Var - WWW - HTML - Ukmerge - Subsystems - Meet - Documents - 2021 - 10 - 28 - 14477 - 25661 - IP-Ukmergės Šiluma Tarybai

Pritarta
Ukmergės rajono savivaldybės tarybos

2021 m. spalio d. sprendimu Nr.
UAB „UKMERGĖS ŠILUMA”
SAULĖS ELEKTRINĖS ĮRENGIMO,

VALDYMO IR PLĖTROS UKMERGĖS
RAJONE
INVESTICINIS PROJEKTAS
PA R E N G Ė U A B „ T E L E PA R T N E R “
2021 RUGSĖJIS, VILNIUS
Saulės elektrinės įrengimo, valdymo ir plėtros Ukmergės rajone
TURINYS
ĮVADAS ......................................................................................................................... 4
1. PROJEKTO KONTEKSTAS ..................................................................................... 5
1.1. Saulės energetikos plėtra Lietuvoje ir pasaulyje...................................................... 5
1.2. Saulės energetikos plėtra Ukmergės rajone ............................................................. 7
1.3. Teisinė aplinka ......................................................................................................... 8
1.4. Klimato kaitos programos finansavimo priemonės viešajam sektoriui ................. 12
1.5. Saulės elektrinių technologiniai ypatumai ............................................................. 15
1.6. Saulės elektrinių poveikis aplinkai ir visuomenei ................................................. 21
1.7. Geografiškai nutolusių saulės parkų plėtra ............................................................ 22
2. PROJEKTO TURINYS ............................................................................................ 25
2.1. Tikslas ir uždaviniai ............................................................................................... 25
2.2. Projekto tikslinė grupė ir poveikio ribos ............................................................... 25
2.3. Projekto organizacija ............................................................................................. 26
2.3.1. Organizacijos veiklos apibūdinimas ........................................................... 26
2.3.2. Bendrovės valdymas ................................................................................... 27
2.4. Projekto siekiami rezultatai ................................................................................... 27
3. GALIMYBĖS IR ALTERNATYVOS ..................................................................... 28
3.1. Esama situacija ...................................................................................................... 28
3.2. Projekto vystymo galimybės .................................................................................. 32
3.3. Nagrinėjamos saulės energetikos plėtros alternatyvos .......................................... 32
3.3.1. Saulės elektrinių statyba ant pastatų stogų .................................................. 32
3.3.2. Saulės elektrinės įsigijimas geografiškai nutolusiame saulės parke ........... 34
3.3.3. Saulės elektrinės statyba turimame žemės sklype ....................................... 35
4. ALTERNATYVŲ PALYGINAMOJI ANALIZĖ ................................................... 37
5. FINANSINĖ ANALIZĖ ........................................................................................... 41
5.1. Pagrindinės prielaidos ............................................................................................ 41
5.2. I alternatyvos finansinė analizė ............................................................................. 42
5.2.1. Investicijos .................................................................................................. 42
5.2.2. Investicijų finansavimas .............................................................................. 44
5.2.3. Sutaupymai .................................................................................................. 44
5.2.4.Finansiniai rodikliai ..................................................................................... 46
5.3. II alternatyvos finansinė analizė ............................................................................ 46
5.3.1. Investicijos .................................................................................................. 46
5.3.3. Sutaupymai .................................................................................................. 47
5.3.4. Finansiniai rodikliai..................................................................................... 48
1
5.4. III alternatyvos finansinė analizė ........................................................................... 48
5.4.1. Investicijos .................................................................................................. 48
5.4.3. Sutaupymai .................................................................................................. 49
5.4.4. Finansiniai rodikliai..................................................................................... 50
5.5. Alternatyvų palyginimas ir optimalios alternatyvos parinkimas ........................... 50
5.6. Projekto finansavimas ............................................................................................ 52
6. SAULĖS ELEKTRINĖS ĮRENGIMO VALDYMO, ADMINISTRAVIMO IR
PRIEŽIŪROS YPATUMAI .................................................................................... 54
7. RIZIKOS ĮVERTINIMAS IR VALDYMO PRIEMONĖS ..................................... 57
8. PROJEKTO TOLIMESNĖS PLĖTROS GALIMYBIŲ ANALIZĖ ........................ 60
8.1. Elektros energijos kaupikliai ................................................................................. 60
8.2. Saulės elektrinė su kaupikliu .............................................................................. 64
9. PROJEKTO VYKDYMO PLANAS ....................................................................... 65
Lentelės
1 lentelė. Žemės naudojimo būdų turinio aprašas
2 lentelė. Tikslinė grupė
3 lentelė. Ukmergės rajono savivaldybės įstaigų ir organizacijų elektros energijos
suvartojimas ir planuojamos saulės elektrinės galia
4 lentelė. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ir seniūnijų elektros energijos
suvartojimas ir planuojamos saulės elektrinės galia
5. lentelė „Ignitis saulės parkai“ Platformoje įregistruoti ir pardavinėjami galingumai saulės
parkuose
6 lentelė. Ukmergės rajono įstaigų ir organizacijų preliminarus stogų plotas
7 lentelė. Alternatyvų palyginamoji analizė vertinant naudą ir grėsmes
8 lentelė. Projekto dalyvių statusas
9 lentelė. Vidutinės rinkoje esančios skirtingo galingumo saulės jėgainių kainos
10 lentelė. Preliminarūs tiekėjų pasiūlymai saulės elektrinės įrengimui ant stogų, eur/100 kW
11 lentelė. Bendros projekto I elterntyvos investicijos, eur
12 lentelė. Finansavimo šaltiniai (eur/ 2116 kW, su PVM)
13 lentelė. Planuojami sutaupymai
14 lentelė. Pagrindiniai investicijų efektyvumo rodikliai (SNA metodas)
15 lentelė. Saulės elektrinės įsigijimo iš saulės parkų kaina, eur/1kW
16 lentelė. Investicijų poreikis
17 lentelė. Finansavimo šaltiniai (su PVM)
18 lentelė. Saulės elektrinės priežiūros mokestis, eur/kW
25 lentelė. Suvestiniai alternatyvų vertinimo rodikliai
26 lentelė. Žemės sklypo dokumentų tvarkymo eiga
27 lentelė. Projekto vystymo eiga
28 lentelė. Projekto rizikos
29 lentelė. Projekto vykdymo grafikas
2
Paveikslai
1 pav. Saulės elementų optimalaus pasvirimo kampo nustatymas
2 pav. Saulės energijos ištekliai Europoje
3 pav. Principinė saulės elektrinės schema
4. pav. Geografiškai nutolės saulės elektrinių parkas
5. pav. Planuojamo statyti saulės parko teritorija tarp Lakštingalų ir S. Daukanto g. Ukmergje
6 pav. Saulės elektrinių parko išdėstymas visame 8 ha žemės sklype
7 pav. Ukmergės saulės elektrinių parko iki 3,6 MW išdėstymo schema
8 pav. Instaliuotų energijos kaupiklių dalis pagal technologiją
9 pav. „Tesla“ 0,8 MW galios kaupiklis
10 pav. Kaupiklių statybos etapas
11 pav. Hibridinės saulės elektrinės principinė veikimo schema
3
ĮVADAS
Lietuvoje kaip ir visoje Europos Sąjungoje imamasi įvairių skatinimo priemonių,

siekiant plėtoti atsinaujinančių išteklių energetiką. Tuo tikslu LR Aplinkos ministerija 2021
metais tęsia ankstesniais metais pasiteisinusias priemones ir teikia paramą atsinaujinančių
energijos išteklių technologijoms diegti savivaldybėse, valstybės valdomuose objektuose bei
privačiame sektoriuje pagal 2021 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr.D1-237 patvirtintą Klimato
kaitos programos lėšų naudojimo sąmatą.
Remiantis Ukmergės rajono savivaldybės Tarybos 2021 m. birželio 23 d. Nr. 7-146
sprendimu pritarti, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracija įgyvendintų projektą
„Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo) panaudojimas valstybės, savivaldybių,
tradicinių religinių bendruomenių, religinių bendrijų ar centrų elektros energijos poreikiams“,
buvo pateiktos 35 paraiškos nutolusiai saulės elektrinei įrengti/įsigyti. Iš jų 34 įstaigoms ir
organizacijoms, valdomoms savivaldybės administracijos ir viena bendra paraiška, kurią
pateikė savivaldybės administracija ir 12 seniūnijų gatvių apšvietimo elektros energijos
poreikiams patenkinti. Bendra elektrinės galia turėtų siekti iki 3,6 MWp.
Siekiant nustatyti saulės energetikos plėtros galimybes ir kryptis Ukmergės rajone yra
parengtas šis investicinis projektas (IP), kuris finansiškai, ekonomiškai, techniškai ir teisiškai
pagrindžia investavimo tikslus, įvertinta alternatyvas, numato projektui įgyvendinti
reikalingas lėšas bei finansavimo šaltinius ir terminus. IP apima saulės elektrinės
administravimo, priežiūros ir valdymo sprendimus bei jos tolimesnio vystymo galimybes.
Ukmergės rajono savivaldybės Tarybos pavedimu numatomas saulės elektrinės
vystytojas ir investicinio projekto užsakovas yra UAB „Ukmergės šiluma“ – tai energetikos
srityje dirbanti įmonė, kuri gamybos procesuose bei vidiniams įmonės poreikiams naudoja tik
„žaliąją“ elektros energiją.
Investicinio projekto tikslas - nustatyti efektyvią, ekonomišką bei šiuolaikinėmis
technologijomis grįstą saulės elektrinės vystymo alternatyvą, siekiant sėkmingai plėtoti
atsinaujinančių išteklių energetiką, mažinant Ukmergės rajono viešojo sektoriaus
įmonių ir organizacijų elektros energijos kaštus.
Investiciniame projekte nagrinėjamos šios alternatyvos:
 I alternatyva. Saulės elektrinių statyba ant pastatų stogų;
 II alternatyva. Saulės elektrinės įsigijimas geografiškai nutolusiame saulės
parke;
 III alternatyva. Saulės elektrinės statyba turimame žemės sklype.
Įgyvendinus projektą bus pasiekti šie rezultatai:
 Ukmergės savivaldybės įstaigos ir organizacijos įsigys saulės elektrines;
 Padidės atsinaujinančių išteklių energetikos naudojimas Ukmergės rajone;
 Bus įgyvendinta dalis priemonių iš Ukmergės rajono savivaldybės 2021–2027
strateginio plėtros plano 2 prioriteto „Subalansuota Ukmergės rajono plėtra“
2.2 tikslo ,,Kurti modernią, inovatyvią ir darnią aplinką“;
 Sumažės Ukmergės rajono viešojo sektoriaus įmonių ir organizacijų išlaidos
elektros energijai.
4
1. PROJEKTO KONTEKSTAS
1.1. Saulės energetikos plėtra Lietuvoje ir pasaulyje
Lietuvos Respublikos įstatymuose yra įtvirtintas siekis didinti energetikos

nepriklausomybę. Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje išsikeltas
ambicingas tikslas – iki 2050 metų pagaminti 100 proc. reikalingos elektros energijos iš
atsinaujinančių energijos išteklių. Strategijoje numatyta, kad 2030 m. 45 proc. elektros
energijos bus pagaminama iš atsinaujinančių išteklių – vėjo energija sudarytų didžiąją dalį –
ne mažiau kaip 53 proc., saulės šviesos energija – 22 proc. Lietuvos Respublika remiasi 2009
m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2009/28/EB, kurioje
nustatomi privalomi nacionaliniai planiniai rodikliai, kuriais apibrėžiama, kokią bendro
galutinio energijos suvartojimo dalį turi sudaryti atsinaujinančių išteklių energija ir kokią dalį
transporto sektoriuje suvartojamos energijos turi sudaryti atsinaujinančių išteklių energija.
2018 m. birželio 14 d. preliminariai susitarta dėl nauja redakcija išdėstytos
Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos su Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos
bei Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pateiktais pakeitimais.
Susitarime nustatytas privalomas 32 proc. ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslas iki
2030 metų.
Lietuvos saulės energetikos asociacijos (LSEA) duomenimis, žaliąją saulės energiją
gaminančių šalies gyventojų skaičius per pastaruosius ketverius metus ūgtelėjo net 25 kartus –
2017-aisiais nuosavas elektrines Lietuvoje turėjo 426 vartotojai, 2021 m. – jau daugiau nei
11 tūkstančių. Sparčią privačių saulės elektrinių plėtrą Lietuvoje lemia mažėjančios
pagrindinių komponentų kainos, specialiosios klimato kaitos programos skatinimo priemonės,
supaprastintos jėgainių įsigijimo ir įrengimo sąlygos, taip pat palankesnės finansavimo
galimybės. Prieš trejus metus prasidėjo saulės energetikos pakilimas ir jos naudojimas namų
ūkio elektros poreikiams tenkinti. Tai vyksta dėl to, kad Lietuvoje sudarytos labai palankios
sąlygos taip vadinamiems gaminantiems vartotojams, t. y. namų ūkiams ar juridiniams
asmenims, kurie saulės elektrą naudoja savoms reikmėms.
Iki 2009 m. saulės elektrinės Lietuvoje buvo tik autonominės, t. y. nebuvo integruotos
į elektros skirstomuosius tinklus. Saulės elektrines įsirengdavo namų ūkiai, kurie neturėjo
galimybės prisijungti prie elektros skirstomųjų tinklų dėl nuo elektros linijos nutolusių namų.
Tai buvo nedidelės galios saulės elektrinės saviems poreikiams patenkinti.
Nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio, kai Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
priėmė nutarimą, kuriame buvo numatytas aukštas saulės elektrinių pagamintos elektros
energijos supirkimo tarifas, prasidėjo saulės elektrinių daugiausia iki 30 kW statybos.
Iki 100 kW saulės elektrinėms tarifas buvo 1,63 Lt/kWh, o didesnės galios saulės
elektrinėms – keliais centais mažesnis. Tačiau dėl didelės saulės elektrinių kainos, ilgo
atsipirkimo laikotarpio ir nežinios dėl tarifų buvo įrengta palyginti nedaug saulės elektrinių.
2011 m. buvo priimtas naujas atsinaujinančios energetikos įstatymas, kuris sudarė
palankias sąlygas saulės elektrinių plėtrai Lietuvoje. Šiame įstatyme buvo numatytas 12 metų
trukmės skatinamasis tarifas. Buvo įrengta 370 kW galios saulės elektrinių.
2012 m. dvigubai atpigus saulės fotovoltiniams moduliams, bei dėl geresnių saulės
elektrinių prijungimo sąlygų, saulės elektrinių iki 30 kW galios atsipirkimo laikas sumažėjo
iki 4–5 metų. Prasidėjo masinis saulės elektrinių iki 30 kW statybos. Įstatymas galiojo iki
2013 m. I ketvirčio. Nuo tada komercinių saulės jėgainių statyba Lietuvoje sustojo. Žmonės
5
įrenginėjo tik autonomines saulės elektrines saviems poreikiams. Per trejus įstatymo
galiojimo metus buvo įrengta saulės elektrinių, kurių instaliuota galia – 69 MW.
2015 m. Lietuvoje startavo dvipusė elektros energijos apskaitos schema, kuri veikia
tokiu būdu: kai elektros energiją gaminančio vartotojo elektrinė pagamina daugiau elektros
nei suvartojama (pavyzdžiui, vasaros vidurdienį šviečiant saulei), pagaminta, bet nesuvartota
elektros energija yra patiekiama į elektros tinklus. Vėliau (pavyzdžiui, vakare grįžus iš darbo),
kai gaminančiam vartotojui nepakanka savo momentiškai pasigaminamos elektros energijos,
dienos metu sukauptas elektros energijos perteklius susigrąžinamas iš elektros tinklo.
Dvipusės apskaitos laikotarpis yra numatomas kalendoriniams metams nuo balandžio 1 d. Tai
reiškia, kad vartotojai vasaros metu pagamintą perteklinę elektros energiją gali sunaudot ir
rudens bei žiemos mėnesiais. Atlikti skaičiavimai rodo, kad, įvertinus nustatytą elektros tinklų
naudojimo kainą, iki 10 kW galios jėgainė turėtų atsipirkti per 11–12 metų. Kainai didėjant,
atitinkamai išaugtų ir atsipirkimo laikas.
Įgyvendinant ES direktyvą 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo, pagal
Lietuvos Respublikos teisės aktus bus reikalaujama, kad nuo 2016 m. lapkričio 1 d. visi naujai
statomi pastatai atitiktų A energinio naudingumo klasę. Tai suteikė papildomą paskatą naudoti
mažos galios saulės elektrines urbanizuotoje aplinkoje.
Lietuvoje, be mažų saulės jėgainių, buvo pastatyta keletas didelių megavatinės galios
jėgainių, didžiausia – Gailiušiuose, Kauno rajone, 2,6 MW galios saulės elektrinė, Sitkūnų
saulės energijos parkas (2,56 MW), Brizgų saulės fotoelektrinių parkas (1,99 MW), Daušiškių
saulės fotoelektrinių parkas (1,96 MW), saulės elektrinė „Solar LT“ (1,48 MW); „Retal
Lithuania“ gamykloje 2019 metais pradėjo veikti 1,4 megavato galios saulės jėgainė.
Dauguma šalies gyventojų mano, kad ateityje labiausiai plėtojamos energetikos rūšys
Lietuvoje turėtų būti žaliosios – kai energija gaminama iš saulės arba vėjo. Tokias tendencijas
atskleidė „Ignitis renewables“ užsakymu „Rinkos tyrimų centro“ 2021 m. pavasarį atlikta
visuomenės nuomonės apklausa. 80 proc. Apklaustų Lietuvos gyventojų teigia maną, kad
saulės energetika Lietuvoje turėtų būti plėtojama arba labai plėtojama.
Naujausioje ataskaitoje „Renewables 2020”, Tarptautinė atsinaujinančios energetikos
agentūra (IEA) teigia, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai sudaro beveik 90% 2020
m. įrengtos elektrinių galios, o nuo 2021 m. šis sektorius pasieks patį sparčiausią augimą per
pastaruosius 6 metus. Rekordinio laikotarpio tikimasi ir saulės energetikos srityje –
prognozuojama, kad 2023-2025 metais kasmet bus įrengiama padidėjimas sieks net 165
GW saulės elektrinių. 2021 metais tikimasi, kad bus įrengta apie 117 GW saulės elektrinių. Ši
prognozė grindžiama didelio masto saulės elektrinių parkų vystymu už Kinijos ribų. Tai
10% daugiau naujų saulės elektrinių nei buvo įrengta per 2020 metus. Paspartinto
scenarijaus atveju, šis skaičius gali viršyti 142 GW. 2022 metais tikimasi tolesnio augimo –
bus įrengta bent 120 GW saulės elektrinių. Optimistiniu atveju tikimasi net iki 149
GW padidėjimo.
Saulės elektrinių plėtra dar labiau paspartės 2023–2025 metais dėl galimai
padidėjusios politikos paramos bei sumažėjusių įrengimo išlaidų. Efektyviam saulės
energetikos vystymui turės įtakos ir atsigavusi globali ekonomika, skatinanti gyventojus ir
verslus įsirengti saulės elektrines. Prognozuojama, kad šiuo laikotarpiu kasmet gali būti
įrengiama net 165 GW saulės elektrinių.
IEA nurodo kriterijus, kurie reikalingi tam, kad būtų pasiektas sparčiausias saulės
elektrinių augimas:
 Politika, užtikrinanti investuotojų pasitikėjimą Kinija;
 Greitesnis gaminančių vartotojų augimo atsigavimas JAV ir Europoje;
6
 Greitas aukcionų sistemos įgyvendinimas bei įjungimas į tinklus Indijoje ir Lotynų

Amerikoje;
 Laiku įgyvendinami aukcionų sistemoje dalyvaujantys projektai Artimuosiuose
Rytuose ir Afrikoje;
 Administracinių trukdžių pašalinimas Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN)
šalyse.
2020 metais Vokietijoje įrengta apie 4,3 GW saulės elektrinių. Nyderlanduose metų
2020 m. pabaigoje įdiegta 2,7 GW naujų saulės elektrinių – 13% daugiau nei 2019 metais.
Prognozuojama, kad bendrai Europoje įrengta saulės elektrinių galia didės nuo 21 GW
2021 m. iki vidutiniškai 25 GW kasmetinio prieaugio 2023 – 2025 metais.
Pagal pasaulinės atsinaujinančiųjų energijos šaltinių agentūros ataskaitą, per valandą
pasaulyje yra sumontuojama apie 40 tūkstančių saulės panelių ir yra virš 30 šalių, kur
instaliuotas galingumas viršija 1GW ir daugiau. Pagal 1 gyventojui instaliuoto galingumo
rodiklį, lyderiai yra europiečiai - Vokietija, Belgija, Italija.
Tokį augimą labiausiai spartina Europos Sąjungoje (ES) priimtos palankios direktyvos
bei teisės aktai, skatinantys naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius. ES šalys yra
susitarusios siekti iki 2030 m. užtikrinti, kad 32 proc. ES suvartojamos energijos būtų
gaunama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių.
Europos Komisijos (EK) ambicijos klimato kaitos mažinimo aspektu yra didelės: jau
2030 m. 55 proc., lyginant su 2005 m., sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
Lietuva šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti planuoja mažiausiai 9 proc. Šis
skaičius nėra galutinis, jį planuojama peržiūrėti. Tačiau jis yra pakankamas, norint prisidėti
prie bendro tikslo, kurio siekia visa Europa.
Energetikos sektorius – vienas didžiausių klimato kaitos veiksnių, todėl alternatyvioji
energija yra vienas iš kertinių elementų mažinant ar eliminuojant klimato kaitą. Lietuvoje,
kaip ir visoje ES, imamasi įvairių priemonių, siekiant vystyti ir plėtoti atsinaujinančių išteklių
energetiką.
1.2. Saulės energetikos plėtra Ukmergės rajone

2012 metais buvo parengtas Ukmergės rajono savivaldybės atsinaujinančių energijos
išteklių naudojimo plėtros veiksmų planas iki 2020 metų, kurio veikimo laikotarpis jau
pasibaigė. Situacija savivaldybėje gerokai pasikeitė, todėl savivaldybei naudinga būtų atlikti
AIE naudojimo esamos būklės analizę, identifikuoti potencialą, plėtros galimybes
tolimesniais etapais. Savivaldybėje atsinaujinančių išteklių energetikos objektų plėtra dar
neįgano reikiamo pagreičio. Tačiau stebimas gana aktyvus privačių namų savininkų siekis
pasistatyti saulės fotovoltinius elementus ant namų stogų. Veiklą šioje srityje suaktyvino ir
savivaldybės įmonės. Vadovaujantis Aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo
agentūros paskelbtu kvietimu 2020 metais , UAB „Ukmergės vandenys“ pateikė paraišką
subsidijai ir gavo paramą pagal Klimato kaitos programos priemonę ,,Atsinaujinančių
energijos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ar kitų) panaudojimas privačių
juridinių asmenų visuomeninės, gamybinės paskirties pastatuose, kitos paskirties
inžineriniuose statiniuose (sąvartynuose, nuotekų valyklų statiniuose), pakeičiant iškastinio
kuro naudojimą“. Bendrovė Serbentų gatvėje, Ukmergėje, ketina įrengti saulės fotovoltinę
elektrinę. Planuojamo projekto vertė – 75 000 Eur (be PVM). Numatoma subsidijų dalis – 22
500 Eur, kitą sumą turės pridėti pats pareiškėjas, pinigų iš rajono savivaldybės biudžeto tam
neprašoma. Investicijos turėtų apsipirkti per 6 metus. Įrengusi saulės fotovoltinę elektrinę
7
UAB „Ukmergės vandenys“ iš dalies patenkins elektros energijos poreikius, sumažės išlaidos,
bus saugoma gamta.
UAB „Ukmergės šiluma“, gavusi finansinę paramą pagal Klimato kaitos programą,
nusprendė įgyvendinti projektą „Saulės fotovoltinės elektrinės įrengimas elektros energijos
generavimui katilinėje, RK-4, Šviesos g. 17, Ukmergėje“. Projektu siekiama ant katilinės
pastato stogo įrengti saulės elektrinę, kurioje pagaminta elektros energija būtų naudojama
šilumos gamybos ir tiekimo veikloje. Atlikus galimybių studiją nustatyta, kad techniniu,
ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu bei įvertinant APVA skiriamą paramą 246 Eur/kW
bei papildomų išlaidų prijungimui prie ESO sumažinimą, kurios atsiranda elektrinei viršijant
100 kWp galią, naudingiausia įsirengti saulės elektrinę, kurios galia modeliacijoje parinktų
modulių atveju - 99,75 kWp. Naudingiausio 99,75 kWp saulės elektrinės projekto įrangos ir
rangos darbų įgyvendinimo vertė 92235 Eur be PVM, paprastasis atsipirkimo laikas įvertinus
paramą 10,37 metai, pasiekiami sutaupymai per 15 metų laikotarpį 102014 Eur.
Jasiuliškio socialinės globos namai vykdo projektą „Saulės fotovoltinės elektrinės
Jasiuliškių socialinės globos namuose, Jasiuliškio k., Vidiškių sen., Ukmergės r.”, įdiegimas“.
Saulės elektrinę įsirengė ir Ukmergės ligoninė.
UAB „Ukmergės šiluma“, nusprendusi prisidėti prie aplinkos saugojimo, pasirašė
sutartį su UAB „Imlitex“ dėl elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos
išteklių, pirkimo ir nuo 2021 m. birželio mėn. gamybos procesuose bei vidiniams įmonės
poreikiams naudoja tik „žaliąją“ elektros energiją. Įmonė šiuo laikotarpiu du trečdalius
šilumos energijos gamina iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o nuo šiol naudos 100
procentų elektros energijos, pagamintos tik iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Taip UAB
„Ukmergės šiluma“ išreiškia rūpestį aplinkosauga ir realiai prisideda prie į aplinką išmetamo
CO2 kiekio mažinimo.
1.3. Teisinė aplinka

Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (įsigaliojo 2011-
05-24) yra reikšmingiausias dokumentas, darantis įtaką saulės energetikos plėtrai.
Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos
sektoriaus valstybinio valdymo, reglamentavimo, priežiūros ir kontrolės bei veiklos
atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje organizavimo teisinius pagrindus, taip pat
nustato energetikos tinklų operatorių, energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojų veiklos
valstybinį reglamentavimą, priežiūrą ir jų santykius su kontrolę vykdančiomis institucijomis.
Įstatyme pažymima, kad saulės šviesos energija – iš saulės šviesos tiesiogiai gaunama
elektros energija. Šis įstatymas yra pastoviai atnaujinamas, atsižvelgiant į laikmečio
problematiką.
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnio 14
dalyje įtvirtinta sąvoka: „Elektrinė – elektros energijos gamintojo nuosavybės ar kita teise
valdomi vienas ar daugiau tarpusavyje technologiškai susijusių įrenginių ir jų technologinių
priklausinių elektros energijai gaminti ar elektros ir šilumos energijai gaminti bendrosios
gamybos būdu“.
Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių
projektavimo ir statybos reikalavimai pateikti LR Atsinaujinančių išteklių energetikos ir LR
Elektros energijos įstatymuose, Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių
prijungimo prie elektros tinklų tvarkos apraše. Esminės ir naujausios nuostatos,
reglamentuojančios saulės elektrinių parkų vystymą yra šios:
8
1. Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių ir statinių

projektai rengiami ir statybos darbai vykdomi laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos
apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo,
Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos ir
reikalavimų.
2. Atsižvelgiant į nedidelės įrengtosios galios elektrinių (iki 500 kW), naudojančių
atsinaujinančius energijos išteklius, ribotą dydį ir galimą poveikį ir siekiant išvengti
neproporcingos finansinės bei administracinės naštos, atsakingos institucijos užtikrina, kad
nedidelės įrengtosios galios elektrinių projektavimui ir statybai, išskyrus patvankinio tipo
hidroelektrines, būtų taikomi supaprastinti reikalavimai, nereikalaujant rengti detaliųjų planų
ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, jeigu tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir
naudojimo reglamentams.
3. Kaimo vietovėse statant pavienes ne didesnės kaip 500 kW įrengtosios galios vėjo
elektrines ir (ar) saulės šviesos energijos elektrines, nereikalaujama keisti pagrindinės žemės
naudojimo paskirties, rengti detaliųjų planų ir keisti bendrojo plano sprendinių, jeigu tai
neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams.
4. Gaminantys vartotojai ir asmenys, siekiantys tapti gaminančiais vartotojais, turi
teisę įsirengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kurių įrengtoji galia neviršija
vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios ir nėra didesnė kaip 500 kW.
Gaminančių vartotojų ar asmenų, siekiančių tapti gaminančiu vartotojų elektrinės, kurios yra
geografiškai nutolusios Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo gaminančio vartotojo elektros
energijos vartojimo vietos, įrengtoji galia neribojama vartotojo objektui suteiktos leistinosios
naudoti galios dydžiu, bet negali būti didesnė kaip 500 kW.
5. Elektros energija gali būti gaminama gaminančio vartotojo elektrinėje, kuri yra
geografiškai nutolusi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo gaminančio vartotojo elektros
energijos vartojimo vietos. Tokioje elektrinėje, kurios prijungimo prie elektros tinklų taškas
nesutampa su elektros energijos vartojimo vietos prijungimo tašku, visas pagamintas elektros
energijos kiekis ar atskiram gaminančiam vartotojui priskirta jo dalis laikomi patiektais į
elektros tinklus, nepaisant gaminančio vartotojo ar jų grupės elektros energijos vartojimo
kiekio. Tokiu atveju gaminančio vartotojo elektros energijos vartojimo vieta gali būti susieta
tik su viena to paties gaminančio vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais
valdoma elektrine arba jos dalimi.
6. Gaminančių vartotojų ir asmenų, siekiančių tapti gaminančiais vartotojais,
elektrinės gali būti statomos, įrengiamos ir eksploatuojamos LR Elektros energetikos įstatymo
nustatyta tvarka kitų asmenų, turinčių leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir
leidimą gaminti elektros energiją ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų. Tokiu atveju
gali būti statomos ir įrengiamos tik naujos atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės,
kurių statybai ar įrengimui naudojama anksčiau neeksploatuota elektrotechninė įranga.
7. Elektros energetikos įstatymo 1 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad elektros energiją iš
atsinaujinančių išteklių gaminantis vartotojas – elektros energijos vartotojas ar kitas asmuo,
gaminantys elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos
įrenginiuose, valdomuose nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais, savo reikmėms ir
ūkio poreikiams tenkinti ir turintys teisę pagamintą, bet savo reikmėms ir ūkio poreikiams
nesuvartotą elektros energiją patiekti į elektros tinklus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių
išteklių energetikos įstatymo nustatyta tvarka.
8. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio 8 dalis nustato, kad
gaminančių vartotojų ir asmenų, siekiančių tapti gaminančiais vartotojais, elektrinės gali būti
statomos, įrengiamos ir eksploatuojamos Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka.
9
Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 6 punktas įtvirtina skirstomųjų tinklų
operatoriaus pareigą prijungti vartotojų ir gamintojų elektros įrenginius, esančius skirstymo
veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje, prie skirstomųjų tinklų pagal atitinkamus techninius
norminius dokumentus ir technines sąlygas. Vartotojų ir gamintojų elektros įrenginių
prijungimą detalizuoja Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo
prie elektros tinklų tvarkos aprašas, kuris nustato, kad vartotojo ir gamintojo elektros
įrenginių prijungimas prie operatorių elektros tinklų yra operatorių suteikiama prijungimo
paslauga vartotojui ir (ar) gamintojui. Prijungimo paslauga apima ir Aprašo VI1 skyriuje
nustatytus atvejus, kai vartotojas, elektros energiją gaminantis vartotojas, asmuo, siekiantis
tapti elektros energiją gaminančiu vartotoju, gamintojas, elektros energiją gaminantis iš
atsinaujinančių išteklių, pageidaujantys prijungti savo elektros įrenginius prie operatorių
elektros tinklų, ar vartotojas, gamintojas ar kitas asmuo, pageidaujantys perkelti ar
rekonstruoti operatoriui priklausančius energetikos objektus, atlieka operatorių elektros tinklų
įrengimą, ir (ar) rekonstravimą, ir (ar) perkėlimą, ir (ar) statybą.
Apibendrinant pažymėtina, kad vartotojas, siekiantis tapti gaminančiu elektros
energiją iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įrenginiuose vartotoju, turi ne
tik įsirengti elektros energiją generuojančius įrenginius, bet ir prijungti juos prie skirstomųjų
elektros tinklų Apraše nustatyta tvarka.
2020 metais LR Seimas balandžio mėnesį pritarė AIE įstatymo pakeitimams, kurie
sukūrė palankesnes sąlygas gyventojams įsigyti nutolusias saulės elektrines. Supaprastintos
sąlygos gaminantiems vartotojams, kurie įsigijo elektrinę iš saulės elektrinių parkų – saulės
elektrinė bus laikoma kilnojamuoju daiktu, todėl elektrinės dalies pirkimo–pardavimo
sutarčiai nebus taikoma notarinė sandorio forma. Taip pat gaminantiems vartotojams, kurie
yra pasirinkę nepriklausomą elektros energijos tiekėją, už per kaupimo laikotarpį pagamintą ir
nesuvartotą elektros energiją galės būti kompensuojama su tiekėju sutarta arba Valstybinės
energetikos reguliavimo tarybos nustatyta kaina.
Taip pat kuriamos palankesnės sąlygos atsinaujinančios energetikos naudojimui tarp
verslo įmonių. Elektros energetikos įstatymo pakeitimai sumažino administracinę naštą
elektros energijos iš AEI gamintojams – norint elektros energiją parduoti galutiniam
vartotojui nebereikės gauti nepriklausomo elektros energijos tiekėjo licencijos. Elektros
energijos iš AEI gamintojams, parduodantiems elektrą galutiniam vartotojui pagal AEI
energijos pirkimo–pardavimo sutartis, būtų taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir
nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams. Elektros energijos iš AEI gamintojai galėtų
sudaryti sutartis su vartotojais ir apie sudarytą sutartį informuoti Valstybinę energetikos
reguliavimo tarnybą.
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnio 14
dalyje apibrėžtoje elektrinės sąvokoje kaip kilnojamieji daiktai išskiriami tik saulės šviesos
energijos elektrinėje esantys moduliai ir jų generuojamai galiai priskiriami technologiniai
įrenginiai, kiti saulės šviesos energijos elektrinės elementai turėtų būti priskiriami
kilnojamiesiems ar nekilnojamiesiems daiktams atsižvelgiant į jų prigimtį, kaip tai numatyta
Civilinio kodekso 4.2 straipsnio 1 dalyje. Civilinio kodekso 4.2 straipsnio 4 dalyje nustatyta,
kad kilnojamasis daiktas, įeinantis į nekilnojamąjį daiktą ir praradęs savo individualius
požymius, yra nekilnojamojo daikto dalis. Pagal Civilinio kodekso 4.2 straipsnio 5 dalį,
kilnojamasis daiktas, fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip
pat įeinantis į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių, nelaikomas nekilnojamojo daikto
dalimi.
Aplinkos ministerijos nuomone, saulės šviesos energijos elektrinė, susidedanti iš
nekilnojamųjų daiktų, turinčių laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis)
sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus ir kilnojamųjų daiktų, įeinančių į
10
nekilnojamąjį daiktą ir praradusių savo individualius požymius, yra statinys. Atsižvelgiant į

Civilinio kodekso 4.2 straipsnio 5 dalies ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2
straipsnio 14 dalies nuostatas, saulės šviesos energijos elektrinėje esantys moduliai ir jų
generuojamai galiai priskiriami technologiniai įrenginiai yra kilnojamieji daiktai ir nelaikytini
statiniais. Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos taikomos tik statinių
atžvilgiu.
Atsižvelgiant į statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių
klasifikavimas“ 3 lentelės 3.11 punktą, saulės šviesos energijos elektrinės, kurių galingumas
iki 30 kW, priskiriamos nesudėtingųjų inžinerinių statinių II grupei. Didesnės kaip 30 kW
galios saulės šviesos energijos elektrinės yra neypatingi statiniai. Saulės šviesos energijos
elektrinių montavimas ant pastato išorinių konstrukcijų (stogų, pastatų sienų) pagal
galiojančius teisės aktus priskiriamas statinio paprastajam remontui. Statybos įstatymo (toliau
– Įstatymas) 28 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodoma, kad: [...] ypatingųjų bei neypatingųjų
statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą statyba (naujo statinio statyba, statinio
rekonstravimas) užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant
deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų
planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos
užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. Šioje dalyje nurodytais
atvejais deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma tvirtinti, jeigu atlikta statinio
ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Statinių paprastasis remontas, statinių ar
patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai [...],
nesudėtingųjų statinių ir statinių (statytojui (užsakovui) pageidaujant), kuriems pagal aplinkos
ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statyba (naujo
statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis
remontas, statinio griovimas) užbaigiami statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam
asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Šio straipsnio 5 dalyje pažymima, kad
atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti
Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto
gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo dienos arba
nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos (kai ji netvirtinama ir
neregistruojama).
Apibendrinant nurodytas teisės aktų nuostatas, galime teigti, kad neypatingąjį statinį –
saulės šviesos energijos elektrinę ne kaimo vietovėje galima statyti kitos paskirties žemės
sklype, kurio naudojimo būdas:
- pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (galima energetikos objektų, tarp jų
elektrinių, statyba);
- susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (galima
inžinerinių tinklų maitinimo šaltinių, tarp jų įvairių tipų elektrinių, statyba).
1 lentelė. Žemės naudojimo būdų turinio aprašas

Žemės sklypų naudojimo Žemės sklypų naudojimo būdo turinys
būdas
V. Kitos paskirties žemė
11
Žemės sklypų naudojimo Žemės sklypų naudojimo būdo turinys

būdas
19. Pramonės ir sandėliavimo Žemės sklypai, skirti gamybos, remonto ir pramonės
objektų teritorijos įmonių ar dirbtuvių, sandėlių statiniams, energetikos
objektams, įskaitant branduolinės energetikos objektus ir
statinius (atominė elektrinė, branduolinis reaktorius,
branduolinių medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų saugykla, jų
perdirbimo objektas, taip pat radioaktyviųjų atliekų tvarkymo
įrenginys – radioaktyviųjų atliekų kapinynas ir kita), atliekų
naudojimo, atliekų paruošimo naudoti ar šalinti, atliekų
surinkimo ir atliekų laikymo (naudoti skirtų atliekų laikymo
ne ilgiau kaip 3 metus, šalinti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau
kaip 1 metus) statiniams ir (ar) įrenginiams.
21. Susisiekimo ir inžinerinių Žemės sklypai, skirti transporto paskirties pastatams ir garažų
komunikacijų aptarnavimo paskirties pastatams, elektroninių ryšių infrastruktūros
objektų teritorijos (perdavimo bokštams, radijo ryšio statiniams, ryšio
retransliatoriams ir kitiems inžineriniams statiniams),
inžinerinių tinklų maitinimo šaltinių (įvairių tipų elektrinėms,
katilinėms, transformatorių pastotėms, skirstykloms, naftos
perdirbimo ir kitiems pastatams, skirtiems energijos ar
energijos išteklių gavybai, gamybai, perdirbimui, išskyrus
atominę elektrinę ir branduolinį reaktorių) statiniams ir
įrenginiams.
Saulės elektrinių techninė priežiūra turi būti atliekama vadovaujantis saulės elektrinių
įrangos gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodytais reikalavimais. Taip pat reikia
laikytis Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos
energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100, bei Elektrinių ir elektros tinklų
eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. spalio
29 d. įsakymu Nr. 1-211, reikalavimų.
Prieš įrengiant saulės jėgainę reikia būtinai pasitikrinti ar elektrinė gali būti prijungta
prie ESO skirstomojo tinklo ir kokiomis sąlygomis. ESO operatyviai išduodamose sąlygose
bus detaliai nurodyta ar skirstomasis tinklas galės priimti saulės elektrinės pagamintą elektrą.
Ukmergės rajono savivaldybės administracija, siekdama plėtoti saulės energetiką,
remiasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi,
įgyvendindama Ukmergės rajono savivaldybės 2021–2027 metų strateginio plėtros plano,
patvirtinto Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2021 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 7-
125 ,,Dėl Ukmergės rajono savivaldybės 2021–2027 strateginio plėtros plano patvirtinimo“ 2
prioriteto „Subalansuota Ukmergės rajono plėtra“ 2.2 tikslo ,,Kurti modernią, inovatyvią ir
darnią aplinką“ 2.2.2 uždavinį „Modernizuoti ir plėsti inžinerinę infrastruktūrą“.
1.4. Klimato kaitos programos finansavimo priemonės viešajam sektoriui
Aplinkos ministerija 2021 metais planuoja tęsti ankstesniais metais pasiteisinusias

priemones – 17 mln. eurų (prireikus – numatytas rezervas) paramą nukreipti atsinaujinančių
energijos išteklių technologijoms diegti savivaldybėse, valstybės valdomuose objektuose.
12
Ukmergės rajono savivaldybės administracija pateikė 35 paraiškas nutolusioms saulės

elektrinėms įrengti/įsigyti pagal priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo)
panaudojimas valstybės, savivaldybių, tradicinių religinių bendruomenių, religinių bendrijų ar
centrų elektros energijos poreikiams“.
Paraiškos buvo priimamos nuo 2021 m. birželio 21 d., kol pakaks lėšų skirtų
Priemonei, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d.. Pasibaigus skirtoms lėšoms,
kvietimas buvo sustabdytas. Kvietimui kartu su rezervu buvo skirta suma – 19,5 mln. eur. Iš
viso pagal priemonę, įskaitant pagrindinį ir rezervinį sąrašus, gauta 237 paraiškos.
Pagal priemonės finansavimo tvarkos aprašą tinkami pareiškėjai yra:
1. Valstybės ar savivaldybių institucijos ir įstaigos;
2. Tradicinės religinės bendruomenės, religinės bendrijos ar centrai;
3. Viešosios įstaigos, kurių savininkė arba dalininkė yra valstybė ar savivaldybė.
Pareiškėjas turi būti turto, į kurį numatoma investuoti, savininkas arba valdytojas.
Finansinė parama neteikiama pareiškėjui, jeigu jis paraiškos teikimo metu nėra turto, į kurį
numatoma investuoti, savininkas arba valdytojas.
Pagal Tvarkos aprašą maksimalus subsidijos dydis vienam pareiškėjui yra 1 450 000
Eur. Pareiškėjas įsipareigoja projekto metu įrengtoje ar įsigytoje saulės ar vėjo elektrinėje
penkerius metus po projekto pabaigos visą elektros energiją vartoti savo reikmėms,
vadovaujantis elektros energiją gaminančio vartotojo schema.
Bendras projekto įgyvendinimo laikotarpis, įskaitant projekto įgyvendinimo termino
pratęsimą, negali būti ilgesnis kaip 24 mėnesiai.
Subsidija teikiama saulės ir vėjo energiją elektros energijos gamybai naudojantiems
įrenginiams įrengti ar saulės elektrinės daliai iš saulės elektrinių parkų įsigyti.
Subsidijos fiksuotasis įkainis, skirtas 1 kW įrengtosios galios saulės ar vėjo elektrinei
įsigyti ar įrengti, nurodomas Agentūros kvietime ir apskaičiuojamas kaip 80 proc.
investuotino kapitalo apimties (KI), skirtos 1 kW įrengtosios galios saulės ar vėjo elektrinei
įsigyti ir įrengti (Eur/kW), nurodytos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau –
VERT taryba) paskutiniam skatinimo kvotų paskirstymo aukcionui parengtoje pažymoje dėl
didžiausiosios elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, kainos patvirtinimo,
skelbiamoje VERT tarybos interneto svetainėje prie VERT tarybos posėdžių medžiagos.
Agentūra kvietime nurodo VERT tarybos pažymos datą, fiksuotą įkainį eurais (skirtą 1 kW
įrengtosios galios saulės ar vėjo elektrinei įsigyti ar įrengti), su PVM ir be PVM. Tinkamos
projekto išlaidos turi būti padarytos nuo einamųjų metų metinę sąmatą detalizuojančio plano
įsigaliojimo dienos.
Tinkamos finansuoti išlaidos:
1. Įrengta nauja, nenaudota įranga (saulės ar vėjo elektrinė);
2. Įsigyta nauja saulės elektrinės dalis iš saulės parko, t. y. pirmą kartą iš saulės
elektrinių parko vystytojo įsigyta saulės elektrinių parko dalis nuo kurios eksploatacijos (t. y.
nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo datos) praėję ne daugiau kaip 12 mėnesių;
3. Pirkimo ir (arba) importo PVM, kurio pareiškėjas pagal Lietuvos Respublikos
įstatymus neturi teisės susigrąžinti (atskaityti).
Projektas turi būti įgyvendinamas Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Paraiškų atrankos būdas – tęstinis. Paraiškos projektų vertinimui atlikti priimamos, kol
pakanka lėšų, skirtų priemonei, bet ne ilgiau kaip iki metų, kuriais paskelbtas kvietimas teikti
paraiškas, gruodžio 31 d. Iš gautų paraiškų sudaromas pagrindinis sąrašas.
13
Paraiškos, atitinkančios administracinės atitikties vertinimo reikalavimus, vertinamos
aplinkosauginio-techninio projekto vertinimo etape, kuris negali trukti ilgiau kaip 60 darbo
dienų nuo atlikto paraiškos administracinės atitikties vertinimo datos. Sprendimas skirti
finansavimą per 5 darbo dienas po aplinkosauginio-techninio vertinimo pabaigos įforminamas
Agentūros direktoriaus įsakymu. Apie priimtą sprendimą dėl finansavimo skyrimo Agentūra
per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu informuoja Aplinkos ministeriją ir
pareiškėją. Skyrus finansavimą, Agentūra per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo
parengia finansavimo sutarties projektą ir pateikia pareiškėjui derinti.
Finansavimo sutartis turi būti suderinta ir pasirašyta per 1 mėnesį nuo sutarties
projekto pateikimo pareiškėjui derinti dienos. Per nustatytą terminą pareiškėjui nepasirašius
finansavimo sutarties, laikoma, kad pareiškėjas finansavimo atsisako ir įsakymu priimamas
sprendimas dėl subsidijos skyrimo nutraukimo. Finansavimo sutartyje nurodomi pareiškėjo
įsipareigojimai, lėšų išmokėjimo tvarka, skaičiuojamasis ŠESD sumažinimo kiekis, paramos
viešinimo sąlygos, projekto įgyvendinimo trukmė.
Pareiškėjai prekių pirkimus, susijusius su projekto įgyvendinimu, turi atlikti
vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, kai pareiškėjas yra
perkančioji organizacija, ir vadovaudamiesi Ūkio subjektų, kurie nėra perkančiosios
organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo tvarkos
aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr.
D1-762 „Dėl Ūkio subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos
Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kai
pareiškėjas nėra perkančioji organizacija. Perkančiosios organizacijos privalo įsigyti prekių,
paslaugų ir darbų per Centrinės perkančiosios organizacijos (toliau – CPO) sukurtą dinaminę
pirkimų sistemą ar sudarytą preliminariąją sutartį. Jei reikiamų įsigyti prekių, paslaugų ar
darbų CPO kataloge nėra, arba jos neatitinka perkančiosios organizacijos poreikių,
perkančiosios organizacijos privalo motyvuoti savo sprendimą pirkti nesinaudojant CPO
paslaugomis ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą Agentūrai. Nepateikus patvirtinančio
dokumento taikoma finansinė korekcija, vadovaujantis Agentūros direktoriaus 2020 m.
lapkričio 9 d. įsakymu Nr. T1-314 „Dėl procedūrų vadovo“ patvirtintu procedūrų vadovu.
Skyrus finansavimą Agentūros direktoriaus įsakymu, pareiškėjas, Agentūros rašytiniu
pritarimu, gali pakeisti projektų techninius sprendimus (įrengiamos ar įsigyjamos saulės ar
vėjo elektrinės galią, būdą ar vietą), kurių nebuvo galima numatyti paraiškos teikimo ar
vertinimo metu, jeigu juos pakeitus tebegalioja sąlygos pasiekti projekto aplinkosauginius
rodiklius (skaičiuojant proporcingai keičiamai galiai). Didėjant įrengiamos ar įsigyjamos
saulės ar vėjo elektrinės galiai, subsidijos suma negali viršyti Agentūros direktoriaus įsakyme
nustatytos maksimalios subsidijos sumos; mažėjant įrengiamos ar įsigyjamos saulės ar vėjo
elektrinės galiai, subsidijos suma perskaičiuojama pagal faktiškai diegiamos įrangos galią
(skaičiuojant dviejų ženklų po kablelio tikslumu) sudauginus iš kvietimo metu nustatyto
fiksuoto įkainio.
Pareiškėjo prašymu Agentūra gali priimti sprendimą skirti iki 30 procentų avansą.
Avansinis mokėjimas atliekamas pareiškėjui pateikus avansinio mokėjimo prašymą per
APVIS ir finansų įstaigos ar draudimo įmonės garantiją, laidavimo raštą ar laidavimo
draudimo raštą dėl avanso sumos (reikalavimas pateikti garantiją, laidavimo raštą ar
laidavimo draudimo raštą dėl avanso sumos netaikomas biudžetinėms įstaigoms, viešosioms
įstaigoms, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė). Sumokėta avansinė lėšų suma
proporcingai atskaitoma iš mokėjimo. Tinkamai užpildytą avansinio mokėjimo prašymą
Agentūra patikrina per 15 darbo dienų ir perduoda Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui
prašyme nurodytą avansinio mokėjimo sumą išmokėti pareiškėjui į prašyme nurodytą banko
sąskaitą. Įgyvendinęs projektą iki projekto įgyvendinimo pabaigos datos, pareiškėjas per
APVIS Agentūrai pateikia mokėjimo prašymą su privalomais pateikti dokumentais.
14
Įgyvendinant projektus, finansuojamus pagal šios priemonės finansavimo tvarkos

aprašą, projekto išlaidos apmokamos įgyvendinus projektą, pateikus vieną mokėjimo prašymą
(neskaitant avansinio mokėjimo prašymo).
Agentūra, gavusi mokėjimo prašymą, vadovaudamasi pareiškėjo pateiktais projekto
įgyvendinimą įrodančiais dokumentais, nustato, ar išlaidos atitinka Tvarkos aprašo IV
skyriuje nustatytus reikalavimus, neviršija projekto finansavimo sutartyje nurodytos
subsidijos sumos.
Dokumentai prie mokėjimo prašymo:
 projekto techninio įgyvendinimo ataskaita;
 statybų užbaigimą patvirtinantis dokumentas (aktas arba deklaracija);
 ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją aktas;
 įrenginių/įrangos/darbų/paslaugų priėmimo-perdavimo aktai;
 įrenginių/įrangos/darbų/paslaugų tiekėjų sąskaitos faktūros;
 galutinį atsiskaitymą su rangovais patvirtinantys dokumentai (pvz. Banko išrašai arba
mokėjimo pavedimų kopijos);
 įrenginių/įrangos LAAIF viešinimo ženklu pažymėjimą įrodantys dokumentai;
 paskelbto straipsnio visuomenės informavimo priemonėse apie įgyvendintą Projektą ir
APVA suteiktą subsidiją straipsnio spaudoje kopija arba elektroninė nuoroda į
straipsnį.
Mokėjimo prašyme prašoma kompensuoti išlaidų suma turi atitikti faktiškai įdiegtos
įrangos galią (skaičiuojant dviejų ženklų po kablelio tikslumu) sudauginus iš kvietimo metu
nustatyto fiksuoto įkainio, neviršijant Agentūros direktoriaus įsakyme ir finansavimo sutartyje
nustatytos subsidijos sumos. Jei trūkumai nenustatomi, mokėjimo prašymas apmokamas ne
vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo tinkamai pateikto mokėjimo prašymo registravimo
APVIS dienos.
1.5. Saulės elektrinių technologiniai ypatumai

