Professional Documents
Culture Documents
Bendrojo Ugdymo Mokyklų Vertintojų Kompetencijų Aprašas
Bendrojo Ugdymo Mokyklų Vertintojų Kompetencijų Aprašas
2020
Turinys
Anotacija..............................................................................................................................3
Tikslai, uždaviniai, principai.............................................................................................6
Vertintojų kompetencijų struktūra...................................................................................7
Vertintojų kompetencijų modelis.....................................................................................18
Vertintojų atrankos procedūros.......................................................................................21
Vertintojų atestavimo procedūros....................................................................................25
Literatūros ir kitų informacinių šaltinių sąrašas............................................................33
PRIEDAI.............................................................................................................................35
2
ANOTACIJA
Bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo tikslas – skatinti mokyklas tobulėti
siekiant geresnės ugdymo(si) kokybės ir geresnių mokinių pasiekimų. Atliekant išorinį vertinimą yra
skatinamas mokyklos veiklos kokybės ir daromos pažangos įsivertinimas, mokyklos bendruomenės
susitarimai dėl veiklos kokybės sampratos ir kokybės gerinimo. Mokyklos, tobulindamos veiklą, siekia
sudaryti geresnes sąlygas mokiniui ugdytis, tobulėti, siekti pažangos ir aukštesnių rezultatų. Išorinio
vertinimo rezultatai padeda priimti patikimais duomenimis grįstus sprendimus dėl pagalbos mokyklai ir
pan.
Išorinį vertinimą vykdo tik atrinkti ir atestuoti asmenys, baigę mokymus, išmanantys išorinio
vertinimo metodiką ir procedūras ir turintys vertinimo praktikos. Nacionalinė švietimo agentūra,
vykdydama vertintojų atranką ir atestaciją, turi užtikrinti, kad bendrojo ugdymo programas vykdančiose
mokyklose išorinį vertinimą atliktų atrinkti nustatytus reikalavimus atitinkantys vertintojai. Į vertintojus
atrinkti asmenys turi turėti pozityvias, į Mokyklos veiklos tobulinimą ir pagalbos mokytojui teikimą
orientuotas nuostatas, atestuoti vertintojai turi demonstruoti profesionalumą, padedantį pasiekti išorinio
vertinimo tikslo.
Dalyvaudami Nacionalinė švietimo agentūros mokymuose vertintojai įgyja gebėjimus atlikti
išorinį vertinimą, teikti grįžtamąjį ryšį, susijusį su mokymo tobulinimu, konstruktyviai ir etiškai
bendrauti su mokytojais ir mokyklos vadovais. Dalyvavimas mokyklų veiklos kokybės išoriniame
vertinime sudaro sąlygas ir nuolatiniam kompetencijų tobulinimui veikiant praktiškai.
Mokyklos išorinio įvertinimo paskirčiai svarbu, kad vertinimą atliktų profesionalūs vertintojai,
demonstruojantys profesionalumą, etišką elgesį, išmanantys ugdymo procesą, paisantys mokinių ir
mokyklos bendruomenės interesų. Tačiau pasitaikantys mokytojų vieši pasisakymai bei mokyklų vadovų
ir mokytojų nuomonės tyrimas (Survutaitė, 2011) atskleidžia, kad pasitaiko atvejų, kai suabejojama dėl
vertintojų kompetencijų, pastebimo neatsakingumo, neetiško nuomonės pareiškimo, kas mažina
pasitikėjimą teikiamomis išvadomis, leidžia suabejoti vertinimo objektyvumu, kompromituoja visą
atliekamą išorinį mokyklų veiklos kokybės vertinimą, kuris yra svarbus ir veiksmingas švietimo kokybės
sistemos siekiams užtikrinti.
Mokyklų veiklos vertinimas yra svarbi švietimo kokybės gerinimo prielaida ir sąlyga. Jis,
padėdamas nustatyti stiprias ir silpnesnes mokyklos veiklos sritis ir pasiūlydamas tobulinimo kryptis,
padeda artėti prie kokybiškesnio švietimo, kas akcentuojama Valstybinėje švietimo 2013–2022 m.
strategijoje, yra reikšminga stiprinant šiuolaikinės pamokos, grįstos mokymosi paradigma, raišką, būtiną
3
norint sėkmingai įdiegti atnaujintas bendrąsias programas, kurių parengimas ir įdiegimas prisideda prie
ilgalaikių strateginių dokumentų – Valstybinės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija
„Lietuva 2030“, ir Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2015 m. rugsėjo 25 d. rezoliucijos „Keiskime
mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų“ ketvirto darnaus vystymosi tikslo
„Užtikrinti įtraukų ir lygiavertį kokybišką švietimą ir visiems suteikti mokymosi visą gyvenimą
galimybių“ – nuostatų įgyvendinimo.
Bendrojo ugdymo mokyklų vertintojų kompetencijų aprašo paskirtis – padėti užtikrinti
Bendrojo ugdymo programas vykdančių mokyklų vertintojų atrankos ir rengimo kokybę bei tinkamą
plėtrą. Remiantis šiuo aprašu bus rengiama vertintojų mokymų programa ir medžiaga mokymams. Į
mokymus planuojama pakviesti penkiasdešimt naujai atrinktų išorės vertintojų, taip padidinant ir
sustiprinant dabar dirbančių išorės vertintojų grupės pajėgumus.
Remiantis šiuo aprašu numatoma atnaujinti ir „Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas,
veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą“, patvirtintą Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2018 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. V-962.
Dokumentai, kuriais remtasi rengiant Bendrojo ugdymo mokyklų vertintojų kompetencijų
aprašą: Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir
vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m.
balandžio 2 d. įsakymu Nr. ISAK-587 „Dėl Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos
išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“(Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2018 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. V – 962 redakcija), Mokyklų, vykdančių
bendrojo ugdymo programas, veiklos išorinio vertinimo išorės vertintojų atrankos ir atestavimo
taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. birželio 5 d.
įsakymu Nr. ISAK-1113 „Dėl Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos išorinio
vertinimo išorės vertintojų atrankos ir atestavimo taisyklių patvirtinimo“, Kvalifikacinių reikalavimų
valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašu“,
patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintomis 2011 m. liepos 1 d. įsakymu
Nr. V-1194 „Dėl Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus
aukštąsias mokyklas) vadovams aprašo patvirtinimo“, Mokytojo profesijos kompetencijos aprašu“,
patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. ISAK-
54 „Dėl Mokytojo profesijos kompetencijos aprašo patvirtinimo“, Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo
koncepcija“, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 30 d.
įsakymu Nr. V-899 „Dėl Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijos tvirtinimo“, Bendrųjų
4
programų atnaujinimo gairėmis, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2019 m.
lapkričio 18 d. įsakymu Nr. -1317 „Dėl Bendrųjų programų atnaujinimo gairių patvirtinimo“.
Aprašo sandara: Anotacija, kurioje trumpai atskleidžiama Aprašo esmė, paskirtis, aktualumas,
nauda tikslinei grupei; Teorinės nuostatos, pagrindžiančios vertintojų kompetencijos struktūrą, kurią
sudaro bendrosios ir specialiosios išorės vertintojų kompetencijos; Pretendentų į vertintojus atrankos
modelis; Vertintojų atestacijos modelis; Priedai, kuriuose pateikiami instrumentai (užduotys
pretendentams, komisijų nariams skirtos vertinimo formos ir kt. visoms Apraše pateiktoms procedūroms,
nurodant kiekvienos kompetencijos vertinimo kriterijus ir raiškos lygius, pateikiant žemiausio lygmens
aprašymą).
Aprašo taikymas (nauda tikslinėms grupėms). Bendrojo ugdymo mokyklų vertintojų
kompetencijų aprašo paskirtis – Nacionalinei Švietimo agentūrai padėti užtikrinti Bendrojo ugdymo
programas vykdančių mokyklų išorės vertintojų atrankos ir rengimo kokybę bei tinkamą išorinio
vertinimo plėtrą.
Aprašas gali būti taikomas šiais atvejais:
• Nusakant reikalavimus vertintojų profesinei veiklai ir skelbiant atranką.
• Organizuojant atrankos procedūrą.
• Rengiant atrinktų pretendentų į vertintojus mokymus.
• Atestuotų vertintojų įsivertinimui ir refleksijai.
• Organizuojant vertintojų atestacijos procedūrą.
• Rengiant ir įgyvendinant vertintojų kvalifikacijos tobulinimo programas.
Remiantis šiuo aprašu galima rengti išorės vertintojų mokymų programą ir medžiagą mokymams
pretendentams į vertintojus.
Apraše pateikiama Bendrojo ugdymo mokyklų išorės vertintojų kompetencijų struktūra, kurios
pagrindu sudaryti nauji vertintojų atrankos ir atestacijos modeliai. Juose taikomos procedūros ir
naudojami instrumentai padės Nacionalinei švietimo agentūrai išoriniam vertinimui atsirinkti asmenis,
kurie turės pozityvias į mokyklos veiklos tobulinimą ir pagalbos mokytojui teikimą orientuotas nuostatas,
išmanys šiuolaikinę pamokos sampratą, ugdymo procesą, jį reglamentuojančius dokumentus.
Pretendentų į vertintojus atrankos modelio procedūros numatytos kaip užtikrinančios atrankos proceso
objektyvumą, skaidrumą ir atvirumą.
Apraše apibrėžtos kompetencijos ir pateikti jų raiškos lygmenys skirti vertintojų profesinės veiklos
refleksijai, įsivertinant savo profesinės veiklos rezultatus, taip pat išsikeliant kvalifikacijos tobulinimo
tikslus, planuojant karjeros galimybes, stiprinant savo įsivertinimo, vertinimo ir atskaitomybės kultūrą.
