Paprasta ar sudėtinga tęsti kilnius protėvių žygius?

Kunigaikštis Gediminas bei Vytautas Didysis – žymiausi mūsų

protėviai, kadaise labai nusipelnę mūsų šaliai. Jų laiškuose minima
daugybė įvairių žygių ir darbų, kurių dalis reikalavo drąsos,
diplomatijos, užsispyrimo ar savigarbos. Taigi, paprasta ar sudėtinga
tęsti kilnius protėvių žygius?
Vieni iš pirmųjų ir išlikusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
dokumentų yra kunigaikščio Gedimino laiškai, parašyti 1323 metais.
Laiškuose - liudijimas apie Lietuvos priešinimąsi Vokietijos ordinui,
Vilniaus tapimą sostine. Laiškuose galima įžvelgti ir paties Gedimino
asmenybę. Kunigaikštis tęsė tradiciją, einančią mažiausiai nuo
Mindaugo laikų. Jis niekad nežadėjo žemių mainais už krikštą.
Gediminas bandė kurti savo šalies politiką bei ekonomiką: „... mūsų
žemė yra laisva nuo muito... apmokestinimo visiems pirkliams,
riteriams, vasalams, kuriuos aprūpinsiu pajamomis... Kiekvienas galės
atvykti pas mus, į mūsų valdas... Šio kunigaikščio dėka, Vilnius tapo
svarbiu prekybiniu miestu, bei politiniu varikliu.
Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas yra palikęs daug laiškų, bet ir
kitų rašytinių šaltinių. Jo laiškuose slypi daug įdomios, lietuvių
visuomenei nežinomos informacijos. Vytautas geriausiai sugebėjo
pasinaudoti istorijos teikiamomis galimybėmis ir nutiesė kelius
Europos kultūrai. Savo laiškuose, Vytautas pateikia įdomių detalių iš
Lucko suvažiavimo, kuriame, Jogailai pritarus, Vokietijos karalius
Zigmantas iškėlė jo karūnavimo idėją. Vytautas prisistato kaip
teisingas valdovas, krikščioniškųjų vertybių gynėjas ir stengiasi, kaip
ir jo senelis Gediminas, parodyti, kad kryžiuočiai yra išsižadėję
Kristaus mokymo ir savo darbais jį neigia.
Taigi, manau, kad tęsti kilnius protėvių žygius yra tikrai sudėtinga.
Minėti kunigaikščiai savo žygiais kūrė mūsų tautos istoriją ir kultūrą,
kuri kad ir keitėsi, tačiau vis tiek išliko vertinga ir svarbi. Šiuo metu
mes kuriame savo istoriją, kuri bus aktuali mūsų ateities kartoms, kaip
mums buvo protėvių. Todėl svarbu žvelgti į praeitį: mokytis iš jos ir
semtis tautiškumo.