Lietuvos ir Europos Sąjungos žaliosios energetikos vystymo politika sudaro palankias
sąlygas sparčiam saulės energetikos technologijų diegimui, o auganti paklausa pasaulio mastu
sparčiai pigina fotoelementus ir sąlygoja ekonominę ir aplinkosauginę naudą.
Saulės energijos panaudojimo galimybės yra labai plačios – ji gali būti naudojama
gyvenamajam būstui ir kitokios paskirties pastatams apšildyti ir apšviesti, elektros energijai
gaminti, vandeniui šildyti, žemės ūkyje, elektromobiliams įkrauti, įvairioms ūkinėms,
komercinėms ir pramonės reikmėms tenkinti. Be abejo, aplinkosaugos aspektas čia irgi nėra
paskutinėje vietoje – saulės energija yra ekologiška, draugiška aplinkai, neišmeta į atmosferą
anglies dvideginio ir kitų cheminių junginių, nedidina vadinamojo šiltnamio efekto. Be to,
saulės energijos panaudojimas yra vienas iš optimaliausių būdų, padedančių spręsti kylančių
energijos kainų sudaromas problemas: augančius energijos kaštus ir didėjančią priklausomybę
nuo iškastinio kuro. Dėl šios priežasties vis daugiau privačių namų ūkių ryžtasi tapti
gaminančiais vartotojais ir investuoti į saulės elektrines.
15
Taip pat jau yra sudarytos sąlygos vadinamiesiems gaminantiems vartotojams elektros
energijos perteklių patiekti į elektros tinklus, o vėliau – kai gaminančio vartotojo saulės
elektrinė negamina pakankamai elektros, pasiimti „savo elektrą“ atgal iš tinklo. Taigi,
apibendrinant galima paminėti šiuos saulės elektrinių privalumus:
 Energetinė autonomija;
 Modernumas ir šiuolaikiškumas;
 Atsiperkančios investicijos;
 Greitas sumontavimas;
 Patogus naudojimas ir lengva priežiūra;
 Ekologija.
Saulės elektrinė - tai išties puikus ateities sprendimas ne tik siekiantiems ilgalaikės
ekonominės naudos, bet ir norintiems kurti tvarią socialinę bei aplinkosauginę naudą.
Fotovoltinis (PV) saulės elementas – puslaidininkinė medžiaga, kuri šviesos energiją
paverčia elektros energija. Reiškinys, apibūdinantis šį virsmą, vadinamas - fotoelektriniu
efektu.
Šiuo metu Lietuvoje populiarėjant atsinaujinančios energijos gamybai, montuojamas
didelis kiekis saulės fotovoltinių elektrinių. Jos susideda iš Saulės elementų, juos jungiant
nuosekliai ir suskirstant į grupes. Saulės elementų veikimas paremtas puslaidininkiais.
Populiariausiai šiuo metu naudojamai Saulės elementai gaminami iš silicio, į kurį įterptos
priemaišos, kad susidarytų pn sandūra. Saulės elektrinėse, kaip ir visose automatizuotose
sistemose naudojami įvairūs valdikliai, inverteriai, automatiniai išjungėjai ir monitoringo
sistemos. Technologijų dėka galima stebėti jose vykstančius procesus, stebėti kiek energijos
pagaminama, kokiu laiku, kiek nuolatinės srovės paverčiama į kintamąją, įtampos ir srovės
dydį. Tai reikalauja techninių žinių ir specialistų gebėjimų norint sumontuoti ir prižiūrėti
saulės elektrinių įrengimus.
Didesnių galingumų elektrinėms turi būti paruoštas projektas, suderintas su visomis
organizacijomis įtakojančiomis statybos procesą, gaunamas statybos leidimas, pilno projekto
įgyvendinimo procesas gali užtrukti iki 2 metų.
Investicija į saulės elektrinę priklauso nuo jos dydžio ( kW), pasirinktų konstrukcijų,
modulių, inverterių ir kitos įrangos tipo, techninių ir kokybės parametrų. Didžiausią saulės
elektrinės kainą sudaro moduliai ir inverteriai. Saulės elektrinės konstrukcijų kaina priklauso
nuo konstrukcijų parametrų, montavimo vietos, konstrukcijų apkrovų parametrų.
Palankiausia panaudoti Saulės energiją gali valstybės esančios arti ekvatoriaus, kaip
Malta ar Kipras, čia Saulės intensyvumas didžiausias, artėjant link ašigalių intensyvumas
mažėja. Saulės energijai pasisavinti ir ją perdirbti naudojami Saulės elementai. Saulės energija
geriausiai panaudojama, kai krentantys spinduliai sudaro statų kampą su plokštuma, tai yra
Saulės elementu. Lietuvoje optimaliausias Saulės elementų pasvirimo kampas yra apie 30-38°
laipsniai. Esant įvairioms situacijoms ( stogo plotas, įrengimai, šešėliai ), galima pasvirimo
kampo korekcija 15-38° laipsnių ribose.
16
1 pav. Saulės elementų optimalaus pasvirimo kampo nustatymas
Vidutiniškai Lietuvoje saulės energija, krintanti į horizontalų paviršių, sudaro ~1 000

kWh/m2.
2 pav. Saulės energijos ištekliai Europoje
Saulės elementai reikalingi paversti Saulės energiją į kitos rūšies energiją: elektros,
šilumos. Tai yra populiariausi Saulės energijos panaudojimo būdai. Pagrindiniai dydžiai
17
apibūdinantys fotoelementą yra jo efektyvumas η bei fotoelemento elektrinė charakteristika
Wp. Efektyvumas nurodo kokią dalį fotoelementas Saulės energijos paverčia į kitos rūšies
energiją. Elektrinė charaktersitika gaunama esant šviesos intensyvumui 1kW/m2 ir 25 °C
temperatūrai. Taip pat svarbus yra temperatūros koeficientas, jis parodo kokią temperatūrą
pasiekus pradeda mažėti elemento generuojama galia. Viršijus temperatūros ribą elemento
galia sumažėja 0,5 %, kiekvienu pasiektu didesniu temperatūros laipsniu. Pavyzdžiui jei
Saulės elektrinės generuojama galia yra 1000 kW, tai elementams įkaitus iki 65 °C, ji
generuos tik 800 kW.
Elementai yra sujungiami nuosekliai grupėmis. Priklausomai nuo elementų skaičiaus,
grupės išėjime gali siekti iki 1000 V. Ši nuolatinė įtampa laidais yra perduodama į įtampos
keitiklį, kur nuolatinė įtampa verčiama į kintamąją, kuri yra perduodama į pastotę, kur ji yra
paaukštinama iki tinklo įtampos.
Įvadinis 0,4 kV tinklo saulės elektrinės kabelis turi būti suprojektuotas taip, kad turėtų
ne didesnį, kaip 1 proc. įtampos kritimą, kitu atveju saulės elektrinės savininkas turi daug
didesnius ekonominius nuostolius, nes jis yra gamintojas. ( LESTO tinkluose projektuojant
galimas įtampos kritimas leidžiamas iki 5 proc.).
Priklausomai nuo Saulės elektrinės dydžio, elektrinės išdėstymo parametrų parenkami
keitikliai. Pagrindiniai keitiklių parametrai, tai darbinių parametrų efektyvumas ( apie 98
proc. optimalus ) kuo efektyvumo procentas mažesnis, tuo su didesniais ilgalaikiais
nuostoliais dirba saulės elektrinė, sumontuoti viršįtampių iškrovikliai AC ir DC pusėje,
galimybės apjungti su kitais keitikliais, keitiklio gamintojo techninis palaikymas ir
suteikiamos garantijos.
Monitoringo sistema fiksuoja saulės parametrus, kas leidžia analizuoti ir priimti
sprendimus saulės elektrinės darbo režimo tobulinimui. Prie monitoringo sistemos
prijungiami keitikliai, keitiklių ir saulės elektrinės parametrai registruojami, duomenys
vartotojui perduodami modemo ar duomenų kabelio pagalba, analoginiu, ISDN, GSM ryšiu.
Viena iš pagrindinių saulės elektrinės elementų yra modulis. Projektuojant moduliai
parenkami pagal elektrinės įrenginėjimo vietą, tam įtakos turi plotas, pasvirimo kampas,
įrenginėjama elektrinės galia.
Moduliai parenkami patikimų gamintojų, kurie laikosi ES standartų ir gamybos
normų. Kitu atveju pasirinkus pigiausią saulės modulių variantą gaunate plonesnį rėmą,
pigesnį stiklą ir celes, visumoje pusiau rankų darbo nekokybišką modulį, taip pat neaiškios ir
nepatikimos tokių modulių garantijos.
Saulės elektrinė veikia iki 30 metų, tai galima įsivaizduoti kokios kokybės turi būti
medžiagos, kad per visą saulės elektrinės laikotarpį būtų kuo mažiau gedimų ir elektrinė
veiktų be veiklos sutrikimų.
18
3 pav. Principinė saulės elektrinės schema
Mokslininkų duomenimis 1kW stacionarios saulės elektrinės Lietuvoje pagaminama

apie 950-1050 kWh per metus. Skaičiuojant atsipirkimo kaštus skaičius reikėtų koreliuoti iki
1000 kWh per metus, nes prognozuoti kokie bus metai labai sunku, nes nėra ilgalaikių šios
srities tyrimų Lietuvoje. Skaičiavimai daugiausia atliekami pagal Vokietijos gamintojų ir
mokslininkų nustatytus ilgalaikius saulės intensyvumo rodiklius.
Dauguma saulės parkų Lietuvoje yra pastatyti naudojant fiksuotą technologiją – saulės
moduliai yra pritvirtinti prie nejudančių konstrukcijų. Tačiau jau naudojama ir automatizuota
besisukanti modulių konstrukcija, kuri seka saulę pagal astronominį algoritmą su ne didesniu
nei vieno laipsnio nuokrypiu. Būtent tai leidžia įmonės saulės parkams pagaminti nuo 15 iki
25 proc. daugiau elektros energijos. Dar vienas šios konstrukcijų sistemos pranašumas, kad ji
nenaudoja elektros energijos iš bendro tinklo, o apsirūpina ja naudodama papildomą saulės
elementą bei energijos kaupiklį.
Saulės elektrinės, sumontuotos ant žemės (10 – 1000 kW ir didesnės) dažniausiai
įrengiamos lygiose vietovėse, turi labai mažą bendrą varžą, užima didelį plotą (nuo 15 arų iki
10 hektarų ir daugiau) ir yra atvirose vietovėse.
Į skirstomuosius elektros tinklus integruojant daugiau saulės elektrinių, jos pasyvųjį
elektros tinklą paverčia aktyviu. Tai reiškia, kad galios srautas pasidaro dvikryptis, o galia
tiekiama ir iš skirstamojo tinklo, ir iš saulės elektrinės. Dvikryptis galios srautas daro poveikį
elektros tinklo saugumui, patikimumui ir įtampos stabilumui. Dauguma saulės elektrinių
prijungiamos prie skirstomųjų elektros tinklų, kuriuose būna dažni elektros energijos tiekimo
trikdžiai. Pastebėję problemas, mokslininkai pradėjo spręsti, kaip elektros energijos
infrastruktūrai panaudoti informacijos ir ryšių technologijas.
Kai saulės elektrinių sistemoje atsiranda atbulinės eigos galia, inverteris (keitiklis) turi
įjungti atvirkštinės galios valdymo režimą. Pirma, atitinkamos aplinkybės, susijusios su
atvirkštine galia, pateikiamos taip: pavaizduota supaprastinta elektros energijos sistema, kurią
19
sudaro elektros tinklas, apkrova ir saulės elektrinės sistema. Namo suvartojimo galia yra Pa,
o iš saulės elektrinės sistemos išvestis yra PSE. Įprastomis aplinkybėmis yra PSE < Pa. Kitaip
tariant, saulės elektrinės sistema negali tiekti visos apkrovos energijos, taip pat reikia tinklo
galios. Tačiau dėl įvairių priežasčių apkrovos sunaudojama aktyvi galia staiga sumažėja iki
PSE > Pa, taigi Pt tampa neigiama verte. Šis galios kiekis taip pat žinomas kaip atvirkštinė
galia. Atsiradus atvirkštinei galiai, įtampa labai padidės dėl galios srauto pokyčių. Todėl
būtina numatyti atitinkamą valdymo režimą, kad būtų sumažintas įtampos padidėjimas.
Keitikliai nuolatinę saulės elektrinių generuojamą srovę konvertuoja į kintamąją.
Saulės elektrinės, kurios į elektros skirstomuosius tinklus įjungtos su galios keitikliais, sukelia
trikdžius elektros tinkle. Jeigu keitikliai yra suprojektuoti tinkamai, jie gali padėti sumažinti
trikdžius ir harmonikas elektros tinkle. Keitikliai pradeda veikti tik gavę kokybišką tinklo
įtampą. Keitikliai atlieka automatinę diagnostiką, kartu įvertindami tinklo parametrus (dažnį ir
įtampą). Jei tinklo parametrai atitinka nustatytuosius, keitikliai pradeda tiekti elektros energiją
į tinklą. Dingus įtampai tinkle, keitiklis atsijungia nuo elektros tinklo akimirksniu, taip galima
atlikti planinius ir neeilinius remonto darbus.
Keitikliai kelia įtampą, kad elektros energija „tekėtų“ iki artimiausio vartotojo. Jei
vartojo arti nėra, keitiklis po truputį pradeda kelti įtampą, kad ji pasiektų vartotoją. Taip
keitiklis kelia įtampą iki užprogramuotų leistinų ribų pagal LST EN 50160 „Viešųjų elektros
tinklų įtampos charakteristikos“ standarto normas. Jei ribos viršijamos, keitiklis automatiškai
persikrauna ir vėl kelia įtampą, kol atsijungia arba vėl atsiranda vartojimas.
Keitiklis saulės elektrinių generuojamą nuolatinės srovės įtampą konvertuoja į
kintamos srovės įtampą. Pagrindinė konversijos problema yra keitiklio generuojama galios
kokybė. Kadangi fotoelektrinis keitiklis turėtų užtikrinti sinusinę įtampą, tarp keitiklio
išvesties ir apkrovos turi būti naudojamas žemo dažnio filtras, kad nusilptų harmonikos. Dėl
naudojamų keitiklių skirstomajame elektros tinkle gali atsirasti trikdžiai (harmonikos), kurių
bendra suma viršija nustatytas normas. Trikdžiai kyla tada, kai yra daug to paties gamintojo
keitiklių, kurie prijungiami prie vieno prijunginio (linijos, transformatorinės) ir sukelia
sistemos harmonikas. Šiuo atveju harmonikos sudedamos kartu, nes jos yra tokio paties
dažnio.
Už elektros skirstomuosius tinklus ir jų priežiūra atsako AB “Energijos skirstymo
operatorius” (ESO). ESO į išmanųjį elektros tinklą per laikotarpį nuo 2016 iki 2025 metų
ketina investuoti apie 100 mln. eurų. DMS – tai centralizuota valdymo sistema, kuri visą
elektros skirstomąjį tinklą leidžia stebėti ir valdyti iš vieno dispečerinio centro iki labiausiai
nutolusio automatikos įtaiso 10 ir 0,4 kV linijose. Sistema grindžiama informaciniais ryšiais
tarp kompiuterinės logikos įtaisų (mikroprocesorių, serverių) ir valdomų įrenginių.
Numatomos DMS pagrindinės funkcijos:
 galios srautų pasiskirstymo prognozavimas;
 elektros skirstomojo tinklo topologinės schemos sudarymas;
 elektros skirstomojo tinklo grafinis vaizdavimas realiu laiku;
 matavimų korektiškumo tikrinimas;
 tinklo būsenos įvertinimas;
 nestebimų elektros skirstomojo tinklo dalių/segmentų modeliavimas;
 galios srautų pasiskirstymo modeliavimo funkcija;
 įtampos valdymas;
 elektros skirstomojo tinklo apkrovų prognozavimas;
 gedimų vietos elektros skirstomajame tinkle nustatymas;
 elektros skirstomojo tinklo patikimumo rodiklių nustatymas;
 gedimų vietos izoliavimas ir tiekimo atkūrimas;
20
 elektros skirstomojo tinklo darbo režimų optimizavimas.
Įtampos ir reaktyviosios galios reguliavimas atliekamas perjungiant galios

transformatorių 110 kV pusėje reguliatorių atšakas bei valdant didesnės galios atsinaujinančių
išteklių elektrines. Įdiegus DMS ir veikiant tinklo realiu laiku optimizavimo moduliui bus
užtikrintas efektyvesnis valdymas. Naujai prijungiamoms atsinaujinančios energijos išteklių
elektrinėms diegiamos galios ir įtampos reguliavimo automatika, išmanieji transformatoriai.
1.6. Saulės elektrinių poveikis aplinkai ir visuomenei