5
Apraše pateikiami instrumentai atrankos ir atestacijos procedūroms padeda užtikrinti šiuos
pretendentų vertintojų atrankos ir vertintojų atestavimo principus:
• objektyvumą – vertintojų atranka ir atestavimas vykdomi dalykiškai, nešališkai ir be
išankstinių nuostatų;
• skaidrumą – vertintojų atranka ir atestavimas atviras, aiškus, informatyvus vertinamojo
ir vertinančiojo asmens dialogas;
• viešumą –vertintojų atranka ir atestavimas vykdomi viešai, suteikiama apeliacijos teisė;
• tęstinumą – išorės vertintojų atestacija yra savanoriškas kiekvieno išorės vertintojo
periodiškai į profesinį tobulinimą orientuotas veiklos vertinimas.
Aprašo tikslas – padėti užtikrinti kad bendrojo ugdymo programas vykdančiose mokyklose išorinį
vertinimą atliktų atrinkti nustatytus reikalavimus atitinkantys vertintojai.
Aprašo uždaviniai:
• į vertintojus padėti atsirinkti asmenis, kurie turi pozityvias į mokyklos veiklos tobulinimą ir
pagalbos mokytojui teikimą orientuotas nuostatas, išmanys šiuolaikinę pamokos sampratą,
ugdymo procesą, jį reglamentuojančius dokumentus.
• padėti atnaujinti vertintojų atestacijos procedūras, padedančias kryptingai tobulinti vertintojų
bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas, paskatinti siekti išorės vertintojų atestacijos procedūrų
naujos kokybės.
6
Vertintojo profesinė veikla įpareigoja nuolat tobulinti bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas
visą aktyvios profesinės karjeros laikotarpį. Vertintojai asmeniškai yra atsakingi už aktyvų dalyvavimą
kompetencijų tobulinimosi veiklose.
Vertintojo karjeros etapai siejami su turimomis ir tobulinamomis kompetencijomis per jų
vertinimą atestacijos metu. Tobulėdamas savo profesinėje veikloje vertintojas skirtingais lygmenims
ugdosi savo konkrečias bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas.
Atsižvelgiant į švietimo ir visuomenės kaitos keliamus reikalavimus išoriniam vertinimui aprašas
gali būti atnaujinamas.
TEORINĖS NUOSTATOS
Kompetencijos apibrėžtis. Kompetencijos sąvoka sutinkama tiek mokslo darbuose, tiek teisės
aktuose, tiek kituose skirtingo lygmens ir paskirties dokumentuose, reglamentuojančiuose profesionalų
veikimą.
Moksle pateikiamos skirtingos kompetencijos koncepto apibrėžtys. Iš esmės Lietuvoje dėl
kompetencijos turinio apibrėžties mokslininkų diskutuoti ir tartis pradėta daugiau kaip prieš dešimtmetį,
suintensyvėjus Bolonijos proceso dokumentų svarstymui ir studijų programų pertvarkai aukštosiose
mokyklose, taip pat pradėjus rengti Nacionalinę kvalifikacijų sąrangą, vykdant Europos Parlamento ir
Tarybos rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo
(2008/C111/01).
Šiandien iš esmės sutarta, kad kompetencijos turinį atskleidžia asmens žinios, gebėjimai /
įgūdžiai, nuostatos ir vertybės, demonstruojamos profesinėje veikloje. Šia nuostata ir yra vadovaujamasi,
rengiant skirtingų veiklos sektorių profesinę veiklą reglamentuojančius dokumentus, nors mokslininkų
darbuose buvo akcentuojami tam tikri kompetencijos struktūros skirtumai.
Pvz., Pukelis, Pileičikienė (2006) kompetenciją apibrėžia kaip žmogaus gebėjimą, remiantis
turimomis žiniomis, gebėjimais ir požiūriu, atlikti tam tikrą profesinės veiklos dalį realioje ar
imituojamoje situacijoje. Jucevičienė, Lepaitė (2000) kompetenciją apibūdina kaip žmogaus
kvalifikacijos raišką, t. y. gebėjimą veikti, sąlygotą individo žinių mokėjimų, įgūdžių, požiūrių,
asmenybės savybių bei vertybių. Ugdymo(-si) (profesinio tobulėjimo) tikslu tampa kompetencija,
apimanti ne tik žinias ir įgūdžius, kurie sudaro įgyjamos kvalifikacijos branduolį, bet ir požiūrių bei
7
asmeninių savybių visumą ir jų pokyčių veikloje įvertinimą, tuo pačiu per visą gyvenimą mokantis iš
savo veiklos rezultatų (Lepaitė, 2001, p.39)
Rengiant Bendrojo ugdymo mokyklų vertintojų kompetencijų aprašą vadovaujamasi
nuostata, kad vertintojo kompetenciją sudaro jo nuostatos, žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kurių
raiška stebima visuose išorinio vertinimo etapuose: pasirengime išoriniam vertinimui, vertinimo
procese mokykloje, vertinimo rezultatų analizėje ir apibendrinime, ataskaitos rengime ir derinime
bei pateikime mokyklai.
Bendrųjų kompetencijų turinys. Pasak Laužacko (2008), bendrosios kompetencijos – tai plačios
paskirties ir panaudojimo diapazono žmogaus gebėjimai, kurių formavimas didžiąja dalimi paremtas
asmeninėmis savybėmis (cit. Žydžiūnaitė ir kt., 2012, p. 27). Bendrosios kompetencijos pritaikomos
įvairiuose kontekstuose. Dažnai yra vartojamas bendrųjų kompetencijų sinonimas – bendrieji gebėjimai.
Visiems bendriesiems gebėjimams būdingos šios savybės: daugiafunkcionalumas, perkeliamumas,
kompleksiškumas, daugiamatiškumas. Pasak Laužacko (2005, cit. Žydžiūnaitė ir kt., 2012, p. 26)
bendrąsias kompetencijas (gebėjimus) klasifikuojančios raktinės, bendrosios, ekstrafunkcinės, plataus
veikimo pobūdžio kompetencijų koncepcijos yra nedaug besiskiriančios viena nuo kitos, o jose
bendrosios kompetencijos suprantamos kaip gebėjimai įsisavinti reikalingas žinias, žinojimas, kaip
elgtis, ir žinių taikymas konkrečiose situacijose.
Visos bendrosios kompetencijos pagal Laužacką (2008, cit. Žydžiūnaitė ir kt., 2012, p.28) gali būti
skirstomos į keturias grupes. Tai:
1. Formaliosios kognityvinės kompetencijos: gebėjimas analitiškai, sistemiškai mąstyti,
kūrybiškumas, gebėjimas spęsti problemas, gebėjimas kritiškai mąstyti, naudotis
informacinėmis technologijomis, gebėjimas mokytis ir pan.
2. Formaliosios psichomotorinės kompetencijos: gebėjimas būti koordinuotam,
demonstruoti greitą reakciją, būti koncentruotam ir kt.
3. Asmeninės kompetencijos: veiklos atžvilgiu: būti tiksliam, sąžiningam, atsakingam,
kruopščiam, inovatyviam ir pan.; savęs atžvilgiu: būti iniciatyviam, sąžiningam,
atsakingam, kruopščiam, pasitikėti savimi, būti optimistiškam ir pan.
4. Socialinės kompetencijos: būti komunikabiliam, tolerantiškam, partneriškam, gebėti
korektiškai bendrauti, būti socialiai aktyviam, gebėti dirbti grupėje, valdyti transakcinius
ryšius, vadovauti ir pan.
8
Aukštąjį išsilavinimą turinčio specialisto kompetencijos pagal Bulajevą ir kt. (2011)
suklasifikuojamos į tris grupes. Tai:
1. Instrumentinės kompetencijos, reikalingos tam tikram tikslui pasiekti. Tai kognityviniai,
metodologiniai, technologiniai ir lingvistiniai gebėjimai, tokie kaip gebėjimas atlikti analizę
ir sintezę, organizuoti ir planuoti, bazinių bendrųjų žinių turėjimas, bendravimas žodžiu ir
raštu.
2. Tarpasmeninės kompetencijos, apimančios bendravimą ir bendradarbiavimą: gebėjimą
tinkamai išreikšti savo mintis, jausmus, nuomones ir kt. Tai kritikos ir savikritikos gebėjimai,
gebėjimas dirbti komandoje, interpersonaliniai (sąveikos) įgūdžiai, gebėjimas dirbti
tarpdalykinėje komandoje, komunikuoti su kitų sričių ekspertais, etinis įsipareigojimas ir pan.
3. Sisteminės kompetencijos, paremtos instrumentinėmis ir tarpasmeninėmis kompetencijomis
ir susijusios su gebėjimu įžvelgti tam tikroje srityje egzistuojančią sistemą, keisti esamas ir
kurti naujas sistemas. Tai gebėjimas taikyti žinias praktikoje, tyrimo įgūdžiai, gebėjimas
mokytis, adaptuotis naujose situacijose, gebėjimas generuoti naujas idėjas (kūrybingumas),
gebėjimas vadovauti, gebėjimas savarankiškai dirbti, rūpinimasis kokybe ir kt.
Rengiant Bendrojo ugdymo mokyklų vertintojų kompetencijų aprašą vadovaujamasi
nuostata, kad bendroji kompetencija – tai holistinė asmens galimybių raiška, akcentuojant
individo savybes, vertybines nuostatas bei gebėjimą realizuoti sukauptą potencialą ir patirtį
veikloje, profesinį lankstumą ir mobilumą. Vertintojo bendrosios kompetencijos – tai savybės ir
nuostatos, užtikrinančios išorinio vertinimo principų (tokių kaip etiškumo, objektyvumo,
skaidrumo) laikymąsi, ir vertintojo žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, leidžiantys pasiekti išorinio
vertinimo tikslą bei išspręsti jo uždavinius vertintojų komandos praktinėje veikloje mokykloje.
Vertintojų specialiųjų kompetencijų apibrėžtis. Vertintojų specialiųjų kompetencijų apibrėžtis
sietina su mokyklos veiklos kokybės vertinimo procesais ir procedūromis, Specialiosios vertintojų
kompetencijos taip pat susijusios su jų profesiniu, tobulėjimu ir kvalifikacija: papildomos specialiosios
kompetencijos reikalingos kylant vertintojo kvalifikacijai. Profesinis veikimas ir tobulėjimas yra susijęs
su vertintojo poreikiu nuolat reflektuoti savo veiksmus ir ieškoti atsakymų į klausimus, iškylančius
išorinio vertinimo metu.
