis rupinasi. Suprantama, prie tokio ga-
nytojo traukia.
¯ ˇ
‘Sunus nori j apreik sti’
ˇ
ˇ Daugiausiai ˇ apie Jehovos asmenyb suzinome
14
¯
Sventajame Raste skaitydami apie jo mylimj Su-
˙ ˙
n Jez. Niekas negale-
t taip tiksliai atspin-
˙
deti Dievo mstysenos
ir jausm arba taip
ˇ ¯
aiskiai j apibudinti
˙ ˇ
kaip Jezus. Juk sis pir-
¯
magimis Sunus gyveno
˙ ˇ
drauge su Tevu dar pries
¯
kit dvasini butybi ir vi-
¯
sos visatos sukurim. (Ko-
ˇ ˙
losieciams 1:15) Jezus labai
ˇ
gerai pazinojo Jehov, to-
˙ ˙
del galejo pasakyti: „Viskas
˙
man yra mano Tevo atiduo-
ˇ
ta. Ir niekas nezino, kas yra
¯ ˙
Sunus, tik Tevas, nei kas yra
˙ ¯
Tevas, tik Sunus ir tas, kam
˙
14. Kodel galima teigti, kad dau-
giausiai apie save Jehova atsklei-
˙ ˙
de per Jezaus asmenyb?
˙
Jehova atskleide
savo asmenyb ˇ per
¯ ˇ
kuryb ir rasytin Zod
˙
22 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
¯ ˙ ˇ ¯
Sunus panores [j] apreiksti.“ (Luko 10:22) Buda-
ˇ ˙ ˙ ¯ ˙ ˇ
mas zemeje Jezus dviem budais padejo pazinti savo
˙
Tev.
15 Pirma, mokymais. Jezaus ˙ ˇ ˇ
zodziai apie Jehov pa-
ˇ ˇ ˇ ˙
liecia sird. Pavyzdziui, kalbedamas apie Dievo gai-
˙ ˙ ˙
lestingum atgailaujantiems nusidejeliams, Jezus
ˇ ˙ ˇ
palygino Jehov su atlaidziu tevu, kuris vos isvyds
ˇ ¯ ¯
sugrztant savo sun palaidun labai susijaudina,
˙ ˇ
pribega prie jo, puola ant kaklo ir svelniai pabu-
ˇ ˙
ciuoja. (Luko 15:11-24) Pasak Jezaus, Jehova Dievas
ˇ
„patraukia“ teisius zmones, nes myli juos. (Jono
ˇ ˇ ˇ ˇ ˙
6:44) Jis net zino, kada mazas zvirblis krenta zemen.
˙ ¯ ˇ
„Nebijokite! — sako Jezus. — Jus vertesni uz dau-
ˇ
gyb zvirbli.“ (Mato 10:29, 31) Argi netraukia prie
¯
tokio rupestingo Dievo?
˙ ˙ ˇ
16 Antra, Jezus padejo pazinti Jehov savo gyveni-
˙
mu. Jis buvo toks tobulas savo Tevo atspindys, jog
˙
galejo pasakyti: „Kas yra mats mane, yra mats
˙
Tev!“ (Jono 14:9) Tad evangelijose skaitydami apie
˙ ˇ ˙
Jezaus jausmus ir elges su zmonemis mes tarsi re-
˙ ¯ ˙
gime jo Tev. Vargu ar Jehova but galejs kaip nors
ˇ ˙
aiskiau atskleisti savo savybes. Kodel?
˙ ˇ
ˇ sivaizduok megins paaiskinti, kas yra gerumas.
17
ˇ ˙ ˇ
Zinoma, gali paprasciausiai pasakyti apibrezim. Ta-
ˇ
ciau jei pailiustruotum ˇ kieno nors geru darbu ir pa-
ˇ
sakytum: „Stai gerumo pavyzdys“, zodis „gerumas“
ˇ ˇ ˇ
tapt dar reiksmingesnis ir aiskesnis. Panasiai Jeho-
ˇ
va padeda mums pazinti jo asmenyb. Jis ne tik api-
¯ ˙ ˇ ˙
15, 16. Kokiais dviem budais Jezus padeda pazinti savo Tev?
ˇ ˙ ˙ ˇ
17. Paaiskink, k Jehova padare, kad padet mums geriau j pazinti.
˙
AR TIKRAI MANOMA ‘SUARTETI SU DIEVU’? 23
¯ ˇ ˇ ˙
budino save zodziais, bet ir atsiunte gyv pavyzd
¯ ˙ ˙
— savo Sun. Dievo savybes atsispindi Jezaus dar-
˙
buose. Evangelij pasakojimuose apie Jez Jehova
˙
tarsi sako: „Jis — mano atspindys.“ Kok Jez mes
ˇ ˇ ˙ ˇ
pazstame is kvept Rast?
18 Jezus ˙ ˙
puikiai atskleide mums keturias pagrindi-
˙
nes Dievo savybes. Jis turejo gali veikti ligas, bad,
ˇ ˇ ˇ ˙
net mirt. Taciau kitaip nei savanaudziai zmones,
˙ ˇ
Jezus niekada nepiktnaudziavo stebuklinga galia —
nenaudojo jos savo tikslams siekti ar kenkti kitiems.
˙ ˙ ˙
(Mato 4:2-4) Jis mylejo teisingum. Jezus teisetai
ˇ
pasipiktino matydamas, kaip nesziningi prekiauto-
ˇ ˇ ˇ
jai isnaudoja zmones. (Mato 21:12, 13) Su vargsais
˙ ˙ ˙
ir prislegtaisiais jis elgesi teisingai, padedavo jiems
˙
‘rasti atgaiv’. (Mato 11:4, 5, 28-30) Jezus buvo
„daugiau negu Saliamonas“, tad jo mokymuose
˙ ˇ
matosi beribe ismintis. (Mato 12:42) Bet jis niekuo-
˙
met ja nesipuikavo. Jezaus mokymai paliesdavo pa-
ˇ ˇ ˇ ¯
prast zmoni sirdis, nes buvo aiskus, paprasti ir
naudingi.
˙ ˙
19 Jezus buvo nuostabus meiles pavyzdys. Tarnau-
ˇ ˙ ˙
damas zemeje jis vairiai rode meil, atjaut ir gai-
˙ ˙ ˇ ¯ ˙
lestingum. Jezus negalejo abejingai ziureti kit
ˇ ˙ ˇ
kancias. Gailestis skatindavo j padeti kenciantie-
˙ ˙
siems. (Mato 14:14) Jezus ne tik gyde ligonius ar
ˇ
maitino alkanus zmones. Daug svarbiau, kad jis
˙ ˇ ˙ ˇ
padejo zmonems suzinoti, priimti ir pamilti ties
ˇ ˇ
apie Dievo Karalyst, kuri zmonijai suteiks amzin
˙ ˙ ˇ
18. Kaip Jezus parode gali, teisingum ir ismint?
˙ ˙ ˇ ˙
19, 20. a) Kaip Jezus parode didel meil zmonems? b) K reikia
˙ ˙
tureti omenyje skaitant apie Jez ir apmstant jo gyvenim?
˙
24 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
Apmstykime
ˇ
Psalmyno 15:1-5. Ko Jehova tikisi is draug?
ˇ ˙
Psalmyno 34:2-19 (34:1-18, Brb). Kokiems zmonems Jehova
yra artimas ir k jiems laiduoja?
Psalmyno 145:18-21. Kokia veikla suartins mus su Jehova?
ˇ ˇ
2 Korintieciams 6:14—7:1. K turime daryti, jeigu norime is-
laikyti Jehovos draugyst?
ˇ ˙
teisingumas, ismintis ir meile. Kiekviena dalis pra-
˙ ˙ ¯
dedama trumpu nagrinejamos savybes apibudini-
mu. Keliuose tolesniuose skyriuose aptariama, kaip
Jehova parodo t savyb vairiais atvejais. Be to, vie-
ˇ ˙
name skyriuje aprasoma, kaip t savyb atspindejo
˙
Jezus, o kitame — kaip j galime rodyti mes.
23 Kiekviename skyriuje pradedant siuo ˇ ˙
ˇ yra remelis
˙ ˙
„Apmstykime“. Zvilgtelek tok remel 24 puslapy-
ˇ ˙ ˙
je. Kaip matai, Rasto eilutes ir klausimai nera skirti
ˇ ˙
skyriui apzvelgti. Veikiau jie pades apsvarstyti kitus
˙ ˇ ˙
nagrinejamos temos aspektus. Kaip is t remeli
ˇ
gauti naudos? Susirask kiekvien nurodyt Rasto
ˇ
viet ir atidziai perskaityk. Tada apmstyk prie jos
pateikt klausim. Pagalvok, kaip atsakytum. Gali
ˇ
net pasiieskoti papildomos informacijos. Pamstyk:
ˇ ˇ
‘K tos zinios atskleidzia apie Jehov? Kaip jos vei-
kia mano gyvenim? Kaip jos praverst padedant
kitiems?’
24 Tokie apmstymai pades ˙
vis labiau artintis prie
ˇ
Jehovos. Kaip? Biblijoje apmstymas siejamas su sir-
ˇ ˇ
dimi. (Psalmyno 19:14, Brb) Kai nuosirdziai apsvars-
ˇ
tome, k suzinome apie Diev, informacija prasi-
¯ ˇ
skverbia mus simbolin sird, veikia mstysen,
¯ ˙ ˙ ˇ
jausmus ir elges. Mus meile Dievui stipreja ir za-
ˇ
dina troskim tikti jam kaip brangiausiam Draugui.
˙
(1 Jono 5:3) Jei norime tureti tokius santykius su Je-
ˇ
hova, mums reikia pazinti jo savybes ir elges. Tad
pirmiausia aptarkime vien prie Jehovos mus trau-
ˇ ˇ
kiant jo bruoz — sventum.
ˇ ˙
23, 24. a) Paaiskink, kaip naudotis remeliu „Apmstykime“. b) Kaip
apmstymai padeda artintis prie Dievo?
3 S K Y R I U S
ˇ ˇ
‘Sventas, sventas,
ˇ
sventas Jehova’
ˇ
GAVS is Dievo vizij Izaijas buvo apimtas pagarbios
˙ ˙ ˇ ˙ ˇ
baimes. Tai buvo taip realu! Veliau jis net rase is
˙ ˇ
tikro ‘regejs Viespat’ didingame soste. Jehovos ban-
ˇ ˙
guojantis apdaras buvo pripilds didziul Jeruzales
ˇ
sventykl. (Izaijo 6:1, 2)
2 Izaij baugino ir tai, k jis girdejo, ˙ ˙
— giesme, tokia
ˇ
garsi, jog ligi pamat sudrebino vis sventykl. Gie-
ˇ ˙ ¯ ˙
dojo serafai — auksto rango dvasines butyb ˇ es. Nepa-
ˇ ˇ ˇ
prastai darniai liejosi didingi zodziai: „Sventas, sven-
ˇ ˇ
tas, sventas, kareivij Viespats [„Jehova“,ˇ NW]; visa
ˇ ˙ ˇ ˙ ˇ
zeme pilna Jo sloves.“ (Izaijo 6:3, 4, Brb) Zodis „sven-
ˇ ˙ ˇ
tas“ buvo ypac pabreztas, nes pakartotas triskart, ir
ˇ ˙ ˇ
ne be pagrindo — uz Jehov nera nieko sventesnio.
ˇ ˇ
(Apreiskimo ˇ 4:8) Apie ˇ jo sventum kalbama visoje
ˇ
Biblijoje. Simtuose Rasto eiluci jo vardas siejamas
ˇ
su sventumu.
3 Aisku, ˇ ˇ
Jehova nori, kad suvoktume si vien svar-
ˇ ˇ
biausi ties — jis yra sventas. Deja, siandien daug
ˇ
kam tokia mintis atgrasi. Kai kas sventum painioja
ˇ
su teisuoliskumu ir apsimestiniu dievotumu. Menkai
ˇ ˙ ˇ
save gerbiantiems zmonems Dievo sventumas ne pa-
˙
traukli, o veikiau bauginanti savybe. Jie mano nieka-
¯ ˇ
da nebusi verti tapti artimi tokiam sventam Dievui.
˙ ˇ ˇ ˇ
1, 2. Koki vizij regejo pranasas Izaijas ir k is jos suzinome apie
Jehov?
˙ ˇ ¯ ˇ
3. Kodel klaidingas poziuris Jehovos sventum daugel nuo jo at-
stumia, o ne traukia?
ˇ ˇ ˇ
‘SVENTAS, SVENTAS, SVENTAS JEHOVA’ 27
˙
Todel daugelis nuo jo nusisuka. Kaip gaila, juk Dievo
ˇ ˙ ˙ ˇ
sventumas kaip tik turet traukti. Kodel? Pries atsa-
ˇ ˇ ˇ
kydami s klausim issiaiskinkime, kas yra tikras
ˇ
sventumas.
ˇ
Kas yra sventumas
ˇ
4 Dievas yra sventas, bet tai nereiskia, ˇ ¯
jog jis pasipu-
ˇ ¯
ts, isdidus ar kad kitus niekina. Dievui bjaurus to-
ˇ ¯ ˇ
kie bruozai. (Patarli 16:5; Jokubo 4:6) Tad k is tie-
ˇ ˇ ˇ ˙
s reiskia zodis „sventas“? Biblineje hebraj kalboje
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
sis zodis yra kils is svokos, reiskiancios „atskyri-
ˇ
mas“. Kalbant apie Dievo garbinim, „sventu“ vadi-
˙ ˙
nama tai, kas nera skirta naudoti kasdienybeje. Dar
ˇ ˇ
sventumas glaudziai susijs su tyrumu ir taurumu.
ˇ ˇ
Kaip sis zodis taikomas Jehovai? Ar Dievas „atsisky-
ˇ
rs“ nuo netobul zmoni, ar jis mums neprieina-
mas?
5 Priesingai. ˇ ˇ
Jehova, „Izraelio Sventasis“, savo tau-
ˇ ˙ ˙ ˙
tos zmonems, nors ir nuodemingiems, sake gyvens
˙
‘tarp j’. (Izaijo 12:6; Ozejo 11:9) Vadinasi, Dievas
˙ ˙ ˇ
nera neprieinamas del savo sventumo. Kaip tuomet
jis yra „atsiskyrs“? Dvejopai. Pirma, Jehova yra atsi-
¯
skyrs nuo visos kurinijos ta prasme, kad yra vis
ˇ ˇ
Auksciausiasis. Jo tyrumas ir taurumas yra absoliu-
tus ir begalinis. (Psalmyno 40:5, Brb; 83:18, NW)
ˇ ˙ ˙
Antra, Jehovai visiskai svetima nuodeme, ir mes tu-
˙ ˙ ˇ ˙
retume del to dziaugtis. Kodel?
6 Pasaulyje tikras sventumas ˇ
— retas dalykas. Visa
ˇ ˙
nuo Dievo atitolusi zmoni visuomene vienaip ar
ˇ ˇ ˇ
4, 5. a) K reiskia sventumas ir ko nereiskia? b) Kokiais dviem at-
ˇ
zvilgiais Jehova yra „atsiskyrs“?
˙ ˇ ˇ ˙ ˙
6. Kodel mums gera zinoti, kad Jehovai visiskai svetima nuodeme?
˙
28 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
ˇ ˙
kitaip sutersta nuodeme ir netobulybe. Visi turime
ˇ ˙ ¯
kovoti su mumyse gyvenancia nuodeme. Ir jei nebu-
¯ ˇ ˇ
sime budrus, ji mus uzvaldys. (Romieciams 7:15-25;
ˇ
1 Korintieciams 10:12) Jehovai toks pavojus negresia.
˙ ˙
Dievui nuodemingumas svetimas, tod el jo niekad
ˇ ˙ ˙ ˙ ˇ
nesuters ne menkiausia nuodeme. Sis faktas dar la-
˙
biau mus patikina, kad Jehova yra tobulas Tevas, ku-
ˇ ˇ ˙
riuo galima visiskai pasikliauti. Priesingai nei nuode-
ˇ ˇ ˙
mingi zmogiski tevai, jis niekada netaps nedoras,
ˇ ˙ ˇ
sugeds ar uzgaulus. Del jo sventumo tokie dalykai
˙ ˇ
nemanomi. Jehova kart net prisieke savo sventu-
˙
mu, nes nera nieko patikimesnio. (Amoso 4:2) Argi
tai nenuramina?
ˇ
7 Sventumas neatsiejamas nuo Jehovos esybes ˙
pa-
ˇ
veikslo. Kaip tai suprasti? Pavyzdziui, ˇpagalvokime
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
apie zodzius „zmogus“ ir „netobulas“. Siedu zodziai
ˇ ˇ
glaudziai susij. Netobulumas yra mus uzvalds ir
ˇ
pasireiskia visame, k darome. Dabar paimkime kitus
ˇ ˇ ˇ ˇ
du zodzius: „Jehova“ ir „sventas“. Jehova yra sventu-
¯
mo sikunijimas. Visa, kas su juo susij, yra tauru, tyra
ˇ
ir teisu. Mes nepazinsime tikrojo Jehovos, jei iki galo
ˇ ˇ ˇ ˙
nesuvoksime didingo zodzio „sventas“ prasmes.
ˇ
„Sventumas priklauso Jehovai“
8 Kadangi Jehova yra sventumo ˇ ¯
sikunijimas, gali-
ˇ ˇ
ma pagrstai teigti, kad jis yra ir viso sventumo salti-
˙ ˇ ˇ ˇ
nis. Jis nera savanaudis ir nesyksti sios vertingos sa-
˙ ˇ
vybes, o dosniai duoda jos kitiems. Pavyzdziui, kai
˙ ˇ
7. Kodel galima teigti, kad sventumas neatsiejamas nuo Jehovos esy-
˙
bes paveikslo?
ˇ ˇ ˇ ˙
8, 9. Is kur zinome, kad Jehova padeda netobuliems zmonems tapti
ˇ
santykinai sventiems?
ˇ ˇ ˇ
‘SVENTAS, SVENTAS, SVENTAS JEHOVA’ 29
ˇ ˇ ¯
Dievas is degancio krumo per angel prabilo Moz,
ˇ ˙ ˇ ˇ ˙
visa zeme aplink tapo sventa. (Isejimo 3:5)
9 Ar gali netobuli zmon ˇ ˙
es Jehovos padedami tapti
ˇ ˇ ˙
sventi? Is dalies. Savo tautai Izraeliui Dievas suteike
ˇ ˇ ˙
galimyb tapti „sventa tauta“. (Isejimo 19:6) Jehova
ˇ
palaimino
ˇ j mokydamas sventai, tyrai j garbinti.
˙
Sventumas ne syk minimas Mozes statyme. Prie vy-
riausiojo kunigo turbano net buvo pritvirtinta auk-
˙ ˇ ˙ ˙
sine plokstele, kurios spindes ˇ galejo matyti visi. Joje
ˇ ˇ ˇ
buvo isgraviruoti zodziai: „Sventumas priklauso Je-
ˇ ˙
hovai.“ (Isejimo 28:36, NW) Akivaizdu, kad izraelit
˙ ˇ ˇ
garbinimas bei gyvensena turejo issiskirti sventu-
˙ ¯ ˇ ˇ
mu ir tyrumu. Jehova pasake: „Bukite sventi, nes as,
ˇ ¯ ˇ
Viespats, jus Dievas, esu sventas.“ (Kunig 19:2) Kol
˙
izraelitai laikesi Dievo patarim, kiek tai manoma
ˇ ˙ ˇ
netobuliems zmonems, jie buvo santykinai sventi.
ˇ
10 Sventumo, kuris buvo toks svarbus izraelitams, ap-
˙ ˙ ˇ ˙
linkinese tautose nebuvo ne zymes. Tos pagoni tau-
tos garbino netikrus, prasimanytus dievus, kuriuos
ˇ ˇ
vaizdavo ziaurius, godzius ir amoralius. Jie buvo vi-
ˇ ˇ ˇ ˙
siskai nesventi. Toks garbinimas zmones padare ne-
ˇ ˙
sventus. Tad Jehova spejo savo tarnus laikytis atokiai
ˇ
nuo pagonisk diev garbintoj ir j netyr religini
ˇ
paproci. (Kunig 18:24-28; 1 Karali 11:1, 2)
11 Taciau ˇ ˇ
net palankiausiomis slygomis Jehovos is-
˙ ˇ
rinktoji tauta menkai teatspindejo Dievo dangisko-
ˇ ˇ
sios organizacijos sventum. Dievui istikimai tarnau-
¯ ˇ
ja milijonai dvasini butybi, ‘miriadai sventj’.
ˇ ˇ ˙ ˇ
10. Kaip Izraelis sventumu issiskyre is aplinkini taut?
ˇ ˇ
11. Kaip Jehovos dangiskosios organizacijos sventum atspindi:
˙
a) angelai? b) serafai? c) Jezus?
˙
30 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
ˇ ˇ
ba daznai aiskinama atsitiktinumu, arba evoliucija.
ˇ ˇ
Taip, Dievo vardas buvo baisiai apsmeiztas. Tad jis
˙ ¯ ˇ ˇ ˙ ˇ ˙
vel turi buti pasventintas, jam grzinta teiseta slove.
ˇ
Nekantriai laukiame to meto, kai bus paslovintas jo
˙ ˇ ˙ ˙
vardas bei apginta visavaldyste, ir dziaugiames gale-
˙ ˇ
dami prisideti prie sio didingo tikslo gyvendinimo.
14 Raste ˇ ˇ
sventumas priskiriamas ir dar kai kam —
˙ ˇ
Jehovosˇ dvasiai, arba veikliajai jegai. (Pradzios 1:2;
˙
NW) Si neprilygstam jeg Jehova naudoja savo
ˇ
sumanymams gyvendinti. Visi jo darbai yra sventi
˙ ˙ ˇ
ir tyri, todel jo veiklioji jega pagrstai vadinama sven-
ˇ
tja, arba sventumo, dvasia. (Luko 11:13; Romie-
ˇ ˇ ˇ ˇ
ciams 1:4) Piktzodziauti sventajai dvasiai, tai yra s-
moningai kenkti Jehovos tikslams, yra neatleistina
˙ ˙
nuodeme. (Morkaus 3:29)
˙ ˇ
Kodel mus traukia Jehovos sventumas
15 Nesunku suprasti, kodel ˙ ˇ
Biblijoje Dievo sventu-
ˇ
mas siejamas su Dievo baime. Psalmyno 99:3 raso-
ˇ
ma: „Teslovina jos tavo did ir baim keliant vard.
ˇ ˙
Jis sventas!“ Tai ne liguista, o pagarbi baime, pati
kilniausia pagarba Dievui. Bijoti Dievo dera, nes jo
ˇ ˇ
sventumas neprilygstamas. Jis yra taurus ir slovingas,
bet ne atstumiantis. Jeigu teisingai suprantame Die-
ˇ ˙
vo sventum, mus trauks prie Jo. Kodel?
ˇ
16 Pirma, Biblijoje sventumas siejamas su groziu. ˇ
Izai-
¯ ˇ
jo 63:15 dangus vaizduojami kaip Dievo „sventas ir
ˇ ˇ ¯ ˇ
slovingas [„grozio“, NW] bustas“. Mus traukia grozis.
˙ ˇ ˙ ˇ ˇ
14. Kodel Dievo dvasia vadinama sventa ir kodel piktzodziavimas
ˇ ˙ ˙
sventajai dvasiai yra tokia sunki nuodeme?
˙ ˇ ˙
15. Kodel Dievo sventumas turet kelti baim ir koki baim?
ˇ ˇ
16. a) Kaip sventumas siejasi su groziu? Duok pavyzd. b) Kaip Jeho-
˙ ˙ ˇ ˇ ˇ
vos esybes vizijos pabrezia svar, tyrum ir svies?
˙
32 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
ˇ ˇ ¯ ˙
Pavyzdziui, pasiziurek paveiksliuk 33 puslapyje.
ˇ ˙
Argi ne zavu? Kodel tas vaizdas toks patrauklus? Pa-
ˇ
zvelk, koks skaidrus vanduo. Tikriausiai ir oras tyras,
˙
nes dangus vaiskus, viskas skendi saules spinduliuose.
ˇ ˇ
Dabar sivaizduok kitok vaizd: upelis pilnas siuks-
ˇ ˇ ˙ ˇ ˇ
li, medziai ir uolos aprasineti, oras uzterstas. Regi-
ˇ ˇ
nys tikrai koktus. Mums prasta groz sieti su svara,
ˇ ˇ ¯
tyrumu ir sviesa. Panasiai galima apibudinti ir Jeho-
ˇ ˇ
vos sventum. Tad ˇ nenuostabu, kad mus zavi Jeho-
˙ ˇ ˙
vos esybes vizijos! Sventojo Dievo slove yra lyg spin-
˙ ˇ ˙
dinti saule, zerintys brangakmeniai, akinanti liepsna
ˇ
ar tyriausi ir skaisciausi brangieji metalai. (Ezechielio
ˇ
1:25-28; Apreiskimo 4:2, 3)
17 Jehovos sventumas ˇ ˇ
tikriausiai vercia mus pasijusti
˙ ˇ
menkus? Be abejo. Juk mes ne is tolo neprilygstame
˙ ˙
Jehovai. Ar del to turetume nusisukti nuo jo? Pams-
ˇ ˇ
tyk, kaip pasijuto Izaijas, isgirds serafus, skelbiancius
ˇ ˇ ˇ ˇ
Jehovos sventum. „As tariau: ‘Vargas man, as esu zu-
ˇ ˇ ˇ ¯
vs! As esu zmogus nesvariomis lupomis ir gyvenu
ˇ ˇ ¯ ˇ
tarp zmoni nesvariomis lupomis. As savo akimis
ˇ ˇ
maciau Karali, kareivij Viespat!’“ (Izaijo 6:5) Taip,
ˇ ˙
begalinis Jehovos sventumas primine Izaijui jo paties
˙ ˇ ˇ
nuodemingum ir netobulum. Is pradzi jis labai
˙ ˇ
nusimine, bet Jehova nepaliko jo tokio sugniuzdyto.
ˇ
18 Vienas is seraf tuojau nuramino pranas. Kaip? ˇ
˙ ¯ ˙
Ta galinga dvasine butybe nuskrido prie aukuro, pa-
˙ ˙ ˇ ˙ ¯ ˙
eme zarij ir paliete ja Izaijo lupas. Atrodyt, tai turejo
sukelti daugiau skausmo, nei suteikti paguodos. Bet
ˇ
nepamirsk — tai buvo vizija, pilna simboli. Izaijas,
ˇ ˙
17, 18. a) Kaip vizija is karto paveike Izaij? b) Kaip Jehova per se-
˙ ˇ ˙
raf paguode Izaij ir k serafo veiksmas reiske?
ˇ ˇ ˙ ˇ
Sventumas turi zaveti kaip ir grozis
˙
34 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
Apmstykime
Kunig 19:1-18. Koki princip turime laikytis, jei norime
¯ ˇ
buti sventi?
˙
Pakartoto statymo 23:10-15 (23:9-14, Brb). Kaip asmenine
ˇ ˇ
svara susijusi su sventumu? Kaip turime rengtis, elgtis ir tvar-
kyti savo namus?
ˇ ˇ ¯ ˙ ˙
Romieciams 6:12-23; 12:1-3. Kaip turime ziureti nuodem ir
ˇ ˇ
sio pasaulio darom tak, jei siekiame sventumo?
ˇ
Hebrajams 12:12-17. Kaip galime siekti sventumo?
ˇ ˇ ˇ ˇ
istikimas zydas, puikiai zinojo, jog ant sventyklos au-
˙ ˙
kuro kasdien buvo aukojamos aukos nuodemems
˙ ˇ ˇ
atpirkti. Serafas meilingai primine pranasui, kad sis,
ˇ ¯
nors ir netobulas, „nesvariomis lupomis“, gali tapti
ˇ
tyras Dievo akyse.1 Jehova buvo pasiruoss netobul,
˙ ˇ ˇ
nuodeming zmog laikyti sventu, bent jau santyki-
nai. (Izaijo 6:6, 7)
ˇ ¯
19 Dievo pozi ˙ ˙
uris nepasikeite. Visos Jeruzaleje atna-
ˇ
sautos aukos tebuvo pirmavaizdis kai ko didesnio —
˙
tobulos aukos, paaukotos Jezaus Kristaus 33 m. e. m.
ˇ ˇ
(Hebrajams 9:11-14) Jeigu nuosirdziai atgailaujame,
˙
taisomes ir rodome tik ta auka, Dievas atleis. (1 Jono
¯ ˇ
2:2) Mes taip pat galime buti tyri Dievo akyse. Apas-
ˇ ¯ ˇ ˇ
talas Petras primena: „Parasyta: Bukite sventi, nes as
ˇ ˙
esu sventas.“ (1 Petro 1:16) Atkreipk demes: Jehova
ˇ ¯ ˇ ¯
1 Posakis „nesvariomis lupomis“ cia labai tinkamas, nes lupos Bib-
ˇ ˇ ˇ ˇ ˙ ˇ
lijoje daznai reiskia snek arba kalb. Visi netobuli zmones dazniau-
¯
siai nusideda savo kalba. (Patarli 10:19; Jokubo 3:2, 6)
ˇ ˙ ¯ ˇ
19. Kaip netobuliems zmonems manoma buti santykinai sven-
tiems?
ˇ ˇ ˇ
‘SVENTAS, SVENTAS, SVENTAS JEHOVA’ 35
¯ ˇ ˇ
neliepia mums buti tokiems pat sventiems kaip jis. Is
¯
mus jis nesitiki nieko nemanomo. (Psalmyno 103:
¯ ˇ
13, 14) Veikiau jis skatina mus buti sventus, nes pats
ˇ
yra sventas. „Kaip jo mylimi vaikai“ turime stengtis
˙
kuo geriau j atspind ˇ eti, nors ir esame netobuli. (Efe-
ˇ ˙ ¯
zieciams 5:1) Sventejimas yra nenutrukstamas pro-
ˇ
cesas. Augdami dvasiskai, nuolat ‘tobuliname savo
ˇ ˇ
sventum’. (2 Korintieciams 7:1, Brb)
20 Jehova myli visa, kas teisu ir tyra. Jis nekencia ˇ
˙ ˙ ¯
nuodemes, o ne mus. (Habakuko 1:13) Tad jeigu
˙ ˇ ¯ ˇ
nuodem ziurime kaip Jehova — nekenciame blogio,
˙ ˙ ˙
o mylime ger — ir stengiames sekti tobulu Jezaus
ˇ ˇ ¯ ˙
Kristaus pavyzdziu, Jehova atleid ˇ zia mus nuodemes.
¯
(Amoso 5:15; 1 Petro 2:21) Zinia, jog galime buti tyri
ˇ ˇ
sventojo Dievo akyse, kvepia. Jehovos sventumo vi-
˙
zijos paveiktas Izaijas pirmiausia prisimine savo nety-
ˇ
rum. Jis susuko: ‘Vargas man!’ Bet suvoks, kad jo
˙ ˙ ˙ ˇ ¯ ˇ
nuodemes atleistos, pakeite poziur. Kada Jehova ies-
ˇ ˇ ˇ
kojo savanorio uzduociai vykdyti, Izaijas iskart pasi-
¯ ˙ ˇ ˙ ˙
siulˇ e, net nezinodamas, k reikes daryti. Jis pasake:
ˇ
„Stai as, sisk mane!“ (Izaijo 6:5-8)
21 Esame sukurti pagal sventojo ˇ
Dievo paveiksl, ap-
˙ ˙ ˙
dovanoti moralinemis savybemis ir gebejimu ugdytis
ˇ ˇ
dvasingum. (Pradzios 1:26) Siekti sventumo galime
¯
visi. Jehova noriai laimins mus pastangas. Ugdyda-
ˇ ˙ ˇ
miesi sventum suartesime su sventuoju Dievu. Be
˙
to, apsvarst skyrius, kur nagrinejamos kitos Jeho-
˙ ¯
vos savybes, busime dar labiau paskatinti prie jo ar-
tintis.
˙ ¯ ˇ
20. a) Kodel svarbu suvokti, jog galime buti tyri sventojo Dievo aky-
˙ ˇ ˙ ˙
se? b) Kaip Izaij paveike zinia, jog nuodemes jam atleistos?
˙ ˇ
21. Kodel esame tikri, jog galime ugdytis sventum?
1 D A L I S
˙
„DIDI GALYBE“
ˇ ˙
Sioje dalyje patyrinesime Biblijos
ˇ
pasakojimus, bylojancius apie Jehovos
gali kurti, naikinti, apsaugoti ir atkurti.
ˇ ˙
Matydami, kaip „didzios galybes“ Dievas
˙
Jehova naudoja savo „berib jeg“,
pajusime jam pagarbi baim.
(Izaijo 40:26)
4 S K Y R I U S
„Viešpats praėjo“
˙
40 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
˙ ˙
begaline, todel jis vienintelis vadinamas visagaliu.1
ˇ ˇ ˙
(Apreiskimo 15:3) Jehova yra „didzios galybes“ ir turi
˙ ˇ
„berib jeg“. (Izaijo 40:26) Jo galia neissenka ir jam
ˇ
nereikia jokio papildomo energijos saltinio, nes „ga-
˙
lybe priklauso Dievui“. (Psalmyno 62:11, Brb, kursy-
¯
vas mus) Bet kaip Jehova veikia?
Kaip Jehova veikia
ˇ ˇ
7 Sventoji dvasia is Jehovos sklinda nepaliaujamai.
˙ ˇ
Tai yra veikli Dievo jega. Pradzios 1:2 (NW) ji ir va-
˙ ˇ
dinama „veiklija jega“. Hebraj ir graik kalb zo-
ˇ ˇ ¯
dziai, verciami „dvasia“, kitame kontekste gali buti
ˇ ˙ ˙ ˙ ¯
isversti „vejas“, „kveptelejimas“ ar „gusis“. Pasak lek-
ˇ ˇ ˇ
sikograf, originalo kalbomis tie zodziai reiskia ne-
ˇ ˙ ˙
matom veikianci jeg. Dievo dvasios, kaip ir vejo,
˙ ˇ
regeti negalime, taciau jos veikimas yra tikras ir aki-
vaizdus.
ˇ
8 Dievo sventajai ˙ ¯ ˇ
dvasiai nera joki kliuci. Jehova
˙
per j gali gyvendinti k panorejs. Ne veltui Bibli-
ˇ
joje Dievo dvasia vadinama „pirstu“, „stipria ranka“
ˇ
arba „istiestu dilbiu“. (Luko 11:20; Pakartoto staty-
ˇ
mo 5:15, Jr; Psalmyno 8:3, Jr) Kaip zmogus rankomis
ˇ
gali atlikti daugyb darb, reikalaujanci vairi su-
˙ ˇ
gebejim ir kruopstumo, taip Dievas per savo dvasi
ˇ
gali gyvendinti bet kok sumanym, pavyzdziui, jis
¯ ˙ ˙ ¯
sukure smulkiausi atom, perskyre Raudonj jur,
ˇ ˇ ˇ ˇ
1 Graikiskas zodis, verciamas „visagalis“, tiesiogiai reiskia „visko
ˇ
Valdovas; kas turi vis valdzi“.
ˇ ˇ ˇ
7. Kas yra Jehovos sventoji dvasia ir k dar reiskia taip verciami Bib-
ˇ ˇ
lijos originalo kalb zodziai?
ˇ ˙
8. Su kuo Biblijoje vaizdingai palyginama sventoji dvasia ir kodel?
„JEHOVA YRA. . . DIDIS SAVO GALIA“ 41
ˇ ˇ ˙
galino pirmuosius krikscionis kalbeti svetimomis
kalbomis.
9 Jehovos valdzioje ˇ ˙
yra visa visata. Ar galetum si-
vaizduoti save valdant milijardus proting, sava-
ˇ ¯ ˇ
rankisk butybi, pasiruosusi ˇ vykdyti tavo vali?
ˇ ˙ ˇ
Jehova toki valdzi turi. Zemeje jis turi tarn, Ras-
te prilygint armijai. (Psalmyno 68:11, NW; 110:3,
ˇ ˇ
Vl) Taciau zmogus, palyginus su angelu, yra silp-
ˇ ˇ
nas. Pavyzdziui, asir armijai uzpuolus Dievo taut,
ˇ ˇ ˙
vienintelis angelas per nakt iszude 185 000 kari!
˙
(2 Karali 19:35) Taip, Dievo angelai „galingi jega“.
(Psalmyno 103:19, 20, Brb)
10 O kiek angel yra? Pranasas ˇ ˙
Danielius regejo vi-
ˇ ˙
zij: priesais Jehovos sost stovejo gerokai per 100
¯ ˇ
milijon dvasini butybi, taciau nepasakyta, jog tai
buvo visi Dievo angelai. (Danieliaus
¯ ˇ ˇ 7:10, Vl)
˙
Vadi-
nasi, j gali buti simtai milijon. ˇ Stai kod el Dievas
vadinamas Kareivij Jehova. Sis titulas nurodo Die-
v esant gausios ir organizuotos angel armijos Vad.
˙ ¯ ˙ ˙
Dvasinems butybems vadovauti jis paskyre savo my-
¯ ¯
lim Sun, „visos Kurinijos pirmagim“. (Kolosie-
ˇ ˙
ciams 1:15) Jezus yra arkangelas — angel, seraf ir
ˇ ¯
kerub vadas — is vis Jehovos kurini galingiausias.
11 Jehovos galia pasireiskia ˇ
ir per vien ypating
ˇ ˇ
priemon. Hebrajams 4:12 rasoma: „Dievo zodis yra
gyvas, veiksmingas.“ Ar esi patyrs nepaprast Die-
ˇ ˇ ˇ ˇ ˙
vo zodzio, tai yra Biblijoje uzrasyt dvasios kvept
ˇ
9. Kiek toli siekia Jehovos valdzia?
˙
10. a) Kodel Visagalis vadinamas Kareivij Jehova? b) Kas yra galin-
ˇ ¯
giausias is vis Jehovos kurini?
ˇ
11, 12. a) Kiek paveikus yra Dievo zodis? b) K apie Jehovos gali
˙ ˙
pasake Jezus?
˙
42 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
ˇ ˙
pranesim, gali? Visa tai gali duoti mums jeg, su-
˙ ˙ ˇ
stiprinti tikejim ir padeti pasikeisti. Apastalas Pau-
˙ ˙ ˇ
lius spejo bendratikius del amoraliai gyvenanci
ˇ ¯ ˙
zmoni ir pridure: „Kai kurie buvote tokie.“ (1 Ko-
ˇ ˇ ˙
rintieciams 6:9-11) Taip, „Dievo zodis“ juos paveike
˙
ir padejo pasikeisti.
12 Jehovos galia tokia didele˙ ir jis taip sumaniai j
˙ ˙
panaudoja, jog niekas nepajegus jam sutrukdyti. Je-
˙
zus pasake: „Dievui viskas manoma.“ (Mato 19:26,
Brb) Bet kam Jehova naudoja savo gali?
Galia naudojama tikslingai
ˇ ˙ ˇ
13 Jehovos dvasia yra daug pranasesne uz bet koki
˙ ˙ ˙
energij, o ir Jehova nera beasmene jega ar vien ga-
ˇ ˇ
lios saltinis. Jis yra asmuo, visiskai kontroliuojantis
ˇ
savo gali. Taciau kam Dievas j panaudoja?
14 Kaip matysime, Dievas naudoja savo gali kurti,
ˇ ˇ
naikinti, apsaugoti, atkurti — zodziu, daryti tai, ko
reikia jo tobuliems tikslams pasiekti. (Izaijo 46:10)
ˇ
Kartais Jehova per j atskleidzia svarbius savo asme-
˙ ˇ
nybes bruozus ar normas. Bet svarbiausia, gali jis
pasitelkia siekdamas tikslo per Mesijo Karalyst pa-
ˇ ˇ
slovinti savo svent vard ir apginti teis valdyti.
˙
Niekas nepajegs tam sukliudyti.
15 Be to, Jehova gali naudoja mus ¯
labui. Atkreipk
˙ ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
demes 2 Metrasci 16:9 zodzius: „Viespaties akys
˙ ˇ
aprepia vis zem ir sustiprins tuos, kurie su juo visa
ˇ ˇ
sirdimi.“ Elijas tuo sitikino patyrs skyriaus pradzio-
˙ ˙ ˇ
13, 14. a) Kodel galime teigti, jog Jehova nera beasmenis galios sal-
tinis? b) Kam Jehova naudoja savo gali?
˙
15. Kaip Jehova naudoja gali savo tarn labui ir kaip tai patyre
Elijas?
„JEHOVA YRA. . . DIDIS SAVO GALIA“ 43
˙ ˙
je minetus vykius. Kodel Jehova jam taip stebuklin-
˙
gai pademonstravo savo gali? Piktoji karaliene Jeza-
˙ ˇ ˇ ˇ
bele buvo uzsimojusi Elij nuzudyti. Pranasas gel-
˙ ˙ ˙ ˇ ˇ
bedamasis pabego. Jis jautesi vienisas, issigands ir
˙ ˙ ˙
sutriks. Rodes, visas jo darbas nuejo perniek. Nore-
˙ ¯
damas prislegt vyr paguosti, Jehova spudingai pri-
˙ ˙ ˇ ˙ ˙
mine jam apie savo gali. Vejas, zemes drebejimas ir
˙
ugnis liudijo, jog galingiausia visatos Esybe yra su
˙ ˇ
juo. K gali padaryti Jezabele, kai salia yra visagalis
Dievas?! (1 Karali 19:1-12)1
16 Nors dabar Jehova nedaro stebukl, jis liko toks
ˇ
pats, koks buvo Elijo laikais. (1 Korintieciams 13:8)
ˇ
Dievas taip pat noriai naudoja savo gali j mylinci-
¯
j gerovei. Jis yra netoli nuo mus, nors ir gyvena
˙ ˙ ˙
dvasineje buveineje. Jehovos galia beribe, tad atstu-
ˇ ˙ ˇ
mas neturi reiksmes. „Arti yra Viespats visiems, kurie
ˇ
Jo saukiasi.“ (Psalmyno 145:18, Brb) Kart, kai pra-
ˇ ˙
nasas Danielius melde Jehov pagalbos, angelas atsi-
rado net nebaigus maldos! (Danieliaus 9:20-23) Nie-
˙
kas negali sukliudyti Jehovai padeti savo mylimiems
ˇ ˙
zmonems ir juos sustiprinti. (Psalmyno 118:6)
˙
Ar del savo galios
Dievas yra neprieinamas?
17 Ar Dievo galia turet ˙ ˇ
kelti baim? Ir taip, ir ne. Si
˙ ˙ ˇ
Dievo savybe turet suzadinti pagarbi ir nuolanki
ˇ ˇ ˙ ˇ ˙ ˙
1 Biblijoje rasoma, kad „Viespaties nebuvo vejyje. . ., zemes drebeji-
ˇ ˇ
me. . ., ugnyje“. Jehovos tarnai neiesko jo gamtos reiskiniuose, kaip
˙ ˙
kad daro mitini gamtos diev garbintojai. Dievo didybes nepajegt
¯
sutalpinti joks jo kurinys. (1 Karali 8:27)
˙
16. Kodel mstydami apie Jehovos gali rasime paguodos?
17. Koki baim Jehovos galia kelia ir kokios ne?
˙
44 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
ˇ ˙
baim, apie koki jau siek tiek kalbejome ankstesnia-
ˇ ˙
me skyriuje. Biblijoje rasoma, kad tokia baime yra
ˇ ˇ ˙ ˙
„isminties pradzia“. (Psalmyno 111:10) Vis delto del
˙ ˇ ˙
Dievo galios neturetume pries j drebeti ir bijoti prie
jo artintis.
ˇ
18 „Zmog valdzia ˇ ˇ
gadina, o absoliuti valdzia suga-
ˇ ˇ ˙
dina visiskai.“ Taip ˇ 1887 metais rase angl didikas
ˇ
lordas Ektonas. Sis teiginys daznai primenamas, gal-
¯ ˙
but todel, kad daug kas laiko j nenuneigiama tiesa.
ˇ ˙ ˇ ˇ
Netobuli zmones neretai piktnaudziauja valdzia ir
istorija tai ne kart patvirtino. (Mokytojo 4:1; 8:9) To-
˙
del daugelis nebepasitiki tais, kuri rankose yra val-
ˇ ˇ
dzia, ir nuo j nusisuka. O Jehova turi absoliu ˇ ci val-
ˇ
dzi. Ar ji kaip nors Diev sugadino? Zinoma, ne!
ˇ ˇ ˇ
Kaip jau issiaiskinome, Dievas yra sventas ir jo nie-
ˇ ˇ
kas negali sugadinti. Jehova nepanasus sio nedoro
pasaulio valdovus. Savo galia jis niekuomet nepikt-
ˇ ˇ
naudziavo ir nepiktnaudziaus.
19 Prisimink, galia nera vienintele˙ Jehovos savybe.
˙ ˙
˙ ˇ
Mes dar netyrinejome jo teisingumo, isminties ir
˙ ˙
meiles. Neturetume manyti, kad Jehova yra nelanks-
ˇ ˇ
tus ir mechaniskas, veikiantis beatodairiskai. Anaip-
tol, kaip matysime tolesniuose skyriuose, gali jis
ˇ
visuomet derina su teisingumu, ismintimi ir meile.
ˇ
Pamstykime apie dar vien Dievo bruoz, kurio
¯
truksta dabartiniams pasaulio valdovams, — susival-
dym.
˙ ˇ ˇ
18. a) Kodel daugelis nepasitiki pasaulio galingaisiais? b) Is kur zi-
nome, kad Jehovos galia jo nesugadins?
˙
19, 20. a) Su kokiomis savybemis Jehova visada derina gali ir ko-
˙
del tai nuramina? b) Kaip pailiustruotum Jehovos susivaldym ir
˙ ˇ ˙
kodel si savybe tau patraukli?
„JEHOVA YRA. . . DIDIS SAVO GALIA“ 45
Apmstykime
ˇ ˇ
2 Metrasci 16:7-13. Kaip karaliaus Asos pavyzdys rodo, jog
˙
nepasitiketi Jehovos galia yra neprotinga?
Psalmyno 89:7-19 (89:6-18, Brb). Kok poveik Jehovos galia
daro jo garbintojams?
ˇ ˇ ˇ ˇ
Izaijo 40:10-31. Kaip sioje Rasto istraukoje aprasoma Jehovos
˙ ˙
galia, kiek ji didele ir kaip Dievas gali padeti mums?
ˇ ˇ
Apreiskimo 11:16-18. Kaip Jehova zada panaudoti savo gali
˙ ˙ ˇ ˇ
ateityje ir kodel tai kvepia stiprybes tikriesiems krikscionims?
˙ ˇ
nesinoret priversti zmones elgtis taip, kaip nori tu?
ˇ ˇ
Visagalis Jehova nevercia zmoni jam tarnauti. Ir
ˇ
nors tarnauti Dievui yra vienintelis kelias amzinj
gyvenim, jis nereikalauja to daryti. Dievas su kiek-
ˇ ˇ
vienu elgiasi kilniai — leidzia pasirinkti. Jis is anksto
pasako apie blogo ir gero pasirinkimo pasekmes ar
palaimas, bet teis rinktis palieka mums. (Pakartoto
ˇ ˙
statymo 30:19, 20) Jehova nenori, kad zmones jam
ˇ ˙ ˇ
tarnaut per prievart ar is liguistos baimes. Jis ies-
ˇ ˙
ko toki, kurie tarnaut noriai ir is meiles. (2 Korin-
ˇ
tieciams 9:7)
22 Ir galiausiai apsvarstykime dar vien priezast, ˇ
˙ ˙ ¯ ˇ ko-
˙
del Visagalio Dievo baime neturi buti slogi. Zemes
ˇ ˇ
valdovai bijo dalintis valdzia su kitais. Taciau Jehova
ˇ
mielai duoda savo galios istikimiems tarnams. Pavyz-
ˇ ˇ ˙ ¯
dziui, didel valdzi jis dave savo Sunui. (Mato 28:18)
Be to, Jehova suteikia savo tarnams ir kitokios galios.
ˇ ˇ ˙
Biblijoje paaiskinama: „O Viespatie, tavo yra didybe,
˙ ˇ ˙ ˙ ˇ ˙
galybe, grozybe, pergale ir slove. Taip, nes tau pri-
ˇ ˙
klauso visa, kas danguje ir zemeje. . . Tavo rankoje
˙ ˙ ˇ ˇ
jega ir galybe, tavo galioje kiekvien isaukstinti ir
ˇ ˇ
stiprinti.“ (1 Metrasci 29:11, 12)
23 Taip, Jehova su malonumu tave sustiprins. Jis net
ˇ ˇ ˙ ˙
duoda „visa virsijancios jegos apstybes“ noriai jam
ˇ ˙ ˇ
tarnaujantiems zmonems. (2 Korintieciams 4:7, Brb)
Argi tavs netraukia prie tokio veiklaus Dievo, kuris
ˇ ˇ
taip geranoriskai ir ismintingai naudoja savo gali?
Kitame skyriuje aptarsime, kaip Jehova pasitelkia ga-
li kurti.
22, 23. a) Kas rodo, jog Jehova noriai duoda galios kitiems? b) K
apsvarstysime kitame skyriuje?
5 S K Y R I U S
Kuriamoji galia:
ˇ ˙ ¯ ˙
„Dangaus ir zemes Kurejas“
ˇ ˇ
AR KADA nors sildeisi prie ugnies salt nakt? Tikriau-
ˇ ˇ ˙ ˙
siai sklindancia siluma megavaisi stovedamas kiek
ˇ ¯ ˇ
atokiau nuo lauzo. Jei butum pasilenks per arti, kars-
¯ ¯ ˙
tis but taps nepakeliamas. Bet turbut nestovejai ir
˙ ˇ ˇ ˇ
pernelyg toli, kad netekt drebeti is salcio.
2 Ir dien mus visus sildo „ugnis“. Ji liepsnoja uzˇ ko-
ˇ
¯
ki 150 milijon kilometr!1 Kokia kaitri turi ˇ buti
˙ ˇ ˇ ˙
Saule, jeigu jos siluma pasiekia mus is taip toli! Zeme
ˇ
aplink si termobranduolin
ˇ krosn skrieja reikiamu
˙ ˙ ˇ
atstumu. Jei Zeme pernelyg prie jos priartet, cia kaip
ˇ ˇ
mat isgaruot vanduo, o jei nutolt — vanduo susal-
t led. Abiem atvejais planeta tapt netinkama ˇ gy-
˙ ˇ ¯ ˙
venti. Saules sviesa, tokia butina gyvybei Zemeje, yra
tyra, naudinga ir, be abejo, maloni. (Mokytojo 11:7)
3 Deja, dauguma zmoni ˇ ˙
apie Saul ne nesusims-
˙ ˙
to, nors nuo jos priklauso j gyvybe. Todel jie ir ne-
ˇ ˙
suzino tiesos, kuri Saule liudija. Biblijoje apie Jeho-
¯ ˙
v sakoma: „Tu sukurei. . . menul ir saul.“ (Psalmyno
˙ ˇ
74:16) Taip, Saule teikia garb Jehovai, „dangaus ir ze-
˙ ¯ ˙
mes Kurejui“. (Psalmyno 19:2 [19:1, Brb]; 146:6, NW)
˙ ˇ ˙ ˇ
Bet ji tera vienas is daugybes dangaus sviesuli, bylo-
ˇ ˙
janci apie Jehovos kuriamj gali. Patyrinekime kai
ˇ ˇ ˇ ˇ ˙
1 Geriau suvokti s milzinisk skaici pades pavyzdys: tokiam atstu-
˙ ˇ
mui nulekti masina vis par be sustojimo skriejant net 160 kilomet-
ˇ ˇ
r per valand greiciu prireikt daugiau kaip simto met!
ˇ ˇ
1, 2. Kokios zinios apie Saul atskleidzia Jehovos kuriamj gali?
˙
3. Koki svarbi ties liudija Saule?
˙
48 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
¯ ˙ ˙
Jehova ‘sukure. . . menul ir saul’
ˇ ˇ ˇ ˙ ˇ
kuriuos is j atidziau, o paskui zvilgtelekime Zem
ˇ
ir joje tarpstanci gyvyb.
ˇ ¯ ˙
„Pakelkite akis ir pasiziurekite“
4 Tikriausiai zinai, ˇ ¯ ˙ ˇ ˇ ˙
kad mus Saule — zvaigzde. Ji at-
˙ ˇ ˇ ˇ ˇ
rodo didesne uz nakt spindincias zvaigzdes, nes yra
ˇ ˇ ˙ ˙
kur kas arciau uz jas. Kokia Saules energija? Saules
¯
branduolyje temperatura yra apie 15 000 000 laips-
ˇ
ni Celsijaus. Jei nuo sio branduolio atgnybtum vos
˙ ˇ ˙ ˙
smeigtuko galvutes dydzio gabalel ir padetum kur
ˇ ˙ ˙ ˙ ˇ
nors ant zemes, saugiai stoveti galetum tik uz 140 ki-
ˇ ˇ ˇ
lometr nuo to mazycio kaitros saltinio! Kas sekun-
˙ ˇ ˇ
d Saule ismeta tok energijos kiek, koks issiskirt
ˇ
sprogus simtams milijon branduolini bomb.
5 Saule˙ yra tokia didziul ˇ ˙
e, kad joje tilpt per
ˇ ˙ ˇ ¯ ˙
1300 000 Zemes dydzio kun. Ar Saule yra nepras-
˙ ˇ
4, 5. Kokia Saules galia ir dydis, taciau k pamatome lygindami j
ˇ ˇ ˙
su kitomis zvaigzdemis?
ˇ ˙ ¯ ˙
KURIAMOJI GALIA: „DANGAUS IR ZEMES KUREJAS“ 49
˙ ˇ ˇ ˙
tai didele zvaigzde? Ne. Astronomai j vadina gelto-
ˇ ˇ ˇ ˙ ˇ ˇ ˙
nja nykstuke. Apastalas Paulius rase, kad „zvaigzde
ˇ ˇ ˙ ˙ ˇ
nuo zvaigzdes skiriasi spindejimu“. (1 Korintieciams
˙ ˙ ˙
15:41) Jis ne nenumane, kokie teisingi tie kvepti jo
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
zodziai. Yra toki milzinisk zvaig ˇ zdzi, kad jei ku-
˙ ˙
ri pakabintume Saules viet, Zeme atsidurt jos
ˇ ˙ ˇ ˇ
viduje. Kita milzine is tos ˇ pa cios vietos pasiekt net
ˇ ˙ ˙
Saturn, nors sis nuo Zemes yra taip toli, jog erdve-
ˇ ˇ ˇ ˇ
laiviui, skriejanciam 40 kart greiciau uz kulk, is-
ˇ ˇ ˙
saut is galingo pistoleto, iki jo nusigauti prireike
ketveri met!
¯
6 Dar spudingesnis ˇ ˇ ˇ ˇ
zvaigzdzi skaicius. Biblijoje
ˇ ˇ ¯
rasoma, kad jos nesuskaiciuojamos kaip „pajurio
ˇ ˇ ˇ
6. Kaip Biblija parodo, kad zvaigzdzi yra be galo daug?
ˇ
‘Jis saukia kiekvien
j vardu’
˙
50 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
˙ ˇ ˇ
smelis“. (Jeremijo 33:22) Kitais zodziais tariant,
ˇ ˇ ˇ ˙
zvaigzdzi yra daug daugiau, nei pajegiame matyti
ˇ ˇ
plika akimi. Jeigu kuris Biblijos rasytojas, pavyzdziui,
ˇ ¯
Jeremijas, zvalgydamasis po dang but sumans
ˇ ˇ ¯ ˇ
zvaigzdes suskaityti, j but tezvelgs kokius tris
¯ ˇ
tukstancius — tik tiek galima matyti giedr nakt pli-
ˇ
ka akimi. Tiek smilteli telpa vienoje saujoje. Taciau
ˇ ˇ ˇ ˙
zvaigzdzi yra nesivaizduojamos galybes — kaip pa-
¯ ˇ ˙
jurio smilci.1 Ar kas pajegt jas suskaityti?
7 tai atsako Izaijo 40:26: „Pakelkite akis ir pasizi ˇ ¯
u-
˙ ˇ ¯ ˙
rekite aukstybes! Kas jas sukure? Tas, kuris atveda
ˇ ˇ
j pulkus, suskaiciuoja ir saukia kiekvien j vardu.“
ˇ ˇ ˇ ˇ
Psalmyno 147:4 rasoma: „Jis zvaigzdes suskaiciuoja.“
ˇ ˇ ˇ
(Brb) Tad kiek zvaigzdzi yra? Sunkus klausimas. Pa-
ˇ ˇ
sak astronom, vien Pauksci Tako galaktikoje j yra
¯ ˙
per 100 milijard.2 Bet mus galaktika nera vienin-
˙ ˙ ˇ
tele; yra daugybe kit, kuriose spieciasi dar daugiau
ˇ ˇ ˇ
zvaigzdzi. O kiek yra galaktik? Vieni astronomai
ˇ
suskaiciavo 50 milijard, kiti — net 125 milijardus.
ˇ ˙
Kaip matome, zmogus net galaktik nepajegia su-
ˇ ˙ ˇ ˇ ˇ
skaiciuoti, tad k kalbeti apie jose esancias zvaigz-
ˇ ˇ
des. O Jehova zino j skaici ir net kiekvien vardu
vadina!
ˇ ˙
1 Esama nuomoni, kad bibliniais laikais zmones naudojosi primi-
¯ ˙ ˇ ˇ ˇ ˇ
tyviais teleskopais. Kaip kitaip jie but galej zinoti, jog zvaigzdzi
˙ ˙ ˇ ˇ ˇ
yra begale? Taip nepagrstai speliojant nepripazstama, jog sias zinias
˙
perdave Jehova, Biblijos Autorius. (2 Timotiejui 3:16)
ˇ ˇ ˇ
2 Pamstyk, kiek laiko trukt suskaityti 100 milijard zvaigzdzi.
ˇ ˇ ˇ ˇ
Jeigu be perstojo kas sekund priskaiciuotum po vien zvaigzd, uz-
truktum 3171 metus!
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
7. a) Apytikriai kiek zvaigzdzi yra Pauksci Tako galaktikoje? Api-
¯ ˇ
budink t skaici. b) K rodo faktas, kad astronomai nesugeba suskai-
ˇ
ciuoti galaktik, ir k tai pasako apie kuriamj Jehovos gali?
ˇ ˙ ¯ ˙
KURIAMOJI GALIA: „DANGAUS IR ZEMES KUREJAS“ 51
˙
8 Mstant apie galaktik dyd, pagarba Dievui dide-
ˇ ˇ ˇ
ja. Paskaiciuota, kad Pauksci Tako galaktikos skers-
ˇ ˇ ˇ
muo yra mazdaug 100 000 sviesmeci. sivaizduok
˙ ˇ ˙ ˇ ˇ
saules spindul, lekiant paselisku greiciu — 300 000
¯
kilometr per sekund. Perskristi mus galaktik jam
trukt 100 000 met! O esama galaktik, daug kart
ˇ ¯ ˇ
didesni uz musisk. Biblijoje sakoma, kad Jehova
ˇ
„istempia“ berib dang lyg kok audekl. (Psalmyno
¯ ˙
104:2) Be to, jis reguliuoja dangaus kun judejim.
˙ ˙ ˇ
Nuo menkiausios kosmines dulkeles iki didziausios
galaktikos — viskas juda pagal Dievo nustatytus fizi-
˙ ¯ ˙
kos desnius. (Jobo 38:31-33) Dangaus kun judejim
mokslininkai sulygino su mantria baleto choreogra-
¯ ˙
fija. Tad pamstyk apie Asmen, kuris sukure visus
ˇ ˙
siuos dalykus. Argi nestulbina, kokia didele yra kuria-
moji Dievo galia?!
¯ ˙ ˇ
„Jis sukure zem savo galybe“
9 Apie Jehovos kuriamj gali byloja ir mus ¯
ˇ na-
˙ ˇ ˙ ¯
mai, Zeme. Sioje ˇ berib eje visatoje jis labai rupestin-
gai parinko Zemei viet. Kai kuri mokslinink nuo-
˙
mone, daugybe kit galaktik netikt tokiai gyvybe
ˇ ¯ ˇ ˇ ˇ
alsuojanciai planetai kaip mus. Didzioji Pauksci
Tako galaktikos dalis irgi nebuvo pritaikyta gyvybei.
˙ ˇ ˇ ˇ ˇ
Jos centre begale zvaigzdzi. Radiacijos lygis per auks-
ˇ ˇ ˙
tas, o zvaigzdes praskrieja labai arti viena kitos. Ga-
ˇ ˇ ˙
laktikos pakrasciuose nera daugelio gyvybei reikalin-
˙ ˇ
g chemini element. O Saules sistema yra pacioje
idealiausioje vietoje.
ˇ ˇ
8. a) Koks Pauksci Tako galaktikos dydis? b) Kaip Jehova reguliuoja
¯ ˙
dangaus kun judejim? ˇ
˙ ˙ ˙ ˙
9, 10. Kaip Saules sistemos, Jupiterio, Zemes ir Menulio padetis liu-
dija apie Jehovos gali?
˙
52 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
ˇ ˇ
10 Zemei padeda ir tolimas, bet didziulis „sargas“ —
¯ ˇ
Jupiteris.
ˇ Daugiau kaip tukstant kart didesnis uz
Zem, Jupiteris turi stipr gravitacijos lauk. Koks jo
ˇ
poveikis? Tas laukas sulaiko erdve skriejancius objek-
ˇ
tus arba pakeicia j trajektorij. Mokslinink paskai-
ˇ ¯ ˇ
ciavimais, jeigu nebut Jupiterio, zem bombarduo- ˇ
¯ ˙
t 10 000 kart daugiau dangaus kun. Be to, Zeme
ˇ ˙
turi
ˇ ir kit, arciau esant pagalbinink — Menul.
˙ ˇ ˙
Sis palydovas nera vien puosmena ˇ ar „naktine lem-
ˇ ˙ ˇ
pa“ — jis uztikrina nekintam Zemes sukimosi asies
˙ ¯
posvyr. Del to mus planetoje manoma reguliari
met laik kaita, o tai irgi labai svarbu gyvybei.
11 Apie Jehovos kuriamj gali daug pasako ir Ze-
ˇ
˙ ˇ ˙
mes sandara. Pamstyk apie atmosfer — Zemes ap-
˙ ˇ
saugin skyd. ˇ Saule skleidzia naudingus ir ˇ mirtinus ˇ
spindulius. Zalingieji spinduliai, pasiek virsutin Ze-
˙ ˇ
mes atmosferos sluoksn, deguon pavercia ozonu.
Susidars ozono sluoksnis didum t spinduli ab-
¯ ˙
sorbuoja. Mus planeta turi apsaugin sket!
12 Dar viena mus ¯ ˙ ˙
atmosferos ypatybe yra sudetin-
gas ˇ vairi duj derinys, idealiai pritaikytas gyvybei
˙
Zemeje palaikyti. Kitas atmosferos stebuklas yra van-
˙ ˇ
dens apytakos ciklas. Kasmet saule is vandenyn ir
¯ ˇ
jur isgarina per 400 000 kubini kilometr van-
ˇ
dens. Is gar formuojasi debesys, kuriuos po pa-
˙ ˇ ˇ
dang gainioja vejai. Isgrynintas vanduo krinta ze-
˙
men lietaus, sniego ar ledo pavidalu ir vis papildo
ˇ ˇ
vandens atsargas. Pasitvirtina Mokytojo 1:7 zodziai:
˙ ¯ ˇ ¯
„Visos upes nuolat teka jur, taciau jura niekada ne-
ˇ
11. Kaip atmosfera apsaugo Zem?
12. K vandens apytakos ciklas byloja apie Jehovos kuriamj gali?
ˇ ˙ ¯ ˙
KURIAMOJI GALIA: „DANGAUS IR ZEMES KUREJAS“ 53
¯ ˇ ˇ ˙ ˙
bˇ una pilna. viet, is kurios isteka, upes vel suteka.“
˙
S cikl galejo sukurti tik Jehova.
ˇ
13 Zemes ˙ ˙ ¯ ˙
gyvybe taip pat liudija apie Kurejo gali. J
ˇ ˇ ˇ
rodo tiek milziniskoji sekvoja, praauganti trisdesim-
ˇ
ties aukst nam, tiek mikroskopiniai augalai, tarp-
stantys vandenynuose ir pagaminantys didel dal
ˇ ˇ
mums reikalingo deguonies. Dirvozemyje irgi knibz-
˙ ˇ ˙
dete knibzda gyvybe — kirminai, grybai ir mikrobai,
padedantys augti augalams. Ties sako Biblija: dirvo-
ˇ ˇ
zemyje tikrai slypi galia. (Pradzios 4:12, NW)
14 Be abejones, ˙ ¯ ˙ ˇ
Jehova „sukure zem savo galybe“.
(Jeremijo 10:12) Dievo galia matoma net smulkiau-
¯ ˇ
siuose jo kuriniuose. Pavyzdziui, milijonas vienas
˙ ˇ ˇ
greta kito sudet atom nevirsyt zmogaus plau-
¯ ˇ
ko storio. O jeigu atomas but keturiolikos aukst
ˇ
pastato dydzio, jo branduolys atsidurt septintame
ˇ ¯ ˇ
aukste ir teprilygt druskos grudeliui. Taciau per
ˇ
branduolin sprogim sis mikroskopinis branduolys
ˇ
isskiria stulbinant energijos kiek!
„Visi, kas gyvas“
15 Kitas akivaizdus Jehovos galios rodymas — gausi
ˇ ˙ ¯ ˙ ˇ ˇ ¯
zemes gyvunija. Daugybe Jehov slovinanci kuri-
ˇ ˙ ˇ
ni isvardyta 148 psalmeje, — pavyzdziui, 10-oje jos
˙ ˇ ˙ ˇ
eiluteje yra minimi „laukiniai zverys ir galvijai“. Ais-
˙ ˇ ¯ ˙
kindamas, kodel zmogus turi jausti Kurejui pagarbi
˙ ¯
baim, Jehova ir Jobui primine kai kuriuos gyvunus,
ˇ ¯
pavyzdziui, liut, zebr, laukin jaut, begemot ir
¯ ˙ ˇ ˙ ˇ
13. K apie Kurejo gali pasako zemes augalija ir dirvozemis?
14. Kokia galia slypi net smulkiame atome?
˙ ˙
15. Ko Jehova pamoke Job, kalbedamas jam apie vairius laukinius
¯
gyvunus?
˙
54 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
˙
leviatan (tikriausiai krokodil). K jis norejo tuo pa-
ˇ ¯
sakyti? Jeigu zmogui kelia baim tie galingi, baisus
¯ ˙ ˇ ¯ ˙
ir nesutramdomi gyvunai, kaip jis turet ziureti j
¯ ˙
Kurej? (Jobo 38—41 skyriai)
16 Psalmyno 148:10 minimi ir „sparnuoti pauksˇ ciai“ ˇ
˙
(Brb). Tik pamstyk apie j vairov! Jehova kalbejo
˙ ˇ
Jobui apie strut, kuris „padaro ged zirgui ir raite-
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
liui“. Nors sis pustrecio metro aukscio paukstis ne-
˙
skraido, jis gali begti 65 kilometr per valand grei-
ˇ ˇ
ciu, o zingsnis gali siekti 4,5 metro. (Jobo 39:13, 18)
ˇ ˇ
Kitas paukstis — albatrosas — didzij ˇ gyvenimo dal
ˇ ˇ ¯
praleidzia skraidydamas virs juros. Sio gyvo sklandy-
ˇ
tuvo isskleisti sparnai siekia 3 metrus. Albatrosas gali
ˇ ˙
istisas valandas sklandyti ne karto nesuplasnojs. O
ˇ ˇ ˇ
stai maziausias pasaulyje paukstelis — kamankolibris
˙
— tera penki centimetr. ˇ ˙ Per sekund jis gali suplas-
ˇ
noti net 80 kart! Zerintys it mazi sparnuoti brangak-
meniai kolibriai gali kyboti ore lyg sraigtasparniai ar
net skristi atbuli.
17 Psalmyno 148:7 rasoma, ˇ ˇ
kad Jehov slovina ir „di-
¯ ¯ ˙
dieji juros gyvunai“. Pagalvokime apie melynj ban-
ˇ ¯
gin,
ˇ daugelio laikom didziausiu vis laik gyvunu.
ˇ ˇ
Sis milzinas gali isaugti iki 30 metr ilgio ir daugiau,
o sverti tiek, kiek 30 suaugusi drambli banda. Vien
ˇ ˙
jo liezuvis sveria tiek, kiek vienas dramblys. Melyno-
ˇ ˇ ˇ
jo banginio sirdis dydziu prilygsta mazam automo-
biliui. Per minut ji suplaka tik 9 kartus, tuo tarpu
ˇ ˙ ˙
kolibrio sirdele — kokius 1200 kart. Bent viena me-
˙
lynojo banginio kraujagysle yra tokia stambi, jog po
¯ ˇ ˇ
16. Kuo nuostabus kai kurie Jehovos sukurti pauksciai?
ˇ ˙ ˇ
17. Kokio dydzio yra melynasis banginis ir prie kokios isvados pri-
¯
eisime mstydami apie Jehovos sukurtus gyvunus?
ˇ ˙ ¯ ˙
KURIAMOJI GALIA: „DANGAUS IR ZEMES KUREJAS“ 55
Apmstykime
¯
Psalmyno 8:4-10 (8:3-9, Brb). Kaip Jehovos kurinija gali pamo-
kyti mus nuolankumo?
Psalmyno 19:2-7 (19:1-6, Brb). K Jehovos kuriamoji galia gali
˙
paskatinti mus daryti ir kodel?
Mato 6:25-34. Kaip Jehovos kuriamosios galios apmstymas ga-
˙ ¯ ˇ
li padeti veikti rupescius ir siekti to, kas gyvenime svarbiausia?
ˇ
Apastal darb 17:22-31. Kaip Jehovos kuriamoji galia padeda
˙ ¯
suprasti, kad stabmeldyste yra blogis ir kad Jis netoli nuo mus?
˙ ˙ ¯ ˇ
j galet ropineti vaikas. Tikrai, mus sirdis pritars
˙
paskutiniosios psalmes raginimui: „Visi, kas gyvas,
ˇ ˇ
slovinkite Viespat!“ (Psalmyno 150:6)
¯
Ko mus moko Jehovos kuryba
ˇ
18 K suzinome ˙
stebedami, kaip Jehova panaudoja
¯ ˙
savo kuriamj gali? Jo kurybos vairove tiesiog stul-
ˇ ˇ
bina. Vienas psalmininkas susuko: „Viespatie, kokie
¯ ¯ ¯ ˇ ˙
vairus tavo kuriniai! . . Tavo kurini pilna zeme.“
ˇ ˙
(Psalmyno 104:24) Tikra tiesa! Biologai zemeje atra-
¯ ˇ ˇ
do gerokai per milijon gyvi rusi, taciau jie nesu-
˙ ˇ
taria del tikslaus j skaiciaus: 10 milijon, 30 ar dar
˙ ˇ
daugiau. Dailininko vaizduote kartais issenka. Bet Je-
ˇ ˙
hovos isradingumui — gebejimui kurti naujus, vai-
˙
rius dalykus — nera rib.
19 Jehovos kuriamoji galia byloja mums ir apie jo vi-
˙ ˇ ¯ ˙ ˇ
savaldystes teis. Vien zodis „Kurejas“ rodo isskirtin
˙ ˙ ¯
Jehovos padet, nes visata ir viskas joje tera „kuriniai“.
¯ ˇ
Net Jehovos viengimis Sunus, darbavsis salia jo kaip
¯ ˙
‘talkininkas’, Biblijoje niekur netituluojamas Kureju
˙ ¯
18, 19. Kokia Jehovos sukurt gyvi vairove ir kaip kurinija liudija
apie jo visavaldyst?
˙
56 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
Naikinamoji galia:
ˇ
Jehova — „karzygys“
¯ ˙ ˇ ˇ
IZRAELITAI atsidure spstuose: is son dunksojo ne-
veikiamos uolos, priekyje bangavo neperbrendama
¯ ˙ ˙ ˇ ˇ
jura. Juos vijosi gresminga jega — kraujo istroskusi
ˇ ˇ ˙
egiptieci armija.1 Taciau Moze ragino Dievo taut
ˇ ˇ
neprarasti vilties. „Pats Viespats kovos uz jus“, — tvir-
ˇ ˙
tino jis. (Isejimo 14:14)
2 Vis delto ˙ ˙ ˇ ˙
Moze, matyt, saukesi Jehovos ir jis atsilie-
˙ ˇ ˇ
pe: „Ko tu mans saukiesi?. . Pakelk savo lazd, istiesk
ˇ ¯ ˇ ˙
rank virsum juros ir perskirk j.“ (Isejimo 14:15, 16)
˙ ˙ ˇ
Pamegink sivaizduoti, kas dejosi. Jehova iskart sako
ˇ
angelui ir debesies stulpas persikelia izraelit uznu-
ˇ ˇ ˇ
gar, kur tikriausiai issiplecia ir pastoja egiptieciams
ˇ ˙ ˙ ˇ
keli. (Isejimo 14:19, 20; Psalmyno 105:39) Moze is-
¯ ˙ ¯
tiesia rank, ima pusti smarkus vejas ir jura prasiski-
ria. Vanduo stebuklingai sustingsta lyg siena. Atsive-
ria takas — toks platus, kad gali praeiti visa tauta!