Remiantis Fraunhofer instituto duomenimis saulės energija nekelia jokios taršos,
neturi poveikio aplinkai ir yra ekologiška. Vienas iš svarbiausių aspektų yra tas, jog
išgaunant saulės energiją neatsiranda jokių šalutinių produktų, tokių kaip anglies dioksidas ar
kiti teršalai, turintys kenksmingą poveikį atmosferai.
Kadangi pasaulis ieško švaresnės energijos, per pastaruosius penkerius metus saulės
energijos pajėgumas padidėjo net šešis kartus. Viena pagrindinių visos žmonijos užduočių yra
sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, tad saulės elektrinių plėtra ne tik namų ūkiuose,
bet ir versle, yra vienas pagrindinių žingsnių saugoti aplinką ir visą planetą.
Saulės sistemų įrengimas ir gamyba yra susiję su kai kuriais į aplinką išmetamais
teršalais, o kai kurie veiksniai gali daryti įtakos, pavyzdžiui, paukščiams ar vabzdžiams,
tačiau labai svarbu, kad saulės elektrinėmis rūpintųsi kvalifikuoti profesionalai, kurie išsamiai
įvertina visus veiksnius ir užkerta kelią galimam žalingam poveikiui aplinkai.
Saulės jėgainės gaisro grėsmė. Fotovoltinės sistemos yra labai įvairios, tačiau visos
jos nėra labiau pavojingos už tradicines elektros instaliacijas. Fraunhofer instituto
duomenimis, per pastaruosius 20 metų buvo įrengta 1,3 milijono fotovoltinių sistemų, iš kurių
350 instaliacijų ištiko gaisrai ir iš kurių tik 120 instaliacijų užsidegė dėl pačios sistemos
techninio gedimo ar avarijos. Tačiau klausimas kyla dėl kadmio emisijos fotovoltinės
instaliacijos gaisro metu. Plonasluoksniai saulės moduliai yra gaminami iš kadmio telurido
(CdTe) ir kadmio sulfido (CdS). CdTe saulės moduliuose kadmio kiekis yra 6,55 g Cd/m2 –
66,4 g Cd/m2 (vidutiniškai 14 g Cd.m2). 120 cm x 60 cm matmenų CdTe saulės modulis turi
18 g CdTe/m2 ir 0,483 g CdS/m2. Tai reiškia, jog standartinis CdTe modulis turi mažiau, nei
7 g kadmio, o toks mažas jo kiekis yra plono CdTe sluoksnio dėka (7 mikrometrai). Tipinis
CdTe modulis yra gaminamas iš plonų aktyvinių sluoksnių ir puslaidininkinės medžiagos,
kurie yra uždaryti stikliniame korpuse. Įvykus tipiniam gaisrui, kurio standartinė temperatūra
yra 760 – 1100 C, virš 99% kadmio liks išsilydžiusiame stikle. Šias išvadas patvirtino
laboratoriniai tyrimas. Tai reiškia, jog fotovoltinės sistemos gaisro metu kadmio emisija yra
visiškai nekenksminga žmogaus organizmui. Mirtina kadmio dozė yra 40 mg/m3, kai emisijos
trukmė yra virš 1 val. 500 m2 ploto fotovoltinės instaliacijos gaisro metu kadmio
koncentracija ore 100 m atstumu nuo gaisro žydinio buvo išmatuota tik 0,23 mg/m3.
Kenksmingų medžiagų emisija utilizuojant arba perdirbant saulės modulius.
Numatomas saulės fotoelektrinių modulių tarnavimo laikas yra apie 30 metų. Kai kurie
šaltiniai teigia, jog aktyvinio sluoksnio patalpinimas tarp dviejų stiklų (technologija stiklas-
stiklas), gali prailginti saulės modulio tarnavimo laiką iki 40 metų. Taip pat yra nustatyta, jog
toks sprendimas saugo modulius nuo mechaninio poveikio ir celių trūkinėjimo. Taigi, kyla
natūralus klausimas ką su saulės moduliais bus daroma po 30 – 40 metų. Išmesti į sąvartyną
prieštarautų draugiško aplinkai energijos šaltinio koncepcijai. Belieka tikėtis, jog per tą laiką
Lietuvoje atsiras gamyklos, kurios supirkinės ir perdirbinės susidėvėjusius saulės modulius
21
arba tiesiog saugiai juos utilizuos, pasiliekant sau vertingus cheminius junginius. Ir kad tos
gamyklos prisilaikys visų kenksmingų medžiagų emisijos normų ir standartų.
Palyginimas su kitais energijos šaltiniais. Būtina paminėti plonasluoksnius CdTe
modulius ir kadmio bei jo junginių emisiją į atmosferą. Tačiau tai visai nereiškia, jog kadmio
telurito pagrindu gaminami saulės moduliai ženkliai prisideda prie bendros kadmio emisijos.
Lyginant įvairius energijos šaltinius, kadmio emisijos dydis yra susijęs pagrinde su
konkretaus gaminio gamybos proceso metu sunaudotais energetiniais resursais ir
konvertuojant pradinę energijos rūšį į elektros energiją. Todėl, priklausomai nuo konkrečios
šalies energetikos ūkio, kadmio emisija yra skirtinga.
Svarbu žinoti, jog plonasluoksniai CdTe saulės moduliai turi ženkliai mažesnę
kadmio emisiją, lyginant su silicio polikristaliniais moduliais. Tai yra susiję būtent su tuo,
jog polikristalinių saulės modulių gamybai yra sunaudojama žymiai daugiau energetinių
resursų.
Panašų palyginimą galima atlikti pagal šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Pabrėžtina,
jog šiltnamio dujos yra perskaičiuojamos į anglies dvideginį.
Lyginant su tradiciniais energijos šaltiniais saulės elektrinė nėra dideliu gamtos
teršėju. Tiesa, saulės jėgainių šiltnamio dujų emisija yra didesnė už atominių ir vėjo
elektrinių, tačiau prognozuojama, jog ateityje ji sumažės iki 15 g CO2-eq/kWh (šiuo metu 41
g).
1.7. Geografiškai nutolusių saulės parkų plėtra
Saulės elektrinių parkas - tai elektrinė iš fotovoltinių modulių, sumontuota bet kurioje
Lietuvos vietoje, kur galima įsigyti dalį parko elektrinės pagal vartotojo poreikius.
2019 ir 2020 metais įsigaliojo Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Elektros
energetikos įstatymų pakeitimai, atveriantys kelią pasinaudoti žaliosios energijos
galimybėmis gyventojams ir verslo subjektams. Įsigalioję pakeitimai sudarė galimybę statyti
geografiškai nutolusią elektrinę ir joje pagamintą elektrą naudoti kitoje vietoje. Be to, atsirado
galimybė tokią elektrinę dalintis grupei vartotojų – tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims,
norintiems būti gaminančiais vartotojais (neviršijant 500 kW įrengtosios galios). Įstatymų
pakeitimai įvedė ir lankstesnes valdymo galimybes: asmenys gali nutolusias elektrines ar jų
dalį įgyti nuosavybės teise ar valdyti kitais pagrindais, pvz. nuomotis iš jų vystytojų.
Pirmieji tokį žaliosios energijos gamybos ir vartojimo modelį pristatė UAB IGNITIS
(toliau – Ignitis). Šalia Elektrėnų 2019 m. balandžio 29 d. atidaryta 1 MW geografiškai
nutolusi saulės elektrinė, kurią pastatė Ignitis. Šis įvykis žymi pirmos pasaulyje visiems šalies
subjektams prieinamos nutolusių saulės jėgainių Platformos „Ignitis saulės parkai“ veiklos
pradžią.
22
4. pav. Geografiškai nutolės saulės elektrinių parkas
„Ignitis saulės parkų“ Platformoje gyventojai ir juridiniai asmenys gali įsigyti arba
išsinuomoti bet kurio vystytojo siūlomą saulės elektrinės dalį, kurios minimalus galingumas
yra 1 kW, o maksimalus – 30 kW. Įsivertinti, kokio tiksliai galingumo reikia, padeda
Platformos svetainėje įdiegta konkrečiam būstui reikalingos elektros galios bei naudos
skaičiuoklė. Remiantis vidutiniu Lietuvos butų elektros suvartojimu, didžiajai daugumai
gyventojų užtektų 2-3 kW galingumo saulės elektrinės tam, kad patenkintų visą elektros
vartojimo poreikį.
Nutolusioje saulės elektrinėje įrengtas skaitiklis, matuojantis pagaminamos elektros energijos
kiekį realiu laiku, nustatys, kiek elektros energijos buvo pagaminta, o „Energijos skirstymo
operatorius“ sugeneruotą elektros energiją padalins visiems elektrinių savininkams
proporcingai. Kiekvieno elektrinės bendrasavininko ar nuomininko pastate taip pat bus
įrengtas skaitiklis su nuotolinio duomenų nuskaitymo funkcija. Jis matuoja, kiek elektros
energijos namų ūkis suvartojo. Mėnesio pabaigoje elektrinių savininkai gauna sulygintą
elektros energijos sąskaitą.
Saulės parko veiklos principai:
1. Saulės parkas gamina elektros energiją, ESO įrengtas dvipusis apskaitos prietaisas
registruoja faktinę saulės parko gamybą.
2. Pagaminta elektros energija yra perduodama į ESO tinklą. Energijos skirstymo
operatorius visą pagamintą elektros energijos kiekį proporcingai išskirsto saulės parko dalių
savininkams. Ši dalis yra įskaitoma vartotojo savitarnoje ir skaitiklyje.
3. Sukaupta elektros energija (ataskaitinį laikotarpį) yra naudojama vartotojų
poreikiams – dieną ar naktį už vartotojų pasirinktą pasaugojimo mokestį. Jei neišnaudojama
visos pagamintos energijos – ataskaitinio laikotarpio pabaigoje vartotojas gauna kompensaciją
už nepanaudotą elektrą.
„Ignitis saulės parkai“ parengė taisykles, kurios nustato naudojimosi Platforma sąlygas
ir tvarką bei reglamentuoja Platformos naudotojų ir Platformos operatoriaus tarpusavio
santykius.
23
Platformos tikslas – Sukurti infrastruktūrą Vystytojams plėtoti projektus, pritraukiant
jiems reikiamą finansavimą, o Klientams greitai ir patogiai įsigyti įrenginius bei sumažinti
elektros energijos išlaidas ir tausoti gamtą, pasigaminant energiją patiems.
Saulės parko vystytojas, norėdamas registruotis Platformoje, privalo atitikti
reputacinius ir kitus Platformos operatoriaus keliamus reikalavimus. Registruodamasis
platformoje, Vystytojas turi užpildyti specialią registracijos formą, pateikiamą Platformoje, ir
pateikti joje numatytus dokumentus ir (ar) pateikti kitą Platformos operatoriaus prašomą
informaciją. Vystytojo registruojamas Projektas privalo atitikti reikalavimus ir technines
specifikacijas, nurodytus.
Klientai Platformos paslaugomis naudojasi nemokamai. Vystytojams taikomi įkainiai
yra skelbiami viešai ir (arba) yra numatyti Komercinio atstovavimo sutartyje.
Vystytojui Platformoje keliami bendrieji techniniai reikalavimai įrangai:
Techniniai reikalavimai moduliams
 Saulės modulių tipas
 Galios tolerancijos paklaida 0 ~ + 5 Wp
 Kabelių jungčių apsaugos laipsnis ≥IP65
 Gamintojo garantija produktui - ne mažiau kaip 10 metų
 Saulės modulių efektyvumo garantija po 25 metų - ne mažiau kaip 80 %
nominalios galios
 Atliktas aplinkos apkrovų ir klimato įtakos testas pagal EN IEC 61215 ir EN
IEC 61730 arba lygiavertį
 EN IEC 61215-1:2016
 EN IEC 61730-1:2018
 IEC 62716
 Saulės moduliai turi būti ženklinti CE ženklu
Naudojami moduliai turi būti nauji, nenaudoti, ne senesni nei 2 metų senumo
skaičiuojant nuo leidimo gaminti elektros energiją gavimo datos.
Techniniai reikalavimai keitikliams
1. Minimalus keitiklio efektyvumas (Europos) ≥97%
2. Keitiklio galia Vieno keitiklio nominali galia neturi viršyti daugiau nei 30% SE
įrengtos galios
3. Gebėjimas reguliuoti aktyviąją galią
4. IP Saugos klasė Ne mažiau kaip IP65
5. CE ženklinimas
6. Gamintojo garantija - ne mažiau kaip 5 metų
7. EN50549-1 arba EN50549-2 sertifikatas
Techniniai reikalavimai montavimo konstrukcijoms
1. Garantija - daugiau arba lygu 10 metų
2. CE ženklinimas.
Reikalavimai elektrinės monitoringo sistemai
Prisijungę vartotojai turi galėti stebėti saulės elektrinės darbą realiu laiku. Monitoringo
internetu sistema su serverio paslauga turi būti suteikiama neatlygintinai viso elektrinės
gyvavimo metu.
Būtina pažymėti, kad vyksta ir kitų privačių saulės parkų statyba, kurie nesinaudoja
Ignitis Platformos paslaugomis, todėl jų pasiūla turėtų išlikti. Šiuo metu, pvz., UAB
„Elektrum Lietuva“ siūlo įsigyti elektrines net trijuose saulės parkuose, kurių bendras
24
galingumas yra apie 10 MW. UAB „Saulės grąža“ vysto 5 MW saulės parką prie Kuršėnų.
Saulės parkų statybą ir vystymą organizuoja UAB „Eternia Solar LT“ ir kitos įmonės.
2. PROJEKTO TURINYS
2.1. Tikslas ir uždaviniai
Siekiant nustatyti saulės energetikos plėtros galimybes ir kryptis Ukmergės rajone yra
parengtas šis investicinis projektas (IP), kuris finansiškai, ekonomiškai, techniškai ir teisiškai
pagrindžia investavimo tikslus, įvertinta alternatyvas, numato projektui įgyvendinti
reikalingas lėšas bei finansavimo šaltinius ir terminus. IP apima saulės elektrinės
administravimo, priežiūros ir valdymo sprendimus bei jos tolimesnio vystymo galimybes.
Investicinio projekto tikslas - nustatyti efektyvią, ekonomišką bei šiuolaikinėmis
technologijomis grįstą saulės elektrinės vystymo alternatyvą, siekiant sėkmingai plėtoti
atsinaujinančių išteklių energetiką, mažinant Ukmergės rajono viešojo sektoriaus
įmonių ir organizacijų elektros energijos kaštus.
Uždaviniai:
1. Išnagrinėti saulės energetikos vystymosi tendencijas ir teisinę aplinką;
2. Išanalizuoti saulės energetikos vystymo alternatyvas ir nustatyti optimalią
alternatyvą;
3. Atlikti finansinę projekto analize;
4. Numatyti projekto lėšų poreikį ir finansavimo šaltinius;
5. Nustatyti projektui kylančias rizikas;
6. Parengti projekto veiklos planą.
2.2. Projekto tikslinė grupė ir poveikio ribos
2 lentelė. Tikslinė grupė

Mokyklos Mokyklos/darželiai Įstaigos, Seniūnijos
organizacijos
1. Ukmergės Antano 14. Ukmergės meno 22. Ukmergės 35. Ukmergės
Smetonos gimnazija mokykla kraštotyros muziejus rajono savivaldybės
administracija
2. Ukmergės rajono 15. Ukmergės rajono 23. Ukmergės sporto 36. Ukmergės
Siesikų gimnazija Želvos gimnazija centras miesto seniūnija
3. Ukmergės rajono 16. Ukmergės vaikų 24. Ukmergės 37. Deltuvos
Deltuvos pagrindinė lopšelis-darželis švietimo pagalbos seniūnija
mokykla ,,Eglutė“ tarnyba
4. Ukmergės 17. Ukmergės vaikų 25. Ukmergės rajono 38. Lyduokių
Dukstynos lopšelis-darželis savivaldybės Vlado seniūnija
pagrindinė mokykla ,,Nykštukas“ Šlaito viešoji
biblioteka
5. Ukmergės Jono 18. Ukmergės vaikų 26. Ukmergės rajono 39. Pabaisko
Basanavičiaus lopšelis-darželis savivaldybės seniūnija
gimnazija ,,Saulutė“ priešgaisrinė tarnyba
6. Ukmergės Užupio 19. Ukmergės vaikų 27. Ukmergės 40. Pivonijos
25
pagrindinė mokykla lopšelis-darželis nestacionarių seniūnija
,,Vaikystė" socialinių paslaugų
centras
7. Ukmergės Pašilės 20. Ukmergės vaikų 28. Ukmergės 41. Siesikų seniūnija
progimnazija lopšelis-darželis kultūros centras
,,Žiogelis“
8. Ukmergės 21. Ukmergės vaikų 29. Ukmergės rajono 42. Šešuolių
Senamiesčio lopšelis-darželis savivaldybės seniūnija
progimnazija ,,Buratinas“ visuomenės
sveikatos biuras
9. Ukmergės „Šilo“ 30. Ukmergės 43.Taujėnų seniūnija
progimnazija globos centras
10. Ukmergės rajono 31. Viešoji įstaiga 44. Veprių seniūnija
Taujėnų gimnazija Ukmergės ligoninė
(fakt.suvart.918532)
11. Ukmergės rajono 32. Viešoji įstaiga 45. Vidiškių
Veprių mokykla- Ukmergės pirminės seniūnija
daugiafunkcis sveikatos priežiūros
centras centras
12. Ukmergės 33. Viešoji įstaiga 46. Želvos seniūnija
„Ryto“ specialioji Jaunimo laisvalaikio
mokykla centras
13. Ukmergės rajono 34.Viešoji įstaiga 47. Žemaitkiemio
Vidiškių pagrindinė Ukmergės šeimos seniūnija
mokykla centras
Saulės elektrinių parko vartotojai bus Ukmergės rajono mokyklos (15), darželiai (6),
įstaigos ir organizacijos (14), seniūnijos (12) – tai yra tikslinė projekto grupė.
Projekto fizinės ribos – projekto tiesioginis poveikis tikslinėms grupėms pasireikš
Ukmergės rajono savivaldybėje.
Apibendrintai galima teigti, kad Projekto įgyvendinimas darys teigiamą poveikį
Ukmergės savivaldybės administracijos įstaigoms ir organizacijoms bei Ukmergės rajono
gyventojų ekonominei ir socialinei gerovei. Visų pirma, sukurta viešoji infrastruktūra, įgalins
mažinti CO2 išmetimus į aplinką, atsisakant iškastinio kuro elektros energijos gamybai. Antra,
sumažės viešojo sektoriaus išlaidos už elektros energiją.
2.3. Projekto organizacija
2.3.1. Organizacijos veiklos apibūdinimas
Ukmergės savivaldybės administracijos įsteigta darbo grupė saulės elektrinės įrengimo

klausimams spręsti 2021 liepos 15 dieną priėmė rekomendacinį nutarimą: „Pavesti saulės
elektrinės įrengimo, administravimo, priežiūros ir valdymo funkcijas vykdyti UAB
„Ukmergės šiluma“, įkuriant joje atskirą padalinį“. Taip pat buvo nutarta pavesti šiai
bendrovei parengti saulės jėgainės įrengimo investicinį projektą.
UAB „Ukmergės šiluma” įregistruota 1997 m. rugsėjo 12 d. Bendrovės pagrindinė
veikla – šilumos ir karšto vandens tiekimas. Kita bendrovės veikla - atsiskaitomųjų karšto
26
vandens apskaitos prietaisų aptarnavimas bei pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens
sistemų priežiūra.
Bendrovės įstatinio kapitalo dydis 2020 m. gruodžio 31 d. 2 666 918,30 eurų.
2020 m. gruodžio 31 d. bendrovės akcijų skaičius 919 627, iš kurių 919 479 valdo
Ukmergės rajono savivaldybė (99,98 proc.), kitas 148 akcijas valdo 21 fizinių asmenų (0,02
proc.). Vienos akcijos nominali vertė 2,90 euro.
UAB „Ukmergės šiluma“ yra didžiausias centralizuotos šilumos tiekėjas Ukmergės
rajone. Bendrovė šilumą tiekia Ukmergės rajono centralizuotos šilumos vartotojams. Bendras
įmonės eksploatuojamų šiluminių tinklų ilgis - 24 km.
Bendras šildomas plotas 2020 metais siekė per 455,5 tūkst. m2. Centralizuotos šilumos
apskaitai 2020 m. gruodžio 31 d. įrengti 302 įvadiniai skaitikliai. Iš jų 217 - daugiabučiuose
gyvenamuosiuose namuose. Šiluma ir karštas vanduo tiekiamas 7 306 vartotojams, iš kurių 7
158 yra buitiniai šilumos vartotojai ir 148 kiti vartotojai.
Bendrovė kaupia gerąją patirtį ir gebėjimus diegiant atsinaujinančių išteklių
energetikos priemones. UAB “Ukmergės šiluma” pradėjo statyti saulės elektrinę savo
reikmėms, kurios galia modeliacijoje parinktų modulių atveju - 99,75 kWpUAB.
„Ukmergės šiluma“, nusprendusi prisidėti prie aplinkos saugojimo, pasirašė sutartį su
UAB „Imlitex“ dėl elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių,
pirkimo ir nuo 2021 m. birželio mėn. gamybos procesuose bei vidiniams įmonės poreikiams
naudoja tik „žaliąją“ elektros energiją. Įmonė šiuo laikotarpiu du trečdalius šilumos energijos
gamina iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o nuo šiol naudos 100 procentų elektros
energijos, pagamintos tik iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Taip UAB „Ukmergės šiluma“
išreiškia rūpestį aplinkosauga ir realiai prisideda prie į aplinką išmetamo CO2 kiekio
mažinimo.
Ši įmonė įgauna patirties saulės energetikos vystymo srityje ir tinkama tapti
planuojamo nutolusio saulės parko vysytoja ir valdytoja.
2.3.2. Bendrovės valdymas
Vadovaujantis bendrovės Įstatais šiuo metu bendrovės valdymo organai yra šie:
 Visuotinis akcininkų susirinkimas;
 Bendrovės vadovas – direktorius Vydas Paknys.
2020 m. gruodžio 31 d. bendrovėje dirbo 40 darbuotojų. Remiantis 2012 m. lapkričio
7 d. LR energetikos ministro įsakymu Nr. 1-220 „Dėl energetikos objektus, įrenginius
statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ šilumos
energetikos sektoriaus techniniai darbuotojai privalo būti atestuojami. Apraše nurodomos
darbuotojų kategorijos, atestavimo sritys ir suteikiamos teisės, kvalifikaciniai reikalavimai.
Visi dirbantys darbuotojai atitinka minėto aprašo kvalifikacinius reikalavimus, laiku
atestuojami, nuolat kelia kvalifikaciją. Darbuotojų funkcijos ir atsakomybė yra apibrėžtos
patvirtintuose pareiginiuose nuostatuose.
2.4. Projekto siekiami rezultatai
Įgyvendinus projektą bus pasiekti šie rezultatai:
27
1. Ukmergės savivaldybės įstaigos ir organizacijos įsigys saulės elektrines;
2. Padidės atsinaujinančių išteklių energetikos naudojimas Ukmergės rajone;
3. Bus įgyvendinta dalis priemonių iš Ukmergės rajono savivaldybės 2021–2027
strateginio plėtros plano 2 prioriteto „Subalansuota Ukmergės rajono plėtra“ 2.2 tikslo ,,Kurti
modernią, inovatyvią ir darnią aplinką“;
4. Sumažės Ukmergės rajono viešojo sektoriaus įmonių ir organizacijų išlaidos
elektros energijai.
3. GALIMYBĖS IR ALTERNATYVOS
3.1. Esama situacija
Ukmergės rajono savivaldybės administracija pasinaudojo APVA prie Aplinkos

ministerijos kvietimu teikti projektų paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos Respublikos
aplinkos ministro 2021 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr.D1-237 patvirtinto Klimato kaitos
programos lėšų naudojimo 2021 m. sąmatą detalizuojančio plano 1.2.1.2 dalį
tradicinių religinių bendruomenių, religinių bendrijų ar centrų elektros energijos poreikiams“.
Remiantis Ukmergės rajono savivaldybės Tarybos 2021 m. birželio 23 d. Nr. 7-146
sprendimu pritarti, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracija įgyvendintų projektą
tradicinių religinių bendruomenių, religinių bendrijų ar centrų elektros energijos poreikiams“,
buvo pateiktos 35 paraiškos nutolusiai saulės elektrinei įrengti/įsigyti. Iš jų 34 įstaigoms ir
organizacijoms, valdomoms savivaldybės administracijos ir viena bendra paraiška, kurią
pateikė savivaldybės administracija ir 12 seniūnijų gatvių apšvietimo elektros energijos
poreikiams patenkinti. Bendra elektrinės galia turėtų siekti iki 3600 kWp.
3 lentelė. Ukmergės rajono savivaldybės įstaigų ir organizacijų elektros

energijos suvartojimas ir planuojamos saulės elektrinės galia
Elektrinė
Įmonės Suvartoji
Eil.Nr. Įstaigos, organizacijos pavadinimas s galia,
kodas mas, kWh
kW
1 Ukmergės Antano Smetonos gimnazija 190341625 82847 87.21
Ukmergės vaikų lopšelis-darželis
2 190324661 25420 26.76
,,Vaikystė"
Ukmergės rajono Deltuvos pagrindinė
3 190343829 35729 37.61
mokykla
Ukmergės Dukstynos pagrindinė
4 190342499 58611 60.46
mokykla
5 Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazija 190341397 52143 50.32
6 Ukmergės kraštotyros muziejus 190346558 173406 197.97

7 Ukmergės kultūros centras 190351690 88583 93.24
28
8 Ukmergės švietimo pagalbos tarnyba 195005532 88831 93.50

9 Ukmergės meno mokykla 302541858 26385 27.50
Ukmergės nestacionarių socialinių
10 300123034 30803 32.32
paslaugų centras
11 Ukmergės Pašilės progimnazija 190340861 32893 33.19
Ukmergės rajono savivaldybės Vlado
12 290346210 27035 32.60
Šlaito viešoji biblioteka
13 Ukmergės Senamiesčio progimnazija 190341810 77295 72.35
14 Ukmergės rajono Siesikų gimnazija 290342870 59237 62.35
15 Ukmergės sporto centras 302297514 136874 144.10

16 Ukmergės „Šilo“ progimnazija 190342531 96560 101.64
17 Ukmergės rajono Taujėnų gimnazija 190343067 54816 57.71

Ukmergės rajono savivaldybės
18 283106460 17387 18.50
priešgaisrinė tarnyba
19 Ukmergės Užupio pagrindinė mokykla 190342150 72104 66.21
20 190323940 26578 28.00
,,Buratinas“
21 190324095 59057 62.16
,,Eglutė“
22 190324138 41349 43.53
,,Nykštukas“
23 190324476 23310 24.60
,,Saulutė“
24 190325044 28401 29.90
,,Žiogelis“
Ukmergės rajono Veprių mokykla-
25 190343448 27749 29.21
daugiafunkcis centras
Ukmergės rajono Vidiškių pagrindinė
26 190343590 41206 38.00
mokykla
27 Ukmergės rajono Želvos gimnazija 190343786 40088 35.30
Ukmergės rajono savivaldybės
28 302298267 27778 30.80
visuomenės sveikatos biuras
29 Ukmergės „Ryto“ specialioji mokykla 302849927 45419 48.61
30 Ukmergės globos centras 190990058 51062 53.75
31 Viešoji įstaiga Ukmergės ligoninė 182935350 465500 490.00
Viešoji įstaiga Ukmergės pirminės

32 182934444 179334 188.09
sveikatos priežiūros centras
29
Viešoji įstaiga Jaunimo laisvalaikio
33 301707889 16167 17.00
centras
34 Viešoji įstaiga Ukmergės šeimos centras 304430479 3164 3.30
2313121 2417.79
Šaltinis: parengta pagal Ukmergės rajono savivaldybės įstaigų ir organizacijų duomenis
4 lentelė. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ir seniūnijų elektros

energijos suvartojimas ir planuojamos saulės elektrinės galia
Eil.Nr. Įstaigos, organizacijos Įmonės kodas Suvartojimas, Elektrinės
pavadinimas kWh galia, kW
35 Ukmergės rajono savivaldybės 188752174 120422 126.76
administracija
36 Ukmergės miesto seniūnija 188689368 474990.5 499.99
37 Deltuvos seniūnija 188689553 64562 67.92
38 Lyduokių seniūnija 188689749 26187 27.01
39 Pabaisko seniūnija 188689891 25720 27.06
40 Pivonijos seniūnija 188690331 50228 52.86
41 Siesikų seniūnija 188689934 72666 75.95
42 Šešuolių seniūnija 188690146 33031 34.77
43 Taujėnų seniūnija 188690299 84895 84.04
44 Veprių seniūnija 188690484 35453 28.72
45 Vidiškių seniūnija 188690527 22208 23.16
46 Želvos seniūnija 288690670 45443 47.85
47 Žemaitkiemio seniūnija 188690712 49312 48.61
1105117.5 1144.705
Šaltinis: parengta pagal Ukmergės rajono savivaldybės įstaigų ir organizacijų duomenis
Didžiausi elektros energijos vartotojai iš pateikusių paraiškas savivaldybės

organizacijų yra Ukmergės miesto seniūnija (474990.5 kWh) ir Ukmergės ligoninė (465500
kWh). Šios organizacijos galės įsigyti ir didžiausias saulės elektrines – iki 500 kWp galios ir
taip nepraras vartojančio gamintojo statuso. Bendras visų imonių elektros energijos
suvartojimas sudaro – 3418238,5 kWh, o planuojama elektrinių galia – 3562,49 kWp.
Pagal APVA pateiktą priemonės aprašą savivaldybės įmonės ir organizacijos gali
rinktis kokią saulės elektrinę įsirengti ar įsigyti. Galimi du variantai: elektrinė ant pastato
stogo ar šalia pastato ant turimos žemės sklypo, arba elektrinė geografiškai nutolusiame saulės
elektrinių parke. Remiantis palankia teisine aplinka susiformavo galimybė pastatyti
savivaldybės teritorijoje saulės elektrinių parką, kurį išvystytų ir valdytų savivaldybės
administracijos valdoma energetinė įmonė.
Pateiktose paraiškose buvo pasirinktas variantas įsigyti elektrinių dalis nutolusiame
saulės parke. Saulės elektrinių ant pastatų stogų nenumatyta statyti.
Nutolusių saulės parkų plėtra Lietuvoje prasidėjo 2019 metais, sureguliavus teisinę
bazę, sukūrus palankią projektų subsidijavimo politiką. Dėl didelio fizinių ir juridinių asmenų
susidomėjimo 2020 - 2021 metais įgavo dar didesnį pagreitį. Ignitis Platformoje iš pasiūlytų
19 parkų šiuo metu liko tik 2 parkai.
30
5 lentelė. „Ignitis saulės parkai“ Platformoje įregistruoti ir pardavinėjami

galingumai saulės parkuose
Metinė
1 kW
Eil. priežiūros
Valdytojas Vietovė pirkimo kaina
Nr. kaina su
su PVM
PVM
1 GREENUP.LT Širvintų r. sav. 919,99 19,99
2 EGRUPĖ Lazdijų r. sav. 995,00 17,50
Pastaba: 17 saulės parkų jau išparduota ar išnuomota. Šaltinis: www.saulesparkai.lt
Tačiau saulės parkus vysto ir kiti privatūs investuotojai, nepriklausantys Ignitis

Platformai.
Tikėtina, kad artimiausiu metu paklausa gali viršyti pasiūlą ir parkų trūkumas
inspiruos Lietuvos savivaldybių administracijas pačioms statytis savo saulės parkus. Tokius
planus jau puoselėja Mažeikių, Šilalės, Tauragės ir kitų rajonų savivaldybės.
Ukmergės rajono savivaldybės administracija taip pat turi galimybę įsirengti savo
valdomą saulės parką ir aprūpinanti pigia atsinaujinančia energija visus paraiškas pateikusius
47 rajono subjektus.
Planuojamo statyti saulės parko teritorija tarp Lakštingalų ir S. Daukanto g.
Ukmergėje yra iki 8.0 ha ploto, todėl ten būtų galima pastatyti nuo 3,6 iki 5,0 MW galingumo
saulės elektrinių parką. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės
skyrius pateikė raštą, jog neprieštarauja, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracija
valstybinėje žemėje, esančioje Ukmergės mieste, tarp S. Daukanto ir Lakštingalų gatvių, apie
8,00 ha ploto teritorijoje, vykdytų projektą – Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės)
panaudojimas Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ir seniūnijų elektros energijos
poreikiams.
5 pav. Planuojamo statyti saulės parko teritorija tarp Lakštingalų ir S. Daukanto g.

