Artinkimės Pie Jehovos

ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
˙
ˇ
Izaijo 40:11 apie Jehov rasoma:
„Kaip piemuo ganys jis savo kaimen,
˙ ˇ
savo rankomis surinks eriukus, nesios
¯ ˙ ˙
juos prie krutines.“ Kai matai eriuk
ˇ ¯
piemens antyje, ar ir tu troksti buti arti
˙
ˇ ˙
savo dangiskojo Tevo? Kaip galetum
˙
suarteti su Jehova?
˙
ARTINKIMES
PRIE
JEHOVOS
cl-L
ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
˙
ˇ
Izaijo 40:11 apie Jehov rasoma:
„Kaip piemuo ganys jis savo kaimen,
˙ ˇ
savo rankomis surinks eriukus, nesios
¯ ˙ ˙
juos prie krutines.“ Kai matai eriuk
ˇ ¯
piemens antyje, ar ir tu troksti buti arti
˙
ˇ ˙
savo dangiskojo Tevo? Kaip galetum
˙
suarteti su Jehova?
˙
ARTINKIMES
PRIE
JEHOVOS
cl-L
˙
ARTINKIMES
PRIE
JEHOVOS
Nuotraukos: Puslapis 49: Courtesy of Anglo-Australian Observatory, pho-
tograph by David Malin Puslapis 174: U.S. Fish & Wildlife Service,
Washington, D.C./Wyman Meinzer Puslapis 243: © J. Heidecker/VIREO
© 2002, 2014
WATCH TOWER BIBLE AND TRACT SOCIETY OF PENNSYLVANIA
Draw Close to Jehovah
© 2002, 2014
WACHTTURM BIBEL- UND TRAKTAT-GESELLSCHAFT
DER ZEUGEN JEHOVAS, E.V., SELTERS/TAUNUS
Artinkimės prie Jehovos
2013 m. gruodžio mėn. leidimas
Šiuo leidiniu neprekiaujama. Jo leidyba — dalis pasaulinio
šviečiamojo darbo, remiamo savanoriškomis aukomis.
Jeigu kitaip nenurodyta, Biblijos citatos paimtos iš Šventojo Rašto
(Biblijos draugijos redakcija, 1999 [BD]); santrumpa Brb — K. Burbulio
vertimas, 1996; Jr — A. Jurėno vertimas, 2000; Jr72 — A. Jurėno vertimas,
1972; KP — „Katalikų pasaulio“ redakcija, 1998; Skv — J. Skvirecko
vertimas, 1990—1991; Vl — A. Vėliaus vertimas; NW — citata išversta
iš New World Translation of the Holy Scriptures.
Draw Close to Jehovah
Lithuanian (cl-L)
Made in Germany Spausdinta Vokietijoje
Druck und Verlag: Wachtturm-Gesellschaft, Selters/Taunus
Mielas skaitytojau!
Ar laikai save Dievo draugu? Daug kam

tai atrodo nemanoma. Vieniems jis pernelyg
ˇ ˙
tolimas, kiti jauciasi neverti tokios draugystes.
ˇ
Taciau Biblijoje esame su meile raginami:
˙ ¯
„Artinkites prie Dievo, ir jis artinsis prie jus.“
¯
(Jokubo 4:8) Pats Jehova patikina savo garbin-
ˇ ˇ
tojus: „As, Viespats, tavo Dievas, laikau tavo
ˇ ˇ ˇ
desin. As — tas, kuris tau sako: ‘Nebijok, as
˙
tau padesiu!’“ (Izaijo 41:13)
Kaip galime artintis prie Dievo? Norint su
ˇ
kuo nors uzmegzti draugyst, reikia t asmen
ˇ ˇ ˙ ˇ
pazinti, zavetis jo savitais bruozais ir juos ver-
˙ ˇ
tinti. Tad labai svarbu tyrineti Biblijoje aprasytas
Dievo savybes ir jo veiksmus. Apmstydami, kaip
Jehova parodo savo ypatybes, kaip tobulai jas
˙ ˙
atspindejo Jezus Kristus, ir suprat, kaip tas savy-
˙
bes galime ugdytis patys, suartesime su Dievu.
˙
Tada suvoksime, jog Jehova yra teisetas ir tobulas
˙
visatos Valdovas bei Tevas, kokio mums visiems
¯ ˇ
reikia. Budamas galingas, teisingas, ismintingas
ˇ ˇ
ir mylintis, jis niekada neapleidzia savo istikim
vaik.
˙ ˇ ˙ ˙
Tikimes, jog si knyga pades labiau suarteti su
Jehova Dievu ir sutvirtinti savo santykius su juo,
˙ ˇ ˇ
kad galetum amzinai gyventi ir j slovinti.
˙
Leidejai
Tu r i ny s
Skyrius
ˇ ¯
1 „Stai mus Dievas!“ 7
˙
2 Ar tikrai manoma ‘suarteti su Dievu’? 16
ˇ ˇ ˇ
3 ‘Sventas, sventas, sventas Jehova’ 26
˙
1 DALIS „Didi galybe“
4 „Jehova yra. . . didis savo galia“ 37

ˇ ˙
5 Kuriamoji galia: „Dangaus ir zemes
¯ ˙
Kurejas“ 47
6 Naikinamoji galia: Jehova —
ˇ
„karzygys“ 57
ˇ ¯
7 Saugancioji galia: „Dievas — mus
prieglauda“ 67
8 Atkuriamoji galia: Jehova ‘visa
daro nauja’ 77
˙
9 ‘Kristus — Dievo galybe’ 87
¯ ˙
10 „Bukite Dievo sekejai“ naudodami
˙
savo jegas 97
ˇ
2 DALIS „Viespats myli, kas teisinga“
˙
11 „Visi jo keliai pilni teisybes“ 108
12 „Gal Dievas neteisingai daro?!“ 118
13 „Jehovos statymas tobulas“ 128
ˇ ˇ
14 Jehova duoda „ispirk uz daugel“ 138
˙ ˇ ˙
15 Jezus ‘gyvendina teisingum zemeje’ 148
Skyrius
ˇ ˇ
16 Vaiksciokime su Dievu ir ‘teisingai
˙
elkimes’ 158
ˇ ˇ
3 DALIS „Ismintingos sirdies“
ˇ
17 ‘O Dievo isminties gelme!’ 169
ˇ ˇ ˇ
18 „Dievo zodzio“ ismintis 179
ˇ ˇ
19 „Dievo ismintis sventoje paslaptyje“ 189
ˇ ˇ
20 „Ismintingos sirdies“, bet nuolankus 199
˙ ˇ ˇ
21 Jezus rodo „ismint is Dievo“ 209
ˇ ˇ
22 Ar tu vadovaujiesi „is aukstybi
ˇ
kilusia ismintimi“? 219
˙
4 DALIS „Dievas yra meile“
23 „Dievas mus pirmas pamilo“ 231

¯
24 Niekas negali „mus atskirti nuo
˙
Dievo meiles“ 240
ˇ ¯
25 „Nuosirdi mus Dievo atjauta“ 250
ˇ
26 Dievas „pasiruoss atleisti“ 260
27 „Koks didis Jo gerumas“! 270
ˇ
28 „Tu vienas esi istikimas“ 280
ˇ
29 „Pazinti Kristaus meil“ 290
30 „Gyvenkite meile“ 300
˙
31 „Artinkites prie Dievo, ir jis artinsis
¯
prie jus“ 310
1 S K Y R I U S
ˇ ¯
„Stai mus Dievas!“
AR GALI sivaizduoti save kalbant su Dievu? Vien
ˇ
pagalvojus apie tai siurpas ima — tave kreipiasi pats
ˇ ˇ
visatos Valdovas! Is pradzi sutrinki, bet paskui pra-
ˇ ˇ
byli. Jis isklauso, atsako ir net leidzia teirautis visko,
ko nori. Tad ko paklaustum?
2 Kaip tik tok isgyvenimˇ ˙ ˙
senoveje patyre vyras,
˙ ˇ
vardu Moze. Taciau jo klausimas gali tave nustebin-
˙ ˇ
ti. Moze nesiteiravo apie save, savo ateit ar zmoni- ˇ
˙
jos vargus. Jis paklause, koks yra Dievo vardas. Sis
˙ ˙
klausimas gali pasirodyti keistas del to, kad Moze
ˇ ˙ ˇ ˇ
jau zinojo Dievo vard. Vadinasi, jis norejo issiais-
ˇ ˇ ˙ ˙
kinti s t daugiau. Is tikrj Moze klause paties
ˇ
svarbiausio dalyko. Atsakymas reiksmingas mums
¯ ˙ ˇ ˇ
visiems. Jis gali pastumeti tave zengti svarb zingsn
— paskatinti artintis prie Dievo. Kaip? Aptarkime t
nepaprast pokalb.
3 Mozei buvo 80 met. Jau keturis desimtme ˇ ˇ
cius jis
ˇ
gyveno toli nuo savo tautos, Izraelio, vergaujancio
ˇ ˙ ˇ
Egipte. Kart, ganydamas uosvio bandas, Moze is-
vydo keist dalyk:ˇ degant, bet vis nesudegant
¯ ˇ ˙ ˇ
spygliuot krum. Sis liepsnojo ir sviete lyg svytu-
˙ ˙ ˙ ˙ ˇ ¯ ˙
rys kalno papedeje. Moze priejo pasiziureti. Kaip jis
ˇ
apstulbo, kai is liepsnos pasigirdo balsas! Tai Dievas
˙ ˇ
per angel kreipesi Moz. Tikriausiai zinai, jog tuo-
˙ ˇ
met Dievas liepe dvejojanciam Mozei palikti ram
˙ ˙
1, 2. a) Ko noretum paklausti Diev tu? b) Ko Moze teiravosi Dievo?
˙ ˇ
3, 4. Kokiomis aplinkybemis Dievas uzkalbino Moz ir koks pokal-
bis vyko?
8 ARTINKIMĖS PRIE JEHOVOS
gyvenimą, grįžti į Egiptą ir išvaduoti izraelitus iš ver-

gijos. (Išėjimo 3:1-12)
4 Dabar pats Mozė galėjo klausti Dievą, ko tik nori.
Bet jis paklausė štai ko: „Kai nueisiu pas izraelitus ir

sakysiu jiems: ‘Jūsų protėvių Dievas atsiuntė mane
pas jus’, o jie manęs klaus: ‘Koks jo vardas?’ — ką aš
jiems pasakysiu?“ (Išėjimo 3:13)
5 Pirmiausia iš Mozės klausimo suvokiame, jog Die-
vas turi vardą. Neturėtume manyti, jog tai maža-

reikšmis dalykas. Deja, daug kas taip mano. Dievo
vardas buvo pašalintas iš daugybės Biblijos vertimų
ir pakeistas titulais, pavyzdžiui, „Viešpats“ ir „Die-
vas“. Tai vienas liūdniausių ir smerktiniausių daly-
kų, padarytų religijos vardu. Pagalvok, ką tu darai
pirmąkart sutikęs žmogų? Tikriausiai klausi jo var-
do? Panašiai yra ir norint tapti Dievo draugu. Jis
nėra kokia bevardė, tolima esybė, kurios neįmano-
ma pažinti nei suvokti. Nors Dievas nematomas, jis
vis dėlto yra asmuo ir turi vardą — Jehova.
6Be to, atskleisdamas savo vardą, Dievas kartu siū-
lo užmegzti nepaprastą, jaudinantį ryšį su juo. Jis
ragina mus pažinti jį ir su juo suartėti. Tačiau Jeho-
va ne tik pranešė savo vardą. Jis taip pat atskleidė,
kokia asmenybė pats yra.
Dievo vardo reikšmė
7Dievas pasivadino labai prasmingu vardu. „Jeho-
va“ paraidžiui reiškia „jis tapdina“. Iš tiesų jis yra
5, 6. a) Kokį paprastą, bet svarbų dalyką sužinome iš Mozės klausi-
mo? b) Kas smerktina buvo padaryta su Dievo vardu? c) Kodėl žmo-
nėms taip svarbu žinoti Dievo vardą?
7. a) Ką paraidžiui reiškia Dievo asmenvardis? b) Ką norėjo sužinoti
Mozė, klausdamas Dievą jo vardo?
„ŠTAI MŪSŲ DIEVAS!“ 9
neprilygstamas visa ko Kūrėjas ir savo tikslų įgyven-

dintojas. Vien ši mintis kelia pagarbią baimę. Bet ar
tai visa Dievo vardo reikšmė? Ne. Juk Mozė žinojo,
kad Jehova yra Kūrėjas. Taip pat ir Dievo vardas jam
buvo žinomas. Juk žmonės jį vartojo nuo seno, jau
daugelį šimtmečių. Aišku, kad klausdamas Dievo,
koks jo vardas, Mozė norėjo geriau pažinti jį patį.
Jis tartum sakė: ‘Ką man pasakyti tavo tautai Izrae-
liui, kad jie įtikėtų tave ir patikėtų, jog tu tikrai juos
išlaisvinsi?’
8Atsakydamas Jehova atskleidė Mozei vieną esmi-
nių savo asmenybės ypatybių. Jis pasakė: „Aš būsiu,
kas būsiu.“ (Išėjimo 3:14, Jr, išnaša) Daugelyje Bib-
lijos vertimų ši eilutė verčiama „Aš esu, kuris esu“
arba tiesiog „Aš Esu“. Tačiau kai kuriuose vertimuose
mintis perteikiama tiksliau — jog Dievas norėjo ne
patvirtinti savo egzistavimą, bet paaiškinti Mozei, o
drauge ir mums, kad jis „bus“, arba taps, kuo tik rei-
kia, idant ištesėtų savo pažadus. Taikliai ši eilutė iš-
versta ir angliškame Roderamo vertime: „Aš tapsiu,
kuo tik panorėsiu.“ Vienas biblinės hebrajų kalbos
žinovas šią frazę aiškina taip: „Kad ir kokia būtų si-
tuacija arba poreikis..., Dievas ‘taps’ tuo, kuo reikia.“
9Ką Dievo vardo reikšmė laidavo izraelitams? Ne-
svarbu, kokios kliūtys bei sunkumai užkluptų izrae-
litus — Jehova taps tuo, kuo reikia, kad išlaisvintų
juos iš vergijos ir nuvestų į Pažadėtąją žemę. Tikrai,
Dievo vardas kėlė pasitikėjimą. Taip pat yra ir šian-
dien. (Psalmyno 9:10, Brb) Kodėl?
8, 9. a) Kaip Jehova atsakė į Mozės klausimą ir kodėl galima teigti,
kad daugelyje vertimų jo atsakymas perteiktas netiksliai? b) Ką reiš-
kia teiginys „Aš būsiu, kas būsiu“?
10Štai pavyzdys: tėvai žino, kiek lankstumo ir su-

manumo reikia auginant vaikus. Kasdien jiems ten-
ka būti slaugytojais, virėjais, mokytojais, drausmin-
tojais, teisėjais ir dar daug kuo. Daugelį tėvų slegia
tokia pareigų gausa. Jie mato, jog mažyliai jais vi-
siškai pasitiki ir niekada neabejoja, kad tėtis arba
mama gali numalšinti skausmą, išspręsti ginčą, su-
taisyti bet kokį sulūžusį žaislą ir atsakyti į begalę jų
smalsaus proto iškeltų klausimų. Tačiau matydami
nesą visagaliai daugelis tėvų pasijunta neverti vaikų
pasitikėjimo ir kartais nusivilia. Jie jaučiasi nesą pa-
jėgūs atlikti daugelį tų pareigų.
11Jehova taip pat yra mylintis Tėvas. Tačiau jis ne-
pažeisdamas savo tobulų normų gali tapti bet kuo,
kad geriausiai pasirūpintų savo žemiškais vaikais.
Tad jo vardas, Jehova, laiduoja, kad už jį geresnio
Tėvo negali ir būti. (Jokūbo 1:17) Mozė bei kiti išti-
kimi izraelitai netrukus patys tuo įsitikino. Jie ap-
stulbę stebėjo, kaip jis tapo nenugalimu Karvedžiu,
gamtos jėgų Valdovu, neprilygstamu Įstatymų Da-
vėju, Teisėju, Architektu, maisto bei vandens Tiekė-
ju, drabužių bei avalynės Saugotoju ir dar daug kuo.
12Taip Dievas apreiškė savo vardą, atskleidė, kokią
asmenybę tas vardas nusako, ir savo žodžius patvir-
tino darbais. Akivaizdu: Dievas nori, kad jį pažintu-
me. Kaip atsiliepsime? Mozė norėjo pažinti Dievą.
Tas troškimas veikė jo gyvenimą ir labai suartino su
dangiškuoju Tėvu. (Skaičių 12:6-8; Hebrajams 11:27)
Deja, Mozės pavyzdžiu sekė nedaug jo amžininkų.
10, 11. Kaip Jehovos vardas laiduoja, kad jis yra pats sumaniausias
ir geriausias Tėvas, kokį galima įsivaizduoti? Paaiškink.
12. Kaip faraono požiūris į Jehovą skyrėsi nuo Mozės požiūrio?
„ŠTAI MŪSŲ DIEVAS!“ 11
Kai Mozė paminėjo Dievo vardą faraonui, išdidusis

Egipto valdovas atšovė: „Kas yra Jehova?“ (Išėjimo
5:2, NW) Faraonas nenorėjo nė girdėti apie Jehovą.
Izraelio Dievą jis pašiepė lyg nevertą jokio dėmesio
ir pagarbos. Toks požiūris, paplitęs ir mūsų laikais,
neleidžia žmonėms pripažinti vienos svarbiausių tie-
sų — Jehova yra Visavaldis Viešpats.
Visavaldis Viešpats Jehova
13Jehova taip lengvai ir sumaniai prisitaiko prie
aplinkybių, jog tikrai yra vertas visų titulų, kuriais
vadinamas Rašte. Pastarieji neužgožia Dievo asmen-
vardžio; veikiau atskleidžia, kokia asmenybė už jo
slypi. Pavyzdžiui, Dievas yra vadinamas „Visavaldžiu
Viešpačiu Jehova“. (2 Samuelio 7:22, NW) Šis didin-
gas titulas, šimtus kartų pavartotas Biblijos origina-
le, nurodo Jehovos padėtį. Tik Jehova turi teisę būti
visos visatos Valdovu. Pasvarstykime kodėl.
14Jehova vienintelis yra Kūrėjas. Apreiškimo 4:11
rašoma: „Vertas esi, mūsų Viešpatie ir Dieve, priim-
ti šlovę, pagarbą ir galybę, nes tu visa sutvėrei, tavo
valia visa yra ir buvo sutverta.“ Šie šlovinimo žo-
džiai negalėtų būti taikomi niekam kitam. Visa vi-
sata atsirado Jehovos dėka! Tikrai, Jehovai, Visaval-
džiam Viešpačiui ir visa ko Kūrėjui, teisėtai priklauso
visa garbė, galybė ir šlovė.
15Kitas vien Jehovai taikomas titulas yra „Am-
žių Karalius“. (1 Timotiejui 1:17; Apreiškimo 15:3,
13, 14. a) Kodėl Jehova turi tiek daug titulų ir kokie yra kai kurie iš
jų? (Žiūrėk rėmelį 14 puslapyje.) b) Kodėl tik Jehova yra vertas vadin-
tis Visavaldžiu Viešpačiu?
15. Kodėl Jehova vadinamas „Amžių Karaliumi“?
˙
12 ARTINKIMES PRIE JEHOVOS
¯ ˇ ˙
Naujasis mus Viespaties Jezaus Kristaus Testamen-
˙ ˇ ¯
tas, verte J. Skvireckas) K jis reiskia? Nors mus ne-
ˇ
tobulam protui tai sunku suvokti, Jehova yra amzi-
ˇ ˇ
nas, be pradzios ir pabaigos. Psalmyno 90:2 rasoma:
ˇ ˇ
„Tu esi Dievas nuo amzi per amzius.“ Jehova ne-
˙ ˇ ˙
turejo pradzios, jis buvo visuomet. Jis teisetai vadi-
ˇ ˇ
namas „Amzinuoju“, nes egzistavo vis amzinyb
ˇ
pries kam nors atsirandant visatoje. (Danieliaus 7:9,
˙
13, 22, Brb) Tad kas galet pagrstai abejoti jo teise
¯ ˇ ˇ ˇ
buti Visavaldziu Viespaciu?
16 Vis delto ˙ ˇ
abejojanci, toki kaip faraonas, yra.
ˇ
Problema ta, kad netobulas zmogus per daug pasi-
ˇ ˇ
tiki regimais dalykais. O Visavaldzio Viespaties mes
matyti negalime. Jis yra dvasinis asmuo, nemato-
ˇ ˙
mas zmonems. (Jono 4:24) Be to, mums, turintiems
¯ ¯ ˇ ¯
kun, but prazutinga rodytis Dievo Jehovos aki-
˙
vaizdoje. Jis pats Mozei pasake: „Mano veido negali
ˇ
pamatyti, nes zmogus negali pamatyti mane ir likti
ˇ ˙
gyvas.“ (Isejimo 33:20; Jono 1:18)
17 Nesistebekime ˙
tuo. Mozei, tikriausiai per angel,
ˇ ˙ ˇ
buvo leista truput zvilgteleti Jehovos slov. Ir kas
ˇ ˙
atsitiko? Kur laik jo ‘veidas svytejo’. Izraelitai bijo-
ˇ ˇ ˙
jo net pazvelgti Mozei veid. (Isejimo 33:21-23; 34:
ˇ ˇ ˙ ˇ
5-7, 29, 30) Aisku, joks zmogus negalet pazvelgti
ˇ ˙
Visavald Viespat visoje jo didybeje! Tai gal Dievas
˙ ˇ
nera toks realus kaip regimi ir apciuopiami dalykai?
˙
Ne. Mes juk ne kiek neabejojame, jog tokie nema-
˙
tomi dalykai, kaip antai vejas, radijo bangos ar min-
˙ ˙ ˙
16, 17. a) Kodel negalime pamatyti Jehovos ir kodel tai neturet
˙ ˇ
stebinti? b) Kodel galima pasakyti, kad Jehova yra daug realesnis uz
ˇ
regimus, apciuopiamus dalykus?
ˇ ¯
„STAI MUS DIEVAS!“ 13
¯ ˇ
tys, yra realus. Be to, Jehova nesikeicia, jo neveikia
˙
begantis laikas, net nesuskaitomi milijardai met!
˙ ˇ ˇ
Todel jis yra kur kas realesnis uz apciuopiamus ar
regimus dalykus, kurie per laik sunyksta ir suyra.
ˇ
(Mato 6:19) Tad gal Dievas yra kazkokia abstrakti
˙ ˙ ˇ ˙ ˇ ˇ ˇ
beasmene jega, neaiski Pirmine Priezastis? Issiais-
kinkime.
Dievas yra asmuo
˙
18 Nors Dievo regeti negalime, dangun mums lei-
ˇ ˇ ˙ ˇ
dzia zvilgteleti jaudinantys Biblijos aprasymai. Pa-
ˇ
vyzdziui, pirmasis Ezechielio knygos skyrius. Eze-
˙ ˇ
chielis regejo Jehovos dangiskj organizacij tarsi
ˇ ˇ ¯ ¯
vezim. Ypac spudingai apibudinamos Jehov su-
ˇ ˙ ¯ ˙
pancios galingos dvasines butybes. (Ezechielio 1:
¯ ˙
4-10, Brb) Tos butybes artimai bendradarbiauja su
ˇ ˇ
Jehova ir j isvaizda daug pasako apie j seiminin-
ˇ ¯
k, Diev. Visos turi po keturis veidus — jaucio, liu-
ˇ
to, erelio ir zmogaus. Jie simbolizuoja keturias pa-
ˇ
grindines Jehovos savybes. (Apreiskimo 4:6-8, 10)
ˇ
19 Biblijoje jautis daznai simbolizuoja jeg ˙
— ir vi-
sai pagrstai, nes jautis yra be galo stiprus gyvulys.
¯
Liutas paprastai vaizduoja teisingum; j saugoti rei-
¯ ˇ ˇ
kia drsos, o liutai ja ir pasizymi. Ereliai turi astri
ˇ ˇ ˇ ˇ
reg — net is keli kilometr aukscio mato mazus
˙ ˇ
daiktus. Tad erelis — puikus toliareges Dievoˇ ismin-
ˇ
ties simbolis. O k simbolizuoja zmogus? Zmogus
˙
sukurtas pagal Dievo paveiksl, todel jis vienintelis
˙ ˇ
18. K regejo Ezechielis ir k simbolizuoja Jehov supanci keturi
¯
butybi veidai?
¯ ˇ
19. Koki savyb simbolizuoja: a) jautis, b) liutas, c) erelis, d) zmo-
gus?
˙
Kai kurie Jehovos titulai

˙ ˇ
Visagalis. Jo galia beribe, neveikiama. (Apreiskimo 15:3)
˙ ˇ ˙
Tevas. Jis duoda gyvyb bei amzinj gyvenim ir kaip tevas
myli savo tarnus. (Patarli 27:11; Jono 5:21)
ˇ ˇ
Didziausiasis Mokytojas. Jis yra nepranokstamos isminties
˙
Mokytojas, kur turetume kreiptis nurodym ir vadovavimo.
(Izaijo 30:20; 48:17)
ˇ ˙
Uola. Jis nesikeicia ir yra saugi priebega. (Pakartoto statymo
32:4)
Ganytojas. Jis veda ir saugo savo romius tarsi avys tarnus,
¯
aprupina juos dvasiniu maistu. (Psalmyno 23:1)
ˇ ˙ ˙ ˇ
zemeje geba atspindeti isskirtiniausi Dievo savyb
ˇ ˇ ˇ
— meil. (Pradzios 1:26) Raste taip daznai minima
ˇ ˙ ˇ
Jehovos galia, teisingumas, ismintis ir meile, jog sias
˙
Dievo savybes galima laikyti pagrindinemis.
20 O gal yra pagrindo nerimauti, kad Dievas per
¯ ˇ ˙ ˙
tukstancius met galejo pasikeisti ir jau nebera toks,
ˇ
koks aprasytas Biblijoje? Ne, Dievas lieka toks pat.
ˇ ˇ ˇ
Jis teigia: „As esu Viespats [„Jehova“, NW], ir as ne-
ˇ ˇ
sikeiciu.“ (Malachijo 3:6) Uzuot impulsyviai keits
ˇ ¯ ˙
poziur, Jehova vairiomis aplinkybemis savo veiks-
˙
mais patvirtina ess geriausias Tevas. Kiekvienoje
situacijoje jis pasielgia tinkamiausiai — parodo kaip
˙ ˇ ˇ
tik reikiam savo asmenybes bruoz. Svarbiausia is
˙
keturi pagrindini jo savybi yra meile. Ji atsispin-
di visuose Dievo veiksmuose. Savo gali, teisingu-
ˇ ˇ ˇ
m ir ismint jis irgi rodo su meile. Biblijoje uzrasy-
ˇ ˇ ˇ ˇ
ti labai reiksmingi zodziai apie Diev ir si jo savyb.
˙ ˙ ˙
20. Ar turetume nerimauti, kad Jehovos asmenybe galejo pasikeisti?
Pagrsk atsakym.
ˇ ¯
„STAI MUS DIEVAS!“ 15
˙
Joje teigiama: „Dievas yra meile.“ (1 Jono 4:8) At-
˙ ˇ
kreipk demes: cia pasakyta ne kad Dievas rodo mei-
˙
l arba yra mylintis, bet kad Dievas yra meile. Visi
ˇ ˙
jo darbai kyla is meiles.
ˇ ¯
„Stai mus Dievas!“
21 Gal kada nors matei mazyl, ˇ
draugams rodant ˇ
˙ ˇ ˇ ˇ
savo tev ir dziaugsmingai, isdidziai sakant: „Cia
˙
mano tetis“? Dievo garbintojai gali pagrstai puose-
˙ ˇ ˇ
leti tokius jausmus Jehovai. Biblijoje ˇ ispranasautas
ˇ ˇ ˙ ˇ ¯
laikas, kada istikimi zmones susuks: „Stai mus Die-
ˇ
vas!“ (Izaijo 25:8, 9) Kuo geriau pazinsime Jehovos
ˇ ˇ
savybes, tuo aiskiau suvoksime, kad uz j geresnio
˙ ˙ ¯
Tevo ne buti negali.
22 Jis nera ˙ ˇ ˙
saltas ir abejingas, kaip moke kai kurie
ˇ
griezti religininkai ir filosofai. Vargu ar mus trauk-
t prie abejingo Dievo; Biblija jo tokio ir nevaizduo-
ˇ
ja. Raste jis vadinamas „laiminguoju Dievu“. (1 Ti-
ˇ ¯ ˇ ¯
motiejui 1:11, NW) Jo jausmai nuosirdus ir svelnus.
ˇ ¯
Jehovai ‘gelia sird’, kai jo protingi kuriniai nesilai-
ˇ
ko j gerovei duot nurodym. (Pradzios 6:6; Psal-
˙ ˇ
myno 78:41) Bet jeiˇ elgiames ismintingai ir va-
˙ ˇ ˇ ˇ
dovaujames Dievo Zodziu, ‘dziuginame jo sird’.
(Patarli 27:11)
23 Mus¯ ˙ ˙ ˇ
Tevas nori, kad suartetume su juo. Jo Zo-
ˇ ˇ
dis skatina mus ‘apciuopomis j atrasti, nes jis visis-
ˇ ¯ ˇ
kai netoli nuo kiekvieno is mus’. (Apastal darb
ˇ ˙ ˙
17:27) Tad kaip paprasti zmones gali suarteti su vi-
satos Valdovu?
˙ ˇ
21. K suvoksime, kai stengsimes vis geriau pazinti Jehovos savybes?
¯ ˇ ˙ ˇ ˇ
22, 23. Kok mus dangiskj Tev vaizduoja Biblija ir is kur zino-
me, kad jis nori tapti mums artimas?
2 S K Y R I U S
Ar tikrai manoma
˙
‘suarteti su Dievu’?
ˇ ˙ ¯ ˙
KAIP pasijaustum, jei dangaus ir zemes Kurejas
kreiptsi tave „mano drauge“? Daugelio nuomo-
ˇ
ne, tai nemanoma. Argi paprastas zmogus gali tap-
ˇ ˇ
ti Dievo Jehovos draugu? Is Biblijos suzinome, jog
gali.
2 Tok artim rys ˇ ˙ ˙
su Dievu senoveje turejo Abrao-
ˇ
mas. Jehova s patriarch vadino ‘savo draugu’. (Izai-
˙
jo 41:8, Brb) Taip, Dievas laike j savo draugu. To-
˙ ˙
kia laime Abraomui teko, nes jis „patikejo Dievu“.
¯ ˇ ˇ ˇ
(Jokubo 2:23) Ir siandien Jehova jaucia ‘prieraisu-
ˇ ˙ ˇ ˙
m’ zmonems, kurie jam is meil ˇ es tarnauja. (Pakar-
toto statymo 10:15, Jr) Jo Zodyje esame raginami:
˙ ¯
„Artinkites prie Dievo, ir jis artinsis prie jus.“ (Jo-
¯ ˇ
kubo 4:8) Tai drauge ir kvietimas, ir pazadas.
3 Jehova ragina mus artintis prie jo. Jis noriai siu- ¯
ˇ ˙
lo savo draugyst ir kartu zada: jei artinsimes prie
¯
jo, jis artinsis prie mus. Taip gysime tikrai vertin-
gus santykius — ‘artimai susidraugausime’
ˇ su Jeho-
ˇ
va.1 (Psalmyno 25:14, Jr72) Zodziai „artimai drau-
ˇ
gauti“ nurodo atvir pokalb su ypac geru draugu.
ˇ ˇ ˇ
1 domu, kad hebrajiskas zodis, verciamas „artimai draugauti“, pa-
ˇ ˇ
vartotas ir Amoso 3:7, kur rasoma, kad Viespats Dievas savo tarnams
ˇ ˇ ˇ
‘apreiskia paslapt’ (Brb) — is anksto pranesa, k numats.
1, 2. a) Kas daugeliui atrodo nemanoma, bet k garantuoja Bibli-

ˇ ˙ ˙
ja? b) Kokia artima draugyste dziaugesi Abraomas ir kodel?
ˇ
3. K daryti ragina Jehova ir k drauge zada?
˙
AR TIKRAI MANOMA ‘SUARTETI SU DIEVU’? 17
4 Ar turi artim draug, kuriuo gali pasikliauti? Tas

¯
draugas tavimi rupinasi. Tu juo pasitiki, nes jis ro-
˙ ˇ ˇ
de ess to vertas. Su juo pasidalytas dziaugsmas is-
˙
auga dvigubai, o skausmas atlegsta. Tik jis vienas,
˙
rodos, tave supranta. Suartedamas su Dievu gyji
ypating Draug, kuris tikrai brangina ir supranta
ˇ ˇ ¯
tave bei nuosirdziai tavimi rupinasi. (Psalmyno
ˇ
103:14, Brb; 1 Petro 5:7) Tu visiskai juo pasitiki, nes
ˇ ˇ ˇ
zinai, kad jis istikimas tiems, kurie istikimi jam.
ˇ
(Psalmyno 18:26 [18:25, Brb]) Taciau tok glaud
ˇ ˙
rys su Dievu galime gyti tik jo deka.
˙ ˙
Jehova atvere keli
˙ ˙
5 Esame nuodemingi, todel vien savo pastangomis
˙ ˙
niekada negaletume suarteti su Dievu. (Psalmyno
˙
5:5 [5:4, Brb]) Bet „Dievas mums parode savo mei-
˙ ˇ
l tuo, kad Kristus numire uz mus, kai tebebuvome
˙ ˙ ˇ ˙ ˇ ˇ
nusidejeliai“, — rase apastalas Paulius. (Romieciams
¯ ˙
5:8) Taip, Jehova pasirupino, kad Jezus ‘atiduot
ˇ ˇ
savo gyvyb kaip ispirk uz daugel’. (Mato 20:28)
˙ ˇ ˇ
Tikejimas ta isperkamja auka leidzia mums suar-
˙ ˙
teti su Dievu. „Dievas mus pirmas pamilo“, todel
˙
draugyste su juo tapo manoma. (1 Jono 4:19)
6 Be to, Dievas zeng ˇ ˙ ˇ ˙
e dar ir kit zingsn: atskleide
˙ ¯
savo asmenyb. Paprastai draugyste artima buna
ˇ
tik kai gerai pazstame kit asmen, vertiname jo
¯
4. Kaip apibudintum artim draug ir kaip Jehova rodo ess toks
ˇ ˙
draugas zmonems, kurie prie jo artinasi?
˙ ˙ ˙
5. K Jehova padare, kad galetume su juo suarteti?
ˇ ˇ ˙
6, 7. a) Is kur zinome, kad Jehova nera paslaptingas, nesuvokiamas
ˇ
Dievas? b) Kaip Jehova atskleidzia savo asmenyb?
˙
¯ ¯
savybes ir bud. Tad jeigu Jehova but paslaptin-
˙ ˙
gas, nesuvokiamas Dievas, su juo suarteti negaletu-
me. Bet jis visai neslepia, koks yra, o nori, kad j
ˇ ˇ ˇ
pazintume. (Izaijo 45:19) Jis leidzia save pazinti vi-
siems, net ir tiems, kurie pasaulio akimis yra men-
ki. (Mato 11:25)
7 Kaip Jehova atskleidzia ˇ
savo asmenyb? Apie tam
ˇ ˇ
tikrus jo bruozus — berib gali, ismint ir meil
¯ ˇ
— byloja jo kuriniai. (Romieciams 1:20) Bet Diev
ˇ ˇ
pazstame ne tik is j. Jis ir pats noriai ˇ bendrau-
ˇ ˇ
ja — zini apie save suteikia per rasytin Zod, Bib-
lij.
˙ ˙ ˙
Gerekimes ‘Dievo malone’
8 Jau pati Biblija yra akivaizdus Jehovos meiles ˙
ro-
dymas. Joje Dievas apie save kalba lengvai supran-
ˇ ˇ
tamais zodziais ir tai liudija ne tik, jog jis myli mus,
ˇ
bet ir jog nori, ˇ kad mes patys j pazintume bei pa-
ˇ
miltume. Si vertinga knyga padeda isvysti ‘Dievo
ˇ ˙
malon’ ir suzadina nor su juo suarteti. (Psalmy-
˙ ˇ
no 90:17) Patyrinekime, kaip Raste Jehova atsklei-
ˇ
dzia savo asmenyb.
9 Rasteˇ ˙
yra daug viet, kur paminetos tam tikros
˙ ˇ ¯ ˙ ˇ
Dievo savybes. Paziurekime kelias eilutes. „Vies-
pats myli, kas teisinga.“ (Psalmyno 37:28) Dievas
˙ ˇ ˇ
yra „didingas jega“. (Jobo 37:23) „‘As esu istikimas’,
ˇ
— sako Jehova.“ (Jeremijo 3:12, NW) „Jis ismintin-
ˇ
gos sirdies.“ (Jobo 9:4) Jis yra „gailestingas ir ma-
˙
loningas Dievas, letas pykti“, „kupinas gerumo bei
˙
8. Kodel galima teigti, jog pati Biblija liudija apie Jehovos meil?
ˇ ˇ
9. Kokiais zodziais Biblija nusako Dievo savybes?
Biblija padeda
˙
suarteti su Jehova
ˇ ˙
tiesos“. (Isejimo 34:6; Brb)
ˇ
„Tu, Viespatie, geras ir at-
laidus.“ (Psalmyno 86:5)
Ir, kaip jau citavome pir-
majame skyriuje, „Dievas
˙ ˇ
yra meile“ — tai isskirti-
˙
niausia jo savybe. (1 Jono
ˇ ˇ
4:8) Kai apmstai siuos nuostabius bruozus, argi ta-
vs netraukia prie neprilygstamojo Dievo?
10 Jehova ne tik isvardijo ˇ ˙
savo savybes, bet ir kve-
˙ ˇ ˇ
pe Biblijos rasytojus aprasyti vykius, per kuriuos
ˇ
jos atsiskleidzia. sivaizduodami tuos vykius geriau
ˇ ˙
pazinsime Dievo asmenyb ir suartesime su juo. Pa-
˙
nagrinekime vien pavyzd.
11 Perskaityti, jog Dievas yra „didzios ˇ ˙
galybes“ —
viena. (Izaijo 40:26) Visai kas kita — pamstyti, kaip
ˇ ˙ ¯
jis isgelbejo Izraelio taut prie Raudonosios juros ir
¯
40 met rupinosi ja dykumoje. sivaizduok: ban-
¯
guojanti jura prasiskiria ir visa tauta — kokie trys
ˇ ˇ
milijonai zmoni — zengia sausu dugnu, o sustin-
ˇ ˇ ˙
g vandenys is abiej pusi laikosi kaip didziule
ˇ ˙
siena. (Isejimo 14:21; 15:8) Dykumoje Dievas irgi
ˇ ˙ ˇ
akivaizdziai juos globojo — dave vandens is uolos
ˇ ˙ ˇ
ir zem nuklojo baltas seklas primenanciu maistu.
ˇ ˙ ˇ ˙
(Isejimo 16:31; Skaici 20:11) Taip Jehova parode ne
tik turs gali, bet ir naudojs j savo tautos labui.
˙ ˇ ˇ
10, 11. a) K Jehova trauke savo Zod, kad geriau J pazintume?
ˇ
b) Kokie Biblijoje aprasyti vykiai padeda suvokti Dievo gali?
˙
ˇ ¯
Argi ne ramu zinant, jog mus mald klausosi ga-
˙
lingas Dievas — „prieglauda ir stiprybe, visada arti-
ma pagalba varguose“? (Psalmyno 46:2 [46:1, Brb])
12 Bet Jehova, kuris yra dvasia, padare˙ ir dar kai k,
˙ ˇ ¯ ˙
kad padet mums j pazinti. Mus regejimas yra fi-
zinis: negalime matyti dvasini dalyk. Dievui kal-
˙ ˙ ¯
beti apie save dvasinemis svokomis but tas pats,
ˇ ˙
kaip nuo gimimo aklam zmogui meginti nupasa-
ˇ ˇ
koti savo isvaizd, pavyzdziui, aki spalv arba straz-
ˇ ˇ ¯
danas. Jehova mielai leidzia „isvysti“ j, apibudinda-
ˇ ˙ ˇ ˇ
mas save zmonems suprantamais zodziais. Kartais
jis pasitelkia metaforas ir palyginimus, sulygina sa-
ˇ ˇ
ve su mums zinomais dalykais. Jis net suzmogina
save.1
ˇ ¯
13 Stai kaip Jehova apibudinamas Izaijo 40:11: „Kaip
piemuo jis gano savo band: savo rankaˇ surenka
˙ ˇ
eriukus, savo antyje juos nesioja.“ (Jr) Cia Jehova
sulyginamas su piemeniu, kuris „savo ranka“ suren-
˙
ka eriukus. Tai liudija apie Dievo gali apsaugoti ir
ˇ ˇ
palaikyti savo zmones, net pacius silpniausius. Stip-
¯
riose jo rankose galime jaustis saugus, nes jis nie-
¯ ¯ ˇ
kada mus neapleis, jei busime istikimi. (Romie-
ˇ ˇ ˙
ciams 8:38, 39) Didysis Ganytojas nesioja eriukus
1 Biblijoje minimas Dievo veidas, akys, ausys, nosis, burna, rankos
ir kojos. (Psalmyno 18:16, Vl [18:15, Brb]; 27:8; 44:3, Brb [44:4, BD];
Izaijo 60:13; Mato 4:4; 1 Petro 3:12) Toki metafor nereikia supras-
ˇ ˇ
ti pazodziui, kaip ir Jehovai taikom epitet „Uola“ arba „skydas“.
(Pakartoto statymo 32:4; Psalmyno 84:12 [84:11, Brb])
ˇ
12. Kaip Jehova mums padeda j „isvysti“?
ˇ ˇ
13. Koks vaizdas iskyla pries akis skaitant Izaijo 40:11 (Jr) ir kokius
ˇ
jausmus jis tau suzadina?
˙
„savo
ˇ antyje“ — tarsi pridengs apsiausto skvernu.
ˇ ˇ
Sie zodziai laiduoja, kad Jehova brangina mus ir
ˇ ¯
svelniai mumis rupinasi. Suprantama, prie tokio ga-
nytojo traukia.
¯ ˇ
‘Sunus nori j apreik sti’
ˇ
ˇ Daugiausiai ˇ apie Jehovos asmenyb suzinome
14
¯
Sventajame Raste skaitydami apie jo mylimj Su-
˙ ˙
n Jez. Niekas negale-
t taip tiksliai atspin-
˙
deti Dievo mstysenos
ir jausm arba taip
ˇ ¯
aiskiai j apibudinti
˙ ˇ
kaip Jezus. Juk sis pir-
¯
magimis Sunus gyveno
˙ ˇ
drauge su Tevu dar pries
¯
kit dvasini butybi ir vi-
¯
sos visatos sukurim. (Ko-
ˇ ˙
losieciams 1:15) Jezus labai
ˇ
gerai pazinojo Jehov, to-
˙ ˙
del galejo pasakyti: „Viskas
˙
man yra mano Tevo atiduo-
ˇ
ta. Ir niekas nezino, kas yra
¯ ˙
Sunus, tik Tevas, nei kas yra
˙ ¯
Tevas, tik Sunus ir tas, kam
˙
14. Kodel galima teigti, kad dau-
giausiai apie save Jehova atsklei-
˙ ˙
de per Jezaus asmenyb?
˙
Jehova atskleide
savo asmenyb ˇ per
¯ ˇ
kuryb ir rasytin Zod
˙
¯ ˙ ˇ ¯
Sunus panores [j] apreiksti.“ (Luko 10:22) Buda-
ˇ ˙ ˙ ¯ ˙ ˇ
mas zemeje Jezus dviem budais padejo pazinti savo
˙
Tev.
15 Pirma, mokymais. Jezaus ˙ ˇ ˇ
zodziai apie Jehov pa-
ˇ ˇ ˇ ˙
liecia sird. Pavyzdziui, kalbedamas apie Dievo gai-
˙ ˙ ˙
lestingum atgailaujantiems nusidejeliams, Jezus
ˇ ˙ ˇ
palygino Jehov su atlaidziu tevu, kuris vos isvyds
ˇ ¯ ¯
sugrztant savo sun palaidun labai susijaudina,
˙ ˇ
pribega prie jo, puola ant kaklo ir svelniai pabu-
ˇ ˙
ciuoja. (Luko 15:11-24) Pasak Jezaus, Jehova Dievas
ˇ
„patraukia“ teisius zmones, nes myli juos. (Jono
ˇ ˇ ˇ ˇ ˙
6:44) Jis net zino, kada mazas zvirblis krenta zemen.
˙ ¯ ˇ
„Nebijokite! — sako Jezus. — Jus vertesni uz dau-
ˇ
gyb zvirbli.“ (Mato 10:29, 31) Argi netraukia prie
¯
tokio rupestingo Dievo?
˙ ˙ ˇ
16 Antra, Jezus padejo pazinti Jehov savo gyveni-
˙
mu. Jis buvo toks tobulas savo Tevo atspindys, jog
˙
galejo pasakyti: „Kas yra mats mane, yra mats
˙
Tev!“ (Jono 14:9) Tad evangelijose skaitydami apie
˙ ˇ ˙
Jezaus jausmus ir elges su zmonemis mes tarsi re-
˙ ¯ ˙
gime jo Tev. Vargu ar Jehova but galejs kaip nors
ˇ ˙
aiskiau atskleisti savo savybes. Kodel?
˙ ˇ
ˇ sivaizduok megins paaiskinti, kas yra gerumas.
17
ˇ ˙ ˇ
Zinoma, gali paprasciausiai pasakyti apibrezim. Ta-
ˇ
ciau jei pailiustruotum ˇ kieno nors geru darbu ir pa-
ˇ
sakytum: „Stai gerumo pavyzdys“, zodis „gerumas“
ˇ ˇ ˇ
tapt dar reiksmingesnis ir aiskesnis. Panasiai Jeho-
ˇ
va padeda mums pazinti jo asmenyb. Jis ne tik api-
¯ ˙ ˇ ˙
15, 16. Kokiais dviem budais Jezus padeda pazinti savo Tev?
ˇ ˙ ˙ ˇ
17. Paaiskink, k Jehova padare, kad padet mums geriau j pazinti.
˙
¯ ˇ ˇ ˙
budino save zodziais, bet ir atsiunte gyv pavyzd
¯ ˙ ˙
— savo Sun. Dievo savybes atsispindi Jezaus dar-
˙
buose. Evangelij pasakojimuose apie Jez Jehova
˙
tarsi sako: „Jis — mano atspindys.“ Kok Jez mes
ˇ ˇ ˙ ˇ
pazstame is kvept Rast?
18 Jezus ˙ ˙
puikiai atskleide mums keturias pagrindi-
˙
nes Dievo savybes. Jis turejo gali veikti ligas, bad,
ˇ ˇ ˇ ˙
net mirt. Taciau kitaip nei savanaudziai zmones,
˙ ˇ
Jezus niekada nepiktnaudziavo stebuklinga galia —
nenaudojo jos savo tikslams siekti ar kenkti kitiems.
˙ ˙ ˙
(Mato 4:2-4) Jis mylejo teisingum. Jezus teisetai
ˇ
pasipiktino matydamas, kaip nesziningi prekiauto-
ˇ ˇ ˇ
jai isnaudoja zmones. (Mato 21:12, 13) Su vargsais
˙ ˙ ˙
ir prislegtaisiais jis elgesi teisingai, padedavo jiems
˙
‘rasti atgaiv’. (Mato 11:4, 5, 28-30) Jezus buvo
„daugiau negu Saliamonas“, tad jo mokymuose
˙ ˇ
matosi beribe ismintis. (Mato 12:42) Bet jis niekuo-
˙
met ja nesipuikavo. Jezaus mokymai paliesdavo pa-
ˇ ˇ ˇ ¯
prast zmoni sirdis, nes buvo aiskus, paprasti ir
naudingi.
˙ ˙
19 Jezus buvo nuostabus meiles pavyzdys. Tarnau-
ˇ ˙ ˙
damas zemeje jis vairiai rode meil, atjaut ir gai-
˙ ˙ ˇ ¯ ˙
lestingum. Jezus negalejo abejingai ziureti kit
ˇ ˙ ˇ
kancias. Gailestis skatindavo j padeti kenciantie-
˙ ˙
siems. (Mato 14:14) Jezus ne tik gyde ligonius ar
ˇ
maitino alkanus zmones. Daug svarbiau, kad jis
˙ ˇ ˙ ˇ
padejo zmonems suzinoti, priimti ir pamilti ties
ˇ ˇ
apie Dievo Karalyst, kuri zmonijai suteiks amzin
˙ ˙ ˇ
18. Kaip Jezus parode gali, teisingum ir ismint?
˙ ˙ ˇ ˙
19, 20. a) Kaip Jezus parode didel meil zmonems? b) K reikia
˙ ˙
tureti omenyje skaitant apie Jez ir apmstant jo gyvenim?
˙
Apmstykime
ˇ
Psalmyno 15:1-5. Ko Jehova tikisi is draug?
ˇ ˙
Psalmyno 34:2-19 (34:1-18, Brb). Kokiems zmonems Jehova
yra artimas ir k jiems laiduoja?
Psalmyno 145:18-21. Kokia veikla suartins mus su Jehova?
ˇ ˇ
2 Korintieciams 6:14—7:1. K turime daryti, jeigu norime is-
laikyti Jehovos draugyst?
palaim. (Morkaus 6:34; Luko 4:43) Bet akivaiz-

ˇ ˙ ˙ ˇ
dziausiai pasiaukojam meil Jezus parode noriai uz
kitus atiduodamas savo gyvyb. (Jono 15:13)
20 Tad nenuostabu, jog vairius visokio amziausˇ
ˇ ˙ ˇ ˇ ˇ ˇ
zmones trauke prie sio svelnaus ir atjauciancio as-
˙
mens. (Morkaus 10:13-16) Kai skaitome apie Jez ir
apmstome jo gyvenim, prisiminkime, kad jis yra
˙
tikslus savo Tevo atspindys. (Hebrajams 1:3, Brb)
Knyga, skirta studijuoti
21 Kadangi Jehova Biblijoje tiek daug apie save at-
ˇ ˙
skleidzia, be abejo, jis nori, kad su juo suartetume.
˙ ˇ
Vis delto jis nevercia to daryti. Mes patys turime jo
ˇ ˇ
ieskoti, ‘kol galima rasti’. (Izaijo 55:6, Brb) Ieskoti
ˇ ˇ
Jehovos reikia stengiantis
ˇ pazinti Biblijoje aprasytas
˙
jo savybes ir elges. Sis leidinys skirtas padeti tai
daryti.
22 Kaip matai, knyga padalyta keturias dalis, ku-
˙ ˙
riose aptariamos pagrindines Jehovos savybes: galia,
ˇ ˇ
21, 22. Kaip reikia ieskoti Jehovos ir kaip si knyga pritaikyta mums
˙
padeti?
˙
ˇ ˙
teisingumas, ismintis ir meile. Kiekviena dalis pra-
˙ ˙ ¯
dedama trumpu nagrinejamos savybes apibudini-
mu. Keliuose tolesniuose skyriuose aptariama, kaip
Jehova parodo t savyb vairiais atvejais. Be to, vie-
ˇ ˙
name skyriuje aprasoma, kaip t savyb atspindejo
˙
Jezus, o kitame — kaip j galime rodyti mes.
23 Kiekviename skyriuje pradedant siuo ˇ ˙
ˇ yra remelis
˙ ˙
„Apmstykime“. Zvilgtelek tok remel 24 puslapy-
ˇ ˙ ˙
je. Kaip matai, Rasto eilutes ir klausimai nera skirti
ˇ ˙
skyriui apzvelgti. Veikiau jie pades apsvarstyti kitus
˙ ˇ ˙
nagrinejamos temos aspektus. Kaip is t remeli
ˇ
gauti naudos? Susirask kiekvien nurodyt Rasto
ˇ
viet ir atidziai perskaityk. Tada apmstyk prie jos
pateikt klausim. Pagalvok, kaip atsakytum. Gali
ˇ
net pasiieskoti papildomos informacijos. Pamstyk:
ˇ ˇ
‘K tos zinios atskleidzia apie Jehov? Kaip jos vei-
kia mano gyvenim? Kaip jos praverst padedant
kitiems?’
24 Tokie apmstymai pades ˙
vis labiau artintis prie
ˇ
Jehovos. Kaip? Biblijoje apmstymas siejamas su sir-
ˇ ˇ
dimi. (Psalmyno 19:14, Brb) Kai nuosirdziai apsvars-
ˇ
tome, k suzinome apie Diev, informacija prasi-
¯ ˇ
skverbia mus simbolin sird, veikia mstysen,
¯ ˙ ˙ ˇ
jausmus ir elges. Mus meile Dievui stipreja ir za-
ˇ
dina troskim tikti jam kaip brangiausiam Draugui.
˙
(1 Jono 5:3) Jei norime tureti tokius santykius su Je-
ˇ
hova, mums reikia pazinti jo savybes ir elges. Tad
pirmiausia aptarkime vien prie Jehovos mus trau-
ˇ ˇ
kiant jo bruoz — sventum.
ˇ ˙
23, 24. a) Paaiskink, kaip naudotis remeliu „Apmstykime“. b) Kaip
apmstymai padeda artintis prie Dievo?
3 S K Y R I U S
ˇ ˇ
‘Sventas, sventas,
ˇ
sventas Jehova’
ˇ
GAVS is Dievo vizij Izaijas buvo apimtas pagarbios
˙ ˙ ˇ ˙ ˇ
baimes. Tai buvo taip realu! Veliau jis net rase is
˙ ˇ
tikro ‘regejs Viespat’ didingame soste. Jehovos ban-
ˇ ˙
guojantis apdaras buvo pripilds didziul Jeruzales
ˇ
sventykl. (Izaijo 6:1, 2)
2 Izaij baugino ir tai, k jis girdejo, ˙ ˙
— giesme, tokia
ˇ
garsi, jog ligi pamat sudrebino vis sventykl. Gie-
ˇ ˙ ¯ ˙
dojo serafai — auksto rango dvasines butyb ˇ es. Nepa-
ˇ ˇ ˇ
prastai darniai liejosi didingi zodziai: „Sventas, sven-
ˇ ˇ
tas, sventas, kareivij Viespats [„Jehova“,ˇ NW]; visa
ˇ ˙ ˇ ˙ ˇ
zeme pilna Jo sloves.“ (Izaijo 6:3, 4, Brb) Zodis „sven-
ˇ ˙ ˇ
tas“ buvo ypac pabreztas, nes pakartotas triskart, ir
ˇ ˙ ˇ
ne be pagrindo — uz Jehov nera nieko sventesnio.
ˇ ˇ
(Apreiskimo ˇ 4:8) Apie ˇ jo sventum kalbama visoje
ˇ
Biblijoje. Simtuose Rasto eiluci jo vardas siejamas
ˇ
su sventumu.
3 Aisku, ˇ ˇ
Jehova nori, kad suvoktume si vien svar-
ˇ ˇ
biausi ties — jis yra sventas. Deja, siandien daug
ˇ
kam tokia mintis atgrasi. Kai kas sventum painioja
ˇ
su teisuoliskumu ir apsimestiniu dievotumu. Menkai
ˇ ˙ ˇ
save gerbiantiems zmonems Dievo sventumas ne pa-
˙
traukli, o veikiau bauginanti savybe. Jie mano nieka-
¯ ˇ
da nebusi verti tapti artimi tokiam sventam Dievui.
˙ ˇ ˇ ˇ
1, 2. Koki vizij regejo pranasas Izaijas ir k is jos suzinome apie
Jehov?
˙ ˇ ¯ ˇ
3. Kodel klaidingas poziuris Jehovos sventum daugel nuo jo at-
stumia, o ne traukia?
ˇ ˇ ˇ
‘SVENTAS, SVENTAS, SVENTAS JEHOVA’ 27
˙
Todel daugelis nuo jo nusisuka. Kaip gaila, juk Dievo
ˇ ˙ ˙ ˇ
sventumas kaip tik turet traukti. Kodel? Pries atsa-
ˇ ˇ ˇ
kydami s klausim issiaiskinkime, kas yra tikras
ˇ
sventumas.
ˇ
Kas yra sventumas
ˇ
4 Dievas yra sventas, bet tai nereiskia, ˇ ¯
jog jis pasipu-
ˇ ¯
ts, isdidus ar kad kitus niekina. Dievui bjaurus to-
ˇ ¯ ˇ
kie bruozai. (Patarli 16:5; Jokubo 4:6) Tad k is tie-
ˇ ˇ ˇ ˙
s reiskia zodis „sventas“? Biblineje hebraj kalboje
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
sis zodis yra kils is svokos, reiskiancios „atskyri-
ˇ
mas“. Kalbant apie Dievo garbinim, „sventu“ vadi-
˙ ˙
nama tai, kas nera skirta naudoti kasdienybeje. Dar
ˇ ˇ
sventumas glaudziai susijs su tyrumu ir taurumu.
ˇ ˇ
Kaip sis zodis taikomas Jehovai? Ar Dievas „atsisky-
ˇ
rs“ nuo netobul zmoni, ar jis mums neprieina-
mas?
5 Priesingai. ˇ ˇ
Jehova, „Izraelio Sventasis“, savo tau-
ˇ ˙ ˙ ˙
tos zmonems, nors ir nuodemingiems, sake gyvens
˙
‘tarp j’. (Izaijo 12:6; Ozejo 11:9) Vadinasi, Dievas
˙ ˙ ˇ
nera neprieinamas del savo sventumo. Kaip tuomet
jis yra „atsiskyrs“? Dvejopai. Pirma, Jehova yra atsi-
¯
skyrs nuo visos kurinijos ta prasme, kad yra vis
ˇ ˇ
Auksciausiasis. Jo tyrumas ir taurumas yra absoliu-
tus ir begalinis. (Psalmyno 40:5, Brb; 83:18, NW)
ˇ ˙ ˙
Antra, Jehovai visiskai svetima nuodeme, ir mes tu-
˙ ˙ ˇ ˙
retume del to dziaugtis. Kodel?
6 Pasaulyje tikras sventumas ˇ
— retas dalykas. Visa
ˇ ˙
nuo Dievo atitolusi zmoni visuomene vienaip ar
ˇ ˇ ˇ
4, 5. a) K reiskia sventumas ir ko nereiskia? b) Kokiais dviem at-
ˇ
zvilgiais Jehova yra „atsiskyrs“?
˙ ˇ ˇ ˙ ˙
6. Kodel mums gera zinoti, kad Jehovai visiskai svetima nuodeme?
˙
ˇ ˙
kitaip sutersta nuodeme ir netobulybe. Visi turime
ˇ ˙ ¯
kovoti su mumyse gyvenancia nuodeme. Ir jei nebu-
¯ ˇ ˇ
sime budrus, ji mus uzvaldys. (Romieciams 7:15-25;
ˇ
1 Korintieciams 10:12) Jehovai toks pavojus negresia.
˙ ˙
Dievui nuodemingumas svetimas, tod el jo niekad
ˇ ˙ ˙ ˙ ˇ
nesuters ne menkiausia nuodeme. Sis faktas dar la-
˙
biau mus patikina, kad Jehova yra tobulas Tevas, ku-
ˇ ˇ ˙
riuo galima visiskai pasikliauti. Priesingai nei nuode-
ˇ ˇ ˙
mingi zmogiski tevai, jis niekada netaps nedoras,
ˇ ˙ ˇ
sugeds ar uzgaulus. Del jo sventumo tokie dalykai
˙ ˇ
nemanomi. Jehova kart net prisieke savo sventu-
˙
mu, nes nera nieko patikimesnio. (Amoso 4:2) Argi
tai nenuramina?
ˇ
7 Sventumas neatsiejamas nuo Jehovos esybes ˙
pa-
ˇ
veikslo. Kaip tai suprasti? Pavyzdziui, ˇpagalvokime
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
apie zodzius „zmogus“ ir „netobulas“. Siedu zodziai
ˇ ˇ
glaudziai susij. Netobulumas yra mus uzvalds ir
ˇ
pasireiskia visame, k darome. Dabar paimkime kitus
ˇ ˇ ˇ ˇ
du zodzius: „Jehova“ ir „sventas“. Jehova yra sventu-
¯
mo sikunijimas. Visa, kas su juo susij, yra tauru, tyra
ˇ
ir teisu. Mes nepazinsime tikrojo Jehovos, jei iki galo
ˇ ˇ ˇ ˙
nesuvoksime didingo zodzio „sventas“ prasmes.
ˇ
„Sventumas priklauso Jehovai“
8 Kadangi Jehova yra sventumo ˇ ¯
sikunijimas, gali-
ˇ ˇ
ma pagrstai teigti, kad jis yra ir viso sventumo salti-
˙ ˇ ˇ ˇ
nis. Jis nera savanaudis ir nesyksti sios vertingos sa-
˙ ˇ
vybes, o dosniai duoda jos kitiems. Pavyzdziui, kai
˙ ˇ
7. Kodel galima teigti, kad sventumas neatsiejamas nuo Jehovos esy-
˙
bes paveikslo?
ˇ ˇ ˇ ˙
8, 9. Is kur zinome, kad Jehova padeda netobuliems zmonems tapti
ˇ
santykinai sventiems?
ˇ ˇ ˇ
ˇ ˇ ¯
Dievas is degancio krumo per angel prabilo Moz,
ˇ ˙ ˇ ˇ ˙
visa zeme aplink tapo sventa. (Isejimo 3:5)
9 Ar gali netobuli zmon ˇ ˙
es Jehovos padedami tapti
ˇ ˇ ˙
sventi? Is dalies. Savo tautai Izraeliui Dievas suteike
ˇ ˇ ˙
galimyb tapti „sventa tauta“. (Isejimo 19:6) Jehova
ˇ
palaimino
ˇ j mokydamas sventai, tyrai j garbinti.
˙
Sventumas ne syk minimas Mozes statyme. Prie vy-
riausiojo kunigo turbano net buvo pritvirtinta auk-
˙ ˇ ˙ ˙
sine plokstele, kurios spindes ˇ galejo matyti visi. Joje
ˇ ˇ ˇ
buvo isgraviruoti zodziai: „Sventumas priklauso Je-
ˇ ˙
hovai.“ (Isejimo 28:36, NW) Akivaizdu, kad izraelit
˙ ˇ ˇ
garbinimas bei gyvensena turejo issiskirti sventu-
˙ ¯ ˇ ˇ
mu ir tyrumu. Jehova pasake: „Bukite sventi, nes as,
ˇ ¯ ˇ
Viespats, jus Dievas, esu sventas.“ (Kunig 19:2) Kol
˙
izraelitai laikesi Dievo patarim, kiek tai manoma
ˇ ˙ ˇ
netobuliems zmonems, jie buvo santykinai sventi.
ˇ
10 Sventumo, kuris buvo toks svarbus izraelitams, ap-
˙ ˙ ˇ ˙
linkinese tautose nebuvo ne zymes. Tos pagoni tau-
tos garbino netikrus, prasimanytus dievus, kuriuos
ˇ ˇ
vaizdavo ziaurius, godzius ir amoralius. Jie buvo vi-
ˇ ˇ ˇ ˙
siskai nesventi. Toks garbinimas zmones padare ne-
ˇ ˙
sventus. Tad Jehova spejo savo tarnus laikytis atokiai
ˇ
nuo pagonisk diev garbintoj ir j netyr religini
ˇ
paproci. (Kunig 18:24-28; 1 Karali 11:1, 2)
11 Taciau ˇ ˇ
net palankiausiomis slygomis Jehovos is-
˙ ˇ
rinktoji tauta menkai teatspindejo Dievo dangisko-
ˇ ˇ
sios organizacijos sventum. Dievui istikimai tarnau-
¯ ˇ
ja milijonai dvasini butybi, ‘miriadai sventj’.
ˇ ˇ ˙ ˇ
10. Kaip Izraelis sventumu issiskyre is aplinkini taut?
ˇ ˇ
11. Kaip Jehovos dangiskosios organizacijos sventum atspindi:
˙
a) angelai? b) serafai? c) Jezus?
˙
(Pakartoto statymo 33:2, Jr; Judo 14) Tyr Dievo

ˇ ˇ
sventumo groz jie atspindi tobulai. Prisimink sera-
˙ ˙
fus, Izaijo regetus vizijoje. J giesme rodo, jog tos
˙ ¯ ˙
galingos dvasines butybes labai daug prisideda, kad
ˇ ¯
Jehovos sventumas but garsinamas visoje visatoje.
˙ ˙ ¯ ˙
Vis delto viena dvasine butybe pranoksta visas kitas
¯ ˙
— tai viengimis Dievo Sunus. Jezus tobuliausiai at-
ˇ ˙
spindi Jehovos ˇ sventum. Tad jis teisetai vadinamas
„Dievo Sventuoju“. (Jono 6:68, 69)
ˇ ˇ
Sventas vardas, sventa dvasia
12 O k galima pasakyti apie Dievo vard? Kaip is- ˇ
ˇ ˙
siaiskinome pirmajame skyriuje, tas vardas nera vien
¯
titulas ar apibudinimas. Jis simbolizuoja pat Jehov
˙
Diev su visomis jo savybemis. Biblijoje sakoma, kad
ˇ ˙
jo „vardas sventas“. (Izaijo 57:15, Brb) Mozes staty-
ˇ ˇ
mas uz Dievo vardo isniekinim reikalavo skirti mir-
˙ ˙
ties bausm. (Kunig 24:16) Atkreipk demes ir k Je-
˙ ˙ ¯
zus pirmiausia minejo maldoje: „Teve mus, kuris
ˇ
esi danguje, teesie sventas tavo vardas.“ (Mato 6:9)
ˇ ˇ ˇ
Laikyti k nors sventu reiskia isskirtinai tai gerbti. Bet
˙ ˇ
kodel reikia pasventinti jau ir taip tyr Dievo vard?
ˇ
13 Sventas Dievo vardas buvo paniekintas ir ap-
ˇ ˇ ˇ ˙ ˇ
smeiztas. Edene Setonas melavo apie Jehov ir uz-
ˇ ˙ ˇ
gincijo jo visavaldystes teis. (Pradzios 3:1-5) ˇ ˙ Nuo to
ˇ
laiko sio sugedusio pasaulio valdovas Setonas nepa-
liauja skleisti melo apie Jehov. (Jono 8:44; 12:31;
ˇ ˇ
Apreiskimo 12:9) Religijos Diev vaizduoja despotis-
ˇ
k, nepasiekiam ir ziaur. Prisidengusios jo vardu
ˇ ¯
jos kursto kraugeriskus karus. Nuostabi Dievo kury-
˙ ˇ ˙
12, 13. a) Kodel Dievo vardas yra sventas? b) Kodel Dievo vardas
¯ ˇ
turi buti pasventintas?
ˇ ˇ ˇ
ˇ ˇ
ba daznai aiskinama atsitiktinumu, arba evoliucija.
ˇ ˇ
Taip, Dievo vardas buvo baisiai apsmeiztas. Tad jis
˙ ¯ ˇ ˇ ˙ ˇ ˙
vel turi buti pasventintas, jam grzinta teiseta slove.
ˇ
Nekantriai laukiame to meto, kai bus paslovintas jo
˙ ˇ ˙ ˙
vardas bei apginta visavaldyste, ir dziaugiames gale-
˙ ˇ
dami prisideti prie sio didingo tikslo gyvendinimo.
14 Raste ˇ ˇ
sventumas priskiriamas ir dar kai kam —
˙ ˇ
Jehovosˇ dvasiai, arba veikliajai jegai. (Pradzios 1:2;
˙
NW) Si neprilygstam jeg Jehova naudoja savo
ˇ
sumanymams gyvendinti. Visi jo darbai yra sventi
˙ ˙ ˇ
ir tyri, todel jo veiklioji jega pagrstai vadinama sven-
ˇ
tja, arba sventumo, dvasia. (Luko 11:13; Romie-
ˇ ˇ ˇ ˇ
ciams 1:4) Piktzodziauti sventajai dvasiai, tai yra s-
moningai kenkti Jehovos tikslams, yra neatleistina
˙ ˙
nuodeme. (Morkaus 3:29)
˙ ˇ
Kodel mus traukia Jehovos sventumas
15 Nesunku suprasti, kodel ˙ ˇ
Biblijoje Dievo sventu-
ˇ
mas siejamas su Dievo baime. Psalmyno 99:3 raso-
ˇ
ma: „Teslovina jos tavo did ir baim keliant vard.
ˇ ˙
Jis sventas!“ Tai ne liguista, o pagarbi baime, pati
kilniausia pagarba Dievui. Bijoti Dievo dera, nes jo
ˇ ˇ
sventumas neprilygstamas. Jis yra taurus ir slovingas,
bet ne atstumiantis. Jeigu teisingai suprantame Die-
ˇ ˙
vo sventum, mus trauks prie Jo. Kodel?
ˇ
16 Pirma, Biblijoje sventumas siejamas su groziu. ˇ
Izai-
¯ ˇ
jo 63:15 dangus vaizduojami kaip Dievo „sventas ir
ˇ ˇ ¯ ˇ
slovingas [„grozio“, NW] bustas“. Mus traukia grozis.
˙ ˇ ˙ ˇ ˇ
14. Kodel Dievo dvasia vadinama sventa ir kodel piktzodziavimas
ˇ ˙ ˙
sventajai dvasiai yra tokia sunki nuodeme?
˙ ˇ ˙
15. Kodel Dievo sventumas turet kelti baim ir koki baim?
ˇ ˇ
16. a) Kaip sventumas siejasi su groziu? Duok pavyzd. b) Kaip Jeho-
˙ ˙ ˇ ˇ ˇ
vos esybes vizijos pabrezia svar, tyrum ir svies?
˙
ˇ ˇ ¯ ˙
Pavyzdziui, pasiziurek paveiksliuk 33 puslapyje.
ˇ ˙
Argi ne zavu? Kodel tas vaizdas toks patrauklus? Pa-
ˇ
zvelk, koks skaidrus vanduo. Tikriausiai ir oras tyras,
˙
nes dangus vaiskus, viskas skendi saules spinduliuose.
ˇ ˇ
Dabar sivaizduok kitok vaizd: upelis pilnas siuks-
ˇ ˇ ˙ ˇ ˇ
li, medziai ir uolos aprasineti, oras uzterstas. Regi-
ˇ ˇ
nys tikrai koktus. Mums prasta groz sieti su svara,
ˇ ˇ ¯
tyrumu ir sviesa. Panasiai galima apibudinti ir Jeho-
ˇ ˇ
vos sventum. Tad ˇ nenuostabu, kad mus zavi Jeho-
˙ ˇ ˙
vos esybes vizijos! Sventojo Dievo slove yra lyg spin-
˙ ˇ ˙
dinti saule, zerintys brangakmeniai, akinanti liepsna
ˇ
ar tyriausi ir skaisciausi brangieji metalai. (Ezechielio
ˇ
1:25-28; Apreiskimo 4:2, 3)
17 Jehovos sventumas ˇ ˇ
tikriausiai vercia mus pasijusti
˙ ˇ
menkus? Be abejo. Juk mes ne is tolo neprilygstame
˙ ˙
Jehovai. Ar del to turetume nusisukti nuo jo? Pams-
ˇ ˇ
tyk, kaip pasijuto Izaijas, isgirds serafus, skelbiancius
ˇ ˇ ˇ ˇ
Jehovos sventum. „As tariau: ‘Vargas man, as esu zu-
ˇ ˇ ˇ ¯
vs! As esu zmogus nesvariomis lupomis ir gyvenu
ˇ ˇ ¯ ˇ
tarp zmoni nesvariomis lupomis. As savo akimis
ˇ ˇ
maciau Karali, kareivij Viespat!’“ (Izaijo 6:5) Taip,
ˇ ˙
begalinis Jehovos sventumas primine Izaijui jo paties
˙ ˇ ˇ
nuodemingum ir netobulum. Is pradzi jis labai
˙ ˇ
nusimine, bet Jehova nepaliko jo tokio sugniuzdyto.
ˇ
18 Vienas is seraf tuojau nuramino pranas. Kaip? ˇ
˙ ¯ ˙
Ta galinga dvasine butybe nuskrido prie aukuro, pa-
˙ ˙ ˇ ˙ ¯ ˙
eme zarij ir paliete ja Izaijo lupas. Atrodyt, tai turejo
sukelti daugiau skausmo, nei suteikti paguodos. Bet
ˇ
nepamirsk — tai buvo vizija, pilna simboli. Izaijas,
ˇ ˙
17, 18. a) Kaip vizija is karto paveike Izaij? b) Kaip Jehova per se-
˙ ˇ ˙
raf paguode Izaij ir k serafo veiksmas reiske?
ˇ ˇ ˙ ˇ
Sventumas turi zaveti kaip ir grozis
˙
Apmstykime
Kunig 19:1-18. Koki princip turime laikytis, jei norime
¯ ˇ
buti sventi?
˙
Pakartoto statymo 23:10-15 (23:9-14, Brb). Kaip asmenine
ˇ ˇ
svara susijusi su sventumu? Kaip turime rengtis, elgtis ir tvar-
kyti savo namus?
ˇ ˇ ¯ ˙ ˙
Romieciams 6:12-23; 12:1-3. Kaip turime ziureti nuodem ir
ˇ ˇ
sio pasaulio darom tak, jei siekiame sventumo?
ˇ
Hebrajams 12:12-17. Kaip galime siekti sventumo?
ˇ ˇ ˇ ˇ
istikimas zydas, puikiai zinojo, jog ant sventyklos au-
˙ ˙
kuro kasdien buvo aukojamos aukos nuodemems
˙ ˇ ˇ
atpirkti. Serafas meilingai primine pranasui, kad sis,
ˇ ¯
nors ir netobulas, „nesvariomis lupomis“, gali tapti
ˇ
tyras Dievo akyse.1 Jehova buvo pasiruoss netobul,
˙ ˇ ˇ
nuodeming zmog laikyti sventu, bent jau santyki-
nai. (Izaijo 6:6, 7)
ˇ ¯
19 Dievo pozi ˙ ˙
uris nepasikeite. Visos Jeruzaleje atna-
ˇ
sautos aukos tebuvo pirmavaizdis kai ko didesnio —
˙
tobulos aukos, paaukotos Jezaus Kristaus 33 m. e. m.
ˇ ˇ
(Hebrajams 9:11-14) Jeigu nuosirdziai atgailaujame,
˙
taisomes ir rodome tik ta auka, Dievas atleis. (1 Jono
¯ ˇ
2:2) Mes taip pat galime buti tyri Dievo akyse. Apas-
ˇ ¯ ˇ ˇ
talas Petras primena: „Parasyta: Bukite sventi, nes as
ˇ ˙
esu sventas.“ (1 Petro 1:16) Atkreipk demes: Jehova
ˇ ¯ ˇ ¯
1 Posakis „nesvariomis lupomis“ cia labai tinkamas, nes lupos Bib-
ˇ ˇ ˇ ˇ ˙ ˇ
lijoje daznai reiskia snek arba kalb. Visi netobuli zmones dazniau-
¯
siai nusideda savo kalba. (Patarli 10:19; Jokubo 3:2, 6)
ˇ ˙ ¯ ˇ
19. Kaip netobuliems zmonems manoma buti santykinai sven-
tiems?
ˇ ˇ ˇ
¯ ˇ ˇ
neliepia mums buti tokiems pat sventiems kaip jis. Is
¯
mus jis nesitiki nieko nemanomo. (Psalmyno 103:
¯ ˇ
13, 14) Veikiau jis skatina mus buti sventus, nes pats
ˇ
yra sventas. „Kaip jo mylimi vaikai“ turime stengtis
˙
kuo geriau j atspind ˇ eti, nors ir esame netobuli. (Efe-
ˇ ˙ ¯
zieciams 5:1) Sventejimas yra nenutrukstamas pro-
ˇ
cesas. Augdami dvasiskai, nuolat ‘tobuliname savo
ˇ ˇ
sventum’. (2 Korintieciams 7:1, Brb)
20 Jehova myli visa, kas teisu ir tyra. Jis nekencia ˇ
˙ ˙ ¯
nuodemes, o ne mus. (Habakuko 1:13) Tad jeigu
˙ ˇ ¯ ˇ
nuodem ziurime kaip Jehova — nekenciame blogio,
˙ ˙ ˙
o mylime ger — ir stengiames sekti tobulu Jezaus
ˇ ˇ ¯ ˙
Kristaus pavyzdziu, Jehova atleid ˇ zia mus nuodemes.
¯
(Amoso 5:15; 1 Petro 2:21) Zinia, jog galime buti tyri
ˇ ˇ
sventojo Dievo akyse, kvepia. Jehovos sventumo vi-
˙
zijos paveiktas Izaijas pirmiausia prisimine savo nety-
ˇ
rum. Jis susuko: ‘Vargas man!’ Bet suvoks, kad jo
˙ ˙ ˙ ˇ ¯ ˇ
nuodemes atleistos, pakeite poziur. Kada Jehova ies-
ˇ ˇ ˇ
kojo savanorio uzduociai vykdyti, Izaijas iskart pasi-
¯ ˙ ˇ ˙ ˙
siulˇ e, net nezinodamas, k reikes daryti. Jis pasake:
ˇ
„Stai as, sisk mane!“ (Izaijo 6:5-8)
21 Esame sukurti pagal sventojo ˇ
Dievo paveiksl, ap-
˙ ˙ ˙
dovanoti moralinemis savybemis ir gebejimu ugdytis
ˇ ˇ
dvasingum. (Pradzios 1:26) Siekti sventumo galime
¯
visi. Jehova noriai laimins mus pastangas. Ugdyda-
ˇ ˙ ˇ
miesi sventum suartesime su sventuoju Dievu. Be
˙
to, apsvarst skyrius, kur nagrinejamos kitos Jeho-
˙ ¯
vos savybes, busime dar labiau paskatinti prie jo ar-
tintis.
˙ ¯ ˇ
20. a) Kodel svarbu suvokti, jog galime buti tyri sventojo Dievo aky-
˙ ˇ ˙ ˙
se? b) Kaip Izaij paveike zinia, jog nuodemes jam atleistos?
˙ ˇ
21. Kodel esame tikri, jog galime ugdytis sventum?
1 D A L I S
˙
„DIDI GALYBE“
ˇ ˙
Sioje dalyje patyrinesime Biblijos
ˇ
pasakojimus, bylojancius apie Jehovos
gali kurti, naikinti, apsaugoti ir atkurti.
ˇ ˙
Matydami, kaip „didzios galybes“ Dievas
˙
Jehova naudoja savo „berib jeg“,
pajusime jam pagarbi baim.
(Izaijo 40:26)
4 S K Y R I U S
„Jehova yra. . . didis savo galia“

ELIJAS jau buvo patyrs nepaprast dalyk: besislaps-
ˇ
tant j dukart per dien maitino varnai, badmeciu in-
ˇ ˙ ˇ
duose neisseko miltai ir aliejus. Jis net mate is dan-
ˇ
gaus krintanci ugn — taip buvo atsakyta jo mald.
(1 Karali 17 ir 18 skyriai) Bet toki stebukl, kokius
˙ ˙ ˙
patyre veliau, jis dar nebuvo regejs.
2 Gu¯ zdamasis ˇ ˇ
prie Horebo kalne ziojincios olos Eli-
ˇ
ˇ ¯ ˇ ˇ ˇ
jas isvydo tikrai spudingus reiskinius. Is pradzi pa-
˙ ¯ ˙ ¯
kilo vejas. Jo gusiai ir kauksmas turejo buti labai stip-
¯ ˙ ˙
rus, nes skilo kalnai ir trupejo uolos. Paskui sudrebejo
ˇ ˙ ˇ ˇ ˙
zeme ir islaisvino is savo gelmi galingas jegas. Plyks-
˙ ¯ ˇ
telejo ugnis. Jai prauziant Elijas tikriausiai pajuto svi-
ˇ ˇ ˇ
linancio karscio bang. (1 Karali 19:8-12)
3 Visi tie reiskiniai ˇ ˙ ˇ
turejo vien bendrˇ bruoz — liu-
ˇ ¯
dijo apie didzi Dievo Jehovos gali. Zinoma, nebu-
ˇ ˙
tina isvysti stebukl, kad patiketum Diev esant ga-
ˇ
ling. Tai ir taip akivaizdu. Biblijoje rasoma, jog pati
¯ ˇ
kurinija kalba apie Jehovos „amzinj galyb ir die-
ˇ
vyst“. (Romieciams 1:20) Tik pamstyk apie akinan-
ˇ ˇ ˙
cius zaibus ir griaustinio dundejim, diding kriok-
ˇ ˇ ˇ ˇ ˙
li sniokstim ir zvaigzdeto dangaus platybes! Ar visa
ˇ ¯
tai nerodo Dievo galios? Deja, mazai kas mus laikais
ˇ ˇ
j zvelgia, dar maziau — tinkamai vertina. ˇ O juk tai
˙ ˙
galet paskatinti suarteti su Jehova. Siame skyriuje
ˇ ˙ ˙
issamiai nagrinesime, kokia beribe yra Jehovos galia.
˙ ¯
1, 2. Kokius stebuklus Elijas jau buvo regejs ir kokius spudingus
ˇ ˙ ¯
reiskinius jis patyre budamas Horebo kalno oloje?
˙ ˇ
3. Apie koki Dievo savyb Elijui liudijo jo regeti reiskiniai ir kur j
ˇ
galime zvelgti mes?
Svarbi Jehovos savybė

4Jehovos galia neprilygstama. Jeremijo 10:6 rašo-
ma: „Tokio, kaip tu, Viešpatie, kito nėra! Didingas
tu, didinga tavo vardo galybė!“ Atkreipk dėmesį, kad
galybė siejama su Jehovos vardu. Prisimink jo reikš-
mę — „jis tapdina“. Kaip Jehova gali tapti tuo, kuo
reikia? Žinoma, jam reikalinga galia. Jehovos gali-
mybės veikti, pasiekti tikslą — neribotos. Galia yra
viena svarbiausių jo savybių.
5Mums yra sunku aiškiai suvokti Jehovos galybę,
todėl mums padėti jis pasitelkia simbolius. Kaip jau
žinome, Jehovos galią simbolizuoja jautis. (Ezechie-
lio 1:4-10) Tai tikrai tinkamas pavyzdys, juk netgi pri-
jaukintas jautis yra galingas ir stiprus gyvulys. Bib-
liniais laikais Palestinos gyventojai vargu ar matė
stipresnį padarą. Tiesa, jie žinojo esant dar grėsmin-
gesnį — laukinį jautį, arba taurą, kuris dabar jau se-
niai išnykęs. (Jobo 39:9-12) Romos imperatorius Ju-
lijus Cezaris yra pasakęs, jog taurai dydžiu beveik
prilygsta drambliams. „Taurai labai stiprūs ir greiti“,
— rašė jis. Tik pagalvok, koks menkas ir silpnas pasi-
justum šalia tokio gyvūno!
6 Juo labiau žmogus yra silpnas ir bejėgis, palyginus
su galinguoju Dievu Jehova, kurio akivaizdoje net

stiprios valstybės yra lyg dulkės ant svarstyklių. (Izai-
jo 40:15) Jehovos galia kitokia nei jo kūrinių, — ji yra
4, 5. a) Kaip apie Jehovos galią byloja jo vardas? b) Kodėl jautis yra
tinkamas Jehovos galios simbolis?
6. Kodėl vien Jehova vadinamas visagaliu?
„Viešpats praėjo“
˙
˙ ˙
begaline, todel jis vienintelis vadinamas visagaliu.1
ˇ ˇ ˙
(Apreiskimo 15:3) Jehova yra „didzios galybes“ ir turi
˙ ˇ
„berib jeg“. (Izaijo 40:26) Jo galia neissenka ir jam
ˇ
nereikia jokio papildomo energijos saltinio, nes „ga-
˙
lybe priklauso Dievui“. (Psalmyno 62:11, Brb, kursy-
¯
vas mus) Bet kaip Jehova veikia?
Kaip Jehova veikia
ˇ ˇ
7 Sventoji dvasia is Jehovos sklinda nepaliaujamai.
˙ ˇ
Tai yra veikli Dievo jega. Pradzios 1:2 (NW) ji ir va-
˙ ˇ
dinama „veiklija jega“. Hebraj ir graik kalb zo-
ˇ ˇ ¯
dziai, verciami „dvasia“, kitame kontekste gali buti
ˇ ˙ ˙ ˙ ¯
isversti „vejas“, „kveptelejimas“ ar „gusis“. Pasak lek-
ˇ ˇ ˇ
sikograf, originalo kalbomis tie zodziai reiskia ne-
ˇ ˙ ˙
matom veikianci jeg. Dievo dvasios, kaip ir vejo,
˙ ˇ
regeti negalime, taciau jos veikimas yra tikras ir aki-
vaizdus.
ˇ
8 Dievo sventajai ˙ ¯ ˇ
dvasiai nera joki kliuci. Jehova
˙
per j gali gyvendinti k panorejs. Ne veltui Bibli-
ˇ
joje Dievo dvasia vadinama „pirstu“, „stipria ranka“
ˇ
arba „istiestu dilbiu“. (Luko 11:20; Pakartoto staty-
ˇ
mo 5:15, Jr; Psalmyno 8:3, Jr) Kaip zmogus rankomis
ˇ
gali atlikti daugyb darb, reikalaujanci vairi su-
˙ ˇ
gebejim ir kruopstumo, taip Dievas per savo dvasi
ˇ
gali gyvendinti bet kok sumanym, pavyzdziui, jis
¯ ˙ ˙ ¯
sukure smulkiausi atom, perskyre Raudonj jur,
ˇ ˇ ˇ ˇ
1 Graikiskas zodis, verciamas „visagalis“, tiesiogiai reiskia „visko
ˇ
Valdovas; kas turi vis valdzi“.
ˇ ˇ ˇ
7. Kas yra Jehovos sventoji dvasia ir k dar reiskia taip verciami Bib-
ˇ ˇ
lijos originalo kalb zodziai?
ˇ ˙
8. Su kuo Biblijoje vaizdingai palyginama sventoji dvasia ir kodel?
„JEHOVA YRA. . . DIDIS SAVO GALIA“ 41
ˇ ˇ ˙
galino pirmuosius krikscionis kalbeti svetimomis
kalbomis.
9 Jehovos valdzioje ˇ ˙
yra visa visata. Ar galetum si-
vaizduoti save valdant milijardus proting, sava-
ˇ ¯ ˇ
rankisk butybi, pasiruosusi ˇ vykdyti tavo vali?
ˇ ˙ ˇ
Jehova toki valdzi turi. Zemeje jis turi tarn, Ras-
te prilygint armijai. (Psalmyno 68:11, NW; 110:3,
ˇ ˇ
Vl) Taciau zmogus, palyginus su angelu, yra silp-
ˇ ˇ
nas. Pavyzdziui, asir armijai uzpuolus Dievo taut,
ˇ ˇ ˙
vienintelis angelas per nakt iszude 185 000 kari!
˙
(2 Karali 19:35) Taip, Dievo angelai „galingi jega“.
(Psalmyno 103:19, 20, Brb)
10 O kiek angel yra? Pranasas ˇ ˙
Danielius regejo vi-
ˇ ˙
zij: priesais Jehovos sost stovejo gerokai per 100
¯ ˇ
milijon dvasini butybi, taciau nepasakyta, jog tai
buvo visi Dievo angelai. (Danieliaus
¯ ˇ ˇ 7:10, Vl)
˙
Vadi-
nasi, j gali buti simtai milijon. ˇ Stai kod el Dievas
vadinamas Kareivij Jehova. Sis titulas nurodo Die-
v esant gausios ir organizuotos angel armijos Vad.
˙ ¯ ˙ ˙
Dvasinems butybems vadovauti jis paskyre savo my-
¯ ¯
lim Sun, „visos Kurinijos pirmagim“. (Kolosie-
ˇ ˙
ciams 1:15) Jezus yra arkangelas — angel, seraf ir
ˇ ¯
kerub vadas — is vis Jehovos kurini galingiausias.
11 Jehovos galia pasireiskia ˇ
ir per vien ypating
ˇ ˇ
priemon. Hebrajams 4:12 rasoma: „Dievo zodis yra
gyvas, veiksmingas.“ Ar esi patyrs nepaprast Die-
ˇ ˇ ˇ ˇ ˙
vo zodzio, tai yra Biblijoje uzrasyt dvasios kvept
ˇ
9. Kiek toli siekia Jehovos valdzia?
˙
10. a) Kodel Visagalis vadinamas Kareivij Jehova? b) Kas yra galin-
ˇ ¯
giausias is vis Jehovos kurini?
ˇ
11, 12. a) Kiek paveikus yra Dievo zodis? b) K apie Jehovos gali
˙ ˙
pasake Jezus?
˙
ˇ ˙
pranesim, gali? Visa tai gali duoti mums jeg, su-
˙ ˙ ˇ
stiprinti tikejim ir padeti pasikeisti. Apastalas Pau-
˙ ˙ ˇ
lius spejo bendratikius del amoraliai gyvenanci
ˇ ¯ ˙
zmoni ir pridure: „Kai kurie buvote tokie.“ (1 Ko-
ˇ ˇ ˙
rintieciams 6:9-11) Taip, „Dievo zodis“ juos paveike
˙
ir padejo pasikeisti.
12 Jehovos galia tokia didele˙ ir jis taip sumaniai j
˙ ˙
panaudoja, jog niekas nepajegus jam sutrukdyti. Je-
˙
zus pasake: „Dievui viskas manoma.“ (Mato 19:26,
Brb) Bet kam Jehova naudoja savo gali?
Galia naudojama tikslingai
ˇ ˙ ˇ
13 Jehovos dvasia yra daug pranasesne uz bet koki
˙ ˙ ˙
energij, o ir Jehova nera beasmene jega ar vien ga-
ˇ ˇ
lios saltinis. Jis yra asmuo, visiskai kontroliuojantis
ˇ
savo gali. Taciau kam Dievas j panaudoja?
14 Kaip matysime, Dievas naudoja savo gali kurti,
ˇ ˇ
naikinti, apsaugoti, atkurti — zodziu, daryti tai, ko
reikia jo tobuliems tikslams pasiekti. (Izaijo 46:10)
ˇ
Kartais Jehova per j atskleidzia svarbius savo asme-
˙ ˇ
nybes bruozus ar normas. Bet svarbiausia, gali jis
pasitelkia siekdamas tikslo per Mesijo Karalyst pa-
ˇ ˇ
slovinti savo svent vard ir apginti teis valdyti.
˙
Niekas nepajegs tam sukliudyti.
15 Be to, Jehova gali naudoja mus ¯
labui. Atkreipk
˙ ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
demes 2 Metrasci 16:9 zodzius: „Viespaties akys
˙ ˇ
aprepia vis zem ir sustiprins tuos, kurie su juo visa
ˇ ˇ
sirdimi.“ Elijas tuo sitikino patyrs skyriaus pradzio-
˙ ˙ ˇ
13, 14. a) Kodel galime teigti, jog Jehova nera beasmenis galios sal-
tinis? b) Kam Jehova naudoja savo gali?
˙
15. Kaip Jehova naudoja gali savo tarn labui ir kaip tai patyre
Elijas?
˙ ˙
je minetus vykius. Kodel Jehova jam taip stebuklin-
˙
gai pademonstravo savo gali? Piktoji karaliene Jeza-
˙ ˇ ˇ ˇ
bele buvo uzsimojusi Elij nuzudyti. Pranasas gel-
˙ ˙ ˙ ˇ ˇ
bedamasis pabego. Jis jautesi vienisas, issigands ir
˙ ˙ ˙
sutriks. Rodes, visas jo darbas nuejo perniek. Nore-
˙ ¯
damas prislegt vyr paguosti, Jehova spudingai pri-
˙ ˙ ˇ ˙ ˙
mine jam apie savo gali. Vejas, zemes drebejimas ir
˙
ugnis liudijo, jog galingiausia visatos Esybe yra su
˙ ˇ
juo. K gali padaryti Jezabele, kai salia yra visagalis
Dievas?! (1 Karali 19:1-12)1
16 Nors dabar Jehova nedaro stebukl, jis liko toks
ˇ
pats, koks buvo Elijo laikais. (1 Korintieciams 13:8)
ˇ
Dievas taip pat noriai naudoja savo gali j mylinci-
¯
j gerovei. Jis yra netoli nuo mus, nors ir gyvena
˙ ˙ ˙
dvasineje buveineje. Jehovos galia beribe, tad atstu-
ˇ ˙ ˇ
mas neturi reiksmes. „Arti yra Viespats visiems, kurie
ˇ
Jo saukiasi.“ (Psalmyno 145:18, Brb) Kart, kai pra-
ˇ ˙
nasas Danielius melde Jehov pagalbos, angelas atsi-
rado net nebaigus maldos! (Danieliaus 9:20-23) Nie-
˙
kas negali sukliudyti Jehovai padeti savo mylimiems
ˇ ˙
zmonems ir juos sustiprinti. (Psalmyno 118:6)
˙
Ar del savo galios
Dievas yra neprieinamas?
17 Ar Dievo galia turet ˙ ˇ
kelti baim? Ir taip, ir ne. Si
˙ ˙ ˇ
Dievo savybe turet suzadinti pagarbi ir nuolanki
ˇ ˇ ˙ ˇ ˙ ˙
1 Biblijoje rasoma, kad „Viespaties nebuvo vejyje. . ., zemes drebeji-
ˇ ˇ
me. . ., ugnyje“. Jehovos tarnai neiesko jo gamtos reiskiniuose, kaip
˙ ˙
kad daro mitini gamtos diev garbintojai. Dievo didybes nepajegt
¯
sutalpinti joks jo kurinys. (1 Karali 8:27)
˙
16. Kodel mstydami apie Jehovos gali rasime paguodos?
17. Koki baim Jehovos galia kelia ir kokios ne?
˙
ˇ ˙
baim, apie koki jau siek tiek kalbejome ankstesnia-
ˇ ˙
me skyriuje. Biblijoje rasoma, kad tokia baime yra
ˇ ˇ ˙ ˙
„isminties pradzia“. (Psalmyno 111:10) Vis delto del
˙ ˇ ˙
Dievo galios neturetume pries j drebeti ir bijoti prie
jo artintis.
ˇ
18 „Zmog valdzia ˇ ˇ
gadina, o absoliuti valdzia suga-
ˇ ˇ ˙
dina visiskai.“ Taip ˇ 1887 metais rase angl didikas
ˇ
lordas Ektonas. Sis teiginys daznai primenamas, gal-
¯ ˙
but todel, kad daug kas laiko j nenuneigiama tiesa.
ˇ ˙ ˇ ˇ
Netobuli zmones neretai piktnaudziauja valdzia ir
istorija tai ne kart patvirtino. (Mokytojo 4:1; 8:9) To-
˙
del daugelis nebepasitiki tais, kuri rankose yra val-
ˇ ˇ
dzia, ir nuo j nusisuka. O Jehova turi absoliu ˇ ci val-
ˇ
dzi. Ar ji kaip nors Diev sugadino? Zinoma, ne!
ˇ ˇ ˇ
Kaip jau issiaiskinome, Dievas yra sventas ir jo nie-
ˇ ˇ
kas negali sugadinti. Jehova nepanasus sio nedoro
pasaulio valdovus. Savo galia jis niekuomet nepikt-
ˇ ˇ
naudziavo ir nepiktnaudziaus.
19 Prisimink, galia nera vienintele˙ Jehovos savybe.
˙ ˙
˙ ˇ
Mes dar netyrinejome jo teisingumo, isminties ir
˙ ˙
meiles. Neturetume manyti, kad Jehova yra nelanks-
ˇ ˇ
tus ir mechaniskas, veikiantis beatodairiskai. Anaip-
tol, kaip matysime tolesniuose skyriuose, gali jis
ˇ
visuomet derina su teisingumu, ismintimi ir meile.
ˇ
Pamstykime apie dar vien Dievo bruoz, kurio
¯
truksta dabartiniams pasaulio valdovams, — susival-
dym.
˙ ˇ ˇ
18. a) Kodel daugelis nepasitiki pasaulio galingaisiais? b) Is kur zi-
nome, kad Jehovos galia jo nesugadins?
˙
19, 20. a) Su kokiomis savybemis Jehova visada derina gali ir ko-
˙
del tai nuramina? b) Kaip pailiustruotum Jehovos susivaldym ir
˙ ˇ ˙
kodel si savybe tau patraukli?
Apmstykime
ˇ ˇ
2 Metrasci 16:7-13. Kaip karaliaus Asos pavyzdys rodo, jog
˙
nepasitiketi Jehovos galia yra neprotinga?
Psalmyno 89:7-19 (89:6-18, Brb). Kok poveik Jehovos galia
daro jo garbintojams?
ˇ ˇ ˇ ˇ
Izaijo 40:10-31. Kaip sioje Rasto istraukoje aprasoma Jehovos
˙ ˙
galia, kiek ji didele ir kaip Dievas gali padeti mums?
ˇ ˇ
Apreiskimo 11:16-18. Kaip Jehova zada panaudoti savo gali
˙ ˙ ˇ ˇ
ateityje ir kodel tai kvepia stiprybes tikriesiems krikscionims?
20 sivaizduok: sutinki tok didel ir galing vyr, jog

