Šiaulių Universitetas Socialinių Mokslų Fakultetas Ekonomikos Katedra

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

EKONOMIKOS KATEDRA
Rita ŠNARIENĖ, Ina VAINORIENĖ

Ekonomikos studijų programos studentės
AKCINĖS BENDROVĖS „LIETUVOS PAŠTAS“ VEIKLOS

EKONOMINĖ ANALIZĖ IR PERSPEKTYVOS
BAKALAURO BAIGIAMASIS DARBAS
Šiauliai, 2010
Ina VAINORIENĖ, Rita ŠNARIENĖ. Akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ veiklos ekonominė analizė ir
perspektyvos
ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
EKONOMIKOS KATEDRA
Leista ginti:
Ekonomikos katedros vedėja
prof. dr. Zita
Tamašauskienė
(Parašas, vardas, pavardė)
Rita ŠNARIENĖ, Ina VAINORIENĖ
AKCINĖS BENDROVĖS „LIETUVOS PAŠTAS“ VEIKLOS

EKONOMINĖ ANALIZĖ IR PERSPEKTYVOS
Ekonomikos studijų bakalauro baigiamasis darbas

Socialiniai mokslai, Ekonomika (04 S)
Mes, Rita Šnarienė, Ina Vainorienė teigiame, kad bakalauro studijų baigiamasis
darbas, kurį teikiame Ekonomikos studijų programos bakalauro kvalifikaciniam
laipsniui įgyti, yra originalus autorinis darbas ................................................
(parašas)
Darbo vadovė
lekt. Simona Virbukienė
Šiauliai, 2010
2
perspektyvos
ŠIAULIŲ UNIVERSITETO
SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETO
EKONOMIKOS KATEDRA
Tvirtinu
Ekonomikos katedros vedėja
____________________________
__
(parašas)
_______prof. dr.__Zita
Tamašauskienė____________
(vardas, pavardė)
2010-......-......
BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO UŽDUOTIS
Studentčių vardas, pavardė: Ina VAINORIENĖ, Rita ŠNARIENĖ
Baigiamojo darbo tema Akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ veiklos ekonominė analizė ir
perspektyvos
Baigiamojo darbo į katedrą pateikimo terminas 2010 m. gegužės mėn. 20 d.
Duomenys baigiamajam darbui

Mokslinė ir mokomoji literatūra lietuvių ir užsienio kalbomis, informacijos šaltiniai internete,
LR statistikos departamentas, Finansų ministerijos pateikiamomis prognozėmis, AB
„Lietuvos paštas“ finansine atskaitomybe.
Baigiamojo darbo turinys (išvardyti pagrindinius nagrinėtinus klausimus)

Teoriniais aspektais apibūdinama monopolinės įmonės sąvoka. Analizuojama veiklos
ekonominės analizės samprata, tikslai, uždaviniai ir principai, bei pateikiami metodai ir būdai.
Pateikiama finansinės analizės reikšmė bei panaudojimas atliekant ekonominę analizę ir
aptariami analizuojami rodikliai. Įvardinta prognozavimo nauda, būdai ir metodai,
apibūdinama bankroto prognozavimo metodika. Praktinėje dalyje pristatoma AB „Lietuvos
paštas“ charakteristika, atliekama pajamų sąnaudų ir santykinių rodiklių analizė, bei išlaidų
lygio ir darbo išteklių analizė. Pateikiamas bankroto tikimybės įvertinimas ir numatomos
tolimesnės perspektyvos.
Užduoties įteikimo data: 2010 m. vasario mėn. 10 d.
Vadovė: lektorė Simona Virbukienė. ..........................................................................................

(parašas, pareigos, vardas, pavardė)
Užduotį gavome: Ina Vainorienė, Rita Šnarienė

.......................................................................................................................................................
(studentės parašas, vardas, pavardė)
2010 m. vasario mėn. 10 d.
3
perspektyvos
Vainorienė I., Šnarienė R. (2010). Akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ veiklos

ekonominė analizė ir perspektyvos: universitetinių pagrindinių studijų ekonomikos programos
baigiamasis darbas / baigiamojo darbo vadovė lekt. S. Virbukienė. Šiaulių universitetas,
Ekonomikos katedra, 95 p. (130 p.).
SANTRAUKA
Bakalauro baigiamajame darbe atliekama AB „Lietuvos paštas“ veiklos ekonominė

analizė, nagrinėjamos veiklos perspektyvos. Baigiamąjį darbą sudaro dvi dalys. Pirmojoje
darbo dalyje teoriniais aspektais apibūdinama monopolinės įmonės sąvoka. Analizuojama
veiklos ekonominės analizės samprata, tikslai, uždaviniai ir principai, bei pateikiami metodai ir
būdai. Pateikiama finansinės analizės reikšmė bei panaudojimas atliekant ekonominę analizę ir
aptariami analizuojami rodikliai. Įvardinta prognozavimo nauda, būdai ir metodai, apibūdinama
bankroto prognozavimo metodika. Antrojoje darbo dalyje pristatoma AB „Lietuvos paštas“
charakteristika. Atliekama pajamų, sąnaudų ir santykinių rodiklių analizė, bei išlaidų lygio ir
darbo išteklių analizė. Pateikiamas bankroto tikimybės įvertinimas ir numatomos tolimesnės
perspektyvos. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos.
Vainoriene I., Snariene R. (2010). Economical Analysis and Prospects of the Joint Stock
Company “Lietuvos pastas”: the final paper of university studies in Economics / research
advisor Lecturer S. Virbukiene. Siualiai University, Department of Economics, 95 pg.(130 pg.).
SUMMARY
The final paper provides economical analysis and examines the prospects of the Joint
Stock Company „Lietuvos pastas”. The final paper consists of two parts. The first part provides
the concept of monopolistic company on theoretical basis. It provides the definition of
economical activity analysis, aims, goals and principles, methods and ways how to do it. The
importance of financial analysis and the usage of it while doing economical analysis are also
provided in the paper. The analysed indexes are discussed. The benefits, ways and methods of
prognosis are named. The methodology of bankrupt analysis is described. The second part of
the final paper provides the characteristics of the Joint Stock Company „Lietuvos pastas”. It
analyses income, expenditure and profitability, solvency, the efficiency of the proceeding, rate
of the expenses and work resources. The final paper provides the evaluation of bankrupt
probability and foresees the further prospects of the company. At the end of the paper
conclusions and recommendations are provided.
4
perspektyvos
TURINYS
ĮVADAS...................................................................................................................................10
1. MONOPOLINĖS ĮMONĖS VEIKLOS EKONOMINĖS ANALIZĖS IR PERSPEKTYVŲ
NUMATYMO TEORINIAI ASPEKTAI.................................................................................12
1.1. Monopolinės įmonės samprata ir jos ypatumai...........................................................12
1.2. Įmonės veiklos ekonominės analizės samprata, svarba, tikslai, uždaviniai................13
1.3. Ekonominės analizės metodai ir būdai.........................................................................17
1.4. Ekonominės analizės ryšys su finansine analize..........................................................19
1.5. Įmonės veiklos ekonominė analizė rodiklių pagalba....................................................22
1.5.1. Finansiniai santykiniai rodikliai.....................................................................................22
1.5.1.1. Mokumo rodikliai........................................................................................................22
1.5.1.2. Pelningumo rodikliai....................................................................................................26
1.5.2. Veiklos analizės rodikliai............................................................................................29
1.5.2.1. Veiklos efektyvumo rodikliai ir jų vertinimas.............................................................29
1.5.2.2. Išlaidų ir savikainos analizė.........................................................................................32
1.5.2.3. Darbo išteklių rodikliai...............................................................................................34
1.6. Įmonės veiklos perspektyvų vertinimas ir bankroto diagnostika..............................36
1.6.1. Įmonės veiklos prognozavimo būdai ir metodai.............................................................36
1.6.2. Bankroto diagnostika....................................................................................................38
1.7. Teorinės dalies apibendrinimas......................................................................................41
2. AKCINĖS BENDROVĖS „LIETUVOS PAŠTAS“ VEIKLOS EKONOMINĖ ANALIZĖ
IR PERSPEKTYVŲ VERTINIMAS........................................................................................42
2.1. AB „Lietuvos paštas“ charakteristika...........................................................................42
2.2. AB „Lietuvos paštas“ pajamų ir išlaidų analizė...........................................................43
2.2.1. AB „Lietuvos paštas“ pajamų analizė.............................................................................43
2.2.2. AB „Lietuvos paštas“ sąnaudų analizė...........................................................................47
2.3. AB „Lietuvos paštas“ rodiklių analizė...........................................................................55
2.3.1. AB „Lietuvos paštas“ pelningumo rodiklių analizė........................................................55
2.3.2. AB „Lietuvos paštas“ mokumo rodiklių analizė............................................................58
2.3.3. AB „Lietuvos paštas“ veiklos efektyvumo rodiklių analizė...........................................61
2.3.4. AB „Lietuvos paštas“ išlaidų lygio rodiklių analizė.......................................................64
2.3.5. AB „Lietuvos paštas“ darbo išteklių rodiklių analizė.....................................................65
2.4. AB „Lietuvos paštas“ veiklos perspektyvų vertinimas ir bankroto diagnostika.......71
5
perspektyvos
2.4.1. AB „Lietuvos paštas“ bankroto diagnostikos analizė....................................................71

2.4.2. AB „Lietuvos paštas“ veiklos perspektyvų vertinimas...................................................74
IŠVADOS.................................................................................................................................88
REKOMENDACIJOS..............................................................................................................92
LITERATŪRA.........................................................................................................................93
PRIEDAI
1 priedas. Analizės būdai..........................................................................................................97
2 priedas. Prognozavimo metodai.............................................................................................98
3 priedas. Altman bankroto prognozavimo modeliai................................................................99
4 priedas. AB „Lietuvos paštas“ valdymo struktūros schema ..............................................100
5 priedas. AB „Lietuvos paštas“ 2005 – 2009 m. balanso ataskaita......................................101
6 priedas. AB „Lietuvos paštas“ 2005 – 2009 m. pelno (nuostolių) ataskaita........................103
7 priedas.Vidutinės sąnaudos, tenkančios vienai AB„Lietuvos paštas“ teikiamai paslaugai.104
8 priedas. AB „Lietuvos paštas“ pardavimų pelningumo rodikliai 2005 – 2009 m...............105
9 priedas. AB „Lietuvos paštas“ nuosavybės ir turto pelningumo rodiklių dinamika...............106
10 priedas. AB „Lietuvos paštas“ trumpalaikio mokumo rodikliai 2005 – 2009 m...............107
11 priedas. AB „Lietuvos paštas“ ilgalaikio mokumo rodikliai 2005 - 2009 m....................108
12 priedas. AB „Lietuvos paštas“ trumpalaikio turto apyvartumo rodikliai 2005 – 2009m..109
13 priedas. AB „Lietuvos paštas“ debitorinio ir kreditorinio įsiskolinimo apyvartumo
rodikliai 2005 – 2009 m..........................................................................................................110
14 priedas. AB „Lietuvos paštas“ ilgalaikio turto apyvartumo rodikliai 2005 – 2009 m.......111
15 priedas. AB „Lietuvos paštas“ išlaidų lygio rodiklių analizė 2005 – 2009 m...................112
16 priedas. AB „Lietuvos paštas“ darbuotojų kaitos rodiklių analizė 2005 – 2009 m...........113
17 priedas. AB „Lietuvos paštas“ darbuotojų darbo našumo rodiklių analizė 2005–2009m.114
18 preidas. Bankroto tikimybė pagal E. Altman.....................................................................115
19 priedas. Bankroto tikimybė pagal G. Springate.................................................................116
20 priedas. Bankroto tikimybė pagal R. Lis............................................................................117
21 priedas. Pardavimo pajamų prognozė 2010 - 2012 m. taikant tiesinio trendo funkciją.....118
22 priedas. Pardavimo savikainos prognozė 2010 - 2012 taikant tiesinio trendo funkciją.....119
23 priedas. Veiklos sąnaudų prognozė 2010 - 2012 m. taikant tiesinio trendo funkciją........120
24 priedas. Skaičiavimai taikant dinaminių eilučių ekstrapoliacijos metodą……………….121
25 priedas. Skaičiavimai taikant eksponentinio išlyginimo metodą.......................................125
26 priedas. Etatų skaičiaus ir sąnaudų pokytis 2010 m. steigiant kilnojamąjį paštą………...128
27 priedas. Ekonominių rodiklių pokytis uždarius kaimo nekompiuterizuotą paštą………..130
6
perspektyvos
LENTELĖS
2.1 lentelė. Pagrindinės veiklos sąnaudos (tūkst. Lt).......................................................................50

2.2 lentelė. AB „Lietuvos paštas“ pardavimų pelningumo rodikliai 2005 – 2009 m......................55
2.3 lentelė. AB „Lietuvos paštas“ trumpalaikio mokumo rodikliai 2005 – 2009 m........................59
2.4 lentelė. AB „Lietuvos paštas“ ilgalaikio mokumo rodikliai 2005 – 2009 m............................60
2.5 lentelė. AB „Lietuvos paštas“ trumpalaikio turto apyvartumo rodikliai 2005 – 2009 m..........61
2.6 lentelė. AB „Lietuvos paštas“ debitorinio ir kreditorinio įsiskolinimo apyvartumo rodikliai
2005 – 2009 m...................................................................................................................................62
2.7 lentelė. AB „Lietuvos paštas“ ilgalaikio turto apyvartumo rodikliai 2005 – 2009 m................63
2.8 lentelė. AB „Lietuvos paštas“ darbuotojai 2005 – 2009 m........................................................69
2.9 lentelė. AB „Lietuvos paštas“ darbuotojų kaitos rodiklių analizė 2005 – 2009 m....................70
2.10 lentelė. AB „Lietuvos paštas“ darbuotojų darbo našumo rodiklių analizė 2005 – 2009 m.....71
2.11 lentelė. Bankroto tikimybė pagal E. Altman............................................................................72
2.12 lentelė. Bankroto tikimybė pagal G. Springate ........................................................................73
2.13 lentelė. Bankroto tikimybė pagal R. Lis...................................................................................74
2.14 lentelė. Pardavimo pajamų prognozavimo metodų rezultatų palyginimas..............................75
2.15 lentelė. Pardavimo savikainos prognozavimo metodų rezultatų palyginimas.........................77
2.16 lentelė. Veiklos sąnaudų prognozavimo metodų rezultatų palyginimas..................................78
2.17 lentelė. AB „Lietuvos paštas“ rodiklių tarpusavio ryšio koreliacijos koeficientas ir regresijos
lygtys..................................................................................................................................................7
9
2.18 lentelė. Koreliacinio ryšio stiprumo vertinimai........................................................................79
2.19 lentelė. Prognozuojamos AB „Lietuvos paštas“pagrindinės veiklos pajamos
2010 - 2012 m. ..................................................................................................................................80
2.20 lentelė. Makroekonominių rodiklių projekcijos.......................................................................82
2.21 lentelė. Prognozuojamos AB „Lietuvos paštas“pagrininės veiklos sąnaudos 2010 - 2012 m.
(tūkst. Lt)...........................................................................................................................................82
7
perspektyvos
PAVEIKSLAI
1.1 paveikslas. Finansų analizės vieta ekonomikos analizės sistemoje............................................19

1.2 paveikslas. Finansų analizės vieta ir funkcijos......................................................................... 20
2.1 paveikslas. AB „Lietuvos paštas“ pajamų dinamika 2005–2009 metais..................................44
2.2 paveikslas. AB „Lietuvos paštas“ pajamų struktūra 2005 – 2009 m........................................44
2.3 paveikslas. Pagrindinės veiklos pajamų dinamika 2005 – 2009 metais.....................................45
2.4 paveikslas. Pagrindinės veiklos pajamų struktūra 2005 – 2009 m.............................................46
2.5 paveikslas. Universaliųjų pašto paslaugų, kitų paslaugų ir piniginio tarpininkavimo paslaugų
pajamų dinamika 2005 – 2009 m......................................................................................................46
2.6 paveikslas. AB „Lietuvos paštas“ sąnaudų dinamika 2005 – 2009 m.......................................47
2.7 paveikslas. AB „Lietuvos paštas“ sąnaudų struktūra 2005 – 2009 m........................................48
2.8 paveikslas. Pagrindinės veiklos sąnaudų dinamika 2005 – 2009 m...........................................49
2.9 paveikslas. Pagrindinės veiklos sąnaudų struktūra 2005 – 2009 m...........................................49
2.10 paveikslas. Elektros energijos tarifo pokyčiai 2005 – 2009 m.................................................52
2.11 paveikslas. AB „Lietuvos paštas“ sąnaudų struktūra 2005 – 2009 m......................................52
2.12 paveikslas. AB „Lietuvos paštas“ paslaugų apimtys tūkst. vnt. 2005 – 2009 m.....................53
2.13 paveikslas. Vidutinės sąnaudos, tenkančios vienai AB „Lietuvos paštas“ teikiamai paslaugai
2005 – 2009 m...................................................................................................................................53
2.14 paveikslas. AB „Lietuvos paštas“ pagrindinės veiklos nuostoliai 2005 – 2009 m..................54
2.15 paveikslas. AB „Lietuvos paštas“ grynojo pelno (nuostolių) dinamika 2005 – 2009 m.........54
2.16 paveikslas. AB „Lietuvos paštas“ nuosavybės ir turto pelningumo rodiklių dinamika
2005 – 2009 m...................................................................................................................................57
2.17 paveikslas. AB „Lietuvos paštas“ turto pelningumo ir vidutinės metinės indėlių palūkanų
normos rodikliai 2005 - 2009 m........................................................................................................58
2.18 paveikslas. AB „Lietuvos paštas“ išlaidų lygio rodiklių dinamika 2005 – 2009 m.................64
2.19 paveikslas. AB „Lietuvos paštas“ darbuotojų skaičiaus dinamika 2005 – 2009 m.................65
2.20 paveikslas. AB „Lietuvos paštas“ darbo užmokesčio sąnaudų su soc. draudimo priskaitymais
dinamika 2005 – 2009 m...................................................................................................................66
2.21 paveikslas. AB „Lietuvos paštas“ ir šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo
užmokestis.........................................................................................................................................67
2.22 paveikslas. AB „Lietuvos paštas“ darbuotojų amžiaus dinamika 2005 – 2009 m...................68
2.23 paveikslas. AB „Lietuvos paštas“ darbuotojų pagal išsilavinimą dinamika 2005 – 2009
m...68
8
perspektyvos
2.24 paveikslas. AB „Lietuvos paštas“ darbuotojų pasiskirstymo pagal pareigas struktūra 2009
m. ..........................................................................................................................................................
.69
2.25 paveikslas. AB „Lietuvos paštas“ pardavimo pajamų prognozė tiesinio trendo metodu........75
2.26 paveikslas. AB „Lietuvos paštas“ pardavimo savikainos prognozė tiesinio trendo metodu...76
2.27 paveikslas. AB „Lietuvos paštas“ veiklos sąnaudų prognozė tiesinio trendo metodu............77
2.28 paveikslas. AB „Lietuvos paštas“ pagrindinės veiklos rezultatas taikant tiesinio trendo
metodą 2010 - 2012 m.......................................................................................................................80
2.29 paveikslas. Planuojamos AB „Lietuvos paštas“pagrindinės veiklos pajamos
2010 - 2012 m.... ...............................................................................................................................81
2.30 paveikslas. Planuojamos AB „Lietuvos paštas“ pagrindinės veiklos sąnaudos
2010 - 2012 m....................................................................................................................................83
2.31 paveikslas. Planuojamas AB „Lietuvos paštas“ pagrindinės veiklos rezultatas
2010 - 2012 m....................................................................................................................................83
2.32 paveikslas. Planuojamas AB „Lietuvos paštas“ ūkinės - finansinės veiklos rezultatas
2010 - 2012 m....................................................................................................................................84
2.33 paveikslas. Planuojamas AB „Lietuvos paštas“ pagrindinės veiklos rezultatas
2010 - 2012 m....................................................................................................................................85
2.34 paveikslas. Planuojamas AB „Lietuvos paštas“ ūkinės - finansinės veiklos rezultatas
2010 - 2012 m....................................................................................................................................86
9
perspektyvos
ĮVADAS
AB „Lietuvos paštas“ yra viena didžiausių ir seniausiai veikiančių Lietuvos įmonių,

kuri yra vienintelė universaliųjų pašto paslaugų teikėja Lietuvoje. Pašto paslaugos yra svarbi
ryšių ir prekybos priemonė, kuri turi gyvybinę reikšmę socialinei ir ekonominei šalies veiklai.
Bendrovė, siekdama išsilaikyti konkurencingoje rinkoje ir užtikrinti savo veiklos
tęstinumą, turi nuolat analizuoti savo veiklos rezultatus. Įmonės veiklos analizė turi didelę
reikšmę norint įvertinti įmonės ir jos padalinių veiklą, optimaliems valdymo sprendimams
priimti, veiklos efektyvumui didinti ir taupumui stiprinti. Tačiau ji nėra vienintelė priemonė
įmonių ekonomikai pažinti, bet būtina kaip viena iš sąlygų, be kurių neįmanomas konkretus
įmonių darbo tyrimas. Teisingas esamos būklės įvertinimas padeda objektyviau numatyti
veiklos plėtros būdus ir galimybes.
Globalizacijos ir tarptautinės ekonominės integracijos sąlygomis verslo sėkmės
garantas yra adaptyvumas, kuris siejamas su įmonės gebėjimu keistis, tinkamai reaguoti į
pokyčius, tvarkyti finansus bei planuoti ir prognozuoti savo veiklą.
Temos naujumas. Šiuolaikinių įmonių vadovams nepakanka turėti tik bendrą
informaciją apie įmonę ir intuityviai priiminėti sprendimus. Siekdami efektyviai valdyti
įmonę, vadovai privalo nuolat analizuoti, planuoti ir vertinti vykdomą veiklą. Tam tikslui
teisingai naudojami veiklos efektyvumo ir finansinės analizės metodai suteikia ne tik daugiau
ir įvairesnių duomenų, kurie leidžia įvertinti pasiektus rezultatus, finansinę padėtį, bet ir
užtikrina įmonės tikslų įgyvendinimą.
Temos aktualumas. Paslaugų įmonėms analizuojama tema yra aktuali, nes veiklos
ekonominė analizė yra geriausias reikiamos informacijos šaltinis apie tam tikros įmonės
veiklos rezultatus. Įmonės veiklos ekonominė analizė bei jos vertinimas yra aktualūs paslaugų
įmonėms, kuriose svarbu įvertinti pajamų ir sąnaudų pokyčius, turimus darbo ir kitus išteklius
bei finansinius rodiklius. Todėl, numatant įmonės perspektyvas ir planuojant ateities veiklą,
būtina išsamesnė šių ataskaitų analizė didesnę dėmesio dalį skiriant rodiklių dinaminiams,
struktūriniams pokyčiams.
Problema. Baigiamajame darbe, atsižvelgiant į veiklos efektyvumo ir finansinės
analizės svarbą bei jos aktualumą įmonėje, siekiama išspręsti problemą, kuri gali būti
suformuluota klausimu: kodėl įmonės veiklos būklė pablogėjo per pastaruosius penkerius
metus?
Darbo objektas – AB „Lietuvos paštas” veikla ir jos rezultatai 2005 – 2009 metais.
10
perspektyvos
Darbo tikslas – atlikti AB „Lietuvos paštas” veiklos ekonominę analizę ir numatyti

įmonės veiklos perspektyvas.
Darbo uždaviniai:
1. Apžvelgti ir susisteminti veiklos ekonominės analizės teorinius aspektus, naudojant
mokslinės literatūros šaltinius.
2. Atlikti AB „Lietuvos paštas“ pajamų ir išlaidų analizes bei nustatyti juos
įtakojančius veiksnius.
3. Apskaičiuoti finansinius santykinius rodiklius (pelningumo, mokumo) ir atlikti jų
analizę.
4. Atlikti AB „Lietuvos paštas“ veiklos ekonominę analizę įvertinant išlaidų lygio,
turto apyvartumo ir darbo išteklių rodiklius.
5. Nustatyti įmonės veiklos ateities perspektyvas ir įvertinti bankroto tikimybę.
Darbo metodai. Darbe analizuota ir apibendrinta lietuvių ir užsienio autorių mokslinė
literatūra. Atliekant AB „Lietuvos paštas“ veiklos ekonominę analizę buvo naudota dinaminė
ir struktūrinė finansų bei veiklos ataskaitų analizė, santykinių ir veiklos efektyvumo rodiklių
lyginamoji analizė, jų apibendrinimas ir grafinis atvaizdavimas. Įmonės veiklos
perspektyvoms įvertinti naudojamas prognozavimas remiantis trendo ir regresijos metodais, o
bankroto tikimybei nustatyti buvo naudotasi E. Altman, G. Springate ir R. Lis metodais.
Atsižvelgiant į nagrinėjamos įmonės specifiką, veiklos perspektyvų numatymui taip pat buvo
pasitelkta šalies analitikų pateikiamomis pagrindinių ekonominių rodiklių matematinėmis
išraiškomis, duomenys apdoroti naudojant lenteles ir paveikslus.
Darbo rezultatai. Gauti AB „Lietuvos paštas“ veiklos ekonominės analizės rezultatai
leis įmonės vadovams peržiūrėti susistemintą nagrinėjamo laikotarpio ekonominę informaciją
ir priimti sprendimus dėl tolimesnių veiksmų.
Darbas atliktas vienodu įnašu abiejų darbo autorių Inos Vainorienės, Ritos Šnarienės.
11
perspektyvos
1. MONOPOLINĖS ĮMONĖS VEIKLOS EKONOMINĖS ANALIZĖS IR

PERSPEKTYVŲ NUMATYMO TEORINIAI ASPEKTAI
1.1. Monopolinės įmonės samprata ir jos ypatumai
Monopolinės įmonės valdo svarbiausias ūkio šakas, tokias kaip paštas, energija,
vandens tiekimas. Monopoline įmone laikoma tokia įmonė, kuri viena viešpatauja rinkoje. Tai
įmonės, valdančios infrastruktūrą, esminius išteklius, t.y. natūralios monopolijos arba
gavusios išimtines teises, t.y. teisinės monopolijos.
Pats terminas „monopolija“ yra graikų kilmės žodis ir reiškia vienintelį pardavėją
(Davulis, 2003, p. 97). Monopolija – rinkos struktūra, kai visą rinką aptarnauja vienas
pardavėjas, realizuojantis kai kuriuos gaminius, kurie visiškai neturi artimų pakaitalų (Фpaнк
2000, p. 372).
Anot P. Wonnacott ir R. Wonnacott (1997, p. 214), yra skiriamos keturios priežastys,
dėl kurių atsiranda monopolija:
1. Monopolija atsiranda kontroliuojant tam tikrus, dažniausiai retus, išteklius.
2. Įteisinta (legalizuota) monopolija. Kartais yra draudžiama daugiau negu vienai
firmai pardavinėti tam tikrą produktą.
3. Monopolija atsiranda susijungiant keliems gamintojams. Jei įstatymai
nedraudžia, tai keli gamintojai (pardavėjai) gali susijungti į vieną firmą ir šitaip sustiprinti
rinkos galią, pakelti prekių kainą bei padidinti gaunamą pelną.
4. Natūrali monopolija. Tokia monopolija atsiranda tuomet, kai masto ekonomija
yra itin svarbus veiksnys, įgalintis visą tam tikros ūkio šakos produkcijos apimtį gaminti
mažiausiais vidutiniais kaštais vienoje firmoje, o ne dviejose ir daugiau (natūralios
monopolijos – paštas, geležinkelis, komunalinių paslaugų įmonė ir pan.).
Pasak G. Davulio (2003, p. 97), pagrindinis monopolinės rinkos bruožas –
konkurencijos tarp gamintojų nebuvimas, nes čia yra tik vienintelis gamintojas. Tiesa,
monopolijos konkurentės gali būti įmonės, gaminančios monopolijos produkcijos pakaitalus.
Tokia konkurencija iš dalies gali apriboti monopolijos rinkos galią.
Tapti monopolija ir ją išsilaikyti nėra lengva. Įėjimo į monopolinę šaką kliūtys – tai tam
tikri trukdymai, kurie mažina konkurenciją ir neleidžia kitoms įmonėms įeiti į šaką
(Mikroekonomika, 2001, p. 218 – 219).
G. Davulis (2003, p. 97) išskiria dvi kliūčių patekimo į monopolinę rinką rūšis – tai
įstatymų ir natūralios kliūtys. Pirmosios atsiranda, kai valstybė suteikia teisę kuriai nors
12
perspektyvos
įmonei gaminti tam tikras prekes arba teikti paslaugas. Viena iš svarbiausių natūralių kliūčių
yra masto ekonomija, t.y. kai viena įmonė gali patenkinti visą tam tikros produkcijos ar
paslaugos paklausą mažiausiais vidutiniais kaštais. Taigi monopolija atsiranda, jeigu kurioje
nors ūkio šakoje arba tam tikroje teritorijoje yra tik vienas tam tikros produkcijos ar paslaugos
gamintojas arba teikėjas.
Kaip teigia H. R. Varian (1999, p. 378), natūraliąsias monopolijas vyriausybė
dažniausiai arba reguliuoja, arba valdo.
Praktiškai valstybė gali tai daryti dviem būdais:
1. Vyriausybė galėtų pati perimti ir vykdyti monopolizuotą veiklą nustatydama
paslaugų kiekį.
2. Kaip alternatyvą vyriausybė galėtų leisti monopolijai ir toliau likti privačios
nuosavybės firma, bet ji turėtų sukurti reguliavimo tarnybą, kontroliuojančią
monopolijos kainą (Wonnacott ir Wonnacott 1997, p. 229).
Nesvarbu, ar tai būtų natūrali monopolija, ar kita rinkos struktūros įmonė, kiekviena iš
jų siekia išsiaiškinti veiklos ekonominį efektyvumą, kurį galima ištirti veiklos ekonominės
analizės pagalba. Sekančiame skyriuje pateikiama veiklos ekonominės analizės samprata,
svarba, tikslai ir uždaviniai.
1.2. Įmonės veiklos ekonominės analizės samprata, svarba, tikslai, uždaviniai
Kiekviena pelno siekianti įmonė turi sėkmingai konkuruoti rinkoje, be to, nuolat ieškoti
rezervų veiklai gerinti, kurti naujus produktus ir paslaugas, taikyti naują techniką ir
technologijas, tobulinti valdymo metodų taikymą. Sprendžiant šiuos uždavinius, svarbią
reikšmę turi įmonės veiklos ekonominė analizė, kuri padeda objektyviai įvertinti konkrečią
ekonominę situaciją, įmonės veiklos sąlygas ir galimybes ( Mackevičius, 2005, p. 15).
Skirtingi autoriai ekonominiams reiškiniams tirti vartoja įvairias analizės sąvokas. Pats
žodis analizė kilęs iš graikiško žodžio analysis, kuris reiškia visumos skaidymą į dalis, išsamų
nagrinėjimą ir tyrimą.
Remiantis V. Bagdžiūnienės (2005, p. 37) žodžiais, analizė – mokslo metodas,
pagrįstas mintiniu ar faktiniu visumos skaidymu į dalis; matematikos metodas, tiriantis
kintamuosius dydžius ir jų sąryšius; smulkus, išsamus ko nors nagrinėjimas.
Pasak V.Gronsko (2006, p.6), analizuojant įmonių ekonomiką, ji skaidoma į atskirus
elementus nustatant jų tarpusavio sąveiką ir priklausomybę.
Analizė, pagal J. Mackevičių ir D. Poškaitę (1998, p. 17), yra daiktų, procesų bei
reiškinių skirstymas į jų sudedamąsias dalis, jų pagrindinių požymių bei savybių išskyrimas.
13
perspektyvos
Vienareikšmiško ekonominės analizės apibrėžimo Lietuvos bei užsienio autorių

ekonominėje literatūroje nėra. D. Šlekienės ir I. Klimavičienės (2000, p. 8) teigimu,
ekonominė analizė – tai specialių žinių, susijusių su ekonominių procesų (vykstančių veikiant
objektyviems ekonominiams dėsniams, subjektyviems veiksniams) tyrimu, sistema arba,
kitaip tariant, ekonominių procesų ir jų tarpusavio ryšių nagrinėjimas.
Anot E. Buškevičiūtės ir I. Mačerinskienės (2005, p. 8), ekonominė analizė yra
ekonominių procesų ir jų tarpusavio ryšių nagrinėjimas.
Ekonominė analizė – kaip mokslas – specialių žinių sistema, apimanti
 ekonominių reiškinių bei procesų sąveikos tyrimus;
 teigiamų ir neigiamų ekonominių veiksnių išaiškinimą, jų poveikio kiekybinį
matavimą;
 nepanaudotų ekonominių rezervų atskleidimą;
 pažangaus ekonominio patyrimo apibendrinimą priimant optimalius valdymo
sprendimus;
 verslo planų mokslinį pagrindimą, jų įvykdymo įvertinimą (Gronskas, 2008, p. 8).
J. Mackevičiaus (2005, p. 15) teigimu, įmonių veiklos analizė – tai objektyvus ir
visapusis įmonės veiklos tyrimas siekiant įmonės vadovybės nustatytų tikslų. Apibrėžime
akcentuojami trys svarbūs dalykai:
1. įmonių veiklos analizė yra ne eilinis reiškinio nagrinėjimas, o objektyvus, nuoseklus
ir visapusis tyrimas;
2. analizuojamos visos įmonės veiklos sritys ir visi padaliniai;
3. analizė atliekama siekiant numatytų konkrečių tikslų, pavyzdžiui, didinti gamybos
efektyvumą, mažinti produkcijos savikainą, didinti pelningumą ir kt.
V. Bagdžiūnienės (2005, p. 30) teigimu, įmonės veiklos ekonominė analizė leidžia
įvertinti įmonę kaip savarankišką sistemą, koordinuojančią struktūrinių padalinių veiklą.
Blogai dirbančios įmonės susiduria su tomis pačiomis problemomis: grynųjų pinigų trūkumas
ir prastas mokumas, menkas investicijų atsiperkamumas ir įmonės savininkų lūkesčių
netenkinimas bei priklausomybė nuo jų finansavimo šaltinių ir nepakankamas finansinis
stabilumas.
Ekonominės analizės objektas, anot V. Bagdžiūnienės (2005, p. 33), – įmonės veiklos
procesas ir jo rezultatas, kurį lemia tiek subjektyvūs, tiek objektyvus veiksniai.
Pasak V. Gronsko (2008, p. 8), ekonominės analizės objektas yra įmonėse vykstantys
ekonominiai procesai, jų ekonominis efektyvumas ir galutiniai finansiniai įmonių veiklos
14
perspektyvos
rezultatai, susiklostantys dėl objektyvių ir subjektyvių veiksnių poveikio ir atsispindintys

atitinkamuose ekonominiuose rodikliuose.
Ekonominės analizės esmę geriausiai apibūdina tikslai ir uždaviniai. Anot J.
Mackevičiaus ir D. Poškaitės (1998, p. 19), ekonominės analizės tikslas – teikti objektyvią
informaciją vartotojams, padėti įmonių vadovams didinti veiklos efektyvumą.
V. Bagdžiūnienė (2005, p. 35) išskiria tokius ekonominės analizės tikslus:
 objektyviai įvertinti įmonės veiklos rezultatus;
 įvertinti vykdomų ir alternatyvių projektų kokybę ir realumą;
 išaiškinti veiklos tarpinių užduočių įvykdymo rezultatus;
 nustatyti ir kiekybiškai įvertinti veiksnius, nulėmusius tų rezultatų lygį;
 apskaičiuoti veiklos gerinimo galimybes.
Pagrindiniai ekonominės analizės tikslai pagal D. Šleikienę ir Klimavičienę (2000, p.
16) yra šie:
 nuolat tirti ir vertinti įmonės finansinių srautų tendencijas, finansinį stabilumą,
išteklių naudojimą, neigiamų nuokrypių priežastis;
 tirti vidaus ir aplinkos veiksnių įtaką rezultatams bei veiklos gerinimo galimybes;
 kontroliuoti ir vertinti visos įmonės ir jos atskirų padalinių planų vykdymą;
 suformuoti rodiklių sistemą prognoziniams skaičiavimams atlikti, vadybos
sprendimams pagrįsti ir jų nesėkmėms vertinti;
 nustatyti kokybės lygį ir parengti jo gerinimo priemones.
V. Gronskas (2008, p. 9) išskiria tokius pagrindinius ekonominės analizės uždavinius:
1. Rengiamų įmonės verslo planų mokslinis pagrindimas remiantis atitinkamais
ekonominiais apskaičiavimais. Tai pasiekiama pirmiausia atliekant retrospektyvinę ūkinės
veiklos analizę. Ši analizė leidžia įvertinti įmonės veiklos rezultatus, išsiaiškinti nepanaudotus
rezervus siekiant įtraukti juos į rengiamus būsimų laikotarpių planus. Retrospektyvinės
(praėjusio laikotarpio) analizės pagrindu atliekama įmonės veiklos prognozinė perspektyvinė
analizė. Jos tikslas – pagrįsti galimą ateities ekonominį rodiklių lygį.
2. Sudarytų verslo planų bei priimtų sprendimų vykdymo kontrolė. Ji padeda
išaiškinti įmonės veiklos trūkumus, klaidas ir daryti neatidėliotiną poveikį įmonės veiklai
siekiant efektyvaus išteklių naudojimo.
3. Nustatyti įmonės naudojamų darbo, materialiųjų ir finansinių išteklių naudojimo
ekonominį efektyvumą.
15
perspektyvos
4. Išaiškinti įmonės visų gamybos proceso stadijų vidinius rezervus. Tai pasiekiama
palyginus atskirų įmonės padalinių, taip pat giminingų įmonių veiklos rezultatus, nagrinėjant ir
panaudojant kitų įmonių (savo šalies ir užsienio) pažangų patyrimą.
5. Pagrįsti bei patikrinti priimamų valdymo sprendimų optimalumą. Priimti teisingą
valdymo sprendimą, nustatyti jo efektyvumą galima tik remiantis išankstine ekonomine
analize.
Dauguma autorių analizės tikslus ir uždavinius sugrupuoja priklausomai nuo analizės
išvadų, panaudojimo krypties. Taigi ekonominės analizės galutinis tikslas – įmonės rezervų ir
nepanaudotų galimybių atskleidimas.
Autoriai V. Bagdžiūnienė (2005, p. 36) ir V. Gronskas (2006, p. 9 – 10) išskiria tokius
pagrindinius ekonominės analizės principus:
1. Valstybingumo. Tai reiškia, kad, vertinant konkrečios įmonės veiklą, reikia atsižvelgti
į valstybės ekonominę, socialinę, ekologinę, tarptautinę politiką.
2. Moksliškumo. Analizė turi būti pagrįsta mokslu, išvados formuluojamos remiantis
dialektine pažinimo teorija, ekonomikos plėtros dėsniais, naujausiais mokslo laimėjimais.
3. Kompleksiškumo. Analizė turėtų apimti visas įmonės veiklos sritis ir jų tarpusavio
ryšius.
4. Sistemiškumo. Įmonės veikla turi būti analizuojama kaip ekonominė sistema,
susidedanti iš atskirų elementų ir susijusi su išorine aplinka. Turi būti analizuojami visi
vidiniai ir išoriniai ryšiai.
5. Objektyvumo. Analizė turi būti konkreti, objektyvi, tiksli, pagrįsta patikima
reikšminga informacija, išvados pagrįstos analitiniais skaičiavimais.
6. Veiksmingumo. Analizės išvadose turi būti nurodyti įmonės veiklos trūkumai,
galimybė juos pašalinti. Jei analizės išvadomis įmonė negali pasinaudoti, tokia analizė
nevertinga.
7. Operatyvumo. Analizė turėtų būti atliekama greitai ir tiksliai, priimant įmonės
valdymo sprendimus ir juos įgyvendinant.
8. Demokratiškumo. Analizės procese turi dalyvauti visi įmonės darbuotojai.
9. Efektyvumo. Analizės kaštai turi būti mažesni už jos duodamą naudą.
Pasak V. Gronsko (2006, p. 10), atliekant įmonės ekonominę analizę, visais šiais
principais būtina vadovautis.
Išanalizavus ekonominės analizės sampratą, svarbą, tikslus ir uždavinius, toliau darbe
bus analizuojami ekonominės analizės metodai ir būdai.
16
perspektyvos
1.3. Ekonominės analizės metodai ir būdai
Literatūroje ir praktikoje analizės būdai dažnai tapatinami su analizės metodais. Žodis