Profesinio tobulėjimo procese, pasak Dahlberg, Drew, Nyström (2001, cit. (Žydžiūnaitė ir kt.,
2012), yra svarbios dvi dimensijos: 1) turinys, apimantis asmens veiklos tikslus ir uždavinius bei
atsakantis į klausimus, ko siekia konkrečios veiklos vykdytojai ir priėmėjai bei ką turi atlikti atitinkama
9
profesinė grupė; 2) procesas, rodantis, kaip ši profesinė grupė siekia tikslo arba kaip vykdo konkrečius
uždavinius.
Aprašo rengėjams priimtinas mokslininkų grupės (Žydžiūnaitė ir kt., 2012) požiūris, kad nuostata,
jog kompetencijas galima dėlioti į klasterius, kategorijas ir pan., kai visos jos be išimties savo turinyje
talpina tradicinius elementus – žinias, įgūdžius, gebėjimus, vertybes, lūkesčius, asmens savybes, yra
rigidiška. Šios mokslininkų grupės nuomone, prasmingiau profesinės veiklos lauke remtis bendrosios
arba praktikos kompetencijos samprata, kadangi praktikos kompetencija, kaip pavieniai konstruktai, yra
netaikoma veiklos kontekstuose ir situacijose, o pastarųjų atskiri elementai, pvz., gebėjimai ir žinios,
vertybės ir gebėjimai ir pan., sąveikauja pagal veiklos poreikius.
Rengiant Bendrojo ugdymo mokyklų vertintojų kompetencijų aprašą vertintojo praktikos
kompetencija išskleidžiama kaip specialieji gebėjimai, sąlygojantys sėkmingą vertintojo, kuriuo
pasitikėtų mokykla, veiklą. Specialieji visų vertintojų gebėjimai siejami su švietimą
reglamentuojančių teisės aktų, šiuolaikinės ugdymo proceso sampratos išmanymu, gebėjimu
stebėti ugdymo procesą, įžvelgti ir analizuoti dalies / dalių ir visumos sisteminius ryšius, išorinio
vertinimo proceso ir procedūrų žinojimu ir vykdymu, pagal išorinio vertinimo procedūras ir
vertintojų komandai keliamus uždavinius nustatyti specialieji papildomi gebėjimai kuruojančiam
ir vadovaujančiam vertintojui.
Specialiųjų kompetencijų, reikalingų vertinimo procedūroms atlikti, pagrindimas. Mokslo
požiūriu vertinimas apibrėžiamas kaip sistemingas duomenų rinkimo, analizės, interpretacijos ir
apibendrinimo procesas, kurio paskirtis – pateikti informaciją įvertinimo sprendimams priimti
(Stufflebeam ir kt., 2000; Rossi, 2004; Weiss, 2004; Žydžiūnaitė ir kt., 2009).
Pagal reglamentuojančius dokumentus savo nuostatomis ir procedūromis išorinis vertinimas gali
būti charakterizuojamas dviem vertinimo koncepcijomis: formuojamojo ir reaguojančiojo
konstruktyvaus vertinimo. Jų nuostatų realizavimas vertintojo praktinėje veikloje reikalauja tam tikrų
specialiųjų kompetencijų.
Formuojamasis vertinimas – tai vertinimas, kurio paskirtis yra surinkti duomenis ir informaciją,
padedančią išsiaiškinti tuos vertinamo objekto aspektus, kuriuos reikia tobulinti (pagal Scriven, 2004;
Stake, 2004). Formuojamojo vertinimo tikslas yra suteikti žinojimą, ar procesai vyksta taip, kaip
planuota, ar daroma numatyta pažanga (Weiss, 2006, p.71). Pasak Scriven (2004), formuojamojo
vertinimo generuojama informacija sugrįžta į vertinamą objektą ir padeda jį gerinti. Stufflebeam,
Shinkfied (2007, p. 25) pabrėžia, kad formuojamasis vertinimas yra proaktyvus ir perspektyvinis, jis
10
padeda ne tik pasiekti užsibrėžtus tikslus, bet ir įgalina siekti aukštesnių, nuolatos priimti kokybės
gerinimo sprendimus, dalyvaujant visiems su vertinamu objektu susijusiems suinteresuotiems asmenims.
• istorijos rašymą, nes vertintojas gali prisidėti prie vertinamo objekto supratimo ir jo
funkcionavimo;
• grįžtamąjį ryšį su dirbančiais specialistais: formuojamojo vertinimo duomenys gali būti
reikšmingi ne tik vadovams, bet ir tiesiogiai dirbantiems asmenims, nes vertintojas yra
supratingas stebėtojas, matantis, kas vyksta, ir parodantis, kokios vidinės ir išorinės sąlygos
veikia vertinamą objektą;
• vertinimo tikslų išryškinimą, kadangi vertinimas yra galimybė proceso dalyviams išsiaiškinti
veikimo tikslus, juos laikant rezultatų vertinimo kriterijumi, taip vertinimui tampant
disciplinuojančiu mechanizmu, priemone susitarti dėl to, ką ketinama nuveikti ateityje kokybės
labui;
• atskaitomybę: viešas vertinimo rezultatų paskelbimas skatina juos suprasti ir naudoti;
• socialinės intervencijos supratimą: vertinimas inicijuojamas su aiškiu tikslu išsiaiškinti, kas
keičia žmogaus elgseną (Weiss, 2006, p. 40−46).
Reaguojančio konstruktyvaus vertinimo koncepcija (angl. responsive constructivist
evaluation) vertinimą traktuoja kaip lokalų procesą, konstruojamą vertinime dalyvaujančių suinteresuotų
grupių ir veikiamą konteksto (Lincoln, Guba, 1989).
Pagal Stake (2004) reaguojantis (į vertinamąjį orientuotas) vertinimas (angl. responsive / client-
centred evaluation) nustato vertinamo objekto stipriąsias ir tobulintinas sritis, moko suprasti ir numatyti
veiklos gerinimo perspektyvas. Pasak Stufflebeam, Shinkfied (2007, p. 214), ši vertinimo nuostata
orientuojasi į nuolatinę vertintojo ir vertinamųjų komunikaciją, atrandant ir diskutuojant vertinamo
objekto kokybės problemas. Reaguojantis vertinimas dvipusės komunikacijos dėka tampa atviru procesu,
įtraukiančiu į diskusiją, kurioje konstruojamas pageidautinas kokybės supratimas ir įsipareigojimai jo
siekti.
Reaguojančio vertinimo samprata Guba, Lincoln (1989, 2004) pagilinta konstruktyvizmo ir
besimokančios organizacijos teorijų idėjomis, atpažįstama kaip reaguojančio konstruktyvaus vertinimo
metodologija.
Pagal Guba, Lincoln (1989, 2004), reaguojančio konstruktyvus vertinimas nėra pozityvistinis
tyrimas tiesiogine prasme. Jam nepakanka objektyviai renkamų duomenų ir analizės procedūrų.
Vertinimo vyksmas, atskleisdamas skirtingas socialinės realybės konstrukcijas, kuria realybę kaip
11
mokymo(si) procesas, kuriame vertintojai ir vertinamieji mokosi vieni iš kitų. Šis bendras mokymasis
yra būtina sąlyga prasmingai keisti požiūrį į vertinamo objekto kokybę.
Svarbiausi reaguojančio konstruktyvaus vertinimo rezultatai susiję su socialinės realybės
konstravimo pasekmėmis: tinkamai realizuoto reaguojančio konstruktyvaus vertinimo atveju siauras
kategoriškumas / absoliutizmas užleidžia vietą bendruomeniniam reliatyvizmui, vertinimo rezultatų
laukimas virsta bendru veiklos tobulinimo veiksmu, kuriame atskaitomybė keičiama pasidalyta
atsakomybe už veiklos rezultatų gerinimą.
Svarbu pabrėžti, kad reaguojantis konstruktyvus vertinimas nepaneigia visų ankstesnių vertinimo
teorijų. Mokslininkų jis pavadinamas ketvirtosios kartos (angl. generation) vertinimu, integruojančiu tris
ankstesnes vertinimo kartas: 1) matavimą (angl. measurement), 2) aprašymą / apibūdinimą (angl.
description) ir 3) sprendimą / nuomonės pareiškimą (angl. judgment).
Matavimas – kaip pozityvistinis tyrimas – skirtas gauti patikimus duomenis ir pateikti kiekybiškai
apdorotą vertinimo informaciją apie tai, ką vertinamieji moka. Matavimu grindžiamas vertinimas siekia
objektyviai nustatyti, kaip pasiekiami užsibrėžti mokymo(si) tikslai. Tačiau, kai vertintojo dėmesys
nukreipiamas tik į viešai pademonstruotus rezultatus, nėra nustatomos, analizuojamos ir vertinamos šių
rezultatų susiformavimo priežastys. Todėl antrojoje vertinimo kartoje (aprašyme) dėmesys atkreipiamas
į sąlygų, kuriomis buvo pasiekti rezultatai, analizę.
Aprašymas tiesiogiai susijęs su Tyler pasiūlytu į tikslą orientuoto vertinimo modeliu, kuriame
kaip pasiekiami užsibrėžti tikslai, o ne tik kokios objekto savybės yra vertintojams demonstruojamos.
Tyler modelis, pasak Guskey (2004), vertinimo procesui suteikia kryptį, aiškumą, tvarką ir sustiprina
vertinimo objektyvumą, tačiau didžiausias į tikslus orientuoto vertinimo trūkumas yra jo ribotumas:
vertinimo planas sudaromas pagal iš anksto vertintojo suformuluotus tikslus, tačiau kai kurie svarbūs
vertinamo objekto rezultatai gali nebūti susiję su numatytais tikslais. Vertinant tikslų pasiekimo lygį
neatsižvelgiama į vertinimo dalyvių patirtį ir nuomonę, kaip tikslai buvo pasiekti.
Trečioji vertinimo karta pabrėžia sudėtingus psichologinius vertintojo ir vertinamųjų santykius.