ˇ ˙
(Isejimo 14:21; 15:8)
ˇ
3 Isvyds ˙
tok stebukl faraonas turejo sakyti armi-
ˇ ˇ
jai trauktis. Taciau isdidumo apakintas jis pradeda
ˇ ˙ ˇ
puolim. (Isejimo 14:23) Egiptieciai metasi vytis iz-
¯
raelitus juros dugnu, bet netrukus j gretos pakrinka,
ˇ
nes ima smukti kovos vezim ratai. Vos tik izraelitai
ˇ
1 Pasak zyd istoriko Juozapo Flavijaus, izraelitus „vijosi 600 kovos
ˇ ˇ ˇ ˙
vezim, 50 000 raiteli ir milziniska gerai ginkluot 200 000 pestinin-
k armija“. (Jewish Antiquities, tomas II, p. 324 [XV, 3])
˙ ˙ ˇ
1—3. a) Kas izraelitams grese nuo egiptieci? b) Kaip Jehova kovojo
ˇ
uz savo taut?
ˇ
NAIKINAMOJI GALIA: JEHOVA — „KARZYGYS“ 59
ˇ
pasiekia krant, Jehova liepia Mozei: „Istiesk rank
ˇ ¯ ˇ ˇ
virsum juros, kad vandenys sugrzt ant egiptieci,
ˇ ˇ ˙ ¯
j kovos vezim ir vezej!“ Vandens sienos griuva
ˇ ˙
ir faraonas su visa savo armija pasksta. (Isejimo 14:
24-28, Brb; Psalmyno 136:15)
4 Izraelio tautos isgelb ˇ ˙ ¯
ejimas prie Raudonosios juros
˙
— tikrai didis Jehovos stebuklas. Ten jis rode, jog „yra
ˇ ˇ ˙
karzygys“. (Isejimo 15:3, Brb) K manai apie tok Die-
¯ ˇ ˇ ˙
vo apibudinim? Ties sakant, karai zmonijai atnese
ˇ ˙
daug skausmo ir kanci. Tad gal Dievas, turintis jeg
naikinti, gali atrodyti veikiau atstumiantis nei pa-
trauklus?
ˇ
Dievo karas ne toks kaip zmoni
5 Titulu „kareivij Jehova“ Hebrajiskuosiuose ˇ ˇ
ras-
ˇ
tuose Dievas vadinamas beveik tris simtus kart, o
ˇ ˇ ˇ ˇ
Krikscioni graikiskuosiuose rastuose — por kart.
(1 Samuelio 1:11, NW) Visatos Valdovas Jehova va-
ˇ ˙
dovauja didziulei angel kariuomenei. (Jozues 5:
13-15; 1 Karali 22:19, Brb) Naikinamoji jos galia
ˇ
stulbina. (Izaijo 37:36) Tiesa, mintis apie zmoni nai-
˙ ˇ
kinim nera maloni. Bet reikia nepamirsti, kad Die-
ˇ ˇ
vo karas nepanasus beprasmes zmoni kovas. Nors
˙
karo vadai ir politiniai vadovai gali meginti pateisin-
ˇ
ti agresij kilniais tikslais, zmoni karus visada lemia
ˇ
godumas ir savanaudiskumas.
˙ ¯
4. a) K Jehova rode prie Raudonosios juros? b) Koks kai kam gali
ˇ
pasirodyti sis Jehovos veiksmas?
˙
5, 6. a) Kodel Dievas tinkamai vadinamas „kareivij Jehova“?
ˇ
b) Kuo Dievo karas skiriasi nuo zmoni kar?
¯ ˙ ˇ
Prie Raudonosios juros Jehova rode ess „karzygys“
˙
60 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
ˇ
6 Taciau Jehovos nevaldo emocijos. Pakartoto sta-
ˇ
tymo 32:4 rasoma: „Tai Uola! Jo darbai tobuli, visi
ˇ ˇ
jo keliai is tikrj teisingi. Istikimasˇ Dievas, be ap-
˙
gaules, teisus ir patikimas!“ Dievo Zodyje smerkia-
ˇ ˇ ˇ
mas aklas nirsis, ziaurumas ir smurtas. (Pradzios
49:7; Psalmyno 11:5) Jehova niekada nesielgia ne-
protingai. Savo naikinamj gali jis naudoja tik ne-
ˇ ˇ ˙
sant kitos iseities. Per pranas Ezechiel jis pasake:
ˇ ˇ ˙ ˇ
„Argi as trokstu, kad nedorelis mirt, — tai Viespa-
ˇ ˇ ˇ
ties Dievo zodis, — o ne grzt is savo kelio ir gyven-
t?“ (Ezechielio 18:23)
7 Tad kodel ˙ ˇ
Jehova naudoja naikinamjˇ gali? Pries
˙
atsakydami prisiminkime teisj Job. Setonas sua-
bejojo, ar Jobas (ir, galima sakyti, kiekvienas kitas
ˇ
zmogus) liks doras prispaustas ˇ ˙ nelaimi. Jehova pri-
˙ ˙ ˇˇ ¯ ˇ
eme issuk ir leido Setonui isbandyti Jobo dorum.
˙
Todel Jobas susirgo, prarado turt ir vaikus. (Jobo
ˇ ˇ
1:1—2:8) Nezinodamas nelaimi priezasties Jobas pa-
˙ ˇ ˙
mane, kad j neteisingai baudzia Dievas. Jis klause
˙ ˇ
Dievo, kodel sis paverts j „savo taikiniu“ ir „prie-
ˇ
su“. (Jobo 7:20; 13:24)
8 Jaunuolis, vardu Elihuvas, padejo ˙
Jobui suprasti,
kad jis msto klaidingai: „Ar manai, kad tu teisingai
ˇ ˇ
kalbi sakydamas: ‘As esu teisesnis uz Diev’?“ (Jobo
ˇ ˇ
35:2, Brb) Taip, tardamiesi zin geriau uz Diev arba
manydami j elgiantis neteisingai, klysime. „Negali
¯
buti, kad Dievas daryt neteisyb ir Visagalis nusi-
ˇ ˙ ˙ ¯ ˙
kalst“, — pareiske Elihuvas. Veliau jis pridure: „Vi-
˙
sagalis — negalime jo pasiekti! Jis didingas jega ir
ˇ ˇ
7, 8. a) Kaip neteisingai savo kanci priezast suprato Jobas? b) Kaip
˙ ˇ
Elihuvas pataise Job? c) Ko galime pasimokyti is atsitikimo su Jobu?
ˇ
NAIKINAMOJI GALIA: JEHOVA — „KARZYGYS“ 61
ˇ
teisingumu, tad nepazeis didelio teisumo.“ (Jobo
34:10, Brb; 36:22, 23; 37:23) Galime neabejoti, kad
˙ ˙
jei Dievas kovoja, tai tik teisetai. Turedami tai ome-
ˇ ˙
ny, apsvarstykime kai kurias priezastis, kodel tai-
ˇ
kos Dievas kartais tampa kovotoju. (1 Korintieciams
14:33, Vl)
˙
Kodel taikos Dievui tenka kovoti
9 Paslovinsˇ ˇ ˙ ˇ ˙
Diev kaip karzyg, Moze pareiske: „Kas
ˇ
tarp diev tau lygus, Viespatie? Kas, kaip tu, nuosta-
ˇ ˇ ˙ ˇ ˇ ˙
bus sventumu?“ (Isejimo 15:11) Panasiai rase ir pra-
ˇ ˇ ˇ
nasas Habakukas: „Tavo akys per sventos zvelgti
ˇ ¯ ˙
pikta, tu negali ziureti nusikaltimus.“ (Habakuko
˙ ˇ
1:13) Jehova yra ne tik meiles, bet ir sventumo, tei-
ˇ ˙
sumo bei teisingumo Dievas. Ir kartais sios savybes
paskatina j pasinaudoti naikinamja galia. (Izaijo
59:15-19; Luko 18:7) Vadinasi, net kovodamas Die-
ˇ ˙ ˇ
vas lieka sventas. Jis todel ir kovoja, kad yra sventas.
ˇ ˙
(Isejimo 39:30, NW)
10 Apsvarstykime, kokia padetis ˙ ˙
susidare po pirmo-
ˇ ˇ ˇ
sios zmoni poros, Adomo ir Ievos, maisto. (Pradzios
¯ ˙ ¯
3:1-6) Jeigu Jehova nebut paiss neteisybes, jis but
ˇ
davs pagrind abejoti, ar is ties yra Visatos Valdo-
¯ ˙
vas. Budamas teisingas, Dievas turejo nubausti juos
ˇ
mirtimi. (Romieciams 6:23) Pirmojoje Biblijos pra-
ˇ ˙ ˙
nasysteje Jehovaˇ paskelbe, kad tarp jo tarn ir „gy-
˙ ˙ ˙
vates“, tai yra Setono, sekej sivyraus nesantaika.
ˇ ˇ ˙
(Apreiskimo 12:9; Pradzios 3:15) Ta nesantaika gales
˙
9. Kodel taikos Dievas kovoja?
˙ ˙
10. a) Kada Dievas pirm kart paskelbe kar ir kodel? b) Koks yra
¯ ˇ ˇ ˇ
vienintelis budas padaryti gal nesantaikai, ispranasautai Pradzios
¯ ˇ ˙
3:15, ir koki palaim susilauks teisus zmones?
˙
62 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
¯ ˇ ˇ ˙ ˇ
buti pasalinta tik sunaikinus Seton. (Romieciams ˇ ˙
16:20) Tuomet teisieji susilauks gausi palaim — Se-
˙ ˇ ˙
tonas daugiau nebekenks ir jie gales atkurti zemeje
ˇ
roj. (Mato 19:28) Bet kol tai vyks, Velnio salinin-
˙ ˙
kai nesiliaus kel gresm Dievo tautos fizinei bei
˙ ˇ
dvasinei gerovei. Tad Jehova kartais tures sikisti.
Dievas kovoja su blogiu
ˇ
11 Vienas toks Dievo sikisimo pavyzdys buvo No-
ˇ ˇ
jaus dien Tvanas. Pradzios 6:11, 12 rasoma: „Dievo
ˇ ˙
akyse zeme buvo pagedusi ir pilna smurto. Dievas
˙ ˇ ˙ ˇ ˙
mate, kad zeme buvo pagedusi, nes visi zmones
ˇ ˙ ˙
buvo sudark savo kelius zemeje.“ Ar galejo Dievas
˙ ˙
leisti nedoreliams sunaikinti paskutinius doroves li-
ˇ ˙
kucius? Ne. Jehova mate, kad reikia sukelti Tvan ir
ˇ ˇ ˙ ˇ ˇ
nusluoti nuo zemes pavirsiaus smurtininkus bei is-
˙
tvirkelius.
12 Del ˙ ˇ ˇ
tos pacios priezasties buvo pasmerkti ir kanaa-
ˇ ˇ ˙ ˇ ˙
nieciai. Jehova apreiske, kad is Abraomo kils „sekla“,
ˇ ˙ ˙
per kuri bus palaimintos visos zemes tautos. Del to
ˇ ˙
Dievas pazadejo Abraomo palikuoniams amorit ap-
ˇ ˙ ˙ ˇ
gyvent Kanaano zem. Ar galejo Dievas teisetai isva-
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
ryti si taut is j krasto? Jehova ispranasavo, kad savo
ˇ ˙ ˙
zemese amoritai gales gyventi dar 400 met, kol j
ˇ
‘nedorumo saikas prisipildys’.1 (Pradzios 12:1-3; 13:
14, 15; 15:13, 16; 22:18, Vl) Per tuos metus amori-
˙ ˇ
tai daresi vis nedoresni. Kanaanas virto stabmeldzi,
ˇ
1 Amoritais cia tikriausiai vadinamos visos Kanaano tautos. (Pakar-
˙
toto statymo 1:6-8, 19-21, 27; Jozues 24:15, 18)
˙ ˙
11. Kodel Dievas mate reikal sukelti visuotin tvan?
ˇ ˇ ˙ ˙ ˙
12. a) K Jehova ispranasavo apie Abraomo „sekl“? b) Kodel reikejo
ˇ
isnaikinti amoritus?
ˇ
NAIKINAMOJI GALIA: JEHOVA — „KARZYGYS“ 63
ˇ ˇ ˇ ˇ ˙ ˇ ˇ ˙
zmogzudzi ir iskrypeli salimi. (Isejimo 23:24; 34:
ˇ
12, 13; Skaici 33:52) Jos gyventojai aukojo net vai-
˙ ˇ
kus. Argi galejo sventasis Dievas leisti, kad jo taut
˙ ˇ
supt toks blogis? Ne! Jis paskelbe: „Krastas buvo
ˇ ˇ ˇ
suteptas. As uztrauksiu j nusikaltimus ant j, ir kras-
ˇ
tas isvems savo gyventojus.“ (Kunig 18:21-25; Brb)
ˇ ˇ ˇ ˙ ˇ
Taciau Jehova neiszude vis kanaanieci. T Kanaa-
no gyventoj, kuriems buvo brangus teisingumas,
ˇ ˇ ˙
pavyzdziui, Rahabos ir gibeonieci, jis pasigailejo.
˙
(Jozues 6:25; 9:3-27)
˙
Kova del savo vardo
13 Jehova yra sventas, todel ˇ ˙ ˇ
jo vardas irgi sventas.
˙ ˙
(Kunig 22:32) Jezus moke savo mokinius melsti:
ˇ ˇ
„Teesie sventas tavo vardas.“ (Mato 6:9) Maistas Ede-
ˇ ˙ ˇ ˙ ˙ ˙
ne suterse Dievo vard ir iskele abejones del Dievo
ˇ ˇ
reputacijos bei valdymo. Tokio zeidimo ir maisto
˙ ˙ ˇ
Jehova negalejo nepaisyti. Jis turejo isteisinti savo
vard. (Izaijo 48:11)
14 Vel ˙
prisiminkime izraelitus. Kol jie vergavo Egip-
ˇ ˙
te, Dievo pazadas per Abraomo Sekl palaiminti vi-
ˇ ˙ ˙ ˇ ˇ ˇ ˇ
sas zemes tautas atrode tuscias. Taciau islaisvins ir
¯ ˇ
suburs izraelitus taut Jehova isteisino savo vard.
ˇ ˙ ˇ
Apie tai pranasas Danielius kalbejo maldoje: „Vies-
¯ ˇ ˇ
patie, mus Dieve, . . . isvedei savo taut is Egipto
ˇ ˙
zemes galinga ranka ir pasidarei sau vard.“ (Danie-
liaus 9:15)
15 domu, kad Danielius taip meldesi ˙
laikotarpiu,
ˇ ˙ ˙
kai zydams reikejo, kad Jehova vel imtsi veiksm
˙ ˙ ˇ
13, 14. a) Kodel Jehova turejo paslovinti savo vard? b) Kaip Jehova
ˇ
isteisino savo vard?
˙ ˇ ˇ ˇ ˙
15. Kodel Jehova islaisvino zydus is Babilono nelaisves?
˙
64 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
˙ ¯ ˇ ˙ ˇ
del savo vardo. Neklusnus zydai buvo nelaisveje, s-
ˇ ˙ ˙
kart Babilone. Is j sostines Jeruzales tebuvo lik
˙ ˇ ˇ ˇ
griuvesiai. Danielius zinojo, kad sugrzindamas zy-
˙ ˇ ˇ ˙
dus tevyn Jehova isaukstint savo vard. Todel
˙ ˇ ˇ ˇ
melde: „Viespatie, atleisk! Viespatie, isklausyk ir veik!
˙
Del savs paties nedelsk, mano Dieve, nes tavo mies-
tas ir tavo tauta vadinasi tavo vardu.“ (Danieliaus 9:
¯
18, 19, kursyvas mus)
ˇ
Kova uz savo taut
16 Ar tai, kad Jehovai rupi ¯ ˇ
jo vardo sventumas, rodo
ˇ ¯ ˇ
j esant salt ir savanaud? Ne, nes budamas sventas
˙
ir myledamas teisingum jis saugo savo taut. Ap-
ˇ ˇ
svarstykime Pradzios 14 skyri. Ten rasoma, kaip ke-
˙ ¯ ˙
turi karaliai pagrobe Abraomo sunen Lot ir jo
ˇ ˇ
seim. Dievo padedamas Abraomas sutriuskino ne-
ˇ ˙ ˇ
palyginamai pranasesnes jegas! Tikriausiai si perga-
˙ ˇ ˇ
le buvo pirmas ˇ vykis, aprasytas „Viespaties Kar
ˇ
knygoje“. Sioje knygoje, ko gero, buvo uzfiksuoti
ˇ ˇ
ir kai kurie kiti, Biblijoje neaprasomi, karo zygiai.
ˇ ˙ ˙
(Skaici 21:14) Dar daugiau laimejim lauke atei-
tyje.
17 Izraelitams dar nezengus ˇ ˇ ˙
Kanaano zem Moze
ˇ ¯
juos patikino: „Viespats, jus Dievas, eina pirma
¯ ˇ ˙ ˙
jus, jis pats kovos uz jus, kaip matete j darant del
¯ ˙
jus Egipte.“ (Pakartoto statymo 1:30; 20:1) Mozes
˙ ˙ ˙ ˇ
pedinio Jozues, teisej ir istikim Judo karali lai-
˙ ˇ
kais Jehova tikrai kovesi uz savo taut ir dovanojo
ˇ ˙ ¯ ˇ
16. Paaiskink, kodel tai, kad Jehovai rupi jo vardo sventumas, nero-
ˇ
do j esant salt ir savanaud.
˙ ˇ ˇ
17. Kas rodo, jog Jehova kovesi uz savo taut jai zengus Kanaano
ˇ ˇ
zem? Duok pavyzdzi.
ˇ
NAIKINAMOJI GALIA: JEHOVA — „KARZYGYS“ 65
Apmstykime
ˇ
2 Karali 6:8-17. Kaip zinojimas, kad Dievas yra „kareivij
Jehova“ (NW ), gali sustiprinti sunkiu metu?
Ezechielio 33:10-20. Koki galimyb Jehova duoda jo staty-
ˇ ˇ ˙ ˇ
mus lauzantiems zmonems pries imdamas juos bausti?
ˇ ˙ ˇ
2 Tesalonikieciams 1:6-10. Kodel istikimi Dievo tarnai pajus
˙ ˙
palengvejim, kai nedoreliai bus sunaikinti?
2 Petro 2:4-13. Kas skatina Jehov panaudoti savo naikinamj
ˇ ˇ
gali ir k is to gali suprasti zmonija?
¯ ˙ ˙
jai daug spuding pergali. (Jozues 10:1-14; Teisej
4:12-17; 2 Samuelio 5:17-21)
18 Jehova nepasikeite˙ ir neissi ˇ ˇ ˙
zadejo savo tikslo pa-
ˇ ˇ
versti si planet rojumi. (Pradzios 1:27, 28) Dievas
ˇ ˇ
ir siandien nekencia blogio. Jis labai myli savo tau-
ˇ
t, tad netrukus stos uz j. (Psalmyno 11:7) Greitai
ˇ ˇ ˙
Pradzios 3:15 minima nesantaika ypac sustipres ir
˙ ˇ
pasieks kulminacij. Jehova, noredamas paslovinti
˙ ˇ
savo vard ir apsaugoti savo taut, vel taps karzygiu.
ˇ
(Zacharijo 14:3; Apreiskimo 16:14, 16)
19 Panagrinekime ˙ ˇ ˇ
˙ ˇ ˙ ˇ pavyzd: tarkim, kad seim uzpuo-
le siuts zveris. Seimos galva stojo kov su tuo siau-
¯ ˙
bunu ir j nudejo. Ar manai, kad toks vyro poelgis
ˇ ˇ
zmon bei vaikus papiktint? Priesingai, juos su-
ˇ ˙ ¯
jaudint nesavanaudiska vyro meile. Mus taip pat
˙
neturet gsdinti naikinamoji Dievo galia. Jehovos
˙ ˇ ˇ
18. a) Kodel galime dziaugtis, kad Jehova nesikeicia? b) Kas vyks,
ˇ ˇ ˙
kai Pradzios 3:15 minima nesantaika ypac sustipres?
ˇ ˙
19. a) Pasitelks pavyzd paaiskink, kodel naikinamoji Dievo galia
˙
gali mus traukti prie jo. b) Kokius jausmus mums turet kelti tai, kad
ˇ ˇ
Dievas pasiruoss kovoti uz mus?
˙
66 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
˙ ¯
pastangos apsaugoti mus turet sustiprinti mus
ˇ
meil jam bei pagarb uz jo berib gali. Tad „tar-
naukime Dievui su pagarba ir baime“. (Hebrajams
12:28)
ˇ
Artinkis prie Dievo Karzygio
ˇ
20 Zinoma, Biblijoje nera ˙ ˇ
detaliai paaiskinti visi Je-
˙ ¯
hovos karo veiksmai. Vis delto galime buti tikri: jis
niekada nenaudoja savo naikinamosios galios netei-
ˇ ˇ ˇ
singai, piktavaliskai ar ziauriai. Daznai tam tikr Bib-
˙
lijos pasakojim geriau suprasti mums pades jo kon-
tekstas arba papildoma informacija. (Patarli 18:13)
ˇ ˇ
Taciau net nezinodami vis smulkmen, bet steng-
ˇ
damiesi geriau pazinti Jehov ir apmstydami nuo-
ˇ
stabias jo savybes, issklaidysime bet kokias abejo-
nes. Taip darydami pamatysime, jog turime tiek
ˇ ˇ ˙ ¯
daug priezasci pasitiketi mus Dievu Jehova. (Jobo
34:12)
21 Nors prireikus Jehova tampa „karzygiu“, ˇ ˇ
sirdyje
˙ ˙ ˇ
jis nera karingas. Ezechielio regejime apie dangisk-
ˇ ¯ ˇ
j vezim Jehova vaizduojamas kaip musiui pasiruo-
ˇ ˇ ˙
ss karys. Taciau tame regejime Diev juosia vaivo-
ˇ ˙ ˇ
rykste — taikos simbolis. (Pradzios 9:13; Ezechielio
ˇ ˇ
1:28; Apreiskimo 4:3) Aisku, Jehova yra romus ir tai-
˙ ˇ ˙ ˇ
kingas. „Dievas yra meile“, — rase apastalas Jonas.
˙
(1 Jono 4:8) Visos Jehovos savybes yra tobulai sude-
rintos. Kaip nuostabu, kad galime tapti tokio galin-
ˇ
go ir mylincio Dievo draugais!
˙ ˇ ¯ ˙ ˇ
20. Kaip turetume ziureti ne visai mums aiskius Biblijos pasakoji-
˙
mus apie Dievo karo veiksmus ir kodel?
ˇ ˇ
21. Nors kartais Jehova tampa „karzygiu“, koks Dievas jis yra is tik-
rj?
7 S K Y R I U S
ˇ
Saugancioji galia:
¯
„Dievas — mus prieglauda“
ˇ ˇ
IZRAELIT, 1513 m. p. m. e. pradzioje zengusi
˙
Sinajaus srit, tykojo pavojai. J lauke alinanti kelio-
˙
ne „per didel ir baisi dykum, kur buvo nuodin-
ˇ
g gyvaci ir skorpion“. (Pakartoto statymo 8:15,
˙ ˇ ˇ ˇ ˇ
Brb) Be to, juos galejo uzpulti priesiskos tautos. si
˙ ˙
dykyn izraelitus atvede pats Jehova. Bet ar sugebes
jis juos apsaugoti?
2 Jehova padrsino: „Jus ¯ ˙
matete, k padariau egip-
ˇ ˇ
tieciams, kaip nesiau jus ant ereli sparn ir pas save
ˇ ˇ ˙ ˙
atsivedziau.“ (Isejimo 19:4) Jis primine savo tautai,
ˇ ˙ ˇ
kad isgelbejo j nuo egiptieci ir tarsi ant erelio spar-
ˇ ˙ ˇ ¯ ˙ ˙
n nunese saugi viet. Paziurekime, kodel dar
„ereli sparnai“ tinkamai vaizduoja Dievo apsaug.
ˇ
3 Placiais, galingais, net iki poros metr ilgio spar-
˙
nais erelis ne tik sklando padangeje. Po jais lyg po
˙ ˇ ˙ ˇ
skeciu erelio patele slepia savo gleznus jauniklius
˙
nuo vidurdienio saules. Kartais sparnais ji pridengia
ˇ ˙ ˇ ˇ ˇ
ereliukus ir nuo zvarbaus vejo. Kaip sie pauksciai
˙
saugo savo jauniklius, taip Jehova globojo ir gyne
jaun Izraelio taut. Tad ir dykumoje Dievo tauta ga-
˙ ˙ ˇ
lejo sleptis po jo galingais „sparnais“, kol buvo isti-
kima. (Pakartoto statymo 32:9-11; Psalmyno 36:8
˙
[36:7, Brb]) Ar mes irgi galime tiketis Dievo apsau-
¯
gos mus dienomis?
ˇ
1, 2. Kokie pavojai tykojo izraelit, 1513 m. p. m. e. zengusi
Sinajaus srit, ir kaip Jehova juos padrsino?
˙
3. Kodel „ereli sparnai“ puikiai vaizduoja Dievo apsaug?
˙
68 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
ˇ
11-16) Prisimink 2-ame sios knygos skyriuje aptar-
ˇ ˇ ¯
tus Izaijo 40:11 zodzius, kuriais apibudintas Jehova:
„Kaip piemuo jis gano savo band: savo ranka su-
˙ ˇ
renka eriukus, savo antyje juos nesioja.“ (Jr) Kaip
˙ ˇ ˇ
erytis atsiduria piemens antyje — uz jo drabuzi? Jis
˙ ˇ
gali prie jo prieiti ir net baksteleti koj. Taciau pats
˙ ˇ
piemuo pasilenkia, paima eriuk ir svelniai sideda
¯ ˇ ˇ
ant. Koks jaudinantis mus Didziojo Ganytojo tros-
kimas mus saugoti ir ginti!
8 Bet Jehova saugo ne visus, o tik tuos, kurie prie
ˇ ˇ
jo artinasi. Patarli 18:10 rasoma: „Viespaties vardas
ˇ ˙ ¯
— tvirtas bokstas; teisusis gali pabegti j ir buti sau-
gus.“ Bibliniais laikais dykumose kartais statydavo
ˇ ˇ ˙ ˙
bokstus, kuriuose zmones galedavo prisiglausti. Vis
˙ ˇ ˙ ˙ ˙
delto zmogus galedavo ten ir nesislepti, jei nenore-
ˇ
davo. Panasiai yra ir su Jehovos apsauga. Nepakan-
˙
ka vien kartoti Dievo vard — jis nera stebuklingas
ˇ ˇ ˙
zodis. Turime pazinti pat Jehov, pasitiketi juo bei
ˇ
gyventi pagal jo teisingas normas. Kaip gera zinoti,
ˇ ˙
kad jei grsimes Jehov, jis taps mums saugiu
ˇ
bokstu!
¯ ˇ ˙
„Mus Dievas. . . gali mus isgelbeti“
9 Jehova ne tik pazad ˇ ˙
ejo apsaug. Bibliniais laikais
˙
jis daug kart stebuklingai rode gebs apsaugoti
savo taut. Per vis Izraelio istorij Jehovos galinga
ˇ ˇ ˇ ˙
ranka daznai sulaikydavo stiprius priesus. (Isejimo
7:4) Be to, Jehova apsaugodavo ir pavienius asmenis.
ˇ
8. a) K Dievas zada apsaugoti ir kaip tai parodyta Patarli 18:10?
b) K reikia daryti, kad Dievo vardas tapt apsauga?
ˇ ˙
9. Ar Jehova tik pazadejo apsaugoti?
ˇ ¯
SAUGANCIOJI GALIA: „DIEVAS — MUS PRIEGLAUDA“ 71
ˇ ˇ ˙ ˇ
nusluoti nuo zemes pavirsiaus. Antra, dorumo ser-
˙ ˇ
getojams jis dovanos amzinj gyvenim teisingame
˙ ˇ
naujame pasaulyje — jei reikes, net prikels is mirties.
˙ ˙ ˇ
O mirusiesiems nera saugesnes vietos uz Dievo at-
mint. (Jono 5:28, 29, NW)
17 Jau dabar Jehova sergsti mus per savo gyvj „zo- ˇ
ˇ ˇ
d“, kuris turi galios isgydyti sirdis ir pakeisti gyve-
nimus. (Hebrajams 4:12) Laikydamiesi jo princip
ˇ ˇ
isvengsime ir kai kuri sveikatos problem. „As,
ˇ ˇ
Viespats, . . . mokau tave, kas tau naudinga“, — raso-
˙ ˙
ma Izaijo ˇ 48:17. Be abejones, jei vadovaujames Die-
ˇ
vo Zodziu, galime gyventi sveikiau ir ilgiau. Pavyz-
ˇ
dziui, laikydamiesi Biblijos patarimo susilaikyti nuo
ˇ ˇ
istvirkavimo ir nesusitersti, vengsime netyro elgesio
ˇ ˇ ˇ
ir zaling proci, griaunanci daugelio bedievi gy-
ˇ ˇ
venim. (Apastal darb 15:29; 2 Korintieciams 7:1)
˙ ˇ ˇ
Kokie
ˇ mes dekingi uz apsaug, gaunam is Dievo
ˇ
Zodzio!
¯ ¯
Jehova r upinasi mus dvasine gerove
18 Svarbiausia, Jehova rupinasi ¯ ¯
mus dvasiniu sau-
˙ ˇ
gumu. Mylintis Dievas sergi mus nuo dvasines zalos
ˇ
teikdamas reikaling pagalb isbandymams atlaikyti
ˇ
ir geriems santykiams su juo issaugoti. Taip, Jehova
nori, kad gyventume ne kelet met, bet vis am-
ˇ ˇ ¯ ˙ ¯ ¯
zinyb. Paziurekime, kuo pasirupino Dievas mus
dvasinei sveikatai apsaugoti.
19 Jehova yra „maldos klausytojas“. (Psalmyno 65:2,
ˇ
Jr) Kai sunkum nasta mums ima atrodyti nebepa-
ˇ
17. Kaip Jehova saugo mus per savo Zod?
18. Koki dvasin apsaug mums teikia Jehova?
¯
19. Kaip Jehovos dvasia padeda veikti bet kokias kliutis?
ˇ ¯
SAUGANCIOJI GALIA: „DIEVAS — MUS PRIEGLAUDA“ 75
Apmstykime
Psalmyno 23:1-6. Kaip Jehova, Didysis Ganytojas, saugo ir
globoja savo romius tarsi avys tarnus?
˙ ˇ
Psalmyno 91:1-16. Kaip Jehova saugo mus nuo dvasines zalos
¯
ir k turime daryti, kad butume jo apsaugoti?
Danieliaus 6:17-23, 26-28 (6:16-22, 25-27, Brb). Kaip Jehova
˙ ˙
vienam senoves karaliui rode gebs apsaugoti savo tarnus ir
kokia tai pamoka mums?
ˇ ˇ ˙
Mato 10:16-22, 28-31. Kokio priesiskumo galime tiketis, bet
˙ ˇ
kodel priesinink neverta bijoti?
ˇ ˇ
keliama, isliej jam sird pasijuntame lengviau. (Fi-
ˇ ¯
lipieciams 4:6, 7) Galbut Dievas stebuklingai ne-
ˇ ¯ ˙ ˇ ˇ
pasalins mus bed, bet nuosirdzias maldas gali
ˇ ¯
atsakyti duodamas isminties kovoti su jomis. (Joku-
ˇ ˇ
bo 1:5, 6) Be to, prasantiems ˇ jis duoda sventosios
dvasios. (Luko 11:13) Si galinga dvasia padeda veik-
¯ ˙
ti bet kokias kliutis ir bedas. Taip pat ji duoda „visa
ˇ ˇ ˙ ˙ ˇ ˇ
virsijancios jegos apstybes“ istverti, kol Jehova pasa-
ˇ
lins visas skausmo priezastis naujajame pasaulyje,
ˇ ˇ
kuris jau tikrai nebe uz kaln. (2 Korintieciams 4:7,
Brb)
ˇ
20 Kartais saugancioji ˇ
Jehovos galia gali pasireiksti
¯ ˙
per bendratikius. Jehova subure savo tarnusˇ pasau-
lin brolij. (1 Petro 2:17, Brb; Jono 6:44) Si meilin-
ˇ
ga brolija yra gyvas liudijimas, kad Dievo sventoji
˙ ˇ ˙
dvasia gali padeti zmonems tapti geresniems. Dvasia
brandina mumyse savo vaisius — patrauklias, vertin-
ˇ
gas savybes, pavyzdziui, meil, malonum, gerum.
20. Kaip Jehova padeda mums per bendratikius?
76 ARTINKIMĖS PRIE JEHOVOS
Atkuriamoji galia:
Jehova ‘visa daro nauja’
ˇ ˙ ˇ
PAMETS arba sulauzs megstam zaisl vaikas grau-
ˇ ˇ
dziai pravirksta. Jo rauda tiesiog drasko sird! Ta-
ˇ ˇ ˇ
ciau ar esi mats, kaip nusvinta mazylio veidukas
˙ ˇ
tetei suradus arba pataisius zaisl? Jam tai padaryti
ˇ ˇ
gal buvo vieni ˇ niekai, bet vaikas tiesiog svyti is
ˇ ˙ ˙
dziaugsmo. Zaislas, rodes, prarastas visam laikui, vel
sveikas!
2 Jehova, neprilygstamas Tevas, ˙
turi gali atkurti
ˇ ˇ
visk, kas jo zemiskiesiems ˇ vaikams atrodo nepatai-
ˇ
somai
ˇ sugadinta. Zinoma, kalbame ne apie zaislus.
˙
Siais „sunkiais laikais“ ˇ netektys kur kas skaudesnes.
˙
(2 Timotiejui 3:1-5) Zmones gali lengvai prarasti tai,
kas jiems brangu: namus, turt, darb ar sveikat.
ˇ ˙
Nerim kelia ir aplinkos tarsa, del kurios nepaliau-
˙ ¯ ˇ ˇ
jamai nyksta gyvybes rusys. Taciau niekas nesukelia
ˇ
tiek sielvarto, kiek mylimo zmogaus mirtis. Netek-
˙ ˇ ¯
ties skausmas ir bejegiskumas gali buti nepakelia-
mas. (2 Samuelio 19:1, Jr [18:33, Brb])
ˇ
3 Kokia paguoda zinoti, kad Jehova turi gali atkur-
ti visk! Toliau pamatysime, kiek daug dalyk savo
ˇ ˇ
zemiskiesiems vaikams Dievas gali atkurti ir tikrai
ˇ
tai padarys. Kaip rasoma Biblijoje, Jehova ketina ‘at-
ˇ
kurti visus dalykus’. (Apastal darb 3:21, Jr, kursyvas
ˇ ˇ
1, 2. Kokias netektis siandien patiria zmonija ir kok skausm jos
ˇ
mums atnesa?
ˇ ˇ
3. Koks dziugus Jehovos sumanymas atskleistas Apastal darb 3:21
(Jr) ir per k jis bus gyvendintas?
˙
78 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
¯
mus) Tai jis padarys per Mesijo Karalyst, kuri val-
¯ ˙
do jo Sunus Jezus Kristus. rodymai liudija, kad 1914
ˇ ˙ ˇ
metais si Karalyste gavo valdzi danguje.1 (Mato 24:
˙
3-14) Kas bus atkurta? Patyrinekime, k Jehova jau
¯ ˇ ˇ
yra didingai atkurs. Vienu is toki dalyk dziaugia-
˙
mes dabar, kitus jis atkurs ateityje.
Atkuriamas tyras Dievo garbinimas
¯ ˙
4 Viena, k Jehova atkure, yra tyras jo garbinimas.
ˇ ˇ ˙
Kad suvoktume sio vykio reiksm, patyrinekime
˙
Judo karalystes istorij. Tai gerai parodys, kaip Jeho-
ˇ
va panaudoja savo atkuriamj gali. (Romieciams
15:4)
5 sivaizduok, kaip jautesi˙ ˇ ˇ
istikimi zydai, kai 607 m.
˙ ˇ
p. m. e. buvo sunaikinta Jeruzale ir is j mylimo
˙ ˇ
miesto teliko griuvesiai. Maza to, buvo sugriauta ir
ˇ ˇ
slovingoji Saliamono pastatyta sventykla — vienin-
ˇ ˙
telis Jehovos tyro garbinimo centras zemeje. (Psal-
ˇ ˙
myno 79:1) Gyvi lik zmones pakliuvo Babilono
˙ ˙ ˇ ˙
nelaisv, o j tevyne virto namais zverims. (Jeremi-
˙
jo 9:10 [9:11, Brb]) Atrode, viskas prarasta. (Psalmy-
ˇ ˇ
no 137:1) Bet Jehova, seniai pranasavs s sunaikini-
m, patikino, kad ateityje viskas bus atkurta.
˙ ¯
1 „Laikas, kai bus atkurti visi dalykai“, prasidejo kurus Mesijo Ka-
ˇ
ralyst ir jos valdovu paskyrus istikimojo karaliaus Dovydo palikuon.
ˇ ˙ ˙ ˇ
Jehova buvo pazadejs Dovydui, kad jo pedinis karaliaus per amzius.
ˇ
(Psalmyno 89:36-38 [89:35-37, Brb]) Taciau 607 m. p. m. e. Babilonui
˙ ˙
sunaikinus Jeruzal, ne vienas Dovydo palikuonis Dievo soste nese-
˙ ˙ ˙ ˇ ˙
dejo. Jezus gime Dovydo linijoje, tad tapo seniai zadetuoju Karaliu-
˙
mi, kai atsisedo sost danguje.
˙ ˇ
4, 5. Kokia nelaime Dievo taut istiko 607 m. p. m. e. ir koki vilt
˙
dave Jehova?
ATKURIAMOJI GALIA: JEHOVA ‘VISA DARO NAUJA’ 79
¯
garbinti j tyrai, teisingai ir aprupino dvasiniu maistu.
˙ ˇ ˇ ˙
Todel galime geriau pazinti savo dangiskj Tev, tik-
ti jam ir artintis prie jo. (Jono 4:24) Antra, kad gyvena-
ˇ ˙
me dvasiniame rojuje, liudija mus supantys zmones.
ˇ ˙
Izaijas pranasavo, kad Jehova „paskutinemis dieno-
ˇ
mis“ ismokys savo garbintojus gyventi taikiai. Mes ne-
bekariaujame. Nors esame netobuli, Dievas padeda
ˇ ¯
mums apsivilkti „nauju zmogumi“. Jis laimina mus
ˇ
pastangas duodamas sventosios dvasios, kuri mumy-
ˇ
se lyg vaisius brandina puikias savybes. (Efezieciams
4:22-24; Galatams 5:22, 23) Jei leidiesi veikiamas Die-
ˇ
vo dvasios, is ties gyveni dvasiniame rojuje.
11 sˇ ˇ
roj Jehova atveda jam brangius zmones, ku-
rie myli j, taik bei „suvokia savo dvasinius porei-
˙ ¯
kius“. (Mato 5:3, NW) Jie gales matyti dar spudin-
ˇ ˇ ˙ ¯
gesn — visos zmonijos ir zemes atkurim.
ˇ ˇ
„Stai as visa darau nauja!“
12 Akivaizdu, kad daugelyje pranasys ˇ ˇ
ci kalbama ne
¯ ˇ ˇ ˙
vien apie dvasin atkurim. Pavyzdziui, Izaijas rase
ˇ ˇ
apie laik, kai nebebus lig, bus isgydyti raisi, akli ir
ˇ ˙ ˇ
kurti zmones, kai net mirtis bus sunaikinta amziams.
˙ ˇ ˇ
(Izaijo 25:8; 35:1-7) Senoves Izraelyje sie pazadai ne-
ˇ ˙ ˇ
issipilde. Ir nors siandien mes regime, kaip jie pildosi
¯
dvasine prasme, galime buti tikri, kad ateityje visame
ˇ ˇ ˇ
pasaulyje issipildys ir tiesiogiai. Is kur tai zinome?
13 Jau Edene Jehova atskleide savo tiksl: zem ˙ ˇ ˙
eje turi
ˇ ˇ
gyventi laiminga, sveika ir vieninga zmoni seima.
¯ ˇ ˙
Vyrui ir moteriai buvo pavesta rupintis visa zemes
˙ ¯ ˇ ˙ ˙ ˇ ˇ
12, 13. a) Kodel atkurimo pranasystes dar nera issipildziusios iki
ˇ ˙
galo? b) Koki ateit Jehova yra numats zemei, kaip pats atskleide
˙
Edene, ir kodel tai mums teikia vilt?
˙
82 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
¯ ˇ
kurinija ir paversti planet rojumi. (Pradzios 1:28) Da-
ˇ ˙
bar toli grazu nera rojaus. Bet neabejok, Dievui gy-
vendinti savo sumanymus niekas nesukliudys. (Izaijo
˙
55:10, 11) Jezus, Jehovos paskirtas Mesijas Karalius,
ˇ
vis zem pavers Rojumi. (Luko 23:43, NW)
14 sivaizduok: visa zem ˇ ˙
ˇ e — Rojus! Apie t met Jeho-
ˇ ˇ
va kalba: „Stai as visa darau nauja!“ (Apreiskimo 21:5)
ˇ ˇ ˇ
Pamstyk, k reiskia jo zodziai. Kai Jehova sunaikins
ˇ
si sen nedor sistem, liks „naujas dangus ir nauja
ˇ ˙ ˙ ˇ
zeme“. Vadinasi, nauja vyriausybe is dangaus valdys
nauj visuomen, kuri sudarys Jehov mylintys ˇ ˙ ir jo
ˇ ˙
vali vykdantys zmones. (2 Petro 3:13) Setonas ir de-
ˇ ¯
monai bus surakinti. (Apreiskimo 20:3) Po tiek tuks-
ˇ ˇ ˇ ¯
tanci met zmonija pagaliau nebejaus prazutingos,
ˇ ˇ ˙
zlugdancios j takos. Visi lengviau atsikveps.
˙
15 Tuomet galesime rupintis sia nuostabia planeta, ¯ ˇ
ˇ ˇ ˇ ˙
kaip ir buvo numatyta is pradzi. Zeme geba atsigau-
ˇ ˇ ˇ ˙ ˇ ˇ
ti pati. Uztersti ezerai ir upes issivalo, jei pasalinamas
ˇ ˇ ˇ
tarsos saltinis; karams nuslopus nuniokotas krastas
˙ ˇ
irgi atgyja. Kaip smagu bus puoseleti zem, paversti j
ˇ
pasauliniu parku — Edeno sodu su didziule augal ir
¯ ˇ ¯
gyvun vairove! Uzuot be atodairos naikins gyvu-
ˇ ˇ ˙
nus ir augalus, zmogus taikiai sugyvens su visa zemes
¯ ˙ ˇ ˙
kurinija. Net vaikams nereikes bijoti zveri. (Izaijo 9:
5, 6 [9:6, 7, Brb]; 11:1-9)
16 Be to, atsigausime ir patys. Armagedon pergyve-
ˇ ˙
n zmones bus stebuklingai pagydyti nuo negali.
˙ ˇ ˇ
Jezus Dievo duota galia isgydys akluosius, kurciuo-
14, 15. a) Kaip Jehova padarys ‘visa nauja’? b) Koks gyvenimas bus
Rojuje ir kas tave traukia labiausiai?
ˇ
16. Kaip Dievo atkuriamj gali Rojuje patirs kiekvienas jam istiki-
ˇ
mas zmogus?
ATKURIAMOJI GALIA: JEHOVA ‘VISA DARO NAUJA’ 83
ˇ ˇ ˙
sius, raisuosius ir luosuosius, kaip dare gyvendamas
ˇ ˙ ˙ ˙
zemeje. (Mato 15:30) Senukai atgaus jaunystes jegas,
ˇ ˙ ˇ
sveikat ir energij. (Jobo 33:25) Rauksles issilygins,
¯ ˙ ˇ ˙ ˇ
galunes issitiesins, sugleb raumenys sutvirtes. Visa is-
ˇ ˙ ˙
tikima zmonija pajus, kad nuodemes ir netobulumo
ˇ ˇ ˇ ˙
gniauztai pamazu atsileidzia, dingsta. Kokie dekingi
¯ ˇ
busime Jehovai Dievui, gebanciam visk atkurti! O
˙ ˇ ˇ
dabar atkreipkime demes vien ypac mus dziugi-
nant Dievo ketinim.
˙
Prikelimas
17 Pirmajame amziuje ˇ
religiniai vadai, vadinami sa-
˙ ˙ ˙ ˇ ˙
dukiejais, netikejo prikelimu. Jezus ispeike juos saky-
¯ ˇ ˇ
damas: „Jus klystate, nepazindami nei Rast, nei Die-
˙ ˇ ˇ
vo galybes.“ (Mato 22:29) Taip, Rastas atskleidzia, kad
ˇ ˇ ˙
Jehova turi gali grzinti zmonems gyvyb. Kaip?
18 Apsvarstyk vien Elijo dien vyk. Nasl ˇ ˙
e laiko ran-
¯ ¯
kose suglebus savo vienintelio sunaus kun. Berniu-
ˇ ˇ
kas mirs. Pranasas Elijas, jau kur laik besisveciuo-
ˇ ˙
jantis nasles namuose, tikriausiai sutriks. Jis jau kart
ˇ ˙ ˇ ¯
isgelbejo s vaik nuo bado ir turbut labai prie jo pri-
ˇ ˇ ˇ ˇ
siriso. Motinos sirdis plysta is skausmo. Berniukas jai
˙ ¯
buvo vienintele paguoda po vyro mirties. Turbut mo-
˙ ¯ ¯ ˙
teris tikejosi, jog sunus pasirupins ja senatveje. Pri-
˙ ˇ ˙ ˇ
slegta nasle tikriausiai mano, kad Dievas baudzia j
ˇ ˙ ˇ ¯ ˙
uz koki nors nuodem. Elijas negali ramiai ziureti
ˇ ˇ ¯ ˇ ˙
si tragedij. Jis svelniai paima kun is motinos gle-
ˇ ˇ ˇ
bio, uzsinesa j savo kambar ir meldzia Dievo Jeho-
ˇ
vos grzinti vaikui siel, tai yra gyvast. (1 Karali 17:
8-21)
˙ ˙ ˇ ˙ ˙ ˙
17, 18. a) Kodel Jezus ispeike sadukiejus? b) Kodel Elijas melde Jeho-
v prikelti vaik?
˙
84 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
Apmstykime
ˇ
2 Karali 5:1-15. Kaip bibliniais laikais vienas nuolankus zmo-
ˇ
gus sitikino, kad Jehova turi gali isgydyti?
ˇ ˙
Jobo 14:12-15. Kuo buvo tikras Jobas ir kaip sios eilutes gali
¯
sustiprinti mus ateities vilt?
ˇ ˇ ˇ ˙ ˇ ¯ ˙
Psalmyno 126:1-6. Kaip siandien krikscionys turet ziureti
ˇ
atkurt tyr Dievo garbinim ir savo nas j?
ˇ ˙ ˙
Romieciams 4:16-25. Kodel svarbu pasitiketi atkuriamja Je-
hovos galia?
ˇ ˙ ˇ
susitinka ir dziaugsmingi glebesciuojasi draugai ir ar-
˙
timieji, kuriuos ilg laik skyre mirties miegas! Visa
ˇ ˇ ˇ
zmonija slovins Jehov uz jo atkuriamj gali.
ˇ
23 Jehova uztikrino, ˇ
jog sios viltys tikros, prikeldamas
˙ ˇ ˇ
Jez kaip galing dvasin esyb, uz kuri virsesnis tik
˙ ˙ ˇ
jis pats. Prikeltas Jezus pasirod ˇ e simtams liudinink.
ˇ ˙
(1 Korintieciams 15:5, 6) Sis faktas turet tikinti net
ˇ ˇ
skeptikus. Jehova isties gali grzinti gyvyb.
24 Jehova ne tik gali, bet ir troksta ˇ
prikelti mirusiuo-
ˇ ˙
sius. Istikimas vyras, vardu Jobas, buvo kveptas pasa-
ˇ
kyti, kad Jehova tiesiog ilgisi mirusi zmoni. (Jobo
ˇ
14:15) Argi tavs netraukia Dievas, trokstantis taip
meilingai naudoti savo atkuriamj gali? Bet nepa-
ˇ ˙ ˙ ˇ ¯ ˇ
mirsk, kad prikelimas tera vienas is busim didzi at-
naujinimo darb. Artinkis prie Jehovos ir nepaliauk
˙ ˇ
puoseleti vilt isvysti, kaip jis ‘visa darys nauja’. (Ap-
ˇ
reiskimo 21:5)
23. Kas geriausiai liudija apie Jehovos gali prikelti ir kaip tai sustip-
¯
rina mus ateities vilt?
˙
24. Kodel galime neabejoti, kad Jehova prikels mirusiuosius, ir koki
˙
vilt turime puoseleti?
9 S K Y R I U S
˙
‘Kristus — Dievo galybe’
˙ ˙
MOKINIUS apeme siaubas. Jiems plaukiant per Gali-
˙ ˇ ˙ ˇ
lejos ezer, netiketai kilo audra. Toks gamtos reiski-
ˇ ˇ
nys siems vyrams nebuvo naujiena, juk kai kurie is
ˇ ˇ ˇ
j buvo patyr zvejai.1 (Mato 4:18, 19) Taciau ssyk
ˇ ˇ ˙ ˇ ˙
pakilo „tokia smarki audra“, kad ezeras selte selo. Vy-
ˇ ˙ ˙
rai is vis jeg stengesi suvaldyti valt, bet audra buvo
˙ ˇ ˙ ˙ ˙ ˙
galingesne. Bangos dauze valt ir eme j semti. O Je-
zus, vis dien moks minias ir labai nuvargs, kie-
˙
tai sau miegojo valties gale. Bijodami del savo gy-
ˇ ˇ ˇ
vybi mokiniai pazadino j sauksmais: „Viespatie,
˙ ˇ ¯
gelbek, zuvame!“ (Morkaus 4:35-38; Mato 8:23-25)
˙
2 Jezus ˇ ˇ ˙ ˙ ˇ
neissigando. Jis ryztingai sudraude vej ir eze-
r: „Nutilk, nurimk!“ Ir stichijos pakluso: audra nuri-
˙ ˇ ˙ ˙ ˇ
mo, bangos liovesi selusios, „pasidare visiskai ramu“.
˙ ˙
Didele baime pagavo mokinius. „Kas gi jis toks?“ —
ˇ ˇ ˙ ˇ ˙
snabzdejosi jie tarpusavyje. Tikrai, koks zmogus gale-
˙ ˇ
t sudrausti vej ir ezer lyg neklusn vaik? (Mor-
kaus 4:39-41; Mato 8:26, 27)
˙
3 Jezus ˇ
nebuvo paprastas zmogus. Jo labui ir per j
˙ ˙ ˇ
Jehova rode savo gali. Tad kveptas apastalas Paulius
˙
neklydo sakydamas, kad ‘Kristus — Dievo galybe’.
ˇ ˙ ˇ
1 Staigios audros — prastas reiskinys Galilejos ezere. Kadangi jis ty-
ˇ ˇ ¯ ˇ
vuliuoja duboje (mazdaug 200 metr zemiau juros lygio), oras virs
ˇ ˙
jo siltesnis negu aplinkui, todel atmosferos slygos labai nepastovios.
ˇ ˙ ˇ ˙ ¯ ˇ
Nuo siaureje dunksancio Hermono kalno Jordano slen atuzia smar-
¯ ˙ ˇ ˙
kus vejai. Tad ramus ezeras gali kaip mat sisiauteti.
˙ ˙ ˇ ˙ ˙
1—3. a) Kok pavoj mokiniai patyre Galilejos ezere ir k padare Je-
˙ ˙
zus? b) Kodel Jezus pagrstai vadinamas ‘Kristumi — Dievo galybe’?
˙
88 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
ˇ ˇ ˙
(1 Korintieciams 1:24) Kaip Dievo galia pasireiske per
˙ ¯
Jez? Kaip ji gali paveikti mus gyvenim?
¯
Dievo viengimio Sunaus galia
4 Pagalvokime, koki gali Jezus ˙ ˙ ˇ
turejo pries gimda-
ˇ ¯ ˇ ˙
mas zmogumi. Kurdamas viengim Sun, zinom Je-
ˇ
zaus Kristaus vardu, Jehova panaudojo savo „amzi-
ˇ ˇ
nj galyb“. (Romieciams 1:20; Kolosieciams 1:15)
˙ ˇ ˇ
Beje, Dievas ir jam suteike milzinisk gali bei val-
ˇ ¯
dzi, pavesdamas gyvendinti savo kurybinius suma-
¯ ˇ
nymus. Apie Dievo Sun Biblijoje rasoma: „Visa per
j atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsi-
rad.“ (Jono 1:3)
5 Vargu ar pajegiame ˙
suvokti, kokia didinga tai buvo
ˇ ˙
uzduotis. sivaizduok, kokios galios reikejo sukurti
milijonus galing angel, visat su milijardais galak-
ˇ ˇ ˙ ˇ ˙
tik ir zem, kurioje knibzdete knibzda gyvybe. Kad
¯ ˙ ˙
viengimis Sunus galet visa tai padaryti, Tevas jam
˙ ˙ ˇ ¯
dave galingiausios jegos — sventosios dvasios. Sunui
˙ ˙
buvo malonu talkininkauti savo Tevui — padeti visa
sukurti. (Patarli 8:22-31)
6 Ar galejo ˙ ¯
viengimis Sunus gauti dar daugiau galios
ˇ ˙ ˙
ir valdzios? Prikeltas Jezus pasake: „Man duota visa
ˇ ˇ ˙ ˙
valdzia danguje ir zemeje.“ (Mato 28:18) Taip, Jezui
˙ ˙
duotas gebejimas ir teise valdyti visat. Jam, „karali
ˇ ˇ ˇ ˇ
Karaliui ir viespaci Viespaciui“, buvo pavesta ‘sunai-
ˇ ˙
kinti visas valdzias, galybes ir pajegas’ — tiek regimas,
¯ ˙ ˇ
tiek neregimas, — kurios nepaklusta jo Tevui. (Apreis-
ˇ ˙ ¯
4, 5. a) Koki gali ir valdzi Jehova dave savo viengimiam Sunui?
¯ ˙ ¯ ˙
b) K dar gavo Sunus, kad galet vykdyti kurybinius Tevo sumany-
mus?
ˇ ˙
6. Koki gali ir valdzi gavo prikeltas Jezus?
˙
‘KRISTUS — DIEVO GALYBE’ 89
ˇ
kimo 19:16; 1 Korintieciams 15:24-26) Dievas „nepa-
¯ ˙ ˇ ˇ
liko nieko, kas nebut pajungta“ Jezui, zinoma, issky-
ˇ
rus save pat. (Hebrajams 2:8; 1 Korintieciams 15:27)
7 Ar turetume ˙ ˙ ˙ ˇ
bijoti, kad Jezus prades piktnaudziau-
˙ ˙
ti savo galia? Ne! Jezus labai myli savo Tev ir tikrai
ˇ
niekada nepasielgs pries jo vali. (Jono 8:29; 14:31)
ˇ
Jis puikiai zino, kad Jehova niekada nenaudoja savo
˙ ˙ ˙
beribes galios piktam. Jezus pats mate, kaip Jehova
ˇ ˙ ˇ
iesko galimybi ‘parodyti savo gali del t, kuri sir-
ˇ ˇ ˇ ˙
dis yra tobula pries J’. (2 Metrasci 16:9, Brb) Jezus
ˇ
taip pat myli zmonij, tad galime neabejoti, jog vi-
suomet naudos savo gali geram. (Jono 13:1) Jis tai
ˇ ˙ ˇ ¯ ˙ ˙ ˙ ¯
aiskiai rode. Paziurekime, koki gali Jezus turejo bu-
ˇ ˙
damas zemeje ir kaip ja naudojosi.
ˇ ˇ
„Galingas. . . zodziais“
˙
8 Augdamas Nazarete Jezus, matyt, stebukl nedare. ˙
ˇ ˙ ˇ
Taciau viskas pasikeite po kriksto 29 m. e. m., kai jam
ˇ
buvo apie 30. (Luko 3:21-23) Biblijoje rasoma: „Die-
˙ ˇ ˙ ˙ ˇ
vas patepe Sventja Dvasia ir jega Jez is Nazareto, ir
ˇ ˇ
Jis vaiksciojo, darydamas gera ir gydydamas visus vel-
ˇ
nio pavergtuosius.“ (Apastal darb 10:38, Brb) Argi
ˇ ˇ ˙
zodziai „darydamas gera“ nenurodo, kad Jezus gali
˙
naudojo geriems tikslams? Pateptas Jezus tapo „pra-
ˇ ˇ ˇ
nasu, galingu darbais ir zodziais“. (Luko 24:19)
9 Kokia prasme Jezus ˙ ˇ ˇ
buvo ‘galingas zodziais’? Jis
ˇ ˇ
daznai mokydavo atvirose vietose — ant ezero kranto,
˙ ˙ ˇ
7. Kodel galime neabejoti, kad Jezus niekuomet nepiktnaudziaus
Jehovos duota galia?
˙
8. K pateptas Jezus buvo galintas daryti ir kaip jis naudojo savo
gali?
ˇ ˙ ˇ
9—11. a) Kur dazniausiai mokydavo Jezus ir koki nelengv uzduo-
˙ ˙ ˙ ˙
t jis turejo? b) Kodel minios stebejosi Jezaus mokymu?
˙
90 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
˙ ˙
kalv, gatvese ir turgavietese. (Morkaus 6:53-56, Jr;
˙
Luko 5:1-3; 13:26) Klausytojai galedavo bet kada pasi-
˙
traukti, jeigu Jezaus kalba nesudomindavo. Tais lai-
˙ ˇ ˙
kais knyg nespausdino, tad dekingiems zmonems
ˇ ˇ ˙ ˙ ˇ ˙
jo zodzius reikejo detis prot ir sird. Vadinasi, Je-
˙ ¯ ¯ ˇ ¯
zaus mokymai turejo buti labai patrauklus, aiskus ir
˙ ˙ ˙
lengvai simenami. O taip kalbeti Jezus tikrai mokejo.
ˇ
Pavyzdziui, pamstykime apie Kalno pamoksl.
10 Vien ryt 31 m. e. m. pradzioje ˇ
ant kalvos prie
˙ ˇ ˇ
Galilejos ezero susirinko minios zmoni. Kai kurie
ˇ ˙ ˙
buvo atkeliav is Jeruzales ir kit Judejos viet — tai
ˇ ˙ ˇ
reiskia, sukor 100—110 kilometr. Kiti atejo is Tyro
ˇ ¯ ˇ ˙
ir Sidono, esanci prie juros siaureje. Daug ligoni
˙ ˙
brovesi prie Jezaus stengdamiesi j paliesti ir jis visus
ˇ ˙ ¯
juos isgyde. Kai visi sunkus ligoniai buvo pagydyti,
˙ ˙
Jezus pradejo mokyti. (Luko 6:17-19) Jam baigus kal-
˙ ˇ ˇ ˇ ˙
beti, minios buvo didziai paveiktos jo zodzi. Kodel?
11 Po daugelio met vienas tos kalbos klausytojas
ˇ ˙ ˙ ˙
rase: „Minios stebejosi jo mokslu, nes jis moke ne
ˇ ˇ
kaip j Rasto aiskintojai, bet kaip turintis gali.“
˙ ˇ
(Mato 7:28, 29) Tikrai, klausytojai pajuto Jezaus zo-
ˇ ˙
dzi gali. Jis kalb ˇ ejo Dievo vardu ir savo mokymus
˙ ˇ ˙
grinde Dievo Zodziu. (Jono 7:16) Jezaus teiginiai
ˇ ¯
buvo aiskus, pamokymai tikinami, argumentai ne-
˙ ˇ ˙
nuneigiami. Jis gebejo ne tik isdestyti dalyko esm,
ˇ ˙ ˙
bet ir pasiekti klausytoj sirdis. Jezus moke, kaip ras-
ˇ ˙
ti laim, kaip melstis, kaip ieskoti Dievo Karalystes ir
ˇ
kaip uzsitikrinti saugi ateit. (Mato 5:3—7:27) Jo
ˇ ˇ ˇ ˇ
zodziai sujaudino tiesos ir teisingumo istroskusius
ˇ ˇ ˙ ˇ ˇ ˙
zmones. Tokie zmones noriai ‘issizadedavo savs’ ir
˙ ˇ ˇ
„Jie pamato Jez, einant ezero pavirsiumi“
˙
92 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
˙
atsisakydavo visko, kad tik galet sekti Kristumi. (Ma-
¯ ˙
to 16:24; Luko 5:10, 11) Kokie paveikus buvo Jezaus
ˇ ˇ
zodziai!
„Galingas darbais“
˙
12 Taip pat Jezus buvo „galingas darbais“. (Luko
24:19) Evangelijose minima per 30 stebukl, jo pa-
˙
daryt „Jehovos galia“.1 (Luko 5:17, NW) Jezaus ste-
˙ ¯ ˇ ˇ
buklai paveike tukstanci gyvenimus. Pavyzdziui, tik
˙ ˙
dviej Jezaus stebukl liudininkais, kartu paemus,
ˇ
buvo gal apie 20 000 zmoni: syk jis pamaitino
5000, o kit — 4000 vyr, „be moter ir vaik“!
(Mato 14:13-21; 15:32-38)
˙
13 Jezaus ¯
stebuklai buvo vairus. Jam pakluso demo-
˙ ˙
nai. (Luko 9:37-43) Jezus valde gamtos procesus, pa-
ˇ ˙
vyzdziui, vanden paverte vynu. (Jono 2:1-11) O kit
ˇ
syk jis apstulbino mokinius eidamas banguojanciu
˙ ˇ ˇ ˙
Galilejos ezero pavirsiumi. (Jono 6:18, 19) Jezus leng-
ˇ ˇ
vai isgydydavo ligas: organ sutrikimus, chroniskas
bei mirtinas negalias. (Morkaus 3:1-5; Jono 4:46-54)
ˇ ˇ
Tai darydavo irgi vairiai: vienus zmones jis isgydy-
davo per atstum, kiti pasveikdavo vien jam prisilie-
tus. (Mato 8:2, 3, 5-13) Vieni pagydavo akimirksniu,
ˇ
kiti — pamazu. (Morkaus 8:22-25; Luko 8:43, 44)
ˇ
14 Taciau didziausi ˇ ˙
nuostab kelia Jezaus galia pri-
ˇ ˇ
kelti is mirties. Raste pasakojami trys atvejai, kai jis
1 Be to,
ˇ Evangelijose kartais daug stebukl paminima kaip vienas
˙ ˇ ˙
vykis. Stai syk „visas miestas“ susirinko pamatyti Jezaus ir jis isgyde
daug ligoni. (Morkaus 1:32-34)
˙
12, 13. Kas rodo, kad Jezus buvo „galingas darbais“, ir kokius ste-
˙
buklus jis dare?
˙ ˙
14. Kaip Jezus parode, kad turi gali prikelti mirusiuosius?
˙
‘KRISTUS — DIEVO GALYBE’ 93
˙ ˙ ˇ ˙ ˇ
prikele mirusius zmones: tevams grzino 12 met
ˇ ¯
dukrel, naslei — vienturt sun, o seserims — myli-
˙
m brol. (Luko 7:11-15; 8:49-56; Jono 11:38-44) Je-
¯ ˇ
zui nebuvo neveikiam kliuci. Jis atgaivino tik k
ˇ ˇ
mirusi 12 met mergait. Kit syk is laidojimo nes-
˙ ˙ ˇ ˙ ¯ ˙
tuv pakele nasles sun, tikriausiai praejus ne dau-
˙ ˙ ˙
giau kaip dienai nuo jo mirties. Lozori Jezus prikele
ˇ ˙
kape isgulejus keturias dienas.
ˇ
Gali naudoja nesavanaudiskai,
atsakingai ir meilingai
15 Ar sivaizduoji, kas nutikt, jei toki gali turet ˙
ˇ ˙ ˙ ˙
netobulas valdovas? Taciau Jezus buvo be nuodemes.
˙ ˇ
(1 Petro 2:22) Jis nepuoselejo jokio savanaudiskumo,
ambicij ar pavydo — jausm, kurie skatina netobu-
ˇ ˇ
lus zmones piktnaudziauti savo galia.
˙
16 Jezus ˇ
niekada nenaudojo galios savanaudiskiems
˙
tikslams. Kad ir labai buvo alkanas, jis nesusigunde
˙
akmenis paversti duona. (Mato 4:1-4) Jezaus netur-
ˇ ˙
tas liudijo, jog jis is savo galios nesipelne. (Mato 8:20)
˙ ˙ ˇ ˇ
Kad galingus darbus Jezus dare is nesavanaudisk
˙
motyv, rodo dar vienas dalykas: del stebukl tekda-
ˇ ˇ ˇ
vo nemazai aukotis. Gydant ligonius, is jo iseidavo
˙ ˇ ˇ
jega. Tai jis pajusdavo isgyds net ir vien zmog.
˙ ˙
(Morkaus 5:25-34) Vis delto Jezus leisdavo minioms
ˇ
zmoni liesti j ir taip pagyti. (Luko 6:19) Kokia pasi-
aukojama dvasia!
˙
17 Jezus naudojo savo gali atsakingai. Jis niekad jos
˙
nedemonstravo noredamas pasipuikuoti. (Mato 4:
˙ ˇ
15, 16. Kas rodo, kad Jezus naudojo savo gali nesavanaudiskai?
˙ ˙
17. Kaip Jezus parode, kad gali naudoja atsakingai?
˙
94 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
ˇ ˙
5-7) Pavyzdziui, jis atsisake stebuklais tenkinti Erodo
ˇ ˙
smalsum. (Luko 23:8, 9) Uzuot garsinsis galia, Je-
ˇ ˇ ˙
zus neretai liepdavo isgydytiems zmonems niekam
˙
apie tai nepasakoti. (Morkaus 5:43; 7:36) Jis nenore-
ˇ
jo, kad zmoni nuomon apie j formuot sensacin-
ga informacija. (Mato 12:15-19)
18 Nors Jezus ˙ ˇ ˙ ˙
buvo galingas zmogus, jis ne nepane-
ˇ ˙ ˇ
sejo pasaulio valdovus, kurie nepaiso kit zmoni
¯ ˇ ˙
interes ir skausm. Jis rupinosi zmonemis. Vien pa-
ˇ ˇ ˙
mats kencianciuosius Jezus taip susijaudindavo, jog
˙ ˇ ˙
negaledavo nepalengvinti j kanci. (Mato 14:14) Je-
ˇ ˇ
zus atsizvelgdavo zmoni jausmus ir poreikius, ir
ˇ ¯
tas nuosirdus rupinimasis skatino j tinkamai naudo-
ˇ
tis galia. Vienas jaudinantis vykis aprasytas Morkaus
7:31-37.
ˇ
19 S kart Jez ˙ ˇ ˙ ˇ
susirado didziules minios zmoni.
˙ ˇ ˙
Jie atgabeno ligoni ir Jezus juos isgyde. (Mato 15:
ˇ ˙ ˙
29, 30) Taciau vienam ligoniui jis skyre ypating de-
ˇ ˙ ˙
mes. Tas vyras buvo kurcias ir sunkiai kalbejo. Jezus
˙ ˇ
tikriausiai pastebejo, kad zmogus labai jaudinasi ir
ˇ ˙ ˙ ˇ ˇ
varzosi, todel pasivede j nuosaliau. Tada zenklais
˙ ˇ ˇ
parode, k ruosiasi daryti. Jis „leido savo pirstus jo
˙ ˇ
ausis, paseilino ir paliete jam liezuv“.1 (Morkaus
ˇ ˙
7:33) Paskui pazvelge dang ir maldingai atsiduso.
ˇ ˙ ˙
Tokiu iskalbingu gestu Jezus norejo pasakyti: ‘Visk,
˙ ˙ ˇ ˇ
1 Seiles buvo gydymo priemone arba zenklas, priimtinas tiek zy-
ˇ ˇ ˙
dams, tiek kitatauciams. Net rabin rastuose minima, kad seiles buvo
˙ ˙ ˙
naudojamos gydymui. Tikriausiai Jezus spjove noredamas parodyti
ˇ ˇ ˙ ˙
vyrui, jog ruosiasi j isgydyti. Vis delto Jezus nenaudojo seili kaip
vaisto.
˙
18—20. a) Ko skatinamas Jezus panaudodavo savo gali? b) K ma-
˙ ˇ ˙ ˇ
nai apie tai, kaip Jezus isgyde vien kurci vyr?
˙
‘KRISTUS — DIEVO GALYBE’ 95
ˇ ˙
k ruosiuosi daryti del tavs, yra Dievo duota galia.’
˙ ˙
Galiausiai Jezus tare: „Atsiverk!“ (Morkaus 7:34) Tuo-
ˇ
jau tam vyrui grzo klausa ir kalba.
20 Kaip gera zinoti, ˇ
kad net naudodamasis Dievo
˙ ˇ
duota galia gydyti Jezus atsizvelgia ligoni jausmus!
ˇ ˇ ˙
Argi nepaguodzia zinia, jog Jehova Mesijo Karalystes
ˇ ˙ ¯ ˙
valdzi atidave tokiam rupestingam ir demesingam
Valdovui?
¯
Vaizdavo busimus vykius
21 Tie galingi Jezaus ˙ ˇ ˙ ˙
darbai zemeje tik parode, kokias
ˇ ˇ
palaimas atnes jo valdzia ateityje. Dievo naujajame
˙ ˙
pasaulyje Jezus vel darys stebuklus, tik dabar jau tai
ˇ ˇ
isvys visi! Apmstykime kai kurias dziugias perspek-
tyvas.
˙
22 Jezus atkurs tobul darn gamtoje. Prisiminkime,
˙
kad nuramindamas audr jis parode gals valdyti
˙ ˙ ˙
gamtos jegas. Tad nera abejones, kad valdant Kristaus
ˇ ˙ ˙ ˙ ¯ ˇ
Karalystei zmonems nebekels gresmes taifunai, ze-
˙ ˙ ˇ ˇ
mes drebejimai, ugnikalni issiverzimai ir kitos sti-
˙ ˙ ˙
chines nelaimes. Kadangi Jezus yra Jehovos talkinin-
ˇ ˙
kas, per kur buvo sukurta zeme ir visa, kas gyva, jis
ˇ ˇ ˙ ˇ
gerai zino zemes sandar. Jis ismano, kaip tinkamai
ˇ ˙
naudoti jos isteklius. Jezui valdant planeta virs Roju-
mi. (Luko 23:43)
23 O kaip zmonijos ˇ ˙ ˙ ˇ
poreikiai? Jezaus gebejimas sociai
¯ ˇ
pamaitinti tukstancius padauginus menkas maisto
ˇ
atsargas uztikrino, kad jam valdant niekas nebadaus.
˙ ˙ ˇ
21, 22. a) K liudijo Jezaus stebuklai? b) Kadangi Jezui pavaldzios
˙ ˙ ˇ ˙ ˇ
gamtos jegos, ko galime tiketis is jo Karalystes valdzios?
˙ ˇ
23. Kaip Karalius Jezus patenkins zmonijos poreikius?
˙
96 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
Apmstykime
˙ ˙ ˙ ˙
Izaijo 11:1-5, Brb. Kaip Jezus parode ‘galybes dvasi’ ir kodel
˙
galime pasitiketi jo valdymu?
˙
Morkaus 2:1-12. Apie koki Jezui suteikt gali byloja stebuk-
ˇ
lingi isgydymai?
˙ ˇ
Jono 6:25-27. Nors Jezus stebuklingai patenkino fizinius zmo-
ni poreikius, koks buvo pagrindinis jo tarnybos tikslas?
˙ ˙
Jono 12:37-43. Kodel kai kurie Jezaus stebukl liudininkai jo
˙
netikejo ir kokia tai pamoka mums?