ˇ ˇ ˇ
net issigsti. Taciau netrukus pamatai, kad jis svelnus,
ˇ ˙ ˇ ˇ
visad pasiruoss savo jeg panaudoti zmoni, ypac
˙
bejegi ir silpn, gerovei bei apsaugai. Tas vyras savo
ˇ ˇ
galia niekad nepiktnaudziauja. Tu girdi, kaip jis smei-
ˇ ˇ
ziamas, nors pats matai ryzting, bet rami, ori ir net
ˇ
maloni jo elgsen. Nejucia pradedi svarstyti, ar su-
˙ ¯ ˇ ˇ
gebetum budamas toks galingas rodyti panas svel-
ˇ ˇ
num ir susivaldym. Susipazins su tokiu zmogumi
˙
tikriausiai panoresi tapti jo draugu? Tad dar labiau
˙
tave turet traukti prie visagalio Jehovos. Apsvarstyk
ˇ
vis sakin, kuriuo remiantis pavadintas sis skyrius:
˙
„Jehova yra letas pykti ir didis savo galia.“ (Nahumo
ˇ
1:3, NW) Jehova neskuba bausti net pikt zmoni.
ˇ
Jis yra svelnus ir geras. Dievas net provokuojamas ro-
˙ ˙
de ess „letas pykti“. (Psalmyno 78:37-41)
21 Dabar pasvarstykime apie Jehovos susivaldym
˙
kitu aspektu. Jeigu turetum berib gali, ar kartais
˙ ˇ ˇ
21. Kodel Jehova nevercia zmoni jam tarnauti ir k tai apie j pa-
sako?
˙
˙ ˇ
nesinoret priversti zmones elgtis taip, kaip nori tu?
ˇ ˇ
Visagalis Jehova nevercia zmoni jam tarnauti. Ir
ˇ
nors tarnauti Dievui yra vienintelis kelias amzinj
gyvenim, jis nereikalauja to daryti. Dievas su kiek-
ˇ ˇ
vienu elgiasi kilniai — leidzia pasirinkti. Jis is anksto
pasako apie blogo ir gero pasirinkimo pasekmes ar
palaimas, bet teis rinktis palieka mums. (Pakartoto
ˇ ˙
statymo 30:19, 20) Jehova nenori, kad zmones jam
ˇ ˙ ˇ
tarnaut per prievart ar is liguistos baimes. Jis ies-
ˇ ˙
ko toki, kurie tarnaut noriai ir is meiles. (2 Korin-
ˇ
tieciams 9:7)
22 Ir galiausiai apsvarstykime dar vien priezast, ˇ
˙ ˙ ¯ ˇ ko-
˙
del Visagalio Dievo baime neturi buti slogi. Zemes
ˇ ˇ
valdovai bijo dalintis valdzia su kitais. Taciau Jehova
ˇ
mielai duoda savo galios istikimiems tarnams. Pavyz-
ˇ ˇ ˙ ¯
dziui, didel valdzi jis dave savo Sunui. (Mato 28:18)
Be to, Jehova suteikia savo tarnams ir kitokios galios.
ˇ ˇ ˙
Biblijoje paaiskinama: „O Viespatie, tavo yra didybe,
˙ ˇ ˙ ˙ ˇ ˙
galybe, grozybe, pergale ir slove. Taip, nes tau pri-
ˇ ˙
klauso visa, kas danguje ir zemeje. . . Tavo rankoje
˙ ˙ ˇ ˇ
jega ir galybe, tavo galioje kiekvien isaukstinti ir
ˇ ˇ
stiprinti.“ (1 Metrasci 29:11, 12)
23 Taip, Jehova su malonumu tave sustiprins. Jis net
ˇ ˇ ˙ ˙
duoda „visa virsijancios jegos apstybes“ noriai jam
ˇ ˙ ˇ
tarnaujantiems zmonems. (2 Korintieciams 4:7, Brb)
Argi tavs netraukia prie tokio veiklaus Dievo, kuris
ˇ ˇ
taip geranoriskai ir ismintingai naudoja savo gali?
Kitame skyriuje aptarsime, kaip Jehova pasitelkia ga-
li kurti.
22, 23. a) Kas rodo, jog Jehova noriai duoda galios kitiems? b) K
apsvarstysime kitame skyriuje?
5 S K Y R I U S
Kuriamoji galia:
ˇ ˙ ¯ ˙
„Dangaus ir zemes Kurejas“
ˇ ˇ
AR KADA nors sildeisi prie ugnies salt nakt? Tikriau-
ˇ ˇ ˙ ˙
siai sklindancia siluma megavaisi stovedamas kiek
ˇ ¯ ˇ
atokiau nuo lauzo. Jei butum pasilenks per arti, kars-
¯ ¯ ˙
tis but taps nepakeliamas. Bet turbut nestovejai ir
˙ ˇ ˇ ˇ
pernelyg toli, kad netekt drebeti is salcio.
2 Ir dien mus visus sildo „ugnis“. Ji liepsnoja uzˇ ko-
ˇ
¯
ki 150 milijon kilometr!1 Kokia kaitri turi ˇ buti
˙ ˇ ˇ ˙
Saule, jeigu jos siluma pasiekia mus is taip toli! Zeme
ˇ
aplink si termobranduolin
ˇ krosn skrieja reikiamu
˙ ˙ ˇ
atstumu. Jei Zeme pernelyg prie jos priartet, cia kaip
ˇ ˇ
mat isgaruot vanduo, o jei nutolt — vanduo susal-
t led. Abiem atvejais planeta tapt netinkama ˇ gy-
˙ ˇ ¯ ˙
venti. Saules sviesa, tokia butina gyvybei Zemeje, yra
tyra, naudinga ir, be abejo, maloni. (Mokytojo 11:7)
3 Deja, dauguma zmoni ˇ ˙
apie Saul ne nesusims-
˙ ˙
to, nors nuo jos priklauso j gyvybe. Todel jie ir ne-
ˇ ˙
suzino tiesos, kuri Saule liudija. Biblijoje apie Jeho-
¯ ˙
v sakoma: „Tu sukurei. . . menul ir saul.“ (Psalmyno
˙ ˇ
74:16) Taip, Saule teikia garb Jehovai, „dangaus ir ze-
˙ ¯ ˙
mes Kurejui“. (Psalmyno 19:2 [19:1, Brb]; 146:6, NW)
˙ ˇ ˙ ˇ
Bet ji tera vienas is daugybes dangaus sviesuli, bylo-
ˇ ˙
janci apie Jehovos kuriamj gali. Patyrinekime kai
ˇ ˇ ˇ ˇ ˙
1 Geriau suvokti s milzinisk skaici pades pavyzdys: tokiam atstu-
˙ ˇ
mui nulekti masina vis par be sustojimo skriejant net 160 kilomet-
ˇ ˇ
r per valand greiciu prireikt daugiau kaip simto met!
ˇ ˇ
1, 2. Kokios zinios apie Saul atskleidzia Jehovos kuriamj gali?
˙
3. Koki svarbi ties liudija Saule?
˙
¯ ˙ ˙
Jehova ‘sukure. . . menul ir saul’
ˇ ˇ ˇ ˙ ˇ
kuriuos is j atidziau, o paskui zvilgtelekime Zem
ˇ
ir joje tarpstanci gyvyb.
ˇ ¯ ˙
„Pakelkite akis ir pasiziurekite“
4 Tikriausiai zinai, ˇ ¯ ˙ ˇ ˇ ˙
kad mus Saule — zvaigzde. Ji at-
˙ ˇ ˇ ˇ ˇ
rodo didesne uz nakt spindincias zvaigzdes, nes yra
ˇ ˇ ˙ ˙
kur kas arciau uz jas. Kokia Saules energija? Saules
¯
branduolyje temperatura yra apie 15 000 000 laips-
ˇ
ni Celsijaus. Jei nuo sio branduolio atgnybtum vos
˙ ˇ ˙ ˙
smeigtuko galvutes dydzio gabalel ir padetum kur
ˇ ˙ ˙ ˙ ˇ
nors ant zemes, saugiai stoveti galetum tik uz 140 ki-
ˇ ˇ ˇ
lometr nuo to mazycio kaitros saltinio! Kas sekun-
˙ ˇ ˇ
d Saule ismeta tok energijos kiek, koks issiskirt
ˇ
sprogus simtams milijon branduolini bomb.
5 Saule˙ yra tokia didziul ˇ ˙
e, kad joje tilpt per
ˇ ˙ ˇ ¯ ˙
1300 000 Zemes dydzio kun. Ar Saule yra nepras-
˙ ˇ
4, 5. Kokia Saules galia ir dydis, taciau k pamatome lygindami j
ˇ ˇ ˙
su kitomis zvaigzdemis?
ˇ ˙ ¯ ˙
KURIAMOJI GALIA: „DANGAUS IR ZEMES KUREJAS“ 49
˙ ˇ ˇ ˙
tai didele zvaigzde? Ne. Astronomai j vadina gelto-
ˇ ˇ ˇ ˙ ˇ ˇ ˙
nja nykstuke. Apastalas Paulius rase, kad „zvaigzde
ˇ ˇ ˙ ˙ ˇ
nuo zvaigzdes skiriasi spindejimu“. (1 Korintieciams
˙ ˙ ˙
15:41) Jis ne nenumane, kokie teisingi tie kvepti jo
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
zodziai. Yra toki milzinisk zvaig ˇ zdzi, kad jei ku-
˙ ˙
ri pakabintume Saules viet, Zeme atsidurt jos
ˇ ˙ ˇ ˇ
viduje. Kita milzine is tos ˇ pa cios vietos pasiekt net
ˇ ˙ ˙
Saturn, nors sis nuo Zemes yra taip toli, jog erdve-
ˇ ˇ ˇ ˇ
laiviui, skriejanciam 40 kart greiciau uz kulk, is-
ˇ ˇ ˙
saut is galingo pistoleto, iki jo nusigauti prireike
ketveri met!
¯
6 Dar spudingesnis ˇ ˇ ˇ ˇ
zvaigzdzi skaicius. Biblijoje
ˇ ˇ ¯
rasoma, kad jos nesuskaiciuojamos kaip „pajurio
ˇ ˇ ˇ
6. Kaip Biblija parodo, kad zvaigzdzi yra be galo daug?
ˇ
‘Jis saukia kiekvien
j vardu’
˙
˙ ˇ ˇ
smelis“. (Jeremijo 33:22) Kitais zodziais tariant,
ˇ ˇ ˇ ˙
zvaigzdzi yra daug daugiau, nei pajegiame matyti
ˇ ˇ
plika akimi. Jeigu kuris Biblijos rasytojas, pavyzdziui,
ˇ ¯
Jeremijas, zvalgydamasis po dang but sumans
ˇ ˇ ¯ ˇ
zvaigzdes suskaityti, j but tezvelgs kokius tris
¯ ˇ
tukstancius — tik tiek galima matyti giedr nakt pli-
ˇ
ka akimi. Tiek smilteli telpa vienoje saujoje. Taciau
ˇ ˇ ˇ ˙
zvaigzdzi yra nesivaizduojamos galybes — kaip pa-
¯ ˇ ˙
jurio smilci.1 Ar kas pajegt jas suskaityti?
7 tai atsako Izaijo 40:26: „Pakelkite akis ir pasizi ˇ ¯
u-
˙ ˇ ¯ ˙
rekite aukstybes! Kas jas sukure? Tas, kuris atveda
ˇ ˇ
j pulkus, suskaiciuoja ir saukia kiekvien j vardu.“
ˇ ˇ ˇ ˇ
Psalmyno 147:4 rasoma: „Jis zvaigzdes suskaiciuoja.“
ˇ ˇ ˇ
(Brb) Tad kiek zvaigzdzi yra? Sunkus klausimas. Pa-
ˇ ˇ
sak astronom, vien Pauksci Tako galaktikoje j yra
¯ ˙
per 100 milijard.2 Bet mus galaktika nera vienin-
˙ ˙ ˇ
tele; yra daugybe kit, kuriose spieciasi dar daugiau
ˇ ˇ ˇ
zvaigzdzi. O kiek yra galaktik? Vieni astronomai
ˇ
suskaiciavo 50 milijard, kiti — net 125 milijardus.
ˇ ˙
Kaip matome, zmogus net galaktik nepajegia su-
ˇ ˙ ˇ ˇ ˇ
skaiciuoti, tad k kalbeti apie jose esancias zvaigz-
ˇ ˇ
des. O Jehova zino j skaici ir net kiekvien vardu
vadina!
ˇ ˙
1 Esama nuomoni, kad bibliniais laikais zmones naudojosi primi-
¯ ˙ ˇ ˇ ˇ ˇ
tyviais teleskopais. Kaip kitaip jie but galej zinoti, jog zvaigzdzi
˙ ˙ ˇ ˇ ˇ
yra begale? Taip nepagrstai speliojant nepripazstama, jog sias zinias
˙
perdave Jehova, Biblijos Autorius. (2 Timotiejui 3:16)
ˇ ˇ ˇ
2 Pamstyk, kiek laiko trukt suskaityti 100 milijard zvaigzdzi.
ˇ ˇ ˇ ˇ
Jeigu be perstojo kas sekund priskaiciuotum po vien zvaigzd, uz-
truktum 3171 metus!
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
7. a) Apytikriai kiek zvaigzdzi yra Pauksci Tako galaktikoje? Api-
¯ ˇ
budink t skaici. b) K rodo faktas, kad astronomai nesugeba suskai-
ˇ
ciuoti galaktik, ir k tai pasako apie kuriamj Jehovos gali?
ˇ ˙ ¯ ˙
˙
8 Mstant apie galaktik dyd, pagarba Dievui dide-
ˇ ˇ ˇ
ja. Paskaiciuota, kad Pauksci Tako galaktikos skers-
ˇ ˇ ˇ
muo yra mazdaug 100 000 sviesmeci. sivaizduok
˙ ˇ ˙ ˇ ˇ
saules spindul, lekiant paselisku greiciu — 300 000
¯
kilometr per sekund. Perskristi mus galaktik jam
trukt 100 000 met! O esama galaktik, daug kart
ˇ ¯ ˇ
didesni uz musisk. Biblijoje sakoma, kad Jehova
ˇ
„istempia“ berib dang lyg kok audekl. (Psalmyno
¯ ˙
104:2) Be to, jis reguliuoja dangaus kun judejim.
˙ ˙ ˇ
Nuo menkiausios kosmines dulkeles iki didziausios
galaktikos — viskas juda pagal Dievo nustatytus fizi-
˙ ¯ ˙
kos desnius. (Jobo 38:31-33) Dangaus kun judejim
mokslininkai sulygino su mantria baleto choreogra-
¯ ˙
fija. Tad pamstyk apie Asmen, kuris sukure visus
ˇ ˙
siuos dalykus. Argi nestulbina, kokia didele yra kuria-
moji Dievo galia?!
¯ ˙ ˇ
„Jis sukure zem savo galybe“
9 Apie Jehovos kuriamj gali byloja ir mus ¯
ˇ na-
˙ ˇ ˙ ¯
mai, Zeme. Sioje ˇ berib eje visatoje jis labai rupestin-
gai parinko Zemei viet. Kai kuri mokslinink nuo-
˙
mone, daugybe kit galaktik netikt tokiai gyvybe
ˇ ¯ ˇ ˇ ˇ
alsuojanciai planetai kaip mus. Didzioji Pauksci
Tako galaktikos dalis irgi nebuvo pritaikyta gyvybei.
˙ ˇ ˇ ˇ ˇ
Jos centre begale zvaigzdzi. Radiacijos lygis per auks-
ˇ ˇ ˙
tas, o zvaigzdes praskrieja labai arti viena kitos. Ga-
ˇ ˇ ˙
laktikos pakrasciuose nera daugelio gyvybei reikalin-
˙ ˇ
g chemini element. O Saules sistema yra pacioje
idealiausioje vietoje.
ˇ ˇ
8. a) Koks Pauksci Tako galaktikos dydis? b) Kaip Jehova reguliuoja
¯ ˙
dangaus kun judejim? ˇ
˙ ˙ ˙ ˙
9, 10. Kaip Saules sistemos, Jupiterio, Zemes ir Menulio padetis liu-
dija apie Jehovos gali?
˙
ˇ ˇ
10 Zemei padeda ir tolimas, bet didziulis „sargas“ —
¯ ˇ
Jupiteris.
ˇ Daugiau kaip tukstant kart didesnis uz
Zem, Jupiteris turi stipr gravitacijos lauk. Koks jo
ˇ
poveikis? Tas laukas sulaiko erdve skriejancius objek-
ˇ
tus arba pakeicia j trajektorij. Mokslinink paskai-
ˇ ¯ ˇ
ciavimais, jeigu nebut Jupiterio, zem bombarduo- ˇ
¯ ˙
t 10 000 kart daugiau dangaus kun. Be to, Zeme
ˇ ˙
turi
ˇ ir kit, arciau esant pagalbinink — Menul.
˙ ˇ ˙
Sis palydovas nera vien puosmena ˇ ar „naktine lem-
ˇ ˙ ˇ
pa“ — jis uztikrina nekintam Zemes sukimosi asies
˙ ¯
posvyr. Del to mus planetoje manoma reguliari
met laik kaita, o tai irgi labai svarbu gyvybei.
11 Apie Jehovos kuriamj gali daug pasako ir Ze-
ˇ
˙ ˇ ˙
mes sandara. Pamstyk apie atmosfer — Zemes ap-
˙ ˇ
saugin skyd. ˇ Saule skleidzia naudingus ir ˇ mirtinus ˇ
spindulius. Zalingieji spinduliai, pasiek virsutin Ze-
˙ ˇ
mes atmosferos sluoksn, deguon pavercia ozonu.
Susidars ozono sluoksnis didum t spinduli ab-
¯ ˙
sorbuoja. Mus planeta turi apsaugin sket!
12 Dar viena mus ¯ ˙ ˙
atmosferos ypatybe yra sudetin-
gas ˇ vairi duj derinys, idealiai pritaikytas gyvybei
˙
Zemeje palaikyti. Kitas atmosferos stebuklas yra van-
˙ ˇ
dens apytakos ciklas. Kasmet saule is vandenyn ir
¯ ˇ
jur isgarina per 400 000 kubini kilometr van-
ˇ
dens. Is gar formuojasi debesys, kuriuos po pa-
˙ ˇ ˇ
dang gainioja vejai. Isgrynintas vanduo krinta ze-
˙
men lietaus, sniego ar ledo pavidalu ir vis papildo
ˇ ˇ
vandens atsargas. Pasitvirtina Mokytojo 1:7 zodziai:
˙ ¯ ˇ ¯
„Visos upes nuolat teka jur, taciau jura niekada ne-
ˇ
11. Kaip atmosfera apsaugo Zem?
12. K vandens apytakos ciklas byloja apie Jehovos kuriamj gali?
ˇ ˙ ¯ ˙
¯ ˇ ˇ ˙ ˙
bˇ una pilna. viet, is kurios isteka, upes vel suteka.“
˙
S cikl galejo sukurti tik Jehova.
ˇ
13 Zemes ˙ ˙ ¯ ˙
gyvybe taip pat liudija apie Kurejo gali. J
ˇ ˇ ˇ
rodo tiek milziniskoji sekvoja, praauganti trisdesim-
ˇ
ties aukst nam, tiek mikroskopiniai augalai, tarp-
stantys vandenynuose ir pagaminantys didel dal
ˇ ˇ
mums reikalingo deguonies. Dirvozemyje irgi knibz-
˙ ˇ ˙
dete knibzda gyvybe — kirminai, grybai ir mikrobai,
padedantys augti augalams. Ties sako Biblija: dirvo-
ˇ ˇ
zemyje tikrai slypi galia. (Pradzios 4:12, NW)
14 Be abejones, ˙ ¯ ˙ ˇ
Jehova „sukure zem savo galybe“.
(Jeremijo 10:12) Dievo galia matoma net smulkiau-
¯ ˇ
siuose jo kuriniuose. Pavyzdziui, milijonas vienas
˙ ˇ ˇ
greta kito sudet atom nevirsyt zmogaus plau-
¯ ˇ
ko storio. O jeigu atomas but keturiolikos aukst
ˇ
pastato dydzio, jo branduolys atsidurt septintame
ˇ ¯ ˇ
aukste ir teprilygt druskos grudeliui. Taciau per
ˇ
branduolin sprogim sis mikroskopinis branduolys
ˇ
isskiria stulbinant energijos kiek!
„Visi, kas gyvas“
15 Kitas akivaizdus Jehovos galios rodymas — gausi
ˇ ˙ ¯ ˙ ˇ ˇ ¯
zemes gyvunija. Daugybe Jehov slovinanci kuri-
ˇ ˙ ˇ
ni isvardyta 148 psalmeje, — pavyzdziui, 10-oje jos
˙ ˇ ˙ ˇ
eiluteje yra minimi „laukiniai zverys ir galvijai“. Ais-
˙ ˇ ¯ ˙
kindamas, kodel zmogus turi jausti Kurejui pagarbi
˙ ¯
baim, Jehova ir Jobui primine kai kuriuos gyvunus,
ˇ ¯
pavyzdziui, liut, zebr, laukin jaut, begemot ir
¯ ˙ ˇ ˙ ˇ
13. K apie Kurejo gali pasako zemes augalija ir dirvozemis?
14. Kokia galia slypi net smulkiame atome?
˙ ˙
15. Ko Jehova pamoke Job, kalbedamas jam apie vairius laukinius
¯
gyvunus?
˙
˙
leviatan (tikriausiai krokodil). K jis norejo tuo pa-
ˇ ¯
sakyti? Jeigu zmogui kelia baim tie galingi, baisus
¯ ˙ ˇ ¯ ˙
ir nesutramdomi gyvunai, kaip jis turet ziureti j
¯ ˙
Kurej? (Jobo 38—41 skyriai)
16 Psalmyno 148:10 minimi ir „sparnuoti pauksˇ ciai“ ˇ
˙
(Brb). Tik pamstyk apie j vairov! Jehova kalbejo
˙ ˇ
Jobui apie strut, kuris „padaro ged zirgui ir raite-
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
liui“. Nors sis pustrecio metro aukscio paukstis ne-
˙
skraido, jis gali begti 65 kilometr per valand grei-
ˇ ˇ
ciu, o zingsnis gali siekti 4,5 metro. (Jobo 39:13, 18)
ˇ ˇ
Kitas paukstis — albatrosas — didzij ˇ gyvenimo dal
ˇ ˇ ¯
praleidzia skraidydamas virs juros. Sio gyvo sklandy-
ˇ
tuvo isskleisti sparnai siekia 3 metrus. Albatrosas gali
ˇ ˙
istisas valandas sklandyti ne karto nesuplasnojs. O
ˇ ˇ ˇ
stai maziausias pasaulyje paukstelis — kamankolibris
˙
— tera penki centimetr. ˇ ˙ Per sekund jis gali suplas-
ˇ
noti net 80 kart! Zerintys it mazi sparnuoti brangak-
meniai kolibriai gali kyboti ore lyg sraigtasparniai ar
net skristi atbuli.
17 Psalmyno 148:7 rasoma, ˇ ˇ
kad Jehov slovina ir „di-
¯ ¯ ˙
dieji juros gyvunai“. Pagalvokime apie melynj ban-
ˇ ¯
gin,
ˇ daugelio laikom didziausiu vis laik gyvunu.
ˇ ˇ
Sis milzinas gali isaugti iki 30 metr ilgio ir daugiau,
o sverti tiek, kiek 30 suaugusi drambli banda. Vien
ˇ ˙
jo liezuvis sveria tiek, kiek vienas dramblys. Melyno-
ˇ ˇ ˇ
jo banginio sirdis dydziu prilygsta mazam automo-
biliui. Per minut ji suplaka tik 9 kartus, tuo tarpu
ˇ ˙ ˙
kolibrio sirdele — kokius 1200 kart. Bent viena me-
˙
lynojo banginio kraujagysle yra tokia stambi, jog po
¯ ˇ ˇ
16. Kuo nuostabus kai kurie Jehovos sukurti pauksciai?
ˇ ˙ ˇ
17. Kokio dydzio yra melynasis banginis ir prie kokios isvados pri-
¯
eisime mstydami apie Jehovos sukurtus gyvunus?
ˇ ˙ ¯ ˙
Apmstykime
¯
Psalmyno 8:4-10 (8:3-9, Brb). Kaip Jehovos kurinija gali pamo-
kyti mus nuolankumo?
Psalmyno 19:2-7 (19:1-6, Brb). K Jehovos kuriamoji galia gali
˙
paskatinti mus daryti ir kodel?
Mato 6:25-34. Kaip Jehovos kuriamosios galios apmstymas ga-
˙ ¯ ˇ
li padeti veikti rupescius ir siekti to, kas gyvenime svarbiausia?
ˇ
Apastal darb 17:22-31. Kaip Jehovos kuriamoji galia padeda
˙ ¯
suprasti, kad stabmeldyste yra blogis ir kad Jis netoli nuo mus?
˙ ˙ ¯ ˇ
j galet ropineti vaikas. Tikrai, mus sirdis pritars
˙
paskutiniosios psalmes raginimui: „Visi, kas gyvas,
ˇ ˇ
slovinkite Viespat!“ (Psalmyno 150:6)
¯
Ko mus moko Jehovos kuryba
ˇ
18 K suzinome ˙
stebedami, kaip Jehova panaudoja
¯ ˙
savo kuriamj gali? Jo kurybos vairove tiesiog stul-
ˇ ˇ
bina. Vienas psalmininkas susuko: „Viespatie, kokie
¯ ¯ ¯ ˇ ˙
vairus tavo kuriniai! . . Tavo kurini pilna zeme.“
ˇ ˙
(Psalmyno 104:24) Tikra tiesa! Biologai zemeje atra-
¯ ˇ ˇ
do gerokai per milijon gyvi rusi, taciau jie nesu-
˙ ˇ
taria del tikslaus j skaiciaus: 10 milijon, 30 ar dar
˙ ˇ
daugiau. Dailininko vaizduote kartais issenka. Bet Je-
ˇ ˙
hovos isradingumui — gebejimui kurti naujus, vai-
˙
rius dalykus — nera rib.
19 Jehovos kuriamoji galia byloja mums ir apie jo vi-
˙ ˇ ¯ ˙ ˇ
savaldystes teis. Vien zodis „Kurejas“ rodo isskirtin
˙ ˙ ¯
Jehovos padet, nes visata ir viskas joje tera „kuriniai“.
¯ ˇ
Net Jehovos viengimis Sunus, darbavsis salia jo kaip
¯ ˙
‘talkininkas’, Biblijoje niekur netituluojamas Kureju
˙ ¯
18, 19. Kokia Jehovos sukurt gyvi vairove ir kaip kurinija liudija
apie jo visavaldyst?
˙
ar Bendraautoriu. (Patarli 8:30; Mato 19:4) Ne, jis va-

¯ ˇ
dinamas „visos Kurinijos pirmagimiu“. (Kolosieciams
¯ ¯ ¯ ˙
1:15, kursyvas mus) Budamas Kurejas, Jehova turi
ˇ ˇ
isimtin teis valdyti vis visat. (Romieciams 1:20;
ˇ
Apreiskimo 4:11)
20 Ar Jehova dabar nebesinaudoja savo kuriamja ga-
ˇ ˇ ˇ
lia? Biblijoje rasoma, kad Jehova, sest dien baigs
˙
kurti, „septint dien. . . ilsejosi po vis darb, ku-
ˇ ˇ
riuos buvo atliks“. (Pradzios 2:2) Apastalas Paulius
˙
nurode, kad jo gyvenamuoju laiku ta septinta „die-
¯
na“ dar nebuvo pasibaigusi, taigi ji tsiasi jau tukstan-
ˇ ˇ ˇ
cius met. (Hebrajams 4:3-6) Bet ar zodis „ilsisi“ reis-
kia, jog Jehova nieko neveikia? Ne, Jehova darbuojasi
vis laik. (Psalmyno 92:5 [92:4, Brb]; Jono 5:17) To-
˙ ˇ ˇ ˙
del Dievo poilsis reiskia tik kad zemeje jis nebekuria
¯ ˇ
materiali kurini. Taciau jis ir toliau darbuojasi siek-
ˇ ˙ ˙ ˇ ˇ
damas
ˇ savo tikslo. Pavyzdziui, Dievas kvepe uzrasyti
ˇ ¯ ˙ ¯
Sventj Rast, taip pat sukure „nauj kurin“, apie
˙ ˇ
kur kalbesime 19 skyriuje. (2 Korintieciams 5:17)
21 Kai Jehovos poilsio diena pasibaigs, jis gales ˙
pa-
ˇ ˇ ˙
reiksti, kad visas jo darbas zemeje yra ‘labai geras’,
˙ ˇ ˇ ¯
kaip kad pasake sestos kurimo dienos pabaigoje. (Pra-
ˇ
dzios 1:31) Kaip jis panaudos kuriamj gali toliau,
ˇ ¯
isvysime ateityje. Kad ir kaip but, galime neabejoti,
ˇ
jog Jehova nepaliaus stebinti savo isradingumu. Vis
ˇ ˙ ˇ ¯
amzinyb galesime mokytis apie Jehov is jo kurini.
ˇ
(Mokytojo 3:11) Kuo daugiau suzinosime apie Didj
¯ ˙ ¯ ˙
Kurej, tuo labiau j gerbsime ir mus draugyste su
˙
juo bus vis artimesne.
20. Kokia prasme Jehova ilsisi?
ˇ ˇ ˇ
21. Kaip Jehova savo kuriamja galia dziugins istikimus zmones vis
ˇ
amzinyb?
6 S K Y R I U S
Naikinamoji galia:
ˇ
Jehova — „karzygys“
¯ ˙ ˇ ˇ
IZRAELITAI atsidure spstuose: is son dunksojo ne-
veikiamos uolos, priekyje bangavo neperbrendama
¯ ˙ ˙ ˇ ˇ
jura. Juos vijosi gresminga jega — kraujo istroskusi
ˇ ˇ ˙
egiptieci armija.1 Taciau Moze ragino Dievo taut
ˇ ˇ
neprarasti vilties. „Pats Viespats kovos uz jus“, — tvir-
ˇ ˙
tino jis. (Isejimo 14:14)
2 Vis delto ˙ ˙ ˇ ˙
Moze, matyt, saukesi Jehovos ir jis atsilie-
˙ ˇ ˇ
pe: „Ko tu mans saukiesi?. . Pakelk savo lazd, istiesk
ˇ ¯ ˇ ˙
rank virsum juros ir perskirk j.“ (Isejimo 14:15, 16)
˙ ˙ ˇ
Pamegink sivaizduoti, kas dejosi. Jehova iskart sako
ˇ
angelui ir debesies stulpas persikelia izraelit uznu-
ˇ ˇ ˇ
gar, kur tikriausiai issiplecia ir pastoja egiptieciams
ˇ ˙ ˙ ˇ
keli. (Isejimo 14:19, 20; Psalmyno 105:39) Moze is-
¯ ˙ ¯
tiesia rank, ima pusti smarkus vejas ir jura prasiski-
ria. Vanduo stebuklingai sustingsta lyg siena. Atsive-
ria takas — toks platus, kad gali praeiti visa tauta!
ˇ ˙
(Isejimo 14:21; 15:8)
ˇ
3 Isvyds ˙
tok stebukl faraonas turejo sakyti armi-
ˇ ˇ
jai trauktis. Taciau isdidumo apakintas jis pradeda
ˇ ˙ ˇ
puolim. (Isejimo 14:23) Egiptieciai metasi vytis iz-
¯
raelitus juros dugnu, bet netrukus j gretos pakrinka,
ˇ
nes ima smukti kovos vezim ratai. Vos tik izraelitai
ˇ
1 Pasak zyd istoriko Juozapo Flavijaus, izraelitus „vijosi 600 kovos
ˇ ˇ ˇ ˙
vezim, 50 000 raiteli ir milziniska gerai ginkluot 200 000 pestinin-
k armija“. (Jewish Antiquities, tomas II, p. 324 [XV, 3])
˙ ˙ ˇ
1—3. a) Kas izraelitams grese nuo egiptieci? b) Kaip Jehova kovojo
ˇ
uz savo taut?
ˇ
NAIKINAMOJI GALIA: JEHOVA — „KARZYGYS“ 59
ˇ
pasiekia krant, Jehova liepia Mozei: „Istiesk rank
ˇ ¯ ˇ ˇ
virsum juros, kad vandenys sugrzt ant egiptieci,
ˇ ˇ ˙ ¯
j kovos vezim ir vezej!“ Vandens sienos griuva
ˇ ˙
ir faraonas su visa savo armija pasksta. (Isejimo 14:
24-28, Brb; Psalmyno 136:15)
4 Izraelio tautos isgelb ˇ ˙ ¯
ejimas prie Raudonosios juros
˙
— tikrai didis Jehovos stebuklas. Ten jis rode, jog „yra
ˇ ˇ ˙
karzygys“. (Isejimo 15:3, Brb) K manai apie tok Die-
¯ ˇ ˇ ˙
vo apibudinim? Ties sakant, karai zmonijai atnese
ˇ ˙
daug skausmo ir kanci. Tad gal Dievas, turintis jeg
naikinti, gali atrodyti veikiau atstumiantis nei pa-
trauklus?
ˇ
Dievo karas ne toks kaip zmoni
5 Titulu „kareivij Jehova“ Hebrajiskuosiuose ˇ ˇ
ras-
ˇ
tuose Dievas vadinamas beveik tris simtus kart, o
ˇ ˇ ˇ ˇ
Krikscioni graikiskuosiuose rastuose — por kart.
(1 Samuelio 1:11, NW) Visatos Valdovas Jehova va-
ˇ ˙
dovauja didziulei angel kariuomenei. (Jozues 5:
13-15; 1 Karali 22:19, Brb) Naikinamoji jos galia
ˇ
stulbina. (Izaijo 37:36) Tiesa, mintis apie zmoni nai-
˙ ˇ
kinim nera maloni. Bet reikia nepamirsti, kad Die-
ˇ ˇ
vo karas nepanasus beprasmes zmoni kovas. Nors
˙
karo vadai ir politiniai vadovai gali meginti pateisin-
ˇ
ti agresij kilniais tikslais, zmoni karus visada lemia
ˇ
godumas ir savanaudiskumas.
˙ ¯
4. a) K Jehova rode prie Raudonosios juros? b) Koks kai kam gali
ˇ
pasirodyti sis Jehovos veiksmas?
˙
5, 6. a) Kodel Dievas tinkamai vadinamas „kareivij Jehova“?
ˇ
b) Kuo Dievo karas skiriasi nuo zmoni kar?
¯ ˙ ˇ
Prie Raudonosios juros Jehova rode ess „karzygys“
˙
ˇ
6 Taciau Jehovos nevaldo emocijos. Pakartoto sta-
ˇ
tymo 32:4 rasoma: „Tai Uola! Jo darbai tobuli, visi
ˇ ˇ
jo keliai is tikrj teisingi. Istikimasˇ Dievas, be ap-
˙
gaules, teisus ir patikimas!“ Dievo Zodyje smerkia-
ˇ ˇ ˇ
mas aklas nirsis, ziaurumas ir smurtas. (Pradzios
49:7; Psalmyno 11:5) Jehova niekada nesielgia ne-
protingai. Savo naikinamj gali jis naudoja tik ne-
ˇ ˇ ˙
sant kitos iseities. Per pranas Ezechiel jis pasake:
ˇ ˇ ˙ ˇ
„Argi as trokstu, kad nedorelis mirt, — tai Viespa-
ˇ ˇ ˇ
ties Dievo zodis, — o ne grzt is savo kelio ir gyven-
t?“ (Ezechielio 18:23)
7 Tad kodel ˙ ˇ
Jehova naudoja naikinamjˇ gali? Pries
˙
atsakydami prisiminkime teisj Job. Setonas sua-
bejojo, ar Jobas (ir, galima sakyti, kiekvienas kitas
ˇ
zmogus) liks doras prispaustas ˇ ˙ nelaimi. Jehova pri-
˙ ˙ ˇˇ ¯ ˇ
eme issuk ir leido Setonui isbandyti Jobo dorum.
˙
Todel Jobas susirgo, prarado turt ir vaikus. (Jobo
ˇ ˇ
1:1—2:8) Nezinodamas nelaimi priezasties Jobas pa-
˙ ˇ ˙
mane, kad j neteisingai baudzia Dievas. Jis klause
˙ ˇ
Dievo, kodel sis paverts j „savo taikiniu“ ir „prie-
ˇ
su“. (Jobo 7:20; 13:24)
8 Jaunuolis, vardu Elihuvas, padejo ˙
Jobui suprasti,
kad jis msto klaidingai: „Ar manai, kad tu teisingai
ˇ ˇ
kalbi sakydamas: ‘As esu teisesnis uz Diev’?“ (Jobo
ˇ ˇ
35:2, Brb) Taip, tardamiesi zin geriau uz Diev arba
manydami j elgiantis neteisingai, klysime. „Negali
¯
buti, kad Dievas daryt neteisyb ir Visagalis nusi-
ˇ ˙ ˙ ¯ ˙
kalst“, — pareiske Elihuvas. Veliau jis pridure: „Vi-
˙
sagalis — negalime jo pasiekti! Jis didingas jega ir
ˇ ˇ
7, 8. a) Kaip neteisingai savo kanci priezast suprato Jobas? b) Kaip
˙ ˇ
Elihuvas pataise Job? c) Ko galime pasimokyti is atsitikimo su Jobu?
ˇ
ˇ
teisingumu, tad nepazeis didelio teisumo.“ (Jobo
34:10, Brb; 36:22, 23; 37:23) Galime neabejoti, kad
˙ ˙
jei Dievas kovoja, tai tik teisetai. Turedami tai ome-
ˇ ˙
ny, apsvarstykime kai kurias priezastis, kodel tai-
ˇ
kos Dievas kartais tampa kovotoju. (1 Korintieciams
14:33, Vl)
˙
Kodel taikos Dievui tenka kovoti
9 Paslovinsˇ ˇ ˙ ˇ ˙
Diev kaip karzyg, Moze pareiske: „Kas
ˇ
tarp diev tau lygus, Viespatie? Kas, kaip tu, nuosta-
ˇ ˇ ˙ ˇ ˇ ˙
bus sventumu?“ (Isejimo 15:11) Panasiai rase ir pra-
ˇ ˇ ˇ
nasas Habakukas: „Tavo akys per sventos zvelgti
ˇ ¯ ˙
pikta, tu negali ziureti nusikaltimus.“ (Habakuko
˙ ˇ
1:13) Jehova yra ne tik meiles, bet ir sventumo, tei-
ˇ ˙
sumo bei teisingumo Dievas. Ir kartais sios savybes
paskatina j pasinaudoti naikinamja galia. (Izaijo
59:15-19; Luko 18:7) Vadinasi, net kovodamas Die-
ˇ ˙ ˇ
vas lieka sventas. Jis todel ir kovoja, kad yra sventas.
ˇ ˙
(Isejimo 39:30, NW)
10 Apsvarstykime, kokia padetis ˙ ˙
susidare po pirmo-
ˇ ˇ ˇ
sios zmoni poros, Adomo ir Ievos, maisto. (Pradzios
¯ ˙ ¯
3:1-6) Jeigu Jehova nebut paiss neteisybes, jis but
ˇ
davs pagrind abejoti, ar is ties yra Visatos Valdo-
¯ ˙
vas. Budamas teisingas, Dievas turejo nubausti juos
ˇ
mirtimi. (Romieciams 6:23) Pirmojoje Biblijos pra-
ˇ ˙ ˙
nasysteje Jehovaˇ paskelbe, kad tarp jo tarn ir „gy-
˙ ˙ ˙
vates“, tai yra Setono, sekej sivyraus nesantaika.
ˇ ˇ ˙
(Apreiskimo 12:9; Pradzios 3:15) Ta nesantaika gales
˙
9. Kodel taikos Dievas kovoja?
˙ ˙
10. a) Kada Dievas pirm kart paskelbe kar ir kodel? b) Koks yra
¯ ˇ ˇ ˇ
vienintelis budas padaryti gal nesantaikai, ispranasautai Pradzios
¯ ˇ ˙
3:15, ir koki palaim susilauks teisus zmones?
˙
¯ ˇ ˇ ˙ ˇ
buti pasalinta tik sunaikinus Seton. (Romieciams ˇ ˙
16:20) Tuomet teisieji susilauks gausi palaim — Se-
˙ ˇ ˙
tonas daugiau nebekenks ir jie gales atkurti zemeje
ˇ
roj. (Mato 19:28) Bet kol tai vyks, Velnio salinin-
˙ ˙
kai nesiliaus kel gresm Dievo tautos fizinei bei
˙ ˇ
dvasinei gerovei. Tad Jehova kartais tures sikisti.
Dievas kovoja su blogiu
ˇ
11 Vienas toks Dievo sikisimo pavyzdys buvo No-
ˇ ˇ
jaus dien Tvanas. Pradzios 6:11, 12 rasoma: „Dievo
ˇ ˙
akyse zeme buvo pagedusi ir pilna smurto. Dievas
˙ ˇ ˙ ˇ ˙
mate, kad zeme buvo pagedusi, nes visi zmones
ˇ ˙ ˙
buvo sudark savo kelius zemeje.“ Ar galejo Dievas
˙ ˙
leisti nedoreliams sunaikinti paskutinius doroves li-
ˇ ˙
kucius? Ne. Jehova mate, kad reikia sukelti Tvan ir
ˇ ˇ ˙ ˇ ˇ
nusluoti nuo zemes pavirsiaus smurtininkus bei is-
˙
tvirkelius.
12 Del ˙ ˇ ˇ
tos pacios priezasties buvo pasmerkti ir kanaa-
ˇ ˇ ˙ ˇ ˙
nieciai. Jehova apreiske, kad is Abraomo kils „sekla“,
ˇ ˙ ˙
per kuri bus palaimintos visos zemes tautos. Del to
ˇ ˙
Dievas pazadejo Abraomo palikuoniams amorit ap-
ˇ ˙ ˙ ˇ
gyvent Kanaano zem. Ar galejo Dievas teisetai isva-
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
ryti si taut is j krasto? Jehova ispranasavo, kad savo
ˇ ˙ ˙
zemese amoritai gales gyventi dar 400 met, kol j
ˇ
‘nedorumo saikas prisipildys’.1 (Pradzios 12:1-3; 13:
14, 15; 15:13, 16; 22:18, Vl) Per tuos metus amori-
˙ ˇ
tai daresi vis nedoresni. Kanaanas virto stabmeldzi,
ˇ
1 Amoritais cia tikriausiai vadinamos visos Kanaano tautos. (Pakar-
˙
toto statymo 1:6-8, 19-21, 27; Jozues 24:15, 18)
˙ ˙
11. Kodel Dievas mate reikal sukelti visuotin tvan?
ˇ ˇ ˙ ˙ ˙
12. a) K Jehova ispranasavo apie Abraomo „sekl“? b) Kodel reikejo
ˇ
isnaikinti amoritus?
ˇ
ˇ ˇ ˇ ˇ ˙ ˇ ˇ ˙
zmogzudzi ir iskrypeli salimi. (Isejimo 23:24; 34:
ˇ
12, 13; Skaici 33:52) Jos gyventojai aukojo net vai-
˙ ˇ
kus. Argi galejo sventasis Dievas leisti, kad jo taut
˙ ˇ
supt toks blogis? Ne! Jis paskelbe: „Krastas buvo
ˇ ˇ ˇ
suteptas. As uztrauksiu j nusikaltimus ant j, ir kras-
ˇ
tas isvems savo gyventojus.“ (Kunig 18:21-25; Brb)
ˇ ˇ ˇ ˙ ˇ
Taciau Jehova neiszude vis kanaanieci. T Kanaa-
no gyventoj, kuriems buvo brangus teisingumas,
ˇ ˇ ˙
pavyzdziui, Rahabos ir gibeonieci, jis pasigailejo.
˙
(Jozues 6:25; 9:3-27)
˙
Kova del savo vardo
13 Jehova yra sventas, todel ˇ ˙ ˇ
jo vardas irgi sventas.
˙ ˙
(Kunig 22:32) Jezus moke savo mokinius melsti:
ˇ ˇ
„Teesie sventas tavo vardas.“ (Mato 6:9) Maistas Ede-
ˇ ˙ ˇ ˙ ˙ ˙
ne suterse Dievo vard ir iskele abejones del Dievo
ˇ ˇ
reputacijos bei valdymo. Tokio zeidimo ir maisto
˙ ˙ ˇ
Jehova negalejo nepaisyti. Jis turejo isteisinti savo
vard. (Izaijo 48:11)
14 Vel ˙
prisiminkime izraelitus. Kol jie vergavo Egip-
ˇ ˙
te, Dievo pazadas per Abraomo Sekl palaiminti vi-
ˇ ˙ ˙ ˇ ˇ ˇ ˇ
sas zemes tautas atrode tuscias. Taciau islaisvins ir
¯ ˇ
suburs izraelitus taut Jehova isteisino savo vard.
ˇ ˙ ˇ
Apie tai pranasas Danielius kalbejo maldoje: „Vies-
¯ ˇ ˇ
patie, mus Dieve, . . . isvedei savo taut is Egipto
ˇ ˙
zemes galinga ranka ir pasidarei sau vard.“ (Danie-
liaus 9:15)
15 domu, kad Danielius taip meldesi ˙
laikotarpiu,
ˇ ˙ ˙
kai zydams reikejo, kad Jehova vel imtsi veiksm
˙ ˙ ˇ
13, 14. a) Kodel Jehova turejo paslovinti savo vard? b) Kaip Jehova
ˇ
isteisino savo vard?
˙ ˇ ˇ ˇ ˙
15. Kodel Jehova islaisvino zydus is Babilono nelaisves?
˙
˙ ¯ ˇ ˙ ˇ
del savo vardo. Neklusnus zydai buvo nelaisveje, s-
ˇ ˙ ˙
kart Babilone. Is j sostines Jeruzales tebuvo lik
˙ ˇ ˇ ˇ
griuvesiai. Danielius zinojo, kad sugrzindamas zy-
˙ ˇ ˇ ˙
dus tevyn Jehova isaukstint savo vard. Todel
˙ ˇ ˇ ˇ
melde: „Viespatie, atleisk! Viespatie, isklausyk ir veik!
˙
Del savs paties nedelsk, mano Dieve, nes tavo mies-
tas ir tavo tauta vadinasi tavo vardu.“ (Danieliaus 9:
¯
18, 19, kursyvas mus)
ˇ
Kova uz savo taut
16 Ar tai, kad Jehovai rupi ¯ ˇ
jo vardo sventumas, rodo
ˇ ¯ ˇ
j esant salt ir savanaud? Ne, nes budamas sventas
˙
ir myledamas teisingum jis saugo savo taut. Ap-
ˇ ˇ
svarstykime Pradzios 14 skyri. Ten rasoma, kaip ke-
˙ ¯ ˙
turi karaliai pagrobe Abraomo sunen Lot ir jo
ˇ ˇ
seim. Dievo padedamas Abraomas sutriuskino ne-
ˇ ˙ ˇ
palyginamai pranasesnes jegas! Tikriausiai si perga-
˙ ˇ ˇ
le buvo pirmas ˇ vykis, aprasytas „Viespaties Kar
ˇ
knygoje“. Sioje knygoje, ko gero, buvo uzfiksuoti
ˇ ˇ
ir kai kurie kiti, Biblijoje neaprasomi, karo zygiai.
ˇ ˙ ˙
(Skaici 21:14) Dar daugiau laimejim lauke atei-
tyje.
17 Izraelitams dar nezengus ˇ ˇ ˙
Kanaano zem Moze
ˇ ¯
juos patikino: „Viespats, jus Dievas, eina pirma
¯ ˇ ˙ ˙
jus, jis pats kovos uz jus, kaip matete j darant del
¯ ˙
jus Egipte.“ (Pakartoto statymo 1:30; 20:1) Mozes
˙ ˙ ˙ ˇ
pedinio Jozues, teisej ir istikim Judo karali lai-
˙ ˇ
kais Jehova tikrai kovesi uz savo taut ir dovanojo
ˇ ˙ ¯ ˇ
16. Paaiskink, kodel tai, kad Jehovai rupi jo vardo sventumas, nero-
ˇ
do j esant salt ir savanaud.
˙ ˇ ˇ
17. Kas rodo, jog Jehova kovesi uz savo taut jai zengus Kanaano
ˇ ˇ
zem? Duok pavyzdzi.
ˇ
Apmstykime
ˇ
2 Karali 6:8-17. Kaip zinojimas, kad Dievas yra „kareivij
Jehova“ (NW ), gali sustiprinti sunkiu metu?
Ezechielio 33:10-20. Koki galimyb Jehova duoda jo staty-
ˇ ˇ ˙ ˇ
mus lauzantiems zmonems pries imdamas juos bausti?
ˇ ˙ ˇ
2 Tesalonikieciams 1:6-10. Kodel istikimi Dievo tarnai pajus
˙ ˙
palengvejim, kai nedoreliai bus sunaikinti?
2 Petro 2:4-13. Kas skatina Jehov panaudoti savo naikinamj
ˇ ˇ
gali ir k is to gali suprasti zmonija?
¯ ˙ ˙
jai daug spuding pergali. (Jozues 10:1-14; Teisej
4:12-17; 2 Samuelio 5:17-21)
18 Jehova nepasikeite˙ ir neissi ˇ ˇ ˙
zadejo savo tikslo pa-
ˇ ˇ
versti si planet rojumi. (Pradzios 1:27, 28) Dievas
ˇ ˇ
ir siandien nekencia blogio. Jis labai myli savo tau-
ˇ
t, tad netrukus stos uz j. (Psalmyno 11:7) Greitai
ˇ ˇ ˙
Pradzios 3:15 minima nesantaika ypac sustipres ir
˙ ˇ
pasieks kulminacij. Jehova, noredamas paslovinti
˙ ˇ
savo vard ir apsaugoti savo taut, vel taps karzygiu.
ˇ
(Zacharijo 14:3; Apreiskimo 16:14, 16)
19 Panagrinekime ˙ ˇ ˇ
˙ ˇ ˙ ˇ pavyzd: tarkim, kad seim uzpuo-
le siuts zveris. Seimos galva stojo kov su tuo siau-
¯ ˙
bunu ir j nudejo. Ar manai, kad toks vyro poelgis
ˇ ˇ
zmon bei vaikus papiktint? Priesingai, juos su-
ˇ ˙ ¯
jaudint nesavanaudiska vyro meile. Mus taip pat
˙
neturet gsdinti naikinamoji Dievo galia. Jehovos
˙ ˇ ˇ
18. a) Kodel galime dziaugtis, kad Jehova nesikeicia? b) Kas vyks,
ˇ ˇ ˙
kai Pradzios 3:15 minima nesantaika ypac sustipres?
ˇ ˙
19. a) Pasitelks pavyzd paaiskink, kodel naikinamoji Dievo galia
˙
gali mus traukti prie jo. b) Kokius jausmus mums turet kelti tai, kad
ˇ ˇ
Dievas pasiruoss kovoti uz mus?
˙
˙ ¯
pastangos apsaugoti mus turet sustiprinti mus
ˇ
meil jam bei pagarb uz jo berib gali. Tad „tar-
naukime Dievui su pagarba ir baime“. (Hebrajams
12:28)
ˇ
Artinkis prie Dievo Karzygio
ˇ
20 Zinoma, Biblijoje nera ˙ ˇ
detaliai paaiskinti visi Je-
˙ ¯
hovos karo veiksmai. Vis delto galime buti tikri: jis
niekada nenaudoja savo naikinamosios galios netei-
ˇ ˇ ˇ
singai, piktavaliskai ar ziauriai. Daznai tam tikr Bib-
˙
lijos pasakojim geriau suprasti mums pades jo kon-
tekstas arba papildoma informacija. (Patarli 18:13)
ˇ ˇ
Taciau net nezinodami vis smulkmen, bet steng-
ˇ
damiesi geriau pazinti Jehov ir apmstydami nuo-
ˇ
stabias jo savybes, issklaidysime bet kokias abejo-
nes. Taip darydami pamatysime, jog turime tiek
ˇ ˇ ˙ ¯
daug priezasci pasitiketi mus Dievu Jehova. (Jobo
34:12)
21 Nors prireikus Jehova tampa „karzygiu“, ˇ ˇ
sirdyje
˙ ˙ ˇ
jis nera karingas. Ezechielio regejime apie dangisk-
ˇ ¯ ˇ
j vezim Jehova vaizduojamas kaip musiui pasiruo-
ˇ ˇ ˙
ss karys. Taciau tame regejime Diev juosia vaivo-
ˇ ˙ ˇ
rykste — taikos simbolis. (Pradzios 9:13; Ezechielio
ˇ ˇ
1:28; Apreiskimo 4:3) Aisku, Jehova yra romus ir tai-
˙ ˇ ˙ ˇ
kingas. „Dievas yra meile“, — rase apastalas Jonas.
˙
(1 Jono 4:8) Visos Jehovos savybes yra tobulai sude-
rintos. Kaip nuostabu, kad galime tapti tokio galin-
ˇ
go ir mylincio Dievo draugais!
˙ ˇ ¯ ˙ ˇ
20. Kaip turetume ziureti ne visai mums aiskius Biblijos pasakoji-
˙
mus apie Dievo karo veiksmus ir kodel?
ˇ ˇ
21. Nors kartais Jehova tampa „karzygiu“, koks Dievas jis yra is tik-
rj?
7 S K Y R I U S
ˇ
Saugancioji galia:
¯
„Dievas — mus prieglauda“
ˇ ˇ
IZRAELIT, 1513 m. p. m. e. pradzioje zengusi
˙
Sinajaus srit, tykojo pavojai. J lauke alinanti kelio-
˙
ne „per didel ir baisi dykum, kur buvo nuodin-
ˇ
g gyvaci ir skorpion“. (Pakartoto statymo 8:15,
˙ ˇ ˇ ˇ ˇ
Brb) Be to, juos galejo uzpulti priesiskos tautos. si
˙ ˙
dykyn izraelitus atvede pats Jehova. Bet ar sugebes
jis juos apsaugoti?
2 Jehova padrsino: „Jus ¯ ˙
matete, k padariau egip-
ˇ ˇ
tieciams, kaip nesiau jus ant ereli sparn ir pas save
ˇ ˇ ˙ ˙
atsivedziau.“ (Isejimo 19:4) Jis primine savo tautai,
ˇ ˙ ˇ
kad isgelbejo j nuo egiptieci ir tarsi ant erelio spar-
ˇ ˙ ˇ ¯ ˙ ˙
n nunese saugi viet. Paziurekime, kodel dar
„ereli sparnai“ tinkamai vaizduoja Dievo apsaug.
ˇ
3 Placiais, galingais, net iki poros metr ilgio spar-
˙
nais erelis ne tik sklando padangeje. Po jais lyg po
˙ ˇ ˙ ˇ
skeciu erelio patele slepia savo gleznus jauniklius
˙
nuo vidurdienio saules. Kartais sparnais ji pridengia
ˇ ˙ ˇ ˇ ˇ
ereliukus ir nuo zvarbaus vejo. Kaip sie pauksciai
˙
saugo savo jauniklius, taip Jehova globojo ir gyne
jaun Izraelio taut. Tad ir dykumoje Dievo tauta ga-
˙ ˙ ˇ
lejo sleptis po jo galingais „sparnais“, kol buvo isti-
kima. (Pakartoto statymo 32:9-11; Psalmyno 36:8
˙
[36:7, Brb]) Ar mes irgi galime tiketis Dievo apsau-
¯
gos mus dienomis?
ˇ
1, 2. Kokie pavojai tykojo izraelit, 1513 m. p. m. e. zengusi
Sinajaus srit, ir kaip Jehova juos padrsino?
˙
3. Kodel „ereli sparnai“ puikiai vaizduoja Dievo apsaug?
˙
Dievas laiduoja apsaug

˙
4 Apsaugoti savo tarnusˇ Jehova tikrai pajegia, juk jis
yra „Dievas Visagalis“. Sis titulas nurodo j turint be-
ˇ
rib gali. (Pradzios 17:1) Kaip nemanoma sustab-
˙
dyti potvynio, taip niekas nesugebes sulaikyti Jeho-
˙
vos, kai jis ko nors imasi. Kadangi Jehova pajegus
gyvendinti visus savo sumanymus, kyla klausimas:
„Ar jis pasinaudos galia savo tautai apsaugoti?“
5 Taip! Jehova zada ˇ ¯
tai padaryti. „Dievas — mus
˙
prieglauda ir stiprybe, visada artima pagalba varguo-
ˇ
se“, — rasoma Psalmyno 46:2 (46:1, Brb). Kadangi
ˇ
Dievas nemeluoja, galime visiskai pasikliauti jo pa-
ˇ ˙
zadu apginti mus. (Titui 1:2, Brb) Panagrinekime ke-
ˇ
lias iskalbingas iliustracijas, kuriomis Jehova nori
¯
parodyti, kaip mumis rupinasi.
6 Jehova yra Ganytojas, o „mes — jo tauta ir jo kai-
˙
menes avys“. (Psalmyno 23:1; 100:3) Avys yra vieni
˙ ˇ ¯
bejegiskiausi gyvun. Bibliniais laikais piemuo tu-
˙ ¯ ˙ ¯
rejo buti itin drsus, kad galet apginti jas nuo liu-
t, vilk, loki bei vagi. (1 Samuelio 17:34, 35; Jono
ˇ
10:12, 13) Bet jo darbas reikalavo ir svelnumo. Aviai
˙ ¯
eriuojantis toli nuo aptvaro, rupestingas piemuo j
saugodavo, paskui paimdavo silpnut jaunikl ir nu-
ˇ
nesdavo aptvar.
7 Lygindamas save su piemeniu Jehova patikina,
ˇ ˇ ˇ
kad nuosirdziai troksta mus saugoti. (Ezechielio 34:
˙ ˇ ˙ ˇ
4, 5. Kodel galime visiskai pasitiketi Jehovos pazadu mus apginti?
¯
6, 7. a) Kaip bibliniais laikais piemuo rupindavosi avimis? b) Kokia
ˇ ˇ
Biblijos iliustracija parodo nuosird Jehovos troskim ginti ir saugoti
savo avis?
ˇ
„Savo antyje juos nesioja“
˙
ˇ
11-16) Prisimink 2-ame sios knygos skyriuje aptar-
ˇ ˇ ¯
tus Izaijo 40:11 zodzius, kuriais apibudintas Jehova:
„Kaip piemuo jis gano savo band: savo ranka su-
˙ ˇ
renka eriukus, savo antyje juos nesioja.“ (Jr) Kaip
˙ ˇ ˇ
erytis atsiduria piemens antyje — uz jo drabuzi? Jis
˙ ˇ
gali prie jo prieiti ir net baksteleti koj. Taciau pats
˙ ˇ
piemuo pasilenkia, paima eriuk ir svelniai sideda
¯ ˇ ˇ
ant. Koks jaudinantis mus Didziojo Ganytojo tros-
kimas mus saugoti ir ginti!
8 Bet Jehova saugo ne visus, o tik tuos, kurie prie
ˇ ˇ
jo artinasi. Patarli 18:10 rasoma: „Viespaties vardas
ˇ ˙ ¯
— tvirtas bokstas; teisusis gali pabegti j ir buti sau-
gus.“ Bibliniais laikais dykumose kartais statydavo
ˇ ˇ ˙ ˙
bokstus, kuriuose zmones galedavo prisiglausti. Vis
˙ ˇ ˙ ˙ ˙
delto zmogus galedavo ten ir nesislepti, jei nenore-
ˇ
davo. Panasiai yra ir su Jehovos apsauga. Nepakan-
˙
ka vien kartoti Dievo vard — jis nera stebuklingas
ˇ ˇ ˙
zodis. Turime pazinti pat Jehov, pasitiketi juo bei
ˇ
gyventi pagal jo teisingas normas. Kaip gera zinoti,
ˇ ˙
kad jei grsimes Jehov, jis taps mums saugiu
ˇ
bokstu!
¯ ˇ ˙
„Mus Dievas. . . gali mus isgelbeti“
9 Jehova ne tik pazad ˇ ˙
ejo apsaug. Bibliniais laikais
˙
jis daug kart stebuklingai rode gebs apsaugoti
savo taut. Per vis Izraelio istorij Jehovos galinga
ˇ ˇ ˇ ˙
ranka daznai sulaikydavo stiprius priesus. (Isejimo
7:4) Be to, Jehova apsaugodavo ir pavienius asmenis.
ˇ
8. a) K Dievas zada apsaugoti ir kaip tai parodyta Patarli 18:10?
b) K reikia daryti, kad Dievo vardas tapt apsauga?
ˇ ˙
9. Ar Jehova tik pazadejo apsaugoti?
ˇ ¯
SAUGANCIOJI GALIA: „DIEVAS — MUS PRIEGLAUDA“ 71
10 Trys jauni hebrajai Sadrachas, Mesachas

ˇ ˇ
ir Abed
Negas nesutiko nusilenkti karaliaus Nebukadnecaro
pastatytai auksinei statulai. siuts karalius pagrasi-
ˇ
no mesti juos liepsnojanci krosn. „Koks dievas
ˇ ˙ ˇ ˇ
gali isgelbeti jus is mano rank?“ — tyciojosi Nebu-
ˇ ˙
kadnecaras, galingiausias valdovas zemeje. (Danie-
ˇ ˙
liaus 3:15) Jaunuoliai visiskai pasikliove Jehovos
ˇ ˙ ˇ
galia juos isgelbeti, taciau netvirtino, kad jis tai pa-
˙ ¯
darys. Taigi jie atsake: „Jeigu taip padarysi, tai mus
ˇ ˙
Dievas, kuriam tarnaujame, gali isgelbeti mus.“ (Da-
nieliaus 3:17, Brb) Taip ir buvo — net septyniskart
ˇ ˇ ˇ ¯
karsciau nei paprastai iskurenta krosnis visagaliam
˙
Dievui nesutrukde apsaugoti jaunuoli, ir karalius
ˇ ˙
buvo priverstas pripazinti: „Nera jokio kito Dievo,
˙ ˇ ˙
kuris galet taip isgelbeti.“ (Danieliaus 3:29)
11 Ypacˇ gerai gebejim ˙
apsaugoti Jehova parode, kai
˙
˙ ˙ ¯ ˇ ˙
perkele savo viengimio Sunaus gyvyb zydaites,
ˇ ˙
vardu Marija, scias. Angelas pasake Marijai, kad ji
˙ ˇ ¯ ˇ
„prad
ˇ es sciose ir pagimdys sun“, bei paaiskino:
ˇ ˇ ˇ
„Sventoji Dvasia nuzengs ant tavs, ir Auksciausiojo
˙ ˇ ˇ ˙
galybe pridengs tave savo seseliu.“ (Luko 1:31, 35)
¯ ˙
Dar niekad Dievo Sunus nebuvo toks bejegis. Ar
˙ ˙
nuodeme bei ˇ ˙ motinos netobulumas pakenks vai-
ˇ ˇ
siui? O gal Setonui pavyks suzaloti ar net nuzudyti
¯ ¯
dar negimus Sun? Jokiu budu! Jehova Marij nuo
˙
pat pastojimo momento tarsi apjuose apsaugine sie-
ˇ
na, kad niekas — nei netobulumas, nei kokia zalinga
˙ ˇ ˇ
jega, nei zmogzudys, nei demonai — nepakenkt au-
ˇ ˙ ¯ ˙
ganciam vaisiui. Jehova globojo Jez ir kudikysteje.
ˇ
10, 11. Koki Biblijoje yra pavyzdzi, kaip Jehova apsaugojo pavie-
nius asmenis?
˙
(Mato 2:1-15) Iki nustatyto laiko Dievas savo bran-

¯ ˇ
g Sun saugojo nuo bet kokios zalos.
12 Kodel ˙
Dievas taip stebuklingai apsaugojo kai ku-
ˇ ˇ
riuos zmones? Daugeliu atvej tam tikrus zmones jis
˙ ˇ
saugojo del labai svarbios priezasties — kad gyven-
ˇ ¯ ˙
dint savo sumanymus. Pavyzdziui, kudikis Jezus tu-
˙ ˇ ¯ ˙
rejo islikti, kad but vykdyta tai, k Dievas numate
ˇ ˇ ˇ
visos zmonijos ˇ gerovei. Tokie pavyzdziai aprasyti jo
˙ ˇ
kveptame Zodyje, o sis buvo „mums pamokyti pa-
ˇ ˇ ˇ ˙
rasytas, kad istverme ir Rast paguoda turetume vil-
ˇ ˇ
ties“. (Romieciams 15:4) Taip, sie Biblijos pasakojimai
¯ ˙ ˇ
stiprina mus tikejim visagaliu Dievu. Taciau kokios
ˇ ˇ
apsaugos galime laukti is Dievo siandien?
˙ ˙
Kokios Dievo apsaugos neturetume tiketis
ˇ ˙
13 Nors Dievas zadejo apsaug, tai nereiskia, kad jis ˇ
ˇ
sipareigojo stebuklingai mus globoti. Dievas nezada
˙
lengvo gyvenimo, kol tebera senoji sistema. Daugel
ˇ ˇ ˙ ˙
istikim Jehovos tarn istinka dideles bedos: skurdas,
˙ ˇ
karas, ligos ar mirtis. Jezus savo mokiniams paaiski-
ˇ ˙ ˙
no, kad bet kuriam is j gali tekti mirti del tikejimo.
˙ ˙ ˇ ˙ ¯ ˇ
Todel jis pabreze butinyb istverti iki galo. (Mato 24:
˙
9, 13) Jeigu ˇ ˙ Jehova stebuklingai gelbet nuo vis ne-
˙ ˇ ˇ
laimi, Setonas turet dingst is jo saipytis ir neigti,
ˇ ˇ
kad esame nuosirdziai atsidav Dievui. (Jobo 1:9, 10)
14 Ir bibliniais laikais Jehova neapsaugodavo vis
˙ ˇ
savo tarn nuo pirmalaikes mirties. Pavyzdziui, 44
˙
12. Kodel Jehova bibliniais laikais stebuklingai saugodavo kai ku-
ˇ
riuos zmones?
¯ ˇ
13. Ar Jehova sipareigojo stebuklingai mumis rupintis? Paaiskink.
ˇ
14. Kokie pavyzdziai rodo, kad Jehova ne visus savo tarnus apsaugo-
davo vienodai?
ˇ ¯
ˇ ¯ ˇ
m. e. m. Erodas nukirsdino apastal Jokub, taciau
˙ ˇ ˇ
kiek veliau Jehova „is Erodo rank“ isvadavo Petr.
ˇ ¯
(Apastal darb 12:1-11) O Jonas, Jokubo brolis, per-
¯ ˇ ˙
gyveno ir Petr, ir Jokub. Aisku, negalime tiketis, kad
Dievas apsaugos kiekvien savo tarn. Be to, mus kaip
ˇ ˇ
ir kitus zmones istinka „laikas ir atsitiktinumas“. (Mo-
ˇ
kytojo 9:11, Brb) Tad kaip Jehova saugo siandien?
¯ ¯
Jehova r upinasi mus fizine gerove
15 Pirmiausia apsvarstykime, kaip Dievas mus sau-
ˇ ˙
goja fiziskai. Mes, Jehovos garbintojai, kaip grupe ga-
˙
lime tiketis ˇ ˙ tokios Dievo apsaugos. Antraip taptume
ˇ ˇ
lengvu ˇ ˙ S etono grobiu. Juk „ sio pasaulio kunigaiks-
ˇ ˇ ˇ
tis“ Setonas labiau uz visk troksta suzlugdyti teisin-
ˇ
g Dievo garbinim. (Jono 12:31; Apreiskimo 12:17)
ˇ ˙
Kai kurios galingos valdzios draude liudytojams
˙ ˇ ˙
skelbti ir megino juos isnaikinti. Vis delto Jehovos
˙ ˙
tauta liko tvirta ir skelbti nepaliove! Kodel galin-
goms tautoms nepavyko sustabdyti tos palyginti ma-
ˇ ˙ ˇ ˇ ˙ ˙
zos ir beginkles krikscioni grupes veiklos? Todel,
˙ ˙ ˇ
kad Jehova laike apglebs j savo sauganciais spar-
nais! (Psalmyno 17:7, 8)
16 O kaip Dievas apsaugos mus per artejant ˙
„did
sielvart“? Nereikia bijoti Dievo teismo nuospren-
ˇ ˇ ˇ ˙
dzi. Juk Jehova „zino, kaip isgelbeti maldingus
ˇ ˇ ˙ ˇ
zmones is meginimo ir kaip islaikyti nedoruosius
ˇ
teismo dienai ir bausmei“. (Apreiskimo 7:14; 2 Pet-
¯ ¯ ˙
ro 2:9) Ramus galime buti del dviej dalyk. Pirma,
ˇ ¯
Jehova niekada neleis, kad jo istikimi tarnai but
15, 16. a) Kas rodo, kad Jehova saugo savo garbintojus kaip grup?
˙ ¯
b) Kodel galime buti tikri, kad Jehova apsaugos savo tarnus dabar ir
per „did sielvart“?
˙
ˇ ˇ ˙ ˇ
nusluoti nuo zemes pavirsiaus. Antra, dorumo ser-
˙ ˇ
getojams jis dovanos amzinj gyvenim teisingame
˙ ˇ
naujame pasaulyje — jei reikes, net prikels is mirties.
˙ ˙ ˇ
O mirusiesiems nera saugesnes vietos uz Dievo at-
mint. (Jono 5:28, 29, NW)
17 Jau dabar Jehova sergsti mus per savo gyvj „zo- ˇ
ˇ ˇ
d“, kuris turi galios isgydyti sirdis ir pakeisti gyve-
nimus. (Hebrajams 4:12) Laikydamiesi jo princip
ˇ ˇ
isvengsime ir kai kuri sveikatos problem. „As,
ˇ ˇ
Viespats, . . . mokau tave, kas tau naudinga“, — raso-
˙ ˙
ma Izaijo ˇ 48:17. Be abejones, jei vadovaujames Die-
ˇ
vo Zodziu, galime gyventi sveikiau ir ilgiau. Pavyz-
ˇ
dziui, laikydamiesi Biblijos patarimo susilaikyti nuo
ˇ ˇ
istvirkavimo ir nesusitersti, vengsime netyro elgesio
ˇ ˇ ˇ
ir zaling proci, griaunanci daugelio bedievi gy-
ˇ ˇ
venim. (Apastal darb 15:29; 2 Korintieciams 7:1)
˙ ˇ ˇ
Kokie
ˇ mes dekingi uz apsaug, gaunam is Dievo
ˇ
Zodzio!
¯ ¯
Jehova r upinasi mus dvasine gerove
18 Svarbiausia, Jehova rupinasi ¯ ¯
mus dvasiniu sau-
˙ ˇ
gumu. Mylintis Dievas sergi mus nuo dvasines zalos
ˇ
teikdamas reikaling pagalb isbandymams atlaikyti
ˇ
ir geriems santykiams su juo issaugoti. Taip, Jehova
nori, kad gyventume ne kelet met, bet vis am-
ˇ ˇ ¯ ˙ ¯ ¯
zinyb. Paziurekime, kuo pasirupino Dievas mus
dvasinei sveikatai apsaugoti.
19 Jehova yra „maldos klausytojas“. (Psalmyno 65:2,
ˇ
Jr) Kai sunkum nasta mums ima atrodyti nebepa-
ˇ
17. Kaip Jehova saugo mus per savo Zod?
18. Koki dvasin apsaug mums teikia Jehova?
¯
19. Kaip Jehovos dvasia padeda veikti bet kokias kliutis?
ˇ ¯
Apmstykime
Psalmyno 23:1-6. Kaip Jehova, Didysis Ganytojas, saugo ir
globoja savo romius tarsi avys tarnus?
˙ ˇ
Psalmyno 91:1-16. Kaip Jehova saugo mus nuo dvasines zalos
¯
ir k turime daryti, kad butume jo apsaugoti?
Danieliaus 6:17-23, 26-28 (6:16-22, 25-27, Brb). Kaip Jehova
˙ ˙
vienam senoves karaliui rode gebs apsaugoti savo tarnus ir
kokia tai pamoka mums?
ˇ ˇ ˙
Mato 10:16-22, 28-31. Kokio priesiskumo galime tiketis, bet
˙ ˇ
kodel priesinink neverta bijoti?
ˇ ˇ
keliama, isliej jam sird pasijuntame lengviau. (Fi-
ˇ ¯
lipieciams 4:6, 7) Galbut Dievas stebuklingai ne-
ˇ ¯ ˙ ˇ ˇ
pasalins mus bed, bet nuosirdzias maldas gali
ˇ ¯
atsakyti duodamas isminties kovoti su jomis. (Joku-
ˇ ˇ
bo 1:5, 6) Be to, prasantiems ˇ jis duoda sventosios
dvasios. (Luko 11:13) Si galinga dvasia padeda veik-
¯ ˙
ti bet kokias kliutis ir bedas. Taip pat ji duoda „visa
ˇ ˇ ˙ ˙ ˇ ˇ
virsijancios jegos apstybes“ istverti, kol Jehova pasa-
ˇ
lins visas skausmo priezastis naujajame pasaulyje,
ˇ ˇ
kuris jau tikrai nebe uz kaln. (2 Korintieciams 4:7,
Brb)
ˇ
20 Kartais saugancioji ˇ
Jehovos galia gali pasireiksti
¯ ˙
per bendratikius. Jehova subure savo tarnusˇ pasau-
lin brolij. (1 Petro 2:17, Brb; Jono 6:44) Si meilin-
ˇ
ga brolija yra gyvas liudijimas, kad Dievo sventoji
˙ ˇ ˙
dvasia gali padeti zmonems tapti geresniems. Dvasia
brandina mumyse savo vaisius — patrauklias, vertin-
ˇ
gas savybes, pavyzdziui, meil, malonum, gerum.
20. Kaip Jehova padeda mums per bendratikius?
(Galatams 5:22, 23) Kai esame prislėgti ir bendrati-

kis išmintingai pataria ar padrąsina, galime padėkoti
Jehovai už tokį rūpinimąsi.
21Dar Jehova mus sergsti laiku aprūpindamas dva-
siniu maistu. Kad galėtume semtis jėgų iš jo Žodžio,
Jehova įgaliojo „ištikimą ir protingą vergą“ ruošti
dvasinį maistą. Šis ištikimas vergas per spaudinius,
pavyzdžiui, Sargybos bokštą ir Atsibuskite!, taip pat
per sueigas, asamblėjas bei kongresus ‘duoda maisto
reikiamu metu’ — kada reikia ir kiek reikia. (Mato
24:45, Jr) Gal ir tave ne kartą sustiprino ir padrąsino
kokia nors mintis, kurią krikščionių sueigoje išgirdai
kam nors komentuojant, sakant kalbą ar net mel-
džiantis? O gal tavo gyvenimą paveikė koks nors
straipsnis, išspausdintas viename iš mūsų žurnalų?
Prisimink, visa tai Jehova duoda todėl, kad rūpinasi
mūsų dvasine gerove.
22Jehova tikrai globoja „visus, ieškančius pas jį pa-
stogės“. (Psalmyno 18:31 [18:30, Brb]) Aišku, dabar
jis nenaudoja savo galios apsaugoti mūsų nuo visų
nelaimių, bet visuomet pasitelkia ją savo tikslui pa-
siekti. Galiausiai tai jo tautai išeis tik į gera. Jeigu ar-
tinsimės prie Jehovos ir stengsimės neprarasti jo ma-
lonės, jis apdovanos mus amžinu tobulu gyvenimu.
Turint tai omenyje, visos dabartinės kančios atro-
dys ‘trumpalaikės ir lengvos’. (2 Korintiečiams 4:17,
Brb)
21. a) Kaip Jehova per „ištikimą ir protingą vergą“ maitina mus de-
ramu laiku? b) Kaip tu patyrei Jehovos teikiamų dvasinės apsaugos
priemonių naudą?
22. Kam Jehova visada pasitelkia savo galią ir kodėl tai yra tik mūsų
labui?
8 S K Y R I U S
Atkuriamoji galia:
Jehova ‘visa daro nauja’
ˇ ˙ ˇ
PAMETS arba sulauzs megstam zaisl vaikas grau-
ˇ ˇ
dziai pravirksta. Jo rauda tiesiog drasko sird! Ta-
ˇ ˇ ˇ
ciau ar esi mats, kaip nusvinta mazylio veidukas
˙ ˇ
tetei suradus arba pataisius zaisl? Jam tai padaryti
ˇ ˇ
gal buvo vieni ˇ niekai, bet vaikas tiesiog svyti is
ˇ ˙ ˙
dziaugsmo. Zaislas, rodes, prarastas visam laikui, vel
sveikas!
2 Jehova, neprilygstamas Tevas, ˙
turi gali atkurti
ˇ ˇ
visk, kas jo zemiskiesiems ˇ vaikams atrodo nepatai-
ˇ
somai
ˇ sugadinta. Zinoma, kalbame ne apie zaislus.
˙
Siais „sunkiais laikais“ ˇ netektys kur kas skaudesnes.
˙
(2 Timotiejui 3:1-5) Zmones gali lengvai prarasti tai,
kas jiems brangu: namus, turt, darb ar sveikat.
ˇ ˙
Nerim kelia ir aplinkos tarsa, del kurios nepaliau-
˙ ¯ ˇ ˇ
jamai nyksta gyvybes rusys. Taciau niekas nesukelia
ˇ
tiek sielvarto, kiek mylimo zmogaus mirtis. Netek-
˙ ˇ ¯
ties skausmas ir bejegiskumas gali buti nepakelia-
mas. (2 Samuelio 19:1, Jr [18:33, Brb])
ˇ
3 Kokia paguoda zinoti, kad Jehova turi gali atkur-
ti visk! Toliau pamatysime, kiek daug dalyk savo
ˇ ˇ
zemiskiesiems vaikams Dievas gali atkurti ir tikrai
ˇ
tai padarys. Kaip rasoma Biblijoje, Jehova ketina ‘at-
ˇ
kurti visus dalykus’. (Apastal darb 3:21, Jr, kursyvas
ˇ ˇ
1, 2. Kokias netektis siandien patiria zmonija ir kok skausm jos
ˇ
mums atnesa?
ˇ ˇ
3. Koks dziugus Jehovos sumanymas atskleistas Apastal darb 3:21
(Jr) ir per k jis bus gyvendintas?
˙
¯
mus) Tai jis padarys per Mesijo Karalyst, kuri val-
¯ ˙
do jo Sunus Jezus Kristus. rodymai liudija, kad 1914
ˇ ˙ ˇ
metais si Karalyste gavo valdzi danguje.1 (Mato 24:
˙
3-14) Kas bus atkurta? Patyrinekime, k Jehova jau
¯ ˇ ˇ
yra didingai atkurs. Vienu is toki dalyk dziaugia-
˙
mes dabar, kitus jis atkurs ateityje.
Atkuriamas tyras Dievo garbinimas
¯ ˙
4 Viena, k Jehova atkure, yra tyras jo garbinimas.
ˇ ˇ ˙
Kad suvoktume sio vykio reiksm, patyrinekime
˙
Judo karalystes istorij. Tai gerai parodys, kaip Jeho-
ˇ
va panaudoja savo atkuriamj gali. (Romieciams
15:4)
5 sivaizduok, kaip jautesi˙ ˇ ˇ
istikimi zydai, kai 607 m.
˙ ˇ
p. m. e. buvo sunaikinta Jeruzale ir is j mylimo
˙ ˇ
miesto teliko griuvesiai. Maza to, buvo sugriauta ir
ˇ ˇ
slovingoji Saliamono pastatyta sventykla — vienin-
ˇ ˙
telis Jehovos tyro garbinimo centras zemeje. (Psal-
ˇ ˙
myno 79:1) Gyvi lik zmones pakliuvo Babilono
˙ ˙ ˇ ˙
nelaisv, o j tevyne virto namais zverims. (Jeremi-
˙
jo 9:10 [9:11, Brb]) Atrode, viskas prarasta. (Psalmy-
ˇ ˇ
no 137:1) Bet Jehova, seniai pranasavs s sunaikini-
m, patikino, kad ateityje viskas bus atkurta.
˙ ¯
1 „Laikas, kai bus atkurti visi dalykai“, prasidejo kurus Mesijo Ka-
ˇ
ralyst ir jos valdovu paskyrus istikimojo karaliaus Dovydo palikuon.
ˇ ˙ ˙ ˇ
Jehova buvo pazadejs Dovydui, kad jo pedinis karaliaus per amzius.
ˇ
(Psalmyno 89:36-38 [89:35-37, Brb]) Taciau 607 m. p. m. e. Babilonui
˙ ˙
sunaikinus Jeruzal, ne vienas Dovydo palikuonis Dievo soste nese-
˙ ˙ ˙ ˇ ˙
dejo. Jezus gime Dovydo linijoje, tad tapo seniai zadetuoju Karaliu-
˙
mi, kai atsisedo sost danguje.
˙ ˇ
4, 5. Kokia nelaime Dievo taut istiko 607 m. p. m. e. ir koki vilt
˙
dave Jehova?
ATKURIAMOJI GALIA: JEHOVA ‘VISA DARO NAUJA’ 79
6Hebrajų pranašų raštuose apie atkūrimą kalbama

ne kartą. Per pranašus Jehova žadėjo atkurti ir vėl ap-
gyvendinti kraštą, padaryti jį derlingą, apsaugoti nuo
žvėrių ir priešų. Trumpai tariant, paversti tikru roju-
mi! (Izaijo 65:25; Ezechielio 34:25; 36:35) O svarbiau-
sia, turėjo būti atnaujintas tyras Dievo garbinimas ir
atstatyta šventykla. (Michėjo 4:1-5) Tos viltingos pra-
našystės padėjo žydų tremtiniams ištverti Babilono
nelaisvėje 70 metų.
7 Pagaliau atėjo ilgai lauktas išvadavimas. Išėję iš Ba-
bilono žydai grįžo į Jeruzalę ir atstatė Jehovos šven-

tyklą. (Ezros 1:1, 2) Kol izraelitai garbino Jehovą ty-
rai, jis juos laimino ir kraštas klestėjo. Dievas saugojo
juos nuo priešų ir per dešimtmečius ten privisusių
žvėrių. Kaip džiaugėsi žydai regėdami tokią Jehovos
galią! Tačiau šie įvykiai tebuvo dalinis atkūrimo pra-
našysčių išsipildymas. Didesniu mastu jos turėjo išsi-
pildyti „paskutinėmis dienomis“ — mūsų laikais, kai
į sostą sės seniai žadėtasis karaliaus Dovydo Įpėdinis.
(Izaijo 2:2-4; Brb; 9:5, 6 [9:6, 7, Brb])
8 Jėzus, 1914 metais atsisėdęs į dangiškosios Karalys-
tės sostą, ėmė rūpintis Dievui ištikimų žmonių dvasi-

niais poreikiais. Kaip Babiloną užkariavęs persas Kyras
537 m. p. m. e. išlaisvino žydų likutį, taip Jėzus išva-
davo dvasinių žydų — savo sekėjų — likutį iš šių laikų
Babilono, pasaulinės klaidingos religijos imperijos,
Apie tai kalbėjo Mozė, Izaijas, Jeremijas, Ezechielis, Ozėjas, Joelis,
Amosas, Abdijas, Michėjas ir Sofonijas.
6—8. a) Apie ką ne sykį rašė hebrajų pranašai ir kaip jų žodžiai išsi-

pildė pirmiausia? b) Kaip kai kurios atkūrimo pranašystės išsipildė
Dievo tautai mūsų laikais?
įtakos. (Romiečiams 2:29; Apreiškimo 18:1-5) Nuo