Šio vertinimo pradininkas Stake (2004) teigia , kad vertinimo rezultatai, konstatuoti vertinamos veiklos
dalyvių, yra ne tokie pat, kaip suformuluoti vertintojo profesionalo. Todėl vertintojas, siekdamas
rezultatų objektyvumo, turi būti jautrus / reaguojantis į vertinimo dalyvių ir kitų suinteresuotų grupių
atstovų požiūrius, nuomonę apie vertinamo objekto stipriąsias ir silpnąsias puses, tačiau išlikti
objektyvus sprendimų priėmėjas. Tam jam reikalingi griežti vertinimo standartai, jais grindžiama
vertinimo kriterijų ir rodiklių sistema.
12
Trečiosios kartos vertinimą tinkamai atskleidžia Stufflebeam KIPP (konteksto, indėlio, proceso
ir produkto) vertinimo modelis. Jo vertinimo objektas – sprendimai, priimami organizacijos politikos
kūrėjų ir administratorių. KIPP modelis pasižymi universalumu – jis taikomas vertinant programas,
personalą, kokybės užtikrinimo sistemas ir pan.
Ketvirtosios kartos vertinimas, pasak Guba, Lincoln (1989), keičia vertintojo vaidmens sampratą.
Jam tebėra priskiriami tradiciniai vaidmenys: jis lieka technišku profesionalu, informacijos rinkėju ir
duomenų analitiku (pirmoji ir antroji vertinimo kartos), humanišku profesionalu ir vertinimo sprendimų
priėmėju (trečioji vertinimo karta). Papildomai ketvirtojoje kartoje jis tampa konstruktyviu vertinimo
proceso organizatoriumi, įgalinančiu vertinimo dalyvius konstruoti naują veiklos kokybės supratimą,
keisti nuostatas paties vertinimo metu.
Būtent konstruktyvistinė vertinimo prieiga panaikina įtampą tarp visų proceso dalyvių. Dėl visų
dalyvių konstruktyvios sąveikos ir jos dėka vykstančių mokymosi procesų ketvirtosios kartos vertinimas
yra tik lokalus procesas. Jo rezultatai priklauso nuo konteksto, dalyvių sąveikos patirties, kurios negalima
perkelti į kitą aplinką. Kaip organizacinio mokymosi procesas, konstruktyvus vertinimas gali iškelti
daugiau klausimų nei pateikti atsakymų. Jo „atradimai“ kuria socialines konstrukcijas, kurios vertintojui
konsultuojant tampa rekonstrukcijos objektais.
1 lentelė
Vertintojo vaidmenys ir specialieji gebėjimai atliekant skirtingos kartos vertinimą
13
Kuriant Bendrojo ugdymo mokyklų vertintojų kompetencijų aprašą vertintojo praktikos
kompetencija profesionaliai atlikti išorinio vertinimo procedūras iškleidžiama kaip specialieji
gebėjimai, reikalingi vykdyti kiekvienos kartos vertinimu grįstas mokyklos išorinio vertinimo
procedūras, prisiimant kiekvieną iš jų atliepiantį vertintojo vaidmenį: techniško profesionalo,
informacijos rinkėjo ir analitiko, humaniško vertinimo sprendimų priėmėjo, proaktyvaus
mokyklos veiklos kokybės tobulintojo.
Taip pat Bendrojo ugdymo mokyklų vertintojų kompetencijų apraše, atsižvelgiant į išorinio
vertinimo turinį ir paskirtį, specialieji vertintojų gebėjimai bus siejami su švietimą
reglamentuojančių teisės aktų, šiuolaikinės ugdymo proceso sampratos išmanymu, gebėjimu
stebėti ugdymo procesą, įžvelgti ir analizuoti dalies / dalių ir visumos sisteminius ryšius.
Atsižvelgiant į skirtingas kuruojančio vertintojo ir vadovaujančio vertintojo funkcijas, jų
kompetencijų struktūra bus papildoma specialiaisiais gebėjimais, reikalingais vykdyti jiems pagal
kvalifikacinę kategoriją priskiriamas numatytas veiklas.
Idealus mokyklos veiklos kokybės vertintojo profilis. Pagal šiandien galiojančius vidinio ir
išorinio vertinimo dokumentus, mokyklos veiklos kokybės vertinimas yra procesas, kuriame tiesiogiai
stebimas ugdymo procesas, vertintojai bendrauja su mokytojais, mokiniais, mokyklos administracija,
analizuoja skirtingus ugdymo kokybę apibūdinančius mokinių pasiekimus ir pan. Vertintojams reikia
gebėti rinkti ugdymo proceso kokybę atskleidžiančius duomenis, juos apdoroti bei interpretuoti,
remiantis įvykdytų vertinimo procedūrų rezultatais mokytojui / mokyklai rekomenduoti veiklos
tobulinimo kryptis.
Greta paminėtų specialiųjų kompetencijų yra labai svarbi vertintojo asmeninės atsakomybės už
vertinimo objektyvumą ir etiško profesionalaus elgesio raiška. Būtent šiuos aspektus pirmiausiai pastebi
antroji išorinio vertinimo dalyvių pusė – mokyklos vadovai ir mokytojai, susidarydami ir dažnai
pareikšdami savo nuomonę apie vertintojų etiką bei kompetentingumą.
Reikia pažymėti, kad Lietuvos mokyklų vadovų ir mokytojų nuomonė apie vertintojų bendrųjų ir
specialiųjų kompetencijų raišką atliekant vertinimo procedūras nėra daug analizuota. Bendrojo ugdymo
mokyklų vertintojų kompetencijų sąrangos konstravimui, rengėjų grupės požiūriu, yra svarbūs
Valuckienės ir Balčiūno (2006) ir Survutaitės (2011) tyrimų rezultatai, atskleidžiantys mokytojų ir
mokyklų vadovų nuomonę bei jos skirtumus dėl lūkesčių vertintojų asmeninėms savybėms ir
profesinėms kompetencijoms, vykdant ugdymo proceso stebėseną ir vertinimą.
Valuckienės ir Balčiūno (2006) sudaryta mokyklos veiklos kokybės vertintojų (tada auditorių)
savybių sistema ir kompetencijų struktūra iliustruoja mokytojų lūkesčius „idealiam“ mokyklos veiklos
14
kokybės vertintojo profiliui. Svarbu pažymėti, jog šio tyrimo rezultatai atskleidžia, kad vertintojų
asmeninės savybės ir kompetencijos mokytojų yra suvokiamos kaip visuminė vertinančių veiklą asmenų
raiška, t. y. vertinimo praktikos kompetencija: mokytojų pasisakymai dažnai kartu akcentuoja
asmenines vertintojų savybes, vertybines nuostatas ir gebėjimą realizuoti vertinimo metodines nuostatas
konkrečioje veikloje: stebint ir vertinant pamokas, bendraujant su kolegomis, mokyklos bendruomenės
nariais (žr. 2 lentelę).
2 lentelė
Mokyklos veiklos kokybės vertintojų asmeninės savybės: mokytojų nuomonės aspektas
(Valuckienė, Balčiūnas 2006)
Kategorijos
pavadinimas Iliustruojantys mokytojų teiginiai
15
veiklos principus, ir specialiųjų kompetencijų raišką dirbant mokykloje. Mokytojai savo atsakymuose
teigia, kad vertintojas turi gebėti objektyviai įvertinti mokyklos darbą, pasiūlyti atvirus ir padrąsinančius
komentarus, pagarbiai, mandagiai ir jautriai diskutuoti, kiek įmanoma mažinti vertinimo proceso keliamą
stresą (žr. 3 lentelę) ir kt.
3 lentelė
Mokyklos veiklos kokybės vertintojų kompetencijos: mokytojų nuomonės aspektas
(Valuckienė, Balčiūnas 2006)
Kategorijos
pavadinimas Iliustruojantys mokytojų teiginiai
16
Survutaitės (2011) tyrimas Bendrojo ugdymo mokyklų vertintojų kompetencijų aprašo rengimui
svarbus kaip atskleidžiantis mokyklų vadovų ir mokytojų, kurių mokyklose buvo atliktas išorinis
vertinimas, nuomonės skirtumus apie vertintojų profesionalumą, atsakius į šiuos klausimus: kokį
vaidmenį atlieka mokyklų veiklos kokybę vertinantys vertintojai? Kokiomis savybėmis pasižymi
vertintojai? Kaip pedagogai, patyrę jų ugdymo institucijos veiklos kokybės vertinimą, vertina vertintojų
pasirengimą ir etinių taisyklių paisymą?
Mokslininkė teigia, kad dalyvaudamas išoriniame vertinime kompetentingas vertintojas turi
tinkamai valdyti technologijas – vertinimo atlikimo būdus ir priemones, kurioms priskiriamas vertinimo
programų sudarymas, vertinimo atrankos nustatymas, darbo kontrolė, informacijos rinkimo ir įvertinimo
metodai, dokumentavimas, analitinės procedūros ir tęstinumo įvertinimas. Tyrimo rezultatai rodo, kad
nors mokymuose vertintojai tobulina specialiąsias kompetencijas, dalyvaudami kvalifikacijos tobulinime
susiformuoja gebėjimus teikti informaciją, susijusią su mokymo tobulinimu, mokymosi pažanga, ir
reikšti vertinimus lakoniškai, mandagiai, taktiškai, kultūringai, tačiau tyrimo rezultatai patvirtina, kad
kai kuriais atvejais tyrime dalyvavę mokytojai pažymi vertintojus kaip nepakankamai ar net atskirais
atvejais blogai pasirengusius, demonstruojančius netaktą, korektiškumo stoką, neatsargiai reiškiančius
asmeninę nuomonę, pažeidžiančius saugumo ir konfidencialumo taisykles.
