Lietuvos studijų politikos ir

EAME bei Europos Sąjungos

strateginių nuostatų
lyginamosios analizės
ataskaita
(studija)

Vilnius, 2014
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras

ISBN 978-9955-9334-1-0
© Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, 2014

2
ATASKAITOS (STUDIJOS) AUTORIAI

Vadovė
dr. Erika Vaiginienė Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla
Anotacija, Įvadas, 1.1, 1.2, 2.1, 2.4.1, Išvados
Nariai
dr. Marija Stonkienė Vilniaus Universitetas
Įvadas, 1.4, 2.3, 2.4.3, Išvados
dr. Liudvika Leišytė CHEPS
1.2.2
dr. Florian Berger Technopolis Group
1.2.2
dr. Thomas Heimer Technopolis Group
1.2.2
dr. Göran Melin Technopolis Group
1.2.2
dr. Andrius Jaržemskis Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla
Išvados
dr. Dalius Serafinas Vilniaus Universitetas
1.3, 2.2, Išvados
dr. Tatjana Bulajeva Vilniaus Universitetas
1.3
dr. Renata Matkevičienė Vilniaus Universitetas
1.4, 2.3, 2.4.3
dr. Inga Milišiūnaitė Vilniaus Universitetas
1.4, 2.3, 2.4.3
dr. Daiva Lepaitė Vilniaus Universitetas
1.3
Rima Rubčinskaitė Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla
1.1, 1.2, 2.1, 2.4.1, Išvados
Ieva Adomaitytė-Subačienė Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla
1.3, 2.2, 2.4.2

Ekspertinės priežiūros grupės nariai

dr. Brigita Janiūnaitė Kauno technologijos universitetas
dr. Eglė Katiliūtė Kauno technologijos universitetas
dr. Berita Simonaitienė Kauno technologijos universitetas

3
TURINYS

Lentelių sąrašas ...6

Paveikslų sąrašas ...7
Įvadas ...8
1. EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos
aukštojo mokslo srityje ...17
1.1. Aukštojo mokslo sistemų reforma Europos Sąjungoje ...19
1.1.1. Pagrindiniai Europos aukštojo mokslo
politikos dalyviai ir teisės aktų rūšys ...19
1.1.2. Europos Sąjungos šalių konstitucinės nuostatos
dėl aukštojo mokslo autonomijos principų ...23
1.1.3. Pagrindinės Europos Sąjungos aukštojo mokslo
reformos priežastys ir strateginės kryptys ...27
1.2. Europos Sąjungos aukštojo mokslo sistemos valdymas:
EAME ir Europos Sąjungos strateginių nuostatų analizė ...36
1.2.1. Aukštojo mokslo sistemos valdymo ir finansavimo
matmens strateginės nuostatos: Europos Sąjungos ir
EAME teminis karkasas ...37
1.2.2. Aukštojo mokslo sistemos valdymo ir finansavimo matmens
strateginių nuostatų įgyvendinimo priemonės ...46
1.3. Europos Sąjungos aukštojo mokslo kokybės matmuo:
EAME ir Europos Sąjungos strateginių nuostatų analizė ...65
1.3.1. Aukštojo mokslo kokybės strateginės nuostatos:
Europos Sąjungos ir EAME teminis karkasas ...66
1.3.2. Aukštojo mokslo kokybės matmens strateginių
nuostatų įgyvendinimo priemonės ...76
1.4. Europos Sąjungos ir EAME aukštojo mokslo socialinis matmuo
(aukštojo mokslo prieinamumas):
Europos Sąjungos ir EAME strateginių nuostatų analizė ...91
1.4.1. Europos Sąjungos ir EAME aukštojo mokslo
socialinio matmens (aukštojo mokslo prieinamumo)
strateginės nuostatos: Europos Sąjungos ir EAME
aukštojo mokslo politikos teminis karkasas ...93
1.4.2. Europos Sąjungos ir EAME SAMM
(aukštojo mokslo prieinamumo) strateginių nuostatų
įgyvendinimo priemonės (patirtis) ...118 
4
 Turinys

 2. Lietuvos aukštojo mokslo politikos strateginės nuostatos:

EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo
politikos strateginių nuostatų lyginamoji analizė ...131
2.1. Strateginės Lietuvos aukštojo mokslo sistemos valdymo ir
finansavimo matmens nuostatos ir jų atitiktis Europos Sąjungos,
EAME aukštojo mokslo sistemos valdymo ir finansavimo matmens
strateginėms nuostatoms ...133
2.2. Strateginės Lietuvos aukštojo mokslo kokybės matmens
nuostatos ir jų atitiktis Europos Sąjungos, EAME aukštojo
mokslo kokybės matmens strateginėms nuostatoms ...159
2.3. Strateginės nacionalinės 2009–2011 m. studijų socialinio
matmens (aukštojo mokslo prieinamumo) nuostatos ir jų
atitiktis Europos Sąjungos, EAME aukštojo mokslo
socialinio matmens strateginėms nuostatoms ...175
2.4. Lietuvos aukštojo mokslo politikos priemonės ir jų
įgyvendinimo 2009–2011 m. veiksmingumas ...190
2.4.1. Lietuvos aukštojo mokslo valdymo ir finansavimo
priemonės ir jų įgyvendinimo 2009–2011 m. veiksmingumas ...191
2.4.2. Lietuvos aukštojo mokslo (studijų) kokybės gerinimo
priemonės ir jų įgyvendinimo 2009–2011 m. veiksmingumas ...218
2.4.3. Lietuvos aukštojo mokslo socialinio matmens
(aukštojo mokslo prieinamumo) priemonės ir jų
įgyvendinimo 2009–2011 m. veiksmingumas ...242

3. Išvados ir rekomendacijos ...292

Literatūra ...310

Priedai ...328
1 priedas. Nagrinėtų dokumentų sąrašas ...329
2 priedas. Europos universitetų asociacijos
autonomijos dimensijų rodikliai ...332
3 priedas. Europos Sąjungos ir EAME strateginės
nuostatos, rekomenduojamos priemonės ...333
4 priedas. 2002–2011 m. Europos Sąjungos aukštojo mokslo
sistemos valdymo srities strateginių nuostatų ir jas
atitinkančių Lietuvos strateginių nuostatų suvestinė ...337
5 priedas. Nacionalinių strateginių nuostatų įgyvendinimo priemonių
aukštojo mokslo valdymo ir finansavimo srityje suskirstymas
pagal Europos Sąjungos dokumentų teminį karkasą ...341
6 priedas. Teisės aktų, reglamentuojančių aukštąjį mokslą,
bendrosios nuostatos ...350

5
 LENTELIŲ SĄRAŠAS


1 lentelė. Teminis aukštojo mokslo sistemos

valdymo ir finansavimo karkasas ...45
2 lentelė. Europos Sąjungos institucijų 2005–2011 m. dokumentų
strateginės nuostatos dėl autonomijos ir atskaitomybės ...49
3 lentelė. Autonomijos dimensijos pagal EUA ...50
4 lentelė. Vokietijos aukštojo mokslo finansavimo iniciatyvos (2009) ...62
5 lentelė. Bolonijos proceso santrauka aukštojo mokslo kokybės srityje ...72
6 lentelė. Teminis aukštojo mokslo kokybės karkasas
Europos Sąjungos programiniuose dokumentuose  ...73
7 lentelė. Teminio karkaso kokybės srityje taikymo logika ...75
8 lentelė. Aukštojo mokslo prieinamumas Bolonijos procese: atsakingų už
aukštąjį mokslą ministrų komunikatų teminis SAMM karkasas ...110
9 lentelė. Teminis SAMM karkasas ESU
programiniuose dokumentuose ...116
10 lentelė. Lietuvos strateginių nuostatų atitiktis Europos Sąjungos
ir EAME dokumentų strateginėms nuostatoms ...174
11 lentelė. Lietuvos 2003–2012 m. siūlomų aukštojo mokslo
valdymo priemonių palyginimas su Europos Sąjungos
dokumentuose išvardytomis priemonėmis ...201
12 lentelė. Lietuvos 2003–2012 m. siūlomų aukštojo mokslo sistemos
finansavimo priemonių atitiktis Europos Sąjungos
dokumentuose numatytoms priemonėms pagal kategorijas ...207



6
 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS


1 pav. Loginė tyrimo schema (parengta autorių) ...11

2 pav. Suinteresuotų šalių įtraukimas formuojant
aukštųjų mokyklų strategiją, ilgalaikę plėtrą ir reformas.
Suinteresuotų šalių atsakymai, proc. ...212
3 pav. Pastaruosius dvejus metus vykusių aukštojo mokslo
sistemos valdymo pokyčių vertinimas.
Socialinių partnerių atsakymai, proc. ...213
4 pav. Teiginio „Per pastaruosius dvejus metus mokyklos vidaus
valdymo srityje pasiekta ženkli pažanga“ vertinimai.
Dėstytojų atsakymai, proc. ...213
5 pav. Teiginio „Planuojant aukštojo mokslo sistemos finansavimo
apimtis, vykdomos plataus masto konsultacijos su
aukštuoju mokslu suinteresuotomis šalimis“ vertinimas.
Socialinių partnerių atsakymai, proc.  ...215
6 pav. Studijų kokybės kriterijų vertinimas (pagal 10 balų skalę)
kolegijų studentų požiūriu ...230
7 pav. Valstybinio studijų (nuo 2009 m. Valstybinio mokslo ir studijų) fondo
paskolų, suteiktų studentams valstybės lėšomis 2000–2010 m. ...266
8 pav. Valstybės remiamų paskolų, teikiamų kredito įstaigų,
lėšos 2009–2010 m.  ...266
9 pav. Studentų (bakalauro ir magistrantūros studijų) išlaidos
per mėnesį (vidutiniškai), neįskaitant mokesčio už studijas.
Studentų atsakymai, proc.  ...275
10 pav. LieDM finansavimas pagal Lietuvos virtualaus universiteto
2007–2012 metų programą (tūkst. litų)  ...277
11 pav. Studentų, gyvenančių bendrabučiuose, dalis, palyginti su
bendra studentų, kuriems reikia bendrabučio, dalimi (proc.)  ...280
12 pav. Studijų socialinės aplinkos vertinimas.
Studentų atsakymai, vidurkiai  ...282
13 pav. Klausimo „Kokia nefinansinė parama studentams teikiama 
Jūsų aukštojoje mokykloje?“ atsakymai. Sprendimus priimančių
administracijos darbuotojų atsakymai, proc.  ...283 
7
Įvadas


 Įvadas

 Švietimo ir mokslo politika yra valstybių kompetencijos sritis –

plėtojant šią sritį Europos Sąjungos lygmeniu veikiama subsidiarumo
 principo pagrindu. Aukštojo mokslo kokybė prisideda prie Europos
Bendrijos, Europos Sąjungos valstybių ekonominio konkurencingumo
didinimo; ši aplinkybė lemia nuolatinį Europos Sąjungos institucijų
dėmesį aukštojo mokslo klausimams, valstybių bendradarbiavimui
plėtojant ir tobulinant aukštąjį mokslą. Bendradarbiaujant valstybėms
kuriama Europos aukštojo mokslo erdvė (toliau – EAME). Būtina pa-
stebėti, kad EAME kūrimas apibūdinamas kaip itin atviras Europos Są-
jungos procesas ir sėkmingas minkštosios politikos (švelniosios galios;
angl. soft power) pavyzdys.
Europos Sąjungos institucijų dokumentuose pateikiami pasiūlymai
ir sprendimai yra derinamojo, koordinuojamojo, o tai reiškia – reko-
mendacinio, konsultacinio pobūdžio. Šiuose dokumentuose pateikia-
mos suderintos valstybių Europos Sąjungos narių strateginės aukštojo
mokslo plėtotės nuostatos skatina tiek nacionalinių valstybių aukštojo
mokslo sistemų vertinimą ir tobulinimą, tiek EAME plėtotę ir pažan-
gą, taip pat užtikrina valstybių bendradarbiavimą, dalijimąsi patirtimi
ir tampa tarpvalstybiniu aukštojo mokslo politikos derinimo veiksniu.
Analizuojant nacionalinės aukštojo mokslo politikos strateginių nuos-
tatų atitiktį strateginėms EAME plėtotės nuostatoms, būtina atsižvelgti,
kad EAME kūrimas grindžiamas atviruoju koordinavimo metodu. Atvi-
rojo koordinavimo metodo veikimas siejamas su:

 rekomendacijų ir principų, skirtų trumpalaikiams, vidutinės

trukmės ir ilgalaikiams tikslams pasiekti, suderinimu ir
priėmimu;
 kokybinių ir kiekybinių rodiklių, atskaitos taškų, susijusių su
susitariančių valstybių poreikiais, kaip geriausių metodų ir
priemonių numatytiems tikslams pasiekti nustatymu;
 nuolatine pažangos stebėsena, siekiant perimti gerąją
patirtį;


9
 Įvadas

  europinių principų perkėlimu į nacionalinę aukštojo mokslo

politiką, nustatant nacio­nalinius strateginius aukštojo mokslo
 sistemos plėtotės tikslus ir priemones.
Taip pat svarbu įvertinti, kad atvirajam koordinavimo metodui būdin-
ga orientacija į rezultatus, kurie siejami su atitinkamų tikslų ir prioritetų
(pvz., lyginamųjų standartų) pasiekimu. Šio metodo privalumas yra tas,
kad šalims suteikiama plataus pasirinkimo teisė siekti bendrai sutartų
tikslų. Tai reiškia, kad Europos Sąjungos švietimo ir mokslo (taip pat
aukštojo mokslo) politikos grindimas atvirojo koordinavimo metodu
lemia nacionalinių valstybių dispoziciją konkretinti strateginius tikslus
ir pasirinkti būdus bei priemones Europos Sąjungos lygmeniu suderin-
tiems strateginiams tikslams pasiekti. Todėl, analizuojant strateginių po-
litinių EAME ir nacionalinių aukštojo mokslo politikos nuostatų dermę,
svarbu ne tik nustatyti strategines aukštojo mokslo politikos nuostatas,
bet ir aptarti nacionalinės aukštojo mokslo sistemos situaciją, deklaruo-
tiems nacionaliniams strateginiams aukštojo mokslo politikos tikslams
įgyvendinti pasitelktas priemones, atspindinčias nacionalinius poreikius,
valstybės galimybes.

Tyrimo tikslas – aukštojo mokslo plėtotės Europos Sąjungoje, EAME

ir nacionalinių strateginių nuostatų atitikties (dermės) tyrimo pagrindu
pasiūlyti perkelti Europos Sąjungos, EAME plėtotės principus į Lietu-
vos aukštojo mokslo strategines nuostatas ir Lietuvos aukštojo mokslo
politikos priemonių bei jų įgyvendinimo procesų tobulinimo kryptis
iki 2020 m. Siekiant nacionalinės aukštojo mokslo politikos strateginių
tikslų, užtikrinant nacionalinės aukštojo mokslo sistemos veiksmingu-
mą, svarbu tobulinti Lietuvos aukštojo mokslo politikos priemones ir jų
įgyvendinimo procesus.

Tyrimo uždaviniai:

 strateginių Europos Sąjungos aukštojo mokslo, EAME

nuostatų nustatymas; 
 strateginių nacionalinės aukštojo mokslo politikos nuostatų 
nustatymas;
10
 Įvadas

  strateginių nacionalinės aukštojo mokslo politikos nuostatų

atitikties strateginėms Europos Sąjungos, EAME plėtotės
 nuostatoms nagrinėjamuoju laikotarpiu nustatymas;
 nacionalinės aukštojo mokslo politikos priemonių, kuriomis
įgyvendinamos strateginės Lietuvos aukštojo mokslo
politikos nuostatos, vertinimas nacionalinių strateginių
nuostatų įgyvendinimo potencialo, tinkamumo požiūriu;
 nacionalinės aukštojo mokslo politikos priemonių ir jų
įgyvendinimo proceso tobulinimo krypčių numatymas.
Tyrimo prieiga. Atliekant tyrimą, nacionalinės aukštojo mokslo poli-
tikos analizei pritaikoma Aukštojo mokslo studijų politikos tyrimų meto-
dologija (2012) (toliau – Metodologija) – nacionalinės aukštojo mokslo
politikos tyrimo sistema. Todėl šiame tyrime aukštojo mokslo studijų
politikos strateginės nuostatos analizuojamos pagal Metodologijoje
(2012) išskiriamas aukštojo mokslo politikos sritis: aukštojo mokslo ko-
kybę, aukštojo mokslo sistemos valdymą ir aukštojo mokslo socialinę
ekonominę aplinką (socialinį aukštojo mokslo matmenį, arba aukštojo
mokslo prieinamumą). Tyrimas atliekamas vadovaujantis toliau pateik-
ta logine schema (1 pav.).

EAME STRATEGINĖS NUOSTATOS 2009–2020 M.

Aukštojo mokslo Aukštojo mokslo socialinė Aukštojo mokslo

kokybė ekonominė aplinka sistemos valdymas

LIETUVOS AUKŠTOJO MOKSLO POLITIKOS STRATEGINĖS NUOSTATOS

2009–2011 M.

Aukštojo mokslo Aukštojo mokslo socialinė Aukštojo mokslo

kokybė ekonominė aplinka sistemos valdymas

LIETUVOS AUKŠTOJO MOKSLO SISTEMOS SITUACIJA 2009–2011 M.

REKOMENDUOJAMOS LIETUVOS AUKŠTOJO MOKSLO POLITIKOS

STRATEGINĖS NUOSTATOS 
1 pav.  Loginė tyrimo schema (parengta autorių) 
11
 Įvadas

 Tyrimo metodai. Tyrimui atlikti taikytas analitinis karkaso (angl. frame-

work) metodas, dokumentų turinio analizės, metaanalizės metodai.
 Politikos tyrimų analizei Socialinių ir bendruomeninių planavimo
tyrimų instituto (angl. Social and Community Planning Research, SCPR)
mokslininkai pasiūlė analitinį karkaso metodą, pritaikytą taikomiesiems
kokybiniams politikos tyrimams (Ritchie, Spencer, 2002). Šis metodas
garantuoja sisteminį duomenų, informacijos (duomenų) atrankos ir ty-
rimo, grindžiamo probleminiais klausimais ir temomis, procesą. Šiame
tyrime strateginė nuostata suprantama kaip teiginys, apibūdinantis
veiklos kryptį.
Tyrimo klausimai buvo keliami ir tikrinami, taikant ,,proto šturmo“
metodą 2012 m. vykusių strateginių sesijų metu, teminis tyrimo kar-
kasas buvo nustatomas vadovaujantis Metodologijoje (2012) pateik-
ta sisteminio lygmens rodiklių sistema. Peržiūrėta ir patobulinta šios
Metodologijos sisteminių rodiklių sistema, skirta Europos Sąjungos,
EAME nuostatų analizei ir Lietuvos aukštojo mokslo (studijų) politikos
strateginių nuostatų, nacionalinės politikos įgyvendinimo priemonių
analizei, leido atrinkti duomenis, reikalingus temai atskleisti. EAME ir
Lietuvos aukštojo mokslo politikos strateginių nuostatų dermei tirti
pasitelktas karkaso metodas leido nustatyti strategines nacionalinės
aukštojo mokslo politikos nuostatas, išskirti politines priemones pagal
Metodologijoje išskirtas aukštojo mokslo politikos sritis.
Dokumentų analizės metodas taikytas EAME strateginėms nuos-
tatoms ir Lietuvos aukštojo mokslo politikos strateginėms nuostatoms
nustatyti. Dokumentai analizei atrinkti vadovaujantis tokia logine
schema: išskiriami svarbiausi Europos Sąjungos strateginio valdymo
dokumentai, išskiriami teminiai aukštojo mokslo (EAME) plėtotės do-
kumentai, reikšmingi valstybių bendradarbiavimui aukštojo mokslo
srityje ir EAME kūrimui. Bendradarbiavimas aukštojo mokslo srityje
aptariamas Lisabonos strategijoje (2000) ir 2010 m. kovo 3 d. Komisijos
komunikate „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo 
strategija“. Švietimo ir mokymo sistemų atnaujinimo (modernizavimo)
poreikis išreikštas 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikate Europos

12
 Įvadas

 Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui

ir Regionų komitetui „Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo
 darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas“; šiuo komunika-
tu pratęsiama ir plėtojama 2006 m. gegužės 10 d. Komisijos komunika-
tu „Universitetų modernizavimo plano įgyvendinimo rezultatai: švietimas,
moksliniai tyrimai ir naujovės“ patvirtinta modernizavimo darbotvarkė ir
skatinamas aktyvesnis bendradarbiavimas švietimo srityje, savo ruožtu
formalizuotas strateginio planavimo dokumentuose: Europos Vadovų
Tarybos patvirtintoje darbo programoje „Švietimas ir mokymas 2010“ („ET
2010“), Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strategi-
nėje programoje „Švietimas ir mokymas 2020“ („ET 2020“). Strateginėse
aukštojo mokslo modernizavimo programose formuojami bendrieji
švietimo tikslai, kuriems įgyvendinti Europos Sąjungos lygmeniu siū-
lomos iniciatyvos, susijusios su mokymusi visą gyvenimą, judžiosiomis
studijomis ir jų finansavimo ar kitomis programomis. Atviruoju koor-
dinavimu grindžiamas ir EAME reikalų derinimas (Bolonijos procesas).
Europos Sąjungos politikai aukštojo mokslo srityje svarbi yra 7-oji ben-
droji programa, kurianti Europos mokslinių tyrimų erdvę, Konkurencin-
gumo ir inovacijų bendroji programa, skatinanti naudoti informacines
technologijas, ekologiškas technologijas ir atsinaujinančius energijos
šaltinius, ir vadinamasis Kopenhagos procesas, siejamas su profesiniu
švietimu ir mokymu. Aukštojo mokslo plėtotės kuriant EAME strategi-
nės nuostatos išgryninamos Bolonijos proceso dokumentuose (vals-
tybių Europos Sąjungos narių ministrų, atsakingų už aukštąjį mokslą,
susitikimų komunikatuose). Analogiška bendrųjų ir specialiųjų politi-
nių strateginių dokumentų analizės prieiga taikyta ir Lietuvos aukš-
tojo mokslo politikos strateginėms nuostatoms išskirti. Tyrimui atlikti
pasirinkti šie ilgalaikės ir vidutinės trukmės strateginiai dokumentai:
Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programa (2009–
2012), Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programa, Valstybinės
švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programa, Lie- 
tuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 m. planas, Nacionalinė
studijų programa, Valstybinė studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės

13
 Įvadas

 (socialinės, kultūrinės) plėtros 2013–2020 m. plėtros programa, Lietuvos

mokslo ir studijų ateities vizija „Mokslioji Lietuva 2030“. Analizuojamas ir
 Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (2011), Lietuvos Respublikos moks-
lo ir studijų įstatymas (2009), aptariamas Lietuvos Respublikos švietimo
ir mokslo ministerijos 2012–2014 m. strateginis veiklos planas ir kiti doku-
mentai, reglamentuojantys aukštojo mokslo politikos įgyvendinimo
priemones aukštojo mokslo kokybės, aukštojo mokslo sistemos valdy-
mo, aukštojo mokslo socialinės ekonominės aplinkos (aukštojo moks-
lo prieinamumo) srityse. Analizei atrinkti dokumentai, kurių nuostatos
apima (galioja) 2009–2011 m. laikotarpį, ir tie dokumentai, kuriuose jau
yra aptariamos kito laikotarpio strateginės nuostatos.
Lietuvos aukštojo mokslo sistemos situacijai vertinti pasitelktas ir
savitai taikomas metaanalizės metodas. Paprastai metaanalizė taikoma
įvairių to paties mokslinio tyrimo objekto analogiškais tyrimo meto-
dais gautų tyrimų rezultatų aprašomajam statistiniam apibendrinimui
atlikti (anot C. Doucouliagoso, ši metanalizės tradicija politikos moks-
luose nėra populiari) (Doucouliagos, 1995). Lietuvos aukštojo mokslo
sistemos 2009–2011 m. situacijai vertinti metaanalizė laikoma ne tiek
statistine technika, kiek sisteminio tyrimo metodu, leidžiančiu įvertinti
įvairiais tyrimo metodais sukauptų, su tiriamuoju objektu skirtingais as-
pektais susijusių duomenų teikiamą informaciją, suformuoti išsamesnį,
įvairiapusiškesnį tiriamojo objekto vertinimą. Kaip pastebi R. Rosentha-
lis ir R. DiMatteo, metaanalizės metodo privalumas – visuminio vaizdo
(peizažo) formavimas, įvertinus įvairių tyrimų metodologijas ir jų re-
zultatus (Rosenthal, DiMatteo, 2001). Pasirinkta prieiga leidžia išvengti
esminiais metaanalizės trūkumais laikomų vertingų ir nevertingų tyri-
mų duomenų jungimo (angl. garbage in and garbage out) (Hunt, 1997,
42), skirtingais tyrimų metodais gautų tyrimų duomenų apibendrinimo
beprasmiškumo (angl. apples and oranges argument) (Hunt, 1997, 61).
Šiame tyrime kitų tyrimų rezultatai aptariami ir vertinami nejungiant
tyrimų duomenų į vientisą masyvą, neapdorojant jų statistiniais me- 
todais, o pasitelkiant juos įvairiapusiam tiriamojo objekto vaizdui

14
 Įvadas

 formuoti. Kaip pastebi J. A. Hall ir R. Rosenthalis, nesulyginamų tyrimų

duomenų sintezė grindžiama mokslinių prieigų (tiriamųjų objektų at-
 rankos, tyrimo rodiklių operacionalizacijos ir kt.) įvairovės įvertinimu
(Hall, Rosenthal, 1995). Atlikus sisteminę Lietuvos aukštojo mokslo sis-
temos politikos priemonių įgyvendinimą analizuojančių tyrimų paiešką,
tyrimų medžiaga analizuojama, aptariami šiuose tyrimuose pateikiami
strategines nacionalinės aukštojo mokslo politikos nuostatas įgyven-
dinančių intervencinių priemonių pasekmių, intervencinių priemonių
veikimo aplinkai iliustruoti reikšmingi statistiniai duomenys. Metaana-
lizei atrinkti tyrimai, kuriuose pateikiami tiek kokybiniai, tiek kiekybiniai
duomenys, parodantys nacionalinės aukštojo mokslo sistemos 2009–
2011 m. situaciją (pvz., Eurostudent tyrimų duomenys, tyrimo Tenden-
cijos aukštajame moksle: suinteresuotų šalių požiūriai (2012) duomenys
ir kt.). Nacionalinės aukštojo mokslo sistemos 2009–2011 m. situacijai
vertinti pasitelkiami ir Lietuvos statistikos departamento pateikiami
aukštojo mokslo sistemos plėtotės statistiniai duomenys.

Tyrimo naujumas. Studijoje pristatomo tyrimo naujumas siejamas su

Europos Sąjungos, EAME aukštojo mokslo sistemų plėtros strateginių
nuostatų ir nacionalinių aukštojo mokslo politikos strateginių nuostatų
sąveikos atskleidimu. 2009–2011 m. nacionalinės aukštojo mokslo poli-
tikos atitiktis Europos Sąjungos, EAME aukštojo mokslo sistemų plėtros
strateginėms nuostatoms moksliniuose darbuose nebuvo tyrinėta. Pri-
statomo tyrimo naujumą rodo ir sistemine prieiga grįsta 2009–2011 m.
nacionalinės aukštojo mokslo politikos strateginius tikslus įgyvendi-
nančių priemonių analizė.

Studijos struktūra. Studiją sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje apžvel-

giama aukštojo mokslo reforma Europos Sąjungoje, identifikuojami
Europos aukštojo mokslo politikos dalyviai, aptariamos Europos Są-
jungos aukštojo mokslo sistemos konkurencinio pranašumo didinimo 
strategijos ir Bolonijos procesas, nagrinėjamos Europos Sąjungos šalių

15
 Įvadas

 konstitucinės nuostatos dėl autonomijos principų, analizuojama EAME

ir Europos Sąjungos situacija aukštojo mokslo sistemos valdymo, aukš-
 tojo mokslo kokybės ir socialinio matmens (aukštojo mokslo prieina-
mumo) aspektais.
Antrojoje dalyje atliekama Lietuvos aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų ir EAME, Europos Sąjungos strateginių nuostatų
lyginamoji analizė, nagrinėjama, kaip 2009–2011 m. laikotarpiu įgyven-
dintos Lietuvos aukštojo mokslo politikos priemonės.
Trečiojoje dalyje, remiantis atlikta strateginių nuostatų apžvalga ir
aukštojo mokslo politikos priemonių įgyvendinimo analize, Europos
Sąjungos ir Lietuvos strateginiuose dokumentuose išvardytų ateities
prioritetų vertinimu, suformuotos Lietuvos aukštojo mokslo politikos
priemonių ir jų įgyvendinimo procesų tobulinimo rekomendacijos.



16
1.
EAME ir Europos Sąjungos
strateginės nuostatos
aukštojo mokslo srityje


 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 Aukštojo mokslo sistemos reforma Europoje nėra naujas fenomenas,

daugelis jos priemonių buvo įgyvendintos per pastaruosius pora dešim-
 tmečių. Globalus ekonominis ir politinis vystymasis, lėmęs viršnacionali-
nių institucijų formavimąsi, politinį poveikį nacionalinėms vyriausybėms
ir naujų aukštojo mokslo sistemos valdymo formų paplitimą, tapo va-
rančiąja Europos aukštojo mokslo reformos jėga, tačiau buvo ir tokių
priemonių, kurios būdingos tik Europai1.
Šioje dalyje pristatomi pagrindiniai Europos aukštojo mokslo po-
litikos formavimo dalyviai, aptariamos pagrindinės Europos Sąjungos
teisės aktų rūšys, jų viršenybė ir veiksmingumas. Tai padeda suvokti
studijoje analizuojamų dokumentų svarbą ir galimą poveikį Lietuvos
aukštojo mokslo strateginių nuostatų formavimui. Kaip matysime šioje
studijoje, dauguma Europos Sąjungos ir EAME strateginių dokumentų
yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau jų reikšmė ne menkesnė, nes re-
komendacinio pobūdžio dokumentais yra aiškinami privalomojo po-
būdžio teisės aktai.
Vienas svarbiausių Europos Sąjungos aukštojo mokslo reformos as-
pektų yra aukštųjų mokyklų autonomija. Atsižvelgdami į tai ir į Meto-
dologijos (2012) rekomendacijas, studijos autoriai šioje dalyje iš pradžių
pristato aukštojo mokslo autonomijos principų įtvirtinimo atskirų šalių
teisės aktuose analizę, toliau pateikiama pagrindinių Europos Sąjungos
aukštojo mokslo reformos priežasčių ir strateginių krypčių apžvalga,
pabaigoje – išsami Europos Sąjungos aukštojo mokslo reformos doku-
mentų analizė, kuria remiantis formuojamas Lietuvos aukštojo mokslo
ir Europos Sąjungos bei EAME strateginių nuostatų lyginamosios ana-
lizės teorinis karkasas.

1 Europos Sąjunga aukštojo mokslo politikoje atlieka tik palaikomąjį vaidmenį.

Šalys narės yra savarankiškai atsakingos už savo aukštojo mokslo sistemą, tačiau
jos bendradarbiauja tarpusavyje, kad įgyvendintų bedruosius Europos Sąjungos
tikslus (žr. Treaty on the Functioning of the European Union – Part Three: Union
Policies and internal actions – Title XII: Education, vocational training, youth and

sport – Article 165 (ex Article 149 TEC)). 
18
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 1.1. Aukštojo mokslo sistemų reforma

 Europos Sąjungoje
1.1.1. Pagrindiniai Europos aukštojo mokslo politikos dalyviai
ir teisės aktų rūšys

Europos Komisijos iniciatyva, išreikšta keliuose komunikatuose, yra sva-

rus tarpvalstybinės įtakos nacionaliniu lygmeniu pavyzdys. Nepaisant
svarios Europos Komisijos padėties, ji nėra vienintelė įtakinga įstaiga
Europos aukštojo mokslo politikoje. Kitos susijusios organizacijos, pvz.,
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (toliau – EBPO;
angl. The Organisation for Economic Co-operation and Development,
OECD), Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (toliau –
UNESCO; angl. United Nations Educational, Scientific and Cultural Organi-
zation), Pasaulio bankas, nėra Europos Sąjungos institucijos, tačiau šių
organizacijų rekomendacijos ir programos taip pat formuoja nacionali-
nes švietimo programas bei jų prioritetus. Dar vienas dalyvis aukštojo
mokslo politikoje yra Europos Sąjungos Taryba. Ji sprendžia klausimus
dėl kvalifikacijų pripažinimo, viešosios atsakomybės už aukštąjį moks-
lą ir mokslinius tyrimus, aukštojo mokslo valdymo ir kitų sričių, svar-
bių EAME iki 2010 m. sukurti. Europos Sąjungos Taryba taip pat remia
aukštojo mokslo reformą savo prioritetiniuose regionuose, daugiausia
Pietryčių Europos, Pietų Kaukazo ir NVS šalyse.
Be šių tarptautinių organizacijų, daugiau ar mažiau įtakingą balsą
Europos aukštojo mokslo politikoje turi Europos aukštojo mokslo ko-
kybės užtikrinimo asociacija (toliau – ENQA), Europos studentų sąjunga
(toliau – ESU; anksčiau vadinosi Europos nacionalinių studentų asocia-
cijų sąjunga, angl. The National Unions of Students in Europe, ESIB), Euro-
pos aukštojo mokslo institucijų asociacija (toliau – EURASHE) ir Europos
universitetų asociacija (toliau – EUA; angl. Association of European in- 
stitutions of higher education). Pavyzdžiui, minėtoji EUA organizuoja 
19
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 bendradarbiavimo ir keitimosi informacija apie aukštąjį mokslą bei

mokslinius tyrimus forumą. EUA skelbia gerai žinomų savo veiklos sri-
 čių: mokslinių tyrimų ir inovacijų, aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų
internacionalizacijos, Europos universitetų kokybės gerinimo, valdymo,
autonomijos ir finansavimo, mokslines studijas (pvz., Reichert, Tauch,
2005; de Dominicis Pérez, Fernández-Zubieta, 2011).
Ryšiai tarp šių aukštosios mokyklos veikėjų metams bėgant keitėsi.
Pavyzdžiui, Europos Komisija pirmaisiais metais turėjo abejonių dėl Bo-
lonijos proceso, kol jis buvo pradėtas neoficialiose Europos Bendrijos
institucijose. Tačiau dabar, be 46 dalyvaujančių šalių, kurios iš dalies
turi tik patariamąją funkciją, į šį procesą įtraukta daugybė dalyvių: Eu-
ropos Komisija, Europos Sąjungos Taryba, UNESCO, Aukštojo mokslo
Europos centras (CEPES), EUA, ENQA, ESU, Tarptautinės visos Europos
švietimo struktūros (EI), Profesinių sąjungų EI federacija, Pramonės ir
darbdavių konfederacijos sąjunga (UNICE / Business Europe). Tai rodo,
kokia sudėtinga santykių sistema yra tarp visų organizacijų.
Be Bolonijos proceso, valstybių Europos Sąjungos narių ir kitų ins-
titucijų bendradarbiavimą reglamentuoja Sutartis dėl Europos Sąjungos
veikimo. Sutarties 165 straipsnis teigia: „Sąjunga ir valstybės narės ska-
tins bendradarbiavimą su trečiųjų šalių kompetentingomis tarptauti-
nėmis organizacijomis švietimo ir sporto srityse.“ 165 straipsnis taip pat
nurodo ryšį tarp Europos Sąjungos institucijų: „Europos Parlamentas ir
Taryba, pagal įprastą teisėtvarkos procedūrą pasikonsultavusi su Eko-
nomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu, nustato
skatinamąsias priemones, atskirdama valstybių narių įstatymų ar kitų
teisės aktų bet kokius pažeidimus“; taip pat „Taryba, remdamasi Komi-
sijos siūlymais, taiko rekomendacijas aukštojo mokslo srityje“.
EAME sprendžiamos problemos: viešoji atsakomybė už aukštą-
jį mokslą ir mokslinius tyrimus, aukštojo mokslo valdymas, socialinė
aukštojo mokslo dimensija ir moksliniai tyrimai, aukštojo mokslo ir tyri-
mų vertybės bei vaidmuo modernioje, globalioje ir vis sudėtingesnėje 
visuomenėje.

20
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 Sritys, kurios aptartos Europos Sąjungos strateginėse aukštojo

mokslo nuostatose:
 1. aukštojo mokslo sistemos valdymas:
 aukštojo mokslo modernizavimas: valdymas, universitetų
autonomija, atsakomybė bei atskaitomybė, aukštųjų
mokyklų finansavimas,
 aukštojo mokslo finansavimas bei partnerystė su verslu;
2. aukštojo mokslo kokybė:
 laipsniai, kreditai, kvalifikacijos, diplomų pripažinimas,
 kokybės užtikrinimas,
 mokymasis visą gyvenimą,
 judumas (tarptautiškumas),
 užimtumas, įsidarbinimo galimybės;
3. aukštojo mokslo socialinė ekonominė aplinka (aukštojo
mokslo prieinamumas) – socialinė atskirtis / dimensija,
socialiniai aspektai.

Kadangi EAME kūrimas yra atviras Europos Sąjungos procesas ir minkš-

tosios (švelniosios) galios politikos pavyzdys, o Europos Sąjungos
institucijų dokumentuose pateikiami pasiūlymai bei sprendimai yra
derinamojo, koordinuojamojo pobūdžio, svarbu aptarti Europos Są-
jungos teisės aktų rūšis.

Europos Sąjungos teisė ir jos šaltiniai

Europos Sąjungos teisė – savarankiška teisės sistema, užimanti tarpinę
padėtį tarp nacionalinės ir tarptautinės teisės ir turinti tokius svarbius
principus, kaip tiesioginis veikimas, viršenybė, efektyvumas, veiksmin-
gumas. Europos teisinė sistema skirstoma į pirminę ir antrinę.
Pirminė teisė – Europos Sąjungos sutartis, Sutartis dėl Europos Są-
jungos veikimo ir jos protokolai, bendrieji Europos Sąjungos principai,
tokie kaip žmogaus teisių apsauga, nediskriminavimas, teisinis tikrumas, 
teisėti lūkesčiai, proporcingumas, naujų valstybių narių stojimo sutartys,
asociacijos sutartys ir pan.

21
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 Antrinė teisė – tai visi teisės aktai, kuriuos priima Europos Sąjun-
gos institucijos pagal savo kompetenciją pirminės teisės pagrindu.

Europos Sąjungos teisės aktų rūšys
Europos Sąjungos antrinės teisės aktai skirstomi į standartinius ir ne-
standartinius.
Standartiniai teisės aktai priimami Sutarties dėl Europos Sąjungos
veikimo 288 straipsnio pagrindu.
Nestandartiniai teisės aktai – tai teisės aktai, kurie reglamentuoja
institucijų veiklą (įstatai), vidaus darbo tvarką, įvairios rezoliucijos, ben-
dro derinimo programos, bendros institucijų deklaracijos ir pan.
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnyje apibrėžiamos
antrinės teisės aktų rūšys: reglamentai, direktyvos, sprendimai, nuomo-
nės ir rekomendacijos.
Reglamentai privalomi visos apimties ir tiesiogiai taikomi visose
valstybėse narėse. Šalys narės privalo užtikrinti, kad reglamentai veik-
tų, ir tam tikrais atvejais priimti juos įgyvendinančius nacionalinius
teisės aktus.
Direktyvos privalomos kiekvienai valstybei narei, kuriai yra skirtos,
reikiamo pasiekti rezultato atžvilgiu, bet kiekviena valstybė pasirenka
direktyvų įgyvendinimo būdą ir formas. Direktyvos nuostatos Lietuvo-
je dažniausiai įtraukiamos į jau anksčiau priimtus įstatymus, Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimus, ministrų įsakymus.
Sprendimai priimami taikant Europos Sąjungos teisę konkrečiu
atveju ir privalomi visos apimties valstybei narei (-ėms), fiziniams ar ju-
ridiniams asmenims, kuriems jie skirti (individualaus pobūdžio teisės
aktas). Sprendimams įgyvendinti taip pat dažnai prireikia nacionalinių
priemonių.
Rekomendacijos ir nuomonės – neprivalomi teisės aktai, tačiau jų
įgyvendinimas dažnai labai naudingas. Tačiau valstybės narės turi atsi-
žvelgti į rekomendacijas ir nuomones, kai aiškinamas privalomojo po- 
būdžio teisės aktas arba kai rekomendacija papildo teisės aktą ir su juo

22
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 susijusi. Europos Komisija įpareigota prižiūrėti, kaip šalys narės perkelia

ir įgyvendina šiuos aktus. Jei Europos Sąjungos valstybė laiku ir teisingai
 neįgyvendina vieno ar kito Europos Sąjungos teisės akto, Europos Komi-
sija gali inicijuoti vadinamąją pažeidimo procedūrą. Nepavykus išspręsti
problemų, Europos Komisija kreipiasi į Europos Teisingumo Teismą.
Lisabonos sutartimi (2007) nustatoma antrinės teisės aktų hierarchija
skirstant juos į įstatymo galią turinčiuosius, deleguotuosius ir įgyvendi-
namuosius aktus.
Įstatymo galią turinčiais aktais vadinami teisės aktai, priimti pagal
įprastą ar specialią teisėkūros procedūrą. Deleguotaisiais aktais vadi-
nami įstatymo galios neturintys bendrojo pobūdžio teisės aktai, kurie
papildo ar pakeičia neesmines įstatymo galią turinčio akto nuostatas.
Komunikatas yra privalomosios galios neturintis politikos do-
kumentas. Europos Komisija imasi iniciatyvos skelbti komunikatą, kai
nori išdėstyti savo nuomonę kokiu nors svarbiu klausimu. Komunikatas
neturi teisinės galios. Daugelis svarbių EAME dokumentų, nagrinėtų
šioje ataskaitoje, yra Europos Komisijos komunikatai, susiję su aukštojo
mokslo politika.
Kitame poskyryje aptariama Europos aukštojo mokslo reforma Euro-
pos Sąjungos konkurencinio pranašumo didinimo strategijos kontekste.

1.1.2. Europos Sąjungos šalių konstitucinės nuostatos

dėl aukštojo mokslo autonomijos principų

Analizuojant pasirinktų šalių konstitucinio lygmens nuostatas, vertin-

tos tik expressis verbis įtvirtintos konstitucinės nuostatos dėl aukštų-
jų mokyklų autonomijos ir (ar) laisvės. 2011 m. EUA atliktoje studijoje
(Estermann et al., 2011) teigiama, kad ir EUA, ir Europos Komisijos už-
sakymu atlikta nemaža studijų, siekiant apibrėžti aukštųjų mokyklų
autonomijos turinį. Aptariamose studijose autonomija vertintina kaip
dalis daug didesnės apimties tyrimų apie aukštojo mokslo valdymą ir

administravimą (Estermann et al., 2011, 11). Aukštojo mokslo erdvėje 
23
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 skiriamos įvairios institucinės autonomijos dimensijos – administracinė

autonomija, akademinė autonomija, personalo ir finansinė institucijos
 auto­nomija. Todėl, siekiant atskleisti konstitucines nuostatas, turin-
čias įtakos aukštųjų mokyklų autonomijai, kaip jau minėta, žiūrėta tik
expressis verbis įtvirtinta laisvė ar autonomija. Be to, atkreiptinas dėme-
sys, kad šių sąvokų turinys ir prasmė nėra vertinama ar aiškinama kie-
kvienos pasirinktos šalies kontekste, nes konstitucinių nuostatų turinio,
prasmės atskleidimas ir išaiškinimas yra išimtinė kiekvienos valstybės
konstitucinio teismo kompetencija, ir tik konkrečios valstybės konstitu-
cinis teismas turi teisę aiškinti, kaip turi būti taikomos ir suprantamos
tos valstybės konstitucinės nuostatos.
Renkantis EAME šalis konstitucinėms autonomijos nuostatoms pa-
lyginti, taip pat buvo atsižvelgta į 2012 m. išleistos studijos, kurioje ana-
lizuojamos ir aptariamos geriausios pasaulio aukštojo mokslo sistemos,
rezultatus (Williams et al., 2012). Rengiant studiją, buvo vertinami tokie
nacionalinių aukštojo mokslo sistemų požymiai: kontrolės laipsnis ir jos
skaidrumas, laisvė nustatyti įdarbinimo sąlygas, vadovų rinkimas ir fi-
nansavimo įvairovė. Išvardyti aspektai aktualūs vertinant aukštųjų mo-
kyklų autonomiją. 10 šalių – JAV, Švedijos, Kanados, Suomijos, Danijos,
Šveicarijos, Norvegijos, Australijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės –
aukštojo mokslo sistemos pripažintos geriausiomis pasaulyje. Aptaria-
mos studijos autoriai pažymi, kad buvo pastebėta tam tikrų panašumų
kaimyninėse šalyse. Visos keturios tyrime dalyvavusios Šiaurės Europos
šalys patenka į pirmąjį septynetą. Rytų Europos šalys (Ukraina, Čekija,
Lenkija, Slovėnija) visos kartu pateko į vidurinę kategoriją. Autorių ma-
nymu, daugelis šalių atstovų galvoja, kad jos nepajėgios lygiaverčiai
konkuruoti su JAV aukštojo mokslo sistema, tačiau nori konkuruoti su
savo kaimynėmis (Williams et al., 2012, 5). Šiuo tikslu konstitucinėms
aukštųjų mokyklų autonomijos nuostatoms vertinti buvo pasirinktos
šios EAME šalys: Čekija, Danija, Lenkija, Nyderlandai, Suomija, Slovėnija,
Švedija, Šveicarija. 

24
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 Susipažinus ir išanalizavus minėtų šalių konstitucijas ir (ar) kons-

titucinius įstatymus konstatuotina, kad iš analizei pasirinktų valstybių
 tik Čekijos ir Danijos konstitucijose nėra tiesiogiai įtvirtintos aukštųjų
mokyklų, universitetų bei mokslinių tyrimų ar studijų autonomijos ir
(ar) laisvės. Kitose pasirinktose šalyse: Slovėnijoje, Švedijoje, Šveicarijo-
je, Nyderlanduose, Lenkijoje, Suomijoje, vienokia ar kitokia forma yra
įtvirtinta aukštųjų mokyklų ar mokslo, tyrimų bei dėstymo autonomija
ir (ar) laisvė.
Švedijos Konstitucijos įstatymas2 nurodo, jog „tyrinėjimų laisvė yra
saugoma vadovaujantis taisyklėmis, nustatytomis įstatymu“ (The free-
dom of research is protected according to rules laid down in law), o „valsty-
binės institucijos taip pat yra atsakingos už aukštojo mokslo suteikimą“3
(The public institutions shall be responsible also for the provision of higher
education; Konstitucijos 2 skyriaus 18 skirsnis).
Lenkijos Konstitucijos 70 straipsnio 5 dalis įtvirtina „aukštųjų mo-
kyklų autonomiją, kuri užtikrinama vadovaujantis principais, nusta-
tytais įstatyme“ (The autonomy of the institutions of higher education
shall be ensured in accordance with principles specified by statute).
Šveicarijos Konstitucijoje yra „garantuojama mokslinių tyrimų ir
dėstymo laisvė“ (The freedom of scientific research and teaching is guar-
anteed; Konstitucijos 20 straipsnis). Konstitucijoje taip pat nustatoma,
kad „Šveicarijos aukštojo mokslo kokybę garantuoja ir už tinkamą ko-
ordinavimą atsako Konfederacija ir kantonai kartu“ ir „įgyvendindami
šią pareigą, jie atsižvelgs į universitetų ir už juos atsakingų institu-
cijų autonomiją, užtikrins vienodą požiūrį į institucijas, atliekančias
panašias funkcijas“ (The Confederation and the Cantons shall be jointly

2 Švedijoje svarbiausi rašytiniai įstatymai yra konstitucinės teisės įstatymai. Galioja

keturi konstitucinės teisės įstatymai: Konstitucijos įstatymas, Paveldėjimo teisės
įstatymas, Spaudos laisvės įstatymas ir Žodžio laisvės įstatymas. Žr. http://
ec.europa.eu/civiljustice/legal_order/legal_order_swe_lt.htm.
3 Visame šiame dokumente analizuojamų šalių konstitucinių nuostatų vertimas į
lietuvių kalbą yra šios studijos autorių. Buvo analizuojami angliški konstitucijų

tekstai. 
25
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 responsible for the coordination and guarantee of quality in Swiss higher

education. In fulfilling this responsibility, they shall take account of the
 autonomy of the universities and the various bodies responsible for them
and ensure the equal treatment of institutions with the same functions;
Konstitucijos 63a straipsnio 5 dalis).
Nyderlandų Konstitucijoje tiesiogiai aukštųjų mokyklų ar tyrimų
autonomija nedeklaruojama, tačiau 23 straipsnyje skelbiamos konsti-
tucinės nuostatos dėl išsilavinimo ir su tuo susijusios teisės:

 „Visi asmenys yra laisvi teikti išsilavinimą, nekvestionuojant

valdžios priežiūros teisės, atsižvelgiant į teisės aktais nustaty-
tas išsilavinimo formas, jų teisė tikrinti dėstytojų kompetenciją
ir moralinį dorumą reglamentuojama Parlamento įstatymu“
(All persons shall be free to provide education, without preju-
dice to the authorities’ right of supervision and, with regard to
forms of education designated by law, their right to examine the
­competence and moral integrity of teachers, to be regulated by
Act of Parliament; Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalis);
 „Valstybinių institucijų teikiamas išsilavinimas reglamen-
tuojamas Parlamento įstatymu suteikiant tinkamą pagarbą
kiekvieno religijai ir įsitikinimams“ (Education provided by
­public authorities shall be regulated by Act of Parliament,
paying due respect to everyone’s religion or belief; Konstitucijos
23 straipsnio 3 dalis);
 „Visiškai ar iš dalies valstybės lėšomis finansuojamoms mo-
kykloms keliami standartai nustatomi Parlamento įstatymu,
privačių mokyklų atveju tinkamai atsižvelgiant į laisvę teikti
išsilavinimą pagal religinius ir kitus įsitikinimus“ (The stan-
dards required of schools financed either in part or in full from
public funds shall be regulated by Act of Parliament, with due
regard, in the case of private schools, to the freedom to provide


26
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 education according to religious or other belief; Konstitucijos

23 straipsnio 5 dalis);
 Suomijos Konstitucijoje „yra garantuojama mokslo, meno ir aukštojo
mokslo laisvė“ (The freedom of science, the arts and higher education is
guaranteed; Konstitucijos 16 skyrius).
Slovėnijos Konstitucija atspindi Lietuvos konstitucines aukštų-
jų mokyklų autonomijos nuostatas. Slovėnijos Konstitucijos 58 ir 59
straipsniuose įtvirtinta universitetų ir kitų aukštųjų mokyklų autono-
mija, mokslo ir meno laisvė:

 „Valstybiniams universitetams ir valstybinėms aukštosioms

mokykloms suteikiama autonomija. Jų finansavimo būdą
nustato įstatymas“ (State universities and state institutions of
higher education shall be autonomous. The manner of their
financing shall be regulated by law; Konstitucijos 58 straipsnis);
 „Garantuojama mokslo ir meno siekių laisvė“ (The freedom
of scientific and artistic endeavour shall be guaranteed;
Konstitucijos 59 straipsnis).
Apibendrinant galima teigti, kad aukštųjų mokyklų autonomija bei
mokslo tyrimų, dėstymo laisvė įtvirtinta daugelyje nagrinėtų šalių tei-
sės aktuose.

1.1.3. Pagrindinės Europos Sąjungos aukštojo mokslo reformos

priežastys ir strateginės kryptys

Pagrindiniais akcentais aukštojo mokslo reformos procese tapo Sorbo-

nos deklaracija (1998) ir Bolonijos deklaracija (1999). Lisabonos strategija
2000 m. iškėlė tikslą reformuoti susiskaidžiusias kontinento sistemas į
žiniomis grįstą, įtakingesnę ir integruotą konkurencingą ekonominę
sistemą. Siekiant didinti Europos konkurencingumą, 2005 m. nustaty-
tos Europos aukštojo mokslo kokybės gerinimo gairės – 2005 m. spalio


27
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 24 d. Tarybos ir valstybių narių Vyriausybių atstovų, posėdžiavusių Tary-

boje, rezoliucijos dėl Europos protų mobilizavimo projektas: sudaryti są-
 lygas aukštajam mokslui visapusiškai prisidėti prie Lisabonos strategijos
(EST, 2005) (angl. Resolution of the Council and of the Representatives of
the Governments of the Member States, meeting within the Council, on
mobilising the brainpower of Europe: enabling higher education to make
its full contribution to the Lisbon Strategy, 2005/C 292/01). Siekiant Lisa-
bonos strategijoje (2000) iškelto tikslo, 2002 m. Europos Vadovų Tary-
ba Barselonoje patvirtino darbo programą „Švietimas ir mokymas 2010“
(„ET 2010“), padėjusią pagrindus Europos bendradarbiavimo švietimo ir
mokymo srityje. Remiantis programa „Švietimas ir mokymas 2010“ („ET
2010“), 2009 m. buvo parengta Europos bendradarbiavimo švietimo ir
mokymo srityje strateginė programa „Švietimas ir mokymas 2020“ (angl.
Strategic framework for European cooperation in education and training
(„ET 2020“)).
Svarbus Europos Sąjungos dokumentas – 2006 m. gegužės 10 d.
Komisijos komunikatas „Universitetų modernizavimo plano įgyvendi-
nimo rezultatai: švietimas, moksliniai tyrimai ir naujovės“ (EK, 2006).
Šiame dokumente pabrėžiama aukštojo mokslo svarba, neišnaudotas
Europos aukštojo mokslo sektoriaus potencialas, problemos ir iššūkiai:

 aukštųjų mokyklų suvienodėjimo grėsmė dėl detalaus aukštųjų

mokyklų veiklos reglamentavimo, valstybės kontrolės bei
mikrovaldymo;
 suvienodėjimo tendencija lėmė vidutiniškai gerą aukštojo
mokslo sektoriaus veiklą, tačiau darė įtaką sektoriaus fra-
gmentacijai į mažas nacionalines sistemas bei posistemius,
tokios fragmetacijos neigiama pasekmė buvo bendradarbia-
vimo sunkumai europiniu ir tarptautiniu lygmenimis;
 didelis absolventų nedarbo lygis, kurio priežastimi laikoma
įgytų įgūdžių ir kompetencijų neatitiktis darbo rinkos
poreikiams dėl per didelės valstybės kontrolės.


28
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 Komisijos komunikate „Universitetų modernizavimo plano įgyvendinimo

rezultatai: švietimas, moksliniai tyrimai ir naujovės“ (EK, 2006) nustatyti
 būtini pokyčiai šiose aukštojo mokslo srityse:

1. Europos universitetų aplinkoje esančių kliūčių pašalinimas;

2. tikros universitetų autonomijos ir atskaitomybės užtikrinimas;
3. struktūrinės partnerystės su verslo pasauliu skatinimas;
4. tinkamo darbo rinkai įgūdžių ir kompetencijų derinio
tiekimas;
5. finansavimo trūkumo mažinimas, didesnis švietimo ir
mokslinių tyrimų srities finansavimo veiksmingumas;
6. tarpdiscipliniškumo ir transdiscipliniškumo skatinimas;
7. žinių perdavimo bendradarbiaujant su visuomene
aktyvinimas;
8. aukščiausio lygio meistriškumo vertinimas;
9. Europos aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų erdvės
matomumo ir patrauklumo didinimas tarptautiniu mastu.
Visuomeninės organizacijos, vienijančios Europos mokslinių tyrimų
universitetus) (angl. Legue of European Research Universities) atstovai
teigė, kad pagrindinės sritys, kuriose reikia reformuoti Europos univer-
sitetus, yra autonomija, diversifikavimas, tarpdisciplininiai gebėjimai ir
finansavimas (LERU, 2006). Anot jų, terminas universitetas turi apimti
visą institucijų spektrą – nuo tų, kurios konkuruoja tarptautinėje tyrimų
erdvėje ir siūlo mokymus, praplečiančius žmogaus žinojimo ribas, iki
tokių institucijų, kurios atitinka vietos bendruomenės poreikius. Tuo
metu Europos Komisijos ekspertai teigė (Universities and Innovation: the
Challenge for Europe, 2006):

 universitetams turi būti suteikta daugiau autonomijos, kuri

leidžia veikti lanksčiau ir dinamiškiau, o įvairiais finansavimo
mechanizmais universitetai turi būti skatinami diversifikuoti
savo veiklas ir išnaudoti stiprybes, kad gebėtų vykdyti įvairias 
jiems priskiriamas funkcijas (angl. diversity of roles);

29
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

  būtina užtikrinti, kad finansavimas būtų skiriamas tarp-

tautinėje erdvėje konkuruojančioms kompetencijoms, o
 universitetai, kurie pasižymi reikiamomis regionui kompeten-
cijomis, būtų pajėgesni pritraukti vietos pramonės investicijų
nei tie, kurie vykdo fundamentinius mokslo tyrimus ir nėra
susiję su regioniniais poreikiais;

 naudojant strateginius prioritetus ir atitinkamus finansavimo

mechanizmus, universitetai turi būti skatinami orientuotis į
tarpdisciplinines problemas ir pasiekti, kad jų struktūra nestab-
dytų tokio vystymosi;

 užtikrinti efektyvius lyderiavimo ir valdymo mechanizmus,

kurie garantuotų didžiausią universitetų stiprybę – akade-
minę laisvę;

 norint užtikrinti tarpdisciplininius tyrimus, reikia tokių finan-

savimo mechanizmų, kurie nediskriminuotų tarpdisciplinių
tyrimų, bet skatintų institucinių tinklų formavimąsi.

2007 m. vasario 21 d. Komisijos komunikate „Nuosekli Lisabonos už-

davinių vykdymo švietimo ir mokymo srityje pažangos rodiklių ir ly-
ginamųjų standartų sistema“ (EK, 2007a) (angl. Communication from
the Commission. A coherent framework of indicators and benchmarks for
monitoring progress towards the Lisbon objectives in education and trai-
ning, COM(2007) 61 final) buvo pasiūlyta rodiklių ir lyginamųjų standar-
tų, skirtų Lisabonos uždavinių vykdymo pažangai švietimo ir mokymo
srityje stebėti, sistema, kuri pirmą kartą atspindėjo detalesnius progra-
mos „Švietimas ir mokymas 2010“ uždavinius. Dokumente išvardyti rodi-
kliai ir lyginamieji standartai, kurie sietini su aukštuoju mokslu:

 3 proc. BVP į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą iki

2010 m.;
 ne mažiau kaip 2 proc. BVP, tarp jų – valstybinių ir privačių 
investicijų į aukštąjį mokslą;

30
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

  15 proc. padidinti matematikos, gamtos ir technologijų

mokslų absolventų skaičių iki 2010 m.;
  gyventojų išsilavinimas;
 suaugusiųjų gebėjimai;
 aukštojo mokslo absolventų skaičius / dalis;
 matematikos, gamtos ir technologijų mokslų sričių (toliau –
MGTM) studentų dalis;
 MGTM absolventų dalis procentais;
 MGTM absolventų bendras skaičius;
 MGTM skaičius 1000-iui gyventojų;
 aukštojo mokslo studentų tarpvalstybinis judumas;
 25–64 metų amžiaus suaugusiųjų dalyvavimas mokymesi visą
gyvenimą.

2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadose dėl Europos bendradarbiavimo

švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) (EST, 2009)
(angl. ­Council Conclusions on a strategic framework for European coopera-
tion in education and training („ET 2020“)) teigiama, kad Europos bendra-
darbiavimas švietimo ir mokymo srityje iki 2020 m. turėtų būti vykdomas
laikantis strateginės programos, kuri švietimo ir mokymo sistemas mo-
kymosi visą gyvenimą požiūriu jungia į vieną visumą. Šio dokumento pir-
majame priede pateikti penki lyginamieji europiniai standartai, iš kurių
du toliau išvardyti susiję su aukštojo mokslo rezultatais:

 suaugusiųjų dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą procese:

iki 2020 m. vidutiniškai ne mažiau kaip 15 proc. suaugusiųjų
turėtų dalyvauti mokymosi visą gyvenimą procese;
 aukštąjį išsilavinimą įgyjančių asmenų dalis: iki 2020 m.
aukštąjį mokslą įgijusių 30–34 metų amžiaus asmenų dalis
turėtų būti ne mažesnė nei 40 proc.

2010  m. kovo 3 d. Komisijos komunikate „2020  m. Europa. Pažan-

gaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (EK, 2010) (angl.

Communication from the Commission. EUROPE 2020. A strategy for smart, 
31
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 sustainable and inclusive growth, COM(2010) 2020 final) išdėstyta atei-

nančio dešimtmečio Europos socialinės rinkos ekonomikos vizija ir
 tikslai penkiose srityse: užimtumo, mokslinių tyrimų, švietimo, skurdo
mažinimo, klimato ir energetikos. Toliau nurodyti su aukštojo mokslo
sektoriumi susiję rodikliai:

 bent 40 proc. 30–34 metų amžiaus gyventojų turėtų turėti

universitetinį (arba jam lygiavertį) išsilavinimą;
 3 proc. Europos Sąjungos BVP turėtų būti investuojama į
mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą.

Dokumente skelbiamos septynios pavyzdinės iniciatyvos, skirtos pa-

žangai, susijusiai su kiekviena prioritetine tema. Iniciatyvos švietimo,
mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje: „Judus jaunimas“ ir ,,Inovacijų są-
junga“. Iniciatyvos ,,Judus jaunimas“ tikslas – siekti geresnių Europos
aukštųjų mokyklų rezultatų ir stiprinti jų tarptautinį patrauklumą, ge-
rinti visų lygių mokymo ir švietimo kokybę Europos Sąjungoje, derinti
kompetenciją ir lygias galimybes, skatinti studentų ir stažuotojų judu-
mą, gerinti jaunimo užimtumą.
Komisijos komunikatas „Universitetų modernizavimo plano įgyvendini-
mo rezultatai: švietimas, moksliniai tyrimai ir naujovės“ (EK, 2006) – vienas
svarbiausių Europos aukštojo mokslo politikos dokumentų, vadinamasis
2006 m. Europos universitetų modernizavimo komunikatas, – buvo per-
žiūrėtas, rengiant 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą Europos
Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komite-
tui ir Regionų komitetui „Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavi-
mo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas“ (EK, 2011b)
(angl. Communication from the Commission to the European Parliament,
the Council, the European Economic and Social Committee and the Com-
mittee of the Regions. Supporting growth and jobs – an Agenda for the
Modernisation of Europe‘s Higher Education Systems, COM(2011) 567 final),
dar vadinamą 2011 m. Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo 
komunikatu. Pastarajame komunikate sakoma, kad aukštosios mokyklos

32
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 pernelyg dažnai nori būti konkurencingos daugelyje sričių, o tik nedau-

gelis jų yra pajėgios tai pasiekti; komunikato autoriai atkreipia dėmesį,
 kad nėra vieno visiems tinkamo modelio: „Europai reikia įvairių aukštųjų
mokyklų“ ir kiekviena iš jų turi siekti meistriškumo, vadovaudamasi savo
misija ir strateginiais prioritetais; jei būtų sukaupta „skaidresnės informa-
cijos apie aukštųjų mokyklų pobūdį ir veiklą“, politikams būtų lengviau
parengti veiksmingas aukštojo mokslo strategijas, o aukštosioms mo-
kykloms – plėtoti savo veiklas, remiantis savo privalumais. Taip pat tei-
giama, kad turėtų būti pertvarkomos šios svarbiausios aukštojo mokslo
sritys (EK, 2011b):

 padidintas aukštųjų mokyklų visų pakopų absolventų skaičius

(vienas pagrindinių strategijos „Europa 2020“ švietimo tikslų –
pasiekti, kad iki 2020 m. ne mažiau kaip 40 proc. jaunų
asmenų įgytų aukštąjį arba jam lygiavertį išsilavinimą);
 gerinama žmogiškojo kapitalo plėtotės aukštosiose mokyklose
kokybė ir aktualumas;
 kuriami veiksmingi valdymo ir finansavimo mechanizmai,
padėsiantys siekti meistriškumo;
 žinių trikampio – švietimo, mokslinių tyrimų ir
verslo – stiprinimas.

Europos Komisija skatino šalis sukurti inovacijas skatinančias aukštojo

mokslo sistemas (Putting knowledge into practice: a broad-based inno-
vation strategy for the EU, 2006), o visuose nagrinėtuose dokumentuose
pabrėžiama aukštojo mokslo svarba, siekiant Europos konkurencin-
gos ekonomikos iki 2010 m. ir tikslų, numatytų naujoje programoje
„ET 2020“. Nors 2006 m. buvo nurodytos Europos aukštojo mokslo pro-
blemos bei iššūkiai ir pasiūlytas priemonių kompleksas, naujausių
europinių dokumentų analizė rodo, kad dauguma šių problemų ne-
išspręstos, atsiradus naujų globalių iššūkių. Išsamiau pagal aukštojo
mokslo politikos sritis (aukštojo mokslo sistemos valdymas, studijų


33
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 kokybė ir socialinis ekonominis matmuo, arba prieinamumas) šie do-

kumentai bus nagrinėjami kituose šios studijos skyriuose.
 Kitas ypatingai svarbus Europos Sąjungos aukštųjų mokyklų
reformos elementas yra Bolonijos procesas, susidedantis iš keleto
smulkesnių reformų ir pasižymintis nuolatiniu reformos peržiūrėjimu
ir tobulinimu atsižvelgiant į kintantį kontekstą. Pagrindiniai Bolonijos
proceso dokumentai atskleidžia Europos Sąjungos šalių švietimo ir
mokslo ministrų dėmesį atskiriems EAME aspektams (1 lentelė). Paste-
bima, kad Bolonijos proceso pirminiai tikslai buvo studijų proceso per-
tvarka į dviejų ciklų procesą, kreditų naudojimas studijoms organizuoti
ir studentų bei dėstytojų judumas. Siekiant geriau palyginti atskirose
šalyse vykstančius procesus (Prahos komunikatas (2001) ir Berlyno ko-
munikatas (2003), netrukus buvo pabrėžti kokybės užtikrinimo ir akre-
ditavimo, tai pat laipsnių pripažinimo rodikliai. Paskutinis žingsnis šioje
komunikatų serijoje buvo 2012 m. balandžio mėn. priimtas Bukarešto
komunikatas, kuriuo apibrėžiamas ketinimas pastūmėti į priekį tarptau-
tinį studentų judumą ir galimybes įsidarbinti.
Apibendrinant galima teigti, kad Europos konkurencingumo ska-
tinimas buvo pagrindinis siekis, paskatinęs reformuoti susiskaidžiusias
kontinento sistemas į žiniomis grįstą, įtakingesnę ir integruotą konku-
rencingą ekonominę sistemą. Atkreipiamas dėmesys į aukštųjų mo-
kyklų veiklos reglamentavimą, valstybės kontrolę bei mikrovaldymą,
lėmusius aukštųjų mokyklų suvienodėjimą, kuris, viena vertus, palen-
gvino aukštojo mokslo sistemų valdymą, kita vertus, lėmė sektoriaus
fragmentaciją į mažas nacionalines sistemas ir posistemius
Autonomija ir akademinė laisvė, diversifikavimas ir įvairovė, švie-
timo kokybė, skurdo mažinimas, suaugusiųjų dalyvavimas mokymesi
visą gyvenimą ir studentų tarpvalstybinis judumas, tarpdisciplininiai
gebėjimai, institucinių tinklų formavimas ir žinių trikampio stiprinimas,
finansavimo įvairovė, efektyvūs lyderiavimo ir valdymo mechanizmai
tapo pagrindinėmis Europos aukštojo mokslo reformos sritimis. 

34
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 Išsamiau Europos Sąjungos aukštojo mokslo reformą reglamen-

tuojantys ir skatinantys dokumentai nagrinėjami kituose šio skyriaus
 poskyriuose. Atliekant analizę identifikuojamos Europos Sąjungos ir
EAME aukštojo mokslo valdymo ir finansavimo, aukštojo mokslo koky-
bės ir aukštojo mokslo socialinės ekonominės aplinkos (studijų prieina-
mumo) sričių strateginės nuostatos. Remiantis šia analize, formuojamas
Lietuvos aukštojo mokslo ir Europos Sąjungos bei EAME strateginių
nuostatų lyginamosios analizės teorinis karkasas.



35
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 1.2. Europos Sąjungos aukštojo mokslo

 sistemos valdymas:
EAME ir Europos Sąjungos
strateginių nuostatų analizė
Šioje dalyje apibrėžiamas aukštojo mokslo sistemos valdymo ir fi-
nansavimo teminis karkasas. Analizuojant Europos Sąjungos ir EAME
aukštojo mokslo politiką aukštojo mokslo sistemos valdymo, finan-
savimo srityse ir taikant karkaso metodą, išskiriamos svarbiausios
šių sričių strateginės nuostatos. Tyrimo objekto operacionalizavimas
atliekamas analizuojant ir vertinant Metodologijoje (2012) išskiriamas
nacionalines aukštojo mokslo politikos sritis, posričius ir posričiams
tirti siūlomus rodiklių aprašus. Teminis karkasas nustatytas, išanaliza-
vus temai atskleisti atrinktus aktualius Europos Sąjungos institucijų
ir EAME dokumentus. Siekiant įvertinti Europos Sąjungos strateginių
nuostatų aukštojo mokslo politikos valdymo srityje kaitą, imti 2000–
2011  m. Europos Sąjungos ir EAME strateginiai dokumentai, kurie
buvo atrenkami vadovaujantis šiais principais:

 vadovaujantis Metodologija (2012) atrinkti tie Europos

Sąjungos ir EAME dokumentai, kurie susiję su aukštojo
mokslo sistemos valdymo, finansavimo, autonomijos ir
atskaitomybės problemų identifikavimu, šių sričių strateginių
nuostatų formavimu ir siūlomomis šiose srityse kylančių
problemų sprendimo gairėmis;
 atsižvelgiant, kad Europos Sąjungos aukštojo mokslo
politika vykdoma atviruoju koordinavimo metodu, kuriam
būdinga orientacija į rezultatus ir atitinkamų tikslų pasiekimą,
buvo atrenkami Europos Sąjungos ir EAME dokumentai,
teikiantys vidutinės trukmės ir ilgalaikių tikslų pasiekimo

rekomendacijas ir principus; 
36
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

  atrinkti dokumentai, kuriuose Europos Komisija arba Europos

Sąjungos Taryba pateikia savo nuomonę dėl tam tikrų su
 aukštuoju mokslu susijusių klausimų.

Toliau trumpai apžvelgtas probleminis Europos Sąjungos kontekstas,

kuris sąlygojo aukštojo mokslo sistemos valdymo ir finansavimo stra-
teginių nuostatų atsiradimą, apžvelgiamos pagrindinės Europos Są-
jungos institucijų dokumentuose išdėstytos strateginės nuostatos, jų
suvestinė pateikta 4 priede.