1919 metų tyras Dievo garbinimas vėl užima deramą
vietą tikrųjų krikščionių gyvenime. (Malachijo 3:1-5)
Nuo tada Jehovos tauta šlovina jį apvalytoje dvasinėje
šventykloje — taip galima pavadinti tyrą Dievo garbi-
nimą. Kodėl mums tai svarbu?
Dvasinio atkūrimo reikšmė
9 Prisiminkime istoriją. Pirmojo amžiaus krikščionys
džiaugėsi gausiomis dvasinėmis palaimomis. Tačiau
Jėzus bei apaštalai išpranašavo, jog teisingas Dievo
garbinimas bus suterštas ir užgniaužtas. (Mato 13:
24-30; Apaštalų darbų 20:29, 30) Po apaštalų mir-
ties atsirado atskalūniškoji krikščionija. Jos dvasinin-
kai perėmė pagoniškus mokymus ir papročius. Die-
vas žmonėms tapo nesuvokiamas, nes dvasininkai jį
vaizdavo kaip paslaptingą Trejybę, mokė tikinčiuo-
sius išpažinti nuodėmes kunigams, melstis Marijai bei
įvairiems „šventiesiems“, o ne Jehovai. Taip Dievo
garbinimas buvo teršiamas daugelį šimtmečių. Bet ką
mūsų dienomis padarė Jehova? Jis atkreipė dėmesį į
dabartinį pasaulį, paskendusį religinėse melagystėse,
bedieviškuose papročiuose, ir vėl atkūrė tyrą garbini-
mą. Neklysime pasakę, kad šis atkūrimas yra vienas
svarbiausių mūsų laikų įvykių.
10 Taigi tikrieji krikščionys šiandien gyvena dvasinia-
me rojuje. Kokia prasme? Dvejopa. Pirma, mes tar-

naujame tikrajam Dievui, Jehovai, kuris išmokė mus
9. Ką po apaštalų mirties atskalūniškosios krikščionijos bažnyčios
padarė su Dievo garbinimu, tačiau ko Jehova ėmėsi mūsų dienomis?
10, 11. a) Kokia prasme žmonės gyvena dvasiniame rojuje ir kaip tu
pats tai patiri? b) Kokius žmones Jehova atveda į dvasinį rojų ir kokią
galimybę jie turės ateityje?
¯
garbinti j tyrai, teisingai ir aprupino dvasiniu maistu.
˙ ˇ ˇ ˙
Todel galime geriau pazinti savo dangiskj Tev, tik-
ti jam ir artintis prie jo. (Jono 4:24) Antra, kad gyvena-
ˇ ˙
me dvasiniame rojuje, liudija mus supantys zmones.
ˇ ˙
Izaijas pranasavo, kad Jehova „paskutinemis dieno-
ˇ
mis“ ismokys savo garbintojus gyventi taikiai. Mes ne-
bekariaujame. Nors esame netobuli, Dievas padeda
ˇ ¯
mums apsivilkti „nauju zmogumi“. Jis laimina mus
ˇ
pastangas duodamas sventosios dvasios, kuri mumy-
ˇ
se lyg vaisius brandina puikias savybes. (Efezieciams
4:22-24; Galatams 5:22, 23) Jei leidiesi veikiamas Die-
ˇ
vo dvasios, is ties gyveni dvasiniame rojuje.
11 sˇ ˇ
roj Jehova atveda jam brangius zmones, ku-
rie myli j, taik bei „suvokia savo dvasinius porei-
˙ ¯
kius“. (Mato 5:3, NW) Jie gales matyti dar spudin-
ˇ ˇ ˙ ¯
gesn — visos zmonijos ir zemes atkurim.
ˇ ˇ
„Stai as visa darau nauja!“
12 Akivaizdu, kad daugelyje pranasys ˇ ˇ
ci kalbama ne
¯ ˇ ˇ ˙
vien apie dvasin atkurim. Pavyzdziui, Izaijas rase
ˇ ˇ
apie laik, kai nebebus lig, bus isgydyti raisi, akli ir
ˇ ˙ ˇ
kurti zmones, kai net mirtis bus sunaikinta amziams.
˙ ˇ ˇ
(Izaijo 25:8; 35:1-7) Senoves Izraelyje sie pazadai ne-
ˇ ˙ ˇ
issipilde. Ir nors siandien mes regime, kaip jie pildosi
¯
dvasine prasme, galime buti tikri, kad ateityje visame
ˇ ˇ ˇ
pasaulyje issipildys ir tiesiogiai. Is kur tai zinome?
13 Jau Edene Jehova atskleide savo tiksl: zem ˙ ˇ ˙
eje turi
ˇ ˇ
gyventi laiminga, sveika ir vieninga zmoni seima.
¯ ˇ ˙
Vyrui ir moteriai buvo pavesta rupintis visa zemes
˙ ¯ ˇ ˙ ˙ ˇ ˇ
12, 13. a) Kodel atkurimo pranasystes dar nera issipildziusios iki
ˇ ˙
galo? b) Koki ateit Jehova yra numats zemei, kaip pats atskleide
˙
Edene, ir kodel tai mums teikia vilt?
˙
¯ ˇ
kurinija ir paversti planet rojumi. (Pradzios 1:28) Da-
ˇ ˙
bar toli grazu nera rojaus. Bet neabejok, Dievui gy-
vendinti savo sumanymus niekas nesukliudys. (Izaijo
˙
55:10, 11) Jezus, Jehovos paskirtas Mesijas Karalius,
ˇ
vis zem pavers Rojumi. (Luko 23:43, NW)
14 sivaizduok: visa zem ˇ ˙
ˇ e — Rojus! Apie t met Jeho-
ˇ ˇ
va kalba: „Stai as visa darau nauja!“ (Apreiskimo 21:5)
ˇ ˇ ˇ
Pamstyk, k reiskia jo zodziai. Kai Jehova sunaikins
ˇ
si sen nedor sistem, liks „naujas dangus ir nauja
ˇ ˙ ˙ ˇ
zeme“. Vadinasi, nauja vyriausybe is dangaus valdys
nauj visuomen, kuri sudarys Jehov mylintys ˇ ˙ ir jo
ˇ ˙
vali vykdantys zmones. (2 Petro 3:13) Setonas ir de-
ˇ ¯
monai bus surakinti. (Apreiskimo 20:3) Po tiek tuks-
ˇ ˇ ˇ ¯
tanci met zmonija pagaliau nebejaus prazutingos,
ˇ ˇ ˙
zlugdancios j takos. Visi lengviau atsikveps.
˙
15 Tuomet galesime rupintis sia nuostabia planeta, ¯ ˇ
ˇ ˇ ˇ ˙
kaip ir buvo numatyta is pradzi. Zeme geba atsigau-
ˇ ˇ ˇ ˙ ˇ ˇ
ti pati. Uztersti ezerai ir upes issivalo, jei pasalinamas
ˇ ˇ ˇ
tarsos saltinis; karams nuslopus nuniokotas krastas
˙ ˇ
irgi atgyja. Kaip smagu bus puoseleti zem, paversti j
ˇ
pasauliniu parku — Edeno sodu su didziule augal ir
¯ ˇ ¯
gyvun vairove! Uzuot be atodairos naikins gyvu-
ˇ ˇ ˙
nus ir augalus, zmogus taikiai sugyvens su visa zemes
¯ ˙ ˇ ˙
kurinija. Net vaikams nereikes bijoti zveri. (Izaijo 9:
5, 6 [9:6, 7, Brb]; 11:1-9)
16 Be to, atsigausime ir patys. Armagedon pergyve-
ˇ ˙
n zmones bus stebuklingai pagydyti nuo negali.
˙ ˇ ˇ
Jezus Dievo duota galia isgydys akluosius, kurciuo-
14, 15. a) Kaip Jehova padarys ‘visa nauja’? b) Koks gyvenimas bus
Rojuje ir kas tave traukia labiausiai?
ˇ
16. Kaip Dievo atkuriamj gali Rojuje patirs kiekvienas jam istiki-
ˇ
mas zmogus?
ˇ ˇ ˙
sius, raisuosius ir luosuosius, kaip dare gyvendamas
ˇ ˙ ˙ ˙
zemeje. (Mato 15:30) Senukai atgaus jaunystes jegas,
ˇ ˙ ˇ
sveikat ir energij. (Jobo 33:25) Rauksles issilygins,
¯ ˙ ˇ ˙ ˇ
galunes issitiesins, sugleb raumenys sutvirtes. Visa is-
ˇ ˙ ˙
tikima zmonija pajus, kad nuodemes ir netobulumo
ˇ ˇ ˇ ˙
gniauztai pamazu atsileidzia, dingsta. Kokie dekingi
¯ ˇ
busime Jehovai Dievui, gebanciam visk atkurti! O
˙ ˇ ˇ
dabar atkreipkime demes vien ypac mus dziugi-
nant Dievo ketinim.
˙
Prikelimas
17 Pirmajame amziuje ˇ
religiniai vadai, vadinami sa-
˙ ˙ ˙ ˇ ˙
dukiejais, netikejo prikelimu. Jezus ispeike juos saky-
¯ ˇ ˇ
damas: „Jus klystate, nepazindami nei Rast, nei Die-
˙ ˇ ˇ
vo galybes.“ (Mato 22:29) Taip, Rastas atskleidzia, kad
ˇ ˇ ˙
Jehova turi gali grzinti zmonems gyvyb. Kaip?
18 Apsvarstyk vien Elijo dien vyk. Nasl ˇ ˙
e laiko ran-
¯ ¯
kose suglebus savo vienintelio sunaus kun. Berniu-
ˇ ˇ
kas mirs. Pranasas Elijas, jau kur laik besisveciuo-
ˇ ˙
jantis nasles namuose, tikriausiai sutriks. Jis jau kart
ˇ ˙ ˇ ¯
isgelbejo s vaik nuo bado ir turbut labai prie jo pri-
ˇ ˇ ˇ ˇ
siriso. Motinos sirdis plysta is skausmo. Berniukas jai
˙ ¯
buvo vienintele paguoda po vyro mirties. Turbut mo-
˙ ¯ ¯ ˙
teris tikejosi, jog sunus pasirupins ja senatveje. Pri-
˙ ˇ ˙ ˇ
slegta nasle tikriausiai mano, kad Dievas baudzia j
ˇ ˙ ˇ ¯ ˙
uz koki nors nuodem. Elijas negali ramiai ziureti
ˇ ˇ ¯ ˇ ˙
si tragedij. Jis svelniai paima kun is motinos gle-
ˇ ˇ ˇ
bio, uzsinesa j savo kambar ir meldzia Dievo Jeho-
ˇ
vos grzinti vaikui siel, tai yra gyvast. (1 Karali 17:
8-21)
˙ ˙ ˇ ˙ ˙ ˙
17, 18. a) Kodel Jezus ispeike sadukiejus? b) Kodel Elijas melde Jeho-
v prikelti vaik?
˙
19 Elijas nebuvo pirmas, tikejs ˙ ˙ ˇ

prikelimu. Pries kelis
ˇ ˇ ˙
simtmecius gyvens Abraomas irgi tikejo Jehov tu-
rint toki gali — ir ne be pagrindo. Kai Abraomui
buvo 100 met, o Sarai — 90, Jehova stebuklingai gr-
ˇ ˙ ˙
zino jiems dauginimosi pajegum ir Sara pagimde
¯ ˇ ˇ
sun. (Pradzios 17:17; 21:2, 3) Berniukui uzaugus Je-
ˇ ˙ ˇ
hova paprase Abraomo j paaukoti. Abraomas zinojo,
kad Jehova gali prikelti jo mylim Izaok. (Hebrajams
˙ ˙
11:17-19) Kaip tvirtai Abraomas tikejo prikelimu, ga-
ˇ ˇ
lima sprsti ir is to, kad pries kopdamas kaln paau-
¯ ˇ
koti sunaus jis patikino tarnus grsis drauge su Izao-
ˇ
ku. (Pradzios 22:5)
20 Jehova apsaugojo vaikin, todel ˙
jo prikelti nepri-
˙ ˇ ˇ ˙ ¯ ˇ
reike. O stai nasles sunus is tikrj buvo mirs, — bet
˙ ˇ ˙ ˙
neilgai. Jehova neapvyle pranaso Elijo ir prikelˇ e vai-
ˇ ¯ ˙
k! Elijas grzino berniuk motinai tardamas: „Ziurek,
¯
tavo sunus gyvas“! (1 Karali 17:22-24)
21 Tai pirmas Biblijoje aprasytas ˇ
atvejis, kai Jehova
ˇ ˇ ˙
grzino zmogui gyvyb. Veliau gali prikelti ˇ Jehova
˙ ˙
dar dave Eliziejui, Jezui, Pauliui ir Petrui. Zinoma, j
ˇ ˙ ˙ ˙
prikelti zmones laikui begant vis tiek mire, bet tie Bib-
ˇ ˇ
lijos vykiai nusviecia nuostabi perspektyv.
22 Rojuje Jezus ˙ ˙ ˇ ˇ ˇ ˙
teses savo zodzius: „As esu prisikeli-
mas ir gyvenimas.“ (Jono 11:25) Jis atgaivins milijo-
ˇ ˇ
nus zmoni ir duos jiems galimyb amzinai gyventi
ˇ ˙
Rojumi paverstoje zemeje. (Jono 5:28, 29) sivaizduok:
˙
19, 20. a) Kaip Abraomas parode tiks Jehovos atkuriamja galia ir
˙ ˇ
kuo paremtas buvo jo tikejimas? b) Kaip Jehova atlygino Elijui uz
˙
tikejim?
˙ ˇ ˇ ˙ ˇ
21, 22. a) Kodel Raste aprasyti prikelimo atvejai? b) Kiek zmoni
bus prikelta Rojuje ir kas juos prikels?
ˇ ¯ ˙ ¯
„Ziurek, tavo sunus gyvas“
˙
Apmstykime
ˇ
2 Karali 5:1-15. Kaip bibliniais laikais vienas nuolankus zmo-
ˇ
gus sitikino, kad Jehova turi gali isgydyti?
ˇ ˙
Jobo 14:12-15. Kuo buvo tikras Jobas ir kaip sios eilutes gali
¯
sustiprinti mus ateities vilt?
ˇ ˇ ˇ ˙ ˇ ¯ ˙
Psalmyno 126:1-6. Kaip siandien krikscionys turet ziureti
ˇ
atkurt tyr Dievo garbinim ir savo nas j?
ˇ ˙ ˙
Romieciams 4:16-25. Kodel svarbu pasitiketi atkuriamja Je-
hovos galia?
ˇ ˙ ˇ
susitinka ir dziaugsmingi glebesciuojasi draugai ir ar-
˙
timieji, kuriuos ilg laik skyre mirties miegas! Visa
ˇ ˇ ˇ
zmonija slovins Jehov uz jo atkuriamj gali.
ˇ
23 Jehova uztikrino, ˇ
jog sios viltys tikros, prikeldamas
˙ ˇ ˇ
Jez kaip galing dvasin esyb, uz kuri virsesnis tik
˙ ˙ ˇ
jis pats. Prikeltas Jezus pasirod ˇ e simtams liudinink.
ˇ ˙
(1 Korintieciams 15:5, 6) Sis faktas turet tikinti net
ˇ ˇ
skeptikus. Jehova isties gali grzinti gyvyb.
24 Jehova ne tik gali, bet ir troksta ˇ
prikelti mirusiuo-
ˇ ˙
sius. Istikimas vyras, vardu Jobas, buvo kveptas pasa-
ˇ
kyti, kad Jehova tiesiog ilgisi mirusi zmoni. (Jobo
ˇ
14:15) Argi tavs netraukia Dievas, trokstantis taip
meilingai naudoti savo atkuriamj gali? Bet nepa-
ˇ ˙ ˙ ˇ ¯ ˇ
mirsk, kad prikelimas tera vienas is busim didzi at-
naujinimo darb. Artinkis prie Jehovos ir nepaliauk
˙ ˇ
puoseleti vilt isvysti, kaip jis ‘visa darys nauja’. (Ap-
ˇ
reiskimo 21:5)
23. Kas geriausiai liudija apie Jehovos gali prikelti ir kaip tai sustip-
¯
rina mus ateities vilt?
˙
24. Kodel galime neabejoti, kad Jehova prikels mirusiuosius, ir koki
˙
vilt turime puoseleti?
9 S K Y R I U S
˙
‘Kristus — Dievo galybe’
˙ ˙
MOKINIUS apeme siaubas. Jiems plaukiant per Gali-
˙ ˇ ˙ ˇ
lejos ezer, netiketai kilo audra. Toks gamtos reiski-
ˇ ˇ
nys siems vyrams nebuvo naujiena, juk kai kurie is
ˇ ˇ ˇ
j buvo patyr zvejai.1 (Mato 4:18, 19) Taciau ssyk
ˇ ˇ ˙ ˇ ˙
pakilo „tokia smarki audra“, kad ezeras selte selo. Vy-
ˇ ˙ ˙
rai is vis jeg stengesi suvaldyti valt, bet audra buvo
˙ ˇ ˙ ˙ ˙ ˙
galingesne. Bangos dauze valt ir eme j semti. O Je-
zus, vis dien moks minias ir labai nuvargs, kie-
˙
tai sau miegojo valties gale. Bijodami del savo gy-
ˇ ˇ ˇ
vybi mokiniai pazadino j sauksmais: „Viespatie,
˙ ˇ ¯
gelbek, zuvame!“ (Morkaus 4:35-38; Mato 8:23-25)
˙
2 Jezus ˇ ˇ ˙ ˙ ˇ
neissigando. Jis ryztingai sudraude vej ir eze-
r: „Nutilk, nurimk!“ Ir stichijos pakluso: audra nuri-
˙ ˇ ˙ ˙ ˇ
mo, bangos liovesi selusios, „pasidare visiskai ramu“.
˙ ˙
Didele baime pagavo mokinius. „Kas gi jis toks?“ —
ˇ ˇ ˙ ˇ ˙
snabzdejosi jie tarpusavyje. Tikrai, koks zmogus gale-
˙ ˇ
t sudrausti vej ir ezer lyg neklusn vaik? (Mor-
kaus 4:39-41; Mato 8:26, 27)
˙
3 Jezus ˇ
nebuvo paprastas zmogus. Jo labui ir per j
˙ ˙ ˇ
Jehova rode savo gali. Tad kveptas apastalas Paulius
˙
neklydo sakydamas, kad ‘Kristus — Dievo galybe’.
ˇ ˙ ˇ
1 Staigios audros — prastas reiskinys Galilejos ezere. Kadangi jis ty-
ˇ ˇ ¯ ˇ
vuliuoja duboje (mazdaug 200 metr zemiau juros lygio), oras virs
ˇ ˙
jo siltesnis negu aplinkui, todel atmosferos slygos labai nepastovios.
ˇ ˙ ˇ ˙ ¯ ˇ
Nuo siaureje dunksancio Hermono kalno Jordano slen atuzia smar-
¯ ˙ ˇ ˙
kus vejai. Tad ramus ezeras gali kaip mat sisiauteti.
˙ ˙ ˇ ˙ ˙
1—3. a) Kok pavoj mokiniai patyre Galilejos ezere ir k padare Je-
˙ ˙
zus? b) Kodel Jezus pagrstai vadinamas ‘Kristumi — Dievo galybe’?
˙
ˇ ˇ ˙
(1 Korintieciams 1:24) Kaip Dievo galia pasireiske per
˙ ¯
Jez? Kaip ji gali paveikti mus gyvenim?
¯
Dievo viengimio Sunaus galia
4 Pagalvokime, koki gali Jezus ˙ ˙ ˇ
turejo pries gimda-
ˇ ¯ ˇ ˙
mas zmogumi. Kurdamas viengim Sun, zinom Je-
ˇ
zaus Kristaus vardu, Jehova panaudojo savo „amzi-
ˇ ˇ
nj galyb“. (Romieciams 1:20; Kolosieciams 1:15)
˙ ˇ ˇ
Beje, Dievas ir jam suteike milzinisk gali bei val-
ˇ ¯
dzi, pavesdamas gyvendinti savo kurybinius suma-
¯ ˇ
nymus. Apie Dievo Sun Biblijoje rasoma: „Visa per
j atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsi-
rad.“ (Jono 1:3)
5 Vargu ar pajegiame ˙
suvokti, kokia didinga tai buvo
ˇ ˙
uzduotis. sivaizduok, kokios galios reikejo sukurti
milijonus galing angel, visat su milijardais galak-
ˇ ˇ ˙ ˇ ˙
tik ir zem, kurioje knibzdete knibzda gyvybe. Kad
¯ ˙ ˙
viengimis Sunus galet visa tai padaryti, Tevas jam
˙ ˙ ˇ ¯
dave galingiausios jegos — sventosios dvasios. Sunui
˙ ˙
buvo malonu talkininkauti savo Tevui — padeti visa
sukurti. (Patarli 8:22-31)
6 Ar galejo ˙ ¯
viengimis Sunus gauti dar daugiau galios
ˇ ˙ ˙
ir valdzios? Prikeltas Jezus pasake: „Man duota visa
ˇ ˇ ˙ ˙
valdzia danguje ir zemeje.“ (Mato 28:18) Taip, Jezui
˙ ˙
duotas gebejimas ir teise valdyti visat. Jam, „karali
ˇ ˇ ˇ ˇ
Karaliui ir viespaci Viespaciui“, buvo pavesta ‘sunai-
ˇ ˙
kinti visas valdzias, galybes ir pajegas’ — tiek regimas,
¯ ˙ ˇ
tiek neregimas, — kurios nepaklusta jo Tevui. (Apreis-
ˇ ˙ ¯
4, 5. a) Koki gali ir valdzi Jehova dave savo viengimiam Sunui?
¯ ˙ ¯ ˙
b) K dar gavo Sunus, kad galet vykdyti kurybinius Tevo sumany-
mus?
ˇ ˙
6. Koki gali ir valdzi gavo prikeltas Jezus?
˙
‘KRISTUS — DIEVO GALYBE’ 89
ˇ
kimo 19:16; 1 Korintieciams 15:24-26) Dievas „nepa-
¯ ˙ ˇ ˇ
liko nieko, kas nebut pajungta“ Jezui, zinoma, issky-
ˇ
rus save pat. (Hebrajams 2:8; 1 Korintieciams 15:27)
7 Ar turetume ˙ ˙ ˙ ˇ
bijoti, kad Jezus prades piktnaudziau-
˙ ˙
ti savo galia? Ne! Jezus labai myli savo Tev ir tikrai
ˇ
niekada nepasielgs pries jo vali. (Jono 8:29; 14:31)
ˇ
Jis puikiai zino, kad Jehova niekada nenaudoja savo
˙ ˙ ˙
beribes galios piktam. Jezus pats mate, kaip Jehova
ˇ ˙ ˇ
iesko galimybi ‘parodyti savo gali del t, kuri sir-
ˇ ˇ ˇ ˙
dis yra tobula pries J’. (2 Metrasci 16:9, Brb) Jezus
ˇ
taip pat myli zmonij, tad galime neabejoti, jog vi-
suomet naudos savo gali geram. (Jono 13:1) Jis tai
ˇ ˙ ˇ ¯ ˙ ˙ ˙ ¯
aiskiai rode. Paziurekime, koki gali Jezus turejo bu-
ˇ ˙
damas zemeje ir kaip ja naudojosi.
ˇ ˇ
„Galingas. . . zodziais“
˙
8 Augdamas Nazarete Jezus, matyt, stebukl nedare. ˙
ˇ ˙ ˇ
Taciau viskas pasikeite po kriksto 29 m. e. m., kai jam
ˇ
buvo apie 30. (Luko 3:21-23) Biblijoje rasoma: „Die-
˙ ˇ ˙ ˙ ˇ
vas patepe Sventja Dvasia ir jega Jez is Nazareto, ir
ˇ ˇ
Jis vaiksciojo, darydamas gera ir gydydamas visus vel-
ˇ
nio pavergtuosius.“ (Apastal darb 10:38, Brb) Argi
ˇ ˇ ˙
zodziai „darydamas gera“ nenurodo, kad Jezus gali
˙
naudojo geriems tikslams? Pateptas Jezus tapo „pra-
ˇ ˇ ˇ
nasu, galingu darbais ir zodziais“. (Luko 24:19)
9 Kokia prasme Jezus ˙ ˇ ˇ
buvo ‘galingas zodziais’? Jis
ˇ ˇ
daznai mokydavo atvirose vietose — ant ezero kranto,
˙ ˙ ˇ
7. Kodel galime neabejoti, kad Jezus niekuomet nepiktnaudziaus
Jehovos duota galia?
˙
8. K pateptas Jezus buvo galintas daryti ir kaip jis naudojo savo
gali?
ˇ ˙ ˇ
9—11. a) Kur dazniausiai mokydavo Jezus ir koki nelengv uzduo-
˙ ˙ ˙ ˙
t jis turejo? b) Kodel minios stebejosi Jezaus mokymu?
˙
˙ ˙
kalv, gatvese ir turgavietese. (Morkaus 6:53-56, Jr;
˙
Luko 5:1-3; 13:26) Klausytojai galedavo bet kada pasi-
˙
traukti, jeigu Jezaus kalba nesudomindavo. Tais lai-
˙ ˇ ˙
kais knyg nespausdino, tad dekingiems zmonems
ˇ ˇ ˙ ˙ ˇ ˙
jo zodzius reikejo detis prot ir sird. Vadinasi, Je-
˙ ¯ ¯ ˇ ¯
zaus mokymai turejo buti labai patrauklus, aiskus ir
˙ ˙ ˙
lengvai simenami. O taip kalbeti Jezus tikrai mokejo.
ˇ
Pavyzdziui, pamstykime apie Kalno pamoksl.
10 Vien ryt 31 m. e. m. pradzioje ˇ
ant kalvos prie
˙ ˇ ˇ
Galilejos ezero susirinko minios zmoni. Kai kurie
ˇ ˙ ˙
buvo atkeliav is Jeruzales ir kit Judejos viet — tai
ˇ ˙ ˇ
reiskia, sukor 100—110 kilometr. Kiti atejo is Tyro
ˇ ¯ ˇ ˙
ir Sidono, esanci prie juros siaureje. Daug ligoni
˙ ˙
brovesi prie Jezaus stengdamiesi j paliesti ir jis visus
ˇ ˙ ¯
juos isgyde. Kai visi sunkus ligoniai buvo pagydyti,
˙ ˙
Jezus pradejo mokyti. (Luko 6:17-19) Jam baigus kal-
˙ ˇ ˇ ˇ ˙
beti, minios buvo didziai paveiktos jo zodzi. Kodel?
11 Po daugelio met vienas tos kalbos klausytojas
ˇ ˙ ˙ ˙
rase: „Minios stebejosi jo mokslu, nes jis moke ne
ˇ ˇ
kaip j Rasto aiskintojai, bet kaip turintis gali.“
˙ ˇ
(Mato 7:28, 29) Tikrai, klausytojai pajuto Jezaus zo-
ˇ ˙
dzi gali. Jis kalb ˇ ejo Dievo vardu ir savo mokymus
˙ ˇ ˙
grinde Dievo Zodziu. (Jono 7:16) Jezaus teiginiai
ˇ ¯
buvo aiskus, pamokymai tikinami, argumentai ne-
˙ ˇ ˙
nuneigiami. Jis gebejo ne tik isdestyti dalyko esm,
ˇ ˙ ˙
bet ir pasiekti klausytoj sirdis. Jezus moke, kaip ras-
ˇ ˙
ti laim, kaip melstis, kaip ieskoti Dievo Karalystes ir
ˇ
kaip uzsitikrinti saugi ateit. (Mato 5:3—7:27) Jo
ˇ ˇ ˇ ˇ
zodziai sujaudino tiesos ir teisingumo istroskusius
ˇ ˇ ˙ ˇ ˇ ˙
zmones. Tokie zmones noriai ‘issizadedavo savs’ ir
˙ ˇ ˇ
„Jie pamato Jez, einant ezero pavirsiumi“
˙
˙
atsisakydavo visko, kad tik galet sekti Kristumi. (Ma-
¯ ˙
to 16:24; Luko 5:10, 11) Kokie paveikus buvo Jezaus
ˇ ˇ
zodziai!
„Galingas darbais“
˙
12 Taip pat Jezus buvo „galingas darbais“. (Luko
24:19) Evangelijose minima per 30 stebukl, jo pa-
˙
daryt „Jehovos galia“.1 (Luko 5:17, NW) Jezaus ste-
˙ ¯ ˇ ˇ
buklai paveike tukstanci gyvenimus. Pavyzdziui, tik
˙ ˙
dviej Jezaus stebukl liudininkais, kartu paemus,
ˇ
buvo gal apie 20 000 zmoni: syk jis pamaitino
5000, o kit — 4000 vyr, „be moter ir vaik“!
(Mato 14:13-21; 15:32-38)
˙
13 Jezaus ¯
stebuklai buvo vairus. Jam pakluso demo-
˙ ˙
nai. (Luko 9:37-43) Jezus valde gamtos procesus, pa-
ˇ ˙
vyzdziui, vanden paverte vynu. (Jono 2:1-11) O kit
ˇ
syk jis apstulbino mokinius eidamas banguojanciu
˙ ˇ ˇ ˙
Galilejos ezero pavirsiumi. (Jono 6:18, 19) Jezus leng-
ˇ ˇ
vai isgydydavo ligas: organ sutrikimus, chroniskas
bei mirtinas negalias. (Morkaus 3:1-5; Jono 4:46-54)
ˇ ˇ
Tai darydavo irgi vairiai: vienus zmones jis isgydy-
davo per atstum, kiti pasveikdavo vien jam prisilie-
tus. (Mato 8:2, 3, 5-13) Vieni pagydavo akimirksniu,
ˇ
kiti — pamazu. (Morkaus 8:22-25; Luko 8:43, 44)
ˇ
14 Taciau didziausi ˇ ˙
nuostab kelia Jezaus galia pri-
ˇ ˇ
kelti is mirties. Raste pasakojami trys atvejai, kai jis
1 Be to,
ˇ Evangelijose kartais daug stebukl paminima kaip vienas
˙ ˇ ˙
vykis. Stai syk „visas miestas“ susirinko pamatyti Jezaus ir jis isgyde
daug ligoni. (Morkaus 1:32-34)
˙
12, 13. Kas rodo, kad Jezus buvo „galingas darbais“, ir kokius ste-
˙
buklus jis dare?
˙ ˙
14. Kaip Jezus parode, kad turi gali prikelti mirusiuosius?
˙
˙ ˙ ˇ ˙ ˇ
prikele mirusius zmones: tevams grzino 12 met
ˇ ¯
dukrel, naslei — vienturt sun, o seserims — myli-
˙
m brol. (Luko 7:11-15; 8:49-56; Jono 11:38-44) Je-
¯ ˇ
zui nebuvo neveikiam kliuci. Jis atgaivino tik k
ˇ ˇ
mirusi 12 met mergait. Kit syk is laidojimo nes-
˙ ˙ ˇ ˙ ¯ ˙
tuv pakele nasles sun, tikriausiai praejus ne dau-
˙ ˙ ˙
giau kaip dienai nuo jo mirties. Lozori Jezus prikele
ˇ ˙
kape isgulejus keturias dienas.
ˇ
Gali naudoja nesavanaudiskai,
atsakingai ir meilingai
15 Ar sivaizduoji, kas nutikt, jei toki gali turet ˙
ˇ ˙ ˙ ˙
netobulas valdovas? Taciau Jezus buvo be nuodemes.
˙ ˇ
(1 Petro 2:22) Jis nepuoselejo jokio savanaudiskumo,
ambicij ar pavydo — jausm, kurie skatina netobu-
ˇ ˇ
lus zmones piktnaudziauti savo galia.
˙
16 Jezus ˇ
niekada nenaudojo galios savanaudiskiems
˙
tikslams. Kad ir labai buvo alkanas, jis nesusigunde
˙
akmenis paversti duona. (Mato 4:1-4) Jezaus netur-
ˇ ˙
tas liudijo, jog jis is savo galios nesipelne. (Mato 8:20)
˙ ˙ ˇ ˇ
Kad galingus darbus Jezus dare is nesavanaudisk
˙
motyv, rodo dar vienas dalykas: del stebukl tekda-
ˇ ˇ ˇ
vo nemazai aukotis. Gydant ligonius, is jo iseidavo
˙ ˇ ˇ
jega. Tai jis pajusdavo isgyds net ir vien zmog.
˙ ˙
(Morkaus 5:25-34) Vis delto Jezus leisdavo minioms
ˇ
zmoni liesti j ir taip pagyti. (Luko 6:19) Kokia pasi-
aukojama dvasia!
˙
17 Jezus naudojo savo gali atsakingai. Jis niekad jos
˙
nedemonstravo noredamas pasipuikuoti. (Mato 4:
˙ ˇ
15, 16. Kas rodo, kad Jezus naudojo savo gali nesavanaudiskai?
˙ ˙
17. Kaip Jezus parode, kad gali naudoja atsakingai?
˙
ˇ ˙
5-7) Pavyzdziui, jis atsisake stebuklais tenkinti Erodo
ˇ ˙
smalsum. (Luko 23:8, 9) Uzuot garsinsis galia, Je-
ˇ ˇ ˙
zus neretai liepdavo isgydytiems zmonems niekam
˙
apie tai nepasakoti. (Morkaus 5:43; 7:36) Jis nenore-
ˇ
jo, kad zmoni nuomon apie j formuot sensacin-
ga informacija. (Mato 12:15-19)
18 Nors Jezus ˙ ˇ ˙ ˙
buvo galingas zmogus, jis ne nepane-
ˇ ˙ ˇ
sejo pasaulio valdovus, kurie nepaiso kit zmoni
¯ ˇ ˙
interes ir skausm. Jis rupinosi zmonemis. Vien pa-
ˇ ˇ ˙
mats kencianciuosius Jezus taip susijaudindavo, jog
˙ ˇ ˙
negaledavo nepalengvinti j kanci. (Mato 14:14) Je-
ˇ ˇ
zus atsizvelgdavo zmoni jausmus ir poreikius, ir
ˇ ¯
tas nuosirdus rupinimasis skatino j tinkamai naudo-
ˇ
tis galia. Vienas jaudinantis vykis aprasytas Morkaus
7:31-37.
ˇ
19 S kart Jez ˙ ˇ ˙ ˇ
susirado didziules minios zmoni.
˙ ˇ ˙
Jie atgabeno ligoni ir Jezus juos isgyde. (Mato 15:
ˇ ˙ ˙
29, 30) Taciau vienam ligoniui jis skyre ypating de-
ˇ ˙ ˙
mes. Tas vyras buvo kurcias ir sunkiai kalbejo. Jezus
˙ ˇ
tikriausiai pastebejo, kad zmogus labai jaudinasi ir
ˇ ˙ ˙ ˇ ˇ
varzosi, todel pasivede j nuosaliau. Tada zenklais
˙ ˇ ˇ
parode, k ruosiasi daryti. Jis „leido savo pirstus jo
˙ ˇ
ausis, paseilino ir paliete jam liezuv“.1 (Morkaus
ˇ ˙
7:33) Paskui pazvelge dang ir maldingai atsiduso.
ˇ ˙ ˙
Tokiu iskalbingu gestu Jezus norejo pasakyti: ‘Visk,
˙ ˙ ˇ ˇ
1 Seiles buvo gydymo priemone arba zenklas, priimtinas tiek zy-
ˇ ˇ ˙
dams, tiek kitatauciams. Net rabin rastuose minima, kad seiles buvo
˙ ˙ ˙
naudojamos gydymui. Tikriausiai Jezus spjove noredamas parodyti
ˇ ˇ ˙ ˙
vyrui, jog ruosiasi j isgydyti. Vis delto Jezus nenaudojo seili kaip
vaisto.
˙
18—20. a) Ko skatinamas Jezus panaudodavo savo gali? b) K ma-
˙ ˇ ˙ ˇ
nai apie tai, kaip Jezus isgyde vien kurci vyr?
˙
ˇ ˙
k ruosiuosi daryti del tavs, yra Dievo duota galia.’
˙ ˙
Galiausiai Jezus tare: „Atsiverk!“ (Morkaus 7:34) Tuo-
ˇ
jau tam vyrui grzo klausa ir kalba.
20 Kaip gera zinoti, ˇ
kad net naudodamasis Dievo
˙ ˇ
duota galia gydyti Jezus atsizvelgia ligoni jausmus!
ˇ ˇ ˙
Argi nepaguodzia zinia, jog Jehova Mesijo Karalystes
ˇ ˙ ¯ ˙
valdzi atidave tokiam rupestingam ir demesingam
Valdovui?
¯
Vaizdavo busimus vykius
21 Tie galingi Jezaus ˙ ˇ ˙ ˙
darbai zemeje tik parode, kokias
ˇ ˇ
palaimas atnes jo valdzia ateityje. Dievo naujajame
˙ ˙
pasaulyje Jezus vel darys stebuklus, tik dabar jau tai
ˇ ˇ
isvys visi! Apmstykime kai kurias dziugias perspek-
tyvas.
˙
22 Jezus atkurs tobul darn gamtoje. Prisiminkime,
˙
kad nuramindamas audr jis parode gals valdyti
˙ ˙ ˙
gamtos jegas. Tad nera abejones, kad valdant Kristaus
ˇ ˙ ˙ ˙ ¯ ˇ
Karalystei zmonems nebekels gresmes taifunai, ze-
˙ ˙ ˇ ˇ
mes drebejimai, ugnikalni issiverzimai ir kitos sti-
˙ ˙ ˙
chines nelaimes. Kadangi Jezus yra Jehovos talkinin-
ˇ ˙
kas, per kur buvo sukurta zeme ir visa, kas gyva, jis
ˇ ˇ ˙ ˇ
gerai zino zemes sandar. Jis ismano, kaip tinkamai
ˇ ˙
naudoti jos isteklius. Jezui valdant planeta virs Roju-
mi. (Luko 23:43)
23 O kaip zmonijos ˇ ˙ ˙ ˇ
poreikiai? Jezaus gebejimas sociai
¯ ˇ
pamaitinti tukstancius padauginus menkas maisto
ˇ
atsargas uztikrino, kad jam valdant niekas nebadaus.
˙ ˙ ˇ
21, 22. a) K liudijo Jezaus stebuklai? b) Kadangi Jezui pavaldzios
˙ ˙ ˇ ˙ ˇ
gamtos jegos, ko galime tiketis is jo Karalystes valdzios?
˙ ˇ
23. Kaip Karalius Jezus patenkins zmonijos poreikius?
˙
Apmstykime
˙ ˙ ˙ ˙
Izaijo 11:1-5, Brb. Kaip Jezus parode ‘galybes dvasi’ ir kodel
˙
galime pasitiketi jo valdymu?
˙
Morkaus 2:1-12. Apie koki Jezui suteikt gali byloja stebuk-
ˇ
lingi isgydymai?
˙ ˇ
Jono 6:25-27. Nors Jezus stebuklingai patenkino fizinius zmo-
ni poreikius, koks buvo pagrindinis jo tarnybos tikslas?
˙ ˙
Jono 12:37-43. Kodel kai kurie Jezaus stebukl liudininkai jo
˙
netikejo ir kokia tai pamoka mums?
ˇ ˙ ˇ
Is ties, maisto bus apstybe, jis bus sziningai paskirs-
ˇ ˇ
tomas ir badas bus pamirstas amziams. (Psalmyno
˙ ˇ ˇ
72:16, Brb) Jezaus galia isgydyti zmones liudija, kad
ˇ ˇ ˇ
ligoniai, aklieji, kurtieji, luosieji bei raisieji visiskai
pasveiks visiems laikams. (Izaijo 33:24; 35:5, 6) Pa-
˙
rodydamas gali prikelti mirusiuosius Jezus laidavo,
ˇ ˙
kad valdydamas is dangaus pajegs prikelti milijonus
ˇ ˙ ˙
zmoni, kuriuos jo Tevas nores prisiminti. (Jono 5:
28, 29, NW)
24 Mstydami apie Jezaus ˙ ˇ
gali nepamirskime, jog jis
˙
tobulai atspindi savo Tev. (Jono 14:9) Suvokdami,
˙ ˇ
kaip Jezus naudoja savo gali, zinome, kaip tai daro
ˇ ˇ
pats Jehova. Pavyzdziui, pagalvok, su kokiu svelnu-
˙ ˇ ˙ ˙
mu Jezus isgyde vien raupsuotj. Gailedamas to
˙ ˙ ˙
vyro Jezus j paliete ir pasake: „Noriu.“ ˇ (Morkaus 1:
ˇ
40-42) Taip Jehova tarsi sako: ‘Stai kaip as panaudo-
ˇ
ju savo gali!’ Argi tai neskatina tavs slovinti Visa-
˙
gal Diev ir dekoti, kad jis taip meilingai naudoja
savo gali?
˙ ˙ ˙
24. K turime tureti omenyje mstydami apie Jezaus gali ir kodel?
1 0 S K Y R I U S
¯ ˙
„Bukite Dievo sekejai“
˙
naudodami savo jegas
ˇ ˇ ˇ ˙ ˇ
„VALDZIA — tai spstai.“ Sie XIX amziaus poetes zo-
ˇ ˇ ˙ ˇ
dziai primena apie uzslept pavoj — piktnaudziavi-
ˇ ˇ ˙ ¯
m valdzia. Deja, netobuli zmones lengvai pakliuva
ˇ ˇ ˇ
siuos spstus. Per vis istorij „zmogus viespatauja
ˇ
zmogui jam pakenkti“. (Mokytojo 8:9, Jr) Valdymas
˙ ˇ ˙ ˇ ˙ ˇ
be meiles atnese zmonems neapsakomas kancias.
2 Tad argi ne nuostabu, kad Jehova Dievas, turintis
ˇ ˇ
neribot valdzi, niekada ja nepiktnaudziauja? Ank-
ˇ
stesniuose skyriuose suzinojome, jog savo gali —
ˇ
kuriamj, naikinamj, saugancij arba atkuria-
mj — jis visuomet naudoja tik meilingiems tiks-
ˇ
lams. Apmstydami, kaip Jehova tai daro, trokstame
˙
prie jo artintis. Tai gali skatinti ir mus savo jegas nau-
ˇ ˇ
doti pagal Dievo pavyzd. (Efezieciams 5:1) Taciau
ˇ ˙
kokios galios mes, menki zmones, turime?
ˇ
3 Prisimink, zmogus buvo sukurtas pagal Dievo pa-
ˇ ˇ
veiksl ir panasum. (Pradzios 1:26, 27) Vadinasi,
ˇ ˇ
mes irgi turime siokios tokios galios, pavyzdziui, ge-
ˇ ˙ ˇ
bame dirbti, siekti uzsibrezto tikslo, vadovauti, da-
ˇ ˙ ˇ
rome tak zmonems, ypac tiems, kurie mus myli,
˙ ˇ
turime fizini jeg, materialini istekli. Apie Jeho-
˙ ˇ
v psalmininkas pasake: „Tu esi gyvenimo saltinis.“
(Psalmyno 36:10 [36:9, Brb]) Taigi Dievas yra ir
ˇ ˙
1. kokius spstus lengvai patenka netobuli zmones?
2, 3. a) Kaip Jehova panaudoja savo gali? b) Kokios galios mes
turime ir kaip dera ja naudotis?
˙
¯ ˇ ˙
visokios mus galios saltinis. Todel norime naudoti
j taip, kaip jam patinka. Kaip galime tai daryti?
˙
Svarbiausia — meile
4 Norint teisingai naudotis galia, butina ¯ ˙
meile. Argi
˙ ˇ ˇ
tai nera akivaizdu is paties Dievo pavyzdzio? Prisi-
mink pirmame skyriuje aptartas pagrindines Dievo
ˇ ˇ
savybes: gali, teisingum, ismint ir meil. Kuri is
˙ ˙ ˇ
j svarbiausia? Meile. „Dievas yra meile“, — raso-
˙ ˙
ma 1 Jono 4:8. Taip, meile yra pagrindine Jehovos
˙
savybe, atsispindinti visuose jo veiksmuose. Dievas
ˇ ˙
galia visada naudojasi is meiles — t, kurie j myli,
labui.
5 Meile˙ ir mums pades ˙
teisingai naudoti savo jegas.
˙
ˇ ˇ
Biblijoje rasoma, kad ji maloninga ir „neiesko sau
ˇ ˙ ˇ ˙
naudos“. (1 Korintieciams 13:4, 5) Todel si savybe
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ ˙
neleis siurksciai ar ziauriai elgtis su zmonemis, ku-
¯ ˙
rie mums yra kaip nors pavaldus. Su kitais elgsimes
ˇ ¯ ˙
pagarbiai ir labiau ziuresime j naudos bei jausm.
ˇ
(Filipieciams 2:3, 4)
6 Dar viena savybe, ˙ ˙ ˇ
kaip ir meile neleidzianti pikt-
ˇ ˙
naudziauti galia, yra Dievo baime. Kuo ji vertinga?
ˇ
„Bijodamas Jehovos, zmogus traukiasi nuo pikta.“
ˇ
(Patarli 16:6, NW) Piktnaudziavimas galia yra blo-
gis, kurio turime vengti. Bijodami Dievo neskriau-
ˇ ˇ ˙ ˙ ˇ
sime mums pavaldzi zmoni. Kodel? Todel, kad uz
savo elges su kitais esame atsakingi Dievui. (Nehe-
¯
4, 5. a) Kas butina norint teisingai naudotis savo galia ir kaip tai
˙ ˙
rodo paties Dievo pavyzdys? b) Kaip meile pades mums teisingai
˙
naudoti savo jegas?
˙ ˙ ˇ
6, 7. a) Kas yra Dievo baime ir kodel ji neleis piktnaudziauti val-
ˇ ˇ ˇ ˙ ˙
dzia? b) Paaiskink rys tarp meiles Dievui ir baimes jam netikti.
¯ ˙ ˙
„BUKITE DIEVO SEKEJAI“ NAUDODAMI SAVO JEGAS 99
˙ ˙ ˇ ˇ
mijo 5:1-7, 15) Vis delto Dievo baime reiskia s t
ˇ ˇ ˇ
daugiau. Originalo kalbos zodziai, verciami „bai-
˙ ˇ ˇ ˙
me“, daznai nurodo didzi pagarb Dievui. Todel
˙
Biblijoje baime siejama su Dievo meile. (Pakartoto
statymo 10:12, 13) Tokia didi pagarba — tai drauge
˙ ˙
ir sveika baime netikti Dievui, ne nuogstaujant del
ˇ ˙
pasekmi, bet is tikros meiles.
7 Pavyzdziui, ˇ ¯ ˙
pagalvok apie gerus sunaus ir tevo
ˇ ˙
santykius. Berniukas jaucia malon ir meiling tevo
¯ ˇ
rupinimsi, bet drauge zino jo reikalavimus ir kad
ˇ ˙
uz neklusnum bus nubaustas. Vis delto vaikas ne-
˙ ˇ ˙
bijo tevo liguistai. Priesingai, jis labai myli savo tet
ˇ
ir noriai daro tai, kam sis pritaria. Taip yra ir su Die-
˙ ˇ ˙
vo baime. Myledami Jehov, dangiskj Tev, steng-
˙ ˙ ˇ
simes nedaryti nieko, del ko ‘jam gelt sird’. (Pra-
ˇ ˙ ˇ
dzios 6:6) Veikiau stengsimes j dziuginti. (Patarli
˙ ˙
27:11) Todel norime teisingai naudoti savo jegas. Pa-
˙
kalbekime, kaip galime tai daryti.
ˇ
Seimoje
8 Pirmiausia pazi ˇ ¯ ˙ ˇ ˇ
urekime seim. „Vyras yra zmo-
ˇ ˇ
nos galva“, — rasoma Efezieciams 5:23. Kaip vyrai
˙ ˇ
turet naudotis siais Dievo suteiktais galiojimais?
ˇ
Biblijoje jiems liepiama: „Gyvenkite su zmonomis
supratingai, kaip su silpnesniu indu, gerbdami jas.“
ˇ ˇ ˇ
(1 Petro 3:7, Brb) Graikiskas daiktavardis, cia isverstas
ˇ ˇ ˇ ˙ ˙
veiksmazodziu ‘gerbti’, reiskia „verte, vertybe“. Ki-
ˇ ˇ ˇ
tos jo formos verciamos zodziais „dovanos“ ir „bran-
ˇ
gus“. (Apastal darb 28:10, NW; 1 Petro 2:7, Brb)
ˇ
8. a) Kokius galiojimus vyras turi seimoje ir kaip reikia jais naudo-
ˇ
tis? b) Kaip vyras gali parodyti, kad gerbia zmon?
˙
ˇ ˇ
Zmon gerbiantis vyras niekada nepakels pries j
ˇ
rankos, nepazemins ir nesumenkins jos. Jis brangins
ˇ ˇ ˇ
sutuoktin ir elgsis pagarbiai. Is jo zodzi ir darb
ˇ
tiek zmona, tiek kiti matys, kad jis j vertina. (Pa-
˙ ˇ
tarli 31:28) Toks vyras laimes ne tik zmonos mei-
l ir pagarb, bet ir Dievo pritarim.
ˇ
9 Zmona seimojeˇ
irgi daro tak. Biblijoje pasakoja-
ˇ
ma apie dievobaimingas moteris, kurios, nepazeis-
ˇ ˙
damos vadovavimo principo seimoje, dave tinkam
˙
patarim vyrams ir padejo teisingai nusprsti. (Pra-
ˇ ¯ ˇ ˇ
dzios 21:9-12; 27:46—28:2) Buna, kad zmona yra ast-
resnio proto arba turi gabum, kuri stinga vyrui.
˙ ¯
Vis delto ji turi gerbti vyr ir ‘buti klusni’ jam „lyg
ˇ ˇ ˇ
kad Viespaciui“. (Efezieciams 5:22, 33) Noras tikti
ˇ ˙
Dievui paskatins zmon naudoti savo sugebejimus
ˇ
paremti vyr, o ne sumenkinti j ar jam viespatauti.
ˇ ˇ
Tokia ismintinga moteris drauge su vyru kurs sei-
ˇ
mos gerov ir taip issaugos taik su Dievu. (Patarli
14:1)
10 Be to, abu tevus ˙
Dievas galiojo vadovauti vai-
˙
kams. Biblijoje patariama: „Tevai, neerzinkite savo
˙
vaik, bet auklekite juos, drausmindami ir mokyda-
ˇ ˇ ˇ
mi Viespaties vardu.“ (Efezieciams 6:4) Biblijoje zo-
ˇ ˙
dis „drausminti“ gali reiksti „aukleti, lavinti, moky-
¯
ti“. Vaikus butina drausminti — jie auga laimingi
ˇ ˙
tada, kai nurodomos aiskios gaires ir ribos. Biblijo-
je sakoma, jog toks drausminimas, arba mokymas,
ˇ ˇ ˇ
9. a) Koki tak seimoje turi zmona? b) Kas gali paskatinti zmon
˙
panaudoti savo sugebejimus paremti vyr ir koks bus rezultatas?
˙ ˇ ˇ
10. a) K daryti Dievas galiojo ˇ tevus? b) K reiskia zodis „draus-
¯ ˙ ˇ ˇ
minti“ ir kaip reikia tai daryti? (Ziurek isnas.)
¯ ˙ ˙
˙ ˇ ˇ ˙
yra meiles israiska. (Patarli 13:24) Todel „pamoky-
ˇ ˙ ˙ ˇ
mo rykste“ nera emocinis ar fizinis zalojimas.1 (Pa-
tarli 22:15, Brb; 29:15) Drausmindami pernelyg
ˇ ˇ ˇ ˇ ˙ ˙ ˇ
grieztai, siurksciai ir be meiles tevai perzengt savo
ˇ ˇ
galiojim ribas ir gniuzdyt savo atzalas. (Kolosie-
ˇ
ciams 3:21) Kita vertus, nuosaikus, tinkamas draus-
˙ ¯
minimas vaikams parodo, kad tevai juos myli ir ru-
ˇ ˙ ˇ
pinasi, kokiais zmonemis jie isaugs.
11 O vaikai? Kaip jie gali tinkamai panaudoti savo
˙ ˇ ˇ
jegas? Patarli 20:29 rasoma: „Jaunuoli papuosalas
˙
— jega.“ Geriausiai jaunuoliai panaudos savo ener-
ˇ ¯ ˙
gij uoliai tarnaudami Didziajam Kurejui. (Mokyto-
˙ ˙
jo 12:1) Jie turet prisiminti, kad tevai jautriai rea-
guoja j elges. (Patarli 23:24, 25) Paklusdami
dievobaimingiems gimdytojams ir laikydamiesi tei-
ˇ ˇ ˇ
singo kelio vaikai dziugina j sird. (Efezieciams 6:1)
ˇ ˇ ˇ
Tokia elgsena „patinka Viespaciui“. (Kolosieciams
3:20)
Susirinkime
ˇ ˇ
12 Vadovauti krikscioni susirinkimuiˇ Jehova pa-
˙ ˇ ¯ ˙
skyre priziuretojus. (Hebrajams 13:17) Sie patyr vy-
rai naudoja Dievo duotus galiojimus teikti reikia-
¯
m pagalb kaimenei ir rupintis jos dvasine
ˇ gerove.
ˇ
Ar j pareigos duoda teis viespatauti? Zinoma, ne!
ˇ ˇ ˙ ˇ ˙
1 Bibliniais laikais zodis „rykste“ reiske piemens lazd, kuria jis
ˇ ˙ ˇ ˙
svelniai pavarydavo avis. (Psalmyno 23:4) Vadinasi, tev „rykste“
ˇ ˇ
reiskia meiling, ne ziaur vadovavim.
˙
11. Kaip vaikai gali tinkamai panaudoti savo jegas?
ˇ ¯ ˙
12, 13. a) Kaip vyresnieji turi ziureti savo pareigas susirinkime?
ˇ ˙ ˇ ¯
b) Paaiskink, kodel vyresnieji turi svelniai rupintis kaimene.
˙
ˇ ¯ ˙
Vyresnieji turi nuosaikiai ir nuolankiai ziureti savo
pareigas susirinkime. (1 Petro 5:2, 3) Biblijoje pri-
ˇ ¯ ˙
ziuretojams liepiama ‘ganyti Dievo bendruomen,
¯ ˇ
kuri jis sigijo savojo Sunaus krauju’. (Apastal dar-
ˇ ¯
b 20:28, Jr) Tai tikrai pareigoja svelniai rupintis
˙
visais ligi vieno kaimenes nariais.
˙
13 Pameginkime sivaizduoti: draugas papraso ˇ
tave
pasaugoti brangiai sigyt verting daikt. Argi ne-
¯ ˙
butum atsargus su juo? Taip ir Dievas pavede vyres-
¯
niesiems rupintis tikrai vertinga nuosavybe — su-
¯ ˇ ˙
sirinkimu, kur sudaro romus tarsi avys zmones.
(Jono 21:16, 17) Jehovai jo avys tokios mielos, jog
ˇ ¯ ˙
jis ispirko jas savo brangaus viengimio Sunaus, Je-
ˇ
zaus Kristaus, krauju. Tai pati didziausia kaina, ko-
˙ ˙ ¯
ki jis galejo sumoketi. Nuolankus vyresnieji tai pri-
¯
simena ir Jehovos avimis rupinasi atsakingai.
ˇ
„Liezuvio galia“
14 „Mirtis ir gyvenimas — liezuvio ˇ
galioje“, — tei-
ˇ ˇ
giama Biblijoje. (Patarli 18:21) Isties liezuvis gali
ˇ
pridaryti daug zalos. Tikriausiai ne kart teko pajus-
ˇ ˙
ti neapgalvotos ar net uzgaulios replikos kartel? Ta-
ˇ ˇ ˇ
ciau liezuvis turi gali ir atgaivinti. „Ismintingj
ˇ ˇ
liezuvis gydo“, — rasoma Patarli 12:18. Taip, kve-
ˇ ˇ ¯
piantys, stiprinantys zodziai gali buti lyg raminan-
ˇ ˇ
tis ir gydantis balzamas sirdziai. Apsvarstykime, ko-
kiais atvejais gali jo prireikti.
¯
15 „Padrsinkite liudin ˇ
ciuosius“, — skatinama 1 Te-
ˇ ˇ
salonikieciams 5:14 (Brb). Taip, net istikimus Jeho-
ˇ
14. Kokia yra liezuvio galia?
ˇ ˇ
15, 16. Kaip zodziu galime pastiprinti kitus?
vos tarnus kartais api-
¯
ma liudesys. Kaip ga-
lime paguosti tokius
ˇ ˇ ˇ
zmones? Nuosirdziai
˙
pagirdami ir padeda-
mi jiems suvokti savo
vert Jehovos akyse.
Drauge skaitykite stip-
ˇ ˇ
rinancius Biblijos zo-
ˇ ˇ
dzius, patikinancius,
jog Jehova tikrai su
¯
meile rupinasi tais,
ˇ
kuri „sirdys su-
ˇ
duzusios“ ir „dva-
ˇ
sia sugniuzusi“.
(Psalmyno 34:18,
NW) Naudoda-
ˇ
miesi liezuvio ga-
lia paguosti kitus seka- ˇ
Vyrai ir zmonos
me gailestingojo Dievo, tinkamai panaudos
˙
˙ ˙ savo gali, jei myles
„prislegtj guodejo“, pa-
ˇ ˇ ir gerbs vienas kit
vyzdziu. (2 Korintieciams
7:6, Jr)
ˇ
16 Zodziu ˇ
galime ir pastiprinti. Gal bendratikis ne-
ˇ ˇ ¯
teko artimo zmogaus? Uzuojautos ir susirupinimo
ˇ ˇ ¯ ˇ ˇ
kupini zodziai gali paguosti liudinci sird. O gal pa-
ˇ
gyvenusi sesuo arba brolis jauciasi ess nereikalin-
ˇ ˇ
gas? Apgalvotais zodziais patikinkime, kad j verti-
¯
name ir branginame. Galbut kas nors kovoja su
sunkia liga? Malonus pokalbis ar telefono skambu-
ˇ ˙ ¯ ¯
tis pradziugins ligon. Kaip malonu turet buti mus
˙
¯ ˙
Kurejui, kai kalbame tai, „kas tinka ugdymui“! (Efe-
ˇ
zieciams 4:29, Brb)
ˇ
17 Taciau ˇ
geriausiai liezuvio gali panaudosime skel-
bdami gerj naujien apie Dievo Karalyst. „Neat-
˙ ˇ
sisakyk padeti zmogui, kuriam reikia pagalbos, kai
˙ ˇ
turi jeg tai padaryti“, — rasoma Patarli 3:27. Mes
ˇ
privalome skelbti gyvyb gelbstinci gerj naujie-
˙ ˙ ˇ
n. Neturime teises nutyleti sios svarbios malonin-
˙ ˇ
gojo Jehovos mums patiketos zinios. (1 Korintie-
ˇ ˙
17. Kaip galime panaudoti liezuvio gali kit labui ir kodel turime
tai daryti?
Skelbdami gerj naujien

˙
savo jegas panaudosime geriausiai
¯ ˙ ˙
ˇ ˇ ˇ ¯
ciams 9:16, 22) Taciau ko Jehova tikisi is mus skel-
bimo darbe?
˙
Tarnauk Jehovai „visomis jegomis“
˙
18 Meile Jehovai skatina mus atsideti jo tarnybai. ˙
ˇ ¯
Tad ko Jehova tikisi is mus? To, k galime duoti
¯ ¯ ˙
kiekvienas, kad ir kokios but mus aplinkybes: „K
˙ ˇ ˇ ˇ ˇ
tik darytumete, darykite is sirdies, kaip Viespaciui,
ˇ ˙ ˇ ˙ ˙
o ne zmonems.“ (Kolosieciams 3:23) Jezus pasake,
ˇ ˙ ˇ
koks sakymas yra didziausias: „Mylek Viespat savo
ˇ
Diev visa sirdimi, visa siela, visu protu ir visomis
˙
jegomis.“ (Morkaus 12:30) Taip, Jehova tikisi, kad
˙
mylesime j ir tarnausime jam visa siela.
19 K reiskia ˇ ˇ
tarnauti Dievui visa siela? Zodis „siela“
ˇ ˙ ˙
nurodo zmog su visomis jo fizinemis ir protinemis
˙ ˇ ˙ ˇ
savybemis. Taciau kodel Morkaus 12:30 dar isskirta
ˇ ˙
sirdis, protas ir jegos? Apsvarstykime pavyzd. Bibli-
˙
niais laikais asmuo galejo parduoti save (savo siel)
ˇ ˙ ˇ
vergij. Taciau vergas galejo netarnauti seimininkui
atsidavs, tai yra nepanaudoti vis fizini ir proti-
˙ ˇ ˙ ˙ ˇ
ni sugebejim. (Kolosieciams 3:22) Todel Jezus sir-
˙ ˙ ˙
d, prot bei jegas paminejo tikriausiai noredamas
˙ ˇ ˇ ˙
pabrezti, kad turime tarnauti Dievui visomis isgale-
ˇ
mis. Visa siela tarnauti Dievui reiskia aukotis tarny-
˙
bai, skirti jai visas jegas bei energij.
20 Ar tarnauti visa siela reiskia, ˇ
kad kiekvienas turi-
˙
me skirti tai tarnybai tiek pat laiko ir jeg? Vargu ar
¯ ˇ ˙
tai but manoma, nes zmoni aplinkybes bei suge-
˙ ˇ
bejimai skiriasi. Pavyzdziui, sveikas ir tvirtas jaunas
ˇ ¯
18. Ko Jehova tikisi is mus?
˙ ˇ ˇ ˙
19, 20. a) Kodel Morkaus 12:30 dar isskirta sirdis, protas ir jegos, jei
ˇ
visa tai yra siela? b) K reiskia tarnauti Jehovai visa siela?
˙
Apmstykime
Patarli 3:9, 10, Brb. Kok turt turime ir kaip galime panau-
ˇ
doti j Jehovos slovei?
˙ ˙
Mokytojo 9:5-10. Kodel savo jegas reikia naudoti taip, kaip
patinka Dievui?
ˇ ˇ ˇ
Apastal darb 8:9-24. Kaip siuo atveju buvo piktnaudziau-
ˇ
jama galia ir kaip mes galime to isvengti?
ˇ
Apastal darb 20:29-38. Ko atsakingas pareigas susirinkime
˙ ˇ
einantys broliai galet pasimokyti is Pauliaus?
ˇ ˙
zmogus pajegia skelbti daugiau nei tas, kur vargina
˙ ˇ ˇ
senatve. Neveds asmuo, nesuvarzytas seimos parei-
˙
g, gali labiau atsideti tarnybai nei tas, kuriam ten-
¯ ˇ ˙ ¯ ˙
ka rupintis seima. Kokie turetume buti dekingi, jei
˙ ˙ ˇ
jegos ir aplinkybes leidzia mums atsiduoti tarnybai!
˙ ˇ
Niekada neturekime kritiskos dvasios ir nelyginkime
ˇ ˙
savs su kitais. (Romieciams 14:10-12) Stenkimes pa-
stiprinti kitus.
21 Jehova parode˙ tobul pavyzd, kaip tinkamai nau-
ˇ ˙
dotis galia. Mes, netobuli zmones, norime kuo ge-
riau juo sekti. Savo gali panaudosime tinkamai, jei
˙ ˇ
pagarbiai elgsimes su mums kaip nors pavaldziais
ˇ ˙
zmonemis ir visa siela dirbsime Jehovos pavest gy-
ˇ
vybes gelbstint darb. (Romieciams 10:13, 14) Prisi-
ˇ
mink, Jehova dziaugiasi, jei atiduodi jam geriausia,
ˇ ˇ
k gali. Argi tavo sirdis neskatina tavs visomis isga-
˙ ˇ
lemis tarnauti tokiam supratingam ir mylinciam
˙
Dievui? Kaip dar geriau ir prasmingiau galetum nau-
˙
doti savo jegas?
˙
21. Kaip geriausiai ir prasmingiausiai galime naudoti savo jegas?
2 D A L I S
ˇ
„VIESPATS MYLI,
KAS TEISINGA“
ˇ ˙ ˙
Siandien pasaulyje klestete klesti neteisybe
ˇ ˙
ir daug zmoni del to kaltina Diev. Bet
ˇ
Biblija pasako nuostabi ties — „Viespatsˇ
myli, kas teisinga“. (Psalmyno 37:28) Sioje
ˇ
dalyje suzinosime, kaip Dievas patvirtino
ˇ ˇ ˇ ˙ ˇ
siuos zodzius darbais ir dave vilt zmonijai.
1 1 S K Y R I U S
˙
„Visi jo keliai pilni teisybes“
˙
KOKIA neteisybe! Patrauklus jaunuolis melagingai
˙ ˇ
apkaltinamas meginimu isprievartauti ir metamas
˙
kalejim. Ir tai jau ne pirmas kartas, kai jam ten-
ˇ
ka ksti neteisyb. Septyniolikmet Juozap isda-
˙ ˇ ˙ ˙
ve jo paties broliai ir vos nenuzude. Jie pardave
ˇ
jaunuol vergijon svetim sal. Ten Juozapas at-
˙ ˇ ˇ ¯
mete nedor savo seimininko zmonos pasiulym.
ˇ ˇ ˙
Atstumta moteris j apsmeize — taip vaikinas atsi-
¯ ˙ ˙ ˇ
dure kalejime. Deja, uztarti Juozap lyg ir nebuvo
kam.
2 Taciau ˇ ˙
visa tai stebejo Dievas, o jis „myli, kas tei-
ˇ ˙
su ir teisinga“. (Psalmyno 33:5) Jehova istaise pa-
˙ ˙
det: vykius pakreipe taip, kad Juozap galiausiai
ˇ ˙ ˙ ˙
isleido. Veliau Juozapui, dar neseniai sedejusiam ka-
˙ ˙ ˙
lejimo duobeje, net buvo patiketos atsakingos ir la-
ˇ
bai garbingos pareigos! (Pradzios 40:15; 41:41-43;
ˇ
Psalmyno 105:17, 18) Jis buvo isteisintas ir pasinau-
ˇ ˙ ˙
dodamas savo auksta padetimi galejo atlikti Dievo
ˇ
jam skirt vaidmen. (Pradzios 45:5-8)
3 Jaudinanti istorija, ar ne tiesa? Kiekvienas esame
mat, gal net patys patyr koki nors neteisyb. Taip,

ˇ
visi trokstame, kad su mumis elgtsi teisingai ir s-
ˇ
ziningai. Ir nenuostabu, nes Jehovos mums dieg-
˙
tos savybes atspindi jo asmenyb, o teisingumas yra
ˇ
1, 2. a) Koki skaudzi neteisyb teko patirti Juozapui? b) Kaip Je-
ˇ ˙ ˙
hova istaise padet?
˙ ˇ
3. Kodel visi trokstame teisingumo?
˙
„VISI JO KELIAI PILNI TEISYBES“ 109
ˇ ˇ
vienas pagrindini Dievo bruoz. (Pradzios 1:27)
ˇ
Kad gerai pazintume Jehov, turime suvokti jo tei-
singum. Tuomet mes dar labiau vertinsime visus
˙ ˙
jo veiksmus ir noresime su juo suarteti.
Kas yra teisingumas?
ˇ ˙ ˇ
4 Zmones teisingum paprastai supranta kaip besa-
ˇ ˇ
lisk statym laikymsi. Kaip rasoma knygoje Right
˙
and Reason—Ethics in Theory and Practice (Teises
˙ ˙
ir logikos teorine bei praktine etika), „teisingumas
˙
siejamas su statymu, atsakomybe, teisemis ir parei-
ˇ ˇ ˇ
gomis. Jis vykdomas nesaliskai, atsizvelgiant tai,
˙ ˇ
ko asmuo nusipelne“. Taciau Jehovos teisingumas —
ˇ
tai kur kas daugiau negu tik beatodairiskas taisykli
ˇ
laikymasis is pareigos.
5 Jehovos teisingumo mast geriau suvoksime pa-
˙
nagrinej Biblijoje originalo kalbomis vartojamus
ˇ ˇ ˇ ˇ
zodzius. Hebrajiskuosiuose rastuose teisingumui nu-
ˇ ˇ ˇ
sakyti vartojami trys skirtingi zodziai. Pirmasis daz-
ˇ ˇ
nai verciamas „teisingumas“. (Pradzios 18:25) Kiti
ˇ ˇ ˇ
du paprastai verciami „teisumas“. Krikscioni grai-
ˇ ˇ ˇ ˇ
kiskuosiuose rastuose zodis, verciamas „teisumas“,
ˇ
reiskia „kas teisu ar teisinga“. Vadinasi, teisumas ir
ˇ
teisingumas — tapacios svokos. (Amoso 5:24)
6 Tad kai Biblijoje rasoma, ˇ
jog Dievas yra teisingas,
turima omenyje, kad jis visada elgiasi teisiai ir ne-
ˇ ˇ ˇ
saliskai. (Romieciams 2:11) Kitaip elgtis Dievas ir
˙ ˇ ˇ ˙ ¯
negalet. Istikimasis Elihuvas pareiske: „Toli tebunie
ˇ
4. Kaip daugelis zmoni suvokia teisingum?
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
5, 6. a) K reiskia originalo kalb zodziai, dazniausiai verciami „tei-
singumas“? b) Kas turima omenyje sakant, kad Dievas yra teisingas?
˙
nuo Dievo, kad jis nusikalst, nuo Visagalio, kad jis

ˇ
neteisingai pasielgt!“ (Jobo 34:10, Jr) Is ties ne-
manoma, kad Jehova „neteisingai pasielgt“. Ko-
˙ ˙ ˇ ˇ
del? Del dviej svarbi priezasci.
7 Pirma, jis yra sventas. ˇ ˇ ˇ ˇ
Is treciojo sios knygos sky-
ˇ ˇ
riaus suzinojome, kad Jehova yra visiskai tyras ir do-
˙
ras. Todel jis tiesiog negali pasielgti neteisingai. Ap-
ˇ ¯ ˇ ˙
svarstykime, k tai reiskia. Mus dangiskojo Tevo
ˇ
sventumas laiduoja, kad jis niekada nepasielgs su
˙ ˇ
savo vaikais blogai.ˇ Jezus buvo tuo tikras. Nakt pries
˙ ˙ ˇ
mirt jis melde: „Sventasis Teve, islaikyk juos [mo-
ˇ
kinius]
ˇ savo vardu.“ (Jono 17:11) Raste kreipinys
˙ ˙ ˙
„Sventasis Teve“ taikomas tik Jehovai. Ne vienas te-
ˇ ˙ ˇ ˙ ˙
vas zemeje sventumu jam neprilygsta. Todel Jezus
˙ ¯
tvirtai tikejo, kad jo mokiniai bus saugus globojami
˙ ˇ ˙ ˙
tokio doro Tevo, kuriam visiskai svetima nuodeme.
(Mato 23:9)
8 Antra, Dievui budinga ¯ ˇ ˙
nesavanaudiska meile. Ji
ˇ
neleidzia su kitais elgtis neteisingai. vairias netei-
˙ ˇ ˇ
sybes apraiskas, pavyzdziui, rasizm, diskriminacij
ˇ ˇ ˇ ˇ
bei saliskum suzadina pavydas ir savanaudiskumas
ˇ ˙ ˙
— priesingos meilei savybes. O apie meiles Diev
ˇ ˇ
Biblijoje rasoma: „Teisus yra Viespats; jis myli tei-
ˇ
sius darbus.“ (Psalmyno 11:7) Pats Jehova sako: „As,
ˇ
Viespats, myliu teisingum.“ (Izaijo 61:8) Argi ne
ˇ ˇ
dziugu zinoti, kad Dievui malonu elgtis teisingai?
(Jeremijo 9:24, Brb)
˙
7, 8. a) Kodel Jehova negali pasielgti neteisingai? b) Kas skatina
Jehov elgtis teisingai?
˙ ˙ ˙
Juozapas nekaltai kentejo kalejimo duobeje
˙
Jehovos gailestingumas ir
tobulas teisingumas
9 Jehovos teisingumas, kaip ir kiti jo neprilygsta-
˙ ˇ ¯
mos asmenybes bruozai, yra tobulas, be trukum.
˙
Moze liaupsino Jehov: „Uola! Jo darbai tobuli, visi
ˇ ˇ
jo keliai is tikrj teisingi. Istikimas Dievas, be ap-
˙
gaules, teisus ir patikimas!“ (Pakartoto statymo 32:
ˇ
3, 4) Dievas absoliuciai teisingas — nei per daug at-
ˇ
laidus, nei per grieztas.
10 Jehovos teisingumas glaudziai ˇ
susijs su gailes-
ˇ ˇ
tingumu. Psalmyno 116:5 rasoma: „Viespats malo-
¯
ningas ir teisus, mus Dievas ˇ gailestingas.“ Taip,
˙
Jehova ir teisus, ir gailestingas. Sios dvi savybes ne-
ˇ ˙
priestarauja viena kitai. Gailestingumas nera teisin-
ˇ ¯
gumo susvelninimas, ˇ tarsi teisingumas but per-
ˇ ˙ ˇ
nelyg ziaurus. Sios savybes daznai rodomos vienu
ˇ
metu, tuo paciu poelgiu. Apsvarstykime pavyzd.
11 Visi zmones isˇ prigimties nuodemingi,
ˇ ˙ ˙ ˙
todel savo
˙ ˙ ˙
nuodememis nusipelno bausmes — mirties. (Ro-
ˇ ˇ ˙ ˙
mieciams 5:12) Taciau nusidejeli mirtis Jehovos
ˇ
nedziugina. Jis yra „atlaidumo Dievas, maloningas
˙ ¯
ir gailestingas“. (Nehemijo 9:17) Vis delto buda-
ˇ ˇ ¯ ˙ ˇ
mas sventas jis negali ziureti neteisyb pro pirs-
˙ ˇ
tus. Tad kaip Dievas galet parodyti malon is pri-
˙ ˇ ˙ ˇ
gimties nuodemingiems zmonems? ˇ s klausim
ˇ ˇ
atsako viena svarbiausi Dievo Zodzio ties: zmoni-
ˇ ˙ ¯ ˇ ˇ
jai isgelbeti Jehova parupino ispirk. Apie si meilin-
ˇ
g priemon daugiau suzinosime 14 skyriuje. Toks
9—11. a) Kaip siejasi Jehovos teisingumas ir gailestingumas? b) Kaip
ˇ
Jehovos teisingumas ir gailestingumas matomas is jo elgesio su nuo-
˙ ˇ ˙
demingais zmonemis?
˙
Jehovos poelgis buvo sykiu ir teisingas, ir gailestin-

˙ ˇ ˇ
gas. Del ispirkos Jehova gali parodyti sveln gailes-
˙ ˙ ˇ
tingum atgailaujantiems nusidejeliams nepazeisda-
ˇ
mas savo tobulo teisingumo norm. (Romieciams
3:21-26)
˙
Jehova — gailestingas teisejas
12 Jehovos teisingumas — ne atstumianti, o pa-
˙
traukli savybe. Biblija parodo, kaip gailestingai Je-
ˇ
hova vykdo teisingum. Apsvarstykime kelis sird
ˇ ˇ
glostancius pavyzdzius.
13 Tobulas Jehovos teisingumas skatina j buti ¯ ˇ
isti-
kim savo tarnams. Psalmininkas Dovydas pats pa-
˙
tyre Jehovos teisingum ir j brangino. Ko Dovydas
˙ ˇ
pasimoke is patirties bei apmstydamas Dievo veiks-
ˇ ˙ ˇ
mus? Jis rase: „Viespats myli, kas teisinga, ir nepa-
ˇ ˇ
lieka savo istikimj. Jis saugo juos amzinai.“ (Psal-
¯
myno 37:28) Kokia paguoda! Mus Dievas niekada
ˇ ˙
neapleis t, kurie jam istikimi. Todel galime pasi-
kliauti jo draugyste bei meilinga globa. Tai laiduoja
jo teisingumas! (Patarli 2:7, 8)
14 Teisingumas skatina Diev rupintis ¯ ˇ ˇ
kenciancij
¯ ˇ ˇ
poreikiais. Kad jam rupi beturciai, matome is Izrae-
ˇ ˇ
liui duoto statymo. Pavyzdziui, statymas uztikrino
ˇ ˇ ˇ ˙
tam tikr glob naslai ˇ ciams ir naslems. (Pakartoto
statymo 24:17-21) Zinodamas, kokie sunkumai var-
ˇ ˙ ˙
gins tokias seimas, Jehova pats tapo j Tevu, Teiseju
˙ ˙
12, 13. a) Kodel Jehovos teisingumas yra patraukli savybe? b) K
˙
apie Jehovos teisingum pasake Dovydas ir koki paguod randame
ˇ ˇ
jo zodziuose?
¯
14. Kaip Izraeliui duotas statymas parodo, kad Jehova rupinasi be-
ˇ
turciais?
˙
˙ ˇ ˇ ˇ ˇ ˙
ir Gyneju, ‘ginanciu naslaicio ir nasles byl’.1 (Pa-
kartoto statymo 10:18; Psalmyno 68:6 [68:5, Brb])
˙ ˇ
Jehova spejo: jei kas nors is izraelit skriaust be-
˙ ˇ ˇ
jeges moteris ir vaikus, jis tikrai isgirs j sauksm.
ˇ ˙ ˇ ˇ ˇ ˙
Dievas pareiske: ‘Uzsidegsiu pykciu.’ (Isejimo 22:
ˇ ˙
21-23 [22:22-24, Brb]) Nors siaip Jehova nera links
ˇ
pykti, matydamas smoningai isnaudojamus varg-
ˇ ˙ ˙ ˇ ¯
sus ir bejegius, jis teisetai uzsirustina. (Psalmyno
103:6)
15 Be to, Jehova patikina „nesantis sali ˇ ˇ
skas ir nei-
ˇ
mantis kysio“. (Pakartoto statymo 10:17) Turtai ar
ˇ ˇ
isvaizda daro tak galingiems ar takingiems zmo-
˙ ˇ ¯ ˇ ˇ
nems, tik ne Jehovai. Jam visiskai nebudingas salis-
kumas ar favoritizmas. Apsvarstykime vien ypatin-
ˇ ˇ
g Jehovos nesaliskumo rodym. Galimyb tapti
ˇ
tikraisiais jo garbintojais ir gyventi amzinai Jehova
ˇ
duoda ne tik saujelei isrinktj. Dievui „brangus
ˇ
kiekvienos tautos zmogus, kuris jo bijo ir teisingai
ˇ
gyvena“. (Apastal darb 10:34, 35) Bet kokios so-
˙ ˙ ˙ ˙ ˇ ˙
cialines padeties, rases ir tautybes zmones gali pasi-
˙
naudoti ta nuostabia galimybe. Argi tai nera tikrasis
teisingumas?
16 Kitas tobulo Jehovos teisingumo aspektas, vertas
¯ ˙
mus demesio ir pagarbos, — kaip jis elgiasi su tei-
ˇ
sing jo norm lauzytojais.
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ ˙
1 Nors hebrajiskas zodis, isverstas „naslaitis“, yra vyriskos gimines,
ˇ ˇ ¯
tai nereiskia, jog Dievas negloboja mergaici. Jehova pasirupino, kad
¯ ˇ ˇ ˙ ˙
statyme but uzrasytas teisminis sprendimas leisti betevems Celof-
˙ ˇ
hado dukterims paveldeti nuosavyb. Tas nurodymas tapo pavyzdziu,
˙ ˇ ˇ
kaip apginti betevi mergaici teises. (Skaici 27:1-8)
ˇ ˇ ˇ
15, 16. Kas akivaizdziai rodo Jehovos nesaliskum?
˙
˙
Pelnyta bausme
17 Galbut ¯ ˇ
kai kas svarsto: ‘Jeigu Jehova nekencia ne-
˙ ˇ ˇ ˇ
teisybes, kaip tuomet paaiskinti zmoni kancias ir
ˇ ˇ
blog, viespataujant siandieniniame pasaulyje?’ si-
˙ ˙
galejusi neteisybe niekaip nenuneigia Jehovos tei-
ˇ ˙ ˇ
singumo. Viena priezastis, kodel siame piktame
˙ ˙ ˇ
pasaulyje keroja blogis, yra nuodeme, zmoni pa-
˙ ˇ ˇ ˙
veldeta is Adomo. Dabar, kai netobuli zmones savi-
˙ ˙ ˙
valiauja ir renkasi nuodemes keli, neteisybe kles-
ti, — bet tai netruks ilgai. (Pakartoto statymo 32:5,
Brb)
18 Nors Jehova gailestingai elgiasi su tais, kurie nuo-
ˇ ˇ ˇ
sirdziai artinasi prie jo, jis amzinai nepaks tokios
˙ ˇ ˇ
padeties, kuri uztraukia neslov jo vardui. (Psalmy-
ˇ ˇ
no 74:10, 22, 23) Is teisingojo Dievo nepasisaipysi,
˙ ˙ ˙
smoning nusidejeli nuo pelnytos bausmes jis
neatleis. Jehova — „gailestingas ir maloningas Die-
˙ ˇ ˙
vas, letas pykti, gausus gerumo ir istikimybes, . . .
ˇ ˙ ˇ ˙
taciau nepaliekantis kaltj be bausmes“. (Isejimo
ˇ ˇ ˇ ˇ ˙
34:6, 7) Jis nubaudzia zmones, tycia pazeidinejan-
ˇ
cius jo teisingus statymus.
19 Vel ˙ ˙
prisiminkime senoves Izrael. Net apsigyve-
ˇ ˙ ˇ ˙ ˇ
n Pazadetojoje zemeje izraelitai nuolat nusigrzda-
¯
vo nuo Dievo. Nors pikti j poelgiai liudino Jeho-
˙ ˇ ˇ ˙
v, jis neskubejo j issizadeti. (Psalmyno 78:38-41)
Dievas vis leisdavo izraelitams pasitaisyti. Jis pra-
ˇ ˙ ˙
se: „Nenoriu, kad nedorelis mirt, bet noriu, kad
ˇ ˙ ˙
17. Paaiskink, kodel pasaulyje klestinti neteisybe nenuneigia Jehovos
teisingumo.
18, 19. Kas rodo, kad Jehova vis laik nepaks teisingus jo staty-
ˇ ˇ ˇ
mus smoningai lauzanci zmoni?
˙
Apmstykime
˙
Jeremijo 18:1-11. Kaip Jehova Jeremijui parode, jog neskuba
bausti?
ˇ ˇ
Habakuko 1:1-4, 13; 2:2-4. Kokiais zodziais Jehova patikino
˙ ˇ
Habakuk, jog nepaks neteisybes amzinai?
ˇ ¯ ˇ
Zacharijo 7:8-14. Kaip Jehova ziuri kit teises paminancius
ˇ
zmones?
ˇ ˇ
Romieciams 2:3-11. Kuo remdamasis Jehova teisia zmones bei
tautas?
˙ ˇ ˇ ¯ ˇ
nedorelis sugrzt is savo kelio ir but gyvas. Sugrz-
ˇ ˇ ˙
kite, sugrzkite is savo nedor keli, kad nemirtume-
te, Izraelio namai!“ (Ezechielio 33:11) Gyvyb bran-
˙ ˇ
ginantis Dievas nuolat siunte pranasus ir per juos
ˇ
ragino izraelitus pamesti savo piktus kelius. Taciau
ˇ ˇ ˇ ˙
dauguma zmoni buvo kietasirdziai, tad neklause ir
ˇ
neatgailavo. Galiausiai, gindamas savo vardo sven-
˙ ˇ
tum, Jehova atidave izraelitus pries rankas. (Ne-
hemijo 9:26-30)
ˇ
20 Jehovos elgesys su izraelitais atskleidzia, koks as-
ˇ
muo jis yra. Jo visa regincios akys mato neteisyb ir
ˇ
ji kelia jam sielvart. (Patarli 15:3) Be to, gera zino-
ti, jog Dievas noriai rodo gailestingum, jei tam yra
pagrindas. Jis niekada nieko nedaro skubotai. Jeho-
ˇ ˙ ˇ
va elgiasi kantriai, tad daugelis zmoni padare isva-
ˇ ˇ
d, jog jis niekada nesunaikins blogio. Taciau is Die-
˙
vo elgesio su izraelitais matyti, kad jo kantrybe turi
ribas. Jehova tvirtai gina teisingum. Jis visada dr-
˙ ¯
20. a) K apie Jehov pasako jo elgesys su Izraeliu? b) Kodel liutas
yra deramas Jehovos teisingumo simbolis?
˙
ˇ ˇ ˇ ˙ ¯
siai kovoja uz ties, priesingai nei zmones. Tad liu-
tas, bebaimio teisingumo vaizdis, deramai simboli-
zuoja Jehovos buvim ir jo sost.1 (Ezechielio 1:10;
ˇ ˇ
Apreiskimo 4:7) Galime neabejoti, jog Dievas iste-
˙ ˇ ˇ
ses savo pazad pasalinti neteisyb. Dievo teism ga-
ˇ
lima apibendrinti taip: kur reikia — grieztas, kada
manoma — gailestingas. (2 Petro 3:9)
˙
Artinkimes prie teisingumo Dievo
21 Neturetume˙
manyti, kad Jehova teisingum vyk-
¯ ˙ ¯
do kaip rustus teisejas, kuriam terupi pasmerkti nu-
˙ ˙ ˙
sidejelius. Jis yra kaip mylintis Tevas, kuris tvirtai
laikosi princip ir visk daro savo vaik labui. Jeho-
˙ ˇ ¯
va, teisingas ir teisus Tevas, ziuri teisingumo, bet
ˇ ˇ ˇ
drauge yra svelnus bei gailestingas savo zemiskiems
vaikams, laukiantiems pagalbos ir atleidimo. (Psal-
myno 103:10, 13)
22 Kokie esame dekingi, ˙ ¯
kad Dievui rupi ne vien pa-
˙ ˙
smerkti nusidejelius! Teisingumo skatinamas Jeho-
˙ ˇ ˙ ˇ
va dave zmonems nuostabi vilt — tobul ir amzi-
n gyvenim pasaulyje, ‘kuriame gyvena teisumas’.
¯ ˇ
(2 Petro 3:13) Dievas rupinasi mumis, nes nori is-
˙
gelbeti, o ne nuteisti. Taip, geriau suvokdami Jeho-
ˇ
vos teisingum, dar labiau trokstame artintis prie jo!
ˇ ˙
Kituose skyriuose issamiau panagrinesime, kaip Die-
ˇ
vas parodo si nuostabi savyb.
ˇ ¯
1 Bausdamas neistikim Izrael Jehova save sulygina su liutu. (Jere-
˙
mijo 25:38; Ozejo 5:14)
˙ ˙
21. K turetume manyti apie teisingumo Diev ir kodel?
ˇ ˙ ˙
22. Koki vilt teisingumo skatinamas zmonems dave Jehova ir
˙
kodel jis taip elgiasi su mumis?
1 2 S K Y R I U S
„Gal Dievas
neteisingai daro?!“
ˇ ˇ ˙ ˇ
IS PAGYVENUSIOS nasles isviliojamos santaupos.
ˇ ˙ ˙ ¯
Kietasirde motina palieka bejeg kudik. Nekaltas
ˇ ˇ
zmogus atsiduria uz grot. Kaip reaguoji tokiusˇ da-
lykus? Tikriausiai pasipiktini, ir visai pagrstai. Zmo-
˙ ˙
nes gerai skiria, kas teisinga, o kas ne. Neteisybe mus
˙ ¯
piktina. Norime, kad nukentejusiesiems but atly-
ginta, o kaltininkai nubausti. Kai to nesulaukiame,
pradedame svarstyti: ‘Negi Dievas nemato, kas vyks-
˙
ta? Kodel jis nieko nedaro?’
ˇ
2 Istikimiems Jehovos tarnams tokie klausimai kil-
ˇ ˇ ˇ
davo ir anksciau. Pavyzdziui, pranasas Habakukas
˙ ˙
meldesi Dievui: „Kam tu man rodai neteisetum ir
˙ˇ
varg, duodi matyti savo akimis plesim ir neteisy-
ˇ
b? Vaidas kyla ir priestaravimas sigali.“ (Habaku-
ˇ ˇ
ko 1:3, Skv) Jehova nepapriekaistavo Habakukui uz
˙ ˇ ˙
tok tiesmuk klausim — juk tai Jis diege zmonems
ˇ
teisingumo jausm. Taip, kiekvienas turime sios Je-
˙
hovos savybes.
ˇ ˙
Jehova nekencia neteisybes
3 Jehova nera ˙
abejingas blogiui. Jis mato, kas de-
ˇ ˇ
dasi. Apie Nojaus dienas Biblijoje rasoma: „Viespats
˙
1. Kaip mus veikia neteisybe?
˙
2. Kaip Habakukas sureagavo neteisyb ir kodel Jehova jam nepa-
ˇ
priekaistavo?
˙ ¯ ˇ
3. Kodel galime buti tikri, kad neteisyb Jehova mato geriau uz
mus?
„GAL DIEVAS NETEISINGAI DARO?!“ 119
˙ ˇ ˇ ˙
mate, koks didelis buvo zmoni nedorumas zeme-
ˇ ˇ
je ir kaip kiekvienas uzmojis, sumanytas j sirdyse,
ˇ
linko vis laik tik pikta.“ (Pradzios 6:5) K rodo
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
sie zodziai? Mes apie neteisyb zinome tik is men-
ˇ ˇ
kos kit ar savo paci patirties. O Jehova zino, kas
ˇ
dedasi visame pasaulyje. Jis mato visk! Jis zvelgia
ˇ ˇ
net sirdies polinkius — blogus motyvus, vedancius
nedoryb. (Jeremijo 17:10)
4 Jehova ne tik mato neteisyb; jam rupi ¯
j pati-
ˇ ˙ ˇ
riantys zmones. Kai izraelitus ziauriai engdavo prie-
ˇ ˇ ˙ ˇ ˙
siskos tautos, jis „gailedavosi j, aimanuojanci del
˙ ˙ ¯ ˙
engej ir niokotoj“. (Teisej 2:18) Galbut pastebe-
ˇ ˙ ˙
jai, kad kuo daugiau zmones mato neteisybes, tuo
abejingesni jai darosi. Tik ne Jehova! Net 6000 met
˙ ˙
regeta neteisybe nesusilpnino jo neapykantos jai.
ˇ ˇ
Biblija uztikrina, kad „melagingo liezuvio, nekalt
ˇ ˇ
krauj liejanci rank“ bei „neteisingai liudijancio
ˇ
melagingo liudytojo“ Dievas nekencia. (Patarli 6:
16-19)
5 Atkreipk demes, ˙ ˇ ˇ
kaip grieztai Jehova papriekais-
ˇ ¯
tavo nesziningiems Izraelio vadovams. „Ar ne jus
ˇ ˙
reikalas zinoti, kas teisinga?“ — paklause Jehova per
ˇ ˇ ˇ ˇ ¯
savo pranas. Vaizdziais zodziais apibudins t va-
ˇ ˇ
dov piktadarystes Jehova ispranasavo jiems gal:
ˇ ˇ
„Kada nors jie sauksis Viespaties, bet jis neatsilieps,
˙
pasleps nuo j savo veid tuo metu, nes jie nedorai
˙ ˙
elgesi.“ (Michejo 3:1-4, Brb; BD) Kokia bjauri Jeho-
˙ ˙
vai neteisybe! Juk jis pirmasˇ j ir patyre! Jau daug
¯ ˇ ˇ ˇ ˙
tukstantmeci is jo saiposi Setonas. (Patarli 27:11)
¯ ˇ
4, 5. a) Kaip Biblija parodo, kad Jehova rupinasi neteisyb kencian-
ˇ ˇ ˙ ˙
ciais zmonemis? b) Koki neteisyb patyre pats Jehova?
˙
ˇ ˙
O kaip skaudu Jehovai buvo, kai zmones lyg kok
ˇ ˙ ˙ ˙ ¯
piktadar nuzude nuodemes nepadarius jo Sun, —
ˇ ˙
juk tai buvo pati didziausia neteisybe. (1 Petro 2:22;
ˇ
Izaijo 53:9) Tad Jehova tikrai nepamirsta ir neaplei-
ˇ ˇ ˇ ˇ
dzia neteisyb kencianci zmoni.
6 Naturalu, ¯
kad matydami arba patys ksdami ne-
teisyb pykstame. Esame sukurti pagal Dievo pa-
˙ ˇ ˇ
veiksl, o neteisybe visiskai priesinga Jehovos asme-
ˇ ˙ ˙
nybei. (Pradzios 1:27) Tad kodel Dievas neteisybes
ˇ
nepasalina?
ˇ ˇ ˙ ˙
Uzgincyta Dievo visavaldystes teise
ˇ
7 Atsakymas s klausim susijs su labai svarbiu
˙ ˇ
dalyku — Dievo visavaldystes teise. Kaip jau zino-
¯ ˙ ˇ
me, Kurejas turi teis valdyti zem ir visa, kas
ˇ
joje. (Psalmyno 24:1; Apreiskimo 4:11) Bet jau pa-
ˇ ˇ ˇ ˙
cioje zmonijos istorijos pradzioje ta Jehovos teise
ˇ ˇ ˇ
buvo uzgincyta. Kaip? Pirmajam zmogui Adomui
ˇ ˙ ˇ
Jehova uzdraude valgyti nuo vieno medzio Rojaus
sode. O jei Adomas nepaklus? „Tikrai mirsi“, —
˙ ˇ
pasake jam Dievas. (Pradzios 2:17, Brb) Nei Ado-
ˇ
mui, nei jo zmonai Ievai ˇ ˙ duotasis sakymas nebu-
˙
vo sunkus. Vis delto Setonas tikino Iev es Dievas
ˇ ¯
pernelyg grieztas. ˇ ˙ Kas but, jeigu ji paragaut to
ˇ ˙ ¯
medzio vaisi? Setonas pasake: „Jus tikrai nemirsi-
ˇ
te! Ne! Dievas gerai zino, kad atsivers jums akys,
ˇ ¯ ˇ
kai tik jo uzvalgysite, ir busite kaip Dievas, zinan-
ˇ
tis, kas gera ir kas pikta.“ (Pradzios 3:1-5, kursyvas
¯
mus)
˙
6. Kaip reaguojame matydami neteisyb ir kodel?
ˇ ˇ ˙ ˙
7. Papasakok, kaip buvo uzgincyta Jehovos visavaldystes teise.
ˇ
8 Siais zod ˇ ˇ ˇ ˙ ˙
ziais Setonas norejo pasakyti, kad Jeho-
˙ ˙
va net tik nuslepe nuo Ievos kai k svarbaus, bet ir
˙ ˇ ˇ
melavo. Jis nebande uzgincyti paties fakto, kad Die-
˙ ˇ
vas yra visavaldis, bet neige, kad Dievo valdˇ zia yra
˙ ˙
teiseta, pelnyta ir teisinga. Kitaip tariant, Setonas
tvirtino, jog Jehova valdo neteisingai ir ne savo pa-
valdini labui.
9 Adomas ir Ieva nepakluso Jehovai ir valge˙ uz- ˇ
ˇ ˇ ˙
drausto medzio vaisi. Neklusnumas uztrauke mir-
ˇ
t, kaip Dievas ir buvo saks. Taciau neatsakyti liko
˙ ˇ ˙ ˇ
klausimai, kil del Setono melo. Ar is ties Jehova
ˇ
turi teis valdyti zmones, o gal jiems geriau tvarky-
tis patiems? Ar Jehovos valdymas geriausias? Die-
˙ ˇ ˇ
vas galejo iskart sunaikinti maistininkus. Bet abe-
˙ ˇ ˙ ˙
jones buvo iskeltos ne del Dievo galios, ˇ ˙ o del jo
ˇ ¯
valdymo. Pasalinus Adom, Iev ir Seton nebu-
ˇ ˙
t buv rodyta, kad Dievo valdzia teiseta. O kai
¯ ˇ
kam tikriausiai but kil dar daugiau abejoni. Is-
ˇ ˇ ˙ ˙
siaiskinti, ar zmogus sugebes sekmingai tvarkytis
be Dievo, manoma buvo tik davus jam toki gali-
myb.
10 K parode˙ laikas? Per tukstantme ¯ ˇ ˇ
cius zmones is-
˙ ˇ
˙
bande vairias valdymo formas: autokratin, demo-
ˇ ˇ ˙
kratin, socialistin, komunistin. ˇ Kas is to isejo,
ˇ ˙ ˇ
gerai nusako si Biblijos eilute: „Zmogus uzvaldo
ˇ
kit zmog jo nenaudai.“ (Mokytojo 8:9) Ne veltui
ˇ ˙ ˇ ˇ ˙ ˇ ˙ ˇ
8. a) Kokia buvo Setono zodzi Ievai potekste? b) K Setonas uzgin-
ˇ
cijo?
ˇ ˙ ˙ ˇ ˙ ¯
9. a) Ko uz nuodem susilauke pirmieji zmones ir kokie svarbus
ˇ ˙ ˇ ˇ
klausimai iskilo? b) Kodel Jehova paprasciausiai nesunaikino mais-
tinink?
˙ ˇ
10. K istorija parode apie zmoni valdym?
ˇ ˙ ˇ ˇ ˇ
pranasas Jeremijas sake: „Viespatie, as zinau, kad ne
ˇ ˙
zmogaus rankose yra jo keliai. Ne vienas negali pa-
ˇ
kreipti savo zingsni, kaip jis nori.“ (Jeremijo 10:23,
Brb)
11 Jehova isˇ anksto zinojo, ˇ ˇ
kad zmoni nepriklau-
˙ ˇ ˇ
somybe, arba savivalda, atnes jiems daug kanci.
ˇ ˇ
Tad ar buvo teisinga leisti zmogui tvarkytis paciam?
ˇ ˙ ˙
Taip! Tarkim, iskilo gresme tavo vaiko gyvybei ir j
ˇ
reikia skubiai operuoti. Aisku, kad vaikui teks kiek
˙ ˙ ˇ ˇ
pakenteti, ir tau del to skauda sird. Bet kartu dziau-
˙ ˙
giesi, jog veliau jo sveikata pageres. Dievas taip pat
ˇ ˇ ˙ ˇ
ne tik zinojo, bet ir pranese, kad zmoni savivalia-
ˇ ˇ ˇ
vimas atnes skausm bei kanci. (Pradzios 3:16-19)
ˇ ˇ ˇ
Bet jam buvo aisku ir tai, jog zmones is tokios
˙ ˇ
padeties isvaduoti galima tik leidus jiems patiems
ˇ ˙
patirti blogas maisto pasekmes. Taip Dievo teise val-
dyti bus rodyta visiems laikams.
ˇ ˇ ˙
Zmogaus istikimybes klausimas
ˇ
12 Taciau ˇ ˇ
uzgincyta buvo dar kai kas. Neigdamas ˇ ˙
ˇ ˙
Dievo valdzios teisetum ir teisingum Setonas ne
˙ ˇˇ ¯ ˇ
tik mete issuk Jehovai kaip Visavaldziui, bet ir ap-
ˇ ˇ ˙
smeize jo tarnus — tvirtino, jog ˇ ˙ jie nebus ˇ Jehovai
ˇ ˙ ˙
istikimi. Atkreipk demes, k Setonas pareiske Die-
ˇ
vui apie teisj Job: „Argi neapjuosei is vis pusi
tvora jo paties, jo nam ir visko, k tik jis turi? Tu
˙
palaiminai jo rank darb, ir jo galvij padaugejo
˙ ˇ ˙ ˙
11. Kodelˇ Jehova leido zmonems kenteti?
˙ ˇ
12. Kuo Setonas apkaltino Job, kaip ir visus zmones?
˙
Jehovaˇ niekada ‘kartu su nedoreliu
neprazudys teisiojo’
˙
ˇ ˙ ˇ
zemeje. Bet istiesk rank, paliesk visa, k jis turi, ir,
ˇ
esu tikras, jis iskeiks tave akis.“ (Jobo 1:10, 11)
ˇ
13 Setono ˙ ˙
tvirtinimu, Jehova saugojo Job noreda-
ˇ
mas nusipirkti jo atsidavim. Tad iseit, kad Jobo
ˇ ˙ ˙
istikimybe tebuvo veidmainyste ir jis garbino ˇ ˙ Die-
ˇ ˇ
v tik is savanaudisk paskat. Pasak Setono, jeigu
ˇ ˇ
Dievas nustot laimins Job, net sis teisus zmo-
¯ ˙ ˇ ˇ
gus savo Kurej iskeikt. Velnias zinojo, kad Jobas
ˇ
buvo pavyzdingas — „be priekaist ir doras, dievo-
ˇ ¯
baimingas ir besisalinantis pikta“.1 Jeigu jam but
ˇ ˇ
pavyk palauzti Jobo istikimyb, ˇ ˙ k tai liudyt apie
ˇ ˙
visus zmones? Taip, Setonas tvirtino, kad ne vie-
ˇ ˇ ˙
nas zmogus netarnaus Dievui istikimai. Jis sake
ˇ
Jehovai: „Visa, k zmogus [ne vien Jobas] turi, jis
ˇ
atiduos uz savo gyvyb.“ (Jobo 1:8; 2:4, kursyvas
¯
mus)
14 Taciau ˇ ˙ ˇ
laikas parode, kad daug zmoni, ne tik
ˇ ˇ
Jobas, per isbandymus liko Jehovai istikimi. Jehov
ˇ ˇ ˙ ˇ ˇ
dˇ ziugina j istikimybe, niekais pavercianti isdid
˙ ˇ ˙
Setono tvirtinim, jog sunkum slegiami zmones
nustos tarnauti Dievui. (Hebrajams 11:4-38) Taip,
ˇ ˇ ˇ
tyrasirdziai nenusigrzia nuo Dievo. Kuo labiau jie
ˇ ˙ ˇ
kencia, tuo labiau tiki, kad Jehova duos jeg istver-
ˇ
ti. (2 Korintieciams 4:7-10)
˙ ˙ ˇ ˙
1 Apie Job Jehova pasake: „Kito tokio kaip jis nera zemeje!“ (Jobo
1:8) Jobas tikriausiai gyveno tuo laikotarpiu, kai Juozapas jau buvo
˙
mirs, o Moze dar nebuvo paskirtas Izraelio vadu. Tad galima teigti,
ˇ
jog tuo laiku niekas netarnavo Dievui taip istikimai kaip Jobas.
˙ ˇ ˙ ˙ ˇ
13. Kokia gilesne Setono kaltinim Jobui prasme ir kaip tai liecia
ˇ
visus zmones?
˙ ˇ ˙
14. Kaip laikas paneige Setono kaltinim?
ˇ
15 Taciau Jehovos teisingumas reikalauja ne tik at-
˙ ˙ ˇ
sakyti klausim del jo visavaldystes ir zmogaus
ˇ ˙
istikimybes. Biblijoje yra pasakojama, kaip Jehova
˙ ˇ ˇ
nubaude kai kuriuos zmones ir net istisas tautas.
ˇ ˇ ¯
Be to, yra pranasysci ir apie busimus teismus. Ko-
˙
del galime neabejoti, kad Jehova teisia ir teis tei-
singai?
˙
Kodel Dievo teisingumas neprilygstamas
16 Apie Jehov tiksliai pasakyta: „Visi jo keliai isˇ tik-
˙
rj teisingi.“ (Pakartoto statymo 32:4) To negale-
ˇ
tume tarti apie save, nes daznai teisingumo nesuvo-
ˇ ˙
kiame iki galo. Pavyzdziui, Abraomas melde Jehov
nenaikinti Sodomos, nors mieste kerojo blogis. Jis
ˇ ˙ ˇ ˙ ˇ
prase: „Argi is tikrj kartu su nedor ˇ eliu prazudy-
ˇ
si teisj?“ (Pradzios 18:23-33) Zinoma, atsakymas
buvo neigiamas. Tik tada, kai dorasis Lotas su duk-
˙ ˇ
terimis pasieke Coar, Jehova isliejo „sier ir ugn“
ˇ ˇ ˇ
ant Sodomos. (Pradzios 19:22-24) O stai Jona sir-
˙ ˙
do, kad Dievas pasigailejo Nineves gyventoj. Pra-
ˇ ¯
nasas jau buvo paskelbs nuosprend ir veikiau bu-
ˇ ˇ ¯
t dziaugsis, jei ninevieciai but buv sunaikinti,
ˇ ˙ ˙ ˇ ˇ
negu isgelbeti del nuosirdzios savo atgailos. (Jonos
3:10—4:1)
17 Jehova patikino Abraom, kad Jo teisingumas
˙ ˇ
reikalauja ne tik nubausti nedorelius, bet ir isgel-
˙ ˙
beti teisiuosius. Jona irgi turejo suprasti, jog Jehova
˙ ˙
yra gailestingas. Jei nusidejeliai pasitaiso, Dievas yra
˙ ¯
15. Koks klausimas kyla del ankstesni ir busim Dievo teismini
ˇ
nuosprendzi?
ˇ ˇ ˙
16, 17. Kokie pavyzdziai rodo, kad zmones ne iki galo suvokia, kas
yra tikrasis teisingumas?
˙
ˇ ˇ
„pasiruoss atleisti“. (Psalmyno 86:5, Brb) Priesingai
ˇ ˙ ˙
nei kai kurie zmones, bijantys del savo reputacijos,
ˇ ˙
Jehova nepasmerkia zmoni vien noredamas paro-
ˇ ˇ
dyti gali ir neuzgniauzia gailestingumo, kad nepa-
sirodyt silpnas. Jis mielai pasigaili, jei tik yra tam
pagrindo. (Izaijo 55:7; Ezechielio 18:23)
˙
18 Vis delto ˇ ˇ
Jehova nesileidzia uzvaldomas jausm.
˙ ˇ ˙
Kai jo tauta puole stabmeldyst, Dievas pareiske:
ˇ
„Nuteisiu tave pagal tavo kelius ir bausiu tave uz
˙ ˇ
visas tavo bjaurastis. Mano akis nepagailes, ir as
ˇ
neparodysiu uzuojautos, bet bausiu tave pagal tavo
ˇ ˙ ˙ ˙
kelius.“ (Ezechielio 7:3, 4) Uzkietejusius nusideje-
ˇ ˇ
lius Jehova nubaudzia vertai. Taciau jo nuosprendis
¯ ˇ ˇ
buna tvirtai pagrstas. Kai „sauksmas pries Sodom
˙ ˙ ˇ
ir Gomor“ pasieke Jehov, jis pasake: „As nusilei-
ˇ ¯ ˙ ˇ
siu ir paziuresiu, ar j nusikaltimai atitinka sauks-
ˇ
m, pasiekus mane.“ (Pradzios 18:20, 21; Brb) Kaip
ˇ ˇ
gerai, kad Jehova, priesingai nei daugelis zmoni,
nesiima veiksm neapsvarsts vis fakt! Taip, Je-
¯ ˇ
hova yra toks, kaip j apibudina Biblija: „Dievas is-
˙
tikimas, be jokios neteisybes.“ (Pakartoto statymo
32:4, Brb)
˙
Pasitikek Jehovos teisingumu
19 Biblijoje smulkiai neaiskinama, ˇ
kaip Jehova vei-
˙ ˇ
ke praeityje ir kaip jis teis pavienius asmenis ir zmo-
ni grupes ateityje. Jeigu mums sunku suprasti ko-
ˇ ˙
kius nors biblinius vykius ar pranasystes del detali
ˇ
18. Pateik pavyzd is Biblijos, kad Jehova nieko nedaro vien jausm
vedamas.
19. K galime daryti, jeigu mums sunku suprasti Jehovos teisin-
gum?
Apmstykime
˙
Pakartoto statymo 10:17-19. Kodel galime neabejoti, kad Je-
ˇ ˇ
hova yra nesaliskas?
ˇ ˇ ˙
Jobo 34:1-12. Kaip Elihuvo zodziai gali sustiprinti pasitikejim
Dievu, kai patiri neteisyb?
˙ ˇ ˇ ˇ ˇ
Psalmyno 1:1-6. Kodel paguodzia zinia, kad Jehova kruopsciai
apsvarsto teisij ir neteisij poelgius?
ˇ ¯
Malachijo 2:13-16. Kaip Jehova ziuri neteisyb vyr, be tei-
˙ ˇ ˇ ˇ
seto pagrindo issiskirianci su savo zmonomis?
ˇ
stokos, galime parodyti toki istikimyb kaip pra-
ˇ ˙ ˇ ˙
nasas Michejas: „Lauksiu savo isgelbejimo Dievo!“
˙
(Michejo 7:7, Brb)
20 Galime neabejoti, kad Jehova visuomet elgsis tei-
ˇ ˙ ˇ
singai. Net kai zmones akivaizdziai ignoruoja ne-
ˇ ˇ ˇ ˙
teisyb, Dievas zada: „Mano kerstas, as atmokesiu.“
ˇ
(Romieciams 12:19) Kantriai laukdami, pritarsime
ˇ
tvirtam apastalo Pauliaus sitikinimui: „Gal Dievas
¯ ˇ
neteisingai daro?! Nieku budu!“ (Romieciams 9:14)
21 Dabar gyvename „sunkiais laikais“. (2 Timotiejui
ˇ
3:1) Daug kas kencia neteisyb ir smurt. (Mokyto-
˙ ˇ
jo 4:1) Bet Jehova nepasikeite. Jis kaip ir anksciau
ˇ ˇ ˇ ¯
nekencia blogio bei nuosirdziai rupinasi jo vargi-
ˇ ˙ ˇ
namais zmonemis. Jei istikimai palaikysime Jehov
˙ ˇ
ir jo visavaldyst, jis duos jeg istverti iki paskirto
˙ ˇ
laiko, kai Karalyste pasalins vis neteisyb. (1 Petro
5:6, 7)
˙
20, 21. Kodel galime neabejoti, kad Jehova visuomet elgsis teisin-
gai?
1 3 S K Y R I U S
„Jehovos statymas tobulas“