Galima sutikti su tyrimo autore, kad ir keleto mokytojų negatyvios vertintojų charakteristikos
neigiamai rezonuoja ugdymo institucijoje ir veikia visą išorinį vertinimo procesą: gali būti nepasitikima
teikiamomis išvadomis bei išorinio vertinimo objektyvumu – kompromituojamas visas mokyklų veiklos
kokybės išorinis vertinimas ir didžioji grėsmė veiklos vertinime – ne profesinių (dalykinių) kompetencijų
nepakankamumas, o bendrųjų individo kompetencijų, paremtų etikos kodeksu, nesilaikymas ar
laikymasis „iš dalies“.
Rengiant Bendrojo ugdymo mokyklų vertintojų kompetencijų aprašą ši įžvalga yra
reikšminga. Ja remiantis į vertintojų atestacijos procedūras siūloma įtraukti 3600 grįžtamojo ryšio
rinkimo ir jo rezultatų (savi)analizės procedūras, kad apie vertintojų elgesį, atskleidžiantį vidines
nuostatas, vertybes, bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų raiškos lygį, stebėtą mokykloje išorinio
vertinimo metu, turėtų galimybę pareikšti nuomonę bent jau mokyklos vadovas, o atestacijos
komisija, netaikydama kitų procedūrų ir instrumentų, gautų informaciją apie vertintojo profesinę
elgseną vertinamoje mokykloje.
17
VERTINTOJŲ KOMPETENCIJŲ MODELIS
• Kiekvieną vertintojo kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kurių raiška stebima
išorinio vertinimo etapuose pagal procedūrų reglamentuotą poreikį.
• Vertintojo bendrieji gebėjimai – tai savybės ir nuostatos, užtikrinančios išorinio vertinimo
principų laikymąsi, žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, leidžiantys pasiekti išorinio vertinimo tikslą bei
išspręsti jo uždavinius vertintojų komandos praktinėje veikloje. Vertintojo bendrieji gebėjimai
kompetencijų struktūroje išskiriami į dvi grupes: 1) asmeninius; 2) sąveikos (veikimo kartu).
• Vertintojo specialieji gebėjimai išskleidžiami vertintojo žinias ir įgūdžius siejant su švietimą
reglamentuojančių teisės aktų, šiuolaikinės ugdymo proceso sampratos išmanymu, gebėjimu
stebėti ugdymo procesą, įžvelgti ir analizuoti dalies / dalių ir visumos sisteminius ryšius, išorinio
vertinimo proceso ir procedūrų žinojimu ir vykdymu.
• Gebėjimai tinkamai atlikti visas reglamentuotas mokyklos veiklos išorinio vertinimo procedūras
kompetencijų struktūroje aprašomi kaip specialieji gebėjimai vykdyti išorinio vertinimo
procedūras.
• Atskiras specialiųjų gebėjimų sąrašas pateikiamas kuruojančiam ir vadovaujančiam vertintojui
pagal jų atliekamas funkcijas ir prisiimamus vaidmenis vertintojų komandoje.
4 lentelė
Siūloma išorės vertintojų kompetencijų struktūra
VERTINTOJO Procedūra
SAVYBĖS IR KOMPETENCIJOS KATEGORIJA
PV V KV VV PA VA
Motyvacija
Vertybės ir moralinis įsipareigojimas + + + + + +
Motyvacija tobulėjimui (ir ugdymo tobulinimui) + + + + + +
Nuostata laikytis išorės vertintojų elgesio taisyklių + + + + + +
Bendrieji gebėjimai (asmeniniai)
Gebėjimas dėstyti mintis žodžiu ir raštu + + + + + +
Gebėjimas rinkti ir fiksuoti kiekybinius ir kokybinius +
+ + + + +
duomenis / renkamą informaciją
Gebėjimas analizuoti ir sisteminti renkamus kiekybinius +
+ + + + +
ir kokybinius duomenis
Gebėjimas priimti duomenimis grįstus sprendimus + + + + + +
Gebėjimas prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir +
+ + + + +
sprendimus
Gebėjimas organizuoti darbą + + + + + +
19
Bendrieji gebėjimai (sąveika, veikimas kartu)
Gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti + + + + + +
Gebėjimas teikti pagalbą kitiems vertintojams + + + +
Gebėjimas teikti ir priimti siūlymus sprendimams
+ + + +
komandoje
Gebėjimas prisiimti kolektyvinį įsipareigojimą ir
+ + + +
atsakomybę už bendrą rezultatą
Gebėjimas valdyti (moderuoti) diskusiją, pokalbį + +
Gebėjimas telkti, kurti santykius ir vesti komandą
+ +
(lyderystė)
Gebėjimas organizuoti bendrą vertintojų komandos darbą + +
Specialieji gebėjimai išorinio vertinimo procedūroms
Švietimą reglamentuojančių teisės aktų išmanymas + + + + + +
Šiuolaikinės pamokos / ugdymo sampratos suvokimas + + + + + +
Gebėjimas pasirengti vertinimui + + + +
Gebėjimas pildyti vertintojo užrašus + + + +
Gebėjimas stebėti pamoką / ugdymo veiklą ir pildyti
+ + + + + +
pamokos stebėjimo formą/ protokolą
Gebėjimas įžvelgti ir analizuoti dalies /dalių ir visumos
+ + + +
sisteminius ryšius
Gebėjimas rengti mokyklos/ srities/ temos / rodiklio
+ + + +
ataskaitą
Gebėjimas analizuoti mokyklos pasiekimų duomenis + + + +
Konsultavimas
Gebėjimas klausytis, klausinėti ir tiesiogiai bendrauti (su
+ + +
stažuotoju, mokykla)
Gebėjimas stimuliuoti savivoką/ refleksiją, nusistatant
+ + +
veiksmus tobulėjimui, juos suplanuojant ir įgyvendinant
Gebėjimas pateikti veiklos tobulinimo alternatyvas
+ + +
(pamokoje, mokykloje)
Mokyklos tobulinimas (PVV)
Gebėjimas padėti mokyklai nusistatyti veiklos kokybės
+ +
tobulinimo kryptis
Trumpiniai
VERTINTOJAI
Pretendentas į vertintojus PV
Vertintojas V
Kuruojantis vertintojas KV
Vadovaujantis vertintojas VV
PROCEDŪROS
Pretendento atrankos procedūra PA
Vertintojo atestacijos procedūra VA
20
PRETENDENTŲ Į VERTINTOJUS ATRANKOS PROCEDŪROS
Motyvacija:
• vertybės ir moralinis įsipareigojimas;
• motyvacija tobulėjimui (ir ugdymo tobulinimui);
• nuostata laikytis išorės vertintojų elgesio taisyklių.
Specialieji reikalavimai:
• išmanyti Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimą, išorinį vertinimą ir švietimą reglamentuojančius
teisės aktus;
• suvokti šiuolaikinės pamokos sampratą;
• būti motyvuotam kokybiškai ir atsakingai vertintojo veiklai;
• gebėti stebėti pamoką ir pildyti pamokos stebėjimo formą / protokolą.
21
• gyvenimo aprašymą (CV), kuriame pagrindžia atitiktį bendriesiems (kvalifikaciniams)
reikalavimams;
• deklaraciją apie nepriekaištingą reputaciją;
• darbdavio (jei neturi darbo santykių – švietimo paslaugos užsakovo) rekomendaciją, kurioje
patvirtinama, jog pretendentas:
a) išmano kokybės užtikrinimo procesus, švietimą reglamentuojančius teisės aktus ir jais
vadovaujasi savo darbe;
b) turi pozityvų požiūrį į nuolatinę švietimo kaitą;
c) pripažįsta ugdymo(si) poreikių ir galimybių įvairovę;
d) pasižymi nepriekaištinga reputacija ir aukštomis vertybinėmis nuostatomis.
22
Pokalbis
23
Antrojo etapo 3 veikloje komisija išanalizuoja pretendento užpildytą pamokos stebėjimo
protokolą, aptaria ir bendrai įvertina visas pretendento atliktas užduotis taikydama pretendento bendrųjų
ir specialiųjų kompetencijų bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų vertinimo kriterijus ir raiškos lygius
(Priedai Nr. 4, 6a, 6b) ir priima sprendimą dėl pretendento tinkamumo tapti vertintoju. Pretendentas
informuojamas apie atrankos rezultatus, jam atsakoma į klausimus ir suteikiamas grįžtamasis ryšys (žr.
1 pav.).
PRETENDENTAS
• CV • Pamokos stebėjimas
• Motyvuotas • Grupinė diskusija
prašymas
• Darbdavio
rekomendacija
• Nepriekaištingos
reputacijos II. Atrankos
deklaracija I. Atrankos
etapas etapas
(Praktinė
(Pasirengimas) veikla)
ĮVERTINIMAS VERTINIMAS
KOMISIJA
24
VERTINTOJŲ ATESTAVIMO PROCEDŪROS
6 lentelė
Atestacijos procedūros eiga
26
Priima sprendimą dėl Atestacijos
rezultatų
Ketvirtasis etapas
Posėdžio dieną Išklauso, priima grįžtamąjį ryšį Teikia Atestuojamajam grįžtamąjį ryšį
30 min. Apsisprendžia dėl profesinio tobulėjimo Padeda apsispręsti Atestuojamajam
krypčių, numatydamas konkrečius dėl tobulėjimo krypčių, motyvuoja,
žingsnius ir prisiimdamas konkrečius įgalina
įsipareigojimus kiekvieniems naujo
atestacinio laikotarpio metams (Priedas
Nr.8)
Per 5 darbo dienas Komisijos sekretorius po Atestacijos
po Atestacijos komisijos posėdžio dienos informuoja
komisijos atsakingą ir įgaliojimus turintį asmenį
posėdžio dienos apie siūlymą dėl kvalifikacinės
kategorijos suteikimo (nesuteikimo)
vertintojui ar kandidatui į vertintojus
• vertintojai – po kiekvieno vertinimo visi (arba e. sistemos atrinktieji atsitiktine tvarka) teikia
grįžtamąjį ryšį visiems komandos kolegoms ir vadovui;
• vadovas – grįžtamąjį ryšį teikia visiems vertintojams;
• mokykla – komandos vadovui;
• Agentūra – kiekvienam vertintojui vieną kartą per metus;
• vertintojas įsivertina vieną kartą per metus nustatytu laiku (jei buvo tais metais organizuoti
išoriniai vertinimai), stebi ir fiksuoja kompetencijų ūgtį,
• kasmetinės refleksijos metu analizuodamas įsivertinimo ir kitų pateiktų vertinimų atitiktį.