metodas pagal tarptautinį žodžių žodyną kilęs iš graikų kalbos žodžio „methodos“ ir reiškia
„tyrimo kelią“. E. Buškevičiūtės ir I. Mačerinskienės (2007, p. 27) teigimu, metodas – tai
gamtos ar visuomenės reiškinių tyrimo būdų ir priemonių visuma.
Analizės metodai įvairių autorių klasifikuojami nevienodai. V. Gronskas (2008, p. 14)
metodus suskirsto į šias pagrindines grupes: tradiciniai analizės metodai, matematiniai
analizės metodai, euristiniai (psichologiniai) analizės metodai, specifiniai analizės metodai,
SWOT, FVA ir kt, grafiniai analizės metodai: diagramos, grafikai, ir kt.
Pirmoji ekonominės analizės metodų grupė – tradiciniai metodai. Šiai grupei
priskiriami tie ekonominės analizės metodai, kurie taikomi nuo jos atsiradimo pradžios. Ši
ekonominės analizės metodų grupė apima absoliučių, santykinių ir vidutinių dydžių taikymą,
palyginimą, grupavimą, indeksų metodą, grandininių pakeitimų (atsiribojimo) metodą,
balansinį metodą ir kitus.
Antroji analizės metodų grupė – matematiniai ekonominės analizės metodai. Savo
ruožtu jie skirstomi į
1. Klasikinės matematikos metodus (diferencialiniai skaičiavimai, integraliniai
skaičiavimai, variaciniai skaičiavimai ir kiti).
2. Matematinės statistikos metodus (regresinė analizė, dispersinė analizė, gamybinės
funkcijos, metodas „sąnaudos – išeiga“ (tarpšakinis balansas), nacionalinės
sąskaitybos metodas ir kiti).
3. Ekonometrinius metodus (tiesinis programavimas, blokinis programavimas, netiesinis
programavimas, dinaminis programavimas ir kiti).
4. Operacijų tyrimo metodus (lošimų teorija, tinkliniai planavimo ir valdymo metodai
(tinkliniai grafikai), masinio aptarnavimo teorija, atsargų valdymas, nusidėvėjimas ir
įrenginių pakeitimas ir kiti).
5. Ekonominės kibernetikos metodus (sisteminė analizė, imitacijų metodai,
modeliavimo metodai, vaizdų atpažinimo ir kiti ) (Bakanov, Šeremet, 1993, p. 99).
Trečioji ekonominės analizės metodų grupė – euristiniai (psichologiniai) metodai. Šių
metodų pagrindą sudaro euristika – mokslas apie kūrybinį mąstymą. Pastarieji yra pagrįsti
specialistų patyrimu ir intuicija (ji žadinama įvairiomis psichologinėmis priemonėmis), kuri
pasireiškia sprendžiant ekonominius uždavinius ir ypač prognozuojant ekonomines situacijas
(Buškevičiūtė, Mačerinskienė 2007, p. 33).
17
perspektyvos
Ketvirtoji ekonominės analizės metodų grupė – specifiniai metodai. Jiems priskiriama

SWOT analizė, funkcinė vertinė analizė (FVA) ir kiti metodai (Gronskas, 2006, p. 24).
Penktoji ekonominės analizės metodų grupė – grafiniai metodai. Grafiniai metodai
leidžia nustatyti sąryšio tarp atskirų rodiklių bei jų veiksnių formą, parodo ekonominio
reiškinio kitimą dėl tam tikrų veiksnių įtakos. Prie grafinių analizės metodų priskiriamos
įvairios diagramos, grafikai bei jų kreivės (Gronskas, 2006, p. 24).
J. Mackevičiaus (2007, p. 51) teigimu, įmonių veiklos analizėje taikomus tyrimo būdus
tikslinga suskirstyti į tris grupes: bendrus ekonominius, matematinius, euristinius.
E. Buškevičiūtė ir I. Mačerinskienė (2007, p. 27) išskiria analizės būdų sistemas,
turinčias bendrus požymius, grupes, kurie pateikiamos 1 priede.
Šiame darbe be jau minėtų metodų trumpai bus aptariami dažniausiai naudojami –
loginiai ir ekonometriniai – analizės būdai.
Vienas iš dažniausiai naudojamų loginės analizės būdų yra lyginimas. Taikant šį būdą,
galima išsiaiškinti nukrypimus nuo projektuojamų rodiklių dydžių, materialinių, laiko,
piniginių normų, įvertinti rodiklio augimo tempus, dinamiką, tendencijas, galimybes bei
kontroliuoti įmonės veiklą, numatyti jos perspektyvas (Buškevičiūtė, Mačerinskienė, 2005, p.
29). Analizei taikant lyginimo būdą, svarbu nepažeisti rodiklių palyginamumo principo, nes,
netiksliai lyginant dydžius, bus gaunamas vaizdas, neatitinkantis realios situacijos. Būtina
įsidėmėti, kad lyginamus dydžius reikia įvertinti palyginamomis kainomis, suvienodinti
periodus, taikyti vienodą skaičiavimo metodiką ir kt. (Juozaitienė, 2007, p. 70).
Ekonometrinių analizės būdų esmę sudaro matematinių bei statistinių metodų ir
kompiuterių panaudojimas ekonominių uždavinių sprendimui. Jie spartina analizės atlikimo
tempus, daro ją gilesnę, veiksmingesnę. Šie būdai ypač efektyvūs analizuojant didelės
visumos (asociacijos, sudėtingos struktūros įmonės ir pan.) finansinę būklę. Praktikoje
taikomi įvairūs ekonometriniai analizės būdai. Labiausiai paplitę būdai yra regresinė ir
koreliacinė analizė, matematinis prognozavimas. Regresinė ir koreliacinė analizė naudojama
tiriant atsitiktines priklausomybes tarp reiškinių, neturinčių griežto funkcinio charakterio.
Regresijos ir koreliacijos teorija, kaip viena svarbiausių matematinės statistikos mokslo sričių,
teikia sekančias galimybes: kiekybiškai išreikšti ekonominių reiškinių ryšį bei jų formą;
nustatyti tuo pačiu metu veikiančių daugelio veiksnių įtaką nagrinėjamam rodikliui.
Ekonometriniai būdai plačiai dėstomi matematinėje statistikoje, tikimybių teorijoje ir
aukštojoje matematikoje (Buškevičiūtė, Mačerinskienė, 2005, p. 32).
18
perspektyvos
1.4. Ekonominės analizės ryšys su finansine analize
Pasak L. Juozaitienės (2000, p. 17), finansų analizė yra dalis ekonominės analizės, kuri
atliekama remiantis įstatymais bei faktiniais veiklos rodikliais ir tiria ekonominius procesus
įmonėje, jų tarpusavio ryšius bei veiklos rezultatus.
Anot J. Mackevičiaus ir D. Poškaitės (1998, p. 12), objektyviai įvertinus įmonės
ekonominę būklę ir finansinius rezultatus, galima parengti ir priimti tinkamus valdymo
sprendimus. Finansinė analizė ypatingai svarbia tampa tuomet, kai bandoma įvertinti tam
tikros įmonės veiklą, kadangi tai visapusiškas ir objektyvus įmonės finansinės būklės, veiklos
rezultatų įvertinimas siekiant padėti įmonės vadovams siekti numatytų tikslų (Mackevičius
2005, p. 113).
Finansų analizės vieta ekonominėje analizėje pavaizduota 1.3 paveiksle.
EKONOMINĖ ANALIZĖ
STATISTIKA
Buhalterinė apskaita
Finansų
analizė Ūkinės
veiklos analizė
1.1 pav. Finansų analizės vieta ekonomikos analizės sistemoje

Šaltinis: Ковалëв В. В. Финансовый анализ. Методы и процедуры. Москва, 1995.
Kaip matyti iš pateikto paveikslo, finansų analizė yra sudėtinė įmonės ekonominės
analizės dalis (Ковалëв, 1995, p. 47).
Remiantis E. Buškevičiūtės ir I. Mačerinskienės (2007, p. 8 – 9) žodžiais, ekonominė
analizė yra ekonominių procesų ir jų tarpusavio ryšių nagrinėjimas. Įmonėje ji apima visus
veiklos parengimo etapus, patį veiklos procesą ir jos produkto pardavimą praeityje, dabartyje
ir ateityje. Tačiau rinkos ekonomikos sąlygomis finansų analizė egzistuoja ir kaip
savarankiškas mokslas, apibendrinantis praktikoje vykstančius finansinės veiklos procesus, jų
dėsningumus.
19
perspektyvos
L. Juozaitienės (2007, p. 67) teigimu, finansų analizė – tai procesas, kurio metu, taikant
tam tikrus matematinius ir statistinius metodus, įmonės veiklos duomenis siekiama paversti
naudinga informacija. Finansinė analizė yra viena svarbiausių įmonių veiklos vertinimo
sričių, kurios pagrindas – įmonės apskaitos duomenys, ir kuri naudojama kaip diagnostikos
bei prognozavimo priemonė ateities finansiniams sprendimams priimti, kaip išankstinio
žvalgymo priemonė investavimo objektams pasirinkti.
Finansinės analizės esmę geriausiai nusako 1.4 paveikslas.
Prognozavimas Planavimas Apskaita Kontrolė
Ekonominė informacija
FINANSŲ
ANALIZĖ
Praeities sprendimų Perspektyvinių

įvertinimas sprendimų priėmimas
1.2 pav. Finansų analizės vieta ir funkcijos

Šaltinis: Buškevičiūtė E., Mačerinskienė I. (2007). Finansų analizė. Kaunas: Technologija. p. 10.
Kaip matyti iš pateikto paveikslo duomenų, finansų analizė susijusi su tam tikros
veiklos prognozavimu, planavimu, apskaita ir kontrole. Gavus ekonominę informaciją iš
tyrimo subjekto funkcinių padalinių (atsakingų asmenų) ir pasitelkus finansų analizės
metodus bei būdus, siekiama objektyviai įvertinti tyrimo subjekto finansinę veiklą ir būklę,
kad galima būtu įvertinti anksčiau priimtus spendimus bei priimti perspektyvinius valdymo
sprendimus (Buškevičiūtė, Mačerinskienė, 2007, p. 10).
Finansinės analizės esmę geriausiai apibūdina jos tikslai ir uždaviniai. Plačiąja prasme
finansinės analizės tikslas – teikti objektyvią informaciją vartotojams, padėti įmonių
vadovams didinti veiklos efektyvumą. Užsienio autoriai (C. Stickney, G. Foster, Ch. Gibson ir
kiti) išskiria tokius finansinės analizės uždavinius:
1. Sukurti finansinės informacijos sistemą, atitinkančią įmonės politiką (informacija
turi būti patikima, tiksli, pakankama; perteklinė informacija mažinama).
2. Palyginti faktišką padėtį su planais, standartais ir kitais parametrais (palyginimo
bazė yra prognozės duomenys, planai, normos, normatyvai, limitai, praėjusio
20
perspektyvos
laikotarpio duomenys, giminingų įmonių rodikliai, vidutiniai šakiniai rodikliai,

veiksnių įtakos įvertinimas).
3. Padėti formuoti finansų valdymo ir apskaitos politiką (racionaliai naudoti finansinius
išteklius, palaikyti įmonės mokumą).
4. Kiti uždaviniai (Mackevičius, Poškaitė, 1998, p. 632).
Pasak E. Buškevičiūtės ir I. Mačerinskienės (2007, p. 17), finansų analizės rūšys
jungiamos su uždaviniais, kurie dažniausiai yra specifiniai, tačiau glaudžiai susieti su
bendraisiais analizės uždaviniais ir priklauso nuo jos funkcijos, paskirties, analizuojamojo
laikotarpio bei naudojamų informacijos šaltinių ir dažnai susiję su investicijomis, veiklos
finansavimo klausimais. Pagrindinės analizės rūšys, kurios dažniausiai atliekamos praktikoje,
yra perspektyvinė (prognozinė), operatyvinė (einamoji), retrospektyvinė (paskesnioji).
Perspektyvinė analizė, būdama tiesiogiai susijusi su retrospektyvine analize, atliekama
norint ištirti vienus ar kitus įmonės veiklos dėsningumus ir tendencijas, nustatyti užduotis
perspektyvai, t.y. būsimų laikotarpių (metų, 2 – 3 metų ir daugiau). Pagrindinė perspektyvinės
analizės kryptis yra planinių, projektinių, prognozinių ir ūkinių sprendimų variantų analizė
(Mackevičius, 2007, p. 58).
Operatyvinė analizė kartais dar vadinama išankstine, nes ji atliekama nesibaigus visai
savaitei ar mėnesiui, naudojantis laukiamais duomenimis. Tuo siekiama iš anksto diagnozuoti
finansinius rezultatus ir pakoreguoti planus ar priimti naują veiksmų programą (Buškevičiūtė,
Mačerinskienė, 2007, p. 17).
Retrospektyvinė analizė – tai praėjusių ataskaitinių laikotarpių (metų, ketvirčių,
mėnesių) veiklos analizė. Jos tikslas yra įvertinti įmonės ir padalinių ūkinę veiklą per
atitinkama laikotarpį pagal visus pagrindinius rodiklius, atskleisti darbo trūkumus ir
nepanaudotus vidaus rezervus (Mackevičius, 2007, p. 58).
Anot V. Aleknevičienės (2009, p. 23), dažniausiai naudojamos finansų analizės rūšys
yra šios: horizontalioji analizė; vertikalioji analizė; santykinė analizė.
Horizontalioji analizė atliekama tada, kai finansinių ataskaitų dydžiai lyginami su
praėjusio laikotarpio ar užduočių duomenimis, o nukrypimas išreiškiamas absoliučiais arba
santykiniais dydžiais. Ši analizė parodo finansinių rodiklių dinamiką, tačiau neišryškina
priežasčių, dėl kurių įvyko rodiklių pakitimai. Ji dažnai taikoma analizuojant įmonės balanso,
pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis (Aleknevičienė, 2009, p. 23).
Vertikalioji analizė atliekama tada, kai kiekvienas finansinės ataskaitos rodiklis
lyginamas su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas procentais.
Ją atlikus galima sužinoti, kokią dalį tam tikras rodiklis sudaro nuo visumos (Aleknevičienė,
21
perspektyvos
2009, p. 23). Ši analizė dar vadinama struktūrine analize, nes sudaro galimybę susipažinti su
finansinių ataskaitų rodiklių struktūra (Mackevičius, 2005, p. 79).
Santykinė analizė dar vadinama koeficientų analize. Šie koeficientai išreiškia
finansinių ataskaitų bei kitos informacijos duomenų tarpusavio ryšius (Buškevičiūtė,
Mačerinskienė, 2007, p. 18).
Aptarus ekonominės analizės ryšį su finansine analize, toliau darbe bus aptariami
finansiniai santykiniai rodikliai, kuriais remiantis bus atliekamas pasirinktos įmonės veiklos
vertinimas.
1.5. Įmonės veiklos ekonominė analizė rodiklių pagalba

1.5.1. Finansiniai santykiniai rodikliai
Pasak J. Mackevičiaus (2007, p. 27), finansinių rodiklių paskirtis – teikti įvairiems

vartotojams vertingą ir ekonominiams sprendimams priimti reikalingą informaciją. Finansinis
santykinis rodiklis yra dviejų ar daugiau absoliutinių rodiklių santykis. Analizei atlikti
santykiniai rodikliai pasirenkami atsižvelgiant į analizės tikslą. Labai svarbu mokėti teisingai
vertinti santykinius rodiklius. Dažniausiai vienas santykinis rodiklis mažai ką pasako. Kai
kurie santykiniai rodikliai glaudžiai susiję, kinta priklausomai nuo kitų santykinių rodiklių,
nes jiems daro įtaką tie patys veiksniai. Santykiniai rodikliai skiriasi savo svarba ir
panaudojimo tikslais. Įvairioms įmonėms, jeigu jos funkcionuoja skirtingai, reikalingi
nevienodi santykiniai rodikliai. Kai kurie rodikliai reikalingi įmonės operatyvinėms
problemoms spręsti, trumpalaikei veiklai užtikrinti, kiti – ilgo laikotarpio perspektyvoms
numatyti, prognozėms sudaryti, strateginiams spendimams priimti (Mackevičius, 2005, p. 129 –
130).
Remiantis finansinėmis ataskaitomis, galima apskaičiuoti daug ir įvairių santykinių
rodiklių. Finansinės analizės teorijoje įprasta apskaičiuotus santykinius rodiklius sisteminti,
sujungti į tam tikras grupes. Įvairūs finansinės analizės teoretikai laikosi skirtingų grupavimo
principų, tačiau galima rasti ir nemažai bendrų. Šiame darbe bus aptariamos dvi santykinių
rodiklių grupės: mokumo (trumpalaikio ir ilgalaikio) rodikliai; pelningumo rodikliai.
1.5.1.1. Mokumo rodikliai
Dabartinis lietuvių kalbos žodynas aiškina, kad mokumas (angl. solvency) yra
mokamasis pajėgumas, mokus – tai galintis mokėti, turintis iš ko mokėti (Juozaitienė, 2007, p.
182). V. Gronskas (2006, p. 181) teigia, kad įmonės mokumas – tai jos sugebėjimas įvykdyti
22
perspektyvos
savo ilgalaikius ir trumpalaikius įsipareigojimus (skolas) partneriams, bankams, mokesčių

inspekcijoms ir kitoms institucijoms. Įmonė yra nemoki tada, kai jos nuosavas turtas yra
mažesnis už bendruosius (ilgalaikius ir trumpalaikius) įsipareigojimus. Įmonės mokumas
parodo finansinę jos būklę. J. Mackevičiaus (2005, p. 142) teigimu, kiekvienai įmonei
svarbiausia yra sugebėti įvykdyti savo įsipareigojimus. Sugebėjimas įvykdyti įsipareigojimus
priklauso nuo mokumo. Nuo mokumo priklauso įmonės finansinė būklė ir veiklos rezultatai,
tolesnė jos veikla, perspektyvos, taktika, investiciniai spendimai ir kt. Tiksliau mokumą
reikėtų apibūdinti kaip sugebėjimą turimomis mokėjimo priemonėmis apmokėti trumpalaikius
ir ilgalaikius įsipareigojimus. Anot L. Juozaitienės (2007, p. 182), jeigu įmonė neturi
galimybės greitai trumpalaikio ar kito turto pakeisti į pinigus, ji negalės grąžinti skolų, t.y. bus
nemoki. Kitaip tariant, įmonės mokumas yra jos potencialus gebėjimas turimomis
priemonėmis įvykdyti įsipareigojimus.
J. Mackevičius (2005, p. 144) siūlo visus mokumo rodiklius suskirstyti į dvi grupes:
1. Trumpalaikio mokumo.
2. Ilgalaikio mokumo.
Trumpalaikio mokumo rodikliai. Trumpalaikio mokumo rodikliai parodo įmonės
trumpalaikį mokumą, tai yra, ar įmonė pajėgi vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus.
Trumpalaikio mokumo rodikliai:
1. bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientas;
2. greitojo trumpalaikio mokumo koeficientas;
3. absoliutaus trumpalaikio mokumo koeficientas;
4. apyvartinio kapitalo rodikliai.
Bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientas rodo, kiek kartų visas trumpalaikis turtas
didesnis už visus trumpalaikius įsipareigojimus, t.y. padeda prognozuoti įmonės mokumo
būklę artimiausiu metu. Bendrojo trumpalaikio mokumo koeficiento formulė tokia:
Bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientas = (1.1)

Trumpalaikis turtas / Trumpalaikiai įsipareigojimai
Pasak L. Juozaitienės (2007, p. 187), pageidautina, kad verslo įmonių bendrojo

trumpalaikio mokumo rodiklis būtų nuo 1,2 iki 2. Vadinasi, įmonė, norėdama išlaikyti
finansinę pusiausvyrą, turi siekti, kad jos trumpalaikis turtas du kartus viršytų trumpalaikius
įsipareigojimus. V. Gronskas (2006, p. 182) nurodo, kad egzistuoja šio rodiklio vadinama
saugumo riba, t.y. jis negali būti mažesnis kaip 1,2. Blogiausia padėtis įmonės mokumo
požiūriu, kai trumpalaikis turtas yra mažesnis už trumpalaikius įsipareigojimus, tai yra,
trumpalaikis turtas yra neigiamas dydis. Tada įmonė negali atsakyti už savo įsipareigojimus.
23
perspektyvos
J. Mackevičiaus (2007, p. 146) teigimu, nereikėtų teigiamai vertinti ir labai aukšto bendrojo
trumpalaikio mokumo koeficiento. Jeigu jis yra didesnis kaip 4 – 5, tai gali reikšti, kad įmonė
nesugeba efektyviai panaudoti turto.
Greitojo trumpalaikio mokumo koeficientas parodo, ar įmonė, jei iš jos būtų
pareikalauta, galėtų greitai sumokėti savo trumpalaikius įsipareigojimus. Šį rodiklį galima
apskaičiuoti taip:
Greitojo trumpalaikio mokumo koef. = (1.2)
Greitai realizuojamas trumpalaikis turtas / Trumpalaikiai įsipareigojimai
J. Mackevičiaus (2005, p. 147 – 148) nuomone, šis rodiklis tiksliau negu bendrojo
trumpalaikio mokumo rodiklis padeda įvertinti trumpalaikį mokumą, nes jį skaičiuojant
įtraukiamos tik realios ir mobilios mokėjimo priemonės. Vertinant greitojo trumpalaikio
mokumo koeficientą nėra bendros nuomonės. Lietuvos Respublikos statistikos departamento
rodiklių vertinimo metodikoje nurodoma, kad rodiklis 1,0 laikomas labai geru ir kad jis
neturėtų būti mažesnis kaip 0,5, tačiau praktikoje orientacinių rodiklių vertinimo lentelėje
nurodyta, kad didesnis už 1,0 rodiklis vertinamas patenkinamai.
Absoliutaus trumpalaikio mokumo koeficientas parodo, kiek įmonė turi grynųjų pinigų
trumpalaikiams įsipareigojimams padengti. Jis apskaičiuojamas pagal formulę:
Absoliutus trumpalaikio mokumo koeficientas = (1.3)

Grynieji pinigai / Trumpalaikiai įsipareigojimai
Šio rodiklio reikšmė neturėtų būti mažesnė kaip 0,2 – 0,25 proc.
Apyvartinio kapitalo rodikliai. Pagal J. Mackevičių (2007, p. 155), apyvartinis
kapitalas – tai trumpalaikis turtas, likęs įmonės žinioje sumokėjus per vienus metus mokėtinas
sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus. Anot L. Juozaitienės (2007, p. 264), mokslinėje
literatūroje nurodomos tokios apyvartinio kapitalo sąvokos sampratos:
1. Apyvartinio kapitalo arba bendrojo apyvartinio kapitalo sąvoka siejama su bendra
įmonės investicijų suma į trumpalaikį turtą.
2. Grynasis apyvartinis kapitalas apibrėžiamas kaip įmonės trumpalaikio turto
perteklius lyginant su trumpalaikiais įsipareigojimais. Jis rodo, ar balanso sudarymo
dieną įmonė turėjo pakankamai trumpalaikio turto trumpalaikiams įsipareigojimams
apmokėti arba kokia trumpalaikio turto dalis įmonėje yra finansuojama nuosavu
kapitalu.
Autoriai J. Mackevičius ir D. Poškaitė (2000, p. 62) yra parengę dvi apyvartinio
kapitalo analizės metodikas atsižvelgdami į tai, kokiu būdu apyvartinis kapitalas
apskaičiuojamas. Pirmu būdu apyvartinis kapitalas apskaičiuojamas kaip trumpalaikio turto ir
24
perspektyvos
trumpalaikių įsipareigojimų skirtumas. Taikant antrą būdą, apyvartinis kapitalas

apskaičiuojamas kaip nuosavo kapitalo ir ilgalaikių įsipareigojimų sumos bei ilgalaikio turto
skirtumas.
Pasak L. Juozaitienės (2007, p. 266), kai apyvartinis kapitalas didėja, tai galima teigti,
kad įmonės finansinė būklė stabili ir įmonė yra patikima, bet reikėtų įvertinti ir galimas
grėsmes. Jei apyvartinio kapitalo kitimas susijęs su didėjančiais nemokių pirkėjų
įsiskolinimais, gali būti bloga ir įmonės finansinė padėtis.
Anot J. Mackevičiaus (2005, p. 150), apyvartinio kapitalo reikšmė turėtų būti teigiama,
t.y., kiekviena įmonė turi turėti pakankamą trumpalaikio turto sumą. Neigiama apyvartinio
kapitalo reikšmė rodo, kad įmonė gali neįvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų.
L. Juozaitienės (2007, p. 192) teigimu, ilgalaikio mokumo rodikliai, rodo įmonės
gebėjimą nustatytais terminais įvykdyti ilgalaikius įsipareigojimus. Pagrindiniu ilgalaikio
mokumo rodikliu laikomas bendras skolos koeficientas (Mackevičius, 2005, p. 161):
Bendrasis skolos koeficientas = Visi įsipareigojimai / Turtas (1.4)
Šis rodiklis, parodo kokia dalis skolintų t.y. svetimų, lėšų panaudojama formuojant
įmonės turtą. Kreditorių nuomonę šis santykis turi būti mažas norint apsaugoti juos nuo
rizikos gauti nuostolius įmonės bankroto atveju. Kartais savininkai linkę gauti didesnį šį
rodiklį, kad turėtų naudą, t.y. pelną, iš gautų kreditų. Statistikos departamento motodikoje
pateikiama tokio šio rodiklio vertinimo skalė: labai geras – mažesnis kaip 30 procentų, geras –
mažesnis kaip 50, patenkinamas – mažesnis kaip 70 procentų ir blogas – didesnis kaip 100
procentų (Mackevičius, 2005, p.162).
Analizujant bendrąjį skolos rodiklį, svarbu ne tik jį skaičiuoti, bet ir įvertinti jo
susidarymo priežastis, apsvarstyti galimybes grąžinti skolą. Be to, svarbu tirti įsipareigojimų
struktūrą, nustatant, kokią dalį sudaro ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Tuo tikslu
reikia skaičiuoti ir vertinti ilgalaikių skolų koeficiantą:
Ilgalaikių skolų koeficiantas = Ilgalaikiai įsipareigojimai / Turtas (1.5)
Ilgalaikių skolų koeficientas parodo, kokią įmonės turto dalį sudaro ilgalaikės skolos.
Remiantis Statistikos departamento įmonės finansinių rodiklių vertinimo metodika šis rodiklis
vertinamas labai gerai, kai jo reikšmė yra lygi arba mažesnė nei 30 procentų, gerai kai
reikšmė ne didesnė kaip 50 procentų (Mackevičius, 2007, p. 163).
25
perspektyvos
Ilgalaikės skolos dažniausiai apdraudžiamos ilgalaikiu turtu, kuris yra tam tikras
garantas skolas grąžinti. Todėl reikėtų skaičiuoti ilgalaikių skolų apdraustumo ilgalaikiu turtu
rodiklį.
Ilgalaikių skolų apdraustumo koeficientas = Ilgalaikis turtas / Ilgalaikiai įsipareigojimai (1.6)

Šis rodiklis rodo, kiek įmonė turi ilgalaikio turto, tenkančio vienam ilgalaikių
įsipareigojimų piniginiam vienetui. Kuo aukštesnis šis rodiklis, tuo didesnė ilgalaikių
įsipareigojimų įvykdymo ir mažesnė bankroto tikimybė (Juozaitienė, 2007, p. 192).
Nuosavo kapitalo koeficientas parodo, įmonės priklausomumą nuo išorinių finansinių
šaltinių.kokia turto dalis yra suformuota iš nuosavų lėšų. Jis apskaičiuojamas pagal formulę:
Nuosavo kapitalo koeficientas = Nuosavas kapitalas / Nuosavas kapitalas + (1.7)

+ skolintas kapitalas
Kuo didesnė reikšmė, tuo įmonė stabilesnė.
Ilgalaikio (finansinio sverto) rodiklis = Ilgalaikiai įsipareigojimas / (1.8)

Nuosavas kapitalas
Šis rodiklis rodo ilgalaikių skolų santykį su įmonės nuosavu kapitalu. Kiek įsiskolinimų
tenka vienam nuosavo kapitalo litui.
1.5.1.2. Pelningumo rodikliai
J. Mackevičiaus (2005, p. 175) teigimu, pelnas – tai skirtumas tarp įmonės gaunamų
pajamų ir joms uždirbti padarytų sąnaudų. Anot L. Juozaitienės (2007, p. 113), pelnas
apskaičiuojamas kaip įmonės uždirbtų pajamų ir patirtų sąnaudų toms pajamoms uždirbti
skirtumas. Finansų valdyme pelnas vertinamas dvejopai: viena vertus, pelnas rodo įmonės
veiklos rezultatą, kita vertus – jis yra svarbiausias įmonės plėtros veiksnys. Natūralu, kad
įmonės įgyja turtą kaip priemonę pelnui gauti, o pastarasis savo ruožtu yra pagrindinis įmonės
turto didinimo (nuosavų lėšų) šaltinis. Pasak V. Kvedaraitės (1996, p. 4), į pelno
optimizavimą nereikėtų žiūrėti labai kategoriškai. Būtina atsižvelgti į šias aplinkybes:
1. Maksimalus pelno siekimas gali nuvesti į nepagrįstai rizikingus valdymo
sprendimus.
2. Sprendimų pasirinkimas tik pagal būsimą finansinę naudą dažnai nesuderinamas su
kvalifikuotų darbuotojų praradimu, vienadieniu taupymu ateities sąskaita.
26
perspektyvos
Remiantis V. Bagdžiūnienės (2005, p. 81) žodžiais, pelningumas – tai įmonės

gebėjimas uždirbti pelną, gauti kuo daugiau pelno iš kiekvieno investuoto į įmonę lito. G.
Kalčinskas (2003, p. 106) teigia, kad pelningumas – pelnas, kurį gauna firma. Jis matuojamas
atsižvelgiant į visus panaudotus aktyvus, ilgalaikio kapitalo ir tarnautojų skaičių. Kitaip
tariant, pelningumas yra pelno dalis, tenkanti tam tikram aktyvų ir kapitalo vertės vienetui:
pardavimų litui, turto litui, nuosavo kapitalo litui ir pan. Pagal V. Aleknevičienę (2009, p. 24),
pelningumo rodikliai, skirtingai nei efektyvumo ir mokumo rodikliai, yra interpretuojami
vienareikšmiškai: kuo pelningumas didesnis, tuo įmonės veikla valdoma geriau. Pagrindiniai
rodikliai, atspindintys įmonės pelningumą, yra šie: bendrasis pelningumas, veiklos
pelningumas, įprastinės veiklos pelningumas, grynasis pelningumas, turto pelningumas,
nuosavo kapitalo pelningumas.
Bendrasis pelningumas parodo įmonių sugebėjimą uždirbti pelną iš pagrindinės
veiklos, t. y. kokia dalis bendrojo pelno tenka vienai daliai pardavimo ir paslaugų pajamų.
Bendrasis pelningumas apskaičiuojamas kaip bendrojo pelno ir pardavimo pajamų santykis ir
parodo, kiek bendrojo pelno tenka vienam pardavimo litui (Aleknevičienė, 2009, p. 24):
Bendrasis pardavimo pelningumas = Bendrasis pelnas / Pardavimo pajamos (1.9)
L. Juozaitienė (2007, p. 129 – 130) teigia, kad iš šio rodiklio galima spręsti, ar
pakankamas skirtumas tarp parduodamų prekių kainų ir jų gamybos sąnaudų. Juo remiantis
galima kontroliuoti parduodamų prekių savikainą ir įmonės kainodaros politiką, vadovų
gebėjimą parduoti savo produktus. Iš šio rodiklio paprastai sprendžiama, ar įmonei ne per
brangiai kainuoja prekių pardavimas arba teikiamos paslaugos. Pasak J. Mackevičiaus (2005,
p. 187), rodiklis teigiamai vertinamas, kai svyruoja nuo 10 iki 35 procentų. Mažesnė negu 10
procentų reikšmė rodo, kad įmonė turi problemų mažindama išlaidas. JAV ekonomistų
nuomone, jeigu įmonės bendrasis pardavimo pelningumas sudaro mažiau kaip 20 procentų, tai
tokiai įmonei sunku išsilaikyti rinkoje.
Veiklos pelningumo rodiklis priklauso ne vien nuo pardavimų pajamų ir savikainos, bet
ir nuo įmonės patiriamų veiklos sąnaudų. Veiklos pelningumas apskaičiuojamas kaip veiklos
pelno ir pardavimo pajamų santykis bei parodo, kiek veiklos pelno tenka vienam pardavimo
pajamų litui (Aleknevičienė, 2009, p. 24):
Veiklos pelningumas = Veiklos pelnas / Pardavimo pajamos (1.10)
27
perspektyvos
L. Juozaitienė (2007, p. 133) teigia, kad veiklos pelningumo rodiklis rodo gebėjimą
kontroliuoti veiklos sąnaudų formavimąsi ir veiklos pelningumą. Svarbiausios yra
administracinės ir pardavimo sąnaudos, kurias įmonėje reikia nuolat stebėti.
Anot J. Mackevičiaus (2005, p. 189), šį rodiklį metodikoje siūloma vertinti
atsižvelgiant į pardavimo pajamų ir bendrojo pelno pokyčius. Kai rodiklis mažesnis negu 5
proc., laikoma, kad yra nepatenkinamas.
Įprastinės veiklos pelningumo rodiklis apibūdina pardavimo iki mokesčių išskaitymo
pelningumą. Jis apskaičiuojamas taip:
Įprastinės veiklos pelningumas = (1.11)

Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą / Pardavimo pajamos
Grynasis pardavimo pelningumo rodiklis apskaičiuojamas kaip grynojo pelno santykis

su pardavimo pajamomis ir rodo, kokią dalį nuo įmonės pardavimo pajamų sudaro pelnas.
Grynojo pelningumo rodiklis apskaičiuojamas pagal formulę:
Grynasis pardavimo pelningumas = Grynasis pelnas / Pardavimo pajamos (1.12)
Pasak L. Juozaitienės (2007, p. 133), grynasis pardavimo pelningumas rodo tikrąjį