ˇ ˙ ˇ
Is ties, maisto bus apstybe, jis bus sziningai paskirs-
ˇ ˇ
tomas ir badas bus pamirstas amziams. (Psalmyno
˙ ˇ ˇ
72:16, Brb) Jezaus galia isgydyti zmones liudija, kad
ˇ ˇ ˇ
ligoniai, aklieji, kurtieji, luosieji bei raisieji visiskai
pasveiks visiems laikams. (Izaijo 33:24; 35:5, 6) Pa-
˙
rodydamas gali prikelti mirusiuosius Jezus laidavo,
ˇ ˙
kad valdydamas is dangaus pajegs prikelti milijonus
ˇ ˙ ˙
zmoni, kuriuos jo Tevas nores prisiminti. (Jono 5:
28, 29, NW)
24 Mstydami apie Jezaus ˙ ˇ
gali nepamirskime, jog jis
˙
tobulai atspindi savo Tev. (Jono 14:9) Suvokdami,
˙ ˇ
kaip Jezus naudoja savo gali, zinome, kaip tai daro
ˇ ˇ
pats Jehova. Pavyzdziui, pagalvok, su kokiu svelnu-
˙ ˇ ˙ ˙
mu Jezus isgyde vien raupsuotj. Gailedamas to
˙ ˙ ˙
vyro Jezus j paliete ir pasake: „Noriu.“ ˇ (Morkaus 1:
ˇ
40-42) Taip Jehova tarsi sako: ‘Stai kaip as panaudo-
ˇ
ju savo gali!’ Argi tai neskatina tavs slovinti Visa-
˙
gal Diev ir dekoti, kad jis taip meilingai naudoja
savo gali?
˙ ˙ ˙
24. K turime tureti omenyje mstydami apie Jezaus gali ir kodel?
1 0 S K Y R I U S
¯ ˙
„Bukite Dievo sekejai“
˙
naudodami savo jegas
ˇ ˇ ˇ ˙ ˇ
„VALDZIA — tai spstai.“ Sie XIX amziaus poetes zo-
ˇ ˇ ˙ ˇ
dziai primena apie uzslept pavoj — piktnaudziavi-
ˇ ˇ ˙ ¯
m valdzia. Deja, netobuli zmones lengvai pakliuva
ˇ ˇ ˇ
siuos spstus. Per vis istorij „zmogus viespatauja
ˇ
zmogui jam pakenkti“. (Mokytojo 8:9, Jr) Valdymas
˙ ˇ ˙ ˇ ˙ ˇ
be meiles atnese zmonems neapsakomas kancias.
2 Tad argi ne nuostabu, kad Jehova Dievas, turintis
ˇ ˇ
neribot valdzi, niekada ja nepiktnaudziauja? Ank-
ˇ
stesniuose skyriuose suzinojome, jog savo gali —
ˇ
kuriamj, naikinamj, saugancij arba atkuria-
mj — jis visuomet naudoja tik meilingiems tiks-
ˇ
lams. Apmstydami, kaip Jehova tai daro, trokstame
˙
prie jo artintis. Tai gali skatinti ir mus savo jegas nau-
ˇ ˇ
doti pagal Dievo pavyzd. (Efezieciams 5:1) Taciau
ˇ ˙
kokios galios mes, menki zmones, turime?
ˇ
3 Prisimink, zmogus buvo sukurtas pagal Dievo pa-
ˇ ˇ
veiksl ir panasum. (Pradzios 1:26, 27) Vadinasi,
ˇ ˇ
mes irgi turime siokios tokios galios, pavyzdziui, ge-
ˇ ˙ ˇ
bame dirbti, siekti uzsibrezto tikslo, vadovauti, da-
ˇ ˙ ˇ
rome tak zmonems, ypac tiems, kurie mus myli,
˙ ˇ
turime fizini jeg, materialini istekli. Apie Jeho-
˙ ˇ
v psalmininkas pasake: „Tu esi gyvenimo saltinis.“
(Psalmyno 36:10 [36:9, Brb]) Taigi Dievas yra ir
ˇ ˙
1. kokius spstus lengvai patenka netobuli zmones?
2, 3. a) Kaip Jehova panaudoja savo gali? b) Kokios galios mes
turime ir kaip dera ja naudotis?
˙
98 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
¯ ˇ ˙
visokios mus galios saltinis. Todel norime naudoti
j taip, kaip jam patinka. Kaip galime tai daryti?
˙
Svarbiausia — meile
4 Norint teisingai naudotis galia, butina ¯ ˙
meile. Argi
˙ ˇ ˇ
tai nera akivaizdu is paties Dievo pavyzdzio? Prisi-
mink pirmame skyriuje aptartas pagrindines Dievo
ˇ ˇ
savybes: gali, teisingum, ismint ir meil. Kuri is
˙ ˙ ˇ
j svarbiausia? Meile. „Dievas yra meile“, — raso-
˙ ˙
ma 1 Jono 4:8. Taip, meile yra pagrindine Jehovos
˙
savybe, atsispindinti visuose jo veiksmuose. Dievas
ˇ ˙
galia visada naudojasi is meiles — t, kurie j myli,
labui.
5 Meile˙ ir mums pades ˙
teisingai naudoti savo jegas.
˙
ˇ ˇ
Biblijoje rasoma, kad ji maloninga ir „neiesko sau
ˇ ˙ ˇ ˙
naudos“. (1 Korintieciams 13:4, 5) Todel si savybe
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ ˙
neleis siurksciai ar ziauriai elgtis su zmonemis, ku-
¯ ˙
rie mums yra kaip nors pavaldus. Su kitais elgsimes
ˇ ¯ ˙
pagarbiai ir labiau ziuresime j naudos bei jausm.
ˇ
(Filipieciams 2:3, 4)
6 Dar viena savybe, ˙ ˙ ˇ
kaip ir meile neleidzianti pikt-
ˇ ˙
naudziauti galia, yra Dievo baime. Kuo ji vertinga?
ˇ
„Bijodamas Jehovos, zmogus traukiasi nuo pikta.“
ˇ
(Patarli 16:6, NW) Piktnaudziavimas galia yra blo-
gis, kurio turime vengti. Bijodami Dievo neskriau-
ˇ ˇ ˙ ˙ ˇ
sime mums pavaldzi zmoni. Kodel? Todel, kad uz
savo elges su kitais esame atsakingi Dievui. (Nehe-
¯
4, 5. a) Kas butina norint teisingai naudotis savo galia ir kaip tai
˙ ˙
rodo paties Dievo pavyzdys? b) Kaip meile pades mums teisingai
˙
naudoti savo jegas?
˙ ˙ ˇ
6, 7. a) Kas yra Dievo baime ir kodel ji neleis piktnaudziauti val-
ˇ ˇ ˇ ˙ ˙
dzia? b) Paaiskink rys tarp meiles Dievui ir baimes jam netikti.
¯ ˙ ˙
„BUKITE DIEVO SEKEJAI“ NAUDODAMI SAVO JEGAS 99
˙ ˙ ˇ ˇ
mijo 5:1-7, 15) Vis delto Dievo baime reiskia s t
ˇ ˇ ˇ
daugiau. Originalo kalbos zodziai, verciami „bai-
˙ ˇ ˇ ˙
me“, daznai nurodo didzi pagarb Dievui. Todel
˙
Biblijoje baime siejama su Dievo meile. (Pakartoto
statymo 10:12, 13) Tokia didi pagarba — tai drauge
˙ ˙
ir sveika baime netikti Dievui, ne nuogstaujant del
ˇ ˙
pasekmi, bet is tikros meiles.
7 Pavyzdziui, ˇ ¯ ˙
pagalvok apie gerus sunaus ir tevo
ˇ ˙
santykius. Berniukas jaucia malon ir meiling tevo
¯ ˇ
rupinimsi, bet drauge zino jo reikalavimus ir kad
ˇ ˙
uz neklusnum bus nubaustas. Vis delto vaikas ne-
˙ ˇ ˙
bijo tevo liguistai. Priesingai, jis labai myli savo tet
ˇ
ir noriai daro tai, kam sis pritaria. Taip yra ir su Die-
˙ ˇ ˙
vo baime. Myledami Jehov, dangiskj Tev, steng-
˙ ˙ ˇ
simes nedaryti nieko, del ko ‘jam gelt sird’. (Pra-
ˇ ˙ ˇ
dzios 6:6) Veikiau stengsimes j dziuginti. (Patarli
˙ ˙
27:11) Todel norime teisingai naudoti savo jegas. Pa-
˙
kalbekime, kaip galime tai daryti.
ˇ
Seimoje
8 Pirmiausia pazi ˇ ¯ ˙ ˇ ˇ
urekime seim. „Vyras yra zmo-
ˇ ˇ
nos galva“, — rasoma Efezieciams 5:23. Kaip vyrai
˙ ˇ
turet naudotis siais Dievo suteiktais galiojimais?
ˇ
Biblijoje jiems liepiama: „Gyvenkite su zmonomis
supratingai, kaip su silpnesniu indu, gerbdami jas.“
ˇ ˇ ˇ
(1 Petro 3:7, Brb) Graikiskas daiktavardis, cia isverstas
ˇ ˇ ˇ ˙ ˙
veiksmazodziu ‘gerbti’, reiskia „verte, vertybe“. Ki-
ˇ ˇ ˇ
tos jo formos verciamos zodziais „dovanos“ ir „bran-
ˇ
gus“. (Apastal darb 28:10, NW; 1 Petro 2:7, Brb)
ˇ
8. a) Kokius galiojimus vyras turi seimoje ir kaip reikia jais naudo-
ˇ
tis? b) Kaip vyras gali parodyti, kad gerbia zmon?
˙
100 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
ˇ ˇ
Zmon gerbiantis vyras niekada nepakels pries j
ˇ
rankos, nepazemins ir nesumenkins jos. Jis brangins
ˇ ˇ ˇ
sutuoktin ir elgsis pagarbiai. Is jo zodzi ir darb
ˇ
tiek zmona, tiek kiti matys, kad jis j vertina. (Pa-
˙ ˇ
tarli 31:28) Toks vyras laimes ne tik zmonos mei-
l ir pagarb, bet ir Dievo pritarim.
ˇ
9 Zmona seimojeˇ
irgi daro tak. Biblijoje pasakoja-
ˇ
ma apie dievobaimingas moteris, kurios, nepazeis-
ˇ ˙
damos vadovavimo principo seimoje, dave tinkam
˙
patarim vyrams ir padejo teisingai nusprsti. (Pra-
ˇ ¯ ˇ ˇ
dzios 21:9-12; 27:46—28:2) Buna, kad zmona yra ast-
resnio proto arba turi gabum, kuri stinga vyrui.
˙ ¯
Vis delto ji turi gerbti vyr ir ‘buti klusni’ jam „lyg
ˇ ˇ ˇ
kad Viespaciui“. (Efezieciams 5:22, 33) Noras tikti
ˇ ˙
Dievui paskatins zmon naudoti savo sugebejimus
ˇ
paremti vyr, o ne sumenkinti j ar jam viespatauti.
ˇ ˇ
Tokia ismintinga moteris drauge su vyru kurs sei-
ˇ
mos gerov ir taip issaugos taik su Dievu. (Patarli
14:1)
10 Be to, abu tevus ˙
Dievas galiojo vadovauti vai-
˙
kams. Biblijoje patariama: „Tevai, neerzinkite savo
˙
vaik, bet auklekite juos, drausmindami ir mokyda-
ˇ ˇ ˇ
mi Viespaties vardu.“ (Efezieciams 6:4) Biblijoje zo-
ˇ ˙
dis „drausminti“ gali reiksti „aukleti, lavinti, moky-
¯
ti“. Vaikus butina drausminti — jie auga laimingi
ˇ ˙
tada, kai nurodomos aiskios gaires ir ribos. Biblijo-
je sakoma, jog toks drausminimas, arba mokymas,
ˇ ˇ ˇ
9. a) Koki tak seimoje turi zmona? b) Kas gali paskatinti zmon
˙
panaudoti savo sugebejimus paremti vyr ir koks bus rezultatas?
˙ ˇ ˇ
10. a) K daryti Dievas galiojo ˇ tevus? b) K reiskia zodis „draus-
¯ ˙ ˇ ˇ
minti“ ir kaip reikia tai daryti? (Ziurek isnas.)
¯ ˙ ˙
„BUKITE DIEVO SEKEJAI“ NAUDODAMI SAVO JEGAS 101
˙ ˇ ˇ ˙
yra meiles israiska. (Patarli 13:24) Todel „pamoky-
ˇ ˙ ˙ ˇ
mo rykste“ nera emocinis ar fizinis zalojimas.1 (Pa-
tarli 22:15, Brb; 29:15) Drausmindami pernelyg
ˇ ˇ ˇ ˇ ˙ ˙ ˇ
grieztai, siurksciai ir be meiles tevai perzengt savo
ˇ ˇ
galiojim ribas ir gniuzdyt savo atzalas. (Kolosie-
ˇ
ciams 3:21) Kita vertus, nuosaikus, tinkamas draus-
˙ ¯
minimas vaikams parodo, kad tevai juos myli ir ru-
ˇ ˙ ˇ
pinasi, kokiais zmonemis jie isaugs.
11 O vaikai? Kaip jie gali tinkamai panaudoti savo
˙ ˇ ˇ
jegas? Patarli 20:29 rasoma: „Jaunuoli papuosalas
˙
— jega.“ Geriausiai jaunuoliai panaudos savo ener-
ˇ ¯ ˙
gij uoliai tarnaudami Didziajam Kurejui. (Mokyto-
˙ ˙
jo 12:1) Jie turet prisiminti, kad tevai jautriai rea-
guoja j elges. (Patarli 23:24, 25) Paklusdami
dievobaimingiems gimdytojams ir laikydamiesi tei-
ˇ ˇ ˇ
singo kelio vaikai dziugina j sird. (Efezieciams 6:1)
ˇ ˇ ˇ
Tokia elgsena „patinka Viespaciui“. (Kolosieciams
3:20)
Susirinkime
ˇ ˇ
12 Vadovauti krikscioni susirinkimuiˇ Jehova pa-
˙ ˇ ¯ ˙
skyre priziuretojus. (Hebrajams 13:17) Sie patyr vy-
rai naudoja Dievo duotus galiojimus teikti reikia-
¯
m pagalb kaimenei ir rupintis jos dvasine
ˇ gerove.
ˇ
Ar j pareigos duoda teis viespatauti? Zinoma, ne!
ˇ ˇ ˙ ˇ ˙
1 Bibliniais laikais zodis „rykste“ reiske piemens lazd, kuria jis
ˇ ˙ ˇ ˙
svelniai pavarydavo avis. (Psalmyno 23:4) Vadinasi, tev „rykste“
ˇ ˇ
reiskia meiling, ne ziaur vadovavim.
˙
11. Kaip vaikai gali tinkamai panaudoti savo jegas?
ˇ ¯ ˙
12, 13. a) Kaip vyresnieji turi ziureti savo pareigas susirinkime?
ˇ ˙ ˇ ¯
b) Paaiskink, kodel vyresnieji turi svelniai rupintis kaimene.
˙
102 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
ˇ ¯ ˙
Vyresnieji turi nuosaikiai ir nuolankiai ziureti savo
pareigas susirinkime. (1 Petro 5:2, 3) Biblijoje pri-
ˇ ¯ ˙
ziuretojams liepiama ‘ganyti Dievo bendruomen,
¯ ˇ
kuri jis sigijo savojo Sunaus krauju’. (Apastal dar-
ˇ ¯
b 20:28, Jr) Tai tikrai pareigoja svelniai rupintis
˙
visais ligi vieno kaimenes nariais.
˙
13 Pameginkime sivaizduoti: draugas papraso ˇ
tave
pasaugoti brangiai sigyt verting daikt. Argi ne-
¯ ˙
butum atsargus su juo? Taip ir Dievas pavede vyres-
¯
niesiems rupintis tikrai vertinga nuosavybe — su-
¯ ˇ ˙
sirinkimu, kur sudaro romus tarsi avys zmones.
(Jono 21:16, 17) Jehovai jo avys tokios mielos, jog
ˇ ¯ ˙
jis ispirko jas savo brangaus viengimio Sunaus, Je-
ˇ
zaus Kristaus, krauju. Tai pati didziausia kaina, ko-
˙ ˙ ¯
ki jis galejo sumoketi. Nuolankus vyresnieji tai pri-
¯
simena ir Jehovos avimis rupinasi atsakingai.
ˇ
„Liezuvio galia“
14 „Mirtis ir gyvenimas — liezuvio ˇ
galioje“, — tei-
ˇ ˇ
giama Biblijoje. (Patarli 18:21) Isties liezuvis gali
ˇ
pridaryti daug zalos. Tikriausiai ne kart teko pajus-
ˇ ˙
ti neapgalvotos ar net uzgaulios replikos kartel? Ta-
ˇ ˇ ˇ
ciau liezuvis turi gali ir atgaivinti. „Ismintingj
ˇ ˇ
liezuvis gydo“, — rasoma Patarli 12:18. Taip, kve-
ˇ ˇ ¯
piantys, stiprinantys zodziai gali buti lyg raminan-
ˇ ˇ
tis ir gydantis balzamas sirdziai. Apsvarstykime, ko-
kiais atvejais gali jo prireikti.
¯
15 „Padrsinkite liudin ˇ
ciuosius“, — skatinama 1 Te-
ˇ ˇ
salonikieciams 5:14 (Brb). Taip, net istikimus Jeho-
ˇ
14. Kokia yra liezuvio galia?
ˇ ˇ
15, 16. Kaip zodziu galime pastiprinti kitus?
vos tarnus kartais api-
¯
ma liudesys. Kaip ga-
lime paguosti tokius
ˇ ˇ ˇ
zmones? Nuosirdziai
˙
pagirdami ir padeda-
mi jiems suvokti savo
vert Jehovos akyse.
Drauge skaitykite stip-
ˇ ˇ
rinancius Biblijos zo-
ˇ ˇ
dzius, patikinancius,
jog Jehova tikrai su
¯
meile rupinasi tais,
ˇ
kuri „sirdys su-
ˇ
duzusios“ ir „dva-
ˇ
sia sugniuzusi“.
(Psalmyno 34:18,
NW) Naudoda-
ˇ
miesi liezuvio ga-
lia paguosti kitus seka- ˇ
Vyrai ir zmonos
me gailestingojo Dievo, tinkamai panaudos
˙
˙ ˙ savo gali, jei myles
„prislegtj guodejo“, pa-
ˇ ˇ ir gerbs vienas kit
vyzdziu. (2 Korintieciams
7:6, Jr)
ˇ
16 Zodziu ˇ
galime ir pastiprinti. Gal bendratikis ne-
ˇ ˇ ¯
teko artimo zmogaus? Uzuojautos ir susirupinimo
ˇ ˇ ¯ ˇ ˇ
kupini zodziai gali paguosti liudinci sird. O gal pa-
ˇ
gyvenusi sesuo arba brolis jauciasi ess nereikalin-
ˇ ˇ
gas? Apgalvotais zodziais patikinkime, kad j verti-
¯
name ir branginame. Galbut kas nors kovoja su
sunkia liga? Malonus pokalbis ar telefono skambu-
ˇ ˙ ¯ ¯
tis pradziugins ligon. Kaip malonu turet buti mus
˙
104 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
¯ ˙
Kurejui, kai kalbame tai, „kas tinka ugdymui“! (Efe-
ˇ
zieciams 4:29, Brb)
ˇ
17 Taciau ˇ
geriausiai liezuvio gali panaudosime skel-
bdami gerj naujien apie Dievo Karalyst. „Neat-
˙ ˇ
sisakyk padeti zmogui, kuriam reikia pagalbos, kai
˙ ˇ
turi jeg tai padaryti“, — rasoma Patarli 3:27. Mes
ˇ
privalome skelbti gyvyb gelbstinci gerj naujie-
˙ ˙ ˇ
n. Neturime teises nutyleti sios svarbios malonin-
˙ ˇ
gojo Jehovos mums patiketos zinios. (1 Korintie-
ˇ ˙
17. Kaip galime panaudoti liezuvio gali kit labui ir kodel turime
tai daryti?
Apmstykime
Patarli 3:9, 10, Brb. Kok turt turime ir kaip galime panau-
ˇ
doti j Jehovos slovei?
˙ ˙
Mokytojo 9:5-10. Kodel savo jegas reikia naudoti taip, kaip
patinka Dievui?
ˇ ˇ ˇ
Apastal darb 8:9-24. Kaip siuo atveju buvo piktnaudziau-
ˇ
jama galia ir kaip mes galime to isvengti?
ˇ
Apastal darb 20:29-38. Ko atsakingas pareigas susirinkime
˙ ˇ
einantys broliai galet pasimokyti is Pauliaus?
ˇ ˙
zmogus pajegia skelbti daugiau nei tas, kur vargina
˙ ˇ ˇ
senatve. Neveds asmuo, nesuvarzytas seimos parei-
˙
g, gali labiau atsideti tarnybai nei tas, kuriam ten-
¯ ˇ ˙ ¯ ˙
ka rupintis seima. Kokie turetume buti dekingi, jei
˙ ˙ ˇ
jegos ir aplinkybes leidzia mums atsiduoti tarnybai!
˙ ˇ
Niekada neturekime kritiskos dvasios ir nelyginkime
ˇ ˙
savs su kitais. (Romieciams 14:10-12) Stenkimes pa-
stiprinti kitus.
21 Jehova parode˙ tobul pavyzd, kaip tinkamai nau-
ˇ ˙
dotis galia. Mes, netobuli zmones, norime kuo ge-
riau juo sekti. Savo gali panaudosime tinkamai, jei
˙ ˇ
pagarbiai elgsimes su mums kaip nors pavaldziais
ˇ ˙
zmonemis ir visa siela dirbsime Jehovos pavest gy-
ˇ
vybes gelbstint darb. (Romieciams 10:13, 14) Prisi-
ˇ
mink, Jehova dziaugiasi, jei atiduodi jam geriausia,
ˇ ˇ
k gali. Argi tavo sirdis neskatina tavs visomis isga-
˙ ˇ
lemis tarnauti tokiam supratingam ir mylinciam
˙
Dievui? Kaip dar geriau ir prasmingiau galetum nau-
˙
doti savo jegas?
˙
21. Kaip geriausiai ir prasmingiausiai galime naudoti savo jegas?
2 D A L I S
ˇ
„VIESPATS MYLI,
KAS TEISINGA“
ˇ ˙ ˙
Siandien pasaulyje klestete klesti neteisybe
ˇ ˙
ir daug zmoni del to kaltina Diev. Bet
ˇ
Biblija pasako nuostabi ties — „Viespatsˇ
myli, kas teisinga“. (Psalmyno 37:28) Sioje
ˇ
dalyje suzinosime, kaip Dievas patvirtino
ˇ ˇ ˇ ˙ ˇ
siuos zodzius darbais ir dave vilt zmonijai.
1 1 S K Y R I U S
˙
„Visi jo keliai pilni teisybes“
˙
KOKIA neteisybe! Patrauklus jaunuolis melagingai
˙ ˇ
apkaltinamas meginimu isprievartauti ir metamas
˙
kalejim. Ir tai jau ne pirmas kartas, kai jam ten-
ˇ
ka ksti neteisyb. Septyniolikmet Juozap isda-
˙ ˇ ˙ ˙
ve jo paties broliai ir vos nenuzude. Jie pardave
ˇ
jaunuol vergijon svetim sal. Ten Juozapas at-
˙ ˇ ˇ ¯
mete nedor savo seimininko zmonos pasiulym.
ˇ ˇ ˙
Atstumta moteris j apsmeize — taip vaikinas atsi-
¯ ˙ ˙ ˇ
dure kalejime. Deja, uztarti Juozap lyg ir nebuvo
kam.
2 Taciau ˇ ˙
visa tai stebejo Dievas, o jis „myli, kas tei-
ˇ ˙
su ir teisinga“. (Psalmyno 33:5) Jehova istaise pa-
˙ ˙
det: vykius pakreipe taip, kad Juozap galiausiai
ˇ ˙ ˙ ˙
isleido. Veliau Juozapui, dar neseniai sedejusiam ka-
˙ ˙ ˙
lejimo duobeje, net buvo patiketos atsakingos ir la-
ˇ
bai garbingos pareigos! (Pradzios 40:15; 41:41-43;
ˇ
Psalmyno 105:17, 18) Jis buvo isteisintas ir pasinau-
ˇ ˙ ˙
dodamas savo auksta padetimi galejo atlikti Dievo
ˇ
jam skirt vaidmen. (Pradzios 45:5-8)
3 Jaudinanti istorija, ar ne tiesa? Kiekvienas esame
ˇ ˇ
vienas pagrindini Dievo bruoz. (Pradzios 1:27)
ˇ
Kad gerai pazintume Jehov, turime suvokti jo tei-
singum. Tuomet mes dar labiau vertinsime visus
˙ ˙
jo veiksmus ir noresime su juo suarteti.
Kas yra teisingumas?
ˇ ˙ ˇ
4 Zmones teisingum paprastai supranta kaip besa-
ˇ ˇ
lisk statym laikymsi. Kaip rasoma knygoje Right
˙
and Reason—Ethics in Theory and Practice (Teises
˙ ˙
ir logikos teorine bei praktine etika), „teisingumas
˙
siejamas su statymu, atsakomybe, teisemis ir parei-
ˇ ˇ ˇ
gomis. Jis vykdomas nesaliskai, atsizvelgiant tai,
˙ ˇ
ko asmuo nusipelne“. Taciau Jehovos teisingumas —
ˇ
tai kur kas daugiau negu tik beatodairiskas taisykli
ˇ
laikymasis is pareigos.
5 Jehovos teisingumo mast geriau suvoksime pa-
˙
nagrinej Biblijoje originalo kalbomis vartojamus
ˇ ˇ ˇ ˇ
zodzius. Hebrajiskuosiuose rastuose teisingumui nu-
ˇ ˇ ˇ
sakyti vartojami trys skirtingi zodziai. Pirmasis daz-
ˇ ˇ
nai verciamas „teisingumas“. (Pradzios 18:25) Kiti
ˇ ˇ ˇ
du paprastai verciami „teisumas“. Krikscioni grai-
ˇ ˇ ˇ ˇ
kiskuosiuose rastuose zodis, verciamas „teisumas“,
ˇ
reiskia „kas teisu ar teisinga“. Vadinasi, teisumas ir
ˇ
teisingumas — tapacios svokos. (Amoso 5:24)
6 Tad kai Biblijoje rasoma, ˇ
jog Dievas yra teisingas,
turima omenyje, kad jis visada elgiasi teisiai ir ne-
ˇ ˇ ˇ
saliskai. (Romieciams 2:11) Kitaip elgtis Dievas ir
˙ ˇ ˇ ˙ ¯
negalet. Istikimasis Elihuvas pareiske: „Toli tebunie
ˇ
4. Kaip daugelis zmoni suvokia teisingum?
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
5, 6. a) K reiskia originalo kalb zodziai, dazniausiai verciami „tei-
singumas“? b) Kas turima omenyje sakant, kad Dievas yra teisingas?
˙
110 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
Jehovos gailestingumas ir
tobulas teisingumas
9 Jehovos teisingumas, kaip ir kiti jo neprilygsta-
˙ ˇ ¯
mos asmenybes bruozai, yra tobulas, be trukum.
˙
Moze liaupsino Jehov: „Uola! Jo darbai tobuli, visi
ˇ ˇ
jo keliai is tikrj teisingi. Istikimas Dievas, be ap-
˙
gaules, teisus ir patikimas!“ (Pakartoto statymo 32:
ˇ
3, 4) Dievas absoliuciai teisingas — nei per daug at-
ˇ
laidus, nei per grieztas.
10 Jehovos teisingumas glaudziai ˇ
susijs su gailes-
ˇ ˇ
tingumu. Psalmyno 116:5 rasoma: „Viespats malo-
¯
ningas ir teisus, mus Dievas ˇ gailestingas.“ Taip,
˙
Jehova ir teisus, ir gailestingas. Sios dvi savybes ne-
ˇ ˙
priestarauja viena kitai. Gailestingumas nera teisin-
ˇ ¯
gumo susvelninimas, ˇ tarsi teisingumas but per-
ˇ ˙ ˇ
nelyg ziaurus. Sios savybes daznai rodomos vienu
ˇ
metu, tuo paciu poelgiu. Apsvarstykime pavyzd.
11 Visi zmones isˇ prigimties nuodemingi,
ˇ ˙ ˙ ˙
todel savo
˙ ˙ ˙
nuodememis nusipelno bausmes — mirties. (Ro-
ˇ ˇ ˙ ˙
mieciams 5:12) Taciau nusidejeli mirtis Jehovos
ˇ
nedziugina. Jis yra „atlaidumo Dievas, maloningas
˙ ¯
ir gailestingas“. (Nehemijo 9:17) Vis delto buda-
ˇ ˇ ¯ ˙ ˇ
mas sventas jis negali ziureti neteisyb pro pirs-
˙ ˇ
tus. Tad kaip Dievas galet parodyti malon is pri-
˙ ˇ ˙ ˇ
gimties nuodemingiems zmonems? ˇ s klausim
ˇ ˇ
atsako viena svarbiausi Dievo Zodzio ties: zmoni-
ˇ ˙ ¯ ˇ ˇ
jai isgelbeti Jehova parupino ispirk. Apie si meilin-
ˇ
g priemon daugiau suzinosime 14 skyriuje. Toks
9—11. a) Kaip siejasi Jehovos teisingumas ir gailestingumas? b) Kaip
ˇ
Jehovos teisingumas ir gailestingumas matomas is jo elgesio su nuo-
˙ ˇ ˙
demingais zmonemis?
˙
„VISI JO KELIAI PILNI TEISYBES“ 113
˙ ˇ ˇ ˇ ˇ ˙
ir Gyneju, ‘ginanciu naslaicio ir nasles byl’.1 (Pa-
kartoto statymo 10:18; Psalmyno 68:6 [68:5, Brb])
˙ ˇ
Jehova spejo: jei kas nors is izraelit skriaust be-
˙ ˇ ˇ
jeges moteris ir vaikus, jis tikrai isgirs j sauksm.
ˇ ˙ ˇ ˇ ˇ ˙
Dievas pareiske: ‘Uzsidegsiu pykciu.’ (Isejimo 22:
ˇ ˙
21-23 [22:22-24, Brb]) Nors siaip Jehova nera links
ˇ
pykti, matydamas smoningai isnaudojamus varg-
ˇ ˙ ˙ ˇ ¯
sus ir bejegius, jis teisetai uzsirustina. (Psalmyno
103:6)
15 Be to, Jehova patikina „nesantis sali ˇ ˇ
skas ir nei-
ˇ
mantis kysio“. (Pakartoto statymo 10:17) Turtai ar
ˇ ˇ
isvaizda daro tak galingiems ar takingiems zmo-
˙ ˇ ¯ ˇ ˇ
nems, tik ne Jehovai. Jam visiskai nebudingas salis-
kumas ar favoritizmas. Apsvarstykime vien ypatin-
ˇ ˇ
g Jehovos nesaliskumo rodym. Galimyb tapti
ˇ
tikraisiais jo garbintojais ir gyventi amzinai Jehova
ˇ
duoda ne tik saujelei isrinktj. Dievui „brangus
ˇ
kiekvienos tautos zmogus, kuris jo bijo ir teisingai
ˇ
gyvena“. (Apastal darb 10:34, 35) Bet kokios so-
˙ ˙ ˙ ˙ ˇ ˙
cialines padeties, rases ir tautybes zmones gali pasi-
˙
naudoti ta nuostabia galimybe. Argi tai nera tikrasis
teisingumas?
16 Kitas tobulo Jehovos teisingumo aspektas, vertas
¯ ˙
mus demesio ir pagarbos, — kaip jis elgiasi su tei-
ˇ
sing jo norm lauzytojais.
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ ˙
1 Nors hebrajiskas zodis, isverstas „naslaitis“, yra vyriskos gimines,
ˇ ˇ ¯
tai nereiskia, jog Dievas negloboja mergaici. Jehova pasirupino, kad
¯ ˇ ˇ ˙ ˙
statyme but uzrasytas teisminis sprendimas leisti betevems Celof-
˙ ˇ
hado dukterims paveldeti nuosavyb. Tas nurodymas tapo pavyzdziu,
˙ ˇ ˇ
kaip apginti betevi mergaici teises. (Skaici 27:1-8)
ˇ ˇ ˇ
15, 16. Kas akivaizdziai rodo Jehovos nesaliskum?
˙
„VISI JO KELIAI PILNI TEISYBES“ 115
˙
Pelnyta bausme
17 Galbut ¯ ˇ
kai kas svarsto: ‘Jeigu Jehova nekencia ne-
˙ ˇ ˇ ˇ
teisybes, kaip tuomet paaiskinti zmoni kancias ir
ˇ ˇ
blog, viespataujant siandieniniame pasaulyje?’ si-
˙ ˙
galejusi neteisybe niekaip nenuneigia Jehovos tei-
ˇ ˙ ˇ
singumo. Viena priezastis, kodel siame piktame
˙ ˙ ˇ
pasaulyje keroja blogis, yra nuodeme, zmoni pa-
˙ ˇ ˇ ˙
veldeta is Adomo. Dabar, kai netobuli zmones savi-
˙ ˙ ˙
valiauja ir renkasi nuodemes keli, neteisybe kles-
ti, — bet tai netruks ilgai. (Pakartoto statymo 32:5,
Brb)
18 Nors Jehova gailestingai elgiasi su tais, kurie nuo-
ˇ ˇ ˇ
sirdziai artinasi prie jo, jis amzinai nepaks tokios
˙ ˇ ˇ
padeties, kuri uztraukia neslov jo vardui. (Psalmy-
ˇ ˇ
no 74:10, 22, 23) Is teisingojo Dievo nepasisaipysi,
˙ ˙ ˙
smoning nusidejeli nuo pelnytos bausmes jis
neatleis. Jehova — „gailestingas ir maloningas Die-
˙ ˇ ˙
vas, letas pykti, gausus gerumo ir istikimybes, . . .
ˇ ˙ ˇ ˙
taciau nepaliekantis kaltj be bausmes“. (Isejimo
ˇ ˇ ˇ ˇ ˙
34:6, 7) Jis nubaudzia zmones, tycia pazeidinejan-
ˇ
cius jo teisingus statymus.
19 Vel ˙ ˙
prisiminkime senoves Izrael. Net apsigyve-
ˇ ˙ ˇ ˙ ˇ
n Pazadetojoje zemeje izraelitai nuolat nusigrzda-
¯
vo nuo Dievo. Nors pikti j poelgiai liudino Jeho-
˙ ˇ ˇ ˙
v, jis neskubejo j issizadeti. (Psalmyno 78:38-41)
Dievas vis leisdavo izraelitams pasitaisyti. Jis pra-
ˇ ˙ ˙
se: „Nenoriu, kad nedorelis mirt, bet noriu, kad
ˇ ˙ ˙
17. Paaiskink, kodel pasaulyje klestinti neteisybe nenuneigia Jehovos
teisingumo.
18, 19. Kas rodo, kad Jehova vis laik nepaks teisingus jo staty-
ˇ ˇ ˇ
mus smoningai lauzanci zmoni?
˙
116 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
Apmstykime
˙
Jeremijo 18:1-11. Kaip Jehova Jeremijui parode, jog neskuba
bausti?
ˇ ˇ
Habakuko 1:1-4, 13; 2:2-4. Kokiais zodziais Jehova patikino
˙ ˇ
Habakuk, jog nepaks neteisybes amzinai?
ˇ ¯ ˇ
Zacharijo 7:8-14. Kaip Jehova ziuri kit teises paminancius
ˇ
zmones?
ˇ ˇ
Romieciams 2:3-11. Kuo remdamasis Jehova teisia zmones bei
tautas?
˙ ˇ ˇ ¯ ˇ
nedorelis sugrzt is savo kelio ir but gyvas. Sugrz-
ˇ ˇ ˙
kite, sugrzkite is savo nedor keli, kad nemirtume-
te, Izraelio namai!“ (Ezechielio 33:11) Gyvyb bran-
˙ ˇ
ginantis Dievas nuolat siunte pranasus ir per juos
ˇ
ragino izraelitus pamesti savo piktus kelius. Taciau
ˇ ˇ ˇ ˙
dauguma zmoni buvo kietasirdziai, tad neklause ir
ˇ
neatgailavo. Galiausiai, gindamas savo vardo sven-
˙ ˇ
tum, Jehova atidave izraelitus pries rankas. (Ne-
hemijo 9:26-30)
ˇ
20 Jehovos elgesys su izraelitais atskleidzia, koks as-
ˇ
muo jis yra. Jo visa regincios akys mato neteisyb ir
ˇ
ji kelia jam sielvart. (Patarli 15:3) Be to, gera zino-
ti, jog Dievas noriai rodo gailestingum, jei tam yra
pagrindas. Jis niekada nieko nedaro skubotai. Jeho-
ˇ ˙ ˇ
va elgiasi kantriai, tad daugelis zmoni padare isva-
ˇ ˇ
d, jog jis niekada nesunaikins blogio. Taciau is Die-
˙
vo elgesio su izraelitais matyti, kad jo kantrybe turi
ribas. Jehova tvirtai gina teisingum. Jis visada dr-
˙ ¯
20. a) K apie Jehov pasako jo elgesys su Izraeliu? b) Kodel liutas
yra deramas Jehovos teisingumo simbolis?
˙
„VISI JO KELIAI PILNI TEISYBES“ 117
ˇ ˇ ˇ ˙ ¯
siai kovoja uz ties, priesingai nei zmones. Tad liu-
tas, bebaimio teisingumo vaizdis, deramai simboli-
zuoja Jehovos buvim ir jo sost.1 (Ezechielio 1:10;
ˇ ˇ
Apreiskimo 4:7) Galime neabejoti, jog Dievas iste-
˙ ˇ ˇ
ses savo pazad pasalinti neteisyb. Dievo teism ga-
ˇ
lima apibendrinti taip: kur reikia — grieztas, kada
manoma — gailestingas. (2 Petro 3:9)
˙
Artinkimes prie teisingumo Dievo
21 Neturetume˙
manyti, kad Jehova teisingum vyk-
¯ ˙ ¯
do kaip rustus teisejas, kuriam terupi pasmerkti nu-
˙ ˙ ˙
sidejelius. Jis yra kaip mylintis Tevas, kuris tvirtai
laikosi princip ir visk daro savo vaik labui. Jeho-
˙ ˇ ¯
va, teisingas ir teisus Tevas, ziuri teisingumo, bet
ˇ ˇ ˇ
drauge yra svelnus bei gailestingas savo zemiskiems
vaikams, laukiantiems pagalbos ir atleidimo. (Psal-
myno 103:10, 13)
22 Kokie esame dekingi, ˙ ¯
kad Dievui rupi ne vien pa-
˙ ˙
smerkti nusidejelius! Teisingumo skatinamas Jeho-
˙ ˇ ˙ ˇ
va dave zmonems nuostabi vilt — tobul ir amzi-
n gyvenim pasaulyje, ‘kuriame gyvena teisumas’.
¯ ˇ
(2 Petro 3:13) Dievas rupinasi mumis, nes nori is-
˙
gelbeti, o ne nuteisti. Taip, geriau suvokdami Jeho-
ˇ
vos teisingum, dar labiau trokstame artintis prie jo!
ˇ ˙
Kituose skyriuose issamiau panagrinesime, kaip Die-
ˇ
vas parodo si nuostabi savyb.
ˇ ¯
1 Bausdamas neistikim Izrael Jehova save sulygina su liutu. (Jere-
˙
mijo 25:38; Ozejo 5:14)
˙ ˙
21. K turetume manyti apie teisingumo Diev ir kodel?
ˇ ˙ ˙
22. Koki vilt teisingumo skatinamas zmonems dave Jehova ir
˙
kodel jis taip elgiasi su mumis?
1 2 S K Y R I U S
„Gal Dievas
neteisingai daro?!“
ˇ ˇ ˙ ˇ
IS PAGYVENUSIOS nasles isviliojamos santaupos.
ˇ ˙ ˙ ¯
Kietasirde motina palieka bejeg kudik. Nekaltas
ˇ ˇ
zmogus atsiduria uz grot. Kaip reaguoji tokiusˇ da-
lykus? Tikriausiai pasipiktini, ir visai pagrstai. Zmo-
˙ ˙
nes gerai skiria, kas teisinga, o kas ne. Neteisybe mus
˙ ¯
piktina. Norime, kad nukentejusiesiems but atly-
ginta, o kaltininkai nubausti. Kai to nesulaukiame,
pradedame svarstyti: ‘Negi Dievas nemato, kas vyks-
˙
ta? Kodel jis nieko nedaro?’
ˇ
2 Istikimiems Jehovos tarnams tokie klausimai kil-
ˇ ˇ ˇ
davo ir anksciau. Pavyzdziui, pranasas Habakukas
˙ ˙
meldesi Dievui: „Kam tu man rodai neteisetum ir
˙ˇ
varg, duodi matyti savo akimis plesim ir neteisy-
ˇ
b? Vaidas kyla ir priestaravimas sigali.“ (Habaku-
ˇ ˇ
ko 1:3, Skv) Jehova nepapriekaistavo Habakukui uz
˙ ˇ ˙
tok tiesmuk klausim — juk tai Jis diege zmonems
ˇ
teisingumo jausm. Taip, kiekvienas turime sios Je-
˙
hovos savybes.
ˇ ˙
Jehova nekencia neteisybes
3 Jehova nera ˙
abejingas blogiui. Jis mato, kas de-
ˇ ˇ
dasi. Apie Nojaus dienas Biblijoje rasoma: „Viespats
˙
1. Kaip mus veikia neteisybe?
˙
2. Kaip Habakukas sureagavo neteisyb ir kodel Jehova jam nepa-
ˇ
priekaistavo?
˙ ¯ ˇ
3. Kodel galime buti tikri, kad neteisyb Jehova mato geriau uz
mus?
„GAL DIEVAS NETEISINGAI DARO?!“ 119
˙ ˇ ˇ ˙
mate, koks didelis buvo zmoni nedorumas zeme-
ˇ ˇ
je ir kaip kiekvienas uzmojis, sumanytas j sirdyse,
ˇ
linko vis laik tik pikta.“ (Pradzios 6:5) K rodo
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
sie zodziai? Mes apie neteisyb zinome tik is men-
ˇ ˇ
kos kit ar savo paci patirties. O Jehova zino, kas
ˇ
dedasi visame pasaulyje. Jis mato visk! Jis zvelgia
ˇ ˇ
net sirdies polinkius — blogus motyvus, vedancius
nedoryb. (Jeremijo 17:10)
4 Jehova ne tik mato neteisyb; jam rupi ¯
j pati-
ˇ ˙ ˇ
riantys zmones. Kai izraelitus ziauriai engdavo prie-
ˇ ˇ ˙ ˇ ˙
siskos tautos, jis „gailedavosi j, aimanuojanci del
˙ ˙ ¯ ˙
engej ir niokotoj“. (Teisej 2:18) Galbut pastebe-
ˇ ˙ ˙
jai, kad kuo daugiau zmones mato neteisybes, tuo
abejingesni jai darosi. Tik ne Jehova! Net 6000 met
˙ ˙
regeta neteisybe nesusilpnino jo neapykantos jai.
ˇ ˇ
Biblija uztikrina, kad „melagingo liezuvio, nekalt
ˇ ˇ
krauj liejanci rank“ bei „neteisingai liudijancio
ˇ
melagingo liudytojo“ Dievas nekencia. (Patarli 6:
16-19)
5 Atkreipk demes, ˙ ˇ ˇ
kaip grieztai Jehova papriekais-
ˇ ¯
tavo nesziningiems Izraelio vadovams. „Ar ne jus
ˇ ˙
reikalas zinoti, kas teisinga?“ — paklause Jehova per
ˇ ˇ ˇ ˇ ¯
savo pranas. Vaizdziais zodziais apibudins t va-
ˇ ˇ
dov piktadarystes Jehova ispranasavo jiems gal:
ˇ ˇ
„Kada nors jie sauksis Viespaties, bet jis neatsilieps,
˙
pasleps nuo j savo veid tuo metu, nes jie nedorai
˙ ˙
elgesi.“ (Michejo 3:1-4, Brb; BD) Kokia bjauri Jeho-
˙ ˙
vai neteisybe! Juk jis pirmasˇ j ir patyre! Jau daug
¯ ˇ ˇ ˇ ˙
tukstantmeci is jo saiposi Setonas. (Patarli 27:11)
¯ ˇ
4, 5. a) Kaip Biblija parodo, kad Jehova rupinasi neteisyb kencian-
ˇ ˇ ˙ ˙
ciais zmonemis? b) Koki neteisyb patyre pats Jehova?
˙
120 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
ˇ ˙
O kaip skaudu Jehovai buvo, kai zmones lyg kok
ˇ ˙ ˙ ˙ ¯
piktadar nuzude nuodemes nepadarius jo Sun, —
ˇ ˙
juk tai buvo pati didziausia neteisybe. (1 Petro 2:22;
ˇ
Izaijo 53:9) Tad Jehova tikrai nepamirsta ir neaplei-
ˇ ˇ ˇ ˇ
dzia neteisyb kencianci zmoni.
6 Naturalu, ¯
kad matydami arba patys ksdami ne-
teisyb pykstame. Esame sukurti pagal Dievo pa-
˙ ˇ ˇ
veiksl, o neteisybe visiskai priesinga Jehovos asme-
ˇ ˙ ˙
nybei. (Pradzios 1:27) Tad kodel Dievas neteisybes
ˇ
nepasalina?
ˇ ˇ ˙ ˙
Uzgincyta Dievo visavaldystes teise
ˇ
7 Atsakymas s klausim susijs su labai svarbiu
˙ ˇ
dalyku — Dievo visavaldystes teise. Kaip jau zino-
¯ ˙ ˇ
me, Kurejas turi teis valdyti zem ir visa, kas
ˇ
joje. (Psalmyno 24:1; Apreiskimo 4:11) Bet jau pa-
ˇ ˇ ˇ ˙
cioje zmonijos istorijos pradzioje ta Jehovos teise
ˇ ˇ ˇ
buvo uzgincyta. Kaip? Pirmajam zmogui Adomui
ˇ ˙ ˇ
Jehova uzdraude valgyti nuo vieno medzio Rojaus
sode. O jei Adomas nepaklus? „Tikrai mirsi“, —
˙ ˇ
pasake jam Dievas. (Pradzios 2:17, Brb) Nei Ado-
ˇ
mui, nei jo zmonai Ievai ˇ ˙ duotasis sakymas nebu-
˙
vo sunkus. Vis delto Setonas tikino Iev es Dievas
ˇ ¯
pernelyg grieztas. ˇ ˙ Kas but, jeigu ji paragaut to
ˇ ˙ ¯
medzio vaisi? Setonas pasake: „Jus tikrai nemirsi-
ˇ
te! Ne! Dievas gerai zino, kad atsivers jums akys,
ˇ ¯ ˇ
kai tik jo uzvalgysite, ir busite kaip Dievas, zinan-
ˇ
tis, kas gera ir kas pikta.“ (Pradzios 3:1-5, kursyvas
¯
mus)
˙
6. Kaip reaguojame matydami neteisyb ir kodel?
ˇ ˇ ˙ ˙
7. Papasakok, kaip buvo uzgincyta Jehovos visavaldystes teise.
„GAL DIEVAS NETEISINGAI DARO?!“ 121
ˇ
8 Siais zod ˇ ˇ ˇ ˙ ˙
ziais Setonas norejo pasakyti, kad Jeho-
˙ ˙
va net tik nuslepe nuo Ievos kai k svarbaus, bet ir
˙ ˇ ˇ
melavo. Jis nebande uzgincyti paties fakto, kad Die-
˙ ˇ
vas yra visavaldis, bet neige, kad Dievo valdˇ zia yra
˙ ˙
teiseta, pelnyta ir teisinga. Kitaip tariant, Setonas
tvirtino, jog Jehova valdo neteisingai ir ne savo pa-
valdini labui.
9 Adomas ir Ieva nepakluso Jehovai ir valge˙ uz- ˇ
ˇ ˇ ˙
drausto medzio vaisi. Neklusnumas uztrauke mir-
ˇ
t, kaip Dievas ir buvo saks. Taciau neatsakyti liko
˙ ˇ ˙ ˇ
klausimai, kil del Setono melo. Ar is ties Jehova
ˇ
turi teis valdyti zmones, o gal jiems geriau tvarky-
tis patiems? Ar Jehovos valdymas geriausias? Die-
˙ ˇ ˇ
vas galejo iskart sunaikinti maistininkus. Bet abe-
˙ ˇ ˙ ˙
jones buvo iskeltos ne del Dievo galios, ˇ ˙ o del jo
ˇ ¯
valdymo. Pasalinus Adom, Iev ir Seton nebu-
ˇ ˙
t buv rodyta, kad Dievo valdzia teiseta. O kai
¯ ˇ
kam tikriausiai but kil dar daugiau abejoni. Is-
ˇ ˇ ˙ ˙
siaiskinti, ar zmogus sugebes sekmingai tvarkytis
be Dievo, manoma buvo tik davus jam toki gali-
myb.
10 K parode˙ laikas? Per tukstantme ¯ ˇ ˇ
cius zmones is-
˙ ˇ
˙
bande vairias valdymo formas: autokratin, demo-
ˇ ˇ ˙
kratin, socialistin, komunistin. ˇ Kas is to isejo,
ˇ ˙ ˇ
gerai nusako si Biblijos eilute: „Zmogus uzvaldo
ˇ
kit zmog jo nenaudai.“ (Mokytojo 8:9) Ne veltui
ˇ ˙ ˇ ˇ ˙ ˇ ˙ ˇ
8. a) Kokia buvo Setono zodzi Ievai potekste? b) K Setonas uzgin-
ˇ
cijo?
ˇ ˙ ˙ ˇ ˙ ¯
9. a) Ko uz nuodem susilauke pirmieji zmones ir kokie svarbus
ˇ ˙ ˇ ˇ
klausimai iskilo? b) Kodel Jehova paprasciausiai nesunaikino mais-
tinink?
˙ ˇ
10. K istorija parode apie zmoni valdym?
„GAL DIEVAS NETEISINGAI DARO?!“ 123
ˇ ˙ ˇ ˇ ˇ
pranasas Jeremijas sake: „Viespatie, as zinau, kad ne
ˇ ˙
zmogaus rankose yra jo keliai. Ne vienas negali pa-
ˇ
kreipti savo zingsni, kaip jis nori.“ (Jeremijo 10:23,
Brb)
11 Jehova isˇ anksto zinojo, ˇ ˇ
kad zmoni nepriklau-
˙ ˇ ˇ
somybe, arba savivalda, atnes jiems daug kanci.
ˇ ˇ
Tad ar buvo teisinga leisti zmogui tvarkytis paciam?
ˇ ˙ ˙
Taip! Tarkim, iskilo gresme tavo vaiko gyvybei ir j
ˇ
reikia skubiai operuoti. Aisku, kad vaikui teks kiek
˙ ˙ ˇ ˇ
pakenteti, ir tau del to skauda sird. Bet kartu dziau-
˙ ˙
giesi, jog veliau jo sveikata pageres. Dievas taip pat
ˇ ˇ ˙ ˇ
ne tik zinojo, bet ir pranese, kad zmoni savivalia-
ˇ ˇ ˇ
vimas atnes skausm bei kanci. (Pradzios 3:16-19)
ˇ ˇ ˇ
Bet jam buvo aisku ir tai, jog zmones is tokios
˙ ˇ
padeties isvaduoti galima tik leidus jiems patiems
ˇ ˙
patirti blogas maisto pasekmes. Taip Dievo teise val-
dyti bus rodyta visiems laikams.
ˇ ˇ ˙
Zmogaus istikimybes klausimas
ˇ
12 Taciau ˇ ˇ
uzgincyta buvo dar kai kas. Neigdamas ˇ ˙
ˇ ˙
Dievo valdzios teisetum ir teisingum Setonas ne
˙ ˇˇ ¯ ˇ
tik mete issuk Jehovai kaip Visavaldziui, bet ir ap-
ˇ ˇ ˙
smeize jo tarnus — tvirtino, jog ˇ ˙ jie nebus ˇ Jehovai
ˇ ˙ ˙
istikimi. Atkreipk demes, k Setonas pareiske Die-
ˇ
vui apie teisj Job: „Argi neapjuosei is vis pusi
tvora jo paties, jo nam ir visko, k tik jis turi? Tu
˙
palaiminai jo rank darb, ir jo galvij padaugejo
˙ ˇ ˙ ˙
11. Kodelˇ Jehova leido zmonems kenteti?
˙ ˇ
12. Kuo Setonas apkaltino Job, kaip ir visus zmones?
˙
Jehovaˇ niekada ‘kartu su nedoreliu
neprazudys teisiojo’
˙
124 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
ˇ ˙ ˇ
zemeje. Bet istiesk rank, paliesk visa, k jis turi, ir,
ˇ
esu tikras, jis iskeiks tave akis.“ (Jobo 1:10, 11)
ˇ
13 Setono ˙ ˙
tvirtinimu, Jehova saugojo Job noreda-
ˇ
mas nusipirkti jo atsidavim. Tad iseit, kad Jobo
ˇ ˙ ˙
istikimybe tebuvo veidmainyste ir jis garbino ˇ ˙ Die-
ˇ ˇ
v tik is savanaudisk paskat. Pasak Setono, jeigu
ˇ ˇ
Dievas nustot laimins Job, net sis teisus zmo-
¯ ˙ ˇ ˇ
gus savo Kurej iskeikt. Velnias zinojo, kad Jobas
ˇ
buvo pavyzdingas — „be priekaist ir doras, dievo-
ˇ ¯
baimingas ir besisalinantis pikta“.1 Jeigu jam but
ˇ ˇ
pavyk palauzti Jobo istikimyb, ˇ ˙ k tai liudyt apie
ˇ ˙
visus zmones? Taip, Setonas tvirtino, kad ne vie-
ˇ ˇ ˙
nas zmogus netarnaus Dievui istikimai. Jis sake
ˇ
Jehovai: „Visa, k zmogus [ne vien Jobas] turi, jis
ˇ
atiduos uz savo gyvyb.“ (Jobo 1:8; 2:4, kursyvas
¯
mus)
14 Taciau ˇ ˙ ˇ
laikas parode, kad daug zmoni, ne tik
ˇ ˇ
Jobas, per isbandymus liko Jehovai istikimi. Jehov
ˇ ˇ ˙ ˇ ˇ
dˇ ziugina j istikimybe, niekais pavercianti isdid
˙ ˇ ˙
Setono tvirtinim, jog sunkum slegiami zmones
nustos tarnauti Dievui. (Hebrajams 11:4-38) Taip,
ˇ ˇ ˇ
tyrasirdziai nenusigrzia nuo Dievo. Kuo labiau jie
ˇ ˙ ˇ
kencia, tuo labiau tiki, kad Jehova duos jeg istver-
ˇ
ti. (2 Korintieciams 4:7-10)
˙ ˙ ˇ ˙
1 Apie Job Jehova pasake: „Kito tokio kaip jis nera zemeje!“ (Jobo
1:8) Jobas tikriausiai gyveno tuo laikotarpiu, kai Juozapas jau buvo
˙
mirs, o Moze dar nebuvo paskirtas Izraelio vadu. Tad galima teigti,
ˇ
jog tuo laiku niekas netarnavo Dievui taip istikimai kaip Jobas.
˙ ˇ ˙ ˙ ˇ
13. Kokia gilesne Setono kaltinim Jobui prasme ir kaip tai liecia
ˇ
visus zmones?
˙ ˇ ˙
14. Kaip laikas paneige Setono kaltinim?
„GAL DIEVAS NETEISINGAI DARO?!“ 125
ˇ
15 Taciau Jehovos teisingumas reikalauja ne tik at-
˙ ˙ ˇ
sakyti klausim del jo visavaldystes ir zmogaus
ˇ ˙
istikimybes. Biblijoje yra pasakojama, kaip Jehova
˙ ˇ ˇ
nubaude kai kuriuos zmones ir net istisas tautas.
ˇ ˇ ¯
Be to, yra pranasysci ir apie busimus teismus. Ko-
˙
del galime neabejoti, kad Jehova teisia ir teis tei-
singai?
˙
Kodel Dievo teisingumas neprilygstamas
16 Apie Jehov tiksliai pasakyta: „Visi jo keliai isˇ tik-
˙
rj teisingi.“ (Pakartoto statymo 32:4) To negale-
ˇ
tume tarti apie save, nes daznai teisingumo nesuvo-
ˇ ˙
kiame iki galo. Pavyzdziui, Abraomas melde Jehov
nenaikinti Sodomos, nors mieste kerojo blogis. Jis
ˇ ˙ ˇ ˙ ˇ
prase: „Argi is tikrj kartu su nedor ˇ eliu prazudy-
ˇ
si teisj?“ (Pradzios 18:23-33) Zinoma, atsakymas
buvo neigiamas. Tik tada, kai dorasis Lotas su duk-
˙ ˇ
terimis pasieke Coar, Jehova isliejo „sier ir ugn“
ˇ ˇ ˇ
ant Sodomos. (Pradzios 19:22-24) O stai Jona sir-
˙ ˙
do, kad Dievas pasigailejo Nineves gyventoj. Pra-
ˇ ¯
nasas jau buvo paskelbs nuosprend ir veikiau bu-
ˇ ˇ ¯
t dziaugsis, jei ninevieciai but buv sunaikinti,
ˇ ˙ ˙ ˇ ˇ
negu isgelbeti del nuosirdzios savo atgailos. (Jonos
3:10—4:1)
17 Jehova patikino Abraom, kad Jo teisingumas
˙ ˇ
reikalauja ne tik nubausti nedorelius, bet ir isgel-
˙ ˙
beti teisiuosius. Jona irgi turejo suprasti, jog Jehova
˙ ˙
yra gailestingas. Jei nusidejeliai pasitaiso, Dievas yra
˙ ¯
15. Koks klausimas kyla del ankstesni ir busim Dievo teismini
ˇ
nuosprendzi?
ˇ ˇ ˙
16, 17. Kokie pavyzdziai rodo, kad zmones ne iki galo suvokia, kas
yra tikrasis teisingumas?
˙
126 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
ˇ ˇ
„pasiruoss atleisti“. (Psalmyno 86:5, Brb) Priesingai
ˇ ˙ ˙
nei kai kurie zmones, bijantys del savo reputacijos,
ˇ ˙
Jehova nepasmerkia zmoni vien noredamas paro-
ˇ ˇ
dyti gali ir neuzgniauzia gailestingumo, kad nepa-
sirodyt silpnas. Jis mielai pasigaili, jei tik yra tam
pagrindo. (Izaijo 55:7; Ezechielio 18:23)
˙
18 Vis delto ˇ ˇ
Jehova nesileidzia uzvaldomas jausm.
˙ ˇ ˙
Kai jo tauta puole stabmeldyst, Dievas pareiske:
ˇ
„Nuteisiu tave pagal tavo kelius ir bausiu tave uz
˙ ˇ
visas tavo bjaurastis. Mano akis nepagailes, ir as
ˇ
neparodysiu uzuojautos, bet bausiu tave pagal tavo
ˇ ˙ ˙ ˙
kelius.“ (Ezechielio 7:3, 4) Uzkietejusius nusideje-
ˇ ˇ
lius Jehova nubaudzia vertai. Taciau jo nuosprendis
¯ ˇ ˇ
buna tvirtai pagrstas. Kai „sauksmas pries Sodom
˙ ˙ ˇ
ir Gomor“ pasieke Jehov, jis pasake: „As nusilei-
ˇ ¯ ˙ ˇ
siu ir paziuresiu, ar j nusikaltimai atitinka sauks-
ˇ
m, pasiekus mane.“ (Pradzios 18:20, 21; Brb) Kaip
ˇ ˇ
gerai, kad Jehova, priesingai nei daugelis zmoni,
nesiima veiksm neapsvarsts vis fakt! Taip, Je-
¯ ˇ
hova yra toks, kaip j apibudina Biblija: „Dievas is-
˙
tikimas, be jokios neteisybes.“ (Pakartoto statymo
32:4, Brb)
˙
Pasitikek Jehovos teisingumu
19 Biblijoje smulkiai neaiskinama, ˇ
kaip Jehova vei-
˙ ˇ
ke praeityje ir kaip jis teis pavienius asmenis ir zmo-
ni grupes ateityje. Jeigu mums sunku suprasti ko-
ˇ ˙
kius nors biblinius vykius ar pranasystes del detali
ˇ
18. Pateik pavyzd is Biblijos, kad Jehova nieko nedaro vien jausm
vedamas.
19. K galime daryti, jeigu mums sunku suprasti Jehovos teisin-
gum?
„GAL DIEVAS NETEISINGAI DARO?!“ 127
Apmstykime
˙
Pakartoto statymo 10:17-19. Kodel galime neabejoti, kad Je-
ˇ ˇ
hova yra nesaliskas?
ˇ ˇ ˙
Jobo 34:1-12. Kaip Elihuvo zodziai gali sustiprinti pasitikejim
Dievu, kai patiri neteisyb?
˙ ˇ ˇ ˇ ˇ
Psalmyno 1:1-6. Kodel paguodzia zinia, kad Jehova kruopsciai
apsvarsto teisij ir neteisij poelgius?
ˇ ¯
Malachijo 2:13-16. Kaip Jehova ziuri neteisyb vyr, be tei-
˙ ˇ ˇ ˇ
seto pagrindo issiskirianci su savo zmonomis?
ˇ
stokos, galime parodyti toki istikimyb kaip pra-
ˇ ˙ ˇ ˙
nasas Michejas: „Lauksiu savo isgelbejimo Dievo!“
˙
(Michejo 7:7, Brb)
20 Galime neabejoti, kad Jehova visuomet elgsis tei-
ˇ ˙ ˇ
singai. Net kai zmones akivaizdziai ignoruoja ne-
ˇ ˇ ˇ ˙
teisyb, Dievas zada: „Mano kerstas, as atmokesiu.“
ˇ
(Romieciams 12:19) Kantriai laukdami, pritarsime
ˇ
tvirtam apastalo Pauliaus sitikinimui: „Gal Dievas
¯ ˇ
neteisingai daro?! Nieku budu!“ (Romieciams 9:14)
21 Dabar gyvename „sunkiais laikais“. (2 Timotiejui
ˇ
3:1) Daug kas kencia neteisyb ir smurt. (Mokyto-
˙ ˇ
jo 4:1) Bet Jehova nepasikeite. Jis kaip ir anksciau
ˇ ˇ ˇ ¯
nekencia blogio bei nuosirdziai rupinasi jo vargi-
ˇ ˙ ˇ
namais zmonemis. Jei istikimai palaikysime Jehov
˙ ˇ
ir jo visavaldyst, jis duos jeg istverti iki paskirto
˙ ˇ
laiko, kai Karalyste pasalins vis neteisyb. (1 Petro
5:6, 7)
˙
20, 21. Kodel galime neabejoti, kad Jehova visuomet elgsis teisin-
gai?
1 3 S K Y R I U S
ˇ ˙ ˇ ˇ
tik Viespats. Mylesi Viespat, savo Diev, visa sirdimi,
˙ ˙
visa siela ir visomis jegomis.“ Kaip Dievo tauta gale-
jo parodyti jam meil? Tarnaudama ir paklusdama
jam kaip visatos Valdovui. (Pakartoto statymo 6:4, 5;
11:13)
7 Kiekvienas izraelitas rode˙ pripazsts ˇ
Jehovos vi-
ˇ
savaldyst paklusdamas vadovauti paskirtiems zmo-
˙ ˙ ˙
nems. Tevai, vadai, teisejai, kunigai bei karaliai — visi
ˇ ˇ ¯
jie buvo Dievo valdzios atstovai. Jehovos poziuriu, bet
ˇ ˇ ˇ ˇ
koks maistas pries juos buvo maistas pries j pat. Kita
ˇ ¯
vertus, galioti vadovai uzsitraukdavo Jehovos rusty-
ˇ ˇ
b, jei su jo tauta elgdavosi neteisingai ar isdidziai.
ˇ ˙
(Isejimo 20:12; 22:28, Brb; Pakartoto statymo 1:16, 17;
ˇ
17:8-20; 19:16, 17) Paklusti visavaldziam Dievui priva-
˙
lejo tiek vieni, tiek kiti.
8 statymas saugojo Dievo tautos sventum. ˇ ˙
Mozes s-
ˇ ˇ ˇ ˇ
tatyme zodziai „sventas“ ir „sventumas“ minimi dau-
ˇ
giau kaip 280 kart. Taip pat jame isvardyta apie 70
ˇ ˇ ˇ
dalyk, galinci formaliai sutersti zmog, — tad Die-
˙ ˇ ˇ
vo tauta gebejo skirti, kas svaru ir nesvaru, kas tyra ir
netyra. statyme kalbama apie higien, mityb ir net
ˇ ˇ ˙
apie ismat salinim. Tie nurodymai padejo palaikyti
˙
ger sveikat.1 Bet jie turejo ir dar kilnesn paskirt:
ˇ
islaikyti Jehovos malon ir apsaugoti taut nuo blo-
gos sugedusi aplinkini taut takos. Apsvarstykime
vien pavyzd.
ˇ ˇ ˇ ˇ
1 Pavyzdziui, statymo reikalavimai uzkasti zmogaus ismatas, izo-
liuoti ligonius ir nusiprausti prisilietus prie lavono ar maitos dauge-
ˇ ˇ ˙ ˇ ˙
liu simtmeci pralenke tuometin epoch, nes zmones t dalyk
˙ ˙ ˇ
svarb suvoke daug veliau. (Kunig 13:4-8; Skaici 19:11-13, 17-19;
Pakartoto statymo 23:14, 15 [23:13, 14, Brb])
ˇ
8. Kaip statymas saugojo Jehovos tautos sventum?
„JEHOVOS STATYMAS TOBULAS“ 131
˙
9 statymo sandoros statai teige, jog lytiniai santykiai
ˇ
bei gimdymas kuriam laikui sutersia net ir sutuokti-
nius. (Kunig 12:2-4; 15:16-18) Ne, tai nesumenkino
ˇ ˇ
si tyr Dievo dovan. (Pradzios 1:28; 2:18-25) Veikiau
ˇ ˇ ˇ ˙
tokie statai isaukstino Jehovos sventum ir padejo jo
ˇ ˙
garbintojams islikti tyriems. Verta pamineti, kad aplin-
˙
kines tautos lytinius santykius ir vaisingum siedavo
ˇ ˙
su Dievo garbinimu. Kanaanieci religijoje klestejo vy-
r ir moter prostitucija. Tai buvo bjauriausias amora-
lumas, kok tik galima sivaizduoti, ir jis plito. O staty-
ˇ
mas lytin gyvenim nuo Jehovos garbinimo visiskai
˙
atskyre.1 Be to, tokie statai buvo naudingi ir dar kai
kuo.
10 Jie moke˙ svarbios tiesos.2 Kaip Adomo nuodem ˙ ˙
e
˙ ˇ
persidave is kartos kart? Ar ne per lytinius santykius
ˇ
ir gimdym? (Romieciams 5:12) Taip, Dievo statymas
˙ ˙ ˙
primine jo tautai: visi yra gim nuodemeje. (Psalmy-
˙ ˙
no 51:7 [51:5, Brb]) Todel, kad galetume artintis prie
ˇ ¯ ˇ
sventojo Dievo, mums butinas atleidimas ir ispirka.
11 statymas pabre˙ zˇ e˙ tobul Jehovos teisingum. Mo-
˙
zes statymas reikalavo teisminiuose reikaluose laiky-
ˇ ˙
tis lygiavertiskumo principo. statymas teige: „Gyvy-
˙ ˇ ˇ ˇ
be uz gyvyb, dantis uz dant, ranka uz rank, koja
ˇ ¯ ˙
1 Kanaano sventyklose budavo rengti kambariai lytinems apei-
˙ ˇ ˙ ˙
goms, o Mozes statymas susitepusiems zmonems draude net eiti
ˇ ˇ ˇ
sventykl. Kadangi lytiniai santykiai kuriam laikui sutersdavo zmo-
˙
nes, Jehovos namuose niekas negalejo santykiauti neva Dievo garbei.
2 Svarbiausia statymo paskirtis — mokyti. Enciklopedijoje Ency-
ˇ ˇ ´ ˇ
clopaedia Judaica nurodoma, kad hebrajiskas zodis tora, verciamas
ˇ
„statymas“, reiskia „mokymas“.
ˇ
9, 10. Kas statyme rasoma apie lytinius santykius bei gimdym ir
kuo tie nurodymai buvo naudingi?
˙
11, 12. a) Kok svarb teisingumo princip nustate statymas?
ˇ
b) Kokie statymo nurodymai neleido iskraipyti teisingumo?
„JEHOVOS STATYMAS TOBULAS“ 133
ˇ ˙ ˙
uz koj!“ (Pakartoto ˇ statymo 19:21) Bausme turejo ati-
tikti nusikaltim. Sis Dievo teisingumo principas buvo
˙ ˇ
pabreztas visame statyme. Kaip pamatysime 14 skyriu-
ˇ ˇ
je, ir siandien tas principas padeda mums suvokti isper-
˙ ˇ
kamosios Jezaus Kristaus aukos reiksm. (1 Timotiejui
2:5, 6, NW)
12 statyme taip pat buvo taisykli, neleidzian ˇ ˇ ˇ
ci is-
ˇ
kraipyti teisingumo. Pavyzdziui, norint rodyti asmens
˙ ˇ
kalt reikedavo bent dviej liudinink. Uz melaging
˙ ˇ ˙
liudijim lauke griezta bausme. (Pakartoto statymo
ˇ ˇ ˇ
19:15, 18, 19) Kysininkauti irgi buvo grieztai draudzia-
ˇ ˙
ma. (Isejimo 23:8; Pakartoto statymo 27:25) Net vers-
˙
lo reikaluose Dievo tauta turejo laikytis kilni Jehovos
teisingumo norm. (Kunig 19:35, 36; Pakartoto sta-
ˇ
tymo 23:20, 21 [23:19, 20, Brb]) Toks teisingas ir nesa-
ˇ
liskas statym rinkinys buvo tikra palaima Izraeliui.
ˇ ˇ
Gailestingum ir nesaliskum
˙ ˇ
pabreziantis statymas
13 Ar Mozes ˙ ˇ
statymas buvo griezt, negailesting
˙
taisykli rinkinys? Visai ne! kveptas karalius Dovy-
ˇ ˙
das rase: „Jehovos statymas tobulas.“ (Psalmyno 19:7,
ˇ ˙
NW) Jis puikiai zinojo, kad statymas moke gailestin-
ˇ ˇ
gumo ir nesaliskumo. Kaip?
14 Mus ¯
laikais kai kur statymai palankesni veikiau
˙ ˙ ˇ
nusikalteliams nei nukentejusiesiems. Pavyzdziui, va-
˙ ˙ ˇ ˙
gys pasodinami kalejim, o nuo j nukentej zmones
˙
kartais taip ir neatgauna savo turto ir dar turi moketi
ˇ ˇ ˙
mokescius kaliniams islaikyti. Senoves Izraelyje toki
˙ ˙ ˙ ˇ
kalejim nebuvo, o bausmes buvo tiksliai apibreztos.
˙
(Pakartoto statymo 25:1-3) Vagis turejo ne tik atlyginti
˙
13, 14. Kaip statymas garantavo teisingum vagystes atveju?
˙
134 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
ˇ ˙
padaryt zal, bet dar ir primoketi. Kiek? vairiai. Tei-
˙ ˇ ˇ
sejai, matyt, atsizvelgdavo daug k, pavyzdziui, ar nu-
˙ ˙
sikaltelis atgailauja. Tai padeda suprasti, kodel Kunig
ˇ
5:20-26 (6:1-7, Brb) nurodytas is vagies reikalaujamas
ˇ ˇ ˙
atlyginimas yra daug mazesnis negu nustatytasis Iseji-
mo 22:7.
15 statyme pripazstama, ˇ ¯
jog nusikaltimas gali buti ir
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
netycinis. Pavyzdziui, netycia k nors nuzuds zmogus
˙ ˙ ˇ
neturejo sumoketi gyvybe uz gyvyb, jeigu pasinaudo-
˙ ˇ
davo teise begti vien is Izraelio prieglaudos miest.
˙ ˇ ˙ ˇ ˙
galiotiems teisejams istyrus nelaimelio byl, sis ture-
davo gyventi tame mieste iki vyriausiojo kunigo mir-
˙
ties. Paskui jis galedavo sikurti, kur nori. Taigi Dievo
gailestingumas j apsaugodavo. Tuo pat metu statymas
˙ ˇ ˙ ˇ ˙ ˇ
pabreze, kokia brangi yra zmogaus gyvybe. (Skaici 15:
30, 31; 35:12-25)
16 statymas saugojo asmens teises. Pazi ˇ ¯ ˙
urekime, kaip
˙ ˙
jis gyne skolininkus. statymas draude skolintojui
ˇ ˇ ˇ
zengti skolininko namus ir paciam pasiimti uzstat.