E. sistema sugeneruoja kiekvieno vertintojo einamųjų metų rezultatus, kurių pagrindu jis gali
reflektuoti ir tikslinti atestacijos metu nusimatytą tobulinimąsi.
28
• atitiktis nustatytiems Pretendento bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams (nustatoma
remiantis 3600 grįžtamojo ryšio duomenimis);
• dalyvavimas 80 valandų išorės vertintojų rengimo mokymuose pagal Agentūros patvirtintą
programą ir vienos Mokyklos veiklos išorinio vertinimo praktiniame mokyme.
29
Reikalavimai vertintojui, siekiančiam įgyti / patvirtinti vadovaujančiojo vertintojo kvalifikacinę
kategoriją:
• savo veiklos išanalizavimas, įsivertinimas ir tobulinimas (savianalizės ir kompetencijų
tobulinimo planavimo instrumentai, Priedai Nr.7c, 8);
• dalyvavimas ne mažiau kaip penkiuose Mokyklų veiklos išoriniuose vertinimuose po paskutinio
atestavimo, išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių tai nustatyta kitaip;
• dalyvavimas ne mažiau kaip 80 valandų kvalifikacijos tobulinimo renginiuose (mokymuose,
konsultacijose, projektinėje veikloje ir pan.) veiklos kokybės įsivertinimo, išorinio vertinimo ir
kita su vertintojo bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų plėtote susijusia tematika.
• konsultavimo gebėjimų turėjimas (gebėjimai aktyviai klausytis, efektyviai klausinėti ir
tiesiogiai bendrauti su stažuotoju; stimuliuoti refleksiją, nusistatant veiksmus tobulėjimui, juos
suplanuojant, siūlyti tobulėjimo alternatyvas, nukreipiant ir deleguojant konsultuojamajam
stažuotojui atsakomybę priimti sprendimus (nustatomas remiantis 3600 grįžtamojo ryšio
duomenimis);
• vadybinių ir lyderystės gebėjimų (telkti ir vesti vertintojų komandą, veiksmingai
organizuoti bendrą vertintojų komandos darbą; apibendrinti ir pateikti vertintojų komandos
darbo rezultatus, kurti palankius santykius vertintojų komandoje ir su vertinamos švietimo
įstaigos darbuotojais) turėjimas (nustatomas remiantis 3600 grįžtamojo ryšio duomenimis);
• bent trijų profesinės patirties sklaidos renginių per atestacijos laikotarpį išorinio vertinimo
ir/ar su juo susijusia tematika įvykdymas (pateikia pažymas, pažymėjimus).
30
Vertintojų atestacijos procedūrą sudaro keturi etapai (žr. 2 pav.):
Pirmajame etape pretenduojantis įgyti kvalifikacinę kategoriją vertintojas atlieka savo profesinės
veiklos refleksiją, naudodamasis Detaliuoju vertintojų kompetencijų raiškos aprašymu (Priedas Nr.12).
Remdamasis 3600 grįžtamojo ryšio (Priedai Nr. 7a, 7b, 7c) ir asmeninių laisvos formos refleksijų (po
kiekvieno vertinimo) duomenimis, užpildo šiam etapui reikalingus dokumentus (Priedas Nr.8), kurie
pateikiami Atestacijos komisijai iki nustatyto termino (14 dienų iki Atestacijos komisijos posėdžio).
Antrajame etape Atestacijos komisijos nariai atlieka vertintojo profesinės veiklos kokybės
vertinimą, naudodamiesi Detaliuoju vertintojų kompetencijų raiškos aprašymu (Priedas Nr.12).
Remdamiesi 3600 grįžtamojo ryšio (Priedai Nr. 7a, 7b, 7c) duomenimis ir pamokų protokolų, vertinimo
užrašų, ataskaitų kokybės analize, pildo šiam atestacijos procedūros etapui skirtus dokumentus (Priedai
Nr. 10, 11, 12), nustatydami vertintojo bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų raiškos lygį.
Trečiajame etape organizuojamas vertintojo ir komisijos pokalbis (Priedas Nr.9.), po kurio
priimamas sprendimas dėl atestacijos rezultatų, rengiamos rekomendacijos vertintojo kvalifikacijos
tobulinimui, užpildant šiam atestacijos procedūros etapui skirtus dokumentus, naudojant kitų šaltinių,
pvz., pokalbio (Priedai Nr. 10, 11, 12).
Ketvirtajame etape Atestacijos komisijos nariai, remdamiesi kompetencijų raiškos vertinimo
fiksavimo duomenimis (Priedų Nr.11 ir 12 informacija), teikia vertintojui grįžtamąjį ryšį, kurio paskirtis
– pristatyti ir aptarti atestacijos rezultatus ir padėti priimti sprendimą dėl vertintojo profesinio tobulėjimo
krypčių, numatant konkrečius žingsnius ir įgalinant prisiimti konkrečius įsipareigojimus kiekvieniems
naujo atestacinio laikotarpio metams (Priedas Nr.8).
31
• Profesinės veiklos •Profesinės veiklos
refleksija remiantis vertinimas,
3600 GR naudojant 3600 GR
•Pamokos protokolų,
užrašų, ataskaitų
kokybės analizė
V
E VEIKLOS
SAVIANALIZĖ K
R ANALIZĖ
T O
I M
N I
T S
O I
J J
A GRĮŽTAMASIS A
RYŠYS ĮVERTINIMAS
S
32
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Alkin, M. C.; Christie, C.A. An Evaluation Theory Tree, p. 12 – 66. In Evaluation Roots:
Tracing Theorists' Views and Influences, ed. Alkin, M. C. SAGE Publications, 2004. 424 p.
2. Bulajeva, T. ir kt. Studijų programų atnaujinimas: kompetencijų plėtotės ir studijų siekinių
vertinimo metodika. Vilnius, Vilniaus universitetas., 2011, 111p.
3. Guba, E. G.; Lincoln, Y. S. Fourth Generation Evaluation. SAGE Publications, 1989. 294 p.
ISBN 0-8039-3235-9.
4. Guba, E. G.; Lincoln, Y. S. The Roots of Fourth Generation Evaluation: Theoretical and
methodological Origins, p. 225 – 242. In Alkin, M. C. Evaluation Roots: Tracing Theorists'
Views and Influences. SAGE Publications, 2004. 424 p.
5. Guskey, T. R. Profesinio tobulinimo vertinimas. 2004. Vilnius: Garnelis. 302 p.
6. Lepaitė, D. Kompetenciją plėtojančių studijų programų lygio nustatymo metodologija (verslo
studijų atvejis): daktaro disertacija. Kaunas: Kauno technologijos universitetas, 2001. 156 p.
7. Mathison, S. Encyclopedia of Evaluation. SAGE Publications, Thousand Oaks, California,
2005. 481 p.
8. Pukelis, Pileičikienė (2006) Aukštųjų mokyklų absolventų išsiugdytų bendrųjų
kompetentingumų ir darbo rinkos poreikių atitiktis. ISSN 1822-1645
http://dx.doi.org/10.7720/1822-1645.9.6
9. Rossi, P.; Freeman, H.; Lipsey, M. Evaluation – A Systematic Approach. 7nd ed. Thousand
Oaks, CA: SAGE Publications. 2004. 480 p. ISBN 0-761-0894-3.
10. Scriven, M. Reflections, p. 183 – 195. In Alkin, M. C. Evaluation Roots: Tracing Theorists'
Views and Influences, SAGE Publications, 2004. 424 p.
11. Stake, R. Stake and Responsive Evaluation, p. 203 – 217. In Alkin, M. C.Evaluation Roots:
Tracing Theorists' Views and Influences, SAGE Publications, 2004. 424 p.
12. Stufflebeam, D.; L., Shinkfied, A.; J. Evaluation Theory, Models and Applications.
13. Willey: San Francisco. 2007. 736 p.
14. Survutaitė, (2011). Bendrojo lavinimo mokyklų veiklos kokybės išorės vertintojų
profesionalumo situacija Lietuvoje Švietimas: Politika, Vadyba, Kokybė. 2011, Nr. 2 (8) ISSN
2029-1922
15. Valuckienė, J., Balčiūnas, S. (2006) Mokyklos veiklos kokybės vertintojo savybės ir
kompetencijos: mokytojų nuomonės tyrimas. ISSN 1392-3110 Socialiniai tyrimai / Social
Research. 2006. Nr. I (7), 13-18
33
16. Weiss, C. H. Vertinimas: programų ir veiklos krypčių tyrimo metodai. Vilnius: HOMO LIBER,
2004. 399 p. Žydžiūnaitė ir kt. Savaiminis mokymasis darbo aplinkoje: bendrosios
kompetencijos vystymosi kontekstualumas (socialinio ir sveikatos priežiūros sektorių, formalios
savivaldos ir nevyriausybinių organizacijų atvejai): mokslo studija. Šiauliai: Šiaulių valstybinė
kolegija, 2012. 495 p.
34
VERTINTOJŲ ATRANKA
PRIEDAI
35
PRETENDENTO KOMPETENCIJŲ IR GEBĖJIMŲ RAIŠKOS VERTINIMO LYGIŲ
APRAŠYMAS
37
PRIEDAS NR. 2
Pamokos stebėjimo
data
Dalykas
Klasė
Tema
Kurios bendrosios ir dalykinės kompetencijos ugdytos pamokoje? Kiek tikslingai jos buvo ugdomos?
Argumentuokite.
Stiprieji aspektai (ne mažiau kaip 3) Tobulintini aspektai (ne daugiau kaip 2)
39
PRIEDAS NR. 3
Data
Dalykas
Klasė
Tema
Kuriai ugdymo
paradigmai
priskirtina pamoka?