įmonės pelningumą, nes apskaičiuojamas įvertinus visas pajamas ir išlaidas. Remiantis LR
statistikos departamento naudojama rodiklių vertinimo metodika, nustatyta, kad įmonės veikla
labai efektyvi, jei grynasis pelningumas viršija 25 proc., jei didesnis kaip 10 proc., tai gera
veikla, patenkinama veikla, jei mažiau kaip 10 proc., mažai pelninga, kai yra mažiau nei 5
proc., ir blogai, kai neigiamas.
Turto pelningumas parodo, kiek vienam turto litui tenka grynojo pelno. Dažniausiai šis
rodiklis skaičiuojamas kaip grynojo pelno ir turto santykis (Wilson, McHugh, 1993, p. 69):
Turto pelningumas = Grynasis pelnas / Turtas (1.13)
J. Mackevičiaus (2005, p. 193) teigimu, turto pelningumas parodo įmonės ilgalaikio ir

trumpalaikio turto naudojimo efektyvumą, vadovų sugebėjimą jį valdyti ir kontroliuoti. Anot
J. Žvinklio ir E. Vabalo (2006, p. 56), įmonės būklė vertinama labai gerai, kai turto grynasis
pelningumas yra didesnis kaip 20 proc., gerai – kai didesnis negu 15 proc., patenkinamai – kai
rodiklis didesnis negu 8 proc., kai yra mažiau nei 8 proc., nepatenkinamai, ir blogai, kai
neigiamas.
Nuosavo kapitalo pelningumas parodo nuosavo kapitalo sukurtą pelną ir tam tikru
mastu – įmonės vadovybės darbo efektyvumą naudojant investuotą kapitalą. Šia rodiklis
apskaičiuojamas pagal šią formulę (Mackevičius, 2005, p.205):
28
perspektyvos
Nuosavo kapitalo pelningumas = Grynasis pelnas / Nuosavas kapitalas (1.14)
Anot L. Juozaitienės (2007, p. 134), nuosavo kapitalo pelningumas rodo grynąjį pelną,
tenkantį nuosavo kapitalo vertės vienetui, t.y. iš jo galima spręsti, ar pelningos akcininkų
investicijos, ar įmonės vadovai geba pelningai naudoti jiems patikėtas lėšas.
Išanalizavus finansinius santykinius rodiklius, sekančioje dalyje bus aptarti veiklos
analizės rodikliai bei jų skaičiavimai.
1.5.2. Veiklos analizės rodikliai
1.5.2.1. Veiklos efektyvumo rodikliai ir jų vertinimas
Pasak J. Mackevičiaus (2005, p. 228), kiekviena įmonė, norėdama sukurti pelną, savo
veiklos procese naudoja įvairius išteklius (materialinius, finansinius, žmogiškuosius). Kuo
efektyviau šie ištekliai panaudojami, tuo greičiau pagaminama ir parduodama produkcija.
Įmonės veiklos efektyvumas suprantamas kaip racionalus lėšų cirkuliavimas gamybos
procese, sukuriantis teigiamą gamybos rezultatą, greitą gamybos proceso ciklą, kurio metu ne
tik sukuriamas pelnas, bet ir pinigų srautas, reikalingas gamybos proceso tęstinumui palaikyti.
Tačiau, nepriklausomai nuo veiklos, srities pinigų cirkuliavimas ir jo greitis yra labai svarbūs
įmonės finansinei būklei. Paspartėjus lėšų apyvartumui, dalis jų gali būti išlaisvinama ir
panaudojama papildomoms paslaugoms teikti ar kitiems papildomo pelno kūrimo reikalams.
Šiems reiškiniams įvertinti ir stebėti reikalingi rodikliai, kurie apibūdintų lėšų judėjimą iš
vieno apytakos etapo į kitą. Šiuos rodiklius galima vadinti veiklos efektyvumo rodikliais.
Taigi įmonių veiklos efektyvumą geriausiai apibūdina turto (trumpalaikio ir ilgalaikio)
apyvartumo rodikliai.
Turto apyvartumo rodikliai. Pasak D. Šleikienės ir I. Klimavičienės (2000, p. 30),
apyvartumas – tai įmonės pajamų ir atitinkamos turto dalies santykis. Šis rodiklis parodo, kiek
litų uždirba vienas į turtą įdėtas litas. J. Mackevičius (2005, p. 233) teigia, kad turto
apyvartumo rodikliai gali būti skaičiuojami kartais ir dienomis. Turto apyvartumas kartais
parodo, kiek kartų per metus ar kitą analizuojamą laikotarpį turtas perėjo visus apytakos
etapus. Turto apyvartumas dienomis parodo, kiek dienų turtas išbūna atitinkamame lėšų
apytakos etape. V. Gronskas (2005, p. 25) išskiria tokius turto apyvartumo rodiklius:
trumpalaikio turto, ilgalaikio turto, viso turto apyvartumo rodikliai.
Trumpalaikio turto apyvartumo rodikliai. L. Juozaitienės (2007, p. 160) teigimu,
trumpalaikis turtas – tai turtas, kurį tikimasi sunaudoti per vienerius metus nuo balanso
29
perspektyvos
sudarymo dienos arba per vieną įprastinį įmonės veiklai ciklą. Kiekviena įmonė, nepaisant jos
veiklos pobūdžio, turi jos veiklai reikalingą trumpalaikį turtą. Trumpalaikio turto dydį ir
struktūrą lemia gamybos apimtys, proceso ypatumai, ekonominės sąlygos ir kiti vidiniai bei
išoriniai veiksniai, iš kurių svarbiausias – įmonės pasirinkta trumpalaikio turto valdymo
strategija.
Anot J. Mackevičiaus ir D. Poškaitės (1998, p. 197), nepriklausomai nuo gamybos
pobūdžio trumpalaikis turtas yra varomoji gamybos proceso dalis, be kurios neįmanoma
pagaminti produkcijos ar atlikti paslaugų.
Pasak V. Gronsko (2006, p. 29), trumpalaikio turto apyvartumas daro didelę įtaką
įmonės veiklai. Todėl svarbu apskaičiuoti jo rodiklius, analizuoti jį veikiančius veiksnius,
atskleisti jo spartinimo rezervus. Remiantis įmonės ataskaitomis, galima apskaičiuoti daugelį
trumpalaikio turto apyvartumo rodiklių.
Trumpalaikio turto apyvartumas apskaičiuojamas kartais bei dienomis:
Trumpalaikio turto apyvartumas kartais = (1.15)

Pardavimai ir paslaugos / Trumpalaikis turtas
Trumpalaikio turto apyvartumas dienomis = (1.16)

Trumpalaikis turtas * 365 / Pardavimai ir paslaugos
Trumpalaikio turto apyvartumas kartais bei dienomis rodo, kaip efektyviai naudojamas
bei kas kiek laiko atsinaujina įmonės trumpalaikis turtas. Taip pat jis parodo, ar įmonei
netrūksta savų apyvartinių lėšų (apyvartinio kapitalo). Kuo šis rodiklis yra didesnis, tuo
efektyviau naudojamas trumpalaikis turtas.
Atsargų apyvartumas. L. Juozaitienės (2007, p. 165) nuomone, labai svarbu nuolat
analizuoti atsargų apyvartumo rodiklius, nes didelėms atsargoms sukaupti įmonei reikia daug
pinigų, kita vertus, per mažos atsargos gali sutrikdyti normalų veiklos ciklą. Atsargų
apyvartumas priskiriamas prie trumpalaikio turto apyvartumo ir šis rodiklis apskaičiuojamas
kartais ir dienomis tokiu būdu:
Atsargų apyvartumas kartais = (1.17)
Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina / Vidutinės atsargos
Atsargų apyvartumas dienomis = (1.18)

Vidutinės atsargos * 365 / Pardavimo savikaina
Atsargų apyvartumas kartais parodo, kiek kartų vidutiniškai buvo atnaujinamos atsargos.
Teigiamai vertinamas didelis atsargų apyvartumas, t.y. kai atsargos iš daiktinės formos kuo
greičiau virsta pinigine forma.
30
perspektyvos
Atsargų apyvartumas dienomis parodo, per kiek dienų yra atnaujinamos atsargos norint
parduoti numatytą produkcijos kiekį, taip pat parodo ir mažiausias atsargas, kurių reikia
veiklai vykdyti. Didelis apyvartumo dienomis rodiklis dažniausiai būna tada, kai parduodama
produkcija turi didelę paklausą, kai gerai organizuotas pardavimo procesas, palankios rinkos
sąlygos ir pan. ( Mackevičius 2005, p. 234).
Įsiskolinimo apyvartumo rodikliai. Mokslinėje literatūroje pateikiamos debitorinio
įsiskolinimo bei kreditorinio įsiskolinimo sąvokos. Debitorinio įsiskolinimo apyvartumas
skaičiuojamas kartais ir dienomis pritaikant tokias formules:
Debitorinio įsiskolinimo apyvartumas kartais = (1.19)

Pardavimai ir paslaugos / Per vienerius metus gautinos sumos
Debitorinio įsiskolinimo apyvartumas kartais = (1.20)
Per vienerius metus gautinos sumos * 365 / Pardavimai ir paslaugos
Debitorinio įsiskolinimo apyvartumas kartais parodo, kiek kartų per metus įmonė
surenka savo lėšas atsiskaitymo procese. Debitorinio įsiskolinimo apyvartumas dienomis
parodo ne tik debitorinio įsiskolinimo apyvartumą dienomis, bet ir informuoja apie įmonės
mokėjimų politiką vartotojų atžvilgiu, apie sėkmę išieškant įsiskolinimą.
J. Mackevičiaus (2007, p. 235) teigimu, laisvos rinkos šalyse neišieškoto įsiskolinimo
ribos yra 1 – 2 mėnesiai. Jeigu įsiskolinimas viršija šias ribas, atsiranda pavojus kaupti
įsiskolinimą. LR Statistikos departamentas yra nustatęs šias orientacines debitorinio
įsiskolinimo dienomis reikšmes: labai geras – mažiau kaip 30 dienų, geras – mažiau kaip 45
dienos, patenkinamas – mažiau kaip 60 dienų ir blogas – daugiau kaip 90 dienų. Debitorinio
įsiskolinimo apyvartumas kartais turėtų būti kuo didesnis.
Debitorinio įsiskolinimo apyvartumo rodiklius rekomenduojama lyginti su kreditorinio
įsiskolinimo rodikliais. Kreditorinio įsiskolinimo apyvartumas apskaičiuojamas kartais ir
dienomis:
Kreditinio įsiskolinimo apyvartumas kartais = (1.21)
Pardavimai / Per vienerius metus mokėtinos sumos
Kreditorinio įsiskolinimo apyvartumas dienomis = (1.22)

Per vienerius metus mokėtinos sumos * 365 / Pardavimai
Kreditorinio įsiskolinimo apyvartumas parodo, kaip greitai ar per kokį laiką įmonė
atsiskaito su tiekėjais. Didėjantis kreditorinio įsiskolinimo apyvartumas gali reikšti, kad
tiekėjai vis labiau pasitiki įmonės veikla ir tiki, kad bus atsiskaityta, arba įmonė delsia
atsiskaityti su savo tiekėjais taip didindama savo apyvartinį kapitalą. Mažėjantis apyvartumas
vienareikšmiškai rodo papildomo apyvartumo kapitalo finansavimo poreikį.
31
perspektyvos
Ilgalaikio turto apyvartumo rodikliai. Pasak L. Juozaitienės (2007, p. 146), ilgalaikis

turtas įsigyjamas tam, kad jį naudojant ateityje būtų uždirbamas pelnas. Ilgalaikį turtą sudaro
materialusis ir nematerialusis turtas ir jis yra naudojamas ne trumpiau nei vienerius metus.
Ilgalaikio turto apyvartumas, kaip ir trumpalaikio turto, skaičiuojamas kartais ir dienomis
remiantis tokiomis formulėmis:
Ilgalaikio turto apyvartumas kartais = (1.23)

Pardavimai ir paslaugos / Ilgalaikis turtas
Ilgalaikio turto apyvartumas dienomis = (1.24)

Ilgalaikis turtas * 365 / Pardavimai ir paslaugos
Ilgalaikio turto apyvartumas parodo, kiek vienas ilgalaikio turto litas sukuria pajamų.
Pasak J. Mackevičiaus (2005, p. 236), mažas rodiklio kitimas labiau siejamas su pardavimo
apimties kitimu, didelis rodiklio pasikeitimas dažniausiai priklauso nuo ilgalaikio turto vertės
pasikeitimo.
Viso turto apyvartumo rodiklis paprastai priskiriamas prie ilgalaikio turto apyvartumo
rodiklių. Šis rodiklis skaičiuojamas kartais ir dienomis pagal formules:
Viso turto apyvartumas kartais = (1.25)

Pardavimai ir paslaugas / Visas turtas
Viso turto apyvartumas dienomis = (1.26)
Visas turtas * 365 / Pardavimai ir paslaugos
Viso turto apyvartumo rodiklis parodo, kiek efektyviai įmonė panaudoja turimą turtą
pardavimo procesui garantuoti, t.y. kiek vienas turto litas sukuria pardavimo pajamų. Daugelis
autorių pažymi, kad geras viso turto apyvartumo rodiklis yra 1,6 – 1,8 (Mackevičius,
Poškaitė, 1998, p. 242).
Įmonės veiklos efektyvumas priklauso ne tik nuo turto apyvartumo, bet ir nuo išlaidų
lygio rodiklių, todėl sekančioje dalyje bus atlikta išlaidų lygio ir savikainos analizė.
1.5.2.2. Išlaidų ir savikainos analizė
Anot J. Mackevičiaus (2005, p. 229), išlaidų lygio rodikliai parodo įmonės tam tikros
veiklos (pardavimų, paslaugų, administravimo ir kt.) išlaidų lygį arba kiek tam tikrų išlaidų
tenka vienam pardavimo litui.
Pasak V. Gronsko (2006, p. 35), jie apskaičiuojami pagal pelno (nuostolių) ataskaitos
duomenis, nes joje sukaupta informacija apie įvairių veiklos sričių išlaidas. Prie išlaidų lygio
32
perspektyvos
priskiriami šie rodikliai: parduotų prekių savikainos vienam pardavimų litui rodikliai, veiklos
sąnaudos vienam pardavimų litui rodikliai.
Parduotų prekių savikaina vienam pardavimų litui rodiklis labai reikšmingas, nes iš jo
galima spręsti apie įmonės ūkininkavimo efektyvumą. Šis rodiklis apskaičiuojamas pagal
formulę:
Parduotų prekių savikaina vienam pardavimo litui (PPS 1 Lt)= (1.27)
Parduotų prekių savikaina / Pardavimai ir paslaugos
V. Gronsko (2008, p. 36) teigimu, šis rodiklis pateikia duomenis apie ūkininkavimo
efektyvumą, valdymo tarnybų poveikį išlaidoms, sugebėjimą kontroliuoti išlaidų
formavimąsi. Parduotų prekių savikaina vienam pardavimų litui yra savotiškas taupymo
matas, nes kuo žemesnis jos lygis, tuo daugiau įmonė gauna pelno parduodama produkciją.
Rinkos šalių praktika rodo, kad šio rodiklio ribos yra nuo 50 proc. iki 90 proc., mūsų
sąlygomis tai reikštų 50 – 90 centų 1 pardavimo pajamų litui. Geriausia, kai savikaina,
tenkanti 1 pardavimų litui, neviršija 90 centų, nes tokiu atveju įmonė artėja prie ribos, kai
negalės apmokėti savo pagrindinių išlaidų.
Kitas ne mažiau svarbus rodiklis yra veiklos sąnaudos vienam pardavimų litui:
Veiklos sąnaudos vienam pardavimų litui (VSI 1Lt)= (1.28)

Veiklos sąnaudos / Pardavimai ir paslaugos
Veiklos sąnaudos vienam pardavimo litui rodo ne tik administracinių, bet ir pardavimo
sąnaudų bei bendrųjų sąnaudų vienam pardavimų litui lygį.
Anot J. Mackevičiaus (2005, p. 230), veiklos sąnaudos – tai patirtos per ataskaitinį
laikotarpį išlaidos, susijusios su įprastine įmonės veikla, vykdoma neatsižvelgiant į pardavimo
apimtį, išskyrus finansinę, investicinę ir kitą veiklą. Kuo veiklos sąnaudų vienam pardavimo
litui rodiklio reikšmė yra mažesnė, tuo yra geriau. Manoma, kad jis neturėtų būti didesnis kaip
17 – 18 procentų. Šio rodiklio mažėjimą užtikrina gerai parengta išlaidų mažinimo politika
įvairiuose įmonės padaliniuose.
A. Andrijauskienės (2004, p. 87) teigimu, vertinant įmonę reikia žinoti, kiek įmonei
kainavo konkrečių paslaugų sukūrimas bei pardavimas. Šie paskaičiavimai leidžia įmonei
apsispręsti, kurias paslaugas naudingiau teikti. Kartais net pelningai dirbanti įmonė teikdama
paslaugas patiria nuostolių. Sumažinus jų savikainą, galima didinti pelną.
Vakarų autoriai R. Palimeni, F. Fabozzi, A. Adelberg savikainą apibrėžia kaip piniginę
išraišką išteklių, panaudotų tam tikrais tikslais. Šiame apibrėžime akcentuojami trys dalykai:
1. savikaina įgauna išraišką naudojant išteklius, t.y. nustatant, kiek ir kokių išteklių
sunaudota;
33
perspektyvos
2. sunaudotų išteklių dydis išreiškiamas pinigais;

3. savikaina visada siejama su konkrečiais tikslais ir uždaviniais (Mackevičius, 2003,
p. 172).
A. Andrijauskienės (2004, p. 87) nuomone, pirmiausia reikėtų nustatyti išlaidų
pasiskirstymą pagal atskirus straipsnius ir apskaičiuoti paslaugų, padalinio ar veiklos srities
savikainą. Norint nustatyti paslaugos savikainą, reikia suskaičiuoti visas tiesiogines ir
netiesiogines išlaidas, o priskaičiavus pardavimo išlaidas gaunama pilnoji savikaina.
Savikainos mažinimas yra pagrindinis įmonės tikslas, nes nuo jos priklauso įmonės pelnas.
Savikainos mažinimo veiksniai yra šie:
 paslaugų apimties didinimas – padidinus paslaugų apimtis, mažėja vidutinės ir
pastoviosios išlaidos ir paslaugos vieneto savikaina;
 naujovių diegimas;
 gamtinių išteklių optimalus panaudojimas;
 darbo našumo didinimas – kylant darbo našumui, didėja paslaugų apimtys, todėl
mažėja savikaina.
Pasak J. Lazausko (2005, p. 100), išsami analizė leidžia atskleisti tas ar kitas savikainos
nuokrypio priežastis, įvairių veiksnių įtaką savikainos lygiui ir tuo remiantis taikyti
priemones, padedančias pašalinti nustatytus trūkumus ir pagerinti įmonės darbo ekonominius
rodiklius.
Remiantis J. Mackevičiumi (2003, p. 172), savikaina yra glaudžiai susijusi su visa
įmonės veikla ir ją apibūdinančiais rodikliais: darbo išteklių, turto naudojimo, pelno ir
pelningumo bei kitais ekonominiais rodikliais, todėl paslaugų savikainai turi įtakos kiekvienas
įmonės veiklos pakitimas.
1.5.2.3. Darbo išteklių rodikliai
J. Mackevičiaus ir D. Poškaitės (1998, p. 315 – 316) teigimu, darbas – tai fizinės ir

protinės pastangos, skirtos produkcijai gaminti ar paslaugoms teikti. Labai svarbu, kad
įmonėse būtų sudarytos visos galimybės kuo racionaliau naudoti darbo išteklius siekiant
geriausių darbo rodiklių. Tačiau praktika rodo, kad kai kurios įmonės, blogai organizuodamos
darbą ir nepakankamai panaudodamos darbo išteklius, patiria daug nenumatytų nuostolių.
Todėl labai svarbu tinkamai tvarkyti darbo išteklių rodiklių apskaitą ir nuolat analizuoti, kaip
šie rodikliai formuojasi ir kinta. Pagrindiniai darbo išteklių rodiklių analizės uždaviniai:
1. išsiaiškinti, kaip įmonė apsirūpinusi darbuotojais, kokia jų sudėtis, struktūra,
kvalifikacija ir kt.;
34
perspektyvos
2. analizuoti darbo našumą, jo veiksnius;

3. nustatyti, ar racionaliai naudojamas darbo laikas;
4. ištirti darbo užmokesčio fondo naudojimo efektyvumą, jo struktūrą ir dinamiką;
5. atskleisti įmonės vidinius rezervus geresniam (efektyvesniam) darbo išteklių
naudojimui.
Anot V. Gronsko (2006, p. 77), visi darbo rodikliai apskaitoje skirstomi į tokias
pagrindines grupes: darbuotojų, darbo našumo, darbo užmokesčio.
Darbuotojai yra svarbiausias ir vertingiausias įmonės turtas. Įmonės veiklos
ritmiškumas, kokybė, efektyvumas, finansiniai rodikliai didele dalimi priklauso nuo jos
apsirūpinimo reikiamais darbuotojais.
J. Mackevičiaus (2005, p. 365) teigimu, kiekvienoje įmonėje yra neišvengiama
darbuotojų kaita, vieni darbuotojai yra priimami į darbą, kiti – atleidžiami. Nors kaita yra
natūralus dalykas, tačiau vienose įmonėse ji būna labai didelė, o kitose darbuotojų skaičius
yra pastovus gana ilgą laiką. Darbuotojų skaičius įmonėse nuolat kinta dėl daugelio
priežasčių: dėl įmonės veiklos pobūdžio ir apimties pasikeitimo, naujų technologinių procesų
ir valdymo metodų taikymo, vidaus kontrolės sistemos ir darbo organizavimo tobulinimo ir
kt. Būtent todėl kiekviena įmonė turėtų nemažai dėmesio skirti darbuotojų kaitos analizei, tai
padėtų išsiaiškinti, kodėl darbuotojai palieka darbovietę, ką reikėtų keisti, kad padidėtų
darbuotojų motyvacija dirbti, pagerėtų darbo kokybė. Tam tikslui pasiekti yra skaičiuojami
darbuotojų kaitą apibūdinantis koeficientai:
Darbuotojų apyvartumo koeficientas = (1.29)

Priimtų į darbą darbuotojų sk. + atleistų darbuotojų sk. / Vidutinis sąrašinis darbuotojų sk.
Darbuotojų priėmimo koeficientas =
Priimtų į darbą darbuotojų sk. / Vidutinis sąrašinis darbuotojų sk. (1.30)
Darbuotojų atleidimo koeficientas = (1.31)

Atleistų darbuotojų sk. / Vidutinis sąrašinis darbuotojų sk.
Pasak D. Šleikienės ir I. Klimavičienės (1999, p. 99), visi darbuotojai įmonėse

skirstomi į pagrindinius ir antrinius veiklos darbuotojus. Anot Mackevičiaus ir Poškaitės
(1998, p. 319), darbininkų sudėtis gali būti analizuojamos pagal tokius požymius: amžių ir
išsilavinimą.
Vienas svarbiausių rodiklių, atliekant darbo išteklių panaudojimo analizę įmonėje, yra
darbo našumas. Šis rodiklis, parodantis produkcijos gamybos darbo jėgos išlaidas, yra ypač
svarbus, nes nuo jo priklauso kiti rodikliai (uždirbtas pelnas, pardavimo savikaina ir kt.)
35
perspektyvos
(Bagdžiūnienė, 2006, p. 103). Darbo našumo rodiklis praktikoje skaičiuojamas kaip

pagamintos produkcijos (vienetais) ir darbuotojų skaičiaus santykis:
Natūrinis darbo našumo rodiklis = (1.32)

Pagaminta produkcija / Vidutinis sąrašinis darbuotojų sk.
Darbo užmokesčio fondas yra labai svarbus įmonės veiklos rodiklis. Nuo šio fondo
sudarymo ir naudojimo priklauso darbuotojų darbo našumas, gamybos apimtis ir produkcijos
kokybė, kiti veiklos rodikliai ir galutiniai rezultatai. Todėl visiškai reikia sutikti su nuomone,
kad kiekvienoje įmonėje labai svarbu pasiekti, jog darbo užmokesčio fondas padėtų kuo
sparčiau didinti įmonės sukuriamos produkcijos kiekį, o jo paskirstymas darbuotojams
skatintų juos efektyviau dirbti (Mackevičius, 2005, p. 378).
Kiekviena įmonė savo veikloje patiria didesnę ar mažesnę riziką, todėl įvertinus veiklos
analizės rodiklius ne mažiau svarbu numatyti įmonės veiklos perspektyvas ir tęstinumą.
1.6. Įmonės veiklos perspektyvų vertinimas ir bankroto diagnostika
Norint sėkmingai įvertinti įmonės veiklos ekonominį efektyvumą, neužtenka apsiriboti

tik praėjusio laikotarpio įvertinimu. Sparčiai keičiantis aplinkos sąlygoms kiekviena įmonė
turi kurti ateities planus, numatyti būsimus įvykius, galimą grėsmę ir riziką, t.y. prognozuoti
įmonės veiklą.
S. Stoškaus ir D. Beržinskienės (2005, p. 210) teigimu, prognozavimas yra ateities
įvykių ir tendencijų numatymas, turintis svarbų poveikį įmonės, organizacijos
funkcionavimui, priimant sprendimus. Pagrindinis ateities įvykių prognozavimo aspektas yra
sugebėjimas išskirti aplinkybes, esančias individualiose sprendimų situacijose.
Kaip teigia J. Mackevičius (2005, p. 451), prognozavimo metu nustatomos įmonės
silpnosios pusės, ištiriami veiksniai, darantys įtaką įmonės veiklos efektyviam
funkcionavimui, sukaupiama papildomos informacijos apie įmonės veiklos galimybes ir, o tai
svarbiausia, pateikiamos gairės tolesnei įmonės veiklos plėtrai. Prognozavimą galima įvertinti
ir kaip prevencinę priemonę siekiant nustatyti pavojų bei grėsmę ir užkirsti jiems kelią,
siekiant atrasti nepanaudotus įmonės plėtros rezervus.
1.6.1. Įmonės veiklos prognozavimo būdai ir metodai
Anot V. Boguslausko (1999, p. 55), prognozavimas – tai būsimos nagrinėjamojo

proceso eigos nustatymas atsižvelgiant į turimą praktinį patyrimą ir priimtas teorines
prielaidas.
36
perspektyvos
Pasak J. Mackevičiaus (2005, p. 451), prognozuoti – tai nereiškia vien tik numatyti
ateities įvykius, bet ir mėginti juos paveikti.
Prognozavimo metodai gali būti pasirenkami labai įvairūs – nuo elementarių procedūrų
iki sudėtingos analizės. Literatūroje prognozavimo metodai klasifikuojami įvairiai.
Dažniausiai paplitęs jų skirstymas į kokybinius ir kiekybinius priklausomai nuo to, kokia
informacija jie grindžiami (Sakalas, Vanagas, Martinkus, Neverauskas, Prokopčiukas,
Venskus, Virvilaitė, Ivaškienė, 2000, p. 122).
Pasak S. Stoškaus ir D. Beržinskienės (2005, p. 212), kiekybiniai metodai analizuoja
objektyvius ir patikimus dažniausiai praėjusių laikotarpių duomenis. Tuo remiantis sudaromi
atitinkami modeliai. Taikant šiuos metodus, galima išvengti nukrypimų dėl individualių
žmonių savybių, šališkumo. Taikant kokybinius metodus, didėja personalo motyvacija,
galima sudaryti prognozes per labai trumpą laiką. Svarbu pripažinti, kad visi prognozavimo
metodai yra ekstrapoliaciniai, t.y. išvados gaunamos stebint įvykius ir tendencijas, įvykius
praeityje. Tačiau, sparčiai keičintis ekonominėms rinkos sąlygoms, reikalingi duomenys
dažnai būna pasenę, o nauja informacija neprieinama. Praėjusių laikotarpių duomenų kartais
gali visai nebūti. Taip pat pasitaiko, kad prognozė turi būti parengta labai greitai ir nėra laiko
rinkti bei analizuoti kiekybinių duomenų. Visais šiais atvejais laikomasi vyraujančios
nuomonės ir prognozė grindžiama patirtimi.
Anot A. Sakalo (2000, p. 122), kokybiniams, arba subjektyviems, metodams reikia
„jautrios – subjektyvios“ informacijos: administracijos, pardavėjų, vartotojų, vadybininkų ir
personalo, ekspertų nuomonės.
Administracijos nuomonės metodas svarbus rengiant ilgalaikius įmonės planus ar
kuriant naują prekę.
Pardavėjų nuomonė – tai vienas patikimiausių informacijos šaltinių, nes jie turi
tiesioginių kontaktų su vartotojais.
Vartotojų apklausa reikalauja, kad vartotojai nurodytų būsimus savo pirkimo planus.
Vadybininkų ir personalo nuomonės, arba Delfų metodo, esmė ta, kad vadybininkas
gali pasitelkti įmonės personalą prognozei parengti, t.y. respondentams užduodami konkretūs
klausimai, į kuriuos pateikiami argumentuoti atsakymai.
Ekspertų nuomonės metodas yra vienas iš labiausiai paplitusių kokybinių prognozavimo
metodų. Metodas tinka prognozuoti naujų ir esamų prekių pardavimą per pardavimo agentus
arba naujose rinkose.
S. Martišiaus (2000, p. 12 – 13) teigimu, kiekybinius prognozavimo metodus galima
suskirstyti į šias grupes: ekstrapoliacijos metodas, ekonometriniai metodai ir skaičiavimai,
matriciniai modeliai. Darbe naudojamų metodų formulės ir lygtys pateikiamos 2 priede.
37
perspektyvos
Ekstrapoliacijos metodai – tai pirmiausia įvairūs dinaminių eilučių statistiniai

išgyvenimo būdai; jais naudojantis dabartiniai dėsningumai perkeliami į ateitį. Ekstrapoliacija
– pakankamai efektyvus metodas sudarant pirminius prognozių variantus, ateities projektus.
Įvairios trendo funkcijos – tai ekonominių reiškinių dinamikos perspektyvinės ir
retrospektyvinės analizės, prognozavimo įvadas. Ekstrapoliacijai atlikti elementariausios,
dažniausiai naudojamos trendo funkcijos yra tiesinė paprastoji eksponentinė ir logaritminė
kreivės, rodiklinė funkcija bei įvairaus tipo hiperbolės. Visų jų parametrai lengvai
apskaičiuojami naudojant mažiausių kvadratų metodą. Ekstrapoliuojant sudėtingesnius
socialinius procesus, reikia naudoti trendo funkcijas, kurių parametrai apskaičiuojami
nenaudojant mažiausių kvadrato metodo, nes čia jis sunkiai pritaikomas (žiūrėti 2 priedą).
Ekonometrinis metodas yra tam tikras skaičius tarpusavyje susietų lygčių, į kurias įeina
prognozuojami kintamieji, apibrėžiami kaip ekonominiai vienetai. Literatūroje esama
nuomonių, kad paprastoji tiesinė regresija yra vienas iš sudėtinės regresijos variantų, o
sudėtinė regresija laikoma ekonometriniu metodo variantu. Ekonometriniais metodais
prognozuojami egzogeniniai (nesuvaldomi) ekonominės sistemos veiksniai (Sakalas, 2000, p.
124).
Anot S. Stoškaus ir D. Beržinskienės (2005, p. 226), be ekstrapoliacijos ir
ekonometrinių metodų, galima būtų dar kalbėti ir apie matricinius kiekybinio prognozavimo
modelius, tačiau šie yra gana sudėtingi, nors daug kur naudojami.
1.6.2. Bankroto diagnostika
Pasak A. Valackienės (2006, p. 161), nė viena įmonė nėra garantuota, kad jos veikla
visą laiką bus tęsiama, jos paslaugos nuolat turės paklausą, o dėl paklausos svyravimų
nereikės keisti veiklos mąsto, atleisti darbuotojų, daryti papildomų išlaidų ir pan. Įmonių
vadovai, siekdami didesnio pelno, imasi rizikingos veiklos, o nenorintys rizikuoti dažniausiai
merdi arba, neišlaikę konkurencijos, bankrutuoja. Todėl įmonių vadovai turi mokėti įvertinti
savo verslo riziką, žinoti jos ribas ir neperžengti jų, kad nepatirtų bankroto (Mackevičius,
Poškaitė, 1999, p. 49).
Ekonomikos terminų ir sąvokų žodyne (1999, p. 18) bankrotas apibūdinamas kaip
įmonės finansinė padėtis, kuriai esant ji nepajėgia apmokėti skolų ir vykdyti kitų turtinių
įsipareigojimų. Lietuvos Respublikos bankroto įstatyme bankrotas apibrėžiamas kaip
nemokios įmonės būsena, kai įmonės teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje
vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka (LR įmonių bankroto įstatymas, 2001).
38
perspektyvos
E. Buškevičiūtės ir I. Mačerinskienės (2007, p. 99) teigimu, bankrotą gali sukelti išorinės

ir vidinės priežastys. Esant nestabiliai krašto ekonominiai padėčiai, didelę įtaką bankroto
situacijai atsirasti daro išorinė aplinka: infliacija, mokesčių ir kiti įstatymai, valiutų santykio
pakitimai bei kitos priežastys. Infliacija sąlygoja kainų pakėlimą, nacionalinės valiutos
perkamosios galios mažėjimą, dėl jos ima svyruoti banko kreditų palūkanos, muitų ir kitų
mokesčių dydžiai, keičiasi samdomo darbo apmokėjimo sąlygos bei parduodamų prekių kainos,
mažėja jų paklausa, vadinasi, ir pardavimai bei pelnas. Įmonės veiklos sėkmingumas priklauso
ne tik nuo išorinių veiksnių, bet ir nuo įmonės vidaus valdymo politikos aspektų, tokių kaip
motyvacijos politikos, gaminių ir paslaugų kokybės valdymo, marketingo strategijos ir t.t. Visi
išvardyti veiksniai sudaro prielaidas įmonės finansinei grėsmei atsirasti, t. y. bankroto
procedūroms inicijuoti (Valackienė, 2006, p. 163).
J. Mackevičius ir A. Rakštelienė (2005, p. 27) teigia, kad vienas efektyviausių bankroto
diagnostikos ir prevencijos būdų yra įmonių veiklos analizė. Kiekviena įmonė bankrutuoja
savaip, nes jos veiklai turi įtakos skirtingos priežastys, veiksniai ir aplinkybės. Tačiau yra
vienas universalus būdas išvengti bankroto – tai sistemingai atliekama įmonių veiklos analizė.
Ji padeda geriau suvokti įmonėje vykstančius reiškinius ir procesus, o svarbiausia – priimti
geriausius valdymo sprendimus esant ribotiems ištekliams ir neribotoms reikmėms
(Mackevičius, Poškaitė, 1998, p. 11). Sėkmingai atliekama įmonių veiklos analizė yra
universalus būdas bankroto išvengti. Todėl labai svarbu, kad įmonių vadovai daugiau dėmesio
skirtų įmonių veiklos analizei, o analitikai ieškotų tinkamiausių analizės metodikų bankrotams
prognozuoti. Remiantis konkrečiais bankroto prognozavimo modeliais, galima sumažinti ar net
pašalinti bankroto grėsmę, priimti veiksmingus strateginius sprendimus (Bivainis, Gaškaitė,
2000, p. 51).
J. Mackevičiaus (2005, p. 430 – 433) nuomone, įmonių bankrotui prognozuoti tinka viena
iš finansinės analizės krypčių, t. y. finansinių ataskaitų (balanso, pelno (nuostolių), pinigų
srautų) straipsnių pokyčių tyrimas. Dideli svarbiausių straipsnių pokyčiai įtakoja įmonės
finansinį stabilumą. Finansinių ataskaitų straipsnių ir jų pokyčių nagrinėjimas ir vertinimas
leidžia ne tik atskleisti kai kuriuos įmonės veiklos trūkumus, bet ir numatyti kitas analizės
kryptis. Viena iš jų – įvairių finansinių santykinių rodiklių skaičiavimas ir jų vertinimas
bankroto tikimybės aspektu. Finansinių santykinių rodiklių taikymas yra vienas iš paprasčiausių
ir galbūt tiksliausių būdų įmonių bankroto tikimybei apskaičiuoti.
Pasak S. Šleikienės ir I. Klimavičienės (1999, p. 94), atlikta nemažai bandymų siekiant
rasti kompleksinį įmonės būklės indikatorių. Efektyviausias būdas bankroto tikimybei įvertinti
yra Z modelis, dar vadinamas Altman modeliu. Modelio esmė yra ta, kad, įvertinant
santykinius rodiklius, išvedamas apibendrinimas – Z koeficientas. Didžiausių laimėjimų šioje
39
perspektyvos
srityje yra pasiekęs Edvardas Altmanas. Jis pirmasis sėkmingai panaudojo minėtąją analizę
siekdamas diagnozuoti bankroto tikimybę įmonėje. Kurdamas modelį, autorius 1968 m. ištyrė
66 kompanijas (33 bankrutavusias ir 33 sėkmingai dirbančias) ir išanalizavo 22 rodiklius,
apibūdinančius šių kompanijų finansinę būklę. Pirmasis tyrimo rezultatas buvo formulė su 22
kintamaisiais. Tada kintamasis, kuris mažiausiai skyrėsi tarp bankrutavusių ir sėkmingai
dirbančių įmonių, buvo panaikintas. Funkcijos sudarymo ir kintamojo panaikinimo ciklas buvo
kartojamas tol, kol liko 5 kintamieji. Šia formulę autorius pavadino Z modeliu (žiūrėti 3
priedą) (Mackevičius, 2005, p. 435).
Anot G. Smalensko (2000, p. 129), remiantis Altman modeliu galima prognozuoti, kokia
tikimybė, kad nagrinėjama bendrovė per artimiausią laikotarpį turi tendenciją bankrutuoti.
Pagal šį modelį bankroto tikimybę prieš vienerius metus galima numatyti 90 proc., prieš dvejus
metus – 70 proc. ir prieš trejus metus – 50 proc. tikslumu. Rodikliai turi būti tiriami kelerius
metus, tai yra, turi būti lyginami ir prognozuojami jų kitimai. Visų santykinių rodiklių,
naudojamų bankrotui prognozuoti, trūkumas tas, kad jie neparodo bankroto priežasčių ir jas
sąlygojančių veiksnių.
Be minėtų modelių bankroto tikimybei apskaičiuoti galima taikyti ir kitus, mažiau
populiarius modelius. Vienas iš jų – R. Taffler modelis. 1977 m. anglų mokslininkas Taffler
pagal Didžiosios Britanijos įmonių, kurių akcijos kotiruojamos biržoje, duomenis pasiūlė
tokią bankroto grėsmės modelio analitinę (Mackevičius, 2005, p. 438):
Z = 0,53K1 + 0,13K2 + 0,18K3 + 0,16K4 (1.33)
K1 = pelnas neatskaičiavus mokesčių / trumpalaikiai įsipareigojimai,

K2 = trumpalaikis turtas / įsipareigojimai;
K3 = trumpalaikiai įsipareigojimai / turtas;
K4 = pajamos / turtas.
Anglų mokslininkas R. Lis (1973) pagal Didžiosios Britanijos įmonių duomenis gavo
tokią bankroto grėsmės įvertinimo modelio išraišką:
Z = 0,063K1 + 0,092K2 + 0,057K3 + 0,001K4 (1.34)
Z koeficiento ribinė riba 0,037.