˙
„BYLINEJIMASIS yra praraja.“ Taip teigiama vieno-
ˇ ˇ
je 1712 metais isleistoje knygoje. Jos autorius viesai
˙
pasmerke teisin sistem, kurioje bylos kartais vilki-
˙ ˇ ˇ ˙
namos met metus, kol teisybes ieskantys zmones
ˇ ˙ ˙ ˙
visiskai nuskursta. Del teisines ir teismines sistemos
ˇ ˇ ˇ
painumo, daznai joje pasitaikancio nesziningumo,
ˇ ˇ ˇ ˇ
saliskumo ir priestaringumo vairiose salyse statymai
paminami.
2 Taciauˇ ˙ ˇ ˇ ˇ
palyginimui atkreipk demes zodzius, uz-
ˇ ˇ ˇ
rasytus kone pries 2700 met: „Kaip as myliu Tavo
˙
statym.“ (Psalmyno 119:97, Brb) Kodel psalminin-
˙ ˙
kas taip mylejo statym? Todel, kad j buvo davusi
ˇ ˙
ne kokia nors zmoni vyriausybe, o Jehova Dievas.
˙
Tyrinedami Jehovos statymus ir mes gysime tok po-
ˇ ¯ ˇ
ziur kaip psalmininkas bei suzinosime, kaip msto
ˇ ˙
didziausiasis visatos Teisejas.
ˇ ˇ ˙
Auk sciausiasis statym Davejas
˙ ˙
3 „Tera vienintelis statymo leidejas ir teisejas“, ˙
— ra-
ˇ ¯ ˇ
soma Biblijoje. (Jokubo 4:12) Isties vienintelis tikra-
˙
sis statym Davejas yra Jehova. Jo duoti „dangaus
¯ ˙
skliauto statai“ reguliuoja net dangaus kun jude-
¯
jim. (Jobo 38:33, KP) Dievo statymui pavaldus ir
ˇ
miriadai svent angel, nes jie suskirstyti pagal ran-
gus ir klusniai tarnauja Jehovai. (Psalmyno 104:4, Vl;
Hebrajams 1:7, 14, Brb)
˙ ˇ ˇ ¯
1, 2. Kodel mazai kas gerbia statymus ir kok poziur galime gyti
Dievo statym?
˙
3, 4. Kaip Jehova tapo statym Daveju?
„JEHOVOS STATYMAS TOBULAS“ 129
˙ ˇ ˙
4 Be to, Jehova dave statymus ir zmonems. Visi tu-
ˇ ˇ ˇ ˙
rime szin, atspindinci Jehovos teisingum. Szine
˙ ˙
— gimtas statymas — gali padeti atskirti ger nuo blo-
ˇ ¯ ˙ ˇ ˙
gio. (Romieciams 2:14) Mus pirmj tev szine
buvo tobula, tad jiems pakako tik keli sakym. (Pra-
ˇ ˇ ˇ
dzios 2:15-17) Taciau netobulam zmogui reikia dau-
˙
giau nurodym, kaip vykdyti Dievo vali. Senoves
ˇ ¯
patriarchai, pavyzdziui, Nojus, Abraomas ir Jokubas,
ˇ ˙
is Dievo Jehovos gavo nurodymus ir perdave juos
ˇ ˇ ˇ ˇ
seimynyksciams. (Pradzios 6:22; 9:3-6; 18:19; 26:4, 5)
Per Moz davs statym Izraelio tautai, Jehova tapo
˙ ˇ
neprilygstamu statym Daveju. Tas statymas leidzia
mums perprasti Jehovos teisingumo normas.
˙
Mozes statymo ypatumai
5 Daugelio nuomone, Mozes ˙
statymas yra painus ir
˙ ˙
sudetingas taisykli rinkinys. Taip tikrai nera. Tiesa,
ˇ
j sudaro per 600 sakym, bet palygink: XX amziaus
ˇ˙ ˙
pabaigoje federaliniai JAV statymai uzeme daugiau
ˇ ˇ
kaip 150 000 puslapi. Kas por met isleidziama dar
ˇ
600 nauj statym! Tad kiekybe zmoni statymai
˙ ˇ ˇ
smarkiai pralenkia Mozes uzrasytuosius. Be to, pasta-
˙ ˙ ¯
rieji apeme net tas sritis, kuri mus laik statymai
ˇ ˇ
net neliecia. Apzvelkime, kokias.
6 statymas isauk ˇ ˇ
stino visatos valdov Jehov. Tuo
˙ ˇ
Mozes statymas nelygintinas su jokiu kitu. Didziau-
ˇ ˇ
sias is vis statymo sakym buvo sis: „Klausykis, Iz-
ˇ ¯
raeli! Viespats [„Jehova“, NW] yra mus Dievas, vien
˙ ˙
5. Ar Mozes statymas buvo pernelyg sudetingas ir painus taisykli
rinkinys? Pagrsk atsakym.
˙ ˙ ˇ
6, 7. a) Kuo Mozes statymas skyresi nuo zmoni statym ir koks
ˇ ˙
statymo sakymas yra didziausias? b) Kaip izraelitai galejo rodyti
ˇ
pripazst Jehovos visavaldyst?
˙
ˇ ˙ ˇ ˇ
tik Viespats. Mylesi Viespat, savo Diev, visa sirdimi,
˙ ˙
visa siela ir visomis jegomis.“ Kaip Dievo tauta gale-
jo parodyti jam meil? Tarnaudama ir paklusdama
jam kaip visatos Valdovui. (Pakartoto statymo 6:4, 5;
11:13)
7 Kiekvienas izraelitas rode˙ pripazsts ˇ
Jehovos vi-
ˇ
savaldyst paklusdamas vadovauti paskirtiems zmo-
˙ ˙ ˙
nems. Tevai, vadai, teisejai, kunigai bei karaliai — visi
ˇ ˇ ¯
jie buvo Dievo valdzios atstovai. Jehovos poziuriu, bet
ˇ ˇ ˇ ˇ
koks maistas pries juos buvo maistas pries j pat. Kita
ˇ ¯
vertus, galioti vadovai uzsitraukdavo Jehovos rusty-
ˇ ˇ
b, jei su jo tauta elgdavosi neteisingai ar isdidziai.
ˇ ˙
(Isejimo 20:12; 22:28, Brb; Pakartoto statymo 1:16, 17;
ˇ
17:8-20; 19:16, 17) Paklusti visavaldziam Dievui priva-
˙
lejo tiek vieni, tiek kiti.
8 statymas saugojo Dievo tautos sventum. ˇ ˙
Mozes s-
ˇ ˇ ˇ ˇ
tatyme zodziai „sventas“ ir „sventumas“ minimi dau-
ˇ
giau kaip 280 kart. Taip pat jame isvardyta apie 70
ˇ ˇ ˇ
dalyk, galinci formaliai sutersti zmog, — tad Die-
˙ ˇ ˇ
vo tauta gebejo skirti, kas svaru ir nesvaru, kas tyra ir
netyra. statyme kalbama apie higien, mityb ir net
ˇ ˇ ˙
apie ismat salinim. Tie nurodymai padejo palaikyti
˙
ger sveikat.1 Bet jie turejo ir dar kilnesn paskirt:
ˇ
islaikyti Jehovos malon ir apsaugoti taut nuo blo-
gos sugedusi aplinkini taut takos. Apsvarstykime
vien pavyzd.
ˇ ˇ ˇ ˇ
1 Pavyzdziui, statymo reikalavimai uzkasti zmogaus ismatas, izo-
liuoti ligonius ir nusiprausti prisilietus prie lavono ar maitos dauge-
ˇ ˇ ˙ ˇ ˙
liu simtmeci pralenke tuometin epoch, nes zmones t dalyk
˙ ˙ ˇ
svarb suvoke daug veliau. (Kunig 13:4-8; Skaici 19:11-13, 17-19;
Pakartoto statymo 23:14, 15 [23:13, 14, Brb])
ˇ
8. Kaip statymas saugojo Jehovos tautos sventum?
˙
9 statymo sandoros statai teige, jog lytiniai santykiai
ˇ
bei gimdymas kuriam laikui sutersia net ir sutuokti-
nius. (Kunig 12:2-4; 15:16-18) Ne, tai nesumenkino
ˇ ˇ
si tyr Dievo dovan. (Pradzios 1:28; 2:18-25) Veikiau
ˇ ˇ ˇ ˙
tokie statai isaukstino Jehovos sventum ir padejo jo
ˇ ˙
garbintojams islikti tyriems. Verta pamineti, kad aplin-
˙
kines tautos lytinius santykius ir vaisingum siedavo
ˇ ˙
su Dievo garbinimu. Kanaanieci religijoje klestejo vy-
r ir moter prostitucija. Tai buvo bjauriausias amora-
lumas, kok tik galima sivaizduoti, ir jis plito. O staty-
ˇ
mas lytin gyvenim nuo Jehovos garbinimo visiskai
˙
atskyre.1 Be to, tokie statai buvo naudingi ir dar kai
kuo.
10 Jie moke˙ svarbios tiesos.2 Kaip Adomo nuodem ˙ ˙
e
˙ ˇ
persidave is kartos kart? Ar ne per lytinius santykius
ˇ
ir gimdym? (Romieciams 5:12) Taip, Dievo statymas
˙ ˙ ˙
primine jo tautai: visi yra gim nuodemeje. (Psalmy-
˙ ˙
no 51:7 [51:5, Brb]) Todel, kad galetume artintis prie
ˇ ¯ ˇ
sventojo Dievo, mums butinas atleidimas ir ispirka.
11 statymas pabre˙ zˇ e˙ tobul Jehovos teisingum. Mo-
˙
zes statymas reikalavo teisminiuose reikaluose laiky-
ˇ ˙
tis lygiavertiskumo principo. statymas teige: „Gyvy-
˙ ˇ ˇ ˇ
be uz gyvyb, dantis uz dant, ranka uz rank, koja
ˇ ¯ ˙
1 Kanaano sventyklose budavo rengti kambariai lytinems apei-
˙ ˇ ˙ ˙
goms, o Mozes statymas susitepusiems zmonems draude net eiti
ˇ ˇ ˇ
sventykl. Kadangi lytiniai santykiai kuriam laikui sutersdavo zmo-
˙
nes, Jehovos namuose niekas negalejo santykiauti neva Dievo garbei.
2 Svarbiausia statymo paskirtis — mokyti. Enciklopedijoje Ency-
ˇ ˇ ´ ˇ
clopaedia Judaica nurodoma, kad hebrajiskas zodis tora, verciamas
ˇ
„statymas“, reiskia „mokymas“.
ˇ
9, 10. Kas statyme rasoma apie lytinius santykius bei gimdym ir
kuo tie nurodymai buvo naudingi?
˙
11, 12. a) Kok svarb teisingumo princip nustate statymas?
ˇ
b) Kokie statymo nurodymai neleido iskraipyti teisingumo?
ˇ ˙ ˙
uz koj!“ (Pakartoto ˇ statymo 19:21) Bausme turejo ati-
tikti nusikaltim. Sis Dievo teisingumo principas buvo
˙ ˇ
pabreztas visame statyme. Kaip pamatysime 14 skyriu-
ˇ ˇ
je, ir siandien tas principas padeda mums suvokti isper-
˙ ˇ
kamosios Jezaus Kristaus aukos reiksm. (1 Timotiejui
2:5, 6, NW)
12 statyme taip pat buvo taisykli, neleidzian ˇ ˇ ˇ
ci is-
ˇ
kraipyti teisingumo. Pavyzdziui, norint rodyti asmens
˙ ˇ
kalt reikedavo bent dviej liudinink. Uz melaging
˙ ˇ ˙
liudijim lauke griezta bausme. (Pakartoto statymo
ˇ ˇ ˇ
19:15, 18, 19) Kysininkauti irgi buvo grieztai draudzia-
ˇ ˙
ma. (Isejimo 23:8; Pakartoto statymo 27:25) Net vers-
˙
lo reikaluose Dievo tauta turejo laikytis kilni Jehovos
teisingumo norm. (Kunig 19:35, 36; Pakartoto sta-
ˇ
tymo 23:20, 21 [23:19, 20, Brb]) Toks teisingas ir nesa-
ˇ
liskas statym rinkinys buvo tikra palaima Izraeliui.
ˇ ˇ
Gailestingum ir nesaliskum
˙ ˇ
pabreziantis statymas
13 Ar Mozes ˙ ˇ
statymas buvo griezt, negailesting
˙
taisykli rinkinys? Visai ne! kveptas karalius Dovy-
ˇ ˙
das rase: „Jehovos statymas tobulas.“ (Psalmyno 19:7,
ˇ ˙
NW) Jis puikiai zinojo, kad statymas moke gailestin-
ˇ ˇ
gumo ir nesaliskumo. Kaip?
14 Mus ¯
laikais kai kur statymai palankesni veikiau
˙ ˙ ˇ
nusikalteliams nei nukentejusiesiems. Pavyzdziui, va-
˙ ˙ ˇ ˙
gys pasodinami kalejim, o nuo j nukentej zmones
˙
kartais taip ir neatgauna savo turto ir dar turi moketi
ˇ ˇ ˙
mokescius kaliniams islaikyti. Senoves Izraelyje toki
˙ ˙ ˙ ˇ
kalejim nebuvo, o bausmes buvo tiksliai apibreztos.
˙
(Pakartoto statymo 25:1-3) Vagis turejo ne tik atlyginti
˙
13, 14. Kaip statymas garantavo teisingum vagystes atveju?
˙
ˇ ˙
padaryt zal, bet dar ir primoketi. Kiek? vairiai. Tei-
˙ ˇ ˇ
sejai, matyt, atsizvelgdavo daug k, pavyzdziui, ar nu-
˙ ˙
sikaltelis atgailauja. Tai padeda suprasti, kodel Kunig
ˇ
5:20-26 (6:1-7, Brb) nurodytas is vagies reikalaujamas
ˇ ˇ ˙
atlyginimas yra daug mazesnis negu nustatytasis Iseji-
mo 22:7.
15 statyme pripazstama, ˇ ¯
jog nusikaltimas gali buti ir
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
netycinis. Pavyzdziui, netycia k nors nuzuds zmogus
˙ ˙ ˇ
neturejo sumoketi gyvybe uz gyvyb, jeigu pasinaudo-
˙ ˇ
davo teise begti vien is Izraelio prieglaudos miest.
˙ ˇ ˙ ˇ ˙
galiotiems teisejams istyrus nelaimelio byl, sis ture-
davo gyventi tame mieste iki vyriausiojo kunigo mir-
˙
ties. Paskui jis galedavo sikurti, kur nori. Taigi Dievo
gailestingumas j apsaugodavo. Tuo pat metu statymas
˙ ˇ ˙ ˇ ˙ ˇ
pabreze, kokia brangi yra zmogaus gyvybe. (Skaici 15:
30, 31; 35:12-25)
16 statymas saugojo asmens teises. Pazi ˇ ¯ ˙
urekime, kaip
˙ ˙
jis gyne skolininkus. statymas draude skolintojui
ˇ ˇ ˇ
zengti skolininko namus ir paciam pasiimti uzstat.
˙ ˇ
Jis turedavo laukti lauke, kol skolininkas j atnes. Taip
ˇ ˇ ˇ ˙
buvo uztikrinta zmogaus nam nelieciamybe. Jeigu
ˇ ˇ ˇ
skolintojas uzstatu is skolininko paimdavo virsutin
ˇ ˙ ˇ ˙
drabuz, turedavo grzinti j savininkui iki saules lai-
ˇ ˇ
dos, nes sis tikriausiai juo uzsiklodavo. (Pakartoto sta-
tymo 24:10-14)
17 statyme randame nurodym net ir del ˙
karo. Dievo
ˇ ˇ ˇ
tauta kariavo, bet ne valdzios ar zemi troskimo veda-
˙ ˇ
ma, o kaip Dievo paskirta atstove ‘Viespaties karuose’.
ˇ ˇ ˇ ˇ ˙
(Skaici 21:14) Daznai izraelitai is pradzi turedavo
15. Kaip statymas laidavo gailestingum ir teisingum asmeniui,
ˇ ˇ ˇ ˇ
netycia nuzudziusiam zmog?
˙
16. Kaip statymas gyne asmens teises?
˙ ˙
17, 18. Kuo izraelit kovos skyresi nuo kit taut kar ir kodel?
¯ ˇ
pasiulyti priesui pasiduoti. Jei miestas atsisakydavo, iz-
ˇ
raelitai
ˇ j apguldavo, taciau pagal Dievo nurodymus.
˙
Sie kariai — skirtingai nei daugelis kit, negalejo prie-
ˇ
vartauti moter ar be atodairos zudyti. Jie netgi priva-
˙ ˇ ˇ ˇ
lejo saugoti aplink, nekirsti pries kraste vaismedzi.1
˙ ˙
Kitos armijos dare k norejo. (Pakartoto statymo 20:
10-15, 19, 20; 21:10-13)
18 Tikriausiai pasipiktini isgirds, ˇ
jog kai kuriuose
ˇ ˙
krastuose kariauti mokomi net vaikai? Senoves Izrae-
lyje 20 met neturintys vaikinai karinei tarnybai ne-
ˇ ˇ ˙
tiko. (Skaici 1:2, 3) Nuo sios prievoles atleisdavo net
ˇ
suaugus vyr, jei sis labai bijodavo. Jaunavedys irgi
˙ ˇ
galedavo metus likti namuose, kad pries stodamas
˙
toki pavojing tarnyb susilaukt pedinio. Taip, sta-
ˇ ˇ ˇ
tymas leido jaunavedziui pasilikti ‘dziuginti’ savo zmo-
n. (Pakartoto statymo 20:5, 6, 8; 24:5)
19 Be to, statymas saugojo moteris, vaikus ir seimas, ˇ
¯ ˙
garantavo jiems aprupinim. Jis pareigojo tevus nuo-
˙
lat skirti vaikams demesio ir mokyti juos dvasini da-
˙
lyk. (Pakartoto statymo 6:6, 7) statymas draude bet
ˇ ˇ ˙ ˙ ˙
koki kraujomais — uz tai grese mirties bausme. (Ku-
˙ ˇ ˙ ˇ
nig 18 skyrius) Santuokine neistikimybe, siandien
ˇ
ardanti ir griaunanti daugel seim, irgi buvo drau-
ˇ ¯ ˇ ˇ ˇ
dziama. statymas rupinosi nasli ir naslaici gerove
ˇ ˇ ˙ ˙ ˇ ˙
bei griezciausiai baude j skriaudejus. (Isejimo 20:14;
22:21-23 [22:22-24, Brb])
ˇ ˇ ˇ
1 statyme rasoma: „Medis — ne zmogus, kad pries j kariautum.“
ˇ ˇ
(Pakartoto statymo 20:19, Brb) Pirmojo amziaus zyd mokslininkas
ˇ ˇ
Filonas pacitavo s sakym aiskindamas, jog Dievui „nepatinka, kai
ˇ ˇ ˙
zmog nukreiptas pyktis isliejamas ant niekuo det dalyk“.
ˇ ˇ ˇ
19. Kaip statymas saugojo moteris, vaikus, seimas, nasles ir naslai-
ˇ
cius?
˙
ˇ ˙
20 Taciau kai kam gali kilti klausimas, kodel statymas
leido daugpatyst? (Pakartoto statymo 21:15-17) Kad
ˇ
tai suprastume, turime zinoti, koks tai buvo laikmetis.
˙
Kas Mozes statym vertina dabartini laik ir kul-
¯ ˇ ¯
turos poziuriu, j supranta klaidingai. (Patarli 18:13)
˙
Edene Jehova nustate visai kitoki norm — santuokos
ˇ ˇ
rysiu susiejo vien vyr ir vien moter. (Pradzios 2:18,
ˇ ˙
20-24) Taciau tuo metu, kai Jehova dave statym Iz-
˙ ˇ
raeliui, daugpatyste jau buvo giliai sisaknijusi. Jehova
ˇ ˙ ˇ
gerai zinojo, kad jo „kietasprande“ tauta daznai sulau-
ˇ ˇ ˇ
zys net svarbiausius sakymus, pavyzdziui, draudzian-
ˇ ˇ ˙ ˙ ˙ ˇ
cius stabmeldyst. (Isejimo 32:9) Todel jis elgesi ismin-
˙
tingai ir nemegino tuo laiku pakeisti vis santuokos
ˇ ˙
paproci. Turekime omenyje, kad daugpatystei pra-
ˇ ˙ ˙ ˇ
dzi dave ne Jehova. Mozes statymu jis tik reguliavo s
ˇ
paprot ir neleido juo piktnaudziauti.
21 Tai padeda suprasti ir kit dalyk — kodel ˙ ˙
Mozes
ˇ ˇ ˙
statymas leido vyrui issiskirti su zmona del gana daug
ˇ ˇ ˙
priezasci. (Pakartoto statymo 24:1-4) Pasak Jezaus,
ˇ ˙ ˇ
Dievas nusileido zydams ‘del j sirdies kietumo’. Vis
˙ ˙
delto tokios nuolaidos buvo laikinos. Savo sekejams
˙ ˙ ˙
Jezus liepe laikytis Jehovos nustatytos pradines nor-
mos. (Mato 19:8)
Meil ugdantis statymas
˙ ˇ ˙ ˙
22 Ar esi girdejs, kad kokia nors siuolaikine teisine
˙ ˙ ˇ ˇ
sistema skatint myleti? Mozes statymas meil isauks-
ˇ ˇ
tino. Vien Pakartoto statymo knygoje vairios zodzio
˙
„meile“ formos pavartotos daugiau kaip 20 kart. „My-
˙ ˙
20, 21. a) Kodel Mozes statymas izraelitams leido daugpatyst?
˙ ˙ ˙
b) Kodel skyryb nuostatai statyme skyresi nuo normos, kuri veliau
˙ ˙
nurode Jezus?
˙ ˙
22. K ir kaip myleti skatino Mozes statymas?
„JEHOVOS ĮSTATYMAS TOBULAS“ 137
Apmąstykime
Kunigų 19:9, 10; Pakartoto Įstatymo 24:19.Ką manai apie
tokių įstatymų Davėją?
Psalmyno 19:8-15 (19:7-14, Brb). Koks buvo Dovydo požiūris
į Jehovos įstatymą ir kiek brangus jis turėtų būti mums?
Michėjo 6:6-8.Kaip šios eilutės padeda suvokti, kad Jehovos
įstatymai nėra našta?
Mato 23:23-39.Kaip fariziejai parodė nesuvokią Įstatymo es-
mės ir ko tai pamoko mus?
lėsi savo artimą kaip save patį“ — tai antras didžiausias

įsakymas. (Kunigų 19:18; Mato 22:37-40) Dievo tautos
žmonės turėjo mylėti ne tik vienas kitą, bet ir tarp jų
gyvenančius svetimtaučius, nepamiršdami, jog ir pa-
tys kažkada buvo ateiviai svetimoje šalyje. Be to, izrae-
litai turėjo mylėti vargšus ir bėdų ištiktuosius, nesi-
pelnyti iš jų nelaimių ir netgi juos sušelpti. Net su
nešuliniais gyvuliais reikėjo elgtis švelniai ir supra-
tingai. (Išėjimo 23:6; Kunigų 19:14, 33, 34; Pakartoto
Įstatymo 22:4, 10; 24:17, 18)
23Kokia kita tauta turėjo tokį teisyną? Susižavėjęs
psalmininkas rašė: „Kaip aš myliu Tavo įstatymą!“ Ir
jo meilė nebuvo vien žodžiai. Ji skatino jį paklusti
Įstatymui ir jo laikytis. Psalmininkas tęsė: „Mąstau
apie jį visą dieną.“ (Psalmyno 119:11, 97; Brb) Be abe-
jo, kuo daugiau jis tyrinėjo Jehovos įstatymus, tuo la-
biau juos vertino. Drauge stiprėjo ir meilė Įstatymų
Davėjui, Jehovai Dievui. Ir tu taip daryk — nuolat
studijuok Dievo įstatymą ir artinkis prie Jehovos, Di-
džiojo Įstatymų Davėjo bei teisingumo Dievo.
23. Ką daryti buvo paskatintas 119 psalmės kūrėjas ir ko galime im-
tis mes?
1 4 S K Y R I U S
Jehova duoda
ˇ ˇ
„ispirk uz daugel“
¯ ˇ ¯
„VISA kurinija iki siol tebedusauja ir tebesikankina.“
ˇ ˇ ¯
(Romieciams 8:22) Taip apastalas Paulius apibudina
˙ ¯ ˙ ˇ
apgailetin mus padet. Mes kenciame, esame vargi-
˙ ˙ ˇ ˇ ˙
nami nuodemes, mirstame — iseities, rodos, nera. Tik
ˇ
ne Jehovai. (Skaici 23:19) Teisingumo Dievas rado
¯ ˇ ˇ ˇ ¯ ˇ
bud islaisvinti mus is sios vergijos — pasirupino is-
pirka.
2 Ji yra didziausia ˇ ˇ ˇ
Jehovos dovana zmonijai. Ispirka
ˇ ˇ ˇ ˙ ˙
leidzia issivaduoti mums is nuodemes ir mirties. (Efe-
ˇ ˇ ˇ
zieciams 1:7) Ja grindziama viltis gyventi amzinai —
ˇ ˙
ar danguje, ar rojumi paverstoje zemeje. (Luko 23:43;
ˇ
Jono 3:16; 1 Petro 1:4) Tad kas yra toji ispirka? Ko ji
moko apie neprilygstam Jehovos teisingum?
˙ ˙ ˇ
Kodel prireike ispirkos
ˇ ˙
3 Ispirkos prireike del Adomo padarytos nuodem ˙ ˙ ˙
es.
˙
Nepaklusdamas Dievui Adomas pasmerke savo pali-
ˇ
kuonius ligoms, sielvartui, skausmui ir mirciai. (Pra-
ˇ ˇ ˙
dzios 2:17; Romieciams 8:20) Dievas negalejo papras-
ˇ ˙ ˇ ˇ
tai imti ir atsaukti mirties bausmes vien is gailescio.
¯ ˇ
Taip jis but sulauzs savo paties statym: „Atpildas
ˇ ˙ ˇ
uz nuodem — mirtis.“ (Romieciams 6:23) O jeigu
pats Jehova nepaisyt savo teisingumo norm, kokia
˙ ˇ
netvarka ir neteisybe siviespataut visatoje!
ˇ ˇ ˙
1, 2. Kaip Biblijoje aprasoma zmonijos padetis ir kokia yra vienin-
˙ ˇ
tele iseitis?
˙ ˙ ˇ ˙ ˙ ˇ
3. a) Kodel prireike ispirkos? b) Kodel Dievas negalejo paprasciausiai
ˇ ˙
atsaukti mirties bausmes Adomo palikuoniams?
ˇ ˇ
JEHOVA DUODA „ISPIRK UZ DAUGEL“ 139
ˇ ˇ ˇ ˇ
4 Kaip suzinojome is 12 skyriaus, ˇ ˙ maistas Edene is-
˙ ˙
kele labai svarbius klausimus. Setonas apjuodino Die-
ˇ ˙ ˇ
vo vard, apsauke j melagiu ir ziauriu diktatoriumi,
ˇ ¯ ˙ ˇ
neduodanciu savo kuriniams laisves. (Pradzios 3:1-5)
˙
Manydamas, kad niekais paverte Dievo ˇ ˙ tiksl apgy-
ˇ ˇ ˙
vendinti zem teisiais zmonemis, Setonas apkalti-
˙ ˇ
no Jehov esant nevykel. (Pradzios 1:28; Izaijo 55:
¯ ˇ
10, 11) Jeigu Jehova but nepaiss si kaltinim, dau-
˙ ¯ ˙ ˙
gybe proting jo kurini galejo prarasti pasitikejim
jo valdymu.
ˇ ˙
5 Be to, Setonas ˇ ˇ ˙ ˇ
apsmeize istikimus Jehovos tarnus
ˇ ˇ ˇ
tvirtindamas, jog sie tarnauja Jam is savanaudisk
˙ ˇ ˇ ˙
paskat ir kad sunkum prislegti Jo issizades. (Jobo
ˇ ˇ
1:9-11) Issprsti siuos klausimus buvo daug svarbiau,
ˇ ˇ ˇ ˙ ˙
nei isvaduoti zmonij is ˇ apgailetinos padeties. Je-
˙ ˙ ˇ ˇ
hova privalejo atsakyti Setono smeizt. Kaip Die-
˙ ¯ ˇ ˙
vas galejo padaryti tai ir drauge pasirupinti zmone-
mis?
ˇ
Padengiamoji ispirka
6 Jehovos sprendimas buvo labai gailestingas ir tei-
˙ ˇ
singas, — tokio nepajegt sugalvoti joks zmogus. Ir
kartu jis labai paprastas. Vadinamas jis vairiai: atpir-
ˇ
kimu, sutaikinimu, ispirkimu, permaldavimu ir ati-
taisymu. (Psalmyno 49:8, Brb; Danieliaus 9:24, Vl; Ga-
ˇ
latams 3:13; Kolosieciams 1:20; Hebrajams 2:17) Bet
ˇ ˙
tiksliausiai s Dievo sprendim pavadino Jezus. Jis pa-
˙ ˇ ¯ ˙
sake: „Zmogaus Sunus irgi atejo ne kad jam tarnaut,
ˇ ˙ ˙ ˙
4, 5. a) Kuo Setonas apkaltino
ˇ ˙ Diev ir kodel Jehova privalejo atsa-
ˇ ˇ ˇ
kyti jo smeizt? b) Kuo Setonas apkaltino istikimus Jehovos tarnus?
ˇ ˇ ˙ ˇ ˇ
6. Kokiais zodziais Biblijoje vadinama Dievo priemone zmonijai is-
˙
gelbeti?
ˇ ˇ
˙ ˇ
bet pats tarnauti ir savo gyvybes atiduoti kaip ispir-
ˇ ´ ˇ
kos [graikiskai lytron] uz daugel.“ (Mato 20:28)
7 Kas yra ispirka? ˇ ˙
Cituotojoje eiluteje yra pavartotas
graikiskas zodis, kilsˇ is veiksmazodzio, reiskiancio
ˇ ˇ ˇ ˇ ¯
„islaisvinti, isleisti“. Siuo zodziu budavo vadinama
ˇ ˇ
pinig suma karo belaisviams ispirkti. Vadinasi, ispir-
ˇ
ka yra tai, kas sumokama norint k nors susigrzin-
ˇ ˇ ˇ
ti. Hebrajiskuosiuose rastuose vartojamas zodis, ver-
ˇ ˇ ´ ˇ ˇ ˇ
ciamas „ispirka“ (kofer), yra kils is veiksmazodzio,
ˇ ˇ ˇ ˙
reiskiancio „padengti“. Pavyzdziui, Dievas liepe No-
ˇ ˇ ˇ ˇ
jui „apglaistyti“ (cia pavartota to hebrajisko zodzio
ˇ ˇ
forma) laiv derva. (Pradzios 6:14) Tad ispirkti dar
ˇ ˙
reiskia padengti nuodemes. (Psalmyno 65:3, NW)
ˇ
8 Zodyne Theological Dictionary of the New Testa-
ˇ ˇ ´
ment aiskinama, jog zodis kofer „visada nurodo vie-
ˇ
no dalyko atitikim kitam“. Pavyzdziui, sandoros
ˇ
skrynios dangtis atitiko pacios skrynios form. Taigi
ˇ ˙
norint ispirkti, arba padengti, nuodemes reikia su-
˙ ˇ ˇ
moketi kain, visiskai atitinkanci, arba padengian-
ˇ ˙ ˙ ˇ
ci, nuodemes padaryt zal. Dievo statymas reika-
˙ ˇ ˇ ˇ
lavo: „Gyvybe uz gyvyb, dantis uz dant, ranka uz
ˇ
rank, koja uz koj.“ (Pakartoto statymo 19:21)
9 Nuo Abelio laik tikintys zmon ˇ ˙
es aukojo Dievui
˙ ˙
gyvulius. Taip jie parode, jog suvokia savo nuode-
ˇ ¯ ˙
mingum ir ispirkos butinyb, bei rode tik Dievo
ˇ ˇ ˇ ˙ ˇ
pazadu isvaduoti zmonij per Sekl. (Pradzios 3:15,
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ ˙
7, 8. a) K Raste reiskia zodis „ispirka“? b) K visiskai atitikti turejo
ˇ
ispirka?
˙ ˇ ˙ ˇ ¯
9. Kodel tikintys zmones aukojo gyvulius ir kaip tokias aukas ziu-
˙
rejo Jehova?
ˇ ˇ
„Atitinkama ispirka uz visus“
˙
Brb; 4:1-4; Kunig 17:11; Hebrajams 11:4) Jehova

mielai priimdavo tokias aukas ir tie garbintojai pel-
ˇ ˙
nydavo jo palankum. Taciau gyvuli aukos turejo
ˇ ˙
tik simbolin reiksm. Gyvuliai negalejo padengti
˙ ˇ ˇ ˇ
nuodemi, nes yra zemesni uz zmones. (Psalmyno
˙ ˇ
8:5-9 [8:4-8, Brb]) Todel Biblijoje rasoma: „Nemano-
ˇ ˇ ˙
ma, kad jauci ir ozi kraujas panaikint nuodemes.“
¯ ˇ
(Hebrajams 10:1-4) Tos aukos tebuvo busimos isper-
kamosios aukos pirmavaizdis.
ˇ
„Atitinkama ispirka“
10 „Adome visi mirsta“, — pasake˙ apastalas
ˇ ˇ
Paulius.
ˇ ˙ ˇ ˇ
(1 Korintieciams 15:22) Del to zmonij ispirkti ga-
˙ ˇ
lejo tik lygaus Adomui — tobulo zmogaus mirtis.
ˇ ˇ
(Romieciams 5:14) Teisingumo svarstykli islyginti
¯ ¯
nebut buv manoma jokiam kitam kuriniui. „Ati-
ˇ ˙
tinkam ispirk“ galejo pateikti tik tobulas, Adomo
˙ ˙ ˙ ˇ
nuodemes nepaveldejs zmogus. (1 Timotiejui 2:6,
˙ ˇ ¯
NW) Nereikejo aukoti milijon zmoni, kad but
˙ ˙
padengtos kiekvieno Adomo palikuonio nuodemes.
ˇ ˇ ˇ
Apastalas Paulius aiskino: „Per vien zmog [Adom]
˙ ˙ ˙ ˙
nuodeme ejo pasaul, o per nuodem mirtis.“ (Ro-
ˇ ¯ ˇ
mieciams 5:12, kursyvas mus) Kadangi „per zmog
ˇ ¯ ˇ
atsirado mirtis“, Dievas ir ispirk parupino „per zmo-
ˇ
g“. (1 Korintieciams 15:21) Kaip?
11 Jehova pasirupino, ¯ ˇ
kad tobulas zmogus savo no-
ˇ ˇ
ru paaukot gyvyb. Kaip rasoma Romieciams 6:23,
ˇ ˙
„atpildas uz nuodem — mirtis“. Paaukodamas savo
˙ ˙ ¯ ˙ ˙
10. a) Kam atpirkejas turejo buti lygus ir kodel? b) Kodel pakako
ˇ
vieno zmogaus aukos?
˙ ˙ ˇ
11. a) Kaip atpirkejas turejo ‘paragauti ˇ mirties uz kiekvien’? b) Ko-
˙ ˇ ¯ ˙ ˇ ˇ
del Adomui ir Ievai ispirka negalioja? (Ziurek isnas.)
ˇ ˇ
˙ ˇ
gyvyb atpirkejas ‘paragaut mirties uz kiekvien’.
˙ ˇ ˙
Kitaip tariant, jis sumoket uz Adomo nuodem.
ˇ
(Hebrajams 2:9; 2 Korintieciams 5:21; 1 Petro 2:24)
ˇ ¯ ¯ ˇ
Teisiniu poziuriu tai but labai reiksmingas veiks-
mas. Panaikindama mirties nuosprend klusniems
ˇ ˇ ˇ
Adomo palikuoniams, ispirka visiskai pasalint mir-
˙ ˙ ˇ
tin nuodemes gali.1 (Romieciams 5:16, Jr)
ˇ
12 Stai pavyzdys: sivaizduok gyvens mieste, kurio
˙ ˙
dauguma gyventoj dirba dideleje moneje. Tu ir tavo
ˇ ˇ
kaimynai gerai uzdirbate, tad gyvenate pasiturinciai.
ˇ ˙ ˇ ˙ ˙
Taciau vien dien mone uzsidaro. Kodel? Del direk-
¯
toriaus korupcijos ji bankrutavo. Prarad darb jus ne-
˙ ¯ ˇ
begalite apmoketi sskait. Jus seimos ir skolintojai
ˇ ˙ ˇ ˙
kencia del vieno zmogaus kaltes. Ar yra kokia nors
ˇ ˇ
iseitis? Taip! sikisti nutaria turtingas geradarys. Jis
˙ ˙
nutuokia, kokia mones verte. Be to, jam gaila darbuo-
ˇ ˙ ˙
toj ir j seim. Tad jis sumoka skol ir mone vel ima
veikti. Skolos panaikinimas — tikra paguoda daugeliui
ˇ ˇ
darbinink, j seimoms bei skolintojams. Panasiai ir
˙
panaikinus Adomo skol naudos tures milijonai.
¯ ˇ
Kas par upino ispirk?
13 „Avinel, ˙ ˙ ˙
kuris naikina pasaulio nuodem“, gale-
¯ ˇ ˇ
jo parupinti tik Jehova. (Jono 1:29) Taciau zmonijai
ˇ ˙
1 Adomui ir Ievai ispirka negalioja. Mozes statyme buvo nurody-
˙ ˇ ˙ ˇ ˇ ˙ ˇ ˇ ˇ
mas del tycines zmogzudystes: „Neimsite ispirkimo uz gyvyb zmog-
ˇ ˇ ˇ
zudzio, nuteisto mirties bausme.“ (Skaici 35:31) Adomas ir Ieva
˙ ˇ
nusipelne mirties, nes Dievui nepakluso tycia, smoningai. Taip jie
ˇ
prarado galimyb gyventi amzinai.
ˇ
12. Duok pavyzd, kaip grzinus vien vienintel skol naudos gali
˙
tureti daugelis.
¯ ˇ ˇ ˇ ˇ
13, 14. a) Kaip Jehova pasirupino ispirka uz zmonij? b) Kam ispir-
˙ ˙ ¯
ka sumoketa ir kodel tai buvo butina?
˙
ˇ ˙
isgelbeti Dievas nepasirinko bet kokio angelo. Jis
˙
atsiunt ˇ ˙ e t, kuris galutinai ir visiems laikams paneig-
t Setono kaltinim Jehovos tarnams. Taip, Jeho-
ˇ ˇ ˙
va ryzosi didziulei aukai — atsiunte savo viengim
¯ ˇ ˙ ˙
Sun, kuriuo „ypac gerejosi“. (Patarli 8:30, NW)
¯ ˙ˇ ˙ ˇ ˇ ˙
Dievo Sunus noriai „apiplese pats save“, issizadeda-
ˇ ˇ
mas dangiskos prigimties. (Filipieciams 2:7) Jehova
˙ ˙ ˇ ¯
stebuklingai perkele savo pirmojo dangiskojo Su-
˙ ˇ ˇ
naus gyvyb su visais jo asmenybes bruozais zydai-
˙ ˇ ˇ
tes, vardu Marija, scias. (Luko 1:27, 35) Gims zmo-
˙ ˇ ˇ
gumi jis buvo pavadintas Jezumi. Taciau is tikrj j
galima vadinti ir antruoju Adomu, nes jiedu buvo
¯ ˇ ˙ ˙ ˙
lygus. (1 Korintieciams 15:45, 47) Del to Jezus gale-
ˇ ˇ ˙ ˇ
jo paaukoti save kaip ispirk uz nuodeming zmo-
nij.
14 Kam ispirka ˇ ˙ ¯ ˙
turejo buti sumoketa? Psalmyno 49:8
(49:7, Brb) nurodo, jog Dievui. Bet argi ne pats Jeho-
¯ ˇ ˇ ˇ
va ja ir pasirupino? Taip, taciau tai nereiskia, jog is-
pirka yra paprastas, formalus mainas, lyg pinig per-
˙ ˇ ˇ ˙
dejimas is vienos kisenes kit. Tai ne prekybinis
˙
mainas, o teisinis sandoris. Sumokedamas toki ne-
ˇ
apsakomai didel kain, Jehova patvirtino ess isti-
ˇ
kimas savo tobulam teisingumui. (Pradzios 22:7, 8,
¯
11-13; Hebrajams 11:17; Jokubo 1:17)
15 Kad sumoket ˙ ˇ ˙
ispirk, 33 m. e. m. pavasar Jezus
ˇ ˇ
leidosi ziauriai nukankinamas. Jis nesipriesino, kai
˙
buvo neteisetai suimtas, nuteistas ir prikaltas prie
˙ ¯ ˙
bausmes stulpo. Ar tikrai buvo butina, kad Jezus taip
˙ ˙ ¯ ˇ
kentet? Taip, nes turejo buti issprstas Dievo tarn
ˇ ˙ ˙
istikimybes klausimas. Atkreipk demes, jog Dievas
˙ ˙ ˙ ˙
15. Kodel Jezus turejo kenteti ir mirti?
ˇ ˇ
ˇ ˙ ¯ ˙
neleido Erodui nuzudyti Jezaus kudikysteje. (Mato
ˇ ˙ ˙ ˇ
2:13-18)
ˇ ˙ Taciau suaugs Jezus galejo atlaikyti arsius
Setono antpuolius puikiai suvokdamas, kas nuo to
ˇ ˙
priklauso.1 Net per baisius isbandymus Jezus liko
ˇ ˙ ˙
„sventas, nekaltas, tyras, atskirtas nuo nusidejeli“
˙
iki pat mirties ir nenuneigiamai rode, kad Jehova
˙ ˇ
turi tarn, kurie ir kentedami lieka jam istikimi.
ˇ ˙ ˙
(Hebrajams 7:26) Tad aisku, kodel mirdamas Jezus
ˇ
pergalingai susuko: „Atlikta!“ (Jono 19:30)
ˇ ˇ
Isperkamojo darbo uzbaigimas
16 Taciau ˇ ˇ
isperkamasis darbas dar nebuvo baigtas.
ˇ ˙ ˙ ˙
Treci dien po Jezaus mirties Jehova j prikele.
ˇ
(Apastal darb 3:15; 10:40) Taip jis ne tik atlygino
¯ ˇ ˇ ˇ ˇ
Sunui uz istikim tarnyst, bet ir leido uzbaigti is-
perkamj darb kaip Dievo Vyriausiajam Kunigui.
ˇ ˇ ˇ
(Romieciams 1:4; 1 Korintieciams 15:3-8) Apastalas
ˇ ˙
Paulius aiskina: „Kristus, atejs kaip. . . kunigas, . . . ne
ˇ ˇ
ozi ar versi krauju, bet savuoju krauju vien kar-
ˇ ˙ ˇ ˙ ˇ
t visiems laikams zenge sventov ir vykde amzi-
ˇ ˙
nj atpirkim. Mat Kristus zenge ne rank darbo
ˇ
sventov — tikrosios atvaizd, bet pat dang, kad
ˇ ˙ ˇ
nuo dabar mus uztart, stovedamas priesais Dievo
veid.“ (Hebrajams 9:11, 12, 24)
ˇ ˙
1 Lygiavertiskumo principas reikalavo, kad Jezus mirt ne kaip to-
ˇ
bulas vaikas, o kaip tobulas subrends zmogus. Prisimink, Adomas
˙ ˇ
nusidejo smoningai, puikiai suvokdamas, k daro ir kas uz tai lau-
˙ ˙ ˙
kia. Jezus galejo tapti „paskutiniu Adomu“ ir padengti t nuodem
ˇ ˇ
tik smoningai apsisprends likti istikimas Jehovai. (1 Korintieciams
˙ ˇ ˙
15:45, 47) Todel istikimas Jezaus gyvenimas bei pasiaukojama mirtis
ˇ ˇ
buvo „vienas isteisinimo darbas“. (Romieciams 5:18, 19, NW)
˙ ˇ ˙ ˙
16, 17. a) Kaip Jezus toliau dirbo isperkamj darb? b) Kodel Jezui
˙ ˇ
reikejo stoti „priesais Dievo veid“?
˙
˙ ˇ ˇ ¯
17 Kristus negalejo uznesti dang savo kuno krau-
ˇ ˇ ˇ ˙
jo. (1 Korintieciams 15:50) Jis uznese tai, k kraujas
ˇ
simbolizavo — savo paaukotos tobulo zmogaus gy-
˙ ˇ ˙
vybes vert. Stodamas pries Dievo veid jis pateike
˙ ˇ ˇ ˙ ˇ
savo gyvybes vert kaip ispirk uz nuodeming zmo-
˙ ˙ ˇ
nij. Ar Jehova t auk prieme? Taip, ir tai tapo ais-
˙
ku per 33 m. e. m. Sekmines Jeruzaleje, kai 120
ˇ ˇ
Kristaus mokini gavo sventosios dvasios. (Apastal
darb 2:1-4) Tai buvo tikrai jaudinantis vykis, bet jis
ˇ ˇ
tebuvo nuostabi ispirkos palaim pradzia.
ˇ
Ispirkos palaimos
18 Laiskeˇ ˇ ˇ
kolosieciams Paulius aiskina, kad Dievas
˙ ˙
panorejo visa sutaikinti su savimi per Jezaus krauj,
ˇ ˇ
isliet ant kanci stulpo. Pasak Pauliaus, sutaikintos
¯ ˙
su Dievu turi buti dvi grupes: ‘visa, kas yra dangu-
ˇ ˙ ˇ
je’, ir „visa, kas yra zemeje“. (Kolosieciams 1:19, 20;
ˇ ˇ
Efezieciams 1:10) Pirmj grup sudaro 144 000 kriks-
ˇ
cioni, kuriems duota viltis drauge su Kristumi tar-
ˇ ˇ ˇ
nauti kunigais ir is dangaus valdyti zem. (Apreis-
¯
kimo 5:9, 10; 7:4; 14:1-3) Per tukstant met jie
ˇ ˇ ˇ
palaipsniui islies ispirkos palaimas klusniai zmonijai.
ˇ ˇ
(1 Korintieciams 15:24-26; Apreiskimo 20:6; 21:3, 4)
19 „Visa, kas yra zemeje“, — tai zmon ˇ ˙ ˇ ˙
es, kurie tikisi
ˇ ˙ ˇ
tobuli gyventi zemes Rojuje. Apreiskimo 7:9-17 jie va-
ˇ ˇ
dinami „milziniska minia“, kuri pergyvens „did siel-
ˇ ˇ
vart“. Taciau ispirkos palaim tiek ilgai laukti jiems
˙ ˇ ˙ ˇ ˇ
nereikes. Jie jau „isplove savo drabuzius ir juos isba-
˙ ˙ ˇ ˇ ˙
lino Avinelio krauju“. Tikedami ispirka tie zmones
˙
18, 19. a) Kokios dvi grupes bus sutaikintos su Dievu per Kristaus
ˇ ˇ ˇ
krauj? b) Kokios palaimos „milziniskai miniai“ isliejamos dabar ir
ˇ
bus islietos ateityje?
ˇ ˇ
Apmstykime
ˇ ˙ ˇ ¯ ˙
Skaici 3:39-51. Kodel ispirka turi buti atitinkamos vertes?
˙ ˇ ˇ
Psalmyno 49:7, 8, Brb. Kodel mes skolingi Dievui uz ispirk?
ˇ ˇ ˙ ˇ
Izaijo 43:25. Kaip si Rasto eilute padeda suvokti, jog ne zmo-
ˇ ˙ ˙ ˇ ˙
ni isgelbejimas buvo pagrindine priezastis, kodel Jehova
¯ ˇ
pasirupino ispirka?
ˇ ˙
1 Korintieciams 6:20. Kaip elgtis ir gyventi mus turet skatinti
ˇ
ispirka?
ˇ ˇ
jau dabar yra dvasiskai laiminami — pripazstami
¯ ˙
teisiais Dievo draugais! (Jokubo 2:23) Jezaus auka
ˇ ˙
leidzia jiems ‘drsiai artintis prie malones sosto’.
(Hebrajams 4:14-16, Brb) Suklyd per j gali gauti at-
ˇ
leidim. (Efezieciams 1:7) Kad ir netobuli, jie turi
ˇ ˇ
svari szin. (Hebrajams 9:9; 10:22; 1 Petro 3:21) Tad
˙
santaika su Dievu nera vien ateities dalykas, ji ma-
ˇ
noma jau dabar! (2 Korintieciams 5:19, 20) O per
¯ ˇ ˙ ˇ ˇ ˇ
Tukstantmet zmones ‘bus isvaduoti is pragaisties ver-
˙ ˙
goves’ ir galiausiai „gis Dievo vaik garbes laisv“.
ˇ
(Romieciams 8:21)
˙
20 „Dekui Dievui — per mus ¯ ˇ ˙
Viespat Jez Krist“
ˇ ˇ ˇ
uz ispirk! (Romieciams 7:25) Ji drauge ir paprasta, ir
ˇ ˇ ˙
stulbinanciai didinga. (Romieciams 11:33) Su dekin-
ˇ
gumu mstydami apie ispirk, suvoksime jos vert ir
˙
dar labiau suartesime su teisingumo Dievu. Kaip ir
ˇ
psalmininkas slovinkime Jehov, ‘mylint, kas teisu
ir teisinga’. (Psalmyno 33:5)
ˇ
20. K jauti mstydamas apie ispirk?
1 5 S K Y R I U S
˙
Jezus ‘gyvendina
ˇ ˙
teisingum zemeje’
˙ ˇ
JEZUS aiskiai buvo pyks — ir ne be pagrindo. Tik-
˙
riausiai sunku sivaizduoti jˇ tok, nes Jezus buvo ro-
ˇ ˇ
mus zmogus. (Mato 21:5) Zinoma, tai nereiskia, kad
ˇ ˙
jis tuokart prarado savitvard, — jo nirsis buvo teise-
˙ ˇ ˙
tas.1 Bet kas taip supykde s taiking vyr? Didele ne-
˙
teisybe.
2 Jeruzales ˙ ˇ ˙ ˇ ˇ
sventykla buvo brangi Jezaus sirdziai. Tai
˙ ˇ ˇ
buvo vienintele pasaulyje ˇ sventa vieta jo dangiskajam
˙ ˇ ˇ
Tevui garbinti. Zydai cionai suplaukdavo is vairi
ˇ ˇ
krast. Net Jehovos bijantys svetimtauciai rinkdavosi
ˇ ˇ ˇ
jiems skirt isorin sventyklos kiem. Taciau tai, k
ˇ ˙ ˙ ˙ ˙ ˙
sventykloje pamate tarnyb pradejs Jezus, j sukrete.
˙ˇ ˙
Dievo namai labiau panesejo turg negu garbini-
ˇ ˙
mo viet! Visur surmuliavo pirkliai ir pinig keitejai.
ˇ ˇ ˙ ˇ
Kas gi cia bloga? Tie zmones Dievo sventykloje sta-
ˇ ˙ˇ ˙
ciai apiplesinejo kitus! Kaip? (Jono 2:14)
3 Religiniai vadovai buvo nurod sventyklos ˇ
mokes-
ˇ ˙
cius moketi tam tikromis monetomis. Lankytojams
˙ ˙
tekdavo keisti pinigus, todel pinig keitejai tiesiog
ˇ ˇ
sventyklos kieme buvo susistat stalus ir uz kiekvie-
˙ ˙ ˙ ˇ ˇ
1 Teisetai pykdamas Jezus seke Jehova, kuris „dega pykciu“ pries
visok blog. (Nahumo 1:2) Jehova buvo saks, kad jo neklusni tauta
˙ ˇ ˙
jo namus pavertusi „plesik lindyne“, ir perspejs: „Mano liepsno-
ˇ ˇ
jantis pyktis issilies ant sitos vietos.“ (Jeremijo 7:11, 20)
˙ ˙ ˙
1, 2. Kas ir kodel kart supykde Jez?
ˇ ˇ ˙ ˙
3, 4. Kaip Jehovos namuose buvo skriaudziami zmones ir k padare
˙
Jezus?
˙ ˇ ˙
JEZUS ‘GYVENDINA TEISINGUM ZEMEJE’ 149
˙ ˙ ˙
n sander eme mokest. ˇ Prekyba gyvuliais aukoms
ˇ ˙ ˙
irgi nese didel peln. Zinoma, gyvul aukotojas gale-
ˇ ˇ
davo nusipirkti ir kur nors mieste, taciau sventyklos
¯
tarnautojai, ko gero, but atmet j kaip netinkam
˙ ˇ
aukoti. O del sventykloje pirkt auk sunkum ne-
ˇ ˙ ˙ ˙
kildavo. Taigi zmones priklause nuo pirkli malones,
ˇ ˙ ˙ˇ
o sie nesidrovejo lupikauti.1 Jie tiesiog plesikavo!
˙
4 Jezus ˙ ˙ ˇ
negalejo paksti tokios neteisybes. Juk sven-
˙ ˇ ˇ
tykla buvo jo Tevo namai! Tad is virvuci susisuks
ˇ ˙ ˙ ˇ
rimb jis isvaike galvijus bei avis. Paskui priejs isvar-
˙ ˙
te pinig keitej stalus. sivaizduok, kaip ant marmu-
ˇ ˇ ˙
rini grind pazyra monetos! Balandzi pardavejams
˙ ˇ ˙ ˇ ˇ
Jezus grieztai sake: „Pasiimkite visa tai is cia.“ (Jono
ˇ ˇ
2:15, 16, Brb) Pasipriesinti siam drsiam vyrui nedr-
so niekas.
¯ ˙
Sunus — Tevo atspindys
ˇ
5 Zinoma, pirkliai sventykl ˇ ˇ ˇ
grzo. Mazdaug po tre-
˙ ˙ ˇ ˇ ˙
j met vel emsis veiksm pries si neteisyb Je-
ˇ ˙
zus pacitavo Jehovos pasmerkim zmonems, paver-
˙ˇ
tusiems Jo namus „plesik lindyne“. (Mato 21:13;
ˇ
Jeremijo 7:11) Be abejo, matydamas, kaip skriaudzia-
ˇ ˙ ˇ ˙ ˙
mi zmones ir niekinama sventykla, Jezus jaute ap-
˙ ˇ ˇ
maud kaip ir jo Tevas. Ir nenuostabu! Is dangiskojo
ˇ ˇ ˇ ˙
1 Misnoje rasoma, kad po keleri met kilo maistas del per dide-
˙ ˇ ˇ
les sventykloje parduodam balandzi kainos. Tkart ji buvo suma-
ˇ ˇ ˇ
zinta net 99 procentais! Kas gaudavo daugiausia naudos is sio pelnin-
ˇ ¯ ˙
go verslo? Kai kuri istorik nuomone, sventyklos turgus priklause
ˇ ˙
vyriausiajam kunigui Anui. Taip jo seima susikrove nemenk turt.
(Jono 18:13, Brb)
˙
5—7. a) Kok teisingumo supratim Jezus gijo gyvendamas danguje
ˇ ˙ ˙
ir ko galime is Jezaus pasimokyti? b) Kaip Kristus kovojo del Jehovos
˙ ˇ
visavaldystes ir jo vardo paslovinimo?
˙ ˇ ˙
˙ ˙ ˙ ˙
Tevo jis mokesi milijonus met, todel turejo tok pat
ˇ
teisingumo jausm kaip ir Jehova. Tad jei norime ais-
kiai suvokti Jehovos teisingum, turime mstyti, kaip
ˇ ˙ ˙
si savyb rode Jezus Kristus. (Jono 14:9, 10)
6 Jehovos viengimis Sunus ¯ ˙ ˇ ˙
girdejo, kaip Setonas ne-
ˇ ˇ
teisingai pavadino Diev melagiu ir uzgincijo jo val-
ˇ ˙ ˇ ˇ ˙ ˙
dˇ zios teisetum. Koks smeiztas! Jezus girdejo ir kit
˙ ˇ
Setono tvirtinim — kad joks zmogus netarnaus Je-
ˇ ˇ ˙ ˇ
hovai nesavanaudiskai, is meiles. Suprantama, sie
ˇ ¯ ˇ
neteisingi kaltinimai uzgavo Sunaus sird. Kaipˇ j tu-
˙ ˇ ˇ ˙ ˙
rejo nudziuginti zinia, jog pats gales paneigti Setono
ˇ
mel! (2 Korintieciams 1:20) Kaip?
7 Isˇ 14 skyriaus suzinojome, ˇ ˙
kad Jezus Kristus galu-
ˇ ˙ ˇ ˙ ˙
tinai issklaide Setono sukeltas abejones del Jehovos
¯ ˇ ˙ ˇ
kurini istikimybes. Dabar tapo manoma amziams
ˇ
apginti Jehovos visavaldyst ir paslovinti Jo vard.
˙ ˇ
Jehovos paskirtas vyriausiuoju Vadu, Jezus uztikrins
ˇ
teisingum visoje visatoje. (Apastal darb 5:31) Gy-
ˇ ˙ ˙
vendamas zemeje jis savo elgsena atspindejo Dievo
˙ ˙ ˇ
teisingum. Apie Jez Jehova pasake: „As suteiksiu
jam savo Dvasi, ir jis skelbs tautoms teisingum.“
˙ ˇ ˙ ˇ ˇ ˇ
(Mato 12:18) Kaip Jezus ispilde siuos zodzius?
˙
Jezus skelbia teisingum
˙ ˙
8 Jezus mylejo Jehovos statym ir gyveno pagal j.
ˇ ˇ ˙ ˙
Taciau to meto religiniai vadovai j iskraipe. Jiems Je-
˙ ˇ ˇ
zus pasake: „Vargas jums, veidmainiai Rasto aiskintojai
ˇ ˇ ˙
8—10. a) Kaip zodinis zyd religini vadov statymas moke nie-
ˇ ˇ ˇ
kinti kitataucius ir moteris? b) Kaip zodinis statymas Jehovos sabo
˙ ˇ
statym paverte nasta?
ˇ ˇ
„Pasiimkite visa tai is cia“
˙
¯ ˇ
ir fariziejai! Jus. . . pamirstate, kas svarbiausia staty-
ˇ
me: teisingum, gailestingum ir istikimyb.“ (Mato
23:23) Akivaizdu, tie Dievo statymo mokytojai ne
˙
tik nepadejo suprasti Dievo teisingumo, bet net patys
˙ ¯ ˇ
state kliutis. Kaip? Apsvarstykime kelis pavyzdzius.
9 Jehova liepe˙ savo tautai nesibiciuliauti ˇ
su aplinki-
˙ ˇ
nemis pagoniskomis tautomis. (1 Karali 11:1, 2) O
ˇ ˇ ˙ ˇ
stai kai kurie fanatiski religiniai vadovai moke zmo-
ˇ ˇ ˙
nes kitataucius niekinti. Misnoje net buvo taisykle:
ˇ ˇ
„Galvijo negalima palikti prie svetimtauci uzeigos
nam, nes jie tariami santykiauj su gyvuliais.“ To-
ˇ ˙
kie prietarai buvo neteisingi ir priestaravo Mozes
ˇ ˇ
statymui. (Kunig 19:34) ˇKitos zmoni isgalvotos
˙ ˇ ˙
taisykles zemino moteris. Zodinis statymas draude
ˇ ˇ ˙ ˇ
zmonai eiti salia savo vyro, ji turejo sekti is paskos.
˙ ˙ ˇ ˙
Vyras neturejo teises viesai kalbetis su moterimi, net
ˇ ˙ ˙
zmona. Moterys lyg kokios verges negalejo liudyti
teisme. Buvo sukurta net speciali malda, kuria vyrai
˙ ˙
dekojo Dievui, kad negime moterimis!
10 Prikur ¯
vairi taisykli bei nurodym religiniai
ˇ ˇ ˇ
vadovai uztusavo Dievo statym. Pavyzdziui, staty-
˙ ˇ ˇ
mas draude dirbti per sab; si diena buvo skirta gar-
binimui, dvasiniams dalykams ir poilsiui. O fariziejai
ˇ ˙ ˇ ˙ ˙
s statym paverte nasta. Jie patys eme sprsti, kas yra
˙ ¯ ˇ ¯
„darbas“. Darbu jie laike 39 veiklos rusis, tarp j pju-
ˇ ˙ ˙ ˇ
t bei medziokl. Del to kilo begale klausim. Jei zmo-
ˇ ˇ ˙
gus per sab priplos mus, ar tai bus medziokle? O
¯
jeigu eidamas nusiskins varp ir valgys, ar tai bus pju-
¯ ˇ
tis ir kulimas? Ar gydyti ligon per sab irgi darbas?
ˇ ˇ
Tokie klausimai buvo sprendziami grieztomis, smulk-
ˇ ˙
meniskomis taisyklemis.
˙ ˇ ˙
ˇ ˙ ˙
11 Kaip tokioje aplinkoje gyvenantiems zmonems Je-
˙
zus padejo suvokti teisingum? Savo mokymais ir
ˇ
gyvensena drsiai priesindamasis religiniams vado-
˙
vams. Pirmiausia panagrinekime kai kuriuos jo mo-
˙ ˇ ˙ ˇ
kymus. Jezus aiskiai nepritare daugybei zmoni su-
kurt taisykli: ‘Savo perduodama tradicija Dievo
ˇ ˙
zod padarete negaliojant.’ (Morkaus 7:13, Brb)
˙
12 Jezus rode, ˙ ˇ
kad fariziejai klaidingai supranta sabo
ˇ
statym ir visai nesuvokia jo paskirties. Jis paaiskino,
ˇ ˇ ˙
kad Mesijas yra „sabo Viespats“, todel turi teis gydy-
ˇ ˇ ˇ
ti per sab. (Mato 12:8) Patvirtindamas savo zodzius
˙ ˇ ˙ ˇ
Jezus vis akivaizdoje sabo dien gyde zmones. (Luko
˙ ˇ ˙
6:7-10) Tie stebuklai parode, k jis darys visoje zeme-
¯ ¯
je per savo valdymo T ˇ ukstantmet. Tas Tukstantmetis
ˇ ˇ ˇ
bus tikr tikriausias Sabas, kai istikima zmonija, simt-
ˇ ˙ ˇ
mecius vergavusi nuodemei ir mirciai, pagaliau atsi-
˙
kveps.
13 Teisingum padeda suprasti ir Jezaus ˙
duotas nau-
ˇ ˇ
jas statymas, sigaliojs jam baigus zemiskj tarny-
b
ˇ ir pavadintas „Kristaus statymu“. (Galatams 6:2)
˙
Sis naujas statymas, kitaip nei Mozes, daugiausia su-
ˇ ˇ ˇ ˙
darytas is princip, o ne is rasytini taisykli. Vis del-
¯ ˙
to j eina ir keli konkretus sakymai. Vien j Jezus
˙ ˙
pavadino „nauju sakymu“. Jezus moke visus savo
˙ ˙ ˙
sekejus myleti vienas kit, kaip kad jis juos mylejo.
˙ ¯
(Jono 13:34, 35) Taip, pasiaukojama meile turi buti
ˇ
skiriamasis bruozas vis, kurie gyvena pagal „Kristaus
statym“.
˙ ˙
11, 12. Kaip Jezus pasmerke nebiblines fariziej tradicijas?
ˇ ˇ
13. Koks statymas sigaliojo Kristui baigus zemiskj tarnyb ir kuo
˙ ˙
jis skyresi nuo Mozes statymo?
˙
Gyvas teisingumo pavyzdys

˙ ˙ ˙
14 Jezus ne tik moke myleti, bet ir gyveno pagal savo
duotj „Kristaus statym“. Apsvarstykime, kokiais
¯ ˙ ˙
trimis budais Jezus padejo mums suprasti, kas yra tei-
singumas.
15 Pirma, jis visada buvo atsargus, kad nepasielgt ne-
˙ ˇ ˙
teisingai. Tikriausiai pastebejai, kad netobuli zmones
¯ ˇ
daug blogybi pridaro tada, kai ima pustis ir perzen-
˙ ˙
gia savo galiojim ribas. Jezus to nedare. Kart prie
˙ ˇ ˙
jo priejo vienas vyras ir paprase: „Mokytojau, liepk
mano broliui, kadˇ pasidalyt su manimi palikim.“
˙ ˙ ˙ ¯
K atsake Jezus? „Zmogau, kas gi mane skyre jus tei-
˙
seju ar dalytoju?“ (Luko 12:13, 14) Argi ne nuostabu?
ˇ ˇ ˙
Protu, zvalga ir net Dievo duota valdzia Jezui nebu-
ˇ ˙ ˙ ˙ ˇ ˇ
vo lygaus zemeje; vis delto jis atsisake veltis s ginc,
˙
nes nebuvo tam galiotas! Jezus toks kuklus buvo vi-
ˇ ¯ ˇ
sada, net istisus tukstantmecius gyvendamas dangu-
ˇ ˇ
je, pries tapdamas zmogumi. (Judo 9) Jau vien tai, kad
˙
Jezus nuolankiai palieka Jehovai sprsti, kas teisinga,
daug apie j pasako.
16 Antra, teisingum Jezus ˙ ˙
parode skelbdamas gerj
ˇ ˇ
naujien apie Dievo Karalyst. Jis buvo nesaliskas ir
˙ ˇ ˙
mielai kalbejo su visokiais zmonemis: tiek turtingais,
ˇ ˇ
tiek vargsais. O fariziejai neturtingus, paprastus zmo-
´ ˇ ˙
nes niekino ir vadino juos amhaarets, tai yra „zemes
ˇ ˙ ˙ ˙
zmonemis“. Jezus drsiai pasmerke tok elges. Skelb-
ˇ ˙
damas zmonems gerj naujien, valgydamas su jais,
˙ ˇ
14, 15. Kaip Jezus saugojosi perzengti savo galiojim ribas ir k gera
apie j tai pasako?
˙ ˙
16, 17. a) Kaip Jezus parode teisingum skelbdamas gerj naujien
˙ ˙
apie Dievo Karalyst? b) Kaip Jezus parode ess ne tik teisingas, bet
ir gailestingas?
˙ ˇ ˙
juos maitindamas, gydydamas ir net prikeldamas, jis

˙
elgesi taip pat teisingai kaip ir Dievas, kuris nori pa-
ˇ
siekti „visus zmones“.1 (1 Timotiejui 2:4)
17 Trecia, ˇ ˙
Jezus buvo ne tik teisingas, bet ir gailestin-
˙ ˙ ˙ ˙
gas. Jis visaip stengesi padeti nusidejeliams. (Mato 9:
˙ ˇ
11-13) Jezus noriai istiesdavo pagalbos rank tiems,
˙ ˇ
kurie negalejo patys apsiginti. Pavyzdziui, jis nepalai-
˙ ˙ ˇ
ke religini vadov, kurie moke neapksti kitatauci.
ˇ ˇ ˙ ˙
Is gailescio Jezus net padejo kai kuriems svetimtau-
ˇ ˙ ˇ
ciams bei juos moke, nors buvo sistas pas zydus. Jis
˙ ˇ ˇ
patenkino romen simtininko prasym ir stebuklin-
ˇ ˙
gai isgyde jo tarn, tars: „Niekur Izraelyje neradau
˙
tokio tikejimo!“ (Mato 8:5-13)
18 Jezus ˙ ˙ ˇ ¯
nepalaike ir tuomet vyravusio poziurio mo-
˙
teris. Jis nebijojo elgtis teisingai. Samarietes buvo lai-
˙ ˙
komos svetimtautemis. O Jezus nedvejodamas paskel-
˙ ˇ ¯ ˇ
be samarietei, sutiktai prie Sicharo sulinio. Butent siai
ˇ ˙ ˇ ˙
moteriai jis pirm kart aiskiai pasake ess pazadeta-
sis Mesijas. (Jono 4:6, 25, 26) Fariziejai neleido moky-
˙ ˙
ti moter Dievo statymo, o Jezus tam negailejo laiko
˙
ir jeg. (Luko 10:38-42) Ir nors pagal tradicijas moters
˙ ˙
liudijimas buvo laikomas nepatikimu, prisikels Jezus
˙
pirmiausia pasirode kelioms moterims ir tuo jas pa-
˙ ˙ ˇ ˇ
gerbe. Jis netgi liepe joms nueiti ir pranesti si nuo-
ˇ
stabi zini mokiniams! (Mato 28:1-10)
ˇ ˇ ˙
1 statymo neismanancius varguolius fariziejai laike prakeiktais.
˙
(Jono 7:49) Pasak j, su tokiais negalima nei pradeti verslo, nei val-
ˇ ˙
gyti, nei melstis, negalima j ir mokyti. Dukr geriau atiduoti zve-
ˇ ˇ
rims sudraskyti, nei istekinti uz kokio prastuolio. Fariziej manymu,
˙ ˙
jie nebuvo verti ne prikelimo.
˙ ˙ ˙
18, 19. a) Kaip Jezus gerbe moter orum? b) Kaip Jezaus pavyzdys
ˇ ˇ
padeda zvelgti rys tarp drsos ir teisingumo?
˙
˙ ˙
19 Taip, Jezus padejo tautoms suprasti, kas yra teisin-
gumas. Tai darydamas jis ne kart rizikavo net savo gy-
˙
vybe. Jezaus pavyzdys mums rodo, jog tikrai teisingai
¯
elgtis reikia drsos. Ne veltui jis buvo pavadintas „liu-
ˇ ˙ ˇ ¯
tu is Judo gimines“. (Apreiskimo 5:5) Prisimink, liutas
˙
simbolizuoja bebaim teisingum. Greitai Jezus imsis
ˇ
dar ryztingesni veiksm — „gyvendins teisingum
ˇ ˙
[visoje] zemeje“. (Izaijo 42:4, Brb)
Mesijas Karalius ‘gyvendina
ˇ ˙
teisingum zemeje’
20 Nuo 1914 met, taps Karaliumi, Jezus ˙ ¯
rupinasi,
˙ ˇ ˙ ˇ
kad teisingumas sigalet zemeje. Kaip? Uztikrinda-
ˇ ˙ ˇ ˇ
mas, kad pildytsi jo paties pranasyste, uzrasyta Mato
˙ ˙ ˇ
24:14. Jezaus sekejai moko vis taut zmones tiesos
˙ ˇ ˇ
apie Jehovos Karalyst. Sekdami Jezumi, jie nesaliskai
ˇ ˙
ir sziningai skelbia, stengdamiesi padeti jaunam ir se-
ˇ ˇ
nam, turtingam ir vargsui, vyrui ir moteriai pazinti tei-
singumo Diev Jehov.
21 Be to, teisingumo Jezus ˙ ˇ ˇ
moko ir krikscioni susi-
rinkim, kuriam pats vadovauja. Kaip ir buvo nusakyta
ˇ ˙ ˇ ˇ
pranasysteje, jis duoda „zmones dovan“ — istikimus
ˇ ˇ ˇ
krikscioni vyresniuosius, vadovaujancius susirinki-
ˇ
mui. (Efezieciams 4:8, NW; 4:9-12) Ganydami brangi
ˇ
Dievo kaimen sie vyrai moko j teisingumo kaip ir
˙ ˇ ˙
Jezus Kristus. Jie niekada nepamirsta Jezaus pavedimo
ˇ ˇ ˙
ganyti jo avis teisingai, neatsizvelgiant zmoni pade-
t ar turtus.
22 Netrukus Jezus˙ ˇ ˙
gyvendins teisingum visoje zeme-
¯ ˇ
20, 21. Kaip mus laikais Karalius Mesijas palaiko teisingum ze-
˙ ˇ ˇ
meje ir krikscioni susirinkime?
ˇ ¯ ˇ
22. Kaip Jehova ziuri pasaulyje kerojanci neteisyb ir k padaryti
˙ ¯
jis pavede Sunui?
˙ ˇ ˙
Apmstykime
˙ ¯
Psalmyno 45:2-8 (45:1-7, Brb). Kodel galime buti tikri, kad
ˇ
Mesijas Karalius uztikrins tobul teisingum?
ˇ
Mato 12:19-21. Kaip, pagal pranasyst, Mesijas elgsis su varg-
ˇ
sais?
˙ ˙
Mato 18:21-35. Kaip Jezus pamoke, kad tikras teisingumas
neatsiejamas nuo gailestingumo?
˙ ˙
Morkaus 5:25-34. Kaip Jezus parode, kad Dievo teisingumas
˙ ˇ
nera beatodairiskas?
ˇ
je. Dabartiniame sugedusiame pasaulyje viespatauja
˙ ˇ ˇ
neteisybe. Kaip neteisinga, kad vaikai mirsta is bado,
˙
o daugybe pinig bei laiko eikvojama ginklams ga-
ˇ ˙ ˇ
minti ir savanaudiskiems malonum myletoj troski-
ˇ ˇ
mams tenkinti. Kasmet beprasmiskai mirsta milijonai
ˇ ˇ ˙
zmoni, — ir tai tik viena is daugelio neteisybes ap-
ˇ ˇ ¯
raisk, kurios siandien piktina Jehov. Jo galiotas Su-
ˇ ˇ
nus teisingoje kovoje amziams sunaikins si nedor
ˇ
santvark ir padarys gal visam blogiui. (Apreiskimo
16:14, 16; 19:11-15)
23 Taciau ˇ
Jehovos teisingumas reikalauja ne vien su-
˙ ¯
naikinti piktadarius. Dievas paskyre Sun Taikos Ku-
ˇ ˇ ˙
nigaiksciu. Po Armagedono Jezus atkurs taik visoje
ˇ ˙ ˙
zemeje ir valdys teisingai. (Izaijo 9:6, 7, Skv) Jezus su
ˇ ˇ ˇ ˇ
dziaugsmu pasalins visoki neteisyb, atnesusi zmo-
˙ ˇ ˇ
nems tiek daug skausmo ir kanci. Vis amzinyb jis
ˇ ˙
istikimai vykdys tobul Jehovos teisingum. Todel da-
ˇ
bar mums labai svarbu stengtis mokytis is Jehovos
ˇ ¯ ˙
teisingumo. Paziurekime, kaip galime tai daryti.
ˇ
23. Kaip po Armagedono Kristus amziams tvirtins teisingum?
1 6 S K Y R I U S
ˇ ˇ
Vaik sciokime su Dievu ir
˙
‘teisingai elkimes’
ˇ
SIVAIZDUOK ess skstanciame laive. Tu jau praran-
ˇ ˙ ˙
di bet koki vilt, taciau netiketai pasirodo gelbetojas
˙
ir nuplukdo tave saugi viet. Kaip palengveja, kai
ˇ ˙
isgirsti: „Dabar tu saugus“! Ar nejaustum dekingumo
˙ ¯
savo gelbetojui? Butum skolingas jam gyvyb.
ˇ
2 Sis pavyzdys padeda geriau suprasti, k del ˙ ¯
mus
˙ ˇ
padare Jehova. Mes tikrai uz daug k jam skolingi.
¯ ˇ ¯ ˇ ˇ ˙
Jis parupino ispirk, kad butume isvaduoti is nuode-
˙ ˇ ¯ ¯ ˇ
mes bei mirties gniauzt. Galime buti ramus zinoda-
˙ ˇ ¯ ˙
mi, jog kol tikesime ta brangia ispirka, mus nuode-
˙ ˙ ˇ
mes bus atleistos ir turesime amzinojo gyvenimo vilt.
ˇ ˇ ˇ
(1 Jono 1:7; 4:9) Is 14 skyriaus suzinojome, jog ispirka
ˇ
iskalbingiausiai liudija apie nepaprast Jehovos meil
ir teisingum. Kaip turime tai atsiliepti?
3 Privalu issiaiˇ ˇ ˇ ¯ ˙
skinti, ko is mus tikisi pats Gelbeto-
ˇ ˙ ˇ
jas. Per pranas Michej Jehova sako: „Tau, zmogau,
˙ ˇ ˇ
Jis pasake, kas gera ir ko Viespats reikalauja is tavs:
¯ ˇ ˇ
teisingai elgtis, buti gailestingam ir vaikscioti nuolan-
˙ ˙
kiai su Dievu.“ (Michejo 6:8, Brb) Atkreipk demes:
ˇ
Jehova praso ‘elgtis teisingai’. Kaip galime tai daryti?
Siekime tikro teisumo
4 Jehova nori, kad gyventume
ˇ pagal jo nustatytas
˙
gerio ir blogio normas. Sios normos yra teisingos, to-
˙ ˙
1—3. a) Kodel esame skolingi Jehovai? b) Ko meilingasis Gelbetojas
ˇ ¯
reikalauja is mus?
ˇ ˇ
4. Is kur zinome, jog Jehova nori, kad gyventume pagal teisingas jo
normas?
ˇ ˇ ˙
VAIK SCIOKIME SU DIEVU IR ‘TEISINGAI ELKIMES’ 159
˙ ˇ ˙
del elgtis teisiai reiskia joms paklusti. „Mokykites da-
ˇ ˇ
ryti gera, ieskokiteˇ teisingumo“, — rasoma Izaijo 1:17
(Brb). Dievo Zodis skatina ‘siekti teisumo’. (Sofonijo
ˇ
2:3) Be to, jis ragina mus „apsivilkti nauju zmogumi,
sutvertu pagal Diev [„tikrame“, NW] teisume“. (Efe-
ˇ ˇ
zieciams 4:24) Teisus zmogus vengs smurto, netyru-
ˇ
mo bei amoralumo — visko, kas nesventa. (Psalmyno
ˇ
11:5; Efezieciams 5:3-5)
5 Ar laikytis teising Jehovos norm pernelyg sun-
¯ ˇ
ku? Ne. Jei mus sirdis traukia prie Jehovos, jo rei-
ˇ ˇ
kalavimai nebus nasta. Mes mylime Diev, pazsta-
me j, tad norime gyventi taip, kad jam tiktume.
(1 Jono 5:3) Prisiminkime: Jehova „myli teisius dar-
ˇ
bus“. (Psalmyno 11:7) Jei is ties norime sekti Die-
˙
vo teisumu, turime myleti tai, k myli jis, ir neksti
ˇ
to, ko jis nekencia. (Psalmyno 97:10, Brb)
ˇ
6 Taciau siekti teisumo netobuliems zmon ˇ ˙ ˙
ems nera
taip paprasta. Reikia nusivilkti senj asmenyb su
˙
nuodemingais darbais ir apsivilkti nauja. Biblijoje
ˇ ˙
rasoma, kad asmenybe yra „atnaujinama“ ˇ tiksliu pa-
ˇ ˇ
zinimu. (Kolosieciams 3:9, 10, NW) Zodis „atnauji-
nama“ nurodo tstin veiksm, reikalaujant uoli
˙ ˙
pastang. Kad ir kaip stengtumemes elgtis teisin-
˙ ˙
gai, kartais del nuodemingos prigimties nusideda-
ˇ ˇ ˇ
me mintimi, zodziu ar poelgiu. (Romieciams 7:14-20;
¯
Jokubo 3:2)
7 Kaip turime zi ˇ ¯ ˙
ureti klaidas,
ˇ kurias padarome,
˙
nors ir siekiame teisumo? Zinoma, nuodemi nevalia
˙ ˙ ˇ
5, 6. a) Kodel laikytis Jehovos norm nera nasta? b) Kaip Biblija
parodo, kad teisumo siekti reikia be paliovos?
ˇ ¯ ˙
7. Kaip turime ziureti klaidas, kurias padarome, nors ir siekiame
teisumo?
˙
˙
sumenkinti. Vis delto neturime ir nusivilti manyda-
˙
mi, jog del j netinkame tarnauti Jehovai. Gailestin-
¯ ˇ ˇ
gasis Dievas pasirupino, kad nuosirdziai atgailaujan-
ˇ ˙ ˙
tys zmones galet atgauti jo palankum. Pamstyk
ˇ ˇ ˇ ˇ
apie viltingus apastalo Jono zodzius: „Rasau jums tai,
˙ ˙ ¯
kad nedarytumete nuodemi.“ Bet paskui jis pridu-
˙ ˙ ˙ ˙
re: „O jei kuris nusidet [del paveldeto netobulu-
ˇ ˙ ˙ ˙
mo], tai mes turime Uztarej pas Tev, teisj Jez
¯ ˙
Krist.“ (1 Jono 2:1) Taip, Jehova pasirupino, kad Je-
˙ ˇ ˇ ¯ ¯
zus sumoket uz mus ispirk ir mus tarnyba but
ˇ ˙
priimtina, nors ir esame is prigimties nuodemingi.
ˇ ˙
Argi tai neskatina visomis isgalemis stengtis tikti Je-
hovai?
Geroji naujiena ir Dievo teisingumas
8 Elgtis teisiai, tai yra sekti Dievo teisingumu, gali-
me uoliai skelbdami gerj naujien apie Dievo Ka-
ralyst. Kaip Jehovos teisingumas susijs su gerja
naujiena?
9 Jehova nesiims naikinti sios ˇ
nedoros sistemos neti-
˙ ˙ ˇ
ketai, neperspejs. Pranasaudamas apie pabaigos me-
˙ ˙ ˙ ¯
to vykius Jezus pasake: „Pirmiau tures buti visoms
tautoms ˇ paskelbta Evangelija.“ (Morkaus 13:10; Mato
ˇ
24:3) Zodis „pirmiau“ rodo, jog pries tuos vykius vi-
same pasaulyje bus dirbamas skelbimo darbas. Vie-
ˇ ˙ ˇ
nas is t artejanci vyki — didis sielvartas, per kur
˙
bus sunaikinti nedoreliai bei nutiestas kelias tei-
sing naujj pasaul. (Mato 24:14, 21, 22) Niekas
˙ ˙
negales teisetai kaltinti Jehovos neteisingai pasielgus
˙ ˙ ˙
su nusidejeliais. Ne kart perspedamas Dievas duoda
8, 9. Kaip gerosios naujienos skelbimo darbas rodo Jehovos teisin-
gum?
ˇ ˇ ˙
ˇ ˇ ˇ ¯
jiems apsciai prog pasikeisti ir isvengti zuties. (Jo-
nos 3:1-10)
10 O kaip mes atspindime Dievo teisingum skelb-
dami gerj naujien? Pirmiausia teisinga yra viso-

ˇ ˙ ˙ ˇ ˙
mis isgalemis stengtis padeti issigelbeti kitiems. Pri-
siminkime pavyzd apie skstant laiv. Tikriausiai ne
ˇ ˇ ˙
vien pats dziaugtumeisi siropsts gelbejimosi valt,
˙ ˙ ˙
bet ir noretum padeti tiems, kurie tebera vandenyje.
˙ ˇ ˙
Taigi privalome pagelbeti zmonems, besikamuojan-
ˇ
tiems sio nedoro pasaulio „vandenyse“. Tiesa, daug
¯ ˙
kas nepriims mus pagalbos. Vis delto Jehova yra
¯ ˇ ˇ ˙
kantrus, tad mus pareiga yra istiesti zmonems pa-
˙ ˇ ˙
galbos rank, kad jie galet atsiversti ir issigelbeti.
(2 Petro 3:9)
11 Gerj naujien skelbdami visiems sutiktiems
ˇ ˙
zmonems teisingum parodome ir kitaip — esame ne-
ˇ ˇ ˙ ˇ ˇ
saliski. Prisimink: „Dievas nera saliskas. Jam brangus
ˇ
kiekvienos tautos zmogus, kuris jo bijo ir teisingai
ˇ
gyvena.“ (Apastal darb 10:34, 35) Jeigu norime
˙
atspindeti Jo teisingum, turime vengti sprsti apie
ˇ ˇ
zmones is anksto. Gerj naujien turime skelbti vi-
˙ ˙
siems, nesvarbu, kokia j tautybe, socialine ar eko-
˙ ˙ ˙ ˇ
nomine padetis. Taip visi klausantieji gales isgirsti bei
ˇ
atsiliepti gerj naujien. (Romieciams 10:11-13)
˙
Kaip elgiames su kitais
12 Dar teisingum galime rodyti su kitais elgdamiesi
taip, kaip su mumis elgiasi Jehova. Lengva smerkti,

10, 11. Kaip skelbdami gerj naujien atspindime Dievo teisin-
gum?
˙ ˙ ˙ ˇ ˙
12, 13. a) Kodel neturetume skubeti teisti kit? b) K reiskia Jezaus
ˇ ¯ ˙ ˇ ˇ
patarimas „neteiskite“ ir „nesmerkite“? (Taip pat ziurek isnas.)
˙
˙
kritikuoti kitus ir abejoti j motyvais. Bet argi nore-
ˇ ˙ ¯
tume, kad Jehova be gailescio tyrinet mus paska-
¯
tas ir trukumus? Jehova su mumis taip nesielgia.
˙ ˇ ˙
Psalmininkas sake: „Jei tu, Viespatie, laikysi nuode-
ˇ ˙ ˇ
mi sskait, kas, Viespatie, begales issilaikyti?“ (Psal-
ˇ
myno 130:3, Jr) Argi ne dziugu, kad teisingasis ir
ˇ ¯ ˙
gailestingasis Dievas neskaiciuoja mus nuodemi?
(Psalmyno 103:8-10) Kaip tad su kitais turime elgtis
mes?
13 Jei suvokiame, kad Dievas ne tik teisingas, bet ir
˙ ˙
gailestingas, neskubesime smerkti kit del smulk-
¯ ˇ
men arba dalyk, kurie mus visai neliecia. Kalno
˙ ˙ ¯ ˙
pamoksle Jezus spejo: „Neteiskite, kad nebutumete
ˇ ˇ
teisiami.“ (Mato 7:1) O Luko evangelijoje uzrasyti
˙ ˇ ˇ ¯
dar tokie Jezaus zodziai: „Nesmerkite ir nebusite pa-
˙ ˙
smerkti.“1 (Luko 6:37) Jezus parode suprants neto-
ˇ
bul zmoni polink teisti. Jei kuris jo klausytojas
˙
buvo prats smerkti kitus, turejo liautis tai dars.
14 Kodel ˙ ˙
reikia liautis teisti? Viena, neturime teises
¯ ˙
to daryti. Mokinys Jokubas primena, kad „tera vie-
˙ ˙
nintelis statymo leidejas ir teisejas“ — Jehova. Pas-
kui paklausia: „Kas gi tu toks, kad teistum artim?!“
¯ ˇ ˙ ˙
(Jokubo 4:12; Romieciams 14:1-4) Be to, del nuode-
¯ ˇ ˇ
mingos prigimties kartais buname saliski. Daugelis
ˇ
veiksni — neigiamas nusistatymas, uzgauta savimei-
ˇ
1 Siame Biblijos vertime skaitome „neteiskite“ ir „nesmerkite“, to-
˙ ˇ ˙ ˙
del gali atrodyti, kad cia perspejama nepradeti teisti ir smerkti. Ta-
ˇ ˇ ˇ
ciau originalo kalba pavartoti veiksmazodziai rodo besitsiant veiks-
˙
m. Vadinasi,
ˇ reikejo liautis daryti tai, kas jau buvo daroma kur laik.
˙ ˇ ˙
Todel „Sventojo Rasto Naujojo pasaulio vertime“ sakoma „liaukites
˙
teisti“ ir „liaukites smerkti“.
˙
14. Kodel turime liautis teis?
Dievo teisingum rodome skelbdami gerj
ˇ ˙
naujien visokiems zmonems
˙
le, pavydas ar sitikinimas savo teisumu — gali paska-
tinti mus susidaryti klaiding nuomon apie kitus.
¯ ˙
Jei suvokiame, jog mus galimybes sprsti apie kitus
ˇ
ribotos, neieskosime priekabi. Mes negalime skai-
ˇ ˇ ˇ ˇ
tyti sirdzi ir nezinome visko apie kitus zmones. Tad
kaip drstume primesti bendratikiams blogus moty-
ˇ ˇ
vus ar daryti isvadas, kad jie netarnauja Dievui is
ˇ ˇ ˇ
sirdies? Kur kas geriau sekti Jehovos pavyzdziu ir ies-
ˇ ˙
koti broli bei sesi gerj bruoz — nesutelkti de-
mesio klaidas.
ˇ
15 O kaip su seimos ˇ ˇ
nariais? Deja, siais laikais ypac
˙ ˇ
negailestingai elgiamasi ten, kur turet viespatauti
˙ ˙
ramybe, — namuose. Niekas nebesistebi girdedamas
˙ ˙
15. Kaip nedera kalbeti ir elgtis Dievo garbintojams ir kodel?
˙
ˇ ˇ ˙
apie smurtaujancius vyrus, zmonas ar tevus, kurie
ˇ ˇ ˇ ˇ
nesiliauja „teisti“ savo seimynyksci uzgauliojimais
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
arba net kumsciais. Taciau pikt zodzi, kandaus sar-
¯
kazmo bei smurto Dievo garbintoj tarpe neturi buti.
ˇ ˙
(Efezieciams 4:29, 31; 5:33; 6:4) Jezaus patarimas
liautis teisti bei smerkti taikytinas ir namuose. Prisi-
¯ ˇ
minkime, kad buti teisingam reiskia su kitais elgtis
¯
taip, kaip su mumis elgiasi Jehova. O mus Dievas
¯ ˇ ˇ
niekad nebuna grubus ar ziaurus. Jis „kupinas uzuo-
ˇ ˙ ¯
jautos“ j mylintiems zmonems. (Jokubo 5:11) Koks
sektinas pavyzdys!
Vyresnieji tarnauja „pagal teisingum“
ˇ ˇ ˇ
16 Elgtis teisingai privalome visi, taciau krikscioni
˙
susirinkimo vyresnieji labiausiai. Atkreipk demes,
ˇ ˇ ˇ ˇ ¯
kaip Izaijo knygoje pranasiskai aprasomi „didziunai“,
ˇ
tai yra vyresnieji: „Karalius viespataus pagal teisu-
ˇ ¯
m, didziunai valdys pagal teisingum.“ (Izaijo 32:1)
Taip, Jehova tikisi, kad vyresnieji tarnaus teisingai.
Kaip jie gali tai daryti?
ˇ
17 Tie dvasiskai ¯ ˇ ˙
brandus vyrai zino, jog noredami pa-
laikyti teisingum turi saugoti susirinkim tyr. Kar-
˙ ˇ
tais jiems tenka nagrineti sunkius nusizengimus. To-
kiais atvejais jie prisimena, kaip elgiasi Dievas, — jis
yra teisingas, bet kartu, jei tik manoma, ir gailestin-
˙ ˙ ˙
gas. Todel vyresnieji nori paskatinti nusidejel atgai-
ˇ ˇ
lauti. O kaip, jei sis nepaiso
ˇ j pastang ir nusizen-
ˇ
gs nesigaili? Jehovos Zodyje nurodyta imtis ryzting
ˇ ˇ ˇ
priemoni: „Pasalinkite piktadar is savo paci tar-
po.“ Vadinasi, j teks atskirti nuo susirinkimo. (1 Ko-
ˇ ˙
16, 17. a) Ko Jehova tikisi is vyresnij? b) K ir kodel reikia daryti,
˙ ˙
jei nusidejelis neatgailauja?
ˇ ˇ ˙
ˇ
rintieciams 5:11-13; 2 Jono 9-11) Vyresniesiems skau-
ˇ ˇ ˇ
du zengti tok zingsn, taciau jie suvokia, kad tai
¯ ˇ
butina norint issaugoti susirinkim moraliai ir dva-
ˇ ˙
siskai tyr. Vis delto jie tikisi, jog vien dien nusi-
˙ ˙ ˇ
dejelis susipras ir grs. (Luko 15:17, 18)
18 Be to, tarnauti teisingumui reiskia ˇ
ˇ laiku duoti pa-
ˇ ˇ
tarim is Biblijos. Zinoma, vyresnieji neiesko bendra-
˙
tiki klaid nei prog juos taisyti. Vis delto ˇ kartais
ˇ ˇ ˙
krikscionis gali ‘pulti koki nuodem’. Zinodamas,
˙ ˇ ˇ
kad Dievo teisingumas nera ziaurus ir beatodairis-
kas, vyresnysis stengsis ‘pataisyti tok romumo dvasio-
ˇ
je’. (Galatams 6:1, Brb) Vyresnysis nebars klystanciojo
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ ˙
siurksciais zodziais, o bandys jam padeti meilingais
ˇ ˙ ˇ
patarimais. Net konkreciai spedami — aiskiai nurody-
dami neprotingo poelgio pasekmes — vyresnieji turi
ˇ ˙
nepamirsti, jog nusidejs bendratikis yra Dievo kai-
˙ ˙
menes avis.1 (Luko 15:7) Patarimas ar perspejimas la-
˙ ˙
biau paveiks nusidejel, jeigu bus duodamas su meile.
19 Vyresniesiems daznai ˇ
tenkaˇ sprsti dalykus, svar-
bius visiems bendratikiams. Stai kartais jie susitinka
¯
apsvarstyti, ar but galima vien arba kit brol re-
komenduoti skirti susirinkimo vyresniuoju arba tar-
˙ ˙ ˇ ¯ ˇ ˇ
nybiniu padejeju. Jie zino, kaip svarbu buti nesalis-
˙
kiems, todel tokiuose susitikimuose vadovaujasi Dievo
ˇ
1 2 Timotiejui 4:2 rasoma, jog vyresniesiems kartais tenka ‘barti,
ˇ ˇ ´ ˇ
drausti, raginti’. Graikiskas zodis parakaleo, isverstas „raginti“, gali
ˇ ˇ ´ ˇ
reiksti ir „drsinti“. O jam giminingas zodis parakletos gali reiksti teis-
ˇ ˙
mo advokat. Vadinasi, net grieztai spedami vyresnieji turi stengtis
˙ ˙
padeti tiems, kuriems reikia dvasines pagalbos.
ˇ ˇ
18. Ko vyresnieji neturi pamirsti duodami kitiems patarim is Bibli-
jos?
19. K tenka sprsti vyresniesiems ir kuo jie turi vadovautis?
Vyresnieji atspindi Jehovos teisingum
¯ ˇ
stiprindami liudinciuosius
reikalavimais, o ne savo nuomone. Taip jie veikia ‘be