˙ ˇ
Jis turedavo laukti lauke, kol skolininkas j atnes. Taip
ˇ ˇ ˇ ˙
buvo uztikrinta zmogaus nam nelieciamybe. Jeigu
ˇ ˇ ˇ
skolintojas uzstatu is skolininko paimdavo virsutin
ˇ ˙ ˇ ˙
drabuz, turedavo grzinti j savininkui iki saules lai-
ˇ ˇ
dos, nes sis tikriausiai juo uzsiklodavo. (Pakartoto sta-
tymo 24:10-14)
17 statyme randame nurodym net ir del ˙
karo. Dievo
ˇ ˇ ˇ
tauta kariavo, bet ne valdzios ar zemi troskimo veda-
˙ ˇ
ma, o kaip Dievo paskirta atstove ‘Viespaties karuose’.
ˇ ˇ ˇ ˇ ˙
(Skaici 21:14) Daznai izraelitai is pradzi turedavo
15. Kaip statymas laidavo gailestingum ir teisingum asmeniui,
ˇ ˇ ˇ ˇ
netycia nuzudziusiam zmog?
˙
16. Kaip statymas gyne asmens teises?
˙ ˙
17, 18. Kuo izraelit kovos skyresi nuo kit taut kar ir kodel?
„JEHOVOS STATYMAS TOBULAS“ 135
¯ ˇ
pasiulyti priesui pasiduoti. Jei miestas atsisakydavo, iz-
ˇ
raelitai
ˇ j apguldavo, taciau pagal Dievo nurodymus.
˙
Sie kariai — skirtingai nei daugelis kit, negalejo prie-
ˇ
vartauti moter ar be atodairos zudyti. Jie netgi priva-
˙ ˇ ˇ ˇ
lejo saugoti aplink, nekirsti pries kraste vaismedzi.1
˙ ˙
Kitos armijos dare k norejo. (Pakartoto statymo 20:
10-15, 19, 20; 21:10-13)
18 Tikriausiai pasipiktini isgirds, ˇ
jog kai kuriuose
ˇ ˙
krastuose kariauti mokomi net vaikai? Senoves Izrae-
lyje 20 met neturintys vaikinai karinei tarnybai ne-
ˇ ˇ ˙
tiko. (Skaici 1:2, 3) Nuo sios prievoles atleisdavo net
ˇ
suaugus vyr, jei sis labai bijodavo. Jaunavedys irgi
˙ ˇ
galedavo metus likti namuose, kad pries stodamas
˙
toki pavojing tarnyb susilaukt pedinio. Taip, sta-
ˇ ˇ ˇ
tymas leido jaunavedziui pasilikti ‘dziuginti’ savo zmo-
n. (Pakartoto statymo 20:5, 6, 8; 24:5)
19 Be to, statymas saugojo moteris, vaikus ir seimas, ˇ
¯ ˙
garantavo jiems aprupinim. Jis pareigojo tevus nuo-
˙
lat skirti vaikams demesio ir mokyti juos dvasini da-
˙
lyk. (Pakartoto statymo 6:6, 7) statymas draude bet
ˇ ˇ ˙ ˙ ˙
koki kraujomais — uz tai grese mirties bausme. (Ku-
˙ ˇ ˙ ˇ
nig 18 skyrius) Santuokine neistikimybe, siandien
ˇ
ardanti ir griaunanti daugel seim, irgi buvo drau-
ˇ ¯ ˇ ˇ ˇ
dziama. statymas rupinosi nasli ir naslaici gerove
ˇ ˇ ˙ ˙ ˇ ˙
bei griezciausiai baude j skriaudejus. (Isejimo 20:14;
22:21-23 [22:22-24, Brb])
ˇ ˇ ˇ
1 statyme rasoma: „Medis — ne zmogus, kad pries j kariautum.“
ˇ ˇ
(Pakartoto statymo 20:19, Brb) Pirmojo amziaus zyd mokslininkas
ˇ ˇ
Filonas pacitavo s sakym aiskindamas, jog Dievui „nepatinka, kai
ˇ ˇ ˙
zmog nukreiptas pyktis isliejamas ant niekuo det dalyk“.
ˇ ˇ ˇ
19. Kaip statymas saugojo moteris, vaikus, seimas, nasles ir naslai-
ˇ
cius?
˙
136 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
ˇ ˙
20 Taciau kai kam gali kilti klausimas, kodel statymas
leido daugpatyst? (Pakartoto statymo 21:15-17) Kad
ˇ
tai suprastume, turime zinoti, koks tai buvo laikmetis.
˙
Kas Mozes statym vertina dabartini laik ir kul-
¯ ˇ ¯
turos poziuriu, j supranta klaidingai. (Patarli 18:13)
˙
Edene Jehova nustate visai kitoki norm — santuokos
ˇ ˇ
rysiu susiejo vien vyr ir vien moter. (Pradzios 2:18,
ˇ ˙
20-24) Taciau tuo metu, kai Jehova dave statym Iz-
˙ ˇ
raeliui, daugpatyste jau buvo giliai sisaknijusi. Jehova
ˇ ˙ ˇ
gerai zinojo, kad jo „kietasprande“ tauta daznai sulau-
ˇ ˇ ˇ
zys net svarbiausius sakymus, pavyzdziui, draudzian-
ˇ ˇ ˙ ˙ ˙ ˇ
cius stabmeldyst. (Isejimo 32:9) Todel jis elgesi ismin-
˙
tingai ir nemegino tuo laiku pakeisti vis santuokos
ˇ ˙
paproci. Turekime omenyje, kad daugpatystei pra-
ˇ ˙ ˙ ˇ
dzi dave ne Jehova. Mozes statymu jis tik reguliavo s
ˇ
paprot ir neleido juo piktnaudziauti.
21 Tai padeda suprasti ir kit dalyk — kodel ˙ ˙
Mozes
ˇ ˇ ˙
statymas leido vyrui issiskirti su zmona del gana daug
ˇ ˇ ˙
priezasci. (Pakartoto statymo 24:1-4) Pasak Jezaus,
ˇ ˙ ˇ
Dievas nusileido zydams ‘del j sirdies kietumo’. Vis
˙ ˙
delto tokios nuolaidos buvo laikinos. Savo sekejams
˙ ˙ ˙
Jezus liepe laikytis Jehovos nustatytos pradines nor-
mos. (Mato 19:8)
Meil ugdantis statymas
˙ ˇ ˙ ˙
22 Ar esi girdejs, kad kokia nors siuolaikine teisine
˙ ˙ ˇ ˇ
sistema skatint myleti? Mozes statymas meil isauks-
ˇ ˇ
tino. Vien Pakartoto statymo knygoje vairios zodzio
˙
„meile“ formos pavartotos daugiau kaip 20 kart. „My-
˙ ˙
20, 21. a) Kodel Mozes statymas izraelitams leido daugpatyst?
˙ ˙ ˙
b) Kodel skyryb nuostatai statyme skyresi nuo normos, kuri veliau
˙ ˙
nurode Jezus?
˙ ˙
22. K ir kaip myleti skatino Mozes statymas?
„JEHOVOS ĮSTATYMAS TOBULAS“ 137
Apmąstykime
Kunigų 19:9, 10; Pakartoto Įstatymo 24:19.Ką manai apie
tokių įstatymų Davėją?
Psalmyno 19:8-15 (19:7-14, Brb). Koks buvo Dovydo požiūris
į Jehovos įstatymą ir kiek brangus jis turėtų būti mums?
Michėjo 6:6-8.Kaip šios eilutės padeda suvokti, kad Jehovos
įstatymai nėra našta?
Mato 23:23-39.Kaip fariziejai parodė nesuvokią Įstatymo es-
mės ir ko tai pamoko mus?
Jehova duoda
ˇ ˇ
„ispirk uz daugel“
¯ ˇ ¯
„VISA kurinija iki siol tebedusauja ir tebesikankina.“
ˇ ˇ ¯
(Romieciams 8:22) Taip apastalas Paulius apibudina
˙ ¯ ˙ ˇ
apgailetin mus padet. Mes kenciame, esame vargi-
˙ ˙ ˇ ˇ ˙
nami nuodemes, mirstame — iseities, rodos, nera. Tik
ˇ
ne Jehovai. (Skaici 23:19) Teisingumo Dievas rado
¯ ˇ ˇ ˇ ¯ ˇ
bud islaisvinti mus is sios vergijos — pasirupino is-
pirka.
2 Ji yra didziausia ˇ ˇ ˇ
Jehovos dovana zmonijai. Ispirka
ˇ ˇ ˇ ˙ ˙
leidzia issivaduoti mums is nuodemes ir mirties. (Efe-
ˇ ˇ ˇ
zieciams 1:7) Ja grindziama viltis gyventi amzinai —
ˇ ˙
ar danguje, ar rojumi paverstoje zemeje. (Luko 23:43;
ˇ
Jono 3:16; 1 Petro 1:4) Tad kas yra toji ispirka? Ko ji
moko apie neprilygstam Jehovos teisingum?
˙ ˙ ˇ
Kodel prireike ispirkos
ˇ ˙
3 Ispirkos prireike del Adomo padarytos nuodem ˙ ˙ ˙
es.
˙
Nepaklusdamas Dievui Adomas pasmerke savo pali-
ˇ
kuonius ligoms, sielvartui, skausmui ir mirciai. (Pra-
ˇ ˇ ˙
dzios 2:17; Romieciams 8:20) Dievas negalejo papras-
ˇ ˙ ˇ ˇ
tai imti ir atsaukti mirties bausmes vien is gailescio.
¯ ˇ
Taip jis but sulauzs savo paties statym: „Atpildas
ˇ ˙ ˇ
uz nuodem — mirtis.“ (Romieciams 6:23) O jeigu
pats Jehova nepaisyt savo teisingumo norm, kokia
˙ ˇ
netvarka ir neteisybe siviespataut visatoje!
ˇ ˇ ˙
1, 2. Kaip Biblijoje aprasoma zmonijos padetis ir kokia yra vienin-
˙ ˇ
tele iseitis?
˙ ˙ ˇ ˙ ˙ ˇ
3. a) Kodel prireike ispirkos? b) Kodel Dievas negalejo paprasciausiai
ˇ ˙
atsaukti mirties bausmes Adomo palikuoniams?
ˇ ˇ
JEHOVA DUODA „ISPIRK UZ DAUGEL“ 139
ˇ ˇ ˇ ˇ
4 Kaip suzinojome is 12 skyriaus, ˇ ˙ maistas Edene is-
˙ ˙
kele labai svarbius klausimus. Setonas apjuodino Die-
ˇ ˙ ˇ
vo vard, apsauke j melagiu ir ziauriu diktatoriumi,
ˇ ¯ ˙ ˇ
neduodanciu savo kuriniams laisves. (Pradzios 3:1-5)
˙
Manydamas, kad niekais paverte Dievo ˇ ˙ tiksl apgy-
ˇ ˇ ˙
vendinti zem teisiais zmonemis, Setonas apkalti-
˙ ˇ
no Jehov esant nevykel. (Pradzios 1:28; Izaijo 55:
¯ ˇ
10, 11) Jeigu Jehova but nepaiss si kaltinim, dau-
˙ ¯ ˙ ˙
gybe proting jo kurini galejo prarasti pasitikejim
jo valdymu.
ˇ ˙
5 Be to, Setonas ˇ ˇ ˙ ˇ
apsmeize istikimus Jehovos tarnus
ˇ ˇ ˇ
tvirtindamas, jog sie tarnauja Jam is savanaudisk
˙ ˇ ˇ ˙
paskat ir kad sunkum prislegti Jo issizades. (Jobo
ˇ ˇ
1:9-11) Issprsti siuos klausimus buvo daug svarbiau,
ˇ ˇ ˇ ˙ ˙
nei isvaduoti zmonij is ˇ apgailetinos padeties. Je-
˙ ˙ ˇ ˇ
hova privalejo atsakyti Setono smeizt. Kaip Die-
˙ ¯ ˇ ˙
vas galejo padaryti tai ir drauge pasirupinti zmone-
mis?
ˇ
Padengiamoji ispirka
6 Jehovos sprendimas buvo labai gailestingas ir tei-
˙ ˇ
singas, — tokio nepajegt sugalvoti joks zmogus. Ir
kartu jis labai paprastas. Vadinamas jis vairiai: atpir-
ˇ
kimu, sutaikinimu, ispirkimu, permaldavimu ir ati-
taisymu. (Psalmyno 49:8, Brb; Danieliaus 9:24, Vl; Ga-
ˇ
latams 3:13; Kolosieciams 1:20; Hebrajams 2:17) Bet
ˇ ˙
tiksliausiai s Dievo sprendim pavadino Jezus. Jis pa-
˙ ˇ ¯ ˙
sake: „Zmogaus Sunus irgi atejo ne kad jam tarnaut,
ˇ ˙ ˙ ˙
4, 5. a) Kuo Setonas apkaltino
ˇ ˙ Diev ir kodel Jehova privalejo atsa-
ˇ ˇ ˇ
kyti jo smeizt? b) Kuo Setonas apkaltino istikimus Jehovos tarnus?
ˇ ˇ ˙ ˇ ˇ
6. Kokiais zodziais Biblijoje vadinama Dievo priemone zmonijai is-
˙
gelbeti?
ˇ ˇ
JEHOVA DUODA „ISPIRK UZ DAUGEL“ 141
˙ ˇ
bet pats tarnauti ir savo gyvybes atiduoti kaip ispir-
ˇ ´ ˇ
kos [graikiskai lytron] uz daugel.“ (Mato 20:28)
7 Kas yra ispirka? ˇ ˙
Cituotojoje eiluteje yra pavartotas
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
graikiskas zodis, kilsˇ is veiksmazodzio, reiskiancio
ˇ ˇ ˇ ˇ ¯
„islaisvinti, isleisti“. Siuo zodziu budavo vadinama
ˇ ˇ
pinig suma karo belaisviams ispirkti. Vadinasi, ispir-
ˇ
ka yra tai, kas sumokama norint k nors susigrzin-
ˇ ˇ ˇ
ti. Hebrajiskuosiuose rastuose vartojamas zodis, ver-
ˇ ˇ ´ ˇ ˇ ˇ
ciamas „ispirka“ (kofer), yra kils is veiksmazodzio,
ˇ ˇ ˇ ˙
reiskiancio „padengti“. Pavyzdziui, Dievas liepe No-
ˇ ˇ ˇ ˇ
jui „apglaistyti“ (cia pavartota to hebrajisko zodzio
ˇ ˇ
forma) laiv derva. (Pradzios 6:14) Tad ispirkti dar
ˇ ˙
reiskia padengti nuodemes. (Psalmyno 65:3, NW)
ˇ
8 Zodyne Theological Dictionary of the New Testa-
ˇ ˇ ´
ment aiskinama, jog zodis kofer „visada nurodo vie-
ˇ
no dalyko atitikim kitam“. Pavyzdziui, sandoros
ˇ
skrynios dangtis atitiko pacios skrynios form. Taigi
ˇ ˙
norint ispirkti, arba padengti, nuodemes reikia su-
˙ ˇ ˇ
moketi kain, visiskai atitinkanci, arba padengian-
ˇ ˙ ˙ ˇ
ci, nuodemes padaryt zal. Dievo statymas reika-
˙ ˇ ˇ ˇ
lavo: „Gyvybe uz gyvyb, dantis uz dant, ranka uz
ˇ
rank, koja uz koj.“ (Pakartoto statymo 19:21)
9 Nuo Abelio laik tikintys zmon ˇ ˙
es aukojo Dievui
˙ ˙
gyvulius. Taip jie parode, jog suvokia savo nuode-
ˇ ¯ ˙
mingum ir ispirkos butinyb, bei rode tik Dievo
ˇ ˇ ˇ ˙ ˇ
pazadu isvaduoti zmonij per Sekl. (Pradzios 3:15,
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ ˙
7, 8. a) K Raste reiskia zodis „ispirka“? b) K visiskai atitikti turejo
ˇ
ispirka?
˙ ˇ ˙ ˇ ¯
9. Kodel tikintys zmones aukojo gyvulius ir kaip tokias aukas ziu-
˙
rejo Jehova?
ˇ ˇ
„Atitinkama ispirka uz visus“
˙
142 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
ˇ ˙
isgelbeti Dievas nepasirinko bet kokio angelo. Jis
˙
atsiunt ˇ ˙ e t, kuris galutinai ir visiems laikams paneig-
t Setono kaltinim Jehovos tarnams. Taip, Jeho-
ˇ ˇ ˙
va ryzosi didziulei aukai — atsiunte savo viengim
¯ ˇ ˙ ˙
Sun, kuriuo „ypac gerejosi“. (Patarli 8:30, NW)
¯ ˙ˇ ˙ ˇ ˇ ˙
Dievo Sunus noriai „apiplese pats save“, issizadeda-
ˇ ˇ
mas dangiskos prigimties. (Filipieciams 2:7) Jehova
˙ ˙ ˇ ¯
stebuklingai perkele savo pirmojo dangiskojo Su-
˙ ˇ ˇ
naus gyvyb su visais jo asmenybes bruozais zydai-
˙ ˇ ˇ
tes, vardu Marija, scias. (Luko 1:27, 35) Gims zmo-
˙ ˇ ˇ
gumi jis buvo pavadintas Jezumi. Taciau is tikrj j
galima vadinti ir antruoju Adomu, nes jiedu buvo
¯ ˇ ˙ ˙ ˙
lygus. (1 Korintieciams 15:45, 47) Del to Jezus gale-
ˇ ˇ ˙ ˇ
jo paaukoti save kaip ispirk uz nuodeming zmo-
nij.
14 Kam ispirka ˇ ˙ ¯ ˙
turejo buti sumoketa? Psalmyno 49:8
(49:7, Brb) nurodo, jog Dievui. Bet argi ne pats Jeho-
¯ ˇ ˇ ˇ
va ja ir pasirupino? Taip, taciau tai nereiskia, jog is-
pirka yra paprastas, formalus mainas, lyg pinig per-
˙ ˇ ˇ ˙
dejimas is vienos kisenes kit. Tai ne prekybinis
˙
mainas, o teisinis sandoris. Sumokedamas toki ne-
ˇ
apsakomai didel kain, Jehova patvirtino ess isti-
ˇ
kimas savo tobulam teisingumui. (Pradzios 22:7, 8,
¯
11-13; Hebrajams 11:17; Jokubo 1:17)
15 Kad sumoket ˙ ˇ ˙
ispirk, 33 m. e. m. pavasar Jezus
ˇ ˇ
leidosi ziauriai nukankinamas. Jis nesipriesino, kai
˙
buvo neteisetai suimtas, nuteistas ir prikaltas prie
˙ ¯ ˙
bausmes stulpo. Ar tikrai buvo butina, kad Jezus taip
˙ ˙ ¯ ˇ
kentet? Taip, nes turejo buti issprstas Dievo tarn
ˇ ˙ ˙
istikimybes klausimas. Atkreipk demes, jog Dievas
˙ ˙ ˙ ˙
15. Kodel Jezus turejo kenteti ir mirti?
ˇ ˇ
JEHOVA DUODA „ISPIRK UZ DAUGEL“ 145
ˇ ˙ ¯ ˙
neleido Erodui nuzudyti Jezaus kudikysteje. (Mato
ˇ ˙ ˙ ˇ
2:13-18)
ˇ ˙ Taciau suaugs Jezus galejo atlaikyti arsius
Setono antpuolius puikiai suvokdamas, kas nuo to
ˇ ˙
priklauso.1 Net per baisius isbandymus Jezus liko
ˇ ˙ ˙
„sventas, nekaltas, tyras, atskirtas nuo nusidejeli“
˙
iki pat mirties ir nenuneigiamai rode, kad Jehova
˙ ˇ
turi tarn, kurie ir kentedami lieka jam istikimi.
ˇ ˙ ˙
(Hebrajams 7:26) Tad aisku, kodel mirdamas Jezus
ˇ
pergalingai susuko: „Atlikta!“ (Jono 19:30)
ˇ ˇ
Isperkamojo darbo uzbaigimas
16 Taciau ˇ ˇ
isperkamasis darbas dar nebuvo baigtas.
ˇ ˙ ˙ ˙
Treci dien po Jezaus mirties Jehova j prikele.
ˇ
(Apastal darb 3:15; 10:40) Taip jis ne tik atlygino
¯ ˇ ˇ ˇ ˇ
Sunui uz istikim tarnyst, bet ir leido uzbaigti is-
perkamj darb kaip Dievo Vyriausiajam Kunigui.
ˇ ˇ ˇ
(Romieciams 1:4; 1 Korintieciams 15:3-8) Apastalas
ˇ ˙
Paulius aiskina: „Kristus, atejs kaip. . . kunigas, . . . ne
ˇ ˇ
ozi ar versi krauju, bet savuoju krauju vien kar-
ˇ ˙ ˇ ˙ ˇ
t visiems laikams zenge sventov ir vykde amzi-
ˇ ˙
nj atpirkim. Mat Kristus zenge ne rank darbo
ˇ
sventov — tikrosios atvaizd, bet pat dang, kad
ˇ ˙ ˇ
nuo dabar mus uztart, stovedamas priesais Dievo
veid.“ (Hebrajams 9:11, 12, 24)
ˇ ˙
1 Lygiavertiskumo principas reikalavo, kad Jezus mirt ne kaip to-
ˇ
bulas vaikas, o kaip tobulas subrends zmogus. Prisimink, Adomas
˙ ˇ
nusidejo smoningai, puikiai suvokdamas, k daro ir kas uz tai lau-
˙ ˙ ˙
kia. Jezus galejo tapti „paskutiniu Adomu“ ir padengti t nuodem
ˇ ˇ
tik smoningai apsisprends likti istikimas Jehovai. (1 Korintieciams
˙ ˇ ˙
15:45, 47) Todel istikimas Jezaus gyvenimas bei pasiaukojama mirtis
ˇ ˇ
buvo „vienas isteisinimo darbas“. (Romieciams 5:18, 19, NW)
˙ ˇ ˙ ˙
16, 17. a) Kaip Jezus toliau dirbo isperkamj darb? b) Kodel Jezui
˙ ˇ
reikejo stoti „priesais Dievo veid“?
˙
146 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
˙ ˇ ˇ ¯
17 Kristus negalejo uznesti dang savo kuno krau-
ˇ ˇ ˇ ˙
jo. (1 Korintieciams 15:50) Jis uznese tai, k kraujas
ˇ
simbolizavo — savo paaukotos tobulo zmogaus gy-
˙ ˇ ˙
vybes vert. Stodamas pries Dievo veid jis pateike
˙ ˇ ˇ ˙ ˇ
savo gyvybes vert kaip ispirk uz nuodeming zmo-
˙ ˙ ˇ
nij. Ar Jehova t auk prieme? Taip, ir tai tapo ais-
˙
ku per 33 m. e. m. Sekmines Jeruzaleje, kai 120
ˇ ˇ
Kristaus mokini gavo sventosios dvasios. (Apastal
darb 2:1-4) Tai buvo tikrai jaudinantis vykis, bet jis
ˇ ˇ
tebuvo nuostabi ispirkos palaim pradzia.
ˇ
Ispirkos palaimos
18 Laiskeˇ ˇ ˇ
kolosieciams Paulius aiskina, kad Dievas
˙ ˙
panorejo visa sutaikinti su savimi per Jezaus krauj,
ˇ ˇ
isliet ant kanci stulpo. Pasak Pauliaus, sutaikintos
¯ ˙
su Dievu turi buti dvi grupes: ‘visa, kas yra dangu-
ˇ ˙ ˇ
je’, ir „visa, kas yra zemeje“. (Kolosieciams 1:19, 20;
ˇ ˇ
Efezieciams 1:10) Pirmj grup sudaro 144 000 kriks-
ˇ
cioni, kuriems duota viltis drauge su Kristumi tar-
ˇ ˇ ˇ
nauti kunigais ir is dangaus valdyti zem. (Apreis-
¯
kimo 5:9, 10; 7:4; 14:1-3) Per tukstant met jie
ˇ ˇ ˇ
palaipsniui islies ispirkos palaimas klusniai zmonijai.
ˇ ˇ
(1 Korintieciams 15:24-26; Apreiskimo 20:6; 21:3, 4)
19 „Visa, kas yra zemeje“, — tai zmon ˇ ˙ ˇ ˙
es, kurie tikisi
ˇ ˙ ˇ
tobuli gyventi zemes Rojuje. Apreiskimo 7:9-17 jie va-
ˇ ˇ
dinami „milziniska minia“, kuri pergyvens „did siel-
ˇ ˇ
vart“. Taciau ispirkos palaim tiek ilgai laukti jiems
˙ ˇ ˙ ˇ ˇ
nereikes. Jie jau „isplove savo drabuzius ir juos isba-
˙ ˙ ˇ ˇ ˙
lino Avinelio krauju“. Tikedami ispirka tie zmones
˙
18, 19. a) Kokios dvi grupes bus sutaikintos su Dievu per Kristaus
ˇ ˇ ˇ
krauj? b) Kokios palaimos „milziniskai miniai“ isliejamos dabar ir
ˇ
bus islietos ateityje?
ˇ ˇ
JEHOVA DUODA „ISPIRK UZ DAUGEL“ 147
Apmstykime
ˇ ˙ ˇ ¯ ˙
Skaici 3:39-51. Kodel ispirka turi buti atitinkamos vertes?
˙ ˇ ˇ
Psalmyno 49:7, 8, Brb. Kodel mes skolingi Dievui uz ispirk?
ˇ ˇ ˙ ˇ
Izaijo 43:25. Kaip si Rasto eilute padeda suvokti, jog ne zmo-
ˇ ˙ ˙ ˇ ˙
ni isgelbejimas buvo pagrindine priezastis, kodel Jehova
¯ ˇ
pasirupino ispirka?
ˇ ˙
1 Korintieciams 6:20. Kaip elgtis ir gyventi mus turet skatinti
ˇ
ispirka?
ˇ ˇ
jau dabar yra dvasiskai laiminami — pripazstami
¯ ˙
teisiais Dievo draugais! (Jokubo 2:23) Jezaus auka
ˇ ˙
leidzia jiems ‘drsiai artintis prie malones sosto’.
(Hebrajams 4:14-16, Brb) Suklyd per j gali gauti at-
ˇ
leidim. (Efezieciams 1:7) Kad ir netobuli, jie turi
ˇ ˇ
svari szin. (Hebrajams 9:9; 10:22; 1 Petro 3:21) Tad
˙
santaika su Dievu nera vien ateities dalykas, ji ma-
ˇ
noma jau dabar! (2 Korintieciams 5:19, 20) O per
¯ ˇ ˙ ˇ ˇ ˇ
Tukstantmet zmones ‘bus isvaduoti is pragaisties ver-
˙ ˙
goves’ ir galiausiai „gis Dievo vaik garbes laisv“.
ˇ
(Romieciams 8:21)
˙
20 „Dekui Dievui — per mus ¯ ˇ ˙
Viespat Jez Krist“
ˇ ˇ ˇ
uz ispirk! (Romieciams 7:25) Ji drauge ir paprasta, ir
ˇ ˇ ˙
stulbinanciai didinga. (Romieciams 11:33) Su dekin-
ˇ
gumu mstydami apie ispirk, suvoksime jos vert ir
˙
dar labiau suartesime su teisingumo Dievu. Kaip ir
ˇ
psalmininkas slovinkime Jehov, ‘mylint, kas teisu
ir teisinga’. (Psalmyno 33:5)
ˇ
20. K jauti mstydamas apie ispirk?
1 5 S K Y R I U S
˙
Jezus ‘gyvendina
ˇ ˙
teisingum zemeje’
˙ ˇ
JEZUS aiskiai buvo pyks — ir ne be pagrindo. Tik-
˙
riausiai sunku sivaizduoti jˇ tok, nes Jezus buvo ro-
ˇ ˇ
mus zmogus. (Mato 21:5) Zinoma, tai nereiskia, kad
ˇ ˙
jis tuokart prarado savitvard, — jo nirsis buvo teise-
˙ ˇ ˙
tas.1 Bet kas taip supykde s taiking vyr? Didele ne-
˙
teisybe.
2 Jeruzales ˙ ˇ ˙ ˇ ˇ
sventykla buvo brangi Jezaus sirdziai. Tai
˙ ˇ ˇ
buvo vienintele pasaulyje ˇ sventa vieta jo dangiskajam
˙ ˇ ˇ
Tevui garbinti. Zydai cionai suplaukdavo is vairi
ˇ ˇ
krast. Net Jehovos bijantys svetimtauciai rinkdavosi
ˇ ˇ ˇ
jiems skirt isorin sventyklos kiem. Taciau tai, k
ˇ ˙ ˙ ˙ ˙ ˙
sventykloje pamate tarnyb pradejs Jezus, j sukrete.
˙ˇ ˙
Dievo namai labiau panesejo turg negu garbini-
ˇ ˙
mo viet! Visur surmuliavo pirkliai ir pinig keitejai.
ˇ ˇ ˙ ˇ
Kas gi cia bloga? Tie zmones Dievo sventykloje sta-
ˇ ˙ˇ ˙
ciai apiplesinejo kitus! Kaip? (Jono 2:14)
3 Religiniai vadovai buvo nurod sventyklos ˇ
mokes-
ˇ ˙
cius moketi tam tikromis monetomis. Lankytojams
˙ ˙
tekdavo keisti pinigus, todel pinig keitejai tiesiog
ˇ ˇ
sventyklos kieme buvo susistat stalus ir uz kiekvie-
˙ ˙ ˙ ˇ ˇ
1 Teisetai pykdamas Jezus seke Jehova, kuris „dega pykciu“ pries
visok blog. (Nahumo 1:2) Jehova buvo saks, kad jo neklusni tauta
˙ ˇ ˙
jo namus pavertusi „plesik lindyne“, ir perspejs: „Mano liepsno-
ˇ ˇ
jantis pyktis issilies ant sitos vietos.“ (Jeremijo 7:11, 20)
˙ ˙ ˙
1, 2. Kas ir kodel kart supykde Jez?
ˇ ˇ ˙ ˙
3, 4. Kaip Jehovos namuose buvo skriaudziami zmones ir k padare
˙
Jezus?
˙ ˇ ˙
JEZUS ‘GYVENDINA TEISINGUM ZEMEJE’ 149
˙ ˙ ˙
n sander eme mokest. ˇ Prekyba gyvuliais aukoms
ˇ ˙ ˙
irgi nese didel peln. Zinoma, gyvul aukotojas gale-
ˇ ˇ
davo nusipirkti ir kur nors mieste, taciau sventyklos
¯
tarnautojai, ko gero, but atmet j kaip netinkam
˙ ˇ
aukoti. O del sventykloje pirkt auk sunkum ne-
ˇ ˙ ˙ ˙
kildavo. Taigi zmones priklause nuo pirkli malones,
ˇ ˙ ˙ˇ
o sie nesidrovejo lupikauti.1 Jie tiesiog plesikavo!
˙
4 Jezus ˙ ˙ ˇ
negalejo paksti tokios neteisybes. Juk sven-
˙ ˇ ˇ
tykla buvo jo Tevo namai! Tad is virvuci susisuks
ˇ ˙ ˙ ˇ
rimb jis isvaike galvijus bei avis. Paskui priejs isvar-
˙ ˙
te pinig keitej stalus. sivaizduok, kaip ant marmu-
ˇ ˇ ˙
rini grind pazyra monetos! Balandzi pardavejams
˙ ˇ ˙ ˇ ˇ
Jezus grieztai sake: „Pasiimkite visa tai is cia.“ (Jono
ˇ ˇ
2:15, 16, Brb) Pasipriesinti siam drsiam vyrui nedr-
so niekas.
¯ ˙
Sunus — Tevo atspindys
ˇ
5 Zinoma, pirkliai sventykl ˇ ˇ ˇ
grzo. Mazdaug po tre-
˙ ˙ ˇ ˇ ˙
j met vel emsis veiksm pries si neteisyb Je-
ˇ ˙
zus pacitavo Jehovos pasmerkim zmonems, paver-
˙ˇ
tusiems Jo namus „plesik lindyne“. (Mato 21:13;
ˇ
Jeremijo 7:11) Be abejo, matydamas, kaip skriaudzia-
ˇ ˙ ˇ ˙ ˙
mi zmones ir niekinama sventykla, Jezus jaute ap-
˙ ˇ ˇ
maud kaip ir jo Tevas. Ir nenuostabu! Is dangiskojo
ˇ ˇ ˇ ˙
1 Misnoje rasoma, kad po keleri met kilo maistas del per dide-
˙ ˇ ˇ
les sventykloje parduodam balandzi kainos. Tkart ji buvo suma-
ˇ ˇ ˇ
zinta net 99 procentais! Kas gaudavo daugiausia naudos is sio pelnin-
ˇ ¯ ˙
go verslo? Kai kuri istorik nuomone, sventyklos turgus priklause
ˇ ˙
vyriausiajam kunigui Anui. Taip jo seima susikrove nemenk turt.
(Jono 18:13, Brb)
˙
5—7. a) Kok teisingumo supratim Jezus gijo gyvendamas danguje
ˇ ˙ ˙
ir ko galime is Jezaus pasimokyti? b) Kaip Kristus kovojo del Jehovos
˙ ˇ
visavaldystes ir jo vardo paslovinimo?
˙ ˇ ˙
JEZUS ‘GYVENDINA TEISINGUM ZEMEJE’ 151
˙ ˙ ˙ ˙
Tevo jis mokesi milijonus met, todel turejo tok pat
ˇ
teisingumo jausm kaip ir Jehova. Tad jei norime ais-
kiai suvokti Jehovos teisingum, turime mstyti, kaip
ˇ ˙ ˙
si savyb rode Jezus Kristus. (Jono 14:9, 10)
6 Jehovos viengimis Sunus ¯ ˙ ˇ ˙
girdejo, kaip Setonas ne-
ˇ ˇ
teisingai pavadino Diev melagiu ir uzgincijo jo val-
ˇ ˙ ˇ ˇ ˙ ˙
dˇ zios teisetum. Koks smeiztas! Jezus girdejo ir kit
˙ ˇ
Setono tvirtinim — kad joks zmogus netarnaus Je-
ˇ ˇ ˙ ˇ
hovai nesavanaudiskai, is meiles. Suprantama, sie
ˇ ¯ ˇ
neteisingi kaltinimai uzgavo Sunaus sird. Kaipˇ j tu-
˙ ˇ ˇ ˙ ˙
rejo nudziuginti zinia, jog pats gales paneigti Setono
ˇ
mel! (2 Korintieciams 1:20) Kaip?
7 Isˇ 14 skyriaus suzinojome, ˇ ˙
kad Jezus Kristus galu-
ˇ ˙ ˇ ˙ ˙
tinai issklaide Setono sukeltas abejones del Jehovos
¯ ˇ ˙ ˇ
kurini istikimybes. Dabar tapo manoma amziams
ˇ
apginti Jehovos visavaldyst ir paslovinti Jo vard.
˙ ˇ
Jehovos paskirtas vyriausiuoju Vadu, Jezus uztikrins
ˇ
teisingum visoje visatoje. (Apastal darb 5:31) Gy-
ˇ ˙ ˙
vendamas zemeje jis savo elgsena atspindejo Dievo
˙ ˙ ˇ
teisingum. Apie Jez Jehova pasake: „As suteiksiu
jam savo Dvasi, ir jis skelbs tautoms teisingum.“
˙ ˇ ˙ ˇ ˇ ˇ
(Mato 12:18) Kaip Jezus ispilde siuos zodzius?
˙
Jezus skelbia teisingum
˙ ˙
8 Jezus mylejo Jehovos statym ir gyveno pagal j.
ˇ ˇ ˙ ˙
Taciau to meto religiniai vadovai j iskraipe. Jiems Je-
˙ ˇ ˇ
zus pasake: „Vargas jums, veidmainiai Rasto aiskintojai
ˇ ˇ ˙
8—10. a) Kaip zodinis zyd religini vadov statymas moke nie-
ˇ ˇ ˇ
kinti kitataucius ir moteris? b) Kaip zodinis statymas Jehovos sabo
˙ ˇ
statym paverte nasta?
ˇ ˇ
„Pasiimkite visa tai is cia“
˙
152 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
¯ ˇ
ir fariziejai! Jus. . . pamirstate, kas svarbiausia staty-
ˇ
me: teisingum, gailestingum ir istikimyb.“ (Mato
23:23) Akivaizdu, tie Dievo statymo mokytojai ne
˙
tik nepadejo suprasti Dievo teisingumo, bet net patys
˙ ¯ ˇ
state kliutis. Kaip? Apsvarstykime kelis pavyzdzius.
9 Jehova liepe˙ savo tautai nesibiciuliauti ˇ
su aplinki-
˙ ˇ
nemis pagoniskomis tautomis. (1 Karali 11:1, 2) O
ˇ ˇ ˙ ˇ
stai kai kurie fanatiski religiniai vadovai moke zmo-
ˇ ˇ ˙
nes kitataucius niekinti. Misnoje net buvo taisykle:
ˇ ˇ
„Galvijo negalima palikti prie svetimtauci uzeigos
nam, nes jie tariami santykiauj su gyvuliais.“ To-
ˇ ˙
kie prietarai buvo neteisingi ir priestaravo Mozes
ˇ ˇ
statymui. (Kunig 19:34) ˇKitos zmoni isgalvotos
˙ ˇ ˙
taisykles zemino moteris. Zodinis statymas draude
ˇ ˇ ˙ ˇ
zmonai eiti salia savo vyro, ji turejo sekti is paskos.
˙ ˙ ˇ ˙
Vyras neturejo teises viesai kalbetis su moterimi, net
ˇ ˙ ˙
zmona. Moterys lyg kokios verges negalejo liudyti
teisme. Buvo sukurta net speciali malda, kuria vyrai
˙ ˙
dekojo Dievui, kad negime moterimis!
10 Prikur ¯
vairi taisykli bei nurodym religiniai
ˇ ˇ ˇ
vadovai uztusavo Dievo statym. Pavyzdziui, staty-
˙ ˇ ˇ
mas draude dirbti per sab; si diena buvo skirta gar-
binimui, dvasiniams dalykams ir poilsiui. O fariziejai
ˇ ˙ ˇ ˙ ˙
s statym paverte nasta. Jie patys eme sprsti, kas yra
˙ ¯ ˇ ¯
„darbas“. Darbu jie laike 39 veiklos rusis, tarp j pju-
ˇ ˙ ˙ ˇ
t bei medziokl. Del to kilo begale klausim. Jei zmo-
ˇ ˇ ˙
gus per sab priplos mus, ar tai bus medziokle? O
¯
jeigu eidamas nusiskins varp ir valgys, ar tai bus pju-
¯ ˇ
tis ir kulimas? Ar gydyti ligon per sab irgi darbas?
ˇ ˇ
Tokie klausimai buvo sprendziami grieztomis, smulk-
ˇ ˙
meniskomis taisyklemis.
˙ ˇ ˙
JEZUS ‘GYVENDINA TEISINGUM ZEMEJE’ 153
ˇ ˙ ˙
11 Kaip tokioje aplinkoje gyvenantiems zmonems Je-
˙
zus padejo suvokti teisingum? Savo mokymais ir
ˇ
gyvensena drsiai priesindamasis religiniams vado-
˙
vams. Pirmiausia panagrinekime kai kuriuos jo mo-
˙ ˇ ˙ ˇ
kymus. Jezus aiskiai nepritare daugybei zmoni su-
kurt taisykli: ‘Savo perduodama tradicija Dievo
ˇ ˙
zod padarete negaliojant.’ (Morkaus 7:13, Brb)
˙
12 Jezus rode, ˙ ˇ
kad fariziejai klaidingai supranta sabo
ˇ
statym ir visai nesuvokia jo paskirties. Jis paaiskino,
ˇ ˇ ˙
kad Mesijas yra „sabo Viespats“, todel turi teis gydy-
ˇ ˇ ˇ
ti per sab. (Mato 12:8) Patvirtindamas savo zodzius
˙ ˇ ˙ ˇ
Jezus vis akivaizdoje sabo dien gyde zmones. (Luko
˙ ˇ ˙
6:7-10) Tie stebuklai parode, k jis darys visoje zeme-
¯ ¯
je per savo valdymo T ˇ ukstantmet. Tas Tukstantmetis
ˇ ˇ ˇ
bus tikr tikriausias Sabas, kai istikima zmonija, simt-
ˇ ˙ ˇ
mecius vergavusi nuodemei ir mirciai, pagaliau atsi-
˙
kveps.
13 Teisingum padeda suprasti ir Jezaus ˙
duotas nau-
ˇ ˇ
jas statymas, sigaliojs jam baigus zemiskj tarny-
b
ˇ ir pavadintas „Kristaus statymu“. (Galatams 6:2)
˙
Sis naujas statymas, kitaip nei Mozes, daugiausia su-
ˇ ˇ ˇ ˙
darytas is princip, o ne is rasytini taisykli. Vis del-
¯ ˙
to j eina ir keli konkretus sakymai. Vien j Jezus
˙ ˙
pavadino „nauju sakymu“. Jezus moke visus savo
˙ ˙ ˙
sekejus myleti vienas kit, kaip kad jis juos mylejo.
˙ ¯
(Jono 13:34, 35) Taip, pasiaukojama meile turi buti
ˇ
skiriamasis bruozas vis, kurie gyvena pagal „Kristaus
statym“.
˙ ˙
11, 12. Kaip Jezus pasmerke nebiblines fariziej tradicijas?
ˇ ˇ
13. Koks statymas sigaliojo Kristui baigus zemiskj tarnyb ir kuo
˙ ˙
jis skyresi nuo Mozes statymo?
˙
154 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
˙ ˙
19 Taip, Jezus padejo tautoms suprasti, kas yra teisin-
gumas. Tai darydamas jis ne kart rizikavo net savo gy-
˙
vybe. Jezaus pavyzdys mums rodo, jog tikrai teisingai
¯
elgtis reikia drsos. Ne veltui jis buvo pavadintas „liu-
ˇ ˙ ˇ ¯
tu is Judo gimines“. (Apreiskimo 5:5) Prisimink, liutas
˙
simbolizuoja bebaim teisingum. Greitai Jezus imsis
ˇ
dar ryztingesni veiksm — „gyvendins teisingum
ˇ ˙
[visoje] zemeje“. (Izaijo 42:4, Brb)
Mesijas Karalius ‘gyvendina
ˇ ˙
teisingum zemeje’
20 Nuo 1914 met, taps Karaliumi, Jezus ˙ ¯
rupinasi,
˙ ˇ ˙ ˇ
kad teisingumas sigalet zemeje. Kaip? Uztikrinda-
ˇ ˙ ˇ ˇ
mas, kad pildytsi jo paties pranasyste, uzrasyta Mato
˙ ˙ ˇ
24:14. Jezaus sekejai moko vis taut zmones tiesos
˙ ˇ ˇ
apie Jehovos Karalyst. Sekdami Jezumi, jie nesaliskai
ˇ ˙
ir sziningai skelbia, stengdamiesi padeti jaunam ir se-
ˇ ˇ
nam, turtingam ir vargsui, vyrui ir moteriai pazinti tei-
singumo Diev Jehov.
21 Be to, teisingumo Jezus ˙ ˇ ˇ
moko ir krikscioni susi-
rinkim, kuriam pats vadovauja. Kaip ir buvo nusakyta
ˇ ˙ ˇ ˇ
pranasysteje, jis duoda „zmones dovan“ — istikimus
ˇ ˇ ˇ
krikscioni vyresniuosius, vadovaujancius susirinki-
ˇ
mui. (Efezieciams 4:8, NW; 4:9-12) Ganydami brangi
ˇ
Dievo kaimen sie vyrai moko j teisingumo kaip ir
˙ ˇ ˙
Jezus Kristus. Jie niekada nepamirsta Jezaus pavedimo
ˇ ˇ ˙
ganyti jo avis teisingai, neatsizvelgiant zmoni pade-
t ar turtus.
22 Netrukus Jezus˙ ˇ ˙
gyvendins teisingum visoje zeme-
¯ ˇ
20, 21. Kaip mus laikais Karalius Mesijas palaiko teisingum ze-
˙ ˇ ˇ
meje ir krikscioni susirinkime?
ˇ ¯ ˇ
22. Kaip Jehova ziuri pasaulyje kerojanci neteisyb ir k padaryti
˙ ¯
jis pavede Sunui?
˙ ˇ ˙
JEZUS ‘GYVENDINA TEISINGUM ZEMEJE’ 157
Apmstykime
˙ ¯
Psalmyno 45:2-8 (45:1-7, Brb). Kodel galime buti tikri, kad
ˇ
Mesijas Karalius uztikrins tobul teisingum?
ˇ
Mato 12:19-21. Kaip, pagal pranasyst, Mesijas elgsis su varg-
ˇ
sais?
˙ ˙
Mato 18:21-35. Kaip Jezus pamoke, kad tikras teisingumas
neatsiejamas nuo gailestingumo?
˙ ˙
Morkaus 5:25-34. Kaip Jezus parode, kad Dievo teisingumas
˙ ˇ
nera beatodairiskas?
ˇ
je. Dabartiniame sugedusiame pasaulyje viespatauja
˙ ˇ ˇ
neteisybe. Kaip neteisinga, kad vaikai mirsta is bado,
˙
o daugybe pinig bei laiko eikvojama ginklams ga-
ˇ ˙ ˇ
minti ir savanaudiskiems malonum myletoj troski-
ˇ ˇ
mams tenkinti. Kasmet beprasmiskai mirsta milijonai
ˇ ˇ ˙
zmoni, — ir tai tik viena is daugelio neteisybes ap-
ˇ ˇ ¯
raisk, kurios siandien piktina Jehov. Jo galiotas Su-
ˇ ˇ
nus teisingoje kovoje amziams sunaikins si nedor
ˇ
santvark ir padarys gal visam blogiui. (Apreiskimo
16:14, 16; 19:11-15)
23 Taciau ˇ
Jehovos teisingumas reikalauja ne vien su-
˙ ¯
naikinti piktadarius. Dievas paskyre Sun Taikos Ku-
ˇ ˇ ˙
nigaiksciu. Po Armagedono Jezus atkurs taik visoje
ˇ ˙ ˙
zemeje ir valdys teisingai. (Izaijo 9:6, 7, Skv) Jezus su
ˇ ˇ ˇ ˇ
dziaugsmu pasalins visoki neteisyb, atnesusi zmo-
˙ ˇ ˇ
nems tiek daug skausmo ir kanci. Vis amzinyb jis
ˇ ˙
istikimai vykdys tobul Jehovos teisingum. Todel da-
ˇ
bar mums labai svarbu stengtis mokytis is Jehovos
ˇ ¯ ˙
teisingumo. Paziurekime, kaip galime tai daryti.
ˇ
23. Kaip po Armagedono Kristus amziams tvirtins teisingum?
1 6 S K Y R I U S
ˇ ˇ
Vaik sciokime su Dievu ir
˙
‘teisingai elkimes’
ˇ
SIVAIZDUOK ess skstanciame laive. Tu jau praran-
ˇ ˙ ˙
di bet koki vilt, taciau netiketai pasirodo gelbetojas
˙
ir nuplukdo tave saugi viet. Kaip palengveja, kai
ˇ ˙
isgirsti: „Dabar tu saugus“! Ar nejaustum dekingumo
˙ ¯
savo gelbetojui? Butum skolingas jam gyvyb.
ˇ
2 Sis pavyzdys padeda geriau suprasti, k del ˙ ¯
mus
˙ ˇ
padare Jehova. Mes tikrai uz daug k jam skolingi.
¯ ˇ ¯ ˇ ˇ ˙
Jis parupino ispirk, kad butume isvaduoti is nuode-
˙ ˇ ¯ ¯ ˇ
mes bei mirties gniauzt. Galime buti ramus zinoda-
˙ ˇ ¯ ˙
mi, jog kol tikesime ta brangia ispirka, mus nuode-
˙ ˙ ˇ
mes bus atleistos ir turesime amzinojo gyvenimo vilt.
ˇ ˇ ˇ
(1 Jono 1:7; 4:9) Is 14 skyriaus suzinojome, jog ispirka
ˇ
iskalbingiausiai liudija apie nepaprast Jehovos meil
ir teisingum. Kaip turime tai atsiliepti?
3 Privalu issiaiˇ ˇ ˇ ¯ ˙
skinti, ko is mus tikisi pats Gelbeto-
ˇ ˙ ˇ
jas. Per pranas Michej Jehova sako: „Tau, zmogau,
˙ ˇ ˇ
Jis pasake, kas gera ir ko Viespats reikalauja is tavs:
¯ ˇ ˇ
teisingai elgtis, buti gailestingam ir vaikscioti nuolan-
˙ ˙
kiai su Dievu.“ (Michejo 6:8, Brb) Atkreipk demes:
ˇ
Jehova praso ‘elgtis teisingai’. Kaip galime tai daryti?
Siekime tikro teisumo
4 Jehova nori, kad gyventume
ˇ pagal jo nustatytas
˙
gerio ir blogio normas. Sios normos yra teisingos, to-
˙ ˙
1—3. a) Kodel esame skolingi Jehovai? b) Ko meilingasis Gelbetojas
ˇ ¯
reikalauja is mus?
ˇ ˇ
4. Is kur zinome, jog Jehova nori, kad gyventume pagal teisingas jo
normas?
ˇ ˇ ˙
VAIK SCIOKIME SU DIEVU IR ‘TEISINGAI ELKIMES’ 159
˙ ˇ ˙
del elgtis teisiai reiskia joms paklusti. „Mokykites da-
ˇ ˇ
ryti gera, ieskokiteˇ teisingumo“, — rasoma Izaijo 1:17
(Brb). Dievo Zodis skatina ‘siekti teisumo’. (Sofonijo
ˇ
2:3) Be to, jis ragina mus „apsivilkti nauju zmogumi,
sutvertu pagal Diev [„tikrame“, NW] teisume“. (Efe-
ˇ ˇ
zieciams 4:24) Teisus zmogus vengs smurto, netyru-
ˇ
mo bei amoralumo — visko, kas nesventa. (Psalmyno
ˇ
11:5; Efezieciams 5:3-5)
5 Ar laikytis teising Jehovos norm pernelyg sun-
¯ ˇ
ku? Ne. Jei mus sirdis traukia prie Jehovos, jo rei-
ˇ ˇ
kalavimai nebus nasta. Mes mylime Diev, pazsta-
me j, tad norime gyventi taip, kad jam tiktume.
(1 Jono 5:3) Prisiminkime: Jehova „myli teisius dar-
ˇ
bus“. (Psalmyno 11:7) Jei is ties norime sekti Die-
˙
vo teisumu, turime myleti tai, k myli jis, ir neksti
ˇ
to, ko jis nekencia. (Psalmyno 97:10, Brb)
ˇ
6 Taciau siekti teisumo netobuliems zmon ˇ ˙ ˙
ems nera
taip paprasta. Reikia nusivilkti senj asmenyb su
˙
nuodemingais darbais ir apsivilkti nauja. Biblijoje
ˇ ˙
rasoma, kad asmenybe yra „atnaujinama“ ˇ tiksliu pa-
ˇ ˇ
zinimu. (Kolosieciams 3:9, 10, NW) Zodis „atnauji-
nama“ nurodo tstin veiksm, reikalaujant uoli
˙ ˙
pastang. Kad ir kaip stengtumemes elgtis teisin-
˙ ˙
gai, kartais del nuodemingos prigimties nusideda-
ˇ ˇ ˇ
me mintimi, zodziu ar poelgiu. (Romieciams 7:14-20;
¯
Jokubo 3:2)
7 Kaip turime zi ˇ ¯ ˙
ureti klaidas,
ˇ kurias padarome,
˙
nors ir siekiame teisumo? Zinoma, nuodemi nevalia
˙ ˙ ˇ
5, 6. a) Kodel laikytis Jehovos norm nera nasta? b) Kaip Biblija
parodo, kad teisumo siekti reikia be paliovos?
ˇ ¯ ˙
7. Kaip turime ziureti klaidas, kurias padarome, nors ir siekiame
teisumo?
˙
160 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
˙
sumenkinti. Vis delto neturime ir nusivilti manyda-
˙
mi, jog del j netinkame tarnauti Jehovai. Gailestin-
¯ ˇ ˇ
gasis Dievas pasirupino, kad nuosirdziai atgailaujan-
ˇ ˙ ˙
tys zmones galet atgauti jo palankum. Pamstyk
ˇ ˇ ˇ ˇ
apie viltingus apastalo Jono zodzius: „Rasau jums tai,
˙ ˙ ¯
kad nedarytumete nuodemi.“ Bet paskui jis pridu-
˙ ˙ ˙ ˙
re: „O jei kuris nusidet [del paveldeto netobulu-
ˇ ˙ ˙ ˙
mo], tai mes turime Uztarej pas Tev, teisj Jez
¯ ˙
Krist.“ (1 Jono 2:1) Taip, Jehova pasirupino, kad Je-
˙ ˇ ˇ ¯ ¯
zus sumoket uz mus ispirk ir mus tarnyba but
ˇ ˙
priimtina, nors ir esame is prigimties nuodemingi.
ˇ ˙
Argi tai neskatina visomis isgalemis stengtis tikti Je-
hovai?
Geroji naujiena ir Dievo teisingumas
8 Elgtis teisiai, tai yra sekti Dievo teisingumu, gali-
me uoliai skelbdami gerj naujien apie Dievo Ka-
ralyst. Kaip Jehovos teisingumas susijs su gerja
naujiena?
9 Jehova nesiims naikinti sios ˇ
nedoros sistemos neti-
˙ ˙ ˇ
ketai, neperspejs. Pranasaudamas apie pabaigos me-
˙ ˙ ˙ ¯
to vykius Jezus pasake: „Pirmiau tures buti visoms
tautoms ˇ paskelbta Evangelija.“ (Morkaus 13:10; Mato
ˇ
24:3) Zodis „pirmiau“ rodo, jog pries tuos vykius vi-
same pasaulyje bus dirbamas skelbimo darbas. Vie-
ˇ ˙ ˇ
nas is t artejanci vyki — didis sielvartas, per kur
˙
bus sunaikinti nedoreliai bei nutiestas kelias tei-
sing naujj pasaul. (Mato 24:14, 21, 22) Niekas
˙ ˙
negales teisetai kaltinti Jehovos neteisingai pasielgus
˙ ˙ ˙
su nusidejeliais. Ne kart perspedamas Dievas duoda
8, 9. Kaip gerosios naujienos skelbimo darbas rodo Jehovos teisin-
gum?
ˇ ˇ ˙
VAIK SCIOKIME SU DIEVU IR ‘TEISINGAI ELKIMES’ 161
ˇ ˇ ˇ ¯
jiems apsciai prog pasikeisti ir isvengti zuties. (Jo-
nos 3:1-10)
10 O kaip mes atspindime Dievo teisingum skelb-
Apmstykime
ˇ
Pakartoto statymo 1:16, 17. Ko Jehova reikalavo is Izraelio
˙ ˇ
teisej ir ko is to gali pasimokyti vyresnieji?
˙
Jeremijo 22:13-17. Kokio neteisingo elgesio vengti perspeja Je-
¯
hova ir kas butina norint sekti jo teisingumu?
˙ ˇ
Mato 7:2-5. Kodel nedera ieskoti bendratiki yd?
¯ ˇ ¯ ˇ ˇ
Jokubo 2:1-9. Kaip Jehova ziuri saliskum ir kaip galime lai-
ˇ
kytis cia duodamo patarimo bendraudami su kitais?
ˇ ˇ
dintiesiems“? (1 Tesalonikieciams 5:14, Brb) Uzjau-
ˇ ˇ ¯
ciamai juos isklausydami. (Jokubo 1:19) Gal juos sle-
¯ ˇ ˇ
gia koks rupestis ir jie nori issipasakoti zmogui,
kuriuo pasitiki. (Patarli 12:25) Patikinkite, kad Jeho-
va bei visi bendratikiai juos vertina, brangina ir myli.
˙
(1 Petro 1:22; 5:6, 7) Be to, melskites drauge su jais
ˇ ˙ ˇ ˇ
ir uz juos. Girdeti nuosirdzi vyresniojo mald bro-
¯ ˙ ¯ ¯
liui gali buti didele paguoda. (Jokubo 5:14, 15) Jus
˙ ˙
pastangos padeti prislegtiesiems neliks teisingumo
˙
Dievo nepastebetos.
22 Jei sekame Jehovos teisingumu, dar labiau su juo
˙
suartejame. O kad juo sekame, galime parodyti laiky-
damiesi teising jo norm, skelbdami gyvyb gelb-
ˇ ˙
stinci naujien bei sutelkdami demes gersias kit
savybes. Vyresnieji, saugodami susirinkim tyr, duo-
ˇ ˇ ˇ ˇ
dami bendratikiui ugdant patarim is Rasto, nesalis-
¯ ˇ
kai sprsdami reikalus bei stiprindami liudinciuosius,
¯ ˇ
jus irgi atspindite Dievo teisingum. Kaip dziaugiasi
ˇ
Jehova matydamas, kad jo tauta uoliai stengiasi vaiks-
ˇ
cioti su juo ir elgtis teisingai!
˙
22. Kaip galime sekti Jehovos teisingumu ir kodel stengtis verta?
3 D A L I S
ˇ ˇ
„ISMINTINGOS SIRDIES“
¯ ˇ ˇ
Kas gali buti vertingiauˇ uz tikr ismint,
ˇ
kurios moko Jehova! Sioje dalyje atidziau
˙ ˙
patyrinesime, kokia begaline yra Dievo
ˇ ˇ
Jehovos ismintis. Apie j istikimasis Jobas
ˇ ˇ
yra pasaks: „Jis ismintingos sirdies.“
(Jobo 9:4)
1 7 S K Y R I U S
ˇ
‘O Dievo isminties gelme!’
ˇ ˇ ˙ ˇ ˇ ¯
VISKAS zlugo! Zmones, sestosios kurimo dienos ste-
˙ ˇ
buklas, nupuole. Jehova buvo pareisks, kad „visa, k
ˇ ˙
buvo padars“, taigi ir zmones, yra „labai gera“. (Pra-
ˇ ˇ ˇ
dzios 1:31) Bet stai septintosios ˇ dienos pradzioje Ado-
ˇ ˙ ˙
mas ir Ieva stojo maistininko Setono pusen. Taip jie
ˇ ˙ ˙
uzsitrauke nuodem, netobulum ir mirt.
˙
2 Galejo pasirodyti, kad Dievo septintosios dienos su-
ˇ ˇ ˙ ¯
manymas suzlugdytas. Si diena turejo trukti tukstan-
ˇ ˙ ˇ ˇ ˙
cius met, kaip ir ankstesnes sesios. Jehova paskelbe
ˇ ˇ ˇ ˙ ˙
si dien sventa, o jai baigiantis visoje zemeje turejo
˙ ˇ ˇ
klesteti rojus, apgyventas tobul zmoni. (Pradzios
˙
1:28; 2:3) Bet ar galima buvo to tiketis po tokio siau-
ˇ ˇ
bingo maisto? K darys Dievas? Tai buvo didziulis, gal
ˇ ˇ
net pats didziausias, Jehovos isminties patikrinimas.
3 Jehova nedelse˙ veikti. Jis iskart ˇ
paskelbe nuospren-
˙
ˇ ˇ ˙
d Edeno maistininkams ir uzsimine apie savo nuosta-
ˇ ˇ ˇ
b ketinim istaisyti skaudzias maisto pasekmes. (Pra-
ˇ ˇ ˙
dzios 3:15) Jehova is anksto numate, kaip tai padarys,
˙ ˙
ir jo planas apeme ilg laikotarp nuo pat Edeno, per
ˇ ¯ ˇ
visus zmonijos istorijos tukstantmecius ir dar siekia to-
lim ateit. Tas sumanymas labai paprastas, bet drau-
ˇ ˙
ge toks ismintingas, jog Biblijos skaitytojas galet vis
˙
gyvenim su pasitenkinimu j tyrineti ir analizuoti.
˙
Be to, nera abejoni, kad Jehova savo tiksl pasieks.
1, 2. Koks buvo Jehovos sumanymas septintajai dienai ir kaip jos
ˇ ˇ
pradzioje buvo patikrinta Dievo ismintis?
˙ ˇ ¯ ˇ
3, 4. a) Kodel Jehovos atsakas maist Edene yra spudingas jo is-
ˇ ˙
minties pavyzdys? b) K turime nuolankiai pripazinti tyrinedami
ˇ
Jehovos ismint?
˙
170 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
˙ ˇ
Jis sunaikins vis blog, nuodem ir mirt, o istiki-
ˇ ˙ ˇ
miems zmonems grzins tobulyb. Ir visa tai vyks
ˇ
pries baigiantis septintajai dienai. Niekas nesukliudys
ˇ
Jehovai laiku pasiekti to, k jis yra numats zemei ir
ˇ
zmonijai.
4 Argi tokia ismintis ˇ ˇ
nestulbina? Didziai sujaudintas
ˇ ˇ ˙ ˇ
apastalas Paulius rase: ‘O Dievo isminties gelme!’ (Ro-
ˇ ˙
mieciams 11:33) vairiais aspektais nagrinedami Die-
ˇ ˙ ˙ ˙
vo ismint, turekime omenyje, kad ji yra beribe, todel
¯ ˙
mus galimybes suprasti j labai ribotos. (Jobo 26:14)
ˇ ˇ ˇ
Pirmiausiai issiaiskinkime, kas toji ismintis yra.
ˇ
Kas yra Dievo ismintis
ˇ
5 Ismintis ˙ ˇ
nera zinios. Nors kompiuteriai gali su-
ˇ ˇ
kaupti begal informacijos, niekas nelaiko si masin
˙ ˇ ˇ
protingomis. Vis delto zinios ir ismintis yra susijusios.
ˇ ˇ ˇ
(Patarli 10:14) Pavyzdziui, jeigu ieskotum ismintin-
go patarimo, kaip gydyti sunki lig, ar kreiptumeisi
ˇ
zmog, kuris menkai tenutuokia apie medicin?
´ ˇ ˇ ¯
Vargu! Vadinasi, tikrai isminciai gyti butinos tikslios
ˇ
zinios.
6 Jehovos zinios ˇ ˇ ˇ ˙
neissenkamos. Jis yra „amzinybes
ˇ ˇ
Karalius“, taigi vienintelis gyvena per amzius. (Apreis-
ˇ ˙
kimo 15:3, NW) Jis zino visk, kas dejosi per tuos
ˇ ˇ ˇ ˙
ilgus simtmecius. Biblijoje rasoma: „Jam nera joki
˙ ¯
paslept kurini, bet visa yra gryna ir atidengta akims
˙
to, kuriam turesime duoti apyskait.“ (Hebrajams
ˇ
4:13; Patarli 15:3) Jehova puikiai pazsta visa, k yra
¯ ˇ ˇ
sukurs, ir nuo pat pradzi stebi zmoni veikl. Jis ti-
ˇ ˇ
ria kiekvieno zmogaus sird, viskas jam yra kaip ant
ˇ ˇ ˇ ˇ
5, 6. Kaip ismintis susijusi su ziniomis ir kiek placios Jehovos zinios?
ˇ
‘O DIEVO ISMINTIES GELME!’ 171
ˇ ˇ ˙
delno. (1 Metrasci 28:9) Jehova mums dave laisv
ˇ ˇ ˇ
vali, tad dziaugiasi, kai apsisprendziame ismintingai.
ˇ
Jis yra „maldos klausytojas“, galintis vienu metu is-
klausyti visus, kas j kreipiasi! (Psalmyno 65:2, Jr)
Be to, Jehova turi tobul atmint.
7 Jehova ne tik zino ˇ ˇ
visk. Jis mato rys tarp atskir
˙
fakt ir bendr vaizd, kur sudaro daugybe detali.
ˇ
Vertindamas ir teisdamas jis aiskiai skiria gera nuo blo-
ga, svarbius dalykus nuo menk. Dievas mato ne tik
ˇ ˇ ˇ
isor, bet zvelgia tiesiai sird. (1 Samuelio 16:7) Taip,
ˇ
Jehova turi supratim ir zvalg — savybes, pranoks-
ˇ ˇ ˙ ˇ
tancias zinojim. Vis delto ismintis yra dar daugiau.
ˇ ˇ ˇ
8 Ismintis — tai zinios, zvalga ir supratimas kartu bei
˙
sugebejimas visu tuo pasinaudoti. Net kai kurie Bib-
ˇ ˇ ˇ ˇ
lijos originalo kalbos zodziai, verciami „ismintis“,
ˇ ˇ ˇ ˙ ˇ
paraidziui reiskia „nasus darbas“ arba „praktine is-
ˇ ˙ ˙
mintis“. Vadinasi, Jehovos ismintis nera vien teorine.
ˇ
Ji praktiska ir veiksminga. Vadovaudamasis savo be-
˙ ˇ
ribemis ziniomis ir supratimu, Jehova visuomet pri-
ˇ
ima geriausius sprendimus ir gyvendina juos pacio-
˙
mis veiksmingiausiomis priemonemis. Tai ir yra tikra
ˇ ˙ ˇ ˇ ˇ
ismintis! Jehova patvirtina Jezaus zodzius: „Ismintis
pasiteisina savo darbais.“ (Mato 11:19) Kad ir k Jeho-
va daryt, koki viet visatoje tam pasirinkt — vis-
ˇ ˇ
kas akivaizdziai byloja apie jo ismint.
ˇ
Kas rodo Dievo ismint
˙
9 Ar esi kada su pasigerejimu stebejs, ˙ ˙
kaip sumaniai
ˇ
amatininkas meistrauja kok graz, nauding daikt?
ˇ ˇ
7, 8. Kaip Jehova rodo supratim, zvalg ir ismint?
ˇ
9, 10. a) Koki ismint turi Jehova ir kur mes j matome? b) K apie
ˇ ˙
Jehovos ismint byloja lsteles sandara?
˙
172 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
¯ ˙ ˇ ¯ ˇ ˙
Be abejo, kurybine jo ismintis daro spud. (Isejimo
ˇ ˇ
31:1-3) Jehova yra tokios isminties saltinis ir savinin- ˇ
˙
kas. Karalius Dovydas apie Jehov pasake: „Slovinu
tave, nes esu nuostabiai padarytas. Tavo visi darbai
¯ ˇ ˇ
nuostabus, — as tai gerai zinau.“ (Psalmyno 139:14)
ˇ ˇ ˇ ¯
Is ties, kuo daugiau suzinome apie zmogaus kun,
˙ ˇ
tuo labiau stebimes Jehovos ismintimi.
10 Pagalvok: tavo gyvybe˙ uzsimezg ˇ ˙ ˇ
e is vienos lsteles
˙
˙ ˇ
— tevo spermatozoido apvaisintos motinos kiausia-
˙ ˙ ˙ ˇ
lstes. Ta lstele pradejo dalytis. Ir stai suaugus tave
sudaro jau apie 100 trilijon lsteli. Jos tokios ma-
ˇ ˙ ˇ
zytes, kad 10 000 vidutinio dydzio lsteli tilpt ant
˙ ˙
smeigtuko galvutes. Vis delto kiekviena j yra stul-
˙ ˙ ˙ ˇ
binamai sudetinga — gerokai sudetingesne uz bet
ˇ
kok zmogaus sukurt mechanizm ar fabrik. Pasak
˙
mokslinink, lstele yra lyg siena apjuostas miestas
ˇ
su saugomais vartais, transporto bei rysi sistemomis,
˙ ˙ ˇ
jegainemis, gamyklomis, atliek salinimo ir perdir-
bimo rengimais, apsaugos mechanizmais ir net su
ˇ ¯
savotiska vyriausybe, sikurusia branduolyje. Be to,
˙
vos per kelias valandas lstele gali „pagaminti“ tiks-
ˇ
li savo pacios kopij!
ˇ
11 Zinoma, ne visos lsteles ˙
yra vienodos. Dalydamo-
˙
si embriono lsteles prisiima vairias funkcijas. Vienos
˙
j tampa nervinemis, kitos — kaul, raumen, krau-
˙ ˇ
jo ar aki lstelemis. Tokie skirtumai uzprogramuo-
˙
ti lsteles genetinio kodo „bibliotekoje“, arba DNR.
˙
domu, kad Dovydas buvo kveptas pasakyti Jehovai:
11, 12. a) Kas lemia embriono lsteli funkcij skirtumus ir kaip tai
ˇ ˇ ˇ
patvirtina Psalmyno 139:16 (NW) zodzius? b) Kaip zmogaus smege-
˙
n ypatybes liudija, jog esame „nuostabiai padaryti“?
ˇ
‘O DIEVO ISMINTIES GELME!’ 173
˙
„Tavo akys mate net mano gemal ir tavo knygoje
ˇ
buvo surasytos visos jo dalys.“ (Psalmyno 139:16, NW)
12 Kai kurie zmogaus ˇ ¯
kuno organai irgi be galo su-
˙ ˇ
detingi. Pavyzdziui, smegenys. Kai kas jas vadina su-
˙ ˇ ˇ
detingiausiu is vis zinom objekt visatoje. Smege-
nis sudaro apie 100 milijard nervini lsteli —
ˇ ˇ ˇ ˇ ¯
mazdaug tiek zvaigzdzi yra mus galaktikoje. Kiek-
¯ ˇ
vien nervin lstel su kitomis sieja tukstanciai jung-
ˇ ˙
ci. Pasak mokslinink, smegenys galet sutalpinti
vis informacij, sukaupt visose pasaulio biblioteko-
ˇ ˇ ˇ ˇ
se, nes turi neismatuojam atmint. Desimtmecius s
˙
„nuostabiai padaryt“ organ tyrinej mokslininkai
ˇ
pripazsta, jog vargu ar kada iki galo perpras jo veikl.
13 Taciau ˇ ˇ ˙ ˇ ¯ ˙ ˇ
zmogus tera vienas is Jehovos kurybines is-
ˇ ˇ ˇ
minties pavyzdzi. Psalmyno 104:24 rasoma: „Viespa-
¯ ¯ ˇ
tie, kokie vairus tavo kuriniai! Kaip ismintingai juos
¯ ¯ ˇ ˙
visus sukurei! Tavo kurini pilna zeme.“ Kiekvienas
¯ ˇ ˇ
kurinys kalba apie Jehovos ismint. Pavyzdziui, skruz-
˙ ˙ ˇ
dele yra „instinktyviai ismintinga“. (Patarli 30:24,
ˇ ˙
NW) Is ties skruzdeli kolonijos nuostabiai organi-
ˇ ¯ ˇ
zuotos. Vienos priziuri, saugo ir lyg karves melzia
¯
amarus. Kitos ukininkauja — augina grybus. Kiti gy-
viai vadovaudamiesi ˇ instinktais ˙ irgi daro daugyb
˙
nuostabi dalyk. Stai kambarine muse yra tokia pui-
ˇ ˇ ˙ ˙
ki aukstojo pilotazo meistre, jog net tobuliausiu lek-
tuvu nepavykt pakartoti jos triuk. Migruojantys
ˇ ˇ ˇ ˇ
pauksciai orientuojasi pagal zvaigzdes, magnetinius
ˇ ˙ ˇ ˇ ˙
zemes laukus arba kazkok savo biologin zemelap.
˙ ˙ ˇ
13, 14. a) Kaip skruzdeles bei kiti gyviai rodo ‘instinktyvi ismint’
¯ ˙ ˙ ¯
ir k tai pasako apie Kurej? b) Kodel galime teigti, kad Dievo kuri-
ˇ
niai, net tokie kaip voratinklis, yra padaryti ismintingai?
ˇ
‘O DIEVO ISMINTIES GELME!’ 175
˙ ˇ ˙
Met metais biologai tyrineja uzprogramuot sude-
ˇ ˙
ting t gyvi elgsen. Tad koks ismintingas turet
¯
buti pats Programuotojas!
14 Mokslininkai daug ko ismoko ˇ ˇ ¯
is Jehovos kurybi-
˙ ˇ ˇ
nes isminties. Yra net speciali biologijos mokslo saka
— biomimetika, siekianti pakartoti gamtos stebuklus.
ˇ ˇ
Pavyzdziui, tave tikriausiai stebina voratinklio grozis.
ˇ ˇ ˇ ¯ ˇ ˇ ¯
Taciau inzinieri zavi nuostabi jo struktura. Is paziu-
ros silpnos voratinklio gijos, proporcingai lyginant,
˙ ˇ ˇ
yra tvirtesnes uz plien bei kulk nepermusamos lie-
˙ ˇ ˙ ˇ
menes medziag. Kiek tvirtesnes? sivaizduok zvejy-
ˇ
bos laivo tinklo dydzio voratinkl. Toks voratinklis pa-
˙ ˙
jegt sulaikyti net keleivin lektuv! Taip, visi Jehovos
¯ ˇ
kuriniai atspindi jo ismint.