Žymus kanadiečių ekonomistas G. Springate, Altman pasekėjas, 1978 m. sukūrė savo
bankroto tikimybės nustatymo modelį. Jo modelis, apskaičiuotas remiantis multiplikacine –
diskriminacine analize, atrenkant 4 iš 19 reikšmingiausių finansinių rodiklių, leidžia atskirti
bankrutuojančias įmones nuo nebankrutuojančių. Bankroto tikimybei nustatyti galima taikyti 4
rodiklių Springate modelį (Grigaliūnienė, Cibulskienė, 2004, p. 106).
40
perspektyvos
Z = 1,03A + 3,07B + 0,66C + 0,4D (1.35)
A = apyvartinis kapitalas / turtas;

B = pelnas prieš apmokestinimą / turtas;
C = pelnas prieš apmokestinimą / trumpalaikiai įsipareigojimai;
D = pardavimo pajamos / turtas.
Bankroto tikimybė maža kai Z>0,862; didelė kai Z<0,862.
Išanalizavus įmonės veiklos perspektyvų būdus ir metodus galima teigti, kad remiantis
prognozavimo metodais yra nustatomos įmonės silpnosios pusės, ištiriami veiksniai, darantys
įtaką įmonės veiklos efektyviam funkcionavimui, sukaupiama papildomos informacijos apie
įmonės veiklos galimybes, ir, o tai svarbiausia, pateikiamos gairės tolesnei įmonės veiklos
plėtrai.
1.7. Teorinės dalies apibendrinimas
Pirmojoje darbo dalyje teoriniais aspektais apibūdinama monopolinės įmonės sąvoka ir

išskiriami pagrindiniai jos bruožai. Pabrėžiama, kad monopolinės įmonės valdo svarbiausias
ūkio šakas, tokias kaip paštas, energija, vandens tiekimas. Taip pat akcentuojamos natūralios
monopolijos, kurioms priskiriama ir pašto paslaugas teikianti įmonė.
Nagrinėjant įmonės veiklos ekonominės analizės teorinius aspektus, pateikiama veiklos
ekonominio vertinimo samprata ir svarba, kurią galima apibūdinti kaip objektyvų ir visapusį
įmonės veiklos tyrimą siekiant įmonės vadovybės nustatytų tikslų. Įmonės veiklos ekonominės
analizės svarba ta, kad ji leidžia įvertinti įmonę kaip savarankišką sistemą, koordinuojančią
struktūrinių padalinių veiklą. Toliau apibūdinami veiklos ekonominės analizės metodai ir būdai,
kurie skirstomi į tradicinius, matematinius, euristinius (psichologinius) ir specifinius analizės
metodus. Analizuojama finansinės analizės reikšmė bei panaudojimas atliekant ekonominę
analizę. Toliau darbe aptariami ir analizuojami ekonominės analizės rodikliai. Akcentuojami
veiklos efektyvumo rodikliai, kuriuos geriausiai apibūdina turto (trumpalaikio ir ilgalaikio)
apyvartumo ir išlaidų lygio rodikliai, taip pat pateikiami darbo išteklių, pelningumo ir mokumo
rodikliai. Atskleidžiama teikiamų paslaugų savikaina, kuri apibūdinama kaip piniginė išraiška
išteklių, panaudotų tam tikrais tikslais. Pateikta prognozavimo nauda, būdai ir metodai.
Pabrėžiama, jog prognozavimo metodai skirstomi į kiekybinius ir kokybinius. Apibūdinama
bankroto prognozavimo metodika ir akcentuojama tai, kad remiantis šiais modeliais galima
sumažinti ar net pašalinti bankroto grėsmę bei priimti veiksmingus strateginius sprendimus.
41
perspektyvos
Antroje darbo dalyje bus atliekama AB „Lietuvos paštas“ veiklos ekonominė analizė bei
numatomos tolesnės įmonės veiklos perspektyvos.
2. AKCINĖS BENDROVĖS „LIETUVOS PAŠTAS“ VEIKLOS

EKONOMINĖ ANALIZĖ IR PERSPEKTYVŲ VERTINIMAS
2.1. AB „Lietuvos paštas“ charakteristika
AB „Lietuvos paštas“ yra viena seniausiai dirbančių bei sėkmingai plečiančių savo
veiklą Lietuvos įmonių. AB „Lietuvos paštas“ yra vienintelis universaliųjų pašto paslaugų
(toliau – UPP) teikėjas šalyje ir jos misija yra užtikrinti vartotojams patikimas, prieinamas bei
jų poreikius tenkinančias paslaugas ir dalyvauti kuriant komunikuojančią visuomenę.
Pagrindiniai bendrovės tikslai yra teikti universaliąsias, rezervuotąsias, kitas pašto,
pasiuntinių, finansines paslaugas, teikti kitas paslaugas ir vykdyti kitą veiklą, siekti pelno,
racionaliai naudoti bendrovės lėšas, turtą bei kitus išteklius, užtikrinti turtinius ir neturtinius
akcininko interesus.
Įmonė savo veiklą pradėjo 1992 m. sausio 2 d. ir buvo pavadinta valstybės įmone
„Lietuvos paštas“. Buvo įkurtas 51 filialas: 47 miestų ir rajonų paštai, Vyriausybinio ir
specialiojo pašto centras, Pašto pervežimo centras, Ryšių autocentras bei leidybos centras
„Pašto ženklas“. Tuo metu Lietuvoje buvo 1071 paštas ir dirbo 11777 darbuotojai. Nuo 1992
m. Lietuva yra viena iš 191 Pasaulinės pašto sąjungos narių, o AB „Lietuvos paštas“ yra
Baltijos šalių paštų sąjungos bei Europos valstybių pašto operatorių asociacijos narys ir
dalyvauja Šiaurės šalių paštų sąjungos darbo grupių ir komiteto veikloje.
2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos pašto įstatymas, kuris
nustato pašto veiklos teisinius pagrindus, pašto paslaugų teikėjų teises ir pareigas, pašto
paslaugų naudotojų ir teikėjų santykius bei atsakomybę už šio Įstatymo pažeidimus.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo išleistu Lietuvos Respublikos valstybės
įmonės „Lietuvos paštas“ pertvarkymo į akcinę bendrovę „Lietuvos paštas“ įstatymu ir
atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo (Žin., 1994,
Nr. 102 – 2049; 2004, Nr. 4 – 24; 2005, Nr. 122 – 4360) 19 ir 23 straipsnius, Lietuvos
Respublikos susisiekimo ministerija 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3 – 587 „Dėl
valstybės įmonės „Lietuvos paštas“ pertvarkymo į akcinę bendrovę „Lietuvos paštas“
pertvarkė nuo 2006 m. sausio 3 d. valstybės įmonę „Lietuvos paštas“ į akcinę bendrovę
„Lietuvos paštas“. Pakeitus Lietuvos pašto statusą, akcinės bendrovės veiklos paskirtis liko ta
42
perspektyvos
pati – siekti pelno užtikrinant universaliųjų pašto paslaugų prieinamumą Lietuvoje, patikimai
ir efektyviai teikiant pašto paslaugas individualiems ir verslo klientams bei plečiant
netradicines pašto paslaugas, vidaus rinkoje teikti pašto ir kitas paslaugas.
AB „Lietuvos paštas“ įstatinis kapitalas yra 239 474 229 litai, padalytas į 239 474 229
akcijas. Vienos akcijos nominali vertė yra 1 litas. Visos akcijos – paprastosios vardinės
akcijos, kurių savininkė yra valstybė. Įgyvendinant valstybei nuosavybės teise priklausančių
akcijų suteikiamas teises bendrovėje, valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos susisiekimo
ministerija. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Pagal AB
„Lietuvos paštas“ įstatus, bendrovės valdymo organus sudaro visuotinis akcininkų
susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir bendrovės vadovas. AB „Lietuvos paštas“ įstatai
buvo įregistruoti 2008 m. liepos 23 d. Juridinių asmenų registre. Savo veikloje bendrovė
vadovaujasi Lietuvos Respublikos konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu,
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nutarimais, bendrovės organų sprendimais, bendrovės įstatymais, kitais teisės
aktais. Kiekvienais metais nepriklausomą auditą atlieka išorės auditoriai. Bendrovės
finansiniai metai yra kalendoriniai metai ir jos veiklos laikotarpis yra neribotas.
2009 m. sausio 16 d. Lietuvos pašto valdyba nutarimu Nr. 1 – 1 patvirtino naują
bendrovės valdymo struktūrą nuo 2009 m. balandžio 1 d., kurioje 10 apskričių centrinių paštų
pakeitė penki filialai: Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus. AB „Lietuvos paštas“
valdymo struktūros schema pateikiama 4 priede.
Šiuo metu bendrovės paštų tinklą sudaro 954 UPP teikimo vietos: 862 stacionarieji
paštai (miestuose – 225, kaimuose – 637), 12 jų poskyrių (miestuose – 7, kaimuose – 5) ir 16
kilnojamųjų paštų – 80 UPP teikimo vietų. Šiuo metu paslaugos teikiamos šešias dienas per
savaitę (pirmadieniais – šeštadieniais) – 703 arba 73,7 procento UPP teikimo vietų, penkias
dienas per savaitę (antradieniais – šeštadieniais) 235 arba 24,6 procento UPP teikimo vietų,
penkias dienas per savaitę (pirmadieniais – penktadieniais) – 15 arba 1,6 procento UPP
teikimo vietų ir septynias dienas per savaitę – 1 UPP teikimo vietoje.
2.2. AB „Lietuvos paštas“ pajamų ir išlaidų analizė

2.2.1. AB „Lietuvos paštas“ pajamų analizė
AB „Lietuvos paštas“ bendrųjų pajamų pokyčiai 2005 – 2009 m. pateikti 2.1 paveiksle.
Iš pateikto paveikslo matyti, kad pajamos visu analizuojamu laikotarpiu tolygiai didėjo ir
43
perspektyvos
išaugo nuo 160,6 mln. Lt (2005 m.) iki 223,5 mln. Lt (2009 m.), t.y. 39,2%. Didžiausias
pajamų padidėjimas matomas nuo 2007 m. iki 2008 m., t.y. 31,9 mln. Lt arba 17,67%.
2009 223525
2008 212506
2007 180591
2006 168152
2005 160603
0 50000 100000 150000 200000 250000

Tūkst. Lt
2.1 pav. AB „Lietuvos paštas“ pajamų dinamika 2005–2009 metais
Bendrovės bendrosios pajamos susideda iš pagrindinės veiklos, kitos veiklos ir

finansinės – investicinės veiklos pajamų. 2005 – 2009 m. pajamų struktūra pateikta 2.2 pav.
100
80
60
Proc.
40
20
0
2005 2006 2007 2008 2009
Pagrindinė veikla (proc.) 97,5 97,26 97,2 88,52 96,37
Kita veikla (proc.) 2,19 2,35 2,18 10,38 2,8
Finans inė - investicinė 0,31 0,39 0,62 1,1 0,83
veikla (proc.)
2.2 pav. AB „Lietuvos paštas“ pajamų struktūra 2005 – 2009 m.
2.2 pav. pateikti duomenys leidžia teigti, kad nagrinėjamu laikotarpiu AB „Lietuvos
paštas“ didžiausią pajamų dalį visose pajamose sudarė pagrindinės veiklos pajamos, t.y. apie
97%. Per visą analizuojamą laikotarpį pagrindinės veiklos pajamų užimama dalis sumažėjo
nežymiai – nuo 97,5% (2005 m.) iki 96,37% (2009 m.), t.y. 1,1 procentinio punkto.
44
perspektyvos
Kitos veiklos pajamų lyginamasis svoris visose pajamose buvo nežymus ir per visą
analizuojamą laikotarpį padidėjo 0,6 procentinio punkto, t.y. nuo 2,2% (2005 m.) iki 2,8%
(2009 m.). Didžiausias augimas buvo 2008 m. (kada užimama dalis padidėjo 8,2 procentinio
punkto) dėl tais metais pardavus ilgalaikį turtą apskaityto kitoje veikloje pelno (perleidus
ilgalaikį turtą).
Finansinės – investicinės veiklos pajamos 2005 – 2008 m. didėjo nuo 0,31% (2005 m.)
iki 0,8% (2009m). 2008 m. finansinės – investicinės veiklos pajamų užimama dalis buvo
išaugusi iki 1,1% dėl uždirbtų didesnių palūkanų už indėlius bei apskaitytos teigiamos valiutų
kurso įtakos.
Kadangi AB „Lietuvos paštas“ didžiausią lyginamąją pajamų dalį sudaro pajamos iš
pagrindinės veiklos, todėl didesnis dėmesys bus skiriamas būtent joms. Pagrindinės veiklos
pajamų dinamika atvaizduota 2.3 paveiksle.
2009 215418
2008 188100
2007 175544
2006 163556
2005 156597
0 50000 100000 150000 200000 250000

Tūkst. Lt
2.3 pav. Pagrindinės veiklos pajamų dinamika 2005 – 2009 metais
Kaip matyti iš 2.3 pav. pateiktų duomenų, pagrindinės veiklos pajamos per visą
analizuojamą laikotarpį didėjo tolygiai ir išaugo 58,8 mln. Lt (37,5%) nuo 156,6 mln. Lt
(2005 m.) iki 215,4 mln. Lt (2009 m.). Ženkliausias pajamų padidėjimas matomas 2008 –
2009 m., kuriam įtakos turėjo 2008 m. padidinti pašto paslaugų tarifai ir kito piniginio
tarpininkavimo (finansinių) paslaugų pajamų išaugimas.
AB „Lietuvos paštas“ pagrindinės veiklos pajamoms priskiriamos pajamos iš
universaliųjų pašto paslaugų, kitų pašto paslaugų, pasiuntinių paslaugų, kito piniginio
tarpininkavimo (finansinės) paslaugos ir kitos paslaugos. Pagrindinės veiklos pajamų
struktūra 2005 – 2009 m. pateikta 2.4 pav.
45
perspektyvos
100%
22,04 22,06 22,91
32,29 29,30
80%
21,40 25,76 27,41
23,99
60% 22,92 4,86
4,16 5,20 5,45
3,88 6,82 2,00
40% 0,34 0,48 3,59
40,57 42,07 44,88 44,98 40,64

20%
0%
2005 2006 2007 2008 2009
Kitos paslaugos
Kito piniginio tarpininkavimo (finansinės) paslaugos
Pasiuntinių paslaugos
Kitos pašto paslaugos
Universaliosios pašto paslaugos
2.4 pav. Pagrindinės veiklos pajamų struktūra 2005 – 2009 m.
2.4 paveikslo duomenys leidžia teigti, kad didžiausią lyginamąją pajamų dalį pagrindinės
veiklos pajamose sudaro pajamos iš universaliųjų pašto paslaugų ir siekia 40 – 45% visų
pagrindinės veiklos pajamų. Kitą didžiausią užimamą dalį pagrindinės veiklos pajamose sudaro
kitos paslaugos, kurios užima 22 – 32%, ir kito piniginio tarpininkavimo paslaugos, užimančios
23 – 28% visų pagrindinės veiklos pajamų.
Kadangi didžiausius pagrindinės veiklos pajamų pokyčius sąlygojo universaliosios pašto
paslaugos, kitos paslaugos ir piniginio tarpininkavimo (finansinės) paslaugos, todėl, siekiant
nustatyti jų kitimo priežastis, šių paslaugų pajamos bus analizuojamos išsamiau 2.5 pav.
59037
2009 49362
87556 Kito piniginio
48447 tarpininkavimo
2008 41495 (finansinės)
84603
paslaugos
37568 Kitos paslaugos
2007 38690
78778
39237
2006 47927 Universaliosios
68809
pašto paslaugos
35894
2005 50562
63538
0 20000 40000 60000 80000 100000

Tūkst. Lt.
2.5 pav. Universaliųjų pašto paslaugų, kitų paslaugų ir piniginio tarpininkavimo

paslaugų pajamų dinamika 2005 – 2009 m.
46
perspektyvos
Kaip matyti iš 2.5 pav. pateiktų duomenų, didžiausias universaliųjų pašto paslaugų
pajamų padidėjimas matomas 2006 – 2007 m., t.y. padidėjo 9969 tūkst. Lt arba 14,49%. Tam
įtakos turėjo registruotųjų pašto korespondencijos siuntų kiekio padidėjimas Lietuvoje
14,57%, tai lėmė 3828 tūkst. Lt pajamų padidėjimą, ir pašto korespondencijos iki 2 kg kiekio
padidėjimas 3,31%, kas įtakojo šių pajamų augimą 9304 tūkst. Lt.
Pagrindinės veiklos nemažą lyginamąją pajamų dalį sudarė pajamos iš kitų paslaugų,
kurios per analizuojamą 2005 – 2009 m. laikotarpį kito netolygiai. 2005 – 2007 m. pajamos
sumažėjo nuo 50562 tūkst. Lt (2005 m.) iki 38690 tūkst. Lt (2008 m.), t.y. 11872 tūkst. Lt
arba 23,48%. Tai įtakojo mažmeninės ir komisinės prekybos pajamų sumažėjimas 4816 tūkst.
Lt, kurį lėmė Lietuvos šalies ūkio augimo tempų mažėjimas, ūkio subjektų sąnaudų taupymas
ir mažėjanti klientų perkamoji galia. Nuo 2007 m. kitų paslaugų pajamos pradėjo didėti ir iki
2009 m. padidėjo 10672 tūkst. Lt. Pajamų augimą lėmė padidėję periodinių leidinių
prenumeratos, neadresuotos reklamos ir konsignacinių siuntų tarifai.
Kito piniginio tarpininkavimo (finansinių) paslaugų pajamos analizuojamu laikotarpiu
padidėjo 23143 tūkst. Lt arba 64,48 %, tam įtakos turėjo iš pensijų, pašalpų ir kitų išmokų
gautos pajamos, kurios 2005 – 2009 m. padidėjo 15969 tūkst. Lt arba 126,64 %, bei įmokų,
mokesčių priėmimas ir išmokų išmokėjimas – nuo 2007 m. padidėjus jų tarifams, pajamos
išaugo 6171 tūkst. Lt arba 30,39%.
2.2.2. AB „Lietuvos paštas“ sąnaudų analizė
AB „Lietuvos paštas“ sąnaudų pokyčiai 2005 – 2009 m. pateikti 2.6 paveiksle.
2009 252144
2008 209961
2007 188883
2006 167327
2005 157284
0 50000 100000 150000 200000 250000 300000

Tūkst. Lt.
2.6 pav. AB „Lietuvos paštas“ sąnaudų dinamika 2005 – 2009 m.
47
perspektyvos
Iš 2.6 pav. pateiktos informacijos matyti, kad sąnaudos per visą analizuojamą laikotarpį
didėjo ir per 2005 – 2009 m. išaugo 60,31%. Didžiausias sąnaudų padidėjimas matomas 2009
m., kada jos išaugo 42183 tūkst. Lt arba 20,1%.
Norint nustatyti sąnaudų kitimo priežastis, jos buvo išanalizuotos pagal veiklas.
Sąnaudų struktūra pateikta 2.7 pav.
100
80
Proc. 60
40
20
0
2005 2006 2007 2008 2009
Pagrindinė veikla (proc.) 98,62 98,79 98,67 98,31 98,9
Kita veikla (proc.) 1,07 1,04 0,99 1,14 0,64
Finansinė - investicinė 0,31 0,17 0,34 0,55 0,46
veikla (proc.)
2.7 pav. AB „Lietuvos paštas“ sąnaudų struktūra 2005 – 2009 m.
2.7 paveikslo duomenys leidžia teigti, kad 2005 – 2009 m. AB „Lietuvos paštas“
didžiausią sąnaudų dalį sudarė pagrindinės veiklos sąnaudos, užėmusios apie 99% visų
sąnaudų. Visu analizuojamu laikotarpiu pagrindinės veiklos sąnaudos svyravo nežymiai ir jų
užimama sąnaudų dalis visose sąnaudose padidėjo tik 0,28 procentinio punkto.
Kitos veiklos sąnaudų lyginamasis svoris visose sąnaudose buvo nežymus – visu
analizuojamu laikotarpiu sudarė apie 1% visų įmonės patiriamų sąnaudų.
Finansinių – investicinių sąnaudų per visą analizuojamą laikotarpį užimama dalis sudarė
labai nedidelę dalį, t.y. 0,17 – 0,55% visų sąnaudų. 2005 – 2009 m. finansinių – investicinių
sąnaudų netolygų svyravimą lėmė neigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka, išperkamosios
nuomos palūkanos ir baudos bei delspinigiai už nesavalaikį atsiskaitymą.
Kadangi AB „Lietuvos paštas“ didžiausią lyginamąją sąnaudų dalį sudaro sąnaudos iš
pagrindinės veiklos, todėl joms bus skiriamas didesnis dėmesys. Pagrindinės veiklos sąnaudų
pokyčiai atvaizduoti 2.8 paveiksle.
48
perspektyvos
2009 249382
2008 206425
2007 186366
2006 165312
2005 155117
0 50000 100000 150000 200000 250000 300000

Tūkst. Lt
2.8 pav. Pagrindinės veiklos sąnaudų dinamika 2005 – 2009 m.
Iš 2.8 pav. pateiktų duomenų matyti, kad per visą analizuojamą laikotarpį pagrindinės
veiklos sąnaudos didėjo ir išaugo 94265 tūkst. Lt arba 60,77%. Sąnaudų didžiausias
padidėjimas, kuris sudarė 42957 tūkst. Lt arba 20,81%, matomas 2009 m.
2.9 paveiksle atvaizduota pagrindinės veiklos sąnaudų struktūra.
1,73 2,21 1,66 1,22 1,23

100% 2,67 4,9 4,38 4,25 3,98
18,94 14,09 11,25
16,62 18,68 4,55
80% 3,34 4,7
4,83 4,27 3,33 4,06
2,97 3,46 3,1 2,55
2,09 2,65 2,83 2,64
60%
63,06 63,29 65,88

40% 62,01 59,19
20%
0,81 1,65 2,54 2,75 2,9
4,39 1,67 3,35 3,73 3,6
0%
2005 2006 2007 2008 2009
Medžiagos ir žaliavos Energija ir komunalinės paslaugos

Personalo išlaikymas Ryšiai
Mokesčiai Transporto išlaikymas
Sąnaudas už suteiktas paslaugas Nusidėvėjimas
Kitos išlaidos
2.9 pav. Pagrindinės veiklos sąnaudų struktūra 2005 – 2009 m.
Kaip matyti iš 2.9 paveikslo, didžiausią pagrindinės veiklos sąnaudų lyginamąją dalį
sudarė personalo išlaikymo sąnaudos, kurios siekė 59 – 66% visų sąnaudų. Per analizuojamus
metus jų užimama dalis padidėjo 2,82 procentinio punkto. Personalo sąnaudų augimui
didžiausios įtakos turėjo bendrovės darbo užmokesčio ir socialinio draudimo patirtos
49
perspektyvos
sąnaudos, kurios padidėjo (žr. 2.1 lentelę) 66391 tūkst. Lt arba 68,66%. AB „Lietuvos
paštas“, siekdama mažinti darbuotojų kaitą, nebloginti teikiamų paslaugų kokybės ir
atsižvelgdama į vis didėjančią darbo kainą rinkoje, didino darbo užmokestį (išsamesnė analizė
pateikiama 2.3.5. skyriuje).
Pagrindinės veiklos sąnaudos tūkst. Lt pateiktos 2.1 lentelėje.
2.1 lentelė
Pagrindinės veiklos sąnaudos (tūkst. Lt)
2005 2006 2007 2008 2009

Personalo išlaikymas 97823 102522 110320 132693 164285
Sąnaudos už suteiktas paslaugas 29385 27483 34804 29088 28061
Medžiagos ir žaliavos 6806 2761 6251 7704 8969
Transporto išlaikymas 5183 7983 7955 9700 11347
Mokesčiai 4608 5713 5777 6883 10129
Nusidėvėjimas 4134 8095 8162 6704 9936
Ryšiai 3249 4375 5278 5458 6361
Energija ir komunalinės paslaugos 1245 2730 4726 5684 7224
Konsultacinės ir kitos paslaugos 1068 1339 1106 1193 1051
Kitos išlaidos 1616 2311 1987 1318 2019
Iš viso: 155117 165312 186366 206425 249382
Kitą didelę užimamą pagrindinės veiklos sąnaudų dalį sudarė sąnaudos už suteiktas
paslaugas (11 – 19%). Atsiskaitymas su užsienio paštais ir perparduoti skirtų prekių įsigijimo
vertės sąnaudų didėjimas smarkiai padidino pagrindinės veiklos sąnaudas.
Transporto išlaikymas pagrindinėse veiklos sąnaudose sudarė 3 – 5% ir per
analizuojamą laikotarpį padidėjo 1,21 procentinio punkto. 2005 – 2006 m. transporto
išlaikymo sąnaudos augo, nes vis brangstantis kuras padidino bendrovės sąnaudas. 2006 –
2009 m. transporto išlaikymo sąnaudų užimama dalis sumažėjo 0,28 procentinio punkto, tam
įtakos turėjo remonto paslaugų ir atsarginių dalių pirkimo sąnaudų mažėjimas dėl automobilių
parko atnaujinimo, o degalų įsigijimo sąnaudų sumažėjo įdiegus automobilių sekimo sistemas
ir optimizavus pašto pristatymo maršrutus.
Mokesčių (transporto priemonių, aplinkos taršos, nekilnojamo turto, žemės nuomos,
įmokų į garantinį fondą, neleidžiamų atskaityti PVM ir kitiems mokesčiams, rinkliavoms)
užimama dalis pagrindinėse veiklos sąnaudose sudarė apie 3%. Šios sąnaudos per
analizuojamą laikotarpį padidėjo nuo 4608 tūkst. Lt (2005 m.) iki 10129 tūkst. Lt (2009 m.)
(žr. 2.1 lentelė), o užimama dalis padidėjo 1,09 procentinio punkto (žr. 2.9 pav.). Šių sąnaudų
50
perspektyvos
didėjimą lėmė vis didėjantys mokesčiai. Didžiausią sąnaudų dalį sudarė neleidžiami
atsiskaitymai PVM, t.y. bendrovė vykdo mišrią veiklą (apmokestinamos ir neapmokestinamos
PVM paslaugos ir prekės), tačiau, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės
mokesčio įstatymu, dalies pirkimo ir importo PVM negali susigrąžinti iš valstybės biudžeto
per atskaitą, kadangi tai reglamentuoja atitinkami jo straipsniai, todėl bendrovė dalį pirkimo
PVM turi įtraukti į sąnaudas, kurios per 2005 – 2009 m. išaugo 5598 tūkst. Lt arba 173,48%.
Nusidėvėjimo dalis pagrindinės veiklos sąnaudose sudarė 3 – 5 % ir visą nagrinėjamą
laikotarpį didėjo, t.y. padidėjo 5802 tūkst. Lt arba 140,35%. Nusidėvėjimo sąnaudų didėjimą
lėmė ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas, kuris per analizuojamus metus išaugo nuo
3483 tūkst. Lt (2005 m.) iki 8325 tūkst. Lt (2009 m.). Taip pat išaugo nematerialiojo turto
amortizacijos sąnaudos, t.y. nuo 472 tūkst. Lt (2005 m.) iki 1611 tūkst. Lt (2009 m.), nes
padidėjo nematerialiojo turto vertė, patobulinta verslo valdymo informacinė sistema, dėl
neplanuotų logistikos, prenumeratos bei kitų modulių konfigūravimo, dėl duomenų tvarkymo
pakeitus tarifus.
2 - 4% pagrindinės veiklos sąnaudų dalį sudarė medžiagų ir žaliavų sąnaudos. Šios
sąnaudos per analizuojamą laikotarpį padidėjo 6806 tūkst. Lt (2005 m.) iki 8969 tūkst. Lt (2009
m.) (žr. 2.1 lentelę), o užimama dalis sumažėjo 0,79 procentinio punkto. Tam įtakos turėjo
išaugusios medžiagų ir žaliavų kainos.
Pagrindinės veiklos sąnaudų dalį sudarė ryšių sąnaudos, t.y. 12 – 14 %, kurios per visą
analizuojamą laikotarpį siekė nuo 3249 tūkst. Lt (2005 m.) iki 6361 tūkst. Lt (2009 m.), o jų
lyginamoji sąnaudų dalis padidėjo 0,46 procentinio punkto. Šių sąnaudų padidėjimą 2702 tūkst.
Lt lėmė išaugusios mobiliojo ir fiksuotojo ryšio bei interneto paslaugų sąnaudos.
Per analizuojamą laikotarpį labai išaugo energijos ir komunalinių paslaugų sąnaudų dalis
pagrindinės veiklos sąnaudose, t.y. padidėjo 5979 tūkst. Lt arba 2,09 procentinio punkto. Šių
sąnaudų didėjimą lėmė šiluminės energijos, vandens, komunalinių paslaugų kainų didėjimas.
Didžiausią užimamą dalį energijos ir komunalinių paslaugų sąnaudose sudaro elektros energijos
sąnaudos, kurios per 2005 – 2009 m. padidėjo 1806 tūkst. Lt, tam įtakos turėjo didėjančios
elektros energijos kainos (kainų be PVM augimas atvaizduotas 2.10 pav.).
Kaip matyti iš 2.10 paveiksle pateiktos informacijos, per analizuojamus 2005 – 2009 m.
elektros energijos kainos išaugo 0,047 Lt arba 16,43%.
51
perspektyvos
0,400
0,375
0,350
0,301 0,348
0,318 0,333
0,300
0,286
0,250
0,200
0,150
0,100
0,050
0,000
2005 01 01 2006 01 01 2007 01 01 2008 01 01 2009 01 01 2009 08 01
0,4 kV
2.10 pav. Elektros energijos tarifo pokyčiai 2005 – 2009 m.

Šaltinis: http://www.regula.lt/lt/naujienos/index.php?full=yes&id=393
Analizuojant pagrindinės veiklos sąnaudas buvo atlikta sąnaudų priklausomybės analizė,

kurios struktūra pateikta 2.11 pav.
100%
18,15 18,01 15
90% 23,53 22,06
80%
70%
60%
50%
81,85 81,99 85
40% 76,47 77,94
30%
20%
10%
0%
2005 2006 2007 2008 2009
Pastovios sąnaudos Kintamos sąnaudos
2.11 pav. AB „Lietuvos paštas“ sąnaudų struktūra 2005 – 2009 m.
Iš 2.11 pav. pateiktų duomenų matyti, kad didžiausią užimamąją dalį pagrindinės veiklos
sąnaudose per visą analizuojama laikotarpį sudarė pastovios sąnaudos, užėmusios 76 – 85%
visų sąnaudų. Kadangi didžioji dalis sąnaudų yra pastovios, tai teikiamų paslaugų savikaina
ženkliai didėja, t.y. nuo 134103 tūkst. Lt (2005 m.) iki 200197 tūkst. Lt (2009 m.), mažėjant
teikiamų paslaugų apimtims (žr. 2.12 pav.) ir, atvirkščiai, teikiamų paslaugų savikaina mažėja
didėjant teikiamų paslaugų apimtims. T.y. teikiamų paslaugų savikaina gali ženkliai išaugti,
nepriklausomai nuo įmonės paskatų taupyti sąnaudas, ženkliai sumažėjus teikiamų paslaugų
52
perspektyvos
apimtims. Norint nustatyti, kaip analizuojamu laikotarpiu keitėsi teikiamų paslaugų vidutinė
savikaina, buvo susumuotos visos AB „Lietuvos paštas“ teikiamų paslaugų apimtys, kurios
pateiktos 2.12 pav.
2009 249503
2008 281691
Metai
2007 293358
2006 294738
2005 282961
220000 230000 240000 250000 260000 270000 280000 290000 300000
Paslaugų apimtys (tūkst. vnt.)
2.12 pav. AB „Lietuvos paštas“ paslaugų apimtys tūkst. vnt. 2005 – 2009 m.
Kaip matyti iš 2.12 paveikslo, paslaugų apimtys per visą 2005 – 2009 m. laikotarpį
sumažėjo 33458 tūkst. vnt. Lietuvos šalies ūkio augimo tempų mažėjimas, ūkio subjektų
sąnaudų taupymas ir mažėjanti klientų perkamoji galia, sparti interneto plėtra, fiksuotojo ir
mobiliųjų telefonų operatorių informacijos perdavimas internetu ir kitais būdais, bankų ir
paslaugų teikėjų siūlomas atsiskaitymas tiesioginio debeto būdu smarkiai sumažino paslaugų
apimtis.
Vidutinės sąnaudos, tenkančios vienai AB „Lietuvos paštas“ teikiamai paslaugai,
pateiktos 2.13 pav. (žr. 7 priedas).
1,20
1,01
1,00
0,80
0,67 0,75
0,60
0,56 0,57
0,40
0,20
0,00
2005 2006 2007 2008 2009
Vidutinės sąnaudos, tenkančios vienai teikiamai paslaugai
2.13 pav. Vidutinės sąnaudos, tenkančios vienai AB „Lietuvos paštas“ teikiamai

paslaugai 2005 – 2009 m.
53
perspektyvos
Kaip matyti iš 2.13 pav. pateiktų skaičiavimo rezultatų, mažėjant teikiamų paslaugų
apimtims, esant didelėms (apie 80%) pastovioms sąnaudoms, vidutinių išlaidų dalis, tenkanti
vienos paslaugos atlikimui, augo nuo 0,56 lito (2005 m.) iki 1,01 lito (2009 m.).
AB „Lietuvos paštas“ pagrindinės veiklos rezultatas buvo neigiamas ir kasmet patiriamų
nuostolių dalis didėjo. Nuostolius sąlygojo kasmet auganti teikiamų paslaugų savikaina ir
mažėjančios teikiamų paslaugų apimtys (žr. 2.12 ir 2.13 pav.). Tai matyti iš 2.14 pav.
pateiktos informacijos.
5000
1480
0
-1756
-5000
-10822
-10000
Tūkst. Lt
-15000
-18325
-20000
-25000
-30000
-35000 -33964
-40000
2005 2006 2007 2008 2009
Pagrindinės veiklos nuostoliai
2.14 pav. AB „Lietuvos paštas“ pagrindinės veiklos nuostoliai 2005 – 2009 m.
Nors įmonė analizuojamu laikotarpiu turėjo daug išlaidų, tačiau ne visais metais
bendrovė dirbo nuostolingai (žr. 2.15 pav.).
5000
200 2140
0
2232
-5000
-8292
-10000
Tūk st. Lt.
-15000
-20000
-25000
-30000
-28618
-35000
2005 2006 2007 2008 2009
Grynasis pelnas (nuostoliai)
2.15 pav. AB „Lietuvos paštas“ grynojo pelno (nuostolių) dinamika 2005 – 2009 m.
54
perspektyvos
2.15 paveiksle pavaizduota, kaip kito AB „Lietuvos paštas“ grynasis pelnas (nuostoliai)
per visą analizuojamą laikotarpį. Nuo 2005 m. bendrovės pelnas pradėjo mažėti ir 2007 m. buvo
patirta 8292 tūkst. Lt nuostolių, nes buvo įsigyta papildoma programinė įranga, kuriai buvo
išleista 1408 tūkst. Lt. 2008 m. bendrovės padėtį pagerino parduotas nereikalingas ilgalaikis
turtas ir nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. padidinti universaliųjų pašto paslaugų ir kitų pašto paslaugų
tarifai, todėl įmonė uždirbo 2140 tūkst. Lt pelno. Tačiau didelė konkurencija pašto paslaugų
rinkoje, silpna rezervuotųjų paslaugų dalies teikimo kontrolė, susiklosčiusi nepalanki situacija
nekilnojamojo turto rinkoje ir ekonominės krizės požymiai turėjo esminę įtaką 2009 m.
bendrųjų pajamų ir finansinių rezultatų plano vykdymui. Dėl šių priežasčių bendrovė 2009 m.
patyrė 28618 tūkst. Lt nuostolių.
Išanalizavus pajamų ir sąnaudų dinamiką galima teigti, kad ne visais metais gautos
pajamos padengė išlaidas ir bendrovė 2007 m. ir 2009 m. patyrė nuostolių. Tam įtakos turėjo
daugelis veiksnių: nepalankios ekonominės krizės požymiai, išaugę mokesčiai (aplinkos taršos,
nekilnojamojo turto, transporto priemonių, žemės nuomos mokesčiai), taip pat pabrangę
energetiniai ištekliai (elektros energija, vanduo, komunalinės paslaugos ir šiluminė energija),
mažėjančios teikiamų paslaugų apimtys, sąlygojusios didesnes išlaidas, tenkančias vienam
sąlyginiam paslaugos vienetui.
2.3. AB „Lietuvos paštas“ rodiklių analizė