ˇ ˇ
isankstinio nusistatymo ir neatsizvelgdami asme-
nis’. (1 Timotiejui 5:21, Brb)
20 Vyresnieji palaiko Dievo teisingum ir kitaip. Is- ˇ
ˇ
pranasavs, kad jie tarnaus „pagal teisingum“, Izaijas
˙ ˙
tsia: „Kiekvienas j bus pastoge nuo vejo, prieglobs-
˙
tis nuo audros. Jie bus lyg vandens sroves dykumoje,
ˇ ˙ ˇ ˇ ˙ ˙ ˇ
lyg milzines uolos seselis saules tviskinamoje salyje.“
¯
(Izaijo 32:2) Taigi vyresnieji stengiasi buti bendrati-
ˇ
kiams paguodos ir atgaivos saltinis.
ˇ
21 Siandien sunkum slegiamiems zmon ˇ ˙
ems reikia
¯ ˙ ¯
pastiprinimo. Vyresnieji, kaip jus galite padeti „liu-
¯ ˙
20, 21. a) Kuo stengiasi buti vyresnieji ir kodel? b) Kaip vyresnieji
˙ ¯
gali padeti nuliudusiesiems?
ˇ ˇ ˙
Apmstykime
ˇ
Pakartoto statymo 1:16, 17. Ko Jehova reikalavo is Izraelio
˙ ˇ
teisej ir ko is to gali pasimokyti vyresnieji?
˙
Jeremijo 22:13-17. Kokio neteisingo elgesio vengti perspeja Je-
¯
hova ir kas butina norint sekti jo teisingumu?
˙ ˇ
Mato 7:2-5. Kodel nedera ieskoti bendratiki yd?
¯ ˇ ¯ ˇ ˇ
Jokubo 2:1-9. Kaip Jehova ziuri saliskum ir kaip galime lai-
ˇ
kytis cia duodamo patarimo bendraudami su kitais?
ˇ ˇ
dintiesiems“? (1 Tesalonikieciams 5:14, Brb) Uzjau-
ˇ ˇ ¯
ciamai juos isklausydami. (Jokubo 1:19) Gal juos sle-
¯ ˇ ˇ
gia koks rupestis ir jie nori issipasakoti zmogui,
kuriuo pasitiki. (Patarli 12:25) Patikinkite, kad Jeho-
va bei visi bendratikiai juos vertina, brangina ir myli.
˙
(1 Petro 1:22; 5:6, 7) Be to, melskites drauge su jais
ˇ ˙ ˇ ˇ
ir uz juos. Girdeti nuosirdzi vyresniojo mald bro-
¯ ˙ ¯ ¯
liui gali buti didele paguoda. (Jokubo 5:14, 15) Jus
˙ ˙
pastangos padeti prislegtiesiems neliks teisingumo
˙
Dievo nepastebetos.
22 Jei sekame Jehovos teisingumu, dar labiau su juo
˙
suartejame. O kad juo sekame, galime parodyti laiky-
damiesi teising jo norm, skelbdami gyvyb gelb-
ˇ ˙
stinci naujien bei sutelkdami demes gersias kit
savybes. Vyresnieji, saugodami susirinkim tyr, duo-
ˇ ˇ ˇ ˇ
dami bendratikiui ugdant patarim is Rasto, nesalis-
¯ ˇ
kai sprsdami reikalus bei stiprindami liudinciuosius,
¯ ˇ
jus irgi atspindite Dievo teisingum. Kaip dziaugiasi
ˇ
Jehova matydamas, kad jo tauta uoliai stengiasi vaiks-
ˇ
cioti su juo ir elgtis teisingai!
˙
22. Kaip galime sekti Jehovos teisingumu ir kodel stengtis verta?
3 D A L I S
ˇ ˇ
„ISMINTINGOS SIRDIES“
¯ ˇ ˇ
Kas gali buti vertingiauˇ uz tikr ismint,
ˇ
kurios moko Jehova! Sioje dalyje atidziau
˙ ˙
patyrinesime, kokia begaline yra Dievo
ˇ ˇ
Jehovos ismintis. Apie j istikimasis Jobas
ˇ ˇ
yra pasaks: „Jis ismintingos sirdies.“
(Jobo 9:4)
1 7 S K Y R I U S
ˇ
‘O Dievo isminties gelme!’
ˇ ˇ ˙ ˇ ˇ ¯
VISKAS zlugo! Zmones, sestosios kurimo dienos ste-
˙ ˇ
buklas, nupuole. Jehova buvo pareisks, kad „visa, k
ˇ ˙
buvo padars“, taigi ir zmones, yra „labai gera“. (Pra-
ˇ ˇ ˇ
dzios 1:31) Bet stai septintosios ˇ dienos pradzioje Ado-
ˇ ˙ ˙
mas ir Ieva stojo maistininko Setono pusen. Taip jie
ˇ ˙ ˙
uzsitrauke nuodem, netobulum ir mirt.
˙
2 Galejo pasirodyti, kad Dievo septintosios dienos su-
ˇ ˇ ˙ ¯
manymas suzlugdytas. Si diena turejo trukti tukstan-
ˇ ˙ ˇ ˇ ˙
cius met, kaip ir ankstesnes sesios. Jehova paskelbe
ˇ ˇ ˇ ˙ ˙
si dien sventa, o jai baigiantis visoje zemeje turejo
˙ ˇ ˇ
klesteti rojus, apgyventas tobul zmoni. (Pradzios
˙
1:28; 2:3) Bet ar galima buvo to tiketis po tokio siau-
ˇ ˇ
bingo maisto? K darys Dievas? Tai buvo didziulis, gal
ˇ ˇ
net pats didziausias, Jehovos isminties patikrinimas.
3 Jehova nedelse˙ veikti. Jis iskart ˇ
paskelbe nuospren-
˙
ˇ ˇ ˙
d Edeno maistininkams ir uzsimine apie savo nuosta-
ˇ ˇ ˇ
b ketinim istaisyti skaudzias maisto pasekmes. (Pra-
ˇ ˇ ˙
dzios 3:15) Jehova is anksto numate, kaip tai padarys,
˙ ˙
ir jo planas apeme ilg laikotarp nuo pat Edeno, per
ˇ ¯ ˇ
visus zmonijos istorijos tukstantmecius ir dar siekia to-
lim ateit. Tas sumanymas labai paprastas, bet drau-
ˇ ˙
ge toks ismintingas, jog Biblijos skaitytojas galet vis
˙
gyvenim su pasitenkinimu j tyrineti ir analizuoti.
˙
Be to, nera abejoni, kad Jehova savo tiksl pasieks.
1, 2. Koks buvo Jehovos sumanymas septintajai dienai ir kaip jos
ˇ ˇ
pradzioje buvo patikrinta Dievo ismintis?
˙ ˇ ¯ ˇ
3, 4. a) Kodel Jehovos atsakas maist Edene yra spudingas jo is-
ˇ ˙
minties pavyzdys? b) K turime nuolankiai pripazinti tyrinedami
ˇ
Jehovos ismint?
˙
˙ ˇ
Jis sunaikins vis blog, nuodem ir mirt, o istiki-
ˇ ˙ ˇ
miems zmonems grzins tobulyb. Ir visa tai vyks
ˇ
pries baigiantis septintajai dienai. Niekas nesukliudys
ˇ
Jehovai laiku pasiekti to, k jis yra numats zemei ir
ˇ
zmonijai.
4 Argi tokia ismintis ˇ ˇ
nestulbina? Didziai sujaudintas
ˇ ˇ ˙ ˇ
apastalas Paulius rase: ‘O Dievo isminties gelme!’ (Ro-
ˇ ˙
mieciams 11:33) vairiais aspektais nagrinedami Die-
ˇ ˙ ˙ ˙
vo ismint, turekime omenyje, kad ji yra beribe, todel
¯ ˙
mus galimybes suprasti j labai ribotos. (Jobo 26:14)
ˇ ˇ ˇ
Pirmiausiai issiaiskinkime, kas toji ismintis yra.
ˇ
Kas yra Dievo ismintis
ˇ
5 Ismintis ˙ ˇ
nera zinios. Nors kompiuteriai gali su-
ˇ ˇ
kaupti begal informacijos, niekas nelaiko si masin
˙ ˇ ˇ
protingomis. Vis delto zinios ir ismintis yra susijusios.
ˇ ˇ ˇ
(Patarli 10:14) Pavyzdziui, jeigu ieskotum ismintin-
go patarimo, kaip gydyti sunki lig, ar kreiptumeisi
ˇ
zmog, kuris menkai tenutuokia apie medicin?
´ ˇ ˇ ¯
Vargu! Vadinasi, tikrai isminciai gyti butinos tikslios
ˇ
zinios.
6 Jehovos zinios ˇ ˇ ˇ ˙
neissenkamos. Jis yra „amzinybes
ˇ ˇ
Karalius“, taigi vienintelis gyvena per amzius. (Apreis-
ˇ ˙
kimo 15:3, NW) Jis zino visk, kas dejosi per tuos
ˇ ˇ ˇ ˙
ilgus simtmecius. Biblijoje rasoma: „Jam nera joki
˙ ¯
paslept kurini, bet visa yra gryna ir atidengta akims
˙
to, kuriam turesime duoti apyskait.“ (Hebrajams
ˇ
4:13; Patarli 15:3) Jehova puikiai pazsta visa, k yra
¯ ˇ ˇ
sukurs, ir nuo pat pradzi stebi zmoni veikl. Jis ti-
ˇ ˇ
ria kiekvieno zmogaus sird, viskas jam yra kaip ant
ˇ ˇ ˇ ˇ
5, 6. Kaip ismintis susijusi su ziniomis ir kiek placios Jehovos zinios?
ˇ
‘O DIEVO ISMINTIES GELME!’ 171
ˇ ˇ ˙
delno. (1 Metrasci 28:9) Jehova mums dave laisv
ˇ ˇ ˇ
vali, tad dziaugiasi, kai apsisprendziame ismintingai.
ˇ
Jis yra „maldos klausytojas“, galintis vienu metu is-
klausyti visus, kas j kreipiasi! (Psalmyno 65:2, Jr)
Be to, Jehova turi tobul atmint.
7 Jehova ne tik zino ˇ ˇ
visk. Jis mato rys tarp atskir
˙
fakt ir bendr vaizd, kur sudaro daugybe detali.
ˇ
Vertindamas ir teisdamas jis aiskiai skiria gera nuo blo-
ga, svarbius dalykus nuo menk. Dievas mato ne tik
ˇ ˇ ˇ
isor, bet zvelgia tiesiai sird. (1 Samuelio 16:7) Taip,
ˇ
Jehova turi supratim ir zvalg — savybes, pranoks-
ˇ ˇ ˙ ˇ
tancias zinojim. Vis delto ismintis yra dar daugiau.
ˇ ˇ ˇ
8 Ismintis — tai zinios, zvalga ir supratimas kartu bei
˙
sugebejimas visu tuo pasinaudoti. Net kai kurie Bib-
ˇ ˇ ˇ ˇ
lijos originalo kalbos zodziai, verciami „ismintis“,
ˇ ˇ ˇ ˙ ˇ
paraidziui reiskia „nasus darbas“ arba „praktine is-
ˇ ˙ ˙
mintis“. Vadinasi, Jehovos ismintis nera vien teorine.
ˇ
Ji praktiska ir veiksminga. Vadovaudamasis savo be-
˙ ˇ
ribemis ziniomis ir supratimu, Jehova visuomet pri-
ˇ
ima geriausius sprendimus ir gyvendina juos pacio-
˙
mis veiksmingiausiomis priemonemis. Tai ir yra tikra
ˇ ˙ ˇ ˇ ˇ
ismintis! Jehova patvirtina Jezaus zodzius: „Ismintis
pasiteisina savo darbais.“ (Mato 11:19) Kad ir k Jeho-
va daryt, koki viet visatoje tam pasirinkt — vis-
ˇ ˇ
kas akivaizdziai byloja apie jo ismint.
ˇ
Kas rodo Dievo ismint
˙
9 Ar esi kada su pasigerejimu stebejs, ˙ ˙
kaip sumaniai
ˇ
amatininkas meistrauja kok graz, nauding daikt?
ˇ ˇ
7, 8. Kaip Jehova rodo supratim, zvalg ir ismint?
ˇ
9, 10. a) Koki ismint turi Jehova ir kur mes j matome? b) K apie
ˇ ˙
Jehovos ismint byloja lsteles sandara?
˙
¯ ˙ ˇ ¯ ˇ ˙
Be abejo, kurybine jo ismintis daro spud. (Isejimo
ˇ ˇ
31:1-3) Jehova yra tokios isminties saltinis ir savinin- ˇ
˙
kas. Karalius Dovydas apie Jehov pasake: „Slovinu
tave, nes esu nuostabiai padarytas. Tavo visi darbai
¯ ˇ ˇ
nuostabus, — as tai gerai zinau.“ (Psalmyno 139:14)
ˇ ˇ ˇ ¯
Is ties, kuo daugiau suzinome apie zmogaus kun,
˙ ˇ
tuo labiau stebimes Jehovos ismintimi.
10 Pagalvok: tavo gyvybe˙ uzsimezg ˇ ˙ ˇ
e is vienos lsteles
˙
˙ ˇ
— tevo spermatozoido apvaisintos motinos kiausia-
˙ ˙ ˙ ˇ
lstes. Ta lstele pradejo dalytis. Ir stai suaugus tave
sudaro jau apie 100 trilijon lsteli. Jos tokios ma-
ˇ ˙ ˇ
zytes, kad 10 000 vidutinio dydzio lsteli tilpt ant
˙ ˙
smeigtuko galvutes. Vis delto kiekviena j yra stul-
˙ ˙ ˙ ˇ
binamai sudetinga — gerokai sudetingesne uz bet
ˇ
kok zmogaus sukurt mechanizm ar fabrik. Pasak
˙
mokslinink, lstele yra lyg siena apjuostas miestas
ˇ
su saugomais vartais, transporto bei rysi sistemomis,
˙ ˙ ˇ
jegainemis, gamyklomis, atliek salinimo ir perdir-
bimo rengimais, apsaugos mechanizmais ir net su
ˇ ¯
savotiska vyriausybe, sikurusia branduolyje. Be to,
˙
vos per kelias valandas lstele gali „pagaminti“ tiks-
ˇ
li savo pacios kopij!
ˇ
11 Zinoma, ne visos lsteles ˙
yra vienodos. Dalydamo-
˙
si embriono lsteles prisiima vairias funkcijas. Vienos
˙
j tampa nervinemis, kitos — kaul, raumen, krau-
˙ ˇ
jo ar aki lstelemis. Tokie skirtumai uzprogramuo-
˙
ti lsteles genetinio kodo „bibliotekoje“, arba DNR.
˙
domu, kad Dovydas buvo kveptas pasakyti Jehovai:
11, 12. a) Kas lemia embriono lsteli funkcij skirtumus ir kaip tai
ˇ ˇ ˇ
patvirtina Psalmyno 139:16 (NW) zodzius? b) Kaip zmogaus smege-
˙
n ypatybes liudija, jog esame „nuostabiai padaryti“?
ˇ
˙
„Tavo akys mate net mano gemal ir tavo knygoje
ˇ
buvo surasytos visos jo dalys.“ (Psalmyno 139:16, NW)
12 Kai kurie zmogaus ˇ ¯
kuno organai irgi be galo su-
˙ ˇ
detingi. Pavyzdziui, smegenys. Kai kas jas vadina su-
˙ ˇ ˇ
detingiausiu is vis zinom objekt visatoje. Smege-
nis sudaro apie 100 milijard nervini lsteli —
ˇ ˇ ˇ ˇ ¯
mazdaug tiek zvaigzdzi yra mus galaktikoje. Kiek-
¯ ˇ
vien nervin lstel su kitomis sieja tukstanciai jung-
ˇ ˙
ci. Pasak mokslinink, smegenys galet sutalpinti
vis informacij, sukaupt visose pasaulio biblioteko-
ˇ ˇ ˇ ˇ
se, nes turi neismatuojam atmint. Desimtmecius s
˙
„nuostabiai padaryt“ organ tyrinej mokslininkai
ˇ
pripazsta, jog vargu ar kada iki galo perpras jo veikl.
13 Taciau ˇ ˇ ˙ ˇ ¯ ˙ ˇ
zmogus tera vienas is Jehovos kurybines is-
ˇ ˇ ˇ
minties pavyzdzi. Psalmyno 104:24 rasoma: „Viespa-
¯ ¯ ˇ
tie, kokie vairus tavo kuriniai! Kaip ismintingai juos
¯ ¯ ˇ ˙
visus sukurei! Tavo kurini pilna zeme.“ Kiekvienas
¯ ˇ ˇ
kurinys kalba apie Jehovos ismint. Pavyzdziui, skruz-
˙ ˙ ˇ
dele yra „instinktyviai ismintinga“. (Patarli 30:24,
ˇ ˙
NW) Is ties skruzdeli kolonijos nuostabiai organi-
ˇ ¯ ˇ
zuotos. Vienos priziuri, saugo ir lyg karves melzia
¯
amarus. Kitos ukininkauja — augina grybus. Kiti gy-
viai vadovaudamiesi ˇ instinktais ˙ irgi daro daugyb
˙
nuostabi dalyk. Stai kambarine muse yra tokia pui-
ˇ ˇ ˙ ˙
ki aukstojo pilotazo meistre, jog net tobuliausiu lek-
tuvu nepavykt pakartoti jos triuk. Migruojantys
ˇ ˇ ˇ ˇ
pauksciai orientuojasi pagal zvaigzdes, magnetinius
ˇ ˙ ˇ ˇ ˙
zemes laukus arba kazkok savo biologin zemelap.
˙ ˙ ˇ
13, 14. a) Kaip skruzdeles bei kiti gyviai rodo ‘instinktyvi ismint’
¯ ˙ ˙ ¯
ir k tai pasako apie Kurej? b) Kodel galime teigti, kad Dievo kuri-
ˇ
niai, net tokie kaip voratinklis, yra padaryti ismintingai?
ˇ
˙ ˇ ˙
Met metais biologai tyrineja uzprogramuot sude-
ˇ ˙
ting t gyvi elgsen. Tad koks ismintingas turet
¯
buti pats Programuotojas!
14 Mokslininkai daug ko ismoko ˇ ˇ ¯
is Jehovos kurybi-
˙ ˇ ˇ
nes isminties. Yra net speciali biologijos mokslo saka
— biomimetika, siekianti pakartoti gamtos stebuklus.
ˇ ˇ
Pavyzdziui, tave tikriausiai stebina voratinklio grozis.
ˇ ˇ ˇ ¯ ˇ ˇ ¯
Taciau inzinieri zavi nuostabi jo struktura. Is paziu-
ros silpnos voratinklio gijos, proporcingai lyginant,
˙ ˇ ˇ
yra tvirtesnes uz plien bei kulk nepermusamos lie-
˙ ˇ ˙ ˇ
menes medziag. Kiek tvirtesnes? sivaizduok zvejy-
ˇ
bos laivo tinklo dydzio voratinkl. Toks voratinklis pa-
˙ ˙
jegt sulaikyti net keleivin lektuv! Taip, visi Jehovos
¯ ˇ
kuriniai atspindi jo ismint.
ˇ ˇ ˙
Ismintis regima ne vien zemeje
15 Apie Jehovos ismint ˇ ˇ ˇ
liudija visa visata. Zvaigz-
˙ ˇ ˇ ˙ ˙
des, apie kurias siek tiek raseme 5 skyriuje, nera bet
ˇ ˙ ˙ ˇ
kaip ismetytos erdveje. Ismintingai nustats „dangaus
¯ ˙ ˇ ˇ
skliauto status“ Jehova subure zvaigzdes galaktikas,
ˇ ˇ ˇ
sias — spiecius, o pastaruosius — superspiecius.
¯
(Jobo 38:33, KP) Tad nenuostabu, kad dangaus kunus
Jehova vadina „kariuomene“. (Izaijo 40:26, Jr) Vis
˙ ˙ ˇ
delto yra ir kita kariuomene, dar aiskiau atspindinti
ˇ
Jehovos ismint.
16 Kaip minejome ˙
4 skyriuje, Dievas vadinamas
ˇ ˙ ˇ
„Kareivij Jehova“, nes yra didziules simt milijon
ˇ ˇ ˇ ˙
15, 16. a) K apie Jehovos ismint kalba zvaigzdetas dangus? b) Kaip
ˇ ˙
Jehovos ismint rodo tai, jog jis yra vyriausiasis daugybes angel
Vadas?
˙ ˇ ˙ ¯ ˇ
Kas padare zemes gyvunus ‘instinktyviai ismintingus’?
˙
¯
dvasini butybi armijos vyriausiasis Vadas. Tai rodo
ˇ ˇ
Jehovos gali. Bet kur cia ismintis? Pamstyk: Jehova
˙ ˙
ir Jezus niekada nepaliauja dirb. (Jono 5:17) Todel
ˇ ˇ ˇ
logiska manyti, kad Auksciausiojo tarnai angelai irgi
ˇ ˙ ˇ ˇ ˇ
visuomet uzsiem. Be to, jie yra pranasesni uz zmo-
nes — daug protingesni ir galingesni. (Hebrajams 1:7;
˙
2:7) Vis delto jau milijardus met angelai dirba Jeho-
ˇ
vos jiems pavest dziug, malon darb — ‘vykdo jo
ˇ
zod ir vali’. (Psalmyno 103:20, 21) Kokia stulbinanti
˙ ¯ ˇ ¯ ˙ ˇ
turet buti j Priziuretojo ismintis!
˙ ˇ
Jehova „vienintelis tera ismintingas“
17 Taigi nenuostabu, kad Biblijoje Jehovos ismintis ˇ
ˇ ˇ
aukstinama. Pavyzdziui, joje pasakyta, kad Jehova
˙ ˇ ˇ
„vienintelis tera ismintingas“. (Romieciams 16:27, Vl)
ˇ ˇ
Jehova vienintelis turi absoliuci ismint. ˇ Jis yra tik-
ˇ ˇ ˙ ˙
ros isminties saltinis. (Patarli 2:6) Stai kodel Jezus,
ˇ ¯ ˙ ˇ
ismintingiausias Jehovos kurinys, kalbejo ne is savs,
˙ ˙
o tai, k nurode Tevas. (Jono 12:48-50)
18 Atkreipk demes, ˙ ˇ ˇ
kaip Jehovos ismint slovino
ˇ ˇ ˇ
apastalas Paulius: „O Dievo turt, isminties ir pazini-
ˇ
mo gelme! Kokie neistiriami jo sprendimai ir nesu-
ˇ ˙
sekami jo keliai!“ (Romieciams 11:33) Sakin prade-
ˇ ˇ ˙
js jaustuku „o“, Paulius isreiske stiprius jausmus —
ˇ ˙ ˇ ˇ
didel susizavejim. Jo pasirinktas graikiskas zodis,
ˇ ˙ ˇ ˇ ˙
isverstas „gelme“, yra giminingas zodziui „bedugne“,
ˇ ˇ
tad zadina vaizduot. Mstydami apie Jehovos ismin-
ˇ ¯ ˇ
t, mes tarsi ziurime bedugn, neismatuojam pra-
ˇ ˙
raj — toki gili ir placi, jog niekada nepajegtume
ˇ ˇ ˇ
nei suvokti jos dydzio, nei jos aprasyti, nei nubraizyti
˙ ˙ ˇ
17, 18. Kodel Biblijoje pasakyta, kad Jehova „vienintelis tera ismin-
˙ ˇ ˙
tingas“, ir kodel jo ismintis turet kelti mums pagarbi baim?
ˇ
Apmstykime
ˇ ˙
Jobo 28:11-28. Kiek vertinga Dievo ismintis ir kodel naudin-
ga j gilintis?
ˇ ¯
Psalmyno 104:1-25. Kaip apie Jehovos ismint liudija jo kuri-
niai ir kokius jausmus tai kelia tau?
¯
Patarli 3:19-26. Koki tak kasdieniam mus gyvenimui
ˇ
padarys Jehovos isminties apmstymai ir pritaikymas?
˙ ˇ
Danieliaus 2:19-28. Kodel Jehova vadinamasˇ paslapci Atsklei-
˙ ˙ ˇ ¯ ˙ ˇ ˇ ˇ ˇ
deju ir kaip turetume ziureti pranasisk jo Zodzio ismint?
ˇ ˙
jos zemelapio. (Psalmyno 92:6 [92:5, Brb]) Argi nepa-
sijunti menkas?
19 Jehova „vienintelis tera ˙ ˇ
ismintingas“ dar ir kitu at-
ˇ
zvilgiu: tik jis geba numatyti ateit. Prisimink, Dievo
ˇ
ismint simbolizuoja toliaregis erelis. Kilnusis erelis
sveria tik apie penkis kilogramus, bet jo akys yra di-
˙ ˇ ˙
desnes nei suaugusio zmogaus. Erelio regejimas ne-
ˇ ˇ ˙
paprastai astrus: smulk grob paukstis gali pastebeti
ˇ ˇ ˇ ˇ
is simt metr ar net keli kilometr aukscio! Jeho-
va pats apie erel yra pasaks: „Jo akys mato laimik
ˇ ˇ
is tolo.“ (Jobo 39:29) Panasiai ir Jehova gali matyti
ˇ
ateit „is tolo“.
ˇ
20 Biblija daugyb kart tai patvirtina. Joje yra sim-
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
tai pranasysci — galima sakyti, visa is anksto uzrasy-
ˇ
ta istorija. Kar baigtis, pasaulini imperij iskilimas
ˇ
bei zlugimas ir net kai kurie strateginiai karo vad
ˇ ˇ
manevrai — visa tai buvo ispranasauta Biblijoje, kar-
ˇ ˇ
tais net simtus met is anksto. (Izaijo 44:25—45:4;
Danieliaus 8:2-8, 20-22)
˙ ˇ
19, 20. a) Kodel erelis yra tinkamas Dievo isminties simbolis?
˙
b) Kaip Jehova parode gebs numatyti ateit?
˙
ˇ
21 Ar tai reiskia, kad Dievas yra numats ir kiekvie-
¯ ˇ
n mus pasirinkt gyvenimo zingsn? Kai kurie, pa-
ˇ
laikantys mokym apie lemt, s klausim atsako
ˇ ˇ
teigiamai. Taciau toks mokymas menkina Jehovos is-
ˇ
mint, nes tai reikst, kad Dievas ˇ negali kontroliuoti˙
˙ ˇ
savo gebejimo zvelgti ateit. Stai pavyzdys: jei ture-
ˇ ˙
tum nepaprastai graz bals, ar privaletum nepaliau-
ˇ ˇ
damas dainuoti — nori ar nenori? Aisku, ne. Panasiai
ir Jehova, nors jis gali numatyti ateit, nesinaudoja
ˇ ˙ ˙
siuo gebejimu vis laik. Antraip mes neturetume lais-
vos valios — brangios Jehovos dovanos, o jos jis nie-
kada neatsiims. (Pakartoto statymo 30:19, 20)
22 Negana to, pati „likimo“ ideja ˙ ˇ
reikst, kad Jeho-
ˇ ˇ ˙
vos ismintis yra salta, bejausme ir negailestinga. Bet
˙ ˇ ˇ
taip tikrai nera! Biblijoje rasoma, kad Jehova yra „is-
ˇ ¯
mintingas sirdyje“. (Jobo 9:4, Brb, kursyvas mus) Tai
ˇ ˇ ˇ ˇ
nereiskia, kad Jehova turi tikr sird. Biblijoje sis zo-
ˇ ˇ
dis daznai vartojamas kalbant apie slapciausias asme-
˙ ¯
nybes kerteles, kuriose gludi motyvai ir jausmai, pa-
ˇ ˙ ˇ
vyzdziui, meile. Tad Jehovos ismintis, kaip ir kitos jo
˙ ˇ
savybes, glaudziai susijusi su meile. (1 Jono 4:8)
23 Aisku, ˇ ˇ ˇ
galime visiskai pasikliauti Jehovos isminti- ˇ
¯ ˇ
mi. Ji tiek pranoksta mus ismint, kad Dievo Zodyje
ˇ ˙ ˇ ˇ
su meile patariama: „Visa sirdimi pasitikek Viespaciu
ˇ ˇ
ir nesiremk vien savo zvalga. Pripazink j visur, kad ir
ˇ
k darytum, ir jis istiesins tavo kelius.“ (Patarli 3:5, 6)
˙ ˇ ˇ ˙
Todel kruopsciai patyrinekime neprilygstam Jehovos
ˇ ˙ ˙
ismint, kad galetume labiau su juo suarteti.
˙ ˙ ˇ ˇ
21, 22. a) Kodel nera pagrindo teigti, kad Jehova is anksto zino kiek-
ˇ ˇ ˇ
vien tavo zingsn? Pateik pavyzd. b) Is kur zinome, kad Jehovos
ˇ ˙ ˇ ˙
ismintis nera salta ir bejausme?
ˇ
23. K daryti mus skatina neprilygstama Jehovos ismintis?
1 8 S K Y R I U S
ˇ ˇ ˇ
„Dievo zodzio“ ismintis
ˇ ˇ
AR PRISIMENI, kada paskutin kart gavai laisk is
ˇ ˇ ˇ
toli gyvenancio artimo zmogaus? Nuosirdus bran-
ˇ ˇ ˇ ˇ
gaus zmogaus laiskas be galo pradziugina. Mes troks-
ˇ ˇ
tame zinoti, kaip jam sekasi, k jis isgyvena, kokie jo
ˇ
planai. Toks bendravimas suartina zmones, net jeigu
jie gyvena toli vienas nuo kito.
2 O kas gali buti ¯ ˇ ˇ ¯
maloniau uz zini nuo mus my-
ˇ ˙
limo Dievo? Jehova, ˇ galima sakyti, irgi parase mums
ˇ
„laisk“ — savo Zod, Biblij. Joje jis pasakoja apie
save, savo darbus, ˇ tikslus ir daug kit dalyk. Jehova
˙ ˙
dave mums savo Zod, nes nori, kad su Juo suartetu-
¯ ˇ ˇ
me. Budamas didziai ismintingas, Dievas pasirinko
¯
geriausi bud bendrauti su mumis. Tai, kaip Biblija
ˇ
buvo parasyta, bei jos turinys rodo neprilygstam
ˇ
Dievo ismint.
˙ ˇ
Kodel rastu?
3 Galbut ¯ ˙ ˇ
kai kas svarsto: ‘Kodel bendrauti su zmo-
˙ ¯ ¯
nemis Jehova nepasirinko spudingesnio budo, tar-
˙ ˇ ˇ
kim, nekalbejo su jais is dangaus?’ Is tikrj Jehova
˙ ˇ
ne syk tai dare per angelus. Pavyzdziui, kai Izraeliui
˙ ˇ
dave statym. (Galatams 3:19, Brb) Balsas is dangaus
˙ ˇ
izraelitams skambejo taip bauginanciai, kad jie pa-
ˇ ˙ ˙
prase Jehov kalbeti su jais ne tiesiogiai, bet per
ˇ ˙ ˙
Moz. (Isejimo 20:18-20) Todel statymas, kur suda-
ro apie 600 stat, buvo padiktuotas Mozei.
ˇ ˇ ˙ ˙
1, 2. Kok „laisk“ parase mums Jehova ir kodel?
˙
3. Kaip Jehova dave statym Mozei?
ˇ ˇ ˇ
„DIEVO ZODZIO“ ISMINTIS 181
ˇ ¯ ¯
4 Taciau kas but, jeigu tas statymas nebut buvs
ˇ ˇ ˙ ¯ ˙
uzrasytas? Ar Moze but galejs atsiminti kiekvien
ˇ ¯
zod ir persakyti tautai? O busimos kartos? Joms
¯ ˇ
but tek pasikliauti vien tuo, kas perduodama is
¯ ¯ ¯ ˇ
lup lupas. Vargu ar tai patikimas budas issaugoti
Dievo statymus. sivaizduok, jog turi perduoti ko-
ˇ ˙
ki nors istorij eile sustojusiems zmonems: pirma-
ˇ ˇ
sis, isgirds j is tavs, perpasakoja antram, antrasis
ˇ ˇ
— treciam ir taip toliau. Paskutin zmog pasiekusi
istorija tikriausiai gerokai skirtsi nuo tavo papa-
ˇ
sakotosios. Taciau Dievo statymui toks pavojus ne-
˙ ˙
grese.
5 Jehova ismintingai ˇ ¯ ˇ ˇ ¯
pasirupino, kad jo zodziai but
ˇ ˇ ˙ ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
uzrasyti. Jis nurode Mozei: „Uzrasyk siuos zodzius,
ˇ ˇ ˇ ˇ
nes pagal siuos zodzius as sudariau Sandor su tavi-
ˇ ˙
mi ir su Izraeliu.“ (Isejimo 34:27) Taigi 1513 m.
˙ ˇ
p. m. e. buvo pradeta rasyti Biblija. 1610 met Jeho-
¯ ˙ ˇ
va „daugel kart ir vairiais budais“ kalbejo mazdaug
ˇ ˇ ˇ
40-ciai Biblijos rasytoj. (Hebrajams 1:1) O perrasi-
˙ ˇ ˇ
netojai, siekdami issaugoti Rast, skrupulingai j per-
ˇ ˙
rasinedavo. (Ezros 7:6, NW; Psalmyno 45:1, NW)
˙ ˇ
ˇ Tikra laime bendrauti su Jehova per raˇ sytin joˇ
6
Zod! Ar kada nors esi gavs labai paguodziant lais-

k, kuris tau tapo toks brangus, jog saugai j ir vis
¯ ˇ
paskaitai? Butent toks yra Jehovos „laiskas“. Kadan-
ˇ ˇ ˇ ˇ
gi Dievas savo zodzius uzrasydino, galime nuolat juos
ˇ ˙ ˇ ¯ ¯ ¯
4. Paaiskink, kodel Dievo statymus perduoti is lup lupas nebut
buv patikima.
˙ ˙ ˇ
5, 6. K ˇ padaryti Jehova liepe Mozei ir kodel galime dziaugtis, kad
ˇ ˇ
Jehovos Zodis buvo uzrasytas?
ˇ ˙
„Visas Rastas yra Dievo kveptas“
˙
skaityti ir apmstyti. (Psalmyno 1:2) Prireikus galime

ˇ ˇ
ramintis „Rast paguoda“. (Romieciams 15:4)
˙ ˇ ˙ ˇ ˙
Kodel rase zmones?
7 Jehova velgi ˙ ˙ ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
parode ismint savo Zodziui uzrasyti
ˇ ¯
pasitelks zmones. Pamstyk: ar Biblija but tokia pa-
¯ ˇ ¯
traukli, jeigu j but paras angelai? Tiesa, jie but
˙ ¯ ˇ ¯ ˇ ˇ
galej apibudinti Jehov savo poziuriu, isreiksti savo
ˇ
atsidavim jam bei papasakoti apie jo istikimus tar-
ˇ ˙ ˇ ¯
nus zemeje. Taciau ar nebut mums kiek svetimos
¯ ˇ
mintys tobul dvasini butybi, turinci daug dau-
ˇ
giau zini, patirties bei galios nei mes? (Hebrajams
2:6, 7)
8 Per zmones ˇ ˙
Jehova dave mums kaip tik tai, ko rei-
˙
kia, — savo kvept, bet lengvai mums suprantam,
ˇ
Rast. (2 Timotiejui 3:16) Kaip jam pavyko tai pada-
ˇ
ryti? Regis, neretai jis leisdavo patiems rasytojams
ˇ ˇ
„surasti tinkamus pasakymus ir tiksliai uzrasyti tie-
ˇ ˇ ˙
sos zodzius“. (Mokytojo 12:10, 11, Brb) Del to Bibli-
jos knyg stilius toks vairus, — kiekvienoje atsispin-
ˇ ˙ ˙
diˇ jos rasytojo patirtis ir asmenybe.1 Vis delto tie vyrai
˙
„Sventosios Dvasios paakinti. . . kalbejo Dievo vardu“.
ˇ ˇ ˇ ˙
(2 Petro 1:21) Tad is ties tai, k jie uzrase, yra „Die-
ˇ ˇ
vo zodis“. (1 Tesalonikieciams 2:13)
ˇ ˙ ˙ ˙ ˇ
1 Pavyzdziui, Dovydas gane avis, tad palyginim semesi is piemens
˙ ˇ ˙ ˙ ˇ
gyvenimo. (23 psalme) Matas buvo mokesci rinkejas, todel daznai
˙ ˇ
minejo skaicius ir piniginius vienetus. (Mato 17:27; 26:15; 27:3) Gy-
¯ ˇ ˇ
dytojas Lukas vartojo savo profesijai budingus zodzius. (Luko 4:38;
14:2; 16:20)
˙ ˇ ˇ ˇ ˇ ˙
7. Kodel Jehovos sprendimas duoti uzrasyti savo Zod zmonems buvo
ˇ
ismintingas?
˙ ˇ ˇ ¯ ˙ ˇ
8. Koki laisv Dievas dave Biblijos rasytojams? (Taip pat ziurek is-
ˇ
nas.)
ˇ ˇ ˇ
ˇ ˙ ˇ ˙ ˇ
9 Tai, kad Biblij rase zmones, jai suteikia silumos ir
ˇ ˙
patrauklumo. Biblijos rasytojai jaute t pat, k ir mes.
˙ ˇ ˇ
Jie patyre panasi isbandym bei sunkum, kaip ir
ˇ ˙ ˙
kiti netobuli zmones. Kartais Jehovos dvasia kvep-
ˇ ˇ
davo juos aprasyti savo paci vargus ir jausmus.
ˇ ˇ ˙
(2 Korintieciams 12:7-10) Tad jie rase pirmuoju as-
¯ ˙
meniu, o to nebut galejs padaryti joks angelas.
ˇ
10 Stai Izraelio karalius Dovydas sunkiai nusidejs ˙
¯ ˙ ˇ ˇ ˙
sukure psalm, kurioje isliejo sird ir melde Diev
ˇ ˙ ˙
atleisti. Jis rase: „Apvalyk mane nuo mano nuode-
˙ ˇ ˇ ˇ
mes! Savo maistingus darbus as gerai pazstu, ir mano
˙ ˙ ˇ ˇ ˙
nuodeme man nuolat pries akis. As gims kalteje,
˙ ˙ ˙
ir mano motina mane pradejo nuodemeje. Nevaryk
mans nuo savo Artumo, nenuimk nuo mans savo
ˇ
dvasios sventos. Tikra auka Dievui — susigraudinusi
ˇ
dvasia; tu, Dieve, nepaniekinsi sirdies, susigraudinu-
ˇ
sios ir atgailaujancios.“ (Psalmyno 51:4, 5, 7, 13, 19
ˇ
[51:2, 3, 5, 11, 17, Brb]) Ar jauti rasytojo sielvart? Kas
˙ ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
galet geriau uz netobul zmog taip nuosirdziai is-
ˇ
reiksti savo jausmus?
˙ ˇ
Kodel apie zmones?
11 Biblij patraukli daro ir dar viena jos ypatybe. ˙
Tai
ˇ
knyga apie zmones — tikrai gyvenusius asmenis, tar-
navusius ir netarnavusius Dievui. Mes skaitome apie
ˇ ˇ
j isgyvenimus, vargus ir dziaugsmus. Galime maty-
˙
ti, kur kiekvien nuvede jo pasirinktas kelias. Visa tai
ˇ ˇ ˇ
uzrasyta „mums pamokyti“. (Romieciams 15:4) Mo-
ˇ
kydamas siomis gyvenimo istorijomis Jehova palie-
ˇ ¯ ˇ ˇ
cia mus sird. Apsvarstykime kelis pavyzdzius.
˙ ˇ ˇ ˇ
9, 10. Kodel zmoni rasyta Biblija turi silumos ir patrauklumo?
ˇ ˇ ˇ
11. Kokie tikri pavyzdziai uzrasyti Biblijoje „mums pamokyti“?
˙
ˇ ˇ ˇ
12 Biblijoje rasoma apie neistikimus, nedorus zmo-
nes ir kas jiems nutiko. Tuose pasakojimuose nepa-
˙ ˇ ˇ ˙ ˇ ˇ
geidaujamos savybes isryskeja is zmoni elgesio, tad
ˇ ˇ
jas suvokiame aiskiau. Pavyzdziui, koks sakymas ga-
˙ ˙ ˇ ˙ ˇ
let veiksmingiau speti saugotis neistikimybes uz
ˇ ˇ
pasakojim apie neistikim zmog — Jud, surengu-
ˇ ˙
s smoksl pries Jez? (Mato 26:14-16, 46-50; 27:
ˇ
3-10) Tokie pavyzdziai mus itin smarkiai paveikia ir
ˇ
padeda zvelgti savo ydas bei j atsikratyti.
13 Biblijoje rasomaˇ ˇ
ir apie daugel istikim Dievo tar-
n. Mes skaitome apie j atsidavim bei pasiaukoji-
˙
m. Jie rode savybes, kurias ir mes turime ugdytis,
˙
jei norime artintis prie Dievo. Viena j — tikejimas.
ˇ ˙
Biblijoje aiskinama, kas yra tikejimas ir kiek jis svar-
ˇ
bus, norint patikti Dievui. (Hebrajams 11:1, 6) Taciau
ˇ ˇ
joje randame ir pavyzdzi, kaip jis veikia zmones. Pa-
˙ ˙ ˇ
mstyk, kok tikejim parode Abraomas, ruosdama-
ˇ
sis aukoti Izaok. (Pradzios 22 skyrius; Hebrajams 11:
ˇ ˙ ˇ
17-19) Tokie pasakojimai zod „tikejimas“ daro reiks-
ˇ ˇ
mingesn ir aiskesn. Kaip ismintingai elgiasi Jehova,
ne tik tiesiogiai skatindamas mus ugdytis geras savy-
ˇ ˇ
bes, bet ir per jas rodziusi zmoni pavyzd!
14 Daugelis Biblijoje aprasyt ˇ
vyki kai k atsklei-
ˇ ˙
dzia ir apie Jehovos asmenyb. Panagrinekime pasa-
˙ ˙ ˇ
kojim apie vien moter, kuri Jezus pamate sven-
˙ ˙ ˙
tykloje. Atsiseds netoli auk skrynios, Jezus stebejo
ˇ ˇ
zmones, metancius j aukas. Daug turtuoli auko-
ˇ ˙ ˇ
jo „is to, kas jiems atlieka“. Bet Jezaus zvilgsn patrau-
ˇ ˇ
12. Kuo naudingi Biblijos pasakojimai apie neistikimus zmones?
13. Kaip Biblija padeda geriau suvokti, kokias savybes reikia ugdytis?
ˇ ˇ
14, 15. Kas Biblijoje rasoma apie vien sventykloje apsilankiusi mo-
ˇ ˇ ˇ ˇ
ter ir k is sio pavyzdzio suzinome apie Jehov?
ˇ ˇ ˇ
˙ ˇ ˙ ˙ ˙
ke viena neturtinga nasle. Ji mete „du pinigelius, tai
˙ ˙
yra skatik“.1 Tai buvo viskas, k ji turejo. Jezus, ku-
ˇ ¯ ˙ ˇ ¯ ˇ
ris visk ˇ ziurejo lygiai taip, kaip ziuri Jehova, pareis-
˙ ˇ ˙ ˇ ˙ ˙ ˇ
ke: „Si vargse nasle mete daugiausia is vis [„dau-
ˇ ˙
giau uz visus“, NW], kurie dejo auk skryni.“ Pasak
ˇ ˙ ˙ ˇ ˙
jo, nasle mete daugiau uz visus kitus kartu paemus.
(Morkaus 12:41-44; Luko 21:1-4; Jono 8:28)
15 Argi ne nuostabu, kad isˇ vis t dien sventykloje ˇ
ˇ ¯ ˇ ˇ ˙ ˇ
apsilankiusi zmoniˇ butent si nasle buvo isskirta ir
˙ ˇ
pamineta Biblijoje? Siuo pavyzdziu Jehova parodo
˙ ¯ ˇ
ess dekingas Dievas. Jis mielai priima mus nuosir-
ˇ
dzias aukas, nelygindamas j su kit aukomis. Kaip
ˇ ˙ ˇ
ismintingai Jehova atskleide si nuostabi ties!
˙
Ko Biblijoje nera
ˇ
16 Rasydamas laisk artimam zmogui turbut ˇ ˇ ¯ ˙
nedes-
ˇ
tai visko, kas sauna galv, o apmstai kiekvien
eilut. Taip ir Jehova pasirinko, kokius asmenis bei
˙ ˇ ˇ
vykius pamineti Raste. Bet ir tie aprasymai ne visuo-
ˇ ˇ
met smulkmeniski. (Jono 21:25) Pavyzdziui, Biblijoje
ˇ ˇ
uzrasyta informacija apie Dievo teism gali nepaten-
¯ ˇ
kinti mus smalsumo. Bet net ir tai, kad Raste nepa-
˙ ˇ
mineti kai kurie dalykai, rodo Jehovos ismint. Kaip?
17 Biblija parasyta ˇ ¯ ˇ ˙ ¯ ˇ
taip, kad but ismeginta mus sir-
ˇ ˇ ˇ
dis. Hebrajams 4:12 rasoma: „Dievo zodis [arba zinia]
ˇ ˇ ˇ
yra gyvas,veiksmingas, astresnis uz bet kok dviasmen
˙ ˇ
1 Tie pinigeliai buvo leptonai — smulkiausios an laik zyd mo-
ˇ ˇ
netos. Du leptonai prilygsta 1/64 dienos uzdarbio. Uz tas dvi mone-
ˇ
tas nebuvo galima nupirkti net zvirblio — pigiausio maistui vartoto
ˇ ˇ
varguoli paukscio.
˙ ˇ ˙ ˇ
16, 17. Kaip Jehova parode ismint nepaminedamas savo Zodyje kai
kuri dalyk?
˙
ˇ
kalavij. Jis prasiskverbia iki sielos ir dvasios atsa-
ˇ
kos. . . ir teisia sirdies sumanymus bei mintis.“ Biblijos
ˇ ˇ ¯
zinia prasiskverbia giliai ir atskleidzia mus tikrsias
ˇ
mintis bei motyvus. Kritiskai nusistats skaitytojas
ˇ
gali pasipiktinti, jeigu koks aprasymas jam ne visai
ˇ ˇ
issamus. Jis gali netgi suabejoti Jehovos meile, ismin-
timi bei teisingumu.
18 O jeigu Biblij tyrinejame ˙ ˇ ˇ ˇ
kruopsciai ir nuosir-
ˇ ˇ ˙
dziai, galime susidaryti aisk Jehovos asmenybes pa-
veiksl. Mes nesutriksime, jei skaitant vien ar kit
ˇ ˇ
viet iskils ˇ klausim, kuriuos iskart nerasime atsa-
˙ ˙ ˙
kym. Stai megindami sudeti delion tikriausiai ne
ˇ
iskart randame reikiamas dalis ar matome, kuri prie
¯ ˇ ˙
kurios tikt. Bet galbut is to, k jau sudejome, gali-
me sivaizduoti, kaip atrodys visas paveikslas. Taip ir
ˇ
studijuodami Biblij po truput vis geriau pazstame
ˇ ˇ
Jehov Diev. Net jei is pradzi ir negalime suprasti
kokio nors vykio arba kaip jis derinasi su Jehovos
ˇ
asmenybe, gyt zini pakanka, kad suvoktume Je-
ˇ ˙ ˇ
hov esant neissenkamos meiles, sziningumo ir tei-
singumo Diev.
ˇ
19 Kad suprastume Dievo Zod, j skaityti bei tyrine- ˙
ˇ ˇ
ti turime nuosirdziai, be neigiamo nusistatymo. ˇ O
ˇ ˇ
tai juk irgi liudija apie didzi Dievo ismint! Sio pa-
ˇ ˇ
saulio sviesuoliai raso knygas, kurias suprasti gali tik
ˇ ˇ ˇ
„ismintingi ir issimokslin asmenys“. Bet parasyti
ˇ
knyg, suprantam tik tiems, kuri sirdies motyvai
ˇ
teisingi, reikia Dievo isminties! (Mato 11:25)
˙ ˙
18, 19. a) Kodel neturetume nerimauti, jei kai kurios Biblijos vietos
ˇ ˇ
iskels klausim, kuriuos
ˇ iskart nerasime atsakym? b) Ko reikia no-
ˇ ˇ
rint suprasti Dievo Zod ir kaip tai liudija apie didzi Dievo ismint?
ˇ ˇ ˇ
ˇ
„Sveikos isminties“ knyga
ˇ
20 Savo Zodyje Jehova nurodo zmon ˇ ˙
ems geriausi
¯ ˙ ¯
gyvenimo keli. Jis yra Kurejas, tad mus poreikius
ˇ ˇ ˇ ˙ ˇ
zino geriau uz mus pacius. O ir pagrindines zmoni
˙ ˙ ˙
reikmes, tokios kaip meiles, laimes ir malonaus ben-
ˇ ˇ ˇ
dravimo troskimas, isliko tos pacios. Biblijoje yra ap-
ˇ ˇ ˇ
sciai „sveikos isminties“, padedancios padaryti gy-
ˇ
venim prasming. (Patarli 2:7) Kiekvienoje sios
ˇ
studij knygos dalyje yra skyrius, aiskinantis, kaip
ˇ
galime pritaikyti ismintingus Biblijos patarimus. Pa-
˙
nagrinekime vien pavyzd ir dabar.
21 Ar pastebejai, ˙ ˇ ˙ ˇ
kad zmones, grieziantys ant ko nors
ˇ ˇ
dant, neretai nukencia patys? Pagieza — sunki gyve-
ˇ ˇ ¯
nimo nasta. Jeigu jai pasiduodame, ji uzvaldo mus
ˇ
mintis, atima ramyb ir dziaugsm. Mokslininkai nu-
˙ ˇ ˇ
state, kad nuolatinis pyktis gali pakenkti sirdziai arba
ˇ
sukelti koki kit sunki lig. Taciau Biblijoje jau la-
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
bai seniai buvo uzrasyti ismintingi zodziai: „Susilai-
ˇ ˇ
kyk nuo nirsio, atsisakyk pykcio.“ (Psalmyno 37:8)
Kaip galime tai padaryti?
ˇ
22 Dievo Zodis protingai pataria: „zvalgus ˇ ˇ
zmogus
ˇ ˇ ˙ ˙
nesikarsciuoja ir jam yra garbe nekreipti demesio
ˇ ˙
neteisyb.“ (Patarli 19:11, Brb) zvalga — tai gebeji-
ˇ ˇ
mas zvelgti giliau, matyti tai, kas ne iskart pastebima.
ˇ
zvalgumas ugdo supratingum, nes padeda suvokti
ˇ ˇ ˇ ˇ ¯
kito zmogaus zodzi ar poelgi priezastis. Galbut su-
prat tikruosius jo motyvus, jausmus ir aplinkybes
˙
pamatysime, jog jis visai nera blogas.
˙
20. Kodel tik Jehova gali nurodyti geriausi gyvenimo keli ir k
naudinga randame Biblijoje?
ˇ ˙ ˙
21—23. Koks ismintingas patarimas pades nugal eti apmaud ir
pykt?
˙
Apmstykime
Patarli
ˇ 2:1-6. Koki reikia pastang norint semtis Dievo
ˇ ˇ
Zodzio isminties?
˙ ˇ
Patarli 2:10-22. Kodel mums naudinga klausyti ismintin-
g Biblijos patarim?
ˇ ˇ ˙
Romieciams 7:15-25. Kaip sios eilutes ˇ parodo, kad Dievas
˙ ˇ ˇ ˇ ˇ
pasielge ismintingai uzrasydamas savo Zod per zmones?
ˇ ˇ ˙
1 Korintieciams 10:6-12. Ko galime pasimokyti is spejamj
Biblijos pasakojim apie Izrael?
ˇ ˇ ¯
23 Biblijoje uzrasytas ir toks patarimas: „Bukite vieni
¯
kitiems pakant ˇ usˇ ir atleiskite vieni kitiems.“ (Kolosie-
ˇ ¯ ¯
ciams 3:13) Zodziai „bukite vieni kitiems pakantus“
ˇ ¯ ¯
reiskia, kad turime buti kantrus, paksti mums nema-
˙ ˙ ˇ ˇ
lonias kit savybes. Kantrybe pades isvengti pagiezos.
ˇ ¯ ˇ
„Atleisti“ reiskia nuslopinti pykt. Mus ismintinga-
ˇ
sis Dievas zino, kad turime atleisti kitiems, jei tik tam
yra pagrindas. Tai naudinga ne tik jiems, bet ir mums
ˇ ˇ
— taip issaugosime proto ir sirdiesˇ ramyb. (Luko 17:
ˇ
3, 4) Kokia ismintis slypi Dievo Zodyje!
24 Bendrauti su mumis Jehov skatina jo beribe˙ mei-
˙ ¯ ˇ
le. Tam jis pasirinko geriausi bud — „laisk“, kur
ˇ ˙ ˇ ˇ ˙
parase sventosios dvasios vadovaujami zmones. Tame
ˇ ˇ
„laiske“ slypi Jehovos ismintis, o ji ‘labai patikima’.
(Psalmyno 93:5, Jr) Gyvendami pagal j ir dalydamie-
˙ ¯ ˇ
si ja su kitais, artinames prie mus ismintingojo Die-
vo. Kitame skyriuje apsvarstysime dar vien Jehovos
˙ ˇ ˙
toliareges isminties aspekt — jo gebejim nusakyti
ateit ir siekti savo tiksl.
˙ ˇ
24. Kodel yra verta gyventi pagal Dievo ismint?
1 9 S K Y R I U S
ˇ
„Dievo ismintis
ˇ
sventoje paslaptyje“
ˇ ˙
PASLAPTYS! Jos zadina tok smalsum bei susidomeji-
ˇ ˇ ˇ
m, jog daznai sunku jas ir issaugoti. Taciau Biblijoje
ˇ ˙ ˇ
rasoma: „Dievui yra garbe uzlaikyti paslapt.“ (Patarli
ˇ ¯ ˙
25:2, Vl) Taip, visavaldis Viespats ir Kurejas Jehova turi
˙ ˇ
teis nuslepti kai kuriuos dalykus nuo zmoni, iki ateis
metas juos atskleisti.
ˇ
2 Taciau yra viena domi
ˇ ir nuostabi paslaptis, kuri
˙
Jehova atskleide savo Zodyje. Ji vadinama „[Dievo] va-
ˇ ˇ ˇ
lios sventja paslaptimi“. (Efezieciams 1:9, NW) Issi-
ˇ
aiskin j ne vien patenkinsime savo smalsum. Tos
ˇ ˇ ˙ ˇ ˙
zinios gali isgelbeti mums gyvyb ir leis zvilgteleti
ˇ
Jehovos isminties gelmes.
Atskleista palaipsniui
˙ ˙
3 Adomui ir Ievai nusidejus, galejo pasirodyti, kad Je-
ˇ
hovos sumanymas paversti zem rojumi ir apgyven-
ˇ ˙ ˇ ˇ
dinti j tobulais zmonemis zlugo. Bet Dievas iskart
˙ ˙ ˇ ˙ ˙ ˇ
emesi priemoni istaisyti padet. Jis tare: „As sukelsiu
ˇ ˇ ˙
priesiskum tarp tavs [gyvates] ir moters, tarp tavo
˙ ˙
seklos ir moters seklos. Ji sutrins tau galv, o tu gelsi jai
ˇ
kuln.“ (Pradzios 3:15, Brb)
4 Kokie nesuprantami, mslingi zod ˇ ˇ
ziai! Kas ta mo-
˙ ˙
teris? O kas gyvate? Kokia „sekla“ sutrins jai gal-
˙ ˙ ˇ
v? Adomas ir Ieva galejo tik spelioti. Taciau Jehovai
ˇ ˙ ˙
1, 2. Kokia „sventoji paslaptis“ mus turet dominti ir kodel?
˙ ˇ ˇ ˙ ˇ
3, 4. Koki vilt suteike Pradzios 3:15 pranasyste ir kokia „sventa pa-
¯ ˙
slaptis“ joje gludejo?
ˇ ˇ
„DIEVO ISMINTIS SVENTOJE PASLAPTYJE“ 191
ˇ ˇ
atsidavusiems sios neistikimos poros palikuoniams
ˇ ˇ ˙
Dievo zodziai suteike vilt. Teisingumas galiausiai lai-
˙ ˇ
mes. Jehova gyvendins savo sumanym. Taciau kaip
jis tai padarys, buvo paslaptis. Biblijoje sakoma, jog tai
ˇ ˇ ˙ ˇ
„Dievo ismintis sventoje paslaptyje, pasleptoji ismin-
ˇ
tis“. (1 Korintieciams 2:7, NW)
5 Paslapciˇ ˙ ˙
Atskleidejas Jehova laikui begant leido de-
ˇ
taliai suprasti t svent paslapt. (Danieliaus 2:28) Tik
˙ ˇ
t jis padare palaipsniui, po truput. Panasiai elgiasi
˙ ˇ ˙ ˇ ˇ
mylintis tevas, kai jo mazylis paklausia: „Tete, is kur as
˙ ˇ
atsiradau?“ Supratingas tevas paaiskins taip, kad vaikas
ˇ
suprast. O paaugusiam papasakos daugiau. Panasiai ir
ˇ ˇ
Jehova nusprendzia, kada jo tarnams yra laikas suzino-
ti jo vali ir tiksl. (Patarli 4:18; Danieliaus 12:4, Brb)
6 Kaip Jehova atskleisdavo vien ar kit dalyk? Daz- ˇ
˙ ¯
nai jis tai dare per sandoras, tai yra sutartis. Galbut tau
ˇ
teko sudaryti koki nors sutart, pavyzdziui, perkant
nam, skolinantis arba skolinant pinig. Toks doku-
˙
mentas buvo teisine garantija, kad numatyt slyg
˙ ˙ ˇ ˙
bus laikomasi. Bet kodel Jehovai reikejo su zmonemis
ˇ
sudaryti oficialias sandoras, arba sutartis? Juk jo zodis
˙
jau ir taip patikimas. Tai tiesa, ir vis delto maloninga-
ˇ ˙
sis Dievas ne syk patvirtino pazadus teisinemis sutar-
ˇ
timis. Tos nesulauzomos sutartys dar labiau sustiprina
¯ ˇ ˙ ˇ ˇ
mus, netobul zmoni, pasitikejim Jehovos zodziu.
(Hebrajams 6:16-18)
ˇ ˙ ˙ ˇ
5. Paaiskink, kodel Jehova savo paslapt atskleide ne is karto.
˙ ˇ ˙
6. a) Kam reikalingos sutartys? b) Kodel Jehova su zmonemis suda-
rydavo sandoras?
„Padarysiu tavo palikuonis tokius gausingus

ˇ ˇ ˙
kaip dangaus zvaigzdes“
˙
Sandora su Abraomu
˙ ¯ ˇ
7 Praejus daugiau kaip dviem tukstantmeciams nuo to
ˇ ˇ ˇ
laiko, kai pirmoji zmoni pora buvo isvaryta is Rojaus,
˙ ˇ
Jehova pasake istikimam savo tarnui Abraomui: „Pada-
rysiu tavo palikuonis tokius gausingus kaip dangaus
ˇ ˇ ˙ ˇ ˙
zvaigzdes. . . ir visos tautos zemeje gaus palaiminim
˙
per tavo palikuonis [„sekl“, NW], nes tu buvai klus-
ˇ
nus mano balsui.“ (Pradzios 22:17, 18) Tai buvo ne tik
ˇ ˙
pazadas; Jehova sudare teisin sandor ir patvirtino j
ˇ
tvirta priesaika. (Pradzios 17:1, 2; Hebrajams 6:13-15)
ˇ
Tik pagalvokime — Visavaldis Viespats sipareigojo pa-
ˇ
laiminti zmonij!
8 Toji sandora atskleide, ˙ ˇ ˙ ˙ ˙
kad pazadetoji Sekla tures
¯ ˇ ˇ
buti vienas is Abraomo palikuoni, taigi zmogus. Ta-
ˇ ˇ ˙ ˙
ciau koks zmogus? Laikui begant Jehova nurode, kad
˙ ˇ ¯ ˇ
Sekla kils is Abraomo sunaus Izaoko. Is dviej Izao-
¯ ˇ ¯ ˇ
ko sun Jehova issirinko Jokub. (Pradzios 21:12; 28:
¯ ˇ ¯ ˙
13, 14) O Jokubas vienam is 12 savo sun pasake to-
ˇ ˇ ˇ ˇ
kius pranasiskus zodzius: „Skeptras nepaliks Judo nei
valdovo lazda, kolei neateis tas, kuriam tai priklauso;
˙ ˇ
tada jam tures paklusti tautos.“ (Pradzios 49:10) Dabar
ˇ ˙ ˇ
tapo aisku, kad Sekla bus karalius, vienas is Judo pali-
kuoni.
Sandora su Izraeliu
˙
91513 m. p. m. e. Jehova padejo pagrind tolesniems
ˇ ˇ ˙
sventosios paslapties apreiskimams. Jis sudare sandor
˙ ˇ ˙
7, 8. a) Koki sandor Jehova sudare su Abraomu ir kiek ji nusviete
ˇ ˇ ˙ ˇ ˙ ˙
sventj paslapt? b) Kaip Jehova pamazu nusake pazadetosios Seklos
˙
kilmes linij?
˙
9, 10. a) Koki sandor Jehova sudare su Izraelio tauta ir kaip ta san-
˙ ˇ ˇ
dora j apsaugojo? b) Kaip statymas parode, kad zmonijai reikia is-
pirkos?
ˇ ˇ
ˇ
su Abraomo palikuoniais, Izraelio tauta. Nors dabar si
˙ ˇ
Mozes statymo sandora nebegalioja, taciau anuomet,
ˇ ˙ ˇ ˙ ˙
kai Jehova ruose keli pazadetajai Seklai, ji buvo itin
˙ ˙ ˇ ˇ
svarbi. Kodel? Del trij priezasci. Pirma, statymas
˙ ˇ
tautai buvo lyg apsaugine siena. (Efezieciams 2:14, Brb)
˙ ˇ ˇ
Teisingi jo statai atskyre zydus nuo kitatauci. Taip
˙ ˇ ˇ ˙ ˙ ˙
statymas padejo issaugoti pazadetosios Seklos kilmes
ˇ ˙
linij. statymo saugoma tauta isliko ir Judo gimineje
˙
Dievo paskirtu laiku gime Mesijas.
10 Antra, statymas aiskiai parode, ˇ ˙ ˇ
kad zmonijai reikia
ˇ ˇ ˙ ˙ ˙
ispirkos. Netobuli zmones nepajege tiksliai laikytis to-
bulo statymo. Jis buvo duotas, „kad parodyt, kas yra
˙ ˙ ˇ ˙
nuodeme tol, kol ateis Palikuonis, kuriam pazadejimas
buvo skirtas“. (Galatams 3:19, Vl) Pagal statym laiki-
ˇ ˙
nas permaldavimas uz nuodemes buvo gyvuli aukos.
ˇ ˇ ˇ
Taciau Paulius paaiskino, jog „nemanoma, kad jauci
ˇ ˙ ˙
ir ozi kraujas panaikint nuodemes“, todel tos au-
ˇ
kos tebuvo Kristaus isperkamosios aukos pirmavaizdis.
ˇ ˇ
(Hebrajams 10:1-4) Istikimiems zydams sandora buvo
˙
„aukletojas, veds Krist“. (Galatams 3:24)
11 Trecia, ˇ ˙ ˙
sandora Izraelio tautai atvere nuostabi ga-
˙
limyb. Jehova izraelitams pasake: jeigu jie laikysis
ˇ ˇ
sandoros, taps „kunigiska karalyste ir sventa tauta“.
ˇ ˙ ˇ ˙
(Isejimo 19:5, 6) Pirmaisiais dangiskosios Karalystes
ˇ ˇ ˇ
kunigais is ties tapo kai kurie izraelitai. Taciau didzio-
ˇ ˇ ˙
ji tautos dalis maistavo pries statymo sandor, atmete
˙ ˙
pateptj Sekl ir tos galimybes neteko. Tad kaip bus
˙
baigta rinkti kunig Karalyste? Ir k bendra ta palai-
˙ ˇ ˙ ˙ ˇ
minta tauta tures su pazadetja Sekla? siuos klausi-
˙
mus Dievas turejo atsakyti savo pasirinktu laiku.
˙ ˙ ˙
11. Koki nuostabi galimyb statymas atvere izraelitams, bet kodel
ˇ
si tauta j prarado?
˙
˙
Dovydo karalystes sandora
12 XI amziuje ˇ ˙
p. m. e. Jehova sudare dar vien sandor
˙ ˇ ˇ ˇ
ir vel leido kai k issiaiskinti apie sventj paslapt. Jis
ˇ ˙ ˇ ˇ ˇ
pazadejo istikimam karaliui Dovydui: „As iskelsiu po ta-
ˇ
vs palikuon.. . ir padarysiu tvirt jo karalyst. .. As pa-
ˇ ˇ
darysiu jo karalisk sost amzin.“ (2 Samuelio 7:12, 13;
ˇ ˙ ˙
Psalmyno 89:4 [89:3, Brb]) Dabar pazadetosios Seklos
˙ ˇ
kilmes linija buvo nurodyta dar konkreciau — Dovydo
˙ ˇ ˇ
namai. Bet ar galet netobulas zmogus valdyti ‘amzi-
nai’? (Psalmyno 89:21, 30, 35-37 [89:20, 29, 34-36, Brb])
˙ ˇ ˙ ˇ ˇ ˙ ˙
Ar galet jis isgelbeti zmonij is nuodemes ir mirties?
˙
13 kveptas Dovydas rase: „Viespats [„Jehova“, NW] ˇ ˙ ˇ
˙ ˇ ˇ ˙ ˇ ˙
tare mano Viespaciui: ‘Seskis mano desineje, kol patie-
ˇ ˇ
siu Tavo priesus tarsi pakoj po Tavo kojomis’. Viespats
˙ ˙
[„Jehova“, NW] prisieke ir nesigailes: ‘Tu esi kunigas per
ˇ
am
ˇ zius Melchizedeko tvarka’.“ (Psalmyno 110:1, 4, Brb)
˙ ˇ ˙ ˙
Cia Dovydas kalbejo apie pa ˇ zadetj Sekl, arba Mesij.
ˇ ˇ
(Apastal darb 2:35, 36) Sis Karalius valdys ne is Jeru-
˙ ˇ ˙ ˙ ˇ ˙
zales, bet is dangaus, sededamas Jehovos „desineje“. Jis
ˇ ˙
karaliaus ne tik Izraelyje, bet visoje zemeje. (Psalmyno
ˇ ˇ ˙ ˇ ˙
2:6-8) Isaiskejo ir dar sis tas. Atkreipk demes: Jehova pri-
˙
sieke, jog Mesijas bus „kunigas.. . Melchizedeko tvarka“.
Kaip Melchizedekas, tarnavs karaliumi ir kunigu Ab-
¯ ˙
raomo dienomis, busima Sekla irgi bus paties Dievo pa-
ˇ
skirta tarnauti Karaliumi ir Kunigu! (Pradzios 14:17-20)
14 Begant metams per pranasus Jehova atskleide˙ dar
˙ ˇ
ˇ ˇ
daugiau sventosios paslapties detali. Pavyzdziui, Izai-
ˇ ˇ ˙
jas ispranasavo, kad Sekla mirs pasiaukojama mirtimi.
˙ ˙
12. Koki sandor Jehova sudare su Dovydu ir k ji atskleide apie
ˇ
sventj Dievo paslapt?
˙ ˙
13, 14. a) Koki padet, pagal 110 psalm, Jehova turejo suteikti pa-
ˇ ˙ ˙
teptajam Karaliui? b) K dar per pranasus Jehova atskleide apie Sekl?
ˇ ˇ
˙ ˙
(Izaijo 53:3-12) Michejas nurode, kur Mesijas gims.
˙ ˙
(Michejo 5:1 [5:2, Brb]) Danielius nusake net tiksl
˙ ˙
Seklos atejimo ir mirties laik. (Danieliaus 9:24-27, Brb)
ˇ
Sventoji paslaptis atskleista!
15 Iki pat Seklos ˙ ˙ ˇ
atejimo nebuvo aisku, kaip tos prana-
ˇ ˙ ˇ ˇ ˙
systes issipildys. Galatams 4:4 rasoma: „Atejus laiko pil-
˙ ¯ ˇ
natvei, Dievas atsiunte savo Sun, gimus is moters.“
ˇ
Antraisiais metais ˇ p. m. e. zydaitei, vardu Marija, ange-
˙ ˙ ˇ ¯
las pasake: „Stai tu pradesi sciose ir pagimdysi sun,
˙ ˇ
kur pavadinsi Jezumi. Jisai bus didis ir vadinsis Auks-
ˇ ¯ ˇ ˙
ciausiojo Sunus. ˇ Viespats Dievas duos jam jo tevo Do-
ˇ
vydo sost; .. . Sventoji Dvasia nuzengs ant tavs, ir
ˇ ˇ ˙ ˇ ˇ ˙ ˙
Auksciausiojo galybe pridengs tave savo seseliu; todel
¯ ˇ ¯
ir tavo kudikis bus sventas ir vadinamas Dievo Sunu-
mi.“ (Luko 1:31, 32, 35)
16 Jehova perkel ˙ ˙ ¯ ˇ
e Sunaus gyvyb Marijos scias — taip
ˇ ˙ ˇ ˙
sis gime is moters. Marija nebuvo tobula, bet Jezus ne-
˙ ˙ ¯
tobulybes nepaveldejo, nes buvo „Dievo Sunus“. Kita
ˇ ˇ ˙ ˙
vertus, zemiskieji Jezaus tevai buvo Dovydo palikuoniai,
˙ ˙ ˙
todel jis turejo prigimtines ir juridines Dovydo pedinio
ˇ ˙ ˇ
teises. (Apastal darb 13:22, 23) Jezui pasikrikstijus
˙ ˇ ˙
29ˇ m. e. m. Jehova patepe j sventja dvasia ir pasake:
¯
„Sitas yra mano mylimasis Sunus.“ (Mato 3:16, 17) Pa-
˙ ˙ ˙
galiau Sekla pasirode! (Galatams 3:16, NW) Atejo laikas
ˇ ˇ ˇ
sventj paslapt nusviesti aiskiau. (2 Timotiejui 1:10)
17 Tarnaudamas zem ˇ ˙ ˙ ˙ ˇ
eje Jezus ˇ ˙ nurode, kad Pradzios
˙ ˙ ˙
3:15
ˇ ˙ minima gyvate yra Setonas, o gyvates sekla —
˙ ˙
Setono sekejai. (Mato 23:33; Jono 8:44) Veliau buvo
¯ ˙ ˇ ˙
15, 16. a) Kaip Jehovos Sunus „gime is moters“? b) K Jezus pavel-
˙ ˇ ˇ ˇ ˙ ˙ ˙ ˇ ˙ ˙
dejo is savo zemiskj tev ir kada jis emesi pazadetosios Seklos
vaidmens?
ˇ ˇ ˙
17. Kaip buvo atskleista Pradzios 3:15 pranasyste?
˙
ˇ ˇ ˇ
apreiksta, kaip visi jie bus sunaikinti amziams. (Apreis-
˙ ˇ
kimo 20:1-3, 10, 15) Moteris pasirode esanti „auksty-
˙ ˇ ˇ
bi Jeruzale“ — zmonai prilyginta Jehovos dangiskoji
¯ ˇ
dvasini butybi organizacija.1 (Galatams 4:26; Apreis-
kimo 12:1-6)
Naujoji sandora
18 Bene nuostabiausias dalykas buvo atskleistas nakt
ˇ ˙ ˇ
pries Jezaus mirt, kai jis savo istikimiems mokiniams ˇ
ˇ ˙
pranese apie „naujj sandor“. (Luko 22:20) Sios, kaip
˙ ˙
ir ankstesnes, tai yra Mozes statymo sandoros, paskir-
ˇ ˇ ˙
tis buvo steigti „kunigisk karalyst“. (Isejimo 19:6;
ˇ ˇ ¯ ˙
1 Petro 2:9) Taciau si sandora subure ne etnin, o dva-
ˇ
sin taut — „Dievo Izrael“, kur sudaro vien istikimi
˙
pateptieji Kristaus sekejai. (Galatams 6:16) Naujosios
˙
sandoros dalininkai drauge su Jezumi teiks palaim
ˇ
zmonijai.
˙ ˇ
19 Bet kodel ˇ
sia sandora pavyko steigti „kunigisk ka-
ˇ ˇ ˙
ralyst“, kuri uztikrins zmonijai gerov? Todel, kad
˙ ˙ ˇ ˙
naujoji sandora nepasmerke Kristaus sekej uz nuode-
˙ ˙ ¯
mes, — dabar del Kristaus aukos jos galejo buti atleis-
tos. (Jeremijo 31:31-34) Tie Kristaus mokiniai tampa
¯ ˇ ˇ
teisus Jehovos akyse ir jis priima juos dangiskj sei-
ˇ ˇ
m bei patepa sventja dvasia. (Romieciams 8:15-17;
ˇ ˇ
2 Korintieciams 1:21) Taip jie ‘atgimsta gyvai vilciai. . .,
˙ ˙ ˇ
1 Jezus atskleide dar ir „atsidavimo Dievui sventj paslapt“. (1 Ti-
ˇ ˙
motiejui 3:16, NW) Ilg laik nebuvo aisku, ar kas norsˇ galet likti
ˇ ˇ ˙ ˙ ˙ ˙
visiskai istikimas Jehovai. Jezus dave atsak. Ne vienas Setono sukel-
ˇ ˇ ˙ ˇ ˙
tas isbandymas nepalauze jo istikimybes. (Mato 4:1-11; 27:26-50)
18. Kam buvo sudaryta „naujoji sandora“?

˙ ˇ
19. a) Kodel naujja sandora pavyko steigti „kunigisk karalyst“?
˙ ˇ ˇ ¯
b) Kodel pateptieji krikscionys vadinami „nauju kuriniu“ ir kiek j
ˇ
valdys kartu su Kristumi is dangaus?
ˇ ˇ
ˇ
kuri laikoma jiems danguje’. (1 Petro 1:3, 4) Si garbin-
˙ ˇ ˙ ˇ
ga padetis zmonems yra visiskai naujas dalykas, to-
˙ ˇ ˇ
del dvasia pagimdyti pateptieji krikscionys vadinami
¯ ˇ
„nauju kuriniu“. (2 Korintieciams 5:17) Biblija atsklei-
ˇ ˇ ˇ ˇ
dzia, kad ispirkt zmonij is dangaus valdys 144 000
ˇ
pateptj. (Apreiskimo 5:9, 10; 14:1-4)
20 Tie pateptieji drauge su Jezumi ˙
tampa „Abraomo
˙ ˇ
sekla“.1 (Galatams 3:29, NW) Pirmieji isrinkti j tar-
ˇ ˇ ˇ ˙ ˇ
p buvo zydai. Bet 36 m. e. m. isaiskejo kitas svento-
ˇ
sios paslapties aspektas: dangiska viltis atverta ir kita-
ˇ ˇ ˇ
tauciams. (Romieciams 9:6-8; 11:25, 26; Efezieciams
ˇ ˇ
3:5, 6) Ar pateptieji krikscionys vieninteliai patirs Ab-
ˇ ˙ ˙ ˙ ˇ
raomui zadetas palaimas? Ne, nes Jezus mire uz vis
˙ ˙ ˇ
pasaul. (1 Jono 2:2) Veliau Jehova atskleide, kad sios
ˇ ˙ ˇ ˇ
setoniskos santvarkos gal pergyvens nesuskaiciuoja-
ˇ ˇ ˇ
ma „milziniska minia“. (Apreiskimo 7:9, 14) O dar
ˇ
milijonai bus prikelti ir taip pat gaus galimyb amzi-
nai gyventi Rojuje! (Luko 23:43, NW; Jono 5:28, 29;
ˇ
Apreiskimo 20:11-15; 21:3, 4)
ˇ ˇ
Dievo ismintis ir sventoji paslaptis
ˇ
21 Sventoji paslaptis akivaizdziai ˇ
liudija apie „dauge-
ˇ ˇ
riop Dievo ismint“. (Efezieciams 3:8-10) Koki ne-
ˇ ˙ ˇ
paprast ismint parode Jehova paskelbdamas si pa-
slapt ir palaipsniui j atskleisdamas! Jis supratingai
ˇ ˙ ˇ ¯
atsizvelge zmoni trukumus ir leido jiems parodyti,
ˇ
kokia yra j sirdis. (Psalmyno 103:14)
ˇ ˙ ˙ ˙ ˙
1 Su ta pacia grupe Jezus sudare ir „sandor del Karalystes“. (Luko
˙ ˙ ˇ
22:29, 30, NW) Taip Jezus paskyre „mazj kaimen“, kuri valdys su
˙
juo danguje, antrja Abraomo seklos dalimi. (Luko 12:32)
ˇ ˇ ˇ ˙
20. a) Koks sventosios paslapties aspektas isaiskejo 36 m. e. m.?
ˇ ˙
b) Kas patirs Abraomui zadetsias palaimas?
ˇ ˇ
21, 22. Kaip sventoji paslaptis rodo Jehovos ismint?
˙
Apmstykime
˙ ˙ ˙ ˇ
Jono 16:7-12. Kaip Jezus seke Tevo pavyzdziu neatskleisdamas
ˇ
visos tiesos is karto?
ˇ ˙ ˙ ˇ
1 Korintieciams 2:6-16. Kodel daug kas nepajegia suvokti sven-
ˇ
t Jehovos paslapci ir kaip jas galima suprasti?
ˇ ˇ ˇ ˇ
Efezieciams 3:10. Koki garbing uzduot gavo krikscionys,
ˇ ˇ
suzinoj sventj Dievo paslapt?
ˇ ˇ
Hebrajams 11:8-10. Kaip sventoji paslaptis stiprino zmoni
˙
tikejim praeityje, nors tada dar nebuvo iki galo atskleista?
˙ ˇ
22 Be to, Jehova parode neprilygstam ismint Karaliu-
˙ ¯
mi paskirdamas Jez. Jehovos Sunus yra daug patiki-
ˇ ¯ ˇ
mesnis uz bet kur kit kurin visatoje. Gyvendamas ze-
˙ ˙
meje jis patyre vairi sunkum, tad puikiai supranta
ˇ ˙ ˙
zmoni bedas. (Hebrajams 5:7-9) O Jezaus bendraval-
ˇ ˇ ˇ
dziai? Per daugel simtmeci pateptaisiais tapo vairi
˙ ˙
rasi, kalb bei vairios kilmes vyrai ir moterys. Nera
¯ ˇ
tokio sunkumo, kurio daugeliui j nebut tek isken-
˙ ˇ
teti. (Efezieciams 4:22-24) Kaip gera bus gyventi val-
dant tokiems gailestingiems karaliams ir kunigams!
23 Apastalasˇ ˇ ˙ ˙
Paulius rase: „Tas slepinys, kuris buvo pa-
˙ ˇ ˇ
sleptas amziams ir kartoms, . . . dabar apreikstas Die-
ˇ ˇ
vo sventiesiems.“ (Kolosieciams 1:26) Taip, Jehovos
ˇ ˇ
patepti sventieji suprato sventj paslapt ir pasidali-
ˇ ˇ
jo tomis ziniomis su milijonais kit zmoni. Koks
ˇ ˙ ˙
dziaugsmas! Jehova ‘paskelbe mums savo valios slepi-
ˇ ˙ ˇ
n’. (Efezieciams 1:9) Tad dalykimes sia nuostabia pa-
˙
slaptimi su kitais, padekime jiems suvokti berib Jeho-
ˇ
vos Dievo ismint!
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
23. Koki garbing uzduot gavo krikscionys, suzinoj sventj Jeho-
vos paslapt?
2 0 S K Y R I U S
ˇ ˇ
„Ismintingos sirdies“,
bet nuolankus
˙ ˇ
TEVAS nori pamokyti mazyl kai ko svarbaus. Jis
ˇ ˇ ˙
troksta pasiekti jo sird. Kaip prieiti prie vaiko? Gres-
ˇ ¯
mingai palinkti prie jo ir piktai isbarti? O gal pritup-
ˇ ˇ ˙ ˇ
ti ir svelniai, maloniai pasisneketi? Ismintingas, nuo-
˙ ˇ
lankus tevas stengsis palenkti vaik svelnumu.
2 O koks Tevas ˙ ˇ
yra Jehova — isdidus ar nuolankus,
ˇ ˇ ˇ ˇ
grieztas ar svelnus? Jehova yra visazinis ir be galo is-
˙ ˇ
mintingas. Bet ar pastebejai, kad ne visi ismintingi ir
ˇ ˇ ˙ ¯ ¯ ˇ
issilavin zmones buna nuolankus? Kaip rasoma Bib-
ˇ ˇ ˇ ˇ
lijoje, „pazinimas ispucia“. (1 Korintieciams 3:19; 8:1)
ˇ ¯ ˇ ˇ
Taciau Jehova, budamas „ismintingos sirdies“, yra ir
¯
nuolankus. (Jobo 9:4) Tai jokiu budu nesumenkina
˙ ˙ ˇ ˇ
Dievo padeties ir didybes, — isdidumas paprasciausiai
¯ ˙
jam nebudingas. Kodel?
3 Jehova yra sventas, ˇ ˙ ˇ ˇ
todel isdidumas, sutersianti sa-
˙ ˇ
vybe, jam svetimas. (Morkaus 7:20-22) Pranasas Jere-
˙
mijas apie Jehov netgi pasake: „Tavo siela [pats Je-
ˇ
hova] tikrai prisimins ir zemai palinks prie mans.“1
(Raud 3:20, NW) Tik sivaizduok! Jehova, visavaldis
ˇ
visatos Viespats, noriai palinksta prie Jeremijo, tai yra
˙ ˇ ˙ ˇ ˇ ˇ ˙ ˇ
1 Senoves perrasinetojams siek tiek pakeitus si eilut isejo, kad ze-
˙
mai palinksta ne Jehova, o Jeremijas. Tikriausiai jie mane, jog tok
˙
nuolank veiksm netinka priskirti Dievui. Del to daugelis vertim
ˇ ˙ ˙
neperteikia tikrosios sios puikios eilutes minties. Vis delto The New
ˇ ˇ ˇ
English Bible vertime Jeremijo zodziai isversti tiksliai: „Prisimink, o,
prisimink ir palink prie mans.“
ˇ ˇ
1—3. Is kur zinome, kad Jehova yra nuolankus?
˙
ˇ ˙ ˇ
nusizemina iki jo padeties, kad parodyt siam neto-
ˇ ˙
bulam zmogui demes. (Psalmyno 113:7) Taip, Jeho-
ˇ ˙
va yra nuolankus. Taciau kaip reiket suprasti Dievo
ˇ
nuolankum? Kaip jis siejasi su ismintimi? Ir k jis
ˇ
reiskia mums?
Kaip Jehova rodo nuolankum
¯ ˇ ¯ ˇ
4 Buti nuolankiam reiskia buti pasiruosusiam nusi-
ˇ ˇ ˇ
leisti, nusilenkti. Tai priesinga isdidumui ir auksti-
ˇ ˇ
nimuisi. Tokia sirdies nuostata pasireiskia romumu,ˇ
kantrybe ir supratingumu. (Galatams 5:22, 23) Sios sa-
˙
vybes neturi nieko bendra su silpnumu ar drovumu.
˙
Ir jos nekliudo Jehovai rodyti teiset pykt ar naudo-
tis naikinamja galia. Jehovos nuolankumas ir romu-
˙
mas kaip tik ir liudija apie jo berib gali ir gebejim
ˇ ˙
4, 5. a) Kas yra nuolankumas, kaip jis pasireiskia ir kodel jis
˙ ˇ
nera silpnumo ar drovumo pozymis? b) Kaip Jehovos
ˇ
nuolankumas matomas is jo elgesio su Dovydu
ˇ ˙
ir kuo si Jehovos savybe svarbi mums?
ˇ
Ismintingas
˙
tevas su savo
vaikais elgiasi
nuolankiai ir
ˇ
svelniai
ˇ ˇ
„ISMINTINGOS SIRDIES“, BET NUOL ANKUS 201
tobulai save valdyti. (Izaijo 42:14) O kaip nuolanku-

ˇ ˇ
mas susijs su ismintimi? Viename Biblijos zinyne ra-
ˇ
soma: „Galima sakyti, nuolankumas yra. . . nesavanau-
ˇ ˇ
diskumas ir visokios isminties pagrindas.“ Vadinasi,
ˇ ˙
tikra ismintis neatsiejama nuo nuolankumo. Kodel tu-
ˇ
rime dziaugtis, kad Jehova yra nuolankus?
5 Karalius Dovydas apie Jehov giedojo: „Tu davei
ˇ ˙ ˙
man savo gelbstint skyd, ir tavo desine palaike
˙
mane, tavo nuolankumas padare mane didel.“ (Psal-
ˇ ˇ ˙
myno 18:35, Jr72, isnasa) Jehova tarsi pasilenke prie
ˇ ˇ ˙
sio netobulo zmogaus, kasdien j saugojo ir palaike.
˙ ˇ ˙ ¯
Dovydas suvoke, kad jo issigelbejimas ir net busima
ˇ ˙ ˇ ˙
karaliska didybe visiskai priklause nuo Jehovos noro
ˇ ˙
parodyti tok nuolankum. Is ties, argi turetume vil-
ˇ ˙ ¯
ties issigelbeti, jeigu Jehova nebut nuolankus, nepa-
˙ ¯ ˇ ˙
noret rupintis mumis kaip svelnus ir mylintis Tevas?
6 Verta atkreipti demes, ˙ ˙
kad nuolankumas nera tas
˙
pats, kas kuklumas. Kuklumas yra puiki savybe, kuri
ˇ ˇ ˙ ˙
Dievui istikimi zmones turi puoseleti. Kaip ir nuolan-
ˇ ˇ
kumas, ji siejama su ismintimi. Pavyzdziui, Patarli
ˇ ˇ
11:2 rasoma: „Pas kukliuosius ateina ismintis.“ Bet
˙
Jehova Biblijoje niekada nevadinamas kukliu. Kodel?
ˇ
Raste kuklumas — tai savo ribot galimybi suvoki-
ˇ
mas. O Visagalio nesaisto niekas, isskyrus tai, k jis
pats yra nusistats — jo teisingos normos. (Morkaus
ˇ ˇ
10:27; Titui 1:2) Be to, jis yra Auksciausiasis Dievas,
˙ ˙
tad niekam nera pavaldus. Taigi kuklumas — savybe,
nepriskirtina Dievui.
7 Vis delto ˙
Jehova yra nuolankus ir romus. Ir savo tar-
ˇ ¯
nus jis moko, kad siekiant tikros isminties butinas
˙ ˙
6, 7. a) Kodel Biblijoje Jehova ne sykio nepavadintas kukliu? b) Kaip
ˇ ˇ
romumas susijs su ismintimi ir kas yra didziausias to pavyzdys?
˙
ˇ ˇ ˇ
romumas. Jo Zodyje rasoma apie „romum, kylant is
ˇ ¯
isminties“.1 (Jokubo 3:13, Jr) Apsvarstykime Jehovos
pavyzd.
ˇ
Jehova nuolankiai dalijasi darbais ir isklauso
8 Jehova rodo nuolankum ir tuo, kad noriai dalija-
¯ ˇ
si darbais su savo kuriniais ir juos isklauso. Nuostabu,
kad jis apskritai t daro; pagalbos ar patarimo jam tik-
ˇ
rai nereikia. (Izaijo 40:13, 14; Romieciams 11:34, 35)
˙ ˇ
Vis delto Biblijoje aprasytas ne vienas atvejis, kai Je-
˙
hova taip pasielge.
9 Pazi ˇ ¯ ˙
urekime, kas nepaprasta syk nutiko Abraomui.
˙ ˇ ˇ ˙
Jis sulauke trij sveci ir vien is j kreipesi „Jeho-
˙ ˙
va“. Tai buvo angelai, bet vienas j atejo ir veike Je-
˙ ˙
hovos vardu. Per t angel kalbejo ir veike pats Jehova.
ˇ ˙ ˇ ˇ
Taip Dievas pranese Abraomui, kad isgirdo „sauksm
ˇ ˙ ˇ
pries Sodom ir Gomor“. Jis pasake: „As nusileisiu ir
ˇ ¯ ˙ ˇ
paziuresiu, ar j nusikaltimai atitinka sauksm, pasie-
ˇ ˇ ˇ
kus mane. Jeigu ne, ˇ As suzinosiu.“ (Pradzios 18:3,
20, 21; NW, Brb) Zinoma, taip sakydamas Visagalis
ˇ ˙ ˙
Jehova negalvojo „nusileisti“ zemen pats. Jis ir vel pa-
˙ ˇ ˙
siunte savo atstovus angelus. (Pradzios 19:1) Kodel?
˙ ˇ
Negi visa matantis Jehova negalejo pats suzinoti, ko-
˙ ˙ ˇ ˙
kia yra tikroji padetis toje vietoveje? Aisku, galejo. Vis
˙ ˇ ˙ ˇ
delto istirti padet ir aplankyti Loto seim Sodomoje
˙
jis nuolankiai pavede tiems angelams.
10 Be to, Jehova isklauso. ˇ ´ ˙
Kart jis klause angel, kaip
¯ ˇ
but galima prazudyti piktj karali Ahab. Jehovai
ˇ ˙ ˇ ˇ
1 Kai kuriuose Biblijos vertimuose si fraze verciama „ismintingas
ˇ ˇ
romumas“, „ismintingo svelnumo darbai“.
˙ ˇ
8—10. a) Kodel nuostabu, kad Jehova noriai dalijasi darbais ir isklau-
˙
so? b) Kaip nuolankiai Jehova elgesi su savo angelais?
ˇ ˇ
˙ ˙ ˙ ¯
patarimo nereikejo. Bet jis prieme vieno angelo pasiu-
˙
lym ir pasiunte j tai gyvendinti. (1 Karali 22:19-22)
Argi tai ne nuolankumas?
11 Jehova noriai isklauso ˇ ˇ ˇ
ir netobulus zmones, troks-
ˇ ˇ ˇ
tancius issakyti savo nerim. Pavyzdziui, kai Jehova
ˇ ˙
pranese Abraomui ketins sunaikinti Sodom ir Go-
ˇ ˇ ˇ
mor, sis istikimas tarnas buvo priblokstas. „Tai ne
¯ ˙ ¯ ˙
tavo budas! — pasake Abraomas ir pridure: — Argi tas,
ˇ ˙ ˙
kuris yra visos zemes Teisejas, nesielgs teisingai?“ Pas-
´ ˙ ˙ ˙
kui jis paklause, ar Jehova galet pasigaileti miest, jei
¯ ˇ
juose but rasta 50 teisi zmoni. Jehova patikino,
˙ ˙
kad pasigailet. Abraomas vis klause, po truput ma-
ˇ ˇ
zindamas teisuoli skaici: 45, 40 ir taip toliau. Jeho-
ˇ ˙
vai kaskart pazadejus nenaikinti miest, Abraomas
˙ ˙ ˇ
klausinejo toliau, kol galiausiai pasiteiravo del desim-
¯ ˙
ties teisij. Galbˇ ut jis ne visai suvoke, koks gailestin-
˙
gas yra Jehova. Siaip ar taip, Jehova parode kantryb
ir nuolankum leisdamas savo draugui ir tarnui Ab-
ˇ ˇ ˇ
raomui islieti sird. (Pradzios 18:23-33)
12 Ar daug talenting, issilavinusi zmoni ˇ ˇ
kantriai
ˇ ˇ ¯
isklauso zemesnio intelekto asmenis?1 O mus Die-
˙
vas rodo tok nuolankum. Kalbedamas su Jehova
˙ ˙ ˇ ˙
Abraomas suvoke, kad Dievas yra „letas pykti“. (Iseji-
¯ ˇ ˙
mo 34:6) Turbut pripazindamas neturs teises abejoti
ˇ ˇ
Auksciausiojo veiksm teisingumu, Abraomas por-
ˇ
kart maldavo: „Tenesupyksta ant mans Viespats.“
ˇ
(Pradzios 18:30, 32) Jehova tikrai nepyko. Jis tikrai turi
ˇ ˇ
„romum, kylant is isminties“.
ˇ
1 domu, kad Biblijoje kantrumas priesinamas puikybei. (Moky-
˙ ˇ ˇ
tojo 7:8) Jehovos kantrybe yra dar viena jo nuolankumo israiska.
(2 Petro 3:9)
˙
11, 12. Kaip Abraomas patyre Jehovos nuolankum?
˙
Jehova yra supratingas