ˇ ˇ ˙
Ismintis regima ne vien zemeje
15 Apie Jehovos ismint ˇ ˇ ˇ
liudija visa visata. Zvaigz-
˙ ˇ ˇ ˙ ˙
des, apie kurias siek tiek raseme 5 skyriuje, nera bet
ˇ ˙ ˙ ˇ
kaip ismetytos erdveje. Ismintingai nustats „dangaus
¯ ˙ ˇ ˇ
skliauto status“ Jehova subure zvaigzdes galaktikas,
ˇ ˇ ˇ
sias — spiecius, o pastaruosius — superspiecius.
¯
(Jobo 38:33, KP) Tad nenuostabu, kad dangaus kunus
Jehova vadina „kariuomene“. (Izaijo 40:26, Jr) Vis
˙ ˙ ˇ
delto yra ir kita kariuomene, dar aiskiau atspindinti
ˇ
Jehovos ismint.
16 Kaip minejome ˙
4 skyriuje, Dievas vadinamas
ˇ ˙ ˇ
„Kareivij Jehova“, nes yra didziules simt milijon
ˇ ˇ ˇ ˙
15, 16. a) K apie Jehovos ismint kalba zvaigzdetas dangus? b) Kaip
ˇ ˙
Jehovos ismint rodo tai, jog jis yra vyriausiasis daugybes angel
Vadas?
˙ ˇ ˙ ¯ ˇ
Kas padare zemes gyvunus ‘instinktyviai ismintingus’?
˙
176 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
¯
dvasini butybi armijos vyriausiasis Vadas. Tai rodo
ˇ ˇ
Jehovos gali. Bet kur cia ismintis? Pamstyk: Jehova
˙ ˙
ir Jezus niekada nepaliauja dirb. (Jono 5:17) Todel
ˇ ˇ ˇ
logiska manyti, kad Auksciausiojo tarnai angelai irgi
ˇ ˙ ˇ ˇ ˇ
visuomet uzsiem. Be to, jie yra pranasesni uz zmo-
nes — daug protingesni ir galingesni. (Hebrajams 1:7;
˙
2:7) Vis delto jau milijardus met angelai dirba Jeho-
ˇ
vos jiems pavest dziug, malon darb — ‘vykdo jo
ˇ
zod ir vali’. (Psalmyno 103:20, 21) Kokia stulbinanti
˙ ¯ ˇ ¯ ˙ ˇ
turet buti j Priziuretojo ismintis!
˙ ˇ
Jehova „vienintelis tera ismintingas“
17 Taigi nenuostabu, kad Biblijoje Jehovos ismintis ˇ
ˇ ˇ
aukstinama. Pavyzdziui, joje pasakyta, kad Jehova
˙ ˇ ˇ
„vienintelis tera ismintingas“. (Romieciams 16:27, Vl)
ˇ ˇ
Jehova vienintelis turi absoliuci ismint. ˇ Jis yra tik-
ˇ ˇ ˙ ˙
ros isminties saltinis. (Patarli 2:6) Stai kodel Jezus,
ˇ ¯ ˙ ˇ
ismintingiausias Jehovos kurinys, kalbejo ne is savs,
˙ ˙
o tai, k nurode Tevas. (Jono 12:48-50)
18 Atkreipk demes, ˙ ˇ ˇ
kaip Jehovos ismint slovino
ˇ ˇ ˇ
apastalas Paulius: „O Dievo turt, isminties ir pazini-
ˇ
mo gelme! Kokie neistiriami jo sprendimai ir nesu-
ˇ ˙
sekami jo keliai!“ (Romieciams 11:33) Sakin prade-
ˇ ˇ ˙
js jaustuku „o“, Paulius isreiske stiprius jausmus —
ˇ ˙ ˇ ˇ
didel susizavejim. Jo pasirinktas graikiskas zodis,
ˇ ˙ ˇ ˇ ˙
isverstas „gelme“, yra giminingas zodziui „bedugne“,
ˇ ˇ
tad zadina vaizduot. Mstydami apie Jehovos ismin-
ˇ ¯ ˇ
t, mes tarsi ziurime bedugn, neismatuojam pra-
ˇ ˙
raj — toki gili ir placi, jog niekada nepajegtume
ˇ ˇ ˇ
nei suvokti jos dydzio, nei jos aprasyti, nei nubraizyti
˙ ˙ ˇ
17, 18. Kodel Biblijoje pasakyta, kad Jehova „vienintelis tera ismin-
˙ ˇ ˙
tingas“, ir kodel jo ismintis turet kelti mums pagarbi baim?
ˇ
‘O DIEVO ISMINTIES GELME!’ 177
Apmstykime
ˇ ˙
Jobo 28:11-28. Kiek vertinga Dievo ismintis ir kodel naudin-
ga j gilintis?
ˇ ¯
Psalmyno 104:1-25. Kaip apie Jehovos ismint liudija jo kuri-
niai ir kokius jausmus tai kelia tau?
¯
Patarli 3:19-26. Koki tak kasdieniam mus gyvenimui
ˇ
padarys Jehovos isminties apmstymai ir pritaikymas?
˙ ˇ
Danieliaus 2:19-28. Kodel Jehova vadinamasˇ paslapci Atsklei-
˙ ˙ ˇ ¯ ˙ ˇ ˇ ˇ ˇ
deju ir kaip turetume ziureti pranasisk jo Zodzio ismint?
ˇ ˙
jos zemelapio. (Psalmyno 92:6 [92:5, Brb]) Argi nepa-
sijunti menkas?
19 Jehova „vienintelis tera ˙ ˇ
ismintingas“ dar ir kitu at-
ˇ
zvilgiu: tik jis geba numatyti ateit. Prisimink, Dievo
ˇ
ismint simbolizuoja toliaregis erelis. Kilnusis erelis
sveria tik apie penkis kilogramus, bet jo akys yra di-
˙ ˇ ˙
desnes nei suaugusio zmogaus. Erelio regejimas ne-
ˇ ˇ ˙
paprastai astrus: smulk grob paukstis gali pastebeti
ˇ ˇ ˇ ˇ
is simt metr ar net keli kilometr aukscio! Jeho-
va pats apie erel yra pasaks: „Jo akys mato laimik
ˇ ˇ
is tolo.“ (Jobo 39:29) Panasiai ir Jehova gali matyti
ˇ
ateit „is tolo“.
ˇ
20 Biblija daugyb kart tai patvirtina. Joje yra sim-
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
tai pranasysci — galima sakyti, visa is anksto uzrasy-
ˇ
ta istorija. Kar baigtis, pasaulini imperij iskilimas
ˇ
bei zlugimas ir net kai kurie strateginiai karo vad
ˇ ˇ
manevrai — visa tai buvo ispranasauta Biblijoje, kar-
ˇ ˇ
tais net simtus met is anksto. (Izaijo 44:25—45:4;
Danieliaus 8:2-8, 20-22)
˙ ˇ
19, 20. a) Kodel erelis yra tinkamas Dievo isminties simbolis?
˙
b) Kaip Jehova parode gebs numatyti ateit?
˙
178 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
ˇ
21 Ar tai reiskia, kad Dievas yra numats ir kiekvie-
¯ ˇ
n mus pasirinkt gyvenimo zingsn? Kai kurie, pa-
ˇ
laikantys mokym apie lemt, s klausim atsako
ˇ ˇ
teigiamai. Taciau toks mokymas menkina Jehovos is-
ˇ
mint, nes tai reikst, kad Dievas ˇ negali kontroliuoti˙
˙ ˇ
savo gebejimo zvelgti ateit. Stai pavyzdys: jei ture-
ˇ ˙
tum nepaprastai graz bals, ar privaletum nepaliau-
ˇ ˇ
damas dainuoti — nori ar nenori? Aisku, ne. Panasiai
ir Jehova, nors jis gali numatyti ateit, nesinaudoja
ˇ ˙ ˙
siuo gebejimu vis laik. Antraip mes neturetume lais-
vos valios — brangios Jehovos dovanos, o jos jis nie-
kada neatsiims. (Pakartoto statymo 30:19, 20)
22 Negana to, pati „likimo“ ideja ˙ ˇ
reikst, kad Jeho-
ˇ ˇ ˙
vos ismintis yra salta, bejausme ir negailestinga. Bet
˙ ˇ ˇ
taip tikrai nera! Biblijoje rasoma, kad Jehova yra „is-
ˇ ¯
mintingas sirdyje“. (Jobo 9:4, Brb, kursyvas mus) Tai
ˇ ˇ ˇ ˇ
nereiskia, kad Jehova turi tikr sird. Biblijoje sis zo-
ˇ ˇ
dis daznai vartojamas kalbant apie slapciausias asme-
˙ ¯
nybes kerteles, kuriose gludi motyvai ir jausmai, pa-
ˇ ˙ ˇ
vyzdziui, meile. Tad Jehovos ismintis, kaip ir kitos jo
˙ ˇ
savybes, glaudziai susijusi su meile. (1 Jono 4:8)
23 Aisku, ˇ ˇ ˇ
galime visiskai pasikliauti Jehovos isminti- ˇ
¯ ˇ
mi. Ji tiek pranoksta mus ismint, kad Dievo Zodyje
ˇ ˙ ˇ ˇ
su meile patariama: „Visa sirdimi pasitikek Viespaciu
ˇ ˇ
ir nesiremk vien savo zvalga. Pripazink j visur, kad ir
ˇ
k darytum, ir jis istiesins tavo kelius.“ (Patarli 3:5, 6)
˙ ˇ ˇ ˙
Todel kruopsciai patyrinekime neprilygstam Jehovos
ˇ ˙ ˙
ismint, kad galetume labiau su juo suarteti.
˙ ˙ ˇ ˇ
21, 22. a) Kodel nera pagrindo teigti, kad Jehova is anksto zino kiek-
ˇ ˇ ˇ
vien tavo zingsn? Pateik pavyzd. b) Is kur zinome, kad Jehovos
ˇ ˙ ˇ ˙
ismintis nera salta ir bejausme?
ˇ
23. K daryti mus skatina neprilygstama Jehovos ismintis?
1 8 S K Y R I U S
ˇ ˇ ˇ
„Dievo zodzio“ ismintis
ˇ ˇ
AR PRISIMENI, kada paskutin kart gavai laisk is
ˇ ˇ ˇ
toli gyvenancio artimo zmogaus? Nuosirdus bran-
ˇ ˇ ˇ ˇ
gaus zmogaus laiskas be galo pradziugina. Mes troks-
ˇ ˇ
tame zinoti, kaip jam sekasi, k jis isgyvena, kokie jo
ˇ
planai. Toks bendravimas suartina zmones, net jeigu
jie gyvena toli vienas nuo kito.
2 O kas gali buti ¯ ˇ ˇ ¯
maloniau uz zini nuo mus my-
ˇ ˙
limo Dievo? Jehova, ˇ galima sakyti, irgi parase mums
ˇ
„laisk“ — savo Zod, Biblij. Joje jis pasakoja apie
save, savo darbus, ˇ tikslus ir daug kit dalyk. Jehova
˙ ˙
dave mums savo Zod, nes nori, kad su Juo suartetu-
¯ ˇ ˇ
me. Budamas didziai ismintingas, Dievas pasirinko
¯
geriausi bud bendrauti su mumis. Tai, kaip Biblija
ˇ
buvo parasyta, bei jos turinys rodo neprilygstam
ˇ
Dievo ismint.
˙ ˇ
Kodel rastu?
3 Galbut ¯ ˙ ˇ
kai kas svarsto: ‘Kodel bendrauti su zmo-
˙ ¯ ¯
nemis Jehova nepasirinko spudingesnio budo, tar-
˙ ˇ ˇ
kim, nekalbejo su jais is dangaus?’ Is tikrj Jehova
˙ ˇ
ne syk tai dare per angelus. Pavyzdziui, kai Izraeliui
˙ ˇ
dave statym. (Galatams 3:19, Brb) Balsas is dangaus
˙ ˇ
izraelitams skambejo taip bauginanciai, kad jie pa-
ˇ ˙ ˙
prase Jehov kalbeti su jais ne tiesiogiai, bet per
ˇ ˙ ˙
Moz. (Isejimo 20:18-20) Todel statymas, kur suda-
ro apie 600 stat, buvo padiktuotas Mozei.
ˇ ˇ ˙ ˙
1, 2. Kok „laisk“ parase mums Jehova ir kodel?
˙
3. Kaip Jehova dave statym Mozei?
ˇ ˇ ˇ
„DIEVO ZODZIO“ ISMINTIS 181
ˇ ¯ ¯
4 Taciau kas but, jeigu tas statymas nebut buvs
ˇ ˇ ˙ ¯ ˙
uzrasytas? Ar Moze but galejs atsiminti kiekvien
ˇ ¯
zod ir persakyti tautai? O busimos kartos? Joms
¯ ˇ
but tek pasikliauti vien tuo, kas perduodama is
¯ ¯ ¯ ˇ
lup lupas. Vargu ar tai patikimas budas issaugoti
Dievo statymus. sivaizduok, jog turi perduoti ko-
ˇ ˙
ki nors istorij eile sustojusiems zmonems: pirma-
ˇ ˇ
sis, isgirds j is tavs, perpasakoja antram, antrasis
ˇ ˇ
— treciam ir taip toliau. Paskutin zmog pasiekusi
istorija tikriausiai gerokai skirtsi nuo tavo papa-
ˇ
sakotosios. Taciau Dievo statymui toks pavojus ne-
˙ ˙
grese.
5 Jehova ismintingai ˇ ¯ ˇ ˇ ¯
pasirupino, kad jo zodziai but
ˇ ˇ ˙ ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
uzrasyti. Jis nurode Mozei: „Uzrasyk siuos zodzius,
ˇ ˇ ˇ ˇ
nes pagal siuos zodzius as sudariau Sandor su tavi-
ˇ ˙
mi ir su Izraeliu.“ (Isejimo 34:27) Taigi 1513 m.
˙ ˇ
p. m. e. buvo pradeta rasyti Biblija. 1610 met Jeho-
¯ ˙ ˇ
va „daugel kart ir vairiais budais“ kalbejo mazdaug
ˇ ˇ ˇ
40-ciai Biblijos rasytoj. (Hebrajams 1:1) O perrasi-
˙ ˇ ˇ
netojai, siekdami issaugoti Rast, skrupulingai j per-
ˇ ˙
rasinedavo. (Ezros 7:6, NW; Psalmyno 45:1, NW)
˙ ˇ
ˇ Tikra laime bendrauti su Jehova per raˇ sytin joˇ
6
ˇ
kalavij. Jis prasiskverbia iki sielos ir dvasios atsa-
ˇ
kos. . . ir teisia sirdies sumanymus bei mintis.“ Biblijos
ˇ ˇ ¯
zinia prasiskverbia giliai ir atskleidzia mus tikrsias
ˇ
mintis bei motyvus. Kritiskai nusistats skaitytojas
ˇ
gali pasipiktinti, jeigu koks aprasymas jam ne visai
ˇ ˇ
issamus. Jis gali netgi suabejoti Jehovos meile, ismin-
timi bei teisingumu.
18 O jeigu Biblij tyrinejame ˙ ˇ ˇ ˇ
kruopsciai ir nuosir-
ˇ ˇ ˙
dziai, galime susidaryti aisk Jehovos asmenybes pa-
veiksl. Mes nesutriksime, jei skaitant vien ar kit
ˇ ˇ
viet iskils ˇ klausim, kuriuos iskart nerasime atsa-
˙ ˙ ˙
kym. Stai megindami sudeti delion tikriausiai ne
ˇ
iskart randame reikiamas dalis ar matome, kuri prie
¯ ˇ ˙
kurios tikt. Bet galbut is to, k jau sudejome, gali-
me sivaizduoti, kaip atrodys visas paveikslas. Taip ir
ˇ
studijuodami Biblij po truput vis geriau pazstame
ˇ ˇ
Jehov Diev. Net jei is pradzi ir negalime suprasti
kokio nors vykio arba kaip jis derinasi su Jehovos
ˇ
asmenybe, gyt zini pakanka, kad suvoktume Je-
ˇ ˙ ˇ
hov esant neissenkamos meiles, sziningumo ir tei-
singumo Diev.
ˇ
19 Kad suprastume Dievo Zod, j skaityti bei tyrine- ˙
ˇ ˇ
ti turime nuosirdziai, be neigiamo nusistatymo. ˇ O
ˇ ˇ
tai juk irgi liudija apie didzi Dievo ismint! Sio pa-
ˇ ˇ
saulio sviesuoliai raso knygas, kurias suprasti gali tik
ˇ ˇ ˇ
„ismintingi ir issimokslin asmenys“. Bet parasyti
ˇ
knyg, suprantam tik tiems, kuri sirdies motyvai
ˇ
teisingi, reikia Dievo isminties! (Mato 11:25)
˙ ˙
18, 19. a) Kodel neturetume nerimauti, jei kai kurios Biblijos vietos
ˇ ˇ
iskels klausim, kuriuos
ˇ iskart nerasime atsakym? b) Ko reikia no-
ˇ ˇ
rint suprasti Dievo Zod ir kaip tai liudija apie didzi Dievo ismint?
ˇ ˇ ˇ
„DIEVO ZODZIO“ ISMINTIS 187
ˇ
„Sveikos isminties“ knyga
ˇ
20 Savo Zodyje Jehova nurodo zmon ˇ ˙
ems geriausi
¯ ˙ ¯
gyvenimo keli. Jis yra Kurejas, tad mus poreikius
ˇ ˇ ˇ ˙ ˇ
zino geriau uz mus pacius. O ir pagrindines zmoni
˙ ˙ ˙
reikmes, tokios kaip meiles, laimes ir malonaus ben-
ˇ ˇ ˇ
dravimo troskimas, isliko tos pacios. Biblijoje yra ap-
ˇ ˇ ˇ
sciai „sveikos isminties“, padedancios padaryti gy-
ˇ
venim prasming. (Patarli 2:7) Kiekvienoje sios
ˇ
studij knygos dalyje yra skyrius, aiskinantis, kaip
ˇ
galime pritaikyti ismintingus Biblijos patarimus. Pa-
˙
nagrinekime vien pavyzd ir dabar.
21 Ar pastebejai, ˙ ˇ ˙ ˇ
kad zmones, grieziantys ant ko nors
ˇ ˇ
dant, neretai nukencia patys? Pagieza — sunki gyve-
ˇ ˇ ¯
nimo nasta. Jeigu jai pasiduodame, ji uzvaldo mus
ˇ
mintis, atima ramyb ir dziaugsm. Mokslininkai nu-
˙ ˇ ˇ
state, kad nuolatinis pyktis gali pakenkti sirdziai arba
ˇ
sukelti koki kit sunki lig. Taciau Biblijoje jau la-
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
bai seniai buvo uzrasyti ismintingi zodziai: „Susilai-
ˇ ˇ
kyk nuo nirsio, atsisakyk pykcio.“ (Psalmyno 37:8)
Kaip galime tai padaryti?
ˇ
22 Dievo Zodis protingai pataria: „zvalgus ˇ ˇ
zmogus
ˇ ˇ ˙ ˙
nesikarsciuoja ir jam yra garbe nekreipti demesio
ˇ ˙
neteisyb.“ (Patarli 19:11, Brb) zvalga — tai gebeji-
ˇ ˇ
mas zvelgti giliau, matyti tai, kas ne iskart pastebima.
ˇ
zvalgumas ugdo supratingum, nes padeda suvokti
ˇ ˇ ˇ ˇ ¯
kito zmogaus zodzi ar poelgi priezastis. Galbut su-
prat tikruosius jo motyvus, jausmus ir aplinkybes
˙
pamatysime, jog jis visai nera blogas.
˙
20. Kodel tik Jehova gali nurodyti geriausi gyvenimo keli ir k
naudinga randame Biblijoje?
ˇ ˙ ˙
21—23. Koks ismintingas patarimas pades nugal eti apmaud ir
pykt?
˙
188 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
Apmstykime
Patarli
ˇ 2:1-6. Koki reikia pastang norint semtis Dievo
ˇ ˇ
Zodzio isminties?
˙ ˇ
Patarli 2:10-22. Kodel mums naudinga klausyti ismintin-
g Biblijos patarim?
ˇ ˇ ˙
Romieciams 7:15-25. Kaip sios eilutes ˇ parodo, kad Dievas
˙ ˇ ˇ ˇ ˇ
pasielge ismintingai uzrasydamas savo Zod per zmones?
ˇ ˇ ˙
1 Korintieciams 10:6-12. Ko galime pasimokyti is spejamj
Biblijos pasakojim apie Izrael?
ˇ ˇ ¯
23 Biblijoje uzrasytas ir toks patarimas: „Bukite vieni
¯
kitiems pakant ˇ usˇ ir atleiskite vieni kitiems.“ (Kolosie-
ˇ ¯ ¯
ciams 3:13) Zodziai „bukite vieni kitiems pakantus“
ˇ ¯ ¯
reiskia, kad turime buti kantrus, paksti mums nema-
˙ ˙ ˇ ˇ
lonias kit savybes. Kantrybe pades isvengti pagiezos.
ˇ ¯ ˇ
„Atleisti“ reiskia nuslopinti pykt. Mus ismintinga-
ˇ
sis Dievas zino, kad turime atleisti kitiems, jei tik tam
yra pagrindas. Tai naudinga ne tik jiems, bet ir mums
ˇ ˇ
— taip issaugosime proto ir sirdiesˇ ramyb. (Luko 17:
ˇ
3, 4) Kokia ismintis slypi Dievo Zodyje!
24 Bendrauti su mumis Jehov skatina jo beribe˙ mei-
˙ ¯ ˇ
le. Tam jis pasirinko geriausi bud — „laisk“, kur
ˇ ˙ ˇ ˇ ˙
parase sventosios dvasios vadovaujami zmones. Tame
ˇ ˇ
„laiske“ slypi Jehovos ismintis, o ji ‘labai patikima’.
(Psalmyno 93:5, Jr) Gyvendami pagal j ir dalydamie-
˙ ¯ ˇ
si ja su kitais, artinames prie mus ismintingojo Die-
vo. Kitame skyriuje apsvarstysime dar vien Jehovos
˙ ˇ ˙
toliareges isminties aspekt — jo gebejim nusakyti
ateit ir siekti savo tiksl.
˙ ˇ
24. Kodel yra verta gyventi pagal Dievo ismint?
1 9 S K Y R I U S
ˇ
„Dievo ismintis
ˇ
sventoje paslaptyje“
ˇ ˙
PASLAPTYS! Jos zadina tok smalsum bei susidomeji-
ˇ ˇ ˇ
m, jog daznai sunku jas ir issaugoti. Taciau Biblijoje
ˇ ˙ ˇ
rasoma: „Dievui yra garbe uzlaikyti paslapt.“ (Patarli
ˇ ¯ ˙
25:2, Vl) Taip, visavaldis Viespats ir Kurejas Jehova turi
˙ ˇ
teis nuslepti kai kuriuos dalykus nuo zmoni, iki ateis
metas juos atskleisti.
ˇ
2 Taciau yra viena domi
ˇ ir nuostabi paslaptis, kuri
˙
Jehova atskleide savo Zodyje. Ji vadinama „[Dievo] va-
ˇ ˇ ˇ
lios sventja paslaptimi“. (Efezieciams 1:9, NW) Issi-
ˇ
aiskin j ne vien patenkinsime savo smalsum. Tos
ˇ ˇ ˙ ˇ ˙
zinios gali isgelbeti mums gyvyb ir leis zvilgteleti
ˇ
Jehovos isminties gelmes.
Atskleista palaipsniui
˙ ˙
3 Adomui ir Ievai nusidejus, galejo pasirodyti, kad Je-
ˇ
hovos sumanymas paversti zem rojumi ir apgyven-
ˇ ˙ ˇ ˇ
dinti j tobulais zmonemis zlugo. Bet Dievas iskart
˙ ˙ ˇ ˙ ˙ ˇ
emesi priemoni istaisyti padet. Jis tare: „As sukelsiu
ˇ ˇ ˙
priesiskum tarp tavs [gyvates] ir moters, tarp tavo
˙ ˙
seklos ir moters seklos. Ji sutrins tau galv, o tu gelsi jai
ˇ
kuln.“ (Pradzios 3:15, Brb)
4 Kokie nesuprantami, mslingi zod ˇ ˇ
ziai! Kas ta mo-
˙ ˙
teris? O kas gyvate? Kokia „sekla“ sutrins jai gal-
˙ ˙ ˇ
v? Adomas ir Ieva galejo tik spelioti. Taciau Jehovai
ˇ ˙ ˙
1, 2. Kokia „sventoji paslaptis“ mus turet dominti ir kodel?
˙ ˇ ˇ ˙ ˇ
3, 4. Koki vilt suteike Pradzios 3:15 pranasyste ir kokia „sventa pa-
¯ ˙
slaptis“ joje gludejo?
ˇ ˇ
„DIEVO ISMINTIS SVENTOJE PASLAPTYJE“ 191
ˇ ˇ
atsidavusiems sios neistikimos poros palikuoniams
ˇ ˇ ˙
Dievo zodziai suteike vilt. Teisingumas galiausiai lai-
˙ ˇ
mes. Jehova gyvendins savo sumanym. Taciau kaip
jis tai padarys, buvo paslaptis. Biblijoje sakoma, jog tai
ˇ ˇ ˙ ˇ
„Dievo ismintis sventoje paslaptyje, pasleptoji ismin-
ˇ
tis“. (1 Korintieciams 2:7, NW)
5 Paslapciˇ ˙ ˙
Atskleidejas Jehova laikui begant leido de-
ˇ
taliai suprasti t svent paslapt. (Danieliaus 2:28) Tik
˙ ˇ
t jis padare palaipsniui, po truput. Panasiai elgiasi
˙ ˇ ˙ ˇ ˇ
mylintis tevas, kai jo mazylis paklausia: „Tete, is kur as
˙ ˇ
atsiradau?“ Supratingas tevas paaiskins taip, kad vaikas
ˇ
suprast. O paaugusiam papasakos daugiau. Panasiai ir
ˇ ˇ
Jehova nusprendzia, kada jo tarnams yra laikas suzino-
ti jo vali ir tiksl. (Patarli 4:18; Danieliaus 12:4, Brb)
6 Kaip Jehova atskleisdavo vien ar kit dalyk? Daz- ˇ
˙ ¯
nai jis tai dare per sandoras, tai yra sutartis. Galbut tau
ˇ
teko sudaryti koki nors sutart, pavyzdziui, perkant
nam, skolinantis arba skolinant pinig. Toks doku-
˙
mentas buvo teisine garantija, kad numatyt slyg
˙ ˙ ˇ ˙
bus laikomasi. Bet kodel Jehovai reikejo su zmonemis
ˇ
sudaryti oficialias sandoras, arba sutartis? Juk jo zodis
˙
jau ir taip patikimas. Tai tiesa, ir vis delto maloninga-
ˇ ˙
sis Dievas ne syk patvirtino pazadus teisinemis sutar-
ˇ
timis. Tos nesulauzomos sutartys dar labiau sustiprina
¯ ˇ ˙ ˇ ˇ
mus, netobul zmoni, pasitikejim Jehovos zodziu.
(Hebrajams 6:16-18)
ˇ ˙ ˙ ˇ
5. Paaiskink, kodel Jehova savo paslapt atskleide ne is karto.
˙ ˇ ˙
6. a) Kam reikalingos sutartys? b) Kodel Jehova su zmonemis suda-
rydavo sandoras?
Sandora su Abraomu
˙ ¯ ˇ
7 Praejus daugiau kaip dviem tukstantmeciams nuo to
ˇ ˇ ˇ
laiko, kai pirmoji zmoni pora buvo isvaryta is Rojaus,
˙ ˇ
Jehova pasake istikimam savo tarnui Abraomui: „Pada-
rysiu tavo palikuonis tokius gausingus kaip dangaus
ˇ ˇ ˙ ˇ ˙
zvaigzdes. . . ir visos tautos zemeje gaus palaiminim
˙
per tavo palikuonis [„sekl“, NW], nes tu buvai klus-
ˇ
nus mano balsui.“ (Pradzios 22:17, 18) Tai buvo ne tik
ˇ ˙
pazadas; Jehova sudare teisin sandor ir patvirtino j
ˇ
tvirta priesaika. (Pradzios 17:1, 2; Hebrajams 6:13-15)
ˇ
Tik pagalvokime — Visavaldis Viespats sipareigojo pa-
ˇ
laiminti zmonij!
8 Toji sandora atskleide, ˙ ˇ ˙ ˙ ˙
kad pazadetoji Sekla tures
¯ ˇ ˇ
buti vienas is Abraomo palikuoni, taigi zmogus. Ta-
ˇ ˇ ˙ ˙
ciau koks zmogus? Laikui begant Jehova nurode, kad
˙ ˇ ¯ ˇ
Sekla kils is Abraomo sunaus Izaoko. Is dviej Izao-
¯ ˇ ¯ ˇ
ko sun Jehova issirinko Jokub. (Pradzios 21:12; 28:
¯ ˇ ¯ ˙
13, 14) O Jokubas vienam is 12 savo sun pasake to-
ˇ ˇ ˇ ˇ
kius pranasiskus zodzius: „Skeptras nepaliks Judo nei
valdovo lazda, kolei neateis tas, kuriam tai priklauso;
˙ ˇ
tada jam tures paklusti tautos.“ (Pradzios 49:10) Dabar
ˇ ˙ ˇ
tapo aisku, kad Sekla bus karalius, vienas is Judo pali-
kuoni.
Sandora su Izraeliu
˙
91513 m. p. m. e. Jehova padejo pagrind tolesniems
ˇ ˇ ˙
sventosios paslapties apreiskimams. Jis sudare sandor
˙ ˇ ˙
7, 8. a) Koki sandor Jehova sudare su Abraomu ir kiek ji nusviete
ˇ ˇ ˙ ˇ ˙ ˙
sventj paslapt? b) Kaip Jehova pamazu nusake pazadetosios Seklos
˙
kilmes linij?
˙
9, 10. a) Koki sandor Jehova sudare su Izraelio tauta ir kaip ta san-
˙ ˇ ˇ
dora j apsaugojo? b) Kaip statymas parode, kad zmonijai reikia is-
pirkos?
ˇ ˇ
„DIEVO ISMINTIS SVENTOJE PASLAPTYJE“ 193
ˇ
su Abraomo palikuoniais, Izraelio tauta. Nors dabar si
˙ ˇ
Mozes statymo sandora nebegalioja, taciau anuomet,
ˇ ˙ ˇ ˙ ˙
kai Jehova ruose keli pazadetajai Seklai, ji buvo itin
˙ ˙ ˇ ˇ
svarbi. Kodel? Del trij priezasci. Pirma, statymas
˙ ˇ
tautai buvo lyg apsaugine siena. (Efezieciams 2:14, Brb)
˙ ˇ ˇ
Teisingi jo statai atskyre zydus nuo kitatauci. Taip
˙ ˇ ˇ ˙ ˙ ˙
statymas padejo issaugoti pazadetosios Seklos kilmes
ˇ ˙
linij. statymo saugoma tauta isliko ir Judo gimineje
˙
Dievo paskirtu laiku gime Mesijas.
10 Antra, statymas aiskiai parode, ˇ ˙ ˇ
kad zmonijai reikia
ˇ ˇ ˙ ˙ ˙
ispirkos. Netobuli zmones nepajege tiksliai laikytis to-
bulo statymo. Jis buvo duotas, „kad parodyt, kas yra
˙ ˙ ˇ ˙
nuodeme tol, kol ateis Palikuonis, kuriam pazadejimas
buvo skirtas“. (Galatams 3:19, Vl) Pagal statym laiki-
ˇ ˙
nas permaldavimas uz nuodemes buvo gyvuli aukos.
ˇ ˇ ˇ
Taciau Paulius paaiskino, jog „nemanoma, kad jauci
ˇ ˙ ˙
ir ozi kraujas panaikint nuodemes“, todel tos au-
ˇ
kos tebuvo Kristaus isperkamosios aukos pirmavaizdis.
ˇ ˇ
(Hebrajams 10:1-4) Istikimiems zydams sandora buvo
˙
„aukletojas, veds Krist“. (Galatams 3:24)
11 Trecia, ˇ ˙ ˙
sandora Izraelio tautai atvere nuostabi ga-
˙
limyb. Jehova izraelitams pasake: jeigu jie laikysis
ˇ ˇ
sandoros, taps „kunigiska karalyste ir sventa tauta“.
ˇ ˙ ˇ ˙
(Isejimo 19:5, 6) Pirmaisiais dangiskosios Karalystes
ˇ ˇ ˇ
kunigais is ties tapo kai kurie izraelitai. Taciau didzio-
ˇ ˇ ˙
ji tautos dalis maistavo pries statymo sandor, atmete
˙ ˙
pateptj Sekl ir tos galimybes neteko. Tad kaip bus
˙
baigta rinkti kunig Karalyste? Ir k bendra ta palai-
˙ ˇ ˙ ˙ ˇ
minta tauta tures su pazadetja Sekla? siuos klausi-
˙
mus Dievas turejo atsakyti savo pasirinktu laiku.
˙ ˙ ˙
11. Koki nuostabi galimyb statymas atvere izraelitams, bet kodel
ˇ
si tauta j prarado?
˙
194 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
˙
Dovydo karalystes sandora
12 XI amziuje ˇ ˙
p. m. e. Jehova sudare dar vien sandor
˙ ˇ ˇ ˇ
ir vel leido kai k issiaiskinti apie sventj paslapt. Jis
ˇ ˙ ˇ ˇ ˇ
pazadejo istikimam karaliui Dovydui: „As iskelsiu po ta-
ˇ
vs palikuon.. . ir padarysiu tvirt jo karalyst. .. As pa-
ˇ ˇ
darysiu jo karalisk sost amzin.“ (2 Samuelio 7:12, 13;
ˇ ˙ ˙
Psalmyno 89:4 [89:3, Brb]) Dabar pazadetosios Seklos
˙ ˇ
kilmes linija buvo nurodyta dar konkreciau — Dovydo
˙ ˇ ˇ
namai. Bet ar galet netobulas zmogus valdyti ‘amzi-
nai’? (Psalmyno 89:21, 30, 35-37 [89:20, 29, 34-36, Brb])
˙ ˇ ˙ ˇ ˇ ˙ ˙
Ar galet jis isgelbeti zmonij is nuodemes ir mirties?
˙
13 kveptas Dovydas rase: „Viespats [„Jehova“, NW] ˇ ˙ ˇ
˙ ˇ ˇ ˙ ˇ ˙
tare mano Viespaciui: ‘Seskis mano desineje, kol patie-
ˇ ˇ
siu Tavo priesus tarsi pakoj po Tavo kojomis’. Viespats
˙ ˙
[„Jehova“, NW] prisieke ir nesigailes: ‘Tu esi kunigas per
ˇ
am
ˇ zius Melchizedeko tvarka’.“ (Psalmyno 110:1, 4, Brb)
˙ ˇ ˙ ˙
Cia Dovydas kalbejo apie pa ˇ zadetj Sekl, arba Mesij.
ˇ ˇ
(Apastal darb 2:35, 36) Sis Karalius valdys ne is Jeru-
˙ ˇ ˙ ˙ ˇ ˙
zales, bet is dangaus, sededamas Jehovos „desineje“. Jis
ˇ ˙
karaliaus ne tik Izraelyje, bet visoje zemeje. (Psalmyno
ˇ ˇ ˙ ˇ ˙
2:6-8) Isaiskejo ir dar sis tas. Atkreipk demes: Jehova pri-
˙
sieke, jog Mesijas bus „kunigas.. . Melchizedeko tvarka“.
Kaip Melchizedekas, tarnavs karaliumi ir kunigu Ab-
¯ ˙
raomo dienomis, busima Sekla irgi bus paties Dievo pa-
ˇ
skirta tarnauti Karaliumi ir Kunigu! (Pradzios 14:17-20)
14 Begant metams per pranasus Jehova atskleide˙ dar
˙ ˇ
ˇ ˇ
daugiau sventosios paslapties detali. Pavyzdziui, Izai-
ˇ ˇ ˙
jas ispranasavo, kad Sekla mirs pasiaukojama mirtimi.
˙ ˙
12. Koki sandor Jehova sudare su Dovydu ir k ji atskleide apie
ˇ
sventj Dievo paslapt?
˙ ˙
13, 14. a) Koki padet, pagal 110 psalm, Jehova turejo suteikti pa-
ˇ ˙ ˙
teptajam Karaliui? b) K dar per pranasus Jehova atskleide apie Sekl?
ˇ ˇ
„DIEVO ISMINTIS SVENTOJE PASLAPTYJE“ 195
˙ ˙
(Izaijo 53:3-12) Michejas nurode, kur Mesijas gims.
˙ ˙
(Michejo 5:1 [5:2, Brb]) Danielius nusake net tiksl
˙ ˙
Seklos atejimo ir mirties laik. (Danieliaus 9:24-27, Brb)
ˇ
Sventoji paslaptis atskleista!
15 Iki pat Seklos ˙ ˙ ˇ
atejimo nebuvo aisku, kaip tos prana-
ˇ ˙ ˇ ˇ ˙
systes issipildys. Galatams 4:4 rasoma: „Atejus laiko pil-
˙ ¯ ˇ
natvei, Dievas atsiunte savo Sun, gimus is moters.“
ˇ
Antraisiais metais ˇ p. m. e. zydaitei, vardu Marija, ange-
˙ ˙ ˇ ¯
las pasake: „Stai tu pradesi sciose ir pagimdysi sun,
˙ ˇ
kur pavadinsi Jezumi. Jisai bus didis ir vadinsis Auks-
ˇ ¯ ˇ ˙
ciausiojo Sunus. ˇ Viespats Dievas duos jam jo tevo Do-
ˇ
vydo sost; .. . Sventoji Dvasia nuzengs ant tavs, ir
ˇ ˇ ˙ ˇ ˇ ˙ ˙
Auksciausiojo galybe pridengs tave savo seseliu; todel
¯ ˇ ¯
ir tavo kudikis bus sventas ir vadinamas Dievo Sunu-
mi.“ (Luko 1:31, 32, 35)
16 Jehova perkel ˙ ˙ ¯ ˇ
e Sunaus gyvyb Marijos scias — taip
ˇ ˙ ˇ ˙
sis gime is moters. Marija nebuvo tobula, bet Jezus ne-
˙ ˙ ¯
tobulybes nepaveldejo, nes buvo „Dievo Sunus“. Kita
ˇ ˇ ˙ ˙
vertus, zemiskieji Jezaus tevai buvo Dovydo palikuoniai,
˙ ˙ ˙
todel jis turejo prigimtines ir juridines Dovydo pedinio
ˇ ˙ ˇ
teises. (Apastal darb 13:22, 23) Jezui pasikrikstijus
˙ ˇ ˙
29ˇ m. e. m. Jehova patepe j sventja dvasia ir pasake:
¯
„Sitas yra mano mylimasis Sunus.“ (Mato 3:16, 17) Pa-
˙ ˙ ˙
galiau Sekla pasirode! (Galatams 3:16, NW) Atejo laikas
ˇ ˇ ˇ
sventj paslapt nusviesti aiskiau. (2 Timotiejui 1:10)
17 Tarnaudamas zem ˇ ˙ ˙ ˙ ˇ
eje Jezus ˇ ˙ nurode, kad Pradzios
˙ ˙ ˙
3:15
ˇ ˙ minima gyvate yra Setonas, o gyvates sekla —
˙ ˙
Setono sekejai. (Mato 23:33; Jono 8:44) Veliau buvo
¯ ˙ ˇ ˙
15, 16. a) Kaip Jehovos Sunus „gime is moters“? b) K Jezus pavel-
˙ ˇ ˇ ˇ ˙ ˙ ˙ ˇ ˙ ˙
dejo is savo zemiskj tev ir kada jis emesi pazadetosios Seklos
vaidmens?
ˇ ˇ ˙
17. Kaip buvo atskleista Pradzios 3:15 pranasyste?
˙
196 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
ˇ ˇ ˇ
apreiksta, kaip visi jie bus sunaikinti amziams. (Apreis-
˙ ˇ
kimo 20:1-3, 10, 15) Moteris pasirode esanti „auksty-
˙ ˇ ˇ
bi Jeruzale“ — zmonai prilyginta Jehovos dangiskoji
¯ ˇ
dvasini butybi organizacija.1 (Galatams 4:26; Apreis-
kimo 12:1-6)
Naujoji sandora
18 Bene nuostabiausias dalykas buvo atskleistas nakt
ˇ ˙ ˇ
pries Jezaus mirt, kai jis savo istikimiems mokiniams ˇ
ˇ ˙
pranese apie „naujj sandor“. (Luko 22:20) Sios, kaip
˙ ˙
ir ankstesnes, tai yra Mozes statymo sandoros, paskir-
ˇ ˇ ˙
tis buvo steigti „kunigisk karalyst“. (Isejimo 19:6;
ˇ ˇ ¯ ˙
1 Petro 2:9) Taciau si sandora subure ne etnin, o dva-
ˇ
sin taut — „Dievo Izrael“, kur sudaro vien istikimi
˙
pateptieji Kristaus sekejai. (Galatams 6:16) Naujosios
˙
sandoros dalininkai drauge su Jezumi teiks palaim
ˇ
zmonijai.
˙ ˇ
19 Bet kodel ˇ
sia sandora pavyko steigti „kunigisk ka-
ˇ ˇ ˙
ralyst“, kuri uztikrins zmonijai gerov? Todel, kad
˙ ˙ ˇ ˙
naujoji sandora nepasmerke Kristaus sekej uz nuode-
˙ ˙ ¯
mes, — dabar del Kristaus aukos jos galejo buti atleis-
tos. (Jeremijo 31:31-34) Tie Kristaus mokiniai tampa
¯ ˇ ˇ
teisus Jehovos akyse ir jis priima juos dangiskj sei-
ˇ ˇ
m bei patepa sventja dvasia. (Romieciams 8:15-17;
ˇ ˇ
2 Korintieciams 1:21) Taip jie ‘atgimsta gyvai vilciai. . .,
˙ ˙ ˇ
1 Jezus atskleide dar ir „atsidavimo Dievui sventj paslapt“. (1 Ti-
ˇ ˙
motiejui 3:16, NW) Ilg laik nebuvo aisku, ar kas norsˇ galet likti
ˇ ˇ ˙ ˙ ˙ ˙
visiskai istikimas Jehovai. Jezus dave atsak. Ne vienas Setono sukel-
ˇ ˇ ˙ ˇ ˙
tas isbandymas nepalauze jo istikimybes. (Mato 4:1-11; 27:26-50)
Apmstykime
˙ ˙ ˙ ˇ
Jono 16:7-12. Kaip Jezus seke Tevo pavyzdziu neatskleisdamas
ˇ
visos tiesos is karto?
ˇ ˙ ˙ ˇ
1 Korintieciams 2:6-16. Kodel daug kas nepajegia suvokti sven-
ˇ
t Jehovos paslapci ir kaip jas galima suprasti?
ˇ ˇ ˇ ˇ
Efezieciams 3:10. Koki garbing uzduot gavo krikscionys,
ˇ ˇ
suzinoj sventj Dievo paslapt?
ˇ ˇ
Hebrajams 11:8-10. Kaip sventoji paslaptis stiprino zmoni
˙
tikejim praeityje, nors tada dar nebuvo iki galo atskleista?
˙ ˇ
22 Be to, Jehova parode neprilygstam ismint Karaliu-
˙ ¯
mi paskirdamas Jez. Jehovos Sunus yra daug patiki-
ˇ ¯ ˇ
mesnis uz bet kur kit kurin visatoje. Gyvendamas ze-
˙ ˙
meje jis patyre vairi sunkum, tad puikiai supranta
ˇ ˙ ˙
zmoni bedas. (Hebrajams 5:7-9) O Jezaus bendraval-
ˇ ˇ ˇ
dziai? Per daugel simtmeci pateptaisiais tapo vairi
˙ ˙
rasi, kalb bei vairios kilmes vyrai ir moterys. Nera
¯ ˇ
tokio sunkumo, kurio daugeliui j nebut tek isken-
˙ ˇ
teti. (Efezieciams 4:22-24) Kaip gera bus gyventi val-
dant tokiems gailestingiems karaliams ir kunigams!
23 Apastalasˇ ˇ ˙ ˙
Paulius rase: „Tas slepinys, kuris buvo pa-
˙ ˇ ˇ
sleptas amziams ir kartoms, . . . dabar apreikstas Die-
ˇ ˇ
vo sventiesiems.“ (Kolosieciams 1:26) Taip, Jehovos
ˇ ˇ
patepti sventieji suprato sventj paslapt ir pasidali-
ˇ ˇ
jo tomis ziniomis su milijonais kit zmoni. Koks
ˇ ˙ ˙
dziaugsmas! Jehova ‘paskelbe mums savo valios slepi-
ˇ ˙ ˇ
n’. (Efezieciams 1:9) Tad dalykimes sia nuostabia pa-
˙
slaptimi su kitais, padekime jiems suvokti berib Jeho-
ˇ
vos Dievo ismint!
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
23. Koki garbing uzduot gavo krikscionys, suzinoj sventj Jeho-
vos paslapt?
2 0 S K Y R I U S
ˇ ˇ
„Ismintingos sirdies“,
bet nuolankus
˙ ˇ
TEVAS nori pamokyti mazyl kai ko svarbaus. Jis
ˇ ˇ ˙
troksta pasiekti jo sird. Kaip prieiti prie vaiko? Gres-
ˇ ¯
mingai palinkti prie jo ir piktai isbarti? O gal pritup-
ˇ ˇ ˙ ˇ
ti ir svelniai, maloniai pasisneketi? Ismintingas, nuo-
˙ ˇ
lankus tevas stengsis palenkti vaik svelnumu.
2 O koks Tevas ˙ ˇ
yra Jehova — isdidus ar nuolankus,
ˇ ˇ ˇ ˇ
grieztas ar svelnus? Jehova yra visazinis ir be galo is-
˙ ˇ
mintingas. Bet ar pastebejai, kad ne visi ismintingi ir
ˇ ˇ ˙ ¯ ¯ ˇ
issilavin zmones buna nuolankus? Kaip rasoma Bib-
ˇ ˇ ˇ ˇ
lijoje, „pazinimas ispucia“. (1 Korintieciams 3:19; 8:1)
ˇ ¯ ˇ ˇ
Taciau Jehova, budamas „ismintingos sirdies“, yra ir
¯
nuolankus. (Jobo 9:4) Tai jokiu budu nesumenkina
˙ ˙ ˇ ˇ
Dievo padeties ir didybes, — isdidumas paprasciausiai
¯ ˙
jam nebudingas. Kodel?
3 Jehova yra sventas, ˇ ˙ ˇ ˇ
todel isdidumas, sutersianti sa-
˙ ˇ
vybe, jam svetimas. (Morkaus 7:20-22) Pranasas Jere-
˙
mijas apie Jehov netgi pasake: „Tavo siela [pats Je-
ˇ
hova] tikrai prisimins ir zemai palinks prie mans.“1
(Raud 3:20, NW) Tik sivaizduok! Jehova, visavaldis
ˇ
visatos Viespats, noriai palinksta prie Jeremijo, tai yra
˙ ˇ ˙ ˇ ˇ ˇ ˙ ˇ
1 Senoves perrasinetojams siek tiek pakeitus si eilut isejo, kad ze-
˙
mai palinksta ne Jehova, o Jeremijas. Tikriausiai jie mane, jog tok
˙
nuolank veiksm netinka priskirti Dievui. Del to daugelis vertim
ˇ ˙ ˙
neperteikia tikrosios sios puikios eilutes minties. Vis delto The New
ˇ ˇ ˇ
English Bible vertime Jeremijo zodziai isversti tiksliai: „Prisimink, o,
prisimink ir palink prie mans.“
ˇ ˇ
1—3. Is kur zinome, kad Jehova yra nuolankus?
˙
200 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
ˇ ˙ ˇ
nusizemina iki jo padeties, kad parodyt siam neto-
ˇ ˙
bulam zmogui demes. (Psalmyno 113:7) Taip, Jeho-
ˇ ˙
va yra nuolankus. Taciau kaip reiket suprasti Dievo
ˇ
nuolankum? Kaip jis siejasi su ismintimi? Ir k jis
ˇ
reiskia mums?
Kaip Jehova rodo nuolankum
¯ ˇ ¯ ˇ
4 Buti nuolankiam reiskia buti pasiruosusiam nusi-
ˇ ˇ ˇ
leisti, nusilenkti. Tai priesinga isdidumui ir auksti-
ˇ ˇ
nimuisi. Tokia sirdies nuostata pasireiskia romumu,ˇ
kantrybe ir supratingumu. (Galatams 5:22, 23) Sios sa-
˙
vybes neturi nieko bendra su silpnumu ar drovumu.
˙
Ir jos nekliudo Jehovai rodyti teiset pykt ar naudo-
tis naikinamja galia. Jehovos nuolankumas ir romu-
˙
mas kaip tik ir liudija apie jo berib gali ir gebejim
ˇ ˙
4, 5. a) Kas yra nuolankumas, kaip jis pasireiskia ir kodel jis
˙ ˇ
nera silpnumo ar drovumo pozymis? b) Kaip Jehovos
ˇ
nuolankumas matomas is jo elgesio su Dovydu
ˇ ˙
ir kuo si Jehovos savybe svarbi mums?
ˇ
Ismintingas
˙
tevas su savo
vaikais elgiasi
nuolankiai ir
ˇ
svelniai
ˇ ˇ
„ISMINTINGOS SIRDIES“, BET NUOL ANKUS 201
˙ ˙ ˙ ¯
patarimo nereikejo. Bet jis prieme vieno angelo pasiu-
˙
lym ir pasiunte j tai gyvendinti. (1 Karali 22:19-22)
Argi tai ne nuolankumas?
11 Jehova noriai isklauso ˇ ˇ ˇ
ir netobulus zmones, troks-
ˇ ˇ ˇ
tancius issakyti savo nerim. Pavyzdziui, kai Jehova
ˇ ˙
pranese Abraomui ketins sunaikinti Sodom ir Go-
ˇ ˇ ˇ
mor, sis istikimas tarnas buvo priblokstas. „Tai ne
¯ ˙ ¯ ˙
tavo budas! — pasake Abraomas ir pridure: — Argi tas,
ˇ ˙ ˙
kuris yra visos zemes Teisejas, nesielgs teisingai?“ Pas-
´ ˙ ˙ ˙
kui jis paklause, ar Jehova galet pasigaileti miest, jei
¯ ˇ
juose but rasta 50 teisi zmoni. Jehova patikino,
˙ ˙
kad pasigailet. Abraomas vis klause, po truput ma-
ˇ ˇ
zindamas teisuoli skaici: 45, 40 ir taip toliau. Jeho-
ˇ ˙
vai kaskart pazadejus nenaikinti miest, Abraomas
˙ ˙ ˇ
klausinejo toliau, kol galiausiai pasiteiravo del desim-
¯ ˙
ties teisij. Galbˇ ut jis ne visai suvoke, koks gailestin-
˙
gas yra Jehova. Siaip ar taip, Jehova parode kantryb
ir nuolankum leisdamas savo draugui ir tarnui Ab-
ˇ ˇ ˇ
raomui islieti sird. (Pradzios 18:23-33)
12 Ar daug talenting, issilavinusi zmoni ˇ ˇ
kantriai
ˇ ˇ ¯
isklauso zemesnio intelekto asmenis?1 O mus Die-
˙
vas rodo tok nuolankum. Kalbedamas su Jehova
˙ ˙ ˇ ˙
Abraomas suvoke, kad Dievas yra „letas pykti“. (Iseji-
¯ ˇ ˙
mo 34:6) Turbut pripazindamas neturs teises abejoti
ˇ ˇ
Auksciausiojo veiksm teisingumu, Abraomas por-
ˇ
kart maldavo: „Tenesupyksta ant mans Viespats.“
ˇ
(Pradzios 18:30, 32) Jehova tikrai nepyko. Jis tikrai turi
ˇ ˇ
„romum, kylant is isminties“.
ˇ
1 domu, kad Biblijoje kantrumas priesinamas puikybei. (Moky-
˙ ˇ ˇ
tojo 7:8) Jehovos kantrybe yra dar viena jo nuolankumo israiska.
(2 Petro 3:9)
˙
11, 12. Kaip Abraomas patyre Jehovos nuolankum?
˙
204 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
ˇ ˇ
lengvai prisitaiko prie kintanci aplinkybi bei isky-
ˇ
lanci poreiki.
ˇ
15 Zmones ˙ ˙
tok tobul lankstum gali tik meginti at-
ˇ
kartoti. Taciau paprastai jie bei j organizacijos dau-
¯ ¯ ˇ
giau konservatyvus ˇ nei lankstus, dazniau nesupratin-
¯ ˇ
gi nei nuolaidus. Stai pavyzdys: didziulis tanklaivis
ˇ
arba krovininis traukinys savo dydziu ir galia stulbi-
na. Bet tam tikrose situacijose j gali nepavykti suval-
˙ ¯
dyti. Jeigu ant begi atsiranda kliutis, pasukti trau-
kinio nemanoma. Staigiai sustabdyti irgi vargu ar
˙
pavyks. Pakrautas traukinys stabdomas gali nuriedeti
ˇ
dar por kilometr! Tanklaivis su isjungtu varikliu
ˇ
irgi nuplauks dar astuonis kilometrus. Net paleidus
ˇ
variklius atbuline eiga jis sustos tik uz trij kilomet-
ˇ ˇ ˇ
r! Panasiai ir zmoni organizacijos yra nelankscios
ˇ ˇ
ir nesupratingos. Isdidumas daugeliui zmoni nelei-
ˇ ˇ
dzia prisitaikyti prie kintanci poreiki ir aplinkybi.
ˇ ˙
Toks nelankstumas suzlugde ne vien mon ir net
˙
vyriausyb. (Patarli 16:18) Kokia laime, kad Jehova
bei jo organizacija kitokie!
Kaip Jehova rodo supratingum
˙
16 Vel prisiminkime Sodomos ir Gomoros sunaikini-
ˇ ˇ ˙
m. Jehovos angelas Loto seimai aiskiai pasake: „Gel-
˙ ˙
bekites kalnuose.“ Lotas buvo nepatenkintas. „O ne,
ˇ
mano Viespatie!“ — dejavo jis. Manydamas, kad kal-
ˇ ˙ ˇ
nuose prazus, Lotas melde leisti jam su seima pri-
siglausti gretimame mieste Coare. Bet juk Jehova
¯ ˇ
ir t miest ketino sunaikinti! O ir bugstavo Lotas
¯ ˙
be pagrindo. Jehova tikrai but pajegs apsaugoti j
˙ ˇ
16. Kaip supratingai Jehova elgesi su Lotu pries sunaikindamas So-
dom ir Gomor?
˙
206 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
˙ ˇ
kalnuose! Vis delto jis patenkino Loto prasym ir
ˇ
Coaro nesunaikino. „Suteiksiu tau malon ir siuo at-
˙ ˇ
veju“, — pasake angelas Lotui. (Pradzios 19:17-22)
Koks Jehova supratingas!
17 Be to, Jehova priima nuosird ˇ ˇ
zi atgail ir visuomet
ˇ ¯ ˙
elgiasi gailestingai bei teisingai. Paziurekime, kas nu-
ˇ ˇ
tiko, kai pranaˇ sas Jona buvo pasistas pikt ir ziau-
˙
ri Ninev. Zingsniuodamas miesto gatvemis Jona
˙ ˇ ˇ
skelbe aiski zini: po 40 dien galingasis miestas bus
ˇ ˙ ˇ ˙
sugriautas. Taciau aplinkybes visiskai pasikeite. Nine-
ˇ
vieciai atgailavo! (Jonos 3 skyrius)
18 Verta palyginti, kaip pasikeitusias aplinkybes rea-
ˇ ˙
gavo Jehova ir kaip Jona. Jehova atsizvelge atgail ir
ˇ ˙ ˇ ˇ
vietoj „karzygio“ tapo nuodemes atleidzianciu Die-
ˇ ˙
vu.1 (Isejimo 15:3, Brb) O Jona anaiptol nebuvo lank-
ˇ ˙
stus ir gailestingas. Uzuot atspindejs Jehovos supra-
˙ ˇ ˙
tingum, jis elgesi kaip anksciau minetas traukinys
˙ ˇ ¯
arba tanklaivis. Jei skelbe prazut, tai ji ir turi ateiti!
ˇ ˙ ˇ
Taciau Jehova kantriai pamoke nepakant pranas su-
pratingumo ir gailestingumo. (Jonos 4 skyrius)
19 Jehovos supratingumas matomas ir isˇ to, ko jis ti-
ˇ ¯ ˙ ¯
kisi is mus. Karalius Dovydas pasake: „Jis mus pri-
ˇ ˙
gimt zino, atsimena, kad esame dulkes.“ (Psalmyno
ˇ ¯ ¯
103:14, Brb) Jehova zino mus trukumus ir netobu-
ˇ ˇ
lum geriau uz mus pacius. Jis niekada nesitiki dau-
ˇ ˇ
1 Psalmyno 86:5 rasoma, kad Jehova yra „geras ir pasiruoss atleis-
ˇ ˇ ˇ ˇ
ti“ (Brb). Verciant si psalm graik kalb, zodzi junginys „pasi-
ˇ ˇ ´
ruoss atleisti“ buvo isverstas epieikes, tai yra „supratingas“.
˙ ˇ
17, 18. Kaip supratingai Jehova pasielge su ninevieciais?
˙ ¯ ˇ ¯
19. a) Kodel galime buti sitikin, kad Jehova nesitiki is mus per
daug?ˇ b) Kaip Patarli 19:17 rodo, kad Jehova yra „geras ir supratin-
ˇ
gas“ Seimininkas ir drauge didziai nuolankus?
ˇ ˇ
„ISMINTINGOS SIRDIES“, BET NUOL ANKUS 207
Apmstykime
ˇ ˙ ˙
Isejimo 32:9-14. Kaip Jehova parode nuolankum atsakyda-
˙ ˇ
mas Mozes mald uz Izrael?
˙ ˙
Teisej 6:36-40. Kaip Jehova parode kantryb ir supratingum
ˇ
patenkindamas Gideono prasymus?
ˇ
Psalmyno 113:1-9. Koks Jehovos elgesys su zmonija liudija j
esant nuolank?
ˇ ¯
Luko 1:46-55. Kaip, Marijos sitikinimu, Jehova ziuri nuolan-
ˇ ˙
kius, paprastus zmones? Ko tai turet pamokyti mus?
˙ ˇ ˇ
Jezus rodo „ismint is Dievo“
ˇ ˙ ˙ ˇ ˇ
ZMONES klausesi lyg zado netek. Pries juos sinago-
˙ ˙ ˙
goje stovejo jaunas vyras, vardu Jezus, ir moke. Susi-
ˇ ˙ ˇ
rinkusieji gerai j pazinojo: Jezus j mieste uzaugo ir
¯
ilg laik dirbo dailide. Vieni galbut gyveno namuo-
˙
se, kuriuos jis buvo padejs pastatyti, kiti tikriausiai
˙ ˇ ˙
are zem jo padarytu arklu ar kinke gyvulius jo pa-
ˇ ˙
dirbt jung.1 Taciau kaip jie atsiliepe apie buvusio
˙
dailides mokymus?
2 Dauguma klausytoj stebejosi: ˙ ˇ ˇ
„Is kur sitam tokia
ˇ ˙
ismintis?“ Ir pridurdavo: „Argi jis ne dailide, ne Ma-
¯
rijos sunus?“ (Mato 13:54-58; Morkaus 6:1-3) Taip,
˙ ˙ ˇ ˙
buv Jezaus kaimynai svarste: ‘Sis dailide toks pat
ˇ ˙ ˇ ˇ ˇ
kaip ir mes.’ Nors jie ir pripazino Jezaus zodzi is-
˙ ˙ ¯ ˇ
mint, vis delto j atmete. O, kad jie but zinoj, jog
˙ ˇ
Jezus skelbia ne savo paties ismint!
3 O kieno? „Mano mokslas ne mano, — pasake˙ jis,
ˇ
— bet to, kuris yra mane siunts.“ (Jono 7:16) Apas-
ˇ ˙ ˇ
talas Paulius paaiskino, kad Jezus „mums tapo is-
ˇ ˇ
mintimi is Dievo“. (1 Korintieciams 1:30, Brb) Taip,
ˇ ˇ ˙ ¯ ˙
paties Jehovos ismintis pasireiske per jo Sun Jez.
ˇ ˙
Ir jis buvo tiek pilnas Dievo isminties, jog galejo
ˇ ˙
pasakyti: „A s ir Tevas esame viena.“ (Jono 10:30)
˙
1 Bibliniais laikais dailides statydavo namus, darydavo baldus bei
ˇ ˙ ¯ ˇ
zemes ukio padargus. Antrajame amziuje gyvens Justinas Kankinys
˙ ˇ ˙ ˇ ˙ ˙
apie Jez rase: „Gyvendamas zemeje jis buvo dailide ir dirbo arklus
bei jungus.“
˙ ˙
1—3. Kaip buv Jezaus kaimynai atsiliepe apie jo mokymus ir ko jie
˙
nesuvoke?
˙ ˇ ˇ
JEZUS RODO „ISMINT IS DIEVO“ 211
¯ ˙ ˙ ˇ
Apsvarstykime, kokiais trim budais Jezus parode „is-
ˇ
mint is Dievo“.
˙
Ko jis moke
4 Pirmiausia apsvarstykime, ko Jezus ˙ ˙
moke. Jis skel-
˙
bˇ e „gerj naujien apie Dievo karalyst“. (Luko 4:43)
ˇ
Si zinia buvo labai svarbi, nes per Karalyst bus ap-
˙ ˇ
ginta Jehovos teise visavaldyst ir palaiminta zmo-
˙ ˇ
nija. Be to, Jezaus mokymuose buvo gausu ismintin-
˙
g patarim kasdieniam gyvenimui. Jis rode ess
ˇ ˇ ˙
ispranasautasis „Nuostabusis Patarejas“. (Izaijo 9:5
˙
[9:6, Brb]) Tad nieko keista, kad Jezaus patarimai ˇ to-
ˇ ˇ ˙
kie ismintingi. Jis puikiai ismane Dievo Zod, gerai
ˇ ˇ
zinojo Jehovos vali, zmogaus prigimt ir labai my-
˙ ˇ ˙ ¯
lejo zmonij. Del to jo patarimai visuomet budavo
ˇ ˙ ˙
praktiski ir naudingi klausytojams. Jezus skelbe „am-
ˇ ˇ ˇ
zinojo gyvenimo zodzius“. Taip, jei klausysime jo pa-
¯ ˇ ˙
mokym, busime isgelbeti. (Jono 6:68)
5 Jezaus mokym ismintis ypacˇ atsiskleide˙ jo Kalno
˙ ˇ
ˇ ˇ
pamoksle. Mato 5:3—7:27 uzrasyt kalb galima pa-
ˇ
sakyti per 20 minuci. Bet joje duoti patarimai ne-
ˇ ˇ
sensta — siandien jie tiek pat tinka, kiek ir anksciau.
˙ ˙
Jezus kalbejo apie vairius dalykus: kaip pagerinti san-
ˇ
tykius su kitais (5:23-26, 38-42; 7:1-5, 12), kaip islik-
ti doram (5:27-32) ir kaip padaryti gyvenim pras-
˙
ming (6:19-24; 7:24-27). Jezus klausytojams ne vien
ˇ ˙ ˙ ˙ ˙
4. a) Koki zini Jezus skelbe ir kodel ji buvo tokia svarbi? b) Kodel
˙ ¯ ˇ
Jezaus patarimai visuomet budavo praktiski ir naudingi klausyto-
jams?
˙ ˙
5. Apie k Jezus kalbejo Kalno pamoksle?
˙
„Minios stebejosi, kaip jis moko“
˙
212 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
˙ ˇ ˙ ˇ
sake, kas yra ismintinga, bet ir rode tai aiskindamas,
ˇ ˇ
samprotaudamas bei pagrsdamas savo zodzius.
6 Pavyzdziui, ˇ ˙ ˇ
panagrinekime Mato 6 skyriuje uzra-
ˇ ˙ ¯ ˙
syt Jezaus patarim pernelyg nesirupinti del mate-
˙ ˙
rialini dalyk. 25 eilute skamba taip: „Liaukites ne-
˙ ˙
rimav del savo siel — k valgysite ar gersite, ir del
¯ ˙ ¯ ¯
kuno — k vilkesite.“ (NW) Normalu rupintis buti-
ˇ ˇ ˙
nais dalykais, tai yra maistu ir drabuziais. Taciau Je-
˙ ˙
zus liepia ‘liautis nerimavus’ del to.1 Kodel?
7 siklausykime, kaip tikinamai Jezus ˙
argumentuo-
˙ ¯
ja. Jeigu Jehova dave gyvyb ir kun, nejaugi neduos
ˇ ¯
maisto tai gyvybei palaikyti ir drabuzio kunui ap-
˙ ˇ ˇ
dengti? (25 eilute) Juk Dievas maitina paukscius bei
ˇ ˙ ¯
puosia geles, tad juo labiau pasirupins savo garbinto-
˙ ¯
jais! (26, 28-30 eilutes) Tikrai neverta pernelyg ru-
˙
pintis. Nerimaudami ne kiek neprailginsime savo gy-
˙
venimo.2 (27 eilute) Tad kaip nepasiduoti nerimui?
˙ ˙
Jezus pataria sutelkti demes Dievo garbinim. Tai
ˇ ˙ ¯
darantys zmones gali neabejoti, kad visi butini daly-
ˇ ˙ ˙ ˙
kai dangiskojo Tevo ‘bus prideti’. (33 eilute) Paskui
˙
Jezus duoda itin nauding patarim — tvarkyti vie-
nos dienos reikalus. Kam dar apsisunkinti rytdienos
¯ ˇ ˙ ˙
rupesciais? (34 eilute, Vl) Ar verta jaudintis del to, kas
ˇ
gali ir nevykti? Klausydami tokio ismintingo patari-
ˇ ˇ ˇ ˇ ˙
1 Graikiskas veiksmazodis, isverstas „nerimauti“, reiskia „netureti
˙ ˇ
ramybes“. Tad Mato 6:25 kalbama apie nerim, kuris uzvaldo prot,
ˇ
atima ramyb bei dziaugsm.
˙ ˙
2 Kaip parode moksliniai tyrimai, perdetas nerimas ir tampa suke-
ˇ
lia sirdies bei kraujagysli ligas ir daugyb kitoki gyvenim trumpi-
ˇ
nanci negali.
˙ ˇ
6—8. a) Kaip tikinamai Jezus pagrindzia patarim liautis nerimau-
˙ ˇ ˇ ˇ ˇ
ti? b) Kas rodo, kad Jezaus patarimai atspindi ismint is auksciau?
˙ ˇ ˇ
JEZUS RODO „ISMINT IS DIEVO“ 213
ˇ ˇ
mo, siame neramiame pasaulyje isvengsime dauge-
lio skausm.
8 Tikrai Jezaus ˙ ˇ
patarimai isliko tokie pat vertingi, ko-
ˇ
kie buvo ir beveik pries 2000 met. Ar tai neliudija
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
apie ismint is auksciau? Net ir geriausi zmoni pa-
ˇ ˇ
tarimai pasensta, yra taisomi arba keiciami. Taciau
˙ ¯
taip neatsitiko su Jezaus mokymais. Kitaip ir buti ne-
ˇ ˙ ˙ ˇ
gali, juk sis Nuostabusis Patarejas kalbejo „Dievo zo-
ˇ
dzius“. (Jono 3:34)
˙
Kaip jis moke
9 Antra, Dievo ismint ˇ ˙ ˙
atspindejo ir tai, kaip Jezus
˙ ˇ ˇ ˇ
moke. Kart jo suimti pasisti kareiviai grzo tuscio-
˙ ˇ ˙ ˙
mis ir pasake: „Niekados zmogus nera taip kalbejs!“
˙ ˙
(Jono 7:45, 46) Ir jie neperdejo taip sakydami. Jezus
˙ ˇ ˇ ˙ ˙ ˇ
buvo atejs „is aukstybes“, tad turejo daugiau zini ir
ˇ
patirties nei bet kuris kitas zmogus. (Jono 8:23) Nie-
˙ ˙
kas kitas nesugebet mokyti taip, kaip jis. Panagrine-
¯ ˇ ˇ
kime, kokiais dviem budais sis ismintingas Mokyto-
˙
jas moke.
10 Taikliai naudojo pavyzdzius. ˇ ˙ ˙
„Jezus kalbejo mi-
nioms palyginimais, ir be palyginim jis jiems nekal-
˙ ˙
bejo.“ (Mato 13:34) Mus stebina jo nepaprastas gebe-
ˇ ˇ
jimas svarbias tiesas perteikti pavyzdziais, paimtais is
˙ ˙ ˇ ˇ
kasdienio gyvenimo. Sejejai, duon maisancios mo-
ˇ ˇ
terys, turguje zaidziantys vaikai, tinklus traukiantys
ˇ ˇ
zvejai, ieskantys paklydusios avies piemenys — visa
˙
tai klausytojai buvo regej ne kart. Kada svarbios
˙ ˙ ˙
9. K kareiviai syk pasake apie Jezaus mokymus ir kodel tai buvo
tiesa?
˙ ˇ
10, 11. a) Kuo mus stebina Jezaus pavyzdziai? b) Kas yra alegorija ir
˙
koks pavyzdys rodo, kad Jezaus alegorijos paveikios?
˙
214 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
ˇ
tiesos susiejamos su gerai zinomais dalykais, jos grei-
ˇ ˇ ˇ
ciau pasiekia sird bei prot ir giliau sisaknija. (Mato
11:16-19; 13:3-8, 33, 47-50; 18:12-14)
˙
11 Jezus ˇ
daznai pasakodavo alegorijas — trumpus pa-
ˇ ˇ
sakojimus, paaiskinancius dorovines ar dvasines tie-
sas. Pasakojimus lengviau perprasti ir siminti nei
ˇ ˙ ˙ ˇ ˙
abstrakcias idejas, tad jie padejo issaugoti Jezaus mo-
˙ ˇ ¯
kymus. Daugelyje alegorij Jezus labai vaizdziai apibu-
˙ ˙ ˇ ˇ
dino savo Tev, todel jos ypac simintinos. Pavyzdziui,
˙
kiekvienas supras, kas noreta pasakyti pasakojimu
¯ ¯ ˇ ˇ
apie sun palaidun: jei suklyds asmuo nuosirdziai
ˇ
atgailauja, Jehova jo pasigaili ir sirdingai priima atgal.
(Luko 15:11-32)
ˇ
12 Uzduodavo ˙
sumanius klausimus. Klausimais Jezus
ˇ
paskatindavo klausytojus daryti isvadas, analizuoti
savo motyvus, priimti sprendimus. (Mato 12:24-30;
17:24-27; 22:41-46) Kada religiniai vadovai suabejojo,
˙ ˙ ˇ
ar Jezus tikrai sistas Dievo, jis paklause: „Jono kriks-
ˇ ˇ ˇ
tas buvo is dangaus ar is zmoni?“ Apstulbinti tokio
˙ ˇ
klausimo jie svarste: „‘Jei pasakysime — is dangaus,
˙ ˙
tai jis mus klaus: „Kodel tada juo netikejote?“ Pasaky-
ˇ ˇ
tume — is zmoni. . .’ Bet jie bijojo liaudies, nes visi
ˇ
buvo sitikin, kad Jonas tikrai buvo pranasas.“ Ga-
˙ ˇ
liausiai jie atsake: „Mes nezinome.“ (Morkaus 11:
˙
27-33; Mato 21:23-27) Toks paprastas Jezaus klausi-
˙ ˙ ˇ ˙ ˇ
mas ateme jiems zad ir atskleide j sirdies klast.
13 Kartais Jezus ˙ ¯
mokydavo abiem budais — pavyz-
ˇ ˇ
dzius pindavo dar ir mstyti skatinanci klausim.
˙ ˙
12. a) Kaip Jezus mokydamas naudojo klausimus? b) Kaip Jezus
˙
nutilde tuos, kurie suabejojo jo galiojimais?
˙
13—15. Kaip pasakojimas apie gailestingj samariet parodo Jezaus
ˇ
ismint?
