Nervų sistemos ligos

Gabrielė Matulevičiūtė 11a

Galimos ligos:
 Lėtinio
nuovargio
sindromas
 Erkinis
encefalitas
 Epilepsija
 Lėtinio nuovargio sindromas

Lėtinio nuovargio sindromas

 Žmogus jaučia nuolatinį nuovargį, ypač
po bet kokios fizinės veiklos, net po
lėto pasivaikščiojimo. Taip pat būna
sutrikęs miegas, kamuoja nemiga, arba
pabundama neišsimiegojus net po
daugiau nei 8 val. miego. Kartais
sergantieji skundžiasi sąnarių,
raumenų, galvos skausmais, depresija.
 Simptomai

 Simptomai gali keistis kiekvieną dieną –

kartais būna geriau, kartais blogiau.
Dažniausiai simptomai imituoja kokios
nors lėtinės ligos eigą, dėl to žmogus
išsigąsta ir ieško ligų, o jų neradęs vis
tiek nenusiramina. Kartais dėl išsekimo
ir nuolatinio nuovargio sumažėja  Lėtinio nuovargio sindromas ir jo simptomai
atsparumas ligoms ir prasideda dažni trunka ilgiau nei 6 mėnesius. Yra manoma,
gerklės skausmai, kartojasi peršalimai. kad lėtinio nuovargio sindromą gali sukelti
neišgydyta virusinė ar bakterinė infekcija
Nėra vieno specifinio tyrimo, leidžiančio
(imuninės sistemos dirginimas), nervų
iškart diagnozuoti šį sindromą.
sistemos sutrikimai, traumos, alergijos.
 Erkinis encefalitas

Erkinis encefalitas
 Tai sunki virusinė liga, kuria užsikrečiama
per erkes. Jos metu vyksta galvos ir
nugaros smegenų bei jų dangalų
uždegimas, dėl kurio ilgam sutrinka
sergančio žmogaus darbingumas,
atsiranda liekamieji reiškiniai, išsivysto
neįgalumas. Daugiausia serga vyresnio
amžiaus žmonės (40-60 metų). Vaikai
iki 7 metų erkiniu encefalitu neserga
arba perserga lengva forma, tik labai
retai pasitaiko smegenų pakenkimas.
 Simptomai Didžiausias sergamumas erkiniu encefalitu yra rugpjūčio-spalio

mėnesiais (aktyvios erkės). Praėjus 1-2 savaitėms po užkrėstos
virusu erkės įkandimo, gali atsirasti į peršalimą panašios ligos.

 Simptomai: karščiavimas, galvos v Norint apsisaugoti nuo erkinio encefalito yra skiriami
skiepai.
skausmas, silpnumas, raumenų
skausmas, šleikštulys, vėmimas. Tai
trunka 3–5 dienas. Vėliau prasideda
„tariamo pasveikimo“ laikotarpis be
nusiskundimų, kuris trunka 5–7 dienas.
Praėjus 2–4 savaitėms nuo užsikrėtimo,
išsivysto antroji ligos stadija: vėl
karščiavimas, aukšta temperatūra (iki
39-40°C), stiprus galvos skausmas,
vėmimas, galvos svaigimas.
 Epilepsija
Epilepsija
 Tai neurologinė liga, dažniausiai
pasireiškianti traukulių priepuoliais,
rečiau epilepsijos metu pasireiškia
netraukuliniai priepuoliai. Traukulių
metu žmogus įprastai netenka sąmonės,
atsiranda viso kūno įsitempimas,
kuriuos seka ritmiškas, pasikarotjantis
galūnių ir kūno trūkčiojimas, kartais
būna sukandžiojamas liežuvis,
nevalingai pasišlapinama, kartais
pasituštinama.
 Traukulių priepuolių yra įvairių rūšių, jie
gali užsitęsti nuo keletos sekundžių iki
keliolikos minučių arba ilgiau, taip pat
gali kartotis dažnai (keletą ar kelioliką
kartų per dieną), o kartais retai – vieną
kartą per kelis metus. Atsigavęs po
tipinio traukulių priepuolio, ligonis
dažniausiai nieko neprisimena, būna
išpiltas prakaito, pavargęs, jam sunku
orientuotis aplinkoje. Visiškai atsigauti
pacientas gali tik po kelių valandų.
 Simptomai

Epilepsijos požymiai ir simptomai gali būti:

 Laikinas sumišimas, sąmonės sutrikimas,
staigus riktelėjimas, sustingimas, akių
žvilgsnis į viršų, nekontroliuojami
trūkčiojantys rankų ir kojų judesiai,
garsus kvėpavimas, vyzdžių išsiplėtimas.
 Psichologiniai simptomai, tokie kaip:
baimė, nerimas arba deja vu jausmas,
putos iš burnos, veido pamėlynavimas,
nevalingas šlapinimasis, tuštinimasis,
miegas.
 Epilepsijos priežastys
 Sergant epilepsija, galvos smegenų
neuronuose atsiranda staigūs elektrinio
aktyvumo pliūpsniai, toks nenormalus
nervinių ląstelių aktyvumas paprastai
sukelia kūno traukulius. Daugeliu
atvejų nėra iki galo aišku, kodėl taip
nutinka. Gali būti, kad tai iš dalies
lemia genai, turintys įtakos smegenų
veiklai, nes maždaug 1 iš 3 šia liga
sergančių žmonių turi ja sergančių
šeimos narių.
Ačiūūūūū už DĖMESĮ