Ukmergėje
31
Ukmergės rajono savivaldybės administracijai nėra būdinga tiesioginė komercinė

veikla, todėl, pasirinkus nuosavos elektrinės statybos variantą, ji planuoja saulės elektrinių
parko vystymą ir valdymą pavesti savivaldybės kontroliuojamai įmonei UAB „Ukmergės
šiluma“. Ši įmonė turi patirtį energetikos srityje ir pati stato saulės elektrinę savo reikmėms.
3.2. Projekto vystymo galimybės
Galimybė siekti Klimato kaitos programos priemonės „Atsinaujinančių energijos

išteklių (saulės, vėjo) panaudojimas valstybės, savivaldybių, tradicinių religinių
bendruomenių, religinių bendrijų ar centrų elektros energijos poreikiams“ finansinės paramos
yra viena svarbiausių priežasčių, paskatinusių saulės energetikos plėtros alternatyvų paiešką
Ukmergės rajone.
Šios paramos priemonės nuostatos sudaro palankias galimybes ne tik įsigyti saulės
elektrines geografiškai nutolusiame saulės elektrinių parke, bet ir patiems pasistatyti bei
valdyti tokį parką.
Kita reikšminga galimybė vystyti saulės energetiką yra tinkamos teisinės aplinkos
suformavimas Lietuvoje 2019 metais, leidžiantis vystyti geografiškai nutolusias elektrines
saulės parkuose. Tai plačiai aprašyta šio IP 1 skyriaus „Projekto kontekstas“ poskyryje 1.3.
„Teisinė aplinka“.
Dar viena svarbi galimybė – tai savivaldybės administracijai kylantis poreikis mažinti
išlaidas elektros energijai, nes 47 organizacijos – pareiškėjai sumoka per metus daugiau kaip
0,580 mln. eurų už elektros energiją.
Svarbi galimybė statyti savo nutolusią elektrinę yra žemės sklypo, tinkančio tokiai
veiklai formavimas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės
skyrius neprieštarauja, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracija valstybinėje 8 ha
žemėje vykdytų saulės elektrinių parko statybos projektą.
3.3. Nagrinėjamos saulės energetikos plėtros alternatyvos
Nagrinėjamos alternatyvos:
I alternatyva - saulės elektrinių statyba ant pastatų stogų;
II alternatyva - saulės elektrinės įsigijimas geografiškai nutolusiame saulės parke;
III alternatyva - saulės elektrinės statyba turimame žemės sklype.
3.3.1. Saulės elektrinių statyba ant pastatų stogų
Pirmoji alternatyva – tai patikimas atsinaujinančios energijos gamybos variantas,

statant saulės elektrines ant savivaldybės valdomų įstaigų bei organizacijų pastatų stogų.
Per 2020 metus buvo įrengta daugiau negu 5000 saulės elektrinių ant pastatų stogų,
kas yra daugiau negu 2 kartus daugiau, negu metais anksčiau. Turint omenyje, kad elektros
energijos kaina kyla jau antrus metus iš eilės, vis daugiau gyventojų domisi galimybėmis
patiems kontroliuoti savo elektros energijos išlaidas ir saulės elektrinės įrengimas tampa viena
32
iš pagrindinių alternatyvų. Būtina pažymėti, kad saulės elektrinių statyba iki 2021 metų vykdė
ir savivaldos įmonės ir organizacijos, gaudamos Klimato kaitos programos finansinę paramą.
Ši alternatyva yra gyvybinga ir gali būti vystoma. Tačiau nustatyta, kad didelė dalis
pastatų stogų nėra tinkami elektrinių statybai, kita dalis – tik iš dalies tinkama ir negalima
užtikrinti įmonėms reikalingo elektros energijos kiekio gamybos.
6 lentelė. Ukmergės rajono įstaigų ir organizacijų preliminarus stogų plotas
Eil.Nr. Įmonės pavadinimas Stogo plotas

1 Ukmergės Antano Smetonos gimnazija 2081
2 Ukmergės vaikų lopšelis-darželis ,,Vaikystė" 938
3 Ukmergės rajono Deltuvos pagrindinė mokykla 1231
4 Ukmergės Dukstynos pagrindinė mokykla 2800
5 Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazija 1723
6 Ukmergės kraštotyros muziejus 700
7 Ukmergės kultūros centras 2600
8 Ukmergės švietimo pagalbos tarnyba 500
9 Ukmergės meno mokykla 1710
10 Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centras 1488
11 Ukmergės Pašilės progimnazija 2347
Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešoji
12 660
biblioteka
13 Ukmergės Senamiesčio progimnazija 2670
14 Ukmergės rajono Siesikų gimnazija 1641
15 Ukmergės sporto centras 3500
16 Ukmergės „Šilo“ progimnazija 3173
17 Ukmergės rajono Taujėnų gimnazija 1800
18 Ukmergės rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba 670
19 Ukmergės Užupio pagrindinė mokykla 3600
20 Ukmergės vaikų lopšelis-darželis ,,Buratinas“ 550
21 Ukmergės vaikų lopšelis-darželis ,,Eglutė“ 1784
22 Ukmergės vaikų lopšelis-darželis ,,Nykštukas“ 2447
23 Ukmergės vaikų lopšelis-darželis ,,Saulutė“ 1270
24 Ukmergės vaikų lopšelis-darželis ,,Žiogelis“ 1070
25 Ukmergės rajono Veprių mokykla-daugiafunkcis centras 2730
26 Ukmergės rajono Vidiškių pagrindinė mokykla 1500
27 Ukmergės rajono Želvos gimnazija 1683
28 Ukmergės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras 182
29 Ukmergės „Ryto“ specialioji mokykla 1070
30 Ukmergės globos centras 2235
31 Ukmergės rajono savivaldybės administracija 740
33
32 Viešoji įstaiga Jaunimo laisvalaikio centras 954
33 Viešoji įstaiga Ukmergės šeimos centras
34 Šešuolių Seniūnija 120
35 Želvos seniūnija 250
36 Žemaitkiemio Seniūnija 215
37 Deltuvos seniūnija 2640
38 Lyduokių seniūnija 160
39 Pabaisko Seniūnija 150
40 Pivonijos seniūnija 290
41 Siesikų Seniūnija 208
42 Taujėnų Seniūnija 400
43 Veprių seniūnija 225
44 Vidiškių seniūnija 760
45 Ukmergės miesto seniūnija 100
46 Ukmergės PSPC 2270
47 Ukmergės ligoninė 3265
VISO: 65100 m2
Išanalizavus Ukmergės rajono savivaldybės 47 įstaigų ir organizacijų duomenis,

nustatyta, kad bendras stogų plotas sudaro 65100 m2. Pereinant prie vienodo stogų vertinimo,
kad visi stogai būtų prilyginami plokščiam stogui, reikia stogo plotą dauginti iš koeficiento
0,65. Taip gauname 42315 m2 tinkamo stogų ploto. Remiantis specialistų sukaupta patirtimi
daroma prielaida, kad fotomoduliais galima padengti tik apie 30 proc. stogo ploto taip
išvengiant šešėliavimo ir apeinant stogų konstrukcinius elementus, trukdančius elektrinės
statybai. Todėl bendras tinkamas stogų plotas sudaro tik 12695 m2, kuris leidžia įrengti tik
apie 2116 kW elektros energijos, kai bendras poreikis yra 3600 kW. Kita dalis energijos
turėtų būti įsigyta iš ESO tinklo.
3.3.2. Saulės elektrinės įsigijimas geografiškai nutolusiame saulės parke
Antroji alternatyva yra galimybė įsigyti paslaugas iš geografiškai nutolusios

elektrinės – saulės parko, kurį valdo Ignitis ar kita privati verslo įmonė. Elektrinių įsigijimas
atliekamas viešųjų pirkimų būdu, pateikiant paraiškas į Centrinę pirkimų organizaciją (toliau
– CPO).
Nuo 2019 m. įsigaliojo Atsinaujinančių išteklių energetikos bei Elektros energetikos
įstatymo pokyčiai, leidžia 1) gaminančių vartotojų generacijos pajėgumams būti geografiškai
nutolusiems nuo vartojimo taško, ir 2) vieną elektrinę pasidalinti gaminančių vartotojų grupei.
Pirmoji sąlyga leidžia gaminančiam vartotojui elektrą gaminti viename, o ją vartoti
kitame objekte, nepriklausomai nuo jų tarpusavio atstumo. Šiame modelyje elektrinė ar jos
dalis yra laikoma nutolusia elektrine, o objektas, kuriame yra vartojama elektros energija –
vartojimo objektu. Toks vartojimo objektas, kuriam yra priskiriama nutolusios elektrinės
generavimo galia, tampa nutolusiu gaminančiu vartotoju, ir jam yra taikomos tos pačios
sąlygos ir galimybės, kaip įprastam gaminančiam vartotojui, kuris gamina ir vartoja tame
pačiame objekte.
34
Antroji sąlyga leidžia nutolusią elektrinę išsidalinti gaminančių vartotojų grupei. Tai
reiškia, kad viena elektrinė gali būti virtualiai sudalinta į keletą dalių, ir priskirta keliems to
paties kliento vartojimo objektams, ar net keliems skirtingiems klientams. Elektrinę padalinus
į kelias dalis ir jas priskyrus prie skirtingų vartojimo objektų, kiekvienam vartojimo objektui
tenkanti elektrinės pagaminta elektros energijos dalis yra proporcinga tam vartojimo objektui
priskirtos elektrinės dalies galiai.
Elektrinę prijungus prie tinklų, jos galia gali būti išdalinama ir priskiriama keletui
skirtingų vartojimo objektų. Elektrinė gali būti prijungiama atskiru įvadu kaip gamintojas,
arba prie jau esančio vartojimo įvado, paprastą elektros vartotoją padarant gaminančiu
vartotoju su dvikrypte elektros apskaita. Susieti nutolusi saules elektrine su vartojimo objektu
galima ESO savitarnoje skyriuje „Nutolusios elektrinės“ arba gyvai užpildant prašymą klientų
aptarnavimo centruose. Savitarnoje taipogi galėsite stebėti elektrinių priskyrimo būseną,
priskirtus naudotojus bei vartojimo objektus.
Priskiriant vartojimo objektą svarbu įsitikinti, kad būtų tenkinami šie reikalavimai:
1. Nurodytas vartojimo objektas privalo priklausyti nurodytam objekto savininkui
nuosavybės teise, ir nurodytas vartojimo objekto savininkas turi turėti Elektros
energijos pirkimo-perdavimo sutartį sudarytą savo vardu;
2. Vartojimo objektas vienu metu gali turėti priskirtą galią tik iš vienos nutolusios
elektrinės;
3. Priskiriama elektrinės galia negali viršyti vartojimo objekto leistinosios vartoti
galios;
4. Norint elektrinę (ar jos dalį) priskirti kito asmens vartojimo objektui privaloma
turėti specialų Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išduodamą leidimą
gaminti.
„Ignitis saulės parkai“ Platformoje galima išsinuomoti arba įsigyti dalį nutolusios
saulės elektrinės ir tokiu būdu tapti nepriklausomais energijos gamintojais. Ignitis užtikrina
vystytojų patikrą, saulės parko įrengimo stebėseną, pilną administravimą bei kokybišką
elektrinės perdavimą. Ji koordinuoja visą procesą - nuo sutarties sudarymo iki elektrinės
priskyrimo reikalingu adresu. Saulės parke pagaminta energija yra kaupiama tinkluose ir
perduodama jo savininkams arba nuomininkams. Kadangi nėra tiesioginio vartojimo (visa
saulės parke pagaminta elektros energija atgaunama - negalima suvartoti gamybos metu),
naudingiausias atsiskaitymo būdas – pagal instaliuotą elektrinės galią.
Būtina pažymėti, kad vyksta ir kitų privačių saulės parkų statyba, kurie nesinaudoja
Ignitis Platformos paslaugomis, todėl jų pasiūla turėtų išlikti.
Nuotoliniai saulės elektrinių parkai – tai sprendimas įmonėms, norinčioms panaudoti
saulės energiją neįrengiant nuosavų saulės elektrinių. Kai įmonė neturi reikiamos vietos ar
išteklių saulės elektrinei, ji gali pasirinkti investuoti į jau pastatytą saulės elektrinių parką.
Taip įmonė lengvai tampa ekologiškos energijos vartotoja ir taupo lėšas už elektros energiją.
Šis sprendimas labiausiai tinka įmonėms, neturinčioms laisvos ar tinkamos vietos
fotovoltiniams projektams plėtoti.
3.3.3. Saulės elektrinės statyba turimame žemės sklype
Trečioji alternatyva – tai siekis Ukmergės rajono savivaldybėje nuosavame sklype

pastatyti ir valdyti saulės parką – geografiškai nutolusią elektrinę, kuris patenkintų
35
savivaldybės administracijos valdomų įmonių ir organizacijų poreikius ir generuotų reikiamą
3600 kW galią.
Nuo 2019 m. įsigaliojusiame Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201
straipsnio 7 dalies pakeitime deklaruojama, jog elektros energija gali būti gaminama
gaminančio vartotojo elektrinėje, kuri yra geografiškai nutolusi Lietuvos Respublikos
teritorijoje nuo gaminančio vartotojo elektros energijos vartojimo vietos. Ši nuostata sudaro
galimybes statyti saulės parkus ne tik privačioms, bet ir savivaldybės įmonėms.
Nuotolinius saulės parkus kuria naujos kartos organizacijos ir įmonės, kurios renkasi
būti ekologiškai sąmoningos. Tokie saulės energijos parkai suteikia galimybę tiesiogiai
investuoti į saulės alternatyvią energetiką ir paverčia saulės energijos vartojimą nesudėtinga
bei ekonomiškai naudinga veikla.
Ukmergės savivaldybės administracija turi galimybę valdyti iki 8,0 ha ploto žemės
sklypų grupę tarp Lakštingalų g. ir S. Daukanto g. Ukmergės mieste, kur ateina elektros
tinklo linijos, kita infrastruktūra. Ši vieta yra tinkama saulės elektrinės statybai, nesudaro
kliūčių miesto gyvenamajai ir pramoninei plėtrai. Saulės elektrinės yra ekologiški objektai ir
joms netaikomi specialūs apribojimai, todėl jos gali būti statomos ant gyvenamųjų namų
stogų ir greta jų.
6 pav. Saulės elektrinių parko išdėstymas visame 8 ha žemės sklype
Remiantis viso 8 ha žemės sklypo analize ir pirminio modeliavimo rezultatais, šiame

plote galima pastatyti iki 4,6 MWp galios saulės elektrinių parką. Taip pat nustatyta, kad
planuojamam 3,6 MWp parkui pakanka iki 5,6 ha ploto sklypo (7 pav.)
36
7 pav. Ukmergės saulės elektrinių parko iki 3,6 MW išdėstymo schema

Elektrinės teritorijoje planuojama pastatyti fotovoltinius saulės modulius, keitiklius,
transformatorinę pastotę, tvorą su vaizdo stebėjimo įranga, įrengti privažiavimo kelius.
Tikėtina, kad prisijungimui prie ESO tinklo gali reikėti įrengti bent tris transformatorius.
Įgyvendinant šią alternatyvą yra siekiama sumažinti saulės elektrinių statybos kainą, rizikas
dėl galimo parko administratoriaus bankroto, sukurti naujas darbo vietas, tikslingai panaudoti
laisvą žemės sklypą ir savarankiškai plėtoti atsinaujinančią energetiką.
Ukmergės rajono savivaldybėje yra kaupiama geroji patirtis saulės elektrinių vystyme.
Viena iš energetinių įmonių UAB “Ukmergės šiluma” pradeda statyti 99,75 kWp saulės
elektrinę savo reikmėms. Ši įmonė įgauna patirties saulės energetikos vystymo srityje ir
galėtų tapti planuojamo saulės parko vystytoja ir valdytoja.
Saulės parko statybai iki rakto yra pakankamai patyrusių įmonių - rangovų Lietuvoje,
todėl paskelbus atranką bus galima atsirinkti geriausią ir pigiausią variantą.
4. ALTERNATYVŲ PALYGINAMOJI ANALIZĖ
Nagrinėjamų alternatyvų ypatumai, pateikti 7 lentelėje, leidžia atlikti pirminę

palyginamąją analizę ir susidaryti nuomonę, kuri iš jų yra teisiškai, technologiškai ir
eksploatacijos atžvilgiu patrauklesnė vartotojui. Analizė parodė, kad daugiausiai teigiamų
savybių/privalumų turi III alternatyva. Nustatyta, kad labiausiai ši alternatyva yra patraukli
technologiniu ir eksploataciniu atžvilgiu. Nuosavoje elektrinėje bus galima sumontuoti
moderniausią saulės elektrinę, o ateityje diegti inovatyvias (kaupiklių) technologijas, kurios
mažins vartotojų išlaidas. Labai svarbus faktas, kad Savivaldybė kaip vystytojo pagrindinis
akcininkas ir vartotojo steigėjas gali užtikrinti veiklos tęstinumą ne tik 25 metų laikotarpiu,
bet ir ilgiau, minimalizuojant rizikas. Tuo tarpu nutolusios privataus juridinio asmens
elektrinės veikla nėra apsaugota nuo bankroto. Be to, vystant II alternatyvą susiduriama su
daugiausiai grėsmių. Todėl ši alternatyva visais atžvilgiais yra mažiausiai patraukli.
Saulės elektrinės ant pastatų stogų ( I alternatyva) dažniausiai neužtikrina reikiamo
ploto ir tinkamos padėties saulės atžvilgiu, o tai neleidžia sugeneruoti reikiamo elektros
energijos kiekio. Todėl viešojo sektoriaus organizacijoms ir įstaigoms dažniausiai reikia
papildomą elektros energiją pirkti iš ESO.
Atlikus palyginamąją alternatyvų analizę galima daryti išvadą, kad
tikslingiausiai būtų vystyti III alternatyvą - Saulės elektrinės statyba turimame žemės
sklype. Tačiau tik pasitelkus finansinę analizę bus galima pasirinkti optimalią
alternatyvą.
37
7 lentelė. Alternatyvų palyginamoji analizė
Kriterijai I. Saulės elektrinių statyba II. Saulės elektrinės III. Saulės elektrinės statyba
ant pastatų stogų įsigijimas geografiškai turimame žemės sklype
nutolusiame saulės parke
_ _
Elektrinė vartotojui priklauso
nuosavybės teise
_ Elektrinės dalis priklauso Elektrinės dalis priklauso
vartotojui vartotojui
Teisiniai Savivaldybė kaip vystytojo
_ _ pagrindinis akcininkas ir
vartotojo steigėjas užtikrina
veiklos tęstinumą
Sutartimi užtikrinama Sutartimi užtikrinama
_ galimybė gauti energiją ir galimybė gauti energiją ir
priežiūros paslaugas 25 metus priežiūros paslaugas 25 metus
_ Galima pasirinkti tinkamiausią
Galima pasirinkti tinkamiausią
technologinę įrangą
technologinę įrangą
Tobulėjant modulių Tobulėjant modulių
technologijoms, jas galima bus _ technologijoms, jas galima
įdiegti minimaliomis bus įdiegti minimaliomis
Galimybės – sąnaudomis sąnaudomis.
stiprybės Technologiniai
Galima diegti papildomas Galima diegti papildomas
inovatyvias (kaupiklius) _ inovatyvias (kaupiklius)
technologijas technologijas
_ Idealiai sureguliuotas modulių Idealiai sureguliuotas modulių
montavimo kampas užtikrina montavimo kampas užtikrina
maksimalų elektros energijos maksimalų elektros energijos
38
generavimą generavimą
_
Galima kontroliuoti statybos Galima kontroliuoti statybos
darbų eigą darbų eigą
_ Vartotojui nereikia atlikti Vartotojui nereikia atlikti
elektrinės priežiūros darbų elektrinės priežiūros darbų
Eksploataciniai _ _ Savivaldybė gali įtakoti

priežiūros kainų augimą
_ _ Vartotojas turi galimybę
padidinti elektrinės galią,
suderinęs su vystytoju
Nutolusiame parke galima Nutolusiame parke galima
_ įsigyti visą reikiamą elektros įsigyti visą reikiamą elektros
energijos kiekį energijos kiekį
Esant poreikiui elektrinę _ Elektrinę galima perkelti
galima perkelti į kitą vietą savivaldybei ir vystytojui
priėmus tokį sprendimą
Vartotojas negali būti
_ _
užtikrintas veiklos tęstinumu,
kai vystytojui iškeliamas
Teisiniai bankrotas
Grėsmės – Vartotojas dalines paslaugas _ _
silpnybės gauna tik garantijos veikimo
laikotarpiu
Negalima pasirinkti
_ _
tinkamiausią technologinę
Technologiniai įrangą
39
Negalima diegti papildomų

_ inovatyvių (kaupikliai) _
technologijų
Turimo stogo plotas
dažniausiai neužtikrina pilno _ _
apsirūpinimo reikiamu elektros
energijos kiekiu
Tobulėjant technologijoms, _
_ negalima bus jų įdiegti
Eksploataciniai Savininkui - vartotojui pačiam _ _
reikia atlikti priežiūros darbus
_ Vartotojas negali įtakoti _
priežiūros kainų augimo
Negalima kontroliuoti
_ elektrinės statybos darbų eigos _
_ Elektrinės negalima perkelti į _

kitą vietą
Vartotojas privalo apmokėti Vartotojas privalo apmokėti
_ parko išlaidas už priežiūrą parko išlaidas už priežiūrą
Vykdant priežiūros darbus yra _ _

padidėjusi nelaimingų
atsitikimų rizika
40
5. FINANSINĖ ANALIZĖ
5.1. Pagrindinės prielaidos
Projekte dalyvauja trys šalys: Ukmergės rajono savivaldybė, Ukmergės rajono

savivaldybės įstaigos ir UAB “Ukmergės šiluma”. Finansinė analizė atliekama, vertinant
savivaldybės įstaigų ir organizacijų (gaminantys vartotojai) naudą (sumiškai savivaldybės).
UAB „Ukmergės šiluma“ dalyvauja kaip saulės parko statytoja ir įrengtų saulės elektrinių
prižiūrėtoja.
Finansinė analizė atlikta 3 investiciniame projekte išanalizuotom alternatyvom:
I alternatyva - saulės elektrinių statyba ant pastatų stogų;
II alternatyva - saulės elektrinės įsigijimas geografiškai nutolusiame saulės parke;
III alternatyva - saulės elektrinės statyba turimame žemės sklype.
Finansinės analizės tikslas – palyginti nagrinėjamas alternatyvas ir išrinkti optimalią
finansiniu požiūriu alternatyvą.
8 lentelė. Projekto dalyvių statusas