˙ ˇ ˇ
JEZUS RODO „ISMINT IS DIEVO“ 215
˙ ˙
Kai vienas statymo mokytojas paklause Jezaus, k tu-
ˇ ˇ ˙
rs daryti, kad gaut amzinj gyvenim, sis primine
˙ ˙
jam Mozes statym, kuriame liepiama myleti Diev
˙ ˙
ir artim. Noredamas pasiteisinti anas vyras paklause:
˙
„O kas gi mano artimas?“ Atsakydamas Jezus papasa-
ˇ ˙ ˇ ˙ ˙ˇ
kojo apie vien zyd, kur kelioneje uzpuole plesikai
ˇ ˙ ˇ
ir leisgyv paliko ant kelio. Netrukus pro sal ejo du zy-
˙
dai: pirma kunigas, paskui levitas. Abu praejo, lyg nie-
˙ ˙
kur nieko. Veliau tuo keliu ejo samarietis. Jam pagailo
ˇ ˇ ˇ ¯ ˇ
kenciancio zmogaus. Rupestingai aptvarsts zaizdas,
ˇ ˇ ˙
samarietis nugabeno t vyr uzeig, kad sis galet
˙ ˙ ˇ ˇ
atsigauti. Baigs pasakoti Jezus paklause: „Kas is sit
˙ˇ
trij tau atrodo buvs artimas patekusiam plesik
ˇ
rankas?“ statymo mokytojui teko pripazinti: „Tas,
˙
kuris parode jam gailestingum.“ (Luko 10:25-37)
14 Kaip sis ˇ ˙ ˇ
pasakojimas liudija apie Jezaus ismint? Jo
ˇ ˙
dienomis zydams „artimas“ buvo tik tas, kas laikesi
ˇ ˇ
j tradicij, — aisku, ne samarieciai. (Jono 4:9) Jeigu
˙ ¯ ˙
Jezus but papasakojs apie nukentejus samariet ir
˙ ˇ ¯
jam padejus zyd, ar tas statymo mokytojas but
˙ ˇ ˙
atsisaks savo nuostatos? Jezus ismintingai padare pa-
ˇ ¯
pasakodamas, kad zydu pasirupino samarietis. Dar at-
˙ ˙ ˇ ˙ ˙
kreipk demes, ˇ kok klausim Jezus iskele pasakojimo
ˇ ˙ ˇ
pabaigoje. Zodziui „artimas“ jis suteike kit reiksm.
ˇ ˙
statymo mokytojas is esmes teiravosi: ‘Kas yra mano
˙ ˇ ˙ ˙ ˙
artimas, kur tureciau myleti?’ Bet Jezus paklause:
ˇ ˇ ˙
„Kas is sit trij tau atrodo buvs artimas?“ Jezus at-
˙ ˙ ˙
kreipe demes ne t, kuris susilauke pagalbos, ne
˙
auk, o t, kuris suteike pagalb, — samariet. Tik-
ras artimas pats rodys meil kitiems, nepaisydamas
˙ ˙ ˙
j tautybes. Vargu ar galejo Jezus duoti dar geresn
pamok.
˙
216 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
˙ ˇ ˙ ˙
15 Tad suprantama, kodel zmones stebejosi, „kaip
˙ ˙ ˙ ˙
[Jezus] moke“, ir kodel juos prie jo taip trauke. (Mato
ˇ ˙
7:28, 29, NW) Kart „gausi minia“ isbuvo su Jezumi
˙ ˇ ¯ ˙
tris dienas ne neziuredama, kad nebeturi maisto!
(Morkaus 8:1, 2)
Kaip jis gyveno
ˇ ˇ ˙ ˙
16 Trecia, Jehovos ismint Jezus atspindejo savo gy-
ˇ ˇ ˙ ˇ
vensena. Ismintis yra praktiska savybe, ji pasireiskia
¯ ˇ ˙
darbais. „Kas tarp jus ismintingas? — paklause mo-
¯ ˙
kinys Jokubas ir pats atsake: — Tegul geru elgesiu tai
¯
realiai rodo.“ (Jokubo 3:13, The New English Bible)
˙ ˙
Jezus savo elgesiu ‘realiai rode’, kad vadovaujasi Die-
ˇ ˇ ¯ ˙ ˇ
vo ismintimi. Paziurekime, kaip toki ismint jis paro-
˙
de savo gyvensena bei elgesiu.
17 Ar pastebejai, ˙ ˇ ˙ ¯
kad zmones, kuriems truksta svei-
ˇ ˇ
kos nuovokos, daznai metasi krastutinybes? Taip,
ˇ ˇ ˙
norint visur islaikyti pusiausvyr, reikia isminties. Je-
˙ ˇ
zus tai dare tobulai, nes vadovavosi Dievo ismintimi.
˙
Svarbiausi jam buvo dvasiniai dalykai. Jezus buvo vi-
ˇ
siskai atsidavs gerosios naujienos skelbimo darbui.
˙ ˙
„Tam esu atejs“, — pasake jis. (Morkaus 1:38) Turtas
˙ ˇ ˙
Jezui nebuvo svarbus; jis mazai k turejo. (Mato 8:20)
˙ ˙
Vis delto jis nebuvo asketas. Kaip ir Tevas, „laiminga-
˙ ˇ ˙
sis Dievas“, Jezus buvo dziaugsminga asmenybe, mo-
˙ ˇ ˙
kejo dziaugtis draugeje. (1 Timotiejui 1:11, NW; 6:15,
ˇ ˙
NW) Sveciuodamasis vestuvese, kur, be abejo, skam-
˙
bejo muzika, dainos ir buvo linksminamasi, jis tikrai
˙ ˙ ˇ ˙
nesedejo paniurs. Pasibaigus vynui, siuo puikiu ge-
ˇ ˇ ˙
rimu, kuris „linksmina zmogaus sird“, jis paverte
˙ ˙ ˇ
16. Kaip Jezus ‘realiai rode’, kad vadovaujasi Dievo ismintimi?
˙ ˙ ˇ
17. Kas rodo, kad Jezus sugebejo visur islaikyti tobul pusiausvyr?
˙ ˇ ˇ
JEZUS RODO „ISMINT IS DIEVO“ 217
Apmstykime
ˇ ˇ
Patarli 8:22-31. Kaip asmenintos isminties aprasymas atitin-
¯
ka tai, kas Biblijoje pasakyta apie Jehovos pirmagim Sun?
˙ ˇ ˙
Mato 13:10-15. Kaip Jezaus pavyzdziai padedavo atskleisti, kas
ˇ
yra jo klausytoj sirdyse?
˙ ˙ ˙ ˙ ˇ
Jono 1:9-18. Kodel Jezus galejo atspindeti Dievo ismint?
˙ ˙ ˇ
Jono 13:2-5, 12-17. Kaip ir ko Jezus pamoke savo apastalus?
˙ ˇ
vanden. (Psalmyno 104:15; Jono 2:1-11) Jezus daznai
ˇ ˇ
sutikdavo uzeiti pas k nors svecius ir pasinaudojs
proga mokydavo. (Luko 10:38-42; 14:1-6)
18 Bendraudamas su kitais Jezus ˙ ˙ ˇ
tikrai parode didzi
ˇ ˇ ˇ
ismint. Gerai zinodamas zmoni prigimt, savo mo-
ˇ ¯ ˙ ˙ ˙
kinius jis ziurejo supratingai. Jezus suvoke, kad jie yra
˙ ˇ ˙
netobuli. Vis delto jis zvelge gersias j savybes ir
˙
mate t Jehovos pasirinkt vyr galimybes. (Jono
˙
6:44) Nepaisydamas mokini klaid, Jezus noriai jais
˙ ˙
pasitikejo. rodydamas tai, savo mokiniams jis skyre
ˇ ˙ ˙
nelengv uzduot: pavede skelbti gerj naujien. Je-
ˇ
zus zinojo, kad jie gali tai atlikti. (Mato 28:19, 20)
ˇ
Apastal darb knyga patvirtina, jog mokiniai puikiai
˙ ˇ
vykde, kas jiems buvo pavesta. (Apastal darb 2:
˙
41, 42; 4:33; 5:27-32) Akivaizdu, jais pasitikedamas
˙
Jezus nesuklydo.
ˇ ˇ ˇ
19 Kaip suzinojome is 20 skyriaus, su ismintimi Bib-
lijoje dar siejami nuolankumas bei romumas. Jeho-
ˇ ˙ ˇ
va tobulai rodo sias savybes. O Jezus? Kaip dziugu
˙ ˙ ˇ
18. Kaip Jezus parode tobul ismint savo elgesiu su mokiniais?
˙ ˙ ˇ
19. Kaip Jezus parode ess „romus ir nuolankios sirdies“?
˙
218 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
˙
skaityti apie nuolank Jezaus elges su savo moki-
ˇ ˇ ˇ
niais. Jis buvo tobulas zmogus, taigi uz juos pranases-
˙ ˙ ˇ ¯ ˙ ˇ ˇ
nis. Vis delto Jezus neziurejo savo mokinius is auks-
˙ ˇ ˇ
to. Su juo jie niekad nesijaute zemesni ar nemoksos.
˙ ˇ ¯
Jezus zinojo j tr ukumus ir paksdavo j klaidas.
(Morkaus 14:34-38; Jono 16:12) Ar nenuostabu, kad
ˇ˙ ˇ ˙
jo nesivarze net vaikai? Mazuosius traukte trauke prie
˙ ˙
Jezaus, nes jie mate, koks jis „romus ir nuolankios
ˇ
sirdies“. (Mato 11:29; Morkaus 10:13-16)
20 Dievo nuolankumu Jezus ˙ ˙
seke ir kitaip: kai buvo
tinkama, jis supratingai nusileisdavo. Prisimink vien
ˇ ˙ ˇ ˙
nezyd, meldusi Jez isgydyti demon apsest jos
˙ ˙ ˇ
dukr. Jezus trejopai parode, kad nesiruosia to dary-
ˇ ˇ ˙ ˇ
ti: is pradzi visai neatsiliepe, paskui be uzuolank
˙ ˇ
pasake ess sistas pas zydus, ne pas pagonis, ir ga-
ˇ ˇ ˇ ˇ
liausiai svelniai patvirtino savo zodzius pavyzdziu.
ˇ ˙ ˇ
Taciau moteris melde atkakliai, rodydama isskirtin
˙ ˙ ˇ ˙ ˙
tikejim. Ar Jezus tai atsizvelge? Jis padare tai, ko
˙ ˇ ˙
sake nedarysis: isgyde moters dukr. (Mato 15:21-28)
ˇ
Koks nuolankumas! Nepamir sk, nuolankumas yra
ˇ
tikrosios isminties pagrindas.
21 Kokia laime, ˙ ˇ ˇ
kad evangelijose issaugoti ismintin-
ˇ ˇ ˇ ˇ
giausio vis laik zmogaus zodziai, aprasyti jo darbai!
˙ ˙
Visad prisiminkime, kad Jezus tobulai atspindejo savo
˙ ˙
Tev. Sekdami Jezumi Kristumi — stengdamiesi kal-
˙ ˙ ˇ ˇ
beti ir elgtis kaip jis, ugdysimes ismint, kilusi is
ˇ
aukstybi. Kitame skyriuje aptarsime, kaip patys ga-
ˇ
lime vadovautis Dievo ismintimi.
˙ ˙ ˇ
20. Kaip Jezus parode supratingum nezydei, kurios dukr buvo
˙
apsed demonai?
˙ ˙ ˙
21. Kodel turime stengtis gyventi, kalbeti ir elgtis kaip Jezus Kris-
tus?
2 2 S K Y R I U S
ˇ
Ar tu vadovaujiesi „is
ˇ ˇ
aukstybi kilusia ismintimi“?
ˇ ˇ ˙
BYLA buvo ne is lengvj: dvi moterys susigincijo del
ˇ
vaiko. Jiedvi abi gyveno tuose paciuose namuose.
˙ ¯
Pirma viena pagimde sun, o neilgai trukus ir kita.
¯ ˙ ˙
Vienos kudikis mire ir dabar abi moterys teige esan-
ˇ ¯ ˇ
cios gyvojo kudikio motinos.1 Niekas nezinojo, kaip
ˇ ˙
viskas buvo is tikrj. Byl tikriausiai jau nagrinejo
ˇ ˙
zemesnysis teismas, bet nesekmingai. Galiausiai gin-
ˇ ˙
cas pasieke Saliamon, Izraelio karali. Ar jam pavyks
atskleisti ties?
2 Kiek pasiklauss moter ginco, ˇ
Saliamonas papra-
ˇ ˙ ˇ ˇ ˙
se atnesti kard. Tada ryztingai, kaip visiems atrode,
˙
sake perkirsti vaik dvi dalis ir duoti kiekvienai po
ˇ ˙
pus. Tikroji motina iskart puole melsti karali ver-
ˇ ¯ ˇ
ciau atiduoti vaik, jos brangj kudik, kitai. Taciau
ˇ ˇ
toji primygtinai reikalavo vaik padalyti. Tiesa isais-
˙ ˇ ¯
kejo. Saliamonas zinojo, kad motin su kudikiu sieja
¯ ˇ ˇ ˙ ˇ ˇ
stiprus jausmai, ir sios zinios padejo jam ginc issprs-
˙
ti. sivaizduok, kaip palengvejo motinai, kai Saliamo-
˙ ¯ ˙
nas atidave jai kudik ir pasake: „Ji jo motina.“ (1 Ka-
rali 3:16-27)
ˇ ˙
1 1 Karali 3:16 sios moterys vadinamos paleistuvemis. Leidinyje
ˇ ˇ ˙ ˇ ˇ ˙
Insight on the Scriptures rasoma: „Tos zydes arba greiciausiai nezydes
¯ ˙ ˇ ˇ ˇ
galbut neparsidavinejo uz pinigus, bet tiesiog istvirkavo.“ (Isleido
Jehovos liudytojai)
˙ ˇ ˇ
1—3. a) Kaip Saliamonas parode nepaprast ismint issprsdamas
ˇ ˙ ˙ ˇ
ginc del motinystes? b) K mums zada Jehova ir kokie kyla klausi-
mai?
˙
220 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
ˇ ˇ ˙ ˙
3 Argi ne didi ismintis? Zmones apeme pagarbi bai-
˙ ˇ ˇ ˙ ˇ
me isgirdus, kaip Saliamonas issprende ginc, nes jie
˙ ˙ ˇ
„mate, kad jis turejo Dievo isminties“. Taip, Saliamo-
ˇ ˙ ˇ
no ismintis buvo Dievo dovana. Jehova dave jam „is-
ˇ ˇ
minting ir zvalgi sird“. (1 Karali 3:12, 28) O ar
ˇ
galime mes gauti Dievo isminties? Taip, nes Saliamo-
˙ ˇ ˙ ˇ ˇ
nas kveptas rase: „Viespats duoda isminties.“ (Patar-
ˇ ˇ ˙
li 2:6) Jehova zada duoti isminties — sugebejimo
ˇ ˇ
geram panaudoti zinias, supratim ir zvalgum —
ˇ ˇ ˇ
tiems, kurie nuosirdziai jos troksta. Kaip tad galime
jos gyti? Kaip ja vadovautis?
ˇ
Kaip ‘gyti isminties’?
4 Ar mums reikia dideli protini gabum arba auks- ˇ
ˇ ˇ
tojo mokslo, kad gautume isminties is Dievo? Ne.
ˇ ¯ ˙ ¯
Jehova mielai jos duoda, neziuredamas mus kilm
ˇ ˇ ˇ
ar issilavinim. (1 Korintieciams 1:26-29) Taciau pa-
˙ ˇ
stangas turime deti patys, nes Biblija ragina: „gyk is-
minties.“ (Patarli 4:7) Kaip galime jos gyti?
5 Pirma, turime bijoti Dievo. „Pagarbi Viespaties ˇ
bai-
˙ ˇ ˇ ˇ ˇ
me — isminties pradzia [„pirmasis zingsnis link is-
ˇ
minties“, The New English Bible]“, — rasoma Patarli
˙ ˇ
9:10. Dievo baime yra tikrosios isminties pagrindas.
˙ ˇ ˙
Kodel? Prisimink, kad ismintis yra sugebejimas taiky-
ˇ ¯ ˇ ˇ ˇ
ti zinias. Bijoti Dievo — tai ne guztis is siaubo pries
ˇ ˙ ˙
j, bet lenktis jam is pagarbios baimes, su pasitikeji-
˙ ˙
mu. Tokia baime yra sveika. Be to, ji yra stipri jega,
skatinanti gyventi pagal Dievo vali ir elgtis taip, kaip
ˇ
elgiasi jis. Tai ismintingiausias kelias, nes tie, kurie va-
ˇ
dovaujasi Jehovos normomis, yra laimingiausi zmo-
˙
nes.
ˇ ˇ
4—7. Kokie yra keturi reikalavimai isminciai gyti?
ˇ ˇ ˇ
AR TU VADOVAUJIESI „IS AUK STYBI KILUSIA ISMINTIMI“? 221
¯ ¯ ¯ ˇ
6 Antra, turime buti nuolankus ir kuklus. Dievo ismin-
ˇ ˙
tis neatsiejama nuo si savybi. (Patarli 11:2) Kodel?
¯ ¯ ˇ
Jeigu esame nuolankus ir kuklus, noriai pripazstame,
ˇ ¯
jog visko nezinome, nesame visada teisus ir mums
ˇ ¯
svarbu, kaip vien ar kit dalyk ziuri Jehova. Jehova
ˇ ˇ ˙ ˇ
„priesinasi ispuikeliams“, bet mielai duoda isminties
ˇ ¯
tiems, kurie yra nuolankios sirdies. (Jokubo 4:6)
7 Trecia,ˇ ˇ ˇ
labai svarbu studijuoti rasytin Dievo Zod.
ˇ
Jame atskleista Jehovos ismintis. Kad gytume jos, turi-
ˇ ˇ ˙ ˇ
me kruopsciai tyrineti Rast. (Patarli 2:1-5) Ketvirta,
ˇ ˇ ˇ ˇ
reikia melstis. Jeigu nuosirdziai prasysime Diev ismin-
¯
ties, jis dosniai jos duos. (Jokubo 1:5) Melskime jo dva-
ˇ
sios paramos — toks praˇ symas neliks be atsako. Jehovos
˙ ˇ
dvasia pades atrasti jo Zodzio lobius, kuriais naudoda-
ˇ ˇ ˇ
miesi issprsime problemas, isvengsime pavoj ir is-
mintingai tvarkysime savo gyvenim. (Luko 11:13)
ˇ
8 Kaip suzinojome ˇ ˇ
is 17 skyriaus, Jehovos ismintis yra
ˇ ˙ ¯
praktiska savybe. Tad mus elgsena parodys, turime
¯ ¯ ˇ
jos, ar ne. Mokinys Jokubas apibudino Dievo isminties
ˇ ˇ ˇ
vaisius: „Is aukstybi kilusi ismintis pirmiausia yra
tyra, paskui taikinga, maloninga [„supratinga“, NW],
ˇ ˇ
klusni, pilna gailestingumo ir ger vaisi, nesaliska,
ˇ ˇ ¯
nuosirdi [„neveidmainiska“, Brb].“ (Jokubo 3:17) Ap-
ˇ ˇ ˇ ˇ
svarstykime sias Dievo isminties israiskas ir drauge
ˇ ˇ ˇ ˇ
mstykime: ‘Ar as vadovaujuosi ismintimi is auksty-
bi?’
„Tyra, paskui taikinga“
¯ ˇ ¯
„Pirmiausia yra tyra.“ Buti tyram reiskia buti ne-
9
ˇ ˇ ¯
susitersusiam ir svariam ne tik kunu, bet ir dvasia.
ˇ
8. Kas parodys, ar mes turime Dievo isminties?
ˇ ¯ ˙ ˇ
9. K reiskia buti tyram ir kodel pirmja isminties ypatybe deramai
˙
paminetas tyrumas?
˙
222 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
ˇ ˇ ˇ ˇ
Biblijoje ismintis siejama su sirdimi, taciau dangisko-
ˇ ˇ ˇ ˇ
ji ismintis nepasieks sirdies, kuri yra uztersta piktais
ˇ
sumanymais, troskimais ir motyvais. (Patarli 2:10;
¯ ˇ
Mato 15:19, 20) O jei mus sirdis tyra, kiek mano-
ˇ
ma netobulam zmogui, ‘vengsime pikta ir darysime
gera’. (Psalmyno 37:27; Patarli 3:7) Tad ne veltui pir-
ˇ ˙
mja isminties ypatybe paminetas tyrumas. Juk jei
¯ ˇ ˙
nebusime moraliai ir dvasiskai tyri, kaip galesime
ˇ ˇ ˇ ˇ
ugdytis kitas is aukstybi kylancios isminties ypaty-
bes?
10 „Paskui taikinga.“ Dangiskoji ˇ ˇ
ismintis skatina mus
siekti taikos, Dievo dvasios vaisiaus. (Galatams 5:22)
˙ ˙ ˙
Todel ir stengiames puoseleti Jehovos tarnus vienijan-
ˇ ˇ ˙
t „taikos rys“. (Efezieciams 4:3) O jam susilpnejus,
˙ ˇ ˙
visomis jegomis bandome t rys sustiprinti. Kodel
ˇ
taika tokia svarbi? Biblijoje rasoma: „Taikiai gyvenki-
˙ ˙
te, ir meiles bei ramybes [„taikos“, NW] Dievas bus
ˇ
su jumis.“ (2 Korintieciams 13:11) Kol gyvensime tai-
kiai, taikos Dievas bus su mumis. Nuo to, kaip elgia-
˙ ¯
mes su bendratikiais, labai priklauso mus santykiai
su Jehova. Kaip galime parodyti es taikdariai? Pana-
˙
grinekime pavyzd.
11 K turi daryti, jeigu jautiesi zeids ˇ ˙
bendratik? Je-
˙ ˇ
zus pasake: „Jei nesi dovan prie aukuro ir ten prisi-
ˇ ˇ
meni, jog tavo brolis turi s t pries tave, palik savo
ˇ
atnas tenai prie aukuro, eik pirmiau susitaikinti su
ˇ
broliu ir tik ˇ tada sugrzs aukok savo dovan.“ (Mato
5:23, 24) S patarim pritaikysi, jei pirmas nueisi pas
˙ ¯
bendratik. Koks turet buti tikslas? „Susitaikinti su
˙ ¯ ¯ ˇ
10, 11. a) Kodel turime buti taikus? b) Jei jauti, kad zeidei bendra-
ˇ ¯ ˙ ˇ ˇ
tik, kaip gali parodyti ess taikdarys? (Taip pat ziurek isnas.)
ˇ ˇ
Kad gytume Dievo isminties, turime stropiai jos ieskoti
˙ ¯ ˇ
broliu.“1 Todel butina ne neigti, bet pripazinti, kad
ˇ
uzgavai jo jausmus. Jeigu eisi pas brol siekdamas at-
˙ ˙
kurti taik ir turesi tai omenyje su juo kalbedamasis,
ˇ ˇ
tikriausiai issiaiskinsite visus nesusipratimus, atsipra-
ˇ
sysite vienas kito ir atleisite. Stengdamasis atkurti tai-
ˇ
k parodai, kad vadovaujiesi Dievo ismintimi.
„Supratinga, klusni“
ˇ ¯
12„Supratinga.“ K reiskia buti supratingam? Pasak
ˇ ˇ ˇ ¯ ˇ
biblist, tikrj graikisko zodzio, Jokubo 3:17 verciamo
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
1 Graikiskas zodis, isverstas „susitaikinti“, yra kils is veiksmazo-
ˇ ˇ ˇ ¯
dzio, reiskiancio „‘pakeisti, apsikeisti’“. Tad mus tikslas yra, taip
ˇ
sakant, padaryti pakeitim asmens sirdyje, kad jei manoma, jis atsi-
ˇ ˇ
kratyt pagiezos. (Romieciams 12:18)
ˇ ˇ ¯ ˇ
12, 13. a) K reiskia zodis, Jokubo 3:17 isverstas „supratingas“?
b) Kaip galime parodyti supratingum?
˙
224 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
ˇ ˙
„supratinga“, reiksm perteikti sunku. Vertejai j ver-
ˇ ˇ
cia vairiai: „svelni“, „romi“ ir „maloninga“. Tiesio-
˙ ˇ ˇ ˇ ˇ ˙
gine to graikisko zodzio reiksme yra „nuolaidi“. Kaip
ˇ ˇ ˇ ¯
galime rodyti ismint siuo poziuriu?
13 „Jus ¯ ¯ ˇ
supratingumas tebuna zinomas visiems“, —
ˇ ˇ
rasoma Filipieciams 4:5 (NW). Kitame Biblijos verti-
ˇ ˙ ˇ ˙ ˇ
me si eilute isversta taip: „Turekite supratingo zmo-
ˇ
gaus reputacij.“ (Dz. B. Filipso The New Testament
˙
in Modern English) Atkreipk demes, kad ne tiek svar-
ˇ ¯
bu, kaip mes save ziurime, bet kokius mus mato
˙ ˇ
kiti, kokia j nuomone apie mus. Supratingas zmo-
ˇ
gus nereikalauja smulkmeniskai laikytis statymo rai-
˙ ˇ
des ar visk daryti pagal j. Jis mielai isklauso kitus
ˇ
ir, kai tinkama, nusileidzia. Be to, su kitais jis elgiasi
ˇ ¯ ˇ ˇ
ne grubiai, o svelniai. Tokie turi buti visi krikscio-
ˇ ˇ
nys, ypac vyresnieji. Su svelniais vyresniaisiais lengva
ˇ
bendrauti. (1 Tesalonikieciams 2:7, 8) Mums visiems
˙ ˇ
vertet pamstyti: ‘Ar mane pazsta kaip suprating,
ˇ ˇ
nuolaid ir sveln zmog?’
14 „Klusni.“ Graikiskas ˇ ˇ ˇ ˇ
zodis, cia isverstas „klusni“,
ˇ ˇ ˇ ˇ
Krikscioni graikiskuosiuose rastuose minimas tik
ˇ ˇ ˇ
kart. Pasak vieno biblisto, sis zodis „daznai vartoja-
ˇ
mas kalbant apie karin drausm“. ˇ Jis reiskia „leng-
vai tikinamas“, „pavaldus“. Zmogus, kuris vadovau-
ˇ ˇ ˇ ¯ ˇ
jasi ismintimi is aukstybi, noriai paklusta Rastui. Jis
ˇ ˙
ne is t, kurie priem sprendim atkakliai jo laikosi,
ˇ
nors faktai rodo, kad jie klysta. Klusnus zmogus yra
ˇ ¯ ˇ
greitas keistis, kai jam pateikiami aiskus rodymai is
ˇ ˇ ˇ ¯
Rasto, atskleidziantys jo poziurio ar sprendimo klai-
ˇ ˇ ˙
dingum. Ar tok tave pazsta zmones?
¯
14. Kaip galime parodyti es klusnus?
ˇ ˇ ˇ
AR TU VADOVAUJIESI „IS AUK STYBI KILUSIA ISMINTIMI“? 225
˙ ˇ
ir Romos aktoriai vaidindavo su kaukemis. Tad siuo
ˇ ˇ ˇ ˙
graikisku zodziu imta vadinti apsimetelius, apgavikus.
¯
Jeigu nenorime buti veidmainiai, prisiminkime, kad
˙
svarbu ne tik kaip elgiames su bendratikiais, bet ir
ˇ ¯
kaip juos ziurime.
20 Pasak apastalo ˇ ¯
Petro, mus „klusnumas tiesai“
ˇ ˇ
turi pasireiksti „neveidmainiska broli meile“. (1 Pet-
˙ ¯ ˇ ˇ ˙
ro 1:22) Meile broliams negali buti isvir sine. Mes
˙ ˙
neapgaudinejame kit slepdamiesi po kokia kauke.
˙ ¯ ˇ
Meile turi buti tikra ir nuosirdi. Jeigu ji bus tokia,
˙ ˙
laimesime bendratiki pasitikejim, nes jie matys,
ˇ ¯ ˇ ˇ ˙
kad esame nuosirdus. Tuomet krikscionys gales at-
ˇ ˙
virai ir geranoriskai bendrauti bei pasitiketi vienas
kitu.
˙
228 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
Apmstykime
ˇ
Pakartoto statymo 4:4-6. Kaip rodome es ismintingi?
˙ ˇ ˇ ˙
Psalmyno 119:97-105.
ˇ Kodel naudinga kruopsciai tyrineti ir
taikyti Dievo Zod?
˙ ˇ
Patarli 4:10-13, 20-27. Kodel mums reikia Jehovos ismin-
ties?
¯ ˇ ¯ ˙
Jokubo 3:1-16. Kaip susirinkimo priziuretojai parodo, kad
ˇ
yra ismintingi ir supratingi?
ˇ
„Saugok sveik ismint“
ˇ ˇ
21 Dieviska ismintis yra Jehovos dovana, kuri turime
˙ ˙ ¯
sergeti. Saliamonas pasake: „Mano sunau, . . . saugok
ˇ ˇ
sveik nuovok [„ismint“, NW] ir zvalgum.“ (Patar-
ˇ
li 3:21, Brb) Deja, Saliamonas jos neissaugojo. Jis buvo
ˇ ˙ ˇ ˇ
ismintingas tol, kol turejo klusni sird. Taciau ilgainiui
ˇ ˙ ˇ ˙ ˇ
svetimsales zmonos nukreipe jo sird nuo tyro Jeho-
vos garbinimo. (1 Karali 11:1-8) Saliamono pavyzdys
ˇ ˙
rodo, kad zinios nenaudingos, jei nera tinkamai pritai-
komos.
22 Kaip galime sergeti ˙ ˇ
sveik ismint? Turime ne tik
nuolat skaityti Biblij bei ja pagrstus leidinius, kuriuos
ˇ
teikia „istikimas ir protingas vergas“, bet ir stengtis pri-
ˇ
taikyti tai, k suzinome. (Mato 24:45, Jr) Nedvejodami
˙ ˇ
vadovaukimes Dievo ismintimi. Taip darydami jau da-
ˇ ˙ ˙
bar dziaugsimes geresniu gyvenimu. Be to, galesime
‘pasiekti tikrj gyvenim’ Dievo naujajame pasaulyje.
ˇ
(1 Timotiejui 6:19) O svarbiausia, ugdydamiesi ismin-
ˇ ˇ ˙ ˇ ˇ
t is aukstybi suartesime su visokios isminties saltiniu,
Jehova Dievu.
ˇ ˇ
21, 22. a) Kaip Saliamonas neissaugojo isminties? b) Kaip mes ga-
˙ ˇ ˙
lime sergeti ismint ir kaip ji mums pades?
4 D A L I S
˙
„DIEVAS YRA MEILE“
˙ ˙
Meile — pagrindine ir patraukliausia
˙ ˙ ˇ
Jehovos savybe. Tyrinedami s nuostab
ˇ
brangakmen is vis pusi, suprasime,
˙
kodel Biblijoje pasakyta, kad „Dievas
˙
yra meile“. (1 Jono 4:8)
2 3 S K Y R I U S
˙ ˙ ˙ ˙ ˇ
sukrete Jezaus mirt lydejusi tamsa ir paskui kils ze-
˙ ˙ ˙ ˇ
mes drebejimas, kad jis pasake: „Tikrai sitas buvo Die-
¯ ˙
vo Sunus!“ (Mato 27:54) Akivaizdu, kad Jezus nebuvo
ˇ ˙ ˇ
paprastas zmogus. Tas kareivis padejo nuzudyti vien-
ˇ ˇ ¯ ˙
gim Auksciausiojo Dievo Sun! Kiek brangus Tevui
¯
buvo tas Sunus?
5 Biblijoje Jezus ˙ ¯
vadinamas „visos Kurinijos pirmagi-
ˇ
miu“. (Kolosieciams 1:15) Tik pagalvok, Jehova savo
¯ ¯ ˙ ˙
Sun sukure pirmiau nei vis visat. Kiek laiko Tevas
¯
ir Sunus gyveno drauge? Kai kuri mokslinink pa-
ˇ
skaiciavimais, visatai yra 13 milijard met. Ar gali su-
ˇ ˙ ¯
vokti, koks tai ilgas laikotarpis? Kad zmonems but
ˇ
lengviau sivaizduoti visatos amzi, viename planeta-
riume padarytas 110 metr ilgio laiko grafikas. Palei j
ˇ ˇ
eidamas lankytojas kiekvienu zingsniu persoka 75 mi-
ˇ
lijonus visatos gyvavimo met. Laiko grafik uzbaigia
ˇ ˇ
vis zmonijos istorijos tarpsn zyminti plauko storio
˙ ˇ ˇ ¯ ¯
juostele! Net jei sie paskaiciavimai but tikslus, nepa-
¯
kakt ir viso laiko grafiko nusakyti Jehovos Sunaus gy-
¯ ˙
venimo trukm! K Dievo Sunus veike vis t laik?
6 Sunus ¯ ˇ ˙
dziaugsmingai talkininkavo Tevui. (Patarli
ˇ ¯
8:30) Biblijoje rasoma: „Be [Sunaus] neatsirado nieko,
kas tik yra atsirad.“ (Jono 1:3) Vadinasi, Jehova visk
¯ ˙ ¯ ˇ
kure drauge su Sunumi. Kaip domiai ir dziugiai jie lei-
˙
do laik! Tikriausiai daugelis sutiks, kad tevus su vai-
ˇ ˙
kais sieja nepaprastai stiprus rysys. O meile „yra tobu-
˙ ˇ ˇ
las vienybes raistis“. (Kolosieciams 3:14, NW) Tad kas
ˇ ¯ ˙ ˇ ˇ
is mus galet suvokti, koks stiprus tapo sis rysys per
˙
5. Kas pades sivaizduoti laik, kur danguje Jehova praleido drauge
¯
su savo Sunumi?
˙ ¯ ˇ
6. a) K veike Jehovos Sunus gyvendamas danguje? b) Koks rysys
¯
sieja Jehov ir jo Sun?
„DIEVAS MUS PIRMAS PAMILO“ 233
˙ ¯ ˇ
vis t laik, kur Tevas ir Sunus buvo kartu? Aisku,
¯ ˙
Jehov Diev ir jo Sun sieja pats stipriausias meiles
saitas.
7 Vis delto ˙ ˙ ˇ ˙ ¯ ˇ ˇ
Tevas issiunte savo Sun zem gimti zmo-
ˇ ˇ ˙
gumi. Vadinasi, Jehova kelis desimtmecius negalejo
¯
bendrauti su mylimu Sunumi taip artimai, kaip ben-
ˇ ˙ ˙
dravo danguje. Jis atidziai stebejo, kaip Jezus augo ir
ˇ ¯ ˇ
tapo tobulu zmogumi. Budamas mazdaug 30 met
˙ ˇ ˙ ˙
Jezus pasikrikstijo. Nereikia ˇ spelioti, k jaute Jehova.
ˇ ˙
Jis pats is dangaus pasake: „Sitas yra mano mylimasis
¯ ˇ ˙
Sunus, kuriuo as geriuosi.“ (Mato 3:17) Kaip Jehova
ˇ ˙ ˙ ˇ ˇ ˙
dziaugesi Jezumi, kai sis istikimai vykde visk, kas
ˇ ˇ ˇ
buvo apie j ispranasauta ir ko jis buvo paprasytas!
(Jono 5:36; 17:4)
8 Taciau ˇ ˇ
k isgyveno Jehova 33 m. e. m. nisano 14
˙ ˙ ˇ
dien? K jaute, kai Jezus buvo nakt isduotas ir suim-
˙
tas? Kai apleistas draug buvo neteisetai tardomas? Kai
ˇ ˇ ˙ ˇ ˙ ˇ ˇ
is jo tyciojosi, j apspjaude ir dauze kumsciais? Kai rim-
ˇ ˙
bu isdraske jam nugar? Kai prikaltas prie medinio
˙ ˇ
stulpo ir paliktas kabeti buvo zmoni keikiamas? K
ˇ ˙ ¯ ˙
isgyveno Tevas, kai jo mylimas Sunus kentedamas ne-
ˇ ˙ ˙
pakeliamus skausmus susuko? K Jehova jaute, kai Je-
ˇ ¯
zus isleido paskutin kvap, kai jo brangaus Sunaus,
¯ ˙ ˇ
sukurto pirma visos kurinijos, gyvybe uzgeso? (Mato
26:14-16, 46, 47, 56, 59, 67; 27:38-44, 46; Jono 19:1)
9 Visi zod ˇ ˇ ˇ ˙ ¯
ziai cia per menki. Jehovos skausmas del Su-
˙ ¯ ˇ ˇ
naus mirties turejo buti neapsakomas. Taciau paaiskin-
˙ ˙ ˙
ti, kodel Jehova leido jam mirti, galime. Kodel Tevas
˙ ¯ ˇ ˇ
7. K Jehova pasake apie Sun, kai sis pasikrikstijo?
˙ ˇ
8, 9. a) K Jezui teko isksti 33 m. e. m. nisano 14 dien ir kaip jau-
˙ ˇ ˙ ˙ ¯ ˙
tesi jo dangiskasis Tevas? b) Kodel Jehova leido savo Sunui kenteti ir
mirti?
˙
234 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
ˇ ˇ ˇ
ryzosi tokioms kancioms? Jono ˇ 3:16 jis atskleid zia
˙
mums be galo svarb dalyk. Si Biblijos eilute tokia
ˇ ˇ ˇ
reiksminga, jog pavadinta mazja evangelija. Joje raso-
˙
ma: „Dievas taip pamilo pasaul, jog atidave savo vien-
¯ ˇ ¯
gim Sun, kad kiekvienas, kuris j tiki, neprazut, bet
˙ ˇ ˙
turet amzinj gyvenim.“ Vadinasi, visk Dievas dare
ˇ ˙ ˇ ¯
is meiles. Si Jehovos dovana — savo Sunaus atsiunti-
ˇ ˙ ˇ
mas uz mus kenteti ir mirti — buvo didziausias vis
˙
laik meiles veiksmas.
˙
Kas yra Dievo meile
10 Kas apskritai yra meile? Sakoma, jog tai pati di- ˙
ˇ ˇ ˙ ˙ ˇ
dziausia zmogaus reikme. Meiles jis iesko nuo pat lop-
ˇ ˙ ˇ
sio iki mirties, megaujasi jos siluma, o negaudamas
ˇ ˇ ¯
nyksta ar netgi mirsta. ˇ Keista, taciau apibudinti meil
ˇ ˇ
zmogui nelengva. Zinoma, apie j kalbama daznai. Ji
ˇ
slovinama knygose, dainose ˇ ˇ ir poezijoje. Bet kas ji yra,
menkai tepasakoma. Sis zodis dabar toks subanalintas,
ˇ
kad, galima sakyti, visai prarado savo tikrj reiksm.
11 Taciau ˇ ˇ ˇ ˙
Biblija aiskiai atskleidzia, kas yra meile. Vai-
ˇ ˇ
no aiskinamajame zodyne Expository Dictionary of
ˇ ˙ ˇ
New Testament Words rasoma: „Meile pasireiskia tik
ˇ
darbais.“ Biblijoje aprasyti Jehovos darbai tikrai daug
ˇ ¯
pasako apie jo meil — kad jis jaucia savo kuriniams
ˇ ˇ ˇ
nuosirdzius jausmus ir nori jiems gero. Pavyzdziui, Je-
˙
hovos poelgis, kur jau aptareme, — argi ne geriausiai
˙ ˙
pasako, kas yra meile? Kituose skyriuose pakalbesime,
ˇ ˇ
kaip dar Jehova rodo savo meil. Daug suzinome ir is-
ˇ ˙ ˇ ˇ ˙ ˇ
10. Ko zmonems reikia ir kas atsitiko su zodzio „meile“ reiksme?
ˇ ˙
11, 12. a) Kur galime daugiau suzinoti apie meil ir kodel? b) Ko-
˙ ¯ ˇ ˇ ˇ
kios meiles rusys isskiriamos senojoje graik kalboje ir koks zodis,
ˇ ˙ ˇ ˇ ˇ ˇ
verciamas „meile“,ˇ dazniausiai vartojamas Krikscioni graikiskuo-
ˇ ¯ ˙ ˇ ˇ ´
siuose rastuose? (Ziurek ir isnas.) c) Kas yra agape?
„DIEVAS MUS PIRMAS PAMILO“ 235
ˇ ˇ ˇ ˇ
siaiskin Biblijos originalo kalbos zodzi, verciam
˙ ˇ
„meile“, reiksmes. Senoji graik kalba turi keturis taip
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
verciamus zodzius.1 Is j Krikscioni graikiskuosiuose
ˇ ˇ ´
rastuose dazniausiai vartojamas agape. Viename Bibli-
ˇ ˇ ˇ
jos zodyne rasoma, kad tai „pats svariausias zodis nu-
˙
sakyti meilei“. Kodel?
12 Agape ´
nurodo principais pagrst meil. Tai dau-
ˇ
giau nei jausmas kitam asmeniui. Ji daug reiksminges-
˙ ˙ ´
ne ir smoningesne. Bet svarbiausia, agape meilei visai
¯ ˇ ˇ ˙ ˇ
nebudingas savanaudiskumas. Pavyzdziui, vel sugrz-
kime prie Jono 3:16. Kok „pasaul“ Dievas pamilo
˙ ¯
taip, jog atidave savo viengim Sun? Pasaul, kuriam
ˇ ˙ ˇ
reikia ispirkos. Daugyb nuodeming zmoni. Ar Je-
ˇ
hova visus myli kaip savo draugus, pavyzdziui, kaip
˙ ˇ ¯
mylejo istikimj Abraom? (Jokubo 2:23, Brb) Ne,
ˇ ˇ
taciau jis su meile ir didziai aukodamasis daro gera vi-
siems. Jis nori, kad visi atgailaut ir pasikeist. (2 Pet-
ˇ ˇ
ro 3:9) Ir daug kas pasikeicia. Tokius zmones Jehova
mielai ima laikyti savo draugais.
ˇ ´
13 Taciau kai kas klaidingai supranta agape. Pasak j,
ˇ ˙ ˇ ˇ ˇ ´ ˇ
tai salta, formali meile. Bet is tikrj zodziu agape daz-
ˇ ˇ
nai vadinamas ir svelnus vieno asmens prisirisimas
ˇ ˇ ˙ ¯
prie kito. Pavyzdziui, rasydamas „Tevas myli Sun“, Jo-
ˇ ˇ ´ ˙
nas pavartojo zodzio agape form. Ar tai yra meile
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
1 Krikscioni graikiskuosiuose rastuose daznai vartojamas veiks-
ˇ ´ ˇ ¯ ˇ ˙
mazodis fileo, reiskiantis „buti prisirisusiam, megti arba jausti palan-
ˇ ˇ ˇ ´
kum (pavyzdziui, artimam draugui ar broliui)“. Kito zodzio, storge,
ˇ ˇ ˇ ˙
reiskiancio „artima giminiska meile“, forma yra pavartota 2 Timotie-
˙ ¯ ˙
jui 3:3, kur sakoma, kad tokios meiles labai truks paskutinemis die-
˙ ´ ˇ ˙ ˇ
nomis. Dar kitokia meile, eros, arba romantiska meile tarp priesingos
ˇ ˇ ˇ ˇ
lyties asmen, Krikscioni graikiskuosiuose rastuose neminima, nors
Biblijoje apie j kalbama. (Patarli 5:15-20)
´ ˇ ˇ ˇ ˇ
13, 14. Kas rodo, kad agape daznai pasireiskia svelniu prieraisumu?
˙
236 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
ˇ ˇ ˙ ˙
be svelnaus prieraisumo? Atkreipk ˇ demes, jog Jezus
˙ ˙ ¯ ˇ
pasake: „Tevas brangina Sun.“ Cia jis pavartojo zo-
ˇ ´
dzio fileo form. (Jono 3:35; 5:20, NW) Jehovos mei-
˙ ˇ ˇ ˇ ˇ ˙
le daznai pasireiskia svelniu prieraisumu. Vis delto ji
˙ ˙ ˇ
nera vien sentimentai. Tai meile, pagrsta ismintingais
ir teisingais principais.
14 Kaip jau issiai ˇ ˇ ˙
skinome, visos Jehovos savybes yra
ˇ
idealios, tobulos ir patrauklios. Taciau patraukliausia
˙ ¯
yra meile. Niekas mus taip stipriai netraukia prie Je-
˙ ˇ
hovos, kaip jo meile. Kaip dziugu, kad tai yra jo pa-
˙ ˙ ˇ ˇ
grindine savybe. Is kur zinome?
˙
„Dievas yra meile“
ˇ
15 Raste apie meil pasakyta tai, ko nepasakyta apie
ˇ
joki kit Jehovos savyb. Biblijoje nerasoma, kad
ˇ
Dievas yra galia, teisingumas arba ismintis. Jis turi
ˇ ˇ
sias savybes, yra pagrindinis j saltinis ir jomis jam
ˇ ˙ ˙ ˇ
niekas neprilygsta. Taciau ketvirtoji jo savybe pabrezta
˙
ypatingai, nes pasakyta: „Dievas yra meile.“1 (1 Jono
4:8) Kaip suprasti?
16 Pasakymo „Dievas yra meile“ ˙
neturime suprasti
ˇ ˇ ˙
tiesiogiai — tarp zodzi „Dievas“ ir „meile“ negalima
˙ ˙ ˇ ˇ
padeti lygybes zenklo. Apversti sio teiginio ir pasaky-
ˇ ¯ ˇ ˇ
1 Biblijoje yra keli panasus teiginiai. Pavyzdziui, „Dievas yra svie-
sa“ ir „Dievas yra ryjanti ugnis“. (1 Jono 1:5; Hebrajams 12:29) Bet
ˇ ˇ
tai tik metaforos, Jehova cia lyginamas su fiziniais reiskiniais. Jeho-
ˇ ˇ ˙
va yra tarsi sviesa, nes yra sventas ir teisingas. Jame nera jokios „tam-
˙
sybes“, arba nedoros. O kadangi Jehova turi gali naikinti, j galima
prilyginti ir ugniai.
˙ ˙
ti „meile yra Dievas“ irgi negalime. Jehova nera abs-
˙ ˙
trakti savybe. Jis yra asmuo, be meiles turintis ir daug
ˇ ˙ ˇ ˇ ˇ
kit savybi. Taciau meile ypac issiskiria. Viename zi-
ˇ ˙
nyne apie cituotj eilut rasoma: „Dievo esybe, jo
˙ ˇ ˙
siela yra meile.“ Is esmes galime mstyti taip: Jeho-
ˇ ˇ
vos galia leidzia jam veikti. Teisingumu ir ismintimi
˙
jis vadovaujasi. O meiles yra skatinamas. Be to, su
meile Jehova rodo ir kitas savo savybes.
17 Daznai ˇ ˙ ¯
sakoma, kad Jehova yra meiles sikuniji-
mas. Vadinasi, jei norime suprasti, kokia yraˇ princi-
˙ ˇ
pais pagrsta meile, turime pazinti Jehov. Zinoma,
ˇ ˙ ˇ ˇ ˙
zmones irgi rodo si nuostabi savyb. Taciau kodel?
ˇ ˇ
Pries sukurdamas zmones Jehova, tikriausiai kreip-
¯ ˙ ˇ ˇ
damasis savo Sun, pasake tokius zodzius: „Pada-
ˇ ¯ ˇ
rykime zmog pagal mus paveiksl ir panasum.“
ˇ ˇ ˇ ˙ ¯ ˇ ˙
(Pradzios 1:26) Is vis zemes kurini tik zmones
˙ ˇ ¯ ˇ ˙
moka myleti ir tuo yra panasus savo dangiskj Tev.
Prisimink, kad kitas Jehovos savybes simbolizuoja
¯ ˇ ˙ ˙ ˙
gyvunai. Taciau savo pagrindines savybes — meiles
ˇ ˇ ˇ ˙ ¯
simboliu Jehova pasirinko auksciausi zemes kurin,
ˇ
zmog. (Ezechielio 1:10)
18 Rodydami nesavanaudisk, ˇ
principais pagrst
ˇ ˇ
meil, atspindime si Jehovos savyb. Apastalas Jonas
ˇ ˙
rase: „Mes mylime, nes Dievas mus pirmas pami-
˙
lo.“ (1 Jono 4:19) Kaip Jehova pirmas parode mums
meil?
˙
Jehova pirmas parode meil
19 Meile˙ nera ˙
naujiena. Juk ne vienatve ar draugijos
˙
poreikis paskatino Jehov kurti. Jehova yra tobulas,
ˇ ˇ ˇ
jam uztenka savs ir nieko nereikia is kit. Taciau
˙ ˙
19. Kodel galima teigti, jog kurti Jehov paskatino meile?
˙
238 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
˙ ˙ ˇ
meile, veikti skatinanti savybe, suzadino jam nor
ˇ ¯
pasidalyti gyvenimo dziaugsmu su protingais kuri-
ˇ ¯
niais, kurie brangint si dovan. „Dievo kurybos
ˇ ¯ ˇ
Pradzia“ buvo viengimis Sunus. (Apreiskimo 3:14)
¯ ˙
Paskui per j Jehova sukure visa kita, pradedant an-
ˇ
gelais. (Jobo 38:4, 7; Kolosieciams 1:16) Tos galingos
˙ ¯ ˙
dvasines butybes, apdovanotos laisve, protu ir jaus-
˙
mais, galejo rodyti meil viena kitai, o svarbiausia,
ˇ
Jehovai Dievui. (2 Korintieciams 3:17) Taip, jos my-
˙ ˇ ˇ
lejo, nes zinojo esancios mylimos.
20 T pat galima pasakyti ir apie zmones. ˇ
Nuo pirmos
˙ ˇ
dienos Adomas ir Ieva buvo apsupti meiles. Zvalgyda-
˙
miesi po savo Rojaus namus, Eden, jie visur regejo
ˇ ˙ ˙ ˙
akivaizdzius Tevo meiles rodymus. Atkreipk demes,
ˇ ˇ ˇ ˙
jog Biblijoje rasoma: „Viespats Dievas uzveise sod
ˇ
Edene, rytuose, ir ten kurdino zmog, kur buvo pa-
ˇ ˇ ˙
dars.“ (Pradzios 2:8) Ar kada nors vaikstinejai po pui-
ˇ ˙
kiai sutvarkyt
ˇ sod ar park? Kas tave zavejo labiau-
siai? Sviesos spinduliai, besiskverbiantys pro tanki
˙ ˇ
lapij? Stulbinanti spalv gama gelyne? Upelio ciurle-
ˇ ˇ ˙ ˇ ¯
nimas, pauksci giesmes ar vabzdzi duzgimas? O gal
ˇ ˇ ˙ ˇ
medzi, vaisi ir zied kvapai? Ir vis delto joks si lai-
˙
k parkas neprilygsta Edeno sodui. Kodel?
21 Todel, ˙ ˇ ˙ ˙
kad j uzveise pats Jehova! Tas sodas turejo
¯ ˇ ˇ
buti neapsakomai nuostabus. Medziai dziugino ak ir
˙ ˇ ˙
vede gardzius vaisius. Sodas buvo gerai drekinamas,
¯
erdvus ir pilnas vairiausi domi gyvun. Adomas
¯ ˙
su Ieva but galej laimingai ir turiningai gyventi,
ˇ
nieko nestokodami, dziaugdamiesi maloniu darbu ir
˙
tobula draugija. Jehova pirmas parode jiems meil,
20, 21. Kas Adomui ir Ievai liudijo apie Jehovos meil, bet kaip jie
˙
j atsake?
„DIEVAS MUS PIRMAS PAMILO“ 239
Apmstykime
¯
Psalmyno 63:2-12 (63:1-11, Brb). Kiek brangi mums turi buti
˙ ˙
Jehovos meile ir kokio pasitikejimo ji teikia?
˙
Ozejo 11:1-4; 14:5-9 (14:4-8, Brb). Kaip Izraeliui (arba Efrai-
˙ ˙ ˇ
mui) Jehova parode tevisk meil ir kokio neklusnumo ne-
˙
paise?
˙ ˇ ˇ
Mato 5:43-48. Kaip Jehova rodo tevisk meil visai zmonijai?
˙ ˇ ˙
Jono 17:15-26. Kaip Jezaus malda uz savo sekejus liudija apie
Jehovos meil mums?
˙ ˇ
tad jie turejo atsakyti tuo paciu. Deja, Adomas ir Ieva
˙ ˇ ˙ ˇ ˙
nuvyle savo dangiskj Tev. Uzuot mylej Diev ir jo
˙ ˇ ˇ
klaus, jie pasidave savanaudiskumui ir sukilo pries
ˇ
j. (Pradzios 2 skyrius)
22 Kaip skaudu tur ejo ˙ ¯ ˙ ˇ
buti Jehovai! Bet ar del sio
ˇ ˙ ˇ ˇ
maisto Jehova nustojo myleti zmones? Ne! „Jo istiki-
˙ ˇ ˇ
moji meile amzina.“ (Psalmyno 136:1) Jis iskart nu-
˙ ˇ
mate, kaip ispirks dorus Adomo ir Ievos palikuonius.
ˇ ˙
Jau zinome, kad tam jis nusprende paaukoti savo my-
¯
limj, brangj Sun. (1 Jono 4:10)
23 Taip, Jehova rode˙ zmonijai ˇ ˇ
meil nuo pat pradzi.
ˇ ˙
Jis is ties „mus pirmas pamilo“. Meile kuria darn
ˇ ˇ
ir nesa dziaugsm, tad nenuostabu, kad Jehova vadi-
namas „laiminguoju Dievu“. (1 Timotiejui 1:11, NW)
ˇ ˇ
Taciau kyla svarbus klausimas: „Ar is tikrj Jehova
ˇ ¯
myli kiekvien is mus?“ j atsakysime kitame sky-
riuje.
ˇ ˙ ˙ ˇ
22. Kaip Jehovos atsakas maist Edene parode, kad jo meile isti-
kima?
˙
23. Kodel Jehova vadinamas „laiminguoju Dievu“ ir kok svarb
˙
klausim nagrinesime kitame skyriuje?
2 4 S K Y R I U S
¯
Niekas negali „mus atskirti
˙
nuo Dievo meiles“
ˇ ˙
AR JEHOVA Dievas myli tave? Kai kurie zmones su-
ˇ ˇ
tinka, jog Dievas myli zmonij, kaip kad rasoma Jono
ˇ ˙
3:16, taciau apie save galvoja: ‘Jis niekada nemyles
mans.’ Kai kada Dievo meile suabejoja net tikrieji
ˇ ˇ ˙
krikscionys. Vienas nusivyls vyras pasake: „Man la-
˙ ¯
bai sunku patiketi, kad Dievui nors kiek rupiu.“ Gal
˙
ir tave kartais kankina tokios abejones?
ˇ ˙
2 Setonas ˙
kaip galedamas stengiasi mums teigti, kad
¯
Jehova ˇ Dievas mus nemyli ir mes jam nieko verti.
˙ ˇ ˇ ˇ
Tiesa, Setonas daznai suvedzioja zmones pasinaudo-
ˇ ˇ
damas j puikybe ir isdidumu. (2 Korintieciams 11:3)
ˇ ˇ
Taciau su tokiu pat malonumu jis gniuzdo ir jaut-
ˇ
ri zmoni savigarb. (Jono 7:47-49; 8:13, 44) Tai
ˇ ˇ ˙
ypac akivaizdu siomis sunkiomis „paskutinemis die-
ˇ ¯ ˙
nomis“. Daugelio seimose tr uksta meiles. Kitiems
¯ ˇ ˇ
tenka nuolat buti tarp agresyvi, savanaudzi ir uz-
ˇ
sispyrusi zmoni. (2 Timotiejui 3:1-5; Brb) Met
˙
metais kentedami neteisyb, neapykant ar niekina-
˙ ˙ ¯ ˇ
mi del savo rases, jie galbut padaro isvad, kad yra
nemylimi ir niekam verti.
3 Jei ir tave slegia panasios ˇ
mintys, nepulk nevilt.
Kartais ˇ mes pernelyg save sumenkiname. Prisimink,
Dievo Zodis gali „taisyti“ ir „griauti tvirtoves“. (2 Ti-
ˇ ˇ
1. Kokie gniuzdantys jausmai kamuoja daugel zmoni, net kai ku-
ˇ ˇ
riuos tikruosius krikscionis?
¯
2, 3. Kas nori mus tikinti, kad Jehova mus nemyli ir nebrangina,
ˇ
ir kaip galime toki minci atsikratyti?
¯ ˙
NIEKAS NEGALI „MUS ATSKIRTI NUO DIEVO MEILES“ 241
ˇ ˇ
motiejui 3:16; 2 Korintieciams 10:4) Biblijoje rasoma:
ˇ ¯ ˇ
„Jo akivaizdoje nuraminsime savo sird, jei mus sir-
ˇ ¯ ˇ
dis imt mus smerkti: Dievas didesnis uz mus sird
ˇ
ir visk pazsta.“ (1 Jono 3:19, 20) Apsvarstykime, ko-
¯ ˇ
kiais keturiais budais Rastas padeda mums ‘nuramin-
ˇ
ti savo sirdis’ ir sitikinti, kad Jehova mus myli.
Tu brangus Jehovai
ˇ ˇ
4 Pirma, Biblijoje aiskiai parasyta, kad Dievui bran-
ˇ ˙ ˙
gus kiekvienas jo tarnas. Pavyzdziui, Jezus pasake:
ˇ ˇ
„Argi ne du zvirbliai parduodami uz skatik? Ir vis
˙ ˙ ˇ ˙ ¯ ˙
delto ne vienas j nekrinta zemen be jus Tevo va-
¯
lios. O jus net visi galvos plaukai suskaityti. Tad ne-
¯ ˇ ˇ
bijokite! Jus vertesni uz daugyb zvirbli.“ (Mato 10:
ˇ ˇ ˇ ˇ ˙ ˙
29-31) K sie zodziai reiske Jezaus klausytojams pir-
ˇ
majame amziuje?
5 Galbut svarstai, kas isˇ viso galejo
¯ ˙ ˇ
pirkti zvirbl. Tuo
ˇ ˇ
laiku zvirblis buvo pigiausias is vis maistui vartot
ˇ ˇ ˙ ˇ
pauksci. Atkreipk demes, kad uz skatik j buvo ga-
˙ ˙ ˙ ˙
lima nusipirkti du. Veliau Jezus pasake, kad sumoke-
˙
js por skatik pirkejas gaudavo ne keturis, bet pen-
ˇ
kis zvirblius. Penktj gaudavo priedo, nes jis, galima
˙ ˙ ˇ ˇ
sakyti, neturejo jokios vertes. Nors sie sparnuociai
ˇ ˇ ˇ ¯ ˙ ¯
buvo beverciai zmoni akyse, kaip juos ziurejo Ku-
˙ ˙ ˙ ˙
rejas? Jezus pasake: „Ne vienas j [net veltui atiduo-
˙ ˇ ˇ
tasis] nera Dievo uzmirstas.“ (Luko 12:6, 7) Dabar
˙ ˇ ˇ
galime suprasti Jezaus zodzi esm. Jeigu Jehovai
ˇ ˙ ¯
brangus net vienas zvirblis, koks brangus turet buti
ˇ ˙ ˇ
zmogus! Pasak Jezaus, Jehova apie mus zino visk —
¯ ˇ
net mus galvos plaukus yra suskaiciavs!
˙ ˇ ¯
4, 5. Kaip Jezaus pavyzdys apie zvirblius rodo, kokie brangus esame
Jehovai?
˙
242 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
ˇ ˙
6 Suskaiciavs plaukus? Kai kam gali atrodyti, kad Je-
˙ ˇ
zus perdejo taip sakydamas. Taciau pamstyk apie pri-
˙ ˇ
kelimo vilt. Kaip gerai Jehova turi mus pazinti, kad
˙ ¯
galet atkurti! Esame jam tokie brangus, jog jis savo
¯
atmintyje laiko vis informacij apie mus, net mus
¯ ¯
genetin kod, visus mus prisiminimus bei spu-
ˇ ˙
dzius, kuriuos sukaupeme per gyvenim.1 Tad suskai-
ˇ ˇ
tyti galvos plaukus, kuri zmogus vidutiniskai turi
¯
apie 100 000, Jehovai but vieni niekai.
ˇ
Uz k Jehova mus brangina?
7 Antra, Biblija parodo, uzˇ k Jehova brangina savo
ˇ ¯
tarnus. Paprastai sakant, j dziugina mus gerosios sa-
˙
vybes ir dedamos pastangos. Karalius Dovydas savo
¯ ˙ ˇ ˇ
sunui Saliamonui pasake: „Viespats tiria kiekvien sir-
ˇ
d ir supranta kiekvien nor bei mint.“ (1 Metras-
ˇ ˇ
ci 28:9) Kaip dziaugiasi Dievas, kai tirdamas dau-
˙ ˇ ˇ ˇ
gybes zmoni sirdis siame piktame ir neapykantos
kupiname pasaulyje aptinka toki, kuri myli taik, tie-
ˇ
s ir teisingum! Kas atsitinka, kai Dievas suranda sir-
ˇ ˇ ˇ ˇ
d, j mylinci, trokstanci j pazinti ir dalintis tuo
ˇ ˙
pazinimu su kitais? Jehova sako, kad sidemi skelbian-
ˇ
cius apie j. Jis netgi turi „atminimo knyg“ visiems
˙ ˇ
1 Prikelimo viltis Biblijoje siejama su Jehovos atmintimi. Istikima-
˙
sis Jobas Jehovai pasake: „O, kad. . . nustatytum laik ir atmintum
¯ ˙ ˙
mane!“ (Jobo 14:13, kursyvas mus) Jezus kalbejo apie „vis gulin-
ˇ ˙ ˇ
cij [„atminimo“, NW] kapuose“ prikelim. Atmintis cia minima
ˇ
ne veltui, nes tuos mirusius zmones, kuriuos ketina prikelti, Jehova
tobulai prisimena. (Jono 5:28, 29)
˙ ˙ ¯
6. Kodel galime neabejoti Jezaus tvirtinimu, kad mus galvos plau-
ˇ
kai suskaiciuoti?
˙ ˇ ˇ ˇ ˙ ¯
7, 8. a) Kokios savybes dziugina sirdzi tyrej Jehov? b) Kokie mu-
s darbai jam patinka?
¯ ˇ ˇ
„Jus vertesni uz daugyb zvirbli“
ˇ
‘tiems, kurie bijo Viespaties ir pasitiki jo vardu’. (Ma-
ˇ ˙ ¯
lachijo 3:16) Tokie zmones jam brangus.
8 Kokius gerus darbus Jehova vertina? Pirmiausia
¯ ¯ ˙
mus pastangas sekti jo Sunumi Jezumi Kristumi.
ˇ
(1 Petro 2:21) Dar vienas gyvybiskai svarbus ir Die-
vui brangus darbas — gerosios naujienos apie jo Kara-
ˇ
lyst skelbimas. Romieciams 10:15 skaitome: „Kokios
ˇ ¯
dailios kojos skelbianci gerj naujien!“ Galbut
ˇ ˇ
mes nelaikome savo koj dailiomis. Taciau sioje Bib-
˙ ˇ
lijos eiluteje jos reiskia Jehovos tarn pastangas skelb-
ti gerj naujien. O tokiomis pastangomis Jehova
˙
gerisi ir jas vertina. (Mato 24:14; 28:19, 20)
9 Be to, Jehova vertina mus ¯ ˇ
ˇ ˙ istverm. (Mato 24:13)
ˇ
Prisimink, Setonas nori, kad nusigrztume nuo Die-
ˇ
vo. Kiekvienaˇ tavo istikimos tarnybos Jehovai diena
˙ ˇ ˇ
yra atsakas Setono pasaipas. (Patarli 27:11) Istverti
˙ ¯ ˇ
9, 10. a) Kodel galime neabejoti, kad Jehova vertina mus istverm?
ˇ ¯ ˇ
b) Kaip Jehova ziuri savo istikimus tarnus?
˙
244 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
ˇ
ne visuomet lengva. Paslijusi sveikata, finansiniai sun-
ˇ ˙
kumai, emocinis issekimas arba kitos bedos apkar-
ˇ ¯ ˇ
tina gyvenim. Neissipild lukesciai irgi stumia ne-
˙
vilt. (Patarli 13:12) Tokiomis aplinkybˇ emis rodom
ˇ
istverm Jehova vertina dar labiau. Zinodamas tai
ˇ ˙ ˇ
karalius Dovydas prase Jehovos rinkti jo asaras „odi-
˙ ˙ ˙
n“ ir su pasitikejimu klause: „Argi j nera Tavo kny-
goje?“ (Psalmyno 56:8, Brb) Taip, Jehova mato ir at-
¯ ˇ ˇ ˇ
simena visas mus islietas asaras ir kancias, kurias
ˇ
pakeliame likdami jam istikimi. Jos labai jam bran-
gios.
ˇ
10 Sirdis, tiesa, tokius rodymus, kad Dievas mus
ˇ ˇ ˙
brangina, gali neigti ir kyriai snabzdeti: „Aplink tiek
ˇ ˇ ˙
daug uz mane geresni zmoni. Kaip Jehova turet
nusivilti, lygindamas mane su jais!“ Jehova nieko ne-
˙
lygina; jis nera nelankstus ar pernelyg reiklus. (Gala-
ˇ ¯ ˇ
tams 6:4) Dievas atidziai tiria mus sirdis ir vertina
ˇ ˙
net maziausi gerio kruopelyt.
Jehova atskiria gera nuo bloga
ˇ ˙ ˇ ¯
11 Trecia, tyrinedamas mus Jehova pirmiausia ziuri,
ˇ ˇ
koki ger savybi turime, ir jas isskiria. Pavyzdziui,
ˇ
paskelbs, kad visa neistikimo karaliaus Jeroboamo
ˇ ¯
dinastija bus isnaikinta, vien jo sun, Abij, Dievas
˙ ˙ ˇ
liepe palaidoti padoriai. Kodel? ‘Nes tik jame Viespats,
ˇ
Izraelio Dievas, rado s t gero.’ (1 Karali 14:1, 10-13)
ˇ ˙ ˇ ˇ
Taip, Jehova istyre to jaunuolio sird ir aptiko „s t
˙
gero“. Net jei to gerio ir nebuvoˇ daug, Jehovai pasi-
˙ ˙
rode verta pamineti tai savo Zodyje. Abijai net buvo
ˇ ˇ
atlyginta — jam vieninteliam is visos seimos Dievas
˙ ˇ
parode sioki toki malon.
ˇ ˇ
11. K suzinome apie Jehov is jo poelgio su Abija?
12 Dar geresnis pavyzdys yra
˙ ˇ
kaip tevai brangina savo mylim vaik piesinius arba
ˇ ˇ
kitokius darbelius ir saugo desimtmeciais, vaikams se-
ˇ ¯ ˙ ˙
niai apie juos pamirsus? Mus Tevo Jehovos meile
ˇ
neprilygstama. Kol esame jam istikimi, jis niekada
ˇ ¯ ˇ ¯
nepamirsta mus ger savybi ir darb. Dievo poziu-
ˇ ¯ ˙
riu, pamirsti juos but neteisinga, o jis nera neteisin-
˙
gas. (Hebrajams 6:10) Bet Jehova tyrineja mus dar ir
kitaip.
14 Jehova zvelgia ˇ ˇ ˇ ¯
uz yd slypinci tikrj mus ver-
ˇ ˙
t. Pavyzdziui, menininkai negaili jeg restauruoti su-
¯
gadintus vertingus paveikslus ar kitus meno kurinius.
˙ ˇ
Kai Londono nacionalineje galerijoje buvo persautas
ˇ ˇ
Leonardo da Vincio paveikslas, vertintas mazdaug 30
˙
milijon doleri (120 milijon lit), niekas ne ne-
˙ ˇ ˇ
mane jo ismesti. Beveik 500 met senumo sedevras
ˇ ˙ ˙ ˙
iskart buvo pradetas restauruoti. Kodel? Todel, kad
˙ ˙
meno megejams jis buvo brangus. Tad nejaugi tu nesi
ˇ ˇ
vertingesnis uz kreida ir anglimi piest paveiksl? Tu
¯
tikrai esi brangus Dievui, kad ir kiek butum apga-
˙ ˙
dintas paveldetos netobulybes. (Psalmyno 72:12-14)
ˇ ˇ ˇ ¯ ˙
Jehova Dievas, ismanus zmoni seimos Kurejas, tik-
ˇ ˇ
rai grzins tobulum tiems, kurie priima jo svel-
¯ ˇ ˇ
n rupinimsi. (Apastal darb 3:21; Romieciams 8:
20-22)
15 Taip, Jehova mato mus ¯ ˇ
gerus bruozus, net jei pa-
ˇ
tys j nezvelgiame. Jei tarnausime Dievui, jis ugdys
tas savybes tol, kol ˇ galiausiai tapsime tobuli. Kad ir
ˇ ¯ ˙ ˙ ˇ
kaip mus ziuret Setono pasaulis, Jehovai jo istiki-
¯ ˙
mi tarnai yra brangus. (Agejo 2:7)
˙ ¯
14, 15. a) Kodel mus netobulumas nekliudo Jehovai matyti ger-
¯ ¯
j mus savybi? Duok pavyzd. b) K Jehova darys su mus gerai-
ˇ ˇ ¯ ˇ
siais bruozais ir kaip jis ziuri savo istikimus tarnus?
¯ ˙
NIEKAS NEGALI „MUS ATSKIRTI NUO DIEVO MEILES“ 247
Apmstykime
ˇ ˙ ˇ ˇ
Psalmyno 139:1-24. Kaip sie kvepti karaliaus Dovydo zodziai
¯
rodo, kad kiekvienas mes labai rupime Jehovai?
Izaijo 43:3, 4, 10-13. Kaip Jehova vertina savo tarnus liudyto-
jus ir kaip jis tai parodo?
ˇ ˙ ¯ ˙
Romieciams 5:6-8. Kodel galime neabejoti, kad mus nuode-
¯ ˙
minga prigimtis nekliudo Jehovai mus myleti ir laiminti?
ˇ
Judo 17-25. Kaip galime islaikyti Dievo meil ir kas gali kliu-
dyti?
ˇ ˇ ˇ ˙
damiesi nuosirdzia savo dangiskojo Tevo meile ir ge-
ˇ ˇ ˇ
rumu, niekada nepamirskime, kad sito neuzsitarna-
vome. (Luko 17:10)
ˇ
21 Ryztingai
ˇ ˙
atmeskime visok Setono mel, taip pat
jo tvirtinim, kad esame nereikalingi ir nemylimi.
ˇ ˙
Jei gyvenimas tave ismoke laikyti save tokia didele
¯ ˙ ˙
kliutimi, kurios net begaline Dievo meile neveiks,
ˇ
savo gerus darbus tokiais nezymiais, kad net visa re-
ˇ ˙ ˙
gincios Jo akys nepastebes, o savo nuodemes tokio-
˙ ¯
mis didelemis, kad net jo brangaus Sunaus mirtis j
ˇ ˇ ˇ
neatpirks, buvai mokomas melo. Ismesk j is sirdies!
˙ ˇ ˇ ˇ
Guoskis teisingais kveptais Pauliaus zodziais: „As juk
esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei ange-
ˇ ˙
lai, nei kunigaikstystes, nei dabartis, nei ateitis, nei
˙ ˇ ˙
galybes, nei aukstumos, nei gelmes, nei jokie kiti
¯ ˙ ¯ ˙
kuriniai negales mus atskirti nuo Dievo meiles,
¯ ˇ ˙
kuri yra mus Viespatyje Kristuje Jezuje.“ (Romie-
ˇ
ciams 8:38, 39)
ˇ ˙ ˇ ˇ
21. Kokiam Setono melui turime nuolatos priesintis ir kokiais zo-
ˇ
dziais galime guostis?
2 5 S K Y R I U S
ˇ ¯
„Nuosirdi mus
Dievo atjauta“
ˇ
VIDURNAKT pravirksta vaikas. Mama iskart pa-
¯
bunda. Gimus kudikiui ji jau nebemiega taip kie-
ˇ ˇ ˇ
tai, kaip anksciau. Ji ismoko is verksmo nustatyti,
ˇ ¯
ko mazylis nori: valgyti, buti paimtas ant rank ar
˙
ko kito. Ir nesvarbu, del ko jis verkia — mama vi-
suomet atsiliepia. Ji negali nepaisyti vaiko poreiki.
2 Motinos meile˙ — nepaprastai svelnus
ˇ
jausmas.
ˇ ˇ ¯
Taciau esama dar nuosirdesnio jausmo — tai mus
ˇ
Dievo Jehovos atjauta. Mstydami apie si puiki
˙ ˙
Dievo savyb galesime labiau su juo suarteti. Tad
˙
panagrinekime, kas atjauta yra ir kaip Dievas j
rodo.
Kas yra atjauta?
ˇ
3 Biblijoje atjauta glaudziai siejama su gailestingu-
ˇ ˇ
mu. Nuosirdziai atjautai nusakyti hebraj ir grai-
ˇ ˇ ˇ
k kalbose vartota nemazai zodzi. Vienas j yra
ˇ ˇ ´ ˇ ˇ
hebrajiskas veiksmazodis racham, daznai verciamas
˙ ¯ ˇ
„pasigaileti“, „buti gailestingam“. Viename zinyne
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
aiskinama, kad sis veiksmazodis „isreiskia gili ir
ˇ ˇ ˇ
nuosirdzi atjaut, kylanci matant silpnum ar
ˇ ¯
kancias t, kurie mums brang ˇ us arba kuriems rei-
¯ ˇ ˇ
kalinga mus pagalba“. Sis hebrajiskas zodis, Jeho-
¯
1, 2. a) K daro motina pravirkus kudikiui? b) Koks jausmas pra-
ˇ
noksta net motinos svelnum?