2.3.1. AB „Lietuvos paštas“ pelningumo rodiklių analizė
Kiekvienos įmonės tikslas yra pelnas, reikalingas veiklai finansuoti ir verslo pajėgumui
išlaikyti. Bet pelnas, išreikštas absoliučiais dydžiais, neatspindi įmonės veiklos efektyvumo,
todėl yra skaičiuojami santykiniai rodikliai. Vieni iš jų yra pelningumo rodikliai, kurie
svarbūs vertinant įmonės finansinę padėtį. Pardavimų pelningumą atspindintys rodikliai
pavaizduoti 2.2 lentelėje, kurių skaičiavimai pateikti 8 priede.
2.2 lentelė
AB „Lietuvos paštas“ pardavimų pelningumo rodikliai 2005 – 2009 m.
Pokytis, Pokytis, Pokytis, Pokytis,

Rodiklis 2005m. 2006m. proc. 2007m. proc. 2008m. proc. 2009m. proc.
Bendrasis pardavimų
pelningumas (proc.)
14,36 19,18 4,82 13,59 -5,59 9,94 -3,65 7,07 -2,87
Veiklos pelningumas
(proc.)
0,95 -1,07 -2,02 -6,16 -5,09 -9,74 -3,58 -15,77 -6,03
Įprastinės veiklos
pelningumas (proc.)
2,12 0,50 -1,62 -4,72 -5,22 1,35 6,07 -13,28 -14,63
Grynasis pardavimų
pelningumas (proc.)
1,43 0,12 -1,31 -4,72 -4,84 1,14 5,86 -13,28 -14,42
55
perspektyvos
Iš 2.2 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad bendrasis pardavimų pelningumas,

kuris laikomas pagrindiniu pardavimų pelningumo rodikliu, analizuojamu laikotarpiu nebuvo
pastovus ir svyravo tarp 7% ir 19%, ir per 2005 – 2009 m. sumažėjo 7,29 procentiniais
punktais, t.y. nuo 14,4% (2005 m.) iki 7,1% (2009 m.). Palyginus gautas rodiklio reikšmes su
mokslinėje literatūroje pateikiama šio rodiklio vertinimo metodika, galima teigti, kad tik 2006
m. bendrojo pardavimų pelningumo rodiklis buvo geras, t.y. 19,18%, nes buvo didesnis nei
15%. Tačiau visais kitais nagrinėjamais metais rodiklis yra patenkinamas, nes buvo mažesnis
nei 15%. Rodiklio didėjimą 2005 – 2006 m. 4,82 procentiniais punktais (žr. 2.2 lent.) lėmė
efektyvi savikainos formavimo politika. Didesni pardavimų nei savikainos augimo tempai
sudarė sąlygas bendrojo pelno didėjimui 39,44%. Bendrojo pardavimų pelningumo rodiklio
mažėjimą 2006 – 2009 m. 7,69 procentiniais punktais lėmė neefektyvi savikainos formavimo
politika, kuri turėjo įtakos bendrojo pelno sumažėjimui 51,47%.
Kitas svarbus pardavimų pelningumo rodiklis, padedantis įvertinti ir kontroliuoti veiklos
sąnaudas, yra veiklos pelningumo rodiklis. Per visą analizuojamą laikotarpį veiklos
pelningumo rodiklis sumažėjo 16,72 procentiniais punktais. Veiklos pelningumo mažėjimą
lėmė 134% padidėjusios veiklos sąnaudos. Remiantis LR statistikos departamento rodiklių
vertinimo metodika, AB „Lietuvos paštas“ veiklos pelningumo rodikliai vertinami blogai, nes
yra neigiami.
Įprastinės veiklos pelningumo rodiklis, apibūdinantis pardavimo iki mokesčių
išskaitymo pelningumą, per analizuojamą laikotarpį yra mažas ir net neigiamas. Šis rodiklis
analizuojamu laikotarpiu sumažėjo 15,4 procentiniais punktais, t.y. nuo 2,12% (2005 m.) iki -
13,28% (2009 m.). Didžiausia rodiklio reikšmė buvo 2005 m. ir siekė 2,12%, o mažiausia –
2009 m. kuri sudarė - 13,28%. Neigiamos rodiklio reikšmės išaugimui įtakos turėjo nuo 2008
m. įprastinės veiklos pelno sumažėjimas 1224% ir pardavimo pajamų padidėjimas 14,52%.
Atlikus įprastinės veiklos pelningumo rodiklių analizę, galima teigti, kad bendrovės vadovybė
nepanaudoja visų įmanomų resursų efektyvios bendrovės veiklos užtikrinimui ir sąnaudų
mažinimui.
Grynasis pardavimo pelningumas, parodantis tikrąjį įmonės pelningumą, nes
apskaičiuojamas įvertinus visas pajamas ir išlaidas, visu nagrinėjamu laikotarpiu pagal
pelningumo rodiklių vertinimo metodiką 2005 – 2006 m. ir 2008 m. vertinamas
nepatenkinamai, nes buvo mažesnis už 5%, o 2007 m. ir 2009 m. vertinamas blogai, nes
rodiklio reikšmė neigiama. Per visus analizuojamus metus grynasis pardavimų pelningumas
sumažėjo 14,71 procentinio punkto. Šio rodiklio mažėjimas yra rimtas įspėjimas, jog paslaugų
konkurencingumas mažėja ir reikalingi veiksmingesni verslo sprendimai.
56
perspektyvos
2.16 pav. pateikta AB „Lietuvos paštas“ nuosavybės ir turto pelningumo rodiklių, kurių
skaičiavimai pateikti 9 priede, dinamika.
5
1,37 0,64
0,11
0
1,96 0,18 -3,55 0,91
-5
-2,67
Proc.
-10
-13,82
-15
-20
-8,8
-25
2005 2006 2007 2008 2009
Nuosavo kapitalo pelningumas (proc.) Turto pelningumas
2. 16 pav. AB „Lietuvos paštas“ nuosavybės ir turto pelningumo rodiklių dinamika

2005 – 2009 m.
Iš 2.16 paveikslo matosi, kad nuosavo kapitalo pelningumas 2005 – 2009 m. sumažėjo
15,78 proc. punktais. Per visą analizuojamą laikotarpį pastebimas šio rodiklio mažėjimas.
2009 m. bendrovei buvo kritiškiausi, nes pasiekta mažiausia riba, t.y. (-13,82%). Tik 2007 –
2008 m. rodiklis padidėjo 4,46 procentiniais punktais. Palyginus gautus rodiklius su nustatyta
vertinimo metodika matosi, kad 2007 m. ir 2009 m. jis vertinamas blogai, nes buvo
neigiamas, o kitais visais likusiais laikotarpiais rodiklis vertinamas nepatenkinamai, kadangi
buvo mažesnis už 10% ir svyravo nuo 0,18 iki 1,96%. Nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis,
parodantis ar pelningos akcininkų investicijos, ar įmonės vadovai geba pelningai naudoti
jiems patikėtas lėšas, išanalizavus AB „Lietuvos paštas“ duomenis parodė, kad bendrovės
turtas yra naudojamas neefektyviai ir jo nepakanka normaliai veiklai vykdyti.
Turto pelningumas, parodantis, kiek vienam turto litui tenka grynojo pelno, per visą
nagrinėjamą laikotarpį sumažėjo 10,17 procentiniais punktais. 2005 – 2007 m. turto
pelningumas mažėjo, t.y. sumažėjo nuo 1,37% iki (-2,67%). 2007 – 2008 m. rodiklio
padidėjimui 3,58 procentiniais punktais įtakos turėjo grynojo pelno bei turto augimo pokyčiai.
Turtui padidėjus 8,45%, grynasis pelnas išaugo 125,81%. Didžiausias sumažėjimas matomas
2009 m., t.y. turto pelningumas sumažėjo 9,44 procentiniais punktais, lyginant su 2008 m.
Mažėjimą lėmė turto (3,49%) ir grynojo pelno (1437,3%) mažėjimas.
Turto pelningumas yra lyginamas su rinkoje nusistovėjusiomis palūkanų normomis.
Toks turto pelningumo ir palūkanų normos lyginimas parodo, ar įmonė efektyviai naudoja
savo turimą turtą, ar įmonės savininkei (šiuo atveju valstybei) būtų naudingiau pinigus laikyti
57
perspektyvos
banke ir už tai gauti palūkanas. Naudojantis apskaičiuotais AB „Lietuvos paštas“ turto

pelningumo rodikliais ir Lietuvos banko duomenų bazėje skelbiamomis metinėmis terminuotų
indelių palūkanų normomis, sudarytas 2.17 pav.
10,00%
7,86
8,00%
5,27 6,10
6,00%
3,09
4,00%
2,66
2,00%
1,37
0,11 0,64
0,00%
-2,00% 2005 2006 2007 2008 2009
-2,67
-4,00%
-6,00%
-8,00%
-8,80
-10,00%
Vidutinė metinė indėlių palūkanų norma Turto pelningumas
2.17 pav. AB „Lietuvos paštas“ turto pelningumo ir vidutinės metinės indėlių palūkanų
normos rodikliai 2005 - 2009 m.
Šaltinis: http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=7280&lang=lt.
2.17 pav. pateikta informacija parodė, kad analizuojamu laikotarpiu turto pelningumo
rodiklis nuo 2005 m. iki 2009 m. sumažėjo 10,17 procentinio punkto, o tuo laikotarpiu
Lietuvos banko vidutinė metinė indelių palūkanų norma padidėjo 3,44 procentinio punkto.
Analizė leidžia teigti, kad įmonės savininkei žymiai naudingiau laikyti pinigus banke, nei
investuoti turimas lėšas į analizuojamą įmonę, nes kaip matyti iš 2.17 pav. pateiktos
informacijos už terminuotus indėlius buvo galima uždirbti 6,1% palūkanų, tuo tarpu turto
pelningumas sudarė (-8,8%).
Apibendrinant apskaičiuotus pelningumo rodiklius galima teigti, kad 2005 – 2009 m.
laikotarpiu šie rodikliai, vertinant pagal LR statistikos departamento rodiklių vertinimo
metodiką, buvo nepatenkinami arba blogi. Nuosavo kapitalo ir turto pelningumui mažėjimui
įtakos turėjo tai, kad pardavimo pajamos augo lėčiau nei savikaina, taip pat patirtos didelės
veiklos sąnaudos.
2.3.2. AB „Lietuvos paštas“ mokumo rodiklių analizė
Mokumo rodikliai padeda įvertinti, ar įmonė gali laiku atsiskaityti su kreditoriais. Gera
įmonės finansinė būklė tada, kai ji, suėjus skolų mokėjimo terminui, gali laiku įvykdyti savo
įsipareigojimus. Tai svarbu visais įmonės gyvavimo etapais, t.y. plėtojant veiklą bei siekiant
58
perspektyvos
įsigyti investuotojų pasitikėjimą. Bendrovė nemoki, kai negali sumokėti skolų ir vykdyti
įsipareigojimų. Įmonės nemokumas gali turėti įtaką trumpalaikių ir ilgalaikių įsipareigojimų
santykiui bei sumažinti nuosavo kapitalo didinimo galimybes (Juozaitienė, 2007, p. 185).
Trumpalaikio mokumo rodikliai parodo įmonės sugebėjimą padengti trumpalaikius
įsipareigojimus, t.y. atsiskaityti su tiekėjais, kreditoriais, darbuotojais ir valstybe. AB
„Lietuvos paštas“ trumpalaikio mokumo rodikliai pateikti 2.3 lentelėje, kurių skaičiavimai
pateikti 10 priede.
2.3 lentelė
AB „Lietuvos paštas“ trumpalaikio mokumo rodikliai 2005 – 2009 m.
Rodiklis 2005 2006 2007 2008 2009

Grynasis apyvartinis kapitalas tūkst. Lt 22199 19999 11802 24939 -5546
1,46 1,32 1,16 1,26 0,95

Bendrojo trumpalaikio mokumo koef.
1,35 1,26 1,10 1,21 0,91
Greitojo trumpalaikio mokumo koef.
1,12 1,08 0,90 0,79 0,42
Absoliutaus trumpalaikio mokumo koef.
Tiriant grynojo apyvartinio kapitalo rodiklį nustatyta (žr. 2.3 lent.), kad visu
analizuojamu laikotarpiu grynasis apyvartinis kapitalas buvo teigiamas ir tik 2009 m.
neigiamas. Tai rodo, kad įmonės finansinė padėtis yra nestabili ir bendrovės trumpalaikiai
įsipareigojimai, kurie siekė 102394 tūkst. Lt viršijo trumpalaikį turtą, kuris tais metais buvo
96848 tūkst. Lt.
Analizuojant bendrąjį trumpalaikio mokumo koeficientą galima matyti, kad visu
analizuojamu laikotarpiu rodiklis mažėjo, išskyrus 2008 m., kada jis didėjo ir sudarė 1,26. Per
visą nagrinėjamą laikotarpį bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientas sumažėjo 0,51. Pagal
LR statistikos departamento rodiklių vertinimo metodiką, 2005 – 2008 m. apskaičiuoti
koeficientai buvo didesni už vienetą, o tai reiškia, kad bendrovė pajėgi vykdyti trumpalaikius
įsipareigojimus. Tačiau 2009 m. rodiklis buvo mažesnis kaip vienas, todėl bendrovė negali
atsiskaityti už savo trumpalaikius įsipareigojimus.
Greitojo trumpalaikio mokumo koeficientas, parodantis, kiek trumpalaikio turto
atėmus atsargas palieka trumpalaikiams įsipareigojimams padengti, 2005 – 2008 m. svyravo
nuo 1,10 iki 1,35. Remiantis LR statistikos departamento rodiklių vertinimo metodika, šis
rodiklis yra patenkinamas. 2009 m. gautas koeficientas 0,91 vertinamas nepatenkinamai,
vadinasi bendrovė negali greitai ir laisvai įvykdyti savo einamųjų įsipareigojimų, todėl gali
kilti problemų atsiskaitant su tiekėjais ateityje.
59
perspektyvos
Absoliutaus trumpalaikio mokumo koeficientas, parodantis, kiek bendrovė turi

grynųjų pinigų trumpalaikiams įsipareigojimams padengti, nagrinėjamu laikotarpiu mažėjo
nuo 1,12 (2005 m.) iki 0,42 (2009 m.). Didžiausia 2005 m. reikšmė parodo, kad bendrovė turi
pinigų ir bet kada gali sumokėti skolas, tačiau 2009 m. rodiklis siekė tik 0,42.
Apibendrinant trumpalaikio mokumo rodiklius galima teigti, kad per visą nagrinėjamą
laikotarpį jie kito mažėjančia linkme, ir, remiantis LR statistikos departamento rodiklių
vertinimo metodika, daugelis rodiklių buvo patenkinami, tik 2009 m. rodikliai buvo
nepatenkinami ir netgi žemesni už saugumo ribą, nes trumpalaikis turtas buvo mažesnis už
trumpalaikius įsipareigojimus.
Ilgalaikio mokumo rodikliai įvertina įmonės ilgalaikį finansinį stabilumą. 2.4 lentelėje
pateikti ilgalaikio mokumo rodikliai (skaičiavimai 11 priede).
2.4 lentelė
AB „Lietuvos paštas“ ilgalaikio mokumo rodikliai 2005 – 2009 m.
Rodiklis 2005 2006 2007 2008 2009

Bendras skolos rodiklis 0,3 0,36 0,25 0,3 0,36
Įsiskolinimo (finansinio
sverto) rodiklis 0,01 0,03 0,01 0,02 0,08
Ilgalaikių skolų
apdraustumo koeficientas 119,49 26,26 71,56 45,67 14,57
Ilgalaikių skolų
koeficientas 0,005 0,021 0,010 0,014 0,048
Nuosavo kapitalo
koeficientas 0,7 0,63 0,75 0,7 0,64
Kaip matyti iš 2.4 lentelėje pateiktos informacijos, bendrasis skolos rodiklis,

parodantis, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant įmonės turtą, didėjo nuo 0,3
(2005 m.) iki 0,36 (2006 m.). Tam įtakos turėjo įsipareigojimų didėjimas 35,68%, o turtas
didėjo 11,08%. 2007 m. rodiklio reikšmė mažėjo ir siekė 0,25. Mažėjimą lėmė turto didėjimas
72,07%, kai įsipareigojimai didėjo 16,05%. 2007 – 2009 m. bendrasis skolos koeficientas
padidėjo 0,11. Tokiam šio koeficiento pasikeitimui įtakos turėjo tai, kad įsipareigojimai augo
sparčiau nei įmonės turtas. Pagal LR statistikos departamento rodiklių vertinimo metodiką,
per visą analizuojamą laikotarpį, išskyrus 2007 m., rodikliai vertinami gerai, nes yra mažesni
nei 0,5. 2007 m. gautas koeficientas 0,25 vertinamas labai gerai, nes mažesnis už 0,3.
Įsiskolinimo (finansinio sverto) rodiklis nagrinėjamu laikotarpiu didėjo nuo 0,01
(2005 m.) iki 0,08 (2009 m.). Remiantis mokslinėje literatūroje pateikiama vertinimo
metodika, šis rodiklis vertinamas gerai, nes yra mažesnis už 1. Didžiausias įsiskolinimo
60
perspektyvos
(finansinio sverto) rodiklio didėjimas pastebimas 2009 m., kada rodiklis padidėjo 0,06. Tai
įtakojo ilgalaikių įsipareigojimų didėjimas 231,49% ir nuosavo kapitalo mažėjimas 12,14%.
Ilgalaikių skolų apdraustumo ilgalaikiu turtu rodiklis atspindi, kiek kartų
ilgalaikio turto vertės pakaks apmokėti ilgalaikius įsipareigojimus. Kuo šis rodiklis didesnis,
tuo palankiau į įmonę žiūri kredito institucijos, svarstančios kredito suteikimo galimybę
įmonei. Nagrinėjamu laikotarpiu rodiklis mažėjo nuo 119,5 (2005 m.) iki 14,57 (2009 m.).
Tam įtakos turėjo ženkliai padidėję ilgalaikiai įsipareigojimai 1921,42%.
Ilgalaikių skolų koeficientas, parodantis, kokią dalį įmonės turto sudaro ilgalaikės
skolos, 2005 – 2009 m. svyravo nuo 0,005 iki 0,048. Remiantis mokslinėje literatūroje
pateikiama vertinimo metodika, šis rodiklis vertinamas labai gerai, nes yra mažesnis negu 0,3.
Apskaičiuotas nuosavo kapitalo koeficientas parodė, kad įmonė per visą nagrinėjamą
laikotarpį turėjo daugiau nuosavo kapitalo nei skolinto, nes koeficientas svyravo nuo 0,63 iki
0,75.
Apibendrinant galima teigti, kad per visą nagrinėjamą laikotarpį ilgalaikio mokumo
rodikliai, remiantis mokslinės literatūros rekomendacijomis, buvo labai geri ir geri.
2.3.3. AB „Lietuvos paštas“ veiklos efektyvumo rodiklių analizė
Įmonė, norėdama sukurti pelną, savo veiklos procese naudoja įvairius išteklius ir kuo jie
efektyviau panaudojami, tuo greičiau pagaminama ir parduodama produkcija. Įmonės veiklos
efektyvumą geriausiai apibūdina turto (trumpalaikio ir ilgalaikio) apyvartumo rodikliai.
Trumpalaikio turto apyvartumas rodo, kiek apyvartų per tiriamąjį laikotarpį padaro
trumpalaikis turtas arba kiek pardavimo pajamų tenka vienam trumpalaikio turto litui.
Trumpalaikio turto apyvartumo rodiklių reikšmės, kurių skaičiavimai atlikti 12 priede,
pateiktos 2.5 lentelėje.
2.5 lentelė
AB „Lietuvos paštas“ trumpalaikio turto apyvartumo rodikliai
2005 – 2009 m.
Rodiklis 2005 2006 2007 2008 2009

Trumpalaikio turto 2,24 1,99 2,06 1,55 2,22
apyvartumas kartais
Trumpalaikio turto 163 183 177 235 164
apyvartumas dienomis
Atsargų apyvartumas kartais 24,47 32,68 35,46 34,91 50,23
Atsargų apyvartumas dienomis 15 11 10 10 7
61
perspektyvos
Iš 2.5 lentelėje pateiktų duomenų matosi, kad trumpalaikio turto apyvartumo rodiklis
per analizuojamą laikotarpį kito netolygiai. 2005 – 2008 m. trumpalaikio turto apyvartumas
sumažėjo nuo 2,24 karto iki 1,55 karto per metus, t.y. sumažėjo 0,69 karto, o bendrovės
trumpalaikio turto atnaujinimas padidėjo 72 dienomis. Tai reiškia, kad trumpalaikio turto
atnaujinimas padidėjo nuo 163 dienų iki 235 dienų. Didžiausia rodiklio reikšmė 2005 m.
parodė, kad vienam trumpalaikio turto litui teko 2,24 lito pardavimo pajamų, o didžiausias
sumažėjimas matomas 2007 – 2008 m., t.y. sumažėjo 0,51 karto. Kadangi trumpalaikio turto
apyvartumo rodiklis kartais mažėjo, tai reiškia, kad bendrovė vis mažiau efektyviai naudojo
savo trumpalaikį turtą. Todėl galima daryti išvadą, kad vienas trumpalaikio turto litas uždirbo
bendrovei 0,5 lito pajamų mažiau. 2009 m. lyginant su 2008 m. padidėjo nuo 1,55 iki 2,22
karto per metus, t.y. padidėjo 0,67 karto, todėl galima teigti, kad vienas trumpalaikio turto
litas uždirbo bendrovei 0,67 lito pajamų daugiau. Atnaujinimas sumažėjo nuo 235 iki 164
dienų.
Atsargų apyvartumas per visą nagrinėjamą laikotarpį žymiai pagreitėjo, t.y. išaugo
25,76 karto, o tai reiškia, jog pagreitėjo atsargų atnaujinimas. Atsargų apyvartumo greitėjimą
lėmė pardavimo savikainos augimas greičiau nei atsargų. Apibendrinant galima teigti, kad
apskaičiuotas atsargų apyvartumas dienomis parodė atsargų atnaujinimo greitėjimą, kuris per
2005 – 2009 m. pagreitėjo nuo 15 iki 7 dienų, o tai teigiama tendencija.
Debitorinio įsiskolinimo apyvartumo kartais rodikliai, parodantys, kiek kartų per
metus įmonė surenka savo lėšas atsiskaitymo procese, o atsiskaitymai dienomis – ne tik
debitorinio įsiskolinimo apyvartumą dienomis, bet ir informuoja apie įmonės mokėjimų
politiką vartotojų atžvilgiu, pateikiami 2.6 lentelėje, o jų apskaičiavimas 13 priede.
2.6 lentelė
AB „Lietuvos paštas“ debitorinio ir kreditorinio įsiskolinimo apyvartumo rodikliai

2005 – 2009 m.
Rodiklis 2005 2006 2007 2008 2009

Debitorinio įsiskolinimo 15,29 15,51 12,72 6,73 7,48
apyvartumas kartais
Debitorinio įsiskolinimo 24 24 29 54 49
Kreditorinio įsiskolinimo 3,28 2,63 2,40 1,96 2,10
apyvartumas kartais
Kreditorinio įsiskolinimo 111 139 152 187 173
62
perspektyvos
Kaip matyti iš 2.6 lentelėje pateiktos informacijos, per nagrinėjamus metus debitorinio
įsiskolinimo apyvartumas kartais sumažėjo 7,81 karto, o tai bendrovei neigiama tendencija.
Šio rodiklio mažėjimui įtakos turėjo labiau išaugusios gautinos sumos lyginant su pardavimo
pajamomis. Nuo 2005 m. iki 2006 m. debitorinio įsiskolinimo apyvartumo rodiklis kartais
kito nežymiai, tačiau nuo 2007 m. iki 2009 m. sumažėjo 5,24 karto per metus, tai parodo, kad
skolininkų atsiskaitymai sulėtėjo. Debitorinio įsiskolinimo apyvartumas dienomis pailgėjo
nuo 24 dienų (2005 m.) iki 49 dienų (2009 m.). Pagal LR statistikos departamento rodiklių
vertinimo metodiką, šis rodiklio pailgėjimas iki 49 dienų yra vertinamas patenkinamai, o 2005
– 2006 m. laikotarpiu debitorinio įsiskolinimo apyvartumo rodiklis dienomis yra vertinamas
labai gerai, nes skolininkai paspartino savo atsiskaitymus.
Kreditorinio įsiskolinimo apyvartumas kartais per visą nagrinėjamą 2005 – 2009 m.
laikotarpį sumažėjo 1,18 karto per metus, pailgėjo atsiskaitymas su kreditoriais 62 dienomis.
Kadangi 2005 m. skolininkams paspartinus savo atsiskaitymus, bendrovė pati paspartino
atsiskaitymus su kreditoriais, tai įmonė savo skolas dengė 3,28 karto per metus kas 111 dienų.
Tačiau visais likusiais laikotarpiais padėtis blogėjo, nes, skolininkams sulėtinus savo
atsiskaitymus, įmonė taip pat sulėtino atsiskaitymus su kreditoriais.
Apibendrinant galima teigti, kad, skolininkams paspartinus savo atsiskaitymus,
bendrovė galėjo paspartinti pati savo atsiskaitymus su kreditoriais. Tačiau matoma, kad įmonė
delsė gražinti skolas skolintojams, nepriklausomai nuo to, jog įmonės skolininkai savo
įsiskolinimus padengė greičiau. Išnagrinėjus trumpalaikio turto apyvartumo rodiklius, toliau
bus nagrinėjami ilgalaikio turto apyvartumo rodikliai.
Ilgalaikio turto apyvartumo rodikliai, parodantys kiek vienas ilgalaikio turto
litas sukuria pajamų, pateikti 2.7 lentelėje, o jų apskaičiavimas 14 priede.
2.7 lentelė
AB „Lietuvos paštas“ ilgalaikio turto apyvartumo rodikliai 2005 – 2009 m.
Rodiklis 2005 2006 2007 2008 2009
Viso turto apyvartumas kartais 0,96 0,91 0,57 0,56 0,66
Ilgalaikio turto apyvartumas 1,69 1,66 0,78 0,87 0,94

kartais
Ilgalaikio turto apyvartumas 216 220 469 419 387
dienomis
Iš 2.7 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad per visą analizuojamą 2005 – 2009 m.
laikotarpį ilgalaikio turto apyvartumas kartais sumažėjo 0,75 karto, padidėjo 171 dienomis.
2005 m. ilgalaikio turto apyvarta buvo kas 216 dienų, o 2009 m. – 387 dienas. Per
63
perspektyvos
nagrinėjamą laikotarpį matyti, kad ilgalaikio turto apyvartumas kartais spartesnis nei viso
turto apyvartumas. 2007 m. bei 2009 m. rodiklis itin sumažėjo ir priartėjo prie viso turto
apyvartumo kartais. Tam įtakos turėjo išaugusios ilgalaikio turto vertės. Pagal gautus
rezultatus galima teigti, kad 2005 m. ilgalaikio turto apyvartumo reikšmė buvo didžiausia,
t.y., vienam ilgalaikio turto litui teko 1,69 lito pardavimo pajamų, o 2009 m. ilgalaikio turto
apyvartumas sumažėjo iki 0,94 karto. Taigi per analizuojamą laikotarpį bendrovė uždirbo
0,75 lito pajamų mažiau.
Apskaičiavus viso turto apyvartumą kartais nustatyta, kad nuo 2005 m. jis kito
mažėjančia linkme, t.y. pakito 0,30 punktu. Remiantis J. Mackevičiumi ir D. Poškaite (2005,
p. 242), geras viso turto apyvartumo rodiklis yra 1,6 – 1,8, tačiau bendrovės viso turto
apyvartumo rodiklis kartais svyruoja nuo 0,66 iki 0,96 karto, todėl jis yra nepakankamai geras
lyginant su rekomenduojamom reikšmėm.
Išanalizavus turto trumpalaikio ir ilgalaikio turto apyvartumo rodiklius, toliau tikslinga
nagrinėti išlaidų lygio rodiklius.
2.3.4. AB „Lietuvos paštas“ išlaidų lygio rodiklių analizė
Išlaidų lygio rodiklių, parodančių įmonės tam tikros veiklos (pardavimų, paslaugų,
administravimo ir kt.) išlaidų lygį arba kiek tam tikrų išlaidų tenka vienam pardavimo litui,
dinamika atvaizduota 2.18 paveiksle, o skaičiavimai pateikti 15 priede.
1,00
0,93
0,90
0,90
0,80 0,86 0,86
0,81
0,70
0,60
0,50
0,40
0,30
0,20 0,23
0,13 0,20 0,20 0,20
0,10
0,00
2005 2006 2007 2008 2009
Veiklos sąnaudų dalis pardavimuose Savikainos dalis pardavimuose
2.18 pav. AB „Lietuvos paštas“ išlaidų lygio rodiklių dinamika 2005 – 2009 m.
Pagal 2.18 paveiksle pateiktus išlaidų lygio rodiklių duomenis matyti, kad
analizuojamos bendrovės parduotų paslaugų savikaina per 2005 – 2009 m. padidėjo nuo 86%
64
perspektyvos
iki 93%, t.y. 0,07 lito. Rinkos šalių praktika rodo, kad šio rodiklio ribos yra nuo 50% iki 90%,
mūsų sąlygomis tai reikštų nuo 50 – 90 centų 1 pardavimo pajamų litui. 2005 – 2008 m.
savikainos lygio rodiklis atitinka šio rodiklio ribas, tik 2009 m. jis jas viršija. Savikainos lygio
didėjimą lėmė padidėjusi pardavimo savikaina, t.y. pardavimo pajamoms išaugus vidutiniškai
8,35%, pardavimo savikaina išaugo daugiau, t.y. vidutiniškai 11,51%. Savikainos lygio
didėjimas rodo, kad yra neefektyvus savikainos valdymas. Apibendrinant galima teigti, kad
parduotų prekių savikaina 1 pardavimo litui kilo visą analizuojamą laikotarpį ir 2009 m.
viršijo šio rodiklio ribą, todėl bendrovės vadovui reikėtų skirti didesnį dėmesį veiklos
efektyvumo gerinimui.
Veiklos sąnaudų rodiklis per visą nagrinėjamą laikotarpį didėjo nuo 13% iki 23%, t.y.
per 2005 – 2009 m. išaugo 0,10 lito. Remiantis mokslinėje literatūroje pateikiama vertinimo
metodika, šis rodiklis neturėtų būti didesnis kaip 17 – 18%. Tuo tarpu 2006 – 2009 m. veiklos
sąnaudų rodiklis buvo didesnis nei 18%, todėl šio rodiklio didėjimo tendencija gali rodyti, kad
yra blogai parengta išlaidų mažinimo politika.
Išanalizavus ir apibendrinus išlaidų lygio rodiklius, toliau darbe bus analizuojami darbo
išteklių rodikliai.
2.3.5. AB „Lietuvos paštas“ darbo išteklių rodiklių analizė
Darbuotojai yra svarbiausias ir vertingiausias įmonės turtas. Nuo darbuotojų darbo

našumo, atsakomybės, kvalifikacijos, jų individualių savybių bei siekių priklauso įmonės
finansinė būklė ir veiklos rezultatai. Lietuvos paštas yra vienas didžiausių darbdavių šalyje.
AB „Lietuvos paštas“ darbuotojų skaičiaus dinamika matoma 2.19 paveiksle.
2009 8096
2008 8087
2007 8168
2006 8260
2005 8164
8000 8050 8100 8150 8200 8250 8300
Darbuotojų skaičius
2.19 pav. AB „Lietuvos paštas“ darbuotojų skaičiaus dinamika 2005 – 2009 m.
65
perspektyvos
Kaip pavaizduota 2.19 pav., darbuotojų skaičius per analizuojamą laikotarpį sumažėjo
68 darbuotojais. Mažėjant darbingo amžiaus žmonių šalyje ir augant laisvų darbo vietų
skaičiui, bendrovei buvo sudėtinga ne tik pritraukti naujų darbuotojų, bet ir išlaikyti esamus,
todėl bendrovė buvo priversta didinti vidutinį darbo užmokestį, o susiklosčiusi bendrovei
palanki padėtis šalies darbo rinkoje sudarė galimybę pritraukti papildomų darbuotojų. Todėl
2006 m. jų skaičius išaugo 96 darbuotojais. 2006 m. įdiegus verslo valdymo informacinę
sistemą, atsirado galimybė bendrovėje centralizuoti apskaitos, analizės ir kitas funkcijas, todėl
pradėta mažinti darbuotojų skaičių siekiant efektyvesnės veiklos, t.y. 2007 m. sumažėjo 92
darbuotojais. 2008 m. didelį darbuotojų skaičiaus sumažėjimą, t.y. 81 darbuotoju, lėmė
mažėjantis filialų skaičius, nekompiuterizuotų paštų darbo laiko trumpinimas, kilnojamųjų
paštų steigimas, kaimo paštų skaičiaus mažinimas. 2009 m. darbuotojų skaičius bendrovėje
pakito nežymiai, išliko maždaug 2008 m. lygyje.
Išanalizavus bendrą darbuotojų skaičiaus kitimą toliau bus analizuojama darbuotojų
darbo užmokesčio kitimo dinamika (žr. 2.20 pav.).
2009 163090
2008 131456
2007 109183
2006 101317
2005 96699
0 50000 100000 150000 200000

tūkst.Lt
Darbo užmokestis su soc. draudimu
2.20 pav. AB „Lietuvos paštas“ darbo užmokesčio sąnaudų su soc. draudimo

priskaitymais dinamika 2005 – 2009 m.
Iš 2.20 paveikslo duomenų matyti, kad AB „Lietuvos paštas“ darbo užmokesčio

sąnaudos su soc. draudimo priskaitymais per visą analizuojamą laikotarpį išaugo 66391 tūkst.
Lt. Nors darbuotojų skaičius 2005 – 2007 m. gana ženkliai keitėsi (žr. 2.19 pav.), tačiau,
nedidėjant sparčiai vidutiniam darbo užmokesčiui, darbo užmokesčio sąnaudos su soc.
draudimo priskaitymais išliko maždaug tame pačiame lygyje. Darbo užmokesčio su soc.
draudimo priskaitymais sąnaudos pradėjo ženkliai didėti nuo 2008 m. visoms darbuotojų
grupėms padidinus atlyginimus bei patobulinus darbo apmokėjimo sistemą.
66
perspektyvos
Pažymėtina tai, kad vidutinis darbo užmokestis kilo ne tik AB „Lietuvos paštas“, bet ir
visos šalies mastu. Vidutinio darbo užmokesčio dinamika pateikta 2.21 paveiksle.
2500
2052,4*
2000
2151,7
1678,7
1802,4
1500
Litai
1495,7
1276,2 1354,6
1000
1113,9
987,05 1022,2
500
0
2005 2006 2007 2008 2009
Statistinis vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje

Bendrovės vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis
Pastaba * - išankstiniai duomenys
2.21 pav. AB „Lietuvos paštas“ ir šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo
užmokestis
Šaltinis: http://www. finmin.lt/fi nmin.lt/fail i/makroekon omik 3 len tele.pdf .
Kaip pavaizduota 2.21 paveiksle, matyti, kad per visą analizuojamą laikotarpį AB
„Lietuvos paštas“ vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo mažesnis už šalies vidutinį
bruto darbo užmokestį. AB „Lietuvos paštas“ vidutinis mėnesinis darbo užmokestis kilo nuo
987,05 litų (2005 m.) iki 1678,7 litų (2009 m.), bet ne tiek, kiek vidutinis mėnesinis darbo
užmokestis šalies ūkyje, t.y. nuo 1276,2 litų (2005 m.) iki 2052,4 litų (2009 m.). Didžiausias
skirtumas tarp bendrovės mėnesinio vidutinio bruto darbo užmokesčio ir šalies ūkio
mėnesinio vidutinio bruto darbo užmokesčio matomas 2008 m, kada skirtumas sudarė 797,1
litų. Siekiant išanalizuoti ir nustatyti priežastis, dėl kurių AB „Lietuvos paštas“ vidutinis
atlyginimas yra ženkliai mažesnis visu laikotarpiu už šalies, buvo atlikta įmonės darbuotojų
struktūros analizė atkreipiant dėmesį į dirbančiųjų amžių, išsilavinimą ir pareigybes.
2.22 pav. pateiktas AB „Lietuvos paštas“ darbuotojų pasiskirstymo pagal amžiaus
grupes dinamika.
67
perspektyvos
100% 4 3 2 5 7
90%
80% 45 41 45 38 37
70%
60%
50%
40% 39 45
42 43 49
30%
20%
10% 17 11
9 10 8
0%
2005 2006 2007 2008 2009
Iki 30 31-45 46-60 Virš 60
2.22 pav. AB „Lietuvos paštas“ darbuotojų amžiaus dinamika 2005 – 2009 m.
Kaip matyti iš 2.22 paveiksle pateiktos informacijos, per visą analizuojamą laikotarpį
bendrovėje daugiausia dirbančių darbuotojų yra 46 – 60 metų, kurie vidutiniškai sudarė
43,6%, o 31 – 45 metų – 41,20% visų darbuotojų. Mažiausią dalį, t.y. 15,2%, sudarė
pensijinio ir iki 30 metų amžiaus visų dirbančių darbuotojų.
Darbuotojų pagal išsilavinimą dinamika pateikta 2.23 pav.
100% 4,2 4 3,8 3,8 3,9