I alternatyva II alternatyva III alternatyva
Ukmergės raj. Laiduotojas, Laiduotojas, Laiduotojas, finansuotojas

savivaldybė finansuotojas finansuotojas (investicijų dalis, kurios
(investicijų (investicijų dalis, nepadengia ES parama)
dalis, kurios kurios nepadengia ES
nepadengia ES parama)
parama)
Savivaldybės Gaminantis Gaminantis vartotojas Gaminantis vartotojas
įstaigos, vartotojas
pateikusios
paraiškas
APVA
Ukmergės - - Saulės parko vystytojas,
šiluma, UAB kuriam visos likusios
finansinės išlaidos,
susidariusios po SE
pardavimo ir susijusios su SE
įrengimu, bus dengiamos
savivaldybės lėšomis
Alternatyvų palyginimui atliktas investicjų efektyvumo vertinimas, naudojant

sąnaudų – naudos metodą. Sąnaudų – naudos analizė (SNA, angl. CBA, Cost–benefit
analysis) –– investicijų efektyvumo vertinimo metodas, kurio esmė – projektui įgyvendinti
reikalingų sąnaudų palyginimas su investicijų sukuriama nauda. SNA analizė atliekama
kiekvienos alternatyvos finansinius srautus ir sukuriamą naudą (žalą) lyginant su esama
situacija.
41
Pagrindiniai skaičiuojami investicijų efektyvumo rodikliai:
1. FGDV (angl. FNPV) – finansinė grynoji dabartinė vertė.
2. FVGN (angl. FIRR) – finansinė vidinė grąžos norma.
3. FGDV(K) (angl. FNPV of capital)-kapitalo finansinė grynoji dabartinė vertė.
4. FVGN(K) (angl. FIRR of capital) - kapitalo finansinė vidinė grąžos norma.
Remiantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. balandžio 20 d.
pažymoje Nr. O5E-284 „Dėl didžiausiosios elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių
išteklių, kainos patvirtinimo“ nustatyti pagrindiniai parametrai, reikalingi projekto finansinio
naudingumo įvertinimui:
1. Naudingo eksploatavimo laikotarpis. Saulės elektrinių naudingo eksploatavimo
laikotarpis skaičiuojamas 25 metai.
2. Diskonto norma (metinis procentas, naudojamas nustatyti ateities pinigų srautų
dabartinę vertę). Diskonto norma kaip vidutinė svertinė kapitalo kaina, nustatyta,
vadovaujantis Tarybos paskelbtais vidutinės svertinės kapitalo kainos atsinaujinančių išteklių
energetikai įvesties duomenimis, ir ji sudaro 3,24 proc.
Investicijų likutinė vertė neskaičiuojama, kadangi saulės elektrinės naudingo
eksploatavimo laikotarpis sutampa su prognozuojamu laikotarpiu, t.y. laikotarpio pabaigoje
investicijų likutinė vertė lygi 0.
5.2. I alternatyvos finansinė analizė
5.2.1. Investicijos
Oficialiai skelbiamasi duomenimis Saulės elektrinės kaina Lietuvoje vidutiniškai

svyruoja nuo 700 iki 1200 Eur už įrengtąjį kilovatą, priklausomai nuo saulės elektrinės
galingumo ir komplektacijos.
9 lentelė. Vidutinės rinkoje esančios skirtingo galingumo saulės jėgainių kainos
Saulės elektrinės Vidutinė kaina Lietuvoje 1 kW kaina
galia (kW) (EUR) (EUR)
3 3489 1163
4 4396 1099
5 5045 1009
6 5738 956
7 6679 954
8 7468 934
9 8307 923
10 8900 890
11 9646 877
12 10349 862
13 11010 847
14 11631 831
15 12212 814
Šaltinis:https://energijaman.lt/naujienos/saules-elektrines-irengimas/
42
Šios kainos gali svyruoti ir būti mažesnės, jeigu planuojama ekonominio varianto
komplektacija (saulės modulių ir keitiklio) arba didesnės, jeigu saulės elektrinė įrengiama su
optimizatoriais ir brangesniais saulės moduliais.
Įrangos tiekėjai negalėjo pateikti informacijos kiek kainuotų planuojamų 3600 kW
saulės elektrinių įrengimas, neįvertinus atskirų objektų, todėl investicijų poreikis buvo
įvertintas pagal gautus komercinius 3 tiekėjų pasiūlymus įrengti 100 kW saulės elektrinę, taip
pat ją suprojektuoti ir pajungti. Pasikonsultavus su tiekėjais, proporcingai perskaičiavus
pateiktas kaina 3600 kW galingumams įrengti, gaunama preliminari investicijų suma gali būti
naudojama finansiniam vertinimui.
10 lentelė. Preliminarūs tiekėjų pasiūlymai saulės elektrinės įrengimui ant stogų,
eur/100 kW
Saulės elektrinės įrengimas ant stogų
Greenup Saulės grąža Ignitis Vidutinės
1. Investicijos be PVM 75649 75990 92235 81291
2. Investicijos su PVM 91535 91948 111604 98363
Vertinant investicijų poreikį saulės elektrinių įrengimui ant stogų, buvo apskaičiuotas
stogų plotas ir įvertintos preliminarios techninės galimybės įrengti ant jų saulės elektrines.
Bendras projektuojamų stogų plotas sudaro 65100 km.m. Kadangi vizualus ir techninis stogų
įvertinimas nebuvo atliekamas, skaičiavimams naudojamos bendros skaičiavimų metodikos,
pagal kurias stogų plotas perskaičiuojamas, naudojant koeficientą 0,65 ir priimama prielaida,
kad saulės elektrinėms įrengti tinkami apie 30 proc. stogų ploto. Saulės elektrinės įrengimui
skaičiuojamas reikalingas plotas – 6 kv.m/1kW. Priėmus tokias prielaidas, skaičiuojama, kad
ant projektuojamų stogų galima įrengti 2116 kW bendro galingumo saulės elektrines, kurios
sugeneruotų apie 2010,2 tūkst. kWh elektros energijos, t.y. apie 59 proc. viso reikalingo
elektros energijos kiekio. Likusieji 41 proc. elektros energijos būtų perkami iš elektros tinklų.
Kadangi, pagal pateiktus paskaičiavimus, ant stogų galima įrengti tik 2116 kW saulės
elektrines, investicijos perskaičiuotos šiam kiekiui sudaro 1720,1 tūkst. Eur (be PVM) arba
2081,4 tūkst. Eur (su PVM).
Projekto įgyvendinimui reikalingos papildomos lėšos, kurios įskaičiuojamos į projekto
investicijas:
1) Investicinio projekto parengimas – 10000 eur (be PVM)
2) Stogų ekspertizė – 82280 eur (34 įstaigų stogų ekspertizė, vienos ekspertizės kaina
– 2000 eur, be PVM)
Bendras papildomų išlaidų poreikis – 92280 eur (be PVM) arba 111659 eur (su PVM).
11 lentelė. Bendros projekto I elterntyvos investicijos, eur

be PVM su PVM
Investicijos viso 1812405 2193010
Investicijos 1 kW 857 1036
43
5.2.2. Investicijų finansavimas
Projekto finansavimui prašoma finansinė parama iš Klimato kaitos programos. APVA

pateiktos 35 paraiškos bendrai 3,6 MW galios saulės elektrinės statybai arba įsigijimui. Pagal
priemonės „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo) panaudojimas valstybės,
savivaldybių, tradicinių religinių bendruomenių, religinių bendrijų ar centrų elektros energijos
poreikiams“ sąlygas nustatytas fiksuotas įkainis 793,76 Eur/kW su PVM (656 Eur/kW be
PVM), skirtas 1 kW įrengtosios galios saulės elektrinei įsigyti ar įrengti. Maksimaliai gautina
bendra finansinė parama sudarytų 2361600 eur be PVM arba 2857536 eur su PVM.
Perskaičiavus paramą, tenkančią 2116 kW, ji sudarytų 1679596 eur, t.y. panaudojama
81 proc. galimos finansinės paramos.
12 lentelė. Finansavimo šaltiniai (eur/ 2116 kW, su PVM)

Finasavimo šaltinis eur proc.
Finansinė parama 1679596 76,59
Nuosavos lėšos 513413 23,41
Viso 2193010 100,00
5.2.3. Sutaupymai
Oficialiais duomenimis instaliuotas saulės elektrinės kilovatas (kW) Lietuvoje

pagamina apie 1000 kWh elektros energijos per metus. Generacija gali keistis, priklausomai
nuo stogo krypties ir kampo specifikos.
Efektyviausia saulės elektrinės kryptis
yra pietūs, o optimalus kampas Lietuvoje yra
33-35 laipsniai. Tokiu atveju vienas įrengtasis
saulės elektrinės kilovatas generuoja apie
1000 kWh per metus. Jeigu saulės elektrinė
nukreipta į pietvakarius ar pietryčius,
elektrinės efektyvumas siekia apie 95-96%
(atitinkamai apie 950-960 kWh iš instaliuoto
kilovato), o jeigu rytus ir/ar vakarus,
efektyvumas atitinkamai bus apie 86-88%
(860-880 kWh iš instaliuoti kilovato).
Atliekant saulės elektrinių statybos ant stogų finansinę analizę, priimama prielaida,
kad instaliuotas saulės elektrinės kilovatas pagamina apie 950 kWh elektros energijos per
metus. Priėmus tokią prielaidą, įrengtos 2116 kW elektrinės, pagamintų apie 2010
tūkst.kWh (reikalingas skaičiuojamas kiekis – 3418 tūkst.kW).
Vertinant sutaupymus, skaičiuojamos sąnaudos, pastačius ir eksploatuojant saulės
elektrines ant stogų:
1)elektrinės priežiūros mokestis,
2)atsiskaitymas už atgautą energiją
3) trūkstamos elektros energijos įsigijimo sąnaudos.
Elektrinės priežiūros mokestis skaičiuojamas 9,68 eur/kW (su PVM), t.y. 20483 eur
per metus už 2116 kW (pagal Ignitis komercinį pasiūlymą).
44
Gaminantys vartotojai saulės elektrinės pagamintą elektros energiją, kurios iš karto

nesunaudojo, tiekia į tinklą, o jos prireikus – susigrąžina, sumokant mokestį. Šią paslaugą
teikia ESO, taikydama vieną iš 4 nustatytų mokėjimo planų. Mokėjimai kasmet peržiūrimi.
Suvartojant iš karto daugiau negu 25 proc. saulės elektrinės pagamintos elektros
energijos, rekomenduojamas atsiskaitymas už atgautą energiją (už patiektos į tinklą ir vėliau
atgautos elektros energijos kilovatvalandę (kWh)). Nustatytas mokestis 2021 m. – 0,05445
eur.kWh (žemoji tinklo įtampa).
Skaičiuojama, kad į tinklą bus atiduodam 70 proc. elektros energijos, t.y. 1407 tūkst.
kW, t.y. šiam kiekiui bus taikomas mokestis už atgautą energiją. Bendras atgauto energijos
mokestis sudarys 76619 eur.
Kadangi įrengtos ant stogų saulės elektrinės nepagamins viso reikiamo kiekio elektrs
energijos, priimama prielaida, kad trūkstamas elektros energijos kiekis bus perkamas iš
elektros tinklų už rinkos kainą. Faktinis elektros energijos suvartojimas sudaro 3418
tūkst.kWh. Priimant prielaidą, kad energijos suvartojimas liks toks pats, trūkstamas elektros
energijos kiekis sudaro apie 1408 tūkst.kWh. Skaičiuojama papildomos elektros energijos
kaina – 0,17 eur/kWh ( 2021 m 07-08 mėn. kainomis).
Skaičiuojamos papildomos elektros energijos sąnaudos sudarys 239 tūkst. eurai per
metus.
Bendros skaičiuojamos įrengtų saulės elektrinių ant stogų, kurių bendra galingumas
sudaro 2116 kW, metinės sąnaudos sudaro:
1) elektrinės priežiūros mokestis – 20483 eur,
2) mokestis už atgautą energiją – 76619 eur,
2) trūkstamos elektros energijos sąnaudos – 239366 eur.,
Bendros metinės sąnaudos sudaro 36468 eurai.
Faktinės skaičiuojamos elektros energijos sąnaudos, išskaičiuojant pagal suvartotą
elektros energijos kainą ir vidutines sąnaudas sudaro 581100 eurai. Skaičiavimų prielaidos:
1) faktinis metinis elektros energijos suvartojimas – 3418238 kWh,
2) skaičiuojama elektros energijos kaina (ESO paskirstymo tarifai + energijos tiekėjo
kaina) – 0,17 eur/kWh.
Suminiai sutaupymai, statant planuojamo bendro galingumo 2116 kW saulės
elektrines ant stogų sudarytų 244632 eur per metus.

Faktinės elektros energijos išlaidos
581100 eur
↓
Planuojami sutaupymai
244632 eur
↑
Planuojamos elektros energijos išlaidos
336468 eur
45
Detalesniems ir tikslesniems skaičiavimas reikėtų vertinti kiekvieno planuojamo
naudoti stogo būseną (kryptį ir kampą), taip pat, atsižvelgiant į tai, paskaičiuoti tikslesnes
investicijas, kurių saules elektrinių tiekėjai negali įvertinti, neįvertinę konkrečios planuojamos
elektrinės įrengimo vietos.
5.2.4.Finansiniai rodikliai
Vadovaujantis aukščiau priimtomis skaičiavimų prielaidomis, skaičiuojamas

nediskontuotas investicijų atsipirkimo laikas – 9,0 metai, o nuosavo kapitalo – 2,1 metai.

Rodiklis Matavimo Reikšmė
vnt.
FGDV (angl. FNPV) – finansinė grynoji dabartinė vertė eur 1955094
FVGN (angl. FIRR) – finansinė vidinė grąžos norma proc. 10,16
FGDV(K) (angl. FNPV of capital)-kapitalo finansinė eur 3634690
grynoji dabartinė vertė
4. FVGN(K) (angl. FIRR of capital) - kapitalo finansinė proc. 47,65
vidinė grąžos norma
5.3. II alternatyvos finansinė analizė
5.3.1. Investicijos
Saulės elektrinės įsigijimo kaina įvertinta, vadovaujantis saulės parkų vystytojų

pateiktais komerciniais pasiūlymais ir oficialiais duomenimis, pateiktais saulės parkų statytojų
tinklapiuose. .
15 lentelė. Saulės elektrinės įsigijimo iš saulės parkų kaina, eur/1kW
Geenup Egrupė Solarbank Vidutinė
1 Investicijos be PVM 760,32 822,31 1033,06 871,90
2 Investicijos su PVM 919,99 995,00 1250,00 1055,00
Pagal gautus duomenis saulės elektrinės 1 kW įsigijimo iš saulės parko skaičiuojama

vidutinė kaina - 871,90 eur be PVM arba 1055,00 eur su PVM.
Projekto įgyvendinimui reikalingos papildomos išlaidos – investicinio projekto
parengimas - sudaro 10000 eur (be PVM) arba 12100 eur (su PVM).

be PVM su PVM
46


Viso 3810088 100,00
5.3.3. Sutaupymai
Vertinant sutaupymus, skaičiuojamos sąnaudos, eksploatuojant įsigytą saulės elektrinę

(dalį elektrinės) saulės parkuose:
2) mokesti už elektrinės instaliuotą galią.
Saulės elektrinės priežiūros mokestis skaičiuojamas vidutinis pagal gautus
komercinius pasiūlymus.
18 lentelė. Saulės elektrinės priežiūros mokestis, eur/kW

Geenup Egrupė Saulės Vidutinė
grąža
1 Priežiūros mokestis (be PVM) 16,52 14,46 19,31 16,76
2 Priežiūros mokestis (su PVM) 19,99 17,50 23,37 20,29
Elektros galios mokestis yra valstybės reguliuojamas įkainis už energijos

„pasaugojimą” tinkle, mokamas už saulės parko dalies galią ir jis sudaro 3,1944 eur/1kw per
mėnesį arba 38,33 eur/1 kW metams. VERT įkainį nustato kasmet.
Bendros metinės sąnaudos sudaro 211024 eurai.
Vertinant sutaupymus, faktinės skaičiuojamos elektros energijos sąnaudos,
išskaičiuojant pagal suvartotą elektros energijos kainą ir vidutines sąnaudas sudaro 581100
eurai. Skaičiavimų prielaidos:
Suminiai sutaupymai, įsigyjant iš nutolusių saulės parkų 3600 kW saulės elektrines
sudarytų 370076 eur per metus.
47
581100 eur
↓
370076 eur
↑
211024 eur
5.3.4. Finansiniai rodikliai

Rodiklis Matavimo vnt. Reikšmė
5.4. III alternatyvos finansinė analizė
5.4.1. Investicijos
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. balandžio 20 d. pažymoje Nr.

O5E-284 „Dėl didžiausiosios elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, kainos
patvirtinimo“ (toliau – Pažyma), kuria remiantis buvo nustatytas finansinės paramos dydis,
yra pateiktas tinkamų išlaidų dydis nustatytas pagal investuotino kapitalo apimties, skirtos
1kW įrengtosios galios saulės elektrinei įsigyti bei įrengti 820 Eur/kW be PVM.“
Nustatytas bendras investuotino kapitalo dydis sudaro 820 000 Eur/MW (be PVM)
arba 992200 eur/MW (su PVM).
Atliekant III alternatyvos finansinę analizę buvo investicijų įvertinimui naudotas
VERT nustatytas investicijų dydis. Investicijų poreikis, reikalingas 3600 kW saulės elektrinių
parko įrengimui – 2952000 eur (be PVM) arba 3571920 eur (su PVM).
Į šias investicijas įskaičiuota saulės elektrinių parko įrengimas, taip pat projekto
įgyvendinimui reikalingos papildomos išlaidos.
Papildomos išlaidos sudaro:
1) investicinis projektas, valdymo išlaidos, TP – 50000 eur (be PVM) arba 60500 eur
(su PVM),
2) mokestis už savivaldybės garantiją – 35000 eur,
48
3) palūkanos – 35000 eur.

4) projekto administravimo išlaidos (18 mėn.) – 40000 eur.

be PVM su PVM


Viso 3571920 100,00
5.4.3. Sutaupymai
Ši alternatyva gaminančių vartotojų (savivaldybės įstaigų) požiūriu yra tapati II

alternatyvai, todėl sutaupymai yra analogiški, kaip II alternatyvoje.
Vertinant sutaupymus, skaičiuojamos sąnaudos, eksploatuojant įrengtas saulės
elektrines saulės parke:
2) mokestis už elektrinės instaliuotą galią.
Saulės elektrinės priežiūros mokestis skaičiuojamas pagal vidutines rinkos kainas,
nustatytas II alternatyvoje komercinių pasiūlymų pagrindu ir sudaro 20,29 eur/kW (su PVM).
Elektros galios mokestis yra valstybės reguliuojamas įkainis už energijos
„pasaugojimą” tinkle, mokamas už saulės parko dalies galią ir jis sudaro 3,1944 eur/1kw per
mėnesį arba 38,33 eur/1 kW metams. VERT įkainį nustato kasmet.
Bendros metinės sąnaudos sudaro 211024 eurai su PVM.
Vertinant sutaupymus, faktinės skaičiuojamos elektros energijos sąnaudos,
išskaičiuojant pagal suvartotą elektros energijos kainą ir vidutines sąnaudas sudaro 581100
eurai. Skaičiavimų prielaidos:
49
Suminiai sutaupymai, įsigyjant iš nutolusių saulės parkų 3600 kW saulės elektrines
sudarytų 370076 eur per metus.

581100 eur
↓
370076 eur
↑
211024 eur
5.4.4. Finansiniai rodikliai


Rodiklis Matavimo vnt. Reikšmė
5.5. Alternatyvų palyginimas ir optimalios alternatyvos parinkimas
Pagrindiniai investicijų efektyvumo rodikliai, skaičiuojami, naudojant SNA metodą:

1. FGDV (angl. FNPV) – finansinė grynoji dabartinė vertė, kuri parodo projekto
naudą, išreikštą dabartine pinigų verte. Šis rodiklis apskaičiuojamas sudėjus diskontuotą
grynąjį pinigų srautą per projekto ataskaitinį laikotarpį. FGDV skaičiuojama siekiant įvertinti
planuojamų investicijų naudą šiandien, t. y., parodo, kokią finansinę naudą leis gauti projekto
investicijos per projekto ataskaitinį laikotarpį ir kiek ši nauda verta šiandien. Jei FGDV < 0,
diskontuoti projekto grynųjų pajamų srautai nepadengia diskontuotų investicijų ir projektas
per projekto ataskaitinį laikotarpį finansiškai neatsiperka, todėl įgyvendinant investicinį
projektą finansinė nauda nebus gauta. Jei FGDV > 0, diskontuoti grynųjų pajamų srautai
padengia diskontuotas investicijas ir projektas yra finansiškai patrauklus investuotojams.
Finansiniu požiūriu naudingiausia yra ta alternatyva, kurios FGDV yra didžiausias. Šis
rodiklis yra pagrindinis, vertinant projekto finansinę naudą.
50
2. FVGN (angl. FIRR) – finansinė vidinė grąžos norma, kuriai esant investicijų,
investicijų likutinės vertės, veiklos pajamų ir veiklos išlaidų pinigų srautų grynoji dabartinė
vertė lygi nuliui. Jeigu FVGN didesnė už investicinio projekto taikomą diskonto normą,
projektas duos didesnę finansinę naudą nei projekto vykdytojo norima finansinė grąža.
3. FGDV(K) (angl. FNPV of capital)-kapitalo finansinė grynoji dabartinė vertė,
apskaičiuojama sudedant projekto savininko skiriamo finansavimo, investicijų likutinės
vertės, grynųjų veiklos pajamų diskontuotus pinigų srautus per projekto ataskaitinį laikotarpį.
Rodiklis parodo projekto savininko investuoto kapitalo atsiperkamumą (grynųjų pajamų
vertę), skaičiuojant šios dienos pinigų verte.
4. FVGN(K) (angl. FIRR of capital) - kapitalo finansinė vidinė grąžos norma,–
diskonto norma, kurią pritaikius FGDV(K) lygi nuliui. Jei FGDV(K) < 0, projekto savininkui
finansiškai nėra naudinga vykdyti projektą, nes jo generuojami pinigų srautai nepadengia
savininko įnašo. Jei FGDV(K) > 0, projekto savininkui naudinga įgyvendinti projektą, nes
projekto pinigų srautai padengia į projektą investuotą kapitalą. FVGN(K) vertinama kartu su
FGDV(K). Jeigu FVGN(K) didesnė už rinkoje esančią palūkanų normą, projektas duos
didesnę naudą už kapitalo skolinimosi išlaidas.
Investicijų efektyvumo rodikliai rodo, kad visos trys analizuojamos alternatyvos yra
finansiškai atsiperkančios.
Pagrindinis investicijų efektyvumo rodiklis yra finansinė grynoji dabartinė vertė
(FGDV), kuri didžiausia būtų, įgyvendinant III alternatyvą - saulės elektrinės statyba
turimame žemės sklype - 2703275 eur.
Kapitalo finansinė grynoji dabartinė vertė (FGDV(K)), t.y. rodiklis, rodantis nuosavo
įdėto kapitalo efektyvumą, yra geriausias taip pat III alternatyvos: FGDV(K) – 5440811 eur,
FVGN(K) – 236,72 proc.
25 lentelė. Suvestiniai alternatyvų vertinimo rodikliai

Rodiklis Matavimo vnt. I alternatyva- II alternatyva III
saulės - saulės alternatyva-
elektrinių elektrinės saulės
statyba ant įsigijimas elektrinės
pastatų stogų geografiškai statyba
nutolusiame turimame
saulės parke žemės sklype
Investicijos Eur (be PVM) 1812405 3148833 2952000
Investicijos Eur (su PVM) 2193010 3810088 3571920
Investicijos 1kW Eur/1kW (be 857 875 820
PVM)
Investicijos 1kW Eur/1kW (su 1036 1058 992
PVM)
Finansavimas:
ES parama eur 1679533 2857428 2857428
nuosavos lėšos eur 513413 952552 714384
nuosavų lėšų lyg. proc. 23,4 25,0 20,0
svoris
Sutaupymai eur 244632 370076 370006
Investicijų atsipirkimo metai 9,0 10,3 9,7
laikas (nediskontuotas)
51
Nuosavo kapitalo metai 2,1 2,6 1,9
atsipirkimo laikas
(nediskontuotas)
FGDV eur 1955094 2465107 2703275
FVGN proc. 10,16 8,43 9,22
FGDV(K) eur 3634690 5322643 5440811
FVGN(K) proc. 47,65 38,84 44,35
SE skaičiuojamoji
efektyvumo gamyba
(APVA paraiška) kW/h metai 950 950 950
SE preliminari faktinė
SE efektyvumo gamyba kW/h metai <950 1050-1100 1050-1100
Alternatyvų vertinimo rodikliai rodo, kad finansiškai naudingiausia yra III alternatyva
- saulės elektrinės statyba turimame žemės sklype.
Reikia paminėti, kad bendros investicijos yra mažiausios I alternatyvos - saulės
elektrinių statyba ant pastatų stogų- atveju, tačiau tai sąlygojo mažesnis elektros galių
įrengimas (2116 kW) dėl esamo stogų ploto ir jų pritaikymo galimybių saulės elektrinių
įrengimui. Tačiau šios alternatyvos įgyvendinimo atveju tektų trūkstamą elektros energijos
kiekį pirkti iš elektros energijos tiekėjų, mokant rinkos kainą. Taip pat šiuo atveju galima būtų
pasinaudoti tik 76 proc. galimos maksimalios Klimato kaitos programos finansine parama.
Išvada: finansinio naudingumo požiūriu optimali yra III alternatyva - saulės
elektrinės statyba turimame žemės sklype.
5.6. Projekto finansavimas
Optimalios alternatyvos - saulės elektrinės statyba turimame žemės sklype-

finansavimo šaltiniai pagal APVA sąlygas nurodyti 22 lentelėje. Nuosavos lėšos sudarytų 20
proc. visų planuojamų investicijų, t.y. 714,4 tūkst. eur. Priimama prielaida, kad visa prašoma
suma projekto įgyvedninimui bus patvirtinta (IP rengimo metu paraiškos dar buvo tikrinamos
ir finansavimo suma nepatvirtinta). Nuostata taikoma savivaldybės įstaigoms, pateikusioms
paraiškas APVA.
Įstaigų nuosavos lėšos gali būti: įstaigų apyvartinės lėšos, paskola su savivaldybės
garantija, kitos lėšos.
Nuosavų lėšų poreikis įstaigoms priklausytų nuo pasirinkto išlaidų apmokėjimo būdo,
kurį pasirinks jos pačios, pasirašydamos projekto finansavimo sutartį su APVA.
Pagal APVA sąlygas galimi išlaidų apmokėjimo būdai:
1. Sąskaitų apmokėjimas.
2. Išlaidų kompensavimas.
Kadangi APVA apraše numatyta avanso galimybė, išlaidų apmokėjimo būdai teoriškai
pasipildo dar dviem:
3. Sąskaitų apmokėjimas (su avansu);
4. Išlaidų kompensavimas (su avansu).
Pagal APVA finansavimo sąlygas, pirkimai turi būti vykdomi per CPO, kurios
finansavimo sutartyje avansas nenumatytas, todėl savivaldybės įstaigos galės rinktis tik
kompensavimo arba sąskaitų apmokėjimo būdus.
52
CPO sutartyje įtvirtinta apmokėjimo nuostata: Užsakovas sumoka Tiekėjui už Įrenginį