1.2.1. Aukštojo mokslo sistemos valdymo ir

finansavimo matmens strateginės nuostatos:
Europos Sąjungos ir EAME teminis karkasas

2011 m. Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo komunikate

(EK, 2011b) sakoma, kad norint kuo labiau padidinti Europos aukštojo
mokslo sektoriaus indėlį, reikia pertvarkyti pagrindines sritis, taip pat
valdymo ir finansavimo mechanizmus. Vienas iš svarbiausių valstybių
narių ir aukštųjų mokyklų siekių yra gerinti valdymą ir finansavimą –
diegti lankstesnes valdymo bei finansavimo sistemas.
Nagrinėtuose Europos Sąjungos institucijų dokumentuose nu-
rodomos šios Europos Sąjungos lygmeniu nustatytos problemos, su
kuriomis siejamas atitinkamų strateginių nuostatų aukštojo mokslo sis-
temos valdymo ir finansavimo srityje formavimas (EK, 2006; EK, 2011b;
2009 m. strategija „Europa 2020“):

 Valstybių narių siekis išsaugoti universitetus kaip

nacionalinę vertybę naudojant mikrovaldymo ir per didelio
reglamentavimo priemones, kurios sąlygojo didelį aukštųjų
mokyklų suvienodėjimą.
 Aukštųjų mokyklų suvienodėjimas sąlygojo vidutinius 
aukštojo mokslo sektoriaus veiklos rezultatus ir didelę 
37
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 sektoriaus fragmentaciją į mažas nacionalines sistemas

ir posistemius, lėmusius prastą tarptautinį, nacionalinį ir
 regioninį bendradarbiavimą.
 Aukštųjų mokyklų suvienodėjimas ir bendradarbiavimo stoka
lėmė jų veiklų diversifikavimo ir kokybės stoką.
 Aukštųjų mokyklų veiklų diversifikavimo, mokymo
programų ir kursų efektyvumo stoka sąlygojo mažą studijų
prieinamumą, darė neigiamą įtaką naujų mokymo metodų
naudojimui bei dėstytojų kvalifikacijos vystymui. Visa tai
sąlygojo absolventų įgytos kvalifikacijos ir darbo rinkos
poreikių neatitiktį.
 Administracinis reglamentavimas darė neigiamą įtaką
akademiniam, studentų ir tyrėjų judumui, kvalifikacijų
pripažinimui.
 Mokslinių tyrimų veikloms trūko daugiadisciplinės ir
tarpdisciplininės dimensijos.
 Buvo pastebėta, kad universitetai vis dar neįvertino žinių
dalijimosi su visuomene ir ūkio partneriais privalumų.
 Aukštųjų mokyklų atvirumo verslo bendruomenei trūkumas.
 Finansavimo priemonių neatitiktis keliamiems tikslams.
Europos universitetų ir aukštojo mokslo sistemų modernizavimo ko-
munikatuose (EK, 2006; EK, 2011b) nurodytas su aukštojo mokslo siste-
mos valdymu ir finansavimu susijusias problemas galima apibendrinti
kaip perdėto valstybinio kontroliavimo ir nepakankamo finansavimo
derinį. Toliau nagrinėjamos Europos Sąjungos institucijų dokumentuo-
se išdėstytos strateginės aukštojo mokslo sistemos valdymo ir finansa-
vimo nuostatos, kurios turėjo spręsti Europos Sąjungos mastu iškeltas
aukštojo mokslo sektoriaus problemas.
2005 m. Tarybos ir valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliucijos dėl
Europos protų mobilizavimo projekte: sudaryti sąlygas aukštajam mokslui

visapusiškai prisidėti prie Lisabonos strategijos (EST, 2005) akcentuojama: 
38
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 „prireikus suderinti įstatymų sistemą“, kuria vadovaujasi aukštosios mo-

kyklos, siekiant „plėtoti lankstesnius santykius“ tarp atskirų institucijų ir
 valstybių narių valdžios institucijų, atsakingų už strateginį vadovavimą
aukštojo mokslo sistemoms, taip padėti joms modernizuotis, „prisitai-
kyti prie besikeičiančių visuomenės poreikių ir būti atsakingoms už
savo sprendimus“; bendradarbiaujant su kitomis institucijomis ir orga-
nizacijomis „skatinti vidinę diversifikaciją“ aukštojo mokslo sistemose
ir aukštųjų mokyklų įvairovę, taip pat plėtoti kompetencijos kėlimo
centrus, kurie gali prisidėti prie reformos proceso.
2006  m. Europos universitetų modernizavimo komunikate (EK,
2006) teigta, kad nuoseklus universitetų reguliavimas stabdo aukšto-
jo mokslo pažangą. Valstybės narės turėtų sukurti strategines aukštojo
mokslo sistemos gaires bei skatinančią aplinką (pvz., pasitelkti finan-
savimo priemones), o universitetai savarankiškai spręstų savo strate-
ginius ir operatyvinius klausimus; taip nuo valstybės kontroliuojamos
administravimo sistemos būtų pereita prie orientuotos į rinką valdymo
strategijos. Šiuo komunikatu Europos Komisija skatina valstybes nares
imtis reikiamų valdymo priemonių, siekiant realios universitetų auto-
nomijos ir atskaitomybės, inovacinių pajėgumų, prieinamumo aspekto
ir aukštojo mokslo sistemų adaptacijos prie naujų kompetencijų reika-
lavimų. Šiame dokumente teigiama, kad, siekiant aukštojo mokslo sis-
temos prisitaikymo prie pokyčių, reikalingos naujos vidinės valdymo
sistemos, paremtos strateginiais prioritetais ir darbuotojų, investicijų
bei administracinių procesų profesionaliu valdymu, todėl siūloma ug-
dyti universitetų valdymo ir vadovavimo gebėjimus, siekti, kad univer-
sitetai įveiktų susiskaidymą į fakultetus, departamentus, laboratorijas
ir kitus administracinius vienetus. Aukštojo mokslo sistemos valdymui
svarbus ir dokumente numatytas disciplinų sąveikos bei tarpdiscipliniš-
kumo stiprinimo siekis, kartu remiant judumą tarp disciplinų, sektorių,
tyrimų grupių, nes daro įtaką teisiniam šio aspekto reglamentavimui.
Aukštojo mokslo sistemos orientavimą į veiklos rezultatus atspin- 
di 2007 m. Komisijos komunikato „Nuosekli Lisabonos uždavinių vykdymo

39
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 švietimo ir mokymo srityje pažangos rodiklių ir lyginamųjų standartų sis-

tema“ (EK, 2007a) skiltyje ,,Aukštojo mokslo modernizavimas“ nurodyti
 pagrindiniai pažangos stebėsenos rodikliai: aukštojo mokslo įstaigų
absolventų skaičius, tarptautinis aukštojo mokslo įstaigų studentų ju-
dumas ir investicijos į švietimą ir mokymą. Aukštojo mokslo sistemos
veikimo rezultatai ir jų svarba atsispindi ir skelbiamose Europos Sąjun-
gos Tarybos išvadose (Tarybos išvados dėl Europos bendradarbiavimo
švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) (EST, 2009);
Komisijos komunikatas „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integra-
cinio augimo strategija“ (EK, 2010); Komisijos komunikatas Europos Par-
lamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir
Regionų komitetui „Aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė.
Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas“ (EK, 2011b).
2009 m. Tarybos išvadose dėl Europos bendradarbiavimo švietimo
ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) (EST, 2009) pritar-
ta siekiams remti valstybių narių pastangas modernizuoti aukštąjį
mokslą ir sukurti EAME; kad būtų glaudi sinergija su Bolonijos proce-
su, įgyvendinti kokybės užtikrinimo, pripažinimo, judumo ir skaidru-
mo priemones, o vienas iš strateginių tikslų – stiprinti novatoriškumą,
kūrybingumą, verslumą visuose švietimo ir mokymo lygiuose. Visi šie
aspektai taip pat svarbūs aukštojo mokslo sistemos valdymo teisinio
reglamentavimo valstybėse narėse „kontekstui“.
2010 m. Komisijos komunikato „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus
ir integracinio augimo strategija“ (EK, 2010) pavyzdinėje iniciatyvoje
,,Judus jaunimas“ nurodoma, kad Europos Sąjungos lygmeniu Komi-
sija sieks sparčiau modernizuoti aukštąjį mokslą: nurodyti aukštojo
mokslo sistemos valdymo ir finansavimo sritis, taip pat nustatyti
universitetų rezultatų ir švietimo veiklos rezultatų standartus pasau-
liniame kontekste. Dokumente nurodoma, kad nacionaliniu lygmeniu
valstybės narės turės didinti švietimo sistemų atvirumą ir tinkamumą,
kurti nacionalines kvalifikacijų sistemas ir geriau pritaikyti įgytas kva- 
lifikacijas prie darbo rinkos poreikių. Dokumente akcentuotas Europos

40
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 Sąjungos siekis regioniniu, nacionaliniu ir europiniu lygmeniu imtis

priemonių, siekiant atskleisti Europos gebėjimus diegti inovacijas ir
 pasiekti geresnių rezultatų švietimo srityje, kreipia Europos Sąjungos
politikų dėmesį į aukštojo mokslo sistemos valdymo, finansavimo as-
pektus ir veiklos rezultatus.
2010 m. Tarybos išvadose dėl aukštojo mokslo internacionalizavimo
(EST, 2010b) visas dėmesys sutelktas į valstybių narių tarptautiškumo
plėtrą ir pasiūlytos šios priemonės: sukurti tokią institucinę aplinką,
kuri sudarytų sąlygas skatinti studentus, dėstytojus ir mokslo darbuo-
tojus dalyvauti tarptautinėse programose, jungtinių, dvigubų ir sudė-
tinių mokslo laipsnių teikimo procese ir mokslinių tyrimų projektuose,
skatinti aukštąsias mokyklas kurti internacionalizavimo strategijas ir
(ar) įtraukti šį aspektą į jų vystymosi planus. Šios priemonės taip pat
svarbios tinkamai aukštojo mokslo sistemos teisinei aplinkai ir aukštų-
jų mokyklų strategijoms formuoti, o tai turi įtakos bendradarbiavimo
tarptautinėje erdvėje kokybei.
Pagrindiniai aukštojo mokslo sistemos valdymo Europos Sąjungos
lygmeniu siekiai, nustatyti 2011 m. Komisijos komunikate Europos Parla-
mentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Re-
gionų komitetui „Aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė.
Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas“ (EK, 2011b):

 bendradarbiavimas: didinti aukštojo mokslo tarptautiškumą,

stiprinti žinių trikampį, prisitaikyti prie naujų darbo rinkos
poreikių (t. y. bendradarbiavimas su darbdaviais priimant
įvairių lygių sprendimus);

 lanksčių valdymo ir finansavimo sistemų diegimas aukštojo

mokslo sistemoje;

 aukštųjų mokyklų įvairovės ir aukštojo mokslo sistemų

diversifikavimo didinimas (dėl autonomijos ir atskaitomybės
visoms suinteresuotoms šalims). 

41
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 Toliau šio komunikato autoriai teigia, kad lanksčios valdymo ir fi-

nansavimo sistemos spręstų aukštojo mokslo sistemų patiriamas
 problemas, garantuotų didesnę švietimo institucijų autonomiją ir at-
skaitomybę visoms suinteresuotoms šalims. Savarankiškos aukštosios
mokyklos galėtų lengviau pasirinkti specializaciją, remti šviečiamąją ir
mokslinių tyrimų veiklą, didesnė autonomija sudarytų aukštųjų mo-
kyklų įvairovės sąlygas. Čia taip pat teigiama, kad teisiniai, finansiniai,
administraciniai apribojimai lemia, jog aukštosioms mokykloms vis dar
sunku pačioms nustatyti strategiją, struktūras ir išsiskirti iš konkurentų.
Europos Komisija pasiūlė didinti aukštųjų mokyklų, o drauge ir viešųjų
investicijų veiksmingumą – sumažinti apribojimus, susijusius su asme-
ninių pajamų augimu, kapitalo investavimu, infrastruktūros nuosavybe,
akreditavimu, laisve rinktis darbuotojus. Investicijos į profesionalų val-
dymą gali padėti sukurti strateginę viziją ir lyderiauti, o dėstytojams ir
mokslininkams suteiktų būtiną akademinę laisvę – daugiausia dėmesio
skirti pagrindiniam darbui.
Lankstūs santykiai tarp aukštųjų mokyklų ir valstybių narių valdžios
institucijų, atsakingų už strateginį aukštojo mokslo sistemų valdymą,
aiškiai pabrėžiami Europos Sąjungos institucijų dokumentuose (pvz., Ta-
rybos ir valstybių narių Vyriausybių atstovų, posėdžiavusių Taryboje, rezoliu-
cijos dėl Europos protų mobilizavimo projektas: sudaryti sąlygas aukštajam
mokslui visapusiškai prisidėti prie Lisabonos strategijos (EST, 2005); Komisijos
komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socia-
linių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Aukštojo mokslo sistemų mo-
dernizavimo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas“ (EK,
2011b). Nagrinėtuose dokumentuose lanksčių santykių aukštojo mokslo
sistemos valdymo srityje strateginė nuostata apima tokius aspektus:

 aukštojo mokslo sistemos strateginio valdymo vystymas

nacionaliniu lygmeniu;
 aukštojo mokslo sistemos lygmeniu valstybės skatinamos
kurti tinkamą teisinę aukštųjų mokyklų veiklos


42
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 diversifikavimo aplinką, atsižvelgiant į visuomenės, verslo,

regiono ir darbo rinkos poreikius;
  aukštojo mokslo sistemos lygmeniu tinkamos pusiausvyros
tarp autonomijos ir atskaitomybės formavimas, skatinant
aukštąsias mokyklas būti atsakingas už savo veiklos
rezultatus;
 teisinės aplinkos, skatinančios bendradarbiavimą su
visuomene, verslu ir tarptautiniais partneriais, aukštojo
mokslo sistemos lygmeniu sukūrimas;
 aukštųjų mokyklų strategijos formavimo ir vidaus valdymo
perdavimas pačių aukštųjų mokyklų atsakomybėn, prisiimant
atsakomybę ir už savo veiklos rezultatus, t. y. aukštosios
mokyklos turėtų gebėti:
a) sukurti savo veiklų esamoje aplinkoje identitetą pagal
savarankiškai suformuotus savo strateginius prioritetus,
b) diegti naujas vidinio valdymo sistemas, paremtas
savo strateginiais prioritetais ir profesionaliu darbuotojų,
investicijų ir administracinių procesų valdymu,
c) prisiimti atsakomybę visuomenei už pasiektus rezultatus.

Bendradarbiavimas su visuomene ir verslo bendruomene – svarbi

strateginė nuostata, kuri daro įtaką formuojant aukštojo mokslo siste-
mą. Ši nuostata ypač svarbi siekiant aukštojo mokslo sistemą pritaikyti
prie aplinkos poreikių, ir tai atspindi bendradarbiavimo su verslo ben-
druomene transformacija į struktūrinės partnerystės su verslu nuostatą.
Tiek partnerysčių su verslu kūrimas, tiek bendradarbiavimo dimensi-
jos perkėlimas į tarptautinę erdvę galimi tik sukūrus tinkamą aukštojo
mokslo sistemai teisinę aplinką ir aukštosios mokykloms suformavus
lanksčią veiklos aplinką. Taigi, iš pradžių buvo skatinamos aukštųjų
mokyklų bendradarbiavimo su visuomene ir verslu iniciatyvos, o vė-
lesniuose dokumentuose jau kalbama apie struktūrinį, t. y. tinkama tei- 
sine ir finansavimo infrastruktūra paremtą, bendradarbiavimą.

43
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 Dar viena svarbi sritis yra aukštųjų mokyklų įvairovė ir aukštojo

mokslo sistemų diversifikavimas. Šie klausimai akcentuojami ir 2005 m.
 Tarybos ir valstybių narių Vyriausybių atstovų, posėdžiavusių Taryboje, re-
zoliucijos dėl Europos protų mobilizavimo projekte: sudaryti sąlygas aukš-
tajam mokslui visapusiškai prisidėti prie Lisabonos strategijos (EST, 2005), ir
2006 m. Komisijos komunikate „Universitetų modernizavimo plano įgyvendi-
nimo rezultatai: švietimas, moksliniai tyrimai ir naujovės“ (EK, 2006), ir 2011 m.
Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos
ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Aukštojo mokslo siste-
mų modernizavimo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmi-
mas“ (EK, 2011b). Pažymima (EST, 2005; EK, 2006), kad aukštųjų mokyklų
įvairovė aukštojo mokslo sistemoje sąlygotų geresnį jų prisitaikymą
prie nacionalinių ir regioninių poreikių, geresnius visos sistemos veiklos
rezultatus, nes per didelis valstybinis reguliavimas sukėlė vienodumo
grėsmę ir trukdė aukštosioms mokykloms plėtoti išskirtines kompe-
tencijas. Aukštojo mokslo sistemos vidinis diversifikavimas yra svarbus
Europos Sąjungos lygmeniu, o nacionaliniu lygmeniu akcentuojama
aukštųjų mokyklų įvairovė. Aukštųjų mokyklų įvairovę siūloma plėtoti
perdavus aukštosioms mokykloms atsakomybę pačioms formuoti savo
strategiją ir įgyvendinimo funkcijas. Aukštųjų mokyklų įvairovę lems jų
pačių gebėjimai identifikuoti savo stiprybes, atsižvelgiant į esamą savo
aplinką diversifikuoti veiklas ir tapti meistriškumo centrais regioniniu,
nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu. Aukštųjų mokyklų įvairovės vys-
tymą sąlygoja bendradarbiavimo su visuomene, verslu ir tarptautiniais
partneriais plėtojimas, aukštųjų mokyklų profilių ir programų įvairovė.
Teminis aukštojo mokslo sistemos valdymo ir finansavimo karkasas,
sudarytas remiantis nagrinėtuose Europos Sąjungos dokumentuose iš-
dėstytomis strateginėmis nuostatomis, pateiktas 1 lentelėje.
Kitame poskyryje analizuojamos Europos Sąjungos ir EAME aukš-
tojo mokslo srities strateginių nuostatų įgyvendinimo priemonės, vado-
vaujantis šio teminio karkaso kategorijomis. 

44
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 1 lentelė. Teminis aukštojo mokslo sistemos valdymo ir finansavimo karkasas


 Aukštojo mokslo sistemos valdymo matmens teminis karkasas Kategorijos 20051 20062 20073 20094 20105 20106 20117
atgal

Aukštojo mokslo vidinis sistemų diversifikavimas Aukštojo mokslo sistemų diversifikavimas + + + +

Valdymas pagal veiklos rezultatus Valdymas pagal veiklos rezultatus + + + + +

Aukštojo mokslo atitikties aplinkos (visuomenės,

+ + + + + +
verslo ir darbo rinkos) poreikiams didinimas

Autonomijos užtikrinimas + + + +
Atskaitomybės užtikrinimas + + + +
Bendradarbiavimo / partnerystės vystymas + + + +
Lanksčių valdymo sistemų vystymas ir diegimas
su visuomene ir verslu + +
struktūrinės partnerystės su verslu + + + +
tarptautiniu lygmeniu + + + +
Aukštųjų mokyklų vidaus valdymo tobulinimas + + +
Aukštųjų mokyklų įvairovės vystymas + + + +
Finansavimo tvarumo užtikrinimas Finansavimo tvarumo užtikrinimas + + + + +
+ + + +
Tikslinis finansavimas
+ + +
Finansavimo šaltinių įvairovės didinimas ir lanksčių finansavimo
Konkursinis finansavimas + +
sistemų diegimas
Finansavimas atsižvelgiant į veiklos rezultatus + + + + +
Dotacijos ir specializuoti fondai + + +
Investicijų didinimas (viešųjų ir privačių) + + + + + +

1 Tarybos ir valstybių narių Vyriausybių atstovų, posėdžiavusių Taryboje, rezo-
liucijos dėl Europos protų mobilizavimo projektas: sudaryti sąlygas aukštajam
mokslui visapusiškai prisidėti prie Lisabonos strategijos (EST, 2005).
2 Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui Universitetų moderni-
zavimo plano įgyvendinimo rezultatai: švietimas, moksliniai tyrimai ir naujovės
4 Tarybos išvados dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje stra-
teginės programos („ET 2020“) (EST, 2009).
5 Komisijos komunikatas 2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo
strategija (EK, 2010).
6 Tarybos išvados dėl aukštojo mokslo internacionalizavimo (EST, 2010b).

3
(EK, 2006).
Komisijos komunikatas Nuosekli Lisabonos uždavinių vykdymo švietimo ir mokymo
7 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir
socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Aukštojo mokslo sistemų moder-

srityje pažangos rodiklių ir lyginamųjų standartų sistema (EK, 2007a). nizavimo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas (EK, 2011b). 
45
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 1.2.2. Aukštojo mokslo sistemos valdymo ir

 finansavimo matmens strateginių nuostatų
įgyvendinimo priemonės

Kaip jau buvo minėta, ilgą laiką Europos Sąjungos aukštojo mokslo
sistemoms buvo būdingas griežtas aukštųjų mokyklų veiklos regla-
mentavimas, kuris lėmė jų suvienodėjimą ir atotrūkį nuo visuomenės
ir darbo rinkos poreikių. Todėl Europos universitetų ir aukštojo mokslo
sistemų modernizavimo komunikatuose (EK, 2006; EK, 2011b) yra ak-
centuojamas poreikis įgyvendinti vidines aukštojo mokslo sistemų
diversifikacijas. Norint pasiekti šį tikslą, rekomenduojama diegti lanks-
čias valdymo ir finansavimo sistemas, kad didesnė aukštųjų mokyklų
autonomija būtų derinama su atskaitomybe visoms suinteresuotoms
grupėms, – autonomiškos aukštosios mokyklos gali daug lengviau pa-
sirinkti savo veiklos specializacijas studijų ir mokslo srityse ir užtikrinti,
kad būtų patenkinti visuomenės ir darbo rinkos poreikiai (EK, 2011b).
Europos Komisijos ekspertai (Universities and Innovation: the
­Challenge for Europe, 2006) rekomenduoja aukštosioms mokykloms su-
teikti daugiau autonomijos ir pritaikyti aukštųjų mokyklų įvairovę ska-
tinančius finansavimo mechanizmus, užtikrinančius vykdomų funkcijų,
aptarnaujamų regionų (tarptautinės rinkos ir vietinio regiono poreikiai),
tarpdisciplininių veiklų įvairovę.
2011 m. Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo komuni-
kate (EK, 2011b) pabrėžiama, kad Europai reikia įvairių aukštųjų moky-
klų ir kiekviena iš jų turi siekti meistriškumo, vadovaudamasi savo misija
ir strateginiais prioritetais. Kartu teigiama, kad jei būtų sukaupta skai-
dresnės informacijos apie aukštųjų mokyklų pobūdį ir veiklą, politikams
būtų lengviau parengti veiksmingas aukštojo mokslo strategijas, o aukš-
tosioms mokykloms – plėtoti savo veiklas, remiantis savo privalumais.
Atsižvelgiant, kad 2010 m. Komisijos komunikate „2020 m. Europa.
Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (EK, 2010) ketina-

ma aukštojo mokslo sistemų valdymą orientuoti į veiklos rezultatus 
46
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 nurodant aukštojo mokslo sistemos valdymo ir finansavimo sritis, taip

pat nustatant universitetų rezultatų ir švietimo veiklos rezultatų stan-
 dartus pasauliniame kontekste, šias priemones būtų tikslinga pritaikyti
ir nacionalinėms vyriausybėms, t. y. nustatyti nacionalinius universitetų
veiklos rezultatų standartus ir vykdyti absolventų skaičiaus, tarptautino
studentų judumo, investicijų į aukštąjį mokslą ir kitų rodiklių stebėseną.
Tiek 2006 m. Europos universitetų modernizavimo komunikate (EK,
2006), tiek ir Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo komuni-
kate (EK, 2011b) siūloma, kad valstybės narės turėtų sukurti strategines
aukštojo mokslo sistemos gaires bei skatinančią aplinką (pvz., pasitelk-
ti finansavimo priemones), o universitetai savarankiškai spręstų savo
strateginius ir operatyvinius klausimus. 2006 m. Europos universitetų
modernizavimo komunikate (EK, 2006) teigiama, kad, siekiant aukštojo
mokslo sistemos prisitaikymo prie pokyčių, reikalingos naujos vidinės
valdymo sistemos, paremtos strateginiais prioritetais ir darbuotojų,
investicijų bei administracinių procesų profesionaliu valdymu, todėl
siūloma ugdyti universitetų valdymo ir vadovavimo gebėjimus.
Kaip matyti iš anksčiau aptartų dokumentų, Europos Sąjungos
lygmeniu tikima, kad aukštojo mokslo atitiktį rinkos ir visuomenės
poreikiams padidintų aukštojo mokslo sistemos diversifikacija per
aukštųjų mokyklų įvairovę ir autonomiją. Autonomiškos aukštosios
mokyklos lengviau pasirinktų specializacijos sritis ir užtikrintų visuo-
menės ir darbo rinkos poreikių tenkinimą (EK, 2011b).
Ir dokumento Aukštojo mokslo valdymo reforma Europoje (De Boer,
File, 2009), ir aukštojo mokslo valdymo srities ataskaitos Aukštojo moks-
lo reformos pažanga Europoje (CHEPS, 2010) autoriai aptaria pasikeitusį
santykį tarp valstybės ir aukštųjų mokyklų dėl institucinės autono-
mijos ir atskaitomybės per kokybės užtikrinimą didėjimą. Aukštojo
mokslo valdymo reformos Europoje autoriai teigia, kad konkurencija bei
didesnė institucinė autonomija skatina jautriau atsižvelgti į įvairius
aukštųjų mokyklų aplinkos poreikius. Kartu akcentuoja, kad universi- 
tetai nėra į rinką orientuotos įmonės, kurių valdymas būtų paremtas
standartiniais ekonominiais sprendimais. Ataskaitos Aukštojo mokslo

47
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 reformos pažanga Europoje autoriai atlikto tyrimo pagrindu teigia, kad

yra sąsaja tarp universitetų pagrindinių procesų generuojamų rezultatų
 (absolventų ir publikacijų skaičius) ir institucinės autonomijos laipsnio.
Ne kartą minėta aukštojo mokslo svarba siekiant nustatytų Europos
Sąjungos politinių ilgalaikių tikslų sutelkia dėmesį į šio sektoriaus re-
zultatus. Aukštųjų mokyklų autonomija pati savaime nebuvo Bolonijos
proceso objektas, diskusija šia tema atsirado darant prielaidą, kad aukš-
tosios mokyklos, orientuotos į visuomenės, verslo ir darbo rinkos po-
reikius, gali pasiekti geresnius rezultatus nei valstybės kontroliuojamos
organizacijos. Kaip minėta, ataskaitos Aukštojo mokslo reformos pažanga
Europoje (CHEPS, 2010) autoriai teigė, kad pagrindinės universitetų vei-
klos rezultatams svarbus institucinės autonomijos laipsnis.
Daug dėmesio autonomijai ir atskaitomybei taip pat skiriama ir na-
grinėtuose 2005–2011 m. Europos Sąjungos institucijų dokumentuose
(žr. 2 lentelę).
Tad pagarba aukštųjų mokyklų autonomijai ir kartu pati sąvoka
transformuojasi. Su tuo glaudžiai susijusi ir aukštųjų mokyklų atskaito-
mybė visuomenei. Autonomija ir jos laipsnis plačiai diskutuojami tarp
įvairių su aukštuoju mokslu susijusių Europos institucijų. Pagrindinis
diskusijų iniciatorius yra EUA. EUA skiria keturias aukštųjų mokyklų
autonomijos dimensijas, kurios gali būti įteisintos ir užtikrinamos teisi-
niais aktais (Estermann et al., 2011). Autonomijos dimensijos pagal EUA
pateikiamos 3 lentelėje.
EUA pateikė keturių autonomijos dimensijų apibrėžtis. Organiza-
cinė autonomija apibūdinama kaip „universiteto gebėjimas nustatyti
savo vidaus organizacinę struktūrą ir sprendimų priėmimo procesus“.
Finansinė autonomija – „universiteto gebėjimas valdyti savo lėšas ir pa-
skirstyti savo biudžetą savarankiškai“. Personalo autonomija – „universi-
teto gebėjimas įdarbinti ir valdyti savo žmogiškuosius išteklius taip, kaip
jam atrodo tinkama“. Galiausiai akademinė autonomija suvokiama kaip
„universiteto gebėjimas savarankiškai valdyti savo vidaus akademinius 
reikalus“ (žr. EUA definitions, http://www.university-autonomy.eu/).

48
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 2 lentelė. Europos Sąjungos institucijų 2005–2011 m. dokumentų strateginės nuostatos dėl autonomijos ir atskaitomybės

 Metai, Citata Komentaras
atgal

dokumentas

2005 1 „〈...〉 valstybės narės raginamos 〈...〉 padėti aukštųjų mokyklų valdymo vystymuisi ir garantuoti joms pakankamą autonomiją 〈...〉“ Autonomija siejama su pagalba aukštųjų
mokyklų vystymuisi
2006 2 „Mainais už tai, kad nebėra universitetų veiklos per didelio reglamentavimo ir mikrovaldymo, universitetai turėtų visiškai Autonomijos sąlyga: nebėra perdėto
prisiimti institucinę atsakomybę prieš visuomenę už savo rezultatus“; aukštųjų mokyklų veiklos reglamentavimo
„〈...〉 nustatyti būtini pokyčiai 〈...〉 srityse: ir mikrovaldymo, o autonomija siejama su
〈...〉 Universitetų autonomijos ir atskaitomybės užtikrinimas: naujomis vidinėmis valdymo sistemomis,
1. Naujos vidinės valdymo sistemos, paremtos strateginiais prioritetais ir darbuotojų, investicijų bei administracinių procedūrų profesionaliu valdymu. Atsakomybė
profesionaliu valdymu, sukūrimas. Ugdyti universitetų valdymo ir vadovavimo gebėjimus. visuomenei už savo veiklos rezultatus
2. Siekti, kad universitetai įveiktų susiskaidymą į fakultetus, departamentus, laboratorijas ir kitus administracinius vienetus“
2007 3 „〈...〉 pagrindiniai rodikliai: aukštojo mokslo programų absolventai (14), studentų tarpvalstybinis judumas (15) ir investicijos į Pasiūlyta rodiklių ir lyginamųjų standartų,
švietimą ir mokymą (19) 〈...〉“ skirtų Lisabonos uždavinių vykdymo pažangai
švietimo ir mokymo srityje stebėti, sistema.
Svarbu dėl atskaitomybės
2009 4 „〈...〉 siekiama įgyvendinti šiuos keturis strateginius tikslus: 〈...〉 gerinti švietimo ir mokymo kokybę bei veiksmingumą 〈...〉“; Siekis užtikrinti veiksmingumą ir kokybę,
„〈...〉 svarbu tobulinti švietimo ir mokymo institucijų valdymą ir lyderystę ir vystyti veiksmingas kokybės užtikrinimo sistemas“ t. y. vienos iš atskaitomybės dedamųjų
2010 5, 6, 7 „Svarbiausias akcentas – tolesnės universitetų autonomijos, geresnio valdymo bei atskaitomybės vystymas 〈...〉“5; Akcentuotas autonomijos ir atskaitomybės
„〈...〉 ES lygmeniu Komisija sieks 〈...〉 nustatyti universitetų rezultatų ir švietimo veiklos rezultatų standartus pasauliniame vystymas
kontekste 〈...〉“6;
„〈...〉 valstybės narės turės 〈...〉 gerinti švietimo rezultatus, kiekvienam segmentui 〈...〉“6;
„Bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis vystyti, gerbiant aukštųjų mokyklų autonomiją, Europos aukštojo mokslo
tarptautiškumo strategiją 〈...〉“7
2011 8 „〈...〉 svarbiausi valstybių narių ir aukštųjų mokyklų siekiai 〈...〉 didinti aukštojo mokslo kokybę ir aktualumą 〈...〉“; Strateginių veiklos krypčių nustatymo,
„〈...〉 pritaikyti kokybės užtikrinimo ir finansavimo mechanizmus“; finansinės autonomijos elementų svarba.
„〈...〉 užtikrinti, kad aukštosios mokyklos galėtų savarankiškai nustatyti strategines veiklos kryptis, valdyti pajamų srautus, Atskaitomybė per kokybės užtikrinimo
atlyginti už pasiekimus 〈...〉“ aspektus

1 Tarybos ir valstybių narių Vyriausybių atstovų, posėdžiavusių Taryboje, rezoliucijos
dėl Europos protų mobilizavimo projektas: sudaryti sąlygas aukštajam mokslui
visapusiškai prisidėti prie Lisabonos strategijos (EST, 2005).
2 Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui Universitetų modernizavimo
plano įgyvendinimo rezultatai: švietimas, moksliniai tyrimai ir naujovės (EK, 2006).
3 Komisijos komunikatas Nuosekli Lisabonos uždavinių vykdymo švietimo ir mokymo
srityje pažangos rodiklių ir lyginamųjų standartų sistema (EK, 2007a).
4 Tarybos išvados dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strate-
ginės programos („ET 2020“) (EST, 2009).
49
5 Tarybos ir Komisijos parengta darbo programos Švietimas ir mokymas 2010 įgy-
vendinimo 2010 m. pažangos bendra ataskaita (EKT, 2010).
6 Komisijos komunikatas 2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo
strategija (EK, 2010)
7 Tarybos išvados dėl aukštojo mokslo internacionalizavimo (EST, 2010b).
8 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir
socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Aukštojo mokslo sistemų moder-

nizavimo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas (EK, 2011b). 
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 3 lentelė. Autonomijos dimensijos pagal EUA


 Organizacinė
autonomija
Finansinė
autonomija
Personalo
autonomija
Akademinė
autonomija
atgal

Akademinės ir Finansavimo struktūra Personalo Institucinė

administracinės samdymas strategija
Viešasis finansavimas
struktūros
Tarpinės finansavimo institucijos
Valdymo Valstybės Akademinis
organai Finansinė atskaitomybė tarnautojo profilis
statusas
Finansiniai pajėgumai Laipsnį
suteikiančios
Rezervas ir gautų lėšų perteklius
studijų
(pelnas)
programos
Studijų mokestis
Vadovų Atlyginimai Studentų
lyderiavimas Nekilnojamasis turtas priėmimas

Šaltinis – Estermann et al., 2011.

Remdamasi šiomis apibrėžtimis, EUA nustatė rodiklius (žr. 2 priedą), ku-

riais galima pamatuoti Europos aukštųjų mokyklų autonomiją. Iš šių
rodiklių galima susidaryti aiškią nuomonę apie keturių dimensijų poky-
čius įvairiose Europos šalyse. Remiantis naujausiais duomenimis, buvo
nustatytos šios Europos aukštųjų mokyklų autonomijos tendencijos
(Estermann et al., 2011):

 Organizacinė autonomija. Jaučiamas poreikis išlaikyti

pusiausvyrą tarp išorinių narių įtakos ir didesnio rektorių
vaidmens. Be to, rodikliai rodo, kad yra siektina dvejopo
valdymo struktūrų tendencija.
 Finansinė autonomija dar sunkiai vystosi visose šalyse.
Daugiausia savo biudžeto lėšų aukštosios mokyklos gauna
iš valstybės institucijų. Teisė nustatyti mokesčius už mokslą,
teisė į nekilnojamąjį turtą, taip pat finansinės galimybės rinkti 
mokesčius vis dar nėra aukštųjų mokyklų rankose. 
50
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

  Darbuotojų autonomija vis dar mažai savarankiška dėl

darbuotojų darbo užmokesčio reglamentavimo. Tačiau
 jau padaryta pažanga išlaisvinant personalo atrankos ir
personalo valdymo procesus.
 Akademinė autonomija. Matoma tendencija link didesnės
laisvės priimti sprendimus dėl siūlomų programų ar studentų
priėmimo klausimų.

Net jei EUA aukštųjų mokyklų autonomijos stebėsenos rezultatai rodo

tam tikrą savarankiškumo pokytį, ekspertų nuomone (CHEPS, 2010),
Europos aukštųjų mokyklų autonomijos lygis vis dar ribotas. O šalys,
turinčios ilgesnes autonomiško aukštųjų mokyklų valdymo tradicijas,
gali pasigirti didesniu autonomijos lygiu nei tos, kurios turi stiprios
valstybės intervencijos istoriją (Lamicq, 2010).
Be anksčiau aptartų aspektų, svarbus finansinės autonomijos ele-
mentas yra valstybės skiriamo finansavimo pobūdis ir trukmė, taip pat
labai svarbu apsvarstyti galimybes turėti metinį finansinį perviršį, sko-
lintis pinigų ir turėti nekilnojamojo turto (Estermann et al., 2011).
Skirtingose Europos šalyse finansinio pertekliaus turėjimo galimy-
bės labai skiriasi. Skiriamos trys pagrindinės aukštųjų mokyklų grupės
pagal galimybę turėti metinį finansinį perviršį:

1. finansinio perviršio turėjimas nėra ribojamas,

2. taikomi tam tikri ribojimai dėl finansinio perviršio turėjimo,
3. institucijos, neturinčios galimybės turėti finansinio perviršio.

Pirmajai grupei priklauso daugiausia šalių: Austrija, Danija, Estija, Suo-

mija, Prancūzija, Vengrija, Islandija, Italija, Nyderlandai, Slovakija, Ispa-
nija, Šveicarija ir Jungtinė Karalystė. Jungtinėje Karalystėje ir Estijoje
kitais metais valstybės finansavimo mechanizmas gali būti pertvar-
komas, jeigu universitetai viršys arba nepasieks reikiamo įstojusiųjų ir
absolventų skaičiaus (Estermann et al., 2011). Šalys, kuriose universitetai, 
nors ir taikant jiems tam tikrų apribojimų, gali turėti finansinį perviršį,

51
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 yra Latvija, Čekija, Portugalija, Liuksemburgas ir Turkija. Skirtingose ša-

lyse taikomi finansinio pertekliaus turėjimo apribojimai skiriasi, tačiau
 kai kuriose šalyse reikia išorinės valdžios pritarimo, kad finansinis per-
teklius būtų patvirtintas ir išlaikytas (Estermann et al., 2011, 31).
Europos šalyse universitetų galimybės skolintis pinigų labai ski­riasi.
Net septyniose šalyse, pvz., Graikijoje, Norvegijoje ar Švedijoje, uni-
versitetai negali skolintis pinigų. Šešiose šalyse universitetai skolintis
pinigų gali be jokių taikomų apribojimų. Tokios galimybės sukurtos Es-
tijoje, Čekijoje, Austrijoje ir Nyderlanduose. Kitose šešiose šalyse, pvz.,
Latvijoje, Lietuvoje ar Ispanijoje, universitetai gali skolintis pinigų, bet
tik pritarus išorinėms institucijoms, o kitose šalyse, pvz., Lenkijoje, apri-
bojimai skolintis pinigų gali labai skirtis ir priklausyti nuo galimos skirti
didžiausios paramos dydžio, taikomų bankų specifinių reikalavimų ar
tam tikrų garantijų (laidavimų) (Estermann et al., 2011, 32).
Finansinė aukštojo mokslo autonomija priklauso ir nuo universite-
to turimo nekilnojamojo turto galimybės jį parduoti. Tokie atvejai kie-
kvienoje šalyse yra labai individualūs. Universiteto nekilnojamojo turto
turėjimas ir valdymas siejasi su aukštųjų mokyklų laisve apsispręsti dėl
savo strategijos bei akademinio profilio. Dvidešimt dviejose Europos
šalyse universitetai gali valdyti savo nekilnojamąjį turtą, nors kai ku-
riose šalyse universitetų nekilnojamasis turtas priklauso valstybinėms
nekilnojamojo turto įmonėms. Nors universitetai gali būti nekilnoja-
mojo turto savininkai, taikomi tam tikri apribojimai (teisinės priemo-
nės), draudžiantys parduoti šį turtą. Tik Austrijoje, Čekijoje, Danijoje,
Italijoje, Nyderlanduose, Slovakijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje
universitetams netaikoma jokių teisinių apribojimų parduoti savo ne-
kilnojamąjį turtą (Estermann et al., 2011, 33).
Sprendimą dėl autonomijos ribų nėra lengva priimti. Ataskaitos
Aukštojo mokslo reformos pažanga Europoje (CHEPS, 2010) autoriai, at-
likę tyrimą, pateikia kelias rekomendacijas dėl autonomijos. Viena
jų – Europos aukštosioms mokykloms turėtų būti suteikta didesnė ins- 
titucinė autonomija: suteikta galimybė joms pačioms apsispręsti dėl

52
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 savo strategijos ir struktūros, ypač daugiau laisvės veiksmų, susijusių

su vidaus valdymo struktūromis, savo biudžetu ir finansiniais priorite-
 tais, žmogiškųjų išteklių politika, akademiniais profiliais, akademinio
personalo atrinkimu ir studentų priėmimu, studijų ir mokslinių tyrimų
programomis. Kita rekomendacija – persvarstyti pusiausvyrą tarp au-
tonomijos ir atskaitomybės, nes suteikta tokia autonomija gali būti
lengvai prarasta dėl perdėtų atskaitomybės reikalavimų. Svarbu ir
tai, kad ataskaitos autoriai, tyrinėdami ir svarstydami apie autonomiją
ir jos įtaką, kalba apie valstybės lėšomis finansuojamą aukštojo moks-
lo sektorių. Toliau trumpai aptariama aukštųjų mokyklų atskaitomybė,
kurią būtina išnagrinėti, jei svarstoma autonomija.
Ataskaitoje Aukštojo mokslo reformos pažanga Europoje (CHEPS,
2010) teigiama, kad valstybės kontrolę ir mikrovaldymą keičia nauji at-
skaitomybės metodai ir atsiskaitymas kitoms institucijoms. Taip pat
šioje ataskaitoje siūloma įvertinti atskaitomybės priemones ir atskaito-
mybės „pabaigą“ Europos aukštajame moksle.
Aukštojo mokslo valdymo reformos Europoje (De Boer, File, 2009)
autoriai teigia, kad aukštojo mokslo „valstybinį kontroliavimą keičia
institucinė vadyba, siekiant veiksmingumo ir reagavimo į visuomenės
poreikius, o tai įrodo nauji atskaitomybės, įskaitant kokybės užtikrini-
mą, procesai“. Šie procesai vyksta, siekiant skatinti aukštąsias mokyklas
teikti naudingas visuomenei žinias ir tinkamą mokymą.
Kaip minėta anksčiau, aukštųjų mokyklų atskaitomybė siejama su
kokybės užtikrinimu. Bolonijos procesas lėmė, kad daugiau dėmesio
buvo sutelkta į mokslinius tyrimus, mokymo kokybės užtikrinimą ir ini-
cijuota aukštųjų mokyklų kokybės užtikrinimo pokyčių. Prieš Bolonijos
procesą daugelyje Europos šalių už aukštųjų mokyklų kokybę buvo at-
sakingos ministerijos. Greta Bolonijos deklaracijos (1999) buvo pareng-
ti Dublino aprašai (2004), taip pat standartai ir gairės, skirti nuosekliai
Europos aukštųjų mokyklų kokybės užtikrinimo sistemai plėtoti toliau.
Išsamiai aukštojo mokslo kokybės ir kokybės užtikrinimo temos 
nagrinėjamos šios studijos 1.3 poskyryje.

53
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 Dėl aukštojo mokslo sektoriaus rezultatų svarbos ir tikslams pa-

siekti nustatytų kiekybinių rodiklių aktuali tampa Europos aukštųjų
 mokyklų stebėsenos sistema, kurios rekomendacijų pateikiama ir atas-
kaitoje Aukštojo mokslo reformos pažanga Europoje (CHEPS, 2010).
Aukštojo mokslo sistemos finansavimas Europos Sąjungos institu-
cijų dokumentuose analizuojamas kaip valdymo priemonė, skatinanti
aukštojo mokslo sistemos vystymąsi strateginių nuostatų nustatyta lin-
kme, ir kartu identifikacinis rodiklis finansavimo lygio pakankamumui
ar tvarumui nustatyti (pvz., viešųjų ir privačių investicijų dydis procen-
tais nuo BVP aukštojo mokslo sektoriui arba moksliniams tyrimams).
Nagrinėtuose Europos Sąjungos institucijų dokumentuose finansavi-
mo tvarumas siejamas su valstybiniu finansavimu.
Struktūrinės ir kultūrinės Europos aukštojo mokslo problemos, nu-
rodomos 2006 m. Europos universitetų modernizavimo komunikate
(EK, 2006), lėmė didelį finansavimo trūkumą, o tai turėjo įtakos univer-
sitetų studijų ir mokslinių tyrimų veikloms. 2011 m. Europos aukštojo
mokslo sistemų modernizavimo komunikatas (EK, 2011b) pakartoja po-
reikį didinti aukštųjų mokyklų finansavimo šaltinių įvairovę.
Dėmesio finansavimo klausimams buvo beveik visuose nagrinėtuo-
se Europos Sąjungos institucijų dokumentuose. Dažniausiai pasikartojo
strateginės nuostatos dėl viešųjų ir privačių investicijų didinimo, finan-
savimo tvarumo ir rezultatais grįsto finansavimo.
2000 m. kovo 23–24 d. Lisabonos strategijoje akcentuota, kad švie-
timas ir moksliniai tyrimai turi didžiausią įtaką augimui ir užimtumui,
o „investicijos į žmones ir aktyvios, dinamiškos gerovės valstybės vys-
tymas“ turi lemiamą įtaką žinių ekonomikai. Valstybės narės privalo
daugiau investuoti į žmogiškuosius išteklius ir skirti didesnį dėmesį
visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi, nes geresnis pasirengimas
suteikia daugiau galimybių įsidarbinti. Europos Parlamentas pritarė
Europos valstybių narių sutarimui „apčiuopiamai padidinti kasmeti-
nes investicijas į žmogiškuosius išteklius ir iki 2010 m. padidinti išlaidas 
MTEP (moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai) iki 3 proc. BVP“.

54
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 Strategijoje taip pat siūloma „pagerinti aplinką privačioms investici-

joms į mokslinius tyrimus, mokslinių tyrimų partnerystėms ir aukštųjų
 technologijų įmonėms atsirasti“.
2005 m. Tarybos ir valstybių narių Vyriausybių atstovų, posėdžiavusių
Taryboje, rezoliucijos dėl Europos protų mobilizavimo projekte: sudaryti
sąlygas aukštajam mokslui visapusiškai prisidėti prie Lisabonos strategijos
(EST, 2005) valstybės narės raginamos:

 gerinti aukštųjų mokyklų finansavimo tvarumą, didinti

investicijas ir prireikus diversifikuoti jų šaltinius;
 peržiūrėti aukštajam mokslui skirtų išteklių lygį, rasti
papildomo finansavimo galimybių, panaudoti įvairias
priemones, įskaitant valstybinę ir privačią paramą.

2006 m. Europos universitetų modernizavimo komunikate (EK, 2006)

akcentuojamas siekis „mažinti finansavimo spragą ir užtikrinti dides-
nį švietimo bei mokslinių tyrimų srities finansavimo veiksmingumą“:
keisti universitetų finansavimo sistemą, atsižvelgiant į jų veiklą (pagrin-
dinės lėšos skiriamos pagal rezultatus, o ne indėlį), užtikrinti tinkamą
pusiausvyrą tarp aukštajam mokslui ir universitetuose vykdomiems
moksliniams tyrimams skirto bazinio, konkursinio ir rezultatais grįsto
finansavimo.
2007 m. Komisijos komunikato „Nuosekli Lisabonos uždavinių vykdy-
mo švietimo ir mokymo srityje pažangos rodiklių ir lyginamųjų standartų
sistema“ (EK, 2007a) politikos skiltyje ,,Švietimo ir mokymo veiksmin-
gumo stiprinimas“ nustatoma, kad pagrindinis pažangos stebėsenos
rodiklis bus visuotinės investicijos į švietimą ir mokymą. Ypatingas dė-
mesys skiriamas privačioms ir valstybės investicijoms bei investicijoms
į aukštąjį mokslą.
2009 m. Tarybos išvadose dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir
mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) (EST, 2009) numatyto
antrojo strateginio tikslo – „gerinti švietimo, mokymo kokybę ir veiks- 
mingumą“ – uždaviniai: faktais grindžiama politika ir praktika, ypač

55
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 sąlygų, užtikrinančių viešąsias ir tam tikrais atvejais privačias investi-

cijas, įtvirtinimas.
 2010 m. Tarybos ir Komisijos parengtos darbo programos „Švietimas
ir mokymas 2010“ įgyvendinimo 2010 m. pažangos bendrosios ataskaitos
(EKT, 2010) V dalis ,,Aukštojo mokslo modernizavimas“ skirta aukštajam
mokslui. Šioje dalyje apžvelgiama pažanga gerinant galimybes pasiekti
aukštąjį išsilavinimą ir diversifikuojant finansavimą. Didinama aukšto-
jo mokslo įstaigų pajamų šaltinių, tarp kurių dominuoja mokestis už
mokslą, diversifikacija. Ataskaitoje nurodoma, kad investavimas į mo-
kymąsi visą gyvenimą ir mokymosi visą gyvenimą paslaugų teikimas
tebėra problema. Tačiau pažymima, kad kai kurių Europos Sąjungos ša-
lių iniciatyvos didinti išteklius aukštajam mokslui ir juos tikslingai skirs-
tyti yra vertinamos palankiai, bet reikia tęsti diversifikavimą, siekiant
surinkti daugiau papildomų lėšų. Taip pat būtina didinti investicijų
veiksmingumą, sustiprinti kokybės užtikrinimo mechanizmus, vykdyti
tvirtesnį bendradarbiavimą, kaip nustatyta strateginėje programoje
„ET 2020“. Ataskaitoje suformuoti tolesni veiksmai: „Mokymo ir švietimo
svarba Europos Sąjungos strategijoje po 2010 m. („ES 2020“) – į švieti-
mą ir mokymą nacionaliniu ir Europos lygmeniu didinti investicijas, ku-
rios būtų ilgalaikių struktūrinių reformų dalis ir kuriomis būtų siekiama
sumažinti tiesioginį socialinį krizės poveikį.“
2010 m. Komisijos komunikate ,,2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus
ir integracinio augimo strategija“ (EK, 2010) pažymima, kad siekiant įgy-
vendinti strategiją „Europa 2020“ būtina didinti investicijas į MTEP – 3
proc. Europos Sąjungos BVP. Valstybės narės paprašytos atsižvelgti į
savo pradinę padėtį ir nusistatyti nacionalinius tikslus, t. y. užtikrinti
deramas investicijas į švietimo ir mokymo sistemas visais lygmenimis ir
prieš vyriausybėms patvirtinant ateinančių metų nacionalinius biudže-
tus pateikti stabilumo ir konvergencijos programas.
2006  m. Europos universitetų modernizavimo komunikato (EK,
2006) dėmesio centre yra aukštasis mokslas ir moksliniai tyrimai. Čia 
iškeliama sąlyga, kad universitetai turėtų būti autonomiškesni, o kartu

56
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 ir atskaitingi suinteresuotoms šalims. Įsipareigojimas ir atskaitomybė

sukuria galimybę keistis – būtent aukštųjų mokyklų kaitą skatina Euro-
 pos Komisija. Konkretesni šiame komunikate numatyti siekiniai, susiję
su finansavimu, yra šie (EK, 2006):
1. Sumažinti finansavimo atotrūkį – efektyviau paskirstyti
finansavimą švietimui ir tyrimams (kasmetinėje Lisabonos
strategijos metinėje veiklos ataskaitoje Europos Komisija
iškėlė pasiūlymą, kad Europos Sąjunga turėtų skirti bent jau
2 proc. savo BVP (įskaitant viešąjį ir privatų finansavimą) švie-
timo sektoriui modernizuoti).
2. Turėtų būti įvertinama dabartinė studentų įmokų sistema
ir finansinės paramos jiems galimybių tikslingumas ir veiks-
mingumas. Finansinių įsipareigojimų nebuvimas nebūtinai
garantuoja socialinę lygybę. Aukštajam išsilavinimui įgyti
išleisti pinigai grįžta su kaupu, palyginti su realia palūkanų
norma. Dabartinės studentų finansinės paramos sistemos ne-
užtikrina vienodų, sėkmingų sąlygų ir galimybių studentams,
kurių socialinės sąlygos blogesnės.
3. Universitetų finansavimas turėtų būti labiau sutelktas į esmi-
nius (pa)siekimus nei į sąnaudas. Skiriant finansavimą švietimo
institucijoms turėtų būti atsižvelgiama į jų skirtumus. Didesnį
dėmesį mokslinei veiklai ir tyrimams skiriantys universitetai
neturėtų būti vertinami ir finansuojami remiantis tais pačiais
kriterijais, kurie taikomi finansuojant tas švietimo įstaigas,
kurios labiau orientuojasi tik į kvalifikacijos suteikimą pagal
vidaus pramonės ir paslaugų poreikius. Skirstant finansavimą,
be absolventų skaičiaus, vidutinės studijų trukmės ir absol-
ventų įsidarbinimo rodiklių, universitetams, kurie didesnį
dėmesį skiria mokslinei veiklai (moksliniams tyrimams), turėtų
būti taikomi ir šie kriterijai: mokslinių tyrimų pasiekimai,
publikacijos, citavimai, licencijos ir patentai, akademiniai ap- 
dovanojimai, bendradarbiavimas su pramone (gamyba) ir (ar) 
tarptautiniai ryšiai.
57
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 4. Šalyje turėtų būti nustatyta pusiausvyra tarp pagrindinio,

konkursinio ir į rezultatus orientuoto finansavimo aukš-
 tajam mokslui ir universitetinių studijų mokslinės veiklos.
Konkursinis finansavimas turėtų remtis institucijos vertinimo
sistema ir įvairių veiklos, turinčios tiksliai apibrėžtus užda-
vinius, rezultatų rodikliais, taip pat tarptautiniais rodikliais,
leidžiančiais atlikti lyginamąją tiek ekonominių, tiek socialinių
sąnaudų ir gautų rezultatų analizę.
5. Paskatinimų teikimas struktūrinėms partnerystėms su verslo
atstovais. Struktūrinės partnerystės prisideda prie ekono-
mikos vystymosi, sukuria geresnes karjeros perspektyvas
mokslininkams, padidina švietimo programų poreikį, sukuria
daugiau galimybių kurti licencijas bei patentus ir gali sukurti
papildomą finansavimo šaltinį.
6. Panaikinti barjerus tarp Europos universitetų. Nacionalinės
stipendijos, paskolos turėtų būti laisvai prieinamos ir (ar)
perkeliamos visoje Europos Sąjungoje.

2011 m. Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo komunika-

tas (EK, 2011b) iš esmės patvirtinta tuos pačius aspektus. Toliau norima
skatinti alternatyvius aukštųjų mokyklų finansavimo šaltinius. Labai
svarbus aspektas – finansavimo šaltinių išplėtimas ir partnerysčių su
privačiu sektoriumi bei kitomis viešomis institucijomis užmezgimas.
Pateikiamos pagrindinės rekomendacijos:

1. paskatinti tiksliau nustatyti realias aukštojo mokslo ir mokslinių

tyrimų sąnaudas, tikslingiau panaudoti lėšas, taip pat numatyti
finansavimo mechanizmus, kurie būtų susieti su pasiektais
veiklos rezultatais ir taip skatintų konkurencingumą;
2. finansavimo mechanizmus taikyti, atsižvelgiant į skirtingus
institucijų poreikius, paskatinti labiau koncentruotis į savus
privalumus, vystyti ir remti strateginių galimybių įvairovę, taip 
pat remti tobulinimo centrų vystymą; 
58
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 3. sukurti geresnes sąlygas pasinaudoti alternatyviais

finansavimo šaltiniais, pasinaudojant valstybės lėšomis
 pritraukti privačių ir kitų viešųjų investicijų.

Nors viešojo finansavimo asignavimai gali skirtis įvairiose šalyse, ta-

čiau galima nustatyti tam tikrų bendrų tendencijų. Vis labiau taikomas
bendrųjų dotacijų ir tikslinio finansavimo principas (OECD, 2008, 197).
Bendrosios dotacijos gali būti numatomos mokymui (dėstymui), moks-
liniams tyrimams ar kapitalui. Tokia bendrųjų dotacijų naudojimo prak-
tika suteikia universitetams galimybę padalyti ir paskirstyti lėšas pagal
vidaus prioritetus ir poreikius. Priešingybė tokiam finansavimo tipui yra
„eilutinis“ finansavimas (angl. line-item) (Estermann et al., 2011).
Bendrosios dotacijos asignavimai dažniausiai priklauso nuo tam
tikrų rodiklių, kurių apskaičiavimo formulė susiklostė istoriškai, pvz., Esti-
joje, Nyderlanduose, Norvegijoje ir Kroatijoje. Kai kuriose šalyse asigna-
vimai skirstomi pagal aukštųjų mokyklų ir ministerijų su(si)tarimus arba
sutartis, ir kartais nuo to priklauso ir bendrųjų dotacijų paskirstymas,
pvz., Danijoje ir Nyderlanduose. Tokiuose susitarimuose atsižvelgiama į
skirtingas institucijų misijas bei veiklos vykdymą. Veiklos rezultatų rodi-
kliai tampa vienu iš dažniausiai skirstant asignavimus taikomų kriterijų.
Be įprastų kriterijų, tokių kaip įstojusių (pirmųjų metų) studentų skaičius,
bendras studentų skaičius, gali būti taikomi ir papildomi kriterijai, tokie
kaip laipsnį gavusių studentų skaičius, absolventų skaičius (pvz., Suomija,
Nyderlandai, Portugalija), studento surinktų kreditų suma (pvz., Norve-
gija, Švedija), vidutinė studijų trukmė (pvz., Portugalija) (OECD 2008, 202).
Veiklos rezultatais grindžiamu finansavimu siekiama susieti veiklos rezul-
tatus su biudžeto paskirstymu, kartu tikintis pagerinti aukštųjų mokyklų
atskaitomybę ir valdymą, ypač tuose universitetuose, kurie orientuojasi į
tikslingą sąnaudų mažinimą (CHEPS Consortium, 2010).
Pavyzdžiui, Nyderlanduose Universitetų asociacija ir Švietimo, kul-
tūros ir mokslo ministerija 2011 m. pasirašė susitarimą – Nyderlandų uni-
versitetai įsipareigojo išgryninti savo profilius ir sudaryti sutartis, kad jų

mokymo veiklos rezultatai atitiktų jų profilius. Ministerija, savo ruožtu, 
59
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 įsipareigoja aukštosioms mokykloms skirti 7 proc. (105 mln. eurų) me-

tinės dotacijos, kad būtų pasiekti šiame susitarime ir Vyriausybės bal-
 tojoje knygoje nurodyti tikslai. Likę 2 proc. (38 mln. eurų) institucijoms
skiriami atrankos būdu, atsižvelgiant į susitarime nurodytą institucijos
profilį. 2012 m. rugsėjo mėn. pirmą kartą visi universitetai pateikė susita-
rimus pagal savo vykdomas veiklas. Tai konkretus šalies, kuri realiai vyk-
do aukštųjų mokyklų profiliavimą ir aukštųjų mokyklų veiklos rezultatus
vertina kaip vieną iš finansavimo skirstymo kriterijų, pavyzdys.
Abi tendencijos – veiklos rezultatais grįstas finansavimas ir sutar-
čių siekiant veiklos rezultatyvumo gausėjimas – sutampa su 2006 m.
Europos universitetų modernizavimo komunikate (EK, 2006), ir 2011 m.
Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo komunikate (EK,
2011b) išdėstytomis rekomendacijomis.
Europoje vis plačiau pradedamas taikyti konkursinis finansavimas.
Tokio finansavimo pavyzdžiai yra lėšų skyrimas mokymo (dėstymo)
kokybei gerinti, inovacijoms skatinti, infrastruktūrai modernizuoti, ge-
rosioms valdymo praktikoms skatinti, kokybės užtikrinimo procesams
tobulinti. Tokiam finansavimo būdui taikomas konkurencijos principas,
o lėšas paskirsto ministerijos arba mokslo tyrimų tarybos. Šio finansavi-
mo išskirtinis bruožas yra konkurencingumo kriterijus, kuris reikalauja
stipresnio institucijos valdymo ir lankstumo institucijos finansinės au-
tonomijos kontekste.
Konkursinis finansavimo modelis plinta vis labiau. Kai kurios šalys,
remdamosios konkursiniu finansavimu, didina savo pranašumą moksli-
nių tyrimų srityse, pvz., Vokietijos kompetencijų iniciatyva (CHEPS Con-
sortium, 2010). Nors tokia plėtra dar nevykdoma labai plačiai, tačiau
ji labai aiškiai siejasi su 2006 m. Europos universitetų modernizavimo
komunikato (EK, 2006) ir 2011 m. Europos aukštojo mokslo sistemų mo-
dernizavimo komunikato (EK, 2011b) tikslais.
Nepaisant Europos Komisijos paskelbtos rekomendacijos paįvai-
rinti aukštojo mokslo finansavimo šaltinius ir juos subalansuoti, tai pa- 
siekti labai sudėtinga dėl teisingumo, galimybių ir kultūrinių vertybių.

60
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 Šį teiginį patvirtina ataskaitos Aukštojo mokslo reformos pažanga Euro-

poje (CHEPS, 2010) ekspertų išvados, kad, esant tinkamoms sąlygoms
 (tokioms kaip pakankamas valstybinis finansavimas, finansavimo inici-
atyvos ir pakankamos galimybės pritraukti ir išlaikyti produktyvų per-
sonalą ir atliepti poreikius), institucinė ir finansinė autonomija gali lemti
universitetų rezultatus, studijų ir mokslinės veiklos rezultatus. Tačiau ki-
tiems universitetų veiklos rezultatams gali daryti įtaką kitų veiksnių, t. y.
socialinio išsivystymo, ekonominių sąlygų, politinės kultūros, sąveika.
Toliau trumpai aptariami kai kurių šalių mokslinių tyrimų finansavi-
mo modeliai, kaip galimų finansavimo priemonių pavyzdžiai.
Danijoje taikoma dviejų pakopų mokslinių tyrimų finansavimo
sistema. Pirmoji pakopa yra bazinės dotacijos skyrimas (vienkartinė
išmoka). Ši dotacija tiesiogiai skiriama institucijai iš skirtingų minis-
terijų. Antrojoje pakopoje lėšos moksliniams tyrimams skiriamos iš
Nacionalinės tyrimų tarybos, strateginių mokslinių tyrimų programų,
fondų, įvairių ministerijų mokslinių tyrimų ir plėtros fondų, taip pat iš
privataus sektoriaus ir įmonių skiriamų lėšų (CHEPS, 2011, 26).
Kita vis dažniau taikoma mokslinių tyrimų finansavimo strategi-
ja – „laimėtojų apdovanojimo“ (angl. awarding the winners) strategija,
kurią taiko Norvegijos kompetencijos centrai ar kurios pavyzdys yra
Vokietijos kompetencijų iniciatyva. Atsižvelgiant, kad Vokietija laikoma
i n o v a c i j ų l y d e r i u , ypatingai įdomu paanalizuoti jų taikomą „laimė-
tojų apdovanojimo“ strategiją. 2005 m. pradėta Vokietijos kompeten-
cijų iniciatyva – tai programa, skirta apdovanojimų pagrindu skatinti
mokslinių tyrimų kokybę, tarptautiškumą ir komercializavimą, paska-
tinti jaunuosius mokslininkus ir taip sudaryti sąlygas atsirasti pasauli-
niu lygmeniu pripažintiems universitetams (CHEPS, 2011). Programa
suskirstyta į 3 etapus:

1. kompetencijos klasteriai,
2. aukštųjų mokyklų kūrimas,
3. institucijų strategijos, skatinančios aukščiausio lygio 
mokslinius tyrimus (DFG, 2009). 
61
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 Per penkerius metus, t. y. per pirmuosius 2 etapus, buvo panaudota 62

proc. skirtų finansavimo lėšų (975 mln. eurų skirta 30 kompetencijos
 klasterių paramai ir 200 mln. eurų – aukštosioms mokykloms paskatin-
ti). Likę 38 proc. (725 mln. eurų) finansinės paramos bus skirti 3 etape
dalyvaujantiems universitetams paskatinti ir paremti. Šios iniciatyvos
vertinimo procesą, kuris sudarytas iš 2 etapų, atliks skirtingų disciplinų
(sričių) akademinės bendruomenės nariai ir mokslininkai. Taip pat svar-
bu pažymėti, kad nors pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į mokslinius
tyrimus, 10 mln. eurų 2010–2013 m. skirta mokymui(si) (CHEPS, 2011).
Vokietijos atvejis yra puikus Europos aukštojo mokslo modelio pa-
vyzdys su mišraus tipo finansavimu: daugiau dėmesio skiriama moksli-
nių tyrimų konkurenciniam finansavimui, o mokymo tikslams skiriama
tik tam tikra nustatyto dydžio finansavimo dalis arba visoms aukšto-
sioms institucijoms skiriama vienoda finansavimo dalis (4 lentelė).

4 lentelė. Vokietijos aukštojo mokslo finansavimo iniciatyvos (2009) 

atgal
Vokietijos finansavimo tipai, skirti remti aukštųjų mokyklų iniciatyvas
Tikslinis finansavimas Tikslinis finansavimas
mokymo tikslams tyrimų tikslams
Padidinti aukštojo mokslo Sustiprinti organizacinį jaunųjų
prieinamumą tam tikruose regionuose (N, E) mokslininkų rengimo pagrindą (C, N)

Padidinti aukštojo mokslo Skatinti mokslinių tyrimų

mokymosi vietų skaičių (N, E) kompetencijų ugdymą (C)

Paskatinti inovacijų diegimą Skatinti aukštojo mokslo institucijas

aukštojo mokslo mokymo programose (C) didinti doktorantūros studijų kokybę (C)

Kompetencijų iniciatyva (C)

C – konkurencingumu paremtas (konkurencinis) finansavimas

N – nustatyto dydžio finansavimas 
E – vienodas finansavimas visoms aukštosioms mokykloms
Šaltiniai: CHEPS, 2011, 64; Benneworth, 2011b. 
62
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 Apibendrinamosios pastabos
Aukštojo mokslo sistemos valdymo ir finansavimo teminį Europos Są-
 jungos ir EAME karkasą sudaro penkios esminės strateginės nuostatos,
kurios yra skaidomos į smulkesnes kategorijas:

 aukštojo mokslo sistemų vidinis diversifikavimas,

 aukštojo mokslo sistemų valdymas pagal veiklos rezultatus,
 lanksčių valdymo sistemų vystymas ir diegimas (atitiktis
aplinkos poreikiams, autonomijos ir atskaitomybės
užtikrinimas, bandradarbiavimo ar partnerystės vystymas,
aukštųjų mokyklų valdymo tobulinimas, aukštųjų mokyklų
įvairovė),
 finansavimo tvarumo užtikrinimas,
 finansavimo šaltinių įvairovės didinimas ir lanksčių
finansavimo sistemų diegimas (tikslinis finansavimas,
konkursinis finansavimas, finansavimas atsižvelgiant į
rezultatus, dotacijos ir specializuoti fondai, investicijų
didinimas).

Dokumentų analizė parodė, kad Europos Sąjungos ir EAME kontekste

aukštojo mokslo sistemų diversifikavimas pasireiškia per tinkamos di-
versifikavimui teisinės aplinkos sukūrimą, strateginio valdymo vystymą,
sistemų atvirumą bei pusiausvyrą tarp aukštųjų mokyklų autonomijos
ir atskaitomybės. Atkreipiamas dėmesys, kad tokia sistema gali būti
valdoma tik analizuojant skaidriai sukauptą (atliekant stebėseną) infor-
maciją apie aukštųjų mokyklų veiklų pobūdį ir veiklas. Taip pat ska-
tinamas aukštojo mokslo sistemos valdymas pagal veiklos rezultatus.
Toks valdymas įmanomas tik nustačius nacionalinius veiklos rezultatų
standartus. Europos Sąjungos lygmeniu skatinama siekti tam tikrų ab-
solventų skaičiaus, tarptautinio judumo ir investicijų į aukštąjį mokslą
rezultatų. Lanksčios valdymo sistemos įmanomos įdiegus aukštųjų
mokyklų įvairovę, užtikrinus autonomijos ir atskaitomybės pusiausvy-

rą, kurios savo ruožtu užtikrina atitiktį rinkos poreikiams. Tačiau visų 
63
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 šių pokyčių tvarumas gali būti užtikrinamas tik modernizavus aukštųjų

mokyklų valdymą.
 Finansavimas yra neatskiriama aukštojo mokslo sistemų moder-
nizavimo priemonė, kurios tvarumas tiesiogiai siejamas su valstybiniu
finansavimu ir strateginius prioritetus atitinkančių finansavimo mecha-
nizmų bei įvairovės sukūrimu.
Strateginės nuostatos ir rekomenduojamos jų įgyvendinimo prie-
monės apibendrinamos 3 priede.



64
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 1.3. Europos Sąjungos aukštojo mokslo 

 kokybės matmuo:
atgal

EAME ir Europos Sąjungos

strateginių nuostatų analizė
Analizuojant Europos Sąjungos ir EAME aukštojo mokslo politikos stra-
tegines nuostatas kokybės aspektu, buvo remiamasi šios ataskaitos įva-
dinėje dalyje aprašytos Metodologijos (2012)4 modifikuotais aukštojo
mokslo kokybės srities posričiais:

 stojančiųjų kokybė (motyvacija ir gebėjimai);

 dėstytojų kokybė;
 studijų proceso ir studijų programų kokybė;
 studijų rezultatų kokybė;
 aukštojo mokslo sistemos kokybės užtikrinimas5.

Atliekant tyrimą buvo atrinkti strateginiai Europos Sąjungos, EAME do-

kumentai, šios Europos Sąjungos ir EAME politikos srities problemoms
spręsti įtrauktų ar suformuotų specialių EAME subjektų veiklos doku-
mentai. Tyrimo eiga apima Europos Sąjungos strateginio planavimo
dokumentų analizę identifikuojant raktinius žodžius ir karkaso analizės
būdu identifikuojant strategines nuostatas. Siekiant pagrįsti pasirink-
tus aukštojo mokslo kokybės posričius, pateikiama kokybės sampratos
raida ir analizė Europos kontekste.

4 Metodologija aprašyta Studijų politikos tyrimų metodologijos sukūrimo ir korega-

vimo galutinėje ataskaitoje (2012-06-29), pateiktoje 2012-07-14, ir jos prieduose,
pateiktuose 2012-07-16.
5 Metodologijoje išskiriamas rodiklis – aukštojo mokslo sistemos valdymas. Šiame
tyrime aukštojo mokslo kokybės srityje analizuojamos tik aukštojo mokslo koky-
bės užtikrinimo sistemos ir standartai, kadangi valdymo komponentai analizuoja-

mi kitoje, aukštojo mokslo valdymo, srityje. 
65
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 1.3.1. Aukštojo mokslo kokybės strateginės nuostatos: Europos

 Sąjungos ir EAME teminis karkasas

Aukštojo mokslo kokybė mokslinėje literatūroje apibrėžiama skirtin-

gai, priklausomai nuo pasirinktos metodologijos, požiūrių ir kertinių
aspektų. E. Gruodytė ir J. Kiršienė, remdamosios Pawlovskiu, skiria tris
kokybės modelių grupes: orientuoti į procesą, galutinį rezultatą ir kom-
petenciją (Gruodytė, Kiršienė, 2011). Taikant šią gradaciją teigtina, kad
dalis autorių linkę kokybę sieti su kliento poreikių tenkinimu (orien-
tacija į rezultatą) (Valiuškevičiūtė et al., 2004) arba kokybė apibrėžia-
ma kaip atitiktis tikslui (orientacija į procesą) (Lietuvos studijų politikos
2009–2011 m. studijų kokybės srities pokyčių analizė, 2012). Kai kurie auto-
riai aukštojo mokslo kokybę apibrėžia kaip transformacijos procesą, ku-
rio tikslas yra parengti kompetentingus specialistus: ypatingą dėmesį
skirti asmens pasirengimui atlikti darbo pareigas, kritinio mąstymo ir
inovacijų kūrimo gebėjimams plėtoti, lavinti supratimą apie asmeni-
nės pažangos svarbą ir jos panaudojimą darbe (Kohont, Nadoh Bergoč,
2010). Pastarajam požiūriui pritaria ir ataskaitos autoriai, todėl toliau
bus analizuojami kokybės elementai, apimantys plačią rodiklių sistemą.
Europos Sąjungos ir Lietuvos politikų dėmesio sutelkimas į studijų
kokybę siejamas su Vakarų šalyse XX a. pabaigoje stipriai išaugusiu stu-
dentų skaičiumi, nes studijos prarado elitinį pobūdį ir tapo masiniu reiš-
kiniu. Tokia sparti aukštojo mokslo plėtra kėlė šalių švietimo politikams
daug iššūkių: kaip reikšmingai nedidinant viešųjų išlaidų studijoms
finansuoti didėjančio studijų masiškumo poreikius, kaip užtikrinti stu-
dijų kokybę augančiame aukštojo mokslo sektoriuje. Remiantis EAME
gairėmis, svarbiausias dėmesys siekiant kokybės skiriamas studijų rezul-
tatams. Studijų programose numatytų ir pasiektų studijų rezultatų tin-
kamas vertinimas suteikia galimybes tiek studentams, tiek socialiniams
partneriams, tiek studijų akreditavimo ir vertinimo institucijoms įvertin-
ti, kiek programos atitinka rinkos poreikius, o įgyjamos kompetencijos 
atitinka Lietuvos ir Europos kontekstą (Gruodytė, Kiršienė, 2011). 
66
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 Dėl spartėjančios globalizacijos aukštojo mokslo politikoje įsigali

neoliberaliosios švietimo politikos nuostatos. Tai atsispindi ir diversifi-
 kuotoje institucijų studijų kokybės politikoje. Viena vertus, aukštosios
mokyklos siekia stiprinti akademinę laisvę ir institucinę autonomiją, an-
tra vertus, instituciniu lygmeniu kuriamos studijų kokybės užtikrinimo
sistemos remiasi skirtingomis studijų kokybės sampratomis. Europos
Sąjungos šalių studijų kokybės politika ir švietimo ministrų remiamos
Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatos ir gairės (ESG,
2009) pateikia studijų kokybės įgyvendinimo gaires. Instituciniu ly-
gmeniu nėra apibrėžtas studijų kokybės vadybos sistemos turinys ir
elementai. Tai reiškia, kad, nepaisant ryškėjančios ir Bolonijos proceso
skatinamos orientacijos į rinkos ir klientų poreikius, formuojant nacio-
nalinę studijų politiką, Europos aukštojo mokslo studijų politika siūlo
didesnį atsakomybės svorį už studijų kokybę perduoti aukštosioms
mokykloms. Europos kontekste aukštojo mokslo kokybės parametrai
yra gana nauja tema. Konkretūs žingsniai išryškinti tik 2004 m., kai buvo
įsteigta Europos kokybės užtikrinimo asociacija (enqua.eu), ir 2005 m.,
kai buvo priimti aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo standartai bei
rekomendacijos.
Europos Sąjungos lygmeniu vienu svarbiausių pamatinių doku-
mentų laikoma Lisabonos strategija (2000), iškėlusi pagrindinį tiks-
lą –  Europos Sąjunga turi tapti konkurencingiausia ir dinamiškiausia
žiniomis grįsta ekonomika pasaulyje: išlaikyti pastovų ekonomikos
augimą, kurti naujas darbo vietas, gerinti darbo sąlygas ir formuoti di-
desnę socialinę sanglaudą, taikyti geresnes informacinės visuomenės,
mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos priemones, vykdyti struktūrinę
konkurencingumo ir naujovių reformą, baigti kurti vidaus rinką. Sie-
kiant šio tikslo, ypač didelių iššūkių kyla aukštojo mokslo sistemai ir
jos kokybei.
Europos Komisija 2011 m. pristatė reformą, kuria siekiama padi-
dinti aukštąjį išsilavinimą įgyjančių asmenų skaičių, gerinti moky- 
mosi kokybę ir maksimizuoti aukštojo mokslo indėlį, kad Europos

67
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 Sąjungos ekonomika po krizės taptų dar stipresnė. Tai – Europos dar-

bo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategijos dalis. Strategijoje
 nustatytos prioritetinės sritys, kuriose Europos Sąjungos valstybės
narės turi dėti daugiau pastangų, kad pasiektų bendrus su švietimu
susijusius tikslus, ir kaip Europos Sąjunga galėtų paremti jų vykdomą
modernizacijos politiką.
Europos Komisijos planuojamų reformų sąrašo viršuje – aukštojo
mokslo kokybės gerinimas, kad mokymo planai atitiktų studentų, dar-
bo rinkos ir būsimo jų profesinio kelio reikmes, taip pat norima skatinti
mokymo, mokslinių tyrimų meistriškumą ir už jį apdovanoti.
Daugelis Europos Sąjungos šalių prioritetą teikia aukštojo mokslo
sistemų modernizavimui, tačiau Europos aukštųjų mokyklų potenci-
alas didinti Europos gerovę ir atlikti aktyvesnį vaidmenį visuomenėje
tebelieka neišnaudotas. Europos Komisija pateikė 2014–2020 m. dau-
giamečio Europos Sąjungos biudžeto pasiūlymus, kuriuose švietimui,
mokymui ir jaunimui skirtas lėšas numatyta padidinti 73 proc., o moks-
liniams tyrimams – 46 proc. (EK PS, 2011). Taip pripažintas lemiamas jų
vaidmuo užtikrinant ekonomikos augimą. Aukštojo mokslo moderni-
zavimo planai darys poveikį Europos Sąjungos programų, kuriomis re-
miamos šios reformos, prioritetams.
Toliau studijoje analizuojamas Bolonijos procesas, pagrindinis
aukštojo mokslo darnią plėtrą garantuojantis EAME procesas, studijų
kokybės aspektu.
Bolonijos deklaracija (1999). Pačioje Bolonijos deklaracijoje buvo
raginama bendradarbiauti kokybės užtikrinimo srityje, siekiant plėtoti
palyginamus kriterijus ir metodologijas. Švietimo ministrų susitikimuo-
se, vykusiuose kas dvejus metus, aptariant šalių Bolonijos proceso daly-
vių daromą pažangą ir formuluojant tarpinius tikslus, pradėta vis labiau
suvokti studijų kokybės svarbą.
Prahos komunikatas (2001). Per susitikimą Prahoje akcentuotas
esminis kokybės užtikrinimo sistemos vaidmuo, padedantis siekti 
aukštų kokybės standartų ir galintis palengvinti Europos kvalifikacijų

68
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 palyginamumo ir pasitikėjimo nacionalinėmis kokybės sistemomis

procesą.
 Berlyno komunikatas (2003). Jame pabrėžiama, kad neprieštarau-
jant institucinės autonomijos principui pagrindinė kokybės užtikrinimo
atsakomybė tenka pačioms aukštosioms mokykloms. Ministrai įsipar-
eigojo remti tolesnę kokybės užtikrinimo proceso plėtrą instituciniu,
nacionaliniu ir europiniu lygmeniu, akcentavo poreikį kurti bendrus
kokybės kriterijus. Berlyne buvo sutarta, kad iki 2005 m. nacionalinės
kokybės užtikrinimo sistemos turi: apibrėžti organizacijų ir įtrauktų ins-
titucijų atsakomybes; pradėti studijų programų ir institucijų vidinio bei
išorinio vertinimo procesą ir viešinti jo rezultatus; kurti akreditacijos,
sertifikavimo ir jų palyginamumo sistemas; plėsti tarptautinį bendra-
darbiavimą ir įtraukti studentus į kokybės užtikrinimo procesą.
Bergeno komunikatas (2005). Teigiamai įvertinę padarytą pažangą,
ministrai sutarė, kad svarbu toliau tęsti pradėtą darbą ir rūpintis koky-
be, reguliariai atlikti vidinį kokybės vertinimą ir siekti, kad jo rezultatai
koreliuotų su išorinio vertinimo rezultatais. Ministrai pritarė ENQA pa-
siūlytiems EAME kokybės užtikrinimo standartams ir rekomendacijoms
(Aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatos, 2006).
Londono komunikatas (2007). Per susitikimą Londone ministrai de-
klaravo, kad ENQA pasiūlyti standartai pradėti sėkmingai įgyvendinti,
kai kurios šalys padarė pažangą, ypač gerai įgyvendinamas išorinis ko-
kybės užtikrinimo procesas. Pagerėjo studentų įsitraukimas ir dalyvavi-
mas visais lygmenimis. Pabrėžtas reikalingumas kurti Europos aukštojo
mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą.
Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų regis-
tras (EQAR, 2008). Jis įkurtas vykdant Londone suformuluotus tarpinius
tikslus. Registro tikslas – sudaryti galimybes visiems suinteresuotiems
asmenims ir visuomenei turėti laisvą prieigą prie objektyvios informa-
cijos apie patikimas kokybės užtikrinimo agentūras. Šiame registre įre-
gistruota 19 aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų iš Ispanijos, 
Airijos, Vokietijos, Norvegijos, Lenkijos, Bulgarijos, Belgijos, Nyderlandų,

69
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 Rumunijos ir Islandijos. Lietuvos studijų kokybės vertinimo centre

2012 m. pavasarį buvo atliktas išorinis vertinimas siekiant patekti į šį
 registrą, gauti teigiami vertinimai.
Liuveno komunikatas (2009). Apžvalginiuose konferencijos pra-
nešimuose pažymėta, kad per dešimtmetį nuo 1999 m. Europos ša-
lyse įdiegti pagrindiniai pirminėje strategijoje numatyti vienos EAME
bendrieji elementai: trijų pakopų studijos; nacionalinės kvalifikacijų
sandaros, susietos su bendrąja Europos kvalifikacijų sandara ir pa-
grįstos mokymosi pasiekimais (angl. learning outcomes) bei studento
darbo krūviu; bendras ir visuotinai pripažįstamas diplomo priedėlis;
Europos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistema (ECTS); bendrosios Eu-
ropos studijų kokybės užtikrinimo gairės, numatančios aukštųjų mo-
kyklų vidines studijų kokybės užtikrinimo sistemas ir išorinį aukštųjų
mokyklų vertinimą, atliekamą nepriklausomų kokybės užtikrinimo
agentūrų ir institucijų.
Komunikate pabrėžiama, kad kokybė išlieka EAME kūrimo priorite-
tas siekiant įgyvendinti dešimt pagrindinių veiklų, tokių kaip vienodas
studijų prieinamumas (socialinė dimensija) ir pradėtų studijų sėkmin-
gas baigimas, mokymasis visą gyvenimą ir įsidarbinamumas, į studento
poreikius orientuotos studijos ir aukštųjų mokyklų mokomoji (peda-
goginė) misija, tarptautinis atvirumas ir judumas, sąsajos tarp studijų,
tyrimų ir inovacijų, aukštojo mokslo skaidrumo priemonių kūrimas ir
atitinkamo aukštojo mokslo finansavimo užtikrinimas.
Liuveno susitikimo metu taip pat buvo suformuluoti kito dešim-
tmečio EAME prioritetai. Vienas jų – aukštojo mokslo kokybės gerini-
mas, kuris turi apimti visas aukštojo mokslo veiklas – nuo strateginio
planavimo iki personalo ugdymo ir programų kūrimo.
Budapešto–Vienos deklaracijoje (2010) pažymimas teigiamas Bo-
lonijos proceso vaidmuo kuriant bendrą aukštojo mokslo erdvę, ta-
čiau nurodoma, kad Bolonijos proceso tikslai ir uždaviniai (taip pat ir
susiję su socialiniu aukštojo mokslo matmeniu) nepasiekti. „Ministrai 

70
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 pripažino, kad dar daug reikia nuveikti užtikrinant aukštojo mokslo ko-
kybę ir kuriant Europos kvalifikacijų sandarą.“
 Bukarešto komunikate (2012) pabrėžiama kokybiško aukštojo
mokslo prieinamumo visiems svarba. Atkreiptinas dėmesys, kad so-
cialinis aukštojo mokslo matmuo šiame komunikate yra aptariamas
studijų kokybės kontekste, nurodoma, kad aukštojo mokslo prieina-
mumo didinimas yra socialinės ir ekonominės raidos sąlyga, pabrėžia-
mas nacionalinių aukštojo mokslo prieinamumo didinimo priemonių
taikymas. EAME lygmeniu siekiama vertinti aukštojo mokslo (studijų)
baigimo rodiklius, siekiama aukštojo mokslo (studijų) baigimo rodiklių
padidėjimo, taip pat svarbu, kad stojančiųjų ir baigusiųjų studijas įvai-
rovė atspindėtų socialinių visuomenės grupių įvairovę, todėl rekomen-
duojama sutelkti dėmesį į nelygybės mažinimą ir paramos studentams
teikimą (informavimo ir konsultavimo, kitų paslaugų teikimą, lanksčių
studijų sekų įtvirtinimą, alternatyvių patekimo studijuoti būdų numa-
tymą, ankstesnio išsilavinimo rezultatų pripažinimą ir kt.).
Iš šios Bolonijos proceso dokumentų apžvalginės analizės matome,
kaip reaguojant į kintantį kontekstą keitėsi Europos švietimo politikos
tikslai ir logiškai buvo vis daugiau dėmesio skiriama studijų kokybei
(detalizuojami šios srities pagrindiniai kriterijai, nors ir nepateikiama
studijų kokybės apibrėžties) (žr. 5 lentelę).
Atlikus Bolonijos proceso analizę aukštojo mokslo kokybės as-
pektu ir apžvelgus Europos Sąjungos kryptingumą plėtojant kokybės
koncepciją, skiriamos tam tikros aukštojo mokslo kokybės strateginės
kategorijos (6 lentelė). Pastebėtina, kad išlaikant Metodologijos (2012)
struktūrą bei logiką, į teminį karkasą įtraukiamas posritis – stojančiųjų
kokybė, tačiau pirmojo etapo tyrimo eiga parodė, kad Europos Sąjun-
gos kontekste šis aspektas analizuojamas kaip studijų prieinamumas.
Kadangi šis rodiklis detaliai analizuojamas 1.4 poskyryje, aukštojo
mokslo kokybės kontekste toliau nebus nagrinėjamas.