90%
80%
70% 56,8 54 57,2 52,2 51,7
60%
50%
40%
30% 28 33 35 34,4
31
20%
10% 11 9 8 9 10
0%
2005 2006 2007 2008 2009
Aukštasis Aukštesnysis Vidurinis Pagrindinis
2.23 pav. AB „Lietuvos paštas“ darbuotojų pagal išsilavinimą dinamika 2005 – 2009 m.
Kadangi AB „Lietuvos paštas“ didesniąją dalį personalo sudaro pareigybės,

nereikalaujančios aukštos kvalifikacijos, t.y. laiškininkai, pensijų pristatytojai, skirstytojai,
operatoriai ir kt., todėl, kaip matyti iš 2.23 paveikslo, bendrovėje daugiausia dirbo vidurinį
išsilavinimą turinčių darbuotojų, t.y. 51,7 – 57,2% visų darbuotojų. Kitą nemažą dalį sudarė
darbuotojai, turintys aukštesnįjį išsilavinimą, kurie per analizuojamą laikotarpį sudarė
68
perspektyvos
vidutiniškai 32,28% visų darbuotojų. Su aukštuoju išsilavinimu sudarė vidutiniškai 9%, o su

pagrindiniu išsilavinimu vidutiniškai 4% visų darbuotojų.
Siekiant nustatyti žemesnio vidutinio bruto darbo užmokesčio įmonėje nei šalyje
priežastis, darbuotojai buvo suskirstyti į specialistus ir darbininkus. Gauti rezultatai pateikti
2.8 lentelėje.
2.8 lentelė
AB „Lietuvos paštas“ darbuotojai 2005 – 2009 m.
Pokytis, Pokytis, 2008 Pokytis, Pokytis,

2005m. 2006m. proc. 2007m. proc. m. proc. 2009m. proc.
Darbininkai (proc.) 76 78 2 75 -3 74 -1 72 -2
Specialistai (proc.) 24 22 -2 25 3 26 1 28 2
Remiantis 2.8 lentelės pateiktais duomenis matyti, kad per visą analizuojamą 2005 –
2009 m. laikotarpį didžiąją dalį (virš 70%) visų darbuotojų sudarė darbininkai. Nors
bendrovėje darbininkų užimama dalis sumažėjo nuo 76% iki 72% visų darbuotojų, t.y.
sumažėjo 2 procentiniais punktais, o specialistų padidėjo 4 procentiniais punktais, tačiau
apibendrinant galima teigti, kad nagrinėjamu laikotarpiu darbininkų ir specialistų kaita
bendrovėje buvo nežymi.
Norint geriau suprasti AB „Lietuvos paštas“ dirbančiųjų pasiskirstymą pagal pareigas,
pateikta 2009 m. jų struktūra 2.24 paveiksle.
Pašto viršininkai
Specialistai ir ir jų pavaduotojai
tarnautojai 15% 13%
Laiškininkai 40%
Kiti 4%
Vairuotojai,
pašto lydėtojai
5% Pašto operatoriai
14%
Pasiuntiniai 2%
Skirstytojai 7%
2.24 pav. AB „Lietuvos paštas“ darbuotojų pasiskirstymo pagal pareigas

struktūra 2009 m.
69
perspektyvos
Kaip matyti iš 2.24 paveikslo, didžiąją dalį (72%) sudaro darbininkai (laiškininkai, pašto
operatoriai, skirstytojai, vairuotojai, pašto lydėtojai, pasiuntiniai ir kiti), o specialistai
(specialistai ir tarnautojai bei pašto viršininkai ir jų pavaduotojai) – 28% visų darbuotojų.
Iš atliktos analizės gautų rezultatų galima daryti išvadą, kad analizuojamos įmonės
žemesnį vidutinį bruto darbo užmokestį lyginant su šalies lėmė tai, kad bendrovėje dirba virš
70% darbininkų, kuriems yra nustatomas ir mokamas mažesnis atlyginimas lyginant su
specialistais. Todėl bendras įmonės vidutinis mėnesinis bruto atlyginimas yra pakankamai
žemas.
Darbuotojų kaita yra natūralus reiškinys. Įprasta, kad vieni darbuotojai priimami į darbą,
kiti – atleidžiami. Darbuotojų kaitos rodiklių analizė pateikta 2.9 lentelėje, jos skaičiavimai
pateikti 16 priede.
2.9 lentelė
AB „Lietuvos paštas“ darbuotojų kaitos rodiklių analizė 2005 – 2009 m.
Rodiklis 2005 2006 2007 2008 2009

6749 6845 6740 6755 6764
Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius
Darbuotojų apyvartumo koeficientas 0,057 0,056 0,081 0,069 0,057
0,028 0,035 0,034 0,029 0,028

Darbuotojų priėmimo koeficientas
0,029 0,021 0,047 0,041 0,029
Darbuotojų atleidimo koeficientas
Kaip matyti iš 2.9 lentelėje pateiktų duomenų, per analizuojamus metus didžiausia
darbuotojų kaita buvo 2007 m., kada darbuotojų apyvartumo koeficientas sudarė 0,081 ir
palyginus su 2006 m. padidėjo 0,025 arba 2,5%. Tam įtakos turėjo naujai įdiegta verslo
valdymo informacinė sistema, todėl darbuotojų buvo daugiau atleista – 0,047, nei priimta –
0,034, t.y. atleistų darbuotojų kiekis buvo 1,3% didesnis. Panaši situacija tęsėsi ir iki 2008 m.,
kai darbuotojų atleidimo skaičius buvo didesnis nei priimamų. Situacija bendrovėje
stabilizavosi 2009 m., nes atleistų darbuotojų buvo 0,1% daugiau negu priimamų darbuotojų.
Apibendrinant galima teigti, kad bendrovėje per visą analizuojamą laikotarpį buvo didelė
darbuotojų kaita.
Vienas svarbiausių rodiklių, atliekant darbo išteklių panaudojimo analizę įmonėje, yra
darbo našumas, parodantis produkcijos gamybos darbo jėgos išlaidas. Darbo našumas šiame
darbe bus vertinamas vienetine (paslaugų kiekis, tenkantis vienam darbuotojui per metus
(tūkst. vnt.)) išraiška. Našumo rodiklių duomenys pateikti 2.10 lentelėje, o skaičiavimai 17
priede.
70
perspektyvos
2.10 lentelė
AB „Lietuvos paštas“ darbuotojų darbo našumo rodiklių analizė 2005 – 2009 m.
Rodiklis 2005 2006 2007 2008 2009
Paslaugų apimtys (tūkst. vnt.) 282961 294738 293358 281691 249503
Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius 6749 6845 6740 6755 6764

Vieno darbuotojo darbo našumas rodiklis 41,93 43,06 43,52 41,7 36,89
(tūkst. vnt.)
Absoliutinis pokytis 1,13 0,46 -1,82 -4,81
Remiantis 2.10 lentelėje pateiktais duomenis matyti, kad nagrinėjamu laikotarpiu darbo
našumo rodiklis svyravo – vienais metais didėjo, kitais mažėjo. Paslaugų kiekis, tenkantis
vienam darbuotojui per metus, didėjo nuo 41,93 tūkst. vnt. (2005 m.) iki 43,52 tūkst. vnt.
(2007 m.). Tam įtakos turėjo išaugusios 2005 – 2007 metų paslaugų apimtys – 10397 tūkst.
vnt. – ir vidutinio sąrašinio darbuotojų skaičiaus nežymus sumažėjimas. Darbo našumo
mažėjimas pastebimas 2008 m. ir 2009 m., kada rodiklis sumažėjo atitinkamai 1,82 tūkst. vnt.
ir 4,81 tūkst. vnt., tai įtakojo paslaugų apimčių sumažėjimas per 2008 – 2009 m. 43855 tūkst.
vnt. ir padidėjęs vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius 24 žmonėmis.
Remiantis gautais rezultatais galima teigti, kad bendrovėje sumažėjusios paslaugų
apimtys ir padidėjęs vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius sumažino vieno darbuotojo darbo
našumą.
2.4. AB „Lietuvos paštas“ veiklos perspektyvų vertinimas ir bankroto diagnostika

2.4.1. AB „Lietuvos paštas“ bankroto diagnostikos analizė
Remiantis konkrečiais bankroto prognozavimo modeliais, galima sumažinti ar net

pašalinti bankroto grėsmę, priimti veiksmingus strateginius sprendimus. Šioje bankroto
tikimybės analizėje panaudoti E. Altman keturių koeficientų, G. Springate ir R. Lis modeliai.
Juos pritaikius analizuojamai AB „Lietuvos paštas“ įmonei buvo atlikta įvairių santykinių
rodiklių palyginamoji analizė. Analizuojant paslaugų įmonių bankroto tikimybę, siūloma
taikyti keturių rodiklių E. Altman modelį. Remiantis šiuo modeliu buvo apskaičiuoti bankroto
tikimybės rodikliai, kurie pavaizduoti 2.11 lentelėje, o jų skaičiavimai pateikti 18 priede.
71
perspektyvos
2.11 lentelė
Bankroto tikimybė pagal E. Altman
E.Altman Metai
Rodiklis Formulė 2005 2006 2007 2008 2009
Veiklos pelnas prieš
K1 0.02 0.005 -0.03 0.01 -0.09
apmokestinimą/Viso turtas
K3 2.35 1.73 3.06 2.34 1.75

Nuosavas kapitalas/Skolintas kapitalas
K4 0.04 0.03 -0.02 -0.01 -0.1
Nepaskirstytas pelnas/Viso turtas
K5 Grynasis apyvartinis kapitalas/Viso 0.14 0.11 0.04 0.07 -0.02
turtas
Z Z=6,72K1+1,05K3+3,62K4+6,56K5 3.67 2.68 3.2 2.95 0.74
Z Bankroto tikimybė maža maža maža maža galimas
Bankroto tikimybė maža, kai Z>2,6;
Reikšmės gali išvengti bankroto, kai
Z<1,1;tikėtina, kad bankrutuos
Iš 2.11 lentelės matyti, kad pagal Altman modelį apskaičiuotas koeficientas parodė, kad
2005 – 2008 m. bendrovei bankrotas negrėsė, kadangi koeficientų reikšmės buvo didesnės nei
2,6. Didelę koeficiento Z reikšmę lemia nuosavo bei skolinto kapitalo santykis, kuris šiuo
laikotarpiu buvo gana didelis. Galima daryti išvadą, kad AB „Lietuvos paštas“ finansuoja
savo veiklą iš nuosavų lėšų. 2007 m. pastebėtas indekso padidėjimas ir, palyginus su 2006 m.,
Z padidėjo 0,52 punktais ir tam įtakos turėjo skolos padengimo nuosavu kapitalu rodiklis,
kuris išaugo 1,33 punkto. Koeficientui Z neigiamos įtakos turėjo veiklos bendrasis turto
pelningumas, kuris buvo neigiamas ir sumažėjo 0,035 punkto, ir grynojo pelningumo rodiklis,
kuris sumažėjo 0,05 punkto ir liko neigiamas visus likusius analizuojamus metus. 2009 m. Z
koeficientas sumažėjo iki 0,74, t.y. 2,21 punktais ir buvo mažesnis už 1,1, todėl yra labai
didelė tikimybė, kad AB „Lietuvos paštas“ gali bankrutuoti. Neigiamos įtakos Z koeficiento
sumažėjimui turėjo bendrovės bendrojo ir grynojo pelningumo rodikliai, o taip pat sumažėjusi
nuosavų apyvartinių aktyvų dalis aktyvuose, kurie 2009 m. buvo neigiami.
Siekiant tiksliau nustatyti bankroto galimybę, toliau bus nagrinėjamas G. Springate
rodiklio modelis, kurio skaičiavimai atlikti 19 priede ir pateikti 2.12 lentelėje.
2.12 lentelė
72
perspektyvos
Bankroto tikimybė pagal G. Springate
G.Springate Metai
0.14 0.11 0.04 0.07 -0.02

A Apyvartinis kapitalas/Turtas
0.02 0.005 -0.03 0.01 -0.09
B Pelnas iki apmokestinimo/Turtas
Pelnas prieš
apmokestinimą/Trumpalaikiai 0.07 0.01 -0.11 0.03 -0.28
C įsipareigojimai
0.96 0.91 0.57 0.56 0.66
D Pardavimo pajamos/Turtas
1,03*A+3,07*B+0,66*C+1,05*D 1.26 1.09 0.48 0.71 0.21
Z
Z Bankroto tikimybė maža maža didelė didelė didelė
Bankroto tikimybė maža, kai Z>0,862;
Reikšmės didelė, kai Z<0,862
Kaip matyti iš 2.12 lentelėje pateiktų duomenų, 2005 m. ir 2006 m. bankrotas AB

„Lietuvos paštas“ negrėsė, t.y. didelę koeficiento reikšmę lėmė aktyvų grąža, kuri buvo gana
didelė. Tačiau 2007 – 2009 m. bendrovei bankroto tikimybė buvo jau didelė, kadangi
apskaičiuotas Z koeficientas mažesnis už 0,862. Didžiausias Z koeficiento sumažėjimas
matomas 2009 m., kuris, palyginus su 2008 m. sumažėjo 0,5 punkto. Tam įtakos turėjo aktyvų
pelningumo, bendrojo pelningumo mažėjimas bei pelno prieš apmokestinimą santykis, nes,
labai sumažėjus veiklos pelnui, trumpalaikiai įsipareigojimai išaugo 6213 tūkst. Lt. Galima
daryti išvadą, kad AB „Lietuvos paštas“ nebegali įvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų.
Nuostolingai dirbančios AB „Lietuvos paštas“ bankroto tikimybei nustatyti buvo
taikomas R. Lis modelis, kuriuo remiantis buvo apskaičiuoti bankroto tikimybės rodikliai,
pavaizduoti 2.13 lentelėje (skaičiavimai pateikti 20 priede).
Iš 2.13 lentelėje pateiktų apskaičiavimų matyti, kad pagal R. Lis modelį bendrovei
bankroto tikimybė buvo maža, nes per visus analizuojamus metus Z koeficientas buvo
aukštesnis negu 0,037. Nuo 2008 m. iki 2009 m. trumpalaikis turtas sumažėjo 20,04 proc., o
trumpalaikiai įsipareigojimai padidėjo 6,46 proc., todėl K1 rodiklis buvo minusinis ir
sumažėjęs grynojo turto pelningumas neturėjo įtakos Z rodiklio mažėjimui, t.y., bendrovei
bankroto tikimybė liko maža.
2.13 lentelė
73
perspektyvos
Bankroto tikimybė pagal R. Lis
R. Lis Metai
K1 Apyvartinis kapitalas/Turtas 0.14 0.11 0.04 0.07 -0.02
K2 Pardavimo pajamos/Turtas 0.96 0.91 0.57 0.56 0.66
K3 Nepaskirstytas pelnas/Viso turtas 0.04 0.03 -0.02 -0.01 -0.1
K4 Nuosavas kapitalas/Skolintas kapitalas 2.35 1.73 3.06 2.34 1.75
Z 0.063*K1+0.092*K2+0.057*K3+0.001*K 0.102 0.094 0.057 0.058 0.056
4
Z Bankroto tikimybė maža maža maža maža maža
Reikšmės Ribinė riba 0.037
Apibendrinant galima teigti, kad, apskaičiavus bankroto tikimybės rodiklius pagal E.

Altman modelį, matosi, jog 2009 m. bendrovei bankroto tikimybė yra didelė. Analizuojant
rodiklius pagal G. Springate modelį, galima teigti, kad 2007 – 2009 m. laikotarpiu įmonei
tikimybė bankrutuoti buvo didelė, o analizuojant pagal R. Lis modelį, visu laikotarpiu
bankroto tikimybė buvo maža. Apskaičiuoti bankroto tikimybės rodikliai pagal R. Lis, G.
Springate modelius neįvertina infliacijos įtakos, todėl kai kurie mokslininkai siūlo vadovautis
E. Altman modelio prognozavimo metodais, kurių pagalba bankroto tikimybė yra tikslesnė.
Taigi bendrovei bankrotas apskaičiavus bankroto tikimybės rodiklius pagal E. Altman ir
G. Springate modelius yra tikėtinas, todėl AB „Lietuvos paštas“ vadovybė turi atidžiau stebėti
įmonės finansinę būklę ir imtis konkrečių priemonių bankrotui išvengti.
2.4.2. AB „Lietuvos paštas“ veiklos perspektyvų vertinimas
AB „Lietuvos paštas“ perspektyvų įvertinimas remiasi praeities duomenimis. Kadangi

per analizuojamą 2005 – 2009 m. laikotarpį matomas pajamų išaugimas, todėl būtų pravartu
prognozuoti, kaip pajamos išaugs per kitus dvejus metus. Prognozę galima atlikti su tiesinio
trendo pagalba. Atliktos tiesinio trendo prognozės rodo, kaip kis ateityje tiriamas dydis
kitiems veiksniams nekintant. Naudojantis faktiniais pardavimo pajamų duomenimis, atlikta
prognozė, kuri atvaizduota 2.25 paveiksle, o skaičiavimai atlikti 21 priede.
74
perspektyvos
300000 y = 14219x + 137187

R2 = 0,9369
250000
215418
175544 188100
200000
Tūkst. Lt 156597 163556
150000
100000
50000
0
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Pardavimai, tūkst. Lt. Linear (Pardavimai, tūkst. Lt.)
2.25 pav. AB „Lietuvos paštas“ pardavimo pajamų prognozė tiesinio trendo metodu
Kaip matyti iš 2.25 paveikslo ir atliktų skaičiavimų, 2010 – 2012 m. pardavimo pajamos
turi tendenciją augti. Pasinaudojus gauta trendo lygtimi gauti skaičiavimai parodė, kad
pardavimai išaugs iki 222499 tūkst. Lt (2010 m.), t.y. 3,29%, 236717 tūkst. Lt (2011 m.) ir
250936 tūks. Lt (2012), t.y. 12,78%. Ši prognozė išsipildys, jeigu praeityje buvusios sąlygos
nekis arba kis ta pačia kryptimi.
Norint tiksliau nustatyti prognozes, apskaičiuotos pardavimo pajamų kitimo tendencijos
remiantis eksponentinio išlyginimo ir dinaminių eilučių ekstrapoliacijos metodais. Norint kuo
tiksliau prognozuoti, taikant eksponentinio išlyginimo metodą, W (išlyginamasis koeficientas)
pasirenkamas kuo didesnis, t.y. W gali kisti nuo 0 iki 1. Pardavimo pajamoms prognozuoti
2.14 lentelėje, remiantis 21, 24 ir 25 priedais, pavaizduotos taikytų metodų aproksimacijos
paklaidos.
2.14 lentelė
Pardavimo pajamų prognozavimo metodų rezultatų palyginimas
Metodas Prognozuojamos Prognozuojamos Prognozuojamos Vidutinė

reikšmės 2010m. reikšmės 2011 m. reikšmės 2012 m. aproksimacijos
tūks.Lt tūkst. Lt tūkst. Lt paklaida %
Tiesinio trendo 222499 236717 205936 2,04
Dinaminių eilučių
išlyginimas:
230123 244829 259534 4,6
233306 252670 273642 2,8
Eksponentinis 214203 - - 1,3
išlyginimas
75
perspektyvos
Remiantis dinaminių eilučių ekstrapoliacijos metodu pagal vidutinį absoliutinį pokytį

prognozė rodo, kad pardavimo pajamos padidės 6,83% (2010 m.), 6,39% (2011 m.) ir 6%
(2012 m.). Pagal vidutinį didėjimo (mažėjimo) tempą, pardavimai kasmet padidėtų 8,3%.
Remiantis eksponentinio išlyginimo prognozavimo metodu, pardavimo pajamos sumažės
0,56% (2010 m.). Vidutinė aproksimacijos paklaida, specialistų nuomone, neturėtų viršyti
10%. Todėl labiausiai tikėtinos prognozės yra naudojant eksponentinio išlyginimo metodą.
Kadangi pardavimo savikaina yra vienas iš veiksnių, įtakojančių bendrojo pelno kitimą,
vertėtų analizuoti pardavimo savikainos perspektyvas. Per analizuojamus metus matomas
savikainos stabilus augimas, todėl galima atlikti prognozę 2010 – 2012 m. su tiesinio trendo
pagalba. Prognozuojant pardavimo savikainą, gauta tiesinio trendo funkcijos išraiška, kuri
atvaizduota 2.26 paveiksle, o skaičiavimai pateikti 22 priede.
y = 16940x + 106695
300000
R2 = 0,9006
250000
200197
169406
200000
151680
Tūkst. Lt
134103132192
150000
100000
50000
0
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Pardavimo savikaina, tūkst. Lt. Linear (Pardavimo savikaina, tūkst. Lt. )

.
2.26 pav. AB „Lietuvos paštas“ pardavimo savikainos prognozė tiesinio trendo metodu
Pagal 2.26 pav. pateiktus duomenis ir atliktus skaičiavimus matyti, kad pardavimo
savikaina išaugs iki 208336 tūkst. Lt, t.y. 4,07% (2010 m.), 225276 tūkst. Lt, t.y. 8,13%
(2011m.) ir 242216,6 (2012 m.) t.y. 7,52%. Jeigu praeityje buvusios sąlygos nekis arba kis ta
pačia kryptimi, tai ši prognozė išsipildys.
Apskaičiuotos pardavimo pajamų kitimo tendencijos remiantis eksponentinio
išlyginimo ir dinaminių eilučių ekstrapoliacijos metodais. Pardavimo savikainai prognozuoti
2.15 lentelėje, remiantis 22, 24 ir 25 priedais, pavaizduotos taikytų metodų aproksimacijos
paklaidos.
76
perspektyvos
2.15 lentelė
Pardavimo savikainos prognozavimo metodų rezultatų palyginimas

tūkst. Lt tūkst. Lt tūkst. Lt paklaida %
Tiesinio trendo 208336,2 225276,4 242216,6 5,07
išlyginimas
216721 233244 249767,5 6,5
220928 244125 269758 5,38
išlyginimas

prognozė rodo, kad pardavimo savikaina padidės 2010 m. 16524 tūkst. Lt arba 8,25 % lyginant
su 2009 m., 2011 m. – 16523 tūkst. Lt, t.y. 7,62 % lyginant su 2010 m., o 2012 m. 16523,5
tūkst. Lt arba 7,08 % lyginant su 2011 m. Pagal vidutinį didėjimo (mažėjimo) tempą savikaina
padidės 20731 tūkst. Lt, t.y. 10,36% (2010 m.), 23197 tūkst. Lt arba 10,5 % (2011 m.) ir 25633
tūkst. Lt, t.y. 10,5% (2012 m.). Taikant eksponentinio išlyginimo prognozavimo metodą,
pardavimo savikaina prognozuojamais 2010 m. sumažės 1404 tūkst. Lt, t.y. (-0,7%). Kadangi
mažiausia vidutinė aproksimacijos paklaida yra eksponentinio išlyginimo ir siekia 1,74%, todėl
labiausiai tikėtinos prognozės yra naudojant šį metodą.
Veiklos sąnaudų didėjimas gali turėti įtakos grynojo pelno kitimui. Prognozuojant veiklos
sąnaudas, gauta tiesinio trendo funkcijos išraiška, kuri atvaizduota 2.27 paveiksle, o
skaičiavimai pateikti 23 priede
70000
60000
49185
50000
34686 37019 y = 6024,1x + 16933
Tūkst. Lt
40000
33120 R2 = 0,8971
30000
21014
20000
10000
0
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Veiklos sąnaudos, tūkst. Lt Linear (Veiklos sąnaudos, tūkst. Lt)
2.27 pav. AB „Lietuvos paštas“ veiklos sąnaudų prognozė tiesinio trendo metodu
77
perspektyvos
Kaip matyti 2.27 pav. pateiktų duomenų, veiklos sąnaudos turėtų didėti iki 53077,1
tūkst. Lt (2010 m), 2011 m. – iki 59101,2 tūkst. Lt, o 2012 m. veiklos sąnaudos turėtų išaugti
iki 65125,3 tūkst. Lt ir lyginant su 2009 m. padidėti 15940,3 tūkst. Lt, t.y. 32,41%.
Apskaičiuotos veiklos sąnaudų kitimo tendencijos remiantis eksponentinio išlyginimo
ir dinaminių eilučių ekstrapoliacijos metodais. Veiklos sąnaudoms prognozuoti 2.16 lentelėje,
remiantis 23, 24 ir 25 priedais, pavaizduotos taikytų metodų aproksimacijos paklaidos.
2.16 lentelė
Veiklos sąnaudų prognozavimo metodų rezultatų palyginimas

tūkst. Lt tūkst. Lt tūkst. Lt paklaida %
Tiesinio trendo 53077,1 59101,2 65125,3 7,56
išlyginimas
56228 63271 70313 6,1
60839 75252 93079 7,3
išlyginimas

prognozė rodo, kad veiklos sąnaudos iki 2012 m. padidės lyginant su 2009 m. 21128 tūks. Lt
arba 43%. Pagal vidutinį didėjimo (mažėjimo) tempą, veiklos sąnaudos kasmet padidėtų
23,7%. Remiantis eksponentinio išlyginimo prognozavimo metodu, veiklos sąnaudos sumažės
1,04% (2010 m.). Kadangi mažiausia vidutinė aproksimacijos paklaida yra eksponentinio
išlyginimo ir siekia 3,3%, todėl labiausiai tikėtinos prognozės yra naudojant šį metodą.
Atlikus pardavimo pajamų, savikainos ir veiklos sąnaudų prognozavimą tiesinio trendo
metodu, galima teigti, kad pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos didės didesniu tempu,
negu pardavimo pajamos, o tai turės įtakos pagrindinės veiklos rezultato mažėjimui.
Nustatant tarpusavio ryšio stiprumą, taikomas koreliacijos metodas, kurio koeficientas r
parodo, koks ryšys tarp kintamųjų, kokia kryptis, stiprumas. Kuo r reikšmė absoliučiuoju
didumu arčiau vieneto, tuo ryšys yra glaudesnis. Norint pateikti išsamesnes išvadas, kuriomis
remiantis būtų galima numatyti AB „Lietuvos paštas“ perspektyvas, apskaičiuoti koreliacijos
koeficientai ir regresijos lygtys, kurios atvaizduotos 2.17 lentelėje.
2.17 lentelė
78
perspektyvos
AB „Lietuvos paštas“ rodiklių tarpusavio ryšio koreliacijos koeficientas ir regresijos

lygtys
Koreliacijos
Rodikliai Regresijos lygtis
koeficientas, r
Pardavimų pajamos ir bendrasis pelnas 0,7801 y = 59037 - 0,2041x
Pardavimų pajamos ir veiklos sąnaudos 0,9402 y = -38202 + 0,4071x
Veiklos pelnas ir veiklos sąnaudos 0,8246 y = 31277 - 0,6167x
2.18 lentelė
Koreliacinio ryšio stiprumo vertinimai
Ryšio glaudumo rodikliai 0,1 – 0,3 0,31 – 0,5 0,51 – 0,7 0,71 – 0,9 0,91 – 0,99
Ryšio glaudumo charakteristika silpnas vidutinis pastebimas stiprus labai stiprus
Šaltinis: sudaryta darbo autorių remiantis, Bartosevičiaus V. (2006). Ekonominė statistika. Technologija. Kaunas
Kaip matyti iš 2.17 lentelėje pateiktos informacijos, apskaičiuotas koreliacijos

koeficientas tarp pardavimo pajamų ir bendrojo pelno yra 0,7801, tai reiškia, kad ryšys tarp jų
yra tiesioginis, nes koeficientas yra teigiamas ir stiprus (žr. 2.18 lentelę). Gauta pardavimo
pajamų ir bendrojo pelno regresijos lygtis parodė, kad, pardavimo pajamoms padidėjus 1
tūkst. Lt, bendrasis pelnas išaugtų 58833 Lt.
Analizuojant pardavimo pajamų ir veiklos sąnaudų tarpusavio ryšio priklausomybę
apskaičiuotas koreliacijos koeficientas 0,9402, tai parodo, kad ryšys yra tiesioginis ir labai
stiprus. Remiantis regresijos lygtimi galima teigti, kad, pardavimo pajamoms padidėjus 1
tūkst. Lt, veiklos sąnaudos sumažėtų 37794 Lt.
Apskaičiuotas koreliacijos koeficientas tarp veiklos pelno ir veiklos sąnaudų yra 0,8246,
tai rodo, kad tarp jų yra tiesioginis ir stiprus ryšys. Pagal gautą regresijos lygtį galima teigti,
kad, veiklos pelnui padidėjus 1 tūkst. Lt, veiklos sąnaudos padidėtų 30660 Lt.
Įvertinus trendo funkcijos pagalba gautas pagrindinės veiklos pajamas ir sąnaudas 2010
- 2012 m., išvestas pagrindinės veiklos rezultatas, pateiktas 2.28 paveiksle.
Kaip matyti iš 2.28 pav. pateiktų duomenų, pagrindinės veiklos rezultatas taikant
tiesinio trendo metodą bus neigiamas ir sudarys 2012 m. 56,4 mln. Lt nuostolių, t.y. nuostoliai
lyginant su 2009 m. padidėtų 22 mln. Lt.
79
perspektyvos
2010 2011 2012

0
-10000
Tūkst. Lt. -20000
-30000
-40000
-38914
-50000
-47660
-60000
-56406
Pagrindinės veiklos rezultatas
2.28 pav. AB „Lietuvos paštas“ pagrindinės veiklos rezultatas taikant tiesinio trendo
metodą 2010 - 2012 m.
Siekiant tiksliau įvertinti ir numatyti AB „Lietuvos paštas“ veiklos perspektyvas 2010 -

2012 m., buvo numatytos pagrindinės veiklos pardavimo pajamų ir sąnaudų kitimo
tendencijos prognozuojamu periodu, remiantis pesimistiniu, realistiniu ir optimistiniu
variantais, darant atskiras prielaidas. Rezultatai pateikti 2.19 lentelėje.
2.19 lentelė
Prognozuojamos AB „Lietuvos paštas“ pagrindinės veiklos pajamos 2010 - 2012 m.
Prognozių variantai 2009* 2010 2011 2012

Pesimistinis 215418 213264 211131 209020
Pokytis % -1 -1 -1
Realusis 215418 215418 215418 215418
Pokytis % 0 0 0
Optimistinis 215418 230497 246632 263896
Pokytis % 7 7 7
2009* pateikti faktiniai duomenys
Pajamos vertinamos pesimistiniu, realistiniu ir optimistiniu variantais darant prielaidas:

- pesimistiniu variantu pajamos kasmet mažės po 1% (įvertinant tai, kad 2010 m.
pirmo ketvirčio pajamos, lyginant su 2009 m. pirmu ketvirčiu, sumažėjo 1%);
- realistiniu variantu pajamos išlieka 2009 m. lygyje;
- optimistiniu variantu pajamos augs pusę 2009 m. pajamų augimo lygio, t.y. 7%
(2009 m. pajamos didėjo 14,5%).
Atlikus skaičiavimus gauti prognostiniai rezultatai pateikti 2.29 pav.
80
perspektyvos
300000
263896
230497 246632
250000 215418
215418 215418 215418
213264 211131 209020
200000
150000
100000
50000
0
2009* 2010 2011 2012
2009* Pesimistinis Realusis Optimistinis
2009* m. pateikti faktiniai duomenys.
2.29 pav. AB „Lietuvos paštas“ pagrindinės veiklos pajamos 2009 - 2012 m.
Kaip matyti iš 2.29 paveiksle pateiktų rezultatų, pesimistiniu variantu pajamos 2012 m.,
lyginant su 2009 m. sumažėtų 6,4 mln. Lt (3%), realistiniu variantu išliktų 2009 m. lygyje, o,
vadovaujantis optimistinio varianto padarytomis prielaidomis, 2012 m. pajamos išaugtų 48,5
mln. Lt (arba 22,5%) iki 263,9 mln. Lt.
Atliekant pagrindinės veiklos sąnaudų prognozę buvo numatomos atskiros prielaidos:
darbo užmokesčiui su soc. draudimo priskaitymais, medžiagoms ir žaliavoms, kuro,
komunalinių ir energijos išteklių, ryšių sąnaudoms.
Skaičiuojant sąnaudas 2010 - 2012 m. padarytos šios prielaidos:
- darbo užmokestis keisis LR Finansų ministerijos prognozuojamais vidutiniais
šalies bruto darbo užmokesčio kitimo tempais;
- medžiagų ir žaliavų, kuro, šildymo sąnaudos keisis LR Finansų ministerijos
prognozuojamais infliacijos tempais;
- elektros energija 2010 m. padidės 15%, 2011m. ir 2012 m. keisis LR Finansų
ministerijos numatomais infliacijos tempais;
- ryšiai kasmet mažės, remiantis LR statistikos departamento duomenimis
(lyginant 2010 m. pirmo ketvirčio ryšių paslaugų kainų pokyčius su 2009 m. pirmu
ketvirčiu, sumažėjo 1%).
- nusidėvėjimas ir amortizacija išliks 2009 m. lygyje, t.y. nesikeis, o baigęsis
dėvėtis ilgalaikis turtas padengs naujai įsigyto turto nusidėvėjimą;
- kitos sąnaudos išliks 2009 m. lygyje.
2.20 lentelėje pateikiami prognostiniai makroekonominiai rodikliai, kurie naudoti
sudarant prognozę.
81
perspektyvos
2.20 lentelė
Makroekonominių rodiklių projekcijos
Rodiklis 2010 2011 2012

Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio indeksai, ankstesnis laikotarpis = 100 92,2 99,1 100,9
Suderinto vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso pokytis (vidutinis metinis, %) -1% 1% 1,5%
Šaltinis: http://www.finmin.lt/c/portal/layout?p_l_id=PUB.1.392&erp_item=aktualus_duomenys_000178.
Atlikus skaičiavimus gauti rezultatai pateikti 2.21 lentelėje.