ˇ
13 Jehovos nuolankumas pasireiskia ir supratingumu.
ˇ ˙ ˇ ˙
Netobuliems zmonems sios savybes, deja, stinga. O
¯ ˇ
Jehova savo protingus kurinius ne tik isklauso, bet ir
ˇ ˇ ˇ
nusileidzia jiems, jeigu j prasymai nepriestarauja jo
ˇ ˇ
teisingoms normoms. Biblijoje zodziu „supratingas“ ˇ
ˇ ˇ ˇ
verciama svoka, paraidziui reiskianti „nuolaidus“. Si
˙ ˇ ˇ ¯
savybe taip pat yra Dievo isminties pozymis. Jokubo
ˇ ˇ ˇ ˇ
3:17 rasoma: „Is aukstybi kilusi ismintis. . . supratin-
ga.“ (NW) Kaip Jehova rodo supratingum? Viena, jis
lengvai prisitaiko prie situacijos. Prisimink, pats Die-
vo vardas pasako, kad Jis tampa tuo, kuo reikia tiks-
ˇ ˙ ˇ ˇ
lams pasiekti. (Isejimo 3:14, Jr, isnasa) Argi tai nerodo
j esant lankst ir suprating?
¯
14 Biblijoje yra vienas spudingas ˇ
aprasymas, pade-
dantis bent kiek suvokti, koks lankstus asmuo yra
ˇ ˙ ˙
Jehova. Pranasas Ezechielis regejime mate Jehovos
ˇ ¯ ˙
dangiskj dvasini butybi organizacij. Jis regejo
ˇ ˇ
nepaprasto dydzio paties Jehovos valdom vezim.
ˇ ˙ ˇ ˇ
domiausia buvo tai, kaip sis judejo. Milziniski ratai
˙ ˙
galejo judeti visas keturias puses ir buvo pilni aki,
˙ ˙ ˙
todel mate visur bei galejo akimirksniu
ˇ nesustodami
ˇ ˇ
ir neapsisukdami keisti krypt. Sis gigantiskas vezimas
˙ ˙ˇ ˙ ˙ ˇ ˇ
ne nepanesejo nepaslankias, gremezdiskas zmoni
˙ ˙ ˇ ˇ
sukurtas transporto priemones. Jis galejo lekti zaibis-
ˇ ˇ ˇ
kai ir net nemazindamas greicio pasukti staciu kam-
ˇ
pu! (Ezechielio 1:1, 14-28) Taip, dangiskoji organi-
ˇ
zacija, kaip ir jos valdovas Visagalis Viespats, labai
ˇ ˇ ˙
13. Kokia reiksme Biblijoje vartojamas zodis „supratingas“ ir kodel
¯
jis taikliai apibudina Jehov?
˙ ˇ ˇ
14, 15. K Ezechielio regetas vezimas duoda suprasti apie dangiskj
ˇ
Jehovos organizacij ir kuo ji skiriasi nuo zmoni organizacij?
ˇ ˇ
ˇ ˇ
lengvai prisitaiko prie kintanci aplinkybi bei isky-
ˇ
lanci poreiki.
ˇ
15 Zmones ˙ ˙
tok tobul lankstum gali tik meginti at-
ˇ
kartoti. Taciau paprastai jie bei j organizacijos dau-
¯ ¯ ˇ
giau konservatyvus ˇ nei lankstus, dazniau nesupratin-
¯ ˇ
gi nei nuolaidus. Stai pavyzdys: didziulis tanklaivis
ˇ
arba krovininis traukinys savo dydziu ir galia stulbi-
na. Bet tam tikrose situacijose j gali nepavykti suval-
˙ ¯
dyti. Jeigu ant begi atsiranda kliutis, pasukti trau-
kinio nemanoma. Staigiai sustabdyti irgi vargu ar
˙
pavyks. Pakrautas traukinys stabdomas gali nuriedeti
ˇ
dar por kilometr! Tanklaivis su isjungtu varikliu
ˇ
irgi nuplauks dar astuonis kilometrus. Net paleidus
ˇ
variklius atbuline eiga jis sustos tik uz trij kilomet-
ˇ ˇ ˇ
r! Panasiai ir zmoni organizacijos yra nelankscios
ˇ ˇ
ir nesupratingos. Isdidumas daugeliui zmoni nelei-
ˇ ˇ
dzia prisitaikyti prie kintanci poreiki ir aplinkybi.
ˇ ˙
Toks nelankstumas suzlugde ne vien mon ir net
˙
vyriausyb. (Patarli 16:18) Kokia laime, kad Jehova
bei jo organizacija kitokie!
Kaip Jehova rodo supratingum
˙
16 Vel prisiminkime Sodomos ir Gomoros sunaikini-
ˇ ˇ ˙
m. Jehovos angelas Loto seimai aiskiai pasake: „Gel-
˙ ˙
bekites kalnuose.“ Lotas buvo nepatenkintas. „O ne,
ˇ
mano Viespatie!“ — dejavo jis. Manydamas, kad kal-
ˇ ˙ ˇ
nuose prazus, Lotas melde leisti jam su seima pri-
siglausti gretimame mieste Coare. Bet juk Jehova
¯ ˇ
ir t miest ketino sunaikinti! O ir bugstavo Lotas
¯ ˙
be pagrindo. Jehova tikrai but pajegs apsaugoti j
˙ ˇ
16. Kaip supratingai Jehova elgesi su Lotu pries sunaikindamas So-
dom ir Gomor?
˙
˙ ˇ
kalnuose! Vis delto jis patenkino Loto prasym ir
ˇ
Coaro nesunaikino. „Suteiksiu tau malon ir siuo at-
˙ ˇ
veju“, — pasake angelas Lotui. (Pradzios 19:17-22)
Koks Jehova supratingas!
17 Be to, Jehova priima nuosird ˇ ˇ
zi atgail ir visuomet
ˇ ¯ ˙
elgiasi gailestingai bei teisingai. Paziurekime, kas nu-
ˇ ˇ
tiko, kai pranaˇ sas Jona buvo pasistas pikt ir ziau-
˙
ri Ninev. Zingsniuodamas miesto gatvemis Jona
˙ ˇ ˇ
skelbe aiski zini: po 40 dien galingasis miestas bus
ˇ ˙ ˇ ˙
sugriautas. Taciau aplinkybes visiskai pasikeite. Nine-
ˇ
vieciai atgailavo! (Jonos 3 skyrius)
18 Verta palyginti, kaip pasikeitusias aplinkybes rea-
ˇ ˙
gavo Jehova ir kaip Jona. Jehova atsizvelge atgail ir
ˇ ˙ ˇ ˇ
vietoj „karzygio“ tapo nuodemes atleidzianciu Die-
ˇ ˙
vu.1 (Isejimo 15:3, Brb) O Jona anaiptol nebuvo lank-
ˇ ˙
stus ir gailestingas. Uzuot atspindejs Jehovos supra-
˙ ˇ ˙
tingum, jis elgesi kaip anksciau minetas traukinys
˙ ˇ ¯
arba tanklaivis. Jei skelbe prazut, tai ji ir turi ateiti!
ˇ ˙ ˇ
Taciau Jehova kantriai pamoke nepakant pranas su-
pratingumo ir gailestingumo. (Jonos 4 skyrius)
19 Jehovos supratingumas matomas ir isˇ to, ko jis ti-
ˇ ¯ ˙ ¯
kisi is mus. Karalius Dovydas pasake: „Jis mus pri-
ˇ ˙
gimt zino, atsimena, kad esame dulkes.“ (Psalmyno
ˇ ¯ ¯
103:14, Brb) Jehova zino mus trukumus ir netobu-
ˇ ˇ
lum geriau uz mus pacius. Jis niekada nesitiki dau-
ˇ ˇ
1 Psalmyno 86:5 rasoma, kad Jehova yra „geras ir pasiruoss atleis-
ˇ ˇ ˇ ˇ
ti“ (Brb). Verciant si psalm graik kalb, zodzi junginys „pasi-
ˇ ˇ ´
ruoss atleisti“ buvo isverstas epieikes, tai yra „supratingas“.
˙ ˇ
17, 18. Kaip supratingai Jehova pasielge su ninevieciais?
˙ ¯ ˇ ¯
19. a) Kodel galime buti sitikin, kad Jehova nesitiki is mus per
daug?ˇ b) Kaip Patarli 19:17 rodo, kad Jehova yra „geras ir supratin-
ˇ
gas“ Seimininkas ir drauge didziai nuolankus?
ˇ ˇ
Apmstykime
ˇ ˙ ˙
Isejimo 32:9-14. Kaip Jehova parode nuolankum atsakyda-
˙ ˇ
mas Mozes mald uz Izrael?
˙ ˙
Teisej 6:36-40. Kaip Jehova parode kantryb ir supratingum
ˇ
patenkindamas Gideono prasymus?
ˇ
Psalmyno 113:1-9. Koks Jehovos elgesys su zmonija liudija j
esant nuolank?
ˇ ¯
Luko 1:46-55. Kaip, Marijos sitikinimu, Jehova ziuri nuolan-
ˇ ˙
kius, paprastus zmones? Ko tai turet pamokyti mus?
giau, nei galime padaryti. Biblijoje „geri ir supratingi“

ˇ ˇ
(NW) seimininkai ˇ priesinami „noringiems“. (1 Pet- ˙
ro 2:18) O koks Seimininkas yra Jehova? Atkreipk de-
ˇ
mes Patarli 19:17: „Kas dosnus vargsui, tas skolina
ˇ ˇ ˇ ˇ
Viespaciui.“ Aisku, tik geras ir supratingas seiminin-
˙
kas pastebes visas varguoliams daromas geradarybes.
ˇ ˇ ˙ ¯
Ir tai ne viskas. Kaip rodo si Rasto eilute, visatos Ku-
˙ ˇ ˙ ˇ
rejas laiko save skolingu menkiems zmonems uz j
ˇ
rodom gailestingum! Tai pats didziausias nuolan-
kumas.
ˇ ˇ
20 Siandien Jehova taip pat svelniai bei supratingai
ˇ ˙ ˙
elgiasi su savo tarnais. Kai meldziames tikedami, jis
ˇ ˇ
isklauso. Nors dabar Jehova nesiuncia pas mus ange-
l, nemanykime, kad maldos lieka be atsako. Prisi-
ˇ ˇ
minkime apastal Pauli. Prasydamas bendratikius
ˇ ˇ ˙ ¯ ˙
melsti Diev islaisvinti j is kalejimo, Paulius pridure:
¯ ˇ ˇ ˇ
„Kad buciau greiciau jums sugrzintas.“ (Hebrajams
¯
13:18, 19) Vadinasi, mus maldos gali paskatinti Je-
ˇ ¯
hov padaryti tai, ko siaip jis nedaryt! (Jokubo 5:16)
ˇ ˇ ˇ ¯
20. Is kur zinome, kad Jehova isklauso mus maldas ir jas atsako?
ˇ ¯
Jehova yra supratingas ir zino mus galimybes
ˇ
21 Zinoma, ne˙ vienu savo nuolankumo aspektu —
ˇ ˇ
svelnumu, noru isklausyti, kantrybe, supratingumu
ˇ ˇ ˇ ˇ
— Jehova nepazeidzia savo teising norm. Krikscio-
ˇ ¯
niskojo pasaulio dvasininkija galbut mano rodanti
supratingum pataikaudama savo avims, sumenkin-
˙
dama Jehovos morales normas. (2 Timotiejui 4:3)
ˇ ˇ ˇ
Taciau zmogaus polinkis eiti kompromis is sava-
ˇ
naudisk paskat yra visai kas kita nei Dievo supra-
ˇ
tingumas. Jehova yra sventas; savo teising norm jis
ˇ
niekada nesulauzys. (Kunig 11:44) Tad branginkime
Jehovos supratingum — tikr jo nuolankumo rody-
ˇ ˇ
m. Negi nesidziaugi zinodamas, kad Jehova Dievas,
ˇ ˙
ismintingiausia Asmenybe visatoje, yra toks nuolan-
ˇ
kus? Kaip gera artintis prie pagarbi baim keliancio,
ˇ
bet drauge svelnaus, kantraus, supratingo Dievo!
˙
21. Kaip neturime suprasti Jehovos nuolankumo ir kuo turetume
ˇ
dziaugtis?
2 1 S K Y R I U S
˙ ˇ ˇ
Jezus rodo „ismint is Dievo“
ˇ ˙ ˙ ˇ ˇ
ZMONES klausesi lyg zado netek. Pries juos sinago-
˙ ˙ ˙
goje stovejo jaunas vyras, vardu Jezus, ir moke. Susi-
ˇ ˙ ˇ
rinkusieji gerai j pazinojo: Jezus j mieste uzaugo ir
¯
ilg laik dirbo dailide. Vieni galbut gyveno namuo-
˙
se, kuriuos jis buvo padejs pastatyti, kiti tikriausiai
˙ ˇ ˙
are zem jo padarytu arklu ar kinke gyvulius jo pa-
ˇ ˙
dirbt jung.1 Taciau kaip jie atsiliepe apie buvusio
˙
dailides mokymus?
2 Dauguma klausytoj stebejosi: ˙ ˇ ˇ
„Is kur sitam tokia
ˇ ˙
ismintis?“ Ir pridurdavo: „Argi jis ne dailide, ne Ma-
¯
rijos sunus?“ (Mato 13:54-58; Morkaus 6:1-3) Taip,
˙ ˙ ˇ ˙
buv Jezaus kaimynai svarste: ‘Sis dailide toks pat
ˇ ˙ ˇ ˇ ˇ
kaip ir mes.’ Nors jie ir pripazino Jezaus zodzi is-
˙ ˙ ¯ ˇ
mint, vis delto j atmete. O, kad jie but zinoj, jog
˙ ˇ
Jezus skelbia ne savo paties ismint!
3 O kieno? „Mano mokslas ne mano, — pasake˙ jis,
ˇ
— bet to, kuris yra mane siunts.“ (Jono 7:16) Apas-
ˇ ˙ ˇ
talas Paulius paaiskino, kad Jezus „mums tapo is-
ˇ ˇ
mintimi is Dievo“. (1 Korintieciams 1:30, Brb) Taip,
ˇ ˇ ˙ ¯ ˙
paties Jehovos ismintis pasireiske per jo Sun Jez.
ˇ ˙
Ir jis buvo tiek pilnas Dievo isminties, jog galejo
ˇ ˙
pasakyti: „A s ir Tevas esame viena.“ (Jono 10:30)
˙
1 Bibliniais laikais dailides statydavo namus, darydavo baldus bei
ˇ ˙ ¯ ˇ
zemes ukio padargus. Antrajame amziuje gyvens Justinas Kankinys
˙ ˇ ˙ ˇ ˙ ˙
apie Jez rase: „Gyvendamas zemeje jis buvo dailide ir dirbo arklus
bei jungus.“
˙ ˙
1—3. Kaip buv Jezaus kaimynai atsiliepe apie jo mokymus ir ko jie
˙
nesuvoke?
˙ ˇ ˇ
JEZUS RODO „ISMINT IS DIEVO“ 211
¯ ˙ ˙ ˇ
Apsvarstykime, kokiais trim budais Jezus parode „is-
ˇ
mint is Dievo“.
˙
Ko jis moke
4 Pirmiausia apsvarstykime, ko Jezus ˙ ˙
moke. Jis skel-
˙
bˇ e „gerj naujien apie Dievo karalyst“. (Luko 4:43)
ˇ
Si zinia buvo labai svarbi, nes per Karalyst bus ap-
˙ ˇ
ginta Jehovos teise visavaldyst ir palaiminta zmo-
˙ ˇ
nija. Be to, Jezaus mokymuose buvo gausu ismintin-
˙
g patarim kasdieniam gyvenimui. Jis rode ess
ˇ ˇ ˙
ispranasautasis „Nuostabusis Patarejas“. (Izaijo 9:5
˙
[9:6, Brb]) Tad nieko keista, kad Jezaus patarimai ˇ to-
ˇ ˇ ˙
kie ismintingi. Jis puikiai ismane Dievo Zod, gerai
ˇ ˇ
zinojo Jehovos vali, zmogaus prigimt ir labai my-
˙ ˇ ˙ ¯
lejo zmonij. Del to jo patarimai visuomet budavo
ˇ ˙ ˙
praktiski ir naudingi klausytojams. Jezus skelbe „am-
ˇ ˇ ˇ
zinojo gyvenimo zodzius“. Taip, jei klausysime jo pa-
¯ ˇ ˙
mokym, busime isgelbeti. (Jono 6:68)
5 Jezaus mokym ismintis ypacˇ atsiskleide˙ jo Kalno
˙ ˇ
ˇ ˇ
pamoksle. Mato 5:3—7:27 uzrasyt kalb galima pa-
ˇ
sakyti per 20 minuci. Bet joje duoti patarimai ne-
ˇ ˇ
sensta — siandien jie tiek pat tinka, kiek ir anksciau.
˙ ˙
Jezus kalbejo apie vairius dalykus: kaip pagerinti san-
ˇ
tykius su kitais (5:23-26, 38-42; 7:1-5, 12), kaip islik-
ti doram (5:27-32) ir kaip padaryti gyvenim pras-
˙
ming (6:19-24; 7:24-27). Jezus klausytojams ne vien
ˇ ˙ ˙ ˙ ˙
4. a) Koki zini Jezus skelbe ir kodel ji buvo tokia svarbi? b) Kodel
˙ ¯ ˇ
Jezaus patarimai visuomet budavo praktiski ir naudingi klausyto-
jams?
˙ ˙
5. Apie k Jezus kalbejo Kalno pamoksle?
˙
„Minios stebejosi, kaip jis moko“
˙
˙ ˇ ˙ ˇ
sake, kas yra ismintinga, bet ir rode tai aiskindamas,
ˇ ˇ
samprotaudamas bei pagrsdamas savo zodzius.
6 Pavyzdziui, ˇ ˙ ˇ
panagrinekime Mato 6 skyriuje uzra-
ˇ ˙ ¯ ˙
syt Jezaus patarim pernelyg nesirupinti del mate-
˙ ˙
rialini dalyk. 25 eilute skamba taip: „Liaukites ne-
˙ ˙
rimav del savo siel — k valgysite ar gersite, ir del
¯ ˙ ¯ ¯
kuno — k vilkesite.“ (NW) Normalu rupintis buti-
ˇ ˇ ˙
nais dalykais, tai yra maistu ir drabuziais. Taciau Je-
˙ ˙
zus liepia ‘liautis nerimavus’ del to.1 Kodel?
7 siklausykime, kaip tikinamai Jezus ˙
argumentuo-
˙ ¯
ja. Jeigu Jehova dave gyvyb ir kun, nejaugi neduos
ˇ ¯
maisto tai gyvybei palaikyti ir drabuzio kunui ap-
˙ ˇ ˇ
dengti? (25 eilute) Juk Dievas maitina paukscius bei
ˇ ˙ ¯
puosia geles, tad juo labiau pasirupins savo garbinto-
˙ ¯
jais! (26, 28-30 eilutes) Tikrai neverta pernelyg ru-
˙
pintis. Nerimaudami ne kiek neprailginsime savo gy-
˙
venimo.2 (27 eilute) Tad kaip nepasiduoti nerimui?
˙ ˙
Jezus pataria sutelkti demes Dievo garbinim. Tai
ˇ ˙ ¯
darantys zmones gali neabejoti, kad visi butini daly-
ˇ ˙ ˙ ˙
kai dangiskojo Tevo ‘bus prideti’. (33 eilute) Paskui
˙
Jezus duoda itin nauding patarim — tvarkyti vie-
nos dienos reikalus. Kam dar apsisunkinti rytdienos
¯ ˇ ˙ ˙
rupesciais? (34 eilute, Vl) Ar verta jaudintis del to, kas
ˇ
gali ir nevykti? Klausydami tokio ismintingo patari-
ˇ ˇ ˇ ˇ ˙
1 Graikiskas veiksmazodis, isverstas „nerimauti“, reiskia „netureti
˙ ˇ
ramybes“. Tad Mato 6:25 kalbama apie nerim, kuris uzvaldo prot,
ˇ
atima ramyb bei dziaugsm.
˙ ˙
2 Kaip parode moksliniai tyrimai, perdetas nerimas ir tampa suke-
ˇ
lia sirdies bei kraujagysli ligas ir daugyb kitoki gyvenim trumpi-
ˇ
nanci negali.
˙ ˇ
6—8. a) Kaip tikinamai Jezus pagrindzia patarim liautis nerimau-
˙ ˇ ˇ ˇ ˇ
ti? b) Kas rodo, kad Jezaus patarimai atspindi ismint is auksciau?
˙ ˇ ˇ
ˇ ˇ
mo, siame neramiame pasaulyje isvengsime dauge-
lio skausm.
8 Tikrai Jezaus ˙ ˇ
patarimai isliko tokie pat vertingi, ko-
ˇ
kie buvo ir beveik pries 2000 met. Ar tai neliudija
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
apie ismint is auksciau? Net ir geriausi zmoni pa-
ˇ ˇ
tarimai pasensta, yra taisomi arba keiciami. Taciau
˙ ¯
taip neatsitiko su Jezaus mokymais. Kitaip ir buti ne-
ˇ ˙ ˙ ˇ
gali, juk sis Nuostabusis Patarejas kalbejo „Dievo zo-
ˇ
dzius“. (Jono 3:34)
˙
Kaip jis moke
9 Antra, Dievo ismint ˇ ˙ ˙
atspindejo ir tai, kaip Jezus
˙ ˇ ˇ ˇ
moke. Kart jo suimti pasisti kareiviai grzo tuscio-
˙ ˇ ˙ ˙
mis ir pasake: „Niekados zmogus nera taip kalbejs!“
˙ ˙
(Jono 7:45, 46) Ir jie neperdejo taip sakydami. Jezus
˙ ˇ ˇ ˙ ˙ ˇ
buvo atejs „is aukstybes“, tad turejo daugiau zini ir
ˇ
patirties nei bet kuris kitas zmogus. (Jono 8:23) Nie-
˙ ˙
kas kitas nesugebet mokyti taip, kaip jis. Panagrine-
¯ ˇ ˇ
kime, kokiais dviem budais sis ismintingas Mokyto-
˙
jas moke.
10 Taikliai naudojo pavyzdzius. ˇ ˙ ˙
„Jezus kalbejo mi-
nioms palyginimais, ir be palyginim jis jiems nekal-
˙ ˙
bejo.“ (Mato 13:34) Mus stebina jo nepaprastas gebe-
ˇ ˇ
jimas svarbias tiesas perteikti pavyzdziais, paimtais is
˙ ˙ ˇ ˇ
kasdienio gyvenimo. Sejejai, duon maisancios mo-
ˇ ˇ
terys, turguje zaidziantys vaikai, tinklus traukiantys
ˇ ˇ
zvejai, ieskantys paklydusios avies piemenys — visa
˙
tai klausytojai buvo regej ne kart. Kada svarbios
˙ ˙ ˙
9. K kareiviai syk pasake apie Jezaus mokymus ir kodel tai buvo
tiesa?
˙ ˇ
10, 11. a) Kuo mus stebina Jezaus pavyzdziai? b) Kas yra alegorija ir
˙
koks pavyzdys rodo, kad Jezaus alegorijos paveikios?
˙
ˇ
tiesos susiejamos su gerai zinomais dalykais, jos grei-
ˇ ˇ ˇ
ciau pasiekia sird bei prot ir giliau sisaknija. (Mato
11:16-19; 13:3-8, 33, 47-50; 18:12-14)
˙
11 Jezus ˇ
daznai pasakodavo alegorijas — trumpus pa-
ˇ ˇ
sakojimus, paaiskinancius dorovines ar dvasines tie-
sas. Pasakojimus lengviau perprasti ir siminti nei
ˇ ˙ ˙ ˇ ˙
abstrakcias idejas, tad jie padejo issaugoti Jezaus mo-
˙ ˇ ¯
kymus. Daugelyje alegorij Jezus labai vaizdziai apibu-
˙ ˙ ˇ ˇ
dino savo Tev, todel jos ypac simintinos. Pavyzdziui,
˙
kiekvienas supras, kas noreta pasakyti pasakojimu
¯ ¯ ˇ ˇ
apie sun palaidun: jei suklyds asmuo nuosirdziai
ˇ
atgailauja, Jehova jo pasigaili ir sirdingai priima atgal.
(Luko 15:11-32)
ˇ
12 Uzduodavo ˙
sumanius klausimus. Klausimais Jezus
ˇ
paskatindavo klausytojus daryti isvadas, analizuoti
savo motyvus, priimti sprendimus. (Mato 12:24-30;
17:24-27; 22:41-46) Kada religiniai vadovai suabejojo,
˙ ˙ ˇ
ar Jezus tikrai sistas Dievo, jis paklause: „Jono kriks-
ˇ ˇ ˇ
tas buvo is dangaus ar is zmoni?“ Apstulbinti tokio
˙ ˇ
klausimo jie svarste: „‘Jei pasakysime — is dangaus,
˙ ˙
tai jis mus klaus: „Kodel tada juo netikejote?“ Pasaky-
ˇ ˇ
tume — is zmoni. . .’ Bet jie bijojo liaudies, nes visi
ˇ
buvo sitikin, kad Jonas tikrai buvo pranasas.“ Ga-
˙ ˇ
liausiai jie atsake: „Mes nezinome.“ (Morkaus 11:
˙
27-33; Mato 21:23-27) Toks paprastas Jezaus klausi-
˙ ˙ ˇ ˙ ˇ
mas ateme jiems zad ir atskleide j sirdies klast.
13 Kartais Jezus ˙ ¯
mokydavo abiem budais — pavyz-
ˇ ˇ
dzius pindavo dar ir mstyti skatinanci klausim.
˙ ˙
12. a) Kaip Jezus mokydamas naudojo klausimus? b) Kaip Jezus
˙
nutilde tuos, kurie suabejojo jo galiojimais?
˙
13—15. Kaip pasakojimas apie gailestingj samariet parodo Jezaus
ˇ
ismint?
˙ ˇ ˇ
˙ ˙
Kai vienas statymo mokytojas paklause Jezaus, k tu-
ˇ ˇ ˙
rs daryti, kad gaut amzinj gyvenim, sis primine
˙ ˙
jam Mozes statym, kuriame liepiama myleti Diev
˙ ˙
ir artim. Noredamas pasiteisinti anas vyras paklause:
˙
„O kas gi mano artimas?“ Atsakydamas Jezus papasa-
ˇ ˙ ˇ ˙ ˙ˇ
kojo apie vien zyd, kur kelioneje uzpuole plesikai
ˇ ˙ ˇ
ir leisgyv paliko ant kelio. Netrukus pro sal ejo du zy-
˙
dai: pirma kunigas, paskui levitas. Abu praejo, lyg nie-
˙ ˙
kur nieko. Veliau tuo keliu ejo samarietis. Jam pagailo
ˇ ˇ ˇ ¯ ˇ
kenciancio zmogaus. Rupestingai aptvarsts zaizdas,
ˇ ˇ ˙
samarietis nugabeno t vyr uzeig, kad sis galet
˙ ˙ ˇ ˇ
atsigauti. Baigs pasakoti Jezus paklause: „Kas is sit
˙ˇ
trij tau atrodo buvs artimas patekusiam plesik
ˇ
rankas?“ statymo mokytojui teko pripazinti: „Tas,
˙
kuris parode jam gailestingum.“ (Luko 10:25-37)
14 Kaip sis ˇ ˙ ˇ
pasakojimas liudija apie Jezaus ismint? Jo
ˇ ˙
dienomis zydams „artimas“ buvo tik tas, kas laikesi
ˇ ˇ
j tradicij, — aisku, ne samarieciai. (Jono 4:9) Jeigu
˙ ¯ ˙
Jezus but papasakojs apie nukentejus samariet ir
˙ ˇ ¯
jam padejus zyd, ar tas statymo mokytojas but
˙ ˇ ˙
atsisaks savo nuostatos? Jezus ismintingai padare pa-
ˇ ¯
pasakodamas, kad zydu pasirupino samarietis. Dar at-
˙ ˙ ˇ ˙ ˙
kreipk demes, ˇ kok klausim Jezus iskele pasakojimo
ˇ ˙ ˇ
pabaigoje. Zodziui „artimas“ jis suteike kit reiksm.
ˇ ˙
statymo mokytojas is esmes teiravosi: ‘Kas yra mano
˙ ˇ ˙ ˙ ˙
artimas, kur tureciau myleti?’ Bet Jezus paklause:
ˇ ˇ ˙
„Kas is sit trij tau atrodo buvs artimas?“ Jezus at-
˙ ˙ ˙
kreipe demes ne t, kuris susilauke pagalbos, ne
˙
auk, o t, kuris suteike pagalb, — samariet. Tik-
ras artimas pats rodys meil kitiems, nepaisydamas
˙ ˙ ˙
j tautybes. Vargu ar galejo Jezus duoti dar geresn
pamok.
˙
˙ ˇ ˙ ˙
15 Tad suprantama, kodel zmones stebejosi, „kaip
˙ ˙ ˙ ˙
[Jezus] moke“, ir kodel juos prie jo taip trauke. (Mato
ˇ ˙
7:28, 29, NW) Kart „gausi minia“ isbuvo su Jezumi
˙ ˇ ¯ ˙
tris dienas ne neziuredama, kad nebeturi maisto!
(Morkaus 8:1, 2)
Kaip jis gyveno
ˇ ˇ ˙ ˙
16 Trecia, Jehovos ismint Jezus atspindejo savo gy-
ˇ ˇ ˙ ˇ
vensena. Ismintis yra praktiska savybe, ji pasireiskia
¯ ˇ ˙
darbais. „Kas tarp jus ismintingas? — paklause mo-
¯ ˙
kinys Jokubas ir pats atsake: — Tegul geru elgesiu tai
¯
realiai rodo.“ (Jokubo 3:13, The New English Bible)
˙ ˙
Jezus savo elgesiu ‘realiai rode’, kad vadovaujasi Die-
ˇ ˇ ¯ ˙ ˇ
vo ismintimi. Paziurekime, kaip toki ismint jis paro-
˙
de savo gyvensena bei elgesiu.
17 Ar pastebejai, ˙ ˇ ˙ ¯
kad zmones, kuriems truksta svei-
ˇ ˇ
kos nuovokos, daznai metasi krastutinybes? Taip,
ˇ ˇ ˙
norint visur islaikyti pusiausvyr, reikia isminties. Je-
˙ ˇ
zus tai dare tobulai, nes vadovavosi Dievo ismintimi.
˙
Svarbiausi jam buvo dvasiniai dalykai. Jezus buvo vi-
ˇ
siskai atsidavs gerosios naujienos skelbimo darbui.
˙ ˙
„Tam esu atejs“, — pasake jis. (Morkaus 1:38) Turtas
˙ ˇ ˙
Jezui nebuvo svarbus; jis mazai k turejo. (Mato 8:20)
˙ ˙
Vis delto jis nebuvo asketas. Kaip ir Tevas, „laiminga-
˙ ˇ ˙
sis Dievas“, Jezus buvo dziaugsminga asmenybe, mo-
˙ ˇ ˙
kejo dziaugtis draugeje. (1 Timotiejui 1:11, NW; 6:15,
ˇ ˙
NW) Sveciuodamasis vestuvese, kur, be abejo, skam-
˙
bejo muzika, dainos ir buvo linksminamasi, jis tikrai
˙ ˙ ˇ ˙
nesedejo paniurs. Pasibaigus vynui, siuo puikiu ge-
ˇ ˇ ˙
rimu, kuris „linksmina zmogaus sird“, jis paverte
˙ ˙ ˇ
16. Kaip Jezus ‘realiai rode’, kad vadovaujasi Dievo ismintimi?
˙ ˙ ˇ
17. Kas rodo, kad Jezus sugebejo visur islaikyti tobul pusiausvyr?
˙ ˇ ˇ
Apmstykime
ˇ ˇ
Patarli 8:22-31. Kaip asmenintos isminties aprasymas atitin-
¯
ka tai, kas Biblijoje pasakyta apie Jehovos pirmagim Sun?
˙ ˇ ˙
Mato 13:10-15. Kaip Jezaus pavyzdziai padedavo atskleisti, kas
ˇ
yra jo klausytoj sirdyse?
˙ ˙ ˙ ˙ ˇ
Jono 1:9-18. Kodel Jezus galejo atspindeti Dievo ismint?
˙ ˙ ˇ
Jono 13:2-5, 12-17. Kaip ir ko Jezus pamoke savo apastalus?
˙ ˇ
vanden. (Psalmyno 104:15; Jono 2:1-11) Jezus daznai
ˇ ˇ
sutikdavo uzeiti pas k nors svecius ir pasinaudojs
proga mokydavo. (Luko 10:38-42; 14:1-6)
18 Bendraudamas su kitais Jezus ˙ ˙ ˇ
tikrai parode didzi
ˇ ˇ ˇ
ismint. Gerai zinodamas zmoni prigimt, savo mo-
ˇ ¯ ˙ ˙ ˙
kinius jis ziurejo supratingai. Jezus suvoke, kad jie yra
˙ ˇ ˙
netobuli. Vis delto jis zvelge gersias j savybes ir
˙
mate t Jehovos pasirinkt vyr galimybes. (Jono
˙
6:44) Nepaisydamas mokini klaid, Jezus noriai jais
˙ ˙
pasitikejo. rodydamas tai, savo mokiniams jis skyre
ˇ ˙ ˙
nelengv uzduot: pavede skelbti gerj naujien. Je-
ˇ
zus zinojo, kad jie gali tai atlikti. (Mato 28:19, 20)
ˇ
Apastal darb knyga patvirtina, jog mokiniai puikiai
˙ ˇ
vykde, kas jiems buvo pavesta. (Apastal darb 2:
˙
41, 42; 4:33; 5:27-32) Akivaizdu, jais pasitikedamas
˙
Jezus nesuklydo.
ˇ ˇ ˇ
19 Kaip suzinojome is 20 skyriaus, su ismintimi Bib-
lijoje dar siejami nuolankumas bei romumas. Jeho-
ˇ ˙ ˇ
va tobulai rodo sias savybes. O Jezus? Kaip dziugu
˙ ˙ ˇ
18. Kaip Jezus parode tobul ismint savo elgesiu su mokiniais?
˙ ˙ ˇ
19. Kaip Jezus parode ess „romus ir nuolankios sirdies“?
˙
˙
skaityti apie nuolank Jezaus elges su savo moki-
ˇ ˇ ˇ
niais. Jis buvo tobulas zmogus, taigi uz juos pranases-
˙ ˙ ˇ ¯ ˙ ˇ ˇ
nis. Vis delto Jezus neziurejo savo mokinius is auks-
˙ ˇ ˇ
to. Su juo jie niekad nesijaute zemesni ar nemoksos.
˙ ˇ ¯
Jezus zinojo j tr ukumus ir paksdavo j klaidas.
(Morkaus 14:34-38; Jono 16:12) Ar nenuostabu, kad
ˇ˙ ˇ ˙
jo nesivarze net vaikai? Mazuosius traukte trauke prie
˙ ˙
Jezaus, nes jie mate, koks jis „romus ir nuolankios
ˇ
sirdies“. (Mato 11:29; Morkaus 10:13-16)
20 Dievo nuolankumu Jezus ˙ ˙
seke ir kitaip: kai buvo
tinkama, jis supratingai nusileisdavo. Prisimink vien
ˇ ˙ ˇ ˙
nezyd, meldusi Jez isgydyti demon apsest jos
˙ ˙ ˇ
dukr. Jezus trejopai parode, kad nesiruosia to dary-
ˇ ˇ ˙ ˇ
ti: is pradzi visai neatsiliepe, paskui be uzuolank
˙ ˇ
pasake ess sistas pas zydus, ne pas pagonis, ir ga-
ˇ ˇ ˇ ˇ
liausiai svelniai patvirtino savo zodzius pavyzdziu.
ˇ ˙ ˇ
Taciau moteris melde atkakliai, rodydama isskirtin
˙ ˙ ˇ ˙ ˙
tikejim. Ar Jezus tai atsizvelge? Jis padare tai, ko
˙ ˇ ˙
sake nedarysis: isgyde moters dukr. (Mato 15:21-28)
ˇ
Koks nuolankumas! Nepamir sk, nuolankumas yra
ˇ
tikrosios isminties pagrindas.
21 Kokia laime, ˙ ˇ ˇ
kad evangelijose issaugoti ismintin-
ˇ ˇ ˇ ˇ
giausio vis laik zmogaus zodziai, aprasyti jo darbai!
˙ ˙
Visad prisiminkime, kad Jezus tobulai atspindejo savo
˙ ˙
Tev. Sekdami Jezumi Kristumi — stengdamiesi kal-
˙ ˙ ˇ ˇ
beti ir elgtis kaip jis, ugdysimes ismint, kilusi is
ˇ
aukstybi. Kitame skyriuje aptarsime, kaip patys ga-
ˇ
lime vadovautis Dievo ismintimi.
˙ ˙ ˇ
20. Kaip Jezus parode supratingum nezydei, kurios dukr buvo
˙
apsed demonai?
˙ ˙ ˙
21. Kodel turime stengtis gyventi, kalbeti ir elgtis kaip Jezus Kris-
tus?
2 2 S K Y R I U S
ˇ
Ar tu vadovaujiesi „is
ˇ ˇ
aukstybi kilusia ismintimi“?
ˇ ˇ ˙
BYLA buvo ne is lengvj: dvi moterys susigincijo del
ˇ
vaiko. Jiedvi abi gyveno tuose paciuose namuose.
˙ ¯
Pirma viena pagimde sun, o neilgai trukus ir kita.
¯ ˙ ˙
Vienos kudikis mire ir dabar abi moterys teige esan-
ˇ ¯ ˇ
cios gyvojo kudikio motinos.1 Niekas nezinojo, kaip
ˇ ˙
viskas buvo is tikrj. Byl tikriausiai jau nagrinejo
ˇ ˙
zemesnysis teismas, bet nesekmingai. Galiausiai gin-
ˇ ˙
cas pasieke Saliamon, Izraelio karali. Ar jam pavyks
atskleisti ties?
2 Kiek pasiklauss moter ginco, ˇ
Saliamonas papra-
ˇ ˙ ˇ ˇ ˙
se atnesti kard. Tada ryztingai, kaip visiems atrode,
˙
sake perkirsti vaik dvi dalis ir duoti kiekvienai po
ˇ ˙
pus. Tikroji motina iskart puole melsti karali ver-
ˇ ¯ ˇ
ciau atiduoti vaik, jos brangj kudik, kitai. Taciau
ˇ ˇ
toji primygtinai reikalavo vaik padalyti. Tiesa isais-
˙ ˇ ¯
kejo. Saliamonas zinojo, kad motin su kudikiu sieja
¯ ˇ ˇ ˙ ˇ ˇ
stiprus jausmai, ir sios zinios padejo jam ginc issprs-
˙
ti. sivaizduok, kaip palengvejo motinai, kai Saliamo-
˙ ¯ ˙
nas atidave jai kudik ir pasake: „Ji jo motina.“ (1 Ka-
rali 3:16-27)
ˇ ˙
1 1 Karali 3:16 sios moterys vadinamos paleistuvemis. Leidinyje
ˇ ˇ ˙ ˇ ˇ ˙
Insight on the Scriptures rasoma: „Tos zydes arba greiciausiai nezydes
¯ ˙ ˇ ˇ ˇ
galbut neparsidavinejo uz pinigus, bet tiesiog istvirkavo.“ (Isleido
Jehovos liudytojai)
˙ ˇ ˇ
1—3. a) Kaip Saliamonas parode nepaprast ismint issprsdamas
ˇ ˙ ˙ ˇ
ginc del motinystes? b) K mums zada Jehova ir kokie kyla klausi-
mai?
˙
ˇ ˇ ˙ ˙
3 Argi ne didi ismintis? Zmones apeme pagarbi bai-
˙ ˇ ˇ ˙ ˇ
me isgirdus, kaip Saliamonas issprende ginc, nes jie
˙ ˙ ˇ
„mate, kad jis turejo Dievo isminties“. Taip, Saliamo-
ˇ ˙ ˇ
no ismintis buvo Dievo dovana. Jehova dave jam „is-
ˇ ˇ
minting ir zvalgi sird“. (1 Karali 3:12, 28) O ar
ˇ
galime mes gauti Dievo isminties? Taip, nes Saliamo-
˙ ˇ ˙ ˇ ˇ
nas kveptas rase: „Viespats duoda isminties.“ (Patar-
ˇ ˇ ˙
li 2:6) Jehova zada duoti isminties — sugebejimo
ˇ ˇ
geram panaudoti zinias, supratim ir zvalgum —
ˇ ˇ ˇ
tiems, kurie nuosirdziai jos troksta. Kaip tad galime
jos gyti? Kaip ja vadovautis?
ˇ
Kaip ‘gyti isminties’?
4 Ar mums reikia dideli protini gabum arba auks- ˇ
ˇ ˇ
tojo mokslo, kad gautume isminties is Dievo? Ne.
ˇ ¯ ˙ ¯
Jehova mielai jos duoda, neziuredamas mus kilm
ˇ ˇ ˇ
ar issilavinim. (1 Korintieciams 1:26-29) Taciau pa-
˙ ˇ
stangas turime deti patys, nes Biblija ragina: „gyk is-
minties.“ (Patarli 4:7) Kaip galime jos gyti?
5 Pirma, turime bijoti Dievo. „Pagarbi Viespaties ˇ
bai-
˙ ˇ ˇ ˇ ˇ
me — isminties pradzia [„pirmasis zingsnis link is-
ˇ
minties“, The New English Bible]“, — rasoma Patarli
˙ ˇ
9:10. Dievo baime yra tikrosios isminties pagrindas.
˙ ˇ ˙
Kodel? Prisimink, kad ismintis yra sugebejimas taiky-
ˇ ¯ ˇ ˇ ˇ
ti zinias. Bijoti Dievo — tai ne guztis is siaubo pries
ˇ ˙ ˙
j, bet lenktis jam is pagarbios baimes, su pasitikeji-
˙ ˙
mu. Tokia baime yra sveika. Be to, ji yra stipri jega,
skatinanti gyventi pagal Dievo vali ir elgtis taip, kaip
ˇ
elgiasi jis. Tai ismintingiausias kelias, nes tie, kurie va-
ˇ
dovaujasi Jehovos normomis, yra laimingiausi zmo-
˙
nes.
ˇ ˇ
4—7. Kokie yra keturi reikalavimai isminciai gyti?
ˇ ˇ ˇ
AR TU VADOVAUJIESI „IS AUK STYBI KILUSIA ISMINTIMI“? 221
¯ ¯ ¯ ˇ
6 Antra, turime buti nuolankus ir kuklus. Dievo ismin-
ˇ ˙
tis neatsiejama nuo si savybi. (Patarli 11:2) Kodel?
¯ ¯ ˇ
Jeigu esame nuolankus ir kuklus, noriai pripazstame,
ˇ ¯
jog visko nezinome, nesame visada teisus ir mums
ˇ ¯
svarbu, kaip vien ar kit dalyk ziuri Jehova. Jehova
ˇ ˇ ˙ ˇ
„priesinasi ispuikeliams“, bet mielai duoda isminties
ˇ ¯
tiems, kurie yra nuolankios sirdies. (Jokubo 4:6)
7 Trecia,ˇ ˇ ˇ
labai svarbu studijuoti rasytin Dievo Zod.
ˇ
Jame atskleista Jehovos ismintis. Kad gytume jos, turi-
ˇ ˇ ˙ ˇ
me kruopsciai tyrineti Rast. (Patarli 2:1-5) Ketvirta,
ˇ ˇ ˇ ˇ
reikia melstis. Jeigu nuosirdziai prasysime Diev ismin-
¯
ties, jis dosniai jos duos. (Jokubo 1:5) Melskime jo dva-
ˇ
sios paramos — toks praˇ symas neliks be atsako. Jehovos
˙ ˇ
dvasia pades atrasti jo Zodzio lobius, kuriais naudoda-
ˇ ˇ ˇ
miesi issprsime problemas, isvengsime pavoj ir is-
mintingai tvarkysime savo gyvenim. (Luko 11:13)
ˇ
8 Kaip suzinojome ˇ ˇ
is 17 skyriaus, Jehovos ismintis yra
ˇ ˙ ¯
praktiska savybe. Tad mus elgsena parodys, turime
¯ ¯ ˇ
jos, ar ne. Mokinys Jokubas apibudino Dievo isminties
ˇ ˇ ˇ
vaisius: „Is aukstybi kilusi ismintis pirmiausia yra
tyra, paskui taikinga, maloninga [„supratinga“, NW],
ˇ ˇ
klusni, pilna gailestingumo ir ger vaisi, nesaliska,
ˇ ˇ ¯
nuosirdi [„neveidmainiska“, Brb].“ (Jokubo 3:17) Ap-
ˇ ˇ ˇ ˇ
svarstykime sias Dievo isminties israiskas ir drauge
ˇ ˇ ˇ ˇ
mstykime: ‘Ar as vadovaujuosi ismintimi is auksty-
bi?’
„Tyra, paskui taikinga“
¯ ˇ ¯
„Pirmiausia yra tyra.“ Buti tyram reiskia buti ne-
9
ˇ ˇ ¯
susitersusiam ir svariam ne tik kunu, bet ir dvasia.
ˇ
8. Kas parodys, ar mes turime Dievo isminties?
ˇ ¯ ˙ ˇ
9. K reiskia buti tyram ir kodel pirmja isminties ypatybe deramai
˙
paminetas tyrumas?
˙
ˇ ˇ ˇ ˇ
Biblijoje ismintis siejama su sirdimi, taciau dangisko-
ˇ ˇ ˇ ˇ
ji ismintis nepasieks sirdies, kuri yra uztersta piktais
ˇ
sumanymais, troskimais ir motyvais. (Patarli 2:10;
¯ ˇ
Mato 15:19, 20) O jei mus sirdis tyra, kiek mano-
ˇ
ma netobulam zmogui, ‘vengsime pikta ir darysime
gera’. (Psalmyno 37:27; Patarli 3:7) Tad ne veltui pir-
ˇ ˙
mja isminties ypatybe paminetas tyrumas. Juk jei
¯ ˇ ˙
nebusime moraliai ir dvasiskai tyri, kaip galesime
ˇ ˇ ˇ ˇ
ugdytis kitas is aukstybi kylancios isminties ypaty-
bes?
10 „Paskui taikinga.“ Dangiskoji ˇ ˇ
ismintis skatina mus
siekti taikos, Dievo dvasios vaisiaus. (Galatams 5:22)
˙ ˙ ˙
Todel ir stengiames puoseleti Jehovos tarnus vienijan-
ˇ ˇ ˙
t „taikos rys“. (Efezieciams 4:3) O jam susilpnejus,
˙ ˇ ˙
visomis jegomis bandome t rys sustiprinti. Kodel
ˇ
taika tokia svarbi? Biblijoje rasoma: „Taikiai gyvenki-
˙ ˙
te, ir meiles bei ramybes [„taikos“, NW] Dievas bus
ˇ
su jumis.“ (2 Korintieciams 13:11) Kol gyvensime tai-
kiai, taikos Dievas bus su mumis. Nuo to, kaip elgia-
˙ ¯
mes su bendratikiais, labai priklauso mus santykiai
su Jehova. Kaip galime parodyti es taikdariai? Pana-
˙
grinekime pavyzd.
11 K turi daryti, jeigu jautiesi zeids ˇ ˙
bendratik? Je-
˙ ˇ
zus pasake: „Jei nesi dovan prie aukuro ir ten prisi-
ˇ ˇ
meni, jog tavo brolis turi s t pries tave, palik savo
ˇ
atnas tenai prie aukuro, eik pirmiau susitaikinti su
ˇ
broliu ir tik ˇ tada sugrzs aukok savo dovan.“ (Mato
5:23, 24) S patarim pritaikysi, jei pirmas nueisi pas
˙ ¯
bendratik. Koks turet buti tikslas? „Susitaikinti su
˙ ¯ ¯ ˇ
10, 11. a) Kodel turime buti taikus? b) Jei jauti, kad zeidei bendra-
ˇ ¯ ˙ ˇ ˇ
tik, kaip gali parodyti ess taikdarys? (Taip pat ziurek isnas.)
ˇ ˇ
Kad gytume Dievo isminties, turime stropiai jos ieskoti
˙ ¯ ˇ
broliu.“1 Todel butina ne neigti, bet pripazinti, kad
ˇ
uzgavai jo jausmus. Jeigu eisi pas brol siekdamas at-
˙ ˙
kurti taik ir turesi tai omenyje su juo kalbedamasis,
ˇ ˇ
tikriausiai issiaiskinsite visus nesusipratimus, atsipra-
ˇ
sysite vienas kito ir atleisite. Stengdamasis atkurti tai-
ˇ
k parodai, kad vadovaujiesi Dievo ismintimi.
„Supratinga, klusni“
ˇ ¯
12„Supratinga.“ K reiskia buti supratingam? Pasak
ˇ ˇ ˇ ¯ ˇ
biblist, tikrj graikisko zodzio, Jokubo 3:17 verciamo
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
1 Graikiskas zodis, isverstas „susitaikinti“, yra kils is veiksmazo-
ˇ ˇ ˇ ¯
dzio, reiskiancio „‘pakeisti, apsikeisti’“. Tad mus tikslas yra, taip
ˇ
sakant, padaryti pakeitim asmens sirdyje, kad jei manoma, jis atsi-
ˇ ˇ
kratyt pagiezos. (Romieciams 12:18)
ˇ ˇ ¯ ˇ
12, 13. a) K reiskia zodis, Jokubo 3:17 isverstas „supratingas“?
b) Kaip galime parodyti supratingum?
˙
ˇ ˙
„supratinga“, reiksm perteikti sunku. Vertejai j ver-
ˇ ˇ
cia vairiai: „svelni“, „romi“ ir „maloninga“. Tiesio-
˙ ˇ ˇ ˇ ˇ ˙
gine to graikisko zodzio reiksme yra „nuolaidi“. Kaip
ˇ ˇ ˇ ¯
galime rodyti ismint siuo poziuriu?
13 „Jus ¯ ¯ ˇ
supratingumas tebuna zinomas visiems“, —
ˇ ˇ
rasoma Filipieciams 4:5 (NW). Kitame Biblijos verti-
ˇ ˙ ˇ ˙ ˇ
me si eilute isversta taip: „Turekite supratingo zmo-
ˇ
gaus reputacij.“ (Dz. B. Filipso The New Testament
˙
in Modern English) Atkreipk demes, kad ne tiek svar-
ˇ ¯
bu, kaip mes save ziurime, bet kokius mus mato
˙ ˇ
kiti, kokia j nuomone apie mus. Supratingas zmo-
ˇ
gus nereikalauja smulkmeniskai laikytis statymo rai-
˙ ˇ
des ar visk daryti pagal j. Jis mielai isklauso kitus
ˇ
ir, kai tinkama, nusileidzia. Be to, su kitais jis elgiasi
ˇ ¯ ˇ ˇ
ne grubiai, o svelniai. Tokie turi buti visi krikscio-
ˇ ˇ
nys, ypac vyresnieji. Su svelniais vyresniaisiais lengva
ˇ
bendrauti. (1 Tesalonikieciams 2:7, 8) Mums visiems
˙ ˇ
vertet pamstyti: ‘Ar mane pazsta kaip suprating,
ˇ ˇ
nuolaid ir sveln zmog?’
14 „Klusni.“ Graikiskas ˇ ˇ ˇ ˇ
zodis, cia isverstas „klusni“,
ˇ ˇ ˇ ˇ
Krikscioni graikiskuosiuose rastuose minimas tik
ˇ ˇ ˇ
kart. Pasak vieno biblisto, sis zodis „daznai vartoja-
ˇ
mas kalbant apie karin drausm“. ˇ Jis reiskia „leng-
vai tikinamas“, „pavaldus“. Zmogus, kuris vadovau-
ˇ ˇ ˇ ¯ ˇ
jasi ismintimi is aukstybi, noriai paklusta Rastui. Jis
ˇ ˙
ne is t, kurie priem sprendim atkakliai jo laikosi,
ˇ
nors faktai rodo, kad jie klysta. Klusnus zmogus yra
ˇ ¯ ˇ
greitas keistis, kai jam pateikiami aiskus rodymai is
ˇ ˇ ˇ ¯
Rasto, atskleidziantys jo poziurio ar sprendimo klai-
ˇ ˇ ˙
dingum. Ar tok tave pazsta zmones?
¯
14. Kaip galime parodyti es klusnus?
ˇ ˇ ˇ
AR TU VADOVAUJIESI „IS AUK STYBI KILUSIA ISMINTIMI“? 225
„Pilna gailestingumo ir ger vaisi“

15 „Pilna gailestingumo ir ger vaisi.“1 Gailestingu-
ˇ ˇ ˇ ˇ
mas irgi yra privalus is aukstybi kilusiai isminciai,
ˇ
nes pasakyta, kad ismintis — „pilna gailestingumo“.
˙
Atkreipk demes, kad „gailestingumas“ ir „geri vai-
siai“ minimi kartu. Ir ne atsitiktinai, nes Biblijoje
ˇ ¯
gailestingumas dazniausiai minimas kalbant apie ru-
ˇ ˇ
pinimsi kitais, atjaut, pasireiskianci gausiais ma-
˙ ˇ ˇ ¯
lones darbais. Kaip aiskinama viename zinyne, buti
ˇ ˇ ˇ ˙
gailestingam reiskia „atjausti kenciant zmog ir me-
˙ ˇ
ginti kaip nors jam padeti“. Dievo ismintis tikrai
˙ ˇ ˇ ˇ ˇ
nera sausa, salta ar akademiska. Ji silta, nuosirdi ir
supratinga. Kaip galime rodyti es pilni gailestin-
gumo?
16 Viena — skelbdami gerj naujien apie Dievo Ka-
ralyst. Kas mus skatina tai daryti? Pirmiausia mei-

˙ ˇ
le Dievui. Taip pat gailestingumas, arba uzuojauta,
ˇ ˙ ˇ
zmonems. (Mato 22:37-39) Daug kas siandien yra
„suvarg ir apleisti lyg avys be piemens“. (Mato 9:36)
ˇ ˇ
Netikri ganytojai dvasiskai apakino ir apleidoˇ zmo-
˙ ˇ ˇ ˇ ˇ
nes. Todel sie nezino nei isminting Dievo Zodzio
ˇ ˇ
patarim, nei kokias palaimas netrukus zemei atnes
˙ ˇ
Karalyste. Kai galvojame apie dvasinius zmoni po-
ˇ
reikius, nuosirdi atjauta skatina mus daryti visk, kad
ˇ
jie suzinot meiling Jehovos tiksl.
ˇ
1 Carlso B. Viljamso vertime A Translation in the Language of the
ˇ ˇ ˇ
People tie zodziai verciami „pilna atjautos ir ger darb“.
˙
15. Kas yra gailestingumas ir kodel „gailestingumas“ ir „geri vaisiai“
¯ ˙
Jokubo 3:17 deramai pamineti kartu?
˙ ˙
16, 17. a) Kas, be meiles Dievui, dar skatina mus skelbti ir kodel?
b) Kaip galime parodyti es pilni gailestingumo?
˙
17 Kaip dar galime parodyti, kad esame pilni gailes-

˙
tingumo? Prisiminkime Jezaus pasakojim apie sa-
˙ ˙ˇ ˇ ˇ
mariet, pakeleje radus apiplest ir sumust zmog.
ˇ
Pajuts uzuojaut nelaimingajam samarietis „paro-
˙ ˇ ˇ ¯
de jam gailestingum“: apriso zaizdas ir juo rupinosi.
¯ ˇ
(Luko 10:29-37) Taip, buti gailestingam reiskia prirei-
ˇ
kus istiesti kitam pagalbos rank. Biblija ragina ‘dary-
ˇ ˙ ˇ
ti gera visiems, o ypac tikejimo namiskiams’. (Gala-
tams 6:10) Pagalvokime, k gera galime padaryti.
¯ ˇ
Galbut pagyvenus bendratik reikia nuvezti sueigas
ˇ ˇ ˇ
ir is j parvezti. Tikriausiai kuriai nors naslei pravers-
¯ ˙
t meistro pagalba namuose. (Jokubo 1:27) Prisleg-
ˇ ˇ
t zmog tikrai pralinksmint „geras zodis“. (Patar-
li 12:25) Taip gailestingai elgdamiesi parodome, jog
ˇ ˇ ˇ
turime isminties is aukstybi.
ˇ ˇ ˇ
„Nesaliska, neveidmainiska“
ˇ ˇ ˇ
18 „Nesaliska.“ Dievo isminciai svetimas rasinis nusi- ˇ
ˇ
statymas bei tautinis isdidumas. Jei siekiame tokios
ˇ ˙ ˇ ˇ ˇ
isminties, stengsimes israuti is savo sirdies bet kok
ˇ ˇ ¯ ˇ
saliskum. (Jokubo 2:9) Mes neskirstome zmoni pa-
ˇ ˙
gal j issilavinim, materialin padet ar pareigas su-
˙
sirinkime, taip pat neniekiname ne vieno bendrati-
˙
kio, net ir paties neturtingiausio. Jeigu Jehova parode
˙
jam savo meil, juo labiau mes turetume laikyti j ver-
¯ ˙
tu mus meiles.
19 „Neveidmainiska.“ ˇ ˇ ˇ
Graikiskas zodis „veidmainis“
ˇ ˙
gali reiksti „vaidinantis aktorius“. Senoveje Graikijos
˙ ˇ ˇ ˇ ˙ ˇ ˇ
18. K turetume israuti is savo sirdies, jei vadovaujames ismintimi is
ˇ ˙
aukstybi, ir kodel?
ˇ ˇ ˇ ˇ
19, 20. a) Is kur kilo graikiskas zodis, verciamas „veidmainis“?
ˇ ˙
b) Kaip parodome „neveidmainisk broli meil“ ir kodel ji tokia
svarbi?
¯ ¯
Budami gailestingi ir atjautus, atspindime
ˇ ˇ ˇ
„is auk stybi kilusi ismint“
˙ ˇ
ir Romos aktoriai vaidindavo su kaukemis. Tad siuo
ˇ ˇ ˇ ˙
graikisku zodziu imta vadinti apsimetelius, apgavikus.
¯
Jeigu nenorime buti veidmainiai, prisiminkime, kad
˙
svarbu ne tik kaip elgiames su bendratikiais, bet ir
ˇ ¯
kaip juos ziurime.
20 Pasak apastalo ˇ ¯
Petro, mus „klusnumas tiesai“
ˇ ˇ
turi pasireiksti „neveidmainiska broli meile“. (1 Pet-
˙ ¯ ˇ ˇ ˙
ro 1:22) Meile broliams negali buti isvir sine. Mes
˙ ˙
neapgaudinejame kit slepdamiesi po kokia kauke.
˙ ¯ ˇ
Meile turi buti tikra ir nuosirdi. Jeigu ji bus tokia,
˙ ˙
laimesime bendratiki pasitikejim, nes jie matys,
ˇ ¯ ˇ ˇ ˙
kad esame nuosirdus. Tuomet krikscionys gales at-
ˇ ˙
virai ir geranoriskai bendrauti bei pasitiketi vienas
kitu.
˙
Apmstykime
ˇ
Pakartoto statymo 4:4-6. Kaip rodome es ismintingi?
˙ ˇ ˇ ˙
Psalmyno 119:97-105.
ˇ Kodel naudinga kruopsciai tyrineti ir
taikyti Dievo Zod?
˙ ˇ
Patarli 4:10-13, 20-27. Kodel mums reikia Jehovos ismin-
ties?
¯ ˇ ¯ ˙
Jokubo 3:1-16. Kaip susirinkimo priziuretojai parodo, kad
ˇ
yra ismintingi ir supratingi?
ˇ
„Saugok sveik ismint“
ˇ ˇ
21 Dieviska ismintis yra Jehovos dovana, kuri turime
˙ ˙ ¯
sergeti. Saliamonas pasake: „Mano sunau, . . . saugok
ˇ ˇ
sveik nuovok [„ismint“, NW] ir zvalgum.“ (Patar-
ˇ
li 3:21, Brb) Deja, Saliamonas jos neissaugojo. Jis buvo
ˇ ˙ ˇ ˇ
ismintingas tol, kol turejo klusni sird. Taciau ilgainiui
ˇ ˙ ˇ ˙ ˇ
svetimsales zmonos nukreipe jo sird nuo tyro Jeho-
vos garbinimo. (1 Karali 11:1-8) Saliamono pavyzdys
ˇ ˙
rodo, kad zinios nenaudingos, jei nera tinkamai pritai-
komos.
22 Kaip galime sergeti ˙ ˇ
sveik ismint? Turime ne tik
nuolat skaityti Biblij bei ja pagrstus leidinius, kuriuos
ˇ
teikia „istikimas ir protingas vergas“, bet ir stengtis pri-
ˇ
taikyti tai, k suzinome. (Mato 24:45, Jr) Nedvejodami
˙ ˇ
vadovaukimes Dievo ismintimi. Taip darydami jau da-
ˇ ˙ ˙
bar dziaugsimes geresniu gyvenimu. Be to, galesime
‘pasiekti tikrj gyvenim’ Dievo naujajame pasaulyje.
ˇ
(1 Timotiejui 6:19) O svarbiausia, ugdydamiesi ismin-
ˇ ˇ ˙ ˇ ˇ
t is aukstybi suartesime su visokios isminties saltiniu,
Jehova Dievu.
ˇ ˇ
21, 22. a) Kaip Saliamonas neissaugojo isminties? b) Kaip mes ga-
˙ ˇ ˙
lime sergeti ismint ir kaip ji mums pades?
4 D A L I S
˙
„DIEVAS YRA MEILE“
˙ ˙
Meile — pagrindine ir patraukliausia
˙ ˙ ˇ
Jehovos savybe. Tyrinedami s nuostab
ˇ
brangakmen is vis pusi, suprasime,
˙
kodel Biblijoje pasakyta, kad „Dievas
˙
yra meile“. (1 Jono 4:8)
2 3 S K Y R I U S
„Dievas mus pirmas pamilo“

ˇ
BEVEIK pries 2000 met vien pavasario dien buvo
ˇ ˇ
nuteistas ir nukankintas nekaltas zmogus. Tokia ziauri
˙
ir neteiseta egzekucija buvo ne pirma ir, deja, ne pasku-
˙ ˇ ˙ ˇ
tine zmonijos istorijoje. Vis delto sis atvejis buvo ypa-
tingas.
2 Pasmerktajam kenciant ˇ
paskutines skausmo kupinas
˙ ˇ
valandas pats dangus parode, koks svarbus sis vykis.
˙
Nors buvo vidurdienis, staiga pasidare tamsu. Pasak vie-
˙ ˇ ˇ ˇ
no istoriko, ‘saule uztemo’. (Luko 23:44, 45) Pries isleis-
¯ ˇ ˙
damas paskutin atodus, kankinys istare simintin
ˇ ˇ
zod: „Atlikta!“ Atiduodamas savo gyvyb jis is ties
˙ ˇ
atliko kai k labai svarbaus. Savo auka jis parode paci
ˇ ˇ
didziausi meil, koki tik gali parodyti zmogus. (Jono
15:13; 19:30)
ˇ
3 Aisku, ˇ ˙ ˇ
cia kalbame apie Jez Krist. Jo kancios ir mir-
¯ ˇ
tis t niuri 33 m. e. m. nisano 14 dien daugeliui zmo-
ˇ
ni gerai zinomos. Deja, beveik niekas nesusimsto apie
˙ ˇ ˙
kit svarb fakt. Nors Jezaus kancios buvo dideles, kai
˙
kas kentejo dar labiau.Galima sakyti, tas kitas asmuo dar
˙ ˇ
daugiau pasiaukojo — tai, k jis padare, buvo didziausias
˙
meiles veiksmas visatoje. Koks? Atsakymas mus veda
ˇ ˙
prie pacios svarbiausios temos — Jehovos meiles.
ˇ ˙
Didziausias meiles veiksmas
˙ ˙
4 Jezaus egzekucij stebejus Romos simtinink ˇ
taip
˙ ˙
1—3. Kodel Jezaus mirtis buvo ypatingas vykis?
˙ ˙ ˇ
4. Kaip Romos kareivis suvoke, kad Jezus nebuvo paprastas zmogus,
ˇ ˙
ir koki isvad jis padare?
˙ ¯
„Dievas. . . atidave savo viengim Sun“
˙
˙ ˙ ˙ ˙ ˇ
sukrete Jezaus mirt lydejusi tamsa ir paskui kils ze-
˙ ˙ ˙ ˇ
mes drebejimas, kad jis pasake: „Tikrai sitas buvo Die-
¯ ˙
vo Sunus!“ (Mato 27:54) Akivaizdu, kad Jezus nebuvo
ˇ ˙ ˇ
paprastas zmogus. Tas kareivis padejo nuzudyti vien-
ˇ ˇ ¯ ˙
gim Auksciausiojo Dievo Sun! Kiek brangus Tevui
¯
buvo tas Sunus?
5 Biblijoje Jezus ˙ ¯
vadinamas „visos Kurinijos pirmagi-
ˇ
miu“. (Kolosieciams 1:15) Tik pagalvok, Jehova savo
¯ ¯ ˙ ˙
Sun sukure pirmiau nei vis visat. Kiek laiko Tevas
¯
ir Sunus gyveno drauge? Kai kuri mokslinink pa-
ˇ
skaiciavimais, visatai yra 13 milijard met. Ar gali su-
ˇ ˙ ¯
vokti, koks tai ilgas laikotarpis? Kad zmonems but
ˇ
lengviau sivaizduoti visatos amzi, viename planeta-
riume padarytas 110 metr ilgio laiko grafikas. Palei j
ˇ ˇ
eidamas lankytojas kiekvienu zingsniu persoka 75 mi-
ˇ
lijonus visatos gyvavimo met. Laiko grafik uzbaigia
ˇ ˇ
vis zmonijos istorijos tarpsn zyminti plauko storio
˙ ˇ ˇ ¯ ¯
juostele! Net jei sie paskaiciavimai but tikslus, nepa-
¯
kakt ir viso laiko grafiko nusakyti Jehovos Sunaus gy-
¯ ˙
venimo trukm! K Dievo Sunus veike vis t laik?
6 Sunus ¯ ˇ ˙
dziaugsmingai talkininkavo Tevui. (Patarli
ˇ ¯
8:30) Biblijoje rasoma: „Be [Sunaus] neatsirado nieko,
kas tik yra atsirad.“ (Jono 1:3) Vadinasi, Jehova visk
¯ ˙ ¯ ˇ
kure drauge su Sunumi. Kaip domiai ir dziugiai jie lei-
˙
do laik! Tikriausiai daugelis sutiks, kad tevus su vai-
ˇ ˙
kais sieja nepaprastai stiprus rysys. O meile „yra tobu-
˙ ˇ ˇ
las vienybes raistis“. (Kolosieciams 3:14, NW) Tad kas
ˇ ¯ ˙ ˇ ˇ
is mus galet suvokti, koks stiprus tapo sis rysys per
˙
5. Kas pades sivaizduoti laik, kur danguje Jehova praleido drauge
¯
su savo Sunumi?
˙ ¯ ˇ
6. a) K veike Jehovos Sunus gyvendamas danguje? b) Koks rysys
¯
sieja Jehov ir jo Sun?
„DIEVAS MUS PIRMAS PAMILO“ 233
˙ ¯ ˇ
vis t laik, kur Tevas ir Sunus buvo kartu? Aisku,
¯ ˙
Jehov Diev ir jo Sun sieja pats stipriausias meiles
saitas.
7 Vis delto ˙ ˙ ˇ ˙ ¯ ˇ ˇ
Tevas issiunte savo Sun zem gimti zmo-
ˇ ˇ ˙
gumi. Vadinasi, Jehova kelis desimtmecius negalejo
¯
bendrauti su mylimu Sunumi taip artimai, kaip ben-
ˇ ˙ ˙
dravo danguje. Jis atidziai stebejo, kaip Jezus augo ir
ˇ ¯ ˇ
tapo tobulu zmogumi. Budamas mazdaug 30 met
˙ ˇ ˙ ˙
Jezus pasikrikstijo. Nereikia ˇ spelioti, k jaute Jehova.
ˇ ˙
Jis pats is dangaus pasake: „Sitas yra mano mylimasis
¯ ˇ ˙
Sunus, kuriuo as geriuosi.“ (Mato 3:17) Kaip Jehova
ˇ ˙ ˙ ˇ ˇ ˙
dziaugesi Jezumi, kai sis istikimai vykde visk, kas
ˇ ˇ ˇ
buvo apie j ispranasauta ir ko jis buvo paprasytas!
(Jono 5:36; 17:4)
8 Taciau ˇ ˇ
k isgyveno Jehova 33 m. e. m. nisano 14
˙ ˙ ˇ
dien? K jaute, kai Jezus buvo nakt isduotas ir suim-
˙
tas? Kai apleistas draug buvo neteisetai tardomas? Kai
ˇ ˇ ˙ ˇ ˙ ˇ ˇ
is jo tyciojosi, j apspjaude ir dauze kumsciais? Kai rim-
ˇ ˙
bu isdraske jam nugar? Kai prikaltas prie medinio
˙ ˇ
stulpo ir paliktas kabeti buvo zmoni keikiamas? K
ˇ ˙ ¯ ˙
isgyveno Tevas, kai jo mylimas Sunus kentedamas ne-
ˇ ˙ ˙
pakeliamus skausmus susuko? K Jehova jaute, kai Je-
ˇ ¯
zus isleido paskutin kvap, kai jo brangaus Sunaus,
¯ ˙ ˇ
sukurto pirma visos kurinijos, gyvybe uzgeso? (Mato
26:14-16, 46, 47, 56, 59, 67; 27:38-44, 46; Jono 19:1)
9 Visi zod ˇ ˇ ˇ ˙ ¯
ziai cia per menki. Jehovos skausmas del Su-
˙ ¯ ˇ ˇ
naus mirties turejo buti neapsakomas. Taciau paaiskin-
˙ ˙ ˙
ti, kodel Jehova leido jam mirti, galime. Kodel Tevas
˙ ¯ ˇ ˇ
7. K Jehova pasake apie Sun, kai sis pasikrikstijo?
˙ ˇ
8, 9. a) K Jezui teko isksti 33 m. e. m. nisano 14 dien ir kaip jau-
˙ ˇ ˙ ˙ ¯ ˙
tesi jo dangiskasis Tevas? b) Kodel Jehova leido savo Sunui kenteti ir
mirti?
˙
ˇ ˇ ˇ
ryzosi tokioms kancioms? Jono ˇ 3:16 jis atskleid zia
˙
mums be galo svarb dalyk. Si Biblijos eilute tokia
ˇ ˇ ˇ
reiksminga, jog pavadinta mazja evangelija. Joje raso-
˙
ma: „Dievas taip pamilo pasaul, jog atidave savo vien-
¯ ˇ ¯
gim Sun, kad kiekvienas, kuris j tiki, neprazut, bet
˙ ˇ ˙
turet amzinj gyvenim.“ Vadinasi, visk Dievas dare
ˇ ˙ ˇ ¯
is meiles. Si Jehovos dovana — savo Sunaus atsiunti-
ˇ ˙ ˇ
mas uz mus kenteti ir mirti — buvo didziausias vis
˙
laik meiles veiksmas.
˙
Kas yra Dievo meile
10 Kas apskritai yra meile? Sakoma, jog tai pati di- ˙
ˇ ˇ ˙ ˙ ˇ
dziausia zmogaus reikme. Meiles jis iesko nuo pat lop-
ˇ ˙ ˇ
sio iki mirties, megaujasi jos siluma, o negaudamas
ˇ ˇ ¯
nyksta ar netgi mirsta. ˇ Keista, taciau apibudinti meil
ˇ ˇ
zmogui nelengva. Zinoma, apie j kalbama daznai. Ji
ˇ
slovinama knygose, dainose ˇ ˇ ir poezijoje. Bet kas ji yra,
menkai tepasakoma. Sis zodis dabar toks subanalintas,
ˇ
kad, galima sakyti, visai prarado savo tikrj reiksm.
11 Taciau ˇ ˇ ˇ ˙
Biblija aiskiai atskleidzia, kas yra meile. Vai-
ˇ ˇ
no aiskinamajame zodyne Expository Dictionary of
ˇ ˙ ˇ
New Testament Words rasoma: „Meile pasireiskia tik
ˇ
darbais.“ Biblijoje aprasyti Jehovos darbai tikrai daug
ˇ ¯
pasako apie jo meil — kad jis jaucia savo kuriniams
ˇ ˇ ˇ
nuosirdzius jausmus ir nori jiems gero. Pavyzdziui, Je-
˙
hovos poelgis, kur jau aptareme, — argi ne geriausiai
˙ ˙
pasako, kas yra meile? Kituose skyriuose pakalbesime,
ˇ ˇ
kaip dar Jehova rodo savo meil. Daug suzinome ir is-
ˇ ˙ ˇ ˇ ˙ ˇ
10. Ko zmonems reikia ir kas atsitiko su zodzio „meile“ reiksme?
ˇ ˙
11, 12. a) Kur galime daugiau suzinoti apie meil ir kodel? b) Ko-
˙ ¯ ˇ ˇ ˇ
kios meiles rusys isskiriamos senojoje graik kalboje ir koks zodis,
ˇ ˙ ˇ ˇ ˇ ˇ
verciamas „meile“,ˇ dazniausiai vartojamas Krikscioni graikiskuo-
ˇ ¯ ˙ ˇ ˇ ´
siuose rastuose? (Ziurek ir isnas.) c) Kas yra agape?
ˇ ˇ ˇ ˇ
siaiskin Biblijos originalo kalbos zodzi, verciam
˙ ˇ
„meile“, reiksmes. Senoji graik kalba turi keturis taip
verciamus zodzius.1 Is j Krikscioni graikiskuosiuose
ˇ ˇ ´
rastuose dazniausiai vartojamas agape. Viename Bibli-
ˇ ˇ ˇ
jos zodyne rasoma, kad tai „pats svariausias zodis nu-
˙
sakyti meilei“. Kodel?
12 Agape ´
nurodo principais pagrst meil. Tai dau-
ˇ
giau nei jausmas kitam asmeniui. Ji daug reiksminges-
˙ ˙ ´
ne ir smoningesne. Bet svarbiausia, agape meilei visai
¯ ˇ ˇ ˙ ˇ
nebudingas savanaudiskumas. Pavyzdziui, vel sugrz-
kime prie Jono 3:16. Kok „pasaul“ Dievas pamilo
˙ ¯
taip, jog atidave savo viengim Sun? Pasaul, kuriam
ˇ ˙ ˇ
reikia ispirkos. Daugyb nuodeming zmoni. Ar Je-
ˇ
hova visus myli kaip savo draugus, pavyzdziui, kaip
˙ ˇ ¯
mylejo istikimj Abraom? (Jokubo 2:23, Brb) Ne,
ˇ ˇ
taciau jis su meile ir didziai aukodamasis daro gera vi-
siems. Jis nori, kad visi atgailaut ir pasikeist. (2 Pet-
ˇ ˇ
ro 3:9) Ir daug kas pasikeicia. Tokius zmones Jehova
mielai ima laikyti savo draugais.
ˇ ´
13 Taciau kai kas klaidingai supranta agape. Pasak j,
ˇ ˙ ˇ ˇ ˇ ´ ˇ
tai salta, formali meile. Bet is tikrj zodziu agape daz-
ˇ ˇ
nai vadinamas ir svelnus vieno asmens prisirisimas
ˇ ˇ ˙ ¯
prie kito. Pavyzdziui, rasydamas „Tevas myli Sun“, Jo-
ˇ ˇ ´ ˙
nas pavartojo zodzio agape form. Ar tai yra meile
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
1 Krikscioni graikiskuosiuose rastuose daznai vartojamas veiks-
ˇ ´ ˇ ¯ ˇ ˙
mazodis fileo, reiskiantis „buti prisirisusiam, megti arba jausti palan-
ˇ ˇ ˇ ´
kum (pavyzdziui, artimam draugui ar broliui)“. Kito zodzio, storge,
ˇ ˇ ˇ ˙
reiskiancio „artima giminiska meile“, forma yra pavartota 2 Timotie-
˙ ¯ ˙
jui 3:3, kur sakoma, kad tokios meiles labai truks paskutinemis die-
˙ ´ ˇ ˙ ˇ
nomis. Dar kitokia meile, eros, arba romantiska meile tarp priesingos
ˇ ˇ ˇ ˇ
lyties asmen, Krikscioni graikiskuosiuose rastuose neminima, nors
Biblijoje apie j kalbama. (Patarli 5:15-20)
´ ˇ ˇ ˇ ˇ
13, 14. Kas rodo, kad agape daznai pasireiskia svelniu prieraisumu?
˙
ˇ ˇ ˙ ˙
be svelnaus prieraisumo? Atkreipk ˇ demes, jog Jezus
˙ ˙ ¯ ˇ
pasake: „Tevas brangina Sun.“ Cia jis pavartojo zo-
ˇ ´
dzio fileo form. (Jono 3:35; 5:20, NW) Jehovos mei-
˙ ˇ ˇ ˇ ˇ ˙
le daznai pasireiskia svelniu prieraisumu. Vis delto ji
˙ ˙ ˇ
nera vien sentimentai. Tai meile, pagrsta ismintingais
ir teisingais principais.
14 Kaip jau issiai ˇ ˇ ˙
skinome, visos Jehovos savybes yra
ˇ
idealios, tobulos ir patrauklios. Taciau patraukliausia
˙ ¯
yra meile. Niekas mus taip stipriai netraukia prie Je-
˙ ˇ
hovos, kaip jo meile. Kaip dziugu, kad tai yra jo pa-
˙ ˙ ˇ ˇ
grindine savybe. Is kur zinome?
˙
„Dievas yra meile“
ˇ
15 Raste apie meil pasakyta tai, ko nepasakyta apie
ˇ
joki kit Jehovos savyb. Biblijoje nerasoma, kad
ˇ
Dievas yra galia, teisingumas arba ismintis. Jis turi
ˇ ˇ
sias savybes, yra pagrindinis j saltinis ir jomis jam
ˇ ˙ ˙ ˇ
niekas neprilygsta. Taciau ketvirtoji jo savybe pabrezta
˙
ypatingai, nes pasakyta: „Dievas yra meile.“1 (1 Jono
4:8) Kaip suprasti?
16 Pasakymo „Dievas yra meile“ ˙
neturime suprasti
ˇ ˇ ˙
tiesiogiai — tarp zodzi „Dievas“ ir „meile“ negalima
˙ ˙ ˇ ˇ
padeti lygybes zenklo. Apversti sio teiginio ir pasaky-
ˇ ¯ ˇ ˇ
1 Biblijoje yra keli panasus teiginiai. Pavyzdziui, „Dievas yra svie-
sa“ ir „Dievas yra ryjanti ugnis“. (1 Jono 1:5; Hebrajams 12:29) Bet
ˇ ˇ
tai tik metaforos, Jehova cia lyginamas su fiziniais reiskiniais. Jeho-
ˇ ˇ ˙
va yra tarsi sviesa, nes yra sventas ir teisingas. Jame nera jokios „tam-
˙
sybes“, arba nedoros. O kadangi Jehova turi gali naikinti, j galima
prilyginti ir ugniai.
15. Kas Biblijoje

ˇ ¯ ˙ pasakyta apie Jehovos meil ir kuo tas teiginys ypa-
ˇ ˇ
tingas? (Ziurek isnas.)
˙ ˙ ˙
16—18. a) Kodel Biblijoje sakoma, kad „Dievas yra meile“? b) Kodel
ˇ ˇ ˙ ¯ ˇ ¯ ˙
is vis zemes kurini tik zmogus tinka buti Jehovos meiles simboliu?
˙ ˙
ti „meile yra Dievas“ irgi negalime. Jehova nera abs-
˙ ˙
trakti savybe. Jis yra asmuo, be meiles turintis ir daug
ˇ ˙ ˇ ˇ ˇ
kit savybi. Taciau meile ypac issiskiria. Viename zi-
ˇ ˙
nyne apie cituotj eilut rasoma: „Dievo esybe, jo
˙ ˇ ˙
siela yra meile.“ Is esmes galime mstyti taip: Jeho-
ˇ ˇ
vos galia leidzia jam veikti. Teisingumu ir ismintimi
˙
jis vadovaujasi. O meiles yra skatinamas. Be to, su
meile Jehova rodo ir kitas savo savybes.
17 Daznai ˇ ˙ ¯
sakoma, kad Jehova yra meiles sikuniji-
mas. Vadinasi, jei norime suprasti, kokia yraˇ princi-
˙ ˇ
pais pagrsta meile, turime pazinti Jehov. Zinoma,
ˇ ˙ ˇ ˇ ˙
zmones irgi rodo si nuostabi savyb. Taciau kodel?
ˇ ˇ
Pries sukurdamas zmones Jehova, tikriausiai kreip-
¯ ˙ ˇ ˇ
damasis savo Sun, pasake tokius zodzius: „Pada-
ˇ ¯ ˇ
rykime zmog pagal mus paveiksl ir panasum.“
ˇ ˇ ˇ ˙ ¯ ˇ ˙
(Pradzios 1:26) Is vis zemes kurini tik zmones
˙ ˇ ¯ ˇ ˙
moka myleti ir tuo yra panasus savo dangiskj Tev.
Prisimink, kad kitas Jehovos savybes simbolizuoja
¯ ˇ ˙ ˙ ˙
gyvunai. Taciau savo pagrindines savybes — meiles
ˇ ˇ ˇ ˙ ¯
simboliu Jehova pasirinko auksciausi zemes kurin,
ˇ
zmog. (Ezechielio 1:10)
18 Rodydami nesavanaudisk, ˇ
principais pagrst
ˇ ˇ
meil, atspindime si Jehovos savyb. Apastalas Jonas
ˇ ˙
rase: „Mes mylime, nes Dievas mus pirmas pami-
˙
lo.“ (1 Jono 4:19) Kaip Jehova pirmas parode mums
meil?
˙
Jehova pirmas parode meil
19 Meile˙ nera ˙
naujiena. Juk ne vienatve ar draugijos
˙
poreikis paskatino Jehov kurti. Jehova yra tobulas,
ˇ ˇ ˇ
jam uztenka savs ir nieko nereikia is kit. Taciau
˙ ˙
19. Kodel galima teigti, jog kurti Jehov paskatino meile?
˙
˙ ˙ ˇ
meile, veikti skatinanti savybe, suzadino jam nor
ˇ ¯
pasidalyti gyvenimo dziaugsmu su protingais kuri-
ˇ ¯
niais, kurie brangint si dovan. „Dievo kurybos
ˇ ¯ ˇ
Pradzia“ buvo viengimis Sunus. (Apreiskimo 3:14)
¯ ˙
Paskui per j Jehova sukure visa kita, pradedant an-
ˇ
gelais. (Jobo 38:4, 7; Kolosieciams 1:16) Tos galingos
˙ ¯ ˙
dvasines butybes, apdovanotos laisve, protu ir jaus-
˙
mais, galejo rodyti meil viena kitai, o svarbiausia,
ˇ
Jehovai Dievui. (2 Korintieciams 3:17) Taip, jos my-
˙ ˇ ˇ
lejo, nes zinojo esancios mylimos.
20 T pat galima pasakyti ir apie zmones. ˇ
Nuo pirmos
˙ ˇ
dienos Adomas ir Ieva buvo apsupti meiles. Zvalgyda-
˙
miesi po savo Rojaus namus, Eden, jie visur regejo
ˇ ˙ ˙ ˙
akivaizdzius Tevo meiles rodymus. Atkreipk demes,
ˇ ˇ ˇ ˙
jog Biblijoje rasoma: „Viespats Dievas uzveise sod
ˇ
Edene, rytuose, ir ten kurdino zmog, kur buvo pa-
ˇ ˇ ˙
dars.“ (Pradzios 2:8) Ar kada nors vaikstinejai po pui-
ˇ ˙
kiai sutvarkyt
ˇ sod ar park? Kas tave zavejo labiau-
siai? Sviesos spinduliai, besiskverbiantys pro tanki
˙ ˇ
lapij? Stulbinanti spalv gama gelyne? Upelio ciurle-
ˇ ˇ ˙ ˇ ¯
nimas, pauksci giesmes ar vabzdzi duzgimas? O gal
ˇ ˇ ˙ ˇ
medzi, vaisi ir zied kvapai? Ir vis delto joks si lai-
˙
k parkas neprilygsta Edeno sodui. Kodel?
21 Todel, ˙ ˇ ˙ ˙
kad j uzveise pats Jehova! Tas sodas turejo
¯ ˇ ˇ
buti neapsakomai nuostabus. Medziai dziugino ak ir
˙ ˇ ˙
vede gardzius vaisius. Sodas buvo gerai drekinamas,
¯
erdvus ir pilnas vairiausi domi gyvun. Adomas
¯ ˙
su Ieva but galej laimingai ir turiningai gyventi,
ˇ
nieko nestokodami, dziaugdamiesi maloniu darbu ir
˙
tobula draugija. Jehova pirmas parode jiems meil,
20, 21. Kas Adomui ir Ievai liudijo apie Jehovos meil, bet kaip jie
˙
j atsake?
Apmstykime
¯
Psalmyno 63:2-12 (63:1-11, Brb). Kiek brangi mums turi buti
˙ ˙
Jehovos meile ir kokio pasitikejimo ji teikia?
˙
Ozejo 11:1-4; 14:5-9 (14:4-8, Brb). Kaip Izraeliui (arba Efrai-
˙ ˙ ˇ
mui) Jehova parode tevisk meil ir kokio neklusnumo ne-
˙
paise?
˙ ˇ ˇ
Mato 5:43-48. Kaip Jehova rodo tevisk meil visai zmonijai?
˙ ˇ ˙
Jono 17:15-26. Kaip Jezaus malda uz savo sekejus liudija apie
Jehovos meil mums?
˙ ˇ
tad jie turejo atsakyti tuo paciu. Deja, Adomas ir Ieva
˙ ˇ ˙ ˇ ˙
nuvyle savo dangiskj Tev. Uzuot mylej Diev ir jo
˙ ˇ ˇ
klaus, jie pasidave savanaudiskumui ir sukilo pries
ˇ
j. (Pradzios 2 skyrius)
22 Kaip skaudu tur ejo ˙ ¯ ˙ ˇ
buti Jehovai! Bet ar del sio
ˇ ˙ ˇ ˇ
maisto Jehova nustojo myleti zmones? Ne! „Jo istiki-
˙ ˇ ˇ
moji meile amzina.“ (Psalmyno 136:1) Jis iskart nu-
˙ ˇ
mate, kaip ispirks dorus Adomo ir Ievos palikuonius.
ˇ ˙
Jau zinome, kad tam jis nusprende paaukoti savo my-
¯
limj, brangj Sun. (1 Jono 4:10)
23 Taip, Jehova rode˙ zmonijai ˇ ˇ
meil nuo pat pradzi.
ˇ ˙
Jis is ties „mus pirmas pamilo“. Meile kuria darn
ˇ ˇ
ir nesa dziaugsm, tad nenuostabu, kad Jehova vadi-
namas „laiminguoju Dievu“. (1 Timotiejui 1:11, NW)
ˇ ˇ
Taciau kyla svarbus klausimas: „Ar is tikrj Jehova
ˇ ¯
myli kiekvien is mus?“ j atsakysime kitame sky-
riuje.
ˇ ˙ ˙ ˇ
22. Kaip Jehovos atsakas maist Edene parode, kad jo meile isti-
kima?
˙
23. Kodel Jehova vadinamas „laiminguoju Dievu“ ir kok svarb
˙
klausim nagrinesime kitame skyriuje?
2 4 S K Y R I U S
¯
Niekas negali „mus atskirti
˙
nuo Dievo meiles“
ˇ ˙
AR JEHOVA Dievas myli tave? Kai kurie zmones su-
ˇ ˇ
tinka, jog Dievas myli zmonij, kaip kad rasoma Jono
ˇ ˙
3:16, taciau apie save galvoja: ‘Jis niekada nemyles
mans.’ Kai kada Dievo meile suabejoja net tikrieji
ˇ ˇ ˙
krikscionys. Vienas nusivyls vyras pasake: „Man la-
˙ ¯
bai sunku patiketi, kad Dievui nors kiek rupiu.“ Gal
˙
ir tave kartais kankina tokios abejones?
ˇ ˙
2 Setonas ˙
kaip galedamas stengiasi mums teigti, kad
¯
Jehova ˇ Dievas mus nemyli ir mes jam nieko verti.
˙ ˇ ˇ ˇ
Tiesa, Setonas daznai suvedzioja zmones pasinaudo-
ˇ ˇ
damas j puikybe ir isdidumu. (2 Korintieciams 11:3)
ˇ ˇ
Taciau su tokiu pat malonumu jis gniuzdo ir jaut-
ˇ
ri zmoni savigarb. (Jono 7:47-49; 8:13, 44) Tai
ˇ ˇ ˙
ypac akivaizdu siomis sunkiomis „paskutinemis die-
ˇ ¯ ˙
nomis“. Daugelio seimose tr uksta meiles. Kitiems
¯ ˇ ˇ
tenka nuolat buti tarp agresyvi, savanaudzi ir uz-
ˇ
sispyrusi zmoni. (2 Timotiejui 3:1-5; Brb) Met
˙
metais kentedami neteisyb, neapykant ar niekina-
˙ ˙ ¯ ˇ
mi del savo rases, jie galbut padaro isvad, kad yra
nemylimi ir niekam verti.
3 Jei ir tave slegia panasios ˇ
mintys, nepulk nevilt.
Kartais ˇ mes pernelyg save sumenkiname. Prisimink,
Dievo Zodis gali „taisyti“ ir „griauti tvirtoves“. (2 Ti-
ˇ ˇ
1. Kokie gniuzdantys jausmai kamuoja daugel zmoni, net kai ku-
ˇ ˇ
riuos tikruosius krikscionis?
¯
2, 3. Kas nori mus tikinti, kad Jehova mus nemyli ir nebrangina,
ˇ
ir kaip galime toki minci atsikratyti?
¯ ˙
NIEKAS NEGALI „MUS ATSKIRTI NUO DIEVO MEILES“ 241
ˇ ˇ
motiejui 3:16; 2 Korintieciams 10:4) Biblijoje rasoma:
ˇ ¯ ˇ
„Jo akivaizdoje nuraminsime savo sird, jei mus sir-
ˇ ¯ ˇ
dis imt mus smerkti: Dievas didesnis uz mus sird
ˇ
ir visk pazsta.“ (1 Jono 3:19, 20) Apsvarstykime, ko-
¯ ˇ
kiais keturiais budais Rastas padeda mums ‘nuramin-
ˇ
ti savo sirdis’ ir sitikinti, kad Jehova mus myli.
Tu brangus Jehovai
ˇ ˇ
4 Pirma, Biblijoje aiskiai parasyta, kad Dievui bran-
ˇ ˙ ˙
gus kiekvienas jo tarnas. Pavyzdziui, Jezus pasake:
ˇ ˇ
„Argi ne du zvirbliai parduodami uz skatik? Ir vis
˙ ˙ ˇ ˙ ¯ ˙
delto ne vienas j nekrinta zemen be jus Tevo va-
¯
lios. O jus net visi galvos plaukai suskaityti. Tad ne-
¯ ˇ ˇ
bijokite! Jus vertesni uz daugyb zvirbli.“ (Mato 10:
ˇ ˇ ˇ ˇ ˙ ˙
29-31) K sie zodziai reiske Jezaus klausytojams pir-
ˇ
majame amziuje?
5 Galbut svarstai, kas isˇ viso galejo
¯ ˙ ˇ
pirkti zvirbl. Tuo
ˇ ˇ
laiku zvirblis buvo pigiausias is vis maistui vartot
ˇ ˇ ˙ ˇ
pauksci. Atkreipk demes, kad uz skatik j buvo ga-
˙ ˙ ˙ ˙
lima nusipirkti du. Veliau Jezus pasake, kad sumoke-
˙
js por skatik pirkejas gaudavo ne keturis, bet pen-
ˇ
kis zvirblius. Penktj gaudavo priedo, nes jis, galima
˙ ˙ ˇ ˇ
sakyti, neturejo jokios vertes. Nors sie sparnuociai
ˇ ˇ ˇ ¯ ˙ ¯
buvo beverciai zmoni akyse, kaip juos ziurejo Ku-
˙ ˙ ˙ ˙
rejas? Jezus pasake: „Ne vienas j [net veltui atiduo-
˙ ˇ ˇ
tasis] nera Dievo uzmirstas.“ (Luko 12:6, 7) Dabar
˙ ˇ ˇ
galime suprasti Jezaus zodzi esm. Jeigu Jehovai
ˇ ˙ ¯
brangus net vienas zvirblis, koks brangus turet buti
ˇ ˙ ˇ
zmogus! Pasak Jezaus, Jehova apie mus zino visk —
¯ ˇ
net mus galvos plaukus yra suskaiciavs!
˙ ˇ ¯
4, 5. Kaip Jezaus pavyzdys apie zvirblius rodo, kokie brangus esame
Jehovai?
˙
ˇ ˙
6 Suskaiciavs plaukus? Kai kam gali atrodyti, kad Je-
˙ ˇ
zus perdejo taip sakydamas. Taciau pamstyk apie pri-
˙ ˇ
kelimo vilt. Kaip gerai Jehova turi mus pazinti, kad
˙ ¯
galet atkurti! Esame jam tokie brangus, jog jis savo
¯
atmintyje laiko vis informacij apie mus, net mus
¯ ¯
genetin kod, visus mus prisiminimus bei spu-
ˇ ˙
dzius, kuriuos sukaupeme per gyvenim.1 Tad suskai-
ˇ ˇ
tyti galvos plaukus, kuri zmogus vidutiniskai turi
¯
apie 100 000, Jehovai but vieni niekai.
ˇ
Uz k Jehova mus brangina?
7 Antra, Biblija parodo, uzˇ k Jehova brangina savo
ˇ ¯
tarnus. Paprastai sakant, j dziugina mus gerosios sa-
˙
vybes ir dedamos pastangos. Karalius Dovydas savo
¯ ˙ ˇ ˇ
sunui Saliamonui pasake: „Viespats tiria kiekvien sir-
ˇ
d ir supranta kiekvien nor bei mint.“ (1 Metras-
ˇ ˇ
ci 28:9) Kaip dziaugiasi Dievas, kai tirdamas dau-
˙ ˇ ˇ ˇ
gybes zmoni sirdis siame piktame ir neapykantos
kupiname pasaulyje aptinka toki, kuri myli taik, tie-
ˇ
s ir teisingum! Kas atsitinka, kai Dievas suranda sir-
ˇ ˇ ˇ ˇ
d, j mylinci, trokstanci j pazinti ir dalintis tuo
ˇ ˙
pazinimu su kitais? Jehova sako, kad sidemi skelbian-
ˇ
cius apie j. Jis netgi turi „atminimo knyg“ visiems
˙ ˇ
1 Prikelimo viltis Biblijoje siejama su Jehovos atmintimi. Istikima-
˙
sis Jobas Jehovai pasake: „O, kad. . . nustatytum laik ir atmintum
¯ ˙ ˙
mane!“ (Jobo 14:13, kursyvas mus) Jezus kalbejo apie „vis gulin-
ˇ ˙ ˇ
cij [„atminimo“, NW] kapuose“ prikelim. Atmintis cia minima
ˇ
ne veltui, nes tuos mirusius zmones, kuriuos ketina prikelti, Jehova
tobulai prisimena. (Jono 5:28, 29)
˙ ˙ ¯
6. Kodel galime neabejoti Jezaus tvirtinimu, kad mus galvos plau-
ˇ
kai suskaiciuoti?
˙ ˇ ˇ ˇ ˙ ¯
7, 8. a) Kokios savybes dziugina sirdzi tyrej Jehov? b) Kokie mu-
s darbai jam patinka?
¯ ˇ ˇ
„Jus vertesni uz daugyb zvirbli“
ˇ
‘tiems, kurie bijo Viespaties ir pasitiki jo vardu’. (Ma-
ˇ ˙ ¯
lachijo 3:16) Tokie zmones jam brangus.
8 Kokius gerus darbus Jehova vertina? Pirmiausia
¯ ¯ ˙
mus pastangas sekti jo Sunumi Jezumi Kristumi.
ˇ
(1 Petro 2:21) Dar vienas gyvybiskai svarbus ir Die-
vui brangus darbas — gerosios naujienos apie jo Kara-
ˇ
lyst skelbimas. Romieciams 10:15 skaitome: „Kokios
ˇ ¯
dailios kojos skelbianci gerj naujien!“ Galbut
ˇ ˇ
mes nelaikome savo koj dailiomis. Taciau sioje Bib-
˙ ˇ
lijos eiluteje jos reiskia Jehovos tarn pastangas skelb-
ti gerj naujien. O tokiomis pastangomis Jehova
˙
gerisi ir jas vertina. (Mato 24:14; 28:19, 20)
9 Be to, Jehova vertina mus ¯ ˇ
ˇ ˙ istverm. (Mato 24:13)
ˇ
Prisimink, Setonas nori, kad nusigrztume nuo Die-
ˇ
vo. Kiekvienaˇ tavo istikimos tarnybos Jehovai diena
˙ ˇ ˇ
yra atsakas Setono pasaipas. (Patarli 27:11) Istverti
˙ ¯ ˇ
9, 10. a) Kodel galime neabejoti, kad Jehova vertina mus istverm?
ˇ ¯ ˇ
b) Kaip Jehova ziuri savo istikimus tarnus?
˙
ˇ
ne visuomet lengva. Paslijusi sveikata, finansiniai sun-
ˇ ˙
kumai, emocinis issekimas arba kitos bedos apkar-
ˇ ¯ ˇ
tina gyvenim. Neissipild lukesciai irgi stumia ne-
˙
vilt. (Patarli 13:12) Tokiomis aplinkybˇ emis rodom
ˇ
istverm Jehova vertina dar labiau. Zinodamas tai
ˇ ˙ ˇ
karalius Dovydas prase Jehovos rinkti jo asaras „odi-
˙ ˙ ˙
n“ ir su pasitikejimu klause: „Argi j nera Tavo kny-
goje?“ (Psalmyno 56:8, Brb) Taip, Jehova mato ir at-
¯ ˇ ˇ ˇ
simena visas mus islietas asaras ir kancias, kurias
ˇ
pakeliame likdami jam istikimi. Jos labai jam bran-
gios.
ˇ
10 Sirdis, tiesa, tokius rodymus, kad Dievas mus
ˇ ˇ ˙
brangina, gali neigti ir kyriai snabzdeti: „Aplink tiek
ˇ ˇ ˙
daug uz mane geresni zmoni. Kaip Jehova turet
nusivilti, lygindamas mane su jais!“ Jehova nieko ne-
˙
lygina; jis nera nelankstus ar pernelyg reiklus. (Gala-
ˇ ¯ ˇ
tams 6:4) Dievas atidziai tiria mus sirdis ir vertina
ˇ ˙
net maziausi gerio kruopelyt.
Jehova atskiria gera nuo bloga
ˇ ˙ ˇ ¯
11 Trecia, tyrinedamas mus Jehova pirmiausia ziuri,
ˇ ˇ
koki ger savybi turime, ir jas isskiria. Pavyzdziui,
ˇ
paskelbs, kad visa neistikimo karaliaus Jeroboamo
ˇ ¯
dinastija bus isnaikinta, vien jo sun, Abij, Dievas
˙ ˙ ˇ
liepe palaidoti padoriai. Kodel? ‘Nes tik jame Viespats,
ˇ
Izraelio Dievas, rado s t gero.’ (1 Karali 14:1, 10-13)
ˇ ˙ ˇ ˇ
Taip, Jehova istyre to jaunuolio sird ir aptiko „s t
˙
gero“. Net jei to gerio ir nebuvoˇ daug, Jehovai pasi-
˙ ˙
rode verta pamineti tai savo Zodyje. Abijai net buvo
ˇ ˇ
atlyginta — jam vieninteliam is visos seimos Dievas
˙ ˇ
parode sioki toki malon.
ˇ ˇ
11. K suzinome apie Jehov is jo poelgio su Abija?
12 Dar geresnis pavyzdys yra
karalius Juozapatas. Kai kar-