71
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 5 lentelė. Bolonijos proceso santrauka

aukštojo mokslo kokybės srityje

atgal

Bolonijos 1991 Buvo raginama bendradarbiauti kokybės
deklaracija užtikrinimo srityje, siekiant plėtoti palyginamus
kriterijus ir metodologijas.

Prahos 2001 Akcentuotas esminis kokybės užtikrinimo sistemos

komunikatas vaidmuo siekiant aukštų kokybės standartų.

Berlyno 2003 Pabrėžiama, kad neprieštaraujant institucinės

komunikatas autonomijos principui, pagrindinė kokybės
užtikrinimo atsakomybė tenka pačioms
aukštosioms mokykloms.

Bergeno 2005 Nurodoma, kad svarbu toliau tęsti pradėtą darbą ir

komunikatas rūpintis kokybe, reguliariai atlikti vidinį kokybės
vertinimą ir siekti, kad jo rezultatai koreliuotų su
išorinio vertinimo rezultatais.

Londono 2007 Pabrėžtas reikalingumas kurti Europos aukštojo

komunikatas mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą.

Liuveno 2009 Nustatytos bendrosios Europos studijų kokybės

komunikatas užtikrinimo gairės, numatančios aukštųjų mokyklų
vidines studijų kokybės užtikrinimo sistemas ir
išorinį aukštųjų mokyklų vertinimą. Komunikate
pabrėžiama, kad kokybė išlieka EAME kūrimo
prioritetu.

Budapešto 2010 Ministrai pripažino, kad dar daug reikia nuveikti

Vienos užtikrinant aukštojo mokslo kokybę ir kuriant
deklaracija Europos kvalifikacijų sandarą.

Bukarešto 2012 Pabrėžiama kokybiško aukštojo mokslo

komunikatas prieinamumo visiems svarba, kuri aptariama studijų
kokybės kontekste.



72
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 6 lentelė. Teminis aukštojo mokslo kokybės karkasas

Europos Sąjungos programiniuose dokumentuose

 atgal

Aukštojo mokslo
kokybės posričiai Kategorijos 2001 1 2005 2 2006 3 2007 4 2009 5 2009 6 2010 7 2011 8

Stojančiųjų Studijų
kokybė prieinamumas
(žr. 1.4 poskyrį)
Dėstytojų Judumas + + +
kokybė (tarptautiškumas)
Studijų rezultatai: + + +
absolventų kokybė
Studijų proceso ir Lanksčios studijos + + + +
studijų programų mokymosi
organizavimo visą gyvenimą
kokybė kontekste
Judumas + + +
(tarptautiškumas)
Studijų rezultatų Studijų rezultatai: + + + +
kokybė užimtumas,
įsidarbinimo
galimybės
Aukštojo mokslo Kokybės + + +
sistemos užtikrinimas
valdymas

1 Prahos komunikatas (2001).

2 Tarybos ir valstybių narių Vyriausybių atstovų, posėdžiavusių Taryboje, rezoliucijos
dėl Europos protų mobilizavimo projektas: sudaryti sąlygas aukštajam mokslui visa-
pusiškai prisidėti prie Lisabonos strategijos (EST, 2005).
3 Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui Universitetų modernizavimo
plano įgyvendinimo rezultatai: švietimas, moksliniai tyrimai ir naujovės (EK, 2006).
4 Komisijos komunikatas Nuosekli Lisabonos uždavinių vykdymo švietimo ir mokymo
srityje pažangos rodiklių ir lyginamųjų standartų sistema (EK, 2007a).
5 Tarybos išvados dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strategi-
nės programos („ET 2020“) (EST, 2009).
6 Komisijos ataskaita Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių
reikalų komitetui ir Regionų komitetui Aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo pažangos
ataskaita (EK, 2009b).
7 Komisijos komunikatas 2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo
strategija (EK, 2010).
8 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir sociali- 
nių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Europos aukštojo mokslo sistemų moderni-
zavimo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas (EK, 2011b). 
73
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 Siekiant išanalizuoti aukštojo mokslo kokybės situaciją EAME ir Euro-

pos Sąjungoje, toliau atliekama Europos Sąjungos teisės aktų analizė
 sustruktūrinus šiuos kokybės elementus: kvalifikacinius laipsnius, kre-
ditus, diplomų pripažinimą; mokymasį visą gyvenimą; judumą (tarp-
tautiškumą); kokybės užtikrinimą; užimtumą, įsidarbinimo galimybes
(vertinant kaip studijų rezultatus). Struktūrinimo loginė eiga pateikia-
ma 7 lentelėje.
Pažymėtina, kad teminio karkaso sričių skyrimas yra sąlyginis, nes
karkasas sudarytas remiantis sistemine prieiga, tačiau šis metodas pa-
rinktas siekiant kuo tiksliau identifikuoti svarbiausius tyrimo objektus –
strategines nuostatas aukštojo mokslo kokybės srityje.
Teminio karkaso identifikavimas yra svarbus aukštojo mokslo ko-
kybės suvokčiai ir galimų koreliacijų analizei. Teminis karkasas taip pat
reikšmingas šioje aukštojo mokslo politikos srityje taikomoms politi-
nėms priemonėms išskirti ir aptarti. Teminis karkasas studijų kokybės
kontekste bus naudojamas tyrime toliau, aptariant Lietuvos aukštojo
mokslo kokybės politikos strategines nuostatas ir jų įgyvendinimo
priemones.
Aptarus Europos Sąjungos ir EAME aukštojo mokslo kokybės
strategines nuostatas ir identifikavus analizės teminį karkasą, kitame
poskyryje analizuojamos Europos Sąjungos ir EAME dokumentuose
rekomenduojamos strateginių nuostatų įgyvendinimo priemonės.



74
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 7 lentelė. Teminio karkaso kokybės srityje taikymo logika


 Modifikuoti
atgal

Metodologijos (2012) Europos Sąjungos Analizės

posričiai strateginės nuostatos teminės sritys
Stojančiųjų kokybė Stojančiųjų kokybė Europos Studijų
(motyvacija ir Sąjungios kontekste suprantama prieinamumas
gebėjimai) kaip studijų prieinamumo
(žr. 1.4 poskyrį)
didinimas.

Dėstytojų kokybė Dėstytojų kokybė Europos

Sąjungios kontekste nėra
išskiriama kaip atskira strateginė
sritis. Dėstytojų darbo kokybė
minima kaip veiksnys, turintis
daug įtakos studijų rezultatams
Lanksčios studijos
ir mokymosi visą gyvenimą
mokymosi
galimybėms.
visą gyvenimą
Todėl kaip atskira tema šioje kontekste
analizėje šie aspektai neišskiriami.

Studijų proceso Studijų procesas Europos

Judumas
kokybė Sąjungos lygmeniu analizuojamas
(tarptautiškumas)
šiais aspektais: kvalifikacinių
laipsnių palyginamumas,
diplomų ir neformaliuoju būdu
įgytų kompetencijų pripažinimas
bei judumas.

Studijų rezultatų Studijų rezultatų kokybė apima: Studijų rezultatai:

kokybė absolventų gebėjimą atitikti užimtumas,
darbo rinkos poreikius, mokslo įsidarbinimo
raidą ir taikomąją funkciją. galimybės

Aukštojo mokslo Aukštojo mokslo sistemos Kokybės

sistemos valdymas valdymas Europos Sąjungos užtikrinimas
kontekste apima keletą
daugiafunkcių elementų, kurie
aptariami 1.2 poskyryje. Kokybės
srityje šiam posričiui priskiriami
kokybės standartai, kokybės

užtikrinimo infrastruktūra. 
75
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 1.3.2. Aukštojo mokslo kokybės matmens

 strateginių nuostatų įgyvendinimo priemonės

1.3.2.1. Lanksčios studijos

mokymosi visą gyvenimą kontekste

Kvalifikaciniai laipsniai, kreditai, diplomų pripažinimas

Ši sritis Europos Sąjungos politikoje užima labai svarbią vietą, nes ben-
dras aukštojo mokslo sistemos pakopų ir palyginamų laipsnių (apibrė-
žiant konkrečius pakopų reikalavimus) sukūrimas suteikia galimybę
toliau siekti vienodais standartais grindžiamos aukštojo mokslo kokybės.
2001 m. gegužės 19 d. priimtame Prahos komunikate pateiktos šios
tolesnės veiklos gairės:

1. lengvai suprantamų ir palyginamų laipsnių sistemos pritai-

kymas: siekti, kad universitetai ir kitos aukštosios mokyklos
naudotųsi nacionalinės teisės bei europinėmis priemonėmis,
galinčiomis palengvinti kursų, laipsnių ir pan. akademinį ir
profesinį pripažinimą, kad piliečiai galėtų naudotis įgyta kvali-
fikacija, kompetencija ir įgūdžiais visoje EAME;
2. dviejų pakopų aukštojo mokslo sistemos plėtra: įvesti dviejų
pagrindinių ciklų studijas – bakalauro ir magistratūros; studijų
programos, kurias baigus įgyjamas laipsnis, turi būti įvairios
paskirties ir profilio, kad atitiktų individualius, akademinius ir
darbo rinkos poreikius;
3. kreditų sistemos sukūrimas: siekiant kvalifikacinių laipsnių ir
studijų proceso lankstumo, pritaikyti bendruosius kvalifikacijų
pagrindus, kurie atitiktų kreditų sistemą, leidžiančią kaupti
kreditus, perkelti juos iš vienos aukštosios mokyklos į kitą –
ten juos pripažinti ir įskaityti;


76
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 4. europinių aspektų plėtra aukštajame moksle: skatinti aukš-

tąsias mokyklas kurti ir taikyti studijų programas, kursus ir
 modulius, pasižyminčius europinio lygmens turiniu; ypatin-
gas dėmesys laipsnius teikiančioms jungtinėms studijų
programoms, kursams ir moduliams, kuriuos teikia kelios
institucijos iš skirtingų šalių, tačiau studentai įgyja jungtinius
laipsnius.

Šios gairės suponuoja priemones, kurių turi imtis šalys narės siekdamos
palyginamos ir konkurencingos aukštojo mokslo sistemos.
2006 m. spalio 5 d. Komisijos komunikate ,,Universitetų modernizavi-
mo plano įgyvendinimo rezultatai: švietimas, moksliniai tyrimai ir naujovės“
(EK, 2006) taip pat teigiama, kad iki 2010 m. visose Europos Sąjungos
šalyse būtų įgyvendintos svarbiausios Bolonijos reformos: palyginami
kvalifikaciniai laipsniai (trumpojo ciklo studijos, bakalauro, magistro,
daktaro laipsnis); lanksčios, modernios ir darbo rinkos poreikius atitin-
kančios visų lygių mokymo programos; patikimos kokybės užtikrinimo
sistemos; supaprastinti ir pagreitinti profesinių kvalifikacijų pripažinimo
procesą už nacionalinių ribų, kad nė vienas pareiškėjas neturėtų ilgiau
nei keturis mėnesius laukti sprendimo dėl akademinio diplomų pripaži-
nimo; peržiūrėti diplomų akademinio pripažinimo procedūrą.
2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadose dėl Europos bendradarbia-
vimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) (EST,
2009) numatyta, remiantis 2008 m. balandžio mėn. Europos Parlamen-
to ir Tarybos rekomendacija, iki 2010 m. visas nacionalines kvalifikacijų
sistemas susieti su Europos kvalifikacijų sandara. Taip pat remtis studijų
rezultatais grindžiamo metodo taikymu standartų ir kvalifikacijų, verti-
nimo ir pripažinimo procedūrų, kreditų perkėlimo, ugdymo programų
ir kokybės užtikrinimo srityse. Šis dokumentas yra labai svarbus anali-
zuojamo posričio kontekste, nes leidžia studijų kokybės analizei taikyti
sisteminę prieigą – parodyti, kad studijų rezultatai, studijų procesas ir
studijų kokybės užtikrinimas yra bendros sistemos elementai, vienodai

svarbūs diegiant kokybės kultūrą. 
77
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatu ,,2020 m. Europa. Pažangaus,

tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (EK, 2010) nustatoma, kad Eu-
 ropos Sąjungos valstybių narių lygmeniu siektina didinti švietimo sis-
temų atvirumą ir tinkamumą: kurti nacionalines kvalifikacijų sistemas ir
geriau pritaikyti įgytas kvalifikacijas prie darbo rinkos poreikių.
Kvalifikacinių laipsnių pripažinimo ir bendrosios kvalifikacijų san-
daros tema, kaip minėta, labai svarbi aukštojo mokslo konkurencingu-
mui ir palyginamumui užtikrinti, taip pat prisideda prie prieinamumo
užtikrinimo ir lanksčiai siejasi su mokymosi visą gyvenimą prioriteto
įgyvendinimu.

Mokymasis visą gyvenimą

2007 m. vasario 21 d. Komisijos komunikate „Nuosekli Lisabonos uždavi-
nių vykdymo švietimo ir mokymo srityje pažangos rodiklių ir lyginamų-
jų standartų sistema“ (EK, 2007a) siūloma rodiklius ir lyginamuosius
standartus skirstyti į grupes pagal aštuonias pagrindines strategijoje
nustatytas politikos sritis. Viena iš jų – mokymosi visą gyvenimą įgy-
vendinimas. Mokymosi visą gyvenimą įgyvendinimo pažanga bus
stebima pasitelkiant tokius svarbiausius rodiklius, kaip suaugusiųjų
dalyvavimas mokymesi visą gyvenimą ir suaugusiųjų įgūdžiai, kurie
leis išanalizuoti dalyvavimo galimybes ir nustatyti dalyvavimo lygį, taip
pat įvairių amžiaus grupių gyventojų įgūdžių ugdymas. Aukštesnįjį vi-
durinį išsilavinimą įgijusio jaunimo skaičiaus rodiklis padės stebėti, kaip
laikomasi europinio lyginamojo standarto ir kaip skatinamas jaunimo
dalyvavimas mokymesi visą gyvenimą.
2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadose dėl Europos bendradarbia-
vimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) (EST,
2009) pirmasis strateginis tikslas – mokymąsi visą gyvenimą ir judumą
paversti tikrove, mokymosi srityje reikia laikytis požiūrio, grindžiamo
mokymosi visą gyvenimą principais. Išvadų 1 priede nurodyta, kad mo-
kymosi visą gyvenimą srityje valstybės narės pritaria šiems lyginamie- 
siems standartams: suaugusiųjų dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą

78
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 procese (siekiant, kad daugiau suaugusiųjų, ypač žemos kvalifikacijos,

dalyvautų mokymosi visą gyvenimą procese – iki 2020 m. vidutiniškai
 ne mažiau kaip 15 proc. suaugusiųjų turėtų dalyvauti mokymosi visą
gyvenimą procese) ir pagrindinius gebėjimus prastai įgyjantys asme-
nys (siekiant užtikrinti, kad visi besimokantieji įgytų tinkamo lygio pa-
grindinius gebėjimus, ypač skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų
srityse – iki 2020 m. gebėjimus prastai įgyjančių 15 metų jaunuolių skai-
tymo, matematikos ir gamtos mokslų srityse procentinė išraiška turėtų
būti ne mažesnė nei 15 proc.).
Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje pirmojo
ciklo (2009–2011) prioritetinės sritys: su pirmuoju strateginiu tikslu –
mokymąsi visą gyvenimą ir judumą paversti tikrove – siejami darbai:
baigti nacionalinių mokymosi visą gyvenimą strategijų įgyvendi-
nimo procesą, ypatingą dėmesį skirti neformaliojo ir savaiminio
mokymosi būdu įgytų kompetencijų pripažinimui, remiantis 2008 m.
balandžio mėn. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija, iki
2010 m. visas nacionalines kvalifikacijų sistemas susieti su Europos kva-
lifikacijų sandara ir remti mokymosi rezultatais grindžiamo metodo
taikymą standartų ir kvalifikacijų, vertinimo ir pripažinimo procedūrų,
kreditų perkėlimo, ugdymo programų ir kokybės užtikrinimo srityse.
Plėtoti bendradarbiavimą šiose srityse: bendradarbiauti besimokančių
asmenų judumo plėtotės srityje, siekiant palaipsniui pašalinti kliūtis ir
besimokantiesiems Europos ir viso pasaulio mastu suteikti daugiau ju-
dumo galimybių tiek aukštojo mokslo, tiek kitų lygių švietimo srityse,
įskaitant naujus tikslus ir finansavimo priemones, atsižvelgiant į kon-
krečius mažiau galimybių turinčių asmenų poreikius.
2010 m. Tarybos ir Komisijos darbo programos „Švietimas ir mokymas
2010“ įgyvendinimo 2010 m. pažangos bendrosios ataskaitos (EKT, 2010) III
dalis ,,Mokymosi visą gyvenimą strategijos ir priemonės“. Ataskaitoje
konstatuota, kad Europos Sąjungos šalys pripažįsta mokymąsi visą
gyvenimą (nuo gimimo iki mirties) kaip vieną svarbiausių ekonomikos 
augimo, užimtumo ir socialinės įtraukties veiksnį. Rodiklis – mokyme

79
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 dalyvaujančių 4–64 metų amžiaus asmenų skaičius, kuris didėja beveik

visose Europos Sąjungos šalyse. Ataskaitoje nurodoma, kad daugelis ša-
 lių yra patvirtinusios mokymosi visą gyvenimą strategijas, imtasi priemo-
nių, kuriomis skatinami lankstūs mokymosi būdai.
Strateginiuose dokumentuose numatyti šie tolesni Europos Są-
jungos valstybių narių veiksmai plėtojant mokymosi visą gyvenimą
strategiją:

1. bendradarbiavimo Europos Sąjungoje skatinimas, naujos

strateginės programos įgyvendinimas;
2. bendrieji gebėjimai visiems, pasitelkiant mokymąsi visą
gyvenimą, kurti ir plačiau įgyvendinti novatoriškus mokymo ir
mokymosi metodus, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas pilietis
galėtų pasinaudoti kokybiško mokymosi visą gyvenimą
galimybėmis;
3. bendrieji gebėjimai visiems, pasitelkiant mokymąsi visą
gyvenimą, siekti, kad švietimo ir mokymo sistemos taptų dar
atviresnės ir labiau atitiktų realius poreikius.

2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai,

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui ,,Eu-
ropos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė. Ekonomikos
augimo ir užimtumo rėmimas“ (EK, 2011b) kaip valstybių narių siekis nusta-
tomas tikslas didinti aukštųjų mokyklų absolventų skaičių, kad Europoje
pakaktų aukštąjį mokslą įgijusių asmenų ir mokslininkų: pasiekti, kad iki
2020 m. aukštąjį arba lygiavertį išsilavinimą įgytų ne mažiau nei 40 proc.
jaunuolių (iki 2020 m. bent 40 proc. 30–34 m. Europos Sąjungos gyven-
tojų turėtų būti įgiję aukštąjį ar jam lygiavertį išsilavinimą).
Apibendrinant galima teigti, kad mokymosi visą gyvenimą priori-
tetas yra suvokiamas tiek studijų prieinamumo, tiek studijų kokybės
užtikrinimo kontekste ir tampa svarbiu veiksniu Europos Sąjungos
strateginiam tikslui plėtoti – kurti žinių visuomenę (padidinti aukštojo 
mokslo sistemos dalyvių skaičių).

80
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 1.3.2.2. Judumas (tarptautiškumas)

 Aukštojo mokslo sistemos kokybės užtikrinimo svarbiausiu elementu
EAME ir Europos Sąjungos strateginiuose dokumentuose tampa aka-
deminis bei profesinis judumas, tarptautiškumo integravimas į studijų
ir mokslo procesą įvairiomis formomis. Judumu laikomas tiek fizinis
studentų bei dėstančio personalo ar tyrėjų judumas, tiek nuotoliniu
būdu integruojamas tarptautiškumas. Skatinamas jungtinių studijų
programų bei akademinio personalo intelektinio potencialo judumas.
2000 m. kovo 23–24 d. Lisabonos strategijoje prioritetai švietimo sri-
tyje buvo teikiami besimokančiųjų ir mokytojų tarpvalstybiniam judu-
mui, Europos mokymo įstaigų bendradarbiavimui skatinti, švietimo ir
mokymo kokybei gerinti. Akcentuojama būtinybė nustatyti priemones,
kuriomis būtų galima didinti studentų, dėstytojų ir mokslo personalo
judumą tiek pagal esamas mainų programas, tiek pašalinus kliūtis ir pa-
didinus kvalifikacijų bei studijų terminų pripažinimo skaidrumą; imtis
priemonių mokytojų judumo kliūtims pašalinti.
2001  m. gegužės 19 d. Prahos komunikate atsakingi už aukštąjį
mokslą ministrai pateikė tolesnės veiklos komentarų, pvz., judumo
plėtra, judumo sąlygų gerinimas yra vienas iš svarbiausių tikslų, ku-
riuos iškelia Bolonijos deklaracija. Tam reikalinga pašalinti visas kliūtis,
trukdančias laisvą studentų, dėstytojų, mokslininkų ir administracijos
darbuotojų judėjimą. Šia prasme buvo pabrėžtas Europos Bendrijos
programų vaidmuo ir Europos Sąjungos Tarybos parengtas Judumo
plėtros planas, priimtas Nicoje 2000 m.
2006  m. spalio 5 d. Komisijos komunikatu ,,Universitetų moderni-
zavimo plano įgyvendinimo rezultatai: švietimas, moksliniai tyrimai ir
naujovės“ (EK, 2006) skatinama padidinti geografinį ir tarpsektorinį ju-
dumą – mažiausiai dvigubai turėtų išaugti bent vieną semestrą studi-
javusių užsienyje arba pramonės įmonėse patirties įgijusių absolventų
skaičius. Tai yra ypač svarbu mokslininkų atžvilgiu. Sėkmingumą gali 
lemti pokyčiai ir siekis, kad EAME ir Europos mokslinių tyrimų erdvė

81
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 taptų pastebimesnės ir patrauklesnės pasauliui. Norint pasiekti tikslą,

būtina užtikrinti, kad EAME ir Europos mokslinių tyrimų erdvės dalyviai
 būtų atviri ir gebantys konkuruoti pasaulyje; reikia plėtoti struktūriš-
kesnį tarptautinį bendradarbiavimą su Europos Sąjungos kaimynėmis,
skatinti universitetų personalo mainų vystymą.
2005 m. spalio 24 d. Tarybos ir valstybių narių Vyriausybių atstovų,
posėdžiavusių Taryboje, rezoliucijos dėl Europos protų mobilizavimo pro-
jekte: sudaryti sąlygas aukštajam mokslui visapusiškai prisidėti prie Lisa-
bonos strategijos (EST, 2005) nurodoma, kad Bolonijos procese buvo
pasiekta pažanga kai kuriais aspektais reformuojant aukštąjį mokslą,
įskaitant priemones, skirtas judumui didinti, numatoma sudaryti geres-
nes skaidrumo ir mokslo laipsnių palyginamumo sąlygas, kad aukšta-
sis mokslas visapusiškai prisidėtų prie Lisabonos strategijos. Valstybės
narės ir Komisija raginamos spręsti rezoliucijoje iškeltus judumo ir
tarptautiškumo klausimus: pasitelkti tarpusavio mokymąsi, veiksmin-
giau panaudoti bendrijos programas („Socrates“, „Leonardo“, Europos
investicijų banko grupės Europos finansavimo priemones ir struktūri-
nius fondus), skatinti aukštųjų mokyklų tarptautinį bendradarbiavimą
Bendrijos programose („Tempus“, „Erasmus Mundus“).
2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadose dėl Europos bendradarbia-
vimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) (EST,
2009) vienas iš strateginių tikslų – mokymąsi visą gyvenimą ir judumą
paversti tikrove. Judumas yra vienas iš esminių mokymosi visą gyveni-
mą proceso elementų ir svarbi galimybių žmonėms įsidarbinti didinimo
ir jų gebėjimo prisitaikyti ugdymo priemonė. Valstybės narės pritaria
judumo lyginamiesiems standartams: atsižvelgiant į visuotinai pripažįs-
tamą besimokančiųjų judumo pridėtinę vertę ir siekiant suintensyvinti
tokį judumą, Komisijos prašoma iki 2010 m. pabaigos pateikti Tarybai
pasiūlymą dėl šios srities lyginamojo standarto, pagal kurį iš pradžių
turėtų būti vertinamas fizinis judumas tarp šalių aukštojo mokslo sri-
tyje, kuriuo būtų atsižvelgta į kiekybinius bei kokybinius aspektus ir 
kuris atspindėtų vykdant Bolonijos procesą dedamas pastangas ir

82
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 sutartus tikslus. Kartu Komisijos prašoma išnagrinėti galimybę išplėsti

tokį lyginamąjį standartą, kad į jį būtų įtrauktas profesinis švietimas ir
 mokymas bei mokytojų judumas. Europos bendradarbiavimo švietimo
ir mokymo srityje pirmojo ciklo (2009–2011) prioritetinės sritys: plėtoti
bendradarbiavimą besimokančių asmenų judumo plėtotės srityje; ben-
dradarbiauti siekiant palaipsniui pašalinti kliūtis ir besimokantiesiems
Europos ir viso pasaulio mastu suteikti daugiau judumo galimybių tiek
aukštojo mokslo, tiek kitų lygių švietimo srityse, įskaitant naujus tikslus
ir finansavimo priemones, atsižvelgiant į konkrečius mažiau galimybių
turinčių asmenų poreikius.
2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikate ,,2020 m. Europa. Pažangaus,
tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (EK, 2010) skelbiamos iniciaty-
vos „Judus jaunimas“ tikslas – pagerinti Europos aukštojo mokslo siste-
mos kokybę ir sustiprinti jos tarptautinį patrauklumą, skatinti studentų
ir stažuotojų judumą. Europos Sąjungos lygmeniu Komisija sieks inte-
gruoti ir sustiprinti Europos Sąjungos judumo, universitetų ir moksli-
ninkų programas („Erasmus“, „Erasmus Mundus“, „Tempus“ ir „Marie
Curie“) ir jas susieti su nacionalinėmis programomis ir ištekliais, tirs
būdus, kaip judumo programomis skatinti jaunų specialistų verslumą.
2011  m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui,
Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų ko-
mitetui ,,Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė.
Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas“ (EK, 2011b) numatytas vals-
tybių narių ir aukštųjų mokyklų siekis didinti aukštojo mokslo kokybę,
pasitelkti judumą ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Judumas mo-
kymosi tikslais padeda žmonėms įgyti daugiau profesinių, socialinių
ir tarpkultūrinių įgūdžių ir padidina jų galimybes įsidarbinti. Europos
aukštojo mokslo erdvei priklausančių šalių ministrai susitarė padvigu-
binti užsienyje studijuojančių ar besimokančių asmenų dalį – 2020 m.
tokių asmenų turėtų būti 20 proc. Pagrindiniai politiniai klausimai, ku-
riuos turėtų spręsti valstybės narės ir aukštosios mokyklos: skatinti ins- 
titucijas į programas sistemingiau integruoti judumą mokymosi tikslais

83
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 ir šalinti kliūtis, kylančias bakalaurams, norintiems magistrantūros stu-

dijas pradėti kitoje aukštojoje mokykloje, taip pat plėtoti tarpvalstybinį
 bendradarbiavimą ir mainus. Europos Komisija pasiūlys magistrantūros
judumo programą „Erasmus“ (per Europos Sąjungos lygmens studentų
paskolų sistemą), kuri turėtų pradėti veikti 2014 m. ir paskatintų judu-
mą ir meistriškumą, užtikrintų užsienyje norintiems studijuoti magis-
trantūros studentams prieinamą finansavimo sistemą, nepriklausomai
nuo jų socialinės padėties.
2010 m. gegužės 11 d. Tarybos išvadose dėl aukštojo mokslo interna-
cionalizavimo (EST, 2010b) valstybės narės raginamos puoselėti tikrą
tarptautinę bendradarbiavimo kultūrą, skatinti ir remti tarptautinį stu-
dentų, mokytojų, mokslo darbuotojų ir kitų darbuotojų judumą. Euro-
pos Komisijos prašoma užtikrinti, kad judumas mokymosi ir mokslinių
tyrimų tikslais tarp Europos Sąjungos ir viso pasaulio būtų šios strate-
gijos dalis.
Atlikus analizę darytina prielaida, kad tarptautinis judumas Euro-
pos Sąjungos dokumentuose suvokiamas kaip Europos ekonomikos
augimo ir konkurencingumo didinimo variklis.

1.3.2.3. Studijų rezultatai:

užimtumas, įsidarbinimo galimybės

Tai viena iš esminių Europos Sąjungos kontekste aukštojo mokslo po-

litikos sričių, kuri analizuojama kaip studijų rezultatų (ang. learning ou-
tcomes) patikros elementas. Aukštojo mokslo misija – parengti darbo
rinkos poreikius atitinkančius specialistus, užtikrinti jų gebėjimą prisi-
taikyti prie rinkos pokyčių ir kurti konkurencingą ekonomiką.
2006  m. spalio 5 d. Komisijos komunikate ,,Universitetų moderni-
zavimo plano įgyvendinimo rezultatai: švietimas, moksliniai tyrimai ir
naujovės“ (EK, 2006) pabrėžiama, kad svarbiausią vaidmenį turi imtis
valstybės narės ir universitetai. Siekiant išvengti nuolatinio absolven-

tų kvalifikacijų ir darbo rinkos poreikių neatitikimo, reikėtų struktūrinti 
84
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 universitetų programas, tiesiogiai didinti absolventų įsidarbinimo ga-

limybes. Viena iš veiklos krypčių – darbo rinkai siūlyti tinkamą įgūdžių
 ir kompetencijų derinį, siūlyti mokslo laipsnio nesuteikiančių mokymo
programų; universitetai turi aktyviau spręsti visą gyvenimą trunkančio
mokymosi darbotvarkės uždavinius ir naudotis jos teikiamomis galimy-
bėmis. Kita veiklos kryptis – įvertinti kompetenciją aukščiausiu lygiu:
universitetai bei jų pramonės partneriai turi siekti siūlyti talentingiau-
siems studentams ir mokslininkams atviresnę ir įdomesnę darbo aplin-
ką; universitetai turi pritraukti geriausių dėstytojų ir mokslininkų, jiems
siūlyti lanksčią, skaidrią ir atvirą įdarbinimo procedūrą.
2007 m. vasario 21 d. Komisijos komunikate ,,Nuosekli Lisabonos už-
davinių vykdymo švietimo ir mokymo srityje pažangos rodiklių ir lygina-
mųjų standartų sistema“ (EK, 2007a) teigiama, kad rodikliai ir lyginamieji
standartai yra esminiai veiksniai faktais grindžiamai politikai formuoti ir
Lisabonos proceso pažangai stebėti. Siūloma rodiklius ir lyginamuosius
standartus skirstyti į grupes pagal aštuonias pagrindines strategijoje
nustatytas politikos sritis. Viena iš jų – galimybė įsidarbinti. Nustatyti
konkretūs tikslai, susiję su bendrosiomis užimtumo normomis, taip pat
vyresnio amžiaus darbuotojų ir moterų užimtumo normomis. Išsilavi-
nimo lygis ir bendrieji gebėjimai, kuriems priskiriamas ir verslumas, yra
pagrindiniai asmens galimybių įsidarbinti ir gebėjimo prisitaikyti visą
gyvenimą veiksniai. Pažangą šioje srityje numatoma stebėti pasitel-
kiant tokius svarbiausius rodiklius, kaip gyventojų išsilavinimo lygis ir
suaugusiųjų įgūdžiai. Šie rodikliai turi būti analizuojami kartu su inves-
ticijų į švietimą ir mokymą grąžos rodikliu. Numatoma rinkti ir duome-
nis apie jaunimo patekimą į darbo rinką.
2010 m. gegužės 11 d. Tarybos išvadomis dėl aukštojo mokslo inter-
nacionalizavimo (EST, 2010b) valstybės narės raginamos derinant su
aukštojo mokslo įstaigomis, pripažįstant jų autonomiją ir nacionalinę
praktiką, patvirtinti priemones, skirtas tikrai tarptautinei kultūrai tose
institucijose puoselėti – įdarbinti kitose šalyse dirbusius darbuotojus, 
kurie galėtų paskatinti vietinius studentus ir dėstytojus plėsti tarptau-
tinį akiratį.

85
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikate ,,2020 m. Europa. Pažangaus,

tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (EK, 2010) skelbiama pavyzdine
 iniciatyva „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“ Europos
Komisija sieks stiprinti socialinių partnerių gebėjimus ir iki galo visais
Europos Sąjungos lygmenimis (Europos Sąjungos, nacionaliniu, regio-
niniu, sektorių, įmonių) išnaudoti socialinio dialogo potencialą spręsti
problemas, skatinti glaudesnį darbo rinkos įstaigų, įskaitant valstybių
narių įdarbinimo tarnybų, bendradarbiavimą. Valstybės narės turės
įgyvendinti nacionalinius lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvy-
ros metodo planus, kaip susitarta Europos Vadovų Taryboje, mažinti
darbo rinkos segmentaciją ir sudaryti geresnes sąlygas keisti profesinę
veiklą. Europos Sąjungos pavyzdinė iniciatyva „Naujų įgūdžių ir darbo
vietų kūrimo darbotvarkė“ numato modernizuoti darbo rinkas: sudary-
ti geresnes darbo jėgos judumo sąlygas, sudaryti galimybes tobulinti
įgūdžius bet kuriuo gyvenimo etapu, kad būtų didinamas darbo jėgos
aktyvumas, o darbo pasiūla labiau atitiktų paklausą.

1.3.2.4. Kokybės užtikrinimas

Europos Sąjungos strateginiuose dokumentuose kokybės užtikrinimas

yra išskiriamas kaip atskiras kokybės objektas, todėl taikant teminį kar-
kasą, ši sritis pasirinkta kaip savarankiška teminė analizės sritis.
Europos Komisijos leidžiamoje elektroninėje Europos nacionalinių
švietimo sistemų enciklopedijoje (EURYPEDIA) pateikiama Europos šalių
aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo sistemų analizė rodo, kad dauge-
lis Europos Sąjungos šalių linkusios išorines aukštojo mokslo kokybės
užtikrinimo sistemas keisti vidinių kokybės užtikrinimo sistemų stipri-
nimu (pvz., Suomija, Jungtinė Karalystė). Akivaizdu, kad pastaraisiais
metais (2009–2011) rūpestis ir atsakomybė už aukštojo mokslo studijų
kokybę perkeliama į institucinį lygmenį. Vadovaujantis autonomijos
principu, už studijų kokybę atsako aukštosios mokyklos, studijų ko-

kybė pagerėtų įdiegus vidines kokybės vadybos sistemas (KVS). Visais 
86
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 atvejais stengiamasi integruoti Europos aukštojo mokslo kokybės užtikri-

nimo nuostatas ir gaires (ESG, 2009), kurios suteiktų vienijančių kokybės
 vadybos sistemų požymių skirtingose aukštosiose mokyklose.
2001 m. gegužės 19 d. Prahos komunikate pateikta tolesnės vei-
klos, susijusios su aukštojo mokslo kokybe, komentarų. Pripažinta,
kad kokybės užtikrinimo sistemos vaidina svarbų vaidmenį siekiant
aukštų kokybės standartų ir plėtojant sąlygas, leidžiančias palyginti Eu-
ropos aukštosiose mokyklose teikiamas kvalifikacijas. Ministrai taip pat
pabrėžė būtinybę glaudžiau bendradarbiauti, labiau pasitikėti kokybės
vertinimo ir (ar) akreditacijos mechanizmais (įvairiose šalyse) siekiant
užtikrinti studijų kokybę ir pripažinti kvalifikacijas. Ministrai pakvietė
universitetus ir kitas aukštąsias mokyklas skleisti gerąją patirtį, rengti
kokybės užtikrinimo sistemų projektus, steigti tokias kokybės užtikri-
nimo sistemas, kurios būtų priimtinos visoms suinteresuotoms šalims.
Ministrai taip pat pakvietė universitetus ir kitas aukštąsias mokyklas,
nacionalines valdymo institucijas, Europos aukštojo mokslo kokybės
užtikrinimo tinklą (ENQA) bendradarbiauti su panašiomis instituci-
jomis, kurios nėra ENQA narės, įsteigti bendras organizacijas, skleisti
pažangiąją patirtį. Ministrai nustatė, kad svarbiausia parinkti Europos
aukštojo mokslo laipsnių palyginamumo sąlygas. Tai gali būti atlikta
suformavus skaidrius kokybės užtikrinimo ir akreditacijos, sertifikacijos
mechanizmus, pagerinus aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų kokybę.
2009 m. rugsėjo 21 d. Komisijos ataskaitoje Tarybai, Europos Parla-
mentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų
komitetui ,,Aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo pažangos ataskaita“
(EK, 2009b) pateikta tolesnės kokybės užtikrinimo plėtotės Europoje
išvadų ir siūlymų, kurie apima:

1. kokybės užtikrinimo infrastruktūros gerinimą: kokybės

užtikrinimo agentūrų veiklos plėtojimą, jų autonomiškumą
ir profesionalumą; svarstomas tam tikrų agentūrų sujungi-
mas per veikiančius Europos kokybės užtikrinimo tinklus 
(ENQA, ECA); 
87
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 2. europinių standartų ir gairių peržiūrą atsižvelgiant, kad

pagrindinis EAME kokybės reikalavimas turėtų būti trijų
 pakopų struktūros išlaikymas. Tai atitiktų Europos kvalifikacijų
sandaros (EKS) ir 2005 m. priimtos EAME kvalifikacijų sistemos
reikalavimus. Gairėse reikėtų aiškiau aptarti diplomo priedėlį
ir ECTS, nes daugumoje šalių jie dar nėra visapusiškai taikomi.
EAME kokybės standartai turėtų apimti tokius prioritetus,
kaip gebėjimas įsidarbinti ir judumas (atsižvelgiant į 2009 m.
Bolonijos komunikate nustatytus judumo siekius). Aukštųjų
mokyklų vidinių kokybės užtikrinimo sistemų standartai
gali būti aktualūs ir kitose srityse, kaip antai bendrųjų
paslaugų studentams teikimas, studentų konsultavimas
ir aukštųjų mokyklų darbuotojų konsultavimas karjeros
klausimais, finansinio valdymo gebėjimų plėtojimas, Europos
mokslininkų chartijos ir Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio
kodekso įgyvendinimas;
3. stipresnį europinį kokybės užtikrinimo matmenį –
nacionalines kokybės užtikrinimo agentūras reikėtų skatinti
plėtoti veiklą ir siekti sprendimų pripažinimo už savo
šalies ribų, išaiškinti nacionalinių akreditavimo procedūrų
perkeliamumą į EAME.

2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai,

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui
,,Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė. Ekonomi-
kos augimo ir užimtumo rėmimas“ (EK, 2011b) nustatomas siekis didinti
kokybę, pasitelkti judumą ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą (padvi-
gubinti užsienyje studijuojančių ar besimokančių asmenų dalį – 2020 m.
tokių asmenų turėtų būti 20 proc.), pritraukti geriausių trečiųjų šalių
studentų, aukštųjų mokyklų dėstytojų ir mokslininkų, plėtoti naujas
tarpvalstybinio bendradarbiavimo formas.


88
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 Dokumente, apibrėžiančiame EAME, pabrėžiami šie aukštojo

mokslo sistemos elementai (ESG, 2009):
  viešai skelbiamos politikos ir procedūros, skirtos [aukštojo
mokslo] programų ir suteikiamų laipsnių kokybei bei
standartams užtikrinti, kartu su nuolatinio tobulinimo
strategija;

 formalūs programų ir suteikiamų laipsnių tvirtinimo,

periodinės peržiūros ir stebėsenos mechanizmai;

 studentų vertinimas taikant paskelbtus kriterijus, taisykles

ir procedūras;

 dėstytojų personalo kvalifikacijos ir kompetencijų kokybės

užtikrinimas;

 pakankami ir tinkami mokymosi ištekliai, skirti padėti

studentams mokytis;

 informacinės sistemos, kuriomis aukštosios mokyklos renka,

analizuoja ir taiko reikiamą informaciją, skirtą veiksmingam
programų valdymui ir kitiems tikslams;

 reguliarus nešališkos, objektyvios ir naujausios kokybinės

bei kiekybinės informacijos apie auštojo mokslo institucijų
siūlomas programas ir suteikiamus laipsnius skelbimas.

Apibendrinant teigtina, kad Europos Sąjungos strateginiuose doku-

mentuose pripažįstama, jog kokybės užtikrinimo sistemos vaidina
svarbų vaidmenį siekiant aukštų kokybės standartų ir plėtojant sąly-
gas, leidžiančias palyginti Europos aukštosiose mokyklose teikiamas
kvalifikacijas.



89
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 Apibendrinamosios pastabos
Aukštojo mokslo kokybė Europos Sąjungoje ir EAME strateginiuose
 dokumentuose bendrąja prasme traktuojama kaip vertybė, kuri yra
būtina aukštojo mokslo sistemos plėtros sąlyga, siekiant didinti Euro-
pos ekonomikos konkurencigumą ir stiprinti žinių visuomenę. Doku-
mentuose taip pat išskiriami tam tikri elementai, kuriuos reikia stiprinti,
siekiant anksčiau minėtų tikslų: sukurti bendrą ir palyginamą laipsnių
bei kvalifikacijų sandarą, užtikrinti tarpautiškumą, tobulinti kokybės
užtikrinimo sistemas, skatinti aukštųjų mokyklų orientavimąsi į darbo
rinkos tendencijas. Susistemintos strateginių nuostatų kategorijos ir
įgyvendinimo priemonės pateikiamos 3 priede. Šiems tikslams pasiekti
numatoma tiek aukštųjų mokyklų, tiek valstybės atsakomybė. Doku-
mentuose pabrėžiama, kokius tikslus turi pasiekti šalys narės, pritaiky-
damos įvairias aktyvias reguliavimo priemones.
Nepaisant sėkmingai integruojamų daugelio strateginių nuostatų,
plėtojant aukštojo mokslo kokybę, Europos Sąjungos lygmens pažan-
gos ataskaitose nurodomos vis esamos problemos bei siektinos refor-
mos. Pastebėta, kad vienas pagrindinių Bolonijos proceso sėkmingo
įgyvendinimo trukdžių Europos Sąjungos šalių narių praktikoje yra ne-
pakankama aukštųjų mokyklų ir akademinės bendruomenės kultūrų
kaita. Daugelis iki šiol įdiegtų bendrųjų EAME principų ir procedūrų
jose tebėra suvokiami formaliai. Tai trukdo švietimo politikos nuosta-
tų institucionalizavimą (procesas vyksta netolygiai) ir kokybės kultū-
ros formavimąsi. Tad ir ateinančiame dešimtmetyje studijų kokybės
politikos uždaviniai, taip pat ir į studentą orientuotų studijų diegimas
nenustos aktualumo. Didžiausia atsakomybė už tai tenka aukštosioms
mokykloms.



90
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 1.4. Europos Sąjungos ir EAME 

 aukštojo mokslo socialinis matmuo
atgal

(aukštojo mokslo prieinamumas):

Europos Sąjungos ir EAME
strateginių nuostatų analizė
Analizuojant Europos Sąjungos ir EAME politiką, taikant karkaso me-
todą buvo siekiama išskirti svarbiausias Europos Sąjungos ir EAME po-
litikos strategines nuostatas socialinės ekonominės aukštojo mokslo
(studijų) aplinkos srityje. Tyrimo objekto operacionalizavimas buvo
atliekamas analizuojant ir vertinant Metodologijoje (2012) išskiriamus
nacionalinės aukštojo mokslo politikos studijų socialinės ekonominės
srities, posričių ir posričiams tirti siūlomus rodiklių aprašus ir kore-
guojamas politinių dokumentų analizės metu. Atlikta tyrimo objekto
operacionalizacija leido išskirti a priori esminę tyrimo problemą – so-
cialinį aukštojo mokslo matmenį (aukštojo mokslo prieinamumą) (to-
liau – SAMM). Kitame tyrimo etape buvo identifikuojamas teminis šios
aukštojo mokslo politikos srities karkasas (angl. thematic framework).
Teminis karkasas buvo nustatomas tiek analizuojant Metodologijos
(2012) nacionalinės aukštojo mokslo politikos studijų socialinės eko-
nominės srities, posričių aprašus, juos koreguojant, tiek analizuo-
jant 2009–2011 m. aktualius politinius strateginius Europos Sąjungos
ir EAME dokumentus, susijusius su SAMM problemų identifikavimu,
politikos formavimu, politinėmis nuostatomis, taikomomis priemo-
nėmis, skirtomis problemoms spręsti. Dokumentų analizės pagrindu
suformuotas teminis karkasas yra svarbus aukštojo mokslo politikos
SAMM srityje koncepciniam pagrindui suvokti, jis leidžia nustatyti, ko-
kiomis teminėmis kategorijomis apibūdinama ši Europos Sąjungos ir
EAME politikos sritis, kaip šios kategorijos interpretuojamos. Analizuo- 
jant politinius strateginius dokumentus, atrinkti pagal teminį karkasą 
91
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 duomenys aprašomi ir vizualizuojami lentelėmis. Šios lentelės aktua-

lios ir aukštojo mokslo politikos SAMM srityje teminio karkaso kaitai
 atskleisti. Būtina pastebėti, kad aukštojo mokslo politikos SAMM temi-
nio karkaso kaitos tyrimą užtikrino tai, jog duomenų rinkimas ir analizė
šiame tyrime buvo atliekami tuo pačiu metu.
Europos Sąjungos SAMM kaip esminės tyrimo problemos išsky-
rimas apibrėžė ir tyrimo šaltinių atranką: tyrimui buvo atrinkti strate-
giniai Europos Sąjungos, EAME dokumentai, šios Europos Sąjungos ir
EAME politikos srities problemoms spręsti suformuotų specialių EAME
subjektų veiklos dokumentai, suinteresuotų asociacijų dokumentai
(dokumentai pristatomi tyrimo apraše). Aukštojo mokslo politikos
SAMM tyrimas atliekamas, pirma, analizuojant ir aprašant bendruosius
Europos Sąjungos strateginius dokumentus, išskiriant jų strategines
nuostatas, reikšmingas SAMM suvokčiai, plėtotei, tada analizuojamos
Bolonijos proceso politinių, strateginių dokumentų nuostatos bei
specialių EAME subjektų, suformuotų šiam aukštojo mokslo politikos
klausimui spręsti, veiklos dokumentų nuostatos ir, siekiant nustatyti
strateginio politikos bei politinių sprendimų lygmens nepasiekusias,
tačiau suinteresuotųjų lygmeniu jau aktualizuojamas SAMM proble-
mas, siūlomus sprendimo būdus ir kt., analizuojami ESU, EUA doku-
mentai (ataskaitos). Siekiant įvertinti strateginių nuostatų dėl socialinio
matmens kaitą, koncepcinį SAMM pagrindą, tyrimui pasirinkti 1999–
2012 m. strateginiai dokumentai.



92
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 1.4.1. Europos Sąjungos ir EAME aukštojo mokslo

 socialinio matmens (aukštojo mokslo prieinamumo)
strateginės nuostatos:
Europos Sąjungos ir EAME aukštojo mokslo
politikos teminis karkasas

Vienas iš strategijoje „Europa 2020“ nurodomų pagrindinių tikslų,

svarbių aukštojo mokslo prieinamumui didinti, yra siekis, kad iki
2020 m. Europoje aukštąjį išsilavinimą turinčių 30–34 metų amžiaus
asmenų dalis būtų 40 proc.; Lietuva deklaruoja tokį pat tikslą (žr. „Euro-
pa 2020“ tikslai). Strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimas švieti-
mo ir mokymo srityje siejamas su Europos bendradarbiavimo švietimo
ir mokymo srityje strategine programa „Švietimas ir mokymas 2020“
(„ET 2020“) (žr. EST, 2009). Šioje programoje vienas iš penkių strateginių
tikslų yra tiesiogiai susijęs su aukštojo mokslo prieinamumo didinimu,
trečiasis šioje programoje nurodomas strateginis tikslas – vienodų ga-
limybių, socialinės sanglaudos ir aktyvaus pilietiškumo skatinimas. Šis
strateginis tikslas suvokiamas kaip siekis, kad „visi piliečiai, nepriklauso-
mai nuo jų asmeninių, socialinių ar ekonominių aplinkybių, galėtų įgyti,
atnaujinti ir visą gyvenimą ugdyti darbui reikiamus gebėjimus ir įsidar-
binti reikalingas svarbias bendrąsias kompetencijas, padedančias mo-
kytis, toliau būti aktyvūs piliečiai ir dalyvauti kultūrų dialoge“ (žr. EST,
2009). „Švietimo ir mokymo sistemos turėtų veikti taip, kad užtikrintų,
jog visi besimokantieji, įskaitant turinčiuosius mažiau galimybių, turin-
čiuosius specialiųjų poreikių ir migrantus, užbaigtų mokymąsi prireikus
suteikiant antrą galimybę mokytis ir užtikrinant individualius poreikius
labiau atitinkantį mokymąsi“ (žr. EST, 2009). Europos bendradarbiavimo
švietimo ir mokymo srityje strateginėje programoje „Švietimas ir moky-
mas 2020“ („ET 2020“) nustatyti penki lyginamieji standartai, trys iš jų
laikytini susijusiais su aukštojo mokslo prieinamumu: suaugusiųjų da- 
lyvavimas mokymosi visą gyvenimą procese (iki 2020 m. vidutiniškai ne

93
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 mažiau kaip 15 proc. suaugusiųjų turėtų dalyvauti mokymosi visą gy-

venimą procese), švietimo ir mokymo įstaigų nebaigusių asmenų dalis
 (iki 2020 m. švietimo ir mokymo įstaigų nebaigusių asmenų dalis turėtų
būti mažesnė nei 10 proc.) ir aukštąjį išsilavinimą įgyjančių asmenų da-
lies (iki 2020 m. aukštąjį mokslą įgijusių 30–34 metų amžiaus asmenų
dalis turėtų būti ne mažesnė nei 40 proc.) lyginamieji standartai.
Atkreipiamas dėmesys į lyginamųjų standartų tęstinumą, leidžiantį
valstybėms išnaudoti sukauptą įdirbį (atsisakyta tik iki 2010 m. pasiek-
to lyginamojo standarto). Taip pat būtina pastebėti, kad lyginamieji
standartai yra susiję tiek su ekonominiais, tiek su socialiniais tikslais –
lyginamaisiais standartais siekiama aukštąjį mokslą baigusių studentų
skaičiaus didėjimo. Socialinius lyginamųjų standartų tikslus pagrindžia
ir su vidurinio mokslo sistemos plėtote sietini lyginamieji standartai.
Programa „Švietimas ir mokymas 2010“ („ET 2010“) (2002) buvo
sukurta siekiant įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus, politiniam
bendradarbiavimui švietimo ir mokymo srityje stiprinti, šią programą
pratęsė Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginė
programa „Švietimas ir mokymas 2020“ („ET 2020“). Programoje „Švietimas
ir mokymas 2010“ („ET 2010“) iškelti trys strateginiai politinio bendradar-
biavimo tikslai, kurie detalizuoja trylika uždavinių. Bendradarbiaujant
švietimo ir mokymo srityje siekiama: pagerinti Europos Sąjungos švie-
timo ir mokymo sistemų kokybę ir efektyvumą; siekti, kad švietimo ir
mokymo sistemos būtų prieinamos visiems; atverti švietimo ir moky-
mo sistemas platesniam pasauliui. Programoje „Švietimas ir mokymas
2010“ („ET 2010“) buvo pasiūlytas orientacinis rodiklių, skirtų pažangai
matuoti, sąrašas. 2004–2006 m. pažangai buvo naudojami 29 rodikliai
ir 5 lyginamieji standartai (su aukštojo mokslo prieinamumu sietini du:
tiesiogiai – ne mažesnis kaip 15 proc. matematikos, mokslo ir techno-
logijų absolventų skaičiaus prieaugis, kartu siekiant lyčių pusiausvyros,
netiesiogiai – 12,5 proc. suaugusiųjų dalyvavimo mokymesi visą gyve-
nimą siekis). Komisijos komunikate „Nuosekli Lisabonos uždavinių vykdy- 
mo švietimo ir mokymo srityje pažangos rodiklių ir lyginamųjų standartų

94
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 sistema“ (EK, 2007a) programos „Švietimas ir mokymas 2010“ („ET 2010“)

pažangai matuoti buvo pasiūlytas 20 pagrindinių rodiklių sąrašas (su
 aukštuoju mokslu sietini tik keli: aukštojo mokslo įstaigų absolventai,
tarptautinis aukštojo mokslo įstaigų studentų judumas, gyventojų išsi-
lavinimas ir kai kuriais aspektais – suaugusiųjų dalyvavimas mokymesi
visą gyvenimą). Būtina pastebėti, kad dauguma programos „Švietimas
ir mokymas 2010“ („ET 2010“) lyginamųjų standartų nebuvo įgyvendinti
laiku, iškeltas tikslas buvo pasiektas tik vienoje – matematikos, gamtos
ir technologijų studijų absolventų skaičiaus didinimo – srityje.
Siekiant Lisabonos tikslų, svarbus vaidmuo skiriamas universi-
tetams. 2005  m. balandžio 20 d. Komisijos komunikate „Europos
intelektinių gebėjimų sutelkimas: sudaryti universitetams sąlygas vi-
sapusiškai prisidėti prie Lisabonos strategijos įgyvendinimo“ (EK, 2005)
nurodoma, kad universitetai turi tapti patrauklesni (užtikrinti mokymo
turinį, atliepti besikeičiančius darbo rinkos poreikius, naudoti informa-
cijos ir ryšių technologijas ir kt.). Siekiant didesnio aukštojo mokslo
prieinamumo, siūloma atsižvelgti į naujas besimokančiųjų kategorijas,
didesnę programų įvairovę bei judėjimą Europoje, formuoti lanksčią
priėmimo politiką, teikti individualizuotus mokymo kursus. Šiame
komunikate (EK, 2005) universitetų vaidmuo siejamas ir su socialine
pažanga: kad „universitetai būtų patrauklūs ir prieinami gana plačiam
besimokančiųjų ratui, svarbu turėti dotacijų / paskolų sistemas, priei-
namus būstus bei galimybę dirbti ne visą darbo dieną arba asistentais −
tokiu būdu būtų išardytas ryšys tarp socialinės kilmės ir išsilavinimo
lygio“, pabrėžiama ir geresnio informavimo apie universitetų veiklą
svarba. 2006  m. gegužės 10 d. Komisijos komunikate „Universitetų
modernizavimo plano įgyvendinimo rezultatai: švietimas, moksliniai
tyrimai ir naujovės“ (EK, 2006) pastebima: „Daugelis universitetų pa-
prastai siūlo tuos pačius mokymo kursus tai pačiai labiausiai akademi-
niu požiūriu kvalifikuotai jaunų studentų grupei ir neįstengia atsiverti
kitoms mokymo rūšims bei besimokančiųjų grupėms. Tai būtų, pvz., 
mokslo laipsnio nesuteikiantys perkvalifikavimo kursai suaugusiesiems

95
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 arba integruoti kursai neįprastu būdu besimokantiems studentams.

Dėl to ne tik mažėja socialiai pažeidžiamų grupių galimybės gauti iš-
 silavinimą ir trukdoma augti studentų skaičiui, bet taip pat lėtinamas
mokymo programų bei metodų plėtojimo procesas (pvz., verslumo at-
žvilgiu), trukdoma siūlyti mokymo ir (ar) perkvalifikavimo kursų siekiant
didinti darbuotojų įgūdžius bei gebėjimus, o aukštąjį mokslą baigu-
siųjų kvalifikacijos yra nuolat nesuderintos su darbo rinkos poreikiais.“
Universitetams siūloma „aktyviau spręsti visą gyvenimą trunkančio
mokymosi darbotvarkės uždavinius ir naudotis jos teikiamomis gali-
mybėmis. Siekiant įgyvendinti visą gyvenimą trunkančio mokymosi
idėją, universitetai turės būti atviresni ir siūlyti studentams kursus net
ir vėlesniais jų gyvenimo etapais. Tai gali būti gera galimybė univer-
sitetams, nes ateinančiaisiais metais dėl demografinių pokyčių gali
gerokai sumažėti iš karto pabaigus mokyklą stojančiųjų į universitetą
studentų skaičius“ (EK, 2006). 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komuni-
kate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių
reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos aukštojo mokslo sis-
temų modernizavimo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo
rėmimas“ (EK, 2011b), plėtojančiame ir pratęsiančiame 2006 m. Europos
universitetų modernizavimo komunikatą (EK, 2006), Europos aukštojo
mokslo indėlis siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio Europos Są-
jungos augimo siejamas ir su aukštųjų mokyklų visų lygių absolventų
skaičiaus didinimu, tarptautiniu studentų, mokslininkų ir kitų darbuo-
tojų judumu, aukštojo mokslo internacionalizavimu. 2011 m. Europos
aukštojo mokslo sistemų modernizavimo komunikate (EK, 2011b) pas-
tebima, kad „didėjant aukštųjų mokyklų absolventų skaičiui taip pat
turi daugėti sisteminių pokyčių, gerėti kokybė ir rastis naujų švietimo
įgyvendinimo būdų. Be to, nors demografinio senėjimo poveikis vals-
tybėse narėse skirtingas, abiturientų, kurie tradiciškai papildo aukštųjų
mokyklų studentų gretas, mažėja visur. Todėl Europa į aukštąsias mo-
kyklas turi pritraukti įvairesnių visuomenės grupių, įskaitant nepalan- 
kioje padėtyje esančias ir socialiai pažeidžiamas grupes, atstovų ir tam

96
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 skirti atitinkamų išteklių“. Valstybėms, aukštosioms mokykloms reko-

menduojama atkreipti dėmesį į tokius politinio sprendimo laukiančius
 klausimus: aiškių kelių iš profesinių ir kitokių mokyklų į aukštąsias mo-
kyklas nustatymą, nacionalinių kvalifikacijų sistemų susiejimą su Eu-
ropos kvalifikacijos sistema, rėmimąsi aiškiomis mokymosi ir patirties,
įgytos už formaliojo švietimo ir mokymo sistemos ribų, pripažinimo
procedūromis; skatinti įsitraukti neatstovaujamus aukštajame moksle
(studijose) asmenis ir vadinamuosius netradicinius besimokančius as-
menis, įskaitant suaugusiuosius; teikti daugiau skaidrios informacijos
apie galimybes mokytis ir išsilavinimo teikiamas galimybes, užtikrinti
specialųjį orientavimą, padedantį pasirinkti studijų sritį ir sumažinti
mokslų nebaigiančių asmenų skaičių; išteklius naudoti tikslingai, užti-
krinti, kad finansinė parama pasiektų potencialius studentus iš mažas
pajamas gaunančių šeimų. Su studijų prieinamumo užtikrinimu ir didi-
nimu siejami ir politinio sprendimo laukiantys klausimai, tokie kaip di-
desnės studijų modulių įvairovės (pvz., ne visą darbo dieną, nuotolinio
ar modulinio mokymosi, tęstinio mokyklos nebaigusių suaugusiųjų ir
kitų darbo rinkos dalyvių švietimo) skatinimas, tam pritaikant finansa-
vimo mechanizmus, informacijos ir ryšių technologijų potencialo nau-
dojimas veiksmingesniam ir konkrečiam asmeniui geriau pritaikytam
mokymuisi plėtoti, mokymo ir mokslinių tyrimų metodų taikymas
(pvz., e. mokymasis ir mišrusis mokymasis) ir skatinimas naudotis vir-
tualiomis mokymosi aplinkomis. Komunikatų, susijusių su universitetų
modernizavimu, tyrimas atskleidžia platesnio universitetų dalyvavimo
visą gyvenimą trunkančio mokymosi sistemoje įžvalgą, didesnės suau-
gusiųjų įtraukties į aukštojo mokslo sistemą poreikį.
Strateginiai, su aukštojo mokslo prieinamumu susiję tikslai ap-
tarti 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos išvadoje dėl švietimo ir mokymo
socialinio aspekto (EST, 2010a). Šioje išvadoje pastebima, kad Europos
Sąjungos Tarybos strateginius tikslus galima pasiekti tik atsižvelgus į
socialinės atskirties riziką patiriančių asmenų poreikius. Šiame doku- 
mente rekomenduojama sustiprinti finansinės paramos schemas ir

97
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 kitas paskatas, tobulinti jų struktūrą, taikyti lankstesnes ir įvairesnes

studijų sekas, naujoviškus informavimo ir profesinio konsultavimo bū-
 dus, individualią pagalbą studentams, gerinti nepalankioje padėtyje
esančių besimokančiųjų studijų baigimo rodiklius, šalinti studentų
judumo problemas, propaguoti suaugusiems besimokantiesiems ir ki-
tiems netradiciniais būdais besimokantiems mokiniams skirtas specia-
lias programas, nustatyti ankstesnio mokymosi, įskaitant savišvietą bei
neformalųjį mokymąsi, patvirtinimo ir pripažinimo sistemas; aukšto-
sioms mokykloms siūloma sudaryti galimybę savarankiškai ar neforma-
liai besimokantiems suaugusiesiems sudaryti galimybes pasinaudoti jų
ištekliais, rūpintis švietimo išteklių ir metodikų atnaujinimu, mokymosi
aplinkos patrauklumu ir kokybe, apsvarstyti galimybes taikyti informa-
cines ir ryšių technologijas studijose (e. mokymąsi, mišrųjį mokymąsi).
Analizuojant atnaujintą Lisabonos strategiją kaip SAMM kontekstą
pastebima, kad atnaujinta strategija yra mažiau orientuota į socialinę
sanglaudą. Atliekant su SAMM susijusių politinių Europos Sąjungos do-
kumentų SAMM teminio karkaso analizę, atkreipiamas dėmesys, kad
šiuose dokumentuose SAMM kontekstui parodyti vartojamas socialinės
įtraukties pasitelkiant švietimą ir mokymą terminas (angl. social inclusion
through education and training). Socialine įtrauktimi siekiama sumažinti
socialinę atskirtį ir socialinę marginalizaciją. Socialinės atskirties rezultatu
ir priežastimi laikytinas socialinis jautrumas, jo mažinimas grindžiamas
visuomenės sanglaudos siekiu, socialiniam jautrumui mažinti taikomos
įvairios socialinės apsaugos ir socialinės atskirties mažinimo priemonės.
Aukštojo mokslo srityje šie siekiai realizuojami sutelkiant dėmesį į soci-
aliai jautrias (angl. disadvantage) grupes ir užtikrinant aukštojo mokslo
prieinamumo plėtrą aukštajame moksle neatstovaujamoms ar nepakan-
kamai atstovaujamoms visuomenės grupėms. Tai rodo socialinio teisin-
gumo principą esant ideologiniu europinio SAMM pagrindu.
Europos Komisijos dokumentuose atkreipiamas dėmesys į stu-
dentų socioekonominės kilmės keliamas problemas siekiant aukštojo 
mokslo, studentų paramos sistemų nepakankamumą lygioms studijų

98
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 sėkmingumo galimybėms užtikrinti, pabrėžiama, kad lygios aukštojo

mokslo prieinamumo teisės savaime nėra socialinio teisingumo ga-
 rantija, siūloma valstybėms kritiškai išanalizuoti mokesčių už mokslą ir
paramos studentams sistemų derinį, įvertinti paramos sistemų veiks-
mingumą ir teisingumą, sudaryti galimybes Europos Sąjungoje perkelti
nacionalines stipendijas ir (ar) paskolas į kitą šalį (žr. EK, 2006), atskiras
dėmesys skiriamas ir romų tautybės asmenų integracijai, švietimui kaip
priemonei skurdui mažinti (žr. EK, 2011a). Analizuojant SAMM aspektus
Europos aukštojo mokslo modernizavimo darbotvarkės kontekste, pas-
tebima, kad šiam aspektui skiriamas politinis dėmesys tiek „ET 2010“,
tiek „ET 2020“ strateginėse programose.
2006 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikate „Universitetų moder-
nizavimo plano įgyvendinimo rezultatai: švietimas, moksliniai tyrimai ir
naujovės“ (EK, 2006) atkreipiamas dėmesys į demografinių pokyčių są-
lygotą sumažėsiantį iš karto pabaigus mokyklą stojančiųjų į universite-
tą studentų skaičių, todėl universitetams siūloma aktyviau spręsti visą
gyvenimą trunkančio mokymosi darbotvarkės uždavinius, išnaudoti
šios darbotvarkės teikiamas galimybes – siūlyti studentams kursus ir
vėlesniais jų gyvenimo etapais, siūlyti mokslo laipsnio nesuteikiančius
mokymo kursus suaugusiesiems (pvz., perkvalifikavimo ir integruotus
kursus neįprastu būdu besimokantiems studentams). Čia aptariama ir
atsakomybė už absolventų integraciją į darbo rinką, pastebima, kad
„sėkmingumas darbo rinkoje turėtų būti vienas iš universitetų veiklos
kokybės rodiklių. Tai turėtų būti pripažįstama ir atlyginama pagal re-
glamentavimo, finansavimo ir vertinimo sistemas“.
Paskutinėje Komisijos ir Tarybos parengtoje darbo programos
„Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimo 2010 m. pažangos bendro-
je ataskaitoje (EKT, 2010) pastebima, kad išspręsti ne visi probleminiai
klausimai, paskatinę šios strateginės programos priėmimą, atkreiptas
dėmesys į tokius svarbius su SAMM susijusius aspektus: suaugusiųjų
dalyvavimo aukštajame moksle plėtrą (nors pažanga padaryta, tačiau 
ji nepakankama, tai susiję su tuo, kad neišspręstas mokymosi visą

99
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 gyvenimą programų įgyvendinimas per formalųjį, neformalųjį moky-

mąsi ir savišvietą), judumo didinimą (sprendžiant šią problemą reko-
 menduojama, kad švietimas ir mokymas, įskaitant universitetus, taptų
atviresnis ir labiau atitiktų darbo rinkos ir plačiosios visuomenės po-
reikius, ypatingą dėmesį reikėtų skirti švietimo ir mokymo bei darbo
rinkos partnerysčių kūrimuisi), svarbu plėtoti orientavimo visą gyve-
nimą sistemas, ypač tas, kurios skirtos suaugusiesiems, būtina geriau
koordinuoti įvairias orientavimo sistemas, siekiant, be kita ko, padėti
jaunuoliams baigti mokymąsi ir pereiti į darbo rinką. Šioje ataskaitoje
pabrėžiama, kad „struktūrinis ir kultūrinis nelankstumas ir toliau yra
didžiausia kliūtis siekiant sustiprinti aukštojo mokslo vaidmenį tęstinio
dirbančių asmenų profesinio ar asmeninio tobulėjimo srityje. Aukštojo
mokslo įstaigoms turėtų būti teikiamos paskatos, skirtos lankstesnėms
studijų programoms parengti, lankstesnei paskaitų lankymo tvarkai
nustatyti ir ankstesnio mokymosi pripažinimui plėtoti“, aukštosios
mokyklos turėtų būti skatinamos sudaryti daugiau galimybių mokytis
netradiciniais būdais besimokantiems asmenims ir nepalankioje padė-
tyje esančių asmenų grupėms, pvz., pasitelkdamos partnerystę su kitų
sričių subjektais.
Ypatingas dėmesys SAMM skiriamas Europos bendradarbiavimo
švietimo ir mokymo srityje strateginėje programoje „Švietimas ir mokymas
2020“ („ET 2020“), kurioje vienodų galimybių, socialinės sanglaudos ir
aktyvaus pilietiškumo skatinimas nurodytas kaip vienas iš programos
strateginių tikslų ir apibrėžti penki vidutiniai Europos rezultatų orien-
taciniai lygiai (europiniai lyginamieji standartai). Kad didėtų aukštojo
mokslo prieinamumas studentams iš socialiai jautrių grupių, „ET 2020“
rekomenduoja stiprinti jiems teikiamos finansinės paramos schemas,
tobulinti jų struktūrą, naudoti kitas paskatas, ypatingas dėmesys tu-
rėtų būti skiriamas paskoloms (prieinamoms, nesunkiai gaunamoms,
pakankamoms) bei stipendijoms, grindžiamoms išteklių patikrinimu, fi-
nansinės paramos, užtikrinančios šių studentų judumą, teikimui; atkrei- 
piamas dėmesys į studijų tęsimo, studijų baigimo rodiklius, šių rodiklių

100
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 didinimo poreikį socialiai jautriai grupei priskiriamiems studentams,

tam siūloma naudoti individualiai pritaikytą pagalbą, stiprinti infor-
 mavimą, orientavimą ir konsultavimą švietimo ir karjeros pasirinkimo
klausimais, kuravimą ir gebėjimų studijuoti ugdymą, ypač pradiniais
studijų etapais. Aukštojo mokslo prieinamumui didinti siūloma naudoti
lankstesnes ir įvairesnes studijų sekas, padedančias užtikrinti studijų ir
darbo ar šeimos pareigų derinimą.
Šio dokumento analizė atkleidė, kad esminėmis EAME SAMM kryp-
timis čia pripažįstamas aukštųjų mokyklų absolventų skaičiaus didini-
mas, pritraukiant studijuoti visų socialinių visuomenės grupių atstovų
ir vadinamųjų netradicinių besimokančiųjų, studijų nebaigiančių stu-
dentų skaičiaus mažinimas.
Lankstesnių ir įvairesnių studijų sekų aktualumas pabrėžiamas ir
2011 m. vasario 14 d. Tarybos išvadose dėl švietimo ir mokymo vaidmens
įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ (EST, 2011a). Čia kreipiamas dėme-
sys ir į kitą lygių aukštojo mokslo prieinamumo teisių užtikrinimo bei
aukštojo mokslo prieinamumo didinimo aspektą – neformaliojo moky-
mosi ir savišvietos metu įgytų gebėjimų ir kompetencijų geresnio įtei-
sinimo poreikį, ši SAMM kryptis siejama su besimokančių suaugusiųjų
skaičiaus didinimo bei suaugusiųjų mokymo aktualumu.
2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui,
Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų
komitetui „Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbo-
tvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas“ (EK, 2011b) pas-
tebima, kad už aukštojo mokslo pertvarką atsakingos valstybės ir jų
švietimo institucijos, tačiau „Bolonijos procesas, ES universitetų moder-
nizavimo darbotvarkė ir Europos mokslinių tyrimų erdvės sukūrimas
rodo, kad šios srities uždaviniai ir politiniai sprendimai peržengia naci-
onalines sienas“. Tarp pertvarkomų sričių nurodomas ir aukštųjų moky-
klų absolventų skaičiaus padidinimas. Teigiama, kad nors yra aukštąjį
išsilavinimą įgijusių asmenų skaičiaus didėjimo tendencija daugelyje 
šalių, tačiau šis skaičius vis dar per mažas, kad būtų galima pasiekti

101
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 numatytą augimą daug žinių reikalaujančiuose sektoriuose, sustiprin-

ti Europos gebėjimus gauti naudos iš globalizacijos ir drauge išlaikyti
 Europos socialinį modelį. Todėl aukštųjų mokyklų absolventų skaičiaus
didėjimas yra būtinas. Dokumente nurodoma, kad aukštųjų mokyklų
absolventų skaičiaus didinimas turi būti susijęs su sisteminiais poky-
čiais, gerėjančia kokybe ir naujų švietimo įgyvendinimo būdų radimusi.
Daugelyje Europos šalių demografinio senėjimo poveikio tendencija
lemia abiturientų, papildančių aukštųjų mokyklų studentų gretas, ma-
žėjimo tendenciją, todėl svarbu į aukštąsias mokyklas pritraukti įvai-
resnių visuomenės grupių, įskaitant nepalankioje padėtyje esančias ir
socialiai pažeidžiamas grupes, atstovų ir tam skirti atitinkamų išteklių,
atkreipiamas dėmesys ir į kai kuriose valstybėse pastebimą aukštųjų
mokyklų nebaigusių asmenų skaičių. Šiame komunikate pastebima,
kad efektyvaus poveikio siekiant šių tikslų neįmanoma pasiekti vei-
kiant vien aukštojo mokslo lygmeniu  – svarbu politinėmis priemo-
nėmis siekti pagerinti žemesnių švietimo lygių rezultatus ir mažinti
vidurinio išsilavinimo neįgyjančių asmenų skaičių. Nurodyti šie pagrin-
diniai klausimai, kuriuos turėtų spręsti valstybės ir aukštosios mokyklos,
didindamos aukštąjį mokslą įgijusiųjų skaičių (EK, 2011b):

 aiškių kelių iš profesinių ir kitokių mokyklų į aukštąsias

mokyklas nustatymas;
 per menkai atstovaujamoms grupėms priklausančių
moksleivių bei vadinamųjų netradicinių besimokančių
asmenų, įskaitant suaugusiuosius, įtraukimas;
 tikslingas išteklių naudojimas, siekiant užtikrinti, kad finansinė
parama pasiektų potencialius studentus iš mažas pajamas
gaunančių šeimų.