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ ˙
3. K reiskia hebrajiskas veiksmazodis, daznai verciamas „pasigaile-
¯
ti“, „buti gailestingam“?
ˇ ¯
„NUOSIRDI MUS DIEVO ATJAUTA“ 251
¯ ˇ
vos pavartotas apibudinant save, yra giminingas zo-
ˇ ˇ ˇ ˇ ˙
dziui „scios“ ir gali reiksti „motinos atjaut“.1 (Ise-
jimo 33:19; Jeremijo 33:26)
4 Jehovos atjauta Biblijoje palyginama su motinos
¯ ˇ
jausmais kudikiui. Izaijo 49:15 rasoma: „Ar gali
ˇ ˇ ¯ ˇ ˇ
moteris uzmirsti savo kudik, neatjausti [zodzio
´ ˇ ¯ ˇ ˇ
racham forma] savo sci sunaus? Ji gal ir uzmirs-
ˇ ˇ ˇ ˇ
t, ta ˇ ciau As neuzmirsiu tavs.“ (The Amplified ˇ
Bib-
le) Sis jaudinantis palyginimas rodo, kaip svelniai
ˇ ˇ ˇ
Jehova atjaucia savo taut. Pasigilinkime siuos zo-
ˇ
dzius.
5 Sunku patiketi, ˙ ˇ ˇ
kad mama uzmirst pamaitinti
¯ ¯ ˇ
savo kudik ir juo pasirupinti. Juk mazylis yra be-
˙ ˙
jegis, dien nakt jam reikia motinos demesio ir
˙ ¯ ˇ ˇ
meiles. Deja, buna ir abejing motin, ypac siais
ˇ ¯ ˇ
„sunkiais laikais“, kai seimose taip truksta silumos.
ˇ ˇ ˇ ˇ
(2 Timotiejui 3:1, 3) „Taciau As neuzmirsiu tavs“,
ˇ
— pareiskia Jehova. Jehovai niekada nepristinga
ˇ ˇ ˙
nuosirdzios atjautos savo tarnams. Ji daug didesne
ˇ ˇ ¯
net uz svelniausius motinos jausmus kudikiui. Tad
nenuostabu, kad vienas biblistas apie Izaijo 49:15
˙ ˇ
pasake: „Senajame Testamente tai yra vieni graziau-
ˇ ˇ ˇ
si, gal net patys graziausi zodziai, nusakantys Die-
vo meil.”
6 Ar atjauta rodo asmens silpnum? Taip mano daug
´ ˇ ˙
1 domu, kad Psalmyno 103:13 pavartotas racham reiskia tevo gai-
lest, arba atjaut, savo vaikams.
ˇ ˙ ˇ ˙
kas. Pavyzdziui, Jezaus amzininkas garsus romen
˙
mstytojas bei filosofas Seneka moke, kad „gailes-
ˇ ˙
tingumas yra. . . zmoni yda“. Jis palaike stoiciz-
ˇ ˇ ˇ
mo filosofij, propaguojanci saltakraujisk ramy-
ˇ ˙
b. Pasak Senekos, ismintingas asmuo gali padeti
˙ ˇ ˙ ˇ
prislegtiems zmonems, taciau neturi pasiduoti gai-
ˇ ˇ ˇ
lesciui, nes sis sudrumst jo ramyb. Aisku, jei
ˇ ¯ ¯
zmogui rupi tik jo paties interesai, jis ˇnegali buti at-
ˇ
jautus. Taciau Jehova ne toks! Savo Zodyje jis tvir-
ˇ
tina ess „kupinas uzuojautos ir gailestingumo“.
¯
(Jokubo 5:11) Kaip matysime, atjauta yra stiprios,
˙ ˇ ˙
veiklios, o ne silpnos asmenybes bruozas. Patyrine-
¯ ˙ ˇ
kime, kaip mus mylintis Tevas Jehova rodo si sa-
vyb.
˙
Kaip Jehova atjaute savo taut
7 Koks Jehova atjautus, aiskiai ˇ ˙
parode jo elgesys su
ˇ
Izraelio tauta. XVI amziaus p. m. e. pabaigoje mili-
ˇ ˇ
jonai izraelit vergavo egiptieciams ir buvo ziauriai
ˇ
j engiami. Egiptieciai jiems „kartino gyvenim
ˇ ˇ ˙
sunkiu lazu prie molio, plyt“. (Isejimo 1:11, 14)
Nevilties apimti izraelitai maldavo Jehov pagalbos.
Kaip jis reagavo?
8 Jehovos sirdis ˇ ˙ ˙ ˇ ˇ
suvirpejo. Jis pasake: „As maciau
ˇ ˙ ˇ
savo tautos kanci Egipte, girdejau j skundo pries
˙ ˇ ˇ ˇ ˇ
savo engejus sauksmus. Is tikrj as gerai zinau,
ˇ ˇ ˙ ˙
k jie kencia.“ (Isejimo 3:7) Jehova negalejo ramiai
˙ ˙
7, 8. Kokius vargus izraelitai kentejo senoves Egipte ir kaip Jehova
ˇ ˙ ˇ
atsizvelge j kancias?
ˇ ˇ ¯
„Ar gali moteris uzmirsti savo kudik?“
˙
254 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
ˇ ¯ ˙ ˇ ˇ
ziureti savo zmoni kancias ir klausytis j aima-
ˇ ˇ
n. Jau 24 sios knygos skyriuje suzinojome, kad Je-
hova yra atjautus Dievas, gebs suprasti kito skaus-
˙
m. Bet Jehova ne tik atjaute savo taut, — jis ir
˙ ˇ ˇ ˙
padejo jai. Izaijo 63:9 rasoma: „Is meiles ir pagai-
ˇ ˙
los atpirko juos.“ ‘Galinga ranka’ Jehova isgelbejo
ˇ
izraelitus nuo egiptieci. (Pakartoto statymo 4:34)
˙
Paskui stebuklingai tieke jiems maisto ir galiausiai
˙ ˙ ˇ
dave nuosavyben derling krast.
9 Bet Jehovos atjauta tuo nesibaige. ˙
Apsigyven Pa-
ˇ ˙ ˇ ˙ ˇ
zadetojoje zemeje, izraelitai vis nuklysdavo nuo is-
˙ ˇ ˙
tikimybes kelio ir uzsitraukdavo nelaim. Atsitoke-
ˇ ˙
j jie saukdavosi Jehovos ir jis nuolat gelbedavo.
˙ ˙ ˇ ˇ ˇ
Kodel? „Nes gailejosi savo zmoni.“ (2 Metrasci
˙
36:15; Teisej 2:11-16)
10 Nusikelkime, pavyzdziui, ˇ
Iftacho dienas. Tuo
˙ ˙
laiku izraelitai pasidave stabmeldystei, todel Jeho-
˙
va pasmerke juos 18 met ksti amonit agresij.
˙ ˇ
Po kiek laiko tauta pradejo atgailauti. Biblijoje raso-
ˇ ˇ
ma: „Jie pasalino is savo tarpo svetimus dievus ir
ˇ ˇ ˙ ˙ ˙
tarnavo Viespaciui. Tad jis eme nekantrauti del Iz-
˙ ˙
raelio nelaimes.“1 (Teisej 10:6-15; 10:16, Jr) Kai
˙ ˇ ˇ ˙
tauta parode nuosirdzi atgail, Jehovai pasidare
ˇ ¯ ˙ ˇ ˙
pernelyg sunku ziureti j kancias ir jis pavede If-
˙ ˙ ˇ ˇ ˇ ˙ ˇ
1 „Eme nekantrauti“ pazodziui reiskia „jo kantrybe isseko“. The New
ˇ ˙ ˇ ¯ ˙
English Bible tai verciama: „Jis nebegalejo ziureti Izraelio vargus.“ Ta-
ˇ ˙
nakh—A New Translation of the Holy Scriptures si eilute skamba taip:
˙ ˙
„Jis negalejo paksti Izraelio bed.“
˙ ˙ ˇ ˙ ˇ ˙
9, 10. a) Kodel Jehova ne kart gelbejo izraelitus Pazadetojoje zeme-
ˇ ˇ
je? b) Is kieno rank Jehova isvadavo izraelitus Iftacho dienomis ir
kas paskatino j tai padaryti?
ˇ ¯
„NUOSIRDI MUS DIEVO ATJAUTA“ 255
ˇ ˇ ˇ ˙
tachui isvaduoti izraelitus is pries rank. (Teisej
11:30-33)
11 K Jehovos elgesys su Izraeliu pasako apie atjau-
˙ ˇ
t? Pirmiausia matome, jog tai nera tik uzuojauta
ˇ
kenciantiesiems. Prisimink, motinos jausmai skati-
¯ ˇ ¯ ˇ
na j pasirupinti verkianciu kudikiu. Panasiai ir Je-
ˇ ˇ
hova atsiliepia zmoni dejones. Nuosirdi atjauta
ˇ ˇ ˇ
vercia j imtis veiksm palengvinti zmoni kancias.
Be to, Jehovos elgesys su izraelitais moko, kad at-
¯
jauta jokiu budu nerodo silpnumo. Juk jos veda-
ˇ ˙
mas Dievas ryztingai gelbejo savo taut. Bet ar Je-
ˇ
hova atjaucia savo tarnus tik kaip visum?
ˇ
Jehova atjaucia kiekvien
12 Kad Dievas atjaucia ˇ
kiekvien asmen, matome
ˇ ˇ ¯ ˙
is Izraelio tautai duoto statymo. Paziurekime, kaip
¯ ˇ ˇ ˙
Jis rupinosi vargsais. Jehova zinojo, kad del nenu-
ˇ
matyt aplinkybi kai kurie is izraelit tarpo gali
˙ ¯
nuskursti. Kaip turejo buti elgiamasi su varguoliais?
ˇ ˙ ¯ ˇ ˇ ˇ
Jehova grieztai sake: „Nebuk kietasirdis ar sykstus
ˇ
beturciui artimui. Tad duok jam dosniai ir neapgai-
ˇ ˇ
lestauk sirdimi, tai darydamas, nes Viespats, tavo
ˇ
Dievas, uz tai laimins visus tavo darbus.“ (Pakarto-
˙
to statymo 15:7, 10) Be to, Dievas liepe izraelitams
¯ ˇ ˇ ˇ
per pjut palikti siek tiek derliaus lauko pakrasciuo-
ˇ ˙
se ir nerinkti nukritusi varp. Tie likuciai turejo
¯ ˇ ¯
buti skirti vargsams. (Kunig 23:22; Rutos 2:2-7)
11. K suprantame apie atjaut apmstydami Jehovos elges su izrae-
litais?
ˇ
12. Kokie statymo reikalavimai rodo, kad Jehova atjaucia kiekvien
ˇ
zmog?
˙
256 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
˙ ˇ ¯
Kada tauta laikesi si statym ir rupinosi varguo-
ˇ
liais, elgetaujanci nebuvo. Argi tai nerodo, koks
Jehova atjautus?
ˇ
13 Ir siandien ¯ ˇ ¯
Dievas rupinasi kiekvienu is mus.
Galime neabejoti, kad jis mato, kokius vargus pati-
ˇ ˙ ˇ
riame. Psalmininkas Dovydas rase: „Viespaties akys
ˇ ˇ
zvelgia teisiuosius ir Jo ausys girdi j sauksm.
ˇ ˇ ˇ ˇ
Viespats arti t, kuri sirdys suduzusios, isgelbsti
ˇ
tuos, kuri dvasia nusizeminusi.“ (Psalmyno 34:
ˇ ˇ ˇ
15, 18, Brb) Vienas biblistas apie siuos zodzius pa-
˙ ˇ ˇ ˇ
sake: „J sirdys suduzusios ir dvasia nusizeminusi
˙ ˙ ˙
— del nuodemes jie prarad savigarb, jie nuverti-
˙ ˇ
na save ir nebepasitiki savo jegomis.“ Tokiems zmo-
˙ ¯
nems atrodo, kad Jehova yra toli ir nesirupina to-
kiais menkais padarais kaip jie. Kaip jie klysta!
Dovydas patikina, kad Jehova nepalieka t, kurie
ˇ
„save nuvertina“. Gailestingasis Dievas zino, jog to-
kiomis sunkiomis akimirkomis mums jo reikia dar
¯
labiau, ir jis mus nepalieka.
ˇ
14 Stai pavyzdys. Jungtinese ˙
Valstijose vienai moti-
ˇ
nai teko skubiai vezti ligonin savo dvej metu-
¯ ˇ ˇ ¯ ˙
k sun, kur istiko krupo priepuolis. Apziurej ber-
˙ ˙
niuk gydytojai pasake, kad vaikas tures pasilikti
˙
ligonineje per nakt. Kur vis t laik buvo moti-
¯ ˇ
na? Prie sunaus patalo! Jos mazylisˇ sunkiai sirgo,
˙ ¯ ˇ ˇ
tad ji tiesiog privalejo buti salia. Zinoma, is savo
ˇ ˇ ˙ ˙
mylincio dangiskojo Tevo galime tiketis dar dau-
¯
13, 14. a) Kaip Dovydas laiduoja, kad Jehova labai rupinasi kiekvie-
ˇ ¯
nu is mus? b) Kaip galime pailiustruoti, kad Jehova arti t, kuri
ˇ ˇ ˇ
„sirdys suduzusios“ ir „dvasia nusizeminusi“?
ˇ ¯
„NUOSIRDI MUS DIEVO ATJAUTA“ 257
Apmstykime
ˇ
Jeremijo 31:20. K Jehova jaucia savo tautai ir kokie jausmai
ˇ
tavo sirdyje kyla jam?
˙
Joelio 2:12-14, 17-19. K turejo daryti Jehovos tauta, kad susi-
ˇ
laukt atjautos, ir kokia is to pamoka mums?
˙
Jonos 4:1-11. Kaip Jehova pamoke atjautos Jon?
˙ ˇ
Hebrajams 10:26-31. Kodel negalime piktnaudziauti Jehovos
gailestingumu ir atjauta?
ˇ ˙ ˇ
jien“ visoje zemeje. (Mato 24:14, C. Kavaliausko ver-
ˇ ˇ ˙
timas, 1972) Kai doros sirdies zmones atsiliepia, Je-
˙ ˇ ˇ
hova padeda jiems suvokti Karalystes zini. (Apasta-
ˇ ˇ
l darb 16:14) Bet sis darbas netruks amzinai. Vargu
ˇ
ar Jehova pasirodyt ess atjautus, jei leist siam su-
˙
gedusiam pasauliui su visomis jo blogybemis gyvuoti
be galo. Kai Jehovos gailestingumo laikas baigsis, jis
ˇ ˇ
vykdys teism siai santvarkai. Taciau net ir tuomet
ˇ
jis veiks atjautos skatinamas — savo „sventojo vardo“
ir atsidavusi tarn labui. (Ezechielio 36:20-23) Jeho-
ˇ ˇ ˙ ˇ
va nusluos nuo zemes pavirsiaus vis blog ir kurs
ˇ ˙
teising nauj pasaul. Nedoriems zmonems jis skel-
˙ ˇ ˇ
bia nuosprend: „Mano akis nepagailes, ir as uzuo-
jautos neparodysiu, bet suversiu j darbus jiems ant
galv.“ (Ezechielio 9:10)
21 Bet kol tas laikas neatejo, ˙ ˇ ˇ ˇ
Jehova uzjaucia zmones
ˇ
— net ir tuos, kuriems gresia sunaikinimas. Nuosir-
ˇ ˙ ˙ ˇ
dziai atgailaujantys nusidejeliai gali gauti paci di-
ˇ
dziausi Jehovos malon — atleidim. Kitame skyriu-
ˇ ˇ
je pamatysime, kokia israiskia kalba Biblija padeda
mums suvokti tobul Jehovos atlaidum.
2 6 S K Y R I U S
ˇ
Dievas „pasiruoss atleisti“
˙ ˇ ˇ ˇ ˙
„MANO kaltes iskilo virs mano galvos, — rase psalmi-
ˇ ˙
ninkas Dovydas, — lyg sunki nasta jos pasidare man
ˇ ˇ
per sunkios. Nusilps, labai sudauzytas [„sugniuzdy-
tas“, NW] vaitoju.“ (Psalmyno 38:4, 8, Brb) Dovydas
˙ ¯ ˇ ˇ ˙ ˇ
patyre, kokia sunki gali buti nesvarios szines nas-
ˇ ˙ ˇ ˇ
ta. Taciau jis rado paguodos savo prislegtai sirdziai.
˙ ˇ ˙ ˙
Dovydas suvoke, kad Jehova nekencia nuodemes, o
˙ ˙ ˇ ˇ ˇ
ne paties nusidejelio, jei tik sis nuosirdziai atgailauja
˙ ˙
ir pameta nuodeming keli. Tvirtai tikedamas, kad
ˇ
Jehova nori parodyti gailestingum atgailaujanciam
ˇ ˙ ˇ
zmogui, Dovydas pasake: „Tu, Viespatie, esi. . . pasi-
ˇ
ruoss atleisti.“ (Psalmyno 86:5, Brb)
2 Kai nusidedame, tikriausiai ir mus uzgula ˇ
neramios
ˇ ˙ ˇ ˇ ¯
szines nasta. Tokia grauzatis gali buti naudinga. Ji
ˇ ˙ ˙
skatina taisyti klaidas. Taciau pernelyg prislegti kaltes
˙
jausmo galime imti tikineti save, kad Dievas neatleis,
ˇ
nors irˇ labai atgailautume. Jeigu sitaip smerkiame
˙ ˙
save, Setonas gali meginti priversti mus pasiduoti,
manyti, kad Jehovai esame nemieli ir netinkami tar-
ˇ
nauti. (2 Korintieciams 2:5-11)
3 Ar taip mus ziuri ˇ ¯ ˇ
Dievas? Tikrai ne! Didzi Jeho-
vos meil ˇ mums liudija, be kita ko, ir jo atlaidumas.
ˇ ˇ
Savo Zodyje Dievas tikina noriai atleidzis, jei nuosir-
ˇ
dziai atgailaujame. (Patarli 28:13) Kad tuo neabejo-
˙ ˙
tume, panagrinekime, kodel ir kaip Jehova dovanoja
kaltes.
ˇ ˙ ˙ ˙
1—3. a) Kokia nasta slege psalminink Dovyd ir kas paguode jo nu-
¯ ˇ ˙ ˙
liudusi sird? b) Kaip sunkiai slegia nuodeme ir k laiduoja Jehova?
ˇ
DIEVAS „PASIRUOSS ATLEISTI“ 261
˙ ˇ
Kodel Jehova „pasiruoss atleisti“
4 Jehova zino ˇ ¯ ˇ ¯
mus galimybi ribas. „Jis zino mus
˙ ˇ
sandar; jis atsimena, kad mes tesame dulkes“, — raso-
ˇ
ma Psalmyno 103:14 (Jr). Jis nepamirsta, kad esame su-
ˇ ¯
kurti
ˇ is dulki, netobuli, turime trukum ir silpnybi.
ˇ ˇ ¯
Zodziai „zino mus sandar“ primena, jog Biblijoje Je-
ˇ ˇ ˇ
hova prilyginamas puodziui, o mes — jo ziedziamiems
ˇ
molio indams.1 (Jeremijo 18:2-6) Didysis Puodzius el-
ˇ ˇ ¯ ˙
giasi su mumis svelniai, atsizvelgdamas mus nuode-
ˇ ˙
ming prigimt ir tai, ar leidziames jo vadovaujami.
5 Jehova supranta, kokia stipri yra nuodem ˙ ˙
e. Biblijo-
¯ ˙ ˙ ˇ
je ji apibudinama kaip didele jega, laikanti zmog savo
ˇ ¯ ˇ
mirtinuose gniauztuose. Kiek stiprus tie gniauztai?
ˇ ˇ ˇ ˇ
Laiske romieciams apastalas Paulius aiskina: mes esa-
˙ ˙ ˇ ¯
me „nuodemes valdzioje“, kaip kareiviai yra pavaldus
ˇ ˙ ˙ ˇ
vadui (Romieciams 3:9, Brb); nuodeme ‘viespatauja’
ˇ ˇ
zmonijai kaip karalius (Romieciams 5:21); ji ‘gyvena’
ˇ
mumyse (Romieciams 7:17, 20); mumyse nuolat veikia
˙ ¯
jos „statymas“, meginantis kontroliuoti mus elge-
ˇ ˇ
s (Romieciams 7:23, 25). Kaip stipriai sugniauzusi
˙ ˙ ¯ ¯ ˇ
nuodeme laiko mus netobul kun! (Romieciams 7:
21, 24)
ˇ
6 Vadinasi, Jehova zino, jog net ir labai stengdamiesi
˙
nesugebesime tobulai jam paklusti. Bet jis su meile
ˇ ˇ
patikina atleisis, jei tik prasysime to atgailaujancia
ˇ ˇ ˇ ¯
1 Hebrajiskas zodis, isverstas „mus sandara“, vartojamas ir kal-
ˇ ˇ ˇ
bant apie puodziaus ziedziamus molinius indus. (Izaijo 29:16, Jr)
¯ ˙
4. K Jehova prisimena apie mus prigimt ir kaip del to su mumis
elgiasi?
ˇ ˇ ˇ ˙ ˙ ˙
5. Kaip laiske romieciams parodoma didziule nuodemes galia?
ˇ ¯ ˇ ˙
6, 7. a) Kaip Jehova ziuri tuos, kurie praso jo pasigaileti atgailau-
ˇ ˇ ˙ ˇ
jancia sirdimi? b) Kodel nevalia piktnaudziauti Dievo gailestingumu?
˙
262 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
ˇ ˇ
sirdimi. Psalmyno 51:17 rasoma: „Auka Dievui yra su-
ˇ ˇ ˇ ˇ
duzusi dvasia; suduzusios ir nusizeminusios sirdies Tu,
Dieve, nepaniekinsi.“ (Brb) Taip, Jehova niekada neat-
ˇ ˇ ˙
mes „suduzusios ir nusizeminusios“, kaltes kamuoja-
ˇ
mos sirdies.
7 Tai gal galime ne˙ neabejoti Dievo gailestingumu ir
˙ ˙
daryti nuodemes teisindamiesi savo nuodeminga pri-
¯ ˙
gimtimi? Jokiu budu! Jehova nera jausm valdomas.
Jo gailestingumas turi ribas. Jis tikrai neatleis smo-
ˇ ˙ ˙
ningiems, uzkietejusiems, neatgailaujantiems nuside-
˙ ˇ
jeliams. (Hebrajams 10:26) Dievas mielai atleidzia tik
ˇ ˇ ˇ ¯ ˙
matydamas atgailaujanci sird. Dabar paziurekime,
ˇ
kokia vaizdinga kalba Biblijoje atskleidziamas Jehovos
atlaidumas.
ˇ
Kaip Jehova atleidzia
8 Atgailaudamas Dovydas pasake: „Savo nuodem ˙ ˙
Tau
ˇ ˇ ˙ ˙
ispazinau ir savo kaltes neslepiau. . . Tada atleidaiˇ man
¯ ˇ
kalt.“ (Psalmyno 32:5, Brb, kursyvas mus) Zodziu
ˇ ˇ ˇ
„atleisti“ isverstas hebrajiskas veiksmazodis, kurio pa-
˙ ˇ ˙ ˇ
grindine reiksme yra „pakelti“ arba „nesti“. Taigi nori-
˙ ˙ ˙ ˇ
ma pasakyti, kad „kalte, nuodeme, nusizengimas“ yra
ˇ ˇ ˙ ˙ ˇ ˙
pasalinti. Jehova, vaizdziai tariant, paeme ir nusinese
˙ ˙
Dovydo nuodemes. Be abejones, tada Dovyd slegian-
˙ ˇ˙
tis kaltes jausmas sumazejo. (Psalmyno 32:3) Mes irgi
ˇ ˇ
galime visiskai pasikliauti Dievu, nes jis pasalina kal-
ˇ ˙ ˙ ˇ
tes, jeigu prasome atleidimo tikedami Jezaus isperka-
mja auka. (Mato 20:28)
¯ ˇ
9 Jehovos atlaidum Dovydas apibudina ir kitu rais-
ˇ
kiu pavyzdziu: „Kaip toli Rytai nuo Vakar, taip toli
˙ ˙
8. K Jehova padaro atleisdamas nuodemes ir kaip tai turet paveikti
mus?
¯ ˙
9. Kaip toli Jehova atitolina mus nuodemes?
ˇ
DIEVAS „PASIRUOSS ATLEISTI“ 263
¯ ˇ ¯ ˙
nuo mus jis issklaido mus nuodemes.“ (Psalmyno ˇ
¯
103:12, kursyvas mus) Kaip toli rytai nuo vakar? Sie
ˇ
du pasaulio krastai yra taip toli vienas nuo kito, kaip
tik galima sivaizduoti, ir jie niekad nesusieis. Pasak vie-
ˇ ˇ
no mokslininko, sis posakis reiskia „kuo toliausiai; ne-
˙
apsakomai toli“. kveptas Dovydas teigia, kad atleisda-
¯ ˙
mas Jehova atitolina mus nuodemes kuo toliausiai.
ˇ
10 Ar kada nors bandei pasalinti dem ˙ ˇ ˇ
is sviesaus
ˇ ˇ ˙
drabuzio? Kad ir kaip stengeisi, zyme tikriausiai vis
˙
vien liko. Atkreipk demes, kaip Jehova nusako savo
¯ ˙ ˙ ¯ ˇ
atlaidum: „Nors jus nuodemes but skaisciai rau-
¯
donos, taps baltos kaip sniegas; nors but raudo-
nos kaip purpuras, taps kaip vilna.“1 (Izaijo 1:18, Brb,
ˇ ˇ
1 Pasak vieno mokslininko, „skaisciai raudona“ cia vadinama „ne-
blunkanti spalva, nebijanti nei rasos, nei lietaus, nei skalbimo, nei
ˇ
ilgo nesiojimo“.
˙ ˙ ˙
10. Kodel Jehovai atleidus nuodem neturetume manyti, kad jos
ˇ ˇ
zym nesiosime vis gyvenim?
¯ ˙ ˙
„Jus nuodemes. . . taps baltos kaip sniegas“
˙
264 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
¯
kursyvas mus) „Purpuras“ yra sodri raudona spal-
va. (Nahumo 2:4 [2:3, Brb]) Mes patys niekada ne-
˙ ˙ ˇ
pajegtume apsivalyti nuo nuodemi. Taciau Jehova
ˇ ˇ ˙
net skaisciai raudonas, ryskias it purpuras nuodemes
ˇ
gali padaryti baltas kaip sniegas arba nedazyta vilna.
ˇ ˙
Tad kai Jehova atleidzia nuodem, nebesikamuoki-
ˇ ˇ
me mintimi, kad jos zym nesiosime vis likus gy-
venim.
11 Ezekijas, pakeltas isˇ mirtinos ligos patalo, sukur ¯ ˙
e
ˇ ˙ ˙
jaudinanci padekos giesm. Jis kreipesi Jehov: „Vi-
˙ ˇ
sas mano nuodemes nusviedei sau uz nugaros.“ (Izaijo
¯ ˙
38:17, kursyvas mus) Kaip giedama giesmeje, Jeho-
ˇ ˙ ˙ ˙
va tarsi paima atgailaujancio nusidejelio nuodemes
ˇ ˇ
ir sviedzia sau uz nugaros, kad daugiau j nebema-
˙ ˇ ˇ
tyt ir nebepastebet. Pagal vien zinyn, si mint
ˇ ˇ ˇ ˇ
galima isreiksti ir tokiais zodziais: „Tu taip padarei [su
˙ ˙ ¯ ˙
mano nuodememis], lyg j nebut ne buv.“ Argi tai
ˇ
nepaguodzia?
ˇ
12 Pranasaudamas ¯ ˇ
Izraelio atkurim, pranasas Mi-
˙ ˇ ˙
chejas pareiske neabejojs, kad Jehova atleis savo at-
ˇ
gailaujanciai tautai: „Kur yra toks Dievas, kaip tu, ku-
ˇ ˇ
ris. . . dovanoja nusizengim savo paveldo likuciui?. .
¯ ˙ ˙
Tu mesi gelmes visas mus nuodemes.“ (Michejo 7:
¯ ˇ ˇ ˇ ˇ
18, 19, kursyvas mus) Pagalvok, k sie zodziai reis-
˙ ˇ ˙ ˇ
ke biblini laik zmonems. Ar galima buvo istraukti
˙
tai, kas mesta „ gelmes“? Taigi Michejas padeda su-
ˇ ˙
prasti, kad atleisdamas Jehova pasalina nuodemes vi-
sam laikui.
ˇ ¯ ˙ ˇ
11. Kaip suprasti, kad Jehova nusviedzia mus nuodemes sau uz
nugaros?
ˇ ˙ ˇ
12. Kaip pranasas Michejas parodo, kad atleisdamas Jehova pasalina
˙
nuodemes visam laikui?
ˇ
DIEVAS „PASIRUOSS ATLEISTI“ 265
˙ ˙
13 Jezus Jehovos atlaidum nusake primindamas sko-
lintoj ir skolinink santykius. Jis ragino melstis: „At-
¯ ˇ ˇ
leisk mums mus skolas.“ (Mato 6:12, Jr, isnasa) Taigi
˙
nuodemes jis prilygino skoloms. (Luko 11:4, NW) Nu-
˙
sidedami tampame Jehovos „skolininkais“. Viename
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
zinyne aiskinama, jog graikisku zodziu, isverstu „at-
ˇ
leisk“, yra prasoma „atsisakyti, nebereikalauti skolos“.
Atleisdamas Jehova tarsi panaikina skol, kuri kitaip
¯ ˇ ¯ ˙ ˙
but rasyta mus sskait. Atgailaujantys nusideje-
˙
liai gali ramiau atsikvepti. Jehova niekada nepareika-
ˇ
laus grzinti panaikintos skolos! (Psalmyno 32:1; 32:2,
Brb)
14 Kaip Jehova atleidzia, ˇ ˇ ˇ
rasoma ir Apastal darb
¯ ˇ
3:19: „Tad atgailokite ir atsiverskite, kad
¯ ˙ ˙ ¯ ˇ butˇ isdildytos
jus nuodemes“ (kursyvas mus). Zodis „isdildytos“
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
verciamas is graikisko veiksmazodzio, reiskiancio „is-
ˇ
trinti, . . . atsaukti arba sunaikinti“. Pasak kai kuri
ˇ ˇ ˇ ˇ
mokslinink, tai reiskia, pavyzdziui, istrinti rasytin
˙ ˇ ˇ
tekst. Kaip? Senoveje rasal paprastai darydavo is ang-
ˇ
lies, dervos ir vandens. K tik parasyt tekst buvo ga-
˙
lima lengvai nuvalyti dregna kempine. Tikrai puikiai
˙
nusakytas Jehovos gailestingumas. Atleisdamas nuode-
mes Dievas tarsi paima kempin ir jas nutrina.
15 Argi sios ˇ
iliustracijos neparodo, kad Jehova nori, jog
ˇ ˇ ˇ
mes zinotume j esant pasiruosus atleisti, jei nuosir-
ˇ ˙
dziai atgailaujame? Nera ko baimintis, kad jis nubaus
ˇ ˙ ˇ
mus uz tas nuodemes ateityje. Mat Biblija atskleidzia,
ˇ ˙ ˇ ˇ
kad Jehova ne tik atleidzia nuodemes, bet ir uzmirsta.
˙ ˇ ˇ ¯
13. Kaip suprasti Jezaus zodzius „atleisk mums mus skolas“?
ˇ ˇ ˇ ˇ ¯ ˇ ¯
14. Kokia mintis isreiskiama zodziais „kad but isdildytos jus nuo-
˙ ˙
demes“?
ˇ
15. K Jehova duoda mums zinoti apie save?
ˇ
Jehova sako mums, kad yra „pasiruoss atleisti“
˙ ˙
„J nuodemes daugiau nebeatminsiu“
16 Naujosios sandoros dalininkams Jehova pazad ˇ ˙
ejo:
˙ ˙
„J kalt atleisiu ir j nuodemes daugiau nebeatmin-
ˇ
siu.“ (Jeremijo 31:34) Ar tai reiskia, kad atleids Jeho-
˙ ˇ
va nebegali prisiminti nuodemi? Visiskai ne. Biblijoje
ˇ ˙ ˙ ˇ
aprasytos nuodemes daugelio zmoni, kuriems Jeho-
va atleido, tarp j — Dovydo. (2 Samuelio 11:1-17;
ˇ ˇ
12:13) Aisku, Jehova zino j padarytas klaidas. Apie
˙ ˇ
nuodemes, atgail bei Dievo atleidim Biblijoje rasoma
¯ ˇ
vis mus labui. (Romieciams 15:4) Tad kaip suprasti,
˙ ˇ
kad Jehova ‘nebeatmena’ nuodemi, kurias atleidzia?
ˇ ˇ ˇ ¯
16, 17. K reiskia Biblijos teiginys, kad Jehova uzmirsta mus nuo-
˙
demes? Pagrsk atsakym.
ˇ
DIEVAS „PASIRUOSS ATLEISTI“ 267
ˇ ˇ ˇ
17 Hebrajiskas veiksmazodis, verciamas „atsiminti“,
ˇ
reiskia daugiau, negu tik prisiminti, kas vyko anks-
ˇ ˇ
ciau. Pagal zodyn Theological Wordbook of the Old
ˇ ˇ ˇ
Testament, sis zodis turi platesn reiksm ir nurodo
˙
„atitinkamus veiksmus“. Tad „atsiminti“ nuodem
ˇ ˙ ˙ ˙
reikst bausti nusidejelius. (Ozejo 9:9) Bet Dievas, sa-
˙ ˙
kydamas „j nuodemes daugiau nebeatminsiu“, lai-
ˇ ˙ ˙
duoja, kad niekada nebaus atgailaujancio nusidejelio
ˇ ˙
uz nuodem, kuri jam yra atleids. (Ezechielio 18:
ˇ ˇ ¯ ˙
21, 22) Jehova uzmirsta mus nuodemes ta prasme,
ˇ ˇ
kad nebeprimena j mums, nepriekaistauja uz jas ir
ˇ ˇ ¯
nebaudzia. Kaip gera zinoti, kad mus Dievas atlei-
ˇ ˇ
dzia ir pamirsta!
ˇ
Ar isvengiama pasekmi?
18 Bet ar tai reiskia, ˇ
kad Jehova apsaugos atgailaujan-
˙ ˙
t nusidejel nuo vis jo blogo elgesio pasekmi? Ne.
˙ ˙ ˇ ˙
Negalime nuodemiauti ir nenukenteti. Paulius rase:
ˇ ˙
„K zmogus seja, tai ir pjaus.“ (Galatams 6:7) Jei pa-
˙ ˙ ˙ ˇ
dareme k bloga, galime tureti bedos. Tai nereiskia,
ˇ
kad nelaim mums uztraukia Jehova. Sunkum sle-
ˇ ˇ ˙ ¯
giamas krikscionis neturet manyti: „Galbut Jehova
ˇ ˇ ˙ ¯
baudzia mane uz nuodemes.“ (Jokubo 1:13, NW) Ta-
ˇ ¯ ˙ ˙
ciau Jehova ir neapsaugo mus nuo vis nuodemes
˙ˇ ˙
pasekmi. Skyrybos, nestumas, venerines ligos, kit
˙ ˇ
pasitikejimo ir pagarbos praradimas — visa tai yra daz-
˙
ni nuodemiavimo padariniai. Prisimink, kad Jehova
ˇ ˙ ˙
neapsaugojo Dovydo nuo pragaisting nuodemes pa-
ˇ
sekmi,
¯ nors ir atleido jam nusikaltim su Batseba ir
Urija. (2 Samuelio 12:9-12)
˙ ˙ ˙
18. Kodel atleidimas negarantuoja, kad atgailaujantis nusidejelis ne-
˙ ˙
patirs nuodemes pasekmi?
˙
268 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
ˇ ˙ ˙ ˇ
19 Uz nuodemes gali tekti sumoketi ir kitaip, ypac jei
˙ ˇ
padareme koki nors zal kitiems. Apsvarstykime ˇ Ku-
ˇ ˙
nig 5 (6, Brb) skyriuje aprasyt situacij. Cia Mozes
˙ ˇ
statyme nagrinejamas atvejis, kai zmogus sunkiai nu-
ˇ ˙ˇ
sizengia, tai yra apiplesdamas, lupikaudamas arba suk-
ˇ
ciaudamas pasisavina kito izraelito turt. Skriaudikas
ˇ ˇ
neigia savo kalt ir net isdrsta melagingai prisiekti uz-
ˇ ˙ ˇ ˙
gincydamas nukentejusiojo parodymus. Taciau veliau
ˇ ˇ ˙ ˇ ˇ
j ima grauzti szine ir jis ispazsta kalt. Kad gaut Die-
ˇ
vo atleidim, jis turi padaryti dar tris dalykus: grzinti,
˙ ˙ ˙
k paems, sumoketi nukentejusiajam pinigin 20 pro-
˙ ˇ
cent pavogt daikt vertes baud ir uz kalt paauko-
ˇ
ti avin. Tuomet, kaip rasoma statyme: „Kunigas atliks
ˇ
permaldavim jo labui Viespaties akivaizdoje, ir jam
bus atleista.“ (Kunig 5:20-26 [6:1-7, Brb])
ˇ
20 Sis statymas liudija apie Dievo gailestingum. Jis
˙ ˇ
buvo duotas nukentejusiojo labui — sis atgaudavo nuo-
˙
savyb ir lengviau atsikvepdavo, kai skriaudikas ga-
ˇ ˙
liausiai pripazindavo savo kalt. statymas padejo ir
ˇ ˙ ˇ ˇ
tam, kurio szine paskatino ispazinti kalt ir atitaisyti
skriaud. Jeigu jis to nepadaryt, Dievas neatleist.
21 Nors nesame pavaldus ¯ ˙
Mozes statymui, jis padeda
ˇ ¯
geriau suprasti Jehovos mstysen ir jo poziur atlei-
ˇ ˇ
dim. (Kolosieciams 2:13, 14) Dievas dziaugiasi, jei s-
ˇ ˇ ˙ ˇ
kaudin kitus nuosirdziai stengiames istaisyti skriaud.
ˇ ˙
(Mato 5:23, 24) Reikia pripazinti nuodem, prisiimti
ˇ ˙ ˇ
kalt ir atsiprasyti nukentejusio zmogaus. Tada galime
˙ ¯
kreiptis Jehov Jezaus aukos pagrindu ir buti tikri, kad
Dievas mums atleido. (Hebrajams 10:21, 22)
ˇ ˇ
19—21. a) Kuo Kunig 5:20-26 (6:1-7, Brb) uzrasytas statymas buvo
˙ ˇ ¯
naudingas tiek nukentejusiajam, tiek nusikaltusiajam? b) Ko is mu-
˙ ¯ ˙ ˙
s laukia Jehova, jeigu del mus kaltes nukentejo kiti?
ˇ
DIEVAS „PASIRUOSS ATLEISTI“ 269
Apmstykime
ˇ ˇ ˙
2 Metrasci 33:1-13. Kodel Jehova atleido Manasui ir ko tai
moko apie Jo gailestingum?
˙
Mato 6:12, 14, 15. Kodel turime atleisti, kai tam yra svari prie-
ˇ
zastis?
ˇ
Luko 15:11-32. Kaip si alegorija pamoko, kad Jehova yra pasi-
ˇ
ruoss atleisti, ir kokius jausmus ji tau sukelia?
ˇ
2 Korintieciams 7:8-11. K turime daryti, kad Dievas mums
atleist?
˙
22 Kaip ir bet kuris mylintis tevas, atleisdamas Jehova
gali ir sudrausminti. (Patarli 3:11, 12) Atgailaujantis
ˇ ˇ ˙
krikscionis tikriausiai negales toliau tarnauti vyres-
˙ ˙
niuoju, tarnybiniu padejeju ar pionieriumi. Ko gero,
bus skaudu kuriam laikui netekti pareig, kurias taip
ˇ ˇ
brangino. Taciau toks sudrausminimas nereiskia, kad
Jehova jam neatleido. Prisiminkime, kad Jehova bau-
ˇ ˇ ˙
dzia is meiles. Duotis drausminamiems — mums tik
naud. (Hebrajams 12:5-11)
ˇ
23 Kaip gera zinoti, ¯ ˇ
kad mus Dievas „pasiruoss at-
leisti“! Kad ir kaip suklystume, nemanykime, jog ne-
ˇ ˇ
same verti Dievo gailestingumo. Jeigu nuosirdziai at-
˙ ˇ ˇ ˇ
gailaujame, stengiames istaisyti klaid ir nuosirdziai
ˇ ˙
prasome Jehov atleidimo Jezaus pralieto kraujo pa-
grindu, galime neabejoti, kad Jehova atleis. (1 Jono
¯ ¯
1:9) O ir mes bukime vieni kitiems tokie pat atlaidus
kaip Jehova. Juk jei Dievas, kuris nenusideda, su mei-
ˇ ˙
le mums atleidzia, tai juo labiau mes, nuodemingi
ˇ ˙
zmones, turime atleisti vieni kitiems.
22. K dar Jehova daro atleisdamas?
˙ ˙
23. Kodel niekada neturetume manyti, kad esame neverti Jehovos
˙
gailestingumo, ir kodel turime mokytis atleisti kaip jis?
2 7 S K Y R I U S
˙ ¯ ˙
dovanos“ Davejas. (Jokubo 1:17) Patyrinekime, kaip
Jehova savo gerum rodo dosnumu.
ˇ
Is ko matomas didelis Jehovos gerumas
8 Jehovos gerum patiria visos gyvos butyb¯ ˙
es. Psal-
ˇ ˇ
myno 145:9 rasoma: „Geras kiekvienam Viespats“
¯ ˇ
(kursyvas mus). Kaip jo gerumas pasireiskia? Bibli-
˙
ja atsako: „Jis nepaliko savs nepaliudyto geradarybe-
ˇ
mis: is dangaus duodavo jums lietaus bei vaising
˙ ˇ ˇ ˇ
met, teike jums maisto ir sirdies dziaugsmo.“ (Apas-
tal darb 14:17) Ar tau malonu valgyti skan mais-
˙
t? Jei ne Jehovos gerumas, to malonumo neturetu-
¯ ˙ ˇ ¯ ˙
me. Dievas sukure zem ir aprupino j gelu vandeniu,
ˇ ˙
8. Kaip Jehova rodo gerum visiems zmonems?
„KOKS DIDIS JO GERUMAS“! 273
˙ ˇ
nustate „vaisingus metus“, duodancius gaus derli.
˙
Tokias gerybes Jehova teikia ne tik tiems, kurie j
˙ ˙ ˇ
myli, bet kiekvienam. Jezus pasake: „Jis juk leidzia
˙ ˇ
savo saulei teketi blogiesiems ir geriesiems, siuncia
liet ant teisij ir neteisij.“ (Mato 5:45)
ˇ
9 Taciau ˇ ˙
kaip lengva pamirsti, kad saule, lietus
ˇ ir vai-
singi sezonai yra dosnios Jehovos dovanos. Stai obuo-
ˇ
lys vidutinio klimato krastuose — prastas vaisius.
ˇ
Taciau kaip jis traukia ak, koks skanus, sultingas ir
ˇ
maistingas. Ar zinai, kad visame pasaulyje yra apie
9. Kaip apie Jehovos gerum liudija obuolys?
ˇ ˙ ˙ ˇ
Is tokios seklytes isauga medis,
ˇ ˇ
kuris desimtmeciais maitina
ˇ ˇ
ir dziugina zmones
˙
274 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
¯ ˇ
7500 obuoli rusi, kurios skiriasi vaisi spalva (rau-
ˇ ˇ
doni, auksaspalviai, geltoni, zali) bei dydziu (nuo vos
ˇ ˇ
didesnio uz vysni iki greipfruto didumo)? Obuolio
˙ ˙ ˇ ˙ ˇ ˇ ˇ
sekliuke delne atrodo mazyte, taciau is jos isauga
ˇ ˇ ˙
vienas graziausi medzi. (Giesmi giesmes 2:3)
ˇ ˇ
Kiekvien pavasar obelis pasipuosia didingu zied
vainiku, o ruden sunokina tiek vaisi, kad gali-
ˇ ˙ ˇ
ma priskinti mazdaug 20 kartonini dezi, sverian-
ˇ ˇ
ci po 19 kilogram, — ir taip kokius 75 metus is
˙
eiles!
10 Skatinamas savo begalinio gerumo Jehova dave˙
¯
mums „nuostabiai padaryt“ kun bei jusles, pade-
ˇ ˇ
dancias suvokti jo darbus ir jais dziaugtis. (Psalmyno
ˇ ˇ
139:14) Prisiminkime skyriaus pradzioje aprasytus
vaizdelius. K malonaus regime? raudusius patenkin-
ˇ ˇ
to mazylio skruostukus. Laukus gaivinancio lietaus
ˇ ˇ
suorus. Rausva, auksine, ˇ violetine spalva nusidaziu-
s vakaro dang. Zmogus gali atskirti 300 000 vairi
¯ ˇ
atspalvi! O mus klausa pagauna net ir nezymias
ˇ
mums patinkancio balso variacijas, girdime, kaip
ˇ ˙ ˇ ˇ ¯ ˙
snara vejas medziuose, krykstauja kudikis. Kodel to-
¯ ˇ
kie reginiai ir garsai mums malonus? Biblijoje raso-
ˇ ˇ ˇ
ma: „Ir girdinci aus, ir matanci ak — abi Viespats
˙ ¯ ˇ
padare.“ (Patarli 20:12) Bet tai tik du pojuciai.
11 Ne maziau ˇ ¯
apie Jehovos gerum liudija ir mus
˙ ˇ
uosle. Zmogus gali skirti apie 10 000 vairi kvap.
˙
Tik prisimink, kaip kvepia megstamas patiekalas, ko-
ˇ ˙ ˙
kius aromatus skleidzia geles, koks malonus nukri-
ˇ ¯ ˙
tusi lap ar jaukaus lauzo dum kvapas. Lytejimo
¯ ˇ ˇ ˙
pojutis leidzia pajusti svelnias vejelio glamones, ra-
¯ ¯ ˇ
10, 11. Kaip mus pojuciai liudija apie Dievo gerum?
„KOKS DIDIS JO GERUMAS“! 275
ˇ
minant mylimo zmogaus apkabinim, malon vai-
ˇ
siaus glotnum. O jo atsikand suzinome skon. J pa-
ˇ ¯
justi mums leidzia skonio receptoriai, esantys mus
ˇ ˇ ˇ
burnoje. Tad galime is sirdies susukti: „Koks nuosta-
bus tavo gerumas, sukauptas tiems, kurie tavs pa-
ˇ
garbiai bijo!“ (Psalmyno 31:20 [31:19, Brb]) Taciau
˙
kaip Jehova ‘sukaupe’ gerum tiems, kurie jo bijo?
ˇ
Gerumas, teikiantis amzin palaim
12 Jezus ˙ ˙ ˇ ˇ
pasake: „Parasyta: Zmogus gyvas ne viena
ˇ ˇ ˇ ˇ
duona, bet ir kiekvienu zodziu, kuris iseina is Dievo
¯ ˙
lup.“ (Mato 4:4) Tikrai, dvasines Jehovos dovanos
˙ ˇ ˇ
vertingesnes uz fizines, nes gali suteikti amzinj gy-
ˇ ˙ ˇ
venim. 8 skyriuje raseme apie tai, kad siomis pas-
˙ ¯ ˙
kutinemis dienomis Jehova sukure dvasin roj. Vie-
ˇ
na, kuo jis pasizymi, yra dvasinio maisto gausa.
¯
13 Viena spudingiausi ¯ ˇ ˇ
atkurimo pranasysci Bibli-
ˇ ˇ ˙
joje yra atstatytos ir paslovintos sventyklos regejimas,
ˇ ˇ ˙
duotas pranasui Ezechieliui. Nuo sventyklos tekejo
˙ ˙ ˙ ˙
vandens srove, kuri pletesi, gilejo ir galiausiai virto
˙ ˙
upe. Visur, kur ji tekejo, radosi gyvybe. Krantuose
ˇ ˙ ˇ ˇ
suzaliavo daugybe medzi, vedanci vaisius ir tin-
ˇ ˙
kanci gydyti. Netgi druskinga, bedvase Negyvoji
¯
jura sualsavo gyvybe! (Ezechielio 47:1-12) K visa tai
ˇ ˙
reiske?
14 Regejimas ˙ ˙
parode, kad Jehova atkurs tyr garbi-
ˇ
nim — j ir vaizduoja Ezechielio matyta sventykla.
ˇ ˙
Tarsi besiplecianti upe Dievo tautai vis gausiau liesis
˙
12. Kokios Jehovos dovanos svarbiausios ir kodel?
˙ ˇ ˇ
13, 14. a) Kok regejim gavo pranasas Ezechielis ir kaip mes sian-
ˇ
dien matome jo issipildym? b) Koki dvasini dovan Jehova duoda
ˇ
savo istikimiems tarnams?
˙
276 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
ˇ ˙
gyvyb teikiancios dvasines dovanos. Kai 1919 me-
tais buvo atkurtas tyras Jehovos garbinimas, jis palai-
mino savo taut gausybe dovan. Kaip? Biblija, ja pa-
˙
grsti leidiniai, sueigos ir kongresai — visa tai padejo
ˇ ˇ
milijonams zmoni suzinoti svarbias tiesas. Tais vai-
¯ ˙ ˇ ˇ
riais budais Jehova moke zmones apie didziausi
ˇ ˙
savo dovan — Kristaus isperkamj auk, kuria tike-
ˇ ˙
dami Diev mylintys ir jo bijantys zmones gali tapti
ˇ
tyri jo akyse ir gyti amzinojo gyvenimo vilt.1 Taip,
ˇ ˙ ˇ
siomis paskutinemis dienomis, kai pasaulis dvasiskai
alksta, Jehovos tauta puotauja. (Izaijo 65:13)
15 Taciau ˇ ˙ ˙ ˙ ˇ
Ezechielio regeta upe nenustos teketi ir zlu-
ˇ
gus siai senai pasaulio santvarkai. Per Kristaus valdy-
¯ ˇ ˇ ˇ
mo Tukstantmet ji issilies dar placiau. Kai zem val-
˙ ˇ
dys Mesijo Karalyste, Jehova leis zmonijai patirti vis
˙ ˇ ˙
naud, kuri jai teikia Jezaus auka, — zmones galiau-
ˇ ˙
siai pasieks tobulyb. Kaip tada dziaugsimes Jehovos
gerumu!
ˇ
Kaip dar pasireiskia Jehovos gerumas
16 Jehova gerum rodo ne vien dosnumu. Dievas
˙ ˇ ˇ
Mozei pasake: „As padarysiu, kad praeis pries tavo
ˇ ˇ
akis visas mano gerumas ir istarsiu pries tave vard
ˇ ˇ
‘Viespats’ [„Jehova“, NW].“ Toliau rasoma: „Ir Jeho-
˙ ˇ
va praejo priesais jo veid tardamas: ‘Jehova, Jehova,
ˇ ˇ ˇ
1 Ispirka yra didziausias Jehovos gerumo rodymas. Is milijon dva-
¯ ˇ ¯ ˇ
sini butybi Dievas isrinko savo mylim viengim Sun mirti uz
mus.
ˇ ˇ ˙ ˇ
15. Kaip istikimi zmones jaus Jehovos gerum per Kristaus viespa-
¯
tavimo Tukstantmet?
ˇ
16. Kaip Biblija parodo, kad Jehovos gerumas pasireiskia ne viena
ˇ ˇ
savybe? Isvardink kelias is j.
„KOKS DIDIS JO GERUMAS“! 277
˙
Dievas gailestingas ir maloningas, letas pykti, kupi-
ˇ ˙ ˇ ˙
nas istikimos meiles ir tiesos.’“ (Isejimo 33:19; 34:6,
ˇ
NW) Taip, Jehovos gerumas pasireiskia daugeliu pui-
˙ ˇ
ki savybi. Panagrinekime dvi is j.
ˇ
17 „Maloningas.“ Si savybe˙ matoma isˇ Jehovos elge-
¯ ˇ ˇ ˇ ˇ
sio su savo kuriniais. Uzuot buvs siurkstus, saltas ar
ˇ ˇ ¯
tironiskas, kokie daznai buna pasaulio galingieji, Je-
ˇ ˇ
hova yra svelnus ir malonus. Pavyzdziui, Abromui jis
˙ ˇ ˇ ¯ ˙ ˇ
pasake: „Prasau pakelti akis ir pasiziureti is tos vietos,
ˇ
kurioje esi, siaur ir pietus, rytus ir vakarus.“
ˇ ˇ
(Pradzios 13:14, NW) Daugelyje Biblijos vertim zo-
ˇ ˇ ˙ ˇ ˇ ˇ
dzio „prasau“ nera. Taciau biblistai pazymi, kad cia
ˇ ˇ
pavartotas hebrajiskas zodis turi dalelyt, kuri saky-
ˇ
m padaro mandagiu prasymu. Biblijoje yra dar keli
ˇ ¯ ˇ
panasus atvejai. (Pradzios 31:12; Ezechielio 8:5, NW)
ˇ
Tik pagalvok — pats visatos Valdovas sitaip pagarbiai
ˇ ˇ ˇ ¯
kreipiasi paprast zmog! Kaip dziugina sird mu-
s Dievo Jehovos maloningumas, kai pasaulis pilnas
ˇ ˇ ˇ ˇ
siurksci, agresyvi ir nemandagi zmoni!
18 „Gausus. . . tiesos.“ Pasaulyje siandien ˇ
klesti netei-
˙ ˇ ˙ ˇ
sybe. Taciau Biblija primena: „Dievas nera zmogus,
ˇ ˇ
kad meluot.“ (Skaici 23:19) Ir Titui 1:2 rasoma, jog
ˇ
„Dievas. . . negali meluoti“. (NW) Gerumas neleidzia
ˇ ˇ
Jehovai to daryti. Vadinasi, jo pazadai yra visiskai
ˇ
patikimi ir visuomet issipildys. Jehova net vadina-
mas „tiesos Dievu“. (Psalmyno 31:5, Brb) Jis ne tik
¯
nemeluoja, bet ir rupinasi, kad sklist tiesa. Jehova
˙ ˇ ˇ ˇ
nera paslaptingas Dievas, sykstintis zini; jis noriai
ˇ
17. Kas yra maloningumas ir kaip Jehova j rodo netobuliems zmo-
˙
nems?
˙ ˇ ˇ ˇ
18. Kokia prasme Jehova „gausus. . . tiesos“ ir kodel sie zodziai kve-
˙
pia pasitikejimo juo?
˙
278 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
apsviecia istikimus tarnus savo neissenkama ismin-
ˇ
timi.1 Dievas moko zmones laikytis jo ties, kad jie
˙ ˇ ˇ
galet ‘vaikscioti tiesoje’. (3 Jono 3) Kaip Jehovos ge-
˙
rumas turet mus veikti?
˙ ˇ
‘Spinduliuokime del Viespaties gerumo’
19 Edeno sode bandydamas sugundyti Iev Setonas
ˇ ˙
˙ ˙
pirmiausia pamegino pakirsti jos pasitikejim Jehovos
gerumu. Jehova buvo pasaks Adomui: „Nuo vis
ˇ ˇ
sodo medzi tau leista valgyti.“ Ir tik nuo vieno is
¯ ˇ ˇ ˙
tukstanci sode augusi medzi ˇ ˙ Jehova liep˙ e neval-
˙
gyti. Bet atkreipk demes, kaip Setonas kreipesi Iev:
˙ ˇ
„Ar tikrai Dievas sake: ‘Nevalgykite ˇ ˙ nuo jokio medzio
ˇ ˇ ˙
sode!’?“ (Pradzios 2:9, 16; 3:1) Setonas iskraipe Jeho-
ˇ ˇ ˙
vos zodzius noredamas teigti Ievai mint, kad Jeho-
˙ ˙
va neva nuslepe nuo jos kai k gera. Ir jam, deja, pa-
˙ ˇ
vyko. Nors visk, k turejo, Ieva buvo gavusi is Dievo,
˙ ˙
ji pradejo abejoti jo gerumu, kaip, beje, ir daugybe
moter bei vyr po jos.
20 Mes zinome, ˇ ˇ ˇ ˙
kiek skausmo ir kanci atnese tas
˙ ˙ ˇ ˇ
suabejojimas. Tad dekimes sird Jeremijo 31:12 zo-
ˇ ˇ ˇ ˙ ˇ
dzius: „Jie. . . spinduliuos is dziaugsmo del Viespaties
˙ ˇ ˇ ˇ ˙
gerybi [„gerumo“, NW].“ (Jr, isnasa) Isties del Je-
ˇ
hovos gerumo mes turime spinduliuoti dziaugsmu.
˙ ˇ ˇ ˙
Nera joki priezasci tarineti Diev, nes jis kupinas
ˇ ˇ
1 Ne veltui Biblijoje tiesa siejama su sviesa. „Sisk savo svies ir tie-
s“, — giedojo psalmininkas. (Psalmyno 43:4 [43:3, Brb]) Jehova aps-
ˇ ˇ ˙ ˇ ¯ ˇ
ciai islieja dvasines sviesos tiems, kurie nori buti ja apsviesti, tai yra
ˇ
jo mokomi. (2 Korintieciams 4:6; 1 Jono 1:5)
ˇ ˙ ˙ ˙
19, 20. a) Kaip Setonas pabande pakirsti Ievos pasitikejim Jehovos
˙ ˙
gerumu ir kaip jam sekesi? b) K daryti mus turet skatinti Jehovos
˙
gerumas ir kodel?
„KOKS DIDIS JO GERUMAS“! 279
Apmstykime
ˇ ˇ ˙ ˙
1 Karali 8:54-61, 66. Kaip Saliamonas isreiske Jehovai pade-
ˇ ˙
k uz gerum ir kaip tai paveike izraelitus?
Psalmyno 119:66, 68. Kaip savo maldomis galime parodyti,
ˇ ˇ
kad trokstame sekti Jehovos gerumo pavyzdziu?
¯
Luko 6:32-38. Kas gali paskatinti mus buti tokius pat dosnius
kaip Jehova?
ˇ
Romieciams 12:2, 9, 17-21. Kaip galime rodyti gerum kas-
dien?
ˇ
gerumo. Galime visiskai juo pasikliauti, kadangi j
ˇ
mylintiems jis troksta tik gero.
ˇ
21 Be to, mes dziaugiam ˙ ˙
es kiekviena proga kalbeti
apie Dievo gerum. Apie Jehovos taut Psalmyno
ˇ
145:7 rasoma: „Jie apsakys tavo gausaus gerumo gar-
˙
s.“ Kasdien vienaip ar kitaip mes naudojames Jeho-
˙ ˇ ˇ ˇ
vos gerumu. Tad kodel neissiugdzius procio kiekvie-
ˇ ˇ ˙
n dien konkreciai uz tai padekoti? Mstydami apie
ˇ ˇ ˙
si Dievo savyb, nuolat uz j dekodami ir pasakoda-
ˇ ˙ ˙
mi apie j zmonems, mokysimes sekti savo geruoju
˙
Dievu. Stengdamiesi daryti gera suartesime su Jeho-
ˇ ˇ ˇ ˙
va. Senyvo amziaus sulauks apastalas Jonas rase:
„Mielasis, nesek tuo, kas pikta, bet tuo, kas gera. Ku-
ˇ
ris daro gera, yra is Dievo.“ (3 Jono 11)
22 Jehovos gerumas susijs ir su kitomis savybemis. ˙
ˇ ˇ ˙
Pavyzdziui, Dievas yra ˇ „kupinas istikimos meiles“.
ˇ ˙ ˙ ˙ ˇ
(Isejimo 34:6, NW) Si savybe yra labiau apibrezta
ˇ
nei gerumas ir j Jehova pirmiausia rodo savo istiki-
ˇ
miems tarnams. Kitame skyriuje suzinosime kaip.
21, 22. a) Kaip galime atsiliepti Jehovos gerum? b) Apie koki
˙
savyb kalbesime kitame skyriuje ir kuo ji skiriasi nuo gerumo?
2 8 S K Y R I U S
ˇ
„Tu vienas esi istikimas“
˙ ˇ ˙
KARALIUS DOVYDAS patyre, kas yra neistikimybe.
ˇ ˇ
Vienu neramiu jo viespatavimo tarpsniu tautieciai
˙ ˇ ˇ ˙
rezge pries j intrigas bei smokslus. Dovyd isdave
ˇ ˙
net keli patys artimiausi zmones, kurie kaip tik tu-
˙ ˙ ˙ ˇ ˇ
rejo padeti nelaimeje. Pavyzdziui, pirmoji zmona
˙ ˇ ˇ
Mikale. Is pradzi ji „buvo pamilusi Dovyd“ ir tik-
˙ ˙
riausiai visada j palaike. Bet veliau „paniekino j
ˇ ˇ
savo sirdyje“ ir net pavadino „prascioku“. (1 Samue-
lio 18:20; 2 Samuelio 6:16, 20)
2 Niekingai pasielge˙ ir Dovydo patarejas ˙
Ahitofelis.
ˇ
Jo patarimas buvo vertinamas tarsi paties Dievo zo-
˙ ˇ ˙
dis. (2 Samuelio 16:23) Bet veliau Ahitofelis isdave
˙ ˇ ˙
Dovyd ir prisidejo prie maistinink. O kas sureng ˇ e
ˇ ˇ ¯
maist? Absalomas, paties Dovydo sunus! Sis klas-
˙ ˇ ˙ ˇ
tingas garbetroska „paverge vis Izraelio zmoni
ˇ ˙ ˇ ˇ
sirdis“ ir pasiskelbe karaliumi. Absalomo maistas
˙
taip siliepsnojo, kad Dovydas buvo priverstas beg-
ti. (2 Samuelio 15:1-6, 12-17)
3 Nejaugi nebuvo ne˙ vieno Dovydui istikimo ˇ
as-
ˇ
mens? Nelaimi persekiojamas Dovydas zinojo tu-
ˇ
rs istikim draug. Kas jis? Jehova Dievas. Dovydas
˙ ˇ ˇ
jam pasake: „Su istikimu tu elgiesi istikimai.“ (2 Sa-
ˇ ˙
muelio 22:26) Kas yra istikimybe ir kaip j rodo Je-
hova?
˙ ˇ ˙ ˙
1, 2. Kodel galime teigti, kad karalius Dovydas daug iskentejo del
ˇ ˙
neistikimybes?
˙
3. Kuo pasitikejo Dovydas?
˙
Menulis vadinamas patikimu liudytoju,
ˇ ¯ ˙
bet tik mstancios butybes gali rodyti
ˇ ˇ
panasi istikimyb kaip Jehova
ˇ ˙
Kas yra istikimybe?
ˇ
4 Hebrajiskuosiuose ˇ ˇ ˇ ˙ ˇ
rastuose zodis „istikimybe“ reis-
˙
kia meiles kupin gerum ir atsidavim kokiam nors
¯
asmeniui ar dalykui tol, kol pasiekiamas tikslas.ˇ Buti
ˇ ¯
istikimam yra daugiau, nei buti patikimam. Zmo-
¯ ˇ ˇ
gus gali buti patikimas vien is pareigos, o istikimy-
˙ ˇ ˙
be kyla is meiles. Be to, patikimais galima laikyti ir
ˇ ˙
negyvus dalykus. Pavyzdziui, menul psalmininkas
pavadino „patikimu liudytoju debesyse“, nes jis
ˇ ˇ ˙
nuolat sviecia nakt. (Psalmyno 89:37, Jr) Bet menu-
ˇ ˙ ˙ ˇ
lio nepavadinsi istikimu. Kodel? Todel, kad istiki-
˙ ˇ ˙ ˙
mybe atsiranda is meiles, o myleti negyvi objektai
negali.
5 Rastasˇ ˇ ¯ ˇ
rodo, kad istikimybei budingas prisirisi-
ˇ
mas. Jeigu vienas asmuo yra istikimas kitam, savai-
ˇ ˇ ˇ
me aisku, jog juodu sieja tam tikras rysys. Istiki-
˙ ¯ ˇ
mybe — ne kaip juros bangos, blaskomos visoki
ˇ ˇ ˇ ˙ ˙ ˇ ˙ ˙
4, 5. a) K reiskia zodis „istikimybe“? b) Kodel istikimybe nera tas
pats, kas patikimumas?
˙
282 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
˙ ˙ ˇ
permaining vej. Ji pajegia veikti pacias sunkiau-
¯
sias kliutis.
ˇ
6 Tiesa, siais ˇ ˇ ˇ ˇ
laikais istikim zmoni maza. Daznai
ˇ ˙ ˇ
net artimiausi zmones „pasiruos vienas kit sudras-
ˇ
kyti“. Vis daugiau santuok isyra. (Patarli 18:24,
ˇ ˙ ˇ
NW; Malachijo 2:14-16) Isdavystes tokios daznos,
¯ ˇ ˙ ˇ
jog sunku but nesutikti su pranaso Michejo zo-
ˇ ˇ ˇ ˙
dziais: „Pradingo krasto istikimieji.“ (Michejo 7:2)
ˇ ˇ ˙
Bet nors daugelis zmoni nerodo istikimos meiles,
ˇ ˙
Jehova jos turi apsciai. Tad noredami geriau supras-
˙ ˇ ¯ ˙
ti, kokia tai savybe, paziurekime, kaip j rodo Je-
hova.
ˇ ˙
Neprilygstama Jehovos istikimybe
7 Apie Jehov Biblijoje rasoma: ˇ ˇ
„Tu vienas esi isti-
ˇ
kimas.“ (Apreiskimo 15:4, NW) Ar tikrai? Argi ne-
˙ ˇ ˇ ˇ
buvo ir ar nera didziai Dievui istikim zmoni ir
ˇ ˙
angel? (Jobo 1:1; Apreiskimo 4:8) O Jezus Kristus?
ˇ
Argi jis ne Dievo „istikimasis“? (Psalmyno 16:10,
NW) Tad kaip galima sakyti, kad Jehova vienas yra
ˇ
istikimas?
8 Pirmiausia prisiminkime, kad istikimyb ˇ ˙
e yra mei-
˙ ˇ ˇ ˙
les israiska, o „Dievas yra meile“. (1 Jono 4:8, kur-
¯ ˙ ¯ ˇ ˇ
syvas mus) Tad ar galet kas buti istikimesnis uz
ˇ ˙ ˙
j? Tiesa, angelai ir zmones geba atspindeti Dievo
ˇ ˇ ˙
savybes, taciau Jehovos istikimybe neprilygstama.
ˇ ˇ
Amzinasis Dievas rodo istikim meil daug ilgiau
ˇ ˇ ˙
6. a) Kas rodo, kad tarp zmoni istikimybe reta, ir k apie tai
ˇ ˙
sako Biblija? b) Kaip galime geriausiai suprasti, kas yra istikimybe, ir
˙
kodel?
˙ ˇ
7, 8. Kodel galima sakyti, kad Jehova vienas yra istikimas?
ˇ
„TU VIENAS ESI ISTIKIMAS“ 283
¯ ˙ ˇ ˙
nei bet kuri butybe zemeje ar danguje. (Danieliaus
ˇ ˙
7:9, Brb) Galima sakyti, Jehova yra istikimybes si-
¯ ¯ ¯ ˇ
kunijimas. Joks kurinys negali buti toks istikimas
ˇ ¯ ˙ ˙ ˇ
kaip jis. Paziurekime, kaip jis parode istikimyb.
ˇ
9 Jehova „istikimas visuose savo veikaluose“. (Psal-
ˇ
myno 145:17, Jr72) Kas tai rodo? Atsakym suzino-
ˇ ˙ ˇ
me is 136 psalmes. Joje aprasyta, kiek daug kart
˙ ˇ
Jehova gelbejo savo tarnus, pavyzdziui, kaip stebuk-
ˇ
lingai isvadavo Izraelio taut pervesdamas j per
¯ ˙
Raudonj jur. domu, kad kiekviena psalmes eilu-
˙ ˇ ˇ ˇ ˙ ˇ
te baigiama ˇ zodziais: „Nes jo istikimoji meile amzi-
na.“ Si psalm raginama apsvarstyti 289 puslapyje
ˇ ˙
esanciame remelyje „Apmstykime“. Skaitydamas j
˙ ˙ ˇ
negali nesistebeti, kaip vairiai Jehova rode istiki-
ˇ
m meil savo tautai. Jis isklauso atsidavusi tarn
ˇ
pagalbos sauksm ir tinkamu metu jiems padeda.
˙
(Psalmyno 34:7 [34:6, Brb]) Jehovos meile jo tar-
ˇ ˇ ˇ
nams neuzges, kol sie bus jam istikimi.
10 Be to, Jehova rodo istikimyb ˇ
savo tarnams lai-
ˇ ˇ
kydamasis savo norm. Jehova, priesingai nei zmo-
˙ ˙ ˇ
nes, nera valdomas nori bei emocij ir nekeicia
˙ ˇ ¯
gerio ir blogio nuostat. Jehovos poziuris spiritiz-
ˇ ˇ ¯
m, stabmeldyst ir zmogzudyst per tukstantme-
ˇ ˙ ¯
cius ne kiek nepakito. „Liksiu vis tas pats, kai jus pa-
˙ ˇ
sensite“, — pasake jis per pranas Izaij. (Izaijo 46:4)
˙ ˇ
Taigiˇ galime neabejoti, kad jei laikysimes aiski Die-
ˇ ˙ ˙ ˇ
vo Zodyje isdestyt morales norm, mums tai iseis
tik gera. (Izaijo 48:17-19)
˙ ˇ
9. Kodel pasakyta, kad Jehova „istikimas visuose savo veikaluose“?
ˇ
10. Kaip Jehova parodo ess istikimas savo normoms?
˙
284 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
ˇ
gos. Jehovos palaimos istikimiems tarnams — bega-
˙
lines. Taip, teisingame Dievo naujajame pasaulyje
ˇ ˇ ˇ
klusni zmonija istikim Jehovos meil jaus amzinai.
ˇ
(Apreiskimo 21:3, 4)
ˇ
Jehova „nepalieka savo istikimj“
14 Jehova daznai ˇ ˙ ˇ
rode istikimyb. Kadangi jis nesikei-
ˇ ˇ ˙
cia, tai ir istikimybes savo atsidavusiems tarnams nie-
ˇ ˙
kada nepristoks. Psalmininkas rase: „Buvau jaunas ir
ˇ ˇ
pasenau, taciau nemaciau nei Dievo palikto teisiojo,
ˇ ˇ ˇ
nei jo vaik, prasanci duonos, nes Viespats myli, kas
ˇ
teisinga, ir nepalieka savo istikimj.“ (Psalmyno 37:
¯ ˙
25, 28) Jehova yra visa ko Kurejas ir mums privalu j
ˇ
garbinti. (Apreiskimo 4:11) Bet nors privalu, jis vis
˙ ¯
delto vertina mus atsidavim. (Malachijo 3:16, 17)
ˇ
15 Istikimos ˙
meiles skatinamas Jehova gelbsti savo
˙ ˇ
tarnus bedose. Psalmininkas sako: „Jis saugo savo is-
ˇ ˙
tikimj gyvast, gelbsti is nedoreli rank.“ (Psal-
˙
myno 97:10) Pamstykime, kaip Dievas elgesi su iz-
¯
raelitais. Stebuklingai pervesti per Raudonj jur jie
ˇ
giedojo Jehovai: „Savo istikima meile vedei taut,
ˇ ˇ ˙ ˇ ˙
kuri ispirkai.“ (Isejimo 15:13) Taip, istikima meile
ˇ ˙
paskatino Jehov isgelbeti izraelitus prie Raudono-
¯ ˙ ˙ ˙ ˙ ¯
sios juros. Todel Moze pasake: „Ne del to, kad butu-
˙ ˇ ˇ
mete buv gausesni uz bet koki kit taut, Viespats
ˇ ¯ ˇ
pamilo jus ir issirinko, nes jus buvote skaiciumi ma-
ˇ ˇ ˇ ˙ ˙
ziausi is vis taut. Viespats mylejo jus ir laikesi prie-
˙ ˇ
saikos, kuri buvo davs tavo proteviams, Viespats
ˇ ˙ ˇ
isvede jus galinga ranka ir atpirko tave is vergijos
˙ ˇ ˇ
14. Kaip Jehova atsidekoja uz istikimyb jam?
ˇ
15. K apie Jehovos istikimyb byloja jo elgesys su izraelitais?
˙
286 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
ˇ
nam, is faraono, Egipto karaliaus, rankos.“ (Pakar-
toto statymo 7:7, 8)
16 Taciau ˇ ˙ ˇ ˇ
izraelitai nebuvo dekingi uz istikim Jeho-
ˇ ˙ ˙ ˙
vos meil. Isgelbeti „jie nesiliove daryti nuodemes
ˇ ˇ ˇ ˇ
Dievui ir kelti maiˇ st tyruose pries Auksciausij“.