ˇ ˙
t jis nusizenge, Jehovos pra-
ˇ ˙ ˇ
nasas jam pasake: „Uz tai
ˇ ˇ
uzsitraukei Viespaties pyk-
t.“ Kaip skaudu! Bet tai dar
ˇ
nebuvo visa Jehovos zinia.
ˇ ˙ ˇ
Pranasas skelbe toliau: „Taciau
ˇ
tu padarei ir gera.“ (2 Metras-
ˇ
ci 19:1-3) Net ir pagrstai pyk-
ˇ
damas Jehova nepamirso ge-
r Juozapato darb. Ne taip,
ˇ ˙
kaip netobuli zmones! Nusivy-
l kitais, kartais nebematome
j ger savybi. O ir kai nusi-
˙
dedame patys, del nusivylimo,
˙ ˙
gedos bei kaltes jausmo neretai
ˇ
pamirstame savo geruosius bruo-
ˇ ˇ
zus. Taciau prisimink: jei atgailau-
˙
ji ir stengiesi nuodemi nekartoti,
ˇ
Jehova atleidzia.
13 Tirdamas tave Jehova tokias nuode- ˙
ˇ
mes atmeta, kaip kad aukso ieskotojas
ˇ ˙
plaudamas auks ismeta bevert ˇ smel.
O gersias savybes ir darbus? Siuos „gry-
˙
nuolius“ Jehova pasilaiko. Ar pastebejai,
12, 13. a) Kaip karaliaus Juozapato atvejis parodo,
ˇ ˙
kad Jehova iesko mumyse gerio net ir tuomet, kai
˙ ˇ ¯
nusidedame? b) Kaip Jehova, mylintis Tevas, ziuri
¯
mus gersias savybes ir darbus?
¯ ˇ
Jehova vertina mus istverm
ˇ
isbandym metu
˙
˙ ˇ
kaip tevai brangina savo mylim vaik piesinius arba
ˇ ˇ
kitokius darbelius ir saugo desimtmeciais, vaikams se-
ˇ ¯ ˙ ˙
niai apie juos pamirsus? Mus Tevo Jehovos meile
ˇ
neprilygstama. Kol esame jam istikimi, jis niekada
ˇ ¯ ˇ ¯
nepamirsta mus ger savybi ir darb. Dievo poziu-
ˇ ¯ ˙
riu, pamirsti juos but neteisinga, o jis nera neteisin-
˙
gas. (Hebrajams 6:10) Bet Jehova tyrineja mus dar ir
kitaip.
14 Jehova zvelgia ˇ ˇ ˇ ¯
uz yd slypinci tikrj mus ver-
ˇ ˙
t. Pavyzdziui, menininkai negaili jeg restauruoti su-
¯
gadintus vertingus paveikslus ar kitus meno kurinius.
˙ ˇ
Kai Londono nacionalineje galerijoje buvo persautas
ˇ ˇ
Leonardo da Vincio paveikslas, vertintas mazdaug 30
˙
milijon doleri (120 milijon lit), niekas ne ne-
˙ ˇ ˇ
mane jo ismesti. Beveik 500 met senumo sedevras
ˇ ˙ ˙ ˙
iskart buvo pradetas restauruoti. Kodel? Todel, kad
˙ ˙
meno megejams jis buvo brangus. Tad nejaugi tu nesi
ˇ ˇ
vertingesnis uz kreida ir anglimi piest paveiksl? Tu
¯
tikrai esi brangus Dievui, kad ir kiek butum apga-
˙ ˙
dintas paveldetos netobulybes. (Psalmyno 72:12-14)
ˇ ˇ ˇ ¯ ˙
Jehova Dievas, ismanus zmoni seimos Kurejas, tik-
ˇ ˇ
rai grzins tobulum tiems, kurie priima jo svel-
¯ ˇ ˇ
n rupinimsi. (Apastal darb 3:21; Romieciams 8:
20-22)
15 Taip, Jehova mato mus ¯ ˇ
gerus bruozus, net jei pa-
ˇ
tys j nezvelgiame. Jei tarnausime Dievui, jis ugdys
tas savybes tol, kol ˇ galiausiai tapsime tobuli. Kad ir
ˇ ¯ ˙ ˙ ˇ
kaip mus ziuret Setono pasaulis, Jehovai jo istiki-
¯ ˙
mi tarnai yra brangus. (Agejo 2:7)
˙ ¯
14, 15. a) Kodel mus netobulumas nekliudo Jehovai matyti ger-
¯ ¯
j mus savybi? Duok pavyzd. b) K Jehova darys su mus gerai-
ˇ ˇ ¯ ˇ
siais bruozais ir kaip jis ziuri savo istikimus tarnus?
¯ ˙
Jehova rodo savo meil darbais

16 Ketvirta, Jehova rodo mums savo meil darbais.
ˇ ˇ
Kristaus
ˇ ˙ isperkamoji auka yra aiskiausias atsakymas
Setono mel, kad esame niekam verti ir nemylimi.
ˇ ˙
Niekada nepamirskime, kad skausminga Jezaus mir-
ˇ ˙
tis ant kanci stulpo ir net dar didesne Jehovos kan-
ˇ ˙ ˙ ˙ ¯
cia, kuri jis pakele stebedamas mylimo Sunaus mir-
˙
t, yra j meiles mums rodymas. Deja, daug kam
˙ ˇ
sunku patiketi, kad si dovana skirta kiekvienam asme-
ˇ ˇ
niskai. Jie mano nes jos verti. Bet prisimink apastal
˙
Pauli, buvus Kristaus mokini persekiotoj. Veliau
ˇ ˙ ¯
jis rase: „Dievo Sunus. . . pamilo mane ir paaukojo save
ˇ ¯
uz mane.“ (Galatams 1:13; 2:20, kursyvas mus)
17 Jehova rodo savo meil mums tuo, kad kiekvie-
˙
nam duoda galimyb pasinaudoti Kristaus auka. Jezus
˙
pasake: „Niekas negali ateiti pas mane, jei mane pa-
˙
siunts Tevas jo nepatraukia.“ (Jono 6:44) Taip, pats
¯ ˇ
Jehova patraukia mus prie savo Sunaus ir leidzia gy-
ˇ ˇ
ti amzinojo gyvenimo vilt. Kaip? Kai kiekvienam is
¯ ˇ
mus paskelbiama geroji naujiena ir kai gauname is
ˇ
Jehovos sventosios dvasios, kuri padeda mums supras-
ti bei taikyti dvasines tiesas, nors ir esame ydingi bei
˙ ˙
netobuli. Todel Jehova sako mums tai, k sake ir se-
˙ ˇ ˇ ˙
noves Izraeliui: „Amzina meile as pamilau tave, todel
ˇ ˇ
nesiliauju tau reikstis istikimja meile.“ (Jeremijo 31:3)
18 Artindamiesi prie Jehovos malda jo meil jauciame ˇ
bene stipriausiai. Biblija ragina ‘be paliovos melstis’
ˇ ˙ ˇ
16. Koks yra didziausias Jehovos meiles mums rodymas ir is kur
ˇ ˇ ˇ ¯
zinome, kad si dovana skirta kiekvienam is mus?
¯
17. Kaip Jehova patraukia mus prie savs ir savo Sunaus?
ˇ ˇ ˙
18, 19. a) Kokiu ypac asmenisku demesiu Jehova rodo mums savo
ˇ ˇ ˇ ˙
meil irˇ is kur zinome, kad sito jis nepavede niekam kitam? b) Kaip
Dievo Zodis laiduoja, kad Jehova yra atjautus mald klausytojas?
˙
ˇ ˇ
Dievui. (1 Tesalonikieciams 5:17) Jis isklauso. Jis net
vadinamas „maldos klausytoju“. (Psalmyno 65:2, Jr)
˙ ˇ
Dievas nepavede si pareig jokiam kitam asmeniui,
¯ ¯ ˙
net savo Sunui. Tik pagalvok: pats visatos Kurejas
ˇ
skatina mus nevarzomai ˇ kreiptis j malda. Koks
klausytojas jis yra? Saltas, abejingas? Tikrai ne.
19 Jehova yra atjautus. O kas yra atjauta? Vienas is- ˇ
ˇ ˇ ˇ
tikimas pagyvens krikscionis paaiskino: „Atjauta yra
ˇ
tavo skausmas mano sirdyje.“ Ar Jehov tikrai jaudi-
¯ ˇ
na mus skausmas? Apie jo tautos, Izraelio, kancias
˙
skaitome: „Del vis j nelaimi [jis] buvo nelaimin-
˙
gas.“ (Izaijo 63:9) Jehova ne tik mate tautos vargus,
ˇ ˙ ¯
bet ir j uzjaute. Kokie gilus buvo jo jausmai, rodo
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
sie zodziai: „Kas tik uzgauna jus, tas uzgauna mano
˙
akies vyzd.“1 (Zacharijo 2:12 [2:8, Brb]) Kaip ture-
˙ ˇ ˇ
t skaudeti! Taip, Jehova mus uzjaucia. Kai skauda
mums, skauda ir jam.
20 Taciauˇ ˙ ˇ ˇ
ne vienas brandus krikscionis Dievo mei-
˙ ˇ ˇ
les ir pagarbos nelaikys dingstimi aukstintis. Apasta-
ˇ ˙ ˙ ˙ ˇ
las Paulius rase: „Del man suteiktos malones as ra-
ˇ ¯
ginu kiekvien is jus nemanyti apie save geriau
negu dera manyti, bet manyti apie save blaiviai, kiek-
˙
vienam pagal Dievo duotj tikejimo mast.“ (Ro-
ˇ ˇ ˙
mieciams 12:3) Kitame vertime rasoma: ‘Turekite
ˇ
apie save nuosaiki nuomon.’ (Jr72) Taigi dziaug-
ˇ ˇ ˇ
1 Kai kuriuose vertimuose cia isreiskiama mintis, jog tas, kuris pa-
ˇ ˇ
liecia Dievo taut, paliecia ne Dievo, o savo, tai yra Izraelio, ak. Tok
ˇ ˙ ˙ ˇ ˇ ˇ ¯
pakeitim padar perrasinetojai mane, kad sie zodziai yra nepagarbus
¯ ˇ
ir turi buti istaisyti. Nevykusiais argumentais jie sumenkino paties
Jehovos jausm gilum.
ˇ ¯ ˇ
20. Kokio poziurio Romieciams 12:3 patariama vengti?
¯ ˙
Apmstykime
ˇ ˙ ˇ ˇ
Psalmyno 139:1-24. Kaip sie kvepti karaliaus Dovydo zodziai
¯
rodo, kad kiekvienas mes labai rupime Jehovai?
Izaijo 43:3, 4, 10-13. Kaip Jehova vertina savo tarnus liudyto-
jus ir kaip jis tai parodo?
ˇ ˙ ¯ ˙
Romieciams 5:6-8. Kodel galime neabejoti, kad mus nuode-
¯ ˙
minga prigimtis nekliudo Jehovai mus myleti ir laiminti?
ˇ
Judo 17-25. Kaip galime islaikyti Dievo meil ir kas gali kliu-
dyti?
ˇ ˇ ˇ ˙
damiesi nuosirdzia savo dangiskojo Tevo meile ir ge-
ˇ ˇ ˇ
rumu, niekada nepamirskime, kad sito neuzsitarna-
vome. (Luko 17:10)
ˇ
21 Ryztingai
ˇ ˙
atmeskime visok Setono mel, taip pat
jo tvirtinim, kad esame nereikalingi ir nemylimi.
ˇ ˙
Jei gyvenimas tave ismoke laikyti save tokia didele
¯ ˙ ˙
kliutimi, kurios net begaline Dievo meile neveiks,
ˇ
savo gerus darbus tokiais nezymiais, kad net visa re-
ˇ ˙ ˙
gincios Jo akys nepastebes, o savo nuodemes tokio-
˙ ¯
mis didelemis, kad net jo brangaus Sunaus mirtis j
ˇ ˇ ˇ
neatpirks, buvai mokomas melo. Ismesk j is sirdies!
˙ ˇ ˇ ˇ
Guoskis teisingais kveptais Pauliaus zodziais: „As juk
esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei ange-
ˇ ˙
lai, nei kunigaikstystes, nei dabartis, nei ateitis, nei
˙ ˇ ˙
galybes, nei aukstumos, nei gelmes, nei jokie kiti
¯ ˙ ¯ ˙
kuriniai negales mus atskirti nuo Dievo meiles,
¯ ˇ ˙
kuri yra mus Viespatyje Kristuje Jezuje.“ (Romie-
ˇ
ciams 8:38, 39)
ˇ ˙ ˇ ˇ
21. Kokiam Setono melui turime nuolatos priesintis ir kokiais zo-
ˇ
dziais galime guostis?
2 5 S K Y R I U S
ˇ ¯
„Nuosirdi mus
Dievo atjauta“
ˇ
VIDURNAKT pravirksta vaikas. Mama iskart pa-
¯
bunda. Gimus kudikiui ji jau nebemiega taip kie-
ˇ ˇ ˇ
tai, kaip anksciau. Ji ismoko is verksmo nustatyti,
ˇ ¯
ko mazylis nori: valgyti, buti paimtas ant rank ar
˙
ko kito. Ir nesvarbu, del ko jis verkia — mama vi-
suomet atsiliepia. Ji negali nepaisyti vaiko poreiki.
2 Motinos meile˙ — nepaprastai svelnus
ˇ
jausmas.
ˇ ˇ ¯
Taciau esama dar nuosirdesnio jausmo — tai mus
ˇ
Dievo Jehovos atjauta. Mstydami apie si puiki
˙ ˙
Dievo savyb galesime labiau su juo suarteti. Tad
˙
panagrinekime, kas atjauta yra ir kaip Dievas j
rodo.
Kas yra atjauta?
ˇ
3 Biblijoje atjauta glaudziai siejama su gailestingu-
ˇ ˇ
mu. Nuosirdziai atjautai nusakyti hebraj ir grai-
ˇ ˇ ˇ
k kalbose vartota nemazai zodzi. Vienas j yra
ˇ ˇ ´ ˇ ˇ
hebrajiskas veiksmazodis racham, daznai verciamas
˙ ¯ ˇ
„pasigaileti“, „buti gailestingam“. Viename zinyne
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
aiskinama, kad sis veiksmazodis „isreiskia gili ir
ˇ ˇ ˇ
nuosirdzi atjaut, kylanci matant silpnum ar
ˇ ¯
kancias t, kurie mums brang ˇ us arba kuriems rei-
¯ ˇ ˇ
kalinga mus pagalba“. Sis hebrajiskas zodis, Jeho-
¯
1, 2. a) K daro motina pravirkus kudikiui? b) Koks jausmas pra-
ˇ
noksta net motinos svelnum?
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ ˙
3. K reiskia hebrajiskas veiksmazodis, daznai verciamas „pasigaile-
¯
ti“, „buti gailestingam“?
ˇ ¯
„NUOSIRDI MUS DIEVO ATJAUTA“ 251
¯ ˇ
vos pavartotas apibudinant save, yra giminingas zo-
ˇ ˇ ˇ ˇ ˙
dziui „scios“ ir gali reiksti „motinos atjaut“.1 (Ise-
jimo 33:19; Jeremijo 33:26)
4 Jehovos atjauta Biblijoje palyginama su motinos
¯ ˇ
jausmais kudikiui. Izaijo 49:15 rasoma: „Ar gali
ˇ ˇ ¯ ˇ ˇ
moteris uzmirsti savo kudik, neatjausti [zodzio
´ ˇ ¯ ˇ ˇ
racham forma] savo sci sunaus? Ji gal ir uzmirs-
ˇ ˇ ˇ ˇ
t, ta ˇ ciau As neuzmirsiu tavs.“ (The Amplified ˇ
Bib-
le) Sis jaudinantis palyginimas rodo, kaip svelniai
ˇ ˇ ˇ
Jehova atjaucia savo taut. Pasigilinkime siuos zo-
ˇ
dzius.
5 Sunku patiketi, ˙ ˇ ˇ
kad mama uzmirst pamaitinti
¯ ¯ ˇ
savo kudik ir juo pasirupinti. Juk mazylis yra be-
˙ ˙
jegis, dien nakt jam reikia motinos demesio ir
˙ ¯ ˇ ˇ
meiles. Deja, buna ir abejing motin, ypac siais
ˇ ¯ ˇ
„sunkiais laikais“, kai seimose taip truksta silumos.
ˇ ˇ ˇ ˇ
(2 Timotiejui 3:1, 3) „Taciau As neuzmirsiu tavs“,
ˇ
— pareiskia Jehova. Jehovai niekada nepristinga
ˇ ˇ ˙
nuosirdzios atjautos savo tarnams. Ji daug didesne
ˇ ˇ ¯
net uz svelniausius motinos jausmus kudikiui. Tad
nenuostabu, kad vienas biblistas apie Izaijo 49:15
˙ ˇ
pasake: „Senajame Testamente tai yra vieni graziau-
ˇ ˇ ˇ
si, gal net patys graziausi zodziai, nusakantys Die-
vo meil.”
6 Ar atjauta rodo asmens silpnum? Taip mano daug
´ ˇ ˙
1 domu, kad Psalmyno 103:13 pavartotas racham reiskia tevo gai-
lest, arba atjaut, savo vaikams.
4, 5. Kaip Biblijoje Jehovos atjauta savo tautai palyginama su mo-

¯
tinos jausmais kudikiui?
ˇ
6. K daugelis zmoni mano apie atjaut, bet k laiduoja Je-
hova?
ˇ ¯
ˇ ˙ ˇ ˙
kas. Pavyzdziui, Jezaus amzininkas garsus romen
˙
mstytojas bei filosofas Seneka moke, kad „gailes-
ˇ ˙
tingumas yra. . . zmoni yda“. Jis palaike stoiciz-
ˇ ˇ ˇ
mo filosofij, propaguojanci saltakraujisk ramy-
ˇ ˙
b. Pasak Senekos, ismintingas asmuo gali padeti
˙ ˇ ˙ ˇ
prislegtiems zmonems, taciau neturi pasiduoti gai-
ˇ ˇ ˇ
lesciui, nes sis sudrumst jo ramyb. Aisku, jei
ˇ ¯ ¯
zmogui rupi tik jo paties interesai, jis ˇnegali buti at-
ˇ
jautus. Taciau Jehova ne toks! Savo Zodyje jis tvir-
ˇ
tina ess „kupinas uzuojautos ir gailestingumo“.
¯
(Jokubo 5:11) Kaip matysime, atjauta yra stiprios,
˙ ˇ ˙
veiklios, o ne silpnos asmenybes bruozas. Patyrine-
¯ ˙ ˇ
kime, kaip mus mylintis Tevas Jehova rodo si sa-
vyb.
˙
Kaip Jehova atjaute savo taut
7 Koks Jehova atjautus, aiskiai ˇ ˙
parode jo elgesys su
ˇ
Izraelio tauta. XVI amziaus p. m. e. pabaigoje mili-
ˇ ˇ
jonai izraelit vergavo egiptieciams ir buvo ziauriai
ˇ
j engiami. Egiptieciai jiems „kartino gyvenim
ˇ ˇ ˙
sunkiu lazu prie molio, plyt“. (Isejimo 1:11, 14)
Nevilties apimti izraelitai maldavo Jehov pagalbos.
Kaip jis reagavo?
8 Jehovos sirdis ˇ ˙ ˙ ˇ ˇ
suvirpejo. Jis pasake: „As maciau
ˇ ˙ ˇ
savo tautos kanci Egipte, girdejau j skundo pries
˙ ˇ ˇ ˇ ˇ
savo engejus sauksmus. Is tikrj as gerai zinau,
ˇ ˇ ˙ ˙
k jie kencia.“ (Isejimo 3:7) Jehova negalejo ramiai
˙ ˙
7, 8. Kokius vargus izraelitai kentejo senoves Egipte ir kaip Jehova
ˇ ˙ ˇ
atsizvelge j kancias?
ˇ ˇ ¯
„Ar gali moteris uzmirsti savo kudik?“
˙
ˇ ¯ ˙ ˇ ˇ
ziureti savo zmoni kancias ir klausytis j aima-
ˇ ˇ
n. Jau 24 sios knygos skyriuje suzinojome, kad Je-
hova yra atjautus Dievas, gebs suprasti kito skaus-
˙
m. Bet Jehova ne tik atjaute savo taut, — jis ir
˙ ˇ ˇ ˙
padejo jai. Izaijo 63:9 rasoma: „Is meiles ir pagai-
ˇ ˙
los atpirko juos.“ ‘Galinga ranka’ Jehova isgelbejo
ˇ
izraelitus nuo egiptieci. (Pakartoto statymo 4:34)
˙
Paskui stebuklingai tieke jiems maisto ir galiausiai
˙ ˙ ˇ
dave nuosavyben derling krast.
9 Bet Jehovos atjauta tuo nesibaige. ˙
Apsigyven Pa-
ˇ ˙ ˇ ˙ ˇ
zadetojoje zemeje, izraelitai vis nuklysdavo nuo is-
˙ ˇ ˙
tikimybes kelio ir uzsitraukdavo nelaim. Atsitoke-
ˇ ˙
j jie saukdavosi Jehovos ir jis nuolat gelbedavo.
˙ ˙ ˇ ˇ ˇ
Kodel? „Nes gailejosi savo zmoni.“ (2 Metrasci
˙
36:15; Teisej 2:11-16)
10 Nusikelkime, pavyzdziui, ˇ
Iftacho dienas. Tuo
˙ ˙
laiku izraelitai pasidave stabmeldystei, todel Jeho-
˙
va pasmerke juos 18 met ksti amonit agresij.
˙ ˇ
Po kiek laiko tauta pradejo atgailauti. Biblijoje raso-
ˇ ˇ
ma: „Jie pasalino is savo tarpo svetimus dievus ir
ˇ ˇ ˙ ˙ ˙
tarnavo Viespaciui. Tad jis eme nekantrauti del Iz-
˙ ˙
raelio nelaimes.“1 (Teisej 10:6-15; 10:16, Jr) Kai
˙ ˇ ˇ ˙
tauta parode nuosirdzi atgail, Jehovai pasidare
ˇ ¯ ˙ ˇ ˙
pernelyg sunku ziureti j kancias ir jis pavede If-
˙ ˙ ˇ ˇ ˇ ˙ ˇ
1 „Eme nekantrauti“ pazodziui reiskia „jo kantrybe isseko“. The New
ˇ ˙ ˇ ¯ ˙
English Bible tai verciama: „Jis nebegalejo ziureti Izraelio vargus.“ Ta-
ˇ ˙
nakh—A New Translation of the Holy Scriptures si eilute skamba taip:
˙ ˙
„Jis negalejo paksti Izraelio bed.“
˙ ˙ ˇ ˙ ˇ ˙
9, 10. a) Kodel Jehova ne kart gelbejo izraelitus Pazadetojoje zeme-
ˇ ˇ
je? b) Is kieno rank Jehova isvadavo izraelitus Iftacho dienomis ir
kas paskatino j tai padaryti?
ˇ ¯
ˇ ˇ ˇ ˙
tachui isvaduoti izraelitus is pries rank. (Teisej
11:30-33)
11 K Jehovos elgesys su Izraeliu pasako apie atjau-
˙ ˇ
t? Pirmiausia matome, jog tai nera tik uzuojauta
ˇ
kenciantiesiems. Prisimink, motinos jausmai skati-
¯ ˇ ¯ ˇ
na j pasirupinti verkianciu kudikiu. Panasiai ir Je-
ˇ ˇ
hova atsiliepia zmoni dejones. Nuosirdi atjauta
ˇ ˇ ˇ
vercia j imtis veiksm palengvinti zmoni kancias.
Be to, Jehovos elgesys su izraelitais moko, kad at-
¯
jauta jokiu budu nerodo silpnumo. Juk jos veda-
ˇ ˙
mas Dievas ryztingai gelbejo savo taut. Bet ar Je-
ˇ
hova atjaucia savo tarnus tik kaip visum?
ˇ
Jehova atjaucia kiekvien
12 Kad Dievas atjaucia ˇ
kiekvien asmen, matome
ˇ ˇ ¯ ˙
is Izraelio tautai duoto statymo. Paziurekime, kaip
¯ ˇ ˇ ˙
Jis rupinosi vargsais. Jehova zinojo, kad del nenu-
ˇ
matyt aplinkybi kai kurie is izraelit tarpo gali
˙ ¯
nuskursti. Kaip turejo buti elgiamasi su varguoliais?
ˇ ˙ ¯ ˇ ˇ ˇ
Jehova grieztai sake: „Nebuk kietasirdis ar sykstus
ˇ
beturciui artimui. Tad duok jam dosniai ir neapgai-
ˇ ˇ
lestauk sirdimi, tai darydamas, nes Viespats, tavo
ˇ
Dievas, uz tai laimins visus tavo darbus.“ (Pakarto-
˙
to statymo 15:7, 10) Be to, Dievas liepe izraelitams
¯ ˇ ˇ ˇ
per pjut palikti siek tiek derliaus lauko pakrasciuo-
ˇ ˙
se ir nerinkti nukritusi varp. Tie likuciai turejo
¯ ˇ ¯
buti skirti vargsams. (Kunig 23:22; Rutos 2:2-7)
11. K suprantame apie atjaut apmstydami Jehovos elges su izrae-
litais?
ˇ
12. Kokie statymo reikalavimai rodo, kad Jehova atjaucia kiekvien
ˇ
zmog?
˙
˙ ˇ ¯
Kada tauta laikesi si statym ir rupinosi varguo-
ˇ
liais, elgetaujanci nebuvo. Argi tai nerodo, koks
Jehova atjautus?
ˇ
13 Ir siandien ¯ ˇ ¯
Dievas rupinasi kiekvienu is mus.
Galime neabejoti, kad jis mato, kokius vargus pati-
ˇ ˙ ˇ
riame. Psalmininkas Dovydas rase: „Viespaties akys
ˇ ˇ
zvelgia teisiuosius ir Jo ausys girdi j sauksm.
ˇ ˇ ˇ ˇ
Viespats arti t, kuri sirdys suduzusios, isgelbsti
ˇ
tuos, kuri dvasia nusizeminusi.“ (Psalmyno 34:
ˇ ˇ ˇ
15, 18, Brb) Vienas biblistas apie siuos zodzius pa-
˙ ˇ ˇ ˇ
sake: „J sirdys suduzusios ir dvasia nusizeminusi
˙ ˙ ˙
— del nuodemes jie prarad savigarb, jie nuverti-
˙ ˇ
na save ir nebepasitiki savo jegomis.“ Tokiems zmo-
˙ ¯
nems atrodo, kad Jehova yra toli ir nesirupina to-
kiais menkais padarais kaip jie. Kaip jie klysta!
Dovydas patikina, kad Jehova nepalieka t, kurie
ˇ
„save nuvertina“. Gailestingasis Dievas zino, jog to-
kiomis sunkiomis akimirkomis mums jo reikia dar
¯
labiau, ir jis mus nepalieka.
ˇ
14 Stai pavyzdys. Jungtinese ˙
Valstijose vienai moti-
ˇ
nai teko skubiai vezti ligonin savo dvej metu-
¯ ˇ ˇ ¯ ˙
k sun, kur istiko krupo priepuolis. Apziurej ber-
˙ ˙
niuk gydytojai pasake, kad vaikas tures pasilikti
˙
ligonineje per nakt. Kur vis t laik buvo moti-
¯ ˇ
na? Prie sunaus patalo! Jos mazylisˇ sunkiai sirgo,
˙ ¯ ˇ ˇ
tad ji tiesiog privalejo buti salia. Zinoma, is savo
ˇ ˇ ˙ ˙
mylincio dangiskojo Tevo galime tiketis dar dau-
¯
13, 14. a) Kaip Dovydas laiduoja, kad Jehova labai rupinasi kiekvie-
ˇ ¯
nu is mus? b) Kaip galime pailiustruoti, kad Jehova arti t, kuri
ˇ ˇ ˇ
„sirdys suduzusios“ ir „dvasia nusizeminusi“?
ˇ ¯
giau! Juk esame sukurti pagal jo paveiksl. (Pra-

ˇ ˇ ˇ
dzios 1:26) Jaudinantys Psalmyno 34:18 zodziai pa-
˙
tikina, kad Jehova, mylintis Tevas, yra arti t, kuri
ˇ ˇ ˇ
„sirdys suduzusios“ ir „dvasia nusizeminusi“, atjau-
ˇ ˙
cia juos ir yra pasirengs padeti.
15 Kaip Jehova padeda mums? Nors Dievas nepa-
ˇ ˙ ˇ ¯ ˇ ˇ
zadejo dabar pasalinti visas mus kanci priezastis,
˙ ¯ ˇ
vis dˇ elto jis pasirupina tais, kurie meldzia pagalbos.
ˇ ˇ
Jo Zodyje, Biblijoje, uzrasyta nauding patarim,
˙
kurie gali padeti veikti sunkumus. Susirinkimams
˙ ˇ ˇ ˇ ¯ ˙
Jehova dave dvasiskai brandzius priziuretojus, ku-
˙
rie kaip ir jis stengiasi rodyti atjaut ir padeti ben-
¯
dratikiams. (Jokubo ˇ 5:14, 15) Be to, „maldos klau-
sytojas“ duoda „Sventj Dvasi tiems, kurie j
ˇ ˇ
praso“. (Psalmyno 65:2, Jr; Luko 11:13) O si gali su-
˙ ˇ
teikti „nepaprastos jegos“ istverti, kol Dievo Kara-
˙ ˇ ˙ ˇ
lyste pasalins visas bedas. (2 Korintieciams 4:7,
˙ ˇ ˇ
NW) Negi nesame dekingi Jehovai uz sias dovanas?
ˇ ˇ ˇ
Nepamirskime, kad jos byloja apie nuosirdzi Jeho-
vos atjaut.
16 Didziausi ˇ ˙
atjaut Jehova parode atiduodamas
˙ ˇ
brangiausia, k turejo, mums ispirkti. Tai buvo di-
ˇ ˙ ˙ ˇ ˇ ˙
dziule Jehovos auka, atverusi zmonijai isgelbejimo
ˇ ˙ ˇ
keli. Prisimink, ispirka buvo sumoketa uz kiekvie-
ˇ ¯ ˇ ˙
n is mus. Ne veltui Jono Krikstytojo tevas Zacha-
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
rijas pranasavo, kad si dovana isaukstina „nuosir-
ˇ ¯
dzi mus Dievo atjaut“. (Luko 1:78, NW)
ˇ ¯
15. Kaip Jehova padeda kiekvienam is mus?
˙ ˇ ˇ
16. Kaip Jehova parode didziausi atjaut ir kaip tai liecia mus asme-
ˇ
niskai?
˙
Kada Jehova nerodo atjautos

˙
17 Ar Jehovos atjauta beribe? Ne. Biblijoje sakoma,
˙ ˇ
kad Jehova nera gailestingas tiems, kurie tycia ne-
paiso jo teising norm. (Hebrajams 10:28) Kad
˙ ˙
suprastume, kodel jis taip elgiasi, vel prisiminkime
˙
senoves izraelitus.
18 Nors Jehova nuolat gelbedavo ˙ ˇ ˇ
juos is pries ran-
˙ ¯ ˇ
k, galiausiai jo kantrybe truko. Uzsispyr izraelitai
˙ ˙ ˇ ˙
pasinere stabmeldyst ir bjauriais stabais suterse
ˇ
net Jehovos sventykl! (Ezechielio 5:11; 8:17, 18) Be
ˇ
to, „jie isjuokdavo Dievo pasiuntinius, niekindami
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
jo zodzius ir tyciodamiesi is jo pranas, kol Dievo
¯ ˙
rustybe savo tautai tapo tokia stipri, kad nebeliko ki-
ˇ ˇ ˇ
tos iseities“. (2 Metrasci 36:16) Izraelitai taip smar-
˙
kiai nusidejo, kad jau nebebuvo galima atleisti, — jie
ˇ ˙ ˙
uzsitrauke teiset Jehovos pykt. Kokios buvo pasek-
˙
mes?
19 Jehova nebeuzjaut ˇ ˙ ˇ ˙
e savo tautos. Jis pareiske: „Nei
ˇ ˇ
gailestingumas, nei uzuojauta, nei svelnumas — nie-
ˇ
kas mans nesulaikys, kad j nesunaikinciau.“ (Je-
˙ ˇ
remijo 13:14) Tad Jeruzale ir jos sventykla buvo su-
ˇ ˙
naikintos, o izraelitai isvesti nelaisven Babilon.
˙ ˇ ˙
Kaip baisu, kada nuodemingi zmones pasidaro to-
ˇ ˇ
kie maistingi, kad net Dievo gailestingumas issenka!
(Raud 2:21)
20 O kaip yra siandien? ˇ ˙
Jehova nepasikeite. Atjautos
˙
skatinamas jis pavede liudytojams skelbti „gerj nau-
17—19. a) Kaip Biblija parodo, kad Dievo atjauta turi ribas? b) Ko-
˙ ˙ ˙
del Jehova liovesi gailejsis izraelit?
20, 21. a) Kas atsitiks, kai Dievo gailestingumo laikas baigsis?
˙
b) Apie koki Jehovos malon kalbesime kitame skyriuje?
ˇ ¯
Apmstykime
ˇ
Jeremijo 31:20. K Jehova jaucia savo tautai ir kokie jausmai
ˇ
tavo sirdyje kyla jam?
˙
Joelio 2:12-14, 17-19. K turejo daryti Jehovos tauta, kad susi-
ˇ
laukt atjautos, ir kokia is to pamoka mums?
˙
Jonos 4:1-11. Kaip Jehova pamoke atjautos Jon?
˙ ˇ
Hebrajams 10:26-31. Kodel negalime piktnaudziauti Jehovos
gailestingumu ir atjauta?
ˇ ˙ ˇ
jien“ visoje zemeje. (Mato 24:14, C. Kavaliausko ver-
ˇ ˇ ˙
timas, 1972) Kai doros sirdies zmones atsiliepia, Je-
˙ ˇ ˇ
hova padeda jiems suvokti Karalystes zini. (Apasta-
ˇ ˇ
l darb 16:14) Bet sis darbas netruks amzinai. Vargu
ˇ
ar Jehova pasirodyt ess atjautus, jei leist siam su-
˙
gedusiam pasauliui su visomis jo blogybemis gyvuoti
be galo. Kai Jehovos gailestingumo laikas baigsis, jis
ˇ ˇ
vykdys teism siai santvarkai. Taciau net ir tuomet
ˇ
jis veiks atjautos skatinamas — savo „sventojo vardo“
ir atsidavusi tarn labui. (Ezechielio 36:20-23) Jeho-
ˇ ˇ ˙ ˇ
va nusluos nuo zemes pavirsiaus vis blog ir kurs
ˇ ˙
teising nauj pasaul. Nedoriems zmonems jis skel-
˙ ˇ ˇ
bia nuosprend: „Mano akis nepagailes, ir as uzuo-
jautos neparodysiu, bet suversiu j darbus jiems ant
galv.“ (Ezechielio 9:10)
21 Bet kol tas laikas neatejo, ˙ ˇ ˇ ˇ
Jehova uzjaucia zmones
ˇ
— net ir tuos, kuriems gresia sunaikinimas. Nuosir-
ˇ ˙ ˙ ˇ
dziai atgailaujantys nusidejeliai gali gauti paci di-
ˇ
dziausi Jehovos malon — atleidim. Kitame skyriu-
ˇ ˇ
je pamatysime, kokia israiskia kalba Biblija padeda
mums suvokti tobul Jehovos atlaidum.
2 6 S K Y R I U S
ˇ
Dievas „pasiruoss atleisti“
˙ ˇ ˇ ˇ ˙
„MANO kaltes iskilo virs mano galvos, — rase psalmi-
ˇ ˙
ninkas Dovydas, — lyg sunki nasta jos pasidare man
ˇ ˇ
per sunkios. Nusilps, labai sudauzytas [„sugniuzdy-
tas“, NW] vaitoju.“ (Psalmyno 38:4, 8, Brb) Dovydas
˙ ¯ ˇ ˇ ˙ ˇ
patyre, kokia sunki gali buti nesvarios szines nas-
ˇ ˙ ˇ ˇ
ta. Taciau jis rado paguodos savo prislegtai sirdziai.
˙ ˇ ˙ ˙
Dovydas suvoke, kad Jehova nekencia nuodemes, o
˙ ˙ ˇ ˇ ˇ
ne paties nusidejelio, jei tik sis nuosirdziai atgailauja
˙ ˙
ir pameta nuodeming keli. Tvirtai tikedamas, kad
ˇ
Jehova nori parodyti gailestingum atgailaujanciam
ˇ ˙ ˇ
zmogui, Dovydas pasake: „Tu, Viespatie, esi. . . pasi-
ˇ
ruoss atleisti.“ (Psalmyno 86:5, Brb)
2 Kai nusidedame, tikriausiai ir mus uzgula ˇ
neramios
ˇ ˙ ˇ ˇ ¯
szines nasta. Tokia grauzatis gali buti naudinga. Ji
ˇ ˙ ˙
skatina taisyti klaidas. Taciau pernelyg prislegti kaltes
˙
jausmo galime imti tikineti save, kad Dievas neatleis,
ˇ
nors irˇ labai atgailautume. Jeigu sitaip smerkiame
˙ ˙
save, Setonas gali meginti priversti mus pasiduoti,
manyti, kad Jehovai esame nemieli ir netinkami tar-
ˇ
nauti. (2 Korintieciams 2:5-11)
3 Ar taip mus ziuri ˇ ¯ ˇ
Dievas? Tikrai ne! Didzi Jeho-
vos meil ˇ mums liudija, be kita ko, ir jo atlaidumas.
ˇ ˇ
Savo Zodyje Dievas tikina noriai atleidzis, jei nuosir-
ˇ
dziai atgailaujame. (Patarli 28:13) Kad tuo neabejo-
˙ ˙
tume, panagrinekime, kodel ir kaip Jehova dovanoja
kaltes.
ˇ ˙ ˙ ˙
1—3. a) Kokia nasta slege psalminink Dovyd ir kas paguode jo nu-
¯ ˇ ˙ ˙
liudusi sird? b) Kaip sunkiai slegia nuodeme ir k laiduoja Jehova?
ˇ
DIEVAS „PASIRUOSS ATLEISTI“ 261
˙ ˇ
Kodel Jehova „pasiruoss atleisti“
4 Jehova zino ˇ ¯ ˇ ¯
mus galimybi ribas. „Jis zino mus
˙ ˇ
sandar; jis atsimena, kad mes tesame dulkes“, — raso-
ˇ
ma Psalmyno 103:14 (Jr). Jis nepamirsta, kad esame su-
ˇ ¯
kurti
ˇ is dulki, netobuli, turime trukum ir silpnybi.
ˇ ˇ ¯
Zodziai „zino mus sandar“ primena, jog Biblijoje Je-
ˇ ˇ ˇ
hova prilyginamas puodziui, o mes — jo ziedziamiems
ˇ
molio indams.1 (Jeremijo 18:2-6) Didysis Puodzius el-
ˇ ˇ ¯ ˙
giasi su mumis svelniai, atsizvelgdamas mus nuode-
ˇ ˙
ming prigimt ir tai, ar leidziames jo vadovaujami.
5 Jehova supranta, kokia stipri yra nuodem ˙ ˙
e. Biblijo-
¯ ˙ ˙ ˇ
je ji apibudinama kaip didele jega, laikanti zmog savo
ˇ ¯ ˇ
mirtinuose gniauztuose. Kiek stiprus tie gniauztai?
ˇ ˇ ˇ ˇ
Laiske romieciams apastalas Paulius aiskina: mes esa-
˙ ˙ ˇ ¯
me „nuodemes valdzioje“, kaip kareiviai yra pavaldus
ˇ ˙ ˙ ˇ
vadui (Romieciams 3:9, Brb); nuodeme ‘viespatauja’
ˇ ˇ
zmonijai kaip karalius (Romieciams 5:21); ji ‘gyvena’
ˇ
mumyse (Romieciams 7:17, 20); mumyse nuolat veikia
˙ ¯
jos „statymas“, meginantis kontroliuoti mus elge-
ˇ ˇ
s (Romieciams 7:23, 25). Kaip stipriai sugniauzusi
˙ ˙ ¯ ¯ ˇ
nuodeme laiko mus netobul kun! (Romieciams 7:
21, 24)
ˇ
6 Vadinasi, Jehova zino, jog net ir labai stengdamiesi
˙
nesugebesime tobulai jam paklusti. Bet jis su meile
ˇ ˇ
patikina atleisis, jei tik prasysime to atgailaujancia
ˇ ˇ ˇ ¯
1 Hebrajiskas zodis, isverstas „mus sandara“, vartojamas ir kal-
ˇ ˇ ˇ
bant apie puodziaus ziedziamus molinius indus. (Izaijo 29:16, Jr)
¯ ˙
4. K Jehova prisimena apie mus prigimt ir kaip del to su mumis
elgiasi?
ˇ ˇ ˇ ˙ ˙ ˙
5. Kaip laiske romieciams parodoma didziule nuodemes galia?
ˇ ¯ ˇ ˙
6, 7. a) Kaip Jehova ziuri tuos, kurie praso jo pasigaileti atgailau-
ˇ ˇ ˙ ˇ
jancia sirdimi? b) Kodel nevalia piktnaudziauti Dievo gailestingumu?
˙
ˇ ˇ
sirdimi. Psalmyno 51:17 rasoma: „Auka Dievui yra su-
ˇ ˇ ˇ ˇ
duzusi dvasia; suduzusios ir nusizeminusios sirdies Tu,
Dieve, nepaniekinsi.“ (Brb) Taip, Jehova niekada neat-
ˇ ˇ ˙
mes „suduzusios ir nusizeminusios“, kaltes kamuoja-
ˇ
mos sirdies.
7 Tai gal galime ne˙ neabejoti Dievo gailestingumu ir
˙ ˙
daryti nuodemes teisindamiesi savo nuodeminga pri-
¯ ˙
gimtimi? Jokiu budu! Jehova nera jausm valdomas.
Jo gailestingumas turi ribas. Jis tikrai neatleis smo-
ˇ ˙ ˙
ningiems, uzkietejusiems, neatgailaujantiems nuside-
˙ ˇ
jeliams. (Hebrajams 10:26) Dievas mielai atleidzia tik
ˇ ˇ ˇ ¯ ˙
matydamas atgailaujanci sird. Dabar paziurekime,
ˇ
kokia vaizdinga kalba Biblijoje atskleidziamas Jehovos
atlaidumas.
ˇ
Kaip Jehova atleidzia
8 Atgailaudamas Dovydas pasake: „Savo nuodem ˙ ˙
Tau
ˇ ˇ ˙ ˙
ispazinau ir savo kaltes neslepiau. . . Tada atleidaiˇ man
¯ ˇ
kalt.“ (Psalmyno 32:5, Brb, kursyvas mus) Zodziu
ˇ ˇ ˇ
„atleisti“ isverstas hebrajiskas veiksmazodis, kurio pa-
˙ ˇ ˙ ˇ
grindine reiksme yra „pakelti“ arba „nesti“. Taigi nori-
˙ ˙ ˙ ˇ
ma pasakyti, kad „kalte, nuodeme, nusizengimas“ yra
ˇ ˇ ˙ ˙ ˇ ˙
pasalinti. Jehova, vaizdziai tariant, paeme ir nusinese
˙ ˙
Dovydo nuodemes. Be abejones, tada Dovyd slegian-
˙ ˇ˙
tis kaltes jausmas sumazejo. (Psalmyno 32:3) Mes irgi
ˇ ˇ
galime visiskai pasikliauti Dievu, nes jis pasalina kal-
ˇ ˙ ˙ ˇ
tes, jeigu prasome atleidimo tikedami Jezaus isperka-
mja auka. (Mato 20:28)
¯ ˇ
9 Jehovos atlaidum Dovydas apibudina ir kitu rais-
ˇ
kiu pavyzdziu: „Kaip toli Rytai nuo Vakar, taip toli
˙ ˙
8. K Jehova padaro atleisdamas nuodemes ir kaip tai turet paveikti
mus?
¯ ˙
9. Kaip toli Jehova atitolina mus nuodemes?
ˇ
¯ ˇ ¯ ˙
nuo mus jis issklaido mus nuodemes.“ (Psalmyno ˇ
¯
103:12, kursyvas mus) Kaip toli rytai nuo vakar? Sie
ˇ
du pasaulio krastai yra taip toli vienas nuo kito, kaip
tik galima sivaizduoti, ir jie niekad nesusieis. Pasak vie-
ˇ ˇ
no mokslininko, sis posakis reiskia „kuo toliausiai; ne-
˙
apsakomai toli“. kveptas Dovydas teigia, kad atleisda-
¯ ˙
mas Jehova atitolina mus nuodemes kuo toliausiai.
ˇ
10 Ar kada nors bandei pasalinti dem ˙ ˇ ˇ
is sviesaus
ˇ ˇ ˙
drabuzio? Kad ir kaip stengeisi, zyme tikriausiai vis
˙
vien liko. Atkreipk demes, kaip Jehova nusako savo
¯ ˙ ˙ ¯ ˇ
atlaidum: „Nors jus nuodemes but skaisciai rau-
¯
donos, taps baltos kaip sniegas; nors but raudo-
nos kaip purpuras, taps kaip vilna.“1 (Izaijo 1:18, Brb,
ˇ ˇ
1 Pasak vieno mokslininko, „skaisciai raudona“ cia vadinama „ne-
blunkanti spalva, nebijanti nei rasos, nei lietaus, nei skalbimo, nei
ˇ
ilgo nesiojimo“.
˙ ˙ ˙
10. Kodel Jehovai atleidus nuodem neturetume manyti, kad jos
ˇ ˇ
zym nesiosime vis gyvenim?
¯ ˙ ˙
„Jus nuodemes. . . taps baltos kaip sniegas“
˙
¯
kursyvas mus) „Purpuras“ yra sodri raudona spal-
va. (Nahumo 2:4 [2:3, Brb]) Mes patys niekada ne-
˙ ˙ ˇ
pajegtume apsivalyti nuo nuodemi. Taciau Jehova
ˇ ˇ ˙
net skaisciai raudonas, ryskias it purpuras nuodemes
ˇ
gali padaryti baltas kaip sniegas arba nedazyta vilna.
ˇ ˙
Tad kai Jehova atleidzia nuodem, nebesikamuoki-
ˇ ˇ
me mintimi, kad jos zym nesiosime vis likus gy-
venim.
11 Ezekijas, pakeltas isˇ mirtinos ligos patalo, sukur ¯ ˙
e
ˇ ˙ ˙
jaudinanci padekos giesm. Jis kreipesi Jehov: „Vi-
˙ ˇ
sas mano nuodemes nusviedei sau uz nugaros.“ (Izaijo
¯ ˙
38:17, kursyvas mus) Kaip giedama giesmeje, Jeho-
ˇ ˙ ˙ ˙
va tarsi paima atgailaujancio nusidejelio nuodemes
ˇ ˇ
ir sviedzia sau uz nugaros, kad daugiau j nebema-
˙ ˇ ˇ
tyt ir nebepastebet. Pagal vien zinyn, si mint
ˇ ˇ ˇ ˇ
galima isreiksti ir tokiais zodziais: „Tu taip padarei [su
˙ ˙ ¯ ˙
mano nuodememis], lyg j nebut ne buv.“ Argi tai
ˇ
nepaguodzia?
ˇ
12 Pranasaudamas ¯ ˇ
Izraelio atkurim, pranasas Mi-
˙ ˇ ˙
chejas pareiske neabejojs, kad Jehova atleis savo at-
ˇ
gailaujanciai tautai: „Kur yra toks Dievas, kaip tu, ku-
ˇ ˇ
ris. . . dovanoja nusizengim savo paveldo likuciui?. .
¯ ˙ ˙
Tu mesi gelmes visas mus nuodemes.“ (Michejo 7:
¯ ˇ ˇ ˇ ˇ
18, 19, kursyvas mus) Pagalvok, k sie zodziai reis-
˙ ˇ ˙ ˇ
ke biblini laik zmonems. Ar galima buvo istraukti
˙
tai, kas mesta „ gelmes“? Taigi Michejas padeda su-
ˇ ˙
prasti, kad atleisdamas Jehova pasalina nuodemes vi-
sam laikui.
ˇ ¯ ˙ ˇ
11. Kaip suprasti, kad Jehova nusviedzia mus nuodemes sau uz
nugaros?
ˇ ˙ ˇ
12. Kaip pranasas Michejas parodo, kad atleisdamas Jehova pasalina
˙
nuodemes visam laikui?
ˇ
˙ ˙
13 Jezus Jehovos atlaidum nusake primindamas sko-
lintoj ir skolinink santykius. Jis ragino melstis: „At-
¯ ˇ ˇ
leisk mums mus skolas.“ (Mato 6:12, Jr, isnasa) Taigi
˙
nuodemes jis prilygino skoloms. (Luko 11:4, NW) Nu-
˙
sidedami tampame Jehovos „skolininkais“. Viename
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
zinyne aiskinama, jog graikisku zodziu, isverstu „at-
ˇ
leisk“, yra prasoma „atsisakyti, nebereikalauti skolos“.
Atleisdamas Jehova tarsi panaikina skol, kuri kitaip
¯ ˇ ¯ ˙ ˙
but rasyta mus sskait. Atgailaujantys nusideje-
˙
liai gali ramiau atsikvepti. Jehova niekada nepareika-
ˇ
laus grzinti panaikintos skolos! (Psalmyno 32:1; 32:2,
Brb)
14 Kaip Jehova atleidzia, ˇ ˇ ˇ
rasoma ir Apastal darb
¯ ˇ
3:19: „Tad atgailokite ir atsiverskite, kad
¯ ˙ ˙ ¯ ˇ butˇ isdildytos
jus nuodemes“ (kursyvas mus). Zodis „isdildytos“
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
verciamas is graikisko veiksmazodzio, reiskiancio „is-
ˇ
trinti, . . . atsaukti arba sunaikinti“. Pasak kai kuri
ˇ ˇ ˇ ˇ
mokslinink, tai reiskia, pavyzdziui, istrinti rasytin
˙ ˇ ˇ
tekst. Kaip? Senoveje rasal paprastai darydavo is ang-
ˇ
lies, dervos ir vandens. K tik parasyt tekst buvo ga-
˙
lima lengvai nuvalyti dregna kempine. Tikrai puikiai
˙
nusakytas Jehovos gailestingumas. Atleisdamas nuode-
mes Dievas tarsi paima kempin ir jas nutrina.
15 Argi sios ˇ
iliustracijos neparodo, kad Jehova nori, jog
ˇ ˇ ˇ
mes zinotume j esant pasiruosus atleisti, jei nuosir-
ˇ ˙
dziai atgailaujame? Nera ko baimintis, kad jis nubaus
ˇ ˙ ˇ
mus uz tas nuodemes ateityje. Mat Biblija atskleidzia,
ˇ ˙ ˇ ˇ
kad Jehova ne tik atleidzia nuodemes, bet ir uzmirsta.
˙ ˇ ˇ ¯
13. Kaip suprasti Jezaus zodzius „atleisk mums mus skolas“?
ˇ ˇ ˇ ˇ ¯ ˇ ¯
14. Kokia mintis isreiskiama zodziais „kad but isdildytos jus nuo-
˙ ˙
demes“?
ˇ
15. K Jehova duoda mums zinoti apie save?
ˇ
Jehova sako mums, kad yra „pasiruoss atleisti“
˙ ˙
„J nuodemes daugiau nebeatminsiu“
16 Naujosios sandoros dalininkams Jehova pazad ˇ ˙
ejo:
˙ ˙
„J kalt atleisiu ir j nuodemes daugiau nebeatmin-
ˇ
siu.“ (Jeremijo 31:34) Ar tai reiskia, kad atleids Jeho-
˙ ˇ
va nebegali prisiminti nuodemi? Visiskai ne. Biblijoje
ˇ ˙ ˙ ˇ
aprasytos nuodemes daugelio zmoni, kuriems Jeho-
va atleido, tarp j — Dovydo. (2 Samuelio 11:1-17;
ˇ ˇ
12:13) Aisku, Jehova zino j padarytas klaidas. Apie
˙ ˇ
nuodemes, atgail bei Dievo atleidim Biblijoje rasoma
¯ ˇ
vis mus labui. (Romieciams 15:4) Tad kaip suprasti,
˙ ˇ
kad Jehova ‘nebeatmena’ nuodemi, kurias atleidzia?
ˇ ˇ ˇ ¯
16, 17. K reiskia Biblijos teiginys, kad Jehova uzmirsta mus nuo-
˙
demes? Pagrsk atsakym.
ˇ
ˇ ˇ ˇ
17 Hebrajiskas veiksmazodis, verciamas „atsiminti“,
ˇ
reiskia daugiau, negu tik prisiminti, kas vyko anks-
ˇ ˇ
ciau. Pagal zodyn Theological Wordbook of the Old
ˇ ˇ ˇ
Testament, sis zodis turi platesn reiksm ir nurodo
˙
„atitinkamus veiksmus“. Tad „atsiminti“ nuodem
ˇ ˙ ˙ ˙
reikst bausti nusidejelius. (Ozejo 9:9) Bet Dievas, sa-
˙ ˙
kydamas „j nuodemes daugiau nebeatminsiu“, lai-
ˇ ˙ ˙
duoja, kad niekada nebaus atgailaujancio nusidejelio
ˇ ˙
uz nuodem, kuri jam yra atleids. (Ezechielio 18:
ˇ ˇ ¯ ˙
21, 22) Jehova uzmirsta mus nuodemes ta prasme,
ˇ ˇ
kad nebeprimena j mums, nepriekaistauja uz jas ir
ˇ ˇ ¯
nebaudzia. Kaip gera zinoti, kad mus Dievas atlei-
ˇ ˇ
dzia ir pamirsta!
ˇ
Ar isvengiama pasekmi?
18 Bet ar tai reiskia, ˇ
kad Jehova apsaugos atgailaujan-
˙ ˙
t nusidejel nuo vis jo blogo elgesio pasekmi? Ne.
˙ ˙ ˇ ˙
Negalime nuodemiauti ir nenukenteti. Paulius rase:
ˇ ˙
„K zmogus seja, tai ir pjaus.“ (Galatams 6:7) Jei pa-
˙ ˙ ˙ ˇ
dareme k bloga, galime tureti bedos. Tai nereiskia,
ˇ
kad nelaim mums uztraukia Jehova. Sunkum sle-
ˇ ˇ ˙ ¯
giamas krikscionis neturet manyti: „Galbut Jehova
ˇ ˇ ˙ ¯
baudzia mane uz nuodemes.“ (Jokubo 1:13, NW) Ta-
ˇ ¯ ˙ ˙
ciau Jehova ir neapsaugo mus nuo vis nuodemes
˙ˇ ˙
pasekmi. Skyrybos, nestumas, venerines ligos, kit
˙ ˇ
pasitikejimo ir pagarbos praradimas — visa tai yra daz-
˙
ni nuodemiavimo padariniai. Prisimink, kad Jehova
ˇ ˙ ˙
neapsaugojo Dovydo nuo pragaisting nuodemes pa-
ˇ
sekmi,
¯ nors ir atleido jam nusikaltim su Batseba ir
Urija. (2 Samuelio 12:9-12)
˙ ˙ ˙
18. Kodel atleidimas negarantuoja, kad atgailaujantis nusidejelis ne-
˙ ˙
patirs nuodemes pasekmi?
˙
ˇ ˙ ˙ ˇ
19 Uz nuodemes gali tekti sumoketi ir kitaip, ypac jei
˙ ˇ
padareme koki nors zal kitiems. Apsvarstykime ˇ Ku-
ˇ ˙
nig 5 (6, Brb) skyriuje aprasyt situacij. Cia Mozes
˙ ˇ
statyme nagrinejamas atvejis, kai zmogus sunkiai nu-
ˇ ˙ˇ
sizengia, tai yra apiplesdamas, lupikaudamas arba suk-
ˇ
ciaudamas pasisavina kito izraelito turt. Skriaudikas
ˇ ˇ
neigia savo kalt ir net isdrsta melagingai prisiekti uz-
ˇ ˙ ˇ ˙
gincydamas nukentejusiojo parodymus. Taciau veliau
ˇ ˇ ˙ ˇ ˇ
j ima grauzti szine ir jis ispazsta kalt. Kad gaut Die-
ˇ
vo atleidim, jis turi padaryti dar tris dalykus: grzinti,
˙ ˙ ˙
k paems, sumoketi nukentejusiajam pinigin 20 pro-
˙ ˇ
cent pavogt daikt vertes baud ir uz kalt paauko-
ˇ
ti avin. Tuomet, kaip rasoma statyme: „Kunigas atliks
ˇ
permaldavim jo labui Viespaties akivaizdoje, ir jam
bus atleista.“ (Kunig 5:20-26 [6:1-7, Brb])
ˇ
20 Sis statymas liudija apie Dievo gailestingum. Jis
˙ ˇ
buvo duotas nukentejusiojo labui — sis atgaudavo nuo-
˙
savyb ir lengviau atsikvepdavo, kai skriaudikas ga-
ˇ ˙
liausiai pripazindavo savo kalt. statymas padejo ir
ˇ ˙ ˇ ˇ
tam, kurio szine paskatino ispazinti kalt ir atitaisyti
skriaud. Jeigu jis to nepadaryt, Dievas neatleist.
21 Nors nesame pavaldus ¯ ˙
Mozes statymui, jis padeda
ˇ ¯
geriau suprasti Jehovos mstysen ir jo poziur atlei-
ˇ ˇ
dim. (Kolosieciams 2:13, 14) Dievas dziaugiasi, jei s-
ˇ ˇ ˙ ˇ
kaudin kitus nuosirdziai stengiames istaisyti skriaud.
ˇ ˙
(Mato 5:23, 24) Reikia pripazinti nuodem, prisiimti
ˇ ˙ ˇ
kalt ir atsiprasyti nukentejusio zmogaus. Tada galime
˙ ¯
kreiptis Jehov Jezaus aukos pagrindu ir buti tikri, kad
Dievas mums atleido. (Hebrajams 10:21, 22)
ˇ ˇ
19—21. a) Kuo Kunig 5:20-26 (6:1-7, Brb) uzrasytas statymas buvo
˙ ˇ ¯
naudingas tiek nukentejusiajam, tiek nusikaltusiajam? b) Ko is mu-
˙ ¯ ˙ ˙
s laukia Jehova, jeigu del mus kaltes nukentejo kiti?
ˇ
Apmstykime
ˇ ˇ ˙
2 Metrasci 33:1-13. Kodel Jehova atleido Manasui ir ko tai
moko apie Jo gailestingum?
˙
Mato 6:12, 14, 15. Kodel turime atleisti, kai tam yra svari prie-
ˇ
zastis?
ˇ
Luko 15:11-32. Kaip si alegorija pamoko, kad Jehova yra pasi-
ˇ
ruoss atleisti, ir kokius jausmus ji tau sukelia?
ˇ
2 Korintieciams 7:8-11. K turime daryti, kad Dievas mums
atleist?
˙
22 Kaip ir bet kuris mylintis tevas, atleisdamas Jehova
gali ir sudrausminti. (Patarli 3:11, 12) Atgailaujantis
ˇ ˇ ˙
krikscionis tikriausiai negales toliau tarnauti vyres-
˙ ˙
niuoju, tarnybiniu padejeju ar pionieriumi. Ko gero,
bus skaudu kuriam laikui netekti pareig, kurias taip
ˇ ˇ
brangino. Taciau toks sudrausminimas nereiskia, kad
Jehova jam neatleido. Prisiminkime, kad Jehova bau-
ˇ ˇ ˙
dzia is meiles. Duotis drausminamiems — mums tik
naud. (Hebrajams 12:5-11)
ˇ
23 Kaip gera zinoti, ¯ ˇ
kad mus Dievas „pasiruoss at-
leisti“! Kad ir kaip suklystume, nemanykime, jog ne-
ˇ ˇ
same verti Dievo gailestingumo. Jeigu nuosirdziai at-
˙ ˇ ˇ ˇ
gailaujame, stengiames istaisyti klaid ir nuosirdziai
ˇ ˙
prasome Jehov atleidimo Jezaus pralieto kraujo pa-
grindu, galime neabejoti, kad Jehova atleis. (1 Jono
¯ ¯
1:9) O ir mes bukime vieni kitiems tokie pat atlaidus
kaip Jehova. Juk jei Dievas, kuris nenusideda, su mei-
ˇ ˙
le mums atleidzia, tai juo labiau mes, nuodemingi
ˇ ˙
zmones, turime atleisti vieni kitiems.
22. K dar Jehova daro atleisdamas?
˙ ˙
23. Kodel niekada neturetume manyti, kad esame neverti Jehovos
˙
gailestingumo, ir kodel turime mokytis atleisti kaip jis?
2 7 S K Y R I U S
„Koks didis Jo gerumas“!

ˇ ˇ ˙ ˇ
UZLIETI silt vakaro saules spinduli linksmai sne-
ˇ ˇ˙ ˇ ˇ
kuciuodamiesi ir grozedamiesi gamtovaizdziu uzkan-
ˇ ˇ
dziauja keli seni draugai. Kitame pasaulio kraste pro
ˇ ¯
lang savo laukus zvelgia ukininkas ir patenkin-
ˇ ˇ ˙
tas sypsosi, nes padang uztemde juodi debesys ir
ˇ ˇ ˇ ˙ ˙
ant istroskusios zemes pagaliau pasipyle pirmieji lie-
ˇ ˇ
taus lasai. Dar kitur vyras su savo zmona nesitveria
ˇ ˙ ˇ
dziaugsmu stebedami, kaip j vaikas zengia pirmuo-
ˇ
sius netvirtus zingsnius.
2 Visi sie ˇ ˇ ˙
zmones, gal net nesusimstydami apie tai,
naudojasi Dievo Jehovos gerumu. Tikintys asmenys
ˇ ˇ
daznai kartoja fraz: „Dievas yra geras.“ Taciau Bibli-
˙ ˇ ˇ
joje tai pabreziama kur kas labiau. Joje rasoma: „Koks
ˇ
didis Jo gerumas.“ (Zacharijo 9:17, Brb) Deja, sian-
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
dien mazai kas suvokia tikrj si zodzi reiksm. Tad
ˇ
kaip pasireiskia Jehovos gerumas ir kaip Jehova rodo
ˇ ¯
j kiekvienam is mus?
˙ ˇ ˇ
Ypatinga Dievo meiles israiska
3 Daugelyje siuolaikini ˇ ˇ
kalb zodis „gerumas“ var-
ˇ ˇ
tojamas labai abstrakciai. Taciau Biblija gerum api-
˙ ˇ ˇ
brezia aiskiai. Pirmiausia jis siejamas su dorybe ir
ˇ
moraliniu pranasumu. Apie Jehov tikrai galima pa-
sakyti, kad jis kupinas gerumo. Geros yra visos jo
˙ ˇ ˇ
savybes, pavyzdziui, galia, teisingumas, ismintis. Ta-
ˇ ˙ ˙ ˇ
1, 2. Kaip zmones patiria Dievo gerum ir kaip jis pabreziamas Bib-
lijoje?
˙ ˇ
3, 4. Kas yra gerumas ir kodel gerumas labiausiai matomas is Jeho-
˙
vos meiles?
„KOKS DIDIS JO GERUMAS“! 271
ˇ ˇ ˙
ciau labiausiai gerumas matomas is Jehovos meiles.
Kaip?
4 Gerumas yra savybe, ˙
kuri skatina asmen veikti
ˇ ˙
kit labui. Apastalas Paulius pasake, kad jis ˇ vertinges-
ˇ ˇ
nis net uz teisum. (Romieciams 5:7) Zinoma, tei-
ˇ ˇ
suolis istikimai laikosi statym, bet geras zmogus
daro daugiau. Jis rodo iniciatyv — uoliai stengiasi
˙ ˇ ˇ ˇ
padeti kitiems. Kaip suzinosime, siuo atzvilgiu Jeho-
˙ ˇ ˇ ˙
vai nera lygi. Aisku, toks gerumas kyla is beribes jo
˙
meiles.
5 Jehovos gerumas neprilygstamas. Nedaug laiko li-
˙
kus iki Jezaus mirties prie jo prisiartino vienas vyras
˙ ˇ ˇ ˙
ir kreipesi zodziais „Gerasis Mokytojau“. Jezus atsa-
˙ ˙
ke: „Kam vadini mane geru? Niekas nera geras, tik
vienas Dievas.“ (Morkaus 10:17, 18) Tikriausiai toks
˙ ˙
atsakymas ir tau atrodo keistas. Kodel t vyr Jezus
˙
pataise? Negi jis nebuvo gerasis mokytojas?
6 Tas zmogusˇ
kreipin „Gerasis Mokytojau“ tikriau-
˙ ˙ ˇ
siai pavartojo kaip titul. Tad Jezus kukliai atidave si
ˇ ˙
garb savo dangiskajam Tevui, kuriam gerumu nega-
ˇ ˇ ˙
li prilygti niekas. (Patarli 11:2) Savo zodziais Jezus
˙
patvirtino ir vien svarbi ties: gerio normas nusta-
ˇ
tyti gali tik Jehova. Tik jis turi visisk teis nusprs-
ˇ
ti, kas yra gera ir kas bloga. Adomas ir Ieva, isdrs
˙ ˇ ˇ
valgyti nuo gerio ir blogio pazinimo medzio, gvie-
ˇ ˙ ¯ ˇ ˙ ˙ ˇ ˙
sesi butent sios teises. Jezus sito niekada nedare, jis
˙
nuolankiai visk palikdavo sprsti Tevui.
7 Be to, Jezus ˙ ˇ ˇ
zinojo, kad visi geri dalykai yra is
Jehovos. Jis yra „kiekvieno gero davinio ir tobulos
˙ ˙ ˙ ¯
5—7. Kodel Jezus nenorejo buti vadinamas „Geruoju Mokytoju“ ir
koki svarbi ties tuo patvirtino?
ˇ
Jehova ‘is dangaus
duoda jums lietaus
bei vaising met’
˙ ¯ ˙
dovanos“ Davejas. (Jokubo 1:17) Patyrinekime, kaip
Jehova savo gerum rodo dosnumu.
ˇ
Is ko matomas didelis Jehovos gerumas
8 Jehovos gerum patiria visos gyvos butyb¯ ˙
es. Psal-
ˇ ˇ
myno 145:9 rasoma: „Geras kiekvienam Viespats“
¯ ˇ
(kursyvas mus). Kaip jo gerumas pasireiskia? Bibli-
˙
ja atsako: „Jis nepaliko savs nepaliudyto geradarybe-
ˇ
mis: is dangaus duodavo jums lietaus bei vaising
˙ ˇ ˇ ˇ
met, teike jums maisto ir sirdies dziaugsmo.“ (Apas-
tal darb 14:17) Ar tau malonu valgyti skan mais-
˙
t? Jei ne Jehovos gerumas, to malonumo neturetu-
¯ ˙ ˇ ¯ ˙
me. Dievas sukure zem ir aprupino j gelu vandeniu,
ˇ ˙
8. Kaip Jehova rodo gerum visiems zmonems?
˙ ˇ
nustate „vaisingus metus“, duodancius gaus derli.
˙
Tokias gerybes Jehova teikia ne tik tiems, kurie j
˙ ˙ ˇ
myli, bet kiekvienam. Jezus pasake: „Jis juk leidzia
˙ ˇ
savo saulei teketi blogiesiems ir geriesiems, siuncia
liet ant teisij ir neteisij.“ (Mato 5:45)
ˇ
9 Taciau ˇ ˙
kaip lengva pamirsti, kad saule, lietus
ˇ ir vai-
singi sezonai yra dosnios Jehovos dovanos. Stai obuo-
ˇ
lys vidutinio klimato krastuose — prastas vaisius.
ˇ
Taciau kaip jis traukia ak, koks skanus, sultingas ir
ˇ
maistingas. Ar zinai, kad visame pasaulyje yra apie
9. Kaip apie Jehovos gerum liudija obuolys?
ˇ ˙ ˙ ˇ
Is tokios seklytes isauga medis,
ˇ ˇ
kuris desimtmeciais maitina
ˇ ˇ
ir dziugina zmones
˙
¯ ˇ
7500 obuoli rusi, kurios skiriasi vaisi spalva (rau-
ˇ ˇ
doni, auksaspalviai, geltoni, zali) bei dydziu (nuo vos
ˇ ˇ
didesnio uz vysni iki greipfruto didumo)? Obuolio
˙ ˙ ˇ ˙ ˇ ˇ ˇ
sekliuke delne atrodo mazyte, taciau is jos isauga
ˇ ˇ ˙
vienas graziausi medzi. (Giesmi giesmes 2:3)
ˇ ˇ
Kiekvien pavasar obelis pasipuosia didingu zied
vainiku, o ruden sunokina tiek vaisi, kad gali-
ˇ ˙ ˇ
ma priskinti mazdaug 20 kartonini dezi, sverian-
ˇ ˇ
ci po 19 kilogram, — ir taip kokius 75 metus is
˙
eiles!
10 Skatinamas savo begalinio gerumo Jehova dave˙
¯
mums „nuostabiai padaryt“ kun bei jusles, pade-
ˇ ˇ
dancias suvokti jo darbus ir jais dziaugtis. (Psalmyno
ˇ ˇ
139:14) Prisiminkime skyriaus pradzioje aprasytus
vaizdelius. K malonaus regime? raudusius patenkin-
ˇ ˇ
to mazylio skruostukus. Laukus gaivinancio lietaus
ˇ ˇ
suorus. Rausva, auksine, ˇ violetine spalva nusidaziu-
s vakaro dang. Zmogus gali atskirti 300 000 vairi
¯ ˇ
atspalvi! O mus klausa pagauna net ir nezymias
ˇ
mums patinkancio balso variacijas, girdime, kaip
ˇ ˙ ˇ ˇ ¯ ˙
snara vejas medziuose, krykstauja kudikis. Kodel to-
¯ ˇ
kie reginiai ir garsai mums malonus? Biblijoje raso-
ˇ ˇ ˇ
ma: „Ir girdinci aus, ir matanci ak — abi Viespats
˙ ¯ ˇ
padare.“ (Patarli 20:12) Bet tai tik du pojuciai.
11 Ne maziau ˇ ¯
apie Jehovos gerum liudija ir mus
˙ ˇ
uosle. Zmogus gali skirti apie 10 000 vairi kvap.
˙
Tik prisimink, kaip kvepia megstamas patiekalas, ko-
ˇ ˙ ˙
kius aromatus skleidzia geles, koks malonus nukri-
ˇ ¯ ˙
tusi lap ar jaukaus lauzo dum kvapas. Lytejimo
¯ ˇ ˇ ˙
pojutis leidzia pajusti svelnias vejelio glamones, ra-
¯ ¯ ˇ
10, 11. Kaip mus pojuciai liudija apie Dievo gerum?
ˇ
minant mylimo zmogaus apkabinim, malon vai-
ˇ
siaus glotnum. O jo atsikand suzinome skon. J pa-
ˇ ¯
justi mums leidzia skonio receptoriai, esantys mus
ˇ ˇ ˇ
burnoje. Tad galime is sirdies susukti: „Koks nuosta-
bus tavo gerumas, sukauptas tiems, kurie tavs pa-
ˇ
garbiai bijo!“ (Psalmyno 31:20 [31:19, Brb]) Taciau
˙
kaip Jehova ‘sukaupe’ gerum tiems, kurie jo bijo?
ˇ
Gerumas, teikiantis amzin palaim
12 Jezus ˙ ˙ ˇ ˇ
pasake: „Parasyta: Zmogus gyvas ne viena
ˇ ˇ ˇ ˇ
duona, bet ir kiekvienu zodziu, kuris iseina is Dievo
¯ ˙
lup.“ (Mato 4:4) Tikrai, dvasines Jehovos dovanos
˙ ˇ ˇ
vertingesnes uz fizines, nes gali suteikti amzinj gy-
ˇ ˙ ˇ
venim. 8 skyriuje raseme apie tai, kad siomis pas-
˙ ¯ ˙
kutinemis dienomis Jehova sukure dvasin roj. Vie-
ˇ
na, kuo jis pasizymi, yra dvasinio maisto gausa.
¯
13 Viena spudingiausi ¯ ˇ ˇ
atkurimo pranasysci Bibli-
ˇ ˇ ˙
joje yra atstatytos ir paslovintos sventyklos regejimas,
ˇ ˇ ˙
duotas pranasui Ezechieliui. Nuo sventyklos tekejo
˙ ˙ ˙ ˙
vandens srove, kuri pletesi, gilejo ir galiausiai virto
˙ ˙
upe. Visur, kur ji tekejo, radosi gyvybe. Krantuose
ˇ ˙ ˇ ˇ
suzaliavo daugybe medzi, vedanci vaisius ir tin-
ˇ ˙
kanci gydyti. Netgi druskinga, bedvase Negyvoji
¯
jura sualsavo gyvybe! (Ezechielio 47:1-12) K visa tai
ˇ ˙
reiske?
14 Regejimas ˙ ˙
parode, kad Jehova atkurs tyr garbi-
ˇ
nim — j ir vaizduoja Ezechielio matyta sventykla.
ˇ ˙
Tarsi besiplecianti upe Dievo tautai vis gausiau liesis
˙
12. Kokios Jehovos dovanos svarbiausios ir kodel?
˙ ˇ ˇ
13, 14. a) Kok regejim gavo pranasas Ezechielis ir kaip mes sian-
ˇ
dien matome jo issipildym? b) Koki dvasini dovan Jehova duoda
ˇ
savo istikimiems tarnams?
˙
ˇ ˙
gyvyb teikiancios dvasines dovanos. Kai 1919 me-
tais buvo atkurtas tyras Jehovos garbinimas, jis palai-
mino savo taut gausybe dovan. Kaip? Biblija, ja pa-
˙
grsti leidiniai, sueigos ir kongresai — visa tai padejo
ˇ ˇ
milijonams zmoni suzinoti svarbias tiesas. Tais vai-
¯ ˙ ˇ ˇ
riais budais Jehova moke zmones apie didziausi
ˇ ˙
savo dovan — Kristaus isperkamj auk, kuria tike-
ˇ ˙
dami Diev mylintys ir jo bijantys zmones gali tapti
ˇ
tyri jo akyse ir gyti amzinojo gyvenimo vilt.1 Taip,
ˇ ˙ ˇ
siomis paskutinemis dienomis, kai pasaulis dvasiskai
alksta, Jehovos tauta puotauja. (Izaijo 65:13)
15 Taciau ˇ ˙ ˙ ˙ ˇ
Ezechielio regeta upe nenustos teketi ir zlu-
ˇ
gus siai senai pasaulio santvarkai. Per Kristaus valdy-
¯ ˇ ˇ ˇ
mo Tukstantmet ji issilies dar placiau. Kai zem val-
˙ ˇ
dys Mesijo Karalyste, Jehova leis zmonijai patirti vis
˙ ˇ ˙
naud, kuri jai teikia Jezaus auka, — zmones galiau-
ˇ ˙
siai pasieks tobulyb. Kaip tada dziaugsimes Jehovos
gerumu!
ˇ
Kaip dar pasireiskia Jehovos gerumas
16 Jehova gerum rodo ne vien dosnumu. Dievas
˙ ˇ ˇ
Mozei pasake: „As padarysiu, kad praeis pries tavo
ˇ ˇ
akis visas mano gerumas ir istarsiu pries tave vard
ˇ ˇ
‘Viespats’ [„Jehova“, NW].“ Toliau rasoma: „Ir Jeho-
˙ ˇ
va praejo priesais jo veid tardamas: ‘Jehova, Jehova,
ˇ ˇ ˇ
1 Ispirka yra didziausias Jehovos gerumo rodymas. Is milijon dva-
¯ ˇ ¯ ˇ
sini butybi Dievas isrinko savo mylim viengim Sun mirti uz
mus.
ˇ ˇ ˙ ˇ
15. Kaip istikimi zmones jaus Jehovos gerum per Kristaus viespa-
¯
tavimo Tukstantmet?
ˇ
16. Kaip Biblija parodo, kad Jehovos gerumas pasireiskia ne viena
ˇ ˇ
savybe? Isvardink kelias is j.
˙
Dievas gailestingas ir maloningas, letas pykti, kupi-
ˇ ˙ ˇ ˙
nas istikimos meiles ir tiesos.’“ (Isejimo 33:19; 34:6,
ˇ
NW) Taip, Jehovos gerumas pasireiskia daugeliu pui-
˙ ˇ
ki savybi. Panagrinekime dvi is j.
ˇ
17 „Maloningas.“ Si savybe˙ matoma isˇ Jehovos elge-
¯ ˇ ˇ ˇ ˇ
sio su savo kuriniais. Uzuot buvs siurkstus, saltas ar
ˇ ˇ ¯
tironiskas, kokie daznai buna pasaulio galingieji, Je-
ˇ ˇ
hova yra svelnus ir malonus. Pavyzdziui, Abromui jis
˙ ˇ ˇ ¯ ˙ ˇ
pasake: „Prasau pakelti akis ir pasiziureti is tos vietos,
ˇ
kurioje esi, siaur ir pietus, rytus ir vakarus.“
ˇ ˇ
(Pradzios 13:14, NW) Daugelyje Biblijos vertim zo-
ˇ ˇ ˙ ˇ ˇ ˇ
dzio „prasau“ nera. Taciau biblistai pazymi, kad cia
ˇ ˇ
pavartotas hebrajiskas zodis turi dalelyt, kuri saky-
ˇ
m padaro mandagiu prasymu. Biblijoje yra dar keli
ˇ ¯ ˇ
panasus atvejai. (Pradzios 31:12; Ezechielio 8:5, NW)
ˇ
Tik pagalvok — pats visatos Valdovas sitaip pagarbiai
ˇ ˇ ˇ ¯
kreipiasi paprast zmog! Kaip dziugina sird mu-
s Dievo Jehovos maloningumas, kai pasaulis pilnas
ˇ ˇ ˇ ˇ
siurksci, agresyvi ir nemandagi zmoni!
18 „Gausus. . . tiesos.“ Pasaulyje siandien ˇ
klesti netei-
˙ ˇ ˙ ˇ
sybe. Taciau Biblija primena: „Dievas nera zmogus,
ˇ ˇ
kad meluot.“ (Skaici 23:19) Ir Titui 1:2 rasoma, jog
ˇ
„Dievas. . . negali meluoti“. (NW) Gerumas neleidzia
ˇ ˇ
Jehovai to daryti. Vadinasi, jo pazadai yra visiskai
ˇ
patikimi ir visuomet issipildys. Jehova net vadina-
mas „tiesos Dievu“. (Psalmyno 31:5, Brb) Jis ne tik
¯
nemeluoja, bet ir rupinasi, kad sklist tiesa. Jehova
˙ ˇ ˇ ˇ
nera paslaptingas Dievas, sykstintis zini; jis noriai
ˇ
17. Kas yra maloningumas ir kaip Jehova j rodo netobuliems zmo-
˙
nems?
˙ ˇ ˇ ˇ
18. Kokia prasme Jehova „gausus. . . tiesos“ ir kodel sie zodziai kve-
˙
pia pasitikejimo juo?
˙
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
apsviecia istikimus tarnus savo neissenkama ismin-
ˇ
timi.1 Dievas moko zmones laikytis jo ties, kad jie
˙ ˇ ˇ
galet ‘vaikscioti tiesoje’. (3 Jono 3) Kaip Jehovos ge-
˙
rumas turet mus veikti?
˙ ˇ
‘Spinduliuokime del Viespaties gerumo’
19 Edeno sode bandydamas sugundyti Iev Setonas
ˇ ˙
˙ ˙
pirmiausia pamegino pakirsti jos pasitikejim Jehovos
gerumu. Jehova buvo pasaks Adomui: „Nuo vis
ˇ ˇ
sodo medzi tau leista valgyti.“ Ir tik nuo vieno is
¯ ˇ ˇ ˙
tukstanci sode augusi medzi ˇ ˙ Jehova liep˙ e neval-
˙
gyti. Bet atkreipk demes, kaip Setonas kreipesi Iev:
˙ ˇ
„Ar tikrai Dievas sake: ‘Nevalgykite ˇ ˙ nuo jokio medzio
ˇ ˇ ˙
sode!’?“ (Pradzios 2:9, 16; 3:1) Setonas iskraipe Jeho-
ˇ ˇ ˙
vos zodzius noredamas teigti Ievai mint, kad Jeho-
˙ ˙
va neva nuslepe nuo jos kai k gera. Ir jam, deja, pa-
˙ ˇ
vyko. Nors visk, k turejo, Ieva buvo gavusi is Dievo,
˙ ˙
ji pradejo abejoti jo gerumu, kaip, beje, ir daugybe
moter bei vyr po jos.
20 Mes zinome, ˇ ˇ ˇ ˙
kiek skausmo ir kanci atnese tas
˙ ˙ ˇ ˇ
suabejojimas. Tad dekimes sird Jeremijo 31:12 zo-
ˇ ˇ ˇ ˙ ˇ
dzius: „Jie. . . spinduliuos is dziaugsmo del Viespaties
˙ ˇ ˇ ˇ ˙
gerybi [„gerumo“, NW].“ (Jr, isnasa) Isties del Je-
ˇ
hovos gerumo mes turime spinduliuoti dziaugsmu.
˙ ˇ ˇ ˙
Nera joki priezasci tarineti Diev, nes jis kupinas
ˇ ˇ
1 Ne veltui Biblijoje tiesa siejama su sviesa. „Sisk savo svies ir tie-
s“, — giedojo psalmininkas. (Psalmyno 43:4 [43:3, Brb]) Jehova aps-
ˇ ˇ ˙ ˇ ¯ ˇ
ciai islieja dvasines sviesos tiems, kurie nori buti ja apsviesti, tai yra
ˇ
jo mokomi. (2 Korintieciams 4:6; 1 Jono 1:5)
ˇ ˙ ˙ ˙
19, 20. a) Kaip Setonas pabande pakirsti Ievos pasitikejim Jehovos
˙ ˙
gerumu ir kaip jam sekesi? b) K daryti mus turet skatinti Jehovos
˙
gerumas ir kodel?
Apmstykime
ˇ ˇ ˙ ˙
1 Karali 8:54-61, 66. Kaip Saliamonas isreiske Jehovai pade-
ˇ ˙
k uz gerum ir kaip tai paveike izraelitus?
Psalmyno 119:66, 68. Kaip savo maldomis galime parodyti,
ˇ ˇ
kad trokstame sekti Jehovos gerumo pavyzdziu?
¯
Luko 6:32-38. Kas gali paskatinti mus buti tokius pat dosnius
kaip Jehova?
ˇ
Romieciams 12:2, 9, 17-21. Kaip galime rodyti gerum kas-
dien?
ˇ
gerumo. Galime visiskai juo pasikliauti, kadangi j
ˇ
mylintiems jis troksta tik gero.
ˇ
21 Be to, mes dziaugiam ˙ ˙
es kiekviena proga kalbeti
apie Dievo gerum. Apie Jehovos taut Psalmyno
ˇ
145:7 rasoma: „Jie apsakys tavo gausaus gerumo gar-
˙
s.“ Kasdien vienaip ar kitaip mes naudojames Jeho-
˙ ˇ ˇ ˇ
vos gerumu. Tad kodel neissiugdzius procio kiekvie-
ˇ ˇ ˙
n dien konkreciai uz tai padekoti? Mstydami apie
ˇ ˇ ˙
si Dievo savyb, nuolat uz j dekodami ir pasakoda-
ˇ ˙ ˙
mi apie j zmonems, mokysimes sekti savo geruoju
˙
Dievu. Stengdamiesi daryti gera suartesime su Jeho-
ˇ ˇ ˇ ˙
va. Senyvo amziaus sulauks apastalas Jonas rase:
„Mielasis, nesek tuo, kas pikta, bet tuo, kas gera. Ku-
ˇ
ris daro gera, yra is Dievo.“ (3 Jono 11)
22 Jehovos gerumas susijs ir su kitomis savybemis. ˙
ˇ ˇ ˙
Pavyzdziui, Dievas yra ˇ „kupinas istikimos meiles“.
ˇ ˙ ˙ ˙ ˇ
(Isejimo 34:6, NW) Si savybe yra labiau apibrezta
ˇ
nei gerumas ir j Jehova pirmiausia rodo savo istiki-
ˇ
miems tarnams. Kitame skyriuje suzinosime kaip.
21, 22. a) Kaip galime atsiliepti Jehovos gerum? b) Apie koki
˙
savyb kalbesime kitame skyriuje ir kuo ji skiriasi nuo gerumo?
2 8 S K Y R I U S
ˇ
„Tu vienas esi istikimas“
˙ ˇ ˙
KARALIUS DOVYDAS patyre, kas yra neistikimybe.
ˇ ˇ
Vienu neramiu jo viespatavimo tarpsniu tautieciai
˙ ˇ ˇ ˙
rezge pries j intrigas bei smokslus. Dovyd isdave
ˇ ˙
net keli patys artimiausi zmones, kurie kaip tik tu-
˙ ˙ ˙ ˇ ˇ
rejo padeti nelaimeje. Pavyzdziui, pirmoji zmona
˙ ˇ ˇ
Mikale. Is pradzi ji „buvo pamilusi Dovyd“ ir tik-
˙ ˙
riausiai visada j palaike. Bet veliau „paniekino j
ˇ ˇ
savo sirdyje“ ir net pavadino „prascioku“. (1 Samue-
lio 18:20; 2 Samuelio 6:16, 20)
2 Niekingai pasielge˙ ir Dovydo patarejas ˙
Ahitofelis.
ˇ
Jo patarimas buvo vertinamas tarsi paties Dievo zo-
˙ ˇ ˙
dis. (2 Samuelio 16:23) Bet veliau Ahitofelis isdave
˙ ˇ ˙
Dovyd ir prisidejo prie maistinink. O kas sureng ˇ e
ˇ ˇ ¯
maist? Absalomas, paties Dovydo sunus! Sis klas-
˙ ˇ ˙ ˇ
tingas garbetroska „paverge vis Izraelio zmoni
ˇ ˙ ˇ ˇ
sirdis“ ir pasiskelbe karaliumi. Absalomo maistas
˙
taip siliepsnojo, kad Dovydas buvo priverstas beg-
ti. (2 Samuelio 15:1-6, 12-17)
3 Nejaugi nebuvo ne˙ vieno Dovydui istikimo ˇ
as-
ˇ
mens? Nelaimi persekiojamas Dovydas zinojo tu-
ˇ
rs istikim draug. Kas jis? Jehova Dievas. Dovydas
˙ ˇ ˇ
jam pasake: „Su istikimu tu elgiesi istikimai.“ (2 Sa-
ˇ ˙
muelio 22:26) Kas yra istikimybe ir kaip j rodo Je-
hova?
˙ ˇ ˙ ˙
1, 2. Kodel galime teigti, kad karalius Dovydas daug iskentejo del
ˇ ˙
neistikimybes?
˙
3. Kuo pasitikejo Dovydas?
˙
Menulis vadinamas patikimu liudytoju,
ˇ ¯ ˙
bet tik mstancios butybes gali rodyti
ˇ ˇ
panasi istikimyb kaip Jehova
ˇ ˙
Kas yra istikimybe?
ˇ
4 Hebrajiskuosiuose ˇ ˇ ˇ ˙ ˇ
rastuose zodis „istikimybe“ reis-
˙
kia meiles kupin gerum ir atsidavim kokiam nors
¯
asmeniui ar dalykui tol, kol pasiekiamas tikslas.ˇ Buti
ˇ ¯
istikimam yra daugiau, nei buti patikimam. Zmo-
¯ ˇ ˇ
gus gali buti patikimas vien is pareigos, o istikimy-
˙ ˇ ˙
be kyla is meiles. Be to, patikimais galima laikyti ir
ˇ ˙
negyvus dalykus. Pavyzdziui, menul psalmininkas
pavadino „patikimu liudytoju debesyse“, nes jis
ˇ ˇ ˙
nuolat sviecia nakt. (Psalmyno 89:37, Jr) Bet menu-
ˇ ˙ ˙ ˇ
lio nepavadinsi istikimu. Kodel? Todel, kad istiki-
˙ ˇ ˙ ˙
mybe atsiranda is meiles, o myleti negyvi objektai
negali.
5 Rastasˇ ˇ ¯ ˇ
rodo, kad istikimybei budingas prisirisi-
ˇ
mas. Jeigu vienas asmuo yra istikimas kitam, savai-
ˇ ˇ ˇ
me aisku, jog juodu sieja tam tikras rysys. Istiki-
˙ ¯ ˇ
mybe — ne kaip juros bangos, blaskomos visoki
ˇ ˇ ˇ ˙ ˙ ˇ ˙ ˙
4, 5. a) K reiskia zodis „istikimybe“? b) Kodel istikimybe nera tas
pats, kas patikimumas?
˙
˙ ˙ ˇ
permaining vej. Ji pajegia veikti pacias sunkiau-
¯
sias kliutis.
ˇ
6 Tiesa, siais ˇ ˇ ˇ ˇ
laikais istikim zmoni maza. Daznai
ˇ ˙ ˇ
net artimiausi zmones „pasiruos vienas kit sudras-
ˇ
kyti“. Vis daugiau santuok isyra. (Patarli 18:24,
ˇ ˙ ˇ
NW; Malachijo 2:14-16) Isdavystes tokios daznos,
¯ ˇ ˙ ˇ
jog sunku but nesutikti su pranaso Michejo zo-
ˇ ˇ ˇ ˙
dziais: „Pradingo krasto istikimieji.“ (Michejo 7:2)
ˇ ˇ ˙
Bet nors daugelis zmoni nerodo istikimos meiles,
ˇ ˙
Jehova jos turi apsciai. Tad noredami geriau supras-
˙ ˇ ¯ ˙
ti, kokia tai savybe, paziurekime, kaip j rodo Je-
hova.
ˇ ˙
Neprilygstama Jehovos istikimybe
7 Apie Jehov Biblijoje rasoma: ˇ ˇ
„Tu vienas esi isti-
ˇ
kimas.“ (Apreiskimo 15:4, NW) Ar tikrai? Argi ne-
˙ ˇ ˇ ˇ
buvo ir ar nera didziai Dievui istikim zmoni ir
ˇ ˙
angel? (Jobo 1:1; Apreiskimo 4:8) O Jezus Kristus?
ˇ
Argi jis ne Dievo „istikimasis“? (Psalmyno 16:10,
NW) Tad kaip galima sakyti, kad Jehova vienas yra
ˇ
istikimas?
8 Pirmiausia prisiminkime, kad istikimyb ˇ ˙
e yra mei-
˙ ˇ ˇ ˙
les israiska, o „Dievas yra meile“. (1 Jono 4:8, kur-
¯ ˙ ¯ ˇ ˇ
syvas mus) Tad ar galet kas buti istikimesnis uz
ˇ ˙ ˙
j? Tiesa, angelai ir zmones geba atspindeti Dievo
ˇ ˇ ˙
savybes, taciau Jehovos istikimybe neprilygstama.
ˇ ˇ
Amzinasis Dievas rodo istikim meil daug ilgiau
ˇ ˇ ˙
6. a) Kas rodo, kad tarp zmoni istikimybe reta, ir k apie tai
ˇ ˙
sako Biblija? b) Kaip galime geriausiai suprasti, kas yra istikimybe, ir
˙
kodel?
˙ ˇ
7, 8. Kodel galima sakyti, kad Jehova vienas yra istikimas?
ˇ
„TU VIENAS ESI ISTIKIMAS“ 283
¯ ˙ ˇ ˙
nei bet kuri butybe zemeje ar danguje. (Danieliaus
ˇ ˙
7:9, Brb) Galima sakyti, Jehova yra istikimybes si-
¯ ¯ ¯ ˇ
kunijimas. Joks kurinys negali buti toks istikimas
ˇ ¯ ˙ ˙ ˇ
kaip jis. Paziurekime, kaip jis parode istikimyb.
ˇ
9 Jehova „istikimas visuose savo veikaluose“. (Psal-
ˇ
myno 145:17, Jr72) Kas tai rodo? Atsakym suzino-
ˇ ˙ ˇ
me is 136 psalmes. Joje aprasyta, kiek daug kart
˙ ˇ
Jehova gelbejo savo tarnus, pavyzdziui, kaip stebuk-
ˇ
lingai isvadavo Izraelio taut pervesdamas j per
¯ ˙
Raudonj jur. domu, kad kiekviena psalmes eilu-
˙ ˇ ˇ ˇ ˙ ˇ
te baigiama ˇ zodziais: „Nes jo istikimoji meile amzi-
na.“ Si psalm raginama apsvarstyti 289 puslapyje
ˇ ˙
esanciame remelyje „Apmstykime“. Skaitydamas j
˙ ˙ ˇ
negali nesistebeti, kaip vairiai Jehova rode istiki-
ˇ
m meil savo tautai. Jis isklauso atsidavusi tarn
ˇ
pagalbos sauksm ir tinkamu metu jiems padeda.
˙
(Psalmyno 34:7 [34:6, Brb]) Jehovos meile jo tar-
ˇ ˇ ˇ
nams neuzges, kol sie bus jam istikimi.
10 Be to, Jehova rodo istikimyb ˇ
savo tarnams lai-
ˇ ˇ
kydamasis savo norm. Jehova, priesingai nei zmo-
˙ ˙ ˇ
nes, nera valdomas nori bei emocij ir nekeicia
˙ ˇ ¯
gerio ir blogio nuostat. Jehovos poziuris spiritiz-
ˇ ˇ ¯
m, stabmeldyst ir zmogzudyst per tukstantme-
ˇ ˙ ¯
cius ne kiek nepakito. „Liksiu vis tas pats, kai jus pa-
˙ ˇ
sensite“, — pasake jis per pranas Izaij. (Izaijo 46:4)
˙ ˇ
Taigiˇ galime neabejoti, kad jei laikysimes aiski Die-
ˇ ˙ ˙ ˇ
vo Zodyje isdestyt morales norm, mums tai iseis
tik gera. (Izaijo 48:17-19)
˙ ˇ
9. Kodel pasakyta, kad Jehova „istikimas visuose savo veikaluose“?
ˇ
10. Kaip Jehova parodo ess istikimas savo normoms?
˙
11 Jehova taip pat istikimai ˇ ˇ ˇ