Spręstinais klausimais laikytini ir su naujais švietimo įgyvendinimo bū-

dais susiję aspektai, tam siūloma (EK, 2011b):


102
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

  skatinti didesnę studijų modulių įvairovę (pvz., ne visą darbo

dieną, nuotolinis ar modulinis mokymasis, tęstinis mokyklos
 nebaigusių suaugusiųjų ir kitų darbo rinkos dalyvių švietimas),
prireikus pritaikyti finansavimo mechanizmus;
 geriau išnaudoti IRT (informacinių ryšio technologijų arba
informacinių ir komunikacinių technologijų) potencialą:
plėtoti veiksmingesnį ir konkrečiam asmeniui geriau
pritaikytą mokymąsi, mokymo ir mokslinių tyrimų metodus
(pvz., e. mokymąsi ir mišrųjį mokymąsi), skatinti naudotis
virtualiomis mokymosi terpėmis;
 plėtoti aktyvią darbo rinkos politiką, kuri skatintų absolventų
užimtumą ir užtikrintų profesinį orientavimą, didinti darbo
rinkos institucijų (įskaitant valstybines įdarbinimo tarnybas)
pajėgumus geriau suderinti įgūdžius ir darbo vietas.

Būtina pastebėti, kad politiniame SAMM diskurse, formuojančiame

SAMM teminį karkasą, vis daugiau dėmesio skiriama naujai krypčiai –
perėjimui iš švietimo sistemos į darbo rinką. Europos bendradarbiavimo
švietimo ir mokymo srityje strateginėje programoje „ET 2020“ švietimo ir
mokymo srities parama jaunimo įsidarbinimo galimybėms iš dalies
įtraukta į atitinkamus strateginius tikslus ir lyginamuosius standartus.
2012 m. gegužės 11 d. Tarybos išvadose dėl švietimo ir mokymo įstai-
gų absolventų įsidarbinimo galimybių (EST, 2012) keliama dirbančių
absolventų dalies lyginamojo standarto idėja, šiame lyginamajame
standarte dėmesys būtų skiriamas perėjimui iš švietimo ir mokymo
sistemos į darbo rinką, taip būtų sudarytos galimybės pagal „ET 2020“
keistis politine patirtimi, susijusia su priemonėmis, skirtomis absolven-
tų užimtumo galimybėms didinti. Šis naujas SAMM aspektas nurodo
akademinių paslaugų srities svarbą, kuri šiose Europos Sąjungos Ta-
rybos išvadose (EST, 2012) detalizuojama taip: „Švietimo ir mokymo
sistemos absolventų įsidarbinimo galimybių didinimo srityje galėtų 
būti panaudotos, pvz., teikiant profesinio orientavimo ir konsultavimo

103
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 paslaugas, stiprinant švietimo bei mokymo įstaigų ir atitinkamų su-

interesuotų subjektų ryšius, mokymo programas derinant prie darbo
 rinkos poreikių, stiprinant verslumo ugdymą, rengiant stažuotes įmo-
nėse, teikiant skaidresnę informaciją apie mokymosi rezultatus ir ren-
giant geriau orientuotą švietimo ir mokymo politiką, kuri atspindėtų
gebėjimų poreikius darbo rinkoje, taip pat skatinant visus jaunuolius
po bendrojo vidurinio ugdymo studijuoti. 〈...〉 Reikėtų skirti dėmesio
specialiųjų poreikių turinčių jaunuolių įsidarbinimo galimybėms dar-
bo rinkoje.“ Naujas dirbančių absolventų dalies lyginamasis standartas
leistų nustatyti, kokia švietimo ir mokymo politika yra palanki pereiti iš
švietimo ir mokymo sistemos į darbo rinką, padeda sėkmingai įsidar-
binti, šis standartas kartu su aukštojo mokslo kokybės aspektų analize
padėtų suintensyvinti švietimo politikos bendradarbiavimą šioje srityje,
padėtų stebėti valstybių narių daromą pažangą didinant absolventų
įsidarbinimo galimybes, taip pat nustatyti gerosios praktikos pavyz-
džius ir remti tarpusavio mokymosi iniciatyvų plėtojimą. Numatoma
šį standartą išnagrinėti ir įvertinti 2014 m., rengiant „ET 2020“ ataskaitą.

SAMM nuostatos Bolonijos proceso dokumentuose

Svarbiausių Bolonijos proceso dokumentų (atsakingų už aukštąjį moks-
lą ministrų susitikimų (konferencijų) dokumentų) analizė atskleidė
savitą požiūrį į aukštojo mokslo prieinamumo didinimo klausimą. Ana-
lizuojant šiuos komunikatus pastebimas tiek nuolatinis dėmesys socia-
liniam aukštojo mokslo matmeniui, tiek SAMM teminio karkaso plėtra.
Politinis atsakingų už aukštąjį mokslą Europos Sąjungos šalių minis-
trų dėmesys į SAMM atkreiptas Prahos komunikate (2001), ministrams
pritarus šiam studentų iškeltam klausimui. SAMM buvo pripažintas ne-
atsiejama Bolonijos proceso dalimi, išskirta dviejų socialinio matmens
aspektų svarba: socialinis matmuo skatinant studijuojančiųjų judumą
(mobilumą) ir visą gyvenimą trunkantį mokymąsi. SAMM vertinti svar-
bus ir šiame susitikime išdėstytas požiūris į aukštąjį mokslą kaip viešąjį 
gėrį ir visuomeninę atsakomybę, požiūris į studentus kaip visateisius

104
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 aukštojo mokslo dalyvius ir partnerius. Berlyno komunikate (2003) pa-

stebėta, kad aukštąjį mokslą suvokiant kaip viešąją vertybę ir viešąją
 atsakomybę, konkurencingumo didinimas turi būti balansuojamas su
Europos Sąjungos aukštojo mokslo socialinių aspektų tobulinimu, vi-
suomenės socialinio sutelktumo didinimu, lyčių nelygybės mažinimu
tiek nacionaliniu, tiek europiniu lygmeniu. Berlyno komunikate (2003)
atkreiptas dėmesys į aukštųjų mokyklų vaidmenį socialinės ir ekonomi-
nės pažangos labui, išreikštas rūpestis dėl studentų gyvenimo ir studijų
sąlygų, siekiant užtikrinti sėkmingą studijavimą ir studijų baigimą, ne-
trukdomą studentų socialinės ekonominės padėties, pabrėžiamas po-
reikis kaupti palyginamus studentų ekonominės socialinės situacijos
duomenis. Berlyno komunikate (2003) SAMM apibrėžiamas deklaruojant
lygių kokybiško aukštojo mokslo prieinamumo (angl. equalaccess) teisių
siekį, šiame komunikate taip pat skiriamas dėmesys ir kitiems su SAMM
susijusiems studijų aspektams: socialinio matmens studijuojančiųjų ju-
dumo kontekste keliamas paskolų ir stipendijų mobilumo (galimybės
nacionalines paskolas ir stipendijas panaudoti visoje EAME) klausimas,
pabrėžiama nacionalinių visą gyvenimą trunkančio mokymo(si) (angl.
Lifelong learning, LLL) politikų suderinimo svarba, galimybių sudarymas
visiems piliečiams pagal jų siekius bei sugebėjimus mokytis visą gyve-
nimą ir taip siekti aukštojo mokslo; atkreipiamas dėmesys į neformaliojo
mokymosi pasiekimų pripažinimo (angl. Prior Learning, RPL) svarbą, ne-
formalųjį mokymąsi kaip integralios aukštojo mokslo dalies suvoktį. Ber-
lyno komunikatas (2003) atkreipia dėmesį į poreikį užtikrinti aukštojo
mokslo prieinamumą – pašalinti su socialine ekonomine aplinka susiju-
sius trukdžius, užtikrinti studentams tinkamas studijų ir gyvenimo sąly-
gas, kad jie galėtų be kliūčių, atsirandančių dėl jų socialinės ekonominės
padėties, per nustatytą laikotarpį sėkmingai baigti studijas. Bergeno
komunikate (2005) patvirtinta SAMM kaip neatsiejamos EAME aukštojo
mokslo politikos dalies suvoktis, pripažinta, kad tai yra būtina sąlyga
siekiant EAME patrauklumo ir konkurencingumo, patvirtintas bendrasis 
įsipareigojimas užtikrinti lygias kokybiško aukštojo mokslo

105
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 prieinamumo teises – tai rodo socialinio EAME dėmens įtvirtinimą. Ber-

geno komunikate (2005) pabrėžtas kokybiško aukštojo mokslo prieina-
 mumo užtikrinimo poreikis, sąlygų studijuoti užtikrinimas, kad socialinė
ekonominė studijuojančiųjų padėtis netrukdytų studijoms, aptarta vals-
tybių parama, ją suvokiant ne tik kaip finansines ir ekonomines priemo-
nes, bet ir kaip orientavimo ir konsultavimo paslaugas; socialinis studijų
judumo matmuo detalizuojamas paskolų ir stipendijų mobilumo sie-
kiais. Tai rodo pripažinimą, kad SAMM apima valstybių priemones, ku-
riomis padedama studijuojantiesiems, ypač iš socialiai jautrių grupių,
finansinius ir ekonominius aspektus, orientavimo ir konsultavimo pas-
laugų teikimą, siekiant padidinti aukštojo mokslo prieinamumą. Londo-
no komunikate (2007) pateikta naudotina SAMM samprata, pabrėžti su
socialiniais aukštojo mokslo aspektais susiję studijų politikos tikslai. Lon-
dono komunikate (2007) kaip SAMM tikslas nurodytas siekis, „kad stu-
dentai, ateinantys į aukštąjį mokslą, dalyvaujantys jame ir baigiantys
bet kurio lygmens studijas, turėtų atspindėti mūsų visuomenės įvairovę,
〈...〉 svarbu, jog studentai be socialinio ar ekonominio pobūdžio kliūčių
galėtų baigti studijas“. Londono komunikate (2007) sutarta dėl nacionali-
nių strategijų ir politikų peržiūros ir SAMM įtraukimo, atitinkamų veiks-
mų planų sukūrimo, nuspręsta kaupti palyginamus SAMM duomenis ir
rodiklius, socialinio matmens srityje numatyta aukštojo mokslo prieina-
mumo plėtra, nebaigusiųjų aukštojo mokslo procentinės dalies mažini-
mas, atitinkamų paslaugų ir lankstesnių mokymosi būdų sukūrimas,
dalyvavimo aukštajame moksle išplėtimas, lygių galimybių aukštajame
moksle užtikrinimas. Būtina pastebėti, kad Londono komunikate (2007)
atkreiptas dėmesys ir į įsidarbinamumo problematiką – rekomenduoja-
ma po trijų ciklų aukštojo mokslo sistemos įdiegimo įvertinti, kaip page-
rėjo įsidarbinimo galimybės po kiekvieno iš šių ciklų, akcentuotas
glaudesnio vyriausybių, aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo poreikis
su darbdaviais ir kitais suinteresuotaisiais, pastebima, kad įdarbinimas ir
karjeros struktūra viešojoje tarnyboje turėtų būti visiškai suderinta su 
naująja laipsnių struktūra. Londono komunikate (2007) studijų judumo

106
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 socialinis aspektas aptariamas pastebint nepakankamas finansines pas-

katas ir nelanksčius pašalpų susitarimus, vizų, leidimų gyventi ir dirbti
 išdavimo tobulinimo poreikį. Atkreipiamas dėmesys į socialinius visą
gyvenimą trunkančio mokymosi aspektus ir nurodomas ankstesnio mo-
kymosi pripažinimo, įskaitant neformaliojo ir savarankiško mokymosi
pripažinimą, lankstaus mokymosi vystymo reikalingumas. Šiame komu-
nikate išreikštas poreikis kaupti informaciją apie nacionalines strategijas
ir veiklos kryptis, susijusias su aukštojo mokslo socialiniu aspektu, pripa-
žįstama būtinybė gerinti palyginamų duomenų surinkimą (tokie duo-
menys leistų įvertinti pasiektą pažangą šioje srityje). Liuveno
komunikate (2009) pastebima, kad Europos senėjimo iššūkių ekonomi-
nei pažangai galima išvengti: maksimaliai išnaudoti visų gyventojų ga-
limybes, sudaryti sąlygas dalyvauti visą gyvenimą trunkančiame
mokymesi ir didinti aukštojo mokslo prieinamumą. Šiame komunikate
vienu svarbiausiu aukštojo mokslo plėtotės prioritetu iki 2020 m. laiko-
mas SAMM, pabrėžiamas lygiateisiškumo užtikrinimas tiek stojant studi-
juoti, tiek baigiant studijas; teigiama, kad svarbu užtikrinti lygias
galimybes įgyti kokybišką aukštąjį mokslą. Komunikate pastebima, kad
išnaudojant studentų potencialą turi būti padidintos patekimo studijuo-
ti į aukštojo mokslo sistemą galimybės, sudarytos atitinkamos sąlygos
sėkmingai baigti aukštąjį mokslą (tokiomis sąlygomis laikomas moky-
mosi aplinkos gerinimas, ekonominių sąlygų užtikrinimas), rekomen-
duojama valstybėms išsikelti pamatuojamus aukštojo mokslo
prieinamumo didinimo tikslus, kad būtų galima įvertinti aukštojo moks-
lo prieinamumo didinimo, taip pat ir prieinamumo didinimo aukštaja-
me moksle neatstovaujamoms socialinėms visuomenės grupėms
pažangą 2010–2020 m. Būtina pastebėti, kad visą gyvenimą trunkantis
mokymasis Liuveno komunikate (2009) apibūdinamas kaip aukštojo
mokslo prieinamumo didinimo priemonė, viena iš lanksčių studijų sekų
galimybių, o tai parodo jo ir viešosios atsakomybės sąsajas, pabrėžia
visą gyvenimą trunkančio mokymosi prieinamumo didinimo poreikį. 
Kad būtų didinamas visą gy venimą trunkančio mok ymosi

107
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 prieinamumas, svarbu užtikrinti ankstesnio išsilavinimo pripažinimą,

neformaliojo (savaiminio) mokymosi rezultatų (žinių, gebėjimų, įgū-
 džių) pripažinimą, palaikyti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi atitinka-
momis organizacinėmis struktūromis, tam numatyti finansavimą.
Socialinis studijų judumo aspektas siejamas tiek su keliamu tikslu iki
2020 m. pasiekti, kad 20 proc. EAME studijuojančiųjų dalyvautų studijų
judume, tiek su rekomendacija judumo politiką grįsti praktinėmis prie-
monėmis, užtikrinančiomis judumo finansavimą, prieinamą infrastruk-
tūrą, informavimą, gyvenimo ir darbo vizų suteikimą, paskolų ir
stipendijų mobilumą. Budapešto–Vienos deklaracijoje (2010) pastebima,
kad nors ir galima teigti Bolonijos procese esant atitinkamą SAMM pa-
žangą, tačiau Bolonijos proceso tikslai ir uždaviniai (taip pat ir susiję su
SAMM) nebuvo tinkamai artikuliuoti ir jų nepasiekta. Šioje deklaracijoje
nurodomas išliekantis dėmesys SAMM, siejamam su lygių kokybiško
aukštojo mokslo (studijų) galimybių sudarymu, taip pat ir aukštajame
moksle neatstovaujamoms socialinėms visuomenės grupėms. Bukareš-
to komunikate (2012) SAMM aptariamas studijų kokybės kontekste, nu-
rodoma, kad aukštojo mokslo prieinamumo didinimas yra socialinės ir
ekonominės raidos sąlyga, akcentuojamas nacionalinių aukštojo moks-
lo prieinamumo didinimo priemonių taikymas. EAME lygmeniu siekia-
ma vertinti aukštojo mokslo (studijų) baigiamumo rodikliu, siekiama
aukštojo mokslo (studijų) baigiamumo rodiklių padidėjimo, taip pat
svarbu, kad stojančiųjų ir baigusiųjų studijas įvairovė atspindėtų socia-
linių visuomenės grupių įvairovę, todėl rekomenduojama sutelkti dė-
mesį į nelygybės mažinimą ir paramos studentams teikimą (informavimo
ir konsultavimo, kitų paslaugų teikimą, lanksčių studijų sekų įtvirtinimą,
alternatyvių patekimo studijuoti būdų numatymą, ankstesnio išsilavini-
mo rezultatų pripažinimą ir kt.). Bukarešto komunikate (2012), nubrėžus
koordinacinius 2012–2015 m. nacionalinių studijų politikų tikslus, reko-
menduojama stiprinti aukštojo mokslo prieinamumo didinimo ir aukš-
tojo mokslo baigimo rezultatyvumo didinimo politiką, kuri apima 
priemones, užtikrinančias aukštojo mokslo prieinamumo didinimą

108
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 aukštajame moksle (studijose) neatstovaujamoms socialinėms visuome-

nės grupėms, taip pat rekomenduojama sudaryti sąlygas, leidžiančias
 studentams koncentruotis į mokymąsi, gerinti visą gyvenimą trunkantį
mokymąsi, aukštojo mokslo įstaigų absolventų įsidarbinamumą, užti-
krinti finansinius studijų judumo pagrindus (palaikyti stipendijų ir pa-
skolų mobilumą). Europiniu lygmeniu 2012–2015 m. bandomojo projekto
pagrindu sukurti SAMM savanoriško mokymosi bendradarbiaujant
(angl. voluntary peer learning) sistemą.
Atsakingų už aukštąjį mokslą ministrų komunikatų dėmesio SAMM
analizė atskleidžia:

 kintančią SAMM sampratą (greta studijų prieinamumo

visiems dėmesio centru tampa studijų prieinamumas
aukštajame moksle neatstovaujamoms socialinėms
visuomenės grupėms, skiriamas dėmesys ir mokymosi visą
gyvenimą prieinamumui, studijų judumo prieinamumui,
kokybiško aukštojo mokslo prieinamumui);
 SAMM plėtrą judžiosiose studijose (dėmesio centre –
vizos ir darbo leidimai, studijų judume dalyvaujančiųjų
skaičiaus didinimas), dėmesys studijų judumui siejamas
ir su kiekybiniais rodikliais (rekomenduojamas 20 proc.
studijuojančiųjų dalyvavimo studijų judume siekis);
 savitą dėmesį visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi,
neformaliojo mokymosi rezultatų įskaitymui (mokymasis visą
gyvenimą, neformaliojo mokymosi rezultatų įskaitymas SAMM
aspektu vertinami kaip lankstesnių studijų sekų galimybės);
 atsirandantį dėmesį įsidarbinamumui;
 valstybių sprendimų ir taikomų SAMM priemonių įvairovę,
formuojančią palyginamų duomenų, gerosios praktikos
kaupimo poreikį.

Bolonijos proceso dokumentų analizė atskleidė politinio dėmesio


SAMM kaitą, formuojančią teminį SAMM karkasą (žr. 8 lentelę). 
109
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 8 lentelė. Aukštojo mokslo prieinamumas Bolonijos procese:

atsakingų už aukštąjį mokslą ministrų komunikatų teminis SAMM karkasas 
 atgal

Aukštojo mokslo (studijų) 2001 m. 2003 m. 2005 m. 2007 m. 2009 m.

prieinamumo Prahos Berlyno Bergeno Londono Liuveno
teminis karkasas komunikatas komunikatas komunikatas komunikatas komunikatas
Studijų prieinamumas + + +
visiems  Kokybiško aukštojo mokslo prieinamumas  Kokybiško
(lygios studijų galimybės)  Visą gyvenimą trunkančio mokymosi aukštojo
prieinamumas prieinamumas

Studijų prieinamumo
aspektų jautraus studijų
etapo priemonių išskyrimas
(pvz., studijų rezultatų
įskaitymas, alternatyvūs
patekimo studijuoti keliai,
lankstesnės studijų sekos
ir kt.)
Studijų prieinamumo plėtra
didinant studijų prieina-
mumą neatstovaujamoms
aukštajame moksle sociali-
nėms visuomenės grupėms
 Visą gyvenimą  Tinkamų studijų ir gyvenimo sąlygų Valstybių teikiama  Nebaigusiųjų studijų Mokymosi visą gyvenimą
trunkantis mokymasis studentams, kad jie galėtų be kliūčių, parama apima procentinės dalies mažinimas koncepcija, grindžiama
atsirandančių dėl jų socialinės ekonominės finansinius ir partneryste ir visuomenės
 Studentų įtrauktis  Atitinkamų paslaugų ir
padėties per nustatytą laikotarpį sėkmingai ekonominius atsakomybe
siekiant jų poveikio lankstesnių mokymosi kelių
baigti studijas, užtikrinimas aspektus,
aukštojo mokslo sukūrimas
 Studentų įtrauktis siekiant jų poveikio orientavimo ir
turiniui ir valdymui
aukštojo mokslo turiniui ir valdymui konsultavimo
paslaugų teikimą
 Visą gyvenimą trunkantis mokymasis
 Neformaliojo mokymosi pasiekimų
pripažinimas
+ +

Socialinis studijuojančiųjų + Socialinis studijuojančiųjų judumo matmuo Dėmesys vizoms ir Dėmesys vizoms ir darbo
judumo matmuo (paskolų ir stipendijų mobilumas) darbo leidimams leidimams
Aukštojo mokslo  SAMM įtraukimas į
prieinamumo politika valstybių studijų politikas
(nacionalinių veiksmų
planų ir stebėsenos sistemų
sukūrimas)
 Palyginamų SAMM
duomenų ir rodiklių
kaupimas
Įsidarbinamumas Partnerystė didinant
įsidarbinamumą
1 Prahos komunikatas (2001);   2 Berlyno komunikatas (2003);  3 Bergeno komunikatas (2005);  4 Londono komunikatas (2007);  5 Liuveno komunikatas (2009).
110
Studijų judume dalyvaujan-
čiųjų skaičiaus didinimas
 Išmatuojamų nacionalinių
SAMM tikslų nustatymas
 Palyginamų duomenų ir
rodiklių kaupimas
 Gerosios SAMM praktikos,
įgyvendinant SAMM politiką,
nacionaliniu ir regioniniu
lygmeniu kaupimas
Skatinama veikla
įsidarbinamumo srityje 

 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 Būtina pastebėti, kad Bolonijos proceso komunikatų nuostatos, vadovau-

jantis atvirojo koordinavimo metodo taikymu, yra svarbios derinant stu-
 dijų politikos aukštojo mokslo prieinamumo didinimo posritį, atliepiant
nacionalinę situaciją (poreikius, išteklius ir pan.), tačiau jos neturi privalo-
mojo pobūdžio. Todėl ministrų, atsakingų už aukštąjį mokslą, susitikimų
komunikatų nuostatų analizė vertinant studijų politikos kaitą svarbi tiek,
kiek šios nuostatos siejamos su bendrais EAME valstybių tikslais ir sude-
rintomis veiklomis (pvz., palyginamų SAMM duomenų rinkimu).
Analizuojant Bolonijos darbo grupės (angl. Bologna Follow-up
Group; toliau – BFUG) ir Bolonijos socialinio matmens darbo grupės
(angl. Bologna Process Working Group on Social Dimension; toliau – BFUG
SDWG) dokumentus detalizuojamas ir kategorizuojamas SAMM teminis
karkasas. BFUG SDWG ataskaitų analizė paaiškino tikslinę plačią SAMM
apibrėžtį, kuri argumentuojama tuo, kad griežta, tiksli (siaura) SAMM
apibrėžtis ir detalūs veiksmų planai gali būti sunkiai įgyvendinami arba
neadekvatūs nacionalinių valstybių poreikiams (EHEA, 2007). BFUG
SDWG pastebi, kad SAMM turi būti vertinamas kaip procesas, kurio
tikslas – užtikrinti, kad aukštąjį mokslą studijuojantieji reprezentuotų
(atstovautų) visuomenės įvairovę (angl. diversity of [our] populations),
šis procesas bus skirtingas priklausomai nuo valstybės, įsitraukusiųjų
į procesą; todėl kiekviena valstybė turi sukurti savo SAMM strategiją,
apimančią veiksmų planą, pirmoji tokios strategijos veikla – galimų
aukštajame moksle neatstovaujamų socialinių visuomenės grupių
identifikavimas. BFUG SDWG SAMM svarbą sieja visų pirma su lygių
galimybių principo įgyvendinimu (BFUG9 6d). BFUG SDWG atkreipė
dėmesį į atitinkamų duomenų, svarbių SAMM inventorizuoti, kaupimą.
Pastebima, kad nors įsidarbinamumo galimybės nėra plačiai apibrėžia-
mo SAMM dalis, tačiau BFUG SDWG jas laiko svarbiu veiksniu stoti stu-
dijuoti ir ieškoti kelių į darbo rinką (BFUG9 6d, 16, 17).
BFUG SDWG dokumentų (BFUG9 6d; EHEA, 2007) analizė atskleidė,
kad SAMM pagrindu laikomas lygių galimybių principas, reikalaujan- 
tis diskriminacijos eliminavimo tiek iš aukštojo mokslo politikos, tiek iš

111
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 praktikos (šis tikslas gali būti pasiekiamas formaliai teisės priemonėmis

užtikrinant garantijas, kad aukštasis mokslas būtų prieinamas visiems
 be tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, nepriklausomai nuo
lyties, šeiminės padėties, socialinio ekonominio statuso, etinės, socia-
linės kilmės ir kt.) ir realiai užtikrinantis švietimo lygybę (panaudojant
vadinamąsias pozityviosios diskriminacijos priemones; pozityvioji dis-
kriminacija nelaikoma privilegijų teikimu, pozityviosios diskriminacijos
esmė – specialių teisių, sąlygų nustatymas tam tikrai asmenų grupei,
šių asmenų specialiųjų teisių, jiems suteikiamų sąlygų pagrįstumą le-
mia savita šių asmenų padėtis visuomenėje, jų ypatumai).

EUA požiūris į SAMM

Tiriant Europos universitetų požiūrį į SAMM, analizuotos EUA (Europos
universitetų asociacijos) 1999–2011 m. laikotarpiu parengtos Bolonijos
proceso įgyvendinimo ataskaitos. EUA šiuo laikotarpiu parengtose še-
šiose Bolonijos proceso įgyvendinimo ataskaitose Kryptys (angl. Trends)
apžvelgiami SAMM įgyvendinimo nacionaliniu ir instituciniu lygmeniu
ypatumai bei iššūkiai. Pirmosiose ataskaitose (EUA, 1999, 2001) daugiau-
sia dėmesio skiriama (atvykstančių ir išvykstančių) studentų judumo
prioritetui kaip naujų mokymosi galimybių visiems europiečiams su-
kūrimui (tam siekiama suderinti nacionalines kreditų sistemas, tobu-
linti aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo sistemas ir pan.). Trečiojoje
Bolonijos proceso reformos įgyvendinimo ataskaitoje (EUA, 2003) pa-
brėžiamas aukštųjų mokyklų įsitraukimo ir aktyvaus dalyvavimo disku-
tuojant dėl SAMM sampratos interpretavimo, formuluojant politines bei
strategines SAMM nuostatas (lankstaus aukštojo mokslo prieinamumas,
individualizuotos studijos, atitinkančios nuolat didėjančią studentų
įvairovę, aukštojo mokslo vaidmuo sudarant mokymosi visą gyvenimą
sąlygas ir kt.) aktualumas bei jų įgyvendinimo visuomeninės atsakomy-
bės suvokimas. Šioje ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad mažėjant
valstybiniam aukštojo mokslo finansavimui aukštosios mokyklos neiš- 
vengiamai susiduria su konfliktu tarp solidarumo bei visuomeniškumo

112
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 ir konkurencingumo bei išskirtinės kokybės siekio. Perspėjama, kad

aukštosioms mokykloms, siekiančioms suderinti lygias prieinamumo
 teises visiems, lanksčių mokymosi formų, būdų įvairovę ir aukščiausios
kokybės siekio realizavimą, neišvengiamai teks susidurti su nelengvai
įveikiamais iššūkiais (EUA, 2003). Ataskaitoje konstatuojama, kad teikia-
ma socialinė ir finansinė parama, apimanti stipendijų mobilumą ir pa-
skolas, kokybiškas akademines ir socialines paslaugas, yra priemonės,
padedančios užtikrinti platesnį, didesnį aukštojo mokslo prieinamumą,
didesnį studentų judumą ir geresnius absolventų baigimo rodiklius. Pas-
tebima, kad lig šiol parama ir paslaugos studentams nebuvo tarp politi-
nių prioritetų, nors paramos ir paslaugų sistemos svarba pereinant prie į
studentą orientuotos studijų sistemos yra esminė. Aukštosios mokyklos
privalo užtikrinti, kad studentai gautų paramą, kurios jiems reikia (EUA,
2003). Ketvirtojoje ataskaitoje (EUA, 2005) tiesioginio dėmesio aukštojo
mokslo prieinamumui nebuvo skiriama, tačiau su šia strategine nuosta-
ta sietinas dėmesys baigusiųjų pirmąją studijų pakopą įsidarbinamumui.
Penktojoje ataskaitoje (EUA, 2007) pateikiama duomenų, kad didžioji
dauguma aukštųjų mokyklų (97 proc.) palaiko priėmimo didinimą so-
cialiai jautrių / pažeidžiamų grupių atstovams, tačiau tik 17 proc. jų tiki,
kad socialiai jautrių grupių atstovai ateityje turės geresnes aukštojo
mokslo prieinamumo galimybes, o 69 proc. mano, kad galimybės pa-
gerės nežymiai arba liks tokios pačios. Šioje ataskaitoje nurodoma, kad
priėmimo didinimas socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms
nėra pagrindinis aukštųjų mokyklų tikslas. Dauguma institucijų siekia
pritraukti geriausių studentų, užuot sąmoningai rūpinusios didinti aukš-
tojo mokslo prieinamumą socialiai jautrioms grupėms, kadangi finansa-
vimas vis daugiau priklauso nuo gebėjimo pademonstruoti „akademinę
kokybę“ (EUA, 2007). Taip pat 50 proc. tyrime dalyvavusių institucijų
mano, kad socialinio matmens įgyvendinimo požiūriu jos jau daro pa-
kankamai, o kai kuriose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, daugiau nei 20 proc.
institucijų mano, kad tai ne institucijų atsakomybė (EUA, 2007). Šioje 
ataskaitoje teigiama, kad prieinamumo didinimo įgyvendinimas tik iš

113
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 dalies priklauso nuo institucijų, daugiausia tai priklauso nuo vyriausy-

bių politikos, pradinio bei vidurinio mokymo sistemos (EUA, 2007). Nu-
 rodoma, kad nors dauguma institucijų gana sparčiai vysto akademinių
ir socialinių paslaugų bei paramos spektrą, tačiau dažniausiai visa tai
daroma nepakankamai atsižvelgiant į nuolat didėjančią ne tik poreikių,
bet ir pačių studijuojančiųjų įvairovę, pažymima, kad išskirtinė svarba
turi būti teikiama orientavimo ir konsultavimo (angl. guidance and cou-
selling) paslaugoms, taip pat būtina vykdyti reguliarų šių paslaugų tei-
kimo kokybės vertinimą (EUA, 2007). Šeštojoje ataskaitoje (EUA, 2010)
pateikiama duomenų, patvirtinančių, kad vis daugėja aukštųjų moky-
klų, kurių institucijų politika atliepia savo ruožtu didėjančią visuomenės
ir jos poreikių įvairovę: beveik 80 proc. tyrime dalyvavusių institucijų
turi specialias neįgaliųjų, 69 proc. – socialiai jautrių, 60 proc. – ištęstinių
studijų, 30 proc. – neatitinkančių reikiamų formaliųjų kvalifikacinių rei-
kalavimų (neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų pripažinimas),
25 proc. – etninių mažumų ir imigrantų studentų integracijos strategijas.
Tačiau ataskaitoje taip pat konstatuojama, kad nors mokymasis visą gy-
venimą ir prieinamumo didinimas socialinių grupių įvairovės požiūriu
yra ryškūs Europos aukštojo mokslo politikos prioritetai, netradicinių
studentų dalis bendrajame studijuojančiųjų skaičiuje vis dar neleidžia
teigti, kad Bolonijos reforma turėjo poveikį studijuojančiųjų skaičiaus
padidėjimui aukštajame moksle socialinių grupių įvairovės atstovavimo
požiūriu (EUA, 2010). Pagrindinės priežastys – SAMM aukštajame moksle
įgyvendinimas susijęs ne tiek su instituciniu, kiek su bendru socialiniu
ekonominiu šalies kontekstu ir nacionalinės politikos ar strategijos dėl
aukštojo mokslo prieinamumo didinimo ir mokymosi visą gyvenimą
įgyvendinimu (EUA, 2010). Antras atskaitoje išskiriamas veiksnys, turintis
poveikį aukštojo mokslo prieinamumo plėtojimui, – priėmimo studijuo-
ti į aukštojo mokslo struktūras sistema: centralizuotose nacionalinėse
priėmimo sistemose aukštosios mokyklos negali pasirinkti savo stu-
dentų, nors formaliai centralizuotos priėmimo sistemos masinio ir uni- 
versalaus aukštojo mokslo sistemose yra skirtos lygioms galimybėms

114
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 užtikrinti (EUA, 2010). Tačiau, kita vertus, tokiu atveju aukštosios moky-
klos turi mažai galimybių didinti studijuojančiųjų įvairovę ir praranda
 galimybę pačioje studijų pradžioje identifikuoti studentus, kuriems
galėtų prireikti tikslingos akademinės bei socialinės paramos. Ataskai-
toje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad aukštosios mokyklos privalo
užtikrinti, kad studentai gautų paramą, kurios jiems reikia. Šių paslaugų
teikimu turi rūpintis ne tik institucijos, bet ir nacionalinės vyriausybės –
norint kokybiškai užtikrinti šias paslaugas, būtina turėti profesionalių
darbuotojų ir pakankamų finansinių išteklių (EUA, 2010).
EUA Bolonijos proceso įgyvendinimo ataskaitų analizė parodė ak-
tualias EAME SAMM politikos teminio karkaso plėtotės kryptis:

 nacionalinių vyriausybių, aukštųjų mokyklų, studentų

organizacijų glaudaus bendradarbiavimo ir išorės dalininkų,
tarp jų ir potencialių studentų, informavimo aktualumą;
 sistemiško centralizuoto konkrečių duomenų rinkimo ir
kaupimo, stebėsenos nacionaliniu ir instituciniu lygmeniu
būtinumą;
 suderinamumo tarp nacionalinės, institucijų strategijos,
įgyvendinimo priemonių bei išteklių užtikrinimą;
 studentų paramos ir paslaugų sistemos, atliepiančios
įvairių studijuojančiųjų grupių poreikių įvairovę, kūrimo ir
tobulinimo būtinumą.

ESU požiūris į SAMM

Tiriant aktualias EAME socialinio aukštojo mokslo politikos teminio kar-
kaso plėtotės kryptis kitų suinteresuotų studentų požiūriu, analizuoti
ESU (Europos studentų asociacijos) programiniai dokumentai, ataskaitos.
Analizė atskleidė, kad šiuose dokumentuose pabrėžiama socialinio eko-
nominio veiksnio, kuris ryškinamas per studijų prieinamumą, ekonomi-
nės ir socialinės paramos teikimą studijuojantiesiems, svarba aukštajame 
moksle; ryškėja aktualios šio teminio karkaso kategorijos (9 lentelė).

115
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 9 lentelė. Teminis SAMM karkasas ESU programiniuose dokumentuose



atgal
Aukštojo mokslo (studijų) prieinamumo
teminis karkasas Kategorijos 1999 1 2003 2 2005 3 2006 4 2007 5 2008 6 2009 7 2012 8
Studijų prieinamumas nepriklausomai Diskriminacija dėl neįgalumo + + + + + +
nuo politinių įsitikinimų, tautybės,
Diskriminacija dėl seksualinės orientacijos + + + + +
religijos, etniškumo, kultūros, lyties,
seksualinės orientacijos, socialinės Diskriminacija dėl priklausymo etninei grupei, + + + + + +
padėties, neįgalumo (lygios studijų dėl priklausymo tam tikrai kultūrai (migrantų vaikai)
galimybės)
Moterų diskriminavimas (lyčių stereotipai) + + + + + + +
Studijų prieinamumo trukdžiai Ekonominis statusas, finansinė situacija + + + + +
(studijų prieinamumo didinimas)
Fiziniai barjerai (nepakankamos studijų sąlygos neįgaliesiems, + +
aukštojo mokslo nebuvimas regione)

Mokestis už studijas + + + + + + +
Kontekstas: šeimos nuostatos + + +
Stojamieji egzaminai, kiti reikalavimai stojant + + + +
į aukštąjį mokslą (priėmimo taisyklės)
Informacijos pateikimas + + +
Galimybė, nutraukus studijas, į jas grįžti + +
(darbo derinimas su studijomis)
Studentai su šeimomis + + +
(priskiriami specialiųjų poreikių turinčiai grupei)
Dirbantys studentai + + +
Vyresnio amžiaus studentai (virš 35 metų) + +
Nepakankamas studijų lankstumas (įvairios studijų formos) + + +
Apribojimų studijuoti mažinimas dėl gyvenamosios vietos
(viza, leidimai gyventi)
Apribojimų mažinimas (darbas studijų metu) + + + + +

1 1999 Policy Paper „Extended Access to Qualified Higher Education“ (ESU, 1999a); 1999 Policy 4 2006 Policy Paper „A Social Dimension to Higher Education“ (ESU, 2006a); 2006 Policy Paper „The
Paper „Student Welfare into the New Millennium“ (ESU, 1999b). Students‘ Opinion on the Lisbon Strategy of the European Union“ (ESU, 2006b).
2 2003 Policy Paper „Equal Opportunities in Higher Education“ (ESU, 2003b); Policy Paper „New
Approaches to Student Wellbeing“(ESU, 2003c); Bologna with Student Eyes 2003 (ESU, 2003a).
5
6
Bologna with Student Eyes 2007 (ESU, 2007).
2008 Policy Paper „Gender Equality in Higher Education“ (ESU, 2008). 
3 Bologna with Student Eyes 2005 (ESU, 2005). 7
8
2009 Policy Paper „Equal Opportunities“ (ESU, 2009b); Bologna with Student Eyes 2009 (ESU, 2009a).
Bologna with Student Eyes 2012 (ESU, 2012).

116
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 Būtina pastebėti, kad tik dalis šiuose dokumentuose aukštojo mokslo

(studijų) prieinamumą ribojančių veiksnių turi realų pagrindą: remiantis
 ESCBI (angl. Enhancing the Student Contribution to Bologna Implemen-
tation) atlikti studentų atstovybių nuomonių tyrimai (ESU, 2003a, 2005,
2007, 2009a, 2012) išryškina politinių dokumentų ir realybės neadekva-
tumą: politiniuose dokumentuose konstatuojamos diskriminacijos ga-
limybės praktikoje realiai galimos tik dėl nežinojimo ar nesupratimo
(realiai studijų prieinamumas diskriminavimo kokiu nors aspektu nėra
nulemtas). Analizuojant dokumentus ir studentų atstovybių nuostatas,
matyti SAMM teminio karkaso kaita – keičiantis ekonominei situacijai,
keičiasi ir studijų prieinamumo trukdžiai: ilgainiui tokius trukdžius, kaip
informacijos trūkumas, galimybė atnaujinti studijas, stojamųjų egza-
minų ir kitų priėmimo taisyklių reikalavimų keliami trukdžiai, pakeitė
ekonominės srities svertai, tokie kaip studijų lankstumas, studentų su
šeimomis įsitraukimo į studijas trukdžiai, vyresnio amžiaus ir dirbančių
studentų įsitraukimas į studijas ir pan. Pastebėtina ir tai, kad visu tiria-
muoju laikotarpiu (1999–2012) pastebimi trys aktualūs studijų prieina-
mumą mažinantys veiksniai: mokestis už studijas, studentų galimybė
dirbti studijų metu ir vyraujantys stereotipai aukštajame moksle.
ESU dokumentuose pastebima, kad studijų socialinė ekonomi-
nė aplinka nulemta ir šalių nacionalinių vyriausybių aukštojo mokslo
politikos. Vienu iš esminių trukdžių, mažinančių studijų prieinamumą,
laikomas mokestis už studijas. Todėl esminiai veiksniai, siejami su stu-
dijų prieinamumu ir studentų gyvenimo kokybe, yra ekonominiai: sti-
pendijos, paskolos, subsidijos. Dokumentuose retai kada kalbama apie
stipendijas, tačiau studentų apklausose dominuoja atsakymai, jog naci-
onalinių vyriausybių skiriamos stipendijos nėra pakankamos, jos nepa-
dengia studijų išlaidų. Analizuojant ekonominių veiksnių, išvardijamų
dokumentuose ir studentų nuomonių tyrimuose, kaitą, matyti tam ti-
krų tendencijų: studijų paskolos pastaruoju metu nėra aktualios, tačiau
ryškinama svarba subsidijų, skiriamų vaikus auginantiems studentams. 
Analizuojant studentų nuomonę apie socialines paslaugas, lemiančias

117
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 studentų gyvenimo kokybę, matyti nekintantis dėmesys ir nepasiten-

kinimas apgyvendinimo, sveikatos priežiūros, maitinimo, viešojo trans-
 porto sąlygomis, sudarytomis studentams.

1.4.2. Europos Sąjungos ir EAME SAMM

(aukštojo mokslo prieinamumo) strateginių nuostatų
įgyvendinimo priemonės (patirtis)

2009 m. BFUG ataskaitoje apibendrinta BFUD SDWG inicijuota valsty-

bių politikų ir situacijų SAMM srityje informacija. Nors buvo pastebėta,
kad šioje srityje egzistuoja didelė įvairovė, informacijos nepakankamu-
mas, valstybių pateikta informacija prieštarauja Eurostat ir Eurostudent
duomenims, atkreiptas dėmesys į valstybių SAMM politikų konteksto
skirtingumą, buvo pripažinta, kad tai neleido įvertinti nacionalinių
valstybių naudojamų politinių priemonių efektyvumo ir tinkamumo,
valstybių pateikti duomenys leido išskirti kai kurias bendras aukštojo
mokslo prieinamumo strateginių nuostatų įgyvendinimo tendencijas
(Rauhvargers et al., 2009):

 daugumoje šalių studijų kaina (viso studijų proceso išlaidos)

laikoma svarbiu aukštojo mokslo prieinamumą ribojančiu
veiksniu, tokiu veiksniu laikomas ir studentiškojo gyvenamojo
būsto trūkumas, vidurinio mokslo ypatumų poveikis, soci-
alinės ekonominės kilmės poveikis aukštojo mokslo studijų
pasirinkimui;
 kai kuriose valstybėse pastebėtas imigrantų ir tautinių
mažumų neatstovimas aukštajame moksle, o kaip priežastis
valstybės nurodo tiek finansinių išteklių nepakankamumą,
tiek socialinės ir kultūrinės integracijos trūkumą bei nekoky-
bišką vidurinį išsilavinimą;


118
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

  pateikta informacija apie neįgaliuosius studentus atskleidžia

aukštojo mokslo prieinamumą šiai grupei ribojančių veiksnių
 įvairovę (tai ir gyvenimo, studijų sąlygų pritaikymas, informa-
cijos apie galimybių studijuoti trūkumas);
 išskirta netradicinių studentų kategorija (jai priskirti suaugę
studentai, kurie dėl įvairių priežasčių buvo palikę aukštojo
mokslo studijas, ir studentai, įgiję kvalifikacijas užsienyje arba
turintys profesines kvalifikacijas); nutraukusiems studijas ar
turintiems profesinį išsilavinimą aukštojo mokslo prieina-
mumą ribojančiais veiksniais laikomi nelankstūs studijų būdai
(šiems studentams sunku derinti studijų ir darbo laiką, jiems
sudėtinga baigti studijas per tam skirtą laiką ir kt.), šiems
studentams reikalingi netradiciniai patekimo studijuoti keliai,
ankstesnių mokymo(si) rezultatų (taip pat ir savaiminiu ar ne-
formaliuoju būdu įgytų rezultatų) įskaitymas, aukštojo mokslo
prieinamumo plėtros priemone laikomas visą gyvenimą
trunkantis mokymasis, studentams, kvalifikacijas įgijusiems
užsienyje, aukštojo mokslo prieinamumą ribojančiais veiks-
niais laikomi nepakankamas kalbos žinojimas, kultūrinės
integracijos trikdžiai;
 studijų paslaugų teikimo srityje išskirta konsultavimo pas-
laugų visuose studijų proceso etapuose svarba, pabrėžta
akademinių paslaugų, užtikrinančių aukštojo mokslo studijų
rezultatyvumą, svarba;
 aukštojo mokslo prieinamumo politikoje išskirta valstybės
veikla į aukštojo mokslo institucijas pritraukiant aukštajame
moksle neatstovaujamų socialinių visuomenės grupių stu-
dentų, reikia šio proceso teisinio reguliavimo ir stebėsenos;
 finansinės paramos aspektas suvokiamas kaip aukštojo
mokslo prieinamumo stimulas, susijęs su papildomu finansa-
vimu, skirtu papildomoms išlaidoms, susijusioms su aukštųjų


119
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 mokyklų turėtomis išlaidomis, ir užtikrinantis, plečiantis aukš-

tojo mokslo prieinamumą (kuriant atitinkamą infrastruktūrą,
 įgyvendinant specialius projektus) aukštajame moksle per
mažai atstovaujamoms socialinėms visuomenės grupėms.

2009–2012 m. BFUG SDWG ataskaitoje pastebėta, jog valstybių pateikta

SAMM informacija atskleidė, kad naudojamas platus spektras priemo-
nių, taikomų nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu įvairiuose aukštojo
mokslo sektoriuose aukštojo mokslo prieinamumui plėsti; konstatuota,
kad SAMM – viena iš Bolonijos proceso politikos sričių, kurioje strategi-
niai tikslai nebuvo pagrįsti reguliuojančiomis schemomis (angl. frame-
work), SAMM nepanaudotas EAME politikos pokyčiams (Report, 2012).
BFUG SDWG, ištyręs valstybėse taikomas SAMM priemonės nurodo,
kad taikomos tokios priemonės (EHEA, 2007, 16, 17):

 priemonės, užtikrinančios lygias galimybes įstoti, studijuoti

ir baigti studijas:
 teisės aktai, įtvirtinantys nediskriminavimą aukštajame
moksle,
 paprastos, teisingos ir skaidrios priėmimo taisyklės;
 priemonės, užtikrinančios aukštojo mokslo prieinamumo ir
dalyvavimo aukštajame moksle plėtrą:
 nacionaliniu lygmeniu apibrėžtos aukštajame moksle
neatstovaujamoms socialinėms visuomenės grupėms
parengtos programos (angl. out reach programs),
 lankstus patekimas studijuoti (angl. flexible delivery of
higher education),
 lanksčios studijų sekos aukštojo mokslo sistemoje ir už
jos ribų (angl. flexible learning paths into and with in higher
education),


120
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

  skaidrios kvalifikacijos ir ankstesnio mokymosi

pripažinimas,
  paskatos steigti aukštojo mokslo institucijas, siekiant
užtikrinti aukštojo mokslo prieinamumą ir dalyvavimą
(angl. incentives for higher education institutions to take
action to widen access and participation);
 studijų aplinka, užtikrinanti studijų kokybę:
a) akademinių paslaugų teikimas:
 akademinis, karjeros konsultavimas, kuravimas ir
gebėjimų studijuoti ugdymas (angl. tutoring),
 studijų tęstinumą užtikrinančios priemonės (arba
išlaikančios studijose priemonės, angl. retentionmeasures),
pvz., galimybė keisti studijų programas, studijų planus,
akademinės pažangos stebėsena ir t. t.,
 studijų aplinka ir studijų priemonės (gerai
funkcionuojančios bibliotekos, mokymosi patalpos
(auditorijos ir seminarų kabinetai), interneto prieiga,
prieiga prie mokslinių duomenų bazių ir kt.);
b) socialinių paslaugų teikimas:
 konsultavimas,
 tikslinė parama specialiųjų poreikių turintiems
studentams ir studentams, auginantiems vaikus,
 prideramos būsto sąlygos visiems studentams,
 sveikatos apsaugos paslaugų teikimas,
 transporto, maitinimo (studentų valgyklų) ir kt. paslaugos;
 studentų dalyvavimas aukštojo mokslo organizavime ir
valdyme:
 teisinės ir kitos priemonės, užtikrinančios studentų
dalyvavimą aukštojo mokslo valdyme,


121
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

  studentų organizacijų egzistavimą ir veiklumą

užtikrinančios nuostatos,
  studentų dalyvavimas vertinant studijų programų
dalykus (kursus), studijų programas, institucijas, taip pat ir
veiksmų planus, tęstines priemones;
 finansiniai ištekliai studijoms pradėti ir baigti:
 finansinės ir teisinės studentų konsultacijos,
 tinkama ir sukoordinuota skaidri nacionalinė finansinės
paramos sistema,
 tikslinė socialiai jautrių visuomenės grupių, apibrėžiamų
valstybės, parama,
 paramos priemonės studentams, auginantiems vaikus.

BFUG SDWG atliktų tyrimų analizė parodė valstybių naudojamų pozi-

tyvios diskriminacijos priemonių įvairovę, užtikrinančią tiek aukštojo
mokslo prieinamumo didinimą, tiek aukštojo mokslo prieinamumo
plėtrą, šias priemones galima suskirstyti į kelias grupes – patekimą
studijuoti didinančias ir plečiančias priemones, studijų prieinamumą
didinančias studijų aplinkos priemones ir studijų rezultatų užtikrinimo
ir panaudojimo priemones. Nepamirštamas ir dėmesys studentų ju-
dumo socialiniam matmeniui. Pastebima, kad naujos besimokančiųjų
kategorijos reikalauja naujo požiūrio į priėmimą studijuoti, studijų re-
alizavimą (savitų akademinių paslaugų, savitų studijų programų ir kt.),
todėl itin svarbūs tampa orientavimas ir konsultavimas (prieš prade-
dant studijuoti aukštojoje mokykloje ir studijų laikotarpiu), lanksti pri-
ėmimo studijuoti politika ir specializuotas mokymas (specialios studijų
programos, kursai ir kt.).
Analizuojant Bolonijos proceso pažangos ataskaitoje The European
Higher Education Area in 2012: Bologna Process Implementation Report
(2012) pateiktus duomenis apie Europos Sąjungos valstybių švietimo po-
litikų dėmesį socialinei ekonominei aplinkai, pastebima, kad tik keturios 
EAME šalys – Andora, Islandija, Latvija ir Slovakija – savo nacionalinėje 
122
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 aukštojo mokslo politikoje nesiekia įgyvendinti SAMM tikslų. Didžio-

ji dalis šalių derina bendrąją visuotinio aukštojo mokslo prieinamumo
 didinimo politiką su tikslinėmis priemonėmis, skirtomis nepakankamai
aukštajame moksle atstovaujamoms visuomenės socialinėms grupėms.
Trylika šalių laikosi bendrosios visuotino prieinamumo didinimo politikos.
Šalys, įgyvendinančios bendrąją visuotinio prieinamumo didinimo poli-
tiką, taip pat vykdo ir tam tikrus struktūrinius aukštojo mokslo sistemos
pokyčius, skirtus aukštojo mokslo prieinamumui didinti. Tai – trumpes-
nės trukmės naujos studijų programos (Kipras, Liuksemburgas), profe-
sinės pakraipos studijų programos (Prancūzija), specializuotų aukštųjų
mokyklų kūrimas (Lenkija), lanksčių mokymosi formų ir būdų taikymas
(Italija), neformaliojo mokymosi rezultatų pripažinimas (Prancūzija, Vo-
kietija, Italija, Švedija). Be to, kai kuriose šių šalių taip pat kuriamos įvai-
rios prieinamumą didinančios priemonės ir kitose švietimo sistemos
grandyse. Tai – orientavimo ir konsultavimo paslaugos baigiamųjų klasių
moksleiviams Čekijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, parengiamieji kur-
sai besirengiantiems stoti į aukštąsias mokyklas Čekijoje ir pan. Minėtoje
ataskaitoje nurodoma, kad iš 47 nacionalinių aukštojo mokslo sistemų
22-ose šalyse (daugiausia Vakarų Europos) jau sukurti alternatyvūs pate-
kimo į aukštojo mokslo sistemą keliai, dažniausiai tai – neformaliojo arba
savaiminio mokymosi būdu įgytų žinių ir gebėjimų pripažinimas, taip pat
trumpos profesinės ar kitos netradicinės ir pan. programos, sudarančios
galimybę neturintiems vidurinio mokymo baigimo pažymėjimo įgyti
adekvačią kvalifikaciją, suteikiančią teisę stoti į aukštąją mokyklą. Penkios
Europos Sąjungos šalys: Gruzija, Airija, Moldova, Šveicarija ir Ukraina, tai-
ko specifines priemones nepakankamai atstovaujamų socialinių grupių
prieinamumui didinti. BFUG atskaitoje minima, kad beveik pusėje EAME
šalių įgyvendinamos specialios aukštojo mokslo prieinamumo didinimo
neįgaliems studentams politikos, siekiant pritaikyti studijų aplinką pagal
jų poreikius, kad neįgalūs studentai turėtų lygias galimybes integruo-
tis į aukštojo mokslo sistemą taip pat kaip ir kiti studentai. Dvidešimt 
EAME šalių įgyvendina specialias priemones nepalankioje socialinėje

123
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 ekonominėje situacijoje esantiems studentams, tarp kurių daugiausia

mažas pajamas gaunančių šeimų, žemo išsilavinimo tėvų vaikai ar naš-
 laičiai. Kai kuriose šalyse (pvz., Škotijoje) šiems studentams teikiamos
specialios orientavimo ir konsultavimo paslaugos, parengiamieji kursai ir
pan. SAMM sėkmingai įgyvendinti svarbūs kriterijai, kuriais naudojamasi
nustatant, kurie studentai turi mokėti už studijas ir kuriems studentams
skiriama finansinė parama. Pastebima, kad egzistuojanti šio mokesčio
įvairovė priklauso nuo valstybių konteksto, t. y. kiekviena valstybė nu-
stato, kurie studentai ir kiek turi mokėti. Vienose šalyse tokio sprendimo
pagrindu yra finansinio pobūdžio kriterijai (ekonominė studijuojančiųjų
padėtis), kitose – tai priklauso nuo studentų akademinių pasiekimų ir (ar)
studijų formos (nuolatinės, ištęstinės studijos). Dauguma šalių derina ir
taiko keletą kriterijų. Studijų mokesčio klausimas neatsiejamas nuo stu-
dentų finansinės paramos ir pajamų klausimo. Pagrindinės finansinės pa-
ramos studentams formos – stipendijos, paskolos ir mokesčių lengvatos.
Vienų ar kitų formų vyravimas susijęs su valstybių ekonominiais, kultū-
riniais ar kitais skirtumais. Trylikoje nacionalinių EAME aukštojo mokslo
sistemų pagrindinis studentų paramos šaltinis – stipendijos. Paskolos
dažniausiai sudaro nedidelę paramos dalį (išskyrus Airiją, kur ši paramos
forma išskirtinai vyrauja). Dažniausiai paskolos derinamos su stipendi-
jomis, tokia situacija yra 14 nacionalinių EAME aukštojo mokslo sistemų.
Taip pat daugelyje šalių svarbi paramos forma – mokesčių lengvatos stu-
dijuojančiųjų tėvams. Septyniose šalyse mokesčių lengvatos derinamos
kartu su stipendijomis, o devyniose – su stipendijomis ir su paskolomis.
Paskolos yra prieinamos visiems studentams devyniose EAME nacio-
nalinėse aukštojo mokslo sistemose (Danijoje, Suomijoje, Prancūzijoje,
Vokietijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Švedi-
joje). Tik dviejose šalyse – Belgijoje (tiksliau – Belgijos prancūziškojoje
dalyje) ir Lenkijoje – paskolos suteikiamos pagal studijuojančiųjų porei-
kius. Bulgarijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Islandijoje paskolos
suteikiamos tik tam tikras studijų programas studijuojantiems studen- 
tams; Ispanijoje – tik magistrantūros pakopos studentams, o Jungtinėje

124
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 Karalystėje – tik pirmosios pakopos studentams. Estijoje ir Slovakijoje

tik nuolatinių studijų studentai gali gauti paskolas. Mokesčių lengvatos
 studijuojančiųjų tėvams yra taikomos septyniose EAME šalyse – Estijoje,
Airijoje, Italijoje, Latvijoje, Lichtenšteine, Lietuvoje ir Nyderlanduose. Aus-
trijoje, Belgijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Lenkijoje,
Slovėnijoje, be mokesčių lengvatų, studentų tėvai dar gauna ir tam ti-
kras finansines išmokas. Paslaugos studentams yra integrali SAMM dalis.
Paslaugos gali padėti potencialiam studentui sėkmingai įstoti į aukštąją
mokyklą, padėti sėkmingai studijuoti ir sėkmingai integruotis į darbo
rinką baigus studijas. Tiek akademinės paslaugos, tiek karjeros konsulta-
vimo paslaugos yra prieinamos studentams daugumoje EAME šalių. Tik
Andoroje, Kroatijoje, Juodkalnijoje ir Ukrainoje aukštosios mokyklos šių
paslaugų neteikia, o Bulgarijoje ir Gruzijoje teikiamos tik karjeros konsul-
tavimo paslaugos. Du trečdaliai EAME šalių patvirtina, kad jų aukštosios
mokyklos teikia psichologinio konsultavimo paslaugas. Taip pat beveik
pusėje EAME šalių studentams teikiamos sveikatos priežiūros, apgyven-
dinimo, sporto, kitos socialinės ir kultūrinės veiklos paslaugos. Keliose
nacionalinėse EAME aukštojo mokslo sistemose (Belgijos olandiškojoje
dalyje, Bosnijoje ir Hercogovinoje, Čekijoje, Kroatijoje, Danijoje, Islandijo-
je, Airijoje ir Slovėnijoje) teikiamos specifinės paslaugos specialiųjų po-
reikių turintiems studentams, ypač neįgaliesiems. Teikiant šias paslaugas,
siekiama patenkinti specialiuosius neįgalių studentų poreikius, kad pas-
tarieji galėtų taip pat sėkmingai studijuoti kaip ir kiti studentai. Keletas
šalių, tarp jų Juodkalnija ir Jungtinė Karalystė (Škotija), teikia akademines
ir karjeros orientavimo, konsultavimo paslaugas potencialiems studen-
tams, vidurinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleiviams.
2010 m. gegužės 11 d. Tarybos išvadoje dėl švietimo ir mokymo so-
cialinio aspekto (EST, 2010a) pastebima, kad „nors kiekvienoje valsty-
bėje narėje padėtis yra skirtinga, bendradarbiavimas Europos mastu
gali padėti nustatyti, kokiais būdais reikėtų skatinti socialinę aprėptį ir
lygiateisiškumą <…>“. 

125
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 Apibendrinamosios pastabos

 1. SAMM teminiam karkasui Europos Sąjungos, EAME lygmeniu

daro įtaką dvi kategorijos, kurios politinėje darbotvarkėje
suvokiamos kaip du aukštojo mokslo prieinamumo aspektai:
 lygių aukštojo mokslo prieinamumo teisių užtikrinimas
(vienodas aukštojo mokslo prieinamumas visiems asme-
nims, siekiantiems aukštojo mokslo) (lygiateisiškumas),
 aukštojo mokslo prieinamumo didinimas (aukštojo
mokslo prieinamumo neatstovaujamoms aukštajame
moksle socialinėms visuomenės grupėms užtikrinimas);
didinant aukštojo mokslo prieinamumą, akcentuojamas
dėmesio ir paramos poreikis socialiai jautrioms grupėms,
pastebima EAME palaikoma nuostata, kad, plečiant aukš-
tajame moksle neatstovaujamų visuomenės socialinių
grupių dalyvavimą, jų apibrėžtis (apibrėžties kriterijai),
grupių išskyrimas ir joms teikiama parama priklauso nuo
atskirų valstybių ypatumų (situacijos, poreikių ir galimy-
bių) (socialinė aprėptis).

Šis pastebėjimas atkreipia dėmesį, kad politiniu lygmeniu skiriamos

dvi su aukštojo mokslo (studijų) socialine ekonomine aplinka susiju-
sios problemos (jos gali būti suvokiamos kaip du vienos – aukštojo
mokslo prieinamumo – problemos aspektai), kurioms reikia politinio
sprendimo ir kurios išreiškiamos politinėmis strateginėmis nuostato-
mis: lygių aukštojo mokslo prieinamumo teisių užtikrinimas ir sociali-
nių visuomenės grupių atstovavimo aukštajame moksle užtikrinimas.
Būtina pastebėti, kad su šiomis strateginėmis nuostatomis siejamais
lyginamaisiais standartais siekiama bendro aukštąjį mokslą baigusių
studentų skaičiaus didėjimo.

2. Europos Sąjungos politiniuose dokumentuose aukštojo

mokslo prieinamumas suvokiamas kaip aukštojo mokslo

(studijų) prieinamumo užtikrinimas visame aukštojo mokslo 
126
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 (studijų) procese – patenkant studijuoti (stojant į aukštąją

mokyklą), studijuojant ir studijas baigiant laiku. Nors į studijų
 prieinamumo, siejamo su SAMM, apibrėžties apimtį nepa-
tenka įsidarbinamumo tematika, įsidarbinamumas tampa
aktualiu SAMM aspektu; įsidarbinamumo sąsajos su SAMM
grindžiamos studijų baigimo, aukštojo mokslo rezultatų pri-
taikymo prieinamumu, sklandžiu perėjimu iš studijų į darbo
rinką. Tai pat atkreipiamas dėmesys, kad patekimas studijuoti
susiejamas su kitų lygių švietimo (vidurinio išsilavinimo) pri-
einamumu ir kokybe. Aukštojo mokslo (studijų) prieinamumo
principas plečiamas, nes taikomas ir visą gyvenimą trunkan-
čiam mokymuisi.

3. SAMM plėtote siekiant aukštojo mokslo (studijų) prieina-

mumo, eliminuojami (pašalinami arba mažinamas jų poveikis)
socialinės ekonominės aplinkos trukdžiai, ribojantys patekimą
studijuoti, studijavimą ir aukštojo mokslo baigimą laiku (taip
pat ir sklandų perėjimą iš studijų į darbo rinką). Skiriamos
įvairios aukštojo mokslo lygių teisių užtikrinimo ir aukštojo
mokslo prieinamumo didinimo priemonės: tiek priėmimo
taisyklės, užtikrinančios visiems vienodas teises patekti
studijuoti, tiek palankios studijų aplinkos formavimas, tiek
socialinių ekonominių trukdžių studijuoti šalinimas (finan-
sinė, socialinė parama, akademinės paslaugos). Atkreipiamas
dėmesys, kad studijų kaina (viso studijų proceso išlaidos)
laikoma svarbiu aukštojo mokslo prieinamumą ribojančiu
veiksniu. Aukštojo mokslo prieinamumo didinimas siejamas
su vadinamosiomis pozityviosios diskriminacijos priemo-
nėmis – aukštojo mokslo prieinamumo aukštajame moksle
neatstovaujamoms ar nepakankamai atstovaujamos visuo-
menės socialinėms grupėms didinimas siejamas su savitų
prieinamumą šioms grupėms ribojančių veiksnių elimina-

vimu (pvz., neįgaliems asmenims svarbu pritaikyti tinkamą 
127
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 studijų aplinką ir pan.). Šiame kontekste vis daugiau dėmesio

skiriama netradiciniams studentams (čia studijų prieinamumą
 ribojančiais veiksniais laikomi nelankstūs patekimo studi-
juoti būdai, nelanksčios studijų sekos ir pan.). Netradicinių
studentų (suaugusiųjų ir kt.) pritraukimas studijuoti, studijų
prieinamumo šiai studentų grupei didinimas siejamas su
visą gyvenimą trunkančio mokymosi plėtote, visą gyvenimą
trunkančio mokymosi prieinamumo didinimu.

4. EAME valstybių SAMM aukštojo mokslo politikos

įgyvendinimo priemonių analizė atskleidė, kad EAME dar
nėra užtikrintas aukštojo mokslo prieinamumas. Valstybėse
taikomos jų nacionalinius poreikius ir galimybes atitinkančios
aukštojo mokslo prieinamumui užtikrinti ir didinti poveikio
priemonės gali būti skirstomos taip:
 priemonės, užtikrinančios lygias galimybes įstoti, studi-
juoti ir baigti studijas (čia vyrauja teisinės, administracinės
priemonės, užtikrinančios nediskriminavimą stojimo,
studijavimo ir studijų baigimo metu, didžiausias dėmesys
skiriamas nediskriminavimui stojimo etape);
 priemonės, užtikrinančios aukštojo mokslo prieinamumo
didinimą (šios priemonės siejamos tiek su socialiai jautrių
grupių atstovų studijų prieinamumo didinimu, tiek su
prieinamumo didinimu aukštajame moksle neatstovau-
jamoms ar nepakankamai atstovaujamos visuomenės
socialinėms grupėms); iš šių priemonių išskiriamos
studijų aplinkos, užtikrinančios studijų prieinamumą,
kūrimas (akademinės paslaugos, pakankamų mokymosi
išteklių užtikrinimas, mokymosi infrastruktūra ir kt.; gali
būti orientuota tiek į visus studentus, tiek į turinčius
specialiųjų poreikių, pvz., netradicinius studentus) ir 
socialinių paslaugų teikimas (orientuota tiek į visus, tiek

128
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 į turinčius specialiųjų poreikių studentus); šioms priemo-

nėms priskiriami ir studijų prieinamumą užtikrinantys
 finansiniai ištekliai – siekiama, kad išteklių pakaktų studi-
joms pradėti ir baigti (taip pat gali būti orientuota tiek į
visus studentus, pvz., priemonės, siejamos su nacionaline
finansinės paramos sistema, konsultavimo, informavimo
paslaugos, tiek į atskiras studentų grupes, pvz., tikslinė
parama socialiai jautrioms visuomenės grupėms, studen-
tams, auginantiems vaikus ir kt.).

Apibendrindami Europos Sąjungos ir EAME strateginiuose dokumen-

tuose išdėstytą poziciją dėl aukštojo mokslo plėtros galime teigti, kad
aukštojo mokslo kokybė yra būtina aukštojo mokslo plėtros sąlyga,
priklausanti nuo daugelio aukštojo mokslo sistemos valdymo srities
veiksnių ir kartu lemianti daug pasekmių aukštojo mokslo prieinamu-
mo srityje. Taigi, norint sudaryti aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo
prielaidas, reikia sukurti bendrą ir palyginamą laipsnių bei kvalifikacijų
sandarą, užtikrinti tarptautiškumą, tobulinti kokybės užtikrinimo siste-
mas, skatinti aukštųjų mokyklų orientavimąsi į darbo rinkos poreikius.
Visa tai užtikrinti galima tik sukūrus aukštojo mokslo sistemai diversi-
fikuoti, autonomijos ir atskaitomybės pusiausvyrai, aukštųjų mokyklų
įvairovei užtikrinti tinkamą teisinę aplinką ir šiuos prioritetus atitinkan-
čius finansavimo mechanizmus.
Sukūrus aukštojo mokslo sistemai ir aukštosioms mokykloms mo-
dernizuoti tinkamą teisinę aplinką ir finansavimo mechanizmus, galima
tikėtis kokybinių pokyčių ir aukštųjų mokyklų veikloje, pvz.: tinkamos
priėmimo į aukštąją mokyklą taisyklės, visiems vienodų teisių patekti
studijuoti užtikrinimas, palanki studijoms aplinka, socialinių ekonomi-
nių trukdžių studijuoti šalinimo priemonės (finansinė, socialinė parama,
akademinės paslaugos) ir, galiausiai, aukštojo mokslo rezultatų pritai-
komumas rinkos ir visuomenės poreikiams.
Kita vertus, įvertinus faktus, kad EAME dar nėra užtikrintas aukš-

tojo mokslo prieinamumas, o aukštųjų mokyklų ir akademinės 
129
 1.  EAME ir Europos Sąjungos strateginės nuostatos aukštojo mokslo srityje

 bendruomenės kultūros kaita yra nepakankama, reikia skirti daug dė-

mesio aukštųjų mokyklų valdymui modernizuoti, investuoti į profesio-
 nalią šių institucijų vadybą.
Šių pokyčių valdymas nacionaliniu lygmeniu įmanomas tik aiškiai
apsibrėžus siekiamus veiklos rezultatus ir sukūrus tinkamą ir skaidrią vei-
klos rezultatų stebėsenos sistemą.



130
2.
Lietuvos aukštojo mokslo
politikos strateginės nuostatos:
EAME bei Europos Sąjungos ir
nacionalinės aukštojo mokslo
politikos strateginių nuostatų
lyginamoji analizė

 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Atsižvelgiant į atvirojo koordinavimo metodo veikimą, kai svarbu

suderinti ir vykdyti rekomendacijas, skirtas trumpalaikiams, vidutinės
 trukmės ir ilgalaikiams tikslams pasiekti, perkelti europinius principus
į nacionalinę aukštojo mokslo politiką, nustatyti ir nuolat stebėti vals-
tybių atskaitos taškų ir kokybinių bei kiekybinių rodiklių pažangą, šioje
dalyje bus aptariamos Lietuvos nacionalinės aukštojo mokslo strate-
ginės nuostatos, jų pokyčiai ir lyginami su Europos Sąjungos ir EAME
strateginėmis nuostatomis. Tai atliekama siekiant nustatyti, ar naciona-
linės aukštojo mokslo politikos strateginės nuostatos atitinka pirmojo-
je analizės dalyje identifikuotas strategines Europos Sąjungos ir EAME
aukštojo mokslo politikos nuostatas. Šioje dalyje taip pat siekiama įver-
tinti nacionalinių aukštojo mokslo politikos priemonių, kuriomis įgy-
vendinamos strateginės Lietuvos aukštojo mokslo politikos nuostatos,
įgyvendinimo potencialo ir tinkamumo aspektus. Analizuojant Europos
Sąjungos ir nacionalinių strateginių nuostatų aukštojo mokslo politikos
srityje atitiktį, taikomas teminis karkasas, kuris buvo sudarytas pirmo-
joje dalyje analizuojant 2000–2012 m. Europos Sąjungos dokumentus.
Atliekant nacionalinių strateginių nuostatų atitikties Europos Sąjungos,
EAME strateginėms nuostatoms ir įgyvendinimo priemonių analizę
įgyvendinimo potencialo ir tinkamumo atžvilgiu, taikoma dokumentų
turinio analizė, pasitelkiami statistiniai duomenys, suinteresuotų šalių
požiūrio tyrimo (Tendencijos aukštajame moksle: suinteresuotų šalių po-
žiūriai, 2012) ir kokybinio tyrimo (Lietuvos studijų politikos 2009–2011 m.
pokyčių kompleksinė analizė, 2013) rezultatai.