Kokie du tobulintini
pamokos aspektai
40
PRIEDAS NR. 4
41
Gebėjimas priimti Priima duomenimis grįstus
duomenimis grįstus sprendimus
sprendimus
Gebėjimas prisiimti Prisiima atsakomybę už savo
atsakomybę už savo veiksmus ir sprendimus
veiksmus ir sprendimus
Gebėjimas organizuoti darbą Organizuoja savo darbą, planuoja
laiką jam atlikti
Bendrieji gebėjimai Minimalaus lygio reikalavimai
(sąveika, veikimas kartu)
Gebėjimas bendrauti ir Dalykiškai bendrauja ir
bendradarbiauti bendradarbiauja grupėje
Specialieji gebėjimai Ne daugiau
išorinio vertinimo kaip du
Minimalaus lygio reikalavimai reikalavimai
procedūroms
įvertinti 2
Švietimą reglamentuojančių Išmano (remiasi) švietimą
teisės aktų išmanymas reglamentuojančius teisės aktus
Šiuolaikinės pamokos / Suvokia šiuolaikinės pamokos /
ugdymo sampratos ugdymo sampratą
suvokimas
Gebėjimas stebėti pamoką / Pateikia vertinamąją informaciją
ugdymo veiklą ir pildyti apie pamoką / ugdymo veiklą
pamokos stebėjimo formą/ protokole
protokolą
Kitos savybės ir
Savybės / kompetencijos
kompetencijos (įrašomos
požymiai
stebint veiklą)
*Pastabų skiltyje žymimi išskirtiniai gebėjimo požymiai (analizuoti, apibendrinti, sisteminti, sieti...),
kuriais remiantis pretendentas įgyja pranašumą kitų pretendentų atžvilgiu.
42
PRIEDAS NR. 5
43
PRIEDAS NR. 6a
II ATRANKOS ETAPAS
44
PRIEDAS NR. 6b
II ATRANKOS ETAPAS
Bendrieji Sprendim
gebėjimai as /
Specialieji gebėjimai išorinio vertinimo Balų
Motyvacija Bendrieji gebėjimai (asmeniniai) (sąveika, pirmojo
veikimas
procedūroms suma
etapo
kartu)
vertinimas
Gebėjimas
Gebėjimas rinkti Gebėjimas
Gebėjimas stebėti pamoką /
Nuostata ir fiksuoti analizuoti ir Gebėjimas Šiuolaikinės
Vertybės ir Motyvacija prisiimti Gebėjimas Švietimą ugdymo veiklą
laikytis Gebėjimas kiekybinius ir sisteminti priimti Gebėjimas pamokos /
moralinis tobulėjimui (ir atsakomybę bendrauti ir reglamentuojanč ir pildyti
Kriterijai įsipareigoji ugdymo
vertintojų dėstyti mintis kokybinius renkamus duomenimis
už savo
organizuoti
bendradarbi ių teisės aktų
ugdymo
pamokos
elgesio žodžiu ir raštu duomenis / kiekybinius ir grįstus darbą sampratos
mas tobulinimui) veiksmus ir auti išmanymas stebėjimo
taisyklių renkamą kokybinius sprendimus suvokimas
sprendimus formą/
informaciją duomenis
protokolą
Analizuoja ir
Fiksuoja
Nepriekaišti Nuostata Pateikia sistemina Pateikia
Nepriekai kiekybinius ir Prisiima Organizuoja Išmano Suvokia
nga mokytis visą tinkamą kiekį kiekybinius ir Priima Dalykiškai vertinamąją
štinga kokybinius atsakomybę savo darbą, (remiasi) šiuolaikinės
Kriterijaus švietimo gyvenimą informacijos, kokybinius duomenimis bendrauja ir informaciją apie
vertintojo duomenis, už savo planuoja švietimą pamokos /
aprašymas darbuotojo (profesinio
reputacija
sklandžiai
reikalingus
duomenis, grįstus
veiksmus ir laiką jam
bendradarbi
reglamentuojanč ugdymo
pamoką /
reputacija ir augimo dėsto mintis reikalingus sprendimus auja grupėje ugdymo veiklą
ir elgsena vertinimui sprendimus atlikti ius teisės aktus sampratą
elgsena nuoseklumas) raštu ir žodžiu vertinimui protokole
pagrįsti
pagrįsti
Motyvacini Motyvaci
Motyvacinis Pamokos
s laiškas, nis Pamokos Pamokos Pamokos Pamokos Pamokos Pamokos Pamokos Pamokos Pamokos
laiškas, stebėjimas;
rekomendac laiškas, stebėjimas; stebėjimas; stebėjimas; stebėjimas; stebėjimas; stebėjimas; stebėjimas; stebėjimas; stebėjimas;
Šaltinis ija,
rekomendacij
rekomend grupinė grupinė grupinė grupinė grupinė grupinė grupinė
grupinė
grupinė grupinė
a diskusija
deklaracija acija diskusija diskusija diskusija diskusija diskusija diskusija diskusija diskusija diskusija
Pokalbis Rekomendacija
Pokalbis Pokalbis
Raiškos +/- +/- +/- 1-5 1-5 1-5 1-5 1-5 1-5 1-5 1-5 1-5 1-5
lygis
V., pavardė
V., pavardė
V., pavardė
VERTINTOJŲ ATESTACIJA
PRIEDAI
VERTINTOJO KOMPETENCIJŲ RAIŠKOS APRAŠYMAS
47
PRIEDAS NR. 7a
Motyvacija 1 2 3 4 5
Vertybės ir moralinis Aš įsivertinimas
įsipareigojimas ūgtis 1
Kolegos įvertinimas
ūgtis 2
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Motyvacija tobulėjimui (ir Aš įsivertinimas
ugdymo tobulinimui) ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Nuostata laikytis vertintojų Aš įsivertinimas
elgesio taisyklių ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Stipru (kompetencija ir pagrindimas)
Tobulintina (kompetencija ir pagrindimas)
1
Pasirinktas ūgties lygis padės planuoti kompetencijos(ų) tobulinimąsi;
2
Siūlomas ūgties lygis padės vertintojui planuoti kompetencijos(ų) tobulinimąsi, Atestacijos komisijai – teikti kompetencijų
tobulinimosi rekomendacijas.
48
Gebėjimas rinkti ir fiksuoti Aš įsivertinimas
kiekybinius ir kokybinius ūgtis
duomenis / renkamą Kolegos įvertinimas
informaciją ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas analizuoti ir sisteminti Aš įsivertinimas
renkamus kiekybinius ir ūgtis
kokybinius duomenis Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas priimti duomenimis Aš įsivertinimas
grįstus sprendimus ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas prisiimti atsakomybę Aš įsivertinimas
už savo veiksmus ir sprendimus ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas organizuoti darbą Aš įsivertinimas
ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Stipru (kompetencija ir pagrindimas)
Tobulintina (kompetencija ir pagrindimas)
50
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas pildyti vertintojo Aš įsivertinimas
užrašus ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas stebėti pamoką / Aš įsivertinimas
ugdymo veiklą ir pildyti pamokos ūgtis
stebėjimo formą/ protokolą Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas įžvelgti ir analizuoti Aš įsivertinimas
dalies /dalių ir visumos sisteminius ūgtis
ryšius Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas rengti mokyklos/ Aš įsivertinimas
srities/ temos / rodiklio ūgtis
ataskaitą Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas analizuoti mokyklos Aš įsivertinimas
pasiekimų duomenis ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Stipru (kompetencija ir pagrindimas)
Tobulintina (kompetencija ir pagrindimas)
51
PRIEDAS NR.7b
Motyvacija 1 2 3 4 5
Vertybės ir moralinis Aš įsivertinimas
įsipareigojimas ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Motyvacija tobulėjimui (ir Aš įsivertinimas
ugdymo tobulinimui) ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Nuostata laikytis vertintojų Aš įsivertinimas
elgesio taisyklių ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Stipru (kompetencija ir pagrindimas)
Tobulintina (kompetencija ir pagrindimas)
Konsultavimas 1 2 3 4 5
Gebėjimas klausytis, klausinėti ir Aš įsivertinimas
tiesiogiai bendrauti (su stažuotoju, ūgtis
mokykla) Kolegos įvertinimas
55
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas stimuliuoti savivoką/ Aš įsivertinimas
refleksiją, nusistatant veiksmus ūgtis
tobulėjimui, juos suplanuojant ir Kolegos įvertinimas
įgyvendinant ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas pateikti veiklos Aš įsivertinimas
tobulinimo alternatyvas (pamokoje, ūgtis
mokykloje) Kolegos įvertinimas
ūgtis
Vadovas įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Stipru (kompetencija ir pagrindimas)
Tobulintina (kompetencija ir pagrindimas)
56
PRIEDAS NR. 7c
Motyvacija 1 2 3 4 5
Vertybės ir moralinis Aš įsivertinimas
įsipareigojimas ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Mokykla įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Motyvacija tobulėjimui (ir Aš įsivertinimas
ugdymo tobulinimui) ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Mokykla įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Nuostata laikytis vertintojų Aš įsivertinimas
elgesio taisyklių ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Mokykla įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Stipru (kompetencija ir pagrindimas)
Tobulintina (kompetencija ir pagrindimas)
59
Specialieji gebėjimai išorinio vertinimo procedūroms 1 2 3 4 5
Švietimą reglamentuojančių teisės Aš įsivertinimas
aktų išmanymas ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Mokykla įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Šiuolaikinės pamokos / ugdymo Aš įsivertinimas
sampratos suvokimas ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Mokykla įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas pasirengti vertinimui Aš įsivertinimas
ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Mokykla įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas pildyti vertintojo Aš įsivertinimas
užrašus ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Mokykla įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas stebėti pamoką / Aš įsivertinimas
ugdymo veiklą ir pildyti pamokos ūgtis
stebėjimo formą/ protokolą Kolegos įvertinimas
ūgtis
Mokykla įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas įžvelgti ir analizuoti Aš įsivertinimas
dalies /dalių ir visumos sisteminius ūgtis
ryšius Kolegos įvertinimas
ūgtis
Mokykla įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Aš įsivertinimas
60
Gebėjimas rengti mokyklos/ ūgtis
srities/ temos / rodiklio ataskaitą Kolegos įvertinimas
ūgtis
Mokykla įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas analizuoti mokyklos Aš įsivertinimas
pasiekimų duomenis ūgtis
Kolegos įvertinimas
ūgtis
Mokykla įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Stipru: (kompetencija ir pagrindimas)
Tobulintina: (kompetencija ir pagrindimas)
Konsultavimas 1 2 3 4 5
Gebėjimas klausytis, klausinėti ir Aš įsivertinimas
tiesiogiai bendrauti (su stažuotoju, ūgtis
mokykla) Kolegos įvertinimas
ūgtis
Mokykla įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas stimuliuoti savivoką/ Aš įsivertinimas
refleksiją, nusistatant veiksmus ūgtis
tobulėjimui, juos suplanuojant ir Kolegos įvertinimas
įgyvendinant ūgtis
Mokykla įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Gebėjimas pateikti veiklos Aš įsivertinimas
tobulinimo alternatyvas (pamokoje, ūgtis
mokykloje) Kolegos įvertinimas
ūgtis
Mokykla įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Stipru: (kompetencija ir pagrindimas)
Tobulintina: (kompetencija ir pagrindimas)
Mokyklos tobulinimas 1 2 3 4 5
Gebėjimas padėti mokyklai Aš įsivertinimas
nusistatyti veiklos kokybės ūgtis
tobulinimo kryptis Kolegos įvertinimas
61
ūgtis
Mokykla įvertinimas
ūgtis
Agentūra įvertinimas
ūgtis
Stipru: (kompetencija ir pagrindimas)
Tobulintina: (kompetencija ir pagrindimas)
62
PRIEDAS NR. 8
VERTINTOJO(-OS) ............................................................