šalims pasirašius Perdavimo–priėmimo aktą, ir Tiekėjui Sutartyje nustatyta tvarka pateikus
sąskaitą faktūrą, ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros
priėmimo per Sutarties 5.10 punkte numatytas priemones dienos, lėšas pervesdamas į Tiekėjo
banko sąskaitą, nurodytą Sutartyje. Šiame Sutarties punkte nurodyti mokėjimų terminai,
susieti su finansavimu, gaunamu iš trečiųjų šalių, gali būti pratęsti atskiru raštišku Šalių
susitarimu, tačiau bet kokiu atveju šie terminai negali viršyti 60 (šešiasdešimt) kalendorinių
dienų.
Priklausomai nuo pasirinkto apmokėjimo būdo, priklausys kiek lėšų reikės sukaupti
savivaldybės įstaigoms (įstaigos galės rinktis skirtingus apmokėjimo būdus, bet priimama
prielaida, kad visos įstaigos rinksis tą patį išlaidų apmokėjimo būdą):
1. Sąskaitų apmokėjimo būdas. Užsakovas (savivaldybės įstaigos) pasirašęs
perdavimo-priėmimo aktą ir pateikęs sąskaitą faktūrą, privalo apmokėti parko
vystytojui privalomą nuosavų lėšų dalį (20 proc.), tuomet teikia APVA mokėjimo
prašymą ir nuosavų lėšų apmokėjimą įrodantį dokumentą. Užsakovas, gavęs
apmokėjimą iš APVA, atsiskaito su parko vystytoju. Realus reikiamas lėšų kiekis
savivaldybės įstaigoms – 0,7 mln.eur.
2. Išlaidų kompensavimo būdas. Užsakovas (savivaldybės įstaigos) pasirašęs
perdavimo-priėmimo aktą ir pateikęs sąskaitą faktūrą, privalo apmokėti parko
vystytojui pilną darbų kainą, tuomet teikia mokėjimo prašymą APVA ir jam
kompensuojamos patirtos ir apmokėtos projekto išlaidos, atskaičius privalomą
nuosavų lėšų dalį (20 proc.). Realus reikiamas lėšų kiekis savivaldybės įstaigoms –
3,6 mln.eur.
Parko vystytojas (UAB „Ukmergės šiluma“) abiem finansavimo atvejais turi turėti
visą lėšų kiekį, reikalingą elektrinės statybai, kadangi, pagal CPO ir APVA sąlygas, parko
vystytojas atgaus visas investuotas lėšas, tik pilnai užbaigęs ir perdavęs elektrinės dalis
elektrinės Pirkėjams pagal CPO sutartį. Į elektrinės pardavimo kainą įskaičiuojamos visos
elektrinės statybos išlaidos, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusios su statyba, įskaitant statybos
darbus, projektinės dokumentacijos parengimą, administravimo išlaidas, išlaidas, susijusias su
finansavimo gavimu (palūkanos, garantinis mokestis, kt.), dalyvavimu CPO sistemoje
(garantinis mokestis elektrinės dalies pirkėjui, kt.). Parko vystytojo lėšos gali būti: paskola su
savivaldybės garantija, subrangovo ar jungtinės veiklos partnerio lėšos, kitos lėšos.
Tokiu būdu parko vystytojo reikiamas lėšų kiekis ir finansavimo būdai galėtų būti:
1. Paskola su savivaldybės garantija - 3,6 mln. eur.;
2. Subrangovo ar jungtinės veiklos partnerio lėšos. Šiuo atveju lėšų poreikis parko
vystytojui priklausytų nuo sąlygų, numatytų sutartyje (subrangos ar jungtinės
veiklos), kur būtų numatyta kokia dalimi prisideda subrangovas ar partneris.
Preliminari parko vystytojo dalis galėtų būti 1 mln. eur. Šiai sumai būtų reikalinga
paskola su savivaldybės garantija.
Savivaldybei įpareigojus UAB „Ukmergės šiluma“ statyti saulės elektrinę, turėtų būti
pasirašoma sutartis, kurioje būtų numatyta savivaldybės garantija gauti banko paskolą, kuri
bus naudojama SE statybai. Savivaldybė turi numatyti ateities biudžete ne mažiau kaip 20%
išmokas savivaldybės įstaigų įsigytoms SE savo dalies projekto apmokėjimui.
53
6. SAULĖS ELEKTRINĖS ĮRENGIMO VALDYMO,

ADMINISTRAVIMO IR PRIEŽIŪROS YPATUMAI
Už projekto vystymą atsakinga organizacija UAB „Ukmergės šiluma“ (Vystytojas)

susidurs su specifiniais projekto valdymo, administravimo ir priežiūros klausimais ir
problemomis. Bendrovės veiklos pobūdis pagal Įstatus yra paslaugų teikimas, aprūpinant
vartotojus šiluma bei karštu vandeniu, komercinė veikla, statybos, remonto darbai, prekyba ir
kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Todėl įmonė turi teisę
užsiimti saulės elektrinės statyba, jos pardavimu ir valdymu. Įgyvendinant projekto III
alternatyvą (Saulės elektrinės statyba turimame žemės sklype) bendrovė turės atlikti šias
veiklas:
 Įteisinti savo vardu žemės sklypą;
 Suprojektuoti ir pastatyti saulės elektrinių parką;
 Parduoti saulės elektrinės dalis savivaldybės įstaigoms ir organizacijoms;
 Administruoti ir prižiūrėti saulės elektrinių parko veiklą;
 Numatyti ir vykdyti tolimesnę saulės parko plėtrą diegiant naujas ir inovatyvias
technologijas.
Pradiniame etape Vystytojas turi perimti iki 8,0 ha žemės sklypą, esantį tarp
Lakštingalų g. ir S. Daukanto g. Ukmergės mieste valstybės nustatyta tvarka, kurio naudojimo
būdas turi būti:
- pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (galima energetikos objektų, tarp jų
elektrinių, statyba);
- susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (galima
inžinerinių tinklų maitinimo šaltinių, tarp jų įvairių tipų elektrinių, statyba).
Didžiąją dalį darbų, susijusių su žemės sklypo perėmimu ir jo teisiniu pritaikymu
saulės elektrinės statybai atliks Ukmergės savivaldybės administracija.
26 lentelė. Žemės sklypo dokumentų tvarkymo eiga

Eil. Žemės sklypo dokumentų Pastabos Terminai
Nr. tvarkymo etapai
1. Žemėtvarkos planavimo Žemėtvarkos planavimo 1 mėnuo
dokumentų rengimo informacinėje dokumentų rengimo sistemoje
sistemoje (ŽPDRIS) teikiamas (ŽPDRIS) teikiamas
prašymas prašymas ir surenkamas
sklypų formavimui reikalingų
dokumentų paketas
2. Erdvinių duomenų pateikimas į Matininkas sukelia į ŽPDRIS 2 savaitės
ŽPDRIS erdvinius duomenis
3. Projekto rengiamas ŽPDRIS Jeigu reikia tikslinti ar 2,5 mėnesio
koreguoti po institucijų
derinimų, tai procesas gali būti
pratęstas
4. Tikrinimas Nacionalinėje žemės 15 dienų
tarnyboje (NŽT) Vilniuje
5. Projekto tvirtinimas Ukmergės 5 dienos
54
savivaldybės administracijos
direktoriaus Įsakymu
6. Sklypų kadastrinių matavimų 5 – 10 dienų
parengimas ir sukėlimas į
Geomatininko portalą
7. Ukmergės NŽT tikrinimas Šioje stadijoje, jeigu būtų 10 dienų
pastabų - gražinama taisymui
ir vėl 10 d. d.
8. Ukmergės NŽT sprendimo 10 dienų
tvirtinimas
9. RC centras registruoja sprendimą 10 dienų
10. Kreipiamasi į Ukmergės NŽT dėl Jeigu patikėjimo teisė - reikia -
žemės valdymo formos ir Tarybos pritarimo
sudaroma sutartis
VISO trukmė: 6,5 mėnesio
Šaltinis: parengta pagal savivaldybės administracijos specialistų informaciją .
Remiantis savivaldybės specialistų patirtimi, žemės sklypo įteisinimas ir priskyrimas
bendrovei gali užtrukti iki pusės metų.
Bendrovė saulės elektrinių parką statys pasirengusi techninį projektą ir pasitelkusi
patyrusias saulės elektrinių projektavimo bei statybos įmones. Parko projektavimo ir statybos
darbų eigoje reikės vykdyti šias veiklas, nurodytas lentelėje.
27 lentelė. Projekto vystymo eiga

Eil. Projekto vystymo veiklos Trukmė
Nr.
1. Išankstinių prisijungimo prie AB ESO sąlygų 3600 1 mėnuo
kWp galios saulės elektrinei gavimas
2. Ketinimų protokolo su AB ESO pasirašymas: 1 mėnuo
- Savivaldybės pritarimas
- Garantinis įnašas (3600 kW x 15 eur. =
54 000 eur.)
3. Dokumentų parengimas valstybinei energetikos 1 mėnuo

reguliavimo tarnybai (VERT) plėtros leidimo gavimui
4. Prisijungimo prie AB ESO tinklų sąlygų 3600 kWp 1 mėnuo
galios saulės elektrinei gavimas
5. Saulės parko rangovo atranka 1 – 3 mėnesiai
6. Projektavimas ir suderinamas techninis darbo 2 – 4 mėnesiai
projektas su prijungimo prie ESO dalimi.
Statybos leidimo gavimas
7. Statybos darbai. Įrengiama elektrinė 6 - 8 mėnesiai
8. VERT leidimo gavimas natūriniams bandymams 1 mėnuo
9. VERT techninės būklės pažymos gavimas 1 mėnuo
10. VERT gamybos leidimo gavimas 1 mėnuo
11. Sutarties su ESO parengimas ir pasirašymas 1 – 2 mėnesiai
VISO (trukmė): 17 – 24 mėnesiai
Šaltinis: parengta pagal saulės parkų vystytojų pateiktą informaciją
55
Remiantis projekto vystymo veiklų analize, matome, kad elektrinės statybos procesas
užtruks nuo 17 iki 24 mėnesių. Didžiausios laiko sąnaudos patiriamos elektrinės statybai – iki
8 mėn..
Vystytojas, statydamas saulės elektrinę privalo parduoti elektrinės dalis savivaldybės
įstaigoms ir organizacijoms teisės aktų nustatyta tvarka, kad jos gautų Klimato kaitos
programos subsidijas ir galėtų padengti bendrovės investicijas.
Elektrinės pardavimas gali būti pradėtas dar jos nepastačius, projektavimo etape. Tuo
tikslu bendrovė turi tapti žemės sklypo valdytoja, gauti ESO išankstines sąlygas elektrinės
statybai bei VERT plėtros leidimą. Turėdama šiuos dokumentus bendrovė informuoja
savivaldybės įstaigas ir organizacijas apie parduodamą planuojamą statyti saulės elektrinių
parką.
Tuo pat metu Vystytojas pateikia dokumentus į Centrinę pirkimų organizaciją (CPO
LT), kuri vykdys elektrinės pardavimus, siekdama įgyti tiekėjo statusą. Tiekėjų atrankos
konkursuose dėl dalyvavimo pirkimuose, skelbiamuose per CPO LT katalogą, gali dalyvauti
kiekvienas ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatusis juridinis asmuo, viešasis juridinis asmuo,
kitos organizacijos ir jų padaliniai ar tokių asmenų grupė – galintis pasiūlyti prekes, paslaugas
ar darbus pagal CPO LT konkursų pirkimo sąlygas. Konkursas, tai CPO LT organizuojamas ir
vykdomas centralizuotas viešasis pirkimas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, kurio metu
atrenkami tiekėjai dalyvauti CPO LT kataloge vykstančiuose konkrečiuose užsakymuose.
Tiekėjai turi dalyvauti CPO LT skelbiamuose centralizuotuose konkursuose CVP IS.
Reikalavimai dalyviams:
• Turi atitikti CPO LT vykdomų konkursų sąlygose nustatytus kvalifikacinius
reikalavimus.
• Turi laimėti viešųjų pirkimų konkursą ir sudaryti preliminariąją sutartį dėl prekių,
paslaugų ar darbų tiekimo per CPO LT katalogą arba būti patvirtinti DPS.
• Turi publikuoti ir atnaujinti savo prekių, paslaugų ar darbų aprašymus CPO LT
kataloge.
• Teikti pasiūlymus užsakymo metu ir laimėjus privalo pasirašyti Sutartį su PO.
CPO LT yra parengusi saulės elektrinės projektavimo, įrangos įsigijimo, rangos darbų,
aptarnavimo ir priežiūros paslaugų užsakymų per CPO LT elektroninį katalogą, pirkimo
sutarties formą. Pagrindinė sutartis sudaroma preliminariosios sutarties (tarp tiekėjo ir CPO
LT) pagrindu, todėl pirkėjams ir tiekėjams nereikia dar kartą vykdyti viešųjų pirkimų
procedūrų.
Saulės elektrinių dalis, įsigyta iš saulės parko, turėtų užtikrinti elektros energijos
gamybą mažiausiai 25 metams, todėl sutartyje numatyti tiekėjų įsipareigojimai dėl elektrinės
efektyvumo, elektros energijos gamybos apimčių taip pat ir garantiniai įsipareigojimai.
Pirkimo procedūros per CPO LT katalogą bus greitos ir standartizuotos, perkančiosioms
organizacijoms nereikės skirti tiek daug dėmesio ir laiko aiškinantis ir gilinantis į saulės
elektrinių techninius, teisinius, nuosavybės, pasiūlymų vertinimo ar paslaugų teikimo
niuansus, kaip pirkimus atliekant savarankiškai, užteks susipažinti su parengtomis
techninėmis specifikacijomis, vertinimo tvarka ir sutarties nuostatomis.
Saulės elektrinės pirkimo – pardavimo sutartyje turi būti numatyti minimalūs
techniniai reikalavimai siekiant saulės elektrinių parko dalis parduoti vartotojams, gavusiems
paramą iš APVA:
a) saulės šviesos energijos moduliai turi atitikti Europos Sąjungos standartus įskaitant
ekologinius ženklus, energijos duomenų etiketes ir kitas Europos Sąjungos standartizacijos
įstaigų nustatytas techninių normatyvų sistemas, jiems turi būti suteikta 10 m. produkto
56
garantija ir 25 m. 80 proc. efektyvumo garantija. Moduliai privalo turėti CE ženklą ir turėti

pakankamą apsaugą nuo dulkių ir drėgmės (bent IP 65);
b) įtampos keitiklis (inverteris) turi būti tinkamas saulės elektrinių įrengimui ir atitikti
Europos Sąjungos standartus įskaitant ekologinius ženklus, energijos duomenų etiketes ir
kitas Europos Sąjungos standartizacijos įstaigų nustatytas techninių normatyvų sistemas, jam
turi būti suteikta 5 m. produkto garantija. Įtampos keitiklis turi turėti pakankamą apsaugą nuo
dulkių ir drėgmės (bent IP 65).
c) atsinaujinančių išteklių energiją naudojanti technologija (toliau taip pat vadinama
įranga arba elektrine) turi būti nauja (nenaudota), atitikti įprastai tokiai įrangai taikomas
normas ir standartus. APVA pareikalavus, vystytojas privalo pateikti įrangos atitikties
sertifikatus.
Suinteresuoti savivaldybės subjektai (pirkėjai) skelbia konkursus įsigyti saulės
elektrinės dalis kaip reikalauja APVA ir CPO LT pagal sutartis.
UAB „Ukmergės šiluma“, pardavusi elektrinę ir elektrinės priežiūros paslaugas CPO
LT kataloge, toliau vykdo elektrinės priežiūrą. Vystytojas sutarties galiojimo metu teikia
paslaugas, kurios apima saulės elektrinės ir įrenginio eksploatavimą ir techninę priežiūrą,
saulės elektrinės draudimą, administracines išlaidas, turto valdymą, apsaugą, saulės elektrinės
savo reikmėms sunaudotos elektros energijos sąnaudų mokesčius, žemės bei nekilnojamojo
turto mokesčius, įrenginio išmontavimą ir utilizavimą, nenumatytus atvejus ir kitas paslaugas,
užtikrinančias tinkamą įrenginio (jo dalies) ir saulės elektrinės veikimą, taip pat įrenginio
išmontavimą ir utilizavimą pasibaigus saulės elektrinės eksploatacijos laikotarpiui. Vystytojas
turi įsipareigojimą pagaminti minimalų elektros energijos kiekį.
Toliau plėtojant saulės parką Vystytojas turės galimybę diegti AIE naujoves ir
inovacijas, kurios padidins parko efektyvumą bei sudarys sąlygas teikti naujas paslaugas
esamiems ir būsimiems vartotojams.
7.RIZIKOS ĮVERTINIMAS IR VALDYMO PRIEMONĖS

Rizika vertinama kaip: 1)maža, 2)vidutinė, 3) didelė.
Rizikos vertinimo žingsniai:
1. Identifikuojama rizika pagal apibrėžtas rizikos grupes.
2. Įvertinama rizikos pasireiškimo tikimybė.
3. Įvertinimas tikėtinas rizikos poveikio stiprumas.
4. Numatomos rizikos valdymo priemonė.
28 lentelė. Projekto rizikos

Rizika Pasireiš- Poveikis Rizikos valdymo primonės
Rizikos kimo
grupė tikimybė
1.1. Vietinės savivaldos maža didelis Projekto įgyvendinimo

atstovų nepalankus alternatyvų ir naudos
1. Politinė-
teisinė
požiūris, ar nepritarimas ar komunikavimas savivaldybės

nuomonių išsiskyrimas dėl tarybos nariams, bendrų
projekto įgyvendinimo sprendimų ir optimalios
būdų. alternatyvos paieška.
57
1.2. Projekto maža didelis Patvirtintas bendra Europos
įgyvendinimui įtaką strategija remia ir skatina AEI
darančių teisės aktų bei naudojimo plėtrą, numatyti
strateginių dokumentų, konkretūs rodikliai, kuriuos turi
reglamentuojančių pasiekti tiek ES, tiek atskiros ES
atsinaujinančių energijos šalys.
išteklių naudojimą, Gamtosaugos ir iškastinio kuro
pasikeitimas naudojimo problemos su laiku
darosi vis aktualesnės, todėl
tikimybė, kad ES atšauks ar
sumažins AEI naudojimo
skatinimą labai maža.
2.1. Finansavimo lėšų vidutinė didelis Papildomo finansavimo paieškos,
trūkumas: 1) negavus arba strateginių partnerių įtraukimas į
gavus nepilna apimtimi projekto vykdymą.
finansinę paramą iš
Klimato kaitos programos.
Pateiktos paraiškos dėl
finansavimo gavimo, IP
rengimo metu dar
nepatvirtintos, todėl išlieka
galimybė, kad bus gauta
parama ne pilna prašoma
2. Ekonominė - finansinė
apimtimi.
2) IP rengimo metu
neaiškus konkretus
nuosavų lėšų poreikis,
kadangi nežinoma SP
įrengimo suma.
2.2. Investicijų vertės vidutinė didelis Gauti rangovų komerciniai
išaugimas dėl statybos pasiūlymai, išanalizuotos kainos
darbų ir įrangos įsigijimo rinkoje, įvykę analogiški ar
kainų padidėjimo panašūs pirkimai, todėl. Neįvykus
esminiams, nuo projekto dalyvių
nepriklausomiems, pokyčiams
rinkoje, sąlygojamiems
neprognozuojuamų veiksnių,
planuojamų darbų kaina esmingai
skirtis neturėtų. Vykdant
viešuosius pirkimus, tikėtina,
investicijų poreikis gali ir
sumažėti.
3.1. Nekokybiškai atlikti maža didelis
darbai ir paslaugos, įsigyta Kokybės reikalavimai tiekėjams
3. Technologinė
nekokybiška technologinė ir jų paslaugoms bus

įranga formuluojami vykdant viešuosius
pirkimus. Teisingas ir tikslus
pirkimų sąlygų formulavimas,
sutartyje numatytos darbų
vykdymo sąlygos, numatytos
sankcijos už nekokybiškai ar ne
58
laiku įvykdytus darbus

minimizuoja riziką. Aiškiai
suformuluoti garantiniai
įsipareigojimai ir atsakomybė jų
nevykdant.
3.3. Projekto metu įsigytos vidutinė vidutinis Paskiriamas atsakingas asmuo

įrangos netinkamas už už tinkamą įrangos
eksploatavimas eksploatavimą, aiškiai apibrėžiant
jo atsakomybės ribas.
4.1. Netinkamas projekto maža didelis Suburta projekto valdymą ir

valdymas keliantis grėsmę priežiūra atliekanti savivaldybės
neįvykdyti projekto (ar įmonės specialistų grupė. Esant
įvykdyti nekokybiškai) poreikiui pasitelkiami ekspertai iš
išorės.
4.2. Veiklų grafiko vidutinė vidutinis Finansavimo paraiškos IP
nesilaikymas, susijusi su: rengimo metu dar vertinamos
1) projekto įgyvendinimo APVA ir nėra žinomi gautiniai
pradžia, kuri susijusi su vertinimo terminai.
APVA pateiktų paraiškų Terminai, vykdant rangos darbus
patvirtinimu (dėl bus numatyti rangos sutartyje,
nenustatytos galutinės taip pat numatytos griežtos
paraiškų vertinio datos, sankcijos už jų nesilaikymą. Bus
kadangi projektas bus paskirtas atsakingas asmuo, kuris
4. Projekto valdymo ir vykdymo
įgyvendinimas, gavus prižiūrės rangos darbų vykdymą

Klimato kaitos programos ir stebės sutarties sąlygų
finansinę paramą); 2) laikymąsi.
projekto įgyvendinimu
(dėl pirkimų
organizavimo, rangos
darbų vykdymo, darbų
pridavimo)
4.3. Viešųjų pirkimų metu vidutinė didelis Bus rengiami viešieji pirkimai,
negaunami konkurencingi užtikrinantis rangovų
ir atitinkantys konkurencingumą atsižvelgiant į
reikalavimus pasiūlymai kainų pokyčius laike.
rangos darbams. ( dėl
šokinėjančių kainų
atsirandančių Lietuvai
vykdant užsienio politiką)
4.4. Dėl didelės vystomų vidutinė vidutinis Projekto iniciatorius negali įtakoti
projektų su Klimato kaitos rizikos išvengimo ar
programos finansine sušvelninimo. Tikėtina, kad
parama apimties rangovai žino situaciją rinkoje ir
Lietuvoje, gali pritrūkti ruošiasi galimiems darbų apimčių
kvalifikuotų darbuotojų išaugimui
(rangovų) ir pailgėti
rangos darbų terminai.
59
8. PROJEKTO TOLIMESNĖS PLĖTROS GALIMYBIŲ