132
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 2.1. Strateginės Lietuvos aukštojo mokslo

 sistemos valdymo ir finansavimo
matmens nuostatos ir
jų atitiktis Europos Sąjungos,
EAME aukštojo mokslo sistemos
valdymo ir finansavimo matmens
strateginėms nuostatoms
Skyriuje analizuojamos Lietuvos strateginės nuostatos aukštojo mokslo
sistemos valdymo ir finansavimo aspektais, jas suskirsčius pagal pirmo-
joje dalyje sudarytą aukštojo mokslo valdymo ir finansavimo teminį
karkasą. Dokumentai analizei buvo atrenkami pagal:

1. juose nurodytą laikotarpį, kuriam skirtas dokumentas;

2. nacionalines strategines nuostatas aukštojo mokslo politikos
atžvilgiu.

Šio skyriaus pradžioje trumpai apžvelgti svarbiausi nagrinėti Lietuvos

strateginio planavimo dokumentai ir juose išvardyti tikslai aukštojo
mokslo sektoriaus atžvilgiu (nagrinėtų Lietuvos aukštojo mokslo stra-
teginių dokumentų sąrašas pateiktas 1 priede)
Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje (LRS, 2002) nurodyta pri-
oritetinė šalies plėtros sritis „Mokslas ir švietimas“: buvo planuojama
kurti „darni, veiksminga ir visoms gyventojų kategorijoms prieinama
švietimo sistema, 〈...〉 puoselėjanti visuomenės bendruomeniškumą ir
kultūrą, panaudojanti mokslo žinias subalansuotai krašto plėtrai, 〈...〉
užtikrinanti optimalią valstybės raidą didėjančios pasaulinės konkuren-
cijos sąlygomis“.


133
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė stra-

tegija (LRV, 2002) numato „per artimiausius 10–15 metų teikti mokslo
 ir technologijų plėtrai išskirtinę reikšmę, spartinti šalies ekonomikos
augi­mą ir didinti nacionalinį konkurencingumą, užtikrinti, kad šalies
visuomenė gautų kuo didesnę naudą iš mokslinių tyrimų ir inovacinės
veiklos ir kad riboti tos srities ištekliai būtų panaudoti optimaliai“.
Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų (LRS,
2003a) paskirtis – suteikti pagrindą Lietuvos švietimo vizijai įgyven-
dinti ir sudaryti galimybę Lietuvos piliečiams, jų interesų grupėms bei
valstybės institucijoms tęsti viešas diskusijas ir susitarti dėl šios vizijos
įgyvendinimo būdų. Strategijos nuostatos papildo valstybės ilgalaikės
raidos strategiją ir nusako Lietuvos švietimo plėtotės tikslus bei prie-
mones jiems įgyvendinti, taip pat apibrėžia pagrindinius kiekybinius
ir kokybinius siekinius, kuriais bus grindžiama ir į kuriuos atsižvelgiant
bus vertinama Lietuvos švietimo raida 2003–2012 metais.
Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų pla-
nas (LRV, 2006a) buvo patvirtintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos
aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715) 20 straipsnio 2 dalimi ir
įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų progra-
mos įgyvendinimo priemonių (LRV, 2005c) 580 punktą. Plane pateikiama
Lietuvos aukštojo mokslo sistemos būklės apžvalga ir įvertinimas, nu-
statomas visuomenės tikslas ir uždaviniai aukštojo mokslo srityje, aukš-
tojo mokslo sistemos pertvarkos kryptys, plano įgyvendinimo etapai ir
tikėtini plano įgyvendinimo rezultatai. Plane numatomas tikslas, kad
kuo daugiau Lietuvos gyventojų įgytų geros kokybės aukštąjį išsila-
vinimą, taip būtų tenkinami besitobulinančių asmenų ir visuomenės
dabarties ir ateities poreikiai, užtikrinama visuomenės pažanga. Svar-
bu, kad plano įgyvendinimas buvo numatytas dviem etapais: pirmaja-
me etape buvo numatyta parengti ir priimti teisės aktus, reikalingus
planui įgyvendinti ir aukštojo mokslo sistemai sukurti, t. y. atitinka Eu-
ropos Sąjungos strategines nuostatas dėl teisinės aplinkos, tinkamos 
lanksčioms valdymo ir finansavimo formoms, sukūrimo.

134
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Penkioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė planavo 2009 m. įgy-

vendinti esmines permainas septyniose (valstybės valdymo, energeti-
 kos, sveikatos apsaugos ir t. t.) svarbiausiose srityse, įskaitant švietimo
sistemą. Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos progra-
mai (2008–2012) (LRS, 2008) įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriau-
sybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 Dėl Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių patvir-
tinimo (LRV, 2009a) buvo patvirtintos įgyvendinimo priemonės, kurios
analizuojamos tinkamumo ir įgyvendinimo potencialo aspektais.
Valstybinėje studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (sociali-
nės, kultūrinės) plėtros 2013–2020 metų plėtros programoje (LRV, 2012b)
keliami siekiai, susiję su aukštojo mokslo sistemos valdymu.
Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategija
„Lietuva 2030“ (LRS, 2012) „Besimokančios visuomenės“ kryptimi nu-
matyta sudaryti sąlygas besimokantiesiems individualiai tobulėti ir
kūrybiškumui formuotis, verslo ir mokslo bendroms idėjoms realizuoti,
o „Ekonomikos integralumo“ iniciatyva numatyta mokslo ir tyrimų ins-
titucijų finansavimą prioritetiškai orientuoti į aktualių rinkos inovacijų
kūrimą; kurti sąlygas verslo, švietimo, mokslo ir kultūros integracijai;
didinti įmonių ir organizacijų gebėjimą naudotis pasaulinių žinių tinklų
teikiamomis galimybėmis; šalies ūkio struktūroje pasiekti tokios pra-
monės ir paslaugų dermės, kuri leistų kurti aukštą pridedamąją vertę ir
būtų mokslo bei kitų ūkio sektorių vystymosi katalizatorius.
Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos (LRV, 2012c)
pagrindinis siekis – „Lietuva turi tapti kūrybinės ir žinių visuomenės
šalimi, 〈...〉 ypač svarbi švietimo ir mokslo sritis, inovacijos ir jų pagrindu
kuriamos technologijos“. Kartu siekiama didinti aukštųjų mokyklų kon-
kurencingumą, skatinti jas keistis, būti atviras naujoms iniciatyvoms,
planuojama „sudaryti sąlygas šalies universitetų konkurencingumui
užsienyje didinti“.
Toliau Lietuvos strateginės nuostatos analizuojamos pagal Euro- 
pos Sąjungos ir EAME dokumentų analizės pagrindu sudaryto teorinio

135
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 karkaso pagrindines temas, sietinas su aukštojo mokslo sistemos val-

dymu: lanksčių valdymo sistemų vystymas ir diegimas, valdymas pagal
 rezultatus, aukštojo mokslo sistemų diversifikacija, finansavimo tvaru-
mo užtikrinimas, finansavimo šaltinių įvairovės didinimas ir lanksčių
finansavimo sistemų diegimas.

Aukštojo mokslo sistemų diversifikacija

Europos Sąjungos ir EAME kontekste aukštojo mokslo sistemų diver-
sifikavimas pasireiškia per tinkamos diversifikavimui teisinės aplinkos
sukūrimą, strateginio valdymo vystymą, sistemų atvirumą, pusiausvyrą
tarp aukštųjų mokyklų autonomijos ir atskaitomybės.
Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose (LRS,
2003a) taip pat buvo numatyta įdiegti strateginį planavimą visuose švie-
timo valdymo lygiuose, tai tiesiogiai siejasi su Europos Sąjungos ir EAME
dokumentuose išdėstytomis strateginėmis nuostatomis. Dokumente
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendini-
mo priemonės (LRV, 2009a) taip pat randama nuostatų, susijusių su aukš-
tojo mokslo sistemos diversifikavimu, tačiau pastorosios numato tinklo
optimizavimą ir telkimąsi, o tai veiktų priešingai, negu numato Europos
Sąjungos ir EAME dokumentų nuostatos. Valstybės pažangos strategijoje
„Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ (LRS, 2012) numatyta sukurti
veiksmingą mokymosi visą gyvenimą sistemą, efektyviai pritaikančią in-
formacinių ryšių technologijų galimybes, sudarančią sąlygas dinamiškai
visuomenei įgyti būtinų žinių, gebėjimų ir juos tobulinti. Šis tikslas bus
įgyvendintas tik užtikrinus Lietuvos aukštojo mokslo sistemos diver-
sifikavimą, todėl galima teigti, kad jis prisideda prie minėtos Europos
Sąjungos strateginės nuostatos įgyvendinimo. Šešioliktosios Vyriausybės
2012–2016 metų programos (LRV, 2012c) tikslai taip pat nuteikia teigiamai,
nes čia numatyta didinti aukštųjų mokyklų konkurencingumą, skatinti
jas keistis, būti atviras naujoms iniciatyvoms. Siekiama sudaryti sąlygas
šalies universitetų konkurencingumui užsienyje didinti. Neužtikrinus 
aukštojo mokslo sistemos diversifikavimo ir aukštųjų mokyklų įvairovės,
šis tikslas būtų sunkiai pasiekiamas.

136
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Valdymas pagal veiklos rezultatus

Anot Europos Sąjungos ir EAME dokumentuose išdėstytų strateginių
 nuostatų, valdymas pagal veiklos rezultatus yra įmanomas tik nusta-
čius nacionalinius veiklos rezultatų standartus ir vykdant nuoseklią ir
skaidrią jų įgyvendinimo stebėseną.
Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje (LRS, 2002) skelbiamos nuos-
tatos: sukurti ir įgyvendinti mokslinės veiklos rezultatų ir jos skatinimo
sistemą, įdiegti valdymo sistemą, pagrįstą situacijos vertinimu, stra-
teginiu planavimu ir aiškiai apibrėžta institucine atsakomybe, vykdyti
nuolatinę stebėseną (monitoringą) ir diagnostinius tyrimus, skatinti
mokslinių tyrimų kokybę orientuojantis į Europos valstybių mokslinių
tyrimų bendrąją erdvę, yra susijusios su valdymu pagal veiklos rezultatus,
nes siekiama pagrįsti valdymo sistemos sprendimus situacijos vertinimu,
veiksmų planu ilguoju laikotarpiu ir prisiimama institucine atsakomybe.
Ši nuostata yra perkelta ir į Valstybinės švietimo strategijos 2003–
2012 metų nuostatas (LRS, 2003a): numatyta sukurti veiksmingą ir dar-
nią, atsakingu valdymu grįstą švietimo sistemą, kurioje būtų vykdoma
periodiška visų švietimo lygių būklės analizė, į švietimo tobulinimą
orientuota vadybos kultūra. Aukštųjų mokyklų veiklos rezultatų verti-
nimas yra numatytas ir Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–
2010 metų plane (LRV, 2006a), tačiau jame nepateikta vertinimo rodiklių,
t. y. neidentifikuojama, kurie veiklos rezultatai bus vertinami. Veiklos
rezultatų stebėsena numatyta ir Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016
metų programoje (LRV, 2012c) – numatoma sudaryti ilgalaikes sutartis
su aukštosiomis mokyklomis, kuriose bus nustatyti strateginiai tikslai
ir aukštosios mokyklos įsipareigojimai juos pasiekti.

Aukštojo mokslo aktualumas ir atitiktis

(visuomenės, verslo ir darbo rinkos) poreikiams
Europos Sąjungos ir EAME dokumentuose keliamos dvi būtinos są-
lygos norint užtikrinti aukštojo mokslo atitiktį aplinkos (visuomenės, 
verslo ir darbo rinkos) poreikiams, t. y. aukštųjų mokyklų įvairovė ir

137
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 autonomija. Užtikrinus aukštųjų mokyklų įvairovę ir autonomiją, užti-

krinama aukštųjų mokyklų galimybė bendradarbiaujant su visuome-
 nės atstovais identifikuoti savo išskirtines kompetencijas, atitinkamai
diversifikuoti veiklas ir tapti meistriškumo centrais regioniniu, naciona-
liniu ir tarptautiniu lygmeniu.
Valstybės ilgalaikės raidos strategijos (LRS, 2002) nuostatos: „įdiegti
valdymo sistemą, pagrįstą situacijos vertinimu, strateginiu planavi-
mu“, „įtraukti įvairių interesų grupių socialinius partnerius“, „siekti,
kad studentų priėmimas pagal atskiras studijų kryptis būtų vykdo-
mas remiantis specialistų įsidarbinimo tyrimais, šalies ir Europos
darbo rinkos tendencijomis“, „palaikyti ir stiprinti turimą mokslinį
potencialą 〈...〉, galintį parengti tinkamus besikeičiančiai darbo rin-
kai ir pozityviai visuomenės raidai specialistus“, „tobulinti 〈...〉 studijų
turinį, pereiti 〈...〉 prie bendrųjų gebėjimų ir vertybinių nuostatų ug-
dymo, asmeniui ir visuomenei reikalingų kompetencijų suteikimo“,
„remti mokslo įstaigų ir verslo įmonių bendradarbiavimo modelius“,
„nustatyti prioritetines mokslo vystymo kryptis ir į tai orientuoti spe-
cialistų rengimą“, „kurti mokslinių tyrimų užsakymo sistemą, plėsti
taikomuosius tyrimus, 〈...〉 plėtoti taikomąją mokslinę veiklą“, susijusios
su aukštojo mokslo atitiktimi aplinkos (visuomenės, verslo ir darbo rin-
kos) poreikiams, nes siekiama diegti valdymo sistemą, kuri grindžiama
specialistų įsidarbinimo ir darbo rinkos poreikių tyrimais, suinteresuotų
šalių įtraukimu į valdymo sistemą per įvairius bendradarbiavimo mo-
delius („bendradarbiavimo modeliai“, „mokslinių tyrimų užsakymo sis-
tema“ – viena iš galimų bendradarbiavimo formų), ir taip atliepti šalies
visuomenės, verslo ir ilgalaikės plėtros kryptis.
Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikėje strategijoje
(LRV, 2002) numatomi tikslai: „užtikrinti, kad šalies visuomenė gautų kuo
didesnę naudą iš mokslinių tyrimų ir inovacinės veiklos ir kad riboti tos
srities ištekliai būtų panaudoti optimaliai“, „užtikrinti, kad per artimiau-
sius 10 metų mokslo ir technologijų plėtra taptų svarbiausiu veiksniu, 
didinančiu pramonės, žemės ūkio, statybos ir paslaugų gamybos šakų

138
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 veiksmingumą ir konkurencingumą pasaulinėje rinkoje“, „pasiekti, kad

per artimiausią dešimtmetį mokslo ir gamybos sąveikos sistema funk-
 cionuotų pagal šiuolaikinį inovacijų modelį, inovacijų skatinimas taptų
ilgalaikis ir kryptingas, būtų įgyvendinamas aukščiausiu vyriausybiniu
lygmeniu“, gali būti siejami su Europos Sąjungos strategine nuostata
didinti aukštojo mokslo atitiktį aplinkos (visuomenės, ūkio) poreikiams.
Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose (LRS,
2003a) numatyta: „sukuriama lanksti ir atvira švietimo struktūra, su-
jungianti bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą, studijas, formaliojo,
neformaliojo mokymosi ir savišvietos formas į bendrą švietimo er-
dvę“, „švietimo finansavimas ir išteklių naudojimas reformuojamas
taip, kad padėtų švietimo sistemai geriau prisitaikyti prie laisvos rin-
kos ir užtikrintų geresnį švietimo prieinamumą bei kokybę“; šios nuos-
tatos gali būti siejamos su lanksčių valdymo formų vystymu ir diegimu,
nes diegiant lanksčią bei atvirą aukštajame moksle struktūrą, turėtų
būti taikomos atitinkamos teisinės aplinkos sukūrimo priemonės, o tai
ir teigiama Europos Sąjungos strateginėse nuostatose dėl valdymo
formų lankstumo. Šiame dokumente (LRS, 2003a) skelbiamos strategi-
nės nuostatos: „įdiegiama atsakingo valdymo sistema, 〈...〉 į švietimo
tobulinimą orientuota vadybos kultūra, 〈...〉 visuomenės informavimu
ir dalyvavimu“, „užtikrinama švietimo kokybė, atitinkanti atviroje pi-
lietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, visuotinius
dabarties pasaulio visuomenės poreikius“, „mokyklos atveriamos dar-
bo rinkai, išplėtojamos socialinės ir kultūrinės mokyklų funkcijos ir taip
stiprinamas švietimo ir gyvenimo praktikos ryšys“, kartu su finansavi-
mo reformos siekiu prisitaikyti prie rinkos tiesiogiai susijusi su Europos
Sąjungos dokumentuose skelbiama strategine nuostata didinti siste-
mos atitiktį aplinkos poreikiams.
Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų plane (LRV,
2006a) išvardytos strateginės nuostatos: „atlikti perspektyvinius spe-
cialistų poreikio darbo rinkoje tyrimus ir pagal jų rezultatus skirs- 
tyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas valstybinėms

139
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 aukštosioms mokykloms studijų išlaidoms apmokėti“, „užtikrinti, kad

aukštųjų mokyklų absolventų kompetencija atitiktų visuomenės ir
 darbo rinkos poreikius išsilavinimo ir kvalifikacijų struktūros požiū-
riu dabar ir ateityje“, „nustatyti, kad valstybinio universiteto tarybos,
kaip priežiūros institucijos, daugumą sudaro socialiniai partneriai“,
tiesiogiai susijusios su Europos Sąjungos strategine nuostata didinti
aukštojo mokslo atitiktį aplinkos (visuomenės, verslo ir darbo rinkos)
poreikiams. Nagrinėjamame dokumente nusakytas ir laukiamas plano
įgyvendinimo rezultatas: „palaipsniui bus atsisakyta smulkmeniško
valstybinio aukštųjų mokyklų reguliavimo“, tiesiogiai siejasi su Komisi-
jos komunikate „Universitetų modernizavimo plano įgyvendinimo rezulta-
tai: švietimas, moksliniai tyrimai ir naujovės“ (EK, 2006) keliama lankstaus
valdymo formų diegimo sąlyga.
Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje
(2008–2012) (LRS, 2008) numatomas 2009 m. „valstybinių universite-
tų valdymo modernizavimas“ siejasi su Europos Sąjungos strategine
nuostata dėl vidaus valdymo tobulinimo, nes buvo siekiama paskirstyti
funkcijas tarp aukštosios mokyklos tarybos, senato ir rektoriaus, aukš-
tųjų mokyklų viduje plėtoti strateginio valdymo kultūrą. O nuostata dėl
autonomijos ir atsakomybės visuomenei už savo veiklos rezultatus bei
centralizuoto valstybės valdymo ir kitų perteklinių suvaržymų atsisaky-
mo siejasi su Europos Sąjungos strateginėmis nuostatomis dėl lanksčių
valdymo formų, nukreiptų į veiklos rezultatus, diegimo. Programoje
skelbiamas siekis: „sukursime ir įgyvendinsime mokslo politikos for-
mavimo, įgyvendinimo ir finansavimo modelį, užtikrinantį skaidrų,
tikslingą ir strategiškai apgalvotą investavimą į mokslinius tyrimus“,
gali būti siejamas su mokslinių tyrimų politikos atitiktimi aplinkos (vi-
suomenės, verslo ir darbo rinkos) poreikiams, nes kartu skelbiama stra-
teginė nuostata: „suderinsime modelį, pagal kurį Švietimo ir mokslo
ministerija bendradarbiauja su Ūkio ministerija formuodamos ir įgy-
vendindamos inovacijų politiką“, sudaro mokslo ir inovacijų politikos 
formavimo prielaidas, atsižvelgiant į nacionalinį kontekstą.

140
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Valstybinėje studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės,

kultūrinės) plėtros 2013–2020 metų plėtros programoje (LRV, 2012b) nu-
 matomi siekiai: „sukurti žiniomis grįstą ekonomiką“, „didelis dėmesys
turi būti kreipiamas į studijų ir MTEP plėtojimą“, „stiprinti studijų ryšį
su darbo rinka bei regionų ekonomine plėtra“, susiję su Europos Sąjun-
gos strategine nuostata didinti aukštojo mokslo atitiktį aplinkos (visuo-
menės, verslo, darbo rinkos) poreikiams, nes siekiama plėtoti studijų ir
MTEP veiklas, atsižvelgiant į regionų ekonominę plėtrą, ir stiprinti ryšį
su darbo rinka.
Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų strategijoje (LRV, 2010a) įtvirtin-
ta nuostata „atlikti perspektyvinius specialistų poreikio darbo rinkoje
tyrimus ir pagal jų rezultatus skirstyti Lietuvos Respublikos valstybės
biudžeto lėšas valstybinėms aukštosioms mokykloms studijų išlaidoms
apmokėti“ tiesiogiai susijusi su Europos Sąjungos strategine nuostata
dėl aukštojo mokslo atitikties aplinkos (darbo rinkos) poreikiams.
Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietu-
va 2030“ (LRS, 2012) „Ekonomikos integralumo“ iniciatyvai priskiriamos
nuostatos: mokslo ir tyrimų institucijų finansavimą prioritetiškai orien-
tuoti į rinkai aktualių inovacijų kūrimą, sudaryti palankias kūrybos ir
kultūros, pramonės plėtros šalyje ir konkurencingumo tarptautinėse
rinkose sąlygas, „šalies ūkio struktūroje pasiekti tokios pramonės ir
paslaugų dermės, kuri leistų kurti aukštą pridedamąją vertę ir būtų
mokslo bei kitų ūkio sektorių vystymosi katalizatorius“, yra susijusios
su Europos Sąjungos strategine nuostata didinti aukštojo mokslo ati-
tiktį aplinkos (visuomenės, verslo, darbo rinkos) poreikiams.
Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programoje (LRV, 2012c)
numatytos nuostatos: sukurti „skaidrią aukštųjų mokyklų atskaitomy-
bės ir atsakomybės visuomenei sistemą“, stiprinti „valstybės sąveiką
su studentų, rektorių, darbdavių, mokslininkų asociacijomis, Lietuvos
mokslų akademija, profesinėmis sąjungomis, tartis su jomis priimant
svarbiausius sprendimus“, taip pat susijusios su Europos Sąjungos stra- 
tegine nuostata didinti aukštojo mokslo atitiktį aplinkos (visuomenės,

141
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 verslo, darbo rinkos) poreikiams, nes siekiama didinti sąveiką su įvairio-

mis aukštuoju mokslu suinteresuotomis grupėmis.
 Šių dokumentų analizė rodo, kad visuose su aukštuoju mokslu su-
sijusiuose Lietuvos strateginiuose dokumentuose akcentuojama aukš-
tojo mokslo atitikties aplinkos poreikiams svarba, tačiau pasigendama
būtinos šiam procesui sąlygos – aukštųjų mokyklų įvairovės – suvokties.

Autonomijos užtikrinimas
Europos Sąjungos ir EAME dokumentuose, kalbant apie aukštųjų mo-
kyklų autonomiją, akcentuojamas poreikis atsisakyti perdėto veiklos
reglamentavimo ir mikrovaldymo.
Lietuvoje aukštojo mokslo autonomijos klausimu aktyviai disku-
tuojama jau kelerius metus. Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje (LRS,
2002) skelbiama strateginė nuostata – „apibrėžti, išplėtoti ir įtvirtinti
mokyklų bendruomenių savarankiškumą ir atsakomybę“; siekis api-
brėžti ir įtvirtinti mokyklų savarankiškumą turėtų būti įgyvendintas
kartu su atsakomybės sąvoka.
Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų plane (LRV,
2006a) numatyta strateginė nuostata: „saugoti universiteto autono-
miją ir vientisumą, nustatyti, kad valstybinio universiteto tarybos, kaip
priežiūros institucijos, daugumą sudaro socialiniai partneriai“, susijusi su
Europos Sąjungos strategine nuostata dėl autonomijos užtikrinimo, ta-
čiau Europos Sąjungos dokumentuose akcentuojamas pusiausvyros tarp
rektoriaus ir išorinių atstovų galių pasiskirstymo siekis. Ši nuostata plane
priskirta uždaviniui tobulinti valstybinių universitetų vidaus valdymą.
Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programo-
je (2008–2012) (LRS, 2008) numatomas reformos darbas – „autonomijos
aukštosioms mokykloms suteikimas“ – apibrėžiamas tokiomis strategi-
nėmis nuostatomis: „〈...〉 aukštosioms mokykloms, įvykdžiusioms nu-
matytas pertvarkas, suteikti tikrą autonomiją, drauge užtikrindami jų
atskaitomybę visuomenei už savo veiklos rezultatus. Suteikiant realią 
autonomiją, bus atsisakoma ir centralizuoto valstybės valdymo bei

142
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 kitų perteklinių suvaržymų. Ši autonomija apims laisvę pačioms aukš-

tosioms mokykloms nusistatyti studijų programas ir studijų turinį,
 mokslo veiklos kryptis, vidaus struktūrą, personalo politiką 〈...〉, taip
pat teisę disponuoti įsigytu ir valstybės patikėtu turtu. Valstybinėms
aukštosioms mokykloms užtikrinus deramą kontrolę ir atskaitomybę
visuomenei suteiksime plačias turto valdymo ir disponavimo juo tei-
ses.“ Šios nuostatos siejamos su Europos Sąjungos strategine nuostata
dėl autonomijos užtikrinimo, o autonomijos suteikimas buvo galimas
tik įvykdžius numatytas pertvarkas. Programoje numatytas autono-
mijos suteikimas iš dalies nesutampa su Lietuvos aukštojo mokslo siste-
mos plėtros 2006–2010 metų plano (LRV, 2006a) strateginiu teiginiu dėl
autonomijos saugojimo ir, nors atitinka Europos Sąjungos strateginę
nuostatą dėl autonomijos užtikrinimo, vis dėlto nėra aišku, ar pertvar-
kų įvykdymas neturės įtakos autonomijos suvaržymams, nes užsimena-
ma apie tam tikras autonomijos suteikimo sąlygas bei specialų statusą.
Svarbu ir tai, kad strateginės nuostatos aiškiai nusakė ir finansinės uni-
versitetų autonomijos dimensiją dėl turto valdymo ir disponavimo juo.
Valstybinės studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kul-
tūrinės) plėtros 2013–2020 metų plėtros programos (LRV, 2012b) strateginė
nuostata dėl „valstybinių aukštųjų mokyklų autonomijos ir atskaitomy-
bės visuomenei bei kitoms suinteresuotoms šalims dermės“ susijusi su
Europos Sąjungos strategine nuostata dėl valstybinių aukštųjų mokyklų
autonomijos plėtros, derinant ją su atskaitomybe visuomenei.
Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos (LRV, 2012c)
strateginė nuostata: „Sukursime skaidrią aukštųjų mokyklų atskaito-
mybės ir atsakomybės visuomenei sistemą, kartu stiprinsime aukštųjų
mokyklų autonomiją – svarbiausią aukštosios mokyklos veiklos prin-
cipą. Panaikinsime Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančius
aukštųjų mokyklų valdymo iškraipymus, reformuosime aukštųjų mo-
kyklų tarybas ir peržiūrėsime jų funkcijas“, susijusi su Europos Sąjun-
gos strategine nuostata dėl valstybinių aukštųjų mokyklų autonomijos 
plėtros, derinant ją su atskaitomybe visuomenei.

143
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Pastebima, kad visuose dokumentuose numatoma diegti aukštų-

jų mokyklų autonomijos principus, tačiau ne visuose dokumentuose
 tiksliai nusakoma, kaip yra suprantama aukštųjų mokyklų autonomija.
Šį klausimą Lietuvos Konstitucinis Teismas ne kartą nagrinėjo ir pateikė
išsamių atskirų autonomijos kategorijų apibrėžčių (žr. Lietuvos studijų
politikos 2009–2011 m. pokyčių kompleksinė analizė, 2013).

Atskaitomybės užtikrinimas
Aukštojo mokslo atskaitomybė yra neatsiejama aukštojo mokslo au-
tonomijos sąlyga, kuri turi užtikrinti savireguliacijos mechanizmus.
Europos Sąjungos ir EAME dokumentuose numatoma, kad aukštais
mokslas privalo būti atskaitingas visuomenei už savo rezultatus. Nu-
rodoma, kad siekiant užtikrinti atskaitomybę reikia atsisakyti valstybės
kontroliavimo ir jį keisti į profesionalią institucinę vadybą, orientuotą į
veiksmingumą ir visuomenės poreikių tenkinimą.
Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje (LRS, 2002) išdėstytos strate-
ginės nuostatos: „formuoti bendrųjų gebėjimų, studijų krypčių ir ko-
kybės standartus ir juos įgyvendinti“, „organizuoti institucijų išorinį
vertinimą, plėtoti stebėsenos (monitoringo), audito, diagnostinių
testų, tyrimų ir strateginio planavimo sistemą“, „vykdyti nuolatinę
švietimo sistemos stebėseną (monitoringą) ir diagnostinius tyrimus“,
„užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią Europos Sąjungos šalių švie-
timo kokybės standartus“, „apibrėžti, išplėtoti ir įtvirtinti mokyklų
bendruomenių savarankiškumą ir atsakomybę“, „įdiegti valdymo
sistemą, pagrįstą situacijos vertinimu, strateginiu planavimu ir aiškiai
apibrėžta institucine atsakomybe“, kalba apie siekį užtikrinti aukštųjų
mokyklų atsakomybę bei atsakomybę įdiegus kokybės standartus, išo-
rinę vertinimo ir stebėsenos sistemą.
Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose (LRS,
2003a) skelbiamos strateginės nuostatos: „įdiegiama atsakingo val-
dymo sistema, pagrįsta periodiška visų švietimo lygių būklės analize“, 
„modernizuojami švietimo tyrimai ir vertinimas“, gali būti siejamos su

144
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 atskaitomybės formavimu tiek visos aukštojo mokslo sistemos, tiek ats-

kirų institucijų lygmeniu, todėl siejama ir su Europos Sąjungos strategi-
 ne nuostata dėl atskaitomybės.
Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų plano (LRV,
2006a) strateginė nuostata „didinti valstybinių universitetų atsakomy-
bę ir atskaitomybę visuomenei“ tiesiogiai susijusi su Europos Sąjungos
strategine nuostata dėl atskaitomybės užtikrinimo, o plane kartu su
autonomijos išsaugojimo siekiu pateikiama ties valstybinių universite-
tų vidaus valdymo tobulinimo uždaviniu.
Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje
(2008–2012) (LRS, 2008) skelbiama strateginė nuostata: „aukštosioms
mokykloms, įvykdžiusioms numatytas pertvarkas, suteikti tikrą au-
tonomiją, drauge užtikrindami jų atskaitomybę visuomenei už savo
veiklos rezultatus“, atitinka Europos Sąjungos strateginę nuostatą dėl
atskaitomybės užtikrinimo.
Valstybinėje studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės,
kultūrinės) plėtros 2013–2020 metų plėtros programoje (LRV, 2012b) mini-
ma strateginė nuostata dėl „valstybinių aukštųjų mokyklų autonomijos
ir atskaitomybės visuomenei bei kitoms suinteresuotoms šalims der-
mės“ atitinka Europos Sąjungos strateginę nuostatą dėl atskaitomybės
visuomenei.
Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programoje (LRV, 2012c) iš-
dėstytos strateginės nuostatos: „Sukursime skaidrią aukštųjų mokyklų
atskaitomybės ir atsakomybės visuomenei sistemą 〈...〉, reformuosime
aukštųjų mokyklų tarybas ir peržiūrėsime jų funkcijas“, „Stiprinsime
valstybės sąveiką su studentų, rektorių, darbdavių, mokslininkų aso-
ciacijomis, Lietuvos mokslų akademija, profesinėmis sąjungomis, tarsi-
mės su jomis priimdami svarbiausius sprendimus“, glaudžiai siejasi su
aukštųjų mokyklų atskaitomybės plėtote ir atitinka Europos Sąjungos
strateginę nuostatą dėl atskaitomybės visuomenei.
Apibendrinant galima teigti, kad visuose dokumentuose aptaria- 
ma aukštojo mokslo atskaitomybės svarba. Penkioliktosios Lietuvos

145
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Respublikos Vyriausybės veiklos programoje (LRS, 2008) netgi akcentuo-

jamas sąryšis tarp valstybės kontrolės ir institucijos vidaus valdymo
 pertvarkos, o Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programoje (LRV,
2012c) akcentuojamas dar ir atskaitomybės skaidrumas.

Bendradarbiavimo vystymas
Europos Sąjungos ir EAME dokumentuose bendradarbiavimo vysty-
mas daugiausia siejamas su tinkamos bendradarbiavimui ir partnerys-
tei teisinės aplinkos sukūrimu, t. y. aplinkos, kuri skatina šiuos procesus.
Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje (LRS, 2002) išdėstytos strate-
ginės nuostatos: „dalyvauti tarptautinėse švietimo, mokslo ir studijų
bendradarbiavimo ir mainų programose bei projektuose“, „stiprinti
visų švietimo grandžių sąveiką“, „įtraukti įvairių interesų grupių soci-
alinius partnerius“, „stiprinti aukštųjų mokyklų ir mokslo tyrimų san-
glaudą, mokslo ir studijų sąveiką Europos Sąjungos šalių kontekste“,
„užtikrinti dalyvavimą Europos švietimo ir mokslo programose, plėsti
〈...〉 studentų ir dėstytojų mainus“, „plėsti bendrus su kitomis šalimis
projektus, mokslinius tyrimus vykdyti internacionaliniu pagrindu“,
„plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą diegiant naujausius pasaulio
mokslo laimėjimus, kuriant ir plečiant virtualiuosius mokslo ir inovacijų
centrus, dalyvauti kuriant Europos mokslinių tyrimų strategiją“, „remti
mokslo įstaigų ir verslo įmonių bendradarbiavimo modelius“, atlie-
pia nacionalinį siekį plėtoti bendradarbiavimą su verslo bendruomene,
kitomis suinteresuotomis šalimis bei tarptautiniu mastu, plėtojant tarp-
tautinius studentų ir dėstytojų mainus, mokslinių tyrimų veiklas.
Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikėje strategi-
joje (LRV, 2002) skelbiamų strateginių nuostatų: „užtikrinti, kad šalies
visuomenė gautų kuo didesnę naudą iš mokslinių tyrimų ir inova-
cinės veiklos“, „per artimiausius 15 metų Lietuva taptų žiniomis besi-
remiančia (informacine) visuomene, o žinių ekonomikos branduoliai
taptų postindustrinės visuomenės kūrimo Lietuvoje varomąja jėga“, 
„užtikrinti, kad per artimiausius 10 metų mokslo ir technologijų plėtra

146
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 taptų svarbiausiu veiksniu, didinančiu pramonės, žemės ūkio, statybos

ir paslaugų gamybos šakų veiksmingumą ir konkurencingumą pasauli-
 nėje rinkoje“, „pasiekti, kad per artimiausią dešimtmetį mokslo ir gamy-
bos sąveikos sistema funkcionuotų pagal šiuolaikinį inovacijų modelį,
inovacijų skatinimas taptų ilgalaikis ir kryptingas“, įgyvendinimas glau-
džiai susijęs su bendradarbiavimo tarp aukštųjų mokyklų, verslo ben-
druomenės ir valdžios institucijų vystymu ir atitinka Europos Sąjungos
strateginę nuostatą dėl bendradarbiavimo vystymo.
Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose (LRS,
2003a) tiesiogiai nenusakytas siekis vystyti bendradarbiavimą. Tik stra-
tegines nuostatas dėl švietimo sistemos veiksmingumo, atvirumo, at-
vėrimo darbo rinkai, kokybės, atitinkančios visuomenėje gyvenančio
asmens poreikius, užtikrinimo galima sieti su bendradarbiavimu, ka-
dangi Europos Sąjungos strateginė nuostata dėl bendradarbiavimo
akcentuoja bendradarbiavimo vystymą dėl atitikties aplinkos (visuo-
menės, verslo ar darbo rinkos) poreikiams.
Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų plane
(LRV, 2006a) numatyta strateginė nuostata: „nustatyti, kad valstybinio
universiteto tarybos, kaip priežiūros institucijos, daugumą sudaro soci-
aliniai partneriai“, siejasi su Europos Sąjungos bendradarbiavimo vysty-
mu, nes susijusi su siekiu atliepti socialinių partnerių poreikius.
Valstybinėje studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės,
kultūrinės) plėtros 2013–2020 metų plėtros programoje (LRV, 2012b) skel-
biama strateginė nuostata: „stiprinti studijų ryšį su darbo rinka bei re-
gionų ekonomine plėtra; valstybinių aukštųjų mokyklų autonomijos ir
atskaitomybės visuomenei bei kitoms suinteresuotoms šalims dermės,
plėtojama šiuolaikinė institucijų valdymo, atvirumo ir bendradarbiavi-
mo kultūra“, tiesiogiai siejasi su Europos Sąjungos strategine nuostata
dėl bendradarbiavimo vystymo prisitaikant prie aplinkos poreikių.
Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietu-
va 2030“ (LRS, 2012) strateginė nuostata: „kurti sąlygas verslo, švietimo, 
mokslo ir kultūros integracijai; sudaryti palankias sąlygas kūrybos ir

147
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 kultūros pramonės plėtrai šalyje“, atliepia Europos Sąjungos strateginę

nuostatą dėl bendradarbiavimo vystymo.
 Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programoje (LRV, 2012c) nu-
matytos strateginės nuostatos: „Vykdysime aukštojo mokslo regioninę
politiką, siekdami, kad nebūtų pažeisti regiono socialiniai, kultūriniai ir
ekonominiai interesai“, „Stiprinsime valstybės sąveiką su studentų, rek-
torių, darbdavių, mokslininkų asociacijomis, Lietuvos mokslų akademi-
ja, profesinėmis sąjungomis, tarsimės su jomis priimdami svarbiausius
sprendimus“, atitinka Europos Sąjungos strategines nuostatas dėl ben-
dradarbiavimo vystymo, atliepiant aplinkos poreikius.
Apibendrinant galima teigti, kad visuose dokumentuose akcen-
tuojama bendradarbiavimo su įvairiais visuomenės atstovais (verslo,
valdžios, kitų aukštųjų mokyklų ir t. t.) svarba, tačiau nėra siejama su
tinkamos teisinės aplinkos, skatinančios bendradarbiavimą, sukūrimu.

Aukštųjų mokyklų vidaus valdymo tobulinimas

Diskutuojant apie aukštųjų mokyklų vidaus valdymo tobulinimą, Eu-
ropos Sąjungos ir EAME dokumentuose akcentuojama orientaciją į
profesionalų valdymą, kuris užtikrintų naujų valdymo sistemų diegimą,
siekiant identifikuoti aiškų institucijos identitetą rinkoje, prisiimti atsa-
komybę už veiklos rezultatus ir įveikti susiskaidymą į atskirus fakultetus
ar kitus administracinius vienetus.
Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje (LRS, 2002) tiesiogiai nusa-
kyta strateginė nuostata „formuoti šiuolaikišką mokytojų ir dėstytojų
kompetenciją“ tik iš dalies atliepia Europos Sąjungos ir EAME strategi-
nes nuostatas, tačiau strateginės nuostatos dėl aktualumo ir atitikties
aplinkos (visuomenės, verslo, darbo rinkos) poreikiams plėtojimo, ben-
dradarbiavimo vietos ir tarptautiniu lygmeniu vystymo, siekiu apibrėžti,
išplėtoti ir įtvirtinti savarankiškumą tiesiogiai siejasi su aukštųjų moky-
klų vidaus valdymo tobulinimu.
Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų plane 
(LRV, 2006a) strateginės nuostatos išdėstytos kaip plano uždavinio

148
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 „Valstybinių universitetų vidaus valdymo tobulinimas“ detalesni sie-

kiai: „didinti valstybinių universitetų atsakomybę ir atskaitomybę vi-
 suomenei, saugoti universiteto autonomiją ir vientisumą, nustatyti,
kad valstybinio universiteto tarybos, kaip priežiūros institucijos, dau-
gumą sudaro socialiniai partneriai“; „įteisinti tarybos sudarymo tvar-
ką“; „įteisinti valstybinio universiteto rektoriaus parinkimo nuostatas“.
Europos Sąjungos strateginė nuostata dėl vidaus valdymo tobulinimo
siejama su profesionaliu institucijos procesų ir išteklių valdymu, kom-
petencijos išskirtinėje veiklos srityje ar srityse sukūrimu, vadovavimusi
strateginiais aukštųjų mokyklų prioritetais, aukštųjų mokyklų sukurtu
savo aplinkoje identitetu, tad plane išdėstytos strateginės nuostatos
dėl valstybinių universitetų vidaus valdymo tobulinimo gali būti ver-
tintinos tik kaip priemonės, sudarančios universitetų vidaus valdymo
pokyčių sąlygas, tačiau paties valdymo jos netobulina.
Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje
(LRS, 2008) skelbiama strateginė nuostata dėl modernaus universitetų
valdymo paaiškinama taip: „〈...〉 aiškiai paskirstyti funkcijas ir atsako-
mybę tarp aukštosios mokyklos tarybos, senato ir rektoriaus. Aukštųjų
mokyklų tarybos spręs strateginius mokyklos valdymo klausimus, kon-
kurso būdu parinks aukštųjų mokyklų vadovus. Universitetų senatai ga-
lės sutelkti visą dėmesį akademinių klausimų svarstymui ir sprendimui.“
Ji gali būti susijusi su Europos Sąjungos strategine nuostata dėl vidaus
valdymo tobulinimo, nes apibrėžia universitetų valdymo organus ir nu-
sako pagrindines jų funkcijas. Kadangi šiame poskyryje nenagrinėjamas
priemonių įgyvendinimas, nėra galimybės įvertinti, ar šios nuostatos
įgyvendinimas visiškai atliepia ES strateginei nuostatai dėl vidaus val-
dymo tobulinimo, kuri siejama su laisvu universiteto vadovo parinkimu,
laisvu apsisprendimu dėl universiteto strateginių prioritetų bei profesi-
onaliu universiteto administracinių procesų bei išteklių valdymu.
Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programoje (LRV, 2012c)
skelbiamos strateginės nuostatos: „Sudarysime ilgalaikes sutartis su 
aukštosiomis mokyklomis, kuriose bus nustatyti strateginiai tikslai ir

149
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 aukštosios mokyklos įsipareigojimai jiems pasiekti“; „Didinsime aukš-

tųjų mokyklų konkurencingumą, skatinsime jas keistis, būti atviras
 naujoms iniciatyvoms“; „Stiprinsime valstybės sąveiką su studentų, rek-
torių, darbdavių, mokslininkų asociacijomis, Lietuvos mokslų akademi-
ja, profesinėmis sąjungomis, tarsimės su jomis priimdami svarbiausius
sprendimus“, susijusios su Europos Sąjungos strategine nuostata dėl
vidaus valdymo tobulinimo, nes šiose nuostatose užkoduotas aukštų-
jų mokyklų vidaus valdymo tobulinimas siekiant prisitaikyti prie naujų
aplinkos poreikių.
Apibendrinant galima teigti, kad aukštųjų mokyklų vidaus valdy-
mo tobulinimo poreikis identifikuojamas visuose dokumentuose. Dau-
giausia aptariamas vidaus valdymo tobulinimo sąlygų sudarymas, o už
patį tobulinimo procesą lieka atsakinga institucija.

Aukštųjų mokyklų įvairovė

Europos Sąjungos ir EAME dokumentuose aukštųjų mokyklų įvairovė
siejama su teisėmis savarankiškai nustatyti savo strategines veiklos
kryptis, formas bei individualius institucijos profilius. Savarankiško
strateginio planavimo diegimas jau yra numatytas Valstybinės švie-
timo 2003–2012 metų strategijos nuostatose (LRS, 2003a). Ši nuostata
buvo perkelta ir į Mokslo ir studijų įstatymą (2009). Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonėse (LRV,
2009a) taip pat yra nuostatų, susijusių su aukštojo mokslo institucijų
įvairovės klausimu, tačiau pastorosios numato aukštųjų mokyklų tin-
klo optimizavimą ir telkimąsi, o tai veiktų priešingai, nei numato Euro-
pos ir EAME dokumentų nuostatos. Manytina, kad dėl šios priežasties
sudėtinga aptikti tiesioginiai su aukštųjų mokyklų įvairovės didinimu
susijusių nuostatų ir kituose Lietuvos dokumentuose. Lietuvos Respubli-
kos mokslo ir studijų įstatyme (2009) įteisinamos dviejų tipų aukštosios
mokyklos, t. y. kolegijos ir universitetai, o Komisijos komunikate Europos
Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui 
ir Regionų komitetui „Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo

150
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas“ (EK, 2011b) tei-

giama, kad Europai reikia įvairių aukštųjų mokyklų ir kiekviena iš
 jų turi siekti meistriškumo, vadovaudamasi savo misija ir strateginiais
prioritetais. Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategija
„Lietuva 2030“ (LRS, 2012) yra tokių strateginių nuostatų (pvz., siekis „su-
kurti veiksmingą mokymosi visą gyvenimą sistemą ar palankią mokslo
ir tyrimų aplinką, užtikrinančią Lietuvos patrauklumą aukščiausio ly-
gio mokslininkams ir tyrėjams“), kurios, remiantis Europos Sąjungos
ir EAME dokumentuose išdėstyta nuomone, negalės būti įgyvendina-
mos, jei nebus užtikrinta aukštųjų mokyklų įvairovė.

Finansavimo tvarumo užtikrinimas

Europos Sąjungos ir EAME dokumentuose kalbant apie finansavimo
tvarumą akcentuojama valstybinio finansavimo svarba, finansavimo
šatinių įvairovė ir finansavimo veiksmingumas.
Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje (LRS, 2002) skelbiamos strategi-
nės nuostatos: „kurti ir įgyvendinti efektyvios paramos 〈...〉 studentams
sistemą“, „užtikrinti stabilią, racionalią ir skaidrią švietimo finansavimo
sistemą, pagrįstą aiškiais valstybės ir savivaldybių įsipareigojimais“, „pa-
laikyti ir stiprinti turimą mokslinį potencialą, didinant investicijas į švie-
timo ir mokslo įstaigų infrastruktūrą“, iš dalies susijusios su Europos
Sąjungos ir EAME finansavimo tvarumo nuostata, kuri Europos Sąjungos
lygmeniu labiau siejama su finansavimo valstybės lėšomis užtikrinimo.
Vieną iš šių nuostatų dėl finansavimo sistemos stabilumo galima trak-
tuoti kaip tiesioginę atitiktį Europos Sąjungos nuostatai dėl finansavimo
tvarumo, nes sąvoka tiesiogiai atliepia tvarumo užtikrinimą.
Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų plane
(LRV, 2006a) numatoma didinti aukštojo mokslo sistemos finansavimą
ir įgyvendinant plano uždavinius naudoti Lietuvos Respublikos vals-
tybės biudžeto lėšas ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas iš
dalies atitinka Europos Sąjungos strateginę nuostatą dėl finansavimo 
tvarumo, nes numato didinti finansavimą, tačiau nuostatą planuojama

151
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 įgyvendinti, didinant finansavimo šaltinių įvairovę. Įvairūs finansavimo

šaltiniai ne visada gali būti tvarumo didinimo aspektas dėl negarantuo-
 tos ilgalaikės finansavimo iš šių šaltinių apimties.
Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikės strategijos
(LRV, 2002) nuostatos: „〈...〉 šalies visuomenė gautų kuo didesnę naudą
iš mokslinių tyrimų ir inovacinės veiklos ir kad riboti tos srities ištekliai
būtų panaudoti optimaliai“, „užtikrinti tokį mokslo ir technologijų plė-
tros biudžetinį finansavimą, kad per artimiausius 12–15 metų mokslo
ir technologijų plėtros pagrindu visuotinis kokybės valdymas taptų
visuomenės ir valstybės savastimi, natūraliai suvokta ir naudojama
priemone šalies konkurencingumui išlaikyti“, susijusios su Europos Są-
jungos strategine nuostata dėl finansavimo tvarumo, nes įtvirtintas sie-
kis užtikrinti finansavimą ir mokslo sektoriui ilguoju laikotarpiu ir siekis
šiuos išteklius naudoti veiksmingai.
Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programoje (LRV, 2012c)
numatomi siekiai: „Atsisakysime vien tik laisvosios rinkos principais
grindžiamos studijų krepšelių metodikos, daliai studijų krypčių ją
keisime valstybės užsakymu reikalingiems specialistams parengti
(gydytojams, mokytojams, inžinieriams ir pan.), specialistų poreikio
planavimu“; „Nevalstybinėse aukštosiose mokyklose studijos bus
finansuojamos iš valstybės biudžeto tik esant valstybės užsakymu“;,
„Atsisakysime studentų skirstymo į mokančius už studijas ir už jas ne-
mokančius. Nustatysime visuotinę metinę studijų įmoką, kuri bus vie-
noda visoms studijų programoms ir ne didesnė negu vieno vidutinio
mėnesinio darbo užmokesčio dydis. Jos nemokės gerai besimokantys
studentai“; „Paskolos studijų įmokai ir pragyvenimo išlaidoms bus
teikiamos per Valstybinį studijų fondą, o ne per komercinius bankus.
Užtikrinsime fiksuotų palūkanų dydį, sudarysime kitas palankias sko-
linimosi sąlygas. Paskolų grąžinimą siesime su mokymosi rezultatais,
įsidarbinimu ir gaunamu atlyginimu“, atitinka Europos Sąjungos stra-
teginę nuostatą dėl finansavimo tvarumo, nes ilgalaikės sutartys galėtų 
garantuoti aukštųjų mokyklų veiklų, nukreiptų strateginiams tikslams

152
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 pasiekti, finansavimą. Tačiau nuostatos dėl mokesčių už studijas maži-

nimo tinkamumo ir įgyvendinimo finansinio tvarumo atžvilgiu turėtų
 būti grindžiama papildomais tyrimais.

Finansavimo šaltinių įvairovės didinimas ir

lanksčių finansavimo sistemų diegimas
Europos Sąjungos ir EAME dokumentuose atkreipiamas dėmesys į
nuolat mažėjantį tiesioginį valstybės finansavimą, todėl akcentuojama
alternatyvių aukštųjų mokyklų finansavimo šaltinių ir formų svarba.
Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje (LRS, 2002) skelbiamos stra-
teginės nuostatos: „plėtoti studentų finansinės paramos (ypač studijų
kreditavimo) sistemą, investicinius projektus“, „kurti mokslinių tyrimų
užsakymo sistemą 〈...〉, plėtoti taikomąją mokslinę veiklą“, „mokslinių
tyrimų finansavimą vykdyti konkurso būdu, finansuojant prioritetines
mokslinių tyrimų programas, kitų programų finansavimą sieti su šalies
mokslinės kompetencijos išsaugojimu“, atliepia Europos Sąjungos strate-
ginę nuostatą dėl finansavimo šaltinių įvairovės, kuri siejama su įvairiais
finansavimo paskirstymo mechanizmais, pvz., konkursiniu finansavimu,
finansavimu atsižvelgiant į veiklos rezultatus, investicijų didinimu.
Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose (LRS,
2003a) skelbiama strateginė nuostata: „švietimo finansavimas ir ište-
klių naudojimas reformuojamas taip, kad padėtų švietimo sistemai
geriau prisitaikyti prie laisvos rinkos ir užtikrintų geresnį švietimo pri-
einamumą bei kokybę“, gali būti vertinama kaip atliepianti Europos Są-
jungos strateginę nuostatę dėl finansavimo formų lankstumo ir šaltinių
įvairovės didinimo, nes siekia reformuoti finansavimą, kad pritaikytų
sistemą prie rinkos sąlygų, o tai sąlygotų lankstumo dimensijos atsi-
radimą. Be to, „tikslingo finansavimo ir racionalaus išteklių naudojimo“
siekiai susiję su finansavimo šaltinių įvairovės ir finansavimo veiksmin-
gumo didinimu.
Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų plano 
(LRV, 2006a) strateginės nuostatos: „racionalizuoti ir didinti aukštojo

153
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 mokslo finansavimą naudojant naujus finansavimo šaltinius“, „būtina

finansavimą padaryti racionalesnį“, „siekti racionaliau naudoti aukšta-
 jam mokslui skiriamas lėšas ir pritraukti naujus finansavimo šaltinius“,
„siekti tobulinti paramą studentams“, ir numatytas finansavimas iš kelių
šaltinių (Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos
struktūrinių fondų) susiję su Europos Sąjungos strateginėmis nuosta-
tomis dėl finansavimo šaltinių įvairovės didinimo, investicijų didinimo
ir finansavimo veiksmingumo (racionalumo), kurį galima vertinti kaip
finansavimą atsižvelgiant į veiklos rezultatus.
Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje
(LRS, 2008) skelbiama strateginės nuostatos dėl studijų finansavimo
pertvarkymo: „Nuo 2009–2010 studijų metų priimamų pirmo kurso stu-
dentų studijų finansavimą pradėsime studijų krepšelio principu. Nuo
studento, patekusio į valstybės finansuojamųjų sąrašą, apsisprendimo
priklausys, į kurią aukštąją (valstybinę ar nevalstybinę) mokyklą pateks
studijų krepšelio pinigai. Valstybės remiamų paskolų sistemos sukū-
rimas. Tikslinį valstybės finansavimą atskiroms studijų programoms
skirti vadovaujantis pamatuota ir viešai skelbiama valstybės poreikių
analize“, strateginės nuostatos dėl mokslo finansavimo: „finansuojant
mokslo tyrimus, pereiti prie ilgalaikio, konkursais pagrįsto finansavi-
mo, 〈...〉 universitetines studijas sieti su fundamentinių tyrimų vykdymu,
finansuojant jas konkursų būdu ir iš lėšų, skirtų aukščiausius reitingus
konkrečiose mokslo srityse turinčioms institucijoms“, „nuosekliai perei-
sime prie taikomųjų mokslinių tyrimų finansavimo tik konkursų būdu
(iš valstybės lėšų)“, atliepia Europos Sąjungos strateginę nuostatą
dėl finansavimo šaltinių įvairovės, nes nukreipta į studijų finansavimo
lankstumo didinimą, konkursinio finansavimo moksliniams tyrimams
plėtrą, o tikslinis finansavimas buvo planuojamas vykdyti pagal aplin-
kos poreikių analizės rezultatus. Strateginė nuostata: „Valstybinėms
aukštosioms mokykloms užtikrinus deramą kontrolę ir atskaitomybę
visuomenei suteiksime plačias turto valdymo ir disponavimo juo tei- 
ses“, atliepia EAME dokumentuose nagrinėjamą finansinės autonomijos

154
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 dimensiją dėl turto valdymo ir disponavimo. Prieinamumo didinimui

priskirta strateginė nuostata: „sukursime valstybės remiamų paskolų
 sistemą“, taip pat atliepia finansavimo šaltinių įvairovės didinimą.
Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų strategijoje (LRV, 2010a) numatytos
strateginės nuostatos: „racionalizuoti ir didinti aukštojo mokslo sistemos
finansavimą, naudoti naujus finansavimo šaltinius“; „atnaujinti mokslinių
tyrimų bei studijų mokomąją bazę“; „atlikti perspektyvinius specialistų
poreikio darbo rinkoje tyrimus ir pagal jų rezultatus skirstyti Lietuvos
Respublikos valstybės biudžeto lėšas valstybinėms aukštosioms moky-
kloms studijų išlaidoms apmokėti“, atitinka Europos Sąjungos strateginę
nuostatą dėl finansavimo didinimo, diversifikuojant finansavimo šalti-
nius, tikslinio finansavimo pagal darbo rinkos tyrimus.
Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva
2030“ (LRS, 2012) „Besimokančios visuomenės“ kryptimi numatyta įgy-
vendinti su finansavimu susijusius pokyčius – sukurti palankią mokslo
ir tyrimų aplinką, užtikrinančią Lietuvos patrauklumą aukščiausio lygio
mokslininkams ir tyrėjams. „Ekonomikos integralumo“ iniciatyvoje nu-
matyta mokslo ir tyrimų institucijų finansavimą prioritetiškai orientuoti
į rinkai aktualių inovacijų kūrimą. Šios nuostatos susijusios su Europos
Sąjungos strategine nuostata dėl finansavimo formų lankstumo didini-
mo, nes siejama su aktualiais aplinkos pokyčiais.
Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programoje (LRV, 2012c)
numatomas siekis: „Paskolos studijų įmokai ir pragyvenimo išlai-
doms bus teikiamos per Valstybinį studijų fondą, o ne per komercinius
bankus. Užtikrinsime fiksuotų palūkanų dydį, sudarysime kitas palan-
kias skolinimosi sąlygas. Paskolų grąžinimą siesime su mokymosi rezul-
tatais, įsidarbinimu ir gaunamu atlyginimu“, susijęs su aukštojo mokslo
prieinamumo didinimu ir iš dalies su finansavimo šaltinių įvairovės
didinimu. O strateginės nuostatos: „Suteiksime daugiau galimybių
valstybinėms aukštosioms mokykloms naudoti valstybės patikėtą
turtą, skatindami pačių mokyklų iniciatyvas“, „Sukursime atskirų 
sudėtingos infrastruktūros objektų, kuriuos valdo šalies mokslo ir

155
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 studijų įstaigos (botanikos sodų, valstybės kultūros paminklų ir kt.), fi-

nansavimo metodiką“, susijusios su Europos Sąjungos strateginėmis
 nuostatomis dėl finansinės autonomijos didinimo ir naujų finansavimo
formų vystymo, nes kuriami ir (ar) planuojami plėtoti sudėtingos infras-
truktūros finansavimo mechanizmai.

Apibendrinimosios pastabos
Atliekant Lietuvos strateginių aukštojo mokslo sektoriaus dokumentų
nuostatų ir Europos Sąjungos institucijų dokumentų strateginių nuos-
tatų lyginamąją analizę buvo sudaryta lentelė, kurioje pagal metus
surašyti dokumentai, tiesiogiai nusakantys Lietuvos strategines nuos-
tatas aukštojo mokslo sistemos valdymo, finansavimo, autonomijos ir
atskaitomybės atžvilgiu (4 priedo lentelė). Ši lentelė buvo sudaroma
pagal Europos Sąjungos dokumentų strategines nuostatas dėl aukš-
tojo mokslo. Lietuvos dokumentai pakliuvo į 4 priedo lentelę, jei stra-
teginė nuostata aukštojo mokslo sistemos valdymo atžvilgiu atitiko ir
neprieštaravo Europos Sąjungos dokumentuose skelbiamai nuostatai.
Atlikta analizė rodo, kad Europos Sąjungos ir EAME strateginiuo-
se dokumentuose esminiai aukštojo mokslo sistemų modernizavimo
pokyčiai siejami su aukštojo mokslo sistemų vidine diversifikacija, kuri
lemia aukštųjų mokyklų įvairovės įsigalėjimą ir sistemų atvirumą įvai-
rioms bendradarbiavimo formoms su įvairių suinteresuotų grupių at-
stovais nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu.
Europos Sąjungos ir EAME dokumentuose akcentuojama val-
dymo pagal rinkos poreikius atliepiančios veiklos rezultatus svarba,
toks valdymas įmanomas tik nustačius nacionalinius veiklos rezultatų
standartus ir vykdant nuoseklią ir skaidrią jų įgyvendinimo stebėseną.
Lietuvos strateginiuose dokumentuose numatoma vykdyti skaidrią
aukštųjų mokyklų veiklos rezultatų stebėseną, tačiau nėra aišku, ar
ketinama stebėti visuomenės poreikius atitinkančius veiklos rezulta-
tus. Kita vertus, visuose Lietuvos strateginiuose dokumentuose akcen- 
tuojama aukštojo mokslo aktualumo visuomenės poreikiams svarba ir

156
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 numatomos tokios integracijos priemonės. Aukštojo mokslo autonomi-

jos klausimas jau keletą metų aktyviai aptarinėjamas Lietuvoje. Analizė
 rodo, kad yra sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos įgyvendinti
autonomijos užtikrinimo principus, tačiau šių principų įgyvendinimą
sunkina visame pasaulyje aktualus autonomijos ir atskaitomybės pu-
siausvyros klausimas. Akivaizdu, kad tai ilgalaikio politinio susitarimo
klausimas, kurio įgyvendinimo periodas gali trukti ilgai.
Lietuvos strateginėse nuostatose akcentuojama bendradarbiavi-
mo su rinkos atstovais svarba, aptariamos tiek bendradarbiavimo prie-
monės, tiek bendradarbiavimą skatinantys finansavimo mechanizmai,
tačiau nėra siekio sukurti bendradarbiavimui tinkamą teisinę aplinką,
o Europos Sąjungos lygmeniu tinkamos bendradarbiavimui teisinės
aplinkos kūrimas yra pagrindinis strateginis akcentas.
Kalbant apie aukštųjų mokyklų vidaus valdymo tobulinimą, Lietuvos
strateginiuose dokumentuose daugiausia aptariami aukštųjų mokyklų
autonomijos ir atskaitomybės klausimai, tačiau Europos Sąjungos ly-
gmeniu akcentuojama orientacija į profesionalų valdymą ir siekis įveikti
aukštųjų mokyklų susikaldymą į atskirus fakultetus. Lietuvos strateginės
nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos ir EAME strateginėms nuos-
tatoms, tačiau institucinio valdymo kontekste jos yra skirtingo lygmens.
Lietuvoje kalbame apie profesionalaus valdymo sąlygų sudarymą, o Eu-
ropos Sąjungos dokumentuose jau kalbama apie tam tikrus profesiona-
laus valdymo rezultatus, t. y. Lietuvoje kalbama apie procesą, o Europos
Sąjungos dokumentuose – apie tobulinimo rezultatus.
Aukštųjų mokyklų įvairovė yra ta aukštojo mokslo sistemos valdy-
mo ir administravimo teminio karkaso dalis, kuri turi mažiausiai sąsajų
tarp Lietuvos strateginių nuostatų ir Europos Sąjungos bei EAME do-
kumentų nuostatų. Europos Sąjungos ir EAME dokumentuose aukštų-
jų mokyklų įvairovė siejama su teisėmis savarankiškai nustatyti savo
strategines veiklos kryptis, formas bei individualius institucijos profi-
lius. Savarankiško strateginio planavimo diegimas jau buvo numatytas 
Valstybinės švietimo 2003–2012 metų strategijos nuostatose (LRS, 2003a) ir

157
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 perkeltas į Mokslo ir studijų įstatymą (2009), kuris siejamas su dabartinės

reformos pradžia. Kaip matysime vėliau šioje ataskaitoje, savarankiškas
 strateginio planavimo diegimas institucijoje jau yra smarkiai pažengęs
į priekį, tačiau tik Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programoje
(LRV, 2012c) yra užuominų į individualių institucinių profilių formavimą.
Vis dėlto dar yra teisinių spragų įteisinti aukštųjų mokyklų įvairovę, kuri,
anot Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo komunikato
(EK, 2011b), labai reikalinga Europai. Tačiau jau galime džiaugtis tuo,
kad Lietuvos strateginiuose dokumentuose (taip pat ir įgyvendinimo
priemonėse) yra numatyta ir įteisinta aukštojo mokslo finansavimo šal-
tinių įvairovė, sukurti atitinkami finansavimo mechanizmai. Tai svarbus
finansavimo tvarumo užtikrinimo žingsnis.



158
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 2.2. Strateginės Lietuvos aukštojo mokslo

 kokybės matmens nuostatos ir
jų atitiktis Europos Sąjungos,
EAME aukštojo mokslo kokybės
matmens strateginėms nuostatoms
Lanksčios studijos mokymosi visą gyvenimą kontekste
Šio poskyrio analizė apima laipsnių suvienodinimą, bendrą kreditų sis-
temą ir diplomų pripažinimo sistemą. Šie elementai kartu su studijų
lankstumu ir individualizavimu sukuria prielaidas sėkmingai įgyvendin-
ti mokymosi visą gyvenimą prioritetą.
Struktūrinis ir kultūrinis nelankstumas ir toliau yra didžiausia kliūtis
siekiant sustiprinti aukštojo mokslo vaidmenį tęstinio dirbančių asme-
nų profesinio ar asmeninio tobulėjimo srityje. Aukštojo mokslo įstaigos
neatranda paskatų parengti lankstesnių studijų programų, nustatyti
lankstesnę paskaitų lankymo tvarką ir plėtoti ankstesnio mokymosi
pripažinimą. Aukštasis mokslas turėtų būti glaudžiai susijęs su bendrų
nacionalinių kvalifikacijų sandarų rengimu. Mokymosi visą gyvenimą
memorandumas (EK, 2000) inicijavo visos Europos diskusiją apie išsamią
mokymosi visą gyvenimą strategiją individualiu ir instituciniu lygme-
niu visose visuomeninio ir asmeninio gyvenimo srityse. Atkreiptinas
dėmesys, kad sisteminis ar šalies lygis neminimas, nes šio memorandu-
mo požiūriu sisteminiam lygiui atstovauja europinis lygmuo. Kita ver-
tus, šalys, būdamos atsakingos už savo švietimo sistemą, turi inicijuoti
diskusijas ir įgyvendinti šio memorandumo nuostatas, atsižvelgdamos
į atvirojo koordinavimo metodo reikalavimus. Dokumente mokymasis
visą gyvenimą apibūdinamas pragmatiškai ir siejamas tik su tikslinga
mokymosi veikla siekiant tobulinti kompetencijas. Tačiau pabrėžiamas
mokymosi kontekstų tęstinumas orientuojantis į pilietiškumo ir užim-

tumo skatinimą. Sparčios ekonominės ir socialinės Europos permainos 
159
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 stimuliuoja naujo požiūrio į mokymąsi atsiradimą. Todėl mokymasis

visą gyvenimą yra tarsi skėtinė kategorija, kurioje vienijasi įvairios mo-
 kymo ir mokymosi rūšys.
Mokymasis visą gyvenimą siejamas su mokymosi galimybėmis,
kurios prieinamos visiems piliečiams pagal teikiamą pasiūlą. Todėl
Europos Komisijos mokymosi visą gyvenimą politikos dokumentuose
pažymima, kad vertinamos visos mokymosi formos, tarp kurių patenka
ir formalusis mokymasis su aukštosiose mokyklose siūlomais kursais
laipsnį teikiančiose studijų programose, ir neformalusis mokymasis, kai
profesiniai gebėjimai įgyjami darbo vietose.
Mokymosi visą gyvenimą memorandume (EK, 2000) nurodomos trys
mokymosi visą gyvenimą kontinuumą sudarančios veiklos: formalu-
sis mokymasis (angl. formal learning), neformalusis mokymasis (angl.
non-formal learning) ir savaiminis mokymasis (savišvieta) (angl. infor-
mal learning).
Visos šios trys mokymosi visą gyvenimą kontinuumą sudarančios
veiklos minimos ne tik Mokymosi visą gyvenimą memorandume (EK,
2000), bet ir Komisijos komunikate „Siekiant paversti Europos mokymosi
visą gyvenimą erdvę tikrove“ (EK, 2001), ir Cedefop žodyne. Tačiau atlie-
kant tarptautinius tyrimus neformaliojo mokymosi veikla nusakoma
kaip neformaliojo švietimo, kuris yra institucionalizuotas, bet neveda
prie kvalifikacijos įgijimo, sudedamoji dalis.
Todėl europinė mokymosi visą gyvenimą politika skatina atkreipti
dėmesį į sudarymą individualių mokymosi būdų, kurie atitiktų piliečių
poreikius visuose jų gyvenimo etapuose. Tai daro įtaką sudarant mo-
kymosi turinį, vertinant mokymosi pasiekimus, o mokymosi vieta gali
priklausyti nuo individualaus besimokančiojo ir jo reikalavimų.
Europos mokymosi visą gyvenimą politikoje mokymuisi sutei-
kiama didžiausia vertė, siekiama įgyvendinti naują požiūrį, susijusį su
kvalifikacijų pripažinimu ir nustatymu, neformaliojo ir savišvietos būdu
pasiektų mokymosi pasiekimų vertinimu. Todėl vėl išryškėja individua- 
lių mokymosi kelių sukūrimo prioritetas.

160
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Mokymosi visą gyvenimą veikla apibrėžiama kaip veikla, vykstanti

bet kuriame amžiaus tarpsnyje, siekiant tobulinti asmeninės, pilietinės,
 socialinės ir profesinės srities kompetencijas (LR ŠMM, SADM, 2008).
Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje (LRS, 2002) suformuluotos
valstybės vystymo priotitetų įgyvendinimo kryptys, iš kurių viena –
mokslas ir švietimas: „Kuriant efektyvią ir darnią, visiems prieinamą
ir tęstinę švietimo sistemą, sudarant sąlygas mokytis visą gyvenimą:
pasiekti, kad vidurinis išsilavinimas būtų visuotinis, užtikrinti visuotinį
ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą; tęsti mokslo ir studijų įstaigų
sistemos struktūrinę reformą; įgyvendinti tęstinio mokymosi koncep-
ciją, plėsti įvairių kursų, nenuosekliųjų studijų įvairovę; plėtoti moder-
nią suaugusiųjų švietimo sistemą, užtikrinančią kiekvienam Lietuvos
gyventojui galimybę mokytis visą gyvenimą, įgyti vidurinį išsilavinimą
ir profesinę kvalifikaciją, atnaujinti kvalifikaciją bei persikvalifikuoti; sti-
printi visų švietimo sistemos grandžių sąveiką, užtikrinančią sklandų
sistemos grandžių perimamumą; kurti ir įgyvendinti efektyvios para-
mos moksleiviams, studentams sistemą.“
Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose (LRS,
2003a) sakoma, kad būtini švietimo sistemos pokyčiai, kurie sukurtų
visą gyvenimą trunkančio mokymosi sąlygas: „Švietimo misija – suda-
ryti sąlygas mokytis visą gyvenimą – nuolat tenkinti pažinimo porei-
kius, siekti naujų kompetencijų ir kvalifikacijų, reikalingų jo profesinei
karjerai ir gyvenimui įprasminti. Siekis – išplėtoti tęstinę, mokymąsi visą
gyvenimą laiduojančią ir prieinamą, socialiai teisingą švietimo sistemą.
Įgyvendinimo priemonės – švietimo plėtotės prieinamumo, tęstinumo
ir socialinio teisingumo užtikrinimas, sudarant sąlygos mokytis visą gy-
venimą; išplečiamos finansinės mokymosi visą gyvenimą galimybės.“
Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategija „Lie-
tuva 2030“ (LRS, 2012) nustatyta valstybės vizija, raidos prioritetai ir jų
įgyvendinimo kryptys iki 2030 m. Tai pagrindinis strateginio planavi-
mo dokumentas, kuriuo turi būti vadovaujamasi priimant strateginius 
sprendimus ir rengiant valstybės planus ar programas. Strategijoje

161
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 išskiriamos trys esminės pažangos sritys, kuriose vyks pokyčiai, t. y.

sumani visuomenė, sumani ekonomika ir sumanus valdymas. Siekiant
 įgyvendinti sumanios visuomenės viziją, sumanios visuomenės ugdy-
mo kryptimi „Besimokanti visuomenė“ numatoma įgyvendinti šiuos
pokyčius ir iniciatyvas: sukurti veiksmingą mokymosi visą gyvenimą
sistemą, efektyviai pritaikančią informacinių ryšių technologijų gali-
mybes, užtikrinančią dinamiškai visuomenei būtinų žinių bei gebėjimų
įgijimą ir tobulinimą.
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatyme (2011)
švietimo sistemos principuose įteisinama tęstinumo nuostata, kuri
apibrėžiama švietimo sistemos lankstumu, atvirumu, įvairių formų ir
institucijų sąveikos pagrįstumu, sudarant sąlygas kiekvienam asmeniui
mokytis visą gyvenimą.
Šio įstatymo 16 straipsnis sukuria prielaidas neformaliojo švietimo
ir savišvietos1 būdu įgytą kompetenciją pripažinti kaip baigtą formalio-
jo švietimo programos dalį (išskyrus studijų programą) Lietuvos Res-
publikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka arba kaip studijų
programos dalį – aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.
Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija buvo patvirtinta dar
2004 m. ir pakeista 2008 m. (LR ŠMM, SADM, 2008), jai įgyvendinti nau-
dojama Europos Sąjungos struktūrinė parama. Strategijos tikslas buvo
numatyti ir apibrėžti mokymosi visą gyvenimą plėtros kryptis ir jų įgy-
vendinimo priemones, akcentuoti profesinio mokymo ir suaugusiųjų
tęstinio mokymo sritis. Aukštosios mokyklos strategijoje yra paminėtos
tarp kitų strategiją įgyvendinančių subjektų. Ši strategija taip pat sieja-
ma su Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatomis (LRS,
2003a), Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų planu
(LRV, 2006a), Nacionaline studijų programa (LR ŠMM, 2007c).

1 Kaip jau buvo minėta anksčiau, savišvieta (ang. informal learning) į lietuvių kalbą
verčiama ir kaip savaiminis mokymasis. Lietuvos Resublikos švietimo įstatyme
vartojamas savišvietos terminas, o Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje

(2004 m. ir 2008 m.) – savaiminio mokymosi terminas. 
162
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Europinės mokymosi visą gyvenimą politikos sąsajos požiūriu ši

strategija prisideda prie Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parla-
 mentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų ko-
mitetui „Suaugusiųjų mokymosi veiksmų planas. Mokytis niekada nevėlu“
(EK, 2007b), kur įtvirtinami penki svarbiausi tikslai: šalinti dalyvavimo
suaugusiųjų švietime kliūtis, didinti jo kokybę ir veiksmingumą, pa-
spartinti neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų pripažinimą, užtikrin-
ti pakankamas investicijas ir vykdyti stebėseną.
Strategijoje minimoje kvalifikacijų sistemos kūrimo ir plėtotės sri-
tyje, kuri susijusi su aukštuoju mokslu, atlikta keletas svarbių darbų,
šalinančių kliūtis dalyvauti mokymosi visą gyvenimą veiklose. Aukš-
tojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo srityje veikia Studijų
kokybės vertinimo centras (SKVC), kuris šią veiklą vykdo nuo 2005 m.
Šiuo metu kvalifikacijos sistemų procesų valdymas daugiausia susijęs
su studijų programų, aukštųjų mokyklų akreditavimu, kurį taip pat vyk-
do Studijų kokybės vertinimo centras. 2010 m. buvo patvirtintas Lietu-
vos kvalifikacijų sandaros aprašas (pakeistas 2011 m.; LRV, 2011), kuris yra
pradinė priemonė įgytoms kvalifikacijoms vertinti ir pripažinti. Lietuvos
kvalifikacijų sandaros aprašas taip pat sudaro galimybes parengti nefor-
maliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimo priemones aukš-
tosiose mokyklose ir tokiu būdu vykdyti šiuo būdu įgytų kompetencijų
vertinimą ir pripažinimą.
Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje (LRS, 2002) nustatyta, kad
įgyvendinant prioritetą „Žinių visuomenė“ mokslo ir švietimo srityje
būtina siekti profesinių kvalifikacijų ir kvalifikacinių laipsnių suteikimo
sistemos vienodumo.
Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų plane (LRV,
2006a) numatyta, kad būtina išspręsti šiuos uždavinius: suderinti Lietu-
vos aukštojo mokslo kvalifikacijų sistemą su EAME apimančia kvalifi-
kacijų sandara; sukurti visų studijų krypčių reglamentus, taip sudaryti
tarpkryptinių studijų sąlygas; tobulinti dalinių studijų ir laipsnių pripa- 
žinimo mechanizmus.