ˇ ˇ
(Psalmyno 78:17) Simtmecius jie maistavo, vis nusi-
ˇ
grzdavo nuo Jehovos, garbino netikrus dievus, lai-
˙ ˇ ˇ ˙ ˙
kesi pagonisk apeig ir taip susiterse. Vis delto Je-
ˇ ˙ ˇ
hova neatsauke sandoros. Per pranas Jeremij jis
ˇ ˇ
maldavo taut: „Sugrzk, maistingoji Izraelio tauta, . . .
¯ ˇ
nebusiu tau piktas, nes esu maloningas [„istikimas“,
˙
NW].“ (Jeremijo 3:12) Deja, kaip jau kalbejome 25
ˇ ˇ
skyriuje, dauguma izraelit nesugrzo. Jie ir toliau „is-
ˇ ˇ
juokdavo Dievo pasiuntinius, niekindami jo zodzius
ˇ ˇ ˇ ˙
ir tyciodamiesi is jo pranas“. Kokios buvo pasekmes?
¯ ˙
Galiausiai „Dievo rustybe savo tautai tapo tokia stip-
ˇ ˇ ˇ
ri, kad nebeliko kitos iseities“. (2 Metrasci 36:15, 16)
17 Kokia pamoka mums? Jehovos istikimybe˙ nera ˇ ˙
nei
ˇ ˇ
akla, nei beatodairiska. Tiesa, Jehova „kupinas istiki-
˙
mos meiles“ (NW) ir mielai pasigaili, jei tik yra pa-
ˇ ˙ ˙ ˙
grindo. O kas laukia uzkietejusio nusidejelio? Teisin-
ˇ
gos Jehovos normos reikalauja tok zmog nubausti.
Kaip buvo pasakyta Mozei, ‘[Jehova] nepalieka kalt-
˙ ˇ ˙
j be bausmes’. (Isejimo 34:6, 7)
18 Tai, kad Dievas baudzia ˇ
piktadarius, irgi liudija
ˇ ˙
apie jo istikimyb. Kodel galima taip tvirtinti? Atsa-
ˇ ¯ ˙ ˙ ˇ
16, 17. a) Kok zul nedekingum rode izraelitai, taciau kaip gailes-
˙ ˙ ˇ
tingai Jehova su jais elgesi? b) Kodel „nebeliko kitos iseities“, kaip tik
˙
nubausti izraelitus, ir koks tai spejimas mums?
˙ ˇ
18, 19. a) Kaip Dievo bausme piktadariams byloja apie jo istikimy-
ˇ ˙
b? b) Kaip Jehova parodys istikimyb tiems savo tarnams, kurie mire
nuo persekiotoj rankos?
Jehova prisimins ir prikels tuos,
ˇ
kurie liko jam istikimi iki mirties
Bernard Luimes
ˇ
(virsuje) ir Volfgang
Kuserov (centre) Moz Niamusu ietimis
ˇ ˙ ˙ ˙
nuzude naciai subade vienos politines
˙
grupuotes nariai
ˇ
kyti padeda Apreiskimo knyga. Jehova duoda sep-
ˇ
tyniems angelams tok sakym: „Eikite ir ispilkite
¯ ˙ ˇ ˙
septynis Dievo rustybes dubenis zemen!“ Kada tre-
ˇ ˇ
ciasis angelas islieja savo duben „ upes ir vandens
ˇ ˇ
saltinius“, sie pavirsta krauju. Tuomet ˇ angelas sako
ˇ
Jehovai: „Teisus tu, kuris esi ir buvai, Sventasis [„Is-
tikimasis“, NW], kad taip nusprendei. Jie praliejo
ˇ ˇ ˙
sventj ir pranas krauj, todel duodi jiems gerti
ˇ
krauj. Jie to verti!“ (Apreiskimo 16:1-6)
˙
19 Atkreipk demes, kad skelbdamas Jehovos nuo-
ˇ ˙
sprend angelas pavadina j „Istikimuoju“. Kodel?
˙
Todel, kad sunaikindamas piktadarius Jehova paro-
ˇ ˇ
do istikimyb savo tarnams, kuri daugelis zuvo nuo
ˇ ˙
persekiotoj rankos. Tokie zmones yra gyvi Jehovos
˙
atmintyje. Dievas j ilgisi, todel Biblija patikina, kad
jis atlygins jiems, — prikels. (Jobo 14:14, 15) Jehova
ˇ ˇ ˇ
nepamirsta jam istikim zmoni, — nors jie ir mir,
ˇ
„visi jam gyvena“. (Luko 20:37, 38) Jehovos pazadas
˙
288 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
ˇ
sugrzinti gyvenim tiems, kurie yra jo atmintyje,
ˇ ˇ
irgi akivaizdziai byloja apie jo istikimyb.
ˇ ˙
Jehovos istikimoji meile
ˇ ˙
atveria isgelbejimo keli
20 Jehova vis laik buvo didziai ˇ ˇ
istikimas jam atsi-
ˇ ˙ ¯ ˇ ˙
davusiems zmonems. Tukstantmecius jis „pakente
ˇ ¯ ˇ ˇ ¯ ˙ ˙
prazuciai nuziestus rustybes indus“. Kodel? „Kad pa-
ˇ ˙
rodyt ir savo sloves lobius gailestingumo indams,
ˇ ˇ ˙ ˇ
kuriuos iˇs anksto paruose garbei.“ (Romieciams 9:
¯ ˇ
22, 23) Sie „gailestingumo indai“ yra teisus zmo-
˙ ˙ ˇ
nes, kuriuos Dievas patepe sventja dvasia kartu su
˙ ˙
Kristumi valdyti jo Karalysteje. (Mato 19:28) Atvers
ˇ
20. Kas yra „gailestingumo indai“ ir kaip Jehova rodo jiems istiki-
myb?
˙ ˇ ˙
Del Jehovos istikimybes
visi atsidav jo tarnai
turi patikim ateities vilt
ˇ
„TU VIENAS ESI ISTIKIMAS“ 289
Apmstykime
ˇ
1 Samuelio 24:2-23 (24:1-22, Brb). Koki dievobaiming isti-
˙
kimyb parode Dovydas savo elgesiu su karaliumi Sauliumi?
ˇ ˙
Esteros 3:7-9; 4:6-14. Koki istikimyb Estera parode savo tau-
tai net rizikuodama gyvybe?
ˇ ˙ ˙ ˇ ˇ
Psalmyno 136:1-26. Kaip sioje psalmeje pabreziama istikima
˙
Jehovos meile?
ˇ ˙
Abdijo 1-4, 10-16. Kaip Jehovos istikimybe savo tautai paska-
ˇ ˇ
tino j nubausti edomitus uz isdavyst?
ˇ ˙
tiems gailestingumo indams isgelbejimo keli, Jeho-
˙ ˇ
va rode ess istikimas Abraomui, su kuriuo buvo su-
ˇ ˙
dars toki sandor: „Visos tautos zemeje gaus palai-
minim per tavo palikuonis, nes tu buvai klusnus
ˇ
mano balsui.“ (Pradzios 22:18)
ˇ
21 Jehova toks pat istikimas ˇ ˇ
ir „milziniskai miniai“,
ˇ ˇ ˇ
turinciai vilt islikti per „did sielvart“ ir amzinai
ˇ ˙ ˇ
gyventi zemes Rojuje. (Apreiskimo 7:9, 10, 14) Nors
Dievo tarnai netobuli, jis duoda jiems toki galimy-
ˇ ˇ ˇ ˙
b. Kaip? Per ispirk — didziausi savo istikimybes
ˇ ˇ
rodym. (Jono 3:16; Romieciams 5:8) Jehovos isti-
˙ ˇ ˇ ˇ
kimybe traukia tuos, kurie nuosirdziai troksta teisu-
ˇ
mo. (Jeremijo 31:3) Argi Jehova, kuris taip istikimai
elgiasi su savo tarnais, neatrodo tau dabar artimes-
ˇ ˙
nis? Kadangi trokstame suarteti su Dievu, atsiliepki-
ˇ ˇ
me jo meil, dar labiau pasiryzdami istikimai jam
tarnauti.
ˇ ˇ ˇ ˙
21. a) Kaip Jehova rodo istikimyb „milziniskai miniai“, puoselejan-
ˇ ˇ ˙
ciai vilt pergyventi „did sielvart“? b) K Jehovos istikimybe skati-
na tave daryti?
2 9 S K Y R I U S
ˇ
„Pazinti Kristaus meil“
˙ ˇ ˙
AR KADA matei berniuk, megdziojant savo tev?
˙ ˙
Jis stengiasi eiti, kalbeti ir elgtis kaip tetis. O laikui
˙
begant gali perimti net jo moralines ir dvasines ver-
˙ ˇ ˇ
tybes. Taip, vaikas myli tev, zavisi juo, tad troksta
¯ ˇ
buti j panasus.
2 O kokie yra Jezaus ˙ ˇ ˙
ir jo dangiskojo Tevo santy-
ˇ ˙ ˙ ˙
kiai? „As myliu Tev“, — kart pasake Jezus. (Jono
˙ ˇ ¯
14:31) Niekas negali Jehovos myleti labiau uz Sun,
¯
gyvenus su juo dar iki sukuriant kitus kurinius. Ir
˙ ¯ ˙
ta meile skatino atsidavus Sun sekti savo Tevu.
(Jono 14:9)
3 Ankstesniuose knygos skyriuose aptareme, ˙
kaip
˙ ˙
tobulai Jezus atspindejo Jehovos gali, teisingum ir
ˇ ˇ ˙ ˙
ismint. Taciau kaip jis parode toki kaip Tevo mei-
˙ ˙ ˇ
l? Patyrinekime tris Jezaus bruozus, per kuriuos
˙ ˙ ˇ ˇ
atsiskleide jo meile: pasiaukojam dvasi, nuosirdzi
atjaut bei nor atleisti.
˙ ˙ ˙
„Nera didesnes meiles“
4 Jezus ˙ ˙
paliko nepaprast pasiaukojamos meiles pa-
ˇ
vyzd. Atsidavs kitiems zmogus j poreikius ir rei-
ˇ
kalus laiko svarbesniais uz savo. Kaip toki meil
˙ ˙ ˇ ˙ ˙
parode Jezus? Jis pats paaiskino: „Nera didesnes mei-
˙ ˇ
les, kaip gyvyb uz draugus atiduoti.“ (Jono 15:13)
˙ ˇ
Jezus noriai paaukojo uz mus savo tobul gyvyb.
˙ ˙ ˙ ˇ
1—3. a) Kas skatino Jez sekti savo Tevu? b) Kokius Jezaus bruozus,
ˇ ˙
rodziusius jo meil, patyrinesime?
˙ ˙
4. Kok nepaprast meiles pavyzd paliko Jezus?
ˇ
„PAZINTI KRISTAUS MEIL“ 291
ˇ ˙
Tai buvo didziausia meile, koki tik gali parodyti
ˇ ˙
zmogus. Bet tai dar ne viskas, k Jezus paaukojo.
5 Danguje viengimis Dievo Sunus ¯ ˙
turejo ypating
˙
padet. Jis artimai bendravo su Jehova ir daugybe
¯ ˙ ¯
kit dvasini butybi. Vis delto Dievo Sunus viso
ˇ ˙ ˙ˇ ˙
sito atsisake, tai yra „apiplese pats save, priimdamas
ˇ ˇ
tarno pavidal ir tapdamas panasus zmones“. (Fi-
ˇ
lipieciams 2:7) Jis mielai sutiko gyventi tarp nuo-
˙ ˇ
deming zmoni „piktojo pavergtame“ pasaulyje.
(1 Jono 5:19) Argi tai ne pasiaukojimas?
6 Tarnaudamas zem ˇ ˙ ˙ ˙
eje Jezus velgi daug aukojosi. Jis
ˇ ¯ ˙ ˙ ˙
niekada neziurejo savo naudos. Kad galet atsideti
˙ ˙ ˇ ˙
tarnystei, Jezus apsiejo be zmonems prast patogu-
˙ ˙
m. Jis sake: „Lapˇ es turi urvus, padangi sparnuo-
ˇ ¯
ciai — lizdus, o Zmogaus Sunus neturi kur galvos
˙
priglausti.“ (Mato 8:20) Jezus buvo nagingas daili-
˙ ˙
de, tad galejo pasistatyti patogius namus arba pa-
ˇ ˙ ¯
dirbti grazi bald, kuriuos pardavinedamas but
ˇ ˙
pasipelns. Taciau jis nenaudojo savo sugebejim
turtams kaupti.
7 Ypacˇ jaudinantis momentas, liudijantis apie pasi-
˙ ˇ
aukojam Jezaus meil, aprasytas Jono 19:25-27. si-
˙ ¯ ˙
vaizduok, kokios mintys ir jausmai turejo buti ape-
˙
m Jez artinantis mirties valandai! Kankindamasis
˙
ant stulpo jis nerimavo del savo mokini, skelbimo
¯ ˙ ˇ ˇ
darbo, o labiausiai jam rupejo islikti istikimam, kad
¯ ˇ ˙ ˙ ˙
but slove Tevo vardui. Taip, nuo jo priklause visos
ˇ ˙ ˙
zmonijos ateitis! Ir vis delto tuo sunkiu metu Jezus
˙ ¯ ˇ ˙
5. Kodel palikti dang viengimiam Dievo Sunui reiske aukotis?
˙ ˙ ˇ ˙
6, 7. a) Kaip Jezus rode pasiaukojam meil tarnaudamas zemeje?
˙ ˇ
b) Koks jaudinantis Jezaus poelgis aprasytas Jono 19:25-27?
˙
292 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
ˇ ˇ ¯
neuzmirso pasirupinti savo motina Marija, kuri tada
ˇ ˇ ˙ ˇ
tikriausiai naslavo. Jis paprase apastal Jon globoti
ˇ ˙ ˙
Marij lyg savo motin, ir apastalas prieme j savo
˙ ¯ ˙
namus. Taigi Jezui rupejo fiziniai ir dvasiniai moti-
ˇ ˙
nos poreikiai. Kokia nesavanaudiska meile!
„Jam pagailo“
˙ ˙
8 Jezus, kaip ir jo Tevas, buvo atjautus. Biblijoje ra-
ˇ ˇ ˙ ˙
soma, kad didelio gailescio skatinamas Jezus pade-
˙ ˇ ˙ ˙
davo prislegtiems zmonems. Jezaus jausmams nu-
ˇ ˇ
sakyti Biblijoje vartojamas graikiskas zodis, kuris
ˇ ˇ
ver ˇ ciamas „pagailo“. Vienas mokslininkas aiskina:
ˇ ˇ
„Siuo zodziu vardijamas. . . jausmas, kuris persmel-
ˇ ˇ ˇ
kia zmog iki pat sielos gelmi. Tai israiskiausias
ˇ ˇ ¯ ˙
graik kalbos zodis atjautai nusakyti.“ Paziurekime,
ˇ ˙ ˇ
kokiose situacijose gailescio apimtas Jezus istiesda-
ˇ ˙
vo zmonems pagalbos rank.
9 Rupinosi ¯ ˇ
dvasiniais zmoni poreikiais. Morkaus 6:
ˇ ˇ
30-34 uzrasytas atsitikimas rodo, kas labiausiai su-
ˇ ˙ ˇ
zadindavo Jezaus atjaut. sivaizduok: dziugiai nusi-
ˇ ˇ ˇ ˙
teik apastalai grzta is skelbimo keliones. Jie susi-
˙
buria aplink Jez ir vienas per kit pasakoja, k mat
˙ ˇ ˇ ˙ ˙
ir girdej. Taciau stai susirenka didele minia ir Jezus
˙ ˇ ˇ ˙
su mokiniais neturi kada ne uzksti. zvalgusis Je-
ˇ
zus mato, kad apastalai pavarg. „Eikite sau vieni
˙
negyvenam viet ir truput pailsekite“, — liepia
ˇ
jiems. Sulip valt jie visi perplaukia siaurin Gali-
˙ ˇ ˇ
lejos ezero dal ir pasiekia nuosali viet. Bet minia
ˇ ˇ ˇ ¯ ˙
8. K reiskia graikiskas zodis, kuriuo Biblijoje apibudinama Jezaus
atjauta?
˙ ˙ ˙ ˇ ˇ
9, 10. a) Kodel Jezus ir jo mokiniai norejo susiieskoti nuosali vie-
˙ ˙ ˙
t? b) Kaip reagavo Jezus, kai jo poils sudrumste minia, ir kodel?
ˇ
„PAZINTI KRISTAUS MEIL“ 293
ˇ ˇ
pamato, kaip jie isplaukia. Apie tai suzino ir dar
ˇ ˇ ˇ
daugiau zmoni. Visi nuskuba siaurine ezero pa-
˙ ˇ ˇ
krante ir kitoje puseje atsiduria net greiciau uz mo-
kinius!
10 Ar Jezus ˙ ˙ ˙
nusivyle, kad jam neteks pailseti? Visai
ˇ ˇ ¯ ˇ
ne! Isvyds jo laukiancias tukstantines zmoni mi-
˙ ˇ
nias Jezus susijaudino iki sirdies gelmi. Morkus
ˇ ˙ ˙ ˙ ˇ
rase: „Jezus pamate didziul mini, ir jam pagailo
ˇ
zmoni, nes jie buvo tarsi avys be piemens. Ir jis
˙ ˇ ˙
pradejo juos mokyti daugelio dalyk.“ Pries save Je-
˙ ˇ ˇ ˇ
zus mate dvasiskai alkstancius zmones. Jie buvo lyg
˙ ˙ ˇ ˇ ˇ
bejeges klaidziojancios avys, neturincios piemens,
˙ ˇ
kuris jas ganyt ir saugot. Jezus zinojo, kad religi-
˙ ¯ ¯
niai vadovai, turej buti rupestingais ganytojais, ap-
ˇ ˙
leido paprastus zmones. (Jono 7:47-49) Gailedamas
ˇ ˙ ˙
t vargs jis eme mokyti juos „apie Dievo karalys-
˙ ˙
t“. (Luko 9:11) Atkreipk demes, kad Jezus pajuto
ˇ ˙ ˇ
tiems zmonems gailest dar net nezinodamas, kaip
˙ ˇ
jie priims jo mokymus. Taip, atjauta Jezaus sirdyje
kilo ne mokant mini, — ji paskatino j mokyti.
11 Pagailedavo ˙ ˇ ˇ ˙ ˙
kencianci. Pas Jez ejo visokiomis
ˇ ˙ ˇ
ligomis sergantys zmones, nes zinojo, kad jis atjau-
ˇ ˙
tus. Tai ypac gerai pasimate syk, kai prie minios ap-
˙ ˙
supto Jezaus priejo vyras, kuris buvo „visas raupsuo-
˙
tas“. (Luko 5:12) Tais laikais raupsuotieji privalejo
ˇ ˙ ˇ
laikytis atokiai nuo kit, kad neuzkrest. (Skaici
ˇ
5:1-4) Maza to, rabin vadovai dar ir patys buvo
ˇ ¯
11, 12. a) Kaip bibliniais laikais buvo ziurima raupsuotuosius, bet
˙ ˇ
kaip reagavo Jezus, kai prie jo prisiartino vienas sia liga sergantis vy-
˙ ˙
ras? b) Kaip Jezaus prisilietimas turejo paveikti raupsuotj ir k apie
tai byloja vieno gydytojo patirtis?
ˇ
„PAZINTI KRISTAUS MEIL“ 295
ˇ ˙
nustat despotiskas taisykles, kurios verte su raup-
ˇ ˇ ˙
suotaisiais elgtis itin besirdiskai.1 Bet atkreipk deme-
˙ ˙ ˙
s, kaip su raupsuotuoju pasielge Jezus. „Pas j atejo
˙
raupsuotasis ir atsiklaups maldavo: ‘Jei panoresi,
ˇ ˙ ˙ ˇ
gali mane padaryti svar.’ Jezus, pasigailejs jo, is-
˙ ˙ ˙ ¯ ˇ
tiese rank, paliete j ir tare: ‘Noriu, buk svarus!’
ˇ
Tuojau pat raupsai pranyko, ir jis tapo svarus.“ (Mor-
˙ ˇ ˇ
kaus 1:40-42) Jezus zinojo, kad statymas draudzia
¯ ˇ ˙ ˇ
raupsuotajam buti tarp zmoni. Vis delto, uzuot j
˙ ˙
pavars, Jezus taip susijaudino, jog padare netikim
˙
dalyk — paliete j!
12 Ar gali sivaizduoti, k tai reisk ˇ ˙
e raupsuotajam?
¯
Apsvarstykime vien mus dien atsitikim. Raup-
s specialistas Paulius Brandas pasakoja apie vien
ˇ ¯ ˇ
raupsuotj Indijoje. Per apziur aiskindamas, kaip
ˇ ˙
tam vyrui teks gydytis, Brandas uzdejo jam ant pe-
˙
ties rank. Netiketai raupsuotasis pravirko. „Ar k
nors ne taip pasakiau?“ — sunerimo gydytojas. Ver-
˙ ˙ ˙
teja perklause jaunuol ir atsake: „Ne, gydytojau. Jis
˙ ˙
sako verkis del to, kad j palietete. Jau daug met
˙
niekas nebuvo jo liets.“ Prie Jezaus prisiartinusiam
ˇ
raupsuotajam prisilietimas buvo dar reiksmingesnis.
ˇ ˙
Nuo jo sis visuomenes atstumtasis pagijo!
˙ ˙ ˇ
1 Rabin taisykles nustate, kad sveikas zmogus negali prieiti prie
ˇ ˇ
raupsuotojo arciau kaip per keturias uolektis (mazdaug 2 metrai). O
ˇ ˙ ˙ ˇ ˇ
puciant vejui reikejo islaikyti bent 100 uolekci (apie 45 metrai) at-
ˇ ˙ ˙
stum. Knygoje Midrash Rabbah rasoma, kaip vienas rabinas slepesi
˙ ˙
nuo raupsuotj, o kitas apmete juos akmenimis, kad nesiartint.
ˇ ˙
Taigi raupsais sergantys zmones jausdavosi atstumti, niekinami ir
nepageidaujami.
˙ ˇ ˙ ˙
„Jezus. . . istiese rank, paliete j“
˙
296 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
ˇ ˙
13 Numalsindavo sielvart. Jezus nebuvo abejingas
ˇ ˙
kit sielvartui. Pavyzdziui, panagrinekime Luko 7:
ˇ ˙
11-15 aprasyt vyk. Tai atsitiko jau pusejus jo tar-
˙ ˙ ˙
nystei. Jezus atejo prie Galilejos miesto Naino ir ne-
toli miesto vart sutiko laidotuvi procesij. Vaizdas
ˇ ¯ ˇ ˙
buvo ypac liudnas. Laidoti nese jaunuol, vienturt
ˇ ˙ ¯
nasles sun. Moteriai tikriausiai tai buvo nebe pir-
ˇ
ma netektis ˇ — pries kur laik ji buvo palaidojusi
˙ ¯
vyr. S kart ji lydejo sun, vienintel gyvenimo
˜ ˇ
paguod. Paskui sekusioje minioje graudziai rypavo
ˇ ˙
raudotojos, gedulingas melodijas grieze muzikantai.
ˇ
(Jeremijo 9:16, 17 [9:17, 18, Brb]; Mato 9:23) Taciau
˙ ¯ ˙
Jezui labiausiai rupejo sielvartaujanti motina, einan-
ˇ ˇ
ti salia nestuv.
14 Gailedamas ˙ ˙ ˇ
moters jis tare jai raminant zod:
˙ ˇ
„Neverk!“ Tada skubiai priejo prie nestuv ir juos
˙ ˇ ˙
paliete. Nesejai, o drauge ir visa minia, sustojo. sak-
˙ ˇ
miu balsu Jezus susuko: „Jaunuoli, sakau tau: kel-
˙ ˙ ˙
kis!“ Ir kas atsitiko? „Numirelis atsisedo ir pradejo
˙ ¯ ˇ
kalbeti“, lyg kad but pakirds is gilaus miego! Pa-
ˇ ˇ ˙
sakojimas uzbaigiamas jaudinanciu sakiniu: „Jezus
˙
atidave j motinai.“
15 Ko isˇ si ˇ
Biblijos pasakojim galime pasimokyti?
˙
Kiekvienu atveju atjauta paskatino Jez imtis veiks-
˙ ˇ ¯ ˙ ˇ
m. Jis negalejo ramiai ziureti zmoni nelaim ir
ˇ
nieko nedaryti. Kaip galime sekti jo pavyzdziu? Esa-
ˇ ˇ ˙
me krikscionys, todel turime skelbti gerj naujien
˙ ˙ ˇ
13, 14. a) Koki eisen Jezus sutiko prie Naino ir kodel tai buvo ypac
˙
skaudus vaizdas? b) K daryti Jez paskatino atjauta?
ˇ ˙
15. a) Kaip Biblijoje aprasytas Jezaus elgesys rodo, kad atjauta turi
˙ ˇ ˙ ˇ
skatinti padeti kenciantiems? b) Kaip galime sekti Jezaus pavyzdziu?
ˇ
„PAZINTI KRISTAUS MEIL“ 297
˙ ˇ ˙ ˙
ir padeti zmonems tapti Jezaus mokiniais. Tai dary-
˙ ˇ
ti pirmiausia mus skatina meile Dievui. Taciau ne-
ˇ ˇ
pamirskime, kad sis darbas reikalauja ir atjautos.
¯ ˙ ˇ ˙ ˙ ¯ ˇ
Jeigu rupinames zmonemis kaip Jezus, mus sirdis
˙ ˙
skatins mus negaileti jeg skelbti jiems gerj naujie-
n. (Mato 22:37-39) O kaip galime parodyti atjaut
ˇ
ken
ˇ ciantiems ar sielvartaujantiems bendratikiams?
ˇ
Zinoma, negalime stebuklingai isgydyti ligoni ar
prikelti mirusi. Bet galime juos atjausti — paguosti
¯ ˙ ˇ
arba pasisiulyti padeti. (Efezieciams 4:32)
˙
„Teve, atleisk jiems“
16 Jezus˙ ˙ ˙
tobulai atspindejo Tevo meil ir tuo, kad
ˇ
buvo „pasiruoss atleisti“. (Psalmyno 86:5, Brb) Net
˙ ˇ
kabedamas ant kanci stulpo jis noriai atleido kal-
˙ ˙ ˇ ˙
tiesiems. K kalbejo gedingai mirciai pasmerktas Je-
˙
zus, pervertomis rankomis ir kojomis? Ar melde Je-
ˇ
hov nubausti budelius? Priesingai, vieni paskutini
˙ ˇ ˇ ˙
Jezaus zodzi buvo tokie: „Teve, atleisk jiems, nes
ˇ
jie nezino, k dar.“ (Luko 23:34)1
17 Bene geriausiai Jezaus ˙ ˇ
atlaidumas matomas is jo
ˇ ˙
elgesio su apastalu Petru. Nera abejoni, kad Petras
ˇ ˇ
1 Nors kai kuriuose senuosiuose rankrasciuose pirma Luko 23:34
˙ ˇ ˇ
eilutes dalis praleista, ji randama daugelyje kit patikim rankrasci.
˙ ˇ ˇ ˇ ¯
Todel sie zodziai traukti daugel mus dien Biblijos vertim. Ci-
˙ ˙ ˙
tuotoje eiluteje Jezus, matyt, turejo omenyje j prikalusius Romos
˙ ˙ ˇ ˙ ˇ
kareivius.
ˇ Jie nesuvoke, k dare, nes nezinojo, kas Jezus yra is ties.
ˇ
Zinoma, kalciausi buvo to meto religiniai vadovai, kurie smoningai
ˇ ˙ ˇ ˇ ˇ
ir piktavaliskai surenge si zmogzudyst. Daugeliui j nebus atleista.
(Jono 11:45-53)
˙ ˙ ˇ ˙ ˇ
16. Kaip Jezus kabedamas ant kanci stulpo rode ess pasiruoss
atleisti?
˙ ˙
17—19. Kaip Jezus parode Petrui, kad atleido?
˙
298 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
˙ ˙ ˙
labai mylejo Jez. Nisano 14-j, paskutin Jezaus
˙ ˇ ˇ
gyvenimo nakt, Petras jam pasake: „Viespatie, as
ˇ ˙
pasiruoss kartu su tavimi eiti ir kalejim, ir mir-
ˇ ˇ ˙
t!“ Taciau vos po keli valand jis triskart issigyne
ˇ ˙ ˇ ˇ
pazsts Jez! Biblijoje rasoma, kad Petrui trecikart
ˇ ˇ ˇ ˙ ˇ ˙
jo issigynus, „Viespats atsigrze ir pazvelge Petr“.
˙ ˇ ˇ ˙ ˇ
Suvoks, k padare, sis „isejo laukan ir karciai pra-
˙ ¯ ˙
virko“. Jezui mirus Petras turbut svarste: „Ar mano
ˇ
Viespats man atleido?“ (Luko 22:33, 61, 62)
18 Atsakymo ilgai laukti neteko. Nisano 16-osios ry-
˙ ˇ
t Jezus buvo prikeltas ir, veikiausiai t paci dien,
˙ ˇ
pasirode Petrui. (Luko 24:34; 1 Korintieciams 15:4-8)
˙ ˙ ¯ ˙ ˇ ˇ
Kodel Jezui taip rupejo jo issigyns apastalas? Nes
˙
norejo patikinti atgailaujant Petr, kad j myli ir
˙ ˙
brangina. O paskui parode Petrui dar didesn demes.
19 Po kurio laiko Jezus ˙ ˙
ˇ pasirode mokiniams prie Ga-
˙ ˇ ˙
lilejos ezero. Skart jis tris kartus paklause Petro, ar j
ˇ ˙ ˇ
myls. Trecikart paklaustas Petras atsake: „Viespatie,
ˇ ˇ ˙
tu visk zinai. Tu zinai, kad tave myliu.“ Taip, Jezus,
˙ ˇ ˇ
mokejs skaityti sirdis, gerai zinojo, kad Petras j
ˇ ˙ ˙
myli ir yra prie jo prisiriss. Vis delto jis dave Petrui
˙
galimyb tai patvirtinti. Be to, pavede jam ‘maitin-
ˇ ˇ
ti’ ir ‘ganyti’ jo „aveles“. (Jono 21:15, Jr, isnasa; 21:
ˇ
16, 17) Petras jau anksciau buvo gavs paliepim
ˇ ˙ ˙
skelbti. (Luko 5:10) Taciau dabar Jezus parode di-
ˇ ˙ ˙
dziul pasitikejim juo ir dave dar svarbesn darb —
¯ ¯ ˙
rupintis busimais Kristaus sekejais. O netrukus po to
˙ ˙
Jezus paskyre Petrui atsakingas pareigas tarp moki-
ˇ
ni. (Apastal darb 2:1-41) Kaip gera buvo Petrui
ˇ ˙
zinoti, kad Jezus jam atleido ir juo pasitiki!
ˇ
„PAZINTI KRISTAUS MEIL“ 299
Apmstykime
ˇ ˙ ˙ ˙
Mato 9:35-38. Koki ypating atjaut zmonems parode Jezus
ir kam tai turi paskatinti mus?
˙ ˙
Jono 13:34, 35. Kodel mums svarbu atspindeti Kristaus meil?
ˇ ˇ
Romieciams 15:1-6. Kaip galime is Kristaus pasimokyti nesava-
ˇ
naudiskumo?
ˇ ˙ ˇ ˇ
2 Korintieciams 5:14, 15. Kaip dekingumas uz ispirk turi veikti
¯ ˇ ¯
mus paziuras, tikslus ir gyvensen?
ˇ
Ar ‘pazsti Kristaus meil’?
ˇ
20 Kaip nuostabiai Dievo Zodyje atskleista Kristaus
˙ ˙
meile. Bet kaip turetume j atsakyti? Biblija ragina
ˇ ˇ
„pazinti Kristaus meil, kuri pranoksta pazinim“.
ˇ ˇ ˙
(Efezieciams 3:19) Evangelijose aprasytas Jezaus gy-
venimas ir tarnyba daug pasako apie jo meil. Ta-
ˇ ˇ ˇ ˇ
ciau „pazinti Kristaus meil“ reiskia ne tik zinoti,
ˇ
kas apie j rasoma Biblijoje.
21 Graikiskasˇ ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
zodis, verciamas „pazinti“, reiskia suzi-
ˇ ˙
noti „praktiskai, per patirt“. Jezaus jausmus suvok-
˙ ˇ
sime tik patys sekdami jo meiles pavyzdziu: ne-
ˇ ˇ
savanaudiskai aukodamiesi kit labui, atjauciamai
¯ ˇ ˇ
rupindamiesi kit poreikiais, nuosirdziai atleisdami.
ˇ
Taip savo patirtimi ‘pazinsime Kristaus meil, kuri
ˇ
pranoksta pazinim’. Ir visada prisiminkime, kad
˙ ˙
juo tiksliau seksime Jezumi, juo labiau suartesime
˙
su asmeniu, kur jis tobulai atspindejo, — savo my-
ˇ
linciu Dievu Jehova.
ˇ ˇ
20, 21. Kaip galime is tikrj „pazinti Kristaus meil“?
3 0 S K Y R I U S
„Gyvenkite meile“
ˇ
„PALAIMINGIAU ˇ duoti negu imti.“ (Apastal darb
˙ ˇ ˇ
20:35) Sie Jezaus zodziai patvirtina svarbi ties: ne-
ˇ ˙
savanaudiska meile teikia pasitenkinim. Nors mes
¯ ˙
laimingi budami mylimi, patys myledami esame dar
laimingesni.
2 Tai geriausiai zino ˇ ¯ ˇ ˙ ˇ
mus dangiskasis Tevas. Is ank-
ˇ ˇ
stesni sios dalies skyri suzinojome, kad Jehovos
˙ ˙
meile neprilygstama. Niekieno kito meile netrunka
ˇ
taip ilgai ir nepasireiskia tokiais kilniais veiksmais
kaip Jehovos. Tad nenuostabu, kad jis vadinamas
„laiminguoju Dievu“! (1 Timotiejui 1:11, NW)
3 Mus ¯ ˙ ¯
mylintis Dievas nori, kad stengtumes buti
ˇ ¯ ˇ ˇ ˇ
panasus j, ypac meile. Efezieciams 5:1, 2 rasoma:
¯ ˙
„Bukite Dievo sekejai, kaip jo mylimi vaikai, ir gy-
˙ ˇ
venkite meile.“ Sekdami Jehovos meiles pavyzdziu
ˇ
ir mes esame laimingi. Be to, mums gera zinoti, ˇ kad
toks elgesys malonus Jehovai, kuris savo Zodyje ra-
ˇ
gina mus rodyti „tarpusavio meil“. (Romieciams
ˇ ˇ ˙
13:8) Bet yra ir kit priezasci, kodel turime ‘gyventi
meile’.
˙ ˙
Kodel meile tokia svarbi
˙
4 Kiek svarbu myleti bendratikius? Trumpai tariant,
˙ ˇ ˇ ˙ ˙ ˙
meile yra tikrosios krikscionybes esme. Jei nemyle-
˙ ˙
tume, negaletume tureti artim santyki su ben-
¯
dratikiais, ir, dar blogiau, — butume niekas Jehovos
˙ ˇ
1—3. K patiriame sekdami Jehovos meiles pavyzdziu?
˙
4, 5. Kodel svarbu rodyti pasiaukojam meil bendratikiams?
„GYVENKITE MEILE“ 301
ˇ ¯ ˙ ˇ ˇ ˇ ˇ
akyse. Paziurekime, kaip Dievo Zodis nusviecia sias
tiesas.
5 Paskutin savo zemi ˇ ˇ ˙
skosios tarnybos nakt Jezus
˙ ˇ
mokiniams pasake: „As jums duodu nauj sakym,
¯ ˙ ˙ ˇ ˙
kad jus vienas kit myletumete; kaip as jus mylejau,
¯ ˙ ˙ ˇ
kad ir jus taip myletumete vienas kit! Is to visi pa-
ˇ ˙
zins, kad esate mano mokiniai, jei mylesite vieni
ˇ ˙
kitus.“ (Jono 13:34, 35) „Kaip as jus mylejau“, —
˙ ˙ ˙
mums liepiama myleti taip, kaip mylejo Jezus. 29
˙
skyriuje aptareme puik jo pavyzd, kaip rodyti pasi-
aukojam meil ir kit poreikius bei interesus laiky-
ˇ
ti svarbesniais uz savo. Mes taip pat turime puose-
˙ ˇ ¯
leti nesavanaudisk meil, kad ji but matoma netgi
˙ ¯ ˇ
tiems, kurie nera mus bendratikiai. Is tokios mei-
˙ ˇ ˙
les atpazstami tikrieji Kristaus sekejai.
6 O jeigu mums meiles ˙ ˇ
stinga? Apastalas Paulius pa-
˙ ˙ ˇ ˙ ˇ ¯ ˇ ˇ
sake: „Jei. . . netureciau meiles, as tebuciau zvangan-
ˇ
tis varis ir skambantys cimbolai.“ (1 Korintieciams
ˇ ˇ
13:1) Cimbolai skamba saiziai. O kaip varis? Viena-
ˇ ˙
me Biblijos vertime zmogus be meiles sulyginamas
ˇ ˇ
su „zvanganciu gongu“. Kaip taikliai pasakyta! Ne-
ˇ
mylintis zmogus yra kaip muzikos instrumentas, ku-
ˇ ˙ ˇ
riuo isgaunamas skardus, aus reziantis garsas vei-
˙
kiau atstumia, nei traukia. Argi toks asmuo galet
˙ ¯
tureti artimus santykius su kitais? Paulius dar pridu-
˙ ˙ ˇ ˙ ˙ ˇ
re: „Jei tureciau vis tikejim, kad galeciau net kal-
ˇ ˙ ˇ ˙ ˇ ¯ ˇ
nus kilnoti, taciau netureciau meiles, as buciau nie-
ˇ
kas.“ (1 Korintieciams 13:2) Tik pagalvok, kad ir k
˙ ˇ ˇ
6, 7. a) Kodel galime teigti, kad Dievo Zodis meilei teikia ypac di-
ˇ ˇ ˇ
del reiksm? b) Apie koki meil Paulius raso 1 Korintieciams 13:
4-8?
˙ ˙
Meile skatina pasitiketi broliais
ˇ ˙
toks zmogus daryt,
ˇ be meiles jis yra „niekas“! Kaip
ˇ ˙ ˇ ˙
didziai Dievo Zodyje pabreziama meiles svarba.
7 Tad kaip galime rodyti j kitiems? Ieskodami ˇ
at-
˙ ˇ ˇ ˇ
sakymo panagrinekime ˇ Pauliaus zodzius, esancius
ˇ ˙
1 Korintieciams 13:4-8. Siose eilutese nekalbama nei
¯
apie
ˇ Dievo meil mums, nei apie mus meil jam.
˙ ˙ ˙
Cia Paulius sutelke demes tai, kaip turime myleti
ˇ ˙ ˙ ˙
vienas kit. Jis aprase, kokia meile yra ir kokia nera.
˙
Kokia meile yra
8 „Meile˙ kantri.“ Buti ¯ ˇ
kantriam reiskia paksti kit
ˇ
silpnybes. (Kolosie ˇ ciams 3:13) Ar mums nereikia to-
˙ ˙
kios kantrybes? Zmones, drauge tarnaujantys Dievui,
ˇ ˇ
yra netobuli, tad normalu, kad kartais krikscionys pa-
˙
8. Kaip kantrybe padeda palaikyti gerus santykius su kitais?
„GYVENKITE MEILE“ 303
˙
junta nepasitenkinim vienas kitu. Bet kantrybe ir
˙ ˇ
susivaldymas pades pamirsti menkus nesusipratimus
ˇ
bei nuoskaudas, kylancias bendraujant su kitais, ir
nedrumsti susirinkimo taikos.
9 „Meile˙ maloninga.“ Maloningumas rodomas paslau-
ˇ ˇ ˙
giais darbais ir supratingais zodziais. Meile skatina
ˇ ˇ
ieskoti prog parodyti maloningum, ir ypac tiems,
¯ ˙
kuriems labiausiai jo reikia. Galbut vienatves slegia-
ˇ
m pagyvenus bendratik nudziugintume apsilanky-
ˇ
mu. O gal kokios nors pagalbos reikia vienisai moti-
ˇ
nai arba sesei, turinciai netikint vyr. Ligon ar kit
˙ ˇ ¯ ˇ
bed kamuojam zmog paguost malonus istikimo
ˇ ˇ
draugo zodziai. (Patarli 12:25; 17:17, Brb) Taip ma-
¯
loningai elgdamiesi su kitais parodome, kad mus
˙ ˇ ˇ
meile yra nuosirdi. (2 Korintieciams 8:8)
10 „Meile. ˙ ˇ
. . su dziaugsmu pritaria tiesai.“ Ji skatina
mus ‘sakyti ties vienas kitam’ ir j ginti. (Zacharijo
ˇ ˇ
8:16) Pavyzdziui, jei mums artimas zmogus sunkiai
˙ ˙ ˙ ˙
nusidet, meile Jehovai bei nusidejeliui skatins mus
˙ ˙
tvirtai laikytis Dievo norm ˇ ir nemeginti nuslepti
˙ ˙ ¯
ar pateisinti nuodemes. Zinoma, tiesa kartais buna
ˇ ¯ ˇ
skaudi, taciau rupindamiesi savo mylimo zmogaus
ˇ
gerove troksime, kad jis leistsi su meile Jehovos su-
ˇ
draudziamas. (Patarli 3:11, 12) Mes taip pat norime
„visame kame dorai elgtis“. (Hebrajams 13:18)
11 „Meile. ˙ ˇ ˇ ˇ ˇ
. . visa pakelia.“ Sie zodziai tiesiogiai reiskia
„visa dengia“. (Kingdom Interlinear) 1 Petro 4:8 irgi
ˇ ˙ ˇ ˙
rasoma: „Meile uzdengia nuodemi gausyb.“ Taip,
¯ ¯
9. Kaip galime buti malonus kitiems?
˙ ˙ ˙
10. Kaip meile skatina kalbeti ir ginti ties, net jei tai nera lengva?
˙ ˙ ˇ ¯ ˙
11. Kadangi meile „visa pakelia“, kaip turetume ziureti bendratiki
¯
trukumus?
˙
304 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
˙ ˇ ˇ ˇ ˙
meile neleis krikscioniui kelti aiksten bendratiki
¯ ¯
trukumus ir silpnybes. Paprastai j klaidos buna to-
ˇ ˇ
kios nezymios, kad jas galima uzdengti meile. (Patar-
li 10:12; 17:9)
12 „Meile. ˙ ˇ
. . visa tiki.“ Dzeimso Mofato Biblijos ver-
ˇ ˙
time rasoma, kad meile „visuomet tikisi geriausio“.
˙
Mes netarinejame bendratiki be pagrindo ir nepri-
˙ ˙
metame jiems blog motyv. Meile padeda ‘tiketis
ˇ
geriausio’ is savo broli ir jais pasikliauti.1 Prisimin-
ˇ ˇ
kime Pauliaus laisk Filemonui. Apastalas skatino Fi-
˙
lemon maloniai priimti pabegus verg Onesim,
ˇ ˇ ˙
tapus krikscionimi. Jis neverte Filemono to daryti,
˙ ˇ ˙
bet kreipesi j su meile. Paulius pareiske tiks, kad
ˇ ˙
Filemonas pasielgs teisingai: „Rasau tau, pasitikeda-
ˇ
mas tavo klusnumu ir zinodamas, jog padarysi dau-
ˇ ˙ ˙
giau, negu prasau.“ (21 eilute) Kada meiles skatina-
˙ ˇ
mi rodome tok pasitikejim broliais, atsiskleidzia
ˇ ˇ
graziausi j bruozai.
13 „Meile. ˙ ˙
. . viskuo viliasi.“ Meile ne tik tiki, bet ir vi-
˙ ˙
liasi. Myledami brolius mes viliames, kad viskas jiems
ˇ
klosis kuo geriausiai. Pavyzdziui, jei kuris „puola
˙ ˙
koki nuodem“, tikimes, kad jis priims pabarim.
˙ ˙
(Galatams 6:1, Brb) Taip pat viliames, jog sustipres
˙ ˙
tie, kuri tikejimas nusilps. Mes kantriai elgiames
ˇ ˇ ˙ ˙
su jais ir nuosirdziai stengiames padeti jiems stiprinti
ˇ ˇ ˇ ˙ ˙ ˙
1 Zinoma, krikscionis nera lengvatikis. Biblijoje spejama: ‘side-
˙
mekite tuos, kurie kelia susiskaldymus bei papiktinimus. . . Venkite
ˇ
j!’ (Romieciams 16:17, Brb)
ˇ ˙ ˇ
12. Kaip apastalas Paulius parode, kad tikisi geriausio is Filemono, ir
ko galime pasimokyti mes?
˙
13. Kaip galime parodyti, kad viliames, jog broliams viskas klosis kuo
geriausiai?
„GYVENKITE MEILE“ 305
˙ ˇ ˇ
tikejim. (Romieciams 15:1; 1 Tesalonikieciams 5:14)
ˇ ˇ ˇ
Net jei is tiesos kelio issuka artimas zmogus, nepa-
˙ ˙ ˇ
liaujame tikej, jog jis kada nors atsitokes ir grs pas
¯ ¯ ˇ ˙
Jehov kaip sunus palaidunas is Jezaus pasakojimo.
(Luko 15:17, 18)
14 „Meile. ˙ ˇ ˇ ˙
. . visa istveria.“ Istverme padeda nepasi-
¯ ˇ
duoti nusivylimui ir pakelti sunkumus. Mus istiki-
ˇ ˇ ¯ ˇ ˙
myb bando ne tik pasalieciai. Ji gali buti ismeginta
˙
ir susirinkime. Kartais galime nusivilti broliais del j
ˇ ¯
netobulumo. Neapgalvota replika gali uzgauti mus
¯
jausmus. (Patarli 12:18) Arba galbut mums atrodo,
˙
kad susirinkimo reikalai tvarkomi ne taip, kaip reike-
t. O gal glumina kokio vis gerbiamo brolio elge-
˙ ˇ ˇ
sys ir mes piktinames: „Kaip krikscionis gali taip
elgtis?!“ Ar matydami tokius dalykus paliksime susi-
˙
rinkim ir nustosime tarnauti Jehovai? Jei mylesime,
˙ ˙
to nepadarysime! Meile neleis mums sutelkti deme-
¯
sio brolio trukumus tiek, kad visai nusiviltume juo
˙ ˇ
ar susirinkimu. Ji pades likti istikimiems Dievui bei
remti susirinkim, kad ir k sakyt ar daryt netobu-
ˇ
las zmogus. (Psalmyno 119:165)
˙ ˙
Kokia meile nera
15 „Meile. ˙ ˙
. . nepavydi.“ Pavydas — tai kartelio jaus-
˙ ˙
mas del kit turto, pareig arba sugebejim. Tai sa-
ˇ ˇ
vanaudiskas, zalingas jausmas, kuris nevaldomas gali
˙
sutrikdyti susirinkimo taik. Kas pades atsispirti „po-
˙ ¯ ˙
linkiui pavydeti“? (Jokubo 4:5, NW) Meile. Jei my-
˙ ˇ ˙
lesime, dziaugsimes su tais, kuriems kas nors sekasi
¯ ˇ ˙ ¯ ˇ ˙
14. Kaip mus istverme gali buti ismeginta susirinkime ir kaip elg-
˙
tis mus skatins meile?
˙
15. Kas yra pavydas ir kaip meile padeda jam atsispirti?
˙
306 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
¯ ˇ
galbut geriau negu mums. (Romieciams 12:15) Mei-
˙ ˇ ˇ
le neleis mums sizeisti, kai kas nors pagiriamas uz
ˇ
koki isskirtin savyb ar nuveikt darb.
16 „Meile˙ nesididziuoja ˇ ˇ
ir neispuiksta.“ Meile neleis
˙
ˇ
puikuotis savo gabumais ar darbais. Jeigu is ties my-
ˇ ˙ ˙
lime brolius, argi be perstojo didziuosimes sekminga
tarnyba arba atsakingomis pareigomis susirinkime?
˙
Toks gyrimasis gali slegti kitus, sukelti jiems menka-
ˇ ˙ ˇ
vertiskumo jausm. O meile neleis didziuotis tuo, k
ˇ
Dievo padedami nuveikiame. (1 Korintieciams 3:5-9)
˙ ˇ ˇ
Juk meile „neispuiksta“, arba, kaip rasoma kitame
vertime, „nemano apie save per daug gerai“. Ji neleis
ˇ
pervertinti savs. (Romieciams 12:3)
17 „Meile. ˙
. . nesielgia nepadoriai.“ (Brb) Nepadorus
ˇ ˇ
elgesys yra bjaurus ir zeidziantis. Taip elgdamiesi
˙
parodytume, kad neturime meiles, nepaisome kit
˙ ˇ ˙
jausm ir geroves. Taciau maloninga meile skatina
¯
rupintis bendratikiais, elgtis su jais mandagiai, die-
˙
vobaimingai ir pagarbiai. Meile sulaikys nuo bet ko-
˙ ˙ ˇ ˇ
kios „begedystes“ — visoki brolius piktinanci ir zei-
ˇ ˇ ˇ
dzianci poelgi. (Efezieciams 5:3, 4)
18 „Meile. ˙ ˇ
. . neiesko sau naudos.“ Kitame vertime ra-
ˇ ˙ ˇ
soma: „Meile nereikalauja savo.“ Mylintis zmogus
¯
nereikalauja, kad viskas but daroma tik taip, kaip
jis nori, lyg niekad neklyst. Jis nemanipuliuoja ki-
˙ ˇ ˇ
tais ir nemegina nugincyti kitaip manancio. Antraip
˙ ˇ ˙
16. Kodel nesididziuosime sekme Jehovos tarnyboje, jei tikrai myli-
me brolius?
˙ ˙
17. Kok demes rodyti kitiems skatina meile ir nuo kokio elgesio
sulaiko?
˙ ¯
18. Kodel mylintis asmuo nereikalauja, kad viskas but daroma, kaip
jis nori?
„GYVENKITE MEILE“ 307
ˇ ˇ
toks zmogus parodyt, kad yra isdidus, o Biblijoje ra-
ˇ ˙ ˇ ˇ ¯
soma: „Puikybe apima pries zut.“ (Patarli 16:18)
Tad jei tikrai mylime brolius, gerbsime j nuomon
ir mielai nusileisime, kur tik manoma. Nuolankus
ˇ ˇ ˇ
zmogus vadovaujasi Pauliaus zodziais: „Niekas tene-
ˇ
iesko, kaip jam geriau, bet kaip kitam.“ (1 Korintie-
ˇ
ciams 10:24)
19 „Meile. ˙
. . nesusierzina, nelaiko nuoskaud sskai-
˙ ˇ ˙ ˇ
tos.“ (Jr) Meile neleidzia susierzinti del kito zmogaus
ˇ ˇ ˇ ¯
zodzi ar veiksm. Tiesa, zeidimas gali buti skaudus.
ˇ ˙ ˙ ˙
Taciau, net jei yra del ko pykti, meile neleis puosele-
ˇ ˇ
ti sio jausmo. (Efezieciams 4:26, 27) Mes, taip sakant,
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
neregistruojame uzgauli zodzi ar zeidziancio elge-
ˇ
sio sskait knygoje, kad nepamirstume. Veikiau mei-
˙ ˇ ˇ
le skatina mus sekti Dievo pavyzdziu. Is 26 skyriaus
ˇ
suzinojome, kad Jehova dovanoja kalt, jei tik yra pa-
ˇ ˇ
grindo. O kada Jehova atleidzia, jis pamirsta, tai yra
˙ ˙
nebeprimena mums t nuodemi. Kokie dekingi esa-
me Jehovai, kad jis nelaiko „nuoskaud sskaitos“!
20 „Meile. ˙ ˇ
. . nesidziaugia neteisybe.“ Kitame vertime
ˇ ˙ ˇ ¯ ˙ ˇ
rasoma: „Meile. . . nedziugauja del kito zmogaus nuo-
˙ ˇ ˇ
demi.“ O Dzeimsas Mofatas si Biblijos eilut ver-
ˇ
cia taip: „Meilei nepatinka, kai kas nors elgiasi ne-
˙ ˇ
teisiai.“ Meile nesidziaugia neteisybe, tad neturime
ˇ ¯ ˙ ˇ
ziureti pro pirstus jok amoralum. O kaip reaguo-
˙ ˇ
tume, jei bendratikis pult nuodem ir skaudziai
˙ ˙ ˇ ¯
nukentet? Meile neleis mums dziugauti ir sakyti:
˙
„Taip jam ir reikia! Jis to nusipelne!“ (Patarli 17:5, Jr)
˙ ˇ ˇ
19. Kaip meile skatina reaguoti, jei sizeidziame?
˙ ˙
20. Kaip reaguosime, jei bendratikis pult nuodem ir del to nu-
˙
kentet?
ˇ ˇ ˙
Jehovos tarnai atpazstami is tarpusavio meiles
ˇ ¯ ˙
Taciau busime laimingi, jei nusidejs brolis stengsis
ˇ
atsigauti dvasiskai.
„Prakilnesnis kelias“
˙ ˙
21 „Meile niekada nesibaigia.“ K Paulius norejo tuo
ˇ ˙
pasakyti? Kaip matome is konteksto, jis kalbejo apie
ˇ ˇ
dvasios dovanas, suteiktas pirmiesiems krikscionims.
Jos liudijo, kad Dievas palaiko naujj susirinkim. Vis
˙ ˇ ˇ ˙ ˇ
delto ne visi krikscionys galejo gydyti, pranasauti ir
˙ ˙ ˇ ˙
kalbeti kalbomis. Bet tai neturejo reiksmes, nes lai-
˙ ˇ
kui begant sios stebuklingos dovanos pranyko. O liko
˙ ˇ ˇ
tai, k galejo ugdytis kiekvienas krikscionis, — kai kas
˙ ˙
21—23. a) K Paulius turejo omeny sakydamas, kad „meile niekada
nesibaigia“? b) K aptarsime paskutiniame knygos skyriuje?
„GYVENKITE MEILE“ 309
Apmstykime
ˇ ˇ ˙ ˇ
2 Korintieciams 6:11-13. K reiskia ‘praplesti’ sird ir kaip gali-
ˇ
me pritaikyti s patarim?
ˇ ˇ ˇ ¯ ˙
1 Petro 1:22. Kaip sie zodziai parodo, kad mus meile ben-
¯ ˇ ˇ
dratikiams turi buti nuosirdi ir silta?
ˇ ˙
1 Jono 3:16-18. Is ko bus matyti, kad „Dievo meile“ pasilieka
mumyse?
˙ ˙
1 Jono 4:7-11. Kodel turime myleti bendratikius?
ˇ
didingesnio ir pastovesnio uz stebuklingas dovanas.
Paulius pavadino tai „prakilnesniu keliu“. (1 Korin-
ˇ
tieciams 13:1 [12:31, Brb]) Kas tas „prakilnesnis ke-
˙
lias“? Meiles kelias.
¯
22 Taip, Pauliaus apibudinta ˇ ˇ ˇ ˙
krikscioniska meile ‘nie-
ˇ ˙ ˙
kada nesibaigs’. Iki pat siandien tikrieji Jezaus sekejai
ˇ ˇ ˇ ˙
atpazstami is pasiaukojamos broliskos meiles. Ar re-
gime toki meil Jehovosˇ garbintoj susirinkimuose
˙ ˇ
visame pasaulyje? Si meile liepsnos amzinai, nes Je-
ˇ ˇ ˇ
hova zada amzin gyvenim savo istikimiems tar-
˙
nams. (Psalmyno 37:9-11, 29) Tad uoliai stenkimes
‘gyventi meile’ ir patirkime, kad tikrai palaimingiau
˙ ˙
yra duoti. Taip darydami galesime gyventi ir myleti
ˇ ¯ ˇ
vis amzinyb — ir sekti mus mylinciu Dievu Je-
hova.
ˇ
23 Siame baigiamajame ketvirtosios dalies skyriuje
˙
aptareme, kaip galime rodyti meil vienas kitam. Ta-
ˇ
ciau jausdami, kaip Jehova laimina mus savo meile,
ˇ
galia, teisingumu ir ismintimi, pamstykime: „Kaip
ˇ ˇ
as galiu parodyti Jehovai, kad tikrai j myliu?“ s
klausim atsakysime paskutiniame knygos skyriuje.
3 1 S K Y R I U S
˙
„Artinkites prie Dievo,
¯
ir jis artinsis prie jus“
ˇ ˙
NAUJAGIMIO sypsena tevams be galo miela. Jie pa-
ˇ ˇ ˇ
tys daznai sypsosi svelniai j kalbindami. Atsako ilgai
¯ ˇ ˇ ˙
laukti netenka — kudikio skruostukuose isryskeja
˙ ¯ ˙ ˇ ˇ ˇ ˇ
duobutes, lupytes islinksta ir veidel nusviecia zavin-
ˇ ˙ ˇ ˇ
ga sypsena. tev meil mazylis atsako tuo paciu —
ˇ ˇ
savo sypsena rodo jiems prisirisim.
¯
2 Kudikio ˇ
sypsena primena mums kai k svarbaus
ˇ
apie zmogaus prigimt. meil mes atsakome meile.
Taip esame sukurti. (Psalmyno 22:10 [22:9, Brb])
˙ ˙
Augdami vis mokomes myleti. Tikriausiai prisimeni,
˙ ˙
kaipˇ vaikysteje buvai mylimas tev, gimini, drau-
ˇ ˇ ˇ
g. Sis malonus jausmas tavo sirdyje sisaknijo, uzau-
go ir subrandino vaisius. meil tu irgi atsakai meile.
Ar tokie tavo santykiai ir su Jehova Dievu?
3 Biblijoje rasoma: ˇ
„Mes mylime, nes Dievas mus
ˇ
pirmas pamilo.“ (1 Jono 4:19) Pirmose trijose sios
˙
knygos dalyse aptareme, kaip meilingai Jehova Die-
ˇ
vas tavo labui rodo savo gali, teisingum bei ismin-
ˇ
t. Ketvirtojoje dalyje suzinojai, koki nuostabi mei-
˙ ˇ ˇ
l jis parode visai zmonijai ir tau asmeniskai. Tad turi
ˇ
kilti klausimas: „Kaip Jehovos meil atsakysiu as?“
ˇ
Tai bene pats reiksmingiausias klausimas, kok tik
ˇ ˇ
gali sau uzduoti zmogus.
ˇ ˙ ¯ ˇ
1—3. a) K apie zmogaus prigimt pasako tev ir kudikio rysys?
ˇ ˙
b) Kaip zmogus paprastai atsako kit meil ir apie k turetume su-
simstyti?
˙ ¯
„ARTINKITES PRIE DIEVO, IR JIS ARTINSIS PRIE JUS“ 311
ˇ ˙
K reiskia myleti Diev
ˇ
4 Jehova, davs meilei pradzi, gerai zino, ˇ
kad ji pa-
deda atsiskleisti patiems geriausiems asmens bruo-
ˇ ˇ ˇ ˇ
zams. Tad nors neistikima zmonija nuolat maistauja,
ˇ
Jehova yra sitikins, kad bus zmoni, kurie atsakys
ˇ ˇ
jo meil. Ir is ties toki yra milijonai. Deja, sio ne-
ˇ
doro pasaulio religij vadovai nemoko zmoni, kaip
˙ ˇ
reikia myleti Diev. Daugelis tikincij tvirtina, kad
ˇ ˇ ˇ ˇ
j myli, taciau mano, ˇ jog siam jausmui isreiksti pa-
ˇ ˇ ˙ ˙
kanka zodzi. Zinoma, nuo to meile gali prasideti,
ˇ ¯ ˙
panasiai kaip kudikio, kuris tevams pirmiausiai dova-
ˇ ˇ ˇ ˙ ˙
noja sypsen. Taciau suaugusiems zmonems myleti
ˇ
reiskia daugiau.
5 Jehova pats nurodo, kokios meiles ˙ ˇ
nori. Jo Zodyje
ˇ ˙
rasoma: „Tai ir yra Dievo meile — vykdyti jo saky-
mus.“ Vadinasi, meil Dievui turime rodyti darbais.
Tiesa, daug kam mintis, kad reikia paklusti, anaiptol
ˇ ˇ ˙
ne miela. Taciau toje pacioje eiluteje pridedama: „O
˙ ¯
[Dievo] sakymai nera sunkus.“ (1 Jono 5:3) Jehovos
¯
statymai ir principai duoti mus naudai,
ˇ o ne kad
¯ ˇ ˇ
but nasta. (Izaijo 48:17, 18) Dievo Zodzio principai
˙ ˇ ¯ ˙
padeda suarteti su Dievu. Paziurekime, kaip galime
artintis prie Dievo bendraudami su juo, garbindami
j ir juo sekdami.
Bendraukime su Jehova
ˇ ˙
6Pirmasis sios knygos skyrius prasidejo klausimu:
„Ar gali sivaizduoti save kalbant su Dievu?“ Jau
ˇ ˙
4. K daugeliui reiskia myleti Diev?
˙
5. Kas Biblijoje pasakyta apie Dievo meil ir kodel tas reikalavimas
ˇ
neturi atrodyti mums nasta?
ˇ ˙ ˇ
6—8. a) Kaip Jehova kalbasi su zmonemis? b) Kaip Rastas gali tapti
gyva knyga?
312 ARTINKIMĖS PRIE JEHOVOS
ˇ ˇ
O gal jis tik leidzia savo istikimiems tarnams melstis,
ˇ
irˇ tiek? Ne, tos maldos jam is ties malonios. Dievo
¯
Zodyje jos prilyginamos smilkalams, kurie yra kvapus
ˇ
ir raminantys. (Psalmyno 141:2; Apreiskimo 5:8; 8:4)
ˇ ¯ ˇ ˇ
Kaip gera zinoti, kad mus nuosirdzios maldos pasie-
ˇ ˇ ˙
kia ir dziugina Visavald Viespat. Tad jei nori suarte-
ˇ
ti su Jehova, nuolankiai kasdien jam melskis. Isliek
ˇ ˙
jam savo sird nieko neslepdamas. (Psalmyno 62:9
ˇ ¯ ˇ ˇ ˙
[62:8, Brb]) Issakyk rupescius, dziaugsmus, padek,
ˇ ˇ ˙
slovink j ir tavo rysys su juo sustipres.
Garbinkime Jehov
13 Su Jehova bendraujame kitaip nei su draugu ar gi-
ˇ ˇ
minaiciu. Mes garbiname j, atiduodami pelnyt slo-
¯
v. Teisingas Dievo garbinimas yra mus gyvenimo
kelias. Tyrai garbindami Jehov parodome jam nuo-
ˇ ˇ ˇ
sirdzi meil, atsidavim — tai suvienija visus isti-
¯ ˇ ˙
kimus Jehovos kurinius tiek danguje, tiek zemeje.
˙ ˇ ˙
Reg ˇ ejime apastalas Jonas gird ejo angel, skelbiant:
˙ ˙ ˇ ¯
„Slovinkite T, kuris sutvere dang ir zem, jur ir
ˇ ˇ
vandens saltinius!“ (Apreiskimo 14:7, Brb)
14 Kodel ˙ ˇ
turime garbinti Jehov? Pamstyk apie sio-
ˇ
je knygoje aptartas jo savybes: sventum, gali, susi-
ˇ
valdym, teisingum, drs, gailestingum, ismint,
ˇ
nuolankum, meil, atjaut, istikimyb ir gerum. Je-
ˇ
hova yra neprilygstamas vis si puiki savybi si-
¯
kunijimas. Kai bandome suvokti jo tobulum, supran-
ˇ
tame, kad Jehov vadinti didzia ir puikia Asmenybe
ˇ ˇ
per maza. Jis yra nepaprastai slovingas ir be galo di-
˙ ˙
dis. (Izaijo 55:9) Be abejones, Jehova yra teisetas vi-
ˇ ˙
13, 14. K reiskia garbinti Jehov ir kodel privalu tai daryti?
ˇ ˇ
Krik scioni sueigos duoda puiki prog garbinti Jehov
ˇ ˇ
16 Jehov garbiname ir viesai j slovindami, tai yra
˙ ˇ
kalbedami apie j su kitais. (Hebrajams 13:15) Is tik-
rj skelbti gerj naujien apie Jehovos Karalyst
ˇ
yra svarbiausias darbas, pavestas tikriesiems kriks-
ˇ ˇ ˙ ˇ
cionims. (Mato 24:14) Is meiles Jehovai s darb
ˇ ¯
dirbame noriai. Argi netrokstame buti savo Dievo
liudytojai ir paneigti melagystes, ˇ ˙ kurias apie j sklei-
ˇ ˇ
dzia „sio pasaulio dievas“ Setonas Velnias, ‘netikin-
ˇ
tiems. . . apakins protus’? (2 Korintieciams 4:4, Jr;
Izaijo 43:10-12) O kai apmstome nuostabias Je-
hovos savybes, argi nenorime pasakoti apie jas ki-
¯
tiems? Tikrai negali buti malonesnio darbo, kaip
˙ ˇ ˙ ˇ ¯ ˇ
padeti zmonems pazinti ir pamilti mus dangisk-
˙
j Tev.
17 Bet garbinti Jehov reiskia ˇ
dar daugiau. Kad j
garbiname, turime parodyti visu savo gyvenimu.
ˇ ˇ
(Kolosieciams 3:23) Jeigu pripazstame Jehov visa-
ˇ ˇ ˙
tos Viespaciu, stengsimes vykdyti jo vali visur: savo
ˇ ˙
seimoje, darbe, bendraudami su kitais ir net ilseda-
˙ ˇ ˇ
miesi. Stengsimes istikimai, „visa sirdimi“ jam tar-
ˇ ˇ
nauti. (1 Metrasci 28:9) Tikras Dievo garbinimas
¯ ˇ
negali buti veidmainiskas, — mes negyvensime dvi-
˙
lypio gyvenimo, slapta darydami sunkias nuode-
ˇ ˙ ˙
mes. Istikimybe neleis to daryti, meile skatins bjau-
˙ ˙
retis veidmainyste. Mus saugos ir Dievo baime. Ji
¯
irgi butina artimai draugystei su Jehova. (Psalmyno
25:14)
ˇ ˇ ˙
16. Koks svarbus darbas pavestas tikriesiems krikscionims ir kodel
noriai j vykdome?
ˇ ˙ ˇ
17. K dar reiskia garbinti Jehov ir kodel turime garbinti j istiki-
mai?
˙ ¯
„ARTINKITES PRIE DIEVO, IR JIS ARTINSIS PRIE JUS“ 317
Sekime Jehova
˙
18 Paskutiniame kiekvienos dalies skyriuje aptareme,
¯ ˙
kaip galime ‘buti Dievo sekejai, kaip jo mylimi vai-
ˇ ˇ
kai’. (Efezieciams 5:1) Niekada nepamirskime, jog
˙
nors ir esame netobuli, galime atspindeti tobulas Je-
ˇ
hovos savybes: gali, teisingum, ismint ir meil.
ˇ ˇ ˇ
Taciau is kur zinome, kad sekti Visagaliu manoma?
ˇ ˙
Prisimink, Jehovos vardo reiksme pasako, jog jis gali
tapti kuo reikia, kad gyvendint savo sumanymus,
ˇ ˙
ir tai isties nepaprastas sugebejimas. O ar mums tai
nemanoma? manoma.
19 Esame sukurti pagal Dievo paveiksl. (Pradzios ˇ
˙ ˇ ˙ ¯
1:26) Vadinasi, skiriames nuo kit zemes kurini. Ne-
same vien instinkt, gen ar aplinkos valdomi. Jeho-
va yra mums davs brangi dovan — laisv vali.
¯
Trukumai ir netobulumas nekliudo patiems formuo-
¯ ˇ
ti savo asmenyb. Ar nori buti mylintis, ismintingas,
ˇ ˙
teisingas zmogus, deramai naudojantis savo jegas?
¯
Jehovos dvasios padedamas toks buti gali! Pagalvok,
˙
kodel verta to siekti.
20 Tu tiksi dangiskajam ˇ ˙ ˇ ˇ
Tevui ir dziuginsi jo sird.
(Patarli 27:11) Taip gali netgi ‘tobulai patikti’ Jeho-
ˇ
vai, nes jis supranta, kad esi silpnas. (Kolosieciams 1:
9, 10) Ir jei nepaliausi ugdytis geras savybes bei sek-
ˇ ˙ ¯ ˇ
ti mylinciu Tevu, gausi nuostabi galimyb buti svie-
ˇ ˙ ˇ
sos neseju siame tamsiame nuo Dievo atitolusiame
˙
pasaulyje. (Mato 5:1, 2, 14) Taip padesi skleisti pui-
˙ ˇ ˙
kios Jehovos asmenybes spindes visoje zemeje. Ko-
˙
kia garbe!
˙ ˇ ˙
18, 19. Kodel netobuliems zmonems manoma sekti Jehova Dievu?
˙
20. Kodel verta stengtis sekti Jehova?
˙
318 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
˙
„Artinkites prie Dievo,
¯
ir jis artinsis prie jus“
ˇ
21 Sis paprastas paraginimas, uzra ˇ ˇ ¯
sytas Jokubo 4:8,
ˇ ˙ ˇ
yra daugiau nei konkretus mums uzbreztas tikslas.
˙ ¯ ˇ
Tai kelione, ir ji niekad nesibaigs, jei busime istiki-
mi. Mes niekada nepaliausime artintis prie Jehovos.
ˇ
Nesiliausime semtis zini apie j. Nemanykime, kad
ˇ ˙ ˙
si knyga atskleide visk apie Jehov. Mes aptareme
ˇ ˇ
tik nedidel dal to, k apie j galima suzinoti is Bib-
ˇ ˇ
lijos! Bet net ir Biblija neatskleidzia visko. Apastalas
˙ ˙
Jonas teige, kad jei visi Jezaus darbai, kuriuos jis at-
ˇ ˙ ¯ ˇ
liko zemeje, but surasyti, „visas pasaulis nesutalpin-
¯ ˇ
t knyg, kurios but parasytos“. (Jono 21:25, Brb)
¯
Jeigu taip sakoma apie Sun, tai k galima pasakyti
˙
apie Tev!
˙ ˇ ˇ
21, 22. Kokia kelione laukia vis Jehov mylinci zmoni?
Nepaliaujamai
artinkis prie Jehovos
˙ ¯
„ARTINKITES PRIE DIEVO, IR JIS ARTINSIS PRIE JUS“ 319
Apmstykime
Psalmyno 25:1-22. Kaip galime artintis prie Jehovos ir kok
˙
pasitikejim juo gysime tai darydami?
˙ ˇ ˙ ˇ
Ozejo 6:3. Kaip si eilute parodo, kad pazinti Jehov reikia pa-
ˇ ˇ
stang ir kad tas pazinimas atnesa palaim?
Mato 16:21-27. Jei norime sekti Jehova, k turime laikyti sau
ˇ
pavyzdziu ir koki dvasi rodyti?
ˇ ˇ ˙
Apreiskimo 21:3, 4. K daryti tave skatina Jehovos pazadetos
palaimos?
ˇ ˇ
22 Net amzinai gyvendami nesuzinosime apie Jeho-
v visko. (Mokytojo 3:11) Tad pagalvok, kokia ateitis
¯ ˇ ¯ ˇ
mus laukia. Per simtus, tukstancius, milijonus ir net
ˇ
milijardus met gysime daug nauj zini apie Jeho-
ˇ
v ir vis tiek vis laik bus aisku, kad dar yra bega-
˙ ˇ
le nuostabi neatskleist dalyk. Mes troksime t
ˇ ˇ ˇ
zini, nes visada pritarsime psalmininko zodziams:
˙
„Man gera arteti prie Dievo.“ (Psalmyno 73:28, Brb)
ˇ
Amzinasis gyvenimas bus be galo prasmingas ir mar-
ˇ ˇ
gas, o Jehovos pazinimas visada teiks didziul pasi-
tenkinim.
23 Atsiliepk Jehovos meil jau dabar. Mylek ˙
j visa
ˇ ˙
sirdimi, siela, protu ir jegomis. (Morkaus 12:29, 30)
˙ ¯ ˇ ˇ
Tegul toji meile buna istikima ir amzina. Sprsdamas
svarbius ir ne tokius svarbius reikalus visuomet va-
ˇ ˙
dovaukis tuo paciu principu — daryk tai, kas pades
ˇ ˙
tau stiprinti santykius su savo dangiskuoju Tevu. Tad
artinkis prie Dievo ir jis artinsis prie tavs, — ir tegul
¯ ˇ
taip buna vis amzinyb!
23. K daryti esame skatinami?
˙
Ar pageidautumete daugiau informacijos?
˙
Susisiekite su Jehovos liudytojais svetaineje www.jw.org