tesi pazadus. Jo isprana-
ˇ ˇ ˙ ˇ
sauti dalykai visuomet vyksta. Jehova pareiske: „Zo-
ˇ ˇ ˇ
dis, iseinantis is mano burnos, nesugrs pas mane
ˇ ˇ ˇ
bergzdzias, bet vykdys tai, ko trokstu, ir atliks, kam
ˇ ˙
buvo sistas.“ (Izaijo 55:11) vykdydamas, k zade-
ˇ
js, Jehova rodo istikimyb savo tautai. Jis nesutei-
ˇ ˙ ˇ
kia zmonems vilci, kuri neketina patenkinti. Je-
ˇ ˇ ˇ
hova taip nepriekaistingai laikosi duoto zodzio, kad
˙ ˙ ˙ ˇ
jo tarnas Jozue galejo pasakyti: „Ne vienas is gerj
ˇ ˇ
pazad, kuriuos Viespats buvo davs Izraelio na-
ˇ ˇ ˙
mams, neliko tuscias. Visa buvo vykdyta.“ (Jozues
˙
21:45) Tad neabejokime, Jehova visada teses savo pa-
ˇ ˇ
zadus ir niekada nenuvils. (Izaijo 49:23; Romieciams
5:5)
12 Jau citavome, kad Jehovos „istikimoji ˇ ˙
meile am-
ˇ ˙
zina“. (Psalmyno 136:1) Kodel taip teigiama? Viena,
˙ ˇ ˇ
Jehova nuodemes atleidzia visam laikui. Kaip issi-
ˇ
aiskinome 26 skyriuje, jis neprimena klaid, kurias
˙
atleido. Kadangi ‘visi esame nusidej ir stokojame
˙ ˙ ˇ ˇ
Dievo garbes’, turime dekoti Jehovai uz jo amzin
ˇ ˇ
istikim meil. (Romieciams 3:23)
13 Jehovos istikimoji ˇ ˙ ˇ
ˇ meile amzina ir kita prasme.
ˇ
Jo Zodyje rasoma, kad teisusis bus „lyg medis, paso-
ˇ
dintas prie tekancio vandens, duodantis vaisi lai-
˙
kui atejus, o jo lapai nevysta. Kad ir k jis daryt,
ˇ ˇ
jam sekasi“. (Psalmyno 1:3) sivaizduok vesl amzi-
ˇ ˇ ˇ ˙
nai ˇ zaliuojant med. Jei is ties dziaugiames Dievo
ˇ ¯
Zodziu, ir mus dienos bus ilgos, ramios bei vaisin-
ˇ ˇ ˇ
11. Duok pavyzdzi, liudijanci, kad Jehova istikimai tesi savo pa-
ˇ
zadus.
˙ ˇ
12, 13. Kokia prasme Jehovos meile amzina?
ˇ
ˇ
gos. Jehovos palaimos istikimiems tarnams — bega-
˙
lines. Taip, teisingame Dievo naujajame pasaulyje
ˇ ˇ ˇ
klusni zmonija istikim Jehovos meil jaus amzinai.
ˇ
(Apreiskimo 21:3, 4)
ˇ
Jehova „nepalieka savo istikimj“
14 Jehova daznai ˇ ˙ ˇ
rode istikimyb. Kadangi jis nesikei-
ˇ ˇ ˙
cia, tai ir istikimybes savo atsidavusiems tarnams nie-
ˇ ˙
kada nepristoks. Psalmininkas rase: „Buvau jaunas ir
ˇ ˇ
pasenau, taciau nemaciau nei Dievo palikto teisiojo,
ˇ ˇ ˇ
nei jo vaik, prasanci duonos, nes Viespats myli, kas
ˇ
teisinga, ir nepalieka savo istikimj.“ (Psalmyno 37:
¯ ˙
25, 28) Jehova yra visa ko Kurejas ir mums privalu j
ˇ
garbinti. (Apreiskimo 4:11) Bet nors privalu, jis vis
˙ ¯
delto vertina mus atsidavim. (Malachijo 3:16, 17)
ˇ
15 Istikimos ˙
meiles skatinamas Jehova gelbsti savo
˙ ˇ
tarnus bedose. Psalmininkas sako: „Jis saugo savo is-
ˇ ˙
tikimj gyvast, gelbsti is nedoreli rank.“ (Psal-
˙
myno 97:10) Pamstykime, kaip Dievas elgesi su iz-
¯
raelitais. Stebuklingai pervesti per Raudonj jur jie
ˇ
giedojo Jehovai: „Savo istikima meile vedei taut,
ˇ ˇ ˙ ˇ ˙
kuri ispirkai.“ (Isejimo 15:13) Taip, istikima meile
ˇ ˙
paskatino Jehov isgelbeti izraelitus prie Raudono-
¯ ˙ ˙ ˙ ˙ ¯
sios juros. Todel Moze pasake: „Ne del to, kad butu-
˙ ˇ ˇ
mete buv gausesni uz bet koki kit taut, Viespats
ˇ ¯ ˇ
pamilo jus ir issirinko, nes jus buvote skaiciumi ma-
ˇ ˇ ˇ ˙ ˙
ziausi is vis taut. Viespats mylejo jus ir laikesi prie-
˙ ˇ
saikos, kuri buvo davs tavo proteviams, Viespats
ˇ ˙ ˇ
isvede jus galinga ranka ir atpirko tave is vergijos
˙ ˇ ˇ
14. Kaip Jehova atsidekoja uz istikimyb jam?
ˇ
15. K apie Jehovos istikimyb byloja jo elgesys su izraelitais?
˙
ˇ
nam, is faraono, Egipto karaliaus, rankos.“ (Pakar-
toto statymo 7:7, 8)
16 Taciau ˇ ˙ ˇ ˇ
izraelitai nebuvo dekingi uz istikim Jeho-
ˇ ˙ ˙ ˙
vos meil. Isgelbeti „jie nesiliove daryti nuodemes
ˇ ˇ ˇ ˇ
Dievui ir kelti maiˇ st tyruose pries Auksciausij“.
ˇ ˇ
(Psalmyno 78:17) Simtmecius jie maistavo, vis nusi-
ˇ
grzdavo nuo Jehovos, garbino netikrus dievus, lai-
˙ ˇ ˇ ˙ ˙
kesi pagonisk apeig ir taip susiterse. Vis delto Je-
ˇ ˙ ˇ
hova neatsauke sandoros. Per pranas Jeremij jis
ˇ ˇ
maldavo taut: „Sugrzk, maistingoji Izraelio tauta, . . .
¯ ˇ
nebusiu tau piktas, nes esu maloningas [„istikimas“,
˙
NW].“ (Jeremijo 3:12) Deja, kaip jau kalbejome 25
ˇ ˇ
skyriuje, dauguma izraelit nesugrzo. Jie ir toliau „is-
ˇ ˇ
juokdavo Dievo pasiuntinius, niekindami jo zodzius
ˇ ˇ ˇ ˙
ir tyciodamiesi is jo pranas“. Kokios buvo pasekmes?
¯ ˙
Galiausiai „Dievo rustybe savo tautai tapo tokia stip-
ˇ ˇ ˇ
ri, kad nebeliko kitos iseities“. (2 Metrasci 36:15, 16)
17 Kokia pamoka mums? Jehovos istikimybe˙ nera ˇ ˙
nei
ˇ ˇ
akla, nei beatodairiska. Tiesa, Jehova „kupinas istiki-
˙
mos meiles“ (NW) ir mielai pasigaili, jei tik yra pa-
ˇ ˙ ˙ ˙
grindo. O kas laukia uzkietejusio nusidejelio? Teisin-
ˇ
gos Jehovos normos reikalauja tok zmog nubausti.
Kaip buvo pasakyta Mozei, ‘[Jehova] nepalieka kalt-
˙ ˇ ˙
j be bausmes’. (Isejimo 34:6, 7)
18 Tai, kad Dievas baudzia ˇ
piktadarius, irgi liudija
ˇ ˙
apie jo istikimyb. Kodel galima taip tvirtinti? Atsa-
ˇ ¯ ˙ ˙ ˇ
16, 17. a) Kok zul nedekingum rode izraelitai, taciau kaip gailes-
˙ ˙ ˇ
tingai Jehova su jais elgesi? b) Kodel „nebeliko kitos iseities“, kaip tik
˙
nubausti izraelitus, ir koks tai spejimas mums?
˙ ˇ
18, 19. a) Kaip Dievo bausme piktadariams byloja apie jo istikimy-
ˇ ˙
b? b) Kaip Jehova parodys istikimyb tiems savo tarnams, kurie mire
nuo persekiotoj rankos?
Jehova prisimins ir prikels tuos,
ˇ
kurie liko jam istikimi iki mirties
Bernard Luimes
ˇ
(virsuje) ir Volfgang
Kuserov (centre) Moz Niamusu ietimis
ˇ ˙ ˙ ˙
nuzude naciai subade vienos politines
˙
grupuotes nariai
ˇ
kyti padeda Apreiskimo knyga. Jehova duoda sep-
ˇ
tyniems angelams tok sakym: „Eikite ir ispilkite
¯ ˙ ˇ ˙
septynis Dievo rustybes dubenis zemen!“ Kada tre-
ˇ ˇ
ciasis angelas islieja savo duben „ upes ir vandens
ˇ ˇ
saltinius“, sie pavirsta krauju. Tuomet ˇ angelas sako
ˇ
Jehovai: „Teisus tu, kuris esi ir buvai, Sventasis [„Is-
tikimasis“, NW], kad taip nusprendei. Jie praliejo
ˇ ˇ ˙
sventj ir pranas krauj, todel duodi jiems gerti
ˇ
krauj. Jie to verti!“ (Apreiskimo 16:1-6)
˙
19 Atkreipk demes, kad skelbdamas Jehovos nuo-
ˇ ˙
sprend angelas pavadina j „Istikimuoju“. Kodel?
˙
Todel, kad sunaikindamas piktadarius Jehova paro-
ˇ ˇ
do istikimyb savo tarnams, kuri daugelis zuvo nuo
ˇ ˙
persekiotoj rankos. Tokie zmones yra gyvi Jehovos
˙
atmintyje. Dievas j ilgisi, todel Biblija patikina, kad
jis atlygins jiems, — prikels. (Jobo 14:14, 15) Jehova
ˇ ˇ ˇ
nepamirsta jam istikim zmoni, — nors jie ir mir,
ˇ
„visi jam gyvena“. (Luko 20:37, 38) Jehovos pazadas
˙
ˇ
sugrzinti gyvenim tiems, kurie yra jo atmintyje,
ˇ ˇ
irgi akivaizdziai byloja apie jo istikimyb.
ˇ ˙
Jehovos istikimoji meile
ˇ ˙
atveria isgelbejimo keli
20 Jehova vis laik buvo didziai ˇ ˇ
istikimas jam atsi-
ˇ ˙ ¯ ˇ ˙
davusiems zmonems. Tukstantmecius jis „pakente
ˇ ¯ ˇ ˇ ¯ ˙ ˙
prazuciai nuziestus rustybes indus“. Kodel? „Kad pa-
ˇ ˙
rodyt ir savo sloves lobius gailestingumo indams,
ˇ ˇ ˙ ˇ
kuriuos iˇs anksto paruose garbei.“ (Romieciams 9:
¯ ˇ
22, 23) Sie „gailestingumo indai“ yra teisus zmo-
˙ ˙ ˇ
nes, kuriuos Dievas patepe sventja dvasia kartu su
˙ ˙
Kristumi valdyti jo Karalysteje. (Mato 19:28) Atvers
ˇ
20. Kas yra „gailestingumo indai“ ir kaip Jehova rodo jiems istiki-
myb?
˙ ˇ ˙
Del Jehovos istikimybes
visi atsidav jo tarnai
turi patikim ateities vilt
ˇ
Apmstykime
ˇ
1 Samuelio 24:2-23 (24:1-22, Brb). Koki dievobaiming isti-
˙
kimyb parode Dovydas savo elgesiu su karaliumi Sauliumi?
ˇ ˙
Esteros 3:7-9; 4:6-14. Koki istikimyb Estera parode savo tau-
tai net rizikuodama gyvybe?
ˇ ˙ ˙ ˇ ˇ
Psalmyno 136:1-26. Kaip sioje psalmeje pabreziama istikima
˙
Jehovos meile?
ˇ ˙
Abdijo 1-4, 10-16. Kaip Jehovos istikimybe savo tautai paska-
ˇ ˇ
tino j nubausti edomitus uz isdavyst?
ˇ ˙
tiems gailestingumo indams isgelbejimo keli, Jeho-
˙ ˇ
va rode ess istikimas Abraomui, su kuriuo buvo su-
ˇ ˙
dars toki sandor: „Visos tautos zemeje gaus palai-
minim per tavo palikuonis, nes tu buvai klusnus
ˇ
mano balsui.“ (Pradzios 22:18)
ˇ
21 Jehova toks pat istikimas ˇ ˇ
ir „milziniskai miniai“,
ˇ ˇ ˇ
turinciai vilt islikti per „did sielvart“ ir amzinai
ˇ ˙ ˇ
gyventi zemes Rojuje. (Apreiskimo 7:9, 10, 14) Nors
Dievo tarnai netobuli, jis duoda jiems toki galimy-
ˇ ˇ ˇ ˙
b. Kaip? Per ispirk — didziausi savo istikimybes
ˇ ˇ
rodym. (Jono 3:16; Romieciams 5:8) Jehovos isti-
˙ ˇ ˇ ˇ
kimybe traukia tuos, kurie nuosirdziai troksta teisu-
ˇ
mo. (Jeremijo 31:3) Argi Jehova, kuris taip istikimai
elgiasi su savo tarnais, neatrodo tau dabar artimes-
ˇ ˙
nis? Kadangi trokstame suarteti su Dievu, atsiliepki-
ˇ ˇ
me jo meil, dar labiau pasiryzdami istikimai jam
tarnauti.
ˇ ˇ ˇ ˙
21. a) Kaip Jehova rodo istikimyb „milziniskai miniai“, puoselejan-
ˇ ˇ ˙
ciai vilt pergyventi „did sielvart“? b) K Jehovos istikimybe skati-
na tave daryti?
2 9 S K Y R I U S
ˇ
„Pazinti Kristaus meil“
˙ ˇ ˙
AR KADA matei berniuk, megdziojant savo tev?
˙ ˙
Jis stengiasi eiti, kalbeti ir elgtis kaip tetis. O laikui
˙
begant gali perimti net jo moralines ir dvasines ver-
˙ ˇ ˇ
tybes. Taip, vaikas myli tev, zavisi juo, tad troksta
¯ ˇ
buti j panasus.
2 O kokie yra Jezaus ˙ ˇ ˙
ir jo dangiskojo Tevo santy-
ˇ ˙ ˙ ˙
kiai? „As myliu Tev“, — kart pasake Jezus. (Jono
˙ ˇ ¯
14:31) Niekas negali Jehovos myleti labiau uz Sun,
¯
gyvenus su juo dar iki sukuriant kitus kurinius. Ir
˙ ¯ ˙
ta meile skatino atsidavus Sun sekti savo Tevu.
(Jono 14:9)
3 Ankstesniuose knygos skyriuose aptareme, ˙
kaip
˙ ˙
tobulai Jezus atspindejo Jehovos gali, teisingum ir
ˇ ˇ ˙ ˙
ismint. Taciau kaip jis parode toki kaip Tevo mei-
˙ ˙ ˇ
l? Patyrinekime tris Jezaus bruozus, per kuriuos
˙ ˙ ˇ ˇ
atsiskleide jo meile: pasiaukojam dvasi, nuosirdzi
atjaut bei nor atleisti.
˙ ˙ ˙
„Nera didesnes meiles“
4 Jezus ˙ ˙
paliko nepaprast pasiaukojamos meiles pa-
ˇ
vyzd. Atsidavs kitiems zmogus j poreikius ir rei-
ˇ
kalus laiko svarbesniais uz savo. Kaip toki meil
˙ ˙ ˇ ˙ ˙
parode Jezus? Jis pats paaiskino: „Nera didesnes mei-
˙ ˇ
les, kaip gyvyb uz draugus atiduoti.“ (Jono 15:13)
˙ ˇ
Jezus noriai paaukojo uz mus savo tobul gyvyb.
˙ ˙ ˙ ˇ
1—3. a) Kas skatino Jez sekti savo Tevu? b) Kokius Jezaus bruozus,
ˇ ˙
rodziusius jo meil, patyrinesime?
˙ ˙
4. Kok nepaprast meiles pavyzd paliko Jezus?
ˇ
„PAZINTI KRISTAUS MEIL“ 291
ˇ ˙
Tai buvo didziausia meile, koki tik gali parodyti
ˇ ˙
zmogus. Bet tai dar ne viskas, k Jezus paaukojo.
5 Danguje viengimis Dievo Sunus ¯ ˙
turejo ypating
˙
padet. Jis artimai bendravo su Jehova ir daugybe
¯ ˙ ¯
kit dvasini butybi. Vis delto Dievo Sunus viso
ˇ ˙ ˙ˇ ˙
sito atsisake, tai yra „apiplese pats save, priimdamas
ˇ ˇ
tarno pavidal ir tapdamas panasus zmones“. (Fi-
ˇ
lipieciams 2:7) Jis mielai sutiko gyventi tarp nuo-
˙ ˇ
deming zmoni „piktojo pavergtame“ pasaulyje.
(1 Jono 5:19) Argi tai ne pasiaukojimas?
6 Tarnaudamas zem ˇ ˙ ˙ ˙
eje Jezus velgi daug aukojosi. Jis
ˇ ¯ ˙ ˙ ˙
niekada neziurejo savo naudos. Kad galet atsideti
˙ ˙ ˇ ˙
tarnystei, Jezus apsiejo be zmonems prast patogu-
˙ ˙
m. Jis sake: „Lapˇ es turi urvus, padangi sparnuo-
ˇ ¯
ciai — lizdus, o Zmogaus Sunus neturi kur galvos
˙
priglausti.“ (Mato 8:20) Jezus buvo nagingas daili-
˙ ˙
de, tad galejo pasistatyti patogius namus arba pa-
ˇ ˙ ¯
dirbti grazi bald, kuriuos pardavinedamas but
ˇ ˙
pasipelns. Taciau jis nenaudojo savo sugebejim
turtams kaupti.
7 Ypacˇ jaudinantis momentas, liudijantis apie pasi-
˙ ˇ
aukojam Jezaus meil, aprasytas Jono 19:25-27. si-
˙ ¯ ˙
vaizduok, kokios mintys ir jausmai turejo buti ape-
˙
m Jez artinantis mirties valandai! Kankindamasis
˙
ant stulpo jis nerimavo del savo mokini, skelbimo
¯ ˙ ˇ ˇ
darbo, o labiausiai jam rupejo islikti istikimam, kad
¯ ˇ ˙ ˙ ˙
but slove Tevo vardui. Taip, nuo jo priklause visos
ˇ ˙ ˙
zmonijos ateitis! Ir vis delto tuo sunkiu metu Jezus
˙ ¯ ˇ ˙
5. Kodel palikti dang viengimiam Dievo Sunui reiske aukotis?
˙ ˙ ˇ ˙
6, 7. a) Kaip Jezus rode pasiaukojam meil tarnaudamas zemeje?
˙ ˇ
b) Koks jaudinantis Jezaus poelgis aprasytas Jono 19:25-27?
˙
ˇ ˇ ¯
neuzmirso pasirupinti savo motina Marija, kuri tada
ˇ ˇ ˙ ˇ
tikriausiai naslavo. Jis paprase apastal Jon globoti
ˇ ˙ ˙
Marij lyg savo motin, ir apastalas prieme j savo
˙ ¯ ˙
namus. Taigi Jezui rupejo fiziniai ir dvasiniai moti-
ˇ ˙
nos poreikiai. Kokia nesavanaudiska meile!
„Jam pagailo“
˙ ˙
8 Jezus, kaip ir jo Tevas, buvo atjautus. Biblijoje ra-
ˇ ˇ ˙ ˙
soma, kad didelio gailescio skatinamas Jezus pade-
˙ ˇ ˙ ˙
davo prislegtiems zmonems. Jezaus jausmams nu-
ˇ ˇ
sakyti Biblijoje vartojamas graikiskas zodis, kuris
ˇ ˇ
ver ˇ ciamas „pagailo“. Vienas mokslininkas aiskina:
ˇ ˇ
„Siuo zodziu vardijamas. . . jausmas, kuris persmel-
ˇ ˇ ˇ
kia zmog iki pat sielos gelmi. Tai israiskiausias
ˇ ˇ ¯ ˙
graik kalbos zodis atjautai nusakyti.“ Paziurekime,
ˇ ˙ ˇ
kokiose situacijose gailescio apimtas Jezus istiesda-
ˇ ˙
vo zmonems pagalbos rank.
9 Rupinosi ¯ ˇ
dvasiniais zmoni poreikiais. Morkaus 6:
ˇ ˇ
30-34 uzrasytas atsitikimas rodo, kas labiausiai su-
ˇ ˙ ˇ
zadindavo Jezaus atjaut. sivaizduok: dziugiai nusi-
ˇ ˇ ˇ ˙
teik apastalai grzta is skelbimo keliones. Jie susi-
˙
buria aplink Jez ir vienas per kit pasakoja, k mat
˙ ˇ ˇ ˙ ˙
ir girdej. Taciau stai susirenka didele minia ir Jezus
˙ ˇ ˇ ˙
su mokiniais neturi kada ne uzksti. zvalgusis Je-
ˇ
zus mato, kad apastalai pavarg. „Eikite sau vieni
˙
negyvenam viet ir truput pailsekite“, — liepia
ˇ
jiems. Sulip valt jie visi perplaukia siaurin Gali-
˙ ˇ ˇ
lejos ezero dal ir pasiekia nuosali viet. Bet minia
ˇ ˇ ˇ ¯ ˙
8. K reiskia graikiskas zodis, kuriuo Biblijoje apibudinama Jezaus
atjauta?
˙ ˙ ˙ ˇ ˇ
9, 10. a) Kodel Jezus ir jo mokiniai norejo susiieskoti nuosali vie-
˙ ˙ ˙
t? b) Kaip reagavo Jezus, kai jo poils sudrumste minia, ir kodel?
ˇ
ˇ ˇ
pamato, kaip jie isplaukia. Apie tai suzino ir dar
ˇ ˇ ˇ
daugiau zmoni. Visi nuskuba siaurine ezero pa-
˙ ˇ ˇ
krante ir kitoje puseje atsiduria net greiciau uz mo-
kinius!
10 Ar Jezus ˙ ˙ ˙
nusivyle, kad jam neteks pailseti? Visai
ˇ ˇ ¯ ˇ
ne! Isvyds jo laukiancias tukstantines zmoni mi-
˙ ˇ
nias Jezus susijaudino iki sirdies gelmi. Morkus
ˇ ˙ ˙ ˙ ˇ
rase: „Jezus pamate didziul mini, ir jam pagailo
ˇ
zmoni, nes jie buvo tarsi avys be piemens. Ir jis
˙ ˇ ˙
pradejo juos mokyti daugelio dalyk.“ Pries save Je-
˙ ˇ ˇ ˇ
zus mate dvasiskai alkstancius zmones. Jie buvo lyg
˙ ˙ ˇ ˇ ˇ
bejeges klaidziojancios avys, neturincios piemens,
˙ ˇ
kuris jas ganyt ir saugot. Jezus zinojo, kad religi-
˙ ¯ ¯
niai vadovai, turej buti rupestingais ganytojais, ap-
ˇ ˙
leido paprastus zmones. (Jono 7:47-49) Gailedamas
ˇ ˙ ˙
t vargs jis eme mokyti juos „apie Dievo karalys-
˙ ˙
t“. (Luko 9:11) Atkreipk demes, kad Jezus pajuto
ˇ ˙ ˇ
tiems zmonems gailest dar net nezinodamas, kaip
˙ ˇ
jie priims jo mokymus. Taip, atjauta Jezaus sirdyje
kilo ne mokant mini, — ji paskatino j mokyti.
11 Pagailedavo ˙ ˇ ˇ ˙ ˙
kencianci. Pas Jez ejo visokiomis
ˇ ˙ ˇ
ligomis sergantys zmones, nes zinojo, kad jis atjau-
ˇ ˙
tus. Tai ypac gerai pasimate syk, kai prie minios ap-
˙ ˙
supto Jezaus priejo vyras, kuris buvo „visas raupsuo-
˙
tas“. (Luko 5:12) Tais laikais raupsuotieji privalejo
ˇ ˙ ˇ
laikytis atokiai nuo kit, kad neuzkrest. (Skaici
ˇ
5:1-4) Maza to, rabin vadovai dar ir patys buvo
ˇ ¯
11, 12. a) Kaip bibliniais laikais buvo ziurima raupsuotuosius, bet
˙ ˇ
kaip reagavo Jezus, kai prie jo prisiartino vienas sia liga sergantis vy-
˙ ˙
ras? b) Kaip Jezaus prisilietimas turejo paveikti raupsuotj ir k apie
tai byloja vieno gydytojo patirtis?
ˇ
ˇ ˙
nustat despotiskas taisykles, kurios verte su raup-
ˇ ˇ ˙
suotaisiais elgtis itin besirdiskai.1 Bet atkreipk deme-
˙ ˙ ˙
s, kaip su raupsuotuoju pasielge Jezus. „Pas j atejo
˙
raupsuotasis ir atsiklaups maldavo: ‘Jei panoresi,
ˇ ˙ ˙ ˇ
gali mane padaryti svar.’ Jezus, pasigailejs jo, is-
˙ ˙ ˙ ¯ ˇ
tiese rank, paliete j ir tare: ‘Noriu, buk svarus!’
ˇ
Tuojau pat raupsai pranyko, ir jis tapo svarus.“ (Mor-
˙ ˇ ˇ
kaus 1:40-42) Jezus zinojo, kad statymas draudzia
¯ ˇ ˙ ˇ
raupsuotajam buti tarp zmoni. Vis delto, uzuot j
˙ ˙
pavars, Jezus taip susijaudino, jog padare netikim
˙
dalyk — paliete j!
12 Ar gali sivaizduoti, k tai reisk ˇ ˙
e raupsuotajam?
¯
Apsvarstykime vien mus dien atsitikim. Raup-
s specialistas Paulius Brandas pasakoja apie vien
ˇ ¯ ˇ
raupsuotj Indijoje. Per apziur aiskindamas, kaip
ˇ ˙
tam vyrui teks gydytis, Brandas uzdejo jam ant pe-
˙
ties rank. Netiketai raupsuotasis pravirko. „Ar k
nors ne taip pasakiau?“ — sunerimo gydytojas. Ver-
˙ ˙ ˙
teja perklause jaunuol ir atsake: „Ne, gydytojau. Jis
˙ ˙
sako verkis del to, kad j palietete. Jau daug met
˙
niekas nebuvo jo liets.“ Prie Jezaus prisiartinusiam
ˇ
raupsuotajam prisilietimas buvo dar reiksmingesnis.
ˇ ˙
Nuo jo sis visuomenes atstumtasis pagijo!
˙ ˙ ˇ
1 Rabin taisykles nustate, kad sveikas zmogus negali prieiti prie
ˇ ˇ
raupsuotojo arciau kaip per keturias uolektis (mazdaug 2 metrai). O
ˇ ˙ ˙ ˇ ˇ
puciant vejui reikejo islaikyti bent 100 uolekci (apie 45 metrai) at-
ˇ ˙ ˙
stum. Knygoje Midrash Rabbah rasoma, kaip vienas rabinas slepesi
˙ ˙
nuo raupsuotj, o kitas apmete juos akmenimis, kad nesiartint.
ˇ ˙
Taigi raupsais sergantys zmones jausdavosi atstumti, niekinami ir
nepageidaujami.
˙ ˇ ˙ ˙
„Jezus. . . istiese rank, paliete j“
˙
ˇ ˙
13 Numalsindavo sielvart. Jezus nebuvo abejingas
ˇ ˙
kit sielvartui. Pavyzdziui, panagrinekime Luko 7:
ˇ ˙
11-15 aprasyt vyk. Tai atsitiko jau pusejus jo tar-
˙ ˙ ˙
nystei. Jezus atejo prie Galilejos miesto Naino ir ne-
toli miesto vart sutiko laidotuvi procesij. Vaizdas
ˇ ¯ ˇ ˙
buvo ypac liudnas. Laidoti nese jaunuol, vienturt
ˇ ˙ ¯
nasles sun. Moteriai tikriausiai tai buvo nebe pir-
ˇ
ma netektis ˇ — pries kur laik ji buvo palaidojusi
˙ ¯
vyr. S kart ji lydejo sun, vienintel gyvenimo
˜ ˇ
paguod. Paskui sekusioje minioje graudziai rypavo
ˇ ˙
raudotojos, gedulingas melodijas grieze muzikantai.
ˇ
(Jeremijo 9:16, 17 [9:17, 18, Brb]; Mato 9:23) Taciau
˙ ¯ ˙
Jezui labiausiai rupejo sielvartaujanti motina, einan-
ˇ ˇ
ti salia nestuv.
14 Gailedamas ˙ ˙ ˇ
moters jis tare jai raminant zod:
˙ ˇ
„Neverk!“ Tada skubiai priejo prie nestuv ir juos
˙ ˇ ˙
paliete. Nesejai, o drauge ir visa minia, sustojo. sak-
˙ ˇ
miu balsu Jezus susuko: „Jaunuoli, sakau tau: kel-
˙ ˙ ˙
kis!“ Ir kas atsitiko? „Numirelis atsisedo ir pradejo
˙ ¯ ˇ
kalbeti“, lyg kad but pakirds is gilaus miego! Pa-
ˇ ˇ ˙
sakojimas uzbaigiamas jaudinanciu sakiniu: „Jezus
˙
atidave j motinai.“
15 Ko isˇ si ˇ
Biblijos pasakojim galime pasimokyti?
˙
Kiekvienu atveju atjauta paskatino Jez imtis veiks-
˙ ˇ ¯ ˙ ˇ
m. Jis negalejo ramiai ziureti zmoni nelaim ir
ˇ
nieko nedaryti. Kaip galime sekti jo pavyzdziu? Esa-
ˇ ˇ ˙
me krikscionys, todel turime skelbti gerj naujien
˙ ˙ ˇ
13, 14. a) Koki eisen Jezus sutiko prie Naino ir kodel tai buvo ypac
˙
skaudus vaizdas? b) K daryti Jez paskatino atjauta?
ˇ ˙
15. a) Kaip Biblijoje aprasytas Jezaus elgesys rodo, kad atjauta turi
˙ ˇ ˙ ˇ
skatinti padeti kenciantiems? b) Kaip galime sekti Jezaus pavyzdziu?
ˇ
˙ ˇ ˙ ˙
ir padeti zmonems tapti Jezaus mokiniais. Tai dary-
˙ ˇ
ti pirmiausia mus skatina meile Dievui. Taciau ne-
ˇ ˇ
pamirskime, kad sis darbas reikalauja ir atjautos.
¯ ˙ ˇ ˙ ˙ ¯ ˇ
Jeigu rupinames zmonemis kaip Jezus, mus sirdis
˙ ˙
skatins mus negaileti jeg skelbti jiems gerj naujie-
n. (Mato 22:37-39) O kaip galime parodyti atjaut
ˇ
ken
ˇ ciantiems ar sielvartaujantiems bendratikiams?
ˇ
Zinoma, negalime stebuklingai isgydyti ligoni ar
prikelti mirusi. Bet galime juos atjausti — paguosti
¯ ˙ ˇ
arba pasisiulyti padeti. (Efezieciams 4:32)
˙
„Teve, atleisk jiems“
16 Jezus˙ ˙ ˙
tobulai atspindejo Tevo meil ir tuo, kad
ˇ
buvo „pasiruoss atleisti“. (Psalmyno 86:5, Brb) Net
˙ ˇ
kabedamas ant kanci stulpo jis noriai atleido kal-
˙ ˙ ˇ ˙
tiesiems. K kalbejo gedingai mirciai pasmerktas Je-
˙
zus, pervertomis rankomis ir kojomis? Ar melde Je-
ˇ
hov nubausti budelius? Priesingai, vieni paskutini
˙ ˇ ˇ ˙
Jezaus zodzi buvo tokie: „Teve, atleisk jiems, nes
ˇ
jie nezino, k dar.“ (Luko 23:34)1
17 Bene geriausiai Jezaus ˙ ˇ
atlaidumas matomas is jo
ˇ ˙
elgesio su apastalu Petru. Nera abejoni, kad Petras
ˇ ˇ
1 Nors kai kuriuose senuosiuose rankrasciuose pirma Luko 23:34
˙ ˇ ˇ
eilutes dalis praleista, ji randama daugelyje kit patikim rankrasci.
˙ ˇ ˇ ˇ ¯
Todel sie zodziai traukti daugel mus dien Biblijos vertim. Ci-
˙ ˙ ˙
tuotoje eiluteje Jezus, matyt, turejo omenyje j prikalusius Romos
˙ ˙ ˇ ˙ ˇ
kareivius.
ˇ Jie nesuvoke, k dare, nes nezinojo, kas Jezus yra is ties.
ˇ
Zinoma, kalciausi buvo to meto religiniai vadovai, kurie smoningai
ˇ ˙ ˇ ˇ ˇ
ir piktavaliskai surenge si zmogzudyst. Daugeliui j nebus atleista.
(Jono 11:45-53)
˙ ˙ ˇ ˙ ˇ
16. Kaip Jezus kabedamas ant kanci stulpo rode ess pasiruoss
atleisti?
˙ ˙
17—19. Kaip Jezus parode Petrui, kad atleido?
˙
˙ ˙ ˙
labai mylejo Jez. Nisano 14-j, paskutin Jezaus
˙ ˇ ˇ
gyvenimo nakt, Petras jam pasake: „Viespatie, as
ˇ ˙
pasiruoss kartu su tavimi eiti ir kalejim, ir mir-
ˇ ˇ ˙
t!“ Taciau vos po keli valand jis triskart issigyne
ˇ ˙ ˇ ˇ
pazsts Jez! Biblijoje rasoma, kad Petrui trecikart
ˇ ˇ ˇ ˙ ˇ ˙
jo issigynus, „Viespats atsigrze ir pazvelge Petr“.
˙ ˇ ˇ ˙ ˇ
Suvoks, k padare, sis „isejo laukan ir karciai pra-
˙ ¯ ˙
virko“. Jezui mirus Petras turbut svarste: „Ar mano
ˇ
Viespats man atleido?“ (Luko 22:33, 61, 62)
18 Atsakymo ilgai laukti neteko. Nisano 16-osios ry-
˙ ˇ
t Jezus buvo prikeltas ir, veikiausiai t paci dien,
˙ ˇ
pasirode Petrui. (Luko 24:34; 1 Korintieciams 15:4-8)
˙ ˙ ¯ ˙ ˇ ˇ
Kodel Jezui taip rupejo jo issigyns apastalas? Nes
˙
norejo patikinti atgailaujant Petr, kad j myli ir
˙ ˙
brangina. O paskui parode Petrui dar didesn demes.
19 Po kurio laiko Jezus ˙ ˙
ˇ pasirode mokiniams prie Ga-
˙ ˇ ˙
lilejos ezero. Skart jis tris kartus paklause Petro, ar j
ˇ ˙ ˇ
myls. Trecikart paklaustas Petras atsake: „Viespatie,
ˇ ˇ ˙
tu visk zinai. Tu zinai, kad tave myliu.“ Taip, Jezus,
˙ ˇ ˇ
mokejs skaityti sirdis, gerai zinojo, kad Petras j
ˇ ˙ ˙
myli ir yra prie jo prisiriss. Vis delto jis dave Petrui
˙
galimyb tai patvirtinti. Be to, pavede jam ‘maitin-
ˇ ˇ
ti’ ir ‘ganyti’ jo „aveles“. (Jono 21:15, Jr, isnasa; 21:
ˇ
16, 17) Petras jau anksciau buvo gavs paliepim
ˇ ˙ ˙
skelbti. (Luko 5:10) Taciau dabar Jezus parode di-
ˇ ˙ ˙
dziul pasitikejim juo ir dave dar svarbesn darb —
¯ ¯ ˙
rupintis busimais Kristaus sekejais. O netrukus po to
˙ ˙
Jezus paskyre Petrui atsakingas pareigas tarp moki-
ˇ
ni. (Apastal darb 2:1-41) Kaip gera buvo Petrui
ˇ ˙
zinoti, kad Jezus jam atleido ir juo pasitiki!
ˇ
Apmstykime
ˇ ˙ ˙ ˙
Mato 9:35-38. Koki ypating atjaut zmonems parode Jezus
ir kam tai turi paskatinti mus?
˙ ˙
Jono 13:34, 35. Kodel mums svarbu atspindeti Kristaus meil?
ˇ ˇ
Romieciams 15:1-6. Kaip galime is Kristaus pasimokyti nesava-
ˇ
naudiskumo?
ˇ ˙ ˇ ˇ
2 Korintieciams 5:14, 15. Kaip dekingumas uz ispirk turi veikti
¯ ˇ ¯
mus paziuras, tikslus ir gyvensen?
ˇ
Ar ‘pazsti Kristaus meil’?
ˇ
20 Kaip nuostabiai Dievo Zodyje atskleista Kristaus
˙ ˙
meile. Bet kaip turetume j atsakyti? Biblija ragina
ˇ ˇ
„pazinti Kristaus meil, kuri pranoksta pazinim“.
ˇ ˇ ˙
(Efezieciams 3:19) Evangelijose aprasytas Jezaus gy-
venimas ir tarnyba daug pasako apie jo meil. Ta-
ˇ ˇ ˇ ˇ
ciau „pazinti Kristaus meil“ reiskia ne tik zinoti,
ˇ
kas apie j rasoma Biblijoje.
21 Graikiskasˇ ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
zodis, verciamas „pazinti“, reiskia suzi-
ˇ ˙
noti „praktiskai, per patirt“. Jezaus jausmus suvok-
˙ ˇ
sime tik patys sekdami jo meiles pavyzdziu: ne-
ˇ ˇ
savanaudiskai aukodamiesi kit labui, atjauciamai
¯ ˇ ˇ
rupindamiesi kit poreikiais, nuosirdziai atleisdami.
ˇ
Taip savo patirtimi ‘pazinsime Kristaus meil, kuri
ˇ
pranoksta pazinim’. Ir visada prisiminkime, kad
˙ ˙
juo tiksliau seksime Jezumi, juo labiau suartesime
˙
su asmeniu, kur jis tobulai atspindejo, — savo my-
ˇ
linciu Dievu Jehova.
ˇ ˇ
20, 21. Kaip galime is tikrj „pazinti Kristaus meil“?
3 0 S K Y R I U S
„Gyvenkite meile“
ˇ
„PALAIMINGIAU ˇ duoti negu imti.“ (Apastal darb
˙ ˇ ˇ
20:35) Sie Jezaus zodziai patvirtina svarbi ties: ne-
ˇ ˙
savanaudiska meile teikia pasitenkinim. Nors mes
¯ ˙
laimingi budami mylimi, patys myledami esame dar
laimingesni.
2 Tai geriausiai zino ˇ ¯ ˇ ˙ ˇ
mus dangiskasis Tevas. Is ank-
ˇ ˇ
stesni sios dalies skyri suzinojome, kad Jehovos
˙ ˙
meile neprilygstama. Niekieno kito meile netrunka
ˇ
taip ilgai ir nepasireiskia tokiais kilniais veiksmais
kaip Jehovos. Tad nenuostabu, kad jis vadinamas
„laiminguoju Dievu“! (1 Timotiejui 1:11, NW)
3 Mus ¯ ˙ ¯
mylintis Dievas nori, kad stengtumes buti
ˇ ¯ ˇ ˇ ˇ
panasus j, ypac meile. Efezieciams 5:1, 2 rasoma:
¯ ˙
„Bukite Dievo sekejai, kaip jo mylimi vaikai, ir gy-
˙ ˇ
venkite meile.“ Sekdami Jehovos meiles pavyzdziu
ˇ
ir mes esame laimingi. Be to, mums gera zinoti, ˇ kad
toks elgesys malonus Jehovai, kuris savo Zodyje ra-
ˇ
gina mus rodyti „tarpusavio meil“. (Romieciams
ˇ ˇ ˙
13:8) Bet yra ir kit priezasci, kodel turime ‘gyventi
meile’.
˙ ˙
Kodel meile tokia svarbi
˙
4 Kiek svarbu myleti bendratikius? Trumpai tariant,
˙ ˇ ˇ ˙ ˙ ˙
meile yra tikrosios krikscionybes esme. Jei nemyle-
˙ ˙
tume, negaletume tureti artim santyki su ben-
¯
dratikiais, ir, dar blogiau, — butume niekas Jehovos
˙ ˇ
1—3. K patiriame sekdami Jehovos meiles pavyzdziu?
˙
4, 5. Kodel svarbu rodyti pasiaukojam meil bendratikiams?
„GYVENKITE MEILE“ 301
ˇ ¯ ˙ ˇ ˇ ˇ ˇ
akyse. Paziurekime, kaip Dievo Zodis nusviecia sias
tiesas.
5 Paskutin savo zemi ˇ ˇ ˙
skosios tarnybos nakt Jezus
˙ ˇ
mokiniams pasake: „As jums duodu nauj sakym,
¯ ˙ ˙ ˇ ˙
kad jus vienas kit myletumete; kaip as jus mylejau,
¯ ˙ ˙ ˇ
kad ir jus taip myletumete vienas kit! Is to visi pa-
ˇ ˙
zins, kad esate mano mokiniai, jei mylesite vieni
ˇ ˙
kitus.“ (Jono 13:34, 35) „Kaip as jus mylejau“, —
˙ ˙ ˙
mums liepiama myleti taip, kaip mylejo Jezus. 29
˙
skyriuje aptareme puik jo pavyzd, kaip rodyti pasi-
aukojam meil ir kit poreikius bei interesus laiky-
ˇ
ti svarbesniais uz savo. Mes taip pat turime puose-
˙ ˇ ¯
leti nesavanaudisk meil, kad ji but matoma netgi
˙ ¯ ˇ
tiems, kurie nera mus bendratikiai. Is tokios mei-
˙ ˇ ˙
les atpazstami tikrieji Kristaus sekejai.
6 O jeigu mums meiles ˙ ˇ
stinga? Apastalas Paulius pa-
˙ ˙ ˇ ˙ ˇ ¯ ˇ ˇ
sake: „Jei. . . netureciau meiles, as tebuciau zvangan-
ˇ
tis varis ir skambantys cimbolai.“ (1 Korintieciams
ˇ ˇ
13:1) Cimbolai skamba saiziai. O kaip varis? Viena-
ˇ ˙
me Biblijos vertime zmogus be meiles sulyginamas
ˇ ˇ
su „zvanganciu gongu“. Kaip taikliai pasakyta! Ne-
ˇ
mylintis zmogus yra kaip muzikos instrumentas, ku-
ˇ ˙ ˇ
riuo isgaunamas skardus, aus reziantis garsas vei-
˙
kiau atstumia, nei traukia. Argi toks asmuo galet
˙ ¯
tureti artimus santykius su kitais? Paulius dar pridu-
˙ ˙ ˇ ˙ ˙ ˇ
re: „Jei tureciau vis tikejim, kad galeciau net kal-
ˇ ˙ ˇ ˙ ˇ ¯ ˇ
nus kilnoti, taciau netureciau meiles, as buciau nie-
ˇ
kas.“ (1 Korintieciams 13:2) Tik pagalvok, kad ir k
˙ ˇ ˇ
6, 7. a) Kodel galime teigti, kad Dievo Zodis meilei teikia ypac di-
ˇ ˇ ˇ
del reiksm? b) Apie koki meil Paulius raso 1 Korintieciams 13:
4-8?
˙ ˙
Meile skatina pasitiketi broliais
ˇ ˙
toks zmogus daryt,
ˇ be meiles jis yra „niekas“! Kaip
ˇ ˙ ˇ ˙
didziai Dievo Zodyje pabreziama meiles svarba.
7 Tad kaip galime rodyti j kitiems? Ieskodami ˇ
at-
˙ ˇ ˇ ˇ
sakymo panagrinekime ˇ Pauliaus zodzius, esancius
ˇ ˙
1 Korintieciams 13:4-8. Siose eilutese nekalbama nei
¯
apie
ˇ Dievo meil mums, nei apie mus meil jam.
˙ ˙ ˙
Cia Paulius sutelke demes tai, kaip turime myleti
ˇ ˙ ˙ ˙
vienas kit. Jis aprase, kokia meile yra ir kokia nera.
˙
Kokia meile yra
8 „Meile˙ kantri.“ Buti ¯ ˇ
kantriam reiskia paksti kit
ˇ
silpnybes. (Kolosie ˇ ciams 3:13) Ar mums nereikia to-
˙ ˙
kios kantrybes? Zmones, drauge tarnaujantys Dievui,
ˇ ˇ
yra netobuli, tad normalu, kad kartais krikscionys pa-
˙
8. Kaip kantrybe padeda palaikyti gerus santykius su kitais?
˙
junta nepasitenkinim vienas kitu. Bet kantrybe ir
˙ ˇ
susivaldymas pades pamirsti menkus nesusipratimus
ˇ
bei nuoskaudas, kylancias bendraujant su kitais, ir
nedrumsti susirinkimo taikos.
9 „Meile˙ maloninga.“ Maloningumas rodomas paslau-
ˇ ˇ ˙
giais darbais ir supratingais zodziais. Meile skatina
ˇ ˇ
ieskoti prog parodyti maloningum, ir ypac tiems,
¯ ˙
kuriems labiausiai jo reikia. Galbut vienatves slegia-
ˇ
m pagyvenus bendratik nudziugintume apsilanky-
ˇ
mu. O gal kokios nors pagalbos reikia vienisai moti-
ˇ
nai arba sesei, turinciai netikint vyr. Ligon ar kit
˙ ˇ ¯ ˇ
bed kamuojam zmog paguost malonus istikimo
ˇ ˇ
draugo zodziai. (Patarli 12:25; 17:17, Brb) Taip ma-
¯
loningai elgdamiesi su kitais parodome, kad mus
˙ ˇ ˇ
meile yra nuosirdi. (2 Korintieciams 8:8)
10 „Meile. ˙ ˇ
. . su dziaugsmu pritaria tiesai.“ Ji skatina
mus ‘sakyti ties vienas kitam’ ir j ginti. (Zacharijo
ˇ ˇ
8:16) Pavyzdziui, jei mums artimas zmogus sunkiai
˙ ˙ ˙ ˙
nusidet, meile Jehovai bei nusidejeliui skatins mus
˙ ˙
tvirtai laikytis Dievo norm ˇ ir nemeginti nuslepti
˙ ˙ ¯
ar pateisinti nuodemes. Zinoma, tiesa kartais buna
ˇ ¯ ˇ
skaudi, taciau rupindamiesi savo mylimo zmogaus
ˇ
gerove troksime, kad jis leistsi su meile Jehovos su-
ˇ
draudziamas. (Patarli 3:11, 12) Mes taip pat norime
„visame kame dorai elgtis“. (Hebrajams 13:18)
11 „Meile. ˙ ˇ ˇ ˇ ˇ
. . visa pakelia.“ Sie zodziai tiesiogiai reiskia
„visa dengia“. (Kingdom Interlinear) 1 Petro 4:8 irgi
ˇ ˙ ˇ ˙
rasoma: „Meile uzdengia nuodemi gausyb.“ Taip,
¯ ¯
9. Kaip galime buti malonus kitiems?
˙ ˙ ˙
10. Kaip meile skatina kalbeti ir ginti ties, net jei tai nera lengva?
˙ ˙ ˇ ¯ ˙
11. Kadangi meile „visa pakelia“, kaip turetume ziureti bendratiki
¯
trukumus?
˙
˙ ˇ ˇ ˇ ˙
meile neleis krikscioniui kelti aiksten bendratiki
¯ ¯
trukumus ir silpnybes. Paprastai j klaidos buna to-
ˇ ˇ
kios nezymios, kad jas galima uzdengti meile. (Patar-
li 10:12; 17:9)
12 „Meile. ˙ ˇ
. . visa tiki.“ Dzeimso Mofato Biblijos ver-
ˇ ˙
time rasoma, kad meile „visuomet tikisi geriausio“.
˙
Mes netarinejame bendratiki be pagrindo ir nepri-
˙ ˙
metame jiems blog motyv. Meile padeda ‘tiketis
ˇ
geriausio’ is savo broli ir jais pasikliauti.1 Prisimin-
ˇ ˇ
kime Pauliaus laisk Filemonui. Apastalas skatino Fi-
˙
lemon maloniai priimti pabegus verg Onesim,
ˇ ˇ ˙
tapus krikscionimi. Jis neverte Filemono to daryti,
˙ ˇ ˙
bet kreipesi j su meile. Paulius pareiske tiks, kad
ˇ ˙
Filemonas pasielgs teisingai: „Rasau tau, pasitikeda-
ˇ
mas tavo klusnumu ir zinodamas, jog padarysi dau-
ˇ ˙ ˙
giau, negu prasau.“ (21 eilute) Kada meiles skatina-
˙ ˇ
mi rodome tok pasitikejim broliais, atsiskleidzia
ˇ ˇ
graziausi j bruozai.
13 „Meile. ˙ ˙
. . viskuo viliasi.“ Meile ne tik tiki, bet ir vi-
˙ ˙
liasi. Myledami brolius mes viliames, kad viskas jiems
ˇ
klosis kuo geriausiai. Pavyzdziui, jei kuris „puola
˙ ˙
koki nuodem“, tikimes, kad jis priims pabarim.
˙ ˙
(Galatams 6:1, Brb) Taip pat viliames, jog sustipres
˙ ˙
tie, kuri tikejimas nusilps. Mes kantriai elgiames
ˇ ˇ ˙ ˙
su jais ir nuosirdziai stengiames padeti jiems stiprinti
ˇ ˇ ˇ ˙ ˙ ˙
1 Zinoma, krikscionis nera lengvatikis. Biblijoje spejama: ‘side-
˙
mekite tuos, kurie kelia susiskaldymus bei papiktinimus. . . Venkite
ˇ
j!’ (Romieciams 16:17, Brb)
ˇ ˙ ˇ
12. Kaip apastalas Paulius parode, kad tikisi geriausio is Filemono, ir
ko galime pasimokyti mes?
˙
13. Kaip galime parodyti, kad viliames, jog broliams viskas klosis kuo
geriausiai?
˙ ˇ ˇ
tikejim. (Romieciams 15:1; 1 Tesalonikieciams 5:14)
ˇ ˇ ˇ
Net jei is tiesos kelio issuka artimas zmogus, nepa-
˙ ˙ ˇ
liaujame tikej, jog jis kada nors atsitokes ir grs pas
¯ ¯ ˇ ˙
Jehov kaip sunus palaidunas is Jezaus pasakojimo.
(Luko 15:17, 18)
14 „Meile. ˙ ˇ ˇ ˙
. . visa istveria.“ Istverme padeda nepasi-
¯ ˇ
duoti nusivylimui ir pakelti sunkumus. Mus istiki-
ˇ ˇ ¯ ˇ ˙
myb bando ne tik pasalieciai. Ji gali buti ismeginta
˙
ir susirinkime. Kartais galime nusivilti broliais del j
ˇ ¯
netobulumo. Neapgalvota replika gali uzgauti mus
¯
jausmus. (Patarli 12:18) Arba galbut mums atrodo,
˙
kad susirinkimo reikalai tvarkomi ne taip, kaip reike-
t. O gal glumina kokio vis gerbiamo brolio elge-
˙ ˇ ˇ
sys ir mes piktinames: „Kaip krikscionis gali taip
elgtis?!“ Ar matydami tokius dalykus paliksime susi-
˙
rinkim ir nustosime tarnauti Jehovai? Jei mylesime,
˙ ˙
to nepadarysime! Meile neleis mums sutelkti deme-
¯
sio brolio trukumus tiek, kad visai nusiviltume juo
˙ ˇ
ar susirinkimu. Ji pades likti istikimiems Dievui bei
remti susirinkim, kad ir k sakyt ar daryt netobu-
ˇ
las zmogus. (Psalmyno 119:165)
˙ ˙
Kokia meile nera
15 „Meile. ˙ ˙
. . nepavydi.“ Pavydas — tai kartelio jaus-
˙ ˙
mas del kit turto, pareig arba sugebejim. Tai sa-
ˇ ˇ
vanaudiskas, zalingas jausmas, kuris nevaldomas gali
˙
sutrikdyti susirinkimo taik. Kas pades atsispirti „po-
˙ ¯ ˙
linkiui pavydeti“? (Jokubo 4:5, NW) Meile. Jei my-
˙ ˇ ˙
lesime, dziaugsimes su tais, kuriems kas nors sekasi
¯ ˇ ˙ ¯ ˇ ˙
14. Kaip mus istverme gali buti ismeginta susirinkime ir kaip elg-
˙
tis mus skatins meile?
˙
15. Kas yra pavydas ir kaip meile padeda jam atsispirti?
˙
¯ ˇ
galbut geriau negu mums. (Romieciams 12:15) Mei-
˙ ˇ ˇ
le neleis mums sizeisti, kai kas nors pagiriamas uz
ˇ
koki isskirtin savyb ar nuveikt darb.
16 „Meile˙ nesididziuoja ˇ ˇ
ir neispuiksta.“ Meile neleis
˙
ˇ
puikuotis savo gabumais ar darbais. Jeigu is ties my-
ˇ ˙ ˙
lime brolius, argi be perstojo didziuosimes sekminga
tarnyba arba atsakingomis pareigomis susirinkime?
˙
Toks gyrimasis gali slegti kitus, sukelti jiems menka-
ˇ ˙ ˇ
vertiskumo jausm. O meile neleis didziuotis tuo, k
ˇ
Dievo padedami nuveikiame. (1 Korintieciams 3:5-9)
˙ ˇ ˇ
Juk meile „neispuiksta“, arba, kaip rasoma kitame
vertime, „nemano apie save per daug gerai“. Ji neleis
ˇ
pervertinti savs. (Romieciams 12:3)
17 „Meile. ˙
. . nesielgia nepadoriai.“ (Brb) Nepadorus
ˇ ˇ
elgesys yra bjaurus ir zeidziantis. Taip elgdamiesi
˙
parodytume, kad neturime meiles, nepaisome kit
˙ ˇ ˙
jausm ir geroves. Taciau maloninga meile skatina
¯
rupintis bendratikiais, elgtis su jais mandagiai, die-
˙
vobaimingai ir pagarbiai. Meile sulaikys nuo bet ko-
˙ ˙ ˇ ˇ
kios „begedystes“ — visoki brolius piktinanci ir zei-
ˇ ˇ ˇ
dzianci poelgi. (Efezieciams 5:3, 4)
18 „Meile. ˙ ˇ
. . neiesko sau naudos.“ Kitame vertime ra-
ˇ ˙ ˇ
soma: „Meile nereikalauja savo.“ Mylintis zmogus
¯
nereikalauja, kad viskas but daroma tik taip, kaip
jis nori, lyg niekad neklyst. Jis nemanipuliuoja ki-
˙ ˇ ˇ
tais ir nemegina nugincyti kitaip manancio. Antraip
˙ ˇ ˙
16. Kodel nesididziuosime sekme Jehovos tarnyboje, jei tikrai myli-
me brolius?
˙ ˙
17. Kok demes rodyti kitiems skatina meile ir nuo kokio elgesio
sulaiko?
˙ ¯
18. Kodel mylintis asmuo nereikalauja, kad viskas but daroma, kaip
jis nori?
ˇ ˇ
toks zmogus parodyt, kad yra isdidus, o Biblijoje ra-
ˇ ˙ ˇ ˇ ¯
soma: „Puikybe apima pries zut.“ (Patarli 16:18)
Tad jei tikrai mylime brolius, gerbsime j nuomon
ir mielai nusileisime, kur tik manoma. Nuolankus
ˇ ˇ ˇ
zmogus vadovaujasi Pauliaus zodziais: „Niekas tene-
ˇ
iesko, kaip jam geriau, bet kaip kitam.“ (1 Korintie-
ˇ
ciams 10:24)
19 „Meile. ˙
. . nesusierzina, nelaiko nuoskaud sskai-
˙ ˇ ˙ ˇ
tos.“ (Jr) Meile neleidzia susierzinti del kito zmogaus
ˇ ˇ ˇ ¯
zodzi ar veiksm. Tiesa, zeidimas gali buti skaudus.
ˇ ˙ ˙ ˙
Taciau, net jei yra del ko pykti, meile neleis puosele-
ˇ ˇ
ti sio jausmo. (Efezieciams 4:26, 27) Mes, taip sakant,
ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ ˇ
neregistruojame uzgauli zodzi ar zeidziancio elge-
ˇ
sio sskait knygoje, kad nepamirstume. Veikiau mei-
˙ ˇ ˇ
le skatina mus sekti Dievo pavyzdziu. Is 26 skyriaus
ˇ
suzinojome, kad Jehova dovanoja kalt, jei tik yra pa-
ˇ ˇ
grindo. O kada Jehova atleidzia, jis pamirsta, tai yra
˙ ˙
nebeprimena mums t nuodemi. Kokie dekingi esa-
me Jehovai, kad jis nelaiko „nuoskaud sskaitos“!
20 „Meile. ˙ ˇ
. . nesidziaugia neteisybe.“ Kitame vertime
ˇ ˙ ˇ ¯ ˙ ˇ
rasoma: „Meile. . . nedziugauja del kito zmogaus nuo-
˙ ˇ ˇ
demi.“ O Dzeimsas Mofatas si Biblijos eilut ver-
ˇ
cia taip: „Meilei nepatinka, kai kas nors elgiasi ne-
˙ ˇ
teisiai.“ Meile nesidziaugia neteisybe, tad neturime
ˇ ¯ ˙ ˇ
ziureti pro pirstus jok amoralum. O kaip reaguo-
˙ ˇ
tume, jei bendratikis pult nuodem ir skaudziai
˙ ˙ ˇ ¯
nukentet? Meile neleis mums dziugauti ir sakyti:
˙
„Taip jam ir reikia! Jis to nusipelne!“ (Patarli 17:5, Jr)
˙ ˇ ˇ
19. Kaip meile skatina reaguoti, jei sizeidziame?
˙ ˙
20. Kaip reaguosime, jei bendratikis pult nuodem ir del to nu-
˙
kentet?
ˇ ˇ ˙
Jehovos tarnai atpazstami is tarpusavio meiles
ˇ ¯ ˙
Taciau busime laimingi, jei nusidejs brolis stengsis
ˇ
atsigauti dvasiskai.
„Prakilnesnis kelias“
˙ ˙
21 „Meile niekada nesibaigia.“ K Paulius norejo tuo
ˇ ˙
pasakyti? Kaip matome is konteksto, jis kalbejo apie
ˇ ˇ
dvasios dovanas, suteiktas pirmiesiems krikscionims.
Jos liudijo, kad Dievas palaiko naujj susirinkim. Vis
˙ ˇ ˇ ˙ ˇ
delto ne visi krikscionys galejo gydyti, pranasauti ir
˙ ˙ ˇ ˙
kalbeti kalbomis. Bet tai neturejo reiksmes, nes lai-
˙ ˇ
kui begant sios stebuklingos dovanos pranyko. O liko
˙ ˇ ˇ
tai, k galejo ugdytis kiekvienas krikscionis, — kai kas
˙ ˙
21—23. a) K Paulius turejo omeny sakydamas, kad „meile niekada
nesibaigia“? b) K aptarsime paskutiniame knygos skyriuje?
Apmstykime
ˇ ˇ ˙ ˇ
2 Korintieciams 6:11-13. K reiskia ‘praplesti’ sird ir kaip gali-
ˇ
me pritaikyti s patarim?
ˇ ˇ ˇ ¯ ˙
1 Petro 1:22. Kaip sie zodziai parodo, kad mus meile ben-
¯ ˇ ˇ
dratikiams turi buti nuosirdi ir silta?
ˇ ˙
1 Jono 3:16-18. Is ko bus matyti, kad „Dievo meile“ pasilieka
mumyse?
˙ ˙
1 Jono 4:7-11. Kodel turime myleti bendratikius?
ˇ
didingesnio ir pastovesnio uz stebuklingas dovanas.
Paulius pavadino tai „prakilnesniu keliu“. (1 Korin-
ˇ
tieciams 13:1 [12:31, Brb]) Kas tas „prakilnesnis ke-
˙
lias“? Meiles kelias.
¯
22 Taip, Pauliaus apibudinta ˇ ˇ ˇ ˙
krikscioniska meile ‘nie-
ˇ ˙ ˙
kada nesibaigs’. Iki pat siandien tikrieji Jezaus sekejai
ˇ ˇ ˇ ˙
atpazstami is pasiaukojamos broliskos meiles. Ar re-
gime toki meil Jehovosˇ garbintoj susirinkimuose
˙ ˇ
visame pasaulyje? Si meile liepsnos amzinai, nes Je-
ˇ ˇ ˇ
hova zada amzin gyvenim savo istikimiems tar-
˙
nams. (Psalmyno 37:9-11, 29) Tad uoliai stenkimes
‘gyventi meile’ ir patirkime, kad tikrai palaimingiau
˙ ˙
yra duoti. Taip darydami galesime gyventi ir myleti
ˇ ¯ ˇ
vis amzinyb — ir sekti mus mylinciu Dievu Je-
hova.
ˇ
23 Siame baigiamajame ketvirtosios dalies skyriuje
˙
aptareme, kaip galime rodyti meil vienas kitam. Ta-
ˇ
ciau jausdami, kaip Jehova laimina mus savo meile,
ˇ
galia, teisingumu ir ismintimi, pamstykime: „Kaip
ˇ ˇ
as galiu parodyti Jehovai, kad tikrai j myliu?“ s
klausim atsakysime paskutiniame knygos skyriuje.
3 1 S K Y R I U S
˙
„Artinkites prie Dievo,
¯
ir jis artinsis prie jus“
ˇ ˙
NAUJAGIMIO sypsena tevams be galo miela. Jie pa-
ˇ ˇ ˇ
tys daznai sypsosi svelniai j kalbindami. Atsako ilgai
¯ ˇ ˇ ˙
laukti netenka — kudikio skruostukuose isryskeja
˙ ¯ ˙ ˇ ˇ ˇ ˇ
duobutes, lupytes islinksta ir veidel nusviecia zavin-
ˇ ˙ ˇ ˇ
ga sypsena. tev meil mazylis atsako tuo paciu —
ˇ ˇ
savo sypsena rodo jiems prisirisim.
¯
2 Kudikio ˇ
sypsena primena mums kai k svarbaus
ˇ
apie zmogaus prigimt. meil mes atsakome meile.
Taip esame sukurti. (Psalmyno 22:10 [22:9, Brb])
˙ ˙
Augdami vis mokomes myleti. Tikriausiai prisimeni,
˙ ˙
kaipˇ vaikysteje buvai mylimas tev, gimini, drau-
ˇ ˇ ˇ
g. Sis malonus jausmas tavo sirdyje sisaknijo, uzau-
go ir subrandino vaisius. meil tu irgi atsakai meile.
Ar tokie tavo santykiai ir su Jehova Dievu?
3 Biblijoje rasoma: ˇ
„Mes mylime, nes Dievas mus
ˇ
pirmas pamilo.“ (1 Jono 4:19) Pirmose trijose sios
˙
knygos dalyse aptareme, kaip meilingai Jehova Die-
ˇ
vas tavo labui rodo savo gali, teisingum bei ismin-
ˇ
t. Ketvirtojoje dalyje suzinojai, koki nuostabi mei-
˙ ˇ ˇ
l jis parode visai zmonijai ir tau asmeniskai. Tad turi
ˇ
kilti klausimas: „Kaip Jehovos meil atsakysiu as?“
ˇ
Tai bene pats reiksmingiausias klausimas, kok tik
ˇ ˇ
gali sau uzduoti zmogus.
ˇ ˙ ¯ ˇ
1—3. a) K apie zmogaus prigimt pasako tev ir kudikio rysys?
ˇ ˙
b) Kaip zmogus paprastai atsako kit meil ir apie k turetume su-
simstyti?
˙ ¯
„ARTINKITES PRIE DIEVO, IR JIS ARTINSIS PRIE JUS“ 311
ˇ ˙
K reiskia myleti Diev
ˇ
4 Jehova, davs meilei pradzi, gerai zino, ˇ
kad ji pa-
deda atsiskleisti patiems geriausiems asmens bruo-
ˇ ˇ ˇ ˇ
zams. Tad nors neistikima zmonija nuolat maistauja,
ˇ
Jehova yra sitikins, kad bus zmoni, kurie atsakys
ˇ ˇ
jo meil. Ir is ties toki yra milijonai. Deja, sio ne-
ˇ
doro pasaulio religij vadovai nemoko zmoni, kaip
˙ ˇ
reikia myleti Diev. Daugelis tikincij tvirtina, kad
ˇ ˇ ˇ ˇ
j myli, taciau mano, ˇ jog siam jausmui isreiksti pa-
ˇ ˇ ˙ ˙
kanka zodzi. Zinoma, nuo to meile gali prasideti,
ˇ ¯ ˙
panasiai kaip kudikio, kuris tevams pirmiausiai dova-
ˇ ˇ ˇ ˙ ˙
noja sypsen. Taciau suaugusiems zmonems myleti
ˇ
reiskia daugiau.
5 Jehova pats nurodo, kokios meiles ˙ ˇ
nori. Jo Zodyje
ˇ ˙
rasoma: „Tai ir yra Dievo meile — vykdyti jo saky-
mus.“ Vadinasi, meil Dievui turime rodyti darbais.
Tiesa, daug kam mintis, kad reikia paklusti, anaiptol
ˇ ˇ ˙
ne miela. Taciau toje pacioje eiluteje pridedama: „O
˙ ¯
[Dievo] sakymai nera sunkus.“ (1 Jono 5:3) Jehovos
¯
statymai ir principai duoti mus naudai,
ˇ o ne kad
¯ ˇ ˇ
but nasta. (Izaijo 48:17, 18) Dievo Zodzio principai
˙ ˇ ¯ ˙
padeda suarteti su Dievu. Paziurekime, kaip galime
artintis prie Dievo bendraudami su juo, garbindami
j ir juo sekdami.
Bendraukime su Jehova
ˇ ˙
6Pirmasis sios knygos skyrius prasidejo klausimu:
„Ar gali sivaizduoti save kalbant su Dievu?“ Jau
ˇ ˙
4. K daugeliui reiskia myleti Diev?
˙
5. Kas Biblijoje pasakyta apie Dievo meil ir kodel tas reikalavimas
ˇ
neturi atrodyti mums nasta?
ˇ ˙ ˇ
6—8. a) Kaip Jehova kalbasi su zmonemis? b) Kaip Rastas gali tapti
gyva knyga?
sužinojome, kad tai nėra neįmanoma. Juk Mozė kal-

bėjosi su Dievu. O kaip mes? Dabar Jehova neben-
drauja su žmonėmis per angelus, bet kalbasi su jais
kitaip. Kaip?
7Per savo Žodį, Bibliją, nes „visas Raštas yra Dievo
įkvėptas“. (2 Timotiejui 3:16) Būtent todėl psalminin-
kas skatino Jehovos tarnus skaityti Bibliją „dieną nak-
tį“. (Psalmyno 1:1, 2) Tai nėra lengva. Bet stengtis tik-
rai verta. Kaip rašėme 18 šios knygos skyriuje, Biblija
yra tarsi vertingas mūsų dangiškojo Tėvo laiškas. Tad
nepakanka vien skaityti ją. Į Raštą reikia įsijausti. Kaip
gali tai padaryti?
8Stenkis įsivaizduoti Biblijos įvykius ir veikėjus. Ma-
tyk prieš save gyvus žmones. Bandyk įsivaizduoti, ko-
kie jie buvo, suprasti jų aplinkybes ir elgesio moty-
vus. Tada gerai apmąstyk, ką perskaitei. Pagalvok, ko
skaitytasis įvykis moko apie Jehovą? Kokios jo savy-
bės išryškėja? Kokį principą Jehova atskleidė ir kaip
tu gali juo vadovautis? Skaityk, apmąstyk bei pritai-
kyk Dievo Žodį ir jis tau taps gyvas. (Psalmyno 77:13
[77:12, Brb]; Jokūbo 1:23-25)
9Jehova taip pat kalba per „ištikimą ir protingą ver-
gą“. Kaip ir pranašavo Jėzus, šiomis sunkiomis pas-
kutinėmis dienomis pateptųjų krikščionių grupelė yra
paskirta tiekti dvasinį maistą „reikiamu metu“. (Mato
24:45-47, Jr) Skaitydami leidinius, padedančius įgyti
tikslų Biblijos pažinimą, lankydami krikščionių suei-
gas ir dalyvaudami kongresuose, maitinamės vergo
duodamu dvasiniu maistu. Kadangi tai yra Kristaus
9. Kas yra „ištikimas ir protingas vergas“ ir kodėl svarbu įdėmiai jo
klausytis?
„ARTINKITĖS PRIE DIEVO, IR JIS ARTINSIS PRIE JŪSŲ“ 313
vergas, išmintingai darome laikydamiesi Jėzaus žo-

džių: „Žiūrėkite, kaip klausotės.“ (Luko 8:18, kursyvas
mūsų) Mes klausomės įdėmiai, nes žinome, kad per
šį vergą su mumis kalbasi pats Jehova.
10Bet kaip mes galime bendrauti su Dievu? Ar įma-
noma su juo kalbėtis? Tai turėtų būti didžiulė malo-
nė. Ar būtų lengva susitikti su kokiu nors aukštu ša-
lies pareigūnu ir aptarti savo asmeninius reikalus?
Toks bandymas galėtų blogai baigtis! Pavyzdžiui, Es-
teros ir Mordechajo dienomis kiekvienas, pamėginęs
prieiti prie Persijos karaliaus jo nekviestas, galėjo būti
nubaustas mirtimi. (Esteros 4:10, 11) O dabar įsivaiz-
duok, kad eini prie visos visatos Kūrėjo, prieš kurį
net žemės valdovai „atrodo lyg žiogai“. (Izaijo 40:22)
Ar baimė turėtų sulaikyti tave nuo šio žingsnio? Vi-
sai ne!
11Pats Jehova nurodė, kaip galime prie jo artintis, —
per maldą. Net mažas vaikas gali melstis Jehovai per
Jėzų. (Jono 14:6; Hebrajams 11:6) Tik taip galime at-
verti Dievui pačias slapčiausias mintis, giliausius jaus-
mus ir net tuos skaudžius išgyvenimus, kuriuos sunku
perteikti žodžiais. (Romiečiams 8:26) Mums nereikia
stengtis nustebinti Jehovą iškalbingumu ar ilgomis,
išpūstomis maldomis. (Mato 6:7, 8) Kita vertus, Jeho-
va nėra nurodęs, kiek ilgai ir dažnai galime su juo kal-
bėtis. Jo Žodis net skatina ‘be paliovos melstis’. (1Te-
salonikiečiams 5:17)
12 Prisimink, kad tik Jehova vadinamas „maldos klau-
sytoju“, ir jis išklauso atjaučiamai. (Psalmyno 65:2, Jr)

10—12. a) Kodėl malda yra nuostabi Jehovos dovana? b) Kokios
mūsų maldos džiugina Jehovą ir kodėl galime neabejoti, kad jos jam
brangios?
˙
ˇ ˇ
O gal jis tik leidzia savo istikimiems tarnams melstis,
ˇ
irˇ tiek? Ne, tos maldos jam is ties malonios. Dievo
¯
Zodyje jos prilyginamos smilkalams, kurie yra kvapus
ˇ
ir raminantys. (Psalmyno 141:2; Apreiskimo 5:8; 8:4)
ˇ ¯ ˇ ˇ
Kaip gera zinoti, kad mus nuosirdzios maldos pasie-
ˇ ˇ ˙
kia ir dziugina Visavald Viespat. Tad jei nori suarte-
ˇ
ti su Jehova, nuolankiai kasdien jam melskis. Isliek
ˇ ˙
jam savo sird nieko neslepdamas. (Psalmyno 62:9
ˇ ¯ ˇ ˇ ˙
[62:8, Brb]) Issakyk rupescius, dziaugsmus, padek,
ˇ ˇ ˙
slovink j ir tavo rysys su juo sustipres.
Garbinkime Jehov
13 Su Jehova bendraujame kitaip nei su draugu ar gi-
ˇ ˇ
minaiciu. Mes garbiname j, atiduodami pelnyt slo-
¯
v. Teisingas Dievo garbinimas yra mus gyvenimo
kelias. Tyrai garbindami Jehov parodome jam nuo-
ˇ ˇ ˇ
sirdzi meil, atsidavim — tai suvienija visus isti-
¯ ˇ ˙
kimus Jehovos kurinius tiek danguje, tiek zemeje.
˙ ˇ ˙
Reg ˇ ejime apastalas Jonas gird ejo angel, skelbiant:
˙ ˙ ˇ ¯
„Slovinkite T, kuris sutvere dang ir zem, jur ir
ˇ ˇ
vandens saltinius!“ (Apreiskimo 14:7, Brb)
14 Kodel ˙ ˇ
turime garbinti Jehov? Pamstyk apie sio-
ˇ
je knygoje aptartas jo savybes: sventum, gali, susi-
ˇ
valdym, teisingum, drs, gailestingum, ismint,
ˇ
nuolankum, meil, atjaut, istikimyb ir gerum. Je-
ˇ
hova yra neprilygstamas vis si puiki savybi si-
¯
kunijimas. Kai bandome suvokti jo tobulum, supran-
ˇ
tame, kad Jehov vadinti didzia ir puikia Asmenybe
ˇ ˇ
per maza. Jis yra nepaprastai slovingas ir be galo di-
˙ ˙
dis. (Izaijo 55:9) Be abejones, Jehova yra teisetas vi-
ˇ ˙
13, 14. K reiskia garbinti Jehov ir kodel privalu tai daryti?
ˇ ˇ
Krik scioni sueigos duoda puiki prog garbinti Jehov
satos Valdovas, kur privalu garbinti. Bet kaip galime

tai daryti?
˙
15 Jezus ˙
pasake: „Dievas yra dvasia, ir jo garbintojai
ˇ
turi slovinti j dvasia ir tiesa.“ (Jono 4:24) Vadinasi,
ˇ ˇ ˇ ˇ ˙
garbinti j turime is sirdies, trykstancios tikejimu ir
ˇ
meile, vedami jo dvasios. Be to, slovinti jˇ reikia ir
ˇ
tiesa, tai yra vadovaujantis tiksliu Dievo Zodzio pa-
ˇ
zinimu. Puiki proga garbinti Jehov „dvasia ir tiesa“
ˇ ˇ ¯
yra krikscioni samburiai. (Hebrajams 10:24, 25)
˙ ˇ
Giesmemis slovindami Jehov, drauge ˇ melsdamiesi,
klausydami, kaip aptariamas Dievo Zodis, ir patys da-
lyvaudami tuose aptarimuose parodome savo meil
jam ir tyrai j garbiname.
15. Kaip galime garbinti Jehov „dvasia ir tiesa“ ir koki galimyb
ˇ ˇ
teikia krikscioni sueigos?
˙
ˇ ˇ
16 Jehov garbiname ir viesai j slovindami, tai yra
˙ ˇ
kalbedami apie j su kitais. (Hebrajams 13:15) Is tik-
rj skelbti gerj naujien apie Jehovos Karalyst
ˇ
yra svarbiausias darbas, pavestas tikriesiems kriks-
ˇ ˇ ˙ ˇ
cionims. (Mato 24:14) Is meiles Jehovai s darb
ˇ ¯
dirbame noriai. Argi netrokstame buti savo Dievo
liudytojai ir paneigti melagystes, ˇ ˙ kurias apie j sklei-
ˇ ˇ
dzia „sio pasaulio dievas“ Setonas Velnias, ‘netikin-
ˇ
tiems. . . apakins protus’? (2 Korintieciams 4:4, Jr;
Izaijo 43:10-12) O kai apmstome nuostabias Je-
hovos savybes, argi nenorime pasakoti apie jas ki-
¯
tiems? Tikrai negali buti malonesnio darbo, kaip
˙ ˇ ˙ ˇ ¯ ˇ
padeti zmonems pazinti ir pamilti mus dangisk-
˙
j Tev.
17 Bet garbinti Jehov reiskia ˇ
dar daugiau. Kad j
garbiname, turime parodyti visu savo gyvenimu.
ˇ ˇ
(Kolosieciams 3:23) Jeigu pripazstame Jehov visa-
ˇ ˇ ˙
tos Viespaciu, stengsimes vykdyti jo vali visur: savo
ˇ ˙
seimoje, darbe, bendraudami su kitais ir net ilseda-
˙ ˇ ˇ
miesi. Stengsimes istikimai, „visa sirdimi“ jam tar-
ˇ ˇ
nauti. (1 Metrasci 28:9) Tikras Dievo garbinimas
¯ ˇ
negali buti veidmainiskas, — mes negyvensime dvi-
˙
lypio gyvenimo, slapta darydami sunkias nuode-
ˇ ˙ ˙
mes. Istikimybe neleis to daryti, meile skatins bjau-
˙ ˙
retis veidmainyste. Mus saugos ir Dievo baime. Ji
¯
irgi butina artimai draugystei su Jehova. (Psalmyno
25:14)
ˇ ˇ ˙
16. Koks svarbus darbas pavestas tikriesiems krikscionims ir kodel
noriai j vykdome?
ˇ ˙ ˇ
17. K dar reiskia garbinti Jehov ir kodel turime garbinti j istiki-
mai?
˙ ¯
Sekime Jehova
˙
18 Paskutiniame kiekvienos dalies skyriuje aptareme,
¯ ˙
kaip galime ‘buti Dievo sekejai, kaip jo mylimi vai-
ˇ ˇ
kai’. (Efezieciams 5:1) Niekada nepamirskime, jog
˙
nors ir esame netobuli, galime atspindeti tobulas Je-
ˇ
hovos savybes: gali, teisingum, ismint ir meil.
ˇ ˇ ˇ
Taciau is kur zinome, kad sekti Visagaliu manoma?
ˇ ˙
Prisimink, Jehovos vardo reiksme pasako, jog jis gali
tapti kuo reikia, kad gyvendint savo sumanymus,
ˇ ˙
ir tai isties nepaprastas sugebejimas. O ar mums tai
nemanoma? manoma.
19 Esame sukurti pagal Dievo paveiksl. (Pradzios ˇ
˙ ˇ ˙ ¯
1:26) Vadinasi, skiriames nuo kit zemes kurini. Ne-
same vien instinkt, gen ar aplinkos valdomi. Jeho-
va yra mums davs brangi dovan — laisv vali.
¯
Trukumai ir netobulumas nekliudo patiems formuo-
¯ ˇ
ti savo asmenyb. Ar nori buti mylintis, ismintingas,
ˇ ˙
teisingas zmogus, deramai naudojantis savo jegas?
¯
Jehovos dvasios padedamas toks buti gali! Pagalvok,
˙
kodel verta to siekti.
20 Tu tiksi dangiskajam ˇ ˙ ˇ ˇ
Tevui ir dziuginsi jo sird.
(Patarli 27:11) Taip gali netgi ‘tobulai patikti’ Jeho-
ˇ
vai, nes jis supranta, kad esi silpnas. (Kolosieciams 1:
9, 10) Ir jei nepaliausi ugdytis geras savybes bei sek-
ˇ ˙ ¯ ˇ
ti mylinciu Tevu, gausi nuostabi galimyb buti svie-
ˇ ˙ ˇ
sos neseju siame tamsiame nuo Dievo atitolusiame
˙
pasaulyje. (Mato 5:1, 2, 14) Taip padesi skleisti pui-
˙ ˇ ˙
kios Jehovos asmenybes spindes visoje zemeje. Ko-
˙
kia garbe!
˙ ˇ ˙
18, 19. Kodel netobuliems zmonems manoma sekti Jehova Dievu?
˙
20. Kodel verta stengtis sekti Jehova?
˙
˙
„Artinkites prie Dievo,
¯
ir jis artinsis prie jus“
ˇ
21 Sis paprastas paraginimas, uzra ˇ ˇ ¯
sytas Jokubo 4:8,
ˇ ˙ ˇ
yra daugiau nei konkretus mums uzbreztas tikslas.
˙ ¯ ˇ
Tai kelione, ir ji niekad nesibaigs, jei busime istiki-
mi. Mes niekada nepaliausime artintis prie Jehovos.
ˇ
Nesiliausime semtis zini apie j. Nemanykime, kad
ˇ ˙ ˙
si knyga atskleide visk apie Jehov. Mes aptareme
ˇ ˇ
tik nedidel dal to, k apie j galima suzinoti is Bib-
ˇ ˇ
lijos! Bet net ir Biblija neatskleidzia visko. Apastalas
˙ ˙
Jonas teige, kad jei visi Jezaus darbai, kuriuos jis at-
ˇ ˙ ¯ ˇ
liko zemeje, but surasyti, „visas pasaulis nesutalpin-
¯ ˇ
t knyg, kurios but parasytos“. (Jono 21:25, Brb)
¯
Jeigu taip sakoma apie Sun, tai k galima pasakyti
˙
apie Tev!
˙ ˇ ˇ
21, 22. Kokia kelione laukia vis Jehov mylinci zmoni?
Nepaliaujamai
artinkis prie Jehovos
˙ ¯
Apmstykime
Psalmyno 25:1-22. Kaip galime artintis prie Jehovos ir kok
˙
pasitikejim juo gysime tai darydami?
˙ ˇ ˙ ˇ
Ozejo 6:3. Kaip si eilute parodo, kad pazinti Jehov reikia pa-
ˇ ˇ
stang ir kad tas pazinimas atnesa palaim?
Mato 16:21-27. Jei norime sekti Jehova, k turime laikyti sau
ˇ
pavyzdziu ir koki dvasi rodyti?
ˇ ˇ ˙
Apreiskimo 21:3, 4. K daryti tave skatina Jehovos pazadetos
palaimos?
ˇ ˇ
22 Net amzinai gyvendami nesuzinosime apie Jeho-
v visko. (Mokytojo 3:11) Tad pagalvok, kokia ateitis
¯ ˇ ¯ ˇ
mus laukia. Per simtus, tukstancius, milijonus ir net
ˇ
milijardus met gysime daug nauj zini apie Jeho-
ˇ
v ir vis tiek vis laik bus aisku, kad dar yra bega-
˙ ˇ
le nuostabi neatskleist dalyk. Mes troksime t
ˇ ˇ ˇ
zini, nes visada pritarsime psalmininko zodziams:
˙
„Man gera arteti prie Dievo.“ (Psalmyno 73:28, Brb)
ˇ
Amzinasis gyvenimas bus be galo prasmingas ir mar-
ˇ ˇ
gas, o Jehovos pazinimas visada teiks didziul pasi-
tenkinim.
23 Atsiliepk Jehovos meil jau dabar. Mylek ˙
j visa
ˇ ˙
sirdimi, siela, protu ir jegomis. (Morkaus 12:29, 30)
˙ ¯ ˇ ˇ
Tegul toji meile buna istikima ir amzina. Sprsdamas
svarbius ir ne tokius svarbius reikalus visuomet va-
ˇ ˙
dovaukis tuo paciu principu — daryk tai, kas pades
ˇ ˙
tau stiprinti santykius su savo dangiskuoju Tevu. Tad
artinkis prie Dievo ir jis artinsis prie tavs, — ir tegul
¯ ˇ
taip buna vis amzinyb!
23. K daryti esame skatinami?
˙
Ar pageidautumete daugiau informacijos?
˙
Susisiekite su Jehovos liudytojais svetaineje www.jw.org

Artinkimės Pie Jehovos

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Artinkimės Pie Jehovos

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

ARTINKIMES PRIE JEHOVOS

Ar laikai save Dievo draugu? Daug kam

4 „Jehova yra. . . didis savo galia“ 37

23 „Dievas mus pirmas pamilo“ 231

gyvenimą, grįžti į Egiptą ir išvaduoti izraelitus iš ver-

Bet jis paklausė štai ko: „Kai nueisiu pas izraelitus ir

vas turi vardą. Neturėtume manyti, jog tai maža-

neprilygstamas visa ko Kūrėjas ir savo tikslų įgyven-

10Štai pavyzdys: tėvai žino, kiek lankstumo ir su-

Kai Mozė paminėjo Dievo vardą faraonui, išdidusis

Kai kurie Jehovos titulai

1, 2. a) Kas daugeliui atrodo nemanoma, bet k garantuoja Bibli-

4 Ar turi artim draug, kuriuo gali pasikliauti? Tas

palaim. (Morkaus 6:34; Luko 4:43) Bet akivaiz-

(Pakartoto statymo 33:2, Jr; Judo 14) Tyr Dievo

„Jehova yra. . . didis savo galia“

Svarbi Jehovos savybė

su galinguoju Dievu Jehova, kurio akivaizdoje net

20 sivaizduok: sutinki tok didel ir galing vyr, jog

ar Bendraautoriu. (Patarli 8:30; Mato 19:4) Ne, jis va-

Dievas laiduoja apsaug

10 Trys jauni hebrajai Sadrachas, Mesachas

(Mato 2:1-15) Iki nustatyto laiko Dievas savo bran-

(Galatams 5:22, 23) Kai esame prislėgti ir bendrati-

6Hebrajų pranašų raštuose apie atkūrimą kalbama

bilono žydai grįžo į Jeruzalę ir atstatė Jehovos šven-

tės sostą, ėmė rūpintis Dievui ištikimų žmonių dvasi-

6—8. a) Apie ką ne sykį rašė hebrajų pranašai ir kaip jų žodžiai išsi-

įtakos. (Romiečiams 2:29; Apreiškimo 18:1-5) Nuo

me rojuje. Kokia prasme? Dvejopa. Pirma, mes tar-

19 Elijas nebuvo pirmas, tikejs ˙ ˙ ˇ

Skelbdami gerj naujien

mat, gal net patys patyr koki nors neteisyb. Taip,

nuo Dievo, kad jis nusikalst, nuo Visagalio, kad jis

Jehovos poelgis buvo sykiu ir teisingas, ir gailestin-

„Jehovos statymas tobulas“

lėsi savo artimą kaip save patį“ — tai antras didžiausias

Brb; 4:1-4; Kunig 17:11; Hebrajams 11:4) Jehova

Gyvas teisingumo pavyzdys

juos maitindamas, gydydamas ir net prikeldamas, jis

dami gerj naujien? Pirmiausia teisinga yra viso-

taip, kaip su mumis elgiasi Jehova. Lengva smerkti,

reikalavimais, o ne savo nuomone. Taip jie veikia ‘be

Zod! Ar kada nors esi gavs labai paguodziant lais-

skaityti ir apmstyti. (Psalmyno 1:2) Prireikus galime

„Padarysiu tavo palikuonis tokius gausingus

18. Kam buvo sudaryta „naujoji sandora“?

tobulai save valdyti. (Izaijo 42:14) O kaip nuolanku-

Jehova yra supratingas

giau, nei galime padaryti. Biblijoje „geri ir supratingi“

„Pilna gailestingumo ir ger vaisi“

ralyst. Kas mus skatina tai daryti? Pirmiausia mei-

17 Kaip dar galime parodyti, kad esame pilni gailes-

„Dievas mus pirmas pamilo“

15. Kas Biblijoje

karalius Juozapatas. Kai kar-

Jehova rodo savo meil darbais

4, 5. Kaip Biblijoje Jehovos atjauta savo tautai palyginama su mo-

giau! Juk esame sukurti pagal jo paveiksl. (Pra-

Kada Jehova nerodo atjautos

„Koks didis Jo gerumas“!

11 Jehova taip pat istikimai ˇ ˇ ˇ

sužinojome, kad tai nėra neįmanoma. Juk Mozė kal-

(Pakartoto statymo 33:2, Jr; Judo 14) Tyr Dievo

20 sivaizduok: sutinki tok didel ir galing vyr, jog

19 Elijas nebuvo pirmas, tikejs ˙ ˙ ˇ

mat, gal net patys patyr koki nors neteisyb. Taip,

Zod! Ar kada nors esi gavs labai paguodziant lais-

ralyst. Kas mus skatina tai daryti? Pirmiausia mei-

Jehova rodo savo meil darbais