163
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (2009) studijų progra-

mos skirstomos į laipsnį suteikiančias (bakalauro / profesinio bakalauro,
 magistrantūros) ir laipsnio nesuteikiančias; naujai reglamentuojamos
studijų formos – nuolatinė ir ištęstinė; įvedamas europinis studijų kre-
ditas, grindžiamas studijų rezultatais ir studento darbo laiko kiekiu –
vienų studijų metų 1 600 valandų atitinka 60 kreditų (ECTS); įvedama
akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigybė.

Judumas (tarptautiškumas)
Judumas, kaip minėta pirmojoje dalyje, tiek Europos Sąjungoje, tiek
EAME kontekste suprantamas daugialypiai ir apima ne tik studentų
bei dėstytojų judumą, bet ir jungtinių laipsnių, jungtinių programų
kūrimą, tarptautiškumo ir globalios dimensijos integravimą į studijų
bei mokslo procesą (bendri mokslo projektai, bendros mokslo publi-
kacijos). Judumo prioritetas yra identifikuojamas visuose nagrinėtuose
strateginiuose dokumentuose, aiškiai pabrėžiant judumo indėlį plėto-
jant studijų kokybę.
Lietuvos 2009–2012 metų politikos priemonės tarptautiškumo ska-
tinimo srityje aiškiai koreliuoja su Europos Sąjungos prioritetais. Vienas
iš Bolonijos proceso, kuriančio EAME, prioritetų – skatinti dėstytojų ir
studentų judumą, pvz., studentų judumo rodiklį iki 2020 m. padidin-
ti iki 20 proc. (EK, 2009a). Nacionalinėje studijų programoje (LR ŠMM,
2007c) nurodoma, kad bendrasis jos tikslas – sukurti geros kokybės
aukštąjį išsilavinimą teikiančią studijų sistemą. Siekiant šio tikslo bus
pagerinta studijų kokybė ir padidintas studijų tarptautiškumas. Vals-
tybės pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“
(LRS, 2012) nurodoma, kad „būtina Lietuvos aukštųjų mokyklų studen-
tams sudaryti sąlygas bent vieną semestrą studijuoti kitų šalių aukšto-
siose mokyklose, ypač skatinti studentų mainus tarp Šiaurės ir Baltijos
regiono valstybių“. Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programoje
(LRV, 2012c) ši kryptis taip pat tęsiama: „Didinsime studijų programų 
tarptautiškumą. Sudarysime geresnes sąlygas diegti jungtines progra-
mas, skatinsime studentų, dėstytojų mainus.“

164
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Bolonijos proceso Bukarešto komunikate (2012) šalys skatinamos

toliau plėtoti jungtines studijų programas ir įsipareigoti išnagrinėti na-
 cionalinę jungtinių studijų programų ir jungtinių laipsnių teisinę bazę
bei taikomas praktikas, kad pašalintų šalyje esančias kliūtis, trukdančias
tarptautiniam bendradarbiavimui ir judumui. Siekiant didinti Lietuvos
studijų sistemos tarptautiškumą, bus toliau įgyvendinamos įvairios
iniciatyvos nacionaliniu lygmeniu. Lanksčios ir suderintos aukštųjų
mokyklų studijų programos turėtų užtikrinti studentų judumą šalies
viduje ir tarptautiniu mastu. Lietuvos mokslo ir studijų ateities vizijoje
„Mokslioji Lietuva 2030“ (2012) numatoma, kad 2030 metais „daugelis
Lietuvos studentų aukštąjį išsilavinimą įgyja keliose šalies ir kitų šalių
aukštosiose mokyklose. Lietuvos aukštosios mokyklos vykdo tarptauti-
niu mastu konkurencingas jungtines studijas su kitų šalių universitetais.
Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuoja daug studentų iš kitų šalių“.
Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomi-
kos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos aukštojo
mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir už-
imtumo rėmimas“ (EK, 2011b) deklaruojamas valstybės narių ir aukštųjų
mokyklų siekis „didinti aukštojo mokslo kokybę pasitelkiant judumą
ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą“ koreliuoja su Valstybės ilgalaikės
raidos strategijoje (LRS, 2002) suformuluotomis valstybės vystymo prio-
ritetų įgyvendinimo kryptimis – plėtoti dalyvavimą Europos švietimo ir
mokslo programose, plėsti moksleivių, studentų, mokytojų ir dėstyto-
jų mainus siekiant vystyti tarptautinį bendradarbiavimą.
2010 m. gegužės 11 d. Tarybos išvadose dėl aukštojo mokslo interna-
cionalizavimo (EST, 2010b) valstybės narės raginamos skatinti ir remti
tarptautinį studentų, mokytojų, mokslo darbuotojų ir kitų darbuo-
tojų judumą, kad puoselėtų tikrą tarptautinę kultūrą tose institucijose.
Reikšmingas šiame procese galėtų būti ir virtualus judumas, grįstas in-
formacinių technologijų naudojimu (LRV, 2012b).
Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikėje strategijo- 
je (LRV, 2002) tarptautiškumo aspektu svarbūs šie iškelti tikslai: pasiekti,

165
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 kad per artimiausius 10 metų mokslo ir technologijų plėtra taptų svar-

biausiu veiksniu pramonės, žemės ūkio, statybos ir paslaugų gamybos
 šakų veiksmingumui ir konkurencingumui pasaulinėje rinkoje didinti. Šie
tikslai koreliuoja su Ilgalaike mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros
strategija (LRS, 2003b). Šiame dokumente mokslo tarptautiškumo siekius
apibendrina tokie tikslai: „per artimiausius 7 metus turi būti pasiekta, kad
mokslo ir gamybos sąveikos sistema atitiktų europinę inovacijų diegimo
praktiką“; „Lietuvos MTEP sistema turi integruotis į EMTE“.
Pagrindinis nacionalinis studijų bei mokslo organizavimo Lietuvoje
ypatumus reglamentuojantis dokumentas – Lietuvos Respublikos moks-
lo ir studijų įstatymas (2009) – pabrėžia šias pagrindines su tarptautišku-
mu susijusias nuostatas:

1. sukurti palankias laisvo asmenų judėjimo sąlygas –

organizuoti ir vykdyti užsienio institucijose įgytų, su
aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų vertinimą ir (ar)
pripažinimą Lietuvoje;
2. mokslas grindžiamas orientavimosi į tarptautinius kokybės
standartus bei dalyvavimo tarptautinėje ir Europos mokslinių
tyrimų erdvėje principais;
3. apibrėžiama Tarptautinės mokslo ir technologijų plėtros
programų agentūros funkcija;
4. tarptautinių ekspertų dalyvavimas priimant kandidatus į
dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas;
5. nacionalinių mokslo programų, sudarančių sąlygas spręsti
valstybei ir visuomenei svarbias problemas ir didinti Lietuvos
mokslo tarptautinį konkurencingumą, finansavimas.

Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2008–2010 metų programos

(LRV, 2008b) tikslas – plėtoti tarptautinį matmenį Lietuvos aukštojo
mokslo sistemoje, gerinti aukštojo mokslo kokybę ir užtikrinti konku-
rencingumą, taip prisidėti prie žinių visuomenės kūrimo. Programos

uždaviniai numatė: 
166
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

  tobulinti studijų turinį ir metodus siekiant didinti Lietuvos

aukštojo mokslo konkurencingumą Europos ir pasaulio
 aukštojo mokslo sistemoje,
 skatinti derinti Lietuvos aukštojo mokslo sistemą su
bendromis Europos aukštojo mokslo plėtros tendencijomis,
 didinti tarptautinių studentų ir dėstytojų mainų mastą ir
gerinti jų kokybę,
 sudaryti sąlygas tobulinti dėstytojų kompetenciją ir kt.

Pažymėtina, kad kai kurių uždavinių priemonės uždavinį kiek susiauri-

na. Priemonės, skirtos judumo mastui didinti, orientuotos į emigrantų
bei užsieniečių galimybių studijuoti Lietuvoje skatinimą.
Apibendrinant galima teigti, kad tartautiškumo ir judumo aspek-
tas įtrauktas į daugelį strateginių nacionalinių dokumentų ir atliepia
Europos Sąjungos bei EAME nuostatas šiuo klausimu. Judumas yra ver-
tinama siekiamybė pati savaime, darant prielaidą, kad visais atvejais
vienaip ar kitaip prisidės prie studijų kokybės gerinimo. Taip pat pa-
žymėtina, kad politinės priemonės, numatytos strateginiams tikslams
pasiekti, ne visada sėkmingai veikia ir pasiekia planuotus rezultatus
(plačiau žr. 2.4.2 skyrelyje).

Studijų rezultatai: užimtumas, įsidarbinimo galimybės

Atsižvelgiant į aukštojo mokslo misiją (Lietuvos Respublikos mokslo ir
studijų įstatymas, 2009), skiriami trys studijų rezultato rodikliai  – įsi-
darbinimas ir karjera, asmenybės ugdymas ir mokslo rodikliai. Absol-
ventų įsidarbinimas ir karjera apima ne tik studentų galimybę dirbti
pagal specialybę, bet ir jų karjeros raidą. Absolventų mokslo rodikliai
yra svarbūs siekiant mokslo (meno) ir studijų vienovės, numatytos Lie-
tuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme. Be konkrečių akademinių,
profesinių žinių, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas nustato,
kad universiteto tikslas yra ugdyti visapusiškai išsilavinusią, etiškai at- 
sakingą, kūrybingą ir verslią asmenybę. Studijų rezultatas tiksliausiai

167
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 vertintinas pagal studijoms keliamus tikslus padėti užtikrinti šalies vi-

suomenės, kultūros ir ūkio klestėjimą, būti kiekvieno Lietuvos Respubli-
 kos piliečio visaverčio gyvenimo atrama ir paskata, tenkinti prigimtinį
pažinimo troškimą. Įstatyme teigiama: „Darni mokslo ir studijų sistema
grindžia žinių visuomenės plėtotę, žiniomis grįstos ekonomikos stiprė-
jimą ir darnų šalies vystimąsi, dinamišką ir konkurencingą šalies ūkio
gyvenimą, socialinę ir ekonominę gerovę; ugdo kūrybingą, išsilavinu-
sią, orią, etiškai atsakingą, pilietišką, savarankišką ir verslią asmenybę,
puoselėja civilizacinę Lietuvos tapatybę, palaiko, plėtoja ir kuria šalies
ir pasaulio kultūros tradicijas.“
Europos kontekste studijų rezultatų kokybės vertinimas traktuoja-
mas dviem pagrindiniais aspektais: absolventų kokybė (jų gebėjimas
prisitaikyti ir išlikti darbo rinkoje) ir mokslo raida. Aiškinant absolventų
kokybę, tiriamuoju laikotarpiu pabrėžiama tendencija vadovautis ge-
bėjimais grindžiamo mokymo ir mokymosi bei mokymosi rezultatais
grindžiamu metodu. Tam didelę įtaką turėjo Europos bendrųjų gebėji-
mų metmenys (EKT, 2010). Europos Sąjungos lygmeniu taip pat pabrė-
žiama, kad reikia tobulinti tuos gebėjimus, kurie reikalingi tolesniam
mokymuisi ir darbo rinkai. Tai reiškia, kad reikia plėtoti įvairiose srityse
aktualių gebėjimų, įgūdžių ir nuostatų, kurių reikia siekiant gauti darbą
ar tęsti mokymąsi, vertinimo ir patvirtinimo būdus. Lietuvos aukštojo
mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų plane (LRV, 2006a) pateikiama
Lietuvos aukštojo mokslo sistemos būklės apžvalga ir įvertinimas, nu-
statomas visuomenės tikslas ir uždaviniai aukštojo mokslo srityje, aukš-
tojo mokslo sistemos pertvarkos kryptys, plano įgyvendinimo etapai
ir tikėtini plano įgyvendinimo rezultatai. Plane teigiama, kad siekiant
aukštojo mokslo sistemos darnios plėtros būtina išspręsti šiuos pa-
grindinius uždavinius: atlikti perspektyvinius specialistų poreikio dar-
bo rinkoje tyrimus ir pagal jų rezultatus skirstyti Lietuvos Respublikos
valstybės biudžeto lėšas valstybinėms aukštosioms mokykloms studijų
išlaidoms apmokėti; stiprinti studentų profesinę motyvaciją; užtikrinti, 
kad aukštųjų mokyklų absolventų kompetencija atitiktų visuomenės ir

168
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 darbo rinkos poreikius išsilavinimo ir kvalifikacijų struktūros požiūriu

dabar ir ateityje.
 Analizuojant mokslo raidą, pabrėžiama mokslo ir verslo partnerystės
svarba modernioms mokslininkų darbo vietoms kurti ir mokslinių tyrimų
sistemos konkurencingumui ir komercializavimui (taikomajai vertei) ska-
tinti. Šis aspektas aiškiai nusakomas Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki
2015 metų ilgalaikėje strategijoje (LRV, 2002): per artimiausius 10–15 metų
svarbu teikti mokslo ir technologijų plėtrai išskirtinę reikšmę, kad šalies
visuomenė gautų kuo didesnę naudą iš mokslinių tyrimų ir inovacinės
veiklos ir kad riboti tos srities ištekliai būtų panaudoti optimaliai.
2005 m. Tarybos ir valstybių narių Vyriausybių atstovų, posėdžiavusių
Taryboje, rezoliucijos dėl Europos protų mobilizavimo projekte: sudaryti
sąlygas aukštajam mokslui visapusiškai prisidėti prie Lisabonos strategi-
jos (EST, 2005) sakoma, kad ypač svarbu „sudaryti sąlygas aukštajam
mokslui visapusiškai prisidėti prie Lisabonos strategijos“, valstybės na-
rės raginamos skatinti institucijas plėtoti stipresnę partnerystę su jas
supančia visuomene, įskaitant vietos bendruomenes ir verslo pasaulį.
2011 m. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos eko-
nomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos aukš-
tojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir
užimtumo rėmimas“ (EK, 2011b) teigiama, kad siekiant aukštojo mokslo
konkurencingumo svarbu stiprinti vadinamąjį žinių trikampį – švieti-
mą, mokslinius tyrimus ir verslą. Svarbiausi valstybių narių bei aukštųjų
mokyklų siekiai: darbdavių ir darbo rinkos institucijų įtraukimas į moky-
mo programų sudarymo ir įgyvendinimo procesus.
Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje (LRS, 2002) numatyta „Žinių
ekonomikos ir elektroninio verslo“ kryptimi plėtoti tarptautinį ben-
dradarbiavimą: diegti naujausius pasaulio mokslo laimėjimus, kurti
ir plėsti virtualiuosius mokslo ir inovacijų centrus, dalyvauti kuriant
Europos mokslinių tyrimų strategiją. Valstybės pažangos strategijoje
„Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ (LRS, 2012) ,,Besimokančios 
visuomenės“ kryptimi numatyta įgyvendinti su finansavimu susijusius

169
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 pokyčius, taip pat deklaruojamas siekis sukurti palankią mokslo ir ty-

rimų aplinką, užtikrinančią Lietuvos patrauklumą aukščiausio lygio
 mokslininkams ir tyrėjams.
Apibendrinant studijų rezulatų strateginę kryptį galima teigti,
kad Lietuvos strateginiuose dokumentuose išsamiau akcentuojamas
mokslo plėtros ir mokslo panaudojimo aspektas, tačiau nepakankamai
atskeidžiama orientavimosi į studijų rezultatų matavimą (pvz., absol-
ventų karjeros stebėsena) kryptis.

Kokybės užtikrinimas
Kokybė yra esminis Europos žinių visuomenės kūrimo ir Bolonijos pro-
ceso deklaruojamas aukštojo mokslo sistemos elementas. Kokybės už-
tikrinimas aukštajame moksle susideda iš trijų lygių:

1. institucinis lygmuo – vidinės kokybės stiprinimas;

2. nacionalinis lygmuo – išorinės atskaitomybės procedūrų
stiprinimas;
3. europinis lygmuo – Europos kokybės užtikrinimo dimensijos
vystymo propagavimas.

Europiniu lygmeniu pabrėžiama aiški strateginė krytis plėtoti instituci-

nio lygmens kokybės užtikrinimo sistemas, t. y. stiprinti vidinę instituci-
jų kokybės kultūrą, valstybės narės raginamos plėtoti aukštojo mokslo
kokybės politiką. Kokybė yra esminis Europos žinių visuomenės kūrimo
ir Bolonijos proceso propagavimo elementas. Dar 2001 m. Prahos ko-
munikate (2001) pripažinta, kad kokybės užtikrinimo sistemos vaidina
svarbų vaidmenį siekiant aukštų kokybės standartų. Šiame dokumente,
kaip ir tolesniuose Bolonijos proceso dokumentuose, pabrėžiama bū-
tinybė bendradarbiauti, labiau pasitikėti kokybės vertinimo ir (ar) akre-
ditacijos mechanizmais (įvairiose šalyse). Lietuvoje Valstybinės švietimo
strategijos 2003–2012 metų nuostatose (LRS, 2003) vienas iš skelbiamų
siekių – užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią atviroje pilietinėje vi- 
suomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, visuotinius dabarties

170
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 pasaulio visuomenės poreikius. Švietimo plėtotės kokybei užtikrinti

formuojami uždaviniai: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo mi-
 nisterijai nustatoma atsakomybė už švietimo sistemos kokybę ir atsis-
kaitymas prieš visuomenę; sustiprinama savivaldybių atsakomybė už
švietimo prieinamumą ir kokybę savivaldybių teritorijoje; sustiprinama
aukštųjų mokyklų atsakomybė už studijų kokybę.
2009 m. Komisijos ataskaitoje Tarybai, Europos Parlamentui, Europos
ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Aukštojo
mokslo kokybės užtikrinimo pažangos ataskaita“ (EK, 2009b) pateiktos
išvados ir siūlymai dėl tolesnės kokybės užtikrinimo plėtotės Europoje.
Numatoma parengti daugiau Europos kokybės ženklų ir plėtoti koky-
bės standartus. Valstybės ilgalaikės raidos strategija (LRS, 2002) numato:
kuriant efektyvią ir darnią, visiems prieinamą ir tęstinę švietimo siste-
mą, sudarant sąlygas mokytis visą gyvenimą, būtina formuoti bendrų-
jų gebėjimų, studijų krypčių, kokybės standartus ir juos įgyvendinti.
Norint užtikrinti švietimo sistemos kokybę ir integruotis į EAME,
būtina vykdyti nuolatinę švietimo sistemos stebėseną (monitoringą)
ir diagnostinius tyrimus; siekiant išsilavinimo pripažinimo, reikia užti-
krinti švietimo kokybę, atitinkančią Europos Sąjungos šalių švietimo
kokybės standartus, taip pat skatinti mokslinių tyrimų kokybę orien-
tuojantis į Europos valstybių mokslinių tyrimų bendrąją erdvę; plėsti
bendrus projektus su kitomis šalimis, mokslinius tyrimus vykdyti inter-
nacionaliniu pagrindu.
Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų plane (LRV,
2006a) pateikiama Lietuvos aukštojo mokslo sistemos būklės apžval-
ga ir įvertinimas, nustatomas visuomenės tikslas ir uždaviniai aukštojo
mokslo srityje, aukštojo mokslo sistemos pertvarkos kryptys, plano
įgyvendinimo etapai ir tikėtini plano įgyvendinimo rezultatai. Siekiant
sukurti geros kokybės aukštojo mokslo sistemą, planuojama tobulinti
aukštųjų mokyklų veiklos rezultatų vertinimą. Šis prioritetas dera su
europine kokybės dimensija, siekiančia skatinti į studijų rezultatus 
orientuotą vertinimą.

171
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programo-

je (LRS, 2008) taip pat nustatyti esminiai mokslo ir studijų sistemos
 2009 m. reformos darbai, vienas iš jų – studijų ir mokslo kokybės užti-
krinimas. Programos dalyje „Mokslas ir studijos“ keliamas tikslas – telkti
valstybės pajėgas kokybei užtikrinti: „konkurencija aukštajame moksle“,
„studijų programų akreditacija“, „akademinės etikos ir procedūrų kon-
trolieriaus institucijos įsteigimas“ (617 p.). Taip pat siekiama optimizuoti
aukštųjų mokyklų tinklą, veiksmingiau panaudoti esamus išteklius: „〈...〉
daugiau kaip 150 mln. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų
skyrimas aukštųjų mokyklų jungimuisi remti“; „Jungimosi proceso vyk-
dymas sukuriant know–how grupę“ (618–620 p.).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyven-
dinimo priemonėse (LRV, 2009a) taip pat numatyta skirti valstybės pajė-
gas aukštojo mokslo kokybei užtikrinti.
Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų plane (LRV,
2006a) kokybė laikoma viena iš trijų prioritetinių sričių. Aukštojo moks-
lo kokybės vertinimo tikslas – žinių visuomenės ir žiniomis grįstos eko-
nomikos poreikius atitinkančios aukštojo mokslo kokybės užtikrinimas.
Uždaviniai: nuolat vertinti aukštojo mokslo sistemos būklę ir aukštų-
jų mokyklų veiklą, analizuoti vertinimo rezultatus ir rengti prognozę;
vertinant aukštųjų mokyklų veiklos rezultatus, labiau atsižvelgti į ab-
solventų rengimo kokybę, gebėjimą įsitvirtinti darbo rinkoje, karjeros
rodiklius; atlikti visų šiuo metu veikiančių kolegijų institucinį vertinimą
ir pirmojo studijų programų išorinio vertinimo pagal studijų kryptis
ciklo darbus; vertinant studijų programas ir institucijas, pasitelkti už-
sienio ekspertus; vertinimo rezultatus skelbti visuomenei; diegti ben-
drus europinius kokybės užtikrinimo standartus nacionalinėje kokybės
užtikrinimo sistemoje, tobulinti dalinių studijų ir laipsnių pripažinimo
mechanizmus, skatinti studentų ir dėstytojų judumą; diegti bendrus
europinius kokybės užtikrinimo standartus nacionalinėje kokybės už-
tikrinimo sistemoje, tobulinti dalinių studijų ir laipsnių pripažinimo me- 
chanizmus, skatinti studentų ir dėstytojų judumą.

172
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 2009  m. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu koreguo-

jamos aukštųjų mokyklų steigimo, leidimo vykdyti studijas sąlygos:
 įtraukiamas Studijų kokybės vertinimo centras, numatomi atvejai, kada
netenkama teisės vykdyti studijas; numatomos papildomos priemonės
studijų kokybei užtikrinti: studijų programos akredituojamos ne rečiau
kaip kartą per šešerius metus; aukštosios mokyklos dėl studijų progra-
mos akreditavimo gali kreiptis ne tik į Studijų kokybės vertinimo cen-
trą, bet ir į kitą EAME kompetentingų institucijų pripažintą agentūrą;
aukštųjų mokyklų ir institutų veikla reguliariai (kas šešerius metus) ver-
tinama išoriškai ir akredituojama; numatomas studijų sistemos atnauji-
nimas ir kokybės užtikrinimas atsižvelgiant į Bolonijos procesą.
Apibendrinta Lietuvos politinių strateginių dokumentų atitikties Eu-
ropos Sąjungos ir EAME dokumentams analizė pateikiama 10 lentelėje.



173
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 10 lentelė. Lietuvos strateginių nuostatų atitiktis

Europos Sąjungos ir EAME dokumentų strateginėms nuostatoms 
 Aukštojo mokslo kokybė
atgal

Lanksčios studijos Studijų rezultatai:

mokymosi užimtumas,
visą gyvenimą Tarptautiškumas Kokybės įsidarbinimo
kontekste ir judumas užtikrinimas galimybės

Europos Sąjungos, EAME auštojo mokslo politikos strateginiai dokumentai

Mokymosi visą gyvenimą memorandumas (EK, 2000) + + + +

Prahos komunikatas (2001) + + + +

Komisijos komunikatas ,,Universitetų modernizavimo plano įgyvendinimo rezultatai: švietimas, + + + +

moksliniai tyrimai ir naujovės“ (EK, 2006)

Komisijos komunikatas ,,2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ + + +

(EK, 2010)

Komisijos komunikatas ,,Nuosekli Lisabonos uždavinių vykdymo švietimo ir mokymo srityje + + + +

pažangos rodiklių ir lyginamųjų standartų sistema“ (EK, 2007a)

Lisabonos strategija (2000) + + + +

Komisijos komunikato ,, 2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ + + +

iniciatyva „Judus jaunimas“

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų + + +

komitetui ir Regionų komitetui ,,Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė.
Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas“ (EK, 2011b)

Lietuvos aukštojo mokslo politikos strateginiai dokumentai

Valstybės ilgalaikės raidos strategija (LRS, 2002) + + + +

Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatos (LRS, 2003a) + + + +

Valstybės pažangos strategija „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ (LRS, 2012) + + + +

Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų planas (LRV, 2006a) + + + +

Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija (LR ŠMM, SADM, 2008) + + +

Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija (PRV, 2002) + + +

Ilgalaikė mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategija (LRS, 2003b) + + + 


174
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 2.3. Strateginės nacionalinės 2009–2011 m.

 studijų socialinio matmens
(aukštojo mokslo prieinamumo)
nuostatos ir jų atitiktis
Europos Sąjungos, EAME
aukštojo mokslo socialinio matmens
strateginėms nuostatoms
Nustatant nacionalinės aukštojo mokslo politikos strategines nuostatas
SAMM (aukštojo mokslo prieinamumo) srityje, analizuojant nacionalinės
politikos SAMM srityje teminį karkasą, buvo tiriami aukštojo mokslo po-
litikos strategines nuostatas tiriamuoju laikotarpiu (2009–2011) atsklei-
džiantys ilgalaikiai ir vidutinės trukmės politiniai strateginiai ir teisiniai
dokumentai. Jei tiriamuoju laikotarpiu galiojo atitinkamų dokumentų
nuostatos (buvo aktualios tiriamuoju laikotarpiu), tyrimui buvo pasirinkti
ir ankstesniu laikotarpiu (iki 2009 m.) priimti dokumentai. Atkreipiamas
dėmesys, kad siekiant įvertinti aukštojo mokslo politikos strategines
nuostatas į tyrimą buvo įtraukti ir su tiriamąja politikos sritimi susiję (pri-
imti po 2011 m.) nacionaliniai politiniai strateginiai dokumentai. Atlikus
nacionalinių 2009–2011 m. aukštojo mokslo politikos SAMM strateginių
nuostatų analizę, pasitelkus lyginamąjį metodą atliekamas šių nuostatų
atitikties Europos Sąjungos, EAME strateginėms nuostatoms SAMM sri-
tyje vertinimas.

Strateginės nacionalinės 2009–2011 m. aukštojo mokslo politikos

SAMM (aukštojo mokslo prieinamumo) nuostatos
Valstybės ilgalaikės raidos strategija (LRS, 2002) numato plėtoti studen-
tų finansinės paramos (ypač studijų kreditavimo) sistemą, investicinius 
projektus, kurti ir įgyvendinti efektyvios paramos moksleiviams, stu-
dentams sistemą.

175
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose (LRS,

2003a) numatoma: kad būtų užtikrinamas švietimo plėtotės prieinamu-
 mas, tęstinumas ir socialinis teisingumas, turi būti laiduojamos lygios
mokymosi starto galimybės; pradedama teikti kryptinga pedagoginė,
kultūrinė parama visoms vaikus auginančioms socialinės rizikos šei-
moms; užtikrinamos socialiai teisingos mokymosi ir studijų sąlygos.
Plėtojant Lietuvos švietimą, iki 2012 m. pasiekti, kad būtų sudarytos
būtiniausios socialinės mokymosi ir studijų sąlygos visiems jų stoko-
jantiems asmenims; visi specialiųjų poreikių vaikai ir jaunimas turėtų
galimybę mokytis visų tipų mokyklose jiems palankioje ugdymo aplin-
koje pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas.
Nacionalinės gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategijos įgy-
vendinimo 2005–2013 metų priemonėse (LRV, 2005a) nurodoma keletas
socialinę atskirtį mažinančių priemonių: pajamų garantijos, užimtumas,
sveikata ir socialinės paslaugos, visaverčio gyvenimo galimybės, dalyva-
vimas visuomenės gyvenime ir vyresnio amžiaus žmonių įvaizdžio kūri-
mas. Jas įgyvendinant reikia sudaryti sąlygas vyresnio amžiaus žmonėms,
turintiems praktinių įgūdžių ir savišvietos būdu įgijusiems reikiamų žinių,
laikyti kvalifikacijos egzaminus eksternu, aplenkiant mokymąsi profesi-
nėje mokykloje, ir įgyti valstybės pripažintą profesinę kvalifikaciją; plė-
toti nuotolinio mokymo galimybes, siekiant sudaryti palankias sąlygas
vyresnio amžiaus žmonėms įgyti paklausią profesiją ir tobulinti kvalifi-
kaciją; įdiegti atviro informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemą
(AIKOS), kurioje būtų numatytos profesinio informavimo, orientavimo ir
konsultavimo paslaugos vyresnio amžiaus žmonėms.
Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų plane
(LRV, 2006a) numatyta tobulinti paramos studentams teikimą. Lietuvos
Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (2009) numatyta galimybė stu-
dentams teikti valstybės remiamas paskolas – koreguojama stipendijų
teikimo tvarka.
Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose (LRS, 
2003a) įtvirtinti trys bendrieji švietimo plėtotės siekiai, vienas iš jų

176
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 („išplėtojama tęstinė, mokymąsi visą gyvenimą laiduojanti ir prieina-

ma, socialiai teisinga švietimo sistema“) leidžia aukštojo mokslo priei-
 namumą laikyti strateginiu nacionalinės studijų politikos tikslu. Šios
valstybinės švietimo strategijos nuostatų analizė atskleidė, kad Bo-
lonijos dokumentuose aptariami svarbiausi su SAMM susiję aspektai
nacionalinėje 2003–2012 metų švietimo strategijoje yra išskiriami (nors
ir nedetalizuojami). Svarbu pastebėti, kad Valstybinės švietimo strategi-
jos 2003–2012 metų nuostatose neminimas aukštąjį išsilavinimą įgijusių
asmenų skaičiaus didinimas ir neskiriamas dėmesys su tuo susijusiems
studijuojančiųjų skaičiaus didinimo, rezultatyvaus studijų baigimo
klausimams. Pastebima, kad Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012
metų nuostatose vyrauja siekis užtikrinti bendrąjį aukštojo mokslo
prieinamumą (arba lygių teisių į aukštąjį mokslą (studijas) nuostata),
kad būtų sudarytos būtiniausios socialinės mokymosi ir studijų sąly-
gos visiems jų stokojantiems asmenims, neskiriama dėmesio aukštojo
mokslo prieinamumui didinti aukštajame moksle neatstovaujamoms
socialinėms visuomenės grupėms (išskyrus dėmesį suaugusiųjų moky-
muisi mokymosi visą gyvenimą kontekste). Lanksčių studijų sekų sie-
kiai strategijoje išreiškiami nuostata, kad „kiekvienas Lietuvos pilietis
turėtų galimybę studijuoti aukštojoje mokykloje pasirinktu būdu (nuo-
tolinės, neakivaizdinės ir kitos studijos)“, ir numatant sąlygas mokytis
visą gyvenimą sudarančias priemones – sukurti įvairių poreikių asme-
nims pritaikytą mokymosi aplinką ir išplėtoti švietimo formų įvairovę.
Kad vienu iš pagrindinių švietimo politikos plėtotės siekių strategijoje
laikoma „tęstinė, mokymąsi visą gyvenimą laiduojanti ir prieinama, so-
cialiai teisinga švietimo sistema“, rodo nacionalinėje politikoje skiriamą
dėmesį Bolonijos procese svarbiu laikomam suaugusiųjų mokymuisi,
mokymuisi visą gyvenimą kaip aukštojo mokslo prieinamumo didini-
mo priemonei ir užtikrinamą mokymosi visą gyvenimą socialinį ma-
tmenį (prieinamo mokymosi visą gyvenimą siekį).
Būtina atkreipti dėmesį, kad Valstybinėje švietimo strategijos 2003– 
2012 metų nuostatų įgyvendinimo programoje (LRV, 2005b) nurodytos

177
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 strategiją įgyvendinančios pertvarkos kryptys, aukštojo mokslo priei-

namumo didinimas tiesiogiai siejamas su paramos kryptimi, o netie-
 siogiai – ir su infrastruktūros kryptimi (kuri neabejotinai susijusi ir su
kitais strateginiais švietimo tikslais), nes aukštojo mokslo prieinamu-
mui didinti svarbus atitinkamų mokymosi sąlygų sudarymas. Šios dvi
strategiją įgyvendinančios kryptys užtikrina tiek su studijų aplinka, tiek
su studentų gyvenimo sąlygomis studijų laikotarpiu susijusius aukšto-
jo mokslo prieinamumo didinimo aspektus. Strateginėms nuostatoms,
susijusioms su aukštojo mokslo prieinamumu, įgyvendinti pasirinktos
priemonės yra nepakankamos, nes neįvertinama informacinių tech-
nologijų teikiamų galimybių, aukštojo mokslo prieinamumo plotmėje
vyrauja finansinės paramos aspektas. Taip pat pasigendama detalesnio
dėmesio aukštojo mokslo prieinamumui aukštajame moksle atstovau-
jamų socialinių grupių visumos aspektu.
Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose (LRS,
2003a) nurodoma: plėtojant Lietuvos švietimą, iki 2012 m. turi būti pa-
siekta, kad „daugiau kaip 60 proc. Lietuvos jaunuolių įgytų aukštąjį
universitetinį arba neuniversitetinį išsilavinimą, Lietuvos gyventojai
turėtų realias galimybes mokytis visą gyvenimą, nuolat atnaujinti ir
plėtoti savo gebėjimus; kasmet mokytųsi ne mažiau kaip 15 proc. dar-
bingo amžiaus suaugusių šalies gyventojų, vaikinų ir merginų, baigian-
čių matematikos, informatikos, gamtos mokslų ir technologijų studijas,
skaičiaus santykinis skirtumas sumažėtų bent perpus“. Vadinasi, nuos-
tatose įtvirtinami du strateginiai su europiniais standartais susiję tiks-
lai – suaugusiųjų dalyvavimo mokymosi visą gyvenimą procese dalies
rodiklis (atitinkantis europinį) ir aukštąjį išsilavinimą įgyjančių asmenų
dalies rodiklis (20 proc. viršijantis europinį); švietimo ir mokymo įstai-
gų nebaigusiųjų asmenų dalies rodiklis nekeliamas. Pažymėtinas Vals-
tybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose keliamas vyrų ir
moterų lygiateisiškumą įtvirtinantis rodiklis, siejamas su siekiu suma-
žinti vaikinų ir merginų, baigiančių matematikos, informatikos, gam- 
tos mokslų ir technologijų studijas, skaičiaus santykinį skirtumą bent

178
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 perpus. Šio rodiklio svarba siejama su vienu iš penkių Europos Sąjun-

gos Tarybos priimtų lyginamųjų standartų (EK, 2007a) – siekiniu kad
 matematikos, mokslo ir technologijų absolventų skaičiaus prieaugis iki
2010 m. būtų ne mažesnis kaip 15 proc., kartu siekiant lyčių pusiaus-
vyros. Atkreipiamas dėmesys, kad Valstybinės švietimo strategijos 2003–
2012 metų nuostatose neskiriamas dėmesys Bolonijos procese daug
dėmesio sulaukusiems studentų judumo (kartu ir socialinio studentų
judumo matmens) klausimams.
Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų plane
(LRV, 2006a) (analizuojamojo laikotarpio vidutinės trukmės strategi-
nio planavimo dokumente) įtvirtintas siekis: „kuo daugiau Lietuvos
gyventojų įgytų geros kokybės aukštąjį išsilavinimą, taip būtų tenki-
nami besitobulinančių asmenų ir visuomenės dabarties ir ateities po-
reikiai, užtikrinama visuomenės pažanga“, atliepia europines aukštąjį
išsilavinimą įgijusių asmenų skaičiaus didinimo nuostatas. Plane nu-
matomos nacionalinės aukštojo mokslo prieinamumo didinimo prie-
monės, siejamos su paramos studentams teikimu ir aukštojo mokslo
prieinamumo užtikrinimu (parama aukštųjų mokyklų studentams iš
nepasiturinčių šeimų, naujo paramos (paskolų) fondo steigimas, kad
visi aukštųjų mokyklų studentai galėtų gauti paskolą lengvatinėmis
sąlygomis, už juos laiduotų valstybė, dotuoti valstybinių aukštųjų
mokyklų studentų maitinimo įstaigas, apmokėti gyvenančių studen-
tų bendrabučiuose studentų iš nepasiturinčių šeimų gyvenamojo
ploto naudojimo išlaidas ir kt.), dera su Bolonijos proceso dokumen-
tuose įtvirtinama prieinamumo didinimo nuostata, teigiančia, kad
nacionalinė valstybė pasirenka jos situaciją atitinkančias aukštojo
mokslo prieinamumo didinimo priemones.
Nacionalinėje studijų programoje (LR ŠMM, 2007c), kuria užsi-
brėžiama sukurti nacionalinę geros kokybės aukštąjį išsilavinimą
teikiančią studijų sistemą, numatoma greta studijų kokybės pageri-
nimo, studijų tarptautiškumo padidinimo taip pat pagerinti studijų 
prieinamumą įvairių poreikių asmenims, padidinti studijų sistemos

179
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 efektyvumą. Studijų sistemos efektyvumo didinimo svarba aukšto-

jo mokslo prieinamumui užtikrinti siejama su priėmimo į aukštąsias
 mokyklas tobulinimu.
Šioje programoje pristatant Lietuvos situaciją pastebima, kad Lietu-
voje yra neužtikrinamas aukštojo mokslo prieinamumas netradiciniams
studentams, neišplėtotas tęstinis mokymasis – Lietuvoje dirbantys as-
menys studijuoja retai (2005 m. Eurostat duomenimis, tokių buvo tik 6,3
proc.). Svarbiausiomis priežastimis, ribojančiomis darbuotojų studijas,
laikomas „įvairius žmonių poreikius tenkinančios mokomosios medžia-
gos nebuvimas, lanksčių studijų organizavimo formų ribotas taikymas,
silpnai išplėtotas formaliojo ir neformaliojo mokymo būdu įgytų kompe-
tencijų vertinimas“. Ši priežastis lėmė, kad viena iš nacionalinės aukštojo
mokslo sistemos silpnybių laikoma nepakankama darbuotojų ir netradi-
cinių studentų poreikių neatliepianti studijų organizavimo formų įvairo-
vė. Programoje atkreipiamas dėmesys į priėmimo studijuoti aukštosiose
mokyklose sistemos netobulumą, siejamą su tuo, kad ši sistema neska-
tina vidurinio lavinimo sistemos absolventų atsakingai planuoti savo
karjerą (abiturientai, rinkdamiesi studijų programas, neapsiriboja pačio-
mis svarbiausiomis, juos dominančiomis, su kuriomis jie sieja asmeninę
karjerą, abiturientų pasirinkimas yra labai plataus spektro). Nacionalinės
priėmimo studijuoti aukštosiose mokyklose sistemos trūkumai taip pat
yra nacionalinės aukštojo mokslo sistemos silpnybė.
Aukštojo mokslo prieinamumui užtikrinti svarbus yra antrasis pro-
gramos tikslas – studijų tarptautiškumo didinimas ir prieinamumo už-
tikrinimas. Šis tikslas siejamas su studijų prieinamumo įvairių poreikių
turinčioms visuomenės grupėms užtikrinimu (nekalbama apie aukš-
tojo mokslo prieinamumo didinimą aukštajame moksle neatstovauja-
moms socialinėms visuomenės grupėms). Būtina pažymėti, kad šioje
programoje esmine aukštojo mokslo prieinamumo didinimo priemone
skelbiamas inovatyvių studijų organizavimo formų diegimas („skatinti
prieinamumo didinimą diegiant aukštosiose mokyklose inovatyvias 
studijų organizavimo formas“) ir kad programos rengėjai nurodė, jog

180
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 aukštojo mokslo prieinamumo užtikrinimas yra siejamas su socialinės

atskirties ir specialiųjų poreikių turinčių asmenų integracijos skatinant
 juos įgyti aukštąjį mokslą, visų socialinių visuomenės grupių dalyvavi-
mo mokymosi visą gyvenimą sistemoje aktyvumo skatinimu. Progra-
moje keliamam studijų prieinamumui užtikrinti, diegiant inovatyvias
studijų organizavimo formas aukštojo mokslo institucijose, numato-
mos dvi veiklų kryptys: įvairius žmonių poreikius atitinkančių studijų
organizavimo būdų diegimas; neformaliuoju būdu įgytų žinių ir gebėji-
mų formalizavimo sistemos parengimas ir įgyvendinimas. Atkreipiamas
dėmesys, kad ne visos inovatyvios studijų organizavimo formos turi
aukštojo mokslo prieinamumo didinimo potencialą, aukštojo mokslo
prieinamumui didinti svarbios yra tos studijų organizavimo formos, ku-
rios užtikrina lanksčias studijų sekas, sudaro lygias studijų galimybes,
paskatina ir sudaro galimybes studijuoti individualių poreikių turinčius
asmenis. Programoje pabrėžiama, kad lankstūs ir individualizuoti mo-
kymosi būdai svarbūs, norint užtikrinti aukštojo mokslo prieinamumą
nuo aukštojo mokslo centrų nutolusiems gyventojams, nes taip jiems
bus sudaromos sąlygos įgyti aukštąjį išsilavinimą ilgesnį laiką neatsi-
traukiant nuo pagrindinio užsiėmimo. Ši nuostata leidžia įžvelgti siekį
įtraukti geografinių veiksnių įtaką aukštojo mokslo prieinamumui.
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009), kuris laiky-
tinas svarbiausiu nacionalinės aukštojo mokslo (studijų) reformos
dokumentu, įtvirtinančiu svarbiausius reformos siekius ir tikslus, pre-
ambulėje kaip viena iš mokslo ir studijų misijos dedamųjų numatomas
siekis laiduoti „visų šalies piliečių lygias teises įgyti aukštąjį išsilavinimą“.
Įstatymo normų analizė atskleidžia, kad daugiausia dėmesio skiriama
finansiniams lygių teisių įgyti aukštąjį išsilavinimą aspektams. Lakoniš-
ka aukštojo mokslo prieinamumo užtikrinimo formuluotė atskleidžia,
kad šiame įstatyme svarbiu laikomas socialinio teisingumo principo
įgyvendinimas švietime. Būtina pastebėti, kad Penkioliktosios Lietuvos
Respublikos Vyriausybės veiklos programoje (2008–2012) (LRS, 2008) vie- 
nas iš švietimo sistemai keliamų uždavinių yra švietimo prieinamumo

181
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 užtikrinimas sudarant ,,realias galimybes kiekvienam žmogui laisvai

pasirinkti ir gauti jam priimtinas švietimo paslaugas savo kompeten-
 cijoms, vertybinėms nuostatoms formuoti ir įgūdžiams lavinti“. Vienu
iš 2012 m. siekiamų rezultatų, susijusių su švietimo prieinamumo už-
tikrinimu, laikomas išaugęs mokinių, tėvų, mokytojų ir visuomenės
pasitikėjimas švietimo prieinamumu. Programoje užsibrėžiama ska-
tinti nuolatinio (tęstinio) mokymosi kultūrą, ugdymo procese plačiai
taikyti neformaliojo, savaiminio, alternatyviojo ugdymo metodologijas,
remti ir skatinti inovatyvių bei pažangių praktinių modelių diegimą ir
prieinamumą visoms visuomenės grupėms. Dėl studijų prieinamumo
numatoma sukurti valstybės remiamų paskolų sistemą (tam numaty-
ta Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo pertvarka, planuotas
paskolų garantavimo sąlygų nustatymas bei palūkanų kompensavimo
tvarkos sukūrimas) ir užtikrinti deramas socialines stipendijas materi-
aliai sunkiausiai besiverčiantiems studentams. Atkreipiamas dėmesys,
kad šioje Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje vyrauja ben-
droji aukštojo mokslo prieinamumo didinimo kryptis, įtraukiamas visą
gyvenimą trunkančio mokymosi prieinamumo užtikrinimo principas.
Nuostatos, susijusios su inovatyvių pažangių mokymosi metodų tai-
kymu, prieinamumo užtikrinimu, leidžia įžvelgti kokybiško aukštojo
mokslo užtikrinimo deklaravimo užuomazgų. Nors šioje programoje
nemažai dėmesio skiriama studijų aplinkos formavimui, tačiau pagrin-
dinėmis aukštojo mokslo prieinamumo didinimo priemonėmis laikoma
finansinė parama – valstybės remiamos paskolos ir socialinės stipen-
dijos. Tai rodo vyraujančią finansinės paramos paradigmą užtikrinant,
didinant aukštojo mokslo mokslo prieinamumą.
Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programoje (LRV, 2012c)
planuojama aukštojo mokslo politikos pertvarka. Ši pertvarka siejama
su aukštųjų mokyklų rengiamų, Lietuvos ūkio poreikus atliepiančių
specialistų poreikio planavimu, vien tik laisvosios rinkos principais
grindžiamos studijų krepšelių metodikos atsisakymu. Planuojama vien 
tik laisvosios rinkos principais grindžiamą studijų krepšelių metodiką

182
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 daliai studijų krypčių pakeisti valstybės užsakymu parengti reikalingų

specialistų (gydytojų, mokytojų, inžinierių ir pan.). Valstybės užsaky-
 mo svarba siejama ir su tuo, kad studijos nevalstybinėse aukštosiose
mokyklose bus finansuojamos iš valstybės biudžeto tik esant valsty-
bės užsakymui. Kad didėtų aukštojo mokslo prieinamumas, svarbi
nuostata atsisakyti studentų skirstymo į mokančius už studijas ir už
jas nemokančius – planuojama, kad visų studijų programų studijuo-
jantieji mokės vienodą visuotinę metinę studijų įmoką, kuri bus ne
didesnė negu vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydis.
Pastebima, kad šių nuostatų įgyvendinimas siejamas su socialinio tei-
singumo principo aukštajame moksle įtvirtinimu, vien tik laisvosios
rinkos principais grindžiamos studijų krepšelių metodikos diskrimina-
cinio poveikio pašalinimu.
Palankiai aukštojo mokslo prieinamumo didinimo kontekste ver-
tintinas ir paskolų teikimo studijų įmokai ir pragyvenimo išlaidoms sis-
temos pakeitimas – planuojama šias paskolas teikti ne per komercinius
bankus, o per Valstybinį studijų fondą, fiksuoto palūkanų dydžio užti-
krinimas, palankių skolinimosi sąlygų sudarymas. Pozityviai aukštojo
mokslo prieinamumo užtikrinimo kontekste vertintina ir nuostata pa-
skolų grąžinimą susieti su mokymosi rezultatais, įsidarbinimu ir gauna-
mu atlyginimu.
Šioje programoje numatomas lygių galimybių visiems siekti aukš-
tojo mokslo sudarymas siejamas ir su studijų pritaikymu neįgaliųjų po-
reikiams, sveikatos problemų turinčiam jaunimui. Tai leidžia pastebėti,
kad svarbiausia aukštajame moksle neatstovaujama socialine visuome-
nės grupe yra laikomi neįgalieji.
Analizuojant programą pastebima, kad čia kalbama apie aukš-
tojo mokslo prieinamumo didinimą ir patekimo studijuoti į aukštojo
mokslo sistemą tarpsnyje, ir studijų etape. Planuojama keisti priėmi-
mo į aukštąsias mokyklas tvarką, kad priėmimo sistema sudarytų „pa-
lankias sąlygas talentingiems, gabiems jaunuoliams įstoti į specialaus 
pasirengimo reikalaujančias meno, sporto, muzikos krypčių studijas,

183
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 atsižvelgiant į jų specifinius gabumus ir gebėjimus (talentą) ir jų pa-

tikrą“ (LRV, 2012c). Tradiciškai aukštojo mokslo prieinamumas (studijų
 procese) sietinas ir su studijų infrastruktūros plėtote – programoje nu-
matoma pagerinti aukštųjų mokyklų bibliotekų aprūpinimą. Pastebima,
kad šioje programoje atkreipiamas dėmesys į aukštųjų mokyklų ab-
solventų įsidarbinimo procesą (nors ir nėra detalizuojama, ar atliekant
aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinimo ir darbo karjeros tyrimus
bus vertinami ir aukštojo mokslo prieinamumo aspektai perėjimo iš
aukštojo mokslo sistemos į darbo rinką etape).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyven-
dinimo prioritetinėse priemonėse (LRV, 2013) nurodomos tokios aukštojo
mokslo prieinamumo užtikrinimo priemonės: valstybinio studijų finan-
savimo pertvarkymas siekiant užtikrinti valstybės paramą didesniam
studentų skaičiui ir sumažinti studentų už studijas mokamas sumas,
studentų gyvenimo bendrabučiuose sąlygų gerinimas, mokslo ir studi-
jų sistemos institucijų infrastruktūros gerinimas ir tobulinimas (įgyven-
dinant „Aukštųjų mokyklų bendrabučių atnaujinimo (modernizavimo)“
(JESSICA) ir „Mokslo ir studijų infrastruktūros plėtros“ programas).
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2012–2014 metų
strateginiame veiklos plane (LR ŠMM, 2012a) kaip vienas iš veiklos tikslų
nurodomas socialiai jautrios studijų sistemos kūrimas. Šiame plane at-
kreipiamas dėmesys į tęstinio mokymo pertvarką, kuri siejama su nau-
jos kokybės mokymosi visą gyvenimą modelių diegimu, bandomųjų
programų (modulių), skirtų aukštos kvalifikacijos specialistų kvalifika-
cijai tobulinti ar perkvalifikavimui rengti ir neformaliuoju būdu įgytų
kvalifikacijų formalizavimo sistemai aukštosiose mokyklose diegti. Šie
tikslai sietini su aukštojo mokslo prieinamumo netradiciniams studen-
tams didinimu, šie asmenys, plane pateikiamais duomenimis (2010 m.
tik 4,0 proc. suaugusiųjų dalyvavo nuolatinio mokymosi sistemoje),
gali būti priskiriami aukštajame moksle neatstovaujamoms socialinėms
visuomenės grupėms. 

184
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Šiame veiklos plane su socialiai jautrios studijų sistemos kūrimu

pirmiausia siejama (LR ŠMM, 2012a):
  informacinių technologijų mokslo ir studijų srityje diegimas,
apimantis tokias priemones kaip e. paslaugų mokslo ir studijų
poreikiams tenkinti teikimą ir Lietuvos mokslo ir studijų
kompiuterių tinklo (LITNET) plėtotę;
 veiksmingo studentų kreditavimo, finansinės paramos
ir kitų priemonių, skirtų studijų kokybei ir prieinamumui
gerinti, administravimo užtikrinimas, kuris siejamas su
tokiomis preimonėmis kaip Valstybinio studijų fondo veiklos
užtikrinimas, studentų rėmimas skiriant jiems socialines
stipendijas, valstybės paskolų teikimo studijų įmokoms
mokėti užtikrinimas, valstybės remiamų paskolų palūkanų
apmokėjimo užtikrinimas, valstybės įsipareigojimų pagal
valstybės garantiją bei kitų įsipareigojimų vykdymo
užtikrinimas, už studijas sumokėtos kainos kompensavimo
valstybės nefinansuojamiems studentams užtikrinimas bei
užsienio lietuvių skatinimo studijuoti Lietuvoje užtikrinimas.

Valstybinėje studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūri-

nės) plėtros 2013–2020 metų programoje (LRV, 2012b) atkreipiamas dėme-
sys, kad studijos yra itin glaudžiai susijusios su visomis Lietuvos raidos
sritimis, todėl siekiant žiniomis grįstos ekonomikos sukūrimo, darnios
plėtros kuriant konkurencingą ir modernią Lietuvos ekonomiką svarbu
plėtoti aukštąjį mokslą. Studijų plėtotėje svarbiu laikomas studijų atviru-
mas ir lankstumas. Socialiai teisingų studijų sąlygų kūrimas, studijų ryšio
su darbo rinka bei regionų ekonomine plėtra stiprinimas rodo dėmesį
aukštojo mokslo prieinamumo užtikrinimo klausimams, susijusiems tiek
su patekimo į aukštojo mokslo sistemą tvarka, tiek su studijomis. Būtina
pastebėti, kad studijų atvirumo ir lankstumo reikšminimas gali būti sie-
jamas ir su aukštojo mokslo prieinamumo didinimu aukštajame moksle 
neatstovaujamoms socialinėms visuomenės grupėms.

185
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Analizuojant valstybinį strateginį dokumentą Lietuvos mokslo ir

studijų ateities viziją „Mokslioji Lietuva 2030“ (2012) atkreipiamas dėme-
 sys, kad čia pabrėžiama nuolatinio, visą gyvenimą trunkančio moky-
mosi svarba, teigiamas mokslo ir studijų (kaip švietimo, ugdymo bei
lavinimosi plačiąja prasme) vaidmens reikšmingumas, visuotinumas.
Aukštojo mokslo prieinamumas šiame dokumente siejamas tik su ge-
bėjimu studijuoti, pasirinkti gabumus ir darbinės karjeros viziją atitin-
kantį ugdymosi kelią. Lietuvos aukštojo mokslo sistemos siekiamybė
yra individualių galimybių studijuoti užtikrinimas, studijų ir darbinės
veiklos sąlygų, lavinimosi ir šeimos gyvenimo derinimas, tarptautinio
ar tarpsektorinio judumo galimybių užtikrinimas. Aukštojo mokslo
prieinamumo užtikrinimas įvairaus amžiaus grupėms siejamas su in-
dividualizuota moduline studijų sistema, lanksčia ir adekvačia kitose
aukštosiose mokyklose įgyto išsilavinimo, ankstesnio mokymosi, profe-
sinės patirties pripažinimo sistema, aktyviais, individualizuotais studijų
metodais, akademinio išsilavinimo ir darbinės patirties, neformaliojo ir
savaiminio mokymosi derinimu. Šioje Lietuvos aukštojo mokslo siste-
mos plėtotės įžvalgoje pripažįstamas svarbus aukštųjų mokyklų kaip
mokymosi visą gyvenimą centrų vaidmuo.
Lietuvos aukštojo mokslo politikos SAMM srityje teminio karkaso
analizė atskleidė, kad nacionalinį SAMM teminį karkasą apibrėžia vie-
na esminė kategorija – lygių aukštojo mokslo prieinamumo teisių užti-
krinimas (vienodas aukštojo mokslo prieinamumas visiems asmenims,
siekiantiems aukštojo mokslo), tai rodo reikšminamą lygiateisiškumo
aspektą. Tačiau politinių strateginių dokumentų analizė rodo ir neį-
traukiamų į strategines nuostatas kitų SAMM kategorijų esatį (aukštojo
mokslo prieinamumo plėtrą asmenims, turintiems negalę) bei naujų
kategorijų palaipsnį įtraukimą į SAMM teminį karkasą (aukštojo mokslo
prieinamumo netradiciniams studentams plėtrą) nacionalinėje 2009–
2011 m. aukštojo mokslo politikoje.


186
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Nacionalinės 2009–2011 m. aukštojo mokslo politikos

SAMM strateginių nuostatų atitiktis Europos Sąjungos,
 EAME SAMM strateginėms nuostatoms
Palyginus Europos Sąjungos, EAME SAMM strategines nuostatas su
nacionalinės 2009–2011 m. aukštojo mokslo politikos strateginėmis
nuostatomis pastebima:

1. Nors 2009–2011 m. politiniuose strateginiuose ir teisiniuose

dokumentuose vyrauja bendroji aukštojo mokslo
prieinamumo užtikrinimo (arba lygių teisių į aukštąjį mokslą
nuostata (siekis, kad būtų sudarytos būtiniausios socialinės
mokymosi ir studijų sąlygos visiems jų stokojantiems
asmenims), tačiau neskiriamas dėmesys aukštojo mokslo
prieinamumo aukštajame moksle neatstovaujamoms
socialinėms visuomenės grupėms plėtrai. Pastebėtina, kad
daugumoje šių dokumentų skiriama dėmesio potencialioms
aukštajame moksle neatstovaujamoms socialinėms
visuomenės grupėms (pvz., neįgaliųjų studijos, suaugusiųjų
mokymasis mokymosi visą gyvenimą kontekste). Tai
leidžia teigti, kad politiniuose strateginiuose ir teisiniuose
dokumentuose pasigendama sistemiško, detalesnio
dėmesio aukštojo mokslo prieinamumui platesnės tikslinės
auditorijos poreikio aspektu. Būtina pastebėti, kad nors
šios strateginės nuostatos neatitinka Europos Sąjungoje,
EAME plėtojamos aukštojo mokslo prieinamumo sampratos,
tačiau principinė EAME strateginė nuostata, kad nacionalinės
valstybės dispozicija yra aukštojo mokslo prieinamumo
politikos plėtotė, neleidžia teigti esant nacionalinių politinių
strateginių nuostatų SAMM srityje neatitiktį Europos
Sąjungos, EAME strateginėms SAMM nuostatoms. Tačiau yra
pripažįstamas siauresnis nacionalinis SAMM teminis karkasas
2009–2011 m. Lietuvos aukštojo mokslo politikoje. 

187
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 2. Vadovaujantis Bolonijos proceso dokumentuose įtvirtintu

principu, kad nacionalinė valstybė pasirenka jos situaciją
 atitinkančias aukštojo mokslo prieinamumo didinimo
priemones, pastebima, kad nacionaliniuose 2009–2011 m.
politiniuose strateginiuose ir teisiniuose dokumentuose
aukštojo mokslo prieinamumo užtikrinimas siejamas
su finansine parama studijuojantiesiems ir su studijų
infrastruktūros plėtote. Šios aukštojo mokslo prieinamumo
užtikrinimo kryptys yra susijusios tiek su studijų aplinka, tiek
su studentų gyvenimo sąlygomis. Vertinant aukštojo mokslo
prieinamumo didinimo strateginių nuostatų tobulinimo
kryptis (susijusias su infrastruktūros plėtote) pastebima, kad
daugiau dėmesio strateginiu lygiu galėtų būti skiriama tiek
paslaugų studijuojantiesiems teikimui, tiek informacinių
technologijų teikiamoms aukštojo mokslo infrastruktūros
gerinimo galimybėms, kurios ypač pabrėžiamoms Europos
aukštojo mokslo sistemų modernizavimo komunikate (EK,
2011b). Tokiomis strateginėmis nuostatomis galėtų būti
užtikrinama, skatinama didesnė studijų modulių įvairovė,
plėtojamas veiksmingesnis ir konkrečiam asmeniui geriau
pritaikytas mokymasis, plėtojama visą gyvenimą trunkančio
mokymosi sistema. Taip pat galėtų būti strateginiu lygiu
atkreipiamas dėmesys ir į kitų galimybių mokytis aukštojo
mokslo institucijose sudarymą netradiciniais būdais
besimokantiems asmenims ar nepalankioje socialinėje
padėtyje esančių asmenų grupėms.
3. Laikotarpiui nuo 2011 m. skirtuose aukštojo mokslo sistemos
plėtotės politiniuose strateginiuose dokumentuose aukštojo
mokslo prieinamumo užtikrinimas išlieka strateginis
tikslas. Pastebima, kad šio laikotarpio dokumentuose
kalbama apie aukštojo mokslo prieinamumą visuose studijų 
etapuose (stojimo, studijų ir studijų rezultatų taikymo). Šio

188
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 laikotarpio dokumentuose išlaikomas dėmesys mokymuisi

visą gyvenimą aukštojo mokslo sistemoje, pabrėžiama
 informacinių technologijų aukštojo mokslo srityje naudojimo
ir neformaliuoju būdu įgytų kvalifikacijų pripažinimo aukštojo
mokslo sistemoje svarba. Tai rodo stiprėjantį politinį dėmesį
netradiciniams studentams (suaugusiesiems). Ši tendencija
atliepia EAME strategines nuostatas dėl didesnės suaugusiųjų
įtraukties į aukštojo mokslo sistemą. Tačiau ši tendencija
rodo nekintantį nacionalinio SAMM teminį karkasą Lietuvos
aukštojo mokslo politikoje. Todėl atkreiptinas dėmesys į
nacionalinio SAMM teminio karkaso Lietuvos aukštojo mokslo
politikoje korekcijų poreikį – nacionalinių strateginių aukštojo
mokslo prieinamumo didinimo nuostatų papildymą aukštojo
mokslo prieinamumo aukštajame moksle neatstovaujamoms
socialinėms visuomenės grupėms plėtros strateginėmis
nuostatomis. Ši prieiga užtikrins sisteminį politinių priemonių,
taikomų šiam strateginiam tikslui pasiekti, parinkimą, šių
priemonių veiksmingumo vertinimą.



189
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 2.4. Lietuvos aukštojo mokslo politikos

 priemonės ir jų įgyvendinimo
2009–2011 m. veiksmingumas
Šiame skyriuje analizuojamos nacionalinės aukštojo mokslo politikos
priemonės, kuriomis įgyvendinamos Lietuvos aukštojo mokslo po-
litikos strateginės nuostatos aukštojo mokslo sistemos valdymo ir fi-
nansavimo, kokybės ir socialinėje ekonominėje (prieinamumo) srityse.
Analizė atliekama siekiant įvertinti strateginių nuostatų įgyvendinimo
potencialą bei veiksmingumą ir suformuoti nacionalinės aukštojo
mokslo politikos priemonių ir jų įgyvendinimo proceso tobulinimo
rekomendacijas. Atlikus analizę, priemonių įgyvendinimo veiksmin-
gumas vertinamas pasitelkiant Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės
centro užsakymu atlikto tyrimo (Tendencijos aukštajame moksle: suinte-
resuotų šalių požiūriai, 2012) ir aukštojo mokslo politikos ekspertų koky-
binio tyrimo (Lietuvos studijų politikos 2009–2011 m. pokyčių kompleksinė
analizė, 2013) rezultatus. Ekspertai strateginių priemonių įgyvendinimą
vertino dešimties balų skale: 0 reiškė, kad priemonė iš viso neegzistuo-
ja, o 10 reiškė, kad priemonė yra įgyvendinta iki galo. Perteikdami eks-
pertų per struktūrinį interviu gautus rezultatus, autoriai naudoja arba
vertinamąjį balą, arba Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje paplitusias
balų žodines interpretacijas (4 ir mažiau – nepatenkinamai, 5 – silpnai,
6 – patenkinamai, 7 – vidutiniškai, 8 – gerai, 9 – labai gerai, 10 – puikiai).



190
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 2.4.1. Lietuvos aukštojo mokslo valdymo ir finansavimo

 priemonės ir jų įgyvendinimo 2009–2011 m.
veiksmingumas

Lietuvos aukštojo mokslo sistemos valdymo ir finansavimo strateginių

priemonių analizei pasitelktas teminis karkasas, sudarytas pagal Euro-
pos Sąjungos dokumentus pirmojoje šios ataskaitos dalyje. Priemonės
sugrupuotos pagal Europos Sąjungos aukštojo mokslo sistemos valdy-
mo ir finansavimo srities teminį karkasą:

 aukštojo mokslo sistemų diversifikavimas,

 valdymas pagal veiklos rezultatus,
 lanksčių valdymo sistemų vystymas ir diegimas,
 finansavimo tvarumo užtikrinimas,
 finansavimo šaltinių įvairovės didinimas ir lanksčių
finansavimo sistemų diegimas.

5 priede pateiktos analizuojamos Lietuvos strateginių aukštojo mokslo

sistemos valdymo nuostatų įgyvendinimo priemonės, kurios suskirstytos
pagal Lietuvos dokumentų strategines nuostatas. Toliau aptariama svar-
biausiuose Lietuvos aukštojo mokslo politikos dokumentuose išdėstytų
strateginių nuostatų įgyvendinimo priemonių atitiktis Europos Sąjungos
strateginėms nuostatoms ir siūlomoms įgyvendinimo priemonėms.
Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose (LRS,
2003a) numatyta „sukurti veiksmingą ir darnią, atsakingu valdymu,
tikslingu finansavimu ir racionaliu išteklių naudojimu pagrįstą švieti-
mo sistemą“. Ši strateginė nuostata atitinka Europos Sąjungos ir EAME
strateginę nuostatą, kuria siekiama „vystyti ir diegti lanksčią valdymo
sistemą“. Lietuvoje šią nuostatą buvo ketinama įgyvendinti decentrali-
zavus valdymą, t. y. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai
laipsniškai atsisakius valstybės valdymui nebūdingų funkcijų, sustipri- 
nus valstybės atsakomybę už bendrąjį vadovavimą švietimo sričiai.

191
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Europos Sąjungos ir EAME dokumentuose teigiama, kad plėtojant ir

diegiant lanksčias valdymo sistemas reikėtų atsisakyti perdėto aukštų-
 jų mokyklų veiklos reglamentavimo ir mikrovaldymo. Šioje strategijoje
numatytos priemonės: „Politiniai sprendimai grindžiami patikima ir
išsamia informacija bei analize“, „Stiprinama visuomenės įtaka švieti-
mo sistemai – švietimo srities politiniai ir administraciniai sprendimai
priimami konsultuojantis ir derinant su švietimo socialiniais partne-
riais ir kitomis interesų grupėmis“, „Įteisinti naują aukštosios mokyklos
tarybos sandarą (pačios mokyklos atstovai turi sudaryti mažumą) ir
pagrindines jos funkcijas (strategijos tvirtinimas, vidinės struktūros
nustatymas; rektoriaus rinkimai, personalo parinkimo strategijos nu-
statymas) laikantis pagrindinių padalinių vadovų skyrimo pagal jų kom-
petenciją principo“, susijusios su Europos Sąjungos strateginę nuostatą
detalizuojančia aukštojo mokslo atitikties aplinkos poreikiams didini-
mo kategorija, nes sprendimus aukštojo mokslo srityje siekiama derin-
ti su socialiniais partneriais ir kitomis suinteresuotomis šalimis. Kartu
toks visuomenės ar verslo, ar kitų suinteresuotų šalių dalyvavimas gali
daryti įtaką šios kategorijos priemonei, Europos Sąjungos dokumen-
tuose vadinamai aukštojo mokslo institucijų įvairove, nes kiekviena
aukštojo mokslo institucija sieks bendradarbiauti su skirtingais partne-
riais arba kitokiose veiklose. Strategijoje numatytos priemonės: „Susti-
prinama aukštųjų mokyklų atsakomybė už studijų kokybę, glaudų ryšį
su darbo rinka, regionų ekonominę plėtrą“, „Didinama jų atskaitomybė
visuomenei, nepažeidžiant universitetų autonomijos principo“, „Pa-
siekiama racionali pusiausvyra tarp aukštųjų mokyklų autonomijos ir
atskaitomybės visuomenei“, „Visuose švietimo lygiuose įdiegiama šiuo-
laikinė įsivertinimo ir vertinimo kultūra“, „Įdiegiami veiksmingi švietimo
ir jo valdymo institucijų atskaitomybės visuomenei mechanizmai“, su-
sijusios su Europos Sąjungos dokumentuose minimomis atskaitomy-
bės užtikrinimo priemonėmis: teigiama, kad aukštosios mokyklos turi
būti atskaitingos visuomenei už savo veiklos rezultatus, siūloma keisti 
valstybinį kontroliavimą į institucinę vadybą ir siekti veiksmingumo ir

192
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 reagavimo į visuomenės poreikius, pritaikyti kokybės užtikrinimo ir fi-

nansavimo mechanizmus. O priemonės: „Sukuriama švietimo informa-
 cinė sistema, laiku teikianti informaciją, reikalingą įvairiems švietimo
valdymo lygiams ir švietimo socialiniams partneriams“, „Stiprinama
visuomenės įtaka švietimo sistemai – švietimo srities politiniai ir admi-
nistraciniai sprendimai priimami konsultuojantis ir derinant su švietimo
socialiniais partneriais ir kitomis interesų grupėmis“, „Sukurti strategi-
niam planavimui ir atskaitomybei reikalingą švietimo stebėsenos visais
lygmenimis sistemą“, „Sukurti reguliariai vykdomų nacionalinių švie-
timo būklės stebėsenos tyrimų sistemą“, susijusios su socialinių par-
tnerių dalyvavimu sprendimų dėl aukštojo mokslo priėmimo procese,
informacijos sisteminimu ir politinių sprendimų stebėsenos analize.
Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose (LRS,
2003a) numatytos aukštųjų mokyklų vidaus valdymo tobulinimo prie-
monės: „Įteisinti naują aukštosios mokyklos tarybos sandarą (pačios
mokyklos atstovai turi sudaryti mažumą) ir pagrindines jos funkcijas
(strategijos tvirtinimas, vidinės struktūros nustatymas; rektoriaus rinki-
mai, personalo parinkimo strategijos nustatymas) laikantis pagrindinių
padalinių vadovų skyrimo pagal jų kompetenciją principo“, „Įteisin-
ti universitetų fakultetų kūrimą pagal studijų sritis (tos pačios srities
studijos vyks viename fakultete)“, „Sustiprinama aukštųjų mokyklų
atsakomybė už studijų kokybę, glaudų ryšį su darbo rinka, regionų
ekonominę plėtrą“, atitinka Europos Sąjungos siekį perduoti aukštųjų
mokyklų strategijos formavimą ir vidaus valdymą aukštųjų mokyklų
atsakomybėn ir siekį įveikti universitetų susiskaidymą į fakultetus, de-
partamentus, laboratorijas ar kitus administracinius vienetus, jei Lie-
tuvos numatyta priemonė, susijusi su fakultetų kūrimu pagal studijų
sritis, mažintų tarpdiscipliniškumo ir daugiadiscipliniškumo plėtros
barjerus. Strategijoje numatyta priemonė: „Įteisinti naują aukštosios
mokyklos tarybos sandarą (pačios mokyklos atstovai turi sudaryti ma-
žumą) ir pagrindines jos funkcijas (strategijos tvirtinimas, vidinės struk- 
tūros nustatymas; rektoriaus rinkimai, personalo parinkimo strategijos

193
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 nustatymas) laikantis pagrindinių padalinių vadovų skyrimo pagal jų

kompetenciją principo“, atitinka Europos Sąjungos dokumentuose mi-
 nimas autonomijos užtikrinimo priemones: turėtų būti užtikrinama,
kad aukštosios mokyklos galėtų savarankiškai nustatyti strategines
veiklos kryptis. O priemonės: „Pasiekiama racionali pusiausvyra tarp
aukštųjų mokyklų autonomijos ir atskaitomybės visuomenei“, „Sukurti
strateginiam planavimui ir atskaitomybei reikalingą švietimo stebėse-
nos visais lygmenimis sistemą“, „Sukurti reguliariai vykdomų naciona-
linių švietimo būklės stebėsenos tyrimų sistemą“, atitinka dalį Europos
Sąjungos strateginės nuostatos dėl aukštojo mokslo sistemų diver-
sifikavimo priemonių, nes siekiama pusiausvyros tarp autonomijos
ir atskaitomybės, siekiama „kaupti skaidrią informaciją apie aukštųjų
mokyklų pobūdį ir veiklą“. Europos Sąjungos strateginė nuostata „val-
dymas pagal veiklos rezultatus“ gali būti siejama su Valstybinės švie-
timo strategijos 2003–2012 metų nuostatose (LRS, 2003a) numatytomis
priemonėmis: „Politiniai sprendimai grindžiami patikima ir išsamia in-
formacija bei analize“, „Sukuriama švietimo informacinė sistema, laiku
teikianti informaciją, reikalingą įvairiems švietimo valdymo lygiams ir
švietimo socialiniams partneriams“, „Sukurti strateginiam planavimui
ir atskaitomybei reikalingą švietimo stebėsenos visais lygmenimis sis-
temą“, „Sukurti reguliariai vykdomų nacionalinių švietimo būklės ste-
bėsenos tyrimų sistemą“, „Įdiegti Lietuvos mokslo ir studijų sistemos
informacinę sistemą (toliau vadinama – LieMSIS)“, nes Europos Sąjun-
gos lygmeniu teigiama, kad tokia valdymo forma susijusi su naciona-
linių universitetų veiklos standartų nustatymu bei nustatytų rodiklių
veiklos rezultatams stebėsena.
Apibendrinant galima teigti, kad dauguma Valstybinės švietimo
strategijos 2003–2012 metų nuostatose (LRS, 2003a) numatytų priemonių
atitiko Europos Komisijos komunikatų (EK, 2006; EK, 2011b) siekį vystyti
ir diegti lanksčias valdymo sistemas, dalis priemonių atitiko Europos
Sąjungos siūlomas aukštojo mokslo sistemų diversifikavimo ir valdymo 
pagal veiklos rezultatus priemones.