PROFESINĖS VEIKLOS REFLEKSIJA
I. ĮSIVERTINIMAS
Praėjęs laikotarpis:
Vertinimų skaičius:
Kvalifikacijos tobulinimo val.sk. (pažymos, pažymėjimai):
Patirties sklaidos renginių sk. (pažymos, pažymėjimai):
Praėjusio Kaip aš mokiausi? Kokie buvo žingsniai? Kuriuos Kaip pasikeitė mano
laikotarpio žingsnius pavyko įgyvendinti, su kokiomis veikla? Kurie
kompetencijų problemomis susidūriau? Ko išmokau? rodikliai rodo
tobulinimosi pasikeitimus?
užduotys
1.
2.
3.
63
1.
2.
3.
1.
2.
3.
64
PRIEDAS NR. 9
GALIMI ATESTACIJOS APIBENDRINAMOJO POKALBIO KLAUSIMAI
Bendrieji klausimai stiprybėms • Išskirkite stipriuosius savo, kaip vertintojo, gebėjimus (3).
aptarti • Įvardinkite, kaip šie gebėjimai leidžia pasiekti prasmingų
(vertinimo procedūrų) tikslų.
65
V
KV
niai
Šalti
rijai
Krite
Profesinės veiklos refleksija
+
+
us
imų
skaiči
Vertin
Profesinės veiklos refleksija
+
+
tobuli
nimas
Kvalif
ikacijo
80 val.
Profesinės veiklos refleksija
+
ies
dos
niai
sklai
rengi
Kompetencijų (įsi)vertinimas, profesinės Vertybės ir moralinis įsipareigojimas Patirt
+
+
veiklos refleksija, pokalbis
Kompetencijų (įsi)vertinimas; profesinės
Bendrieji reikalavimai
+
+
veiklos refleksija, pokalbis
Motyvacija
+
+
veiklos refleksija; pokalbis
Kompetencijų (įsi)vertinimas; profesinės Gebėjimas dėstyti mintis žodžiu ir raštu
+
+
veiklos refleksija; ataskaita; protokolų analizė
+
+
veiklos refleksija; ataskaita; protokolų analizė renkamą informaciją
Kompetencijų (įsi)vertinimas; profesinės Gebėjimas analizuoti ir sisteminti renkamus kiekybinius ir
+
+
veiklos refleksija; ataskaita; protokolų analizė kokybinius duomenis
Kompetencijų (įsi)vertinimas; profesinės Gebėjimas priimti duomenimis grįstus sprendimus
+
+
veiklos refleksija; ataskaita; protokolų ,
užrašų analizė
Kompetencijų (įsi)vertinimas; profesinės Gebėjimas prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir sprendimus
+
+
veiklos refleksija
Bendrieji gebėjimai (asmeniniai)
+
+
veiklos refleksija
Kompetencijų (įsi)vertinimas; profesinės Gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti
+
+
veiklos refleksija
Kompetencijų (įsi)vertinimas; profesinės
+
+
Gebėjimas teikti pagalbą kitiems vertintojams
veiklos refleksija
Kompetencijų (įsi)vertinimas; profesinės Gebėjimas teikti ir priimti siūlymus sprendimams komandoje
+
+
veiklos refleksija; užrašai; ataskaita
Kompetencijų (įsi)vertinimas; profesinės Gebėjimas prisiimti kolektyvinį įsipareigojimą ir atsakomybę už
+
+
veiklos refleksija; užrašai, ataskaita
kartu)
bendrą rezultatą
Kompetencijų (įsi)vertinimas; profesinės Gebėjimas valdyti (moderuoti) diskusiją, pokalbį
veiklos refleksija
Kompetencijų (įsi)vertinimas; profesinės Gebėjimas telkti, kurti santykius ir vesti komandą (lyderystė)
veiklos refleksija
Kompetencijų (įsi)vertinimas; profesinės Gebėjimas organizuoti bendrą vertintojų komandos darbą
Bendrieji gebėjimai (sąveika, veikimas
veiklos refleksija
Kompetencijų (įsi)vertinimas; profesinės Švietimą reglamentuojančių teisės aktų išmanymas
+
+
veiklos refleksija
Kompetencijų (įsi)vertinimas; profesinės Šiuolaikinės pamokos / ugdymo sampratos suvokimas
+
+
veiklos refleksija; protokolų analizė
Kompetencijų (įsi)vertinimas; profesinės Gebėjimas pasirengti vertinimui
+
+
veiklos refleksija
Vertintojo atestacijos ir vertinimo kriterijai
+
+
veiklos refleksija;; užrašai; ataskaita
Kompetencijų (įsi)vertinimas; profesinės Gebėjimas stebėti pamoką / ugdymo veiklą ir pildyti pamokos
+
+
veiklos refleksija; ataskaita; protokolų analizė stebėjimo formą/ protokolą
Kompetencijų (įsi)vertinimas; profesinės Gebėjimas įžvelgti ir analizuoti dalies /dalių ir visumos ,sisteminius
+
+
67
PRIEDAS NR. 11
69
PRAKTINĖS VEIKLOS PER ATESTUOJAMĄJĮ LAIKOTARPĮ KOMPETENCIJŲ RAIŠKOS
VERTINIMO FIKSAVIMO LAPAS
71
Gebėjimas rengti Kompetencijų
mokyklos/ srities/ temos / (įsi)vertinimas;
rodiklio ataskaitą profesinės veiklos
refleksija; užrašų analizė
Gebėjimas analizuoti Kompetencijų
mokyklos pasiekimų (įsi)vertinimas;
duomenis profesinės veiklos
refleksija; ataskaita
Konsultavimas Gebėjimas klausytis, Kompetencijų
klausinėti ir tiesiogiai (įsi)vertinimas;
bendrauti (su stažuotoju, profesinės veiklos
mokykla) refleksija
Gebėjimas stimuliuoti Kompetencijų
savivoką/ refleksiją, (įsi)vertinimas;
nusistatant veiksmus profesinės veiklos
tobulėjimui, juos refleksija
suplanuojant ir
įgyvendinant
Gebėjimas pateikti veiklos Kompetencijų
tobulinimo alternatyvas (įsi)vertinimas;
(pamokoje, mokykloje) profesinės veiklos
refleksija; protokolų
analizė, ataskaita
72
PRAKTINĖS VEIKLOS PER ATESTUOJAMĄJĮ LAIKOTARPĮ KOMPETENCIJŲ RAIŠKOS
VERTINIMO FIKSAVIMO LAPAS
74
Gebėjimas pildyti Kompetencijų
vertintojo užrašus (įsi)vertinimas;
profesinės veiklos
refleksija; užrašai;
ataskaita
Gebėjimas stebėti pamoką Kompetencijų
/ ugdymo veiklą ir pildyti (įsi)vertinimas;
pamokos stebėjimo formą/ profesinės veiklos
protokolą refleksija; ataskaita;
protokolų analizė
Gebėjimas įžvelgti ir Kompetencijų
analizuoti dalies /dalių ir (įsi)vertinimas;
visumos sisteminius ryšius profesinės veiklos
refleksija; ataskaita;
užrašai; protokolų
analizė
Gebėjimas rengti Kompetencijų
mokyklos/ srities/ temos / (įsi)vertinimas;
rodiklio ataskaitą profesinės veiklos
refleksija; užrašų
analizė
Gebėjimas analizuoti Kompetencijų
mokyklos pasiekimų (įsi)vertinimas;
duomenis profesinės veiklos
refleksija; ataskaita
Konsultavimas Gebėjimas klausytis, Kompetencijų
klausinėti ir tiesiogiai (įsi)vertinimas;
bendrauti (su stažuotoju, profesinės veiklos
mokykla) refleksija
Gebėjimas stimuliuoti Kompetencijų
savivoką/ refleksiją, (įsi)vertinimas;
nusistatant veiksmus profesinės veiklos
tobulėjimui, juos refleksija
suplanuojant ir
įgyvendinant
Gebėjimas pateikti veiklos Kompetencijų
tobulinimo alternatyvas (įsi)vertinimas;
(pamokoje, mokykloje) profesinės veiklos
refleksija; protokolų
analizė, ataskaita
Mokyklos Gebėjimas padėti Kompetencijų
tobulinimas mokyklai nusistatyti (įsi)vertinimas;
veiklos kokybės profesinės veiklos
tobulinimo kryptis refleksija; užrašai,
ataskaita
75
PRIEDAS NR. 12
77