ANALIZĖ
8.1. Elektros energijos kaupikliai
Planuojant tolimesnę AIE plėtrą būsimo Ukmergės saulės elektrinių parko teritorijoje
tikslinga nagrinėti elektros energijos kaupiklių panaudojimo galimybes. Elektrocheminis
energijos kaupimas akumuliatoriuose yra patrauklus, nes jis yra kompaktiškas, lengvai
diegiamas, turi perspektyvią kainos mažėjimo tendenciją ir ypatingai greitai gali sukaupti bei
atiduoti elektros energiją.
Kylant iškastinio kuro kainoms ir mažėjant jo atsargoms, vis daugiau dėmesio
skiriama naujų technologijų plėtrai integruojant į energijos gamybą atsinaujinančios energijos
šaltinius. Atsižvelgiant į tai, kad skatinant atsinaujinančių energijos išteklių integravimą į
mažos, vidutinės ar didelės apimties energetikos sistemas, tinklams plečiantis ir tampant vis
sudėtingesniais, naujų technologijų plėtra geresnei atsinaujinančių šaltinių integracijai ir
panaudojimui kelia didelį susirūpinimą. Daugelis šalių telkia dideles pastangas pasiekti
užsibrėžtus tikslus: pagaminti kuo daugiau energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių
(AEI), sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir padidinti visuomenės energijos
vartojimo efektyvumą. Tačiau integruojant vis daugiau AEI, jų kintamumas ir nenuspėjamas
pobūdis mažina tinklų patikimumą, ir jie tampa vis labiau jautrūs įtampos ir dažnio stabilumo
problemoms.
Siekiant išvengti didelių investicijų į esamų tinklų rekonstrukciją ir siekiant tinklo
stabilumo, būtina įtraukti inovatyvius sprendimus, technologijas ir tinklų architektūras.
Išmanieji tinklai, mikrotinklai ir energijos kaupikliai tinkle gali ne tik sumažinti esamo
elektros tinklo pertvarkymo poreikį, bet ir sušvelninti pereinamuosius procesus tinkle
keičiantis energijos gamybos galiai.
Energijos kaupimo poreikis elektros tinkluose tampa vis svarbesnis, kadangi vis
daugiau energijos gaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, kurie iš esmės yra
pertraukiami ir nepastovūs. Didelių sistemų besisukantis rezervas tampa vis mažiau pajėgus
išlaikyti energijos kokybę didėjant AEI galiai, strategijos, kurių reikia išteklių optimizavimui
ir kitos priežastys skatina pereiti prie energijos saugojimo. Energijos kaupikliais gali būti
įvairių tipų akumuliatorių baterijos, pvz ličio jonų, švino rūgštiniai ar nikelio metalų hidridų,
taip pat smagračiai, kondensatorių baterijos, suspausto oro sistemos, hidroakumuliacinės
elektrinės ir dar daugiau. Dėl didelės technologijų plėtros ir inovacijų, energijos kaupiklių
efektyvumas, galia ir gyvavimo laikotarpis stipriai pažengė į priekį.
Pagal paskirtį EEK skirstomi į šias kategorijas:
1. Elektros kokybės užtikrinimo;
2. Trumpalaikės perjungimo energijos;
3. Energijos srautų valdymo.
Svarbiausi energijos kaupiklių parametrai yra baterijų talpa, iškrovos laikas, savitoji
galia, iškrovos gylis, efektyvumas, ciklų skaičius ir instaliuotos kilovatvalandės kaina.
Svarbūs kaupiklių modeliavimo parametrai yra galios faktorius, energijos kokybė ir atsako
laikas.
Labai svarbų vaidmenį hibridinėse sistemose atlieka energijos kaupiklių valdymo
modelis, kuris įvertindamas baterijų įkrovos būklę (SOC) kontroliuoja energijos srautus tarp
energijos šaltinių, akumuliatorių ir vartotojų.
60
Energijos kaupikliai energetikos sistemoje naudojami įvairiais tikslais: užtikrinti

energijos kokybės parametrams, sušvelninti pikinei apkrovai, valdyti energijos srautams ar
rezervuoti bei sušvelninti pereinamiesiems procesams prijungiant dideles apkrovas. Jie
privalo kaupti iš AEI generuojamą perteklinę energiją, konvertuodami ją į elektrocheminio
pobūdžio, mechaninę ar kitokio pavidalo energiją ir atiduoti į skirstomąjį tinklą esant
generuojamos galios deficitui.
Įvairios baterijos ir superlaidininkų magnetinės energijos kaupikliai naudojami
elektros kokybei užtikrinti, kadangi jie energiją į sistemą gali tiekti tiek, kiek reikia, pvz.,
sekundę ir trumpiau.
Elektrocheminiai kaupikliai suteikia galimybę sušvelninti neigiamą AEI nepastovumo
sukeliamą įtaką tinklui, prisidedant prie energijos kokybės gerinimo, maksimalios apkrovos
valdymo bei įtampos ir dažnio stabilizavimo. Baterijose vykstant cheminėms reakcijoms
įkrovimo metu elektros energija keičiama chemine energija, o iškrovos metu vyksta
atvirkštinis procesas – iš cheminės energijos gaunama elektros energija.
Trumpalaikei perjungimo energijai užtikrinti naudojami smagratiniai energijos
kaupikliai, superkondensatoriai ir kt., kadangi jie sudaro sąlygas aprūpinti vartotojus elektros
energija perjungimo metu, nenutraukiant tiekimo.
Dideliems energijos srautams valdyti gali būti naudojamos gravitacinės, suslėgto oro
energijos kepyklos ar hidroakumuliacinės elektrinės, kuriose sukaupta potencinė energija
panaudojama darbui atlikti. Šie kaupikliai paprastai įkraunami, kai energija pigi, o energija
naudojama tuomet, kai jos trūksta.
Šiuo metu pasaulyje yra integruota įvairios galios energijos kaupiklių, kurių galia
varijuoja nuo kelių kilovatų iki šimtų megavatų. International energy agency duomenimis
2017 metais pasaulyje instaliuota 176,5 GW suminės galios energijos kaupiklių, iš kurių 172
GW - 97,45 % yra hidroakumuliacinės kilmės kaupikliai. 2017 metais energijos kaupiklių,
neįtraukiant hidroakumuliacinių elektrinių, talpa siekė 15 300 MWh kurių didžiausią dalį
sudarė suspausto oro energijos kaupikliai.
Kaip matyti paveiksle, vis didesnę dalį naujai instaliuojamų kaupiklių sudaro ličio
jonų akumuliatoriai, kurių populiarumą lemia geros kaupiklio dinaminės charakteristikos ir
pakankamai didelis kaupiklio įkrovos/iškrovos ciklų skaičius. Didžiausios galios energijos
kaupimo sistemos įrengtos/statomos Australijoje (Kingfisher Project statoma) 102 MW,
Vokietijoje (Germany Residential Energy Storage Systems - 34,000 PV Battery Storage
Systems@2 kW) 68 MW, Pietų Korėjoje (Gyeongsan Substation ESS - 48 MW ESS -
KEPCO/Woojin/LG Chem) 48 MW, kuriose daugiausiai energijos kaupimui naudojamos ličio
jonų baterijos.
Elektrocheminės prigimties energijos kaupiklių technologijos labai dažnai naudojamos
mikrotinkluose. Paprasčiausią elektrocheminės energijos kaupimo sistemą sudaro baterijų
blokas, baterijų valdymo sistema, energijos keitiklis ir energijos valdymo sistema. Baterijos
blokas yra modulinio dizaino, kuris patogus integracijai, diegimui ir plėtrai. Baterijų valdymo
sistema stebi akumuliatoriaus parametrus, įvertina savo esamą pajėgumą ir valdo visą sistemą.
Energijos keitiklis atlieka energijos išlyginimo ir invertavimo procesą, būtiną tarp AC ir DC
energijos sistemų. Priklausomai nuo nustatyto režimo ar apkrovos pakitimo, energijos
valdymo sistema yra atsakinga už energijos kaupimo sistemos veiksmingą planavimą ir
valdymą.
Baterijų valdymo sistema turi atlikti baterijų apsaugos ir balansavimo funkcijas, tokias
kaip: apsaugos nuo perkrovos dėl aukštos ar žemos įtampos, srovės monitoringo, apsaugos
nuo viršsrovių, trumpųjų jungimų ar perkaitimo. Siekiant baterijų ilgaamžiškumo geriausiai
61
jas įkrauti maža srove – 3-5 procentais baterijos talpos. Baterijos įkrovos būsena (SOC – State
of charge) nusako baterijoje likusios energijos dalį procentais. Elektrocheminės energijos
kaupimas baterijose yra patrauklus, nes baterijos yra kompaktiškos, paprastos įdiegti,
ekonomiškos ir geba greitai reaguoti į tinklo energijos pokyčius.
8 pav. Instaliuotų energijos kaupiklių dalis pagal technologiją
Ličio jonų baterijos. Ličio jonų (Li-ion) baterijos veikia judant ličio jonams tarp
teigiamų ir neigiamų elektrodų. Įkrovimo metu ličio jonai ištrūksta iš teigiamo elektrodo ir
įsiterpia į neigiamą elektrodą; tuo metu neigiamas elektrodas yra prisotintoje ličio būsenoje.
Kai baterija išsikrauna, ličio jonai juda priešinga kryptimi. Teigiamas ličio jonų
akumuliatoriaus elektrodas yra sudarytas iš ličio junginių, tokių kaip ličio geležies fosfatas
(LiFePO4) ir ličio magnio oksidas. Labiausiai paplitusi neigiamo elektrodo naudojimo
medžiaga yra grafitas.
Yra sukurtas ir patobulintas Li-jonų baterijos variantas su pusiau skystais elektrodais.
Klasikinės Li-jonų baterijos elementai yra sudaryti iš daugelio detalių – teigiamo ir neigiamo
poliškumo elektrodų, separatorių, srovės kolektorių. Jų gamybos procesas yra daugiapakopis
ir reikalaujantis daug laiko bei tokių medžiagų, kurios energijos kaupimo ir regeneravimo
procesuose tiesiogiai nedalyvauja. Patobulintas baterijos elementas ir jo gamybos procesas yra
daug paprastesni lyginant su klasikinių Li-jonų baterijų elementais. Jis turi tik du elektrodus,
du srovės kolektorius ir vieną separatorių. Šiuose elementuose naudojama pusiau kieta
(pusiau skysta) elektrodų medžiaga ir vienos pakopos elektrodų gamybos technologija.
Klasikinių ličio jonų elektrodai yra ploni ir jie nekaupia energijos, o patobulintos baterijos –
stori ir kaupia energiją. Taip sumažinama neaktyviųjų medžiagų dalis baterijoje. Baterijos
elementas pagaminamas vienu „užpylimu“ sudedant katodo ir anodo medžiagas bei ploną
elektrolito sluoksnį tarp jų. Toks elementas yra didelės energijos talpos ir didelės leistinos
srovės tankio, todėl bateriją galima greitai įkrauti. Elektrodai neturi jokių brangių komponentų
ir medžiagų, kurių tiekimas būtų probleminis. Yra nemažai skirtingos cheminės sudėties
baterijų, kurios bendrai yra vadinamos ličio jonų akumuliatoriais.
Lietuvoje EPSO-G planuoja įrengti 200 MW kaupiamuosius įrenginius, skirtus
elektros energetikos momentiniam rezervui didinti. Šis projektas užtikrina teisinį pagrindą
įrengti kaupiamuosius įrenginius Lietuvos elektros energetikos sistemoje ir užtikrinti jų veiklą
pereinamuoju laikotarpiu, t. y. iki sistemos stabilaus darbo su kontinentinės Europos elektros
62
tinklais pradžios, išimties tvarka teikiant izoliuoto darbo rezervo paslaugą, o vėliau – veikiant
kontinentinės Europos sinchroninėje zonoje – teikiant elektros energijos kaupimo paslaugas
rinkos sąlygomis konkurencinėje aplinkoje tiek Lietuvos, tiek regioninėse elektros energijos
rinkose.
9 pav. „Tesla“ 0,8 MW galios kaupiklis
10 pav. Kaupiklių statybos etapas

Šiuo metu egzistuojantys rezerviniai įrenginiai nėra pajėgūs reaguoti nedelsiant ir jų
paleidimas užtrunka ilgesnį laiką, todėl šalyje turės būti įrengtos baterijos, kurios galės pradėti
tiekti energiją per kelias sekundes nuo trikdžių atsiradimo.
Iš viso Lietuvoje bus įrengti keturi 50 MWh talpos elektros kaupimo įrenginiai. Jie bus
naudojami momentiniam energijos perdavimo sistemos veiklos patikimumui užtikrinti
nenumatytų situacijų tinkle atveju. Energijos kaupikliai pradės tiekti energiją nedelsiant ir
nustos vos tik atstačius balansą sistemoje įprastiniais būdais. Dabar šią funkciją vykdo
IPS/UPS elektros energetikos sistema. „Epso-G“ skelbė, kad kaupiklius diegs specialiai šiam
projektui steigiama „Epso-G“ bendrovė „Energy cells“.
Kauno technologijos universiteto mokslininkų atlikta Lietuvos elektros energetikos
sistemos adekvatumo studija parodė, kad įvertinus augsiančią elektros energijos paklausą ir
63
aktyvią atsinaujinančių šaltinių sektoriaus plėtrą 200 MW galios elektros energijos kaupikliai
reikšmingai prisidės prie sistemos adekvatumo užtikrinimo. Be jų, lanksčių ir rinkai
prieinamų elektros energijos gamybos galios pajėgumų poreikis stabiliam sistemos darbui
padidėtų nuo 340 MW iki 610 MW.
8.2. Saulės elektrinė su kaupikliu
Saulės elektrinės ir baterijos (kaupiklio) sistema jau tapo pakankamai įprastu reiškiniu
tokiose šalyse kaip Vokietija, Didžioji Britanija, Japonija ar JAV. Vien Vokietijoje virš 150
tūkstančių namų ūkių savo saulės elektrines naudoja kartu su baterijomis.
Energijos kaupiklis (baterija) leidžia elektros energiją saugoti tuomet, kai ji yra
gaminama, bet vartojimas yra mažesnis už gamybą. Kitaip tariant, naudojant bateriją galima
sumažinti arba visiškai išvengti saulės jėgainėje pagamintos elektros atidavimo į tinklą ir taip
sumažinti mokamą pasaugojimo mokestį Energijos skirstymo operatoriui. Taigi saulėtą dieną
iš saulės elektrinės gaminama elektra pirmiausia keliautų į elektrą vartojančius įrenginius,
tuomet į bateriją, o kuomet baterija užsipildytų, būtų atiduodama į tinklą.
Tai puikus pasirinkimas norintiems nesunaudotą elektros energiją kaupti
akumuliatoriuose ar norintiems tapti nepriklausomais nuo elektros tinklų. Norint naudoti
akumuliatorius kartu su saulės elektrine yra du būdai:
1. Autonominė saulės elektrinės sistema. Kai norima tapti visiškai nepriklausomu
nuo elektros energijos tiekėjų. Taip pat puikiai tiks vietovėse kuriose elektros tinklas
nėra išvystytas, yra ganėtinai brangus arba jis nėra stabilus.
2. Hibridinė saulės elektrinės sistema. Kai saulės elektrinė yra prijungta prie
skirstomojo tinklo, bet taip pat norima įsirengti akumuliatorių sistemą, kad sumažinti
perteklinės energijos atidavimą į tinklą.
Autonominė saulės elektrinės sistema. Pasitelkiant energijos kaupiklius galima
sukurti autonominę sistemą. Taip galima tapti visiškai nepriklausomais nuo elektros energijos
tiekėjų. Tačiau reikia gerai įvertinti kokio dydžio reikia saulės elektrinės, kad užtektų elektros
energijos ne tik esamu laiku, o taip pat, kad galėtumėte gauti perteklių ir jį kaupti energijos
kaupikliuose, kuriuos panaudosime tuo metu, kai saulės elektrinė negeneruos elektros
energijos pvz. naktį ar apniukusiomis dienomis. Tokiu atveju reikia gerai apgalvoti kokio
dydžio reikia energijos kaupikių, kad nepritrūktume energijos, net apsiniaukusiomis dienomis.
Dažniausiai autonominės sistemos yra įrengiamos tik ten, kur finansiškai neapsimoka
įrenginėti elektros tinklų arba tikslas yra turėti energetinę nepriklausomybę ir nepriklausyti
nuo elektros energijos tiekėjų.
Hibridinės saulės elektrinės. Energijos kaupiklis (akumuliatorius) leidžia elektros
energiją saugoti tada, kai ji yra gaminama, bet vartojimas yra mažesnis už gamybą arba
vartojimo visai nėra. Kitaip tariant, naudojant akumuliatorius galima sumažinti arba visiškai
išvengti saulės elektrinėje pagamintos elektros energijos atidavimo į tinklą ir taip sumažinti
mokamą pasaugojimo mokestį energijos skirstymo operatoriui. Visas procesas vyksta taip –
saulėtą dieną iš saulės elektrinės gaminama elektra pirmiausia keliauja į elektrą vartojančius
įrenginius, tuomet į kaupiklį, o kai akumuliatorius yra pilnai užsipildęs perteklinė energija yra
atiduodama į tinklą.
64
11 pav. Hibridinės saulės elektrinės principinė veikimo schema
Tokios sistemos plačiai naudojamos visame pasaulyje, tačiau Lietuvoje, kol kas, tik
retu atveju. Taip yra todėl, kad baterijos ganėtinai brangios, o pasaugojimo mokestis šiai
dienai nėra itin didelis, o tai lemia, kad šiuo metu esančiomis kainomis, baterija atsipirktų
kažkur per 20 metų.
Reikia įvertinti tai, kad ličio jonų baterijos, dėl efektyvumo didėjimo ir didelių mastų
gamybos, pinga apie 15-20% kasmet, o pasaugojimo mokestis vis didėja, todėl galima
prognozuoti, kad saulės elektrinės su kaupikliais pradės apsimokėti ir Lietuvoje greičiau, nei
prognozuojama. Pagal dabartines kainų tendencijas akumuliatoriai Lietuvoje turėtų pradėti
labiau populiarėti maždaug 2025 - 2027 metais. O tai reiškia, kad yra didelė tikimybė, kad
dauguma dabar įsirengiančių saulės elektrines, ateityje prie šios sistemos pridės ir baterijų
sistemą, nes apytikslis saulės elektrinės tarnavimo laikas yra 25 metai ir daugiau, tad renkantis
įrangą reikėtų pagalvoti apie jų perspektyvas ateityje.
9. PROJEKTO VYKDYMO PLANAS
Priėmus sprendimą turimame žemės sklype statyti saulės elektrinių parką iškyla
būtinybė parengti projekto įgyvendinimo planą. Galima išskirti šiuos svarbius etapus:
1. Priešprojektiniai darbai;
2. Žemės sklypo įteisinimo darbai;
3. Projekto parengiamieji darbai;
4. Saulės elektrinės statybos darbai;
5. Saulės elektrinės pridavimo darbai;
6. Projekto finansavimo užtikrinimas.
Priešprojektiniai darbai apima investicinio projekto parengimą ir tinkamos
alternatyvos pasirinkimą, kuri yra patvirtinama Ukmergės rajono savivaldybės Taryboje. Per
šį laikotarpį (3 mėn.) vyksta konsultacijos ir veiksmų derinimas dėl kitų projekto
įgyvendinimo etapų eigos.
Žemės sklypo įteisinimo darbų etapas yra labai reikšmingas. Tada žemės sklypas
priskiriamas UAB „Ukmergės šiluma“ įmonei ir ji įgyja teisę projektuoti ir statyti saulės
elektrinę bei atlikti visus būtinus parengiamuosius darbus. Šis etapas gali užtrukti apie 6
mėnesius.
65
Projekto parengiamieji darbai – tai etapas apimantis šias veiklas:
 Projekto valdymo vykdymas;
 Subrangovo atranka (įranga ir rangos darbai/prekės ir paslaugos);
 Sutarties su APVA pasirašymas;
 Projektavimas ir suderinamas techninis darbo projektas su prijungimo prie ESO
dalimi;
 Išankstinės elektrinės prijungimo prie elektros tinklo sąlygos (ESO);
 Saulės elektrinės įkėlimas į CPO;
 Ketinimų protokolo su AB ESO pasirašymas:
- Savivaldybės pritarimas;
- Garantinis įnašas į ESO už rezervuotą galią;
 Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (VERT);
 Prisijungimo prie AB ESO tinklų galios saulės elektrinei sąlygų gavimas;
Šis etapas apima apie 9 mėnesius.
Saulės elektrinės statybos darbai – tai etapas, apimantis pasiruošimo statybos
darbams, statybos darbų laikotarpį, kuris gali trukti iki 8 mėnesių.
Saulės elektrinės pridavimo darbai – tai etapas, apimantis šias veiklas:
 Pridavimo darbai;
 VERT leidimo gavimas natūriniams bandymams;
 VERT techninės būklės pažymos gavimas;
 VERT gamybos leidimo gavimas;
 Sutarties su ESO parengimas ir pasirašymas.
Projekto finansavimo užtikrinimas yra labai reikšmingas darbų etapas, tačiau jis
sąlyginai gali būti paskirstytas į 3 reikšmingas dalis. Pirmoji – kai savivaldybės įstaigos ir
pasirašo sutartį su APVA prie LR Aplinkos ministerijos, antra – kai saulės elektrinė yra
įkeliama į CPO katalogą, trečioji – kai pridavus projektą yra pateikiamas mokėjimo prašymas
į APVA.
66
29 lentelė. Projekto vykdymo grafikas
67
Projekto vykdymo grafikas, kuris pateiktas šiame skyriuje, rodo, kad visi projekto
etapai gali užtrukti iki 25 mėnesių. Remiantis priemonės finansavimo taisyklių aprašu yra
labai svarbu, kad nuo sutarties pasirašymo su APVA savivaldybės subjektai mokėjimo
prašymus pateiktų nevėliau kaip per 18 mėnesių. Tikėtina, kad sutartys su Ukmergės rajono
įstaigomis ir organizacijomis bus pasirašytos apie 2022 metų kovo mėnesį, o mokėjimo
prašymai su visais saulės elektrinės pridavimo dokumentais bus pateikti apie 2023 08 mėnesį
ir atitiks keliamus reikalavimus. Taip bus užtikrintas projekto galutinis finansavimas.
Už projekto įgyvendinimą yra atsakinga UAB „ Ukmergės šiluma“, kuri turi galimybę
pasirinkti konsultantus projekto vystymo valdymui bei techninio projekto parengimui.
Atlikusi statybos subrangovo atranką bendrovė užsitikrins kokybiškos saulės elektrinės
statybą ir savalaikį objekto pridavimą. Darnus savivaldybės administracijos ir vystytojo
bendradarbiavimas užtikrins projekto finansinį stabilumą ir jo tolimesnės plėtros galimybes.
68

Var - WWW - HTML - Ukmerge - Subsystems - Meet - Documents - 2021 - 10 - 28 - 14477 - 25661 - IP-Ukmergės Šiluma Tarybai

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

You might also like

Var - WWW - HTML - Ukmerge - Subsystems - Meet - Documents - 2021 - 10 - 28 - 14477 - 25661 - IP-Ukmergės Šiluma Tarybai

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Var - WWW - HTML - Ukmerge - Subsystems - Meet - Documents - 2021 - 10 - 28 - 14477 - 25661 - IP-Ukmergės Šiluma Tarybai

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Pritarta

Ukmergės rajono savivaldybės tarybos

UAB „UKMERGĖS ŠILUMA”

SAULĖS ELEKTRINĖS ĮRENGIMO,

Lietuvoje kaip ir visoje Europos Sąjungoje imamasi įvairių skatinimo priemonių,

Lietuvos Respublikos įstatymuose yra įtvirtintas siekis didinti energetikos

 Greitas aukcionų sistemos įgyvendinimas bei įjungimas į tinklus Indijoje ir Lotynų

1.2. Saulės energetikos plėtra Ukmergės rajone

1.3. Teisinė aplinka

1. Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių ir statinių

nekilnojamąjį daiktą ir praradusių savo individualius požymius, yra statinys. Atsižvelgiant į

1 lentelė. Žemės naudojimo būdų turinio aprašas

Žemės sklypų naudojimo Žemės sklypų naudojimo būdo turinys

1.4. Klimato kaitos programos finansavimo priemonės viešajam sektoriui

Aplinkos ministerija 2021 metais planuoja tęsti ankstesniais metais pasiteisinusias

Ukmergės rajono savivaldybės administracija pateikė 35 paraiškas nutolusioms saulės

Įgyvendinant projektus, finansuojamus pagal šios priemonės finansavimo tvarkos

1.5. Saulės elektrinių technologiniai ypatumai

1 pav. Saulės elementų optimalaus pasvirimo kampo nustatymas

Vidutiniškai Lietuvoje saulės energija, krintanti į horizontalų paviršių, sudaro ~1 000

2 pav. Saulės energijos ištekliai Europoje

3 pav. Principinė saulės elektrinės schema

Mokslininkų duomenimis 1kW stacionarios saulės elektrinės Lietuvoje pagaminama

 elektros skirstomojo tinklo darbo režimų optimizavimas.

Įtampos ir reaktyviosios galios reguliavimas atliekamas perjungiant galios

1.6. Saulės elektrinių poveikis aplinkai ir visuomenei

1.7. Geografiškai nutolusių saulės parkų plėtra

4. pav. Geografiškai nutolės saulės elektrinių parkas

2.2. Projekto tikslinė grupė ir poveikio ribos

2 lentelė. Tikslinė grupė

2.3. Projekto organizacija

2.3.1. Organizacijos veiklos apibūdinimas

Ukmergės savivaldybės administracijos įsteigta darbo grupė saulės elektrinės įrengimo

2.3.2. Bendrovės valdymas

2.4. Projekto siekiami rezultatai

Įgyvendinus projektą bus pasiekti šie rezultatai:

Ukmergės rajono savivaldybės administracija pasinaudojo APVA prie Aplinkos

3 lentelė. Ukmergės rajono savivaldybės įstaigų ir organizacijų elektros

6 Ukmergės kraštotyros muziejus 190346558 173406 197.97

8 Ukmergės švietimo pagalbos tarnyba 195005532 88831 93.50

14 Ukmergės rajono Siesikų gimnazija 290342870 59237 62.35

15 Ukmergės sporto centras 302297514 136874 144.10

17 Ukmergės rajono Taujėnų gimnazija 190343067 54816 57.71

30 Ukmergės globos centras 190990058 51062 53.75

31 Viešoji įstaiga Ukmergės ligoninė 182935350 465500 490.00

Viešoji įstaiga Ukmergės pirminės

4 lentelė. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ir seniūnijų elektros

Didžiausi elektros energijos vartotojai iš pateikusių paraiškas savivaldybės

5 lentelė. „Ignitis saulės parkai“ Platformoje įregistruoti ir pardavinėjami

Pastaba: 17 saulės parkų jau išparduota ar išnuomota. Šaltinis: www.saulesparkai.lt

Tačiau saulės parkus vysto ir kiti privatūs investuotojai, nepriklausantys Ignitis

5 pav. Planuojamo statyti saulės parko teritorija tarp Lakštingalų ir S. Daukanto g.

Ukmergės rajono savivaldybės administracijai nėra būdinga tiesioginė komercinė

3.2. Projekto vystymo galimybės

Galimybė siekti Klimato kaitos programos priemonės „Atsinaujinančių energijos

3.3. Nagrinėjamos saulės energetikos plėtros alternatyvos

3.3.1. Saulės elektrinių statyba ant pastatų stogų

Pirmoji alternatyva – tai patikimas atsinaujinančios energijos gamybos variantas,