194
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų plane

(LRV, 2006a) numatyta „sukurti geros kokybės išsilavinimą teikiančią,
 darniai veikiančią, atsakingu valdymu, tikslingu finansavimu ir raciona-
liu išteklių naudojimu grindžiamą aukštojo mokslo sistemą, užtikrinan-
čią aukštojo mokslo prieinamumą pagal kiekvieno asmens gebėjimus“
ir tam numatytos priemonės: „Tobulinti aukštojo mokslo sistemos
valdymą valstybės bei mokslo ir studijų institucijų lygmeniu“, „Atlikti
perspektyvinius specialistų poreikio darbo rinkoje tyrimus ir pagal jų
rezultatus skirstyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas vals-
tybinėms aukštosioms mokykloms studijų išlaidoms apmokėti“, „Tobu-
linti aukštųjų mokyklų rezultatų vertinimą“, siejasi su Europos Sąjungos
dokumentuose skelbiama valdymo pagal veiklos rezultatus strategi-
ne nuostata, nes siekiama nustatyti nacionalinius aukštųjų mokyklų
veiklos rezultatų standartus ir vykdyti jų stebėseną pagal nusistatytus
rodiklius. Šiame plane numatytos priemonės: „Užtikrinti, kad aukštųjų
mokyklų absolventų kompetencija atitiktų visuomenės ir darbo rinkos
poreikius išsilavinimo ir kvalifikacijų struktūros požiūriu dabar ir atei-
tyje“, „Įtvirtinti principą, kad darbdavių ir kitos nevyriausybinės orga-
nizacijos turi vienodą teisę reikšti nuomonę, teikti Švietimo ir mokslo
ministerijai rekomendacinius pasiūlymus mokslo ir studijų politikos
formavimo ir įgyvendinimo klausimais“, „Aukštojo mokslo sistemos
valdymo optimizavimas turi būti derinamas su mokslo, technologijų
ir inovacijų sistemos valdymo pertvarka“, „Nustatyti, kad valstybinio
universiteto tarybos, kaip priežiūros institucijos, daugumą sudaro soci-
aliniai partneriai“, susijusios su Europos Sąjungos strateginę nuostatą
detalizuojančia aukštojo mokslo atitikties aplinkos (visuomenės, vers-
lo, aplinkos) poreikiams didinimo kategorija, nes numatyta įtraukti
įvairias suinteresuotas šalis; tinkamai įgyvendintos šios nuostatos
galėtų būti siejamos su aukštųjų mokyklų įvairovės plėtojimu. Šiame
dokumente suplanuotos priemonės: „Didinti valstybinių universitetų
atsakomybę ir atskaitomybę visuomenei, saugoti universiteto auto- 
nomiją ir vientisumą“, „Įteisinti tarybos sudarymo tvarką“, „Įteisinti

195
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 valstybinio universiteto rektoriaus parinkimo nuostatas“, tinkamai įgy-

vendintos atitiktų Europos Sąjungos siūlomas autonomijos ir atskaito-
 mybės užtikrinimo priemones, nes siekiama išlaikyti pusiausvyrą tarp
išorinių narių įtakos ir didesnio rektorių vaidmens. Vis dėlto numatytu
plane laikotarpiu trūko aukštojo mokslo sistemų diversifikavimo prie-
monių, nepakankamai buvo suplanuota aukštųjų mokyklų vidaus val-
dymo tobulinimo ir aukštųjų mokyklų įvairovės vystymo priemonių.
Visų šių kategorijų priemonės Europos Sąjungos lygmeniu siejamos su
lanksčių valdymo sistemų vystymu ir diegimu, ir jų pakankamumą ir
veiksmingumą nagrinėjamu laikotarpiu galima ištirti atliekant papildo-
mus tyrimus. Svarbu ir tai, kad Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012
metų nuostatos (LRS, 2003a) ir nagrinėjamas Lietuvos aukštojo mokslo
sistemos plėtros 2006–2010 metų planas (LRV, 2006a) siejosi laikotarpiais
ir strategijoje numatytos priemonės, susijusios su Europos Sąjungos
strateginių nuostatų detalizuojančioms kategorijomis, galėjo papildyti
plane numatytąsias.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos
įgyvendinimo priemonės (LRV, 2009a) susijusios su Penkioliktosios Lie-
tuvos Respublikos Vyriausybės numatytų strateginių nuostatų aukš-
tojo mokslo srityje įgyvendinimu. Programoje numatytos strateginės
nuostatos dėl aukštųjų mokyklų realios autonomijos: „Aukštosioms
mokykloms, įvykdžiusioms numatytas pertvarkas, suteiksime tikrą au-
tonomiją, drauge užtikrindami jų atskaitomybę visuomenei už savo
veiklos rezultatus. Ši autonomija apims laisvę pačioms aukštosioms
mokykloms nusistatyti studijų programas ir studijų turinį, mokslo vei-
klos kryptis, vidaus struktūrą, personalo politiką (konkursų rengimas,
atlygio sistema ir t. t.), taip pat teisę disponuoti įsigytu ir valstybės pa-
tikėtu turtu“, buvo siejamos su priemonėmis: „Parengti ir pateikti Lie-
tuvos Respublikos Seimui pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos mokslo
ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą“, „Priėmus Lietuvos
Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymą, parengti 
jo įgyvendinamuosius teisės aktus“, kurios atitiko Europos Sąjungos

196
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 strateginių nuostatų kategorijas: atskaitomybės ir autonomijos užti-

krinimas, aukštojo mokslo institucijų vidaus valdymo tobulinimas,
 aukštojo mokslo atitikties aplinkos (visuomenės, verslo ir darbo
rinkos) poreikiams didinimas, nes buvo susijusios su tinkamos teisi-
nės aukštųjų mokyklų veiklai vystyti aplinkos sukūrimu, atsižvelgiant į
poreikius, ir galėjo būti susijusios aukštųjų mokyklų naujų vidinių val-
dymo sistemų diegimu, didesne laisve priimti sprendimus dėl valdymo
procesų, aukštosios mokyklos strategijos formavimo perdavimo aukš-
tosios mokyklos atsakomybėn. Kadangi programos strateginė nuostata
dėl aukštųjų mokyklų realios autonomijos susieta su tinkamos teisinės
aplinkos kūrimu, atsižvelgiant į poreikius, ji iš dalies siejasi ir su Euro-
pos Sąjungos strategine nuostata dėl aukštojo mokslo sistemų diver-
sifikavimo. Ši strateginė nuostata taip pat atliepia Europos Sąjungos
siūlomas priemones dėl autonomijos užtikrinimo, nes ja buvo siekia-
ma užtikrinti, kad aukštosios mokyklos galėtų savarankiškai nustatyti
strategines veiklos kryptis, turėti didesnę laisvę priimti sprendimus dėl
studijų programų, vidaus struktūros. Su šiomis priežastimis susijusios ir
Europos Sąjungos siūlomos aukštųjų mokyklų vidaus valdymo tobu-
linimo priemonės. O aukštųjų mokyklų įvairovės didinimo kategoriją
atitinka programoje numatytos priemonės, susijusios su aukštųjų mo-
kyklų strategijų ir struktūrų nustatymu bei bendradarbiavimo vystymu.
Apibendrinant galima teigti, kad Penkioliktosios Lietuvos Res-
publikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės turėjo su-
daryti lanksčių valdymo sistemų vystymo ir diegimo prielaidas dėl
aukštųjų mokyklų vidaus valdymo tobulinimo ir autonomijos užtikrini-
mo priemonių taikymo, o aukštųjų mokyklų įvairovės vystymas atliepė
aukštojo mokslo atitikties aplinkos (visuomenės, verslo, darbo rinkos)
poreikiams didinimo kategoriją dėl formuojamos teisinės aplinkos ir
aplinkos, įtraukiančios (visuomenės, verslo, darbo rinkos) atstovus į
sprendimų priėmimo procesą.
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu (2009) pakeis- 
tas valstybinių aukštųjų mokyklų valdymas: pagrindinis aukštosios

197
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 mokyklos savivaldos organas  – taryba, kuri tvirtina aukštosios mo-

kyklos misiją ir viziją, rektoriaus teikiamus struktūrinių pertvarkymų
 planus, studijų kainas, nustato lėšų (tarp jų ir lėšų, skirtų vadovų ir
kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymo, naudojimo ir
disponavimo juo tvarką, svarsto svarbiausius su tuo susijusius klausi-
mus, renka, skiria ir atleidžia iš pareigų rektorių, užtikrina atskaitingu-
mą ir ryšį su visuomene ir steigėjais. Taip pat pakeisti mokslo institutų
tipai ir valdymas: vietoj tuo metu egzistuojančių valstybės mokslo
instituto, universiteto mokslo instituto, valstybinės mokslo įstaigos
atsirado mokslinių tyrimų institutai. Pakeista reikalavimų dėstytojams
ir tyrėjams nustatymo tvarka: atsisakoma habilituoto daktaro laipsnio
ir paliekamas vienas – mokslų daktaro laipsnis, su du kartus iš eilės
konkursą užimti pareigas laimėjusiu asmeniu sudaroma neterminuota
darbo sutartis. Tad buvo sukurta teisinė aplinka, kurios pakankamumą
ir veiksmingumą užsibrėžtiems tikslams pasiekti papildomai analizuo-
sime toliau po programų įgyvendinimo priemonių atitikties Europos
Sąjungos strateginėms nuostatoms ir siūlomoms priemonėms analizės.
Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programoje (LRV, 2012c)
numatyti verslo ir inovacijų srities siekiai, kurių priemonės susijusios su
aukštojo mokslo atitikties aplinkos (verslo, darbo rinkos) poreikiams
didinimu, bendradarbiavimo vystymu; stipriai akcentuojama bendra-
darbiavimo plėtra su verslu diegiant naujas bendradarbiavimo formas.
Šioje programoje numatytos priemonės švietimo ir mokslo srityje:
„Parengsime valstybinę mokslo ir studijų strategiją, kurioje išdėstysime
Lietuvos mokslo, mokslo tiriamosios (taikomosios), inovacinės veiklos,
studijų, mokslo, verslo jungčių prasmingumo tikslus, prioritetus, nu-
matomus rezultatus“, „Sudarysime ilgalaikes sutartis su aukštosiomis
mokyklomis, kuriose bus nustatyti strateginiai tikslai ir aukštosios
mokyklos įsipareigojimai jiems pasiekti. Nevalstybinėse aukštosiose
mokyklose studijos bus finansuojamos iš valstybės biudžeto tik esant
valstybės užsakymui“, „Didinsime aukštųjų mokyklų konkurencingumą, 
skatinsime jas keistis, būti atviras naujoms iniciatyvoms. Sudarysime

198
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 sąlygas šalies universitetų konkurencingumui užsienyje didinti“, „Siek-

sime didesnio studijų programų lankstumo ir po vidurinio išsilavinimo
 įgyjamo mokslo sektorių darnos, užtikrindami dermę tarp profesinio
mokymo įstaigų ir kolegijų, taip pat dermę tarp kolegijų ir universi-
tetų. Tobulinsime kompetencijų įskaitymo tvarką ir vengsime sistemų
supriešinimo“, susijusios su Europos Sąjungos strategine nuostata dėl
aukštojo mokslo sistemų diversifikavimo, nes planuojama vystyti
strateginį valdymą nacionaliniu lygmeniu, užtikrinti aukštųjų mokyklų
veiklų diversifikavimą dėl ilgalaikių sutarčių, siekiama didinti sistemos
atvirumą ir tinkamumą aplinkos poreikiams. Dėl siekio vystyti strate-
ginį valdymą numatant rezultatus, priemonės atitinka Europos Sąjun-
gos strateginę nuostatą – valdymas pagal veiklos rezultatus. Taip pat
šioje programoje numatytos priemonės: „Didinsime studijų programų
tarptautiškumą. Sudarysime geresnes sąlygas diegti jungtines progra-
mas, skatinsime studentų, dėstytojų mainus“, „Plėtosime tarptautinius
studentų mainus, mokslo ir studijų įstaigų atvirumą pasauliui, sudarysi-
me geresnes sąlygas užsienio šalių mokslininkams ir dėstytojams dirb-
ti aukštosiose mokyklose, specialistams iš trečiųjų šalių – nemokamai
doktorantūrai ir stažuotėms po doktorantūros“, „Stiprinsime valstybės
sąveiką su studentų, rektorių, darbdavių, mokslininkų asociacijomis,
Lietuvos mokslų akademija, profesinėmis sąjungomis, tarsimės su
jomis priimdami svarbiausius sprendimus“, „Skirsime ypač daug dė-
mesio studijų kokybei. Atliksime vykdomų studijų programų peržiūrą,
sieksime, kad būtų vengiama studijų programų dubliavimo, o studijų
programos atitiktų darbo rinkos ir būsimos studentų profesinės veiklos
reikmes“, atitinka Europos Sąjungos bendradarbiavimo vystymo prie-
mones ir didina atitiktį darbo rinkos poreikiams. Programoje yra nu-
matytos priemonės autonomijai didinti ir užtikrinti kuriant atitinkamą
teisinę aplinką. Tiek bendradarbiavimo vystymo, tiek atitikties aplin-
kos (visuomenės, verslo, darbo rinkos) poreikiamas didinimo, tiek au-
tonomijos užtikrinimo ir didinimo priemonės prisidėtų prie Europos 
Sąjungos strateginės nuostatos dėl lanksčių valdymo sistemų vystymo

199
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 ir diegimo ir atitiktų programoje deklaruotą strateginę nuostatą – kurti

„lanksčią ir atvirą, kokybišką ir kiekvienam prieinamą švietimo sistemą,
 kuri atitiktų atviros pilietinės visuomenės asmens ir šalies ūkio porei-
kius ir sudarytų galimybę mokytis ir tobulėti visą gyvenimą“.
Analizuotoms priemonėms palyginti naudota informacija iš 5 prie-
do 1 lentelės, o Europos Sąjungos siūlomų priemonių palyginimo su
svarbiausiuose Lietuvos aukštojo mokslo politikai Lietuvos strategi-
niuose dokumentuose išvardytomis priemonėmis suvestinė pateikta
11 lentelėje. Šioje lentelėje parodoma, ar Europos Sąjungos, EAME stra-
teginę nuostatą įgyvendinanti priemonė yra minima tame pačiame
kontekste analizuojamuose Lietuvos strateginiuose dokumentuose. Pa-
vyzdžiui, Europos Sąjungos, EAME dokumentuose teigiama, kad lanks-
čios valdymo sistemos vystymas ir diegimas yra glaudžiai susijęs su
aukštojo mokslo atitikties aplinkos (visuomenės, verslo ir darbo rinkos)
poreikiams didinimu. Iš šios eilutės Lietuvos kontekste atrodytų, kad tik
2003 m. strateginiame dokumente kalbama apie aukštųjų mokyklų au-
tonomiją. Iš tiesų tai reiškia, kad tik 2003 m. strateginiame dokumente
yra kalbama apie aukštųjų mokyklų autonomiją kaip būtiną lanksčių
valdymo sistemų ir atitikties aplinkos poreikiams egzistavimo sąlygą.
Toliau analizuosime svarbiausių aukštojo mokslo politikai Lietuvos
dokumentų strateginių nuostatų įgyvendinimo priemones, kurioms
analizuoti buvo pasitelktas teminis Europos Sąjungos dokumentų stra-
teginių nuostatų karkasas (žr. 12 lentelę).
Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose (LRS,
2003a) numatyta sukurti „tikslingu finansavimu ir racionaliu išteklių nau-
dojimu pagrįstą švietimo sistemą“. Čia buvo numatytos finansavimo ir
išteklių naudojimo reformavimo, perėjimo prie programinio finansavi-
mo, švietimo srities finansavimo didinimo, finansavimo šaltinių įvairovės
didinimo priemonės. Visos šios priemonės atitinka Europos Sąjungos
lygmeniu siūlomas priemones finansavimo tvarumui užtikrinti, nes
siekiama finansavimo iš valstybės lėšų stabilumo, aukštųjų mokyklų 
veiklos finansavimo šaltinių įvairovės bei veiksmingumo didinimo.

200
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 11 lentelė. Lietuvos 2003–2012 m. siūlomų aukštojo mokslo valdymo priemonių palyginimas su Europos Sąjungos dokumentuose išvardytomis priemonėmis

Europos Sąjungos, atgal
 EAME politinė
strateginė Politinę strateginę nuostatą Politines strategines nuostatas įgyvendinančios priemonės
nuostata detalizuojanti kategorija (EAME valstybių patirtis) 2003 1 2006 2 2008 3 2012 4
Aukštojo Aukštojo mokslo sistemų diversifikavimas Strateginio valdymo vystymas nacionaliniu lygmeniu + +
mokslo sistemų Aukštųjų mokyklų veiklos diversifikavimui tinkamos teisinės aplinkos kūrimas, atsižvelgiant į poreikius +
diversifikavimas Aukštojo mokslo institucijų įvairovė +
Pusiausvyros tarp autonomijos ir atskaitomybės suformavimas + +
Didinti sistemų atvirumą ir tinkamumą, kurti nacionalines kvalifikacijų sistemas, pritaikytas prie darbo rinkos poreikių +
Kaupti skaidrią informaciją apie aukštųjų mokyklų pobūdį ir veiklą + +
Valdymas pagal Nustatyti nacionalinius universitetų veiklos rezultatų standartus + +
veiklos rezultatus Vykdyti stebėseną pagal tokius rodiklius:
a) aukštojo mokslo įstaigų absolventų skaičius,
b) tarptautinis aukštojo mokslo įstaigų studentų judumas, +
c) investicijos į švietimą ir mokymą
Lanksčių valdymo Aukštojo mokslo atitikties aplinkos Aukštųjų mokyklų įvairovė + +
(visuomenės, verslo ir darbo rinkos)
sistemų vystymas poreikiams didinimas
Aukštųjų mokyklų autonomija +
ir diegimas Autonomijos užtikrinimas Atsisakyti aukštųjų mokyklų perdėto veiklos reglamentavimo ir mikrovaldymo + +
Diegti naujas aukštųjų mokyklų vidines valdymo sistemas, grįstas profesionaliu valdymu
Užtikrinti, kad aukštosios mokyklos galėtų savarankiškai nustatyti strategines veiklos kryptis, valdyti pajamų srautus, atlyginti už pasiekimus + +
Išlaikyti pusiausvyrą tarp išorės narių įtakos ir didesnio rektorių vaidmens + + +
Teisė nustatyti mokesčius už mokslą, teisė į nekilnojamąjį turtą, taip pat finansinės galimybės rinkti mokesčius
Didesnės laisvė priimti sprendimus dėl siūlomų programų ar studentų priėmimo klausimų, personalo valdymo procesų ir darbo užmokesčio
reglamentavimo +
Atskaitomybės užtikrinimas Atskaitomybė visuomenei už savo veiklos rezultatus + + +
Pritaikyti kokybės užtikrinimo ir finansavimo mechanizmus + + +
Valstybinį kontroliavimą keisti institucine vadyba, siekiant veiksmingumo ir reagavimo į visuomenės poreikius +
Bendradarbiavimo / partnerystės vystymas; Formuoti teisinę aplinką, kuri skatintų studentų, dėstytojų ir mokslo darbuotojų dalyvavimą tarptautinėse programose, jungtinių, dvigubų ir
struktūrinės partnerystės su verslu; sudėtinių mokslo laipsnių teikimo procese ir mokslinių tyrimų projektuose +
tarptautinis bendradarbiavimas Skatinti aukštojo mokslo institucijas kurti internacionalizavimo strategijas ir (ar) įtraukti šį aspektą į jų vystymosi planus + +
Aukštųjų mokyklų vidaus valdymo Investuoti į profesionalų valdymą +
tobulinimas Aukštųjų mokyklų strategijos formavimo ir vidaus valdymo perdavimas aukštųjų mokyklų atsakomybėn, prisiimant atsakomybę ir už savo
veiklos rezultatus, t. y. aukštosios mokyklos turėtų gebėti:
a) sukurti savo veiklų esamoje aplinkoje identitetą pagal savarankiškai suformuotus savo institucijos strateginius prioritetus,
b) diegti naujas vidinio valdymo sistemas, paremtas institucijos strateginiais prioritetais ir profesionaliu darbuotojų, investicijų ir + +
administracinių procesų valdymu,
c) prisiimti atsakomybę prieš visuomenę už pasiektus rezultatus
Siekti, kad universitetai įveiktų susiskaidymą į fakultetus, departamentus, laboratorijas ir kitus administracinius vienetus +/–
Aukštųjų mokyklų įvairovės vystymas Leisti aukštosioms mokykloms pačioms nustatyti strategiją, struktūras +
Dėstytojams ir mokslininkams suteikti būtiną akademinę laisvę daugiausia dėmesio skirti pagrindiniam darbui
Didesnė autonomija +
Aukštųjų mokyklų įvairovę lems jų pačių gebėjimai identifikuoti savo stiprybes, atsižvelgiant į esamą savo aplinką diversifikuoti veiklas ir
tapti meistriškumo centrais regioniniu, nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu
Bendradarbiavimo su visuomene ir verslu bei tarptautiniais partneriais plėtojimas + + + +
Aukštųjų mokyklų profilių ir programų įvairovė
Pritaikyti aukštųjų mokyklų įvairovę skatinančius finansavimo mechanizmus, užtikrinančius vykdomų funkcijų, aptarnaujamų regionų
+
(tarptautinės rinkos ir vietos regiono poreikiai), tarpdisciplinių veiklų įvairovę

1
2
Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatos (LRS, 2003a).
Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų planas (LRV, 2006a).
3
4
Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programa (2008–2012) (LRS, 2008).
Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programa (LRV, 2012c).

201
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Taip pat šioje strategijoje buvo numatytos priemonės, kurios nukreip-

tos į finansavimo šaltinių įvairovės didinimą ir lanksčių finansavimo
 sistemų diegimą, nes buvo susijusios su finansavimu atsižvelgiant į
veiklos rezultatus: „Pereinama prie švietimo programinio finansavimo:
švietimo lėšos įtraukiamos į apskaitą ir skiriamos pagal patvirtintus pri-
oritetus ir metodiką tiek vietos, tiek regiono, tiek valstybės lygmeniu.
Švietimo programos pagrindžiamos valstybės, savivaldybių ir Europos
Sąjungos struktūrinių fondų būsimomis lėšomis“, „Lėšų paskirstymo
metodikos principas „pinigai paskui mokinį“ laipsniškai įgyvendinamas
visose švietimo grandyse“, tiksliniu finansavimu: „Švietimas finansuo-
jamas iš kelių šaltinių. Švietimui atnaujinti greta valstybės biudžeto
išteklių veiksmingai naudojamos Europos Sąjungos struktūrinių fon-
dų lėšos ir privatus kapitalas.“ Labai svarbi šioje strategijoje numatyta
priemonė: „Įtvirtinamas realus finansinis mokyklų savarankiškumas ir
skaidri finansinė atskaitomybė“, yra susijusi su aukštųjų mokyklų auto-
nomijos finansine dimensija.
Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų plane
(LRV, 2006a) buvo siekiama racionalizuoti ir didinti aukštojo mokslo
siistemos finansavimą naudojant naujus finansavimo šaltinius. Doku-
mente numatytos priemonės: „Atlikti perspektyvinius specialistų po-
reikio darbo rinkoje tyrimus ir pagal jų rezultatus skirstyti Lietuvos
Respublikos valstybės biudžeto lėšas valstybinėms aukštosioms mo-
kykloms studijų išlaidoms apmokėti“, „Planuojant ir skiriant Lietuvos
Respublikos valstybės biudžeto lėšas vadovautis perspektyviniais spe-
cialistų poreikio tyrimais ir sutartimi, kurią valstybinė aukštoji mokykla
sudaro su Lietuvos Respublikos Vyriausybe arba jos įgaliota institucija
ir kurioje numatomi ir valstybės, ir aukštosios mokyklos ilgalaikiai įsi-
pareigojimai“, atitinka Europos Sąjungos strateginių nuostatų tematinę
finansavimo atsižvelgiant į veiklos rezultatus kategoriją, nes siekia-
ma finansavimo mechanizmą sieti su pasiektais veiklos rezultatais, ir
susijusios su siekiu dėl aukštųjų mokyklų profilių išgryninimo. Plane 
numatytos priemonės: „Siekti tobulinti paramą studentams ir užtikrinti

202
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 aukštojo mokslo prieinamumą, orientuoti esamą stipendijų ir paskolų

pragyvenimo išlaidoms sistemą labiau į socialinę paramą studentams“,
 „Įgyvendinti nuostatą, kad asmens mokymąsi valstybinių aukštųjų mo-
kyklų pagrindinėse, vientisosiose ir antrosios pakopos studijose vals-
tybė remia, finansuodama dalį jo studijų išlaidų – ne daugiau kaip už
220 kreditų 〈...〉 apimties studijas, šią apimtį viršijančių studijų išlaidas
moka pats asmuo“, „Sudaryti galimybes visiems valstybinių aukštųjų
mokyklų studentams gauti paskolas, kurių užtektų studijų įmokoms
sumokėti, ir svarstyti jų kompensavimo galimybes“, „Numatyti moks-
linių tyrimų finansavimo mechanizmus“, atitinka Europos Sąjungos
strateginių nuostatų dėl aukštojo mokslo sistemų finansavimo šaltinių
įvairovės didinimo ir lanksčių finansavimo sistemų diegimo teminę
tikslinio finansavimo, dotacijų ir specializuotų fondų kategoriją ir di-
dina finansavimo šaltinių įvairovę, nes, kaip teigiama Europos Sąjungos
dokumentuose, dotacijos gali būti skiriamos mokymui, moksliniams ty-
rimams, lėšos gali būti skiriamos pagal susitarimus ar sutartis. Priemo-
nė: „Įtaigas, teikiančias paramą moksliniams ir eksperimentinės plėtros
tyrimams, sukurta mokslinių tyrimų programinio ir konkursinio finan-
savimo bei administravimo sistema“, ir priemonė, susijusi su mokslinių
tyrimų programinio ir konkursinio finansavimo ir administravimo siste-
mos sukūrimu, atitinka Europos Sąjungos strateginių nuostatų konkur-
sinio finansavimo kategoriją, nes finansavimui skirti buvo planuojama
taikyti konkurencijos principą. Europos Sąjungos strategines nuosta-
tas detalizuojanti finansavimo tvarumo užtikrinimo kategorija sieja-
ma su finansavimo veiksmingumu, valstybės biudžeto lėšomis, todėl
plane numatytos priemonės: „Kad Lietuvos aukštojo mokslo sistema
būtų konkurencinga Europos aukštojo mokslo erdvėje, būtina finansa-
vimą padaryti racionalesnį“, „Racionalizuoti ir didinti aukštojo mokslo
sistemos finansavimą naudojant naujus finansavimo šaltinius“, „Atlik-
ti perspektyvinius specialistų poreikio darbo rinkoje tyrimus ir pagal
jų rezultatus skirstyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas 
valstybinėms aukštosioms mokykloms studijų išlaidoms apmokėti“,

203
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 „Parengti ir įteisinti naują visų studijų formų studentų, studijuojančių

valstybės biudžeto lėšomis valstybinėse aukštosiose mokyklose, stu-
 dijų finansavimo modelį, pagal kurį studijų išlaidas sudaro dvi dalys:
studijų įmoka ir studijų krypties kainos dalis, kurios nepadengia studijų
įmoka“, priskirtos jai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos
įgyvendinimo priemonės (LRV, 2009a) siekė sudaryti „sąlygas valstybi-
nėms švietimo įstaigoms laisvai disponuoti savo uždirbtomis lėšomis“,
pertvarkyti „studijų finansavimą, valstybės lėšas studijoms“ patikėti ga-
biausiems abiturientams, nuosekliai pereiti „prie taikomųjų mokslinių
tyrimų finansavimo tik konkursų būdu (iš valstybės lėšų)“. Numatytos
priemonės, susijusios su teisinės aplinkos siekiams įgyvendinti kūrimu:
„Parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui pasiūlymus dėl Lietu-
vos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projek-
tą“, „Priėmus Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo
įstatymą, parengti jo įgyvendinamuosius teisės aktus“, yra alternatyvių
finansavimo šaltinių geresnėmis sąlygomis kūrimas ir atitinka Europos
Sąjungos strategines nuostatas dėl finansavimo tvarumo. Suplanuo-
tos programos įgyvendinimo priemonės: „Parengti Aukštojo mokslo
tarptautiškumo skatinimo 2008–2010 metų programos 〈...〉 pakeitimus“,
„Numatyti lėšas aukštųjų mokyklų tinklo konsolidacijai finansuoti“, „Pa-
keisti Nacionalinę studijų programą 〈...〉, kad joje būtų įtvirtinta aukš-
tųjų mokyklų tinklo optimizavimo ir telkimosi nuostata“, „Pertvarkyti
Lietuvos valstybinį mokslo ir studijų fondą“, „Parengti ir patvirtinti vals-
tybės tikslinio studijų finansavimo tvarką“, „Parengti ir įdiegti mokslo
politikos formavimo, įgyvendinimo ir finansavimo modelį, užtikrinantį
skaidrų, tikslingą ir strategiškai apgalvotą investavimą į mokslinius tyri-
mus“, „Finansuoti mokslininkus ir studentus vienijančių mokslo draugijų
ir asociacijų veiklą“, „Finansuoti lietuvių kalbą užsienio šalių aukštosiose
mokyklose studijuojančius užsienio šalių piliečius, skiriant valstybines
Kazimiero Būgos stipendijas“, yra skirtos dėstymui, moksliniams tyri- 
mams ar kitiems specifiniams tikslams įgyvendinti ir atitinka strategines

204
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 nuostatas detalizuojančią tikslinio finansavimo, dotacijų ir specializuotų

fondų kategoriją. Taip pat buvo numatytos kelios priemonės finansa-
 vimo šaltinių įvairovei didinti: „Sudaryti sąlygas komercinti mokslinius
tyrimus – kurti reikiamą infrastruktūrą (technologijų perdavimo centrai)
ir teisinius mechanizmus“, „Plėtoti efektyvius verslo ir mokslo bendra-
darbiavimo mechanizmus, bendrų verslo ir mokslo projektų rėmimo
schemas“, jos kartu su tikslinio finansavimo priemonėmis atitinka Euro-
pos Sąjungos finansavimo šaltinių įvairovės didinimo ir lanksčių finan-
savimo sistemų diegimo strategines nuostatas.
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu (2009) keičiamas
mokslo ir studijų institucijų finansavimas: mokslo ir studijų instituci-
joms mokslo (meno) veiklai plėtoti išlieka bazinis finansavimas, bet
skiriamas pagal mokslo (meno) veiklos vertinimo rezultatus; siekiant
didinti konkurencingumą, stiprinamas programinis konkursinis moks-
linių tyrimų finansavimas. Lėšas administruoja Lietuvos mokslo tary-
ba ir kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei ministerijų įgaliotos
institucijos. Numatyta galimybė studentams teikti valstybės remiamas
paskolas, koreguojama stipendijų teikimo tvarka. Įtvirtinama studijų
krepšelio samprata. Pagrindinis pirmosios pakopos ir vientisųjų stu-
dijų finansavimo būdas remiasi studijų krepšelio principu: Lietuvos
Respublikos Vyriausybė nustato finansavimo proporcijas tarp šešių
studijų sričių (humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos, tech-
nologijos mokslų ir menų); valstybės finansavimas, skirtas atitinkamai
studijų sričiai, aukštajai mokyklai atitenka pagal gabiausių stojančiųjų
pasirinkimą (ir valstybinėms, ir nevalstybinėms aukštosioms moky-
kloms); aukštoji mokykla nusistato studijų kainą; valstybė už valstybės
finansuojamus studentus moka norminę studijų kainą, apimančią at-
lyginimus dėstytojams, studijoms reikalingas prekes ir paslaugas bei
studentų skatinimą; norminė kaina gali skirtis nuo aukštosios mokyklos
nustatytos kainos; valstybės nefinansuojami studentai moka aukšto-
sios mokyklos nustatytą studijų kainą. Antrosios ir trečiosios pakopų 
studijų finansavimas siejamas su aukštosios mokyklos mokslo (meno)

205
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 veiklos lygiu ir studijų krepšelių skaičiumi. Numatomi kiti studijų finan-

savimo būdai: atsižvelgiant į būtiniausius valstybės ūkinės, socialinės ir
 kultūrinės plėtros poreikius, studijos gali būti finansuojamos konkurso
tvarka tiksliniu būdu; daliai geriausiai baigusiųjų studijas valstybės ne-
finansuojamose studijų vietose aukštosiose mokyklose kompensuoja-
ma sumokėta studijų kaina.
Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programoje (LRV, 2012c)
numatyti siekiai aukštojo mokslo pertvarkos srityje, taikant tokias įgy-
vendimo priemones: „Atsisakysime vien tik laisvosios rinkos principais
grindžiamos studijų krepšelių metodikos, daliai studijų krypčių ją keisi-
me valstybės užsakymu reikalingiems specialistams parengti (gydyto-
jams, mokytojams, inžinieriams ir pan.), specialistų poreikio planavimu“,
„Paskolos studijų įmokai ir pragyvenimo išlaidoms bus teikiamos per
Valstybinį studijų fondą, o ne per komercinius bankus. Užtikrinsime
fiksuotų palūkanų dydį, sudarysime kitas palankias skolinimosi sąly-
gas. Paskolų grąžinimą siesime su mokymosi rezultatais, įsidarbinimu
ir gaunamu atlyginimu“, „Suteiksime daugiau galimybių valstybinėms
aukštosioms mokykloms naudoti valstybės patikėtą turtą, skatindami
pačių mokyklų iniciatyvas“, susijusios su finansavimo šaltinių įvairove
bei finansavimo valstybės lėšomis ir atitinka Europos Sąjungos strate-
gines nuostatas dėl finansavimo tvarumo užtikrinimo. O suplanuotos
priemonės: „Sudarysime ilgalaikes sutartis su aukštosiomis mokyklo-
mis, kuriose bus nustatyti strateginiai tikslai ir aukštosios mokyklos
įsipareigojimai jiems pasiekti. Nevalstybinėse aukštosiose mokyklose
studijos bus finansuojamos iš valstybės biudžeto tik esant valstybės
užsakymui“, „Vykdysime aukštojo mokslo regioninę politiką, siekda-
mi, kad nebūtų pažeisti regiono socialiniai, kultūriniai ir ekonominiai
interesai“, susijusios su aukštųjų mokyklų veiklos rezultatais, aukštųjų
mokyklų veiklų diversifikavimu, atsižvelgiant į aplinkos (visuomenės,
verslo, darbo rinkos) poreikius, ir atitinka Europos Sąjungos strategi-
nių nuostatų kategoriją – finansavimą atsižvelgiant į rezultatus. Vy- 
riausybės programos įgyvendinimo priemonės: „Daliai studijų krypčių

206
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 ją keisime valstybės užsakymu reikalingiems specialistams parengti“,

„Sukursime atskirų sudėtingos infrastruktūros objektų, kuriuos valdo

 šalies mokslo ir studijų įstaigos finansavimo metodiką“, „Remsime ino-
atgal

vacijų plėtrą skatinančius taikomuosius mokslinius tyrimus, aukštos

pridėtinės vertės verslo kūrimąsi ir plėtrą, dalyvavimą tarptautinėse su
inovacijomis siejamose programose ir projektuose“, skirtos specialiems
tikslams ir susijusios su investicijų didinimu iš specialių fondų, todėl
atitinka Europos Sąjungos strateginių nuostatų kategorijas: tikslinis
finansavimas, dotacijos ir specializuoti fondai, investicijų didinimas.

12 lentelė. Lietuvos 2003–2012 m. siūlomų aukštojo mokslo sistemos finan-

savimo priemonių atitiktis Europos Sąjungos dokumentuose numatytoms
priemonėms pagal kategorijas

Europos Sąjungos, Politinę strateginę

EAME politinė nuostatą detalizuojanti
strateginė nuostata kategorija 2003 1 2006 2 2008 3 2012 4

Finansavimo tvarumo Finansavimo tvarumo

užtikrinimas + + + +
užtikrinimas

Finansavimo šaltinių Konkursinis finansavimas + +

įvairovės didinimas ir
Finansavimas atsižvelgiant į
lanksčių finansavimo + + +
veiklos rezultatus
sistemų diegimas
Tikslinis finansavimas, dotacijos
+ + + +
ir specializuoti fondai

Investicijų didinimas (viešųjų

+ +
ir privačių)

1 Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatos (LRS, 2003a).

2 Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų planas (LRV, 2006a).
3 Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programa (2008–2012)
(LRS, 2008).
4 Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programa (LRV, 2012c).


207
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Analizuotos nacionalinių programų įgyvendinimo priemonės atitiko

Europos Sąjungos strateginių nuostatų  – aukštojo mokslo sistemų
 finansavimo tvarumo užtikrinimo, finansavimo šaltinių įvairovės didi-
nimo ir lanksčių finansavimo sistemų diegimo – teminį karkasą. Anali-
zuojamuoju 2009–2011 m. laikotarpiu taikytos priemonės priskiriamos
šioms Europos Sąjungos strategines nuostatas detalizuojančioms kate-
gorijoms: finansavimo tvarumo užtikrinimas, konkursinis finansavimas,
finansavimas atsižvelgiant į veiklos rezultatus, tikslinis finansavimas,
dotacijos ir specializuoti fondai, investicijų didinimas. Nagrinėjamuo-
ju laikotarpiu priimtas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas
(2009) įtvirtino pakeistą aukštųjų mokyklų finansavimą.
Nacionalinių strateginių nuostatų aukštojo mokslo finansavimo
atžvilgiu suplanuotos įgyvendinimo priemonės skatina konkurencija
grįstą mokslinių tyrimų finansavimą, finansavimo šaltinių įvairovės ir
privačių bei valstybinių investicijų į aukštąjį mokslą didinimą.
Svarbu ir tai, kad anksčiau nagrinėtose programose: Valstybinės
švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose (LRS, 2003a), Lietuvos
aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų plane (LRV, 2006a),
Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje
(LRS, 2008), nurodytos priemonės turėjo būti taikytos 2003–2012 m. lai-
kotarpiu ir galėjo papildyti viena kitą. Todėl įvertinti jų veiksmingumą
galima tik atlikus papildomus tyrimus. Lentelėje neatspindėtos kitos
5 priede pateiktų nagrinėtų Lietuvos dokumentų priemonės, nes kai
kurios jų yra strateginių nuostatų lygmens, o kitos daugiausia siejamos
su atitikties aplinkos (visuomenės, verslo, darbo rinkos) poreikiams di-
dinimu ir bendradarbiavimo su aplinka (pvz., verslu) vystymu.
Toliau, remdamiesi Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro
užsakymu atlikto tyrimo Tendencijos aukštajame moksle: suinteresuotų
šalių požiūriai (2012) ir kokybinio tyrimo, išsamiai nagrinėto Lietuvos stu-
dijų politikos 2009–2011 m. pokyčių kompleksinėje analizėje (2013), duo-
menimis, aptarsime įgyvendinimo priemonių veiksmingumą. 

208
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Lietuvos aukštojo mokslo sistemos ekspertai gana silpnai vertina

Lietuvos aukštojo mokslo sistemos strateginį valdymą, organizavi-
 mo efektyvumą (4,44) ir funkcijų pasidalijimo tarp Lietuvos aukštojo
mokslo sistemą valdančių institucijų tinkamumą (4,96). Ekspertai linkę
nepritarti teiginiui, kad Lietuvos aukštojo mokslo sistemą valdančiose
institucijose buvo įdiegtas strateginis planavimas (4,73). Lietuvos aukš-
tojo mokslo sistemos ekspertai strateginių valdymo nuostatų perkėli-
mo į kitus strateginės plėtros dokumentus tinkamumą vertina silpnai
(4,74). Anot jų, strateginės nuostatos nėra tinkamai perkeliamos į teisės
aktus ir ši neatitiktis gali būti viena iš priežasčių, trukdančių sėkmingai
įgyvendinti Lietuvos aukštojo mokslo politiką. Be to, ekspertai mano,
kad strateginių nuostatų su kitais nacionalinės plėtros prioritetais są-
sajos yra silpnos, todėl, anot jų, veikianti Lietuvos aukštojo mokslo
sistema silpnai užtikrina kitų nacionalinės plėtros prioritetų įgyvendini-
mą (4,89). Tokia situacija galėjo susiformuoti todėl, kad, anot ekspertų,
priimant sprendimus dėl Lietuvos aukštojo mokslo sistemos valdymo
konsultacijos su aukštuoju mokslu suinteresuotomis šalimis vyko gana
silpnai (4,78). Šie faktai leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos aukštojo
mokslo sistema kol kas dar yra gana uždara.
Tiek suinteresuotų šalių apklausos rezultatai, tiek Lietuvos aukštojo
mokslo sistemos ekspertų nuomonė rodo, kad Lietuvoje nėra išvystyti
į veiklos rezultatus orientuoti valdymo procesai. Net 47 proc. suin-
teresuotų šalių tyrime dalyvavusių apklaustųjų nesutinka, kad išorinis
aukštųjų mokyklų veiklos valdymas vykdomas vadovaujantis maksi-
malios naudos visuomenei nuostatomis, ir gana skeptiškai vertina da-
bartinę aukštojo mokslo sistemos valdymo formą, struktūrą bei atlieptį
visuomenės nuostatoms.
Lietuvos aukštojo mokslo sistemos ekspertai mano, kad Lietuvoje
silpnai atsižvelgiama į aukštųjų mokyklų prisidėjimą prie regiono eko-
nominės infrastruktūros formavimo ir tobulinimo (4,54). Ekspertų inter-
viu rezultatai išryškina silpną sprendimų priėmimo procesą, kuris yra 
nepagrįstas patikima, išsamia informacija ir analize (4,30), atitinkamai

209
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 silpna ir strateginių sprendimų įgyvendinimo analizė (4,41). Kita vertus,

gana gerai vertinamas informacijos apie aukštojo mokslo sistemą priei-
 namumas (6,44) ir vidutiniškai vertinamas objektyvumas apie aukštųjų
mokyklų veiklą (5,37). Tai rodo, kad stebėsenos sistema jau sukurta, ta-
čiau kol kas dar silpnai stebimi institucijų veiklos rezultatai.
Viena svarbiausių valstybės užduočių autonomijos ir atskaitomy-
bės srityje –racionalios pusiausvyros tarp jų pasiekimas. Tam svarbi
priemonė yra įsivertinimo ir vertinimo kultūra. Šios priemonės nu-
matytos nacionalinuose strateginiuose dokumentuose. Tačiau reikėtų
atkreipti dėmesį, kad nors reali autonomija traktuojama kaip siekis, jai
stebėti, vertinti priemonių nėra; o atskaitomybės, kokybės užtikrinimo
ir stebėsenos priemonių, kurių svarba neabejotina, išvardyta daugiau.
Apie autonomijos ir atskaitomybės, ypač pastarosios, teisinį reglamen-
tavimą, jo detalumą, šių dviejų charakteristikų tinkamą pusiausvyrą,
siekiant užsibrėžtų aukštojo mokslo sektoriaus rezultatų, reikėtų dis-
kutuoti atskirai, atlikus tyrimus.
Autonomija, įgyvendinant aukštojo mokslo reformą, iškeliama
kaip vienas pagrindinių aukštųjų mokyklų veiklos imperatyvų, lei-
džiančių įgyvendinti kūrybinę iniciatyvą, užtikrinančią akademinę lais-
vę. Šį principą lemia ir EAME strateginės nuostatos. Liuveno komunikate
(2009) pabrėžiama, kad institucinė autonomija, akademinė laisvė ir so-
cialinė lygybė yra europinės švietimo vertybės. Siekiant įvertinti aka-
deminę laisvę aukštosiose mokyklose, suinteresuotų šalių tyrimo metu
administracijos darbuotojų (įgyvendinančių sprendimus) buvo prašo-
ma nurodyti, kiek jie sutinka arba nesutinka su teiginiu, kad aukštojoje
mokykloje praktiškai įgyvendinami akademinės laisvės principai. Dau-
gumos administracijos darbuotojų (įgyvendinančių sprendimus) ma-
nymu, aukštosiose mokyklose akademinė laisvė egzistuoja. 48 proc.
respondentų buvo linkę sutikti su pateiktu teiginiu, 40 proc. respon-
dentų su šiuo teiginiu visiškai sutiko.
Lietuvos aukštojo mokslo sistemos ekspertai gana gerai įvertino 
autonomijos principų paplitimą Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje.

210
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Aukštųjų mokyklų savarankiškumą patvirtino ir labai pozityvus verti-

nimas, pvz., tokių teiginių: aukštosios mokyklos savarankiškai spren-
 džia dėl savo akademinio personalo priėmimo kriterijų (7,96), dėl savo
vidinės karjeros sistemos (7,74), dėl savo veiklos strateginių krypčių ir
sričių (7,48). Ekspertai vidutiniškai įvertino aukštųjų mokyklų galimy-
bes savarankiškai spręsti dėl pagrindinių institucinių veiklos principų
ir valdymo formų (6,78), dėl savo studentų priėmimo kriterijų (6,41). Sil-
pniausiai iš autonomijos principų buvo vertinamas finansinis savaran-
kiškumas (6,22).
Tyrimu nustatyta, kad vidutiniškai silpna vieta yra susijusi su aukš-
tųjų mokyklų savistebėsena: veiklos stebėsena (6,35), pedagoginės
kokybės stebėsena (5,93), atskirų individų pasiekimų stebėsena (5,70),
finansavimo efektyvumo stebėsena (5,56). Tai rodo, kad Lietuvos
aukštosiose mokyklose vis dar nėra paplitusi įsivertinimo ir vertinimo
kultūra (4,85). Apskritai manoma, kad Lietuvoje nėra įdiegtų aukštojo
mokslo sistemos atskaitomybės visuomenei mechanizmų (4,44).
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (2009) sąlygojo
Lietuvos aukštųjų mokyklų išorinio valdymo permainas ir įteisino so-
cialinių partnerių dalyvavimą institucijų valdyme. Kaip rodo Mokslo
ir studijų stebėsenos ir analizės centro užsakymu atliktas tyrimas Ten-
dencijos aukštajame moksle: suinteresuotų šalių požiūriai (2012), suinte-
resuotos šalys gana skirtingai vertina šio reformoje įtvirtinto principo
taikymą praktikoje. Studentų praktikos organizavimas vis yra labiausiai
išsiskirianti ir dažniausiai respondentų nurodyta bendradarbiavimo su
aukštosiomis mokyklomis forma (taip atsakė net 84 proc. suintere-
suotų šalių atstovų). Į antrą vietą pateko socialinių partnerių dalyva-
vimas bendruose aukštosios mokyklos ir įmonių, įstaigų projektuose,
įtraukiant dėstytojus ir (ar) studentus. Rečiausiai socialiniai partneriai
dalyvauja rengiant studijų programas. Tačiau pastebima, kad dėstyto-
jai pageidautų, jog socialiniai partneriai įsitrauktų į tam tikrų dalykų,
modulių dėstymą. 

211
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Tačiau vertindami suinteresuotų šalių įtraukimą formuojant aukš-

tųjų mokyklų strategiją, ilgalaikę plėtrą ir reformas, didesnė dalis
 apklaustų suinteresuotų šalių atstovų buvo labiau linkę sutikti negu
nesutikti su teiginiu, kad planuojant aukštojo mokslo sistemos finan-
savimo apimtis vykdomos plataus masto konsultacijos su aukštuoju
mokslu suinteresuotomis šalimis (2 pav.).
Bendradarbiavimo

26 38 24 8 3
patirtis

10 m. ir daugiau N=330

Iki 10 m. 18 45 24 8 5 N=664
darbo patirtis
Pedagoginio

Neturi 20 44 24 8 5 N=782

Turi 24 39 23 10 4 N=216

N=1006
Iš viso 21 43 24 8 5

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Visiškai pritariu Greičiau pritariu Greičiau nepritariu Visiškai nepritariu Nežino / Neatsakė

2 pav. Suinteresuotų šalių įtraukimas formuojant aukštųjų mokyklų strategiją,

ilgalaikę plėtrą ir reformas. Suinteresuotų šalių atsakymai, proc.
(duomenų šaltinis – Tendencijos aukštajame moksle: suinteresuotų šalių požiūriai, 2012)

Paminėtina, kad socialiniai partneriai skirtingai vertina įvykusius

aukštojo mokslo valdymo pokyčius: beveik trečdalis (29 proc.) res-
pondentų atsakė, jog aukštojo mokslo sistemos valdymo srityje per
pastaruosius dvejus metus įvyko nedidelių teigiamų pokyčių, tačiau
25  proc. apklaustųjų teigė apie galimus pokyčius nieko nežinantys
(3 pav.).



212
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 
Įvyko ženklūs
pozityvūs pokyčiai
6,2
Įvyko nedideli
 24,9

29,2
pozityvūs pokyčiai
Jokių pokyčių
atgal

neįvyko
Įvyko nedideli
7,2 negatyvūs pokyčiai
Įvyko ženklūs
13 negatyvūs pokyčiai
19,6
Nežinau, negaliu
atsakyti

3 pav. Pastaruosius dvejus metus vykusių aukštojo mokslo sistemos

valdymo pokyčių vertinimas. Socialinių partnerių atsakymai, proc.
(duomenų šaltinis – Tendencijos aukštajame moksle: suinteresuotų šalių požiūriai, 2012)

Pastebėtina takoskyra tarp kolegijų ir universitetų. Apklausoje daly-

vavę kolegijų administracijos darbuotojai bei dėstytojai statistiškai
reikšmingai pozityviau įvertino įvykusius pokyčius valdymo srityje:
41  proc. kolegijų administracijos darbuotojų (tik 29 proc.  – univer-
sitetų) pritarė teiginiui, kad įvyko ženklių pozityvių pokyčių, ir net
18,2 proc. kolegijų dėstytojų (tik 6,2 proc. universitetų dėstytojų) šiam
teiginiui pritarė (4 pav.).

100%
8,2 13,7
90% Nežino / Neatsakė
8,4
80% 15,5
70% 23,4 Visiškai nesutinku

60%
28,2
50% Greičiau nesutinku
40% 41,8
30%
Greičiau sutinku
36,5
20%

10% 18,2
Visiškai sutinku
0%
6,2
Kolegijos Universitetai

4 pav. Teiginio „Per pastaruosius dvejus metus mokyklos vidaus valdymo srityje
pasiekta ženkli pažanga“ vertinimai. Dėstytojų atsakymai, proc.

(duomenų šaltinis – Tendencijos aukštajame moksle: suinteresuotų šalių požiūriai, 2012) 
213
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Šias tendencijas galima paaiškinti tuo, kad kolegijos po naujojo Lietu-

vos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009) įgijo daugiau galių bei
 realios autonomijos.
Lietuvos aukštojo mokslo sistemos ekspertai sutiko, kad 2009–
2011 m. vykdyta aukštojo mokslo politika sudarė prielaidas susiformuo-
ti vidiniam aukštųjų mokyklų valdymui. Ekspertai vertindami, kaip ši
priemonė įgyvendinama, pagal dešimties balų sistemą skyrė 6,85 balo.
Ekspertai labai pritarė teiginiams, kad aukštosios mokyklos savarankiš-
kai sprendžia dėl savo ryšių su kitomis visuomenės grupėmis formavi-
mo (8,73), yra atskaitingos už priimtus sprendimus (7,19) ir kad Lietuvoje
viešai skelbiamos aukštųjų mokyklų metinės ataskaitos (7,04).
Lietuvos aukštojo mokslo sistemos ekspertai silpnai vertina aukš-
tųjų mokyklų įvairovės skatinimą Lietuvoje (4,96), tačiau mato daugiau
galimybių studijų programų įvairovės srityje (6,70).
Nacionalinių strateginių nuostatų aukštojo mokslo finansavimo
atžvilgiu suplanuotos įgyvendinimo priemonės skatina finansavimo
šaltinių įvairinimą, konkurencija grįstą mokslinių tyrimų finansavimą,
privačių ir valstybinių investicijų į aukštąjį mokslą didinimą. Kai kurios
įgyvendinimo priemonės stabdo finansavimo šaltinių įvairovės plėtrą
dėl nepakankamo aukštųjų mokyklų finansinės autonomijos užtikrini-
mo. Buvo suplanuotos sumanios finansavimo iniciatyvos, tačiau jų įgy-
vendinimą gali sąlygoti nepakankama aukštųjų mokyklų autonomija,
kuri kartu su atskaitomybe bus aptarta toliau.
Atliekant tyrimą, socialinių partnerių taip pat buvo prašoma nuro-
dyti, kiek jie sutinka arba nesutinka su teiginiu, kad planuojant aukš-
tojo mokslo sistemos finansavimo apimtis, vykdomos plataus masto
konsultacijos su aukštuoju mokslu suinteresuotomis šalimis. Su šiuo
teiginiu nesutiko 47 proc. respondentų (5 pav.). Toks požiūris susijęs ir
su aukštųjų mokyklų atstovų nuomone – 43 proc. administracijos dar-
buotojų (priimančių sprendimus) taip pat nesutiko su šiuo teiginiu.


214
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 9,0 12,3
Visiškai sutinku 
 14,1 Greičiau sutinku
atgal

Greičiau nesutinku
30,6
Visiškai nesutinku
33,9
Nežino / Neatsakė

5 pav. Teiginio „Planuojant aukštojo mokslo sistemos finansavimo apimtis,

vykdomos plataus masto konsultacijos su aukštuoju mokslu suinteresuotomis
šalimis“ vertinimas. Socialinių partnerių atsakymai, proc.
(duomenų šaltinis – Tendencijos aukštajame moksle: suinteresuotų šalių požiūriai, 2012)

Finansavimo šaltinių įvairovė svarbi siekiant užtikrinti finansavimo tva-

rumą ir atspindi aukštųjų mokyklų gebėjimus dalyvauti konkursinio
finansavimo iniciatyvose. Per kokybinį tyrimą (Lietuvos studijų politikos
2009–2011 m. pokyčių kompleksinė analizė, 2013) ekspertai nurodė ketu-
ris labiausiai paplitusius aukštojo mokslo finansavimo šaltinius: Euro-
pos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos (7,85), valstybės finansavimas
(7,42), „Erasmus“ programos lėšos (7,30) ir Lietuvos piliečių mokesčiai
už studijas (7,30). Kaip mažiau paplitusius finansavimo šaltinius dalyviai
nurodė paslaugų pardavimą viešajam sektoriui (finansavimas, laimėtas
konkurso būdu) (5,59), kitų tarptautinių programų lėšos (5,37) ar Lie-
tuvos fondų lėšos (5,12). Prasčiausiai buvo įvertinti tokie finansavimo
šaltiniai kaip paslaugų pardavimas privačiam sektoriui (verslo įmonės)
(4,30) ir užsienio piliečių mokesčiai už studijas (4,26). Iš esmės dalyviai
turi neutralią nuomonę dėl naudojamų aukštųjų mokyklų lėšų šaltinių
diversifikavimo (5,63). Todėl darytina išvada, kad finansavimo šaltinių
įvairovė egzistuoja, tačiau aukštosiose mokyklose ji dar nėra paplitusi.
Kitas svarbus reformos aspektas aukštųjų mokyklų statuso kaita
ir su tuo susijusi finansinė autonomija. Nuo 2009 m. reforma sudarė 
aukštojo mokslo prieinamumo prielaidas, aukštųjų mokyklų pajamos

215
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 išaugo, valstybės išlaidos, tenkančios vieno asmens išsilavinimui, padi-

dėjo. Ekonominio sunkmečio metu švietimui skiriamų lėšų dalis pradėjo
 mažėti, bet 2010 m. dar buvo didesnė nei 6 proc. Aukštajam mokslui ski-
riama lėšų suma 2009 m. sudarė 1,14 proc. nuo BVP. Šiuo parametru Lie-
tuva nestipriai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio (2009 m. buvo
1,22 proc.) (Lietuvos švietimas skaičiais, 2010). Vis dėlto tam tikri pokyčiai
turėjo ir neigiamų pasekmių, pvz., principo „pinigai paskui studentą“
įtvirtinimas paskatino konkurenciją tarp aukštųjų mokyklų. Aukštojo
mokslo sistemos valdymo rinkos modelis pabrėžia finansavimo šaltinių
diversifikaciją, paskirstymą atsižvelgiant į rezultatą, institucinės atskai-
tomybės ir finansavimo šaltinių sąsajas, kai aukštojo mokslo institucija
yra atskaitinga finansavimą teikiančioms išorės suinteresuotoms šalims,
t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybei, privatiems asmenims, verslo įmo-
nėms ar studentams. Respondentai linkę manyti, kad aukštųjų mokyklų
finansavimas ir finansavimo diversifikavimas institucijos viduje turėtų
priklausyti nuo aukštosios mokyklos bei atskirų jos padalinių veiklos re-
zultatų, tačiau su teiginiu, kad veikianti aukštųjų mokyklų finansavimo
sistema leidžia vykdyti ilgalaikį aukštųjų mokyklų veiklos planavimą ir
strateginę plėtrą, nesutiko net 59 proc. respondentų.
Vienos svarbiausių Europos Sąjungos strateginių nuostatų katego-
rijų yra aukštojo mokslo atitiktis aplinkos (visuomenės, verslo, darbo
rinkos) poreikiams ir bendradarbiavimo vystymas. Pagal šias katego-
rijas, aktualus suinteresuotų šalių dalyvavimas sprendimų priėmimo
procese. Atliekant tyrimą Tendencijos aukštajame moksle: suinteresuotų
šalių požiūriai (2012) buvo teirautasi apie suinteresuotų šalių įtraukimą
formuojant aukštųjų mokyklų strategiją, ilgalaikę plėtrą ir reformas.
Didesnė dalis apklaustų suinteresuotų šalių atstovų buvo labiau linkę
sutikti negu nesutikti su teiginiu, kad planuojant aukštojo mokslo sis-
temos finansavimo apimtis vykdomos plataus masto konsultacijos su
aukštuoju mokslu suinteresuotomis šalimis. Kokybinio tyrimo (Lietuvos
studijų politikos 2009–2011 m. pokyčių kompleksinė analizė, 2013) eksper- 
tai taip pat nebuvo linkę pritarti, kad Lietuvoje planuojant Europos

216
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Sąjungos struktūrinių fondų lėšas aukštajam mokslui yra įprasta prak-

tika kviesti aukštuoju mokslu suinteresuotas šalis.
 Kokybinio tyrimo (Lietuvos studijų politikos 2009–2011 m. pokyčių
kompleksinė analizė, 2013) ekspertų nuomone, yra įtvirtinta aukštųjų
mokyklų skaidri finansinė atskaitomybė ir aukštojo mokslo finansinis
savarankiškumas, veikia mokslinių tyrimų konkursinio ir programinio
finansavimo ir administravimo sistema.
Taigi aukštojo mokslo sistemos modernizavimo rezultatai priklau-
so nuo sistemos atvirumo suinteresuotų grupių atstovams ir sistemoje
paplitusios aukštųjų mokyklų įvairovės. Pastarosios dvi sąlygos lemia
aukštojo mokslo sistemos veikėjų sukuriamo rezultato atitiktį aplinkos
poreikiams. Tam, kad šios strateginės nuostatos būtų įgyvendintos, na-
cionalinės aukštojo mokslo sistemos valdymas turėtų būti orientuotas į
veiklos rezultatus, atitinkančius aplinkos poreikius, ir paremtas skaidria
rezultatų stebėsena.
Analizuojant Lietuvos strateginius dokumentus ryškėja, kad šiuose
dokumentuose daug dėmesio skiriama bendradarbiavimo su suinte-
resuotomis grupėmis svarbai, tačiau nėra siekio šį bendradarbiavimą
paskatinti kuriant tam tinkamą teisinę aplinką. Šiame poskyryje ap-
žvelgtos suinteresuotų šalių apklausos ir Lietuvos aukštojo mokslo
sistemos ekspertų interviu rezultatai išryškina vis dar silpną Lietuvos
aukštojo mokslo sistemos atstovų bendradarbiavimą su suinteresuo-
tomis grupėmis.
Aukštojo mokslo sistemos vidinis diversifikavimas per aukštųjų
mokyklų įvairovės įtvirtinimą yra „svarbus visai Europai“. Lietuvoje šiuo
metu aukštųjų mokyklų įvairovė gali pradėti formuotis aukštosioms
mokykloms turint teisę savarankiškai spręsti dėl savo veiklos strategi-
nių krypčių. Viena vertus, griežtas aukštųjų mokyklų tipų reglamenta-
vimas riboja jų įvairovės paplitimą Lietuvoje. Tai patvirtina ir Lietuvos
aukštojo mokslo sistemos ekspertų interviu rezultatai. Kita vertus, tiek
Lietuvos strateginių nuostatų įgyvendinimo priemonių analizė, tiek 
ekspertų interviu rezultatai rodo, kad Lietuvoje jau yra įsiteisinusi

217
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 aukštųjų mokyklų finansavimo mechanizmų įvairovė, nors ji dar nėra

plačiai paplitusi pačių aukštųjų mokyklų veikloje.
 Analizė parodė, kad Lietuvoje jau turime sukūrę aukštojo mokslo
sistemos stebėseną, tačiau vis dar nėra sukurta aukštojo mokslo siste-
mos ir aukštųjų mokyklų veiklos rezultatų stebėsenos sistema, kuri yra
svarbi norint užtikrinti aukštojo mokslo rezultatų aktualumą ir atitiktį
aplinkos poreikiams. Tai patvirtina ir šiame poskyryje apžvelgtų tyrimų
rezultatai.
Akivaizdu, kad Lietuvoje nėra užtikrinama aukštųjų mokyklų au-
tonomijos ir atskaitomybės pusiausvyra. Autonomijos principų papli-
timas ir įgyvendinimas pozityviai ryškėja analizuojant dokumentus ir
per ekspertų interviu, bet tuose pačiuose šaltiniuose atsispindi ir nuo-
gąstavimų dėl Lietuvos aukštojo mokslo sistemos ir atskirų aukštųjų
mokyklų atskaitomybės visuomenei, įsivertinimo kultūros trūkumo.
Analizuoti tyrimai rodo, kad tiriamuoju laikotarpiu vyko poky-
čių aukštųjų mokyklų vidaus valdymo srityje, tačiau reikėtų atkreipti
dėmesį, kad Europos Sąjungos lygmeniu akcentuojama orientacija į
profesionalų valdymą ir siekis įveikti aukštųjų mokyklų susiskaidymą
į atskirus fakultetus, o Lietuvos strateginiuose dokumentuose, kalbant
apie aukštųjų mokyklų vidaus valdymo modernizavimą, daugiausia ap-
tariami jų autonomijos ir atskaitomybės klausimai.

2.4.2. Lietuvos aukštojo mokslo (studijų) kokybės

gerinimo priemonės ir jų įgyvendinimo 2009–2011 m.
veiksmingumas

Šiame poskyryje pateikiama 2009–2011 m. Lietuvos aukštojo mokslo

politikos priemonių veiksmingumo analizė, remiantis koreguotoje Me-
todologijoje (2012) išskirtais elementais.
Aukštojo mokslo kokybei užtikrinti svarbi yra takoskyra tarp išo-

rinių kokybės užtikrinimo priemonių ir vidinės institucijos kokybės 
218
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 kultūros. Balanso tarp šių dviejų elementų buvimas užtikrina darnų

aukštojo mokslo sistemos veikimą.
 Europos Komisijos leidžiamoje elektroninėje Europos nacionalinių
švietimo sistemų enciklopedijoje (EURYPEDIA) pateikta Europos šalių
aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo sistemų analizė rodo, kad dauge-
lyje Europos Sąjungos šalių linkstama link vidinių kokybės užtikrinimo
sistemų stiprinimo. Pastaraisiais metais (2009–2011) rūpestis ir atsako-
mybė už aukštojo mokslo studijų kokybę perduodama instituciniam ly-
gmeniui. Valstybinė studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės,
kultūrinės) plėtros 2013–2020 metų plėtros programa (LRV, 2012b) numato,
kad toliau bus veikiama šiomis kryptimis: stiprinamas aukštųjų mokyklų
vaidmuo diegiant vidines studijų kokybės užtikrinimo sistemas, perei-
nant prie išorinio vidinių kokybės užtikrinimo sistemų vertinimo.
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatyme (2011) nu-
statoma, kad už švietimo kokybę atsako švietimo teikėjas ir savininko
teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas). For-
maliojo švietimo kokybę užtikrina valstybė, neformaliojo švietimo
kokybę, įskaitant ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo kokybę,
valstybė užtikrina iš dalies. Švietimo programos kokybės tobulinimą
gali inicijuoti fiziniai ir juridiniai asmenys, kreipdamiesi į švietimo val-
dymo subjektus, švietimo teikėjus.
Nors studijų kokybės tema daug diskutuojama, tačiau nėra vieno-
dos jos, kaip objekto, apibrėžties nei Bolonijos proceso dokumentuose,
nei Lietuvos teisės aktuose, o mokslinių tyrimų autoriai pateikia skirtin-
gas studijų kokybės apibrėžties interpretacijas.
Kokybės sampratos aukštajame moksle išgyvena kaitos etapą nuo
kokybės kaip atitikties tikslui (angl. fitness-for-purpose) perspektyvos
link kokybės kaip transformacijos perspektyvos. Pirmuoju atveju tiki-
ma, kad institucijos veiklos kokybė priklauso nuo to, kaip ji įgyvendina
Europos Sąjungos ir Lietuvos studijų politikos tikslus, kaip instituciniu
lygmeniu laikosi užsibrėžtos misijos ir siekia įgyvendinti nusistatytus 
strateginius tikslus. Ši kokybės samprata taip pat dažnai siejama su

219
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 kokybės kaip atitikties klientų poreikiams samprata (atitiktis dalininkų

poreikiams). Analizuodami studijų kokybės politikos pokyčius, studijos
 autoriai skiria šias kokybės rodiklių grupes:

1. Studijų kokybei darantys įtaką indėliai:

a) stojančiųjų motyvacija ir pasirengimas studijoms,
b) dėstytojų pasirengimas užtikrinti studijų kokybę2,
c) infrastruktūros kokybė3.
2. Studijų proceso kokybės rodikliai:
a) studijų programų kokybės užtikrinimas4,
b) studijų įgyvendinimo kokybės užtikrinimas5,
c) tarptautiškumas ir judumas.
3. Studijų rezultatų kokybės rodikliai:
a) įsidarbinimo ir karjeros rodikliai,
b) mokslo rezultatų rodikliai.

Analizuojant 2009–2011 m. aukštojo mokslo kokybės tobulinimo politi-

nes priemones, išskiriamos ir vertinamos šios pagrindinės iniciatyvos:

 stojimo sąlygų gerinimas, stojančiųjų motyvacija, studijų

prieinamumas (taip pat ir mokymosi visą gyvenimą
kontekste), studijų krepšelių įvedimas;
 dėstytojų kvalifikacijos tobulinimas, kvalifikaciniai
reikalavimai;

2 Aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatų (2006) 1 dalies 1.4 skyriaus „Dėstyto-
jų kokybės užtikrinimas“ rekomendacijos.
3 Apima Aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatų (2006) 1 dalies 1.5 skyriaus
„Studijų ištekliai ir parama studentams“ ir 1.6 skyriaus „Informacinės sistemos“
rekomendacijas.
4 Apima Aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatų (2006) 1 dalies 1.2 skyriaus
„Studijų programų, suteikiamų kvalifikacijų patvirtinimas, stebėsena ir periodinis
vertinimas“ rekomendacijas.
5 Apima Aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatų (2006) 1 dalies 1.3 skyriaus
„Studentų pasiekimų vertinimas“ ir 1.5 skyriaus „Studijų ištekliai ir parama studen-

tams“ rekomendacijas. 
220
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

  studijų ir mokslo infrastruktūros plėtros finansavimas;

 tarptautiškumo ir judumo plėtros skatinimas;
  studijų vertinimo paradigmos kaita, skatinanti studijų
rezultatų vertinimą.

Toliau pateikiama pagrindinių 2009–2011 m. studijų politikos priemo-

nių analizė (pagal įvairaus lygmens teisės aktų rūšis) ir šių priemonių
įgyvendinimo aspektai.

Stojančiųjų motyvacija ir pasirengimas studijoms

Šalies mastu pagrindinis stojančiųjų kompetenciją ir motyvaciją re-
glamentuojantis teisinis dokumentas – Lietuvos Respublikos mokslo ir
studijų įstatymas (2009). Įstatyme įtvirtintos nuostatos, skatinančios
stojančiųjų kompetenciją ir motyvaciją. Vykdant mokslo ir studijų re-
formą ir Lietuvos Respublikos Seimui 2009 m. priėmus naująjį Lietuvos
Respublikos mokslo ir studijų įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
patvirtino šį įstatymą įgyvendinamuosius teisės aktus, kurie reglamen-
tuoja studijų finansavimą kaip vieną iš priemonių, didinančių stojančių-
jų motyvaciją (arba prieinamumą):

 Norminių studijų krypties (studijų programų grupės) studijų

kainų apskaičiavimo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto
lėšų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose
apmokėti skyrimo tvarkos aprašą (LRV, 2009b);
 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų skyrimo asmenų,
priimtų į valstybines aukštąsias mokyklas iki 2009 metų, studijoms
finansuoti tvarkos aprašą (LRV, 2009b), nutarimą Dėl 2009 metų
finansavimo paskirstymo pagal studijų sritis (LRV, 2009d).

Nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose taip pat įtvirtinta

nuostata kurti studentų skaičiaus augimo ir stojimo sąlygų gerinimo
paskatas:

 Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose


(LRS, 2003a) buvo siekis, jog kiekvienas Lietuvos pilietis turėtų 
221
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 galimybę studijuoti aukštojoje mokykloje pasirinktu būdu

ir daugiau kaip 60 proc. Lietuvos jaunuolių įgytų aukštąjį
 išsilavinimą. Vėlesniuose strateginiuose dokumentuose šis
aukštas rodiklis nebuvo akcentuojamas, nes pastebėta, jog
siekiant aukštų kiekybinių rodiklių pradėjo blogėti stojančiųjų
ir studijuojančiųjų kokybė.
 Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams
suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos apraše (LRV,
2009c) buvo numatyta, kad teisę gauti valstybės remiamas
paskolas turi Lietuvos valstybinių ir nevalstybinių mokslo
ir studijų institucijų pirmosios pakopos, vientisųjų studijų,
antrosios pakopos, trečiosios pakopos studentai, taip pat
studentai, studijuojantys pagal laipsnio nesuteikiančias
studijų programas.
 Už studijas sumokėtos kainos kompensavimo tvarkos apraše
(LRV, 2010c) numatyta faktiškai sumokėtos studijų kainos ar jos
dalies kompensavimas geriausiai pirmuosius dvejus studijų
metus ir (ar) likusius studijų metus baigusiems asmenims
turėjo teigiamos įtakos studijų prieinamumo didinimui.

Studentų motyvacijas pasirengti studijoms lemia daugelis aspektų, o

ne tik studijų prieinamumas, kurį buvo siekiama užtikrinti finansinėmis
priemonėmis. Didelę reikšmę stojančiųjų motyvacijai daro prieinamu-
mo ir objektyvios informacijos apie studijų programas ir galimybes
įsidarbinti suteikimas. Analizuojamuoju laikotarpiu (2009–2011) stojan-
čiųjų patikra buvo organizuojama veikiau norint įvertinti stojančiųjų
žinias nei gebėjimus ar motyvaciją. Tiesa, paminėtina naujovė – pri-
valomas motyvacijos testas stojantiesiems į edukologijos kryptį ir
kelias kitas studijų programas. Tačiau testas matuoja įvairius asmens
bruožus ar savybes – ir tas, kurias asmuo turi, ir tas, kurias jis nori arba
kurių nenori turėti. Nuostatų testavimas neturi aiškios daugiau / ge- 
riau krypties. Geriausia respondento charakteristika būtų jo „tipiniai“
atsakymai, jam pačiam nesuprantant, kas būtų geriau – ko daugiau ar 
222
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 ko mažiau. Nes jei tik testuojamasis supras, kokias savybes laikysime

geresnėmis, o kurias blogesnėmis, jis tikrai galės (jei tik norės) „tei-
 singai“ atsakyti į klausimus, nukreipdamas atsakymus „teisingiausia“
kryptimi (Zabulionis, 2014).
Kaip rodo tyrimai (Tendencijos aukštajame moksle: suinteresuotų
šalių požiūriai, 2012), didžiausią įtaką renkantis specialybę turėjo mėgs-
tami mokomieji dalykai, taip pat tai, jog specialybė būtų susijusi su as-
meniniais pomėgiais ir laukiamos geros materialinės sąlygos ateityje.
Vertindami visų pateiktų aspektų, lemiančių studijų programos (specia-
lybės) pasirinkimą, svarbą, bakalauro studijų studentai rečiausiai kreipė
dėmesį į specialybės prestižą visuomenėje, o didesnė dalis bakalauro
studentų labiau vertina geras materialines sąlygas ateityje ir didelę pa-
sirinktos specialybės paklausą darbo rinkoje.
Teisingas studentų motyvavimas ir konsultavimas, orientuojant juos
pagal asmeninius gebėjimus ir šalies ūkio poreikius, yra itin svarbus Lie-
tuvai ir visai Europai išgyvenant visuomenės senėjimo ir emigracijos
tendencijas (2011 m. 21,8 proc. emigrantų sudarė 20–24 metų amžiaus
asmenys). Studentų skaičius nuolat mažėja (2008 m. 10 000 Lietuvos
gyventojų teko 445 universitetinių ir 183 koleginių studijų studentai,
o 2011 m. – 391 universitetinių ir 156 koleginių studijų studentai), todėl
svarbu, kad ateinantieji būtų tinkamai pasirengę studijoms ir darbui.
„Per 2009–2011 m. Lietuvos gyventojų skaičius dėl migracijos sumažėjo
130 tūkst. 2011 m. iš šalies emigravo 54,3 tūkst. gyventojų, beveik pusė
jų (44 proc.) – 20–29 metų. Šie milžiniški praradimai lėmė, kad Lietuvos
gyventojų skaičius 2012 m. pabaigoje nebesiekia 3 mln.“ (LRV, 2012c).
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (2009) įteisinta gali-
mybė studentams „atsinešti“ finansavimą kartu su jų pasirinkimu lėmė
tam tikrą liberalios paradigmos spragą. Remiantis Lietuvos aukštųjų
mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti ir Lietuvos sta-
tistikos departamento duomenimis, socialiniai mokslai yra populia-
riausi tarp gerai brandos egzaminus išlaikiusių abiturientų ir antrosios 
pakopos studijas besirenkančių studentų. Trečiosios studijų pakopos
didžiausią studentų dalį taip pat sudaro socialinių mokslų atstovai.