2.21 lentelė
Prognozuojamos AB „Lietuvos paštas“ pagrininės veiklos sąnaudos

2010 - 2012 m. (tūkst. Lt)
Rodikliai 2009* 2010 2011 2012

Darbo užmokestis su soc. priskaitymais 163090 150369 149016 150357
Pokytis % -7,8 -0.9 +0.9
Medžiagos ir žaliavos 8969 8879 8968 9103
Pokytis % -1 +1 +1,5
Kuras 3431 3397 3431 3482
Pokytis % -1 +1 +1,5
Šiluminė energija 1665 1648 1665 1690
Pokytis % -1 +1 +1,5
Elektros energija 2040 2346 2369 2405
Pokytis % +15 +1 +1,5
Ryšiai 6361 6297 6234 6172
Pokytis % -1 -1 -1
Nusidėvėjimas 9936 9936 9936 9936
Pokytis % 0 0 0
Kitos sąnaudos 53890 53890 53890 53890
Pokytis % 0 0 0
Iš viso 249382 236762 235509 237035
Kaip matyti iš 2.21 lentelėje pateiktos informacijos, 2012 m. prognozuojamos

pagrindinės veiklos sąnaudos sumažės 5% arba 12,3 mln. Lt, t.y. sumažės nuo 249,4 mln. Lt
(2009 m.) iki 237,0 mln. Lt (2012 m.). Planuojamos AB „Lietuvos paštas“ pagrindinės
veiklos sąnaudos atvaizduotos 2.30 paveiksle.
82
perspektyvos
255000
249382
250000
245000
240000
236762 237035
235509
235000
230000
225000
2009* 2010 2011 2012
2.30 pav. AB „Lietuvos paštas“ pagrindinės veiklos sąnaudos

2010 - 2012 m.
Įvertinus prognozuojamas pagrindinės veiklos pajamas ir sąnaudas 2010 - 2012 m.

laikotarpiu, planuojamas rezultatas iš pagrindinės veiklos pateiktas 2.31 paveiksle.
26861
30000
20000
11123
10000
Tūkst. Lt
-10000
-6265
-20000
-21344 -20091
-23498 -24378 -21617
-30000
-28015
-40000
2010 2011 2012
Pesimistinis Realusis Optimistinis
2.31 pav. Planuojamas AB „Lietuvos paštas“ pagrindinės veiklos rezultatas

2010 - 2012 m.
Kaip matyti iš 2.31 pav. pateiktos informacijos, 2012 m. pagrindinės veiklos rezultatas
pagal pesimistiniam variantui pritaikytas prielaidas (kad pajamos kasmet, vadovaujantis
turima 2010 m. pirmo ketvirčio informacija, mažės po 1%) bus neigiamas ir sudarys 28,0 mln.
Lt nuostolių, t.y. nuostoliai, lyginant su 2009 m. sumažėtų 6 mln. Lt. Pagal realistinį variantą,
2012 m. pagrindinės veiklos nuostoliai sudarytų 21,6 mln. Lt ir jie būtų 12,4 mln. Lt mažesnis
nei 2009 m.
83
perspektyvos
Mažesnius nuostolius tiek pesimistiniu, tiek realistiniu variantu sąlygoja planuojamos

patirti mažesnės (5% lyginant su 2009 m.) sąnaudos. Vadovaujantis optimistiniam variantui
padarytomis prielaidomis pagrindinės veiklos rezultatas 2012 m. sudarytų 26,9 mln. Lt pelno.
Vertinant 2010 - 2012 m. AB „Lietuvos paštas“ ūkinės - finansinės veiklos rezultatą
daroma prielaida, kad kitos veiklos ir finansinės - investicinės veiklos rezultatas nesikeis ir
išliks 2009 m. lygyje. Prognozuojamas 2010 - 2012 m. AB „Lietuvos paštas“ ūkinės -
finansinės veiklos rezultatas pateikiamas 2.32 paveiksle.
40000
32206
30000
16468
20000
Tūkst. Lt
10000
0
-920
-10000
-14746
-20000 -16272
-18153 -15999 -19033
-22670
-30000
2010 2011 2012
2.32 pav. Planuojamas AB „Lietuvos paštas“ ūkinės - finansinės veiklos rezultatas

2010 - 2012 m.
Kaip matyti iš 2.32 pav. pateiktos informacijos ir remiantis prognozės metu gautais
duomenimis, esant pesimistiniam ir realistiniam variantams bendrovė visu planuojamu
laikotarpiu patirs nuostolius. Pesimistiniu variantu nuostoliai 2012 m. siektų 22,7 mln. Lt., o
realistiniu variantu - 16,3 mln. Lt. Tik optimistiniu variantu bendrovė dirbtų pelningai ir gautų
32,2 mln. Lt pelno.
Lyginant prognozuojamus pagrindinės veiklos rezultatus, gautus tiesinio trendo metodu
ir pesimistiniu, realistiniu, optimistiniu variantais pritaikius atskiras prielaidas, (žr. 2.28 ir
2.31 pav.) galima teigti, kad visu prognozuojamu 2010 - 2012 m. laikotarpiu pagrindinės
veiklos rezultatas apskaičiuotas tiesinio trendo metodu didės sparčiau, t.y. nuostoliai didės
nuo 38,9 mln. Lt (2010 m.) iki 56,4 mln. Lt (2012 m.), t.y. padidės 44,95%. Tuo tarpu pagal
padarytas prielaidas, pesimistiniu variantu nuostoliai būtų beveik perpus mažesni ir 2012 m.
sudarytų 28,0 mln. Lt, realistiniu 21,6 mln. Lt, o remiantis optimistiniu variantu, įmonė dirbs
pelningai gaudama 2012 m. 26,9 mln. Lt pelno (žr. 2.31 pav.). Kadangi pesimistiniam,
realistiniam ir optimistiniam variantams buvo pritaikytos atskiros prielaidos, kurios yra
84
perspektyvos
tikslesnės, negu prognozės atliktos tiesinio trendo metodu, todėl galima daryti išvadą, kad
prognozės atliktos pesimistiniu, realistiniu ir optimistiniu variantais yra patikimesnės.
Norint pagerinti AB „Lietuvos paštas“ veiklos rezultatus vienas iš būdų yra mažinti
darbuotojų skaičių. Kadangi teikiamų paslaugų apimtys sumažėjo 32188 tūkst. vnt. (2009 m.),
lyginant su 2008 m., o vienam darbuotojui teko 37 tūkst. vnt. paslaugų per 2009 m., kai tuo
tarpu 2008 m. buvo 42 tūkst. vnt., todėl bendrovei nebenaudinga išlaikyti esamą darbuotojų
skaičių. Remiantis atliktais skaičiavimais bendrovei reikėtų 2010 m. atleisti 870 darbuotojų,
sumažėjus darbo krūviui, taip AB „Lietuvos paštas“ kasmet patirtų 17526 tūkst. Lt (darbo
užmokestis su soc.draudimu) sąnaudų mažiau, nevertinant 2010 m. mokamų išeitinių ir
atostoginių už nepanaudotas atostogas.
Įvertinus tai, kad siekiant mažinti sąnaudas būtų atleisti 870 AB „Lietuvos paštas“
darbuotojų, 2010 - 2012 m. planuojamas rezultatas iš pagrindinės veiklos pateiktas 2.33 pav.
50000
44387
40000
28649
30000
Tūkst. Lt
20000
11261
10000
0
-3818 -2565 -4091
-10000
-5972 -6852
-10489
-20000
2010 2011 2012
2.33 pav. Planuojamas AB „Lietuvos paštas“ pagrindinės veiklos rezultatas

2010 - 2012 m.
Atlikus skaičiavimus nustatyta, kad atleidus 870 darbuotojų pirmaisiais 2010 m.

planuojamais metais optimistiniu variantu bendrovės pagrindinės veiklos rezultatas būtų
teigiamas ir sudarytų 11,3 mln. Lt, o 2012 m. pelnas išaugtų iki 44,4 mln. Lt. Pagal pesimistinį
variantą 2012 m. pagrindinės veiklos nuostoliai sudarytų 10,5 mln. Lt, o realistiniu variantu -
4,1 mln. Lt.
Įvertinus darbuotojų sumažėjimą ir darant prielaidą, kad kitos veiklos ir finansinės -
investicinės veiklos rezultatas nesikeis ir išliks 2009 m. lygyje, prognozuojamas 2010 - 2012
m. AB „Lietuvos paštas“ ūkinės - finansinės veiklos rezultatas pateikiamas 2.34 paveiksle.
Taigi galima daryti išvadą, kad sumažinus darbuotojų skaičių, ūkinės - finansinės veiklos
nuostoliai pesimistiniu variantu sudarytų 2010 m. 0,6 mln. Lt, o 2012 m. padidėtų iki 5,1 mln.
85
perspektyvos
Realistiniu variantu įmonė dirbs pelningai gaudama 2012 m. 1,3 mln. Lt, o optimistiniu variantu
net gaudama 49,7 mln. Lt pelno.
60000
49732
50000
40000
33994
Tūkst. Lt
30000
20000 16606
10000
1527 2780 1254
0
-627 -1507 -5144
-10000
2010 2011 2012
2.34 pav. Planuojamas AB „Lietuvos paštas“ ūkinės - finansinės veiklos rezultatas

2010 - 2012 m.
Kita priemonė norint sumažinti bendrovės patiriamus nuostolius - mažinti kaimo

vietovėse esamus nekompiuterizuotus paštus, keičiant juos kilnojamaisiais paštais. Kadangi
vienas kilnojamasis paštas gali pakeisti keturius nekompiuterizuotus kaimo paštus, todėl juos
uždarius ir įsteigus vieną kilnojamąjį paštą, panaudojant jau turimą automobilį, AB „Lietuvos
paštas“ sumažintų patiriamus nuostolius. Kilnojamasis paštas teikia įvairias paslaugas: pensijų
ir pašalpų ir kitų išmokų pristatymas (išmokėjimas), periodinių leidinių užsakymas, įmokų,
mokesčių priėmimas, pašto perlaidų priėmimas ir išmokėjimas, korespondencijos pristatymas
ir kt. Remiantis 26 priede atliktais skaičiavimais, nustatyta, kad keturių paštų išlaikymo
sąnaudos sudaro 227,56 tūkst. Lt, o pasinaudojus siūlomu variantu, sąnaudos būtų 51,55 tūkst.
Lt patiriamos mažesnės ir sudarytų 176,01 tūkst. Lt. Remiantis atliktais skaičiavimais galima
teigti, kad siūloma priemonė yra veiksminga, tokiu būdu kasmet bendrovei būtų galima
sutaupyti 51,55 tūkst. Lt ir taip pagerinti veiklos rezultatą.
Kita galimybė sumažinti sąnaudas yra paštų, kuriais yra mažai naudojamasi, visiškas
uždarymas. Atlikus nekompiuterizuotų paštų kaimuose darbo intensyvumo (apkrovimo)
analizę nustatyta, kad ne visų paštų darbo laikas yra efektyvus, t.y. dalį darbo dienos jie neturi
visiškai klientų. Tokiu būdu, įvertinant darbo apkrovimą, būtų galima kai kuriuos paštus
visiškai uždaryti, paliekant vietoje jų tik laiškininką. Neefektyvų pašto darbą rodo ir tai, kad
jų veikla buvo nuostolinga, per metus nekompiuterizuotas paštas uždirbdavo apie 6,6 tūkst. Lt
pajamų, o metinės sąnaudos sudarė 39,8 tūkst. Lt. Detalesnė informacija pateikta 27 priede.
Padarius šią prielaidą būtų galima sutaupyti 26,96 tūkst. Lt per metus, nes panaikinus
86
perspektyvos
neefektyvius paštus ir vietoje jų paliekant laiškininką sąnaudų būtų patiriama 12,84 tūkst. Lt
per metus.
IŠVADOS
87
perspektyvos
Išanalizavus įmonės veiklos ekonominio vertinimo teorinius aspektus, galima daryti šias
išvadas:
Atlikus AB „Lietuvos paštas“ pajamų analizę nustatyta, kad didžiausią pajamų dalį
visose pajamose sudarė pagrindinės veiklos pajamos, t.y. apie 97%. Per visą analizuojamą
laikotarpį jos didėjo ir išaugo 58,8 mln. Lt (37,5%). Ženkliausias pajamų padidėjimas buvo
2008 – 2009 m., kuriom įtakos turėjo 2008 m. padidinti pašto paslaugų tarifai ir kito piniginio
tarpininkavimo (finansinių) paslaugų pajamų išaugimas. Didžiausią lyginamąją pajamų dalį
pagrindinės veiklos pajamose sudarė pajamos iš universaliųjų pašto paslaugų ir siekė 40 –
45% visų pagrindinės veiklos pajamų, kurios per analizuojamą 2005 - 2009 m. laikotarpį
išaugo 24018 tūkst. Lt. Tam įtakos turėjo registruotųjų pašto korespondencijos siuntų kiekio
padidėjimas Lietuvoje 14,57% ir pašto korespondencijos iki 2 kg kiekio padidėjimas 3,31%.
Atlikta išlaidų analizė parodė, kad didžiausią sąnaudų dalį sudarė pagrindinės veiklos
sąnaudos, užėmusios apie 98,6% visų sąnaudų. Didžiausią lyginamąjį svorį pagrindinės
veiklos sąnaudose sudarė personalo išlaikymo sąnaudos, kurios vidutiniškai siekė 62% visų
sąnaudų, sąnaudos už suteiktas paslaugas, kurios vidutiniškai siekė (15,9%), energija ir
komunalinės paslaugos (7,9%), transporto išlaikymas (4,3%), mokesčiai (3,4%),
nusidėvėjimas (3.8%), medžiagos ir žaliavos (3.3%) ir ryšių sąnaudos (2.5%).
Išanalizavus sąnaudas ir jų struktūrą, nustatyta, kad pastovios sąnaudos sudarė 80,65%,
o kintamos - 19,35% visų sąnaudų.
Atlikus AB „Lietuvos paštas“ pelningumo rodiklių analizę nustatyta, kad bendrasis
pardavimų pelningumas analizuojamu laikotarpiu sumažėjo 7,29 procentiniais punktais, nuo
14,36% (2005 m.) iki 7,07% (2009 m.). Rodiklio didėjimą 2005 – 2006 m. 4,82 procentiniais
punktais lėmė efektyvi savikainos formavimo politika. Didesni pardavimų nei savikainos
augimo tempai sudarė sąlygas bendrojo pelno didėjimui 39,44%. Bendrojo pardavimų
pelningumo rodiklio mažėjimą 2006 – 2009 m. 7,69 procentiniais punktais lėmė neefektyvi
savikainos formavimo politika, kuri turėjo įtakos bendrojo pelno sumažėjimui 51,47%.
Analizės metu nustatyta, kad per visą 2005 - 2009 m. laikotarpį veiklos pelningumo rodiklis
sumažėjo 16,72 procentiniais punktais ir 2009 m. sudarė (-15,77%). Jo mažėjimą lėmė 134%
padidėjusios veiklos sąnaudos. Įprastinės veiklos pelningumo rodiklis analizuojamu
laikotarpiu sumažėjo 15,4 procentiniais punktais, nuo 2,12% (2005 m.) iki (-13,28%) 2009
m. Todėl galima teigti, kad bendrovės vadovybė nepanaudoja visų įmanomų resursų
efektyvios bendrovės veiklos užtikrinimui ir sąnaudų mažinimui. Grynasis pardavimo
pelningumas per 2005 - 2009 m. sumažėjo 14,71 procentinio punkto ir sudarė (-13,28%) 2009
m. Šio rodiklio mažėjimas yra rimtas įspėjimas, jog paslaugų konkurencingumas mažėja ir
reikalingi veiksmingesni verslo sprendimai.
88
perspektyvos
Nuosavo kapitalo pelningumas per analizuojamą laikotarpį sumažėjo 15,78

procentiniais punktais ir 2009 m. sudarė (-13,82%). Todėl galima teigti, jog bendrovės turtas
yra naudojamas neefektyviai ir jo nepakanka normaliai veiklai vykdyti. Turto pelningumas
per visą nagrinėjamą laikotarpį sumažėjo 10,17 procentiniais punktais ir 2009 m. siekė (-
8,8%). Didžiausias sumažėjimas nustatytas 2009 m., t.y. turto pelningumas sumažėjo 9,44
procentiniais punktais, lyginant su 2008 m. Mažėjimą lėmė turto (3,49%) ir grynojo pelno
(1437,3%) mažėjimas.
Tiriant trumpalaikio mokumo rodiklius nustatyta, kad grynasis apyvartinis kapitalas
visu analizuojamu laikotarpiu buvo teigiamas ir tik 2009 m. neigiamas, o tai reikšia, kad
įmonės finansinė padėtis yra nestabili. Atlikta bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientų
analizė parodė, kad visu analizuojamu laikotarpiu rodiklis mažėjo, o tai reiškia, kad
bendrovė pajėgi vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus, išskyrus 2008 m., kada jis didėjo ir
sudarė 1,26. Greitojo trumpalaikio mokumo koeficientas 2005 – 2008 m. svyravo nuo 1,10 iki
1,35 ir vertinamas patenkinamai, o 2009 m. gautas koeficientas 0,91 vertinamas
nepatenkinamai. Bendrasis skolos rodiklis nagrinėjamu laikotarpiu sumažėjo 0,06. Tokiam šio
koeficiento pasikeitimui įtakos turėjo tai, kad įsipareigojimai augo sparčiau nei įmonės turtas.
Pagal LR statistikos departamento rodiklių vertinimo metodiką, rodikliai vertinami labai
gerai, išskyrus 2007 m., kada jis vertinamas gerai. Įsiskolinimo (finansinio sverto) rodiklis
nagrinėjamu laikotarpiu didėjo nuo 0,01 (2005 m.) iki 0,08 (2009 m.) ir yra vertinamas gerai,
nes yra mažesnis už 1. Tai įtakojo ilgalaikių įsipareigojimų didėjimas ir nuosavo kapitalo
mažėjimas. Ilgalaikių skolų apdraustumo ilgalaikiu turtu rodiklis nagrinėjamu laikotarpiu
rodiklis sumažėjo 104,93, nes ženkliai padidėję ilgalaikiai įsipareigojimai 1921,42%.
Ilgalaikių skolų koeficientas 2005 – 2009 m. svyravo nuo 0,005 iki 0,048. Remiantis
mokslinėje literatūroje pateikiama vertinimo metodika, šis rodiklis vertinamas labai gerai, nes
yra mažesnis negu 0,3. Apskaičiuotas nuosavo kapitalo koeficientas parodė, kad įmonė per
visą nagrinėjamą laikotarpį turėjo daugiau nuosavo kapitalo nei skolinto, nes koeficientas
svyravo nuo 0,63 iki 0,75.
Atlikus veiklos efektyvumo rodiklių analizę nustatyta, kad trumpalaikio turto
apyvartumo rodiklis nuo 2005 – 2008 m. sumažėjo 0,69 karto, o bendrovės trumpalaikio turto
atnaujinimas padidėjo 72 dienomis, išskyrus 2009 m., kada jis padidėjo 0,67, o atnaujinimas
sumažėjo 71 diena. Atsargų apyvartumas per visą nagrinėjamą laikotarpį žymiai pagreitėjo,
t.y., išaugo 25,76 karto, o tai reiškia, jog pagreitėjo atsargų atnaujinimas o atsargų
apyvartumas dienomis pagreitėjo nuo 15 iki 7 dienų ir tai teigiama tendencija.
Skaičiavimais nustatyta, kad debitorinio įsiskolinimo apyvartumas kartais per
nagrinėjamus metus sumažėjo 7,81 karto, o tai bendrovei neigiama tendencija. Šio rodiklio
89
perspektyvos
mažėjimui įtakos turėjo labiau išaugusios gautinos sumos lyginant su pardavimo pajamomis.
Debitorinio įsiskolinimo apyvartumas dienomis pailgėjo 25 dienomis, o tai reiškia, kad
skolininkai sulėtino savo atsiskaitymus. Kreditorinio įsiskolinimo apyvartumas kartais nuo
2005 – 2009 m. sumažėjo 1,18 karto per metus, pailgėjo atsiskaitymas su kreditoriais 62
dienomis, nes skolininkams sulėtinus savo atsiskaitymus, įmonė taip pat sulėtino
atsiskaitymus su kreditoriais.
Apskaičiuoti ilgalaikio turto apyvartumo rodiliai parodė, kad per visą analizuojamą
laikotarpį ilgalaikio turto apyvartumas kartais sumažėjo 0,75 karto ir padidėjo 171 dienomis,
todėl galima teigti, kad per analizuojamą laikotarpį bendrovė uždirbo 0,75 lito pajamų
mažiau. Viso turto apyvartumas kartais per visą analizuojamą laikotarpį svyravo nuo 0,66 iki
0,96 karto, todėl jis buvo nepakankamai geras lyginant su rekomenduojamom reikšmėm.
Atlikta išlaidų lygio rodiklių analizė parodė, kad bendrovės parduotų paslaugų savikaina
per 2005 - 2009 m. padidėjo nuo 86% iki 93%, t.y. padidėjo 0,07 lito. 2009 m. viršijo 50 -
90% rodiklio ribą, todėl bendrovės vadovui reikėtų skirti didesnį dėmesį veiklos efektyvumo
gerinimui. Veiklos sąnaudų rodiklis per visą nagrinėjamą laikotarpį didėjo nuo 13% iki 23%,
t.y. išaugo 0,10 lito. 2006 - 2009 m. šis rodiklis viršijo rekomenduojamą 17 - 18% ribą, t.y.
siekė 20 - 23%, todėl veiklos sąnaudų rodiklio didėjimo tendencija gali rodyti, kad yra blogai
parengta išlaidų mažinimo politika.
Atlikus darbuotojų išteklių rodiklių analizę nustatyta, kad bendrovėje per analizuojamą
laikotarpį darbuotojų skaičius sumažėjo 68 darbuotojais ir 2009 m. bendrovėje dirbo 8096
darbuotojai. Skaičiavimais nustatyta, kad bendrovėje per visą analizuojamą laikotarpį buvo
didelė darbuotojų kaita. Didžiausia darbuotojų kaita buvo 2007 m., kada darbuotojų
apyvartumo koeficientas sudarė 0,081. Tam įtakos turėjo naujai įdiegta verslo valdymo
informacinė sistema, todėl darbuotojų buvo daugiau atleista – 0,047, nei priimta – 0,034.
Apskaičiavus darbo našumo rodiklius galima teigti, kad bendrovėje sumažėjusios paslaugų
apimtys ir padidėjęs vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius 15 darbuotojų sumažino vieno
darbuotojo darbo našumą, t.y. nuo 41,93 tūkst. vnt. (2005 m.) iki 36,89 tūkst. vnt. (2009 m).
Išanalizavus AB „Lietuvos paštas“ darbuotojų vidutinį darbo užmokestį nustatyta, kad
jis padidėjo 692 Lt (70,1%) - nuo 987 Lt (2005m.) iki 1679 Lt (2009 m.). Visu analizuojamu
laikotarpiu nagrinėjamos įmonės vidutinis bruto darbo užmokestis buvo mažesnis už statistinį
vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, kuris 2009 m. sudarė (išankstiniai
duomenimis) 2052,4 Lt, kai tuo tarpu įmonės darbuotojų vidutinis darbo užmokestis buvo
18,21% mažesnis. Iš atliktos darbuotojų analizės gautų rezultatų darytina išvada, kad
nagrinėjamos įmonės žemesnį vidutinį bruto darbo užmokestį lyginant su šalies lėmė tai, kad
90
perspektyvos
bendrovėje dirba virš 70% darbininkų, kuriems yra nustatomas ir mokamas mažesnis
atlyginimas lyginant su specialistais.
Apskaičiavus bankroto tikimybės rodiklius pagal E. Altman modelį, nustatyta, kad 2009
m. bendrovei bankroto tikimybė yra didelė. Analizuojant rodiklius pagal G. Springate modelį,
galima teigti, kad 2007 – 2009 m. laikotarpiu įmonei tikimybė bankrutuoti buvo didelė, o
analizuojant pagal R. Lis modelį, visu laikotarpiu bankroto tikimybė buvo maža. AB
„Lietuvos paštas“ vadovybė turi atidžiau stebėti įmonės finansinę būklę ir imtis konkrečių
priemonių bankrotui išvengti.
Atlikus ūkinės - finansinės veiklos pajamų ir sąnaudų prognozę 2010 - 2012 m.
remiantis pesimistiniu, realistiniu ir optimistiniu variantais gauti duomenys parodė, kad esant
pesimistiniam ir realistiniam variantams bendrovė visu prognozuojamu laikotarpiu dirbs
nuostolingai. Pesimistiniu variantu ūkinės - finansinės veiklos nuostoliai siektų net 22,7mln.
Lt (2012 m.), o realistiniu variantu - 16,3 mln. Lt (2012 m.). Tik optimistiniu variantu
bendrovė 2011 - 2012 m. dirbs pelningai uždirbdama 2012 m. 32,2 mln. Lt pelno.
Lyginant prognozuojamus pagrindinės veiklos rezultatus, atliktus tiesinio trendo metodu
ir pesimistiniu, realistiniu, optimistiniu variantais galima teigti, kad visu prognozuojamu 2010
- 2012 m. laikotarpiu pagrindinės veiklos rezultatas apskaičiuotas tiesinio trendo metodu
didės sparčiau, t.y nuostoliai didės nuo 38,9 mln. Lt (2010 m.) iki 56,4 mln. Lt (2012 m.) t.y.
nuostoliai bus patiriami 25,73% didesni nei jie gauti pesimistiniu variantu. Kadangi
pesimistiniam, realistiniam ir optimistiniam variantams buvo pritaikytos atskiros prielaidos,
kurios yra tikslesnės, negu prognozės atliktos tiesinio trendo metodu, todėl galima daryti
išvadą, kad prognozės atliktos pesimistiniu, realistiniu ir optimistiniu variantais yra
patikimesnės.
91
perspektyvos
REKOMENDACIJOS
Apibendrinant išvadas, galima pateikti tokias rekomendacijas AB „Lietuvos paštas“

veiklos tobulinimui:
Norint pagerinti AB „Lietuvos paštas“ veiklos rezultatus vienas iš būdų yra mažinti
darbuotojų skaičių. Kadangi teikiamų paslaugų apimtys sumažėjo 32188 tūkst. vnt. (2009
m.), lyginant su 2008 m., o vienam darbuotojui teko 37 tūkst. vnt. paslaugų per 2009 m. kai
tuo tarpu 2008 m. 42 tūkst. vnt., todėl bendrovei nebenaudinga išlaikyti esamą darbuotojų
skaičių. Remiantis atliktais skaičiavimais bendrovei reikėtų 2010 m. atleisti 870 darbuotojų,
sumažėjus teikiamų paslaugų apimtims. Tokiu būdu AB „Lietuvos paštas“ kasmet patirtų
17526 tūkst. Lt (darbo užmokestis su soc. draudimu) sąnaudų mažiau, nevertinant 2010 m.
mokamų išeitinių ir atostoginių už nepanaudotas atostogas.
Norint sumažinti bendrovės patiriamus nuostolius, būtų tikslinga mažinti kaimo
vietovėse esamus nekompiuterizuotus paštus, keičiant juos kilnojamaisiais paštais. Nustatyta,
kad keturių paštų išlaikymo sąnaudos sudarė 227,56 tūkst. Lt, o pasinaudojus siūlomu
variantu sąnaudos būtų patiriamos 51,55 tūkst. Lt mažesnės, t.y. sudarytų 176,01 tūkst. Lt.
Todėl galima teigti, kad siūloma priemonė yra veiksminga, nes remiantis atliktais
skaičiavimais kasmet bendrovei būtų galima sutaupyti 51,55 tūkst. Lt ir taip pagerinti veiklos
rezultatą.
Kita galimybė sumažinti sąnaudas yra paštų, kuriais yra mažai naudojamasi, visiškas
uždarymas. Nustatyta, kad nekompiuterizuoto kaimo pašto veikla yra nuostolinga. Paštas per
metus uždirbdavo apie 6,6 tūkst. Lt pajamų, o metinės sąnaudos sudarė 39,8 tūkst. Lt., todėl jis
patirdavo 33,2 tūkst. Lt nuostolių. Todėl uždarius nekompiuterizuotą kaimo paštą ir paliekant
jame tik laiškininko etatą, bendrovė sutaupytų kasmet 26,96 tūkst. Lt. per metus (žr. 27 priedą).
Bendrovei reikėtų daugiau dėmesio skirti įvaizdžio gerinimui, reklamai. Informacijos
platinimas apie įmonės veiklą padėtų pritraukti didesnį klientų skaičių ne tik iš Lietuvos, bet ir
iš užsienio. Plėsti paslaugų ratą, įvesti geresnę paslaugų kokybę.
AB „ Lietuvos paštas“ reikėtų kas ketvirtį atlikti finansinių ataskaitų, finansinių rodiklių
analizę, nes tokia informacija padėtų patikrinti, ar praeityje priimti sprendimai teisingi, taip
pat pagrįsti esamus bei būsimus įmonės valdymo sprendimus. Pateikti analizės rezultatai
įmonei leis ne tik peržiūrėti susitemintą nagrinėjimo laikotarpio ekonominę informaciją, bet ir
gauti objektyvų finansinės būklės įvertinimą, taip pat tyrimo rezultatai galėtų padėti įmonės
vadovui priimti sprendimus, kaip pagerinti finansinius rodiklius ir garantuoti įmonės veiklos
tęstinumą.
92
perspektyvos
LITERATŪRA
1. Aleknavičienė, V. (2009). Įmonės finansų valdymas. Kaunas: Spalvų kraitelė.

2. Andrijauskienė, A. (2004). Įmonių ekonomika. Vilnius: Presvika.
3. Bagdžiūnienė, V. (2005). Finansinių ataskaitų analizė. Vilnius: Conto litera.
4. Bagdžiūnienė, V. (2006). Įmonių veiklos planavimas ir analizė. Vilnius: Conto litera.
5. Bartosevičienė, V., (2006). Ekonominė statistika. Kaunas: Technologija.
6. Bivainis, J., Garškaitė, K. (2000). Įmonių bankroto grėsmės įvertinimas. Ekonomika. Nr.
51. Vilnius: Vilniaus univeriteto leidykla.
7. Buškevičiūtė, E., Mačerinskienė, I. (2005). Finansų analizė. Kaunas: Technologija.
8. Buškevičiūtė, E., Mačerinskienė, I. (2007). Finansų analizė. Kaunas: Technologija.
9. Davulis, (2003). Ekonomikos teorija. Vilnius: Leidybos centras.
10. Фpaнк, P., X., (2000). Микpoэкoнoмикa и пoвegeниe. Университетcкий учебник.
11. Grigaliūnienė, Ž., Cibulskienė, D. ( 2004). Bankroto diagnostikos metodikos pritaikomumas
Lietuvoje ūkio sąlygomis. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 4. Šiauliai:
Šiaulių universiteto leidykla.
12. Grigaravičius, S. (2003). Įmonių nemokumo diagnostika ir jų pertvarkymo sprendimai.
Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla.
13. Gronskas, V. (2006). Ekonominė analizė. Kaunas: Technologija.
14. Gronskas, V. (2008). Ekonominė analizė. Kaunas: Technologija.
15. Juozaitienė, L. (2000). Įmonės finansai: analizė ir valdymas. Šiauliai: VšĮ Šiaulių
universiteto leidykla.
16. Juozaitienė, L. (2007). Įmonės finansai: analizė ir valdymas. Šiauliai: VšĮ Šiaulių
17. Juozaitienė, L., Tijūnaitė, R. (2008). Studijų darbų rengimo metodinės rekomendacijos.
Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla.
18. Kalčinskas, G. (2003). Buhalterinės apskaitos pagrindai. Penktoji knyga. Vilnius:
Pačiolis.
19. Kauno technologijos universitetas (2001). Mikroekonomika. Kaunas: Technologija.
20. Ковалëв, В. В. (1995). Финансовый анализ. Методы и процедуры. Москва.
21. Kvedaraitė V. (1996). Pelningumo analizė ir prognozavimas. Vilnius.
22. Lazauskas, J. (2005). Įmonių ūkinės ir komercinės veiklos ekonominė analiz: mokomoji
kyga.Vilnius: Technika.
93
perspektyvos
23. LR Finansų ministerija. Prieiga per internetą:

24. Lydeka, Z. (2002). Firmos ekonomikos pagrindai. Vilnius: Vilspa.
25. Mackevičius, J. (2003). Valdymo apskaita. Vilnius: Leidykla TEV.
26. Mackevičius, J. (2005). Įmonių veiklos analizė: informacijos rinkimas, sisteminimas ir
vertinimas. Vilnius: Leidykla TEV.
27. Mackevičius, J. (2007). Įmonių veiklos analizė: informacijos rinkimas, sisteminimas ir
vertinimas. Vilnius: Leidykla TEV.
28. Mackevičius, J., Poškaitė, D. (1998). Finansinė analizė. Vilnius: Katalikų pasaulis.
29. Mackevičius, J., Poškaitė, D. (1999). Įmonių bankroto prognozavimas analizės metodikų
turimas, remiantis finansinių ataskaitų duomenimis. Ekonomika, Nr. 49.
30. Mackevičius, J., Rakštelienė, A.(2005). Altman modelių taikymas lietuvos įmonių
bankrotui. Ekonomika teorija ir praktika. Pinigų studijos 2005/1.
31. Martišius, S.A. (2002). Koreliacinės - regresinės analizės pradmenys. Vilnius: VU
leidykla.
32. Pabedinskaitė, A.O. (2005). Kiekybiniai sprendimų metodai: Koreliacinė regresinė
analizė. Prognozavimas. Vilnius: Technika.
33. Purvinis, O., Šukys, P., Virbickaitė, R. (2004). Bankroto požymių atpažinimas naudojant
neuronų tinklus. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 4. Šiauliai: Šiaulių
34. Sakalas, A., Vanagas, P., Martinkus, B., Prokopčiukas, B., Venskus, R., Viršilaitė, R.,
Ivaškienė, A. (2000). Pramonės įmonių vadyba. Kaunas: Technologijos.
35. Šleikienė, D., Klimavičienė, I. (1999). Įmonės veiklos finansinis įvertinimas. Kaunas:
Technologija.
36. Šleikienė, D., Klimavičienė, I. (2000). Įmonės veiklos finansinis įvertinimas. Kaunas:
Technologija.
37. Smalenskas, G. (2000). Įmonių finansų pradmenys. Vilnius: Vilniaus universiteto
spaustuvė.
38. Smalenskas, G. (2002). Finansai, II d. Vilnius.
39. Stoškus, S., Beržinskienė, D. (2005). Vadyba: vadovėlis. Kaunas: Technologija.
40. Urniežius, R. (2004). Ūkinės veiklos ekonominė analizė. Vilnius: UAB Ekonomikos
mokymo centras.
41. Valackienė, A. (2006). Krizių valdymas ir sprendimų priėmimas. Kaunas: Technologija.
42. Varian, H., R., (1999). Mikroekonomika. Vilnius: Margi raštai.
43. Vilniaus pedagoginis universitetas ekonomikos katedra (1999). Ekonomikos terminai ir
sąvokos: mokomasis žodynas. Vilnius.
94
perspektyvos
44. Vilniaus universiteto vadovėlis (2009). Finansinės apskaitos teorija ir praktika. Vilnius:
45. Wilson, R., McHugh, G., (1993). Financial Analysis. London: Cassel.
46. Wonnacott, P., Wonnacott R. (1997). Mikroekonomika. Poligrafija ir informatika.
47. Žvinklys, J., Vabalas, E., (2006). Įmonės ekonomika. Vilnius: Vilniaus universiteto
leidykla.
48. Lietuvos banko statistiniai duomenys [interaktyvus]. Terminuotų indelių vidutinė metinė
palūkanų norma [žiūrėta 2010-04-20]. Prieiga per internetą: <http :// www .lb.lt /lt/st atis
tika/ index.htm>.
49. Lietuvos paštas [interaktyvus]. Metinis pranešimas 2008m. [žiūrėta 2010-04-02]. Prieiga
per internetą: <http ://www.post.lt/lt/?id=837>.
50. Lietuvos paštas [interaktyvus]. Pašto istorija [žiūrėta 2010-04-03]. Prieiga per internetą:
<http://www.post.lt/lt/?id=101>.
51. LR Finansų ministerija [interaktyvus] Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijos [žiūrėta
2010-04-09]. Prieiga per internetą: <http://www.finmin.lt/web/ finmin/aktualus duomenys
/makroekonomika>.
52. LR Finansų ministerija [interaktyvus]. Pagrindiniai makroekonominiai rodiklai [žiūrėta
2010-05-05]. Prieiga per internetą: <http://www. finmin.lt/c/porta l/layout?
p_l_id=PUB .1.392& e rp item=aktualus_duomenys_000178>.
53. LR Finansų ministerija [interaktyvus]. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis
[žiūrėta 2010-04-12]. Prieiga per internetą:<http://www. finmin.lt/fi nmin.lt/fail
i/makroekon omik 3 len tele.pdf>.
54. Statistikos departamentas [interaktyvus]. Darbo užmokestis [žiūrėta 2010-04-20]. Pieiga
per internetą:< http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=2122>.
55. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija [interaktyvus]. Elektros energijos
tarifai [žiūrėta 210-04-29]. Priega per inte rnetą: <http: //www.regul a.lt/lt/naujienos
/index.php?f ull =yes&id=393>.
95
perspektyvos
PRIEDAI
96
perspektyvos
1 priedas
Analizės būdai
Analizės būdai
Loginiai Ekonometriniai Psichologiniai Grafiniai Specifiniai
Lyginimas Regresinė- Analogijos ir Diagramos

koreliacinė asociacijos
analizė
Grupavimas Linijiniai
Inversija grafikai
Dispersinė
analizė
Svarbiausių
grandžių Smegenų Kiti
išskyrimas „šturmas“
Lošimų
teorija
Detalizavimas ir Sinektika
apibendrinimas
Finansinių
koeficientų analizė
Matematinis Kontroliniai
programa- klausymai
Indeksų būdai vymas
SWOT analizė
Grandininių Kolektyvinis
pakeitimų Imitacinis ir bloknotas
Patricinis
Funkcinė - vertinė
modeliavimas
analizė
Lyginamųjų Morfologinė
svorių analizė
Masinio
skaičiavimas Kiti
aptarnavimo
teorija Septynių
Dinamikos kortų paieška
eilutės
Kiti
Kiti
Balansinis
97
perspektyvos
2 priedas
Prognozavimo metodai
Metodai Apskaičiavimo formulės

Ekstropoliacijos metodai Dinamikos eilučių ekstrapoliacija
– ekstrapoliuojamas lygis;
– galinis dinamikos eilutės lygis;

L – prognozavimo laikas.
Ekonometrinis metodas Tiesinio trendo funkcija
a, b – tiesinės regresijos lygties koeficientai

t – metų
 
n  t  yt   t   y t
b .
n  t 2   t 
2
1
a
n

 yt  b  t . 
98
perspektyvos
3 priedas
Altman bankroto prognozavimo modeliai
Autorius Modelis Reikšmė

Altman (1968) Z = 0,717X1 + 0,847X2 + 3,107X3 + 0,420X4 + 0,995X5 Z > 2,90,
X1 = apyvartinis kapitalas / turtas tai įmonė gali išvengti bankroto
X2 = pardavimo pajamos/ turtas Z < 1,23,
X3 = pelnas iki apmokestinimo / įsipareigojimai tikėtina, kad įmonė bankrutuos
X4 = nuosavo kapitalo rinkos vertė / turtas
X5 = nepaskirstytasis pelnas / turtas
Z = 6,72 K1 + 1,05K2 + 3,62K3 + 6,56K4
Z = paslaugų įmonių bankroto tikimybės, keturių
rodiklių modelis
K1 = Veiklos pelnas prieš apmokestinimą/Viso turtas Bankroto tikimybė maža, kai
K2 = Nuosavas kapitalas/Skolintas kapitalas Z>2,6; gali išvengti bankroto,
K3 = Nepaskirstytas pelnas/Viso turtas kai Z<1,1;tikėtina, kad
K4 = Grynasis apyvartinis kapitalas/Viso turtas bankrutuos
99
perspektyvos
4 priedas
AB „Lietuvos paštas“ valdymo struktūros schema
Generalinis direktorius
Ūkio valdymo Pardavimų Eksploatacijos Finansų

direktorius direktorius direktorius direktorius
Turto valdymo Klientų Eksploatacijos Finansinės ir

skyrius aptarnavimo skyrius buhalterinės Vidaus
skyrius apskaitos audito
skyrius skyrius
Saugos skyrius Logistikos
Spaudos skyrius
platinimo Ekonomikos Teisės ir
skyrius skyrius personalo
skyrius
Informacinių Pasiuntinių
technologijų pašto
skyrius Pašto ženklų skyrius Finansinių
leidybos skyrius paslaugų Komunika-
skyrius cijos
skyrius
Transporto
skyrius Spausdinimo
paslaugų skyrius Pirkimų
skyrius
Kauno Klaipėdos Panevėžio Šiaulių Vilniaus Filialas pašto

filialas filialas filialas filialas filialas pervežimo
centras
100
perspektyvos
5 priedas
AB „Lietuvos paštas“ 2005 – 2009 m. balanso ataskaita
Eil. 2005m. 2006m. 2007m. 2008m. 2009m.
STRAIPSNIAI
Nr. Tūkst.Lt Tūkst.Lt Tūkst.Lt Tūkst.Lt Tūkst.Lt
A. ILGALAIKIS TURTAS 92607 98472 225629 215820 228319
I. NEMATERIALUSIS TURTAS 3588 5037 6294 7164 6548
I.1. Plėtros darbai
I.2. Prestižas
I.3. Patentai, licencijos 537 835 684 416 107
I.4. Programinė įranga 3051 4202 5610 6749 6441
I.5. Kitas nematerialusis turtas
II. MATERIALUSIS TURTAS 87768 92225 219217 208552 221668
II.1. Žemė 0 0 0 0 14730
II.2. Pastatai ir statiniai 75076 74556 201804 184876 191517
II.3. Mašinos ir įrengimai 1104 2055 2202 2328 2255
II.4. Transporto priemonės 2574 1715 1581 4345 6130
II.5. Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai 4814 7356 7797 7524 3848
II.6. Nebaigta statyba 673 902
II.7. Kitas materialusis turtas 4200 6543 5833 8806 2286
II.8. Investicinis turtas 0 0 0 0 0
II.8.1. Žemė
II.8.2. Pastatai
III. FINANSINIS TURTAS 1251 1210 118 104 103
III.1. Investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones 10 10

Paskolos asocijuotoms ir dukterinėms
0 0 0 0 20
III.2. įmonėms
III.3. Po vienerių metų gautinos sumos 1251 1210 118 94 73
III.4. Kitas finansinis turtas
IV. KITAS ILGALAIKIS TURTAS 0 0 0 0 0
IV.1. Atidėtojo mokesčio turtas
IV.2. Kitas ilgalaikis turtas
B. TRUMPALAIKIS TURTAS 69950 82090 85062 121120 96848
ATSARGOS, IŠANKSTINIAI
APMOKĖJIMAI IR NEBAIGTOS VYKDYTI 6410 4636 5695 17140 24907
I. SUTARTYS
I.1. Atsargos 5481 4045 4278 4852 3986
I.1.1. Žaliavos ir komplektavimo gaminiai 2119 1911 1998 2241 2230
I.1.2. Nebaigta gamyba
I.1.3. Pagaminta produkcija 245 209 151 125 149
I.1.4. Pirktos prekės, skirtos perparduoti 3117 1925 2129 2486 1607
I.2. Išankstiniai apmokėjimai 921 550 1417 12288 20921
I.3. Nebaigtos vykdyti sutartys 8 41
PER VIENERIUS METUS GAUTINOS
10245 10547 13799 27956 28781
II. SUMOS
II.1. Pirkėjų įsiskolinimas 10035 9582 12431 26735 28099
II.2. Dukterinių ir asocijuotų įmonių skolos 210
II.3. Kitos gautinos sumos 965 1368 1221 682
III. KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS 0 0 0 0 0
III.1. Trumpalaikės investicijos
III.2. Terminuoti indėliai
III.3. Kitas trumpalaikis turtas
IV. PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI 53295 66907 65568 76024 43160
TURTO IŠ VISO 162557 180562 310691 336940 325167
101
perspektyvos
C. NUOSAVAS KAPITALAS 114031 114217 233530 235670 207051

I. KAPITALAS 100812 100845 239474 239474 239474
I.1. Įstatinis (pasirašytasis) 100812 100845 239474 239474 239474
I.2. Pasirašytasis neapmokėtas kapitalas (-)
I.3. Akcijų priedai
I.4. Savos akcijos (-)
PERKAINOJIMO REZERVAS

II. (REZULTATAI)
III. REZERVAI 6457 7187 1083 661 404
III.1. Privalomasis 2012 2472 84 84 0
III.2. Savoms akcijoms įsigyti
III.3. Kiti rezervai 4445 4715 999 577 404
NEPASKIRSTYTASIS PELNAS
6762 6185 -7027 -4465 -32827
IV. (NUOSTOLIAI)
IV.1. Ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai) 2232 200 -8292 2140 -28618
IV.2. Ankstesniųjų metų pelnas (nuostoliai) 4530 5985 1265 -6605 -4209
D. DOTACIJOS, SUBSIDIJOS 504 748 363 56
MOKĖTINOS SUMOS IR
48526 65841 76413 100907 118060
E. ĮSIPAREIGOJIMAI
PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS
SUMOS IR ILGALAIKIAI 775 3750 3153 4726 15666
I. ĮSIPAREIGOJIMAI
I.1. Finansinės skolos 386 3361 3153 4726 3130
Lizingo (finansinės nuomos) ar panašūs
386 3361 3153 4726 3130
I.1.1. įsipareigojimai
I.1.2. Kredito įstaigoms
I.1.3. Kitos finansinės skolos
I.2. Skolos tiekėjams 0 0 0 0 12536
I.3. Gauti išankstiniai apmokėjimai
I.4. Atidėjiniai 389 389 0 0 0
I.4.1. Įsipareigojimų ir reikalavimų padengimo
I.4.2. Pensijų ir panašių įsipareigojimų
I.4.3. Kiti atidėjimai 389 389 0 0 0
I.5. Atidėtieji mokesčiai
Kitos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai

I.6. įsipareigojimai
PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS
SUMOS IR TRUMPALAIKIAI 47751 62091 73260 96181 102394
II. ĮSIPAREIGOJIMAI
II.1. Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis 741 2536 2906 4553 3998
II.2. Finansinės skolos 0 0 0 0 1345
II.2.1. Kredito įstaigoms
II.2.2. Kitos skolos 0 0 0 0 1345
II.3. Skolos tiekėjams 32663 50662 57350 60593 59432
II.4. Gauti išankstiniai apmokėjimai 12507 7233 6703 22329 27503
II.5. Pelno mokesčio įsipareigojimai
II.6. Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 1646 1592 5841 8509 9431
II.7. Atidėjiniai
Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai
194 68 460 197 685
II.8. įsipareigojimai
NUOSAVO KAPITALO IR
162557 180562 310691 336940 325167
ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO
6 priedas
102
perspektyvos
AB „Lietuvos paštas“ 2005 – 2009 m. pelno (nuostolių) ataskaita
Eil. 2005m. 2006m. 2007m. 2008m. 2009m.

STRAIPSNIAI
Nr. Tūkst.Lt Tūkst.Lt Tūkst.Lt Tūkst.Lt Tūkst.Lt
I. PARDAVIMO PAJAMOS 156597 163556 175544 188100 215418
II. PARDAVIMO SAVIKAINA 134103 132192 151680 169406 200197
III. BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) 22494 31364 23864 18694 15221
IV. VEIKLOS SĄNAUDOS 21014 33120 34686 37019 49185
IV.I Pardavimo 1590 714 2322 3017 3718
IV.2 Bendrosios ir administracinės 19424 32406 32364 34002 45467
TIPINĖS VEIKLOS PELNAS 1480 -1756 -10822 -18325 -33964
V. (NUOSTOLIAI)
VI. KITA VEIKLA 1837 2212 2055 19678 4671
VI.I Pajamos 3513 3945 3933 22064 6264
VI.2 Sąnaudos 1676 1733 1878 2386 1593
VII. FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA 2 369 475 1192 674
493 651 1114 2342 1843
VII.1 Pajamos
491 282 639 1150 1169
VII.2 Sąnaudos
ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS 3319 825 -8292 2545 -28619
VIII. (NUOSTOLIAI)
IX. PAGAUTĖ
X. NETEKIMAI
PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ 3319 825 -8292 2545 -28619
XI. APMOKESTINIMĄ
XII. PELNO MOKESTIS 1087 625 405
XIII. GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) 2232 200 -8292 2140 -28619
7 priedas
Vidutinės sąnaudos, tenkančios vienai AB „Lietuvos paštas“ teikiamai paslaugai
103
perspektyvos
2005 2006 2007 2008 2009

Vidutinės
sąnaudos, 157284/282961 167327/294738 188883/293358 209961/281691 252144/249503
tenkančios vienai =0,56 =0,57 =0,67 =0,75 =1,01
teikiamai paslaugai
8 priedas
AB „Lietuvos paštas“ pardavimų pelningumo rodikliai 2005 – 2009 m.
104
perspektyvos
Rodiklis Rodiklio formulė 2005 2006 2007 2008 2009

Bendrasis Bendrasis
22494/156597 31364/163556 23864/175544 18694/188100 15221/215418
pardavimų pelnas/Pardavimai =14,36 =19,18 = 13,59 = 9,94 = 7,07
pelningumas ir paslaugos
Veiklos Veiklos 1480/156597 -1756/163556 -10822/175544 -18325/188100 -33964/215418

pelningumas pelnas/Pardavimai = 0,95 = -1,07 = -6,16 = -9,74 = -15,77
ir paslaugos
Įprastinės Įprastinės veiklos 3319/156597 825/163556 -8292/175544= 2545/188100 -28618/215418
veiklos pelnas/Pardavimai = 2,12 =0,50 -4,72 = 1,35 = -13,28
Grynasis Grynasis
2232/156597 200/163556 -8292/175544= 2140/188100 -28618/215418
pardavimų pelnas/Pardavimai =1,43 =0,12 -4,72 = 1,14 = -13,28
9 priedas
105
perspektyvos
AB „Lietuvos paštas“ nuosavybės ir turto pelningumo rodiklių dinamika 2005 – 2009 m.

Turto Grynasis 2232/162557 200/180562 -8292/310691 2140/336940 -28618/325167
pelningumas pelnas/Visas turtas =1,37 =0,11 = -2,67 =0,64 = -8,80
Grynasis
Nuosavo kapitalo 2232/114031 200/114217 -8292/233530 2140/235670 -28618/207051
pelnas/Nuosavas
pelningumas =1,96 =0,18 = -3,55 =0,91 = -13,82
kapitalas
10 priedas
106
perspektyvos
AB „Lietuvos paštas“ trumpalaikio mokumo rodikliai 2005 – 2009 m.
Grynasis Trumpalaikis turtas- 82090-

69950- 85062-73260 121120- 96848-102394 =
apyvartinis trumpalaikiai 47751=22199
62091=1999
=11802 96181=24939 -5546
kapitalas įsipareigojimai 9
Bendrojo Trumpalaikis 69950/47751 82090/62091 85062/73260 121120/96181= 96848/102394

trumpalaikio turtas/trumpalaikiai =1,46 =1,32 =1,16 1,26 =0,95
mokumo koef. įsipareigojimai
Greitojo Trumpalaikis turtas- 64469/47751 78045/62091 80784/73260 116268/96181= 92862/102394
trumpalaikio atsargos/trumpalaikiai =1,35 =1,26 =1,10 1,21 =0,91
Absoliutaus Grynieji
53295/47751 66907/62091 65568/73260 76024/96181 43160/102394
trumpalaikio pinigai/trumpalaikiai =1,12 =1,08 =0,90 = 0,79 =0,42
11 priedas
107
perspektyvos
AB „Lietuvos paštas“ ilgalaikio mokumo rodikliai 2005 – 2009 m.
Rodiklio formulė 2005 2006 2007 2008 2009

Visi
48526/162557 65841/180562 76413/310691 100907/336940 118060/325167
įsipareigojimai/visas =0,30 =0,36 =0,25 =0,30 =0,36
turtas
Ilgalaikiai 775/114031 3750/114217 3153/233530 4726/235670 15666/207051
įsipareigojimai/nuosava =0,01 =0,03 =0,01 =0,02 =0,08
s kapitalas
Ilgalaikis
92607/775 98472/3750 225629/3153 215820/4726 228319/15666
turtas/ilgalaikiai =119,49 =26,26 =71,56 =45,67 =14,57
įsipareigojimai
Ilgalaikiai 775/162557 3750/180562 3153/310691 4726/336940 15666/325167

įsipareigojimai/turtas =0,005 =0,021 =0,01 =0,014 =0,048
Nuosavas
kapitalas/nuosavas 114031/162557 114217/180058 233530/309943 235670/336577 207051/325111
kapitalas+skolintas =0,70 =0,63 =0,75 =0,70 =0,64
kapitalas
12 priedas
108
perspektyvos
AB „Lietuvos paštas“ trumpalaikio turto apyvartumo rodikliai 2005 – 2009 m.

Trumpalaikio turto Pardavimo
156597/69950 163556/82090 175544/85062 188100/121120 215418/96848
apyvartumas pajamos/trumpalaik =2,24 =1,99 =2,06 =1,55 =2,22
kartais is turtas
Trumpalaikio turto
365/2,24 365/199 365/2,06 365/1,55 365/2,22
apyvartumas 365/TTA kartais =163 =183 =177 =235 =164
dienomis
Atsargų
134103/5481 132192/4045 151680/4278 169406/4852 200197/3986
apyvartumas Pardavimo =24,47 =32,68 =35,46 =34,91 =50,23
kartais savikaina/atsargos
Atsargų
365/24,47 365/32,68 365/35,46 365/34,91 365/50,23
apyvartumas =15 =11 =10 =10 =7
dienomis 365/AA kartais
13 priedas
109
perspektyvos
AB „Lietuvos paštas“ debitorinio ir kreditorinio įsiskolinimo apyvartumo rodikliai

2005 – 2009 m.

Debitorinio
įsiskolinimo Pardavimo 156597/10245= 163556/10547= 175544/13799= 188100/27956=
215418/28781=7,48
apyvartumas pajamos/gautinos 15,29 15,51 12,72 6,73
kartais sumos
Debitorinio
įsiskolinimo
365/DĮA kartais 365/15,29=24 365/15,51=24 365/12,72=29 365/6,73=54 365/7,48=49
apyvartumas
dienomis
Kreditorinio
įsiskolinimo Pardavimo 156697/47751 163556/62091= 175544/73260= 188100/96181=
215418/102394=2,10
apyvartumas pajamos/mokėtinos =3,28 2,63 2,40 1,96
kartais sumos
Kreditorinio
įsiskolinimo
365/KĮA kartais 365/3,28=111 365/2,63=139 365/2,40=152 365/1,96=187 365/2,10=173
apyvartumas
dienomis
14 priedas
110
perspektyvos
AB „Lietuvos paštas“ ilgalaikio turto apyvartumo rodikliai 2005 – 2009 m.

Viso turto
156597/162557 163556/180562 175544/310691 188100/336940 215418/325167
apyvartumas Pardavimo =0,96 =0,91 =0,57 =0,56 =0,66
kartais pajamos/turto
Ilgalaikio turto Pardavimo
156597/92607 163556/98472= 175544/225629 188100/215820 215418/228319
apyvartumas pajamos/ilgalaikis =1,69 1,66 =0,78 =0,87 =0,94
kartais turtas
Ilgalaikio turto
apyvartumas 365/ITA kartais 365/1,69=216 365/1,66=220 365/0,78=469 365/0,87=419 365/0,94=387
dienomis
15 priedas
111
perspektyvos
AB „Lietuvos paštas“ išlaidų lygio rodiklių analizė 2005 – 2009 m.
Rodiklio 2005 2006 2007 2008 2009

pavadinimas Rodiklio formulė
Savikainos
dalis Pardavimo 134103/156597 132192/163556 151680/175544 169406/188100 200197/215418
pardavimuose savikaina/pardavimo =0,86 =0,81 =0,86 =0,90 =0,93
(proc.) pajamos
Veiklos
sąnaudų dalis Veiklos 21014/56597 33120/163556 34686/175544 37019/188100 49185/215418
pardavimuose sąnaudos/pardavimo =0,13 =0,20 =0,20 =0,20 =0,23
(proc.) pajamos
16 priedas
112
perspektyvos
AB „Lietuvos paštas“ darbuotojų kaitos rodiklių analizė 2005 – 2009 m.

Priimtų į darbą
darbuot.sk.+ Atleistų
388/6749 388/6845 548/6740 467/6755 388/6764=
darbuot. sk. /
Darbuotojų Vidutinis sąrašinis =0,057 =0,056 =0,081 =0,069 0,057
apyvartumo koef. darbuot. sk.
Priimtų į darbą
darbuot. sk. / 193/6749 242/6845 228/6740 193/6755 193/6764=
Darbuotojų
Vidutinis sąrašinis =0,028 =0,035 =0,034 =0,029 0,029
darbuot.sk.
priėmimo koef.
Atleistų darbuot. sk./
195/6749 146/6845 320/6740 274/6755 195/6764=
Darbuotojų Vidutinis sąrašinis
atleidimo koef. darbuot. sk. =0,029 =0,021 =0,047 =0,041 0,029
17 priedas
113
perspektyvos
AB „Lietuvos paštas“ darbuotojų darbo našumo rodiklių analizė 2005 – 2009 m.

Vieno
Pagaminta
darbuotojo 282961/6749 294738/6845 293358/6740 281691/6755 249503/6764
produkcija(vnt.)/vidutinio
darbo našumas =41,93 =43.06 =43.52 =41,70 =36.89
sąrašinio darbuotojų sk.
(tūkst.vnt.)
114
18 priedas
Bankroto tikimybė pagal E. Altman
E.Altman Metai
K1 - aktyvų Veiklos pelnas prieš 3319/162557 825/180562 -8292/310691 2545/336940 -28618/325167
pelningumas apmokestinimą/Viso turtas =0.02 =0.005 =-0.03 =0.01 =-0.09
K3 - pastovaus mokumo Nuosavas kapitalas/Skolintas 114031/48526 114217/65841 233530/76413 235670/100907 207051/118060
koeficientas kapitalas =2.35 =1.73 =3.06 =2.34 =1.75
K4 - grynasis turto 6762/162557 6185/180562 -7027/310691 -4465/336940 -32827/325167

Nepaskirstytas pelnas/Viso turtas =0.04 =0.03 =-0.02 =-0.01 =-0.10
pelningumas
Grynasis apyvartinis kapitalas
K5 - nuosavų
(Trumpalaikis turtas- 22199/162557 19999/180562 11802/310691 24939/336940 -5546/325167
apyvartinių aktyvų
trumpalaikiai .įsipareigojimai)/Viso =0.14 =0.11 =0.04 =0.07 =-0.02
dalis aktyvuose
turtas
Z – tikimybinė
Z=6,72K1+1,05K3+3,62K4+6,56K5 3.67 2.68 3.2 2.95 0.74
bankroto riba
Z Bankroto tikimybė maža maža maža maža galimas
Bankroto tikimybė maža kai Z>2,6;
Reikšmės gali išvengti bankroto, kai
Z<1,1;tikėtina kad bankrutuos
19 priedas
Bankroto tikimybė pagal G. Springate
G.Springate Metai
22199/162557 19999/180562 11802/310691 24939/336940 -5546/325167
A Apyvartinis kapitalas/Turtas
=0.14 =0.11 =0.04 =0.07 = -0.02
3319/162557 825/180562 -8292/310691 2545/336940 -28618/325167
B Pelnas iki apmokestinimo/Turtas
=0.02 =0.005 = -0.03 =0.01 = -0.09
Pelnas prieš apmokestinimą/Trumpalaikiai 3319/22199 825/19999 -8292/11802 2545/24939 -28618/(-5546)
C
įsipareigojimai =0.07 =0.01 = -0.11 =0.03 = -0.28
156597/162557 163556/180562 175544/310691 188100/336940 215418/325167
D Pardavimo pajamos/Turtas
=0.96 =0.91 =0.57 =0.56 =0.66
Z 1,03*A+3,07*B+0,66*C+1,05*D 1.26 1.09 0.48 0.71 0.21
Z Bankroto tikimybė maža maža didelė didelė didelė
Bankroto tikimybė maža kai Z>0,862; didelė
Reikšmės
kai Z<0,862
Ina VAINORIENĖ, Rita ŠNARIENĖ. Akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ veiklos ekonominė analizė ir perspektyvos
20 priedas
Bankroto tikimybė pagal R. Lis
R. Lis Metai
K1 Apyvartinis kapitalas/Turtas 22199/162557=0.14 19999/180562=0.11 11802/310691=0.04 24939/336940=0.07 -5546/325167= -0.02
K2 Pardavimo pajamos/Turtas 156597/162557=0.96 163556/180562=0.91 175544/310691=0.57 188100/336940=0.56 215418/325167=0.66
K3 Nepaskirstytas pelnas/Viso turtas 6762/162557=0.04 6185/180562 =0.03 -7027/310691=-0.02 -4465/336940=-0.01 -32827/325167=-0.10
K4 Nuosavas kapitalas/Skolintas kapitalas 114031/48526=2.35 114217/65841=1.73 233530/76413=3.06 235670/100907=2.34 207051/118060=1.75
Z 0.063*K1+0.092*K2+0.057*K3+0.001*K 0.102 0.094 0.057 0.058 0.056
4
Z Bankroto tikimybė maža maža maža maža maža
Reikšmės Ribinė riba 0.037
117
21 priedas
Pardavimo pajamų prognozė 2010 - 2012 m. taikant tiesinio trendo funkciją
Pardavimai, t t2 t*y y2
Metai tūkst. Lt, (y)
2005 156597 -2 4 -313194 151405,8 26948557,44 540376516 24522620409 0,03315006
2006 163556 -1 1 -163556 165624,4 4278278,56 265266369 26750565136 0,012646433
2007 175544 0 0 0 179843 18481401 18481401 30815695936 0,024489587
2008 188100 1 1 188100 194061,6 35540674,56 68178049 35381610000 0,03169378
2009 215418 2 4 430836 208280,2 50948188,84 1265580625 46404914724 0,03313465
Suma 899215 0 10 142186 899215 136197100,4 2157882960 0,10197986
Vidurkis 179843
2010* 222498,8 3 103,29%
2011* 236717,4 4 106,39%
2012* 250936 5 106,01%
118
22 priedas
Pardavimo savikainos prognozė 2010 - 2012 m. taikant tiesinio trendo funkciją
Pardavimo
t t2 t*y y2
savikaina, tūkst.
Metai Lt, (y)
2005 134103 -2 4 -268206 123635,2 109574836,8 548149838,8 17983614609 0,078057911
2006 132192 -1 1 -132192 140575,4 70281395,56 641284717 17474724864 0,063418361
2007 151680 0 0 0 157515,6 34054227,36 34054227,36 23006822400 0,038473101
2008 169406 1 1 169406 174455,8 25500480,04 141381612,2 28698392836 0,029808862
2009 200197 2 4 400394 191396 77457601 1821701906 40078838809 0,043961698
Suma 787578 0 10 169402 787578 316868540,8 3186572301 0,253719932
Vidurkis 157515,6
2010* 208336,2 3 104,07%
2011* 225276,4 4 108,13%
2012* 242216,6 5 107,52%
23 priedas
119
Veiklos sąnaudų prognozė 2010 - 2012 m. taikant tiesinio trendo funkciją
Veiklos sąnaudos, t t2 t*y y2

Metai tūkst. Lt, (y)
2005 21014 -2 4 -42028 22956,6 3773694,76 195742484,6 441588196 0,092443133
2006 33120 -1 1 -33120 28980,7 17133804,49 3552471,04 1096934400 0,124978865
2007 34686 0 0 0 35004,8 101633,44 101633,44 1203118596 0,009191028
2008 37019 1 1 37019 41028,9 16079298,01 4057001,64 1370406361 0,108320052
2009 49185 2 4 98370 47053 4545424 201078072 2419164225 0,043346549
Suma 175024 0 10 60241 175024 41633854,7 404531662,8 6531211778 0,378279627
Vidurkis 35004,8
2010* 53077,1 3 107,91%
2011* 59101,2 4 111,35%
2012* 65125,3 5 110,19%
120
24 priedas
SKAIČIAVIMAI TAIKANT DINAMINIŲ EILUČIŲ EKSTRAPOLIACIJOS METODĄ
Absoliutinių pokyčių vidurkis: ;
Vidutinis didėjimo (mažėjimo) tempas: ;
Dinaminių eilučių išlyginimas pagal ir pagal ;
Aproksimacijos paklaida: .
AB „Lietuvos paštas“ pardavimo pajamų reikšmių vidutiniai dinamikos eilučių kitimo

rodikliai
Metai 2005 2006 2007 2008 2009
Pasrdavimo 156597 163556 175544 188100 215418

pajamos tūkst. Lt
184097,6
1,083
Reikšmių išlyginimas pagal absoliutinių pokyčių vidurkį, vidutinio didėjimo (mažėjimo)

tempą ir pardavimo pajamų prognozės 2010 - 2012 m.
Aplygintos reikšmės Aplygintos

pagal reikšmės pagal
Metai t PP Lt y
2005 1 156597 156597 156597

2006 2 163556 171302 169595
2007 3 175544 186008 183671
2008 4 188100 200713 198916
2009 5 215418 215418 215426
2010* 6 230123 233306
2011* 7 244829 252670
2012* 8 259534 273642
perspektyvos
24 priedo tęsinys
Pagal
Pagal
AB „Lietuvos paštas“ pardavimo savikainos reikšmių vidutiniai dinamikos eilučių

kitimo rodikliai
Metai 2005 2006 2007 2008 2009

Pardavimo savikaina tūkst. Lt 134103 132192 151680 169406 200197
16523,5
1,105

tempą ir pardavimo savikainos prognozės 2010 - 2012 m.
Aplygintos Aplygintos
Savikaina Lt
Metai t reikšmės pagal reikšmės pagal
y
2005 1 134103 134103 134103

2006 2 132192 150627 148184
2007 3 151680 167150 163743
2008 4 169406 183674 180936
2009 5 200197 200197 199934
2010* 6 216721 220928
2011* 7 233244 244125
2012* 8 249767,5 269758
24 priedo tęsinys
122
perspektyvos
Pagal
Pagal
AB „Lietuvos paštas“ veiklos sąnaudų reikšmių vidutiniai dinamikos eilučių kitimo

rodikliai
Metai 2005 2006 2007 2008 2009

Veiklos sąnaudos, tūkst. Lt 21014 33120 34686 37019 49185
7042,75
1,2369

tempą ir veiklos sąnaudų prognozės 2010 - 2012 m.
Aplygintos Aplygintos
Veiklos
Metai t reikšmės pagal reikšmės pagal
sąnaudos Lt y
2005 1 21014 21014 21014

2006 2 33120 28057 25992
2007 3 34686 35100 32150
2008 4 37019 42142 39766
2009 5 49185 49185 49187
2010* 6 56228 60839
2011* 7 63271 75252
2012* 8 70313 93079
24 priedo tęsinys
123
perspektyvos
Pagal
Pagal
124
25 priedas
SKAIČIAVIMAI TAIKANT EKSPONENTINIO IŠLYGINIMO METODĄ

Pardavimo pajamų eksponentinis išlyginimas ir prognozavimas
Eksponentinis išlyginimas 0,7 0,8

Metai Pardavimai, tūkst. Lt, (y) PPi kai W=0,7 paklaida PPi kai W=0,8 paklaida
2005 156597 156597 0 156597 0 0 0
2006 163556 161468,300 2087,7 162164,2 1391,8 0,0128 0,0085
2007 175544 171321,290 4222,71 172868,04 2675,96 0,0241 0,0152
2008 188100 183066,387 5033,613 185053,608 3046,392 0,0268 0,9838
2009 215418 205712,516 9705,484 209345,122 6072,878 0,0451 0,0282
Suma 899215 21049,507 13187,0304 0,1086 1,0357
2010* 212506,355 214203,4243
Aproksimacija 2,18 1,3
W-0,7
W-0,8
25 priedo tęsinys
Pardavimo savikainos eksponentinis išlyginimas ir prognozavimas

Pardavimo savikaina, tūkst.
Metai Lt, (y) PSi kai W=0,7 paklaida PSi kai W=0,8 paklaida
2005 134103 134103 0 134103 0 0 0
2006 132192 132765,300 -573,3 132574,2 -382,2 -0,0043 -0,00289
2007 151680 146005,590 5674,41 147858,84 3821,16 0,0374 0,02519
2008 169406 162385,877 7020,123 165096,568 4309,432 0,0414 0,02544
2009 200197 188853,663 11343,3369 193176,914 7020,0864 0,0567 0,03507
Suma 787578 764113,430 772809,522 0,1312 0,0828
2010* 196793,999 198792,983
W-0,7
W-0,8
25 priedo tęsinys
Veiklos sąnaudų eksponentinis išlyginimas ir prognozavimas
Veiklos sąnaudos, tūkst.

Metai Lt, (y) VSi kai W=0,7 paklaida VSi kai W=0,8 paklaida
2005 21014 21014 0 21014 0 0 0
2006 33120 29488,200 3631,8 30698,8 2421,2 0,1097 0,0731
2007 34686 33126,660 1559,34 33888,56 797,44 0,0450 0,0230
2008 37019 35851,298 1167,702 36392,912 626,088 0,0315 0,0169
2009 49185 45184,889 4000,1106 46626,582 2558,4176 0,0813 0,0520
Suma 175024 164665,047 168620,854 0,2675 0,1650
2010* 47984,967 48673,3165
W-0,7
W-0,8
26 priedas
Etatų skaičiaus ir sąnaudų pokytis 2010 m. steigiant kilnojamąjį paštą
Iki kilnojamojo pašto įsteigimo Etatų skaičiaus

Pertvarkomų paštų pavadinimas pasikeitimas ir
metinis
Kelmės Kelmės Įsteigus
Kelmės Kelmės ekonominis
Išlaidų pavadinimas (tūkst. Lt) r. r. kilnojamąjį
r. pirmas r. antras Iš viso: efektas (tūkst.Lt)
trečias ketvirtas paštą
kaimo kaimo įsteigus
kaimo kaimo kilnojamąjį
paštas paštas
paštas paštas paštą
2 3 4 5 6 7 9 10 11
DARBUOTOJŲ SKAIČIUS (etat.
vnt)
Pašto viršininkas 0,80 0,90 0,70 0,60 3,00 1,00 -2,00
Pašto viršininko pavaduotojas 0,50 0,50
Pašto operatorius
Laiškininkas, laiškininkas
vair.automobilį 0,50 1,84 0,54 0,55 3,43 3,30 -0,13
Pašto lydėtojas 0,50 0,50 -0,50
Vairuotojas (pasiuntinys,
vair.automobilį) 0,60 0,60 0,92 0,32
Valytoja 0,05 0,05 0,05 0,05 0,20 0,00 -0,20

IŠ VISO: 1,35 2,79 1,29 1,20 1,10 7,73 5,72 -2,01
DARBO UŽMOKESČIO FONDAS
(tūkst. Lt)
Pašto viršininkas 14,02 15,77 12,26 10,51 52,56 16,56 -36,00
Pašto viršininko pavaduotojas 7,04 7,04
Pašto operatorius
Laiškininkas, laiškininkas
vair.automobilį 6,02 28,45 7,49 8,68 50,64 50,07 -0,57
Pašto lydėtojas 7,96 7,96 -7,96
Vairuotojas 14,10 14,10 18,94 4,84
Valytoja 0,53 0,53 0,53 0,53 2,11 -2,11
IŠ VISO: 20,57 44,75 20,28 19,72 22,06 127,37 92,61 -34,77
26 priedo tęsinys
SOCIALINIS DRAUDIMAS (tūkst.

Lt) 6,38 13,87 6,29 6,11 6,84 39,49 28,71 -10,78
KITOS SĄNAUDOS (tūkst. Lt):
Pašto vežimo išlaidos 3,80 3,80 3,80 3,80 15,20 15,20 0,00
Mokestis už patalpų nuomą 0,00 2,40 0,79 1,92 5,11 0,00 -5,11
Mokestis už komunalines paslaugas 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,09 0,09
Kitos (telekomo,elektros, a/m nuoma
mot. pristatymui, kt.) 1,24 23,00 7,77 8,38 40,39 39,40 -0,99
IŠ VISO: 5,04 29,20 12,35 14,10 60,70 54,69 -6,01
Suteikta pašto ir kitų paslaugų iš
viso: (tūkst. vnt.) 33,30 90,76 28,33 32,32 184,70 x x
Sąnaudų pokytis iš viso: 227,56 176,01 -51,55
129
27 priedas
Ekonominių rodiklių pokytis uždarius kaimo nekompiuterizuotą paštą

Darbuotojų skaičius
Pareigos Iki pašto panaikinimo Po pašto panaikinimo Sumažinta

darbuotojų etatų darbo už- darbuotojų etatų darbo už- žmonių etatų
skaičius skaičius mokesčio skaičius skaičius mokesčio
(žmonės) fondas (žmonės) fondas
Viršininkas 1 0,80 14,02 0 0 0 1 0,80
Viršininko
pavaduotojas
Operatorius
Laiškininkas 1 0,75 9,80 1 0,75 9,80
Kūrikas
valytojas 0,10 1,22 0 0 0,10
Iš viso: 2 1,65 25,04 1 0,75 9,80 1 0,90
Pajamos ir siunčiamųjų bei gaunamųjų pašto siuntmenų skaičius
Teikiamų paslaugų Pajamos Siunčiamųjų pašto Gaunamųjų pašto

pavadinimas (tūkst.Lt) siuntmenų sk. (vnt.) siuntmenų sk.(vnt.)

Pašto siuntos 797 9078
Pašto siuntiniai 0 0
Pašto perlaidos 3 38
Pensijų pristatymas * 3004
Periodinių leidinių
prenumerata 22787
*
Mokesčiai * 3376
Kitos pašto paslaugos *
Mažmeninė prekyba * *
Kita aptarnavimo veikla * *
Patalpų nuomojimas * *
"Langelio" pajamos 6,60
Iš viso: 6,60 800 38283
Išlaidos ir ekonominis efektas panaikinus paštą
Išlaidų pavadinimas * Iki pašto panaikinimo Po pašto panaikinimo Metinis ekonominis

( tūkst.Lt) (tūkst.Lt) efektas (tūkst.Lt)
Darbo užmokestis 25,04 9,80 15,24
Soc. draudimas 7,76 3,04 4,72
Pašto vežimo išlaidos 6,42 6,42
Mokestis už patalpų
nuomą
Mokestis už komunali-
nes paslaugas
Kitos (telekomo, elekt- 0,58 0,58
ros, apsaugos ir kt.)
0
Iš viso: 39,80 12,84 26,96
Pelnas (nuostoliai)
(tūkst.Lt) -33,20
Pastabos: 1. * Skaičiuoti tik tiesiogines panaikinamo pašto išlaidas.

Šiaulių Universitetas Socialinių Mokslų Fakultetas Ekonomikos Katedra

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

You might also like

Šiaulių Universitetas Socialinių Mokslų Fakultetas Ekonomikos Katedra

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Šiaulių Universitetas Socialinių Mokslų Fakultetas Ekonomikos Katedra

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

Rita ŠNARIENĖ, Ina VAINORIENĖ

AKCINĖS BENDROVĖS „LIETUVOS PAŠTAS“ VEIKLOS

BAKALAURO BAIGIAMASIS DARBAS

Rita ŠNARIENĖ, Ina VAINORIENĖ

AKCINĖS BENDROVĖS „LIETUVOS PAŠTAS“ VEIKLOS

Ekonomikos studijų bakalauro baigiamasis darbas

BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO UŽDUOTIS

Studentčių vardas, pavardė: Ina VAINORIENĖ, Rita ŠNARIENĖ

Baigiamojo darbo į katedrą pateikimo terminas 2010 m. gegužės mėn. 20 d.

Duomenys baigiamajam darbui

Baigiamojo darbo turinys (išvardyti pagrindinius nagrinėtinus klausimus)

Užduoties įteikimo data: 2010 m. vasario mėn. 10 d.

Vadovė: lektorė Simona Virbukienė. ..........................................................................................

Užduotį gavome: Ina Vainorienė, Rita Šnarienė

2010 m. vasario mėn. 10 d.

Vainorienė I., Šnarienė R. (2010). Akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ veiklos

Bakalauro baigiamajame darbe atliekama AB „Lietuvos paštas“ veiklos ekonominė

2.4.1. AB „Lietuvos paštas“ bankroto diagnostikos analizė....................................................71

2.1 lentelė. Pagrindinės veiklos sąnaudos (tūkst. Lt).......................................................................50

1.1 paveikslas. Finansų analizės vieta ekonomikos analizės sistemoje............................................19

AB „Lietuvos paštas“ yra viena didžiausių ir seniausiai veikiančių Lietuvos įmonių,

Darbo tikslas – atlikti AB „Lietuvos paštas” veiklos ekonominę analizę ir numatyti

1. MONOPOLINĖS ĮMONĖS VEIKLOS EKONOMINĖS ANALIZĖS IR

1.1. Monopolinės įmonės samprata ir jos ypatumai

1.2. Įmonės veiklos ekonominės analizės samprata, svarba, tikslai, uždaviniai

Vienareikšmiško ekonominės analizės apibrėžimo Lietuvos bei užsienio autorių

rezultatai, susiklostantys dėl objektyvių ir subjektyvių veiksnių poveikio ir atsispindintys

1.3. Ekonominės analizės metodai ir būdai

Literatūroje ir praktikoje analizės būdai dažnai tapatinami su analizės metodais. Žodis

Ketvirtoji ekonominės analizės metodų grupė – specifiniai metodai. Jiems priskiriama

1.4. Ekonominės analizės ryšys su finansine analize

1.1 pav. Finansų analizės vieta ekonomikos analizės sistemoje

Prognozavimas Planavimas Apskaita Kontrolė

Praeities sprendimų Perspektyvinių

1.2 pav. Finansų analizės vieta ir funkcijos

laikotarpio duomenys, giminingų įmonių rodikliai, vidutiniai šakiniai rodikliai,

1.5. Įmonės veiklos ekonominė analizė rodiklių pagalba

Pasak J. Mackevičiaus (2007, p. 27), finansinių rodiklių paskirtis – teikti įvairiems

1.5.1.1. Mokumo rodikliai

savo ilgalaikius ir trumpalaikius įsipareigojimus (skolas) partneriams, bankams, mokesčių

Bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientas = (1.1)

Pasak L. Juozaitienės (2007, p. 187), pageidautina, kad verslo įmonių bendrojo

Absoliutus trumpalaikio mokumo koeficientas = (1.3)

trumpalaikių įsipareigojimų skirtumas. Taikant antrą būdą, apyvartinis kapitalas

Bendrasis skolos koeficientas = Visi įsipareigojimai / Turtas (1.4)

Ilgalaikių skolų koeficiantas = Ilgalaikiai įsipareigojimai / Turtas (1.5)

Ilgalaikių skolų apdraustumo koeficientas = Ilgalaikis turtas / Ilgalaikiai įsipareigojimai (1.6)

Nuosavo kapitalo koeficientas = Nuosavas kapitalas / Nuosavas kapitalas + (1.7)

Kuo didesnė reikšmė, tuo įmonė stabilesnė.

Ilgalaikio (finansinio sverto) rodiklis = Ilgalaikiai įsipareigojimas / (1.8)

1.5.1.2. Pelningumo rodikliai

Remiantis V. Bagdžiūnienės (2005, p. 81) žodžiais, pelningumas – tai įmonės

Bendrasis pardavimo pelningumas = Bendrasis pelnas / Pardavimo pajamos (1.9)

Veiklos pelningumas = Veiklos pelnas / Pardavimo pajamos (1.10)

Įprastinės veiklos pelningumas = (1.11)

Grynasis pardavimo pelningumo rodiklis apskaičiuojamas kaip grynojo pelno santykis