223
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Šiuo metu Lietuvoje studijuoja daugiau negu 174 000 studentų, iš jų

daugiau nei 55 proc. – socialinius mokslus. Tačiau pagal fizinių ir inžine-
 rinių mokslų studentų skaičių Lietuva atsilieka nuo Europos Sąjungos
vidurkio. Toks studentų srautų pasiskirstymas neatitinka darbo rinkos
poreikių (LRV, 2012b). Viena vertus, stojantiesiems nebuvo teikiama
išsami objektyvi, palyginama informacija apie studijų programas ir
jų poreikį šalies ūkyje, nes šalyje nėra konkretaus specialisto poreikio
žemėlapio (toliau apie tai žr. skyrelyje „Studijų rezultatai“). Kita vertus,
valstybiniu lygmeniu nėra pakankamai skatinama šalies raidai svarbių
specialybių plėtra.
Stojančiųjų skaičiaus mažėjimą lemia ir ekonominė situacija, men-
kos Lietuvos studentų pajamos (taip pat ir pragyvenimo lėšos), kurios
yra mažiausios Europoje: vidutiniškai 276 eurai per mėnesį. Pusę jų su-
daro šeimos skiriamos lėšos, apie 30 proc. – studentų darbo pajamos.
Valstybės skiriama parama vidutiniškai sudaro 8 proc. studentų paja-
mų. Nuo 2009 m. pradžios realusis darbo užmokestis mažėjo. Darbo
užmokestis šiek tiek išaugo 2011 m., bet kainos didėjo sparčiau negu
darbo užmokestis, gyventojų perkamoji galia smuko. 2012 m. iš algos
galima įsigyti 12 proc. mažiau prekių negu 2008 m. Stojančiųjų ma-
žėjimą lemia ir pasiryžusių studijuoti savo sąskaita asmenų skaičiaus
mažėjimas nuo 55 proc. 2009 m. iki 42 proc. 2011 mokslo metais kolegi-
jose. 2009–2011 m. sukurta studijų finansavimo sistema nepaskatino di-
desnio stojančiųjų skaičiaus. Reikėtų atlikti papildomus tyrimus norint
išanalizuoti, kodėl ši sistema nėra pakankamai prieinama ar patraukli
būsimiems studentams.
Žemas mokymosi visą gyvenimą lygis Lietuvoje gali turėti neigiamų
pasekmių šalies ekonomikos augimui. Lietuva yra viena iš šalių, kurioje
studentai jauniausi. Apie 80 proc. mūsų stojančiųjų yra 19 metų ir jau-
nesni. Mūsų studentų amžiaus vidurkis – 21,5 metų, pagal šį rodiklį Lie-
tuva yra viena iš penkių pirmaujančių Europos Sąjungoje. Šis rezultatas
gali būti džiuginantis, jeigu netraktuosime jo kaip požymio, kad mūsų 
aukštojo mokslo sistema nėra lanksti ir pritaikyta užtikrinti mokymąsi
visą gyvenimą. Todėl būtina didinti darbdavių ir kitų socialinių partnerių

224
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 įsitraukimą į mokymosi visą gyvenimą iniciatyvas, kuo veiksmingiau pa-

naudoti viešuosius ir privačius išteklius mokymosi prieinamumui didinti,
 skatinti aukštąsias mokyklas plėsti konkurencingą bendradarbiavimą su
verslo pasauliu, įdiegti patirtiniu keliu įgytų kompetencijų pripažinimo
schemas, sudaryti sąlygas aukštosiose mokyklose asmenims įgyti ar at-
naujinti profesines kompetencijas (LRV, 2013).
Apibendrinant galima teigti, kad 2009–2011 m. politikos priemonės
sudarė prielaidas gerėti stojančiųjų kokybei. Šioms išvadoms pritaria ir
kokybinio tyrimo (Lietuvos studijų politikos 2009–2011 m. pokyčių kom-
pleksinė analizė, 2013) ekspertai. Per tyrimą apklausti aukštojo mokslo
politikos ekspertai nurodė, kad studijų programų pasiūla buvo pakan-
kama, taip pat buvo pripažinta, kad lanksti finansavimo tvarka užtikri-
no galimybes įstoti gabiausiems abiturientams.

Dėstytojų pasirengimas užtikrinti studijų kokybę

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (2009) apibrėžia, kad
dėstytojas – tai asmuo, ugdantis ir mokantis studentus ir klausytojus
aukštojoje mokykloje. Aukštojo mokslo politikos priemonės dėstyto-
jų kokybės klausimais apima šiuos aspektus: dėstytojų kvalifikacijos ir
dėstytojų mokslinės veiklos reikalavimų nustatymą.
Analizuojant Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009)
nuostatas pastebėtina, kad bendrais bruožais reglamentuoti pagrindinai
reikalavimai dėstytojų pareigoms užimti yra orientuoti į formalius aspek-
tus: „〈...〉 turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, vykdyti mokslinius
tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą ir jiems vadovauti,
skelbti tyrimų rezultatus.“ Kaip vykdoma profesoriaus pareigas einančio
darbuotojo socialinė ir kultūrinė plėtra, nėra analizuojama. Kolegijos dės-
tytojams įstatyme keliamas reikalavimas turėti „didelę praktinę patirtį
dėstomojo dalyko (dalykų) srityje“. „Daugiau kaip pusė kolegijos dėsty-
tojų turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų praktinio darbo patirtį dėstomojo
dalyko srityje.“ Tačiau, kaip rodo darbdavių poreikių tyrimai (žr. 3.2.1 pos- 
kyrį), ši įstatymo nuostata įgyvendinama neefektyviai.

225
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo

darbuotojų pareigybių reikalavimų apraše (LMT, 2009), patvirtintame Lie-
 tuvos mokslo tarybos 2009 m., nustatyti tik dėstytojų mokslinės veiklos,
mokslo tiriamųjų darbų reikalavimai, bet ne praktikos, praktinių žinių.
Vertinant šių politikos priemonių veiksmingumą pastebėtina, kad
šios priemonės nėra orientuotos į pagrindinį dėstytojo darbo aspektą –
didaktiką. Tai patvirtina ir kai kurie tyrimai bei atliktos analizės. Nacio-
nalinė darnaus vystymosi švietimo 2007–2015 metų programa (LRV, 2007)
pabrėžia, kad šalyje trūksta aukštos kvalifikacijos mokytojų, dėstytojų,
specialistų. Nacionalinėje studijų programoje (LR ŠMM, 2007c) teigiama,
kad aukštosiose mokyklose didelė dalis dėstytojų ir jų vadovų neskiria
reikiamo dėmesio pedagoginiam meistriškumui tobulinti, tik nedide-
lė dalis dėstytojų dirba naujoviškai. Studijos mažai grindžiamos nau-
jausiomis žiniomis ir tyrimų rezultatais, nes dėstytojai dažnai neturi
pramonės ir verslo srityje reikalingos praktinės patirties. Tyrimo Ten-
dencijos aukštajame moksle: suinteresuotų šalių požiūriai (2012) duome-
nimis, universitetų studentai teiginiui, kad dėstytojas geba sudominti,
skyrė 6,8 balo iš 10 (kolegijose – 7,5 balo), teiginiui, kad dėstytojas skiria
laiko savarankiškoms užduotims – 6,4 balo (kolegijose – 7,5 balo).
Šiuos samprotavimus patvirtina ir ataskaitos autorių atlikta aukš-
tųjų mokyklų dėstytojų atestavimo tvarkos aprašų analizė. Studijos
autoriai, taikydami turinio analizės metodą ir išanalizavę atsitiktine
tvarka parinktų 7 aukštųjų mokyklų vidaus dokumentus, aprašančius
kvalifikacinius reikalavimus dėstytojų pareigoms užimti, ir dėstytojų
(pedagoginio personalo) atestacijos tvarkos aprašus, pastebėjo, kad
dėstytojo pareigybėms keliami skirtingi reikalavimai. Šiuo metu aukš-
tosios mokyklos pačios nustato dėstytojų kvalifikacijos reikalavimus.
Dabartinio kvalifikacijos vertinimo objektas nėra didaktiniai gebėjimai.
Prioritetas atestuojant dėstytojus teikiamas suteiktam mokslo laipsniui
ir tos srities mokslo publikacijų skaičiui.
Tyrime Tendencijos aukštajame moksle: suinteresuotų šalių požiūriai 
(2012), Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (2009) akcentuo-
jama kolegijų dėstytojų praktinė patirtis; apklausti dėstytojai taip pat

226
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 patvirtino šią nuostatą ir 9,3 balo iš 10 skyrė teiginiui, kad dėstytojo

darbe svarbus kompleksiškas mąstymas bei praktika, tačiau tik 8 proc.
 apklaustų dėstytojų nurodė, kad dirba dar ir verslo įmonėje, 3 proc. –
valstybės tarnyboje, 11 proc. užsiima papildomai individualia veikla.
Lietuvos mokslo ir studijų ateities vizijoje „Mokslioji Lietuva 2030“ (2012)
numatoma, kad aukštųjų mokyklų dėstytojai ateityje gebės taikyti kū-
rybiškumą ir inovatyvumą ugdančius metodus, dirbti tarpdisciplininėse
komandose, bendrauti su kitų šalių studentais. Studentams jie perteiks
ne tik akademines žinias, bet ir praktinę patirtį. Į savo dėstomus dalykus
jie bus integravę darniosios plėtros principus bei vertybes. Tam būti-
na sukurti sistemišką dėstytojų kvalifikacijos tobulinimo sistemą. Pagal
2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos žmogiškųjų ište-
klių plėtros veiksmų programos priemonę „Bendrojo lavinimo, profe-
sinio mokymo institucijų ir aukštųjų mokyklų pedagoginio personalo
kvalifikacijos tobulinimas“ numatyta skirti 81 440 887 litų. Europos Są-
jungos paramos portalo (esparama.lt) duomenimis, pasirašyta 10 para-
mos sutarčių, kuriomis paskirta virš 79 mln. litų, tačiau nė viena nėra
skirta aukštųjų mokyklų dėstytojų kvalifikacijos sistemai tobulinti.
Kita vertus, net 57 proc. universitetų studentų (tik 28 proc. kolegijų
studentų) nurodė, kad dėstytojai ir dėstymas yra svarbiausias studijų
kokybės kriterijus (Tendencijos aukštajame moksle: suinteresuotų šalių
požiūriai, 2012). Tai rodo, kad formuojant politikos priemones labai
svarbiu aspektu turi tapti dėstytojų didaktinių, bendravimo ir kitų kom-
petencijų ugdymas mažinant mokslinės produkcijos svorio vertę. Per
kokybinį tyrimą aukštųjų mokyklų atstovai teigė, kad dėl įgyvendintos
politikos tiriamuoju laikotarpiu aukštosios mokyklos gavo daugiau lais-
vės apibrėžti dėstytojų kvalifikacinius reikalavimus pareigybėms užimti,
sustiprėjo studentų vertinimo įtaka ir padidėjo investicijos į dėstytojų
kvalifikacijos tobulinimą panaudojant Europos Sąjungos paramos lėšas.
Prasčiau įvertintas politikos poveikis dėstytojų mokslinei bei praktinei
veiklai skatinti (Lietuvos studijų politikos 2009–2011 m. pokyčių komplek- 
sinė analizė, 2013).

227
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Atsižvelgiant į šias prielaidas ir strateginiuose dokumentuose nu-

rodytus tarptautiškumo prioritetus, būtina skatinti dėstytojų tarptau-
 tinį judumą bei užsienio kalbų mokymąsi, būtina užtikrinti sistemingą
dėstytojų kvalifikacijos kėlimą, skatinti dėstytojo prestižą visuomenėje,
užtikrinti tinkamą apmokėjimą ir galimybes tobulėti. Taip pat prasmin-
ga Lietuvoje atlikti kokybinį lyginamąjį tyrimą, vertinantį dėstytojų
efektyvumą studentų mokymosi rezultatams.

Studijų infrastruktūra
Kryptingos ir pastovios investicijos į švietimo modernizavimą, infras-
truktūros atnaujinimą bei plėtrą skiriamos įgyvendinat Valstybinės
švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose (LRS, 2003a) numatytus
strateginius tikslus. Išteklių naudojimas ir finansavimas siejamas su
švietimo politika ir jos plėtotės tikslais.
Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose (LRS, 2003a)
įtvirtintas siekis sukurti veiksmingą ir darnią, atsakingu valdymu, tikslin-
gu finansavimu ir racionaliu išteklių naudojimu pagrįstą švietimo sistemą.
Strategijos nuostatose numatytas švietimo finansavimas ir išteklių
naudojimo reformavimas taip, kad padėtų švietimo sistemai geriau
prisitaikyti prie laisvosios rinkos ir užtikrintų geresnį švietimo prieina-
mumą bei kokybę.
Remiantis šiomis strategijos nuostatomis, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė, bendradarbiaudama su visuomenės interesų grupėmis,
2005 m. sausio 24 d. patvirtino Valstybinę švietimo strategijos 2003–2012
metų nuostatų įgyvendinimo programą (LRV, 2005b), pagrįstą finansiniais
valstybės įsipareigojimais – ilgalaikiu švietimo finansavimo, investicijų
į švietimą planu, privataus kapitalo ir Europos Sąjungos struktūrinių
fondų lėšų pritraukimo į Lietuvos švietimą projektu. Programoje išskir-
ta viena iš prioritetinių krypčių – infrastruktūros tobulinimas raciona-
lizuojant teikiamų švietimo paslaugų tinklą, plėtojant naujas švietimo
paslaugas ir švietimo sistemos jungtis; iškeltas siekis, kad 2007 m. per 
15 metų renovuotų bent už 1 mln. litų švietimo įstaigų dalis sudarytų
20 proc., o 2012 m. – 70 proc.

228
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 2006 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame Lietuvos

aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų plane (LRV, 2006a) yra
 keliamas uždavinys „atnaujinti aukštojo mokslo sistemoje vykdomų
mokslinių tyrimų bei studijų mokomąją bazę“ (8.5 punktas), o jam įgy-
vendinti „Aukštojo mokslo sistemos finansavimo pertvarkos“ plėtros
kryptimi „numatoma parengti valstybinių aukštųjų mokyklų mokomo-
sios ir mokslinės bazės atnaujinimo programą“; jai įgyvendinti naudoti
Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas (16.4 punktas).
Aukštajam mokslui skiriama lėšų suma 2009 m. sudarė 1,14 proc.
nuo BVP. Šiuo parametru Lietuva nestipriai atsilieka nuo Europos Są-
jungos vidurkio (2009 m. buvo 1,22 proc.). Europos Sąjungos struktūri-
nių fondų kelių šimtų milijonų litų skiriama parama sudaro prielaidas
studijų infrastruktūrai (auditorijoms remontuoti, studijų ir mokslo įran-
gai pirkti, informaciniams tinklams bei duomenų bazėms, bibliotekų
fondams ir kt.) atnaujinti ir plėsti, tačiau ekonominis sunkmetis neigia-
mai paveikė aukštosioms mokykloms skiriamą studijų ir mokslo infras-
truktūros finansavimą ir stabdė skiriamo finansavimo panaudojimą.
Politikos formuotojai infrastruktūros plėtrai skyrė deramą dėmesį.
2011 m. aptartos tinklo pertvarkos sąlygos ir bendroji siektino univer-
siteto Lietuvoje vizija, sudaranti prielaidas Lietuvoje atsirasti univer-
sitetams, kurie atitiktų geriausių Europos ir pasaulio universitetų lygį.
Tęsiant tinklo pertvarką, numatoma stiprinti mokslo ir studijų institu-
cijų pajėgumus – svarbiausias investicijas nukreipti dalyvavimui inte-
gruotų mokslo, studijų ir verslo centrų projektuose (LRV, 2012b). Plėsti
ir gerinti studijų bei mokslo infrastruktūrą norima ir Šešioliktosios Vy-
riausybės 2012–2016 metų programoje (LRV, 2012c), čia taip pat numatyta
sukurti atskirų sudėtingos infrastruktūros objektų, kuriuos valdo šalies
mokslo ir studijų įstaigos, finansavimo metodiką, kartu užtikrinti šių
objektų funkcionalumą ir išsaugojimą ateities kartoms (LRV, 2012c). Mi-
nėto kokybinio tyrimo informantai patvirtina, kad infrastruktūros plė-
trai skiriamos ženklios lėšos, taip pat dalyviai pritarė (vidurkis 6,54), kad 
buvo kuriamos ir plėtojamos inovatyvios tyrimų bazės.

229
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Vertinant minėtas politikos priemones pastebėtina, kad nors yra

ženklių Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų, studijų ko-
 kybei neigiamą įtaką daro moraliai pasenusi infrastruktūra, modernių
mokymo technologijų, mokymo medžiagos trūkumas. Retai taikomi
inovatyvūs turinio perteikimo būdai, aktyvūs, savarankiškumą ir ben-
dradarbiavimą skatinantys mokymosi metodai (LR ŠMM, 2007c).
Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad studentai prioritetą studi-
jų metu teikia dėstytojo asmenybei ir dėstymui (43 proc. apklaustųjų).
Infrastruktūrą, kaip svarbiausią studijų kokybę lemiantį veiksnį, nurodė
11 proc. apklaustų studentų. Universitetų ir kolegijų studentai pagal 10
balų skalę esamą studijų infrastruktūrą įvertino 6,7 balo (Valstybinės
švietimo strategijos įgyvendinimas 2003–2012: medžiaga diskusijoms, 2012).
Tačiau vertindami, kiek jų studijos atitinka išvardytus kokybės krite-
rijus (6 pav.), studentai mokymosi infrastruktūrą įvertino geriausiai, pa-
lyginti su kitais aspektais, skirdami 7,9 balo iš 10, o akademinei paramai
davė tik 6,1 balo universitetuose ir 6,9 balo kolegijose, nors dėstytojų
teikiama parama jiems yra svarbi.

10

9
7,9
8 7,3
7,2
6,8
7
6,1 6
6

1
Studijų Studentų Mokymosi Akademinė Universiteto Asmeninio
procesas mokymosi infrastruktūra parama išorės ryšiai tobulėjimo
rezultatų galimybės
vertinimas

6 pav. Studijų kokybės kriterijų vertinimas (pagal 10 balų skalę)

kolegijų studentų požiūriu 
(šaltinis – Tendencijos aukštajame moksle: suinteresuotų šalių požiūriai, 2012)

230
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Studijų programų ir studijų proceso kokybės užtikrinimas

Šios studijų kokybės proceso rodiklių grupės konceptualusis pagrin-
 das  – į studentą orientuotų studijų (angl. student-centered learning)
nuostata. Siekiant įgyvendinti Liuveno komunikato (2009) teikiamas
aukštojo mokslo politikos rekomendacijas dėl studijų kokybės akcen-
tuojama, kad reformuojant ar tobulinant aukštojo mokslo studijų sritį
būtina permąstyti aukštųjų mokyklų mokomąją misiją (angl. teaching
mission), pasitelkus į studentą orientuotas studijas. Tam reikalinga keis-
ti aukštojo mokslo didaktinę sistemą: diegti naujus požiūrius į dėstymą,
studijavimą, vertinimą, įgyvendinti studijų rezultatais grindžiamas stu-
dijų programas. Todėl reikia efektyvios akademinės studentų paramos,
karjeros valdymo struktūrų, išplečiančių studentų galimybes rinktis
lanksčias, jų specialiuosius poreikius atitinkančias individualizuotas
studijas, aktyviai bendradarbiauti su akademiniu personalu ir darbda-
vių atstovais siekiant orientacijos į studijų rezultatus. Studijų proceso
kokybei užtikrinti, įgyvendinant studijų programas, nepakanka turėti
kokybiškas, t. y. atnaujintas ir pertvarkytas studijų programas. Nauja-
sis į studentą orientuotų studijų modelis reikalauja aktyvaus kiekvieno
besimokančio studento įsitraukimo į studijų procesą, daugiau dėmesio
savarankiškam studentų darbui studijų metu ir didesnės atsakomybės
ir atskaitomybės už studijų rezultatus.
Lietuvos mokslo ir studijų ateities vizijoje „Mokslioji Lietuva 2030 (2012)
teigiama, kad iki 2030 m. Lietuvoje „studijose plačiai bus taikoma tarp-
disciplininė ir daugiadisciplinė prieiga, aktyvūs, individualizuoti studi-
jų metodai. Paplitusi patirtinio mokymosi kultūra, akademines studijas
siejanti su praktine veikla, su konkrečiais viešojo sektoriaus ar verslo
veiklos projektais. Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojama nuo
jauno iki seno, naudojantis individualizuota moduline studijų sistema.
Veikia lanksti ir adekvati kitose aukštosiose mokyklose įgyto išsilavi-
nimo, ankstesnio mokymosi, profesinės patirties pripažinimo sistema,
dalinės ir tęstinės studijos yra skirtos sintetinti tarpdalykines ir patirti- 
nes žinias, kurti inovatyvius praktinius sprendimus“.

231
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programoje (LRV, 2012c)

numatyta siekti didesnio studijų programų lankstumo. Kita vertus,
 Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (toliau – LSAS), 2012 m. atlikusi
viešosios nuomonės dėl studijų lankstumo tyrimą6, nustatė, kad Lietu-
voje organizuojant studijų procesą trūksta ne tik palankių sąlygų savo
studijų programoms ir tvarkaraščiams modeliuoti, bet ir informacijos
apie šias galimybes. Tyrimo duomenimis, net 72 proc. studentų pareiš-
kė, kad Lietuvoje stokojama palankių sąlygų savo studijų programoms
modeliuoti, tik 5 proc. studentų yra pasinaudoję galimybe susidaryti
individualų studijų tvarkaraštį ir vos trečdalis yra apie tai girdėję. Aukš-
tosiose mokyklose trūksta inovatyvių studijų sistemų taikymo. Taip pat
apie 40 proc. studentų norėtų laisvai koreguoti savo studijų programą
ir rinktis papildomus studijų dalykus.
Analizuojant akademinę paramą, Mokslo ir studijų stebėsenos
ir analizės centro užsakymu atlikto tyrimo metu studentų teirauta-
si, kiek jų studijos atitinka išvardytus kokybės kriterijus akademinės
paramos aspektu. Studijų lankstumo vertinimas siekia 5,25 balo iš 10
(kolegijose – 6,2 balo), pagalba karjeros ar studijų klausimais – 7 balai
(kolegijose – 7,7 balo).
Reikia pabrėžti, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas
(2009) sukūrė prielaidas lankstumui rastis, įteisino galimybę studijuoti
pagal individualų studijų planą, nemokamai perlaikyti egzaminus viso-
se Lietuvos aukštosiose mokyklose, išeiti akademinių atostogų išlaikant
studento statusą, „persinešti“ finansavimą iš vienos aukštosios moky-
klos į kitą, taip pat – ribotų fizinių galimybių studentams atsiskaityti
alternatyviais būdais.
Tačiau tas pats įstatymas nustato gana griežtus nacionalinių stu-
dijų programų vykdymo reikalavimus: apima ir studijų trukmę, ir da-
lykų skaičių, ir jų sąsajas, ir daugybę konkrečių reikalavimų. Ši tvarka
pastebimai varžo aukštųjų mokyklų plėtrą ir nebeatitinka tarptau-
tinių aukštojo mokslo politikos tendencijų (Galginaitis et al., 2012). 
6 Žr. www.lsas.lt 
232
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Rekomenduotina šį reglamentavimą peržiūrėti iš esmės ir perkelti ak-

centus nuo studijų proceso reikalavimų prie studijų rezultatų vertinimo,
 palikti aukštosioms mokykloms pačioms ar kartu su socialiniais partne-
riais apsispręsti dėl būdų ir priemonių, kaip siekinius paversti studentų
pasiekimais.
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009) 46 straipsnyje
nustatyta, kad „studijos aukštosiose mokyklose vykdomos pagal laips-
nį suteikiančias studijų programas ir laipsnio nesuteikiančias studijų
programas“, o 48 straipsnio 1 ir 2 dalys nurodo, kad asmenims, baigu-
siems vienos ar kitos pakopos studijų programas, suteikiamas atitinka-
mos studijų krypties bakalauro arba magistro laipsnis arba bakalauro
laipsnis ir profesinė kvalifikacija. Įstatymo 48 straipsnio 7 dalyje nu-
statyta, kad galima vykdyti dviejų krypčių studijų programas, kurios
baigiamos dvigubu kvalifikaciniu laipsniu. Gretutinės krypties studijų
vykdymo ir dvigubo kvalifikacinio laipsnio teikimo tų studijų krypčių, ku-
riose nevykdomos akredituotos laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ar
vientisųjų studijų programos, tvarkos aprašas (LR ŠMM, 2011a) nustato
pagrindinės ir gretutinės studijų programų vykdymo tvarką.
Toks reglamentavimas neleidžia aukštojoje mokykloje nusistatyti
kitokias, nei apibrėžia minėta tvarka, studijų proporcijas ir faktiškai už-
kerta kelią į vieną studijų kryptį nesutelpančioms individualizuotoms,
tarpkryptinėms, laisvosioms (liberaliosioms) studijoms (Galginaitis et
al., 2012). Tai apriboja Lietuvos aukštųjų mokyklų konkurencingumą,
ypač socialinių ir humanitarinių mokslų srityse.
Kokybinio tyrimo rezultatai rodo, kad ekspertai gana neigiamai
vertina aukštojo mokslo studijų politikos priemonių poveikį įvairiais
mokymo būdais įgytų kompetencijų formalaus pripažinimo sistemos
sukūrimui. Tyrime dalyvaujantys asmenys labiausiai sutiko su teiginiu,
kad buvo diegiama europinio kredito samprata. Taip pat pritarta, jog
vyko studijų programų pertvarkymas skiriant projektinį finansavimą.
Analizuojamuoju metu padidėjo studentų įsitraukimas į aukštosios mo- 
kyklos studijų proceso tobulinimą, tačiau dauguma teiginių, susijusių

233
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 su proceso kokybe, buvo įvertinti prastai ar net labai prastai. Tyrimo

dalyviai teigė, kad 2009–2011 m. nebuvo sudarytos sąlygos individua-
 lizuoti studijas. Taip pat studijų politika netapo orientuota į studentą.
Paramos teikimas studentams planuojant savo karjerą, studijų
lankstumas ir galimybė operatyviai prisitaikyti prie studentų ir rinkos
bei šalies raidos poreikių (kurie neturėtų kisti taip dažnai kaip studentų
poreikiai, jeigu būtų laikomasi politinio korektiškumo ir strateginių tiks-
lų užtikrinimo) yra aukštojo mokslo konkurencingumo garantas, todėl
šiai sričiai turi būti skiriamas deramas dėmesys. Šio posričio priemonių
veiksmingumo analizė rodo, kad analizuojamojo laikotarpio priemonės
nėra pakankamai veiksmingos.

Tarptautinis atvirumas ir judumas

Lietuvos 2009–2011 m. politikos priemonės tarptautiškumo skatinimo
srityje aiškiai koreliuoja su Europos Sąjungos prioritetais. Nacionalinėje
studijų programoje (LR ŠMM, 2007c) nurodoma, kad bendrasis progra-
mos tikslas – sukurti geros kokybės aukštąjį išsilavinimą teikiančią studi-
jų sistemą; jo siekiant bus pagerinta studijų kokybė ir padidintas studijų
tarptautiškumas. Strateginiuose dokumentuose numatytos nuostatos
atitinka Bolonijos proceso ir Europos Sąjungos strategines nuostatas.
Tačiau analizuojant Lietuvos aukštojo mokslo politikos priemonių ly-
gmenį, pastebėtina, kad šios priemonės nepakankamai veiksmingos.
Lietuvoje dalį studijų laikotarpio 2009 m. užsienyje buvo studijavę
8,8 tūkst. studentų. Nors šis skaičius per pastarąjį dešimtmetį išaugo
daugiau nei 5 kartus, tačiau tai sudaro tik 4 proc. visų studijuojančiųjų.
Lietuvos aukštojo mokslo patrauklumą kitų šalių studentams atsklei-
džia pagal tarptautines mainų programas atvykstančių studentų dalis
(2006 m. pagal tarptautinių mainų programas atvykstančių studentų
dalis sudarė tik 0,8 proc., o Europos Sąjungos vidurkis siekė 7,5 proc.)
bei užsieniečių, studijuojančių aukštosiose mokyklose dalis (2011 m.
studentai užsieniečiai sudarė tik 1,9 proc. visų studentų). Bolonijos 
proceso Bukarešto komunikate (2012) šalys skatinamos toliau plėtoti

234
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 jungtines studijų programas ir įsipareigoti išnagrinėti nacionalinę jung-

tinių studijų programų ir jungtinių laipsnių teisinę bazę bei taikomas
 praktikas siekiant pašalinti šalyje esančias kliūtis, trukdančias tarptau-
tiniam bendradarbiavimui ir judumui. Siekiant didinti Lietuvos studijų
sistemos tarptautiškumą, bus toliau įgyvendinamos įvairios iniciatyvos
nacionaliniu lygmeniu. Reikšmingą vaidmenį šiame procese galėtų su-
vaidinti ir virtualusis judumas, grįstas informacinių technologijų nau-
dojimu (LRV, 2012b).
Kitas tarptautiškumo aspektas, svarbus Lietuvos aukštojo mokslo
konkurencingumui, yra studentų iš užsienio pritraukimas studijuoti Lie-
tuvos aukštosiose mokyklose. Dabartinis aukštasis mokslas visame pa-
saulyje konkuruoja dėl studentų. Lietuvos aukštosios mokyklos kol kas
pernelyg mažai matomos tarptautinėje aukštojo mokslo erdvėje – į jas
atvyksta palyginti nedaug studentų, dėstytojų, mokslininkų iš užsienio7.
Skaidri ir efektyvi įdarbinimo konkursų sistema padėtų dėstytojų ir
mokslininkų judumui. Lanksčios ir suderintos aukštųjų mokyklų studijų
programos užtikrintų studentų judumą šalies viduje ir tarptautiniu mas-
tu. Tam turi būti skiriamas esminis politikos formuotojų dėmesys.
Tyrimas Tendencijos aukštajame moksle: suinteresuotų šalių požiūriai
(2012) parodė, kad judumas šiuo metu neužima deramos vietos mūsų
aukštojo mokslo sistemoje. 10 proc. apklaustų bakalauro programoje
studijuojančių universitetų studentų ir 6 proc. kolegijų studentų nuro-
dė, kad pasirenkant studijų programą jiems buvo svarbi galimybė tęsti
studijas užsienyje. Magistrantūros pakopos studentų apklausa parodė,
kad studijų programos pasirinkimui beveik neturėjo įtakos galimybė
tęsti studijas užsienyje (5 proc. respondentų). Darytina prielaida, kad
studentų suvokimas, o gal informuotumas apie judumo priemones
nėra pakankamas. Kitaip tariant, nors Lietuvos rodikliai judumo srity-
je, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu, yra geri, tačiau, kaip teigia
Švietimo mainų paramos fondo specialistai, 3 proc. studentų, dalyva-
vusių programose, nedaro esminės įtakos bendrajai studijų kokybės 
7 Žr. http://www.smm.lt/fit/naujienos/pranesimai.htm?id=3262 
235
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 kaitai, taip pat gana toli nuo Liuveno komunikato (2009) tikslo – 20 proc.
iki 2020 m.
 Apklaustieji studentai tik pakankamai gerai įvertino universite-
tų bei kolegijų pastangas skatinti studentus dalyvauti tarptautinėse
mainų programose, skirdami šiam aspektui 7 balus iš 10. Atsižvelgiant
į Europos Komisijos žaliosios knygos „Besimokančio jaunimo judumo
skatinimas“ (EK, 2009a) reikalavimus, būtu svarbu analizuoti studentų
atrankos, parengimo studijuoti užsienyje ir kitų kliūčių panaikinimo ga-
limybes. Viena iš kliūčių gali būti prastas užsienio kalbų mokėjimas. 19
proc. universiteto bakalauro studijų pakopos studentų ir net 26 proc.
kolegijų studentų, 15 proc. magistrantūros studentų nurodė, kad stu-
dijų užsienyje nepasirinko dėl nepakankamo užsienio kalbų mokėjimo.
Tyrimo Tendencijos aukštajame moksle: suinteresuotų šalių požiūriai
(2012) duomenimis, humanitarinių mokslų srities studentams galimybė
išvykti į užsienį buvo daug svarbesnė (atitinkamai 19 ir 16 proc.). Tai
galima paaiškinti racionaliu studentų suvokimu, kad norint išmokti
užsienio kalbą būtina girdėti gimtakalbių vartojamą kalbą, taip pat
svarbu pažinti tos šalies kultūrą. Įdomu, kad būtent didžioji dalis (63
proc.) dėstytojų, dėstančių humanitarinius mokslus, nurodė, kad per
paskutinius metus nė karto nebuvo užsienyje profesiniais tikslais, nors
tarptautiškumo aspektas šios krypties studentams buvo svarbesnis nei
kitų krypčių.
Paminėtina, kad dėstytojai nelinkę akcentuoti judumo ir tarptau-
tiškumo svarbos. Atlikto tyrimo duomenimis (Tendencijos aukštajame
moksle: suinteresuotų šalių požiūriai, 2012), per paskutinius metus neda-
lyvavo jokiuose profesiniuose renginiuose užsienio šalyje net 50 proc.
kolegijų dėstytojų ir 45 proc. universitetų dėstytojų. Paradoksalus rezul-
tatas studijų tarptautiškumo prioritetų kontekste: net 52 proc. kolegijų
dėstytojų ir 45 proc. universitetų dėstytojų nurodė, kad tokiems vizitams
nebuvo poreikio. Iš tų universitetų dėstytojų, kurie buvo išvykę į užsienį,
net 60 proc. dalyvavo konferencijose ir tik 34 proc. buvo išvykę moksli- 
nės veiklos tikslais, dar mažiau – pedagoginės veiklos tikslais. Apklausus

236
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 dėstytojus, kodėl jie dalyvauja profesinės veiklos tobulinimo renginiuo-

se, 57 proc. universitetų dėstytojų nurodė, kad tai daro dėl atlyginimo
 priedo, ir tik 37 proc. – dėl studijų kokybės gerinimo. Šiuo atveju da-
rytina prielaida, kad dėstytojai veikiau renkasi tas judumo priemones,
kurios ne tokios imlios laikui ir turi įtaką jų atlyginimui bei pedagoginei
karjerai (publikacijos tarptautiniuose leidiniuose, pranešimai tarptau-
tinėse konferencijose). Remiantis šiomis įžvalgomis, rekomenduojama
išsamiau analizuoti pedagoginio personalo požiūrį į judumo priemonių
naudą studijų procesui, skatinti, kad siekiant pedagoginės karjeros būtų
atsižvelgiama į tarptautiškumo ir judumo aspektą.
Analizuojant šį rodiklį nebuvo pastebėta jokių aiškių rodiklio reikš-
mių pokyčių, susijusių su teisinės bazės pagerinimu, nes judumo rodi-
klių augimas išlieka tolygus, bet nepakankamas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgy-
vendinimo prioritetinėse priemonėse (LRV, 2013) numatyta patvirtinti ir
įgyvendinti Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo veiksmų planą,
numatantį naujas jungtinių studijų programų kūrimo skatinimo, stu-
dentų ir dėstytojų judumo didinimo priemones, didinti finansavimą,
skirtą dėstytojams iš užsienio pritraukti. Tikėtina, kad parinkus tinka-
mas, Lietuvos kontekstą geriausiai atitinkančias priemones, tarptautiš-
kumo rodikliai bus pagerinti.

Studijų rezultatų kokybė

Studijų rezultatai (ang. learning outcomes) (ASTŽ, 2011) yra tai, ką stu-
dentas privalo žinoti, suprasti ir gebėti atlikti pasibaigus studijų proce-
sui, atsižvelgiant į visuomenės bei darbo rinkos reikalavimus. Studijų
rezultatai paprastai apibrėžiami žiniomis, mokėjimais, vertybėmis, po-
žiūriais ir privalomu parodyti kompetentingumu. Šiuo atveju atitiktį
darbo rinkos lūkesčiams galima stebėti pagal absolventų įsidarbinimo
rodiklius. Visuomenės reikalavimai apima kelis sunkiai išmatuojamus
aspektus, tokius kaip aukštųjų mokyklų ir jų socialinių partnerių ben- 
dradarbiavimas, studentų praktikų organizavimas, praktikos įtraukimas

237
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 į aukštosios mokyklos veiklą, pradedant studijų programų rengimu,

baigiant dėstymu. Taip pat visuomenei (viešajam ir privačiam sekto-
 riui) aktualių temų įtraukimu į studentų tiriamąsias veiklas (kursinius,
baigiamuosius darbus).
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (2009) akcentuojama
„žinių ekonomika“, „socialinė ir ekonominė gerovė“, „konkurencingas
ūkis“, kurie neapsieina be kūrybingų, išsilavinusių, atsakingų asme-
nybių. Šiame įstatyme minima „konkurencingumo“ paradigma dera
su kitais nacionaliniais strateginiais dokumentais. Valstybės pažangos
strategijoje „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ (LRS, 2012) ak-
centuojami trys esminiai siekiai: sumani visuomenė, sumani ekonomika
ir sumanus valdymas, kurie pasireiškia per kūrybingumą, atvirumą ir
atsakomybę. Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų
plane (LRV, 2006a) numatyta tobulinti aukštųjų mokyklų veiklos rezul-
tatų vertinimą.
Traktuojant absolvento gebėjimus kaip pagrindinį aukštojo mokslo
veiklos rezultatą, būtų svarbu vertinti ne tik absolventų įsidarbinimo
rodiklius, bet ir kitus aspektus, sukuriančius visuomenės bei kultūros,
o ne tik ūkio klestėjimo prielaidas. Metodikos, pagal kurią būtų galima
vertinti studentų asmenybės tobulėjimo rezultatus, pilietinio bei soci-
alinio aktyvumo rodiklius, nėra.
Tačiau studijų sistema šalyje šiuo metu plėtojama deramai neatsi-
žvelgiant į Lietuvos ūkio plėtros, žinių visuomenės poreikius (Nacionali-
nė studijų programa, LR ŠMM, 2007c). Universitetuose ir kolegijose daug
siauros specializacijos, dubliuojamų studijų programų, kartais jų turinys
neatitinka studijų krypties; studijos per mažai orientuotos į praktinius
įgūdžius, komunikabilumą, atsakingumą, tolesnį gebėjimų tobulinimą –
tai trukdo absolventų profesinei karjerai ir mažina gebėjimą prisitaikyti
prie kintančios darbo rinkos. Studijų sistema orientuota į informacijos
perteikimą, mažai skatinamas ir ugdomas studentų savarankiškas kri-
tinis ir analitinis mąstymas, kūrybiškumas – tai trukdo absolventų pro- 
fesinei karjerai (savarankiško darbo įgūdžių trūkumą nurodė 37,2 proc.

238
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 apklaustų darbdavių) (LR ŠMM, 2007c). Lietuvos aukštojo mokslo siste-

mos plėtros 2006–2010 metų plane (LRV, 2006a) nurodoma, kad Lietuvos
 studijų sistema plėtojama deramai neatsižvelgiant į žinių visuomenės
poreikius, kartais dėl aukštųjų mokyklų, ypač universitetų, lokalių inte-
resų. Studentai per menkai orientuojami įgyti tokius gebėjimus, kurie
leistų jiems atsirinkti, vertinti specialiąsias žinias, savarankiškai naudo-
tis įgytomis žiniomis ir įgūdžiais mokantis visą gyvenimą.
Kokybinio tyrimo rezultatai parodė, kad aukštosios mokyklos ne-
kreipia dėmesio į savo veiklos produkcijos kokybę – absolventų kokybę.
Apklausos dalyviai linkę nesutikti su teiginiu, kad bendrųjų kompeten-
cijų įgijimas pagerino absolventų galimybes įsidarbinti. Taip pat tyri-
mas parodė, kad aukštosios mokyklos nėra linkusios stebėti studentų
karjeros pokyčius ilgalaikėje perspektyvoje. Informantai nelinkę pritarti,
kad pagerėjo bendradarbiavimas tarp aukštųjų mokyklų ir verslo sek-
toriaus. Vertinant studentų požiūrį pastebėtina, kad universitetų stu-
dentai net labiau nei kolegijų yra linkę studijuojant įgytus gebėjimus
vertinti vidutiniškai (pirmą vietą skiria bendravimo ir bendradarbiavi-
mo įgūdžių plėtrai, antrąją – problemų sprendimo gebėjimų plėtrai).
Galima daryti išvadą, kad šiuo metu Dublino aprašuose (2004) pa-
brėžiamų gebėjimų ugdymas studentų vertinamas vidutiniškai (ypatin-
gai biomedicinos ir fizinių mokslų).
Vertinant studijų rezultatus deramas dėmesys turi būti skiriamas
gebėjimų, o ne tik žinių patikrai, siekiant įvertini studijų programų tiks-
lų (siekinių) ir realių rezultatų koreliaciją.
Atsižvelgiant į konkurencingumo paradigmą strateginiuose do-
kumentuose, studijų rezultato rodiklis galėtų būti baigusiųjų aukštąjį
mokslą tolesnės karjeros (asmeninės, profesinės, kultūrinės) kokybinis
vertinimas. Šiuo metu aukštosios mokyklos (karjeros centrų duomenys)
fragmentiškai renka duomenis apie įsidarbinusiųjų skaičių, kai kurios
mokyklos juos naudoja reklaminiais tikslais siekdamos pritraukti kuo
daugiau asmenų studijuoti. Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų 
programoje (LRV, 2012c) numatyta kurti kokybišką karjeros valdymo

239
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 sistemą aukštosiose mokyklose, planuojama atlikti aukštųjų mokyklų

absolventų įsidarbinimo ir darbo karjeros tyrimus. Priemonių plane nu-
 matoma sukurti aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinimo ir karjeros
stebėsenos sistemą (specialistų kvalifikacijų žemėlapį), nuolat atnau-
jinti Lietuvos ūkio prognozę, priėmimą į aukštąsias mokyklas planuoti
atsižvelgiant į šio žemėlapio duomenis ir Lietuvos ūkio prognozes, už-
tikrinti, kad bus parengta tinkamos kvalifikacijos darbuotojų.
Šios priemonės yra būtinos, siekiant užtikrinti aukštųjų mokyklų
konkurencingumą ir efektyviai paskirstyti valstybės skiriamus išteklius
aukštojo mokslo finansavimui.

Apibendrinamosios pastabos
Lietuvai ir visai Europai išgyvenant visuomenės senėjimo bei emigra-
cijos tendencijas, itin svarbu motyvuoti ir konsultuoti studentus, orien-
tuojant juos pagal asmeninius gebėjimus ir šalies ūkio poreikius. Šiuo
metu Lietuvoje studijuoja daugiau nei 174 000 studentų, iš jų daugiau
nei 55 proc. – socialinius mokslus. Tačiau pagal fizinių ir inžinerinių
mokslų studentų skaičių Lietuva atsilieka nuo Europos Sąjungos vidur-
kio. Toks studentų srautų pasiskirstymas neatliepia darbo rinkos po-
reikių. Valstybiniu lygmeniu per mažai skatinama šalies raidai svarbių
specialybių plėtra.
Žemas mokymosi visą gyvenimą lygis Lietuvoje gali turėti neigia-
mų pasekmių šalies ekonomikos augimui. Būtina didinti darbdavių ir
kitų socialinių partnerių įsitraukimą į mokymosi visą gyvenimą inici-
atyvas, kuo veiksmingiau panaudoti viešuosius ir privačius išteklius
mokymosi prieinamumui didinti, skatinti aukštąsias mokyklas plėsti
konkurencingą bendradarbiavimą su verslo pasauliu, įdiegti patirtiniu
būdu įgytų kompetencijų pripažinimo schemas.
Aukštosiose mokyklose didelė dalis dėstytojų ir jų vadovų neskiria
reikiamo dėmesio pedagoginiam meistriškumui tobulinti, tik nedidelė
dalis dėstytojų dirba taikydami inovatyvią didaktiką. Pažymėtina, kad 
studentai studijų kokybę vertina brandžiai, didžiausią vaidmenį skiria

240
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 dėstytojų ir dėstymo kokybei, tai turėtų būti ženklas politikos formuo-

tojams skirti finansavimą ne infrastruktūros plėtrai, bet akcentuoti dės-
 tytojų kvalifikacijos tobulinimą ir skatinti akademinę paramą.
Rekomenduotina perkelti akcentus nuo studijų proceso reikalavi-
mų prie studijų rezultatų vertinimo, palikti aukštosioms mokykloms
pačioms ar kartu su socialiniais partneriais apsispręsti dėl būdų ir prie-
monių, kaip siekinius paversti studentų pasiekimais.
Nepakankamai lankstus studijų organizavimo reglamentavimas
apriboja Lietuvos aukštųjų mokyklų konkurencingumą, ypač sociali-
nių ir humanitarinių mokslų srityse. Kliūtis lankstesnio studijų proceso
sąlygoms sudaryti yra dabartinis studijų finansavimo modelis, kuris da-
bar susietas su studijų kryptimi ir studijų trukme metais, būtų tikslinga
studijų finansavimą sieti ne su studijų trukme, bet su įgyjamais studijų
kreditais. Toks principas padėtų lanksčiau organizuoti studijas.
Dėstytojų požiūris į judumą ir tarptautiškumą nėra akcentuojantis
pastarųjų svarbą, studentų tyrimas parodė, kad galimybė tęsti studijas
užsienyje beveik neturi įtakos studijų programos pasirinkimui. Anali-
zuojant tarptiškumo ir judumo rodiklį nebuvo pastebėta jokių aiškių
rodiklio reikšmių pokyčių, susijusių su teisinės bazės pagerinimu, nes
judumo rodiklių augimas išlieka tolygus, bet nepakankamas.
Šiuo metu Dublino aprašuose (2004) pabrėžiamų gebėjimų ugdy-
mas studentų vertinamas vidutiniškai. Vertinant studijų rezultatus turi
būti deramas dėmesys skiriamas gebėjimų, o ne tik žinių patikrai, sie-
kiant įvertinti studijų programų tikslų (siekinių) ir realių rezultatų ko-
reliaciją.
Kad būtų užtikrinamas aukštųjų mokyklų konkurencingumas ir
efektyviai paskirstomi valstybės skiriami ištekliai aukštajam mokslui
finansuoti, būtina sukurti absolventų įsidarbinimo ir karjeros stebėse-
nos sistemą, priėmimą į aukštąsias mokyklas planuoti atsižvelgiant į
Lietuvos ūkio prognozes.


241
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 2.4.3. Lietuvos aukštojo mokslo socialinio matmens

 (aukštojo mokslo prieinamumo) priemonės ir
jų įgyvendinimo 2009–2011 m. veiksmingumas

Bolonijos proceso dokumentuose (pvz., Londono, Liuveno, Bukareš-

to komunikatuose) nurodoma SAMM svarba leidžia suformuluoti
tokį SAMM matmens tikslą – užtikrinti lygias socialines ekonomines
sąlygas asmenims siekti aukštojo mokslo, t. y. užtikrinti, kad asme-
nys, kurie atitinka aukštojo mokslo sistemos reikalavimus, be kliūčių,
susijusių su jų ekonomine ar socialine padėtimi, galėtų įstoti, studi-
juoti, laiku baigti studijas ir efektyviai pasinaudoti aukštojo mokslo
rezultatais. Šis tikslas siejamas su aukštojo mokslo prieinamumu,
tiksliau – su aukštojo mokslo prieinamumo užtikrinimu ir didinimu.
Bolonijos procese aukštojo mokslo prieinamumo didinimo tikslas
yra suprantamas ir kaip aukštojo mokslo prieinamumo aukštajame
moksle neatstovaujamoms visuomenės grupėms plėtra (Londono ko-
munikatas, 2007). Remiantis šia koncepcija, aptariamos 2009–2011 m.
nacionalinėse aukštojo mokslo strateginėse nuostatose akcentuo-
jamos aukštojo mokslo prieinamumui užtikrinti ir didinti taikytos ar
taikomos priemonės. Pirmiausia būtina pastebėti, kad 2009 m. pra-
dėta Lietuvos aukštojo mokslo reforma svarbiu švietimo (taip pat ir
aukštojo mokslo) principu pripažino lygių galimybių principą, valsty-
bės įstatymais garantuojamą švietimo (taip pat ir aukštojo mokslo)
prieinamumą. Tai rodo, kad nacionalinėje aukštojo mokslo politikoje
analizuojamuoju laikotarpiu a priori laikoma SAMM problema. Atlikta
nacionalinių aukštojo mokslo strateginių nuostatų analizė atskleidė,
kad 2009 m. aukštojo mokslo reforma palietė aukštojo mokslo priei-
namumui svarbius dalykus: patekimą studijuoti į aukštąsias mokyklas,
studentų gyvenimo ir studijų sąlygas:

 aukštojo mokslo prieinamumui svarbi priėmimo į aukštąsias 

mokyklas sistema (Lietuvoje taikoma vienkanalė priėmimo

242
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 sistema, grindžiama vidurinio ugdymo sistemos rezultatais –

geriausiųjų eilės pagal šiuos rezultatus sudarymu),
  studijų finansavimo sistema (vykdant reformą įvestas
aukštojo mokslo finansavimas remiantis studijų krepšelio
principu, numatyta galimybė studijų kainai finansuoti imti
valstybės remiamą paskolą, įvesta norminė studijų kaina),
 studentų gyvenimo ir studijų sąlygų paramos sistema
(vykdant reformą nustatytos kelios valstybės biudžeto lėšų
skyrimo formos paramai, neakivaizdines ir vakarines studijų
formas pakeitė ištęstinių studijų forma).

Tai rodo, kad analizuojamuoju laikotarpiu vyko pokyčių, susijusių su

visais aukštojo mokslo prieinamumui užtikrinti, didinti svarbiais studi-
jų aukštojo mokslo sistemoje etapais, buvo koreguojamos ir įvedamos
aukštojo mokslo prieinamumui užtikrinti, didinti reikšmingos priemonės.
Lietuvos 2009–2011  m. SAMM (aukštojo mokslo prieinamumo)
strategines nuostatas ir jų įgyvendinimo analizę tikslinga pradėti nuo
teisinių aukštojo mokslo prieinamumo užtikrinimo, didinimo principų
įtvirtinimo Lietuvos teisės aktuose aptarimo.
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatyme (2011)
akcentuojami esminiai švietimo sistemos principai. Pirmasis, lygių ga-
limybių, principas – „švietimo sistema yra socialiai teisinga, ji užtikrina
asmens teisių įgyvendinimą, kiekvienam asmeniui ji laiduoja švietimo
prieinamumą, bendrojo išsilavinimo bei pirmosios kvalifikacijos įgijimą
ir sudaro sąlygas tobulinti turimą kvalifikaciją ar įgyti naują“. Tęstinu-
mo principas akcentuoja, kad „švietimo sistema yra lanksti, atvira, pa-
grįsta įvairių formų ir institucijų sąveika; ji sudaro sąlygas kiekvienam
asmeniui mokytis visą gyvenimą“. Šio įstatymo 13 straipsnio, reglamen-
tuojančio aukštojo mokslo studijas, aukštojo mokslo prieinamumas
nurodomas 2 dalyje: „Aukštojo mokslo studijos yra visuotinės. Jos tei-
kiamos asmeniui, įgijusiam ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, įsto- 
jusiam į aukštąją mokyklą ir gebančiam savarankiškai studijuoti.“ Taip

243
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 pabrėžiamas aukštojo mokslo prieinamumo siekinys, numatantis tikslą

siekti aukštojo mokslo visiems, vykdantiems atitinkamus reikalavimus,
 ir reikalaujantis nesudaryti jokių kitų ribojimų, išskyrus tuos, kurie nu-
matyti priėmimo į aukštąsias mokyklas dokumentuose. Lietuvos Res-
publikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatyme (2011) prieinamumas ir
kokybė aptariama 3 skirsnyje; 3 skirsnio 24 straipsnyje nurodoma: „〈...〉
kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui, užsieniečiui, turinčiam teisę
nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, valstybė garantuoja
〈...〉 aukštojo mokslo studijų arba profesinio mokymo, suteikiančio pir-
mąją kvalifikaciją, programų prieinamumą.“ Įstatymo 32 straipsnyje
„Švietimo prieinamumas dirbantiems asmenims“ įtvirtinama nuostata:
„1. Darbdavys sudaro sąlygas dirbančiam asmeniui mokytis įstatymų
ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Švietimo teikėjai sudaro sąlygas
dirbančiam asmeniui mokytis įvairiomis mokymosi formomis.“ Tokia
nuostata kalba apie valstybės skiriamą prioritetą siekiančiam švietimo
paslaugų, taip pat nurodomas įpareigojimas aukštosioms mokykloms
sudaryti sąlygas įgyti norimą išsilavinimą dirbantiems asmenims ir siū-
lyti įvairias studijų formas. Tai leidžia teigti Lietuvos Respublikos švietimo
įstatymo pakeitimo įstatyme (2011) esant įteisintas šias studijų prieina-
mumą užtikrinančias nuostatas:

1. siekiama lygių galimybių visiems siekti aukštojo išsilavinimo,

žinoma, įvykdant atitinkamus reikalavimus ir nesudarant
jokių kitų ribojimų, išskyrus tuos, kurie numatyti priėmimo į
aukštąsias mokyklas dokumentuose;
2. nors įstatyme daug dėmesio skiriama psichologinei
pagalbai, švietimo prieinamumo didinimui socialinę atskirtį
patiriantiems asmenims ar asmenims, turintiems specialiųjų
poreikių, įstatyme akcentuojamas mokinys, o ne aukštojo
mokslo siekiantis asmuo.

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009) 52 straipsny- 

je „Priėmimas į aukštąją mokyklą“ reglamentuojami esminiai studijų

244
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 prieinamumą užtikrinantys aspektai: „1. Į aukštosios mokyklos pirmo-

sios pakopos ir vientisųjų studijų programas konkurso būdu priimami
 ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į
mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus aukštosios mo-
kyklos nustatytus kriterijus. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal stu-
dijų kryptis sąrašą ir konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią
stojamąjį balą ir kitus kriterijus, įvertinus studentų atstovybei, nustato
aukštosios mokyklos ir skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitin-
kamų mokslo metų pradžios. 2. Bendrą studijų vietų skaičių nustato
aukštoji mokykla, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų kokybę.
3. Asmenys, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, į antrosios pakopos
studijų programas priimami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.
Asmenys, turintys profesinio bakalauro laipsnį, į antrosios pakopos
studijų programas turi teisę stoti, jeigu atitinka Švietimo ir mokslo mi-
nisterijos patvirtintus minimalius reikalavimus. 4. Asmenys, stojantys
studijuoti pagal neformaliojo švietimo programas ar atskirus studijų
dalykus (jų grupes), priimami aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka.“ Šia-
me straipsnyje nurodomi tikslūs priėmimo į aukštąją mokyklą principai,
kurie praplečia Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstaty-
me (2011) įtvirtintus bendruosius priėmimo į aukštojo mokslo sistemą
reikalavimus.
Kiti teisės aktai, susiję su aukštojo mokslo prieinamumo užtikrinimu:

 Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas

(2005), kurio antrojo skirsnio 11 straipsnyje nurodomas
aplinkos prieinamumas, 12 straipsnyje – ugdymas,
14 straipsnyje – neįgaliųjų materialinės padėties garantijos.
 Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (2003) antrojo
skirsnio 6 straipsnyje kalbama apie švietimo įstaigų, kitų
švietimo teikėjų bei mokslo ir studijų sistemai priklausančių
įstaigų pareigą įgyvendinti lygias galimybes, t. y. užtikrinti
„vienodas sąlygas asmenims nepaisant lyties, rasės, tautybės,

kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų 
245
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės

priklausomybės, religijos, kai:
 1) priimama į švietimo įstaigas, kitus švietimo teikėjus bei
mokslo ir studijų sistemai priklausančias įstaigas, mokoma ir
ugdoma pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas,
kurias jie vykdo;
2) skiriamos stipendijos ar teikiamos paskolos;
3) sudaromos, tvirtinamos švietimo programos;
4) vertinami mokymosi pasiekimai“.

Pastebima, kad nors Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo

įstatyme (2011) aptariama studijų infrastruktūra ir poreikis ją plėsti, ši
plėtra siejama ne tiek tiesiogiai su studijų, kiek su studijų administra-
vimo kokybės gerinimu. Tiesioginių nuostatų dėl infrastruktūros tobu-
linimo siekiant padidinti aukštojo mokslo prieinamumą nei šiame, nei
kituose Lietuvvos teisės aktuose nėra.
Apžvelgus Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas, susijusias
su aukštojo mokslo prieinamumu, pastebima, jog įstatymuose re-
glamentuojamas studijų prieinamumas, akcentuojami tokie studijų
prieinamumo užtikrinimo ir didinimo aspektai: lygios galimybės, ne-
diskriminavimas, sąlygų neįgaliesiems sudarymas.
Lietuvos aukštojo mokslo politikos priemonės SAMM (aukštojo
mokslo prieinamumo) srityje gali būti skirstomos į priemones, susi-
jusias su:

1. informavimu ir konsultavimu apie studijų galimybes,

2. studijų finansavimu: studijų kaštų padengimu, valstybės
parama specialioms tikslinėms grupėms,
3. aukštojo mokslo prieinamumui palankios socialinės studijų
aplinkos kūrimu.



246
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Informavimo ir konsultavimo dėl studijų galimybių priemonės

Nuo 2009 m. politiniame diskurse ryškėja suinteresuotųjų, susijusių su
 studijomis, tikslinis informavimas, tokiu būdu užtikrinant informuotu-
mą apie studijas, jų pobūdį, prieigą, rinkos poreikį ir pan.: „〈...〉 tiksli-
nėmis informacinėmis kampanijomis 〈...〉 plėsime besimokančiųjų su
galimomis studijomis, savo kvalifikaciją keliančių ar naujas kompeten-
cijas įgyjančių žmonių ratą; 〈...〉 moksleivių informavimo, konsultavimo
〈...〉 sistemą“ (LRV, 2009a).
Kaip teigiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 m. progra-
mos įgyvendinimo priemonėse (LRV, 2009a), turi būti parengta ir įgyven-
dinta „moksleivių informavimo, konsultavimo, galimybių susipažinti
ir profesinio orientavimo sistema“ (parengta profesinio orientavimo
strategija ir jos įgyvendinimo veiksmų plano projektas). Programoje
akcentuojamas ir sumanios visuomenės rodiklis – Lietuvos švietimo
institucijų reitingavimo sistema. Valstybės pažangos strategijoje „Lietu-
vos pažangos strategija „Lietuva 2030“ (LRS, 2012) taip pat akcentuojamas
studijų ir mokslo institucijų reitingavimas, parodantis ne tik studijų ko-
kybę, bet ir studentams sudaromas studijų sąlygas ir kt. (2009–2010 m.
nė vienas universitetas nepatenka į 500 geriausių universitetų sąrašą;
tačiau siekiama, kad 2020 m. bent vienas universitetas ten patektų, o
2030 m. bent vienas universitetas patektų tarp 300 geriausių pasaulio
universitetų).
Profesinio informavimo ir konsultavimo sistema Lietuvoje kuriama
2003 m. patvirtintos Profesinio orientavimo strategijos (LR ŠMM, SADM,
2003; LR ŠMM, 2007b) pagrindu. Už karjeros orientavimo sistemos kū-
rimą Lietuvoje atsakingos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo mi-
nisterija, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Karjeros orientavimo sistemą
sudaro visuma institucijų, kuriose specialistai teikia įvairias paslaugas,
organizuoja veiklas, siekdami padėti įvairaus amžiaus asmenims priimti
sprendimus dėl mokymosi, studijų ar darbo, įgyti karjeros kompetenci- 
jas ir valdyti asmeninę karjerą.

247
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Nuo 2012 m. pagrindinė atsakomybė už mokinių ugdymą karjeros

klausimais pagal egzistuojantį Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos
 aprašą (LR ŠMM, SADM, 2012) tenka mokyklai, kuri turi sudaryti sąly-
gas visiems mokiniams įgyti karjeros kompetencijų (žinių, gebėjimų ir
nuostatų apie save, mokymosi, saviraiškos ir darbo galimybes, karjeros
sprendimų priėmimą, karjeros planavimą, derinimą su kitomis gyveni-
mo sritimis ir realizavimą).
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos parengto-
je ataskaitoje Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimas 2003–2012
metais (2012) konstatuojama, kad nors pagal studijų aprėptis Lietuvos
aukštojo mokslo sistema atrodo prieinama visiems, socialinis studen-
tų judumas yra vienas mažiausių Europoje. „Vienas svariausių aukštojo
mokslo sistemos teisingumo rodiklių yra tėvų išsilavinimo lygio įtakos
vaikų studijoms rodiklis. Studentų, kurių tėvai yra įgiję aukštąjį išsila-
vinimą, ir tų, kurių tėvai jo neturi, skaičiaus santykis Lietuvoje yra apie
4,5. Šis rodiklis yra didesnis nei daugumoje Europos valstybių ir rodo,
kad studijų prieinamumas žemo išsilavinimo tėvų vaikams kol kas nėra
pakankamas arba kad jiems trūksta motyvacijos studijuoti. Eurostudent
studijoje (Orr et al., 2011), remiantis kitu rodikliu – studentų, kurių tė-
vai yra darbininkai, dalies santykiu su darbininkų dalimi visuomenėje –
konstatuojama, kad Lietuva laikytina itin žemo socialinio mobilumo
šalimi, panašia į Rumuniją ir Ispaniją. Socialinis mobilumas – tai skirtin-
gų kartų (šiuo atveju – vaikų ir jų tėvų) judėjimas aukštyn arba žemyn
(šiuo atveju – aukštyn) socialinio ir ekonominio statuso laiptais“ (Vals-
tybinės švietimo strategijos įgyvendinimas 2003–2012 metais, 2012, 78). To-
dėl aukštojo mokslo prieinamumo sąlygų sudarymo socialinių grupių
įvairovės požiūriu svarbu, kad ši tvarka (LR ŠMM, SADM, 2012) akcen-
tuoja socialiai remtinų grupių atstovų, iškritusių iš ugdymo sistemos,
įtraukimą nurodant, kad nesimokantiems vaikams, taip pat nesimo-
kantiems ir nedirbantiems asmenims (iki 21 metų amžiaus) profesinio
orientavimo paslaugos turi būti teikiamos kooperuojant savivaldybių, 
švietimo, darbo rinkos ir kitų institucijų darbą; o lėšų nesimokančių

248
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 vaikų, taip pat nesimokančių ir nedirbančių asmenų (iki 21 metų am-

žiaus) profesiniam orientavimui skiriama iš valstybės biudžeto ir sa-
 vivaldybių biudžetų lėšų, rėmėjų ir kitų teisėtų lėšų. Pagal šią tvarką,
perduodama atsakomybė savivaldybių vykdomosioms institucijoms
užtikrinti profesinį orientavimą ir kitos būtinos švietimo pagalbos tei-
kimą savivaldybės teritorijoje gyvenantiems nesimokantiems vaikams
bei jų tėvams (globėjams, rūpintojams), taip pat nesimokantiems ir ne-
dirbantiems asmenimis (iki 21 metų amžiaus) siekiant sugrąžinti juos į
mokyklas arba integruoti į darbo rinką. Šiam darbui savivaldybių vyk-
domosios institucijos gali pasitelkti savo teritorijoje esančias mokyklas,
taip pat – darbo biržas, švietimo pagalbos įstaigas, kitas įstaigas, kitus
profesinio orientavimo paslaugų teikėjus.
Švietimo informacinių technologijų centras kartu su kitomis įstai-
gomis užtikrina kokybiškos, sistemingos informacijos apie švietimo
galimybes Lietuvoje ir karjerai planuoti skirtų paslaugų ir priemonių
teikimą vartotojams per Atvirą informavimo, konsultavimo ir orien-
tavimo informacinę sistemą (AIKOS), organizuoja ir vykdo profesinio
orientavimo stebėsenos sistemos aptarnavimą naudojantis Švietimo
valdymo informacinės sistemos galimybėmis.
Stojantiesiems į aukštąsias mokyklas profesinio informavimo, kon-
sultavimo ir karjeros ugdymo paslaugas šiuo metu teikia:

 Profesinio informavimo taškai (PIT) teikia informaciją apie

mokymosi bei įsidarbinimo galimybes šalyje ir užsienyje,
profesijas, darbo rinkos būklę. PIT yra teikiamos profesinio
informavimo paslaugos, čia laisva prieiga prie interneto,
priėjimas prie šalies švietimo ir darbo rinkos duomenų bazių
ir sukaupta profesinio informavimo medžiaga kompiuterinėse
laikmenose, vaizdajuostėse, spaudiniuose. Šiuo metu Lietuvoje
veikia 696 profesinio informavimo taškai (PIT), kurie yra įsikūrę
mokyklose, švietimo centruose, pedagoginėse psichologinėse
tarnybose ir kt. Šių taškų veiklą koordinuoja Lietuvos mokinių 
neformaliojo švietimo centras. 
249
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Centras taip pat organizuoja profesinio informavimo taškų

aprūpinimą informacine ir metodine medžiaga, rengia
 kvalifikacijų kėlimo kursus ir seminarus pedagogams,
profesinio informavimo specialistams. Be to, Lietuvos
mokinių neformaliojo švietimo centro Karjeros planavimo
skyrius konsultuoja moksleivius, jų tėvus, pedagogus
profesijos, mokymosi profilio pasirinkimo klausimais; padeda
moksleiviams nustatyti, kokius gebėjimus jie turėtų ugdytis per
įvairią veiklą po pamokų.
 Taip pat Lietuvos darbo biržos jaunimo darbo centruose
jaunuoliai gali naudotis savarankiškos informacijos paieškos
(SIP+PIC) terminalais, nemokamu internetu, informaciniais
leidiniais, knygomis. Jaunimo darbo centre galima sužinoti
apie profesijas, mokymo įstaigas ir mokymo programas,
pamatyti pažintinius filmus apie profesijas, atlikti testus,
įvertinti savo gebėjimus ir poreikius. Taip pat galima
konsultuotis individualiai arba dalyvauti grupėse, mokymuose,
informaciniuose susirinkimuose, diskusijose, darbo mugėse.
Jaunimo darbo centrai bendradarbiauja su įvairiomis jaunimo
organizacijomis, švietimo ir mokslo institucijomis, kitais
socialiniais partneriais, darbdaviais, įgyvendindami priemones,
orientuotas į svarstančio, mokančio pasinaudoti galimybėmis,
aktyvaus jauno žmogaus ugdymą.
 Pedagoginė psichologinė tarnyba atlieka psichologinį ir
pedagoginį vaikų vertinimą, teikia konsultacijas psichologinių
problemų ir specialiųjų poreikių turinčių vaikų tolesnio
mokymosi, o kai kurios tarnybos – ir profesijos pasirinkimo
klausimais. 
 Aukštosios mokyklos organizuoja atvirų durų dienas, studijų
muges, išvykas į bendrojo lavinimo mokyklas bei gimnazijas.


250
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Studijuojantiesiems planuoti karjerą, pasirengti praktikai ir susipažinti

su įsidarbinimo galimybes padeda aukštųjų mokyklų karjeros centrai.
 Absolventams integruotis į darbo rinką padeda Lietuvos darbo
birža, teikianti informavimo ir konsultavimo, tarpininkavimo įdarbi-
nant paslaugas. Lietuvos darbo birža taip pat prisideda prie socialinės
atskirties mažinimo, vykdo darbo rinkos stebėseną, vertina padėtį dar-
bo rinkoje, prognozuoja jos pokyčius ir pan. Taip pat karjeros ugdymo,
konsultavimo paslaugas bei paramą absolventams teikia ir aukštųjų
mokyklų karjeros centrai.

Studijų finansavimo, studijų kaštų padengimo, valstybės para-

mos specialioms tikslinėms grupėms priemonės
Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje
(2008–2012) (LRS, 2008) numatyta „užtikrinti studijų prieinamumą“,
„sukurti valstybės remiamų paskolų sistemą, 〈...〉 užtikrinti deramas sti-
pendijas gabiausiems ir socialines stipendijas materialiai sunkiai besi-
verčiantiems studentams“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012
metų programos įgyvendinimo priemonėse (LRV, 2009a) teigiama, kad
šis uždavinys yra įgyvendintas 2009 m.: 2009 m. sukurta ir įgyvendinta
studijų finansavimo sistema, kuri didina studijų prieinamumą ir suteikia
galimybę pasinaudoti aukštojo mokslo teikiamomis paslaugomis, taip
pat sudaro sąlygas už(si)tikrinti pakankamą pragyvenimą bei atitinka-
mą gyvenimo kokybę.
Planuojant studijų finansavimo sistemos sukūrimą, buvo atlikta
studija Lietuvos aukštojo mokslo (LAM) sistemos plėtra 2007–2012  m.:
konkurencingumas ir finansavimo modelis (2006). Studijoje pristato-
ma studijų finansavimo sistema, kuri buvo įdiegta 2009 m. įsigaliojus
naujajam Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymui ir kurioje ak-
centuojamas studijų prieinamumo užtikrinimas dėl tinkamo studijų
finansavimo per studijų krepšelį, stipendijas ir (ar) valstybines pasko-
las. Iki šio įstatymo įsigaliojimo studijų išlaidų, lėšų poreikio, studijų 
kainos nustatymą, taip pat studijų lėšų paskirstymą mokslo ir studijų

251
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 institucijoms reglamentavo Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų

poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodika
 (LRV, 2004). Pastebima, kad studijų išlaidos galėjo būti finansuojamos iš
valstybės biudžeto lėšų (skiriamų pagal šią metodiką ir skiriamų studijų
įmokoms padengti), studijuojančiųjų sumokamų lėšų (mokamų už stu-
dijų įmoką ar padengiant visą studijų kainą) bei kitų mokslo ir studijų
institucijų lėšų ir pajamų, gaunamų už jų suteiktas paslaugas. 2001 m.
įstatymo pakeitimu įvestas studijų finansavimo valstybės lėšomis mo-
delis buvo grindžiamas lygiavos principu. Šio studijų finansavimo mo-
delio esmė – studijų valstybinėse aukštosiose mokyklose finansavimas
fiksuotomis studijų įmokomis. Pagal galiojusią studijų finansavimo
sistemą, studijuojantieji pagal studijų finansavimo šaltinius skirstomi
į tris grupes: nemokančius už studijas (visiškai valstybės finansuojami
studentai), mokančius už studijas nustatytą studijų įmoką (iš dalies
valstybės finansuojami studentai) ir mokančius už studijas visą studijų
kainą (valstybės nefinansuojami studentai, kurie mokėjo vidutiniškai
5 434 litus per metus). Iš dalies valstybės finansuojami studentai per
semestrą mokėjo 4 MGL dydžio (1 040 litų per metus) studijų įmoką.
Šis studijų finansavimo modelis turėjo trūkumų – nustatytam vals-
tybės finansuojamų vietų skaičiui nebuvo skiriama tiek lėšų, kiek buvo
apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą me-
todiką, t. y. iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos nepadengė pagal šią
metodiką apskaičiuotų studijų kaštų: valstybės finansuojamų studentų
studijų išlaidoms padengti skiriama valstybės biudžeto lėšų dalis sudarė
tik 47 proc. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą metodiką
apskaičiuotų studijų išlaidų; iš dalies valstybės finansuojamų studentų
per semestrą mokėta 4 MGL dydžio (1 040 litų per metus) studijų įmoka
kartu su valstybės skiriamomis lėšomis leido padengti apie 56 proc. stu-
dijų kaštų (Aukštojo mokslo reforma. Studijų finansavimas, 2007).
Įsigaliojus studijų krepšelio modeliui, studijų finansavimo tvarka
pakito. Analizuojant naująjį studijų finansavimo modelį pastebima, kad 
esminiai pokyčiai siejami su dviem aspektais: studijų kaštų padengimu
ir paskolų studijuojantiesiems sistemos pokyčiais.

252
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Studijų kaštų padengimo priemonės. Studijų kaštų padengimo

kaita siejama su studijų krepšelio įvedimu – metinės valstybės išlaidų
 sumos (subsidijos) skyrimu studento ugdymui aukštojoje mokykloje.
Įvedant studijų krepšelio modelį, buvo nurodomas toks jo privalu-
mas – studentų individualaus pasirinkimo finansavimas. Tačiau būtina
pastebėti, kad šis privalumas neturėtų būti absoliutinamas – individu-
alų studijų pasirinkimą riboja tiek ribotas studijų vietų skaičius, tiek
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimuose nurodomas
visuomenės ir valstybės interesas (poreikis turėti aukštąjį išsilavinimą
įgijusių įvairių sričių specialistų; LR KT, 2002), lydimas valstybės parei-
gos ne tik nustatyti įvairių sričių (krypčių) specialistų poreikį, bet ir skirti
tokiems specialistams parengti būtinas lėšas (LR KT, 2008). Šie aspektai
lemia galimą situaciją, jog dalis asmenų, atitinkančių aukštojo moks-
lo sistemos reikalavimus ir gerai besimokančių, gali patekti į diskrimi-
nacines sąlygas – dėl minėtų priežasčių negauti studijų krepšelio. Tai
reiškia, kad lėšų trūkumas gali turėti poveikį pasirinkimui studijuoti ir
kokybiškų studijų siekiui studijų laikotarpiu. Būtina pastebėti ir tai, kad
nėra valstybės institucijų nustatyto atitinkamų studijų sričių (krypčių)
specialistų poreikio jokiame teisinę galią turinčiame dokumente. EBPO
ekspertai, dar 2007 m. vertinę Lenkijos ir Estijos aukštojo mokslo siste-
mas, situaciją, kad dalies studentų studijos visiškai subsidijuojamos, o
kiti moka visą studijų kainą, t. y. valstybinėse aukštosiose mokyklose
yra dvi skirtingais finansiniais pagrindais studijuojančiųjų grupės, įver-
tino kaip socialinio teisingumo principo aukštajame moksle pažeidimą
(Huisman et al., 2007). Tai leidžia teigti esant socialinio teisingumo prin-
cipo ir Lietuvos aukštajame moksle pažeidimą.
Patvirtinti studijų krepšeliai skiriasi pagal studijų kryptis, numaty-
ta aiški krepšelio sandara (numatytas studijų programos įgyvendinimo,
studijų administravimo, studentų skatinimo derinys). Nuo tada, kai
buvo įvestas studijų krepšelis, jo sandara, dydis nekito, nors keitėsi ir
šalies ekonominė situacija, kito skiriamas finansavimo dydis ir kt. 
Norminė studijų kaina. Vienas iš esminių naujosios studijų finan-
savimo sistemos elementų yra norminė studijų kaina – maksimali lėšų

253
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 suma, kuria valstybė per metus skiria vieno studento studijoms (maksi-
malus studijų krepšelis). Į norminę studijų kainą įskaičiuojamos išlaidos
 su studijomis susijusių darbuotojų darbo užmokesčiui, studentams ska-
tinti, prekėms ir paslaugoms, susijusioms su studijomis, apmokėti. Bū-
tina pastebėti, kad studijų kainą nepriklausomai nuo norminės studijų
kainos nustato aukštoji mokykla, tačiau aukštosios mokyklos nusta-
tytai studijų kainai viršijus norminę, valstybės lėšomis yra apmokama
tik norminė kaina, skirtumas tarp norminės kainos ir aukštosios mo-
kyklos nustatytosios kainos apmokamas ne valstybės lėšomis. Normi-
nės studijų kainos nustatomos atskirai koleginėms ir universitetinėms
studijoms, atitinkamų studijų sričių studijoms, t. y. valstybė nustato
studijų finansavimo valstybės lėšomis proporcijas. Norminės studijų
kainos patvirtinimas dėl norminės kainos dydžio leidžia įžvelgti gali-
mą prieinamumo prie studijų apribojimą vienose studijų srityse (dėl
didelės norminės studijų kainos) ir neadekvatų kitų studijų sričių (pvz.,
socialinių) patrauklumą mokantiems visą studijų kainą (dėl santykinai
nedidelės norminės studijų kainos). Kaip pastebi ir politikai, ir moksli-
ninkai, norminė kaina suformavo tam tikrą fenomeną: studijos, kurių
norminė kaina didžiausia, baigusiesiems studijas negarantuoja didelių
pajamų iš pasirinktos profesijos, o studijos, kurių norminė metų kai-
na lygi maždaug 3 vidutiniams atlyginimams, garantuoja gana dideles
pajamas. Būtina pastebėti, kad, Eurostudent tyrimo duomenimis, Lie-
tuvoje 2008–2011 m. buvo pačios didžiausios Europoje studijų kainos
išlaidos pagal jų procentinę dalį (41 proc.) nuo studijuojančiųjų išlaidų
visumos (tarp duomenis pateikusios 21 valstybės) (Orr et al., 2011), pvz.,
2005–2008 m. Lietuvos studentams teko 5 vieta pagal šių išlaidų pro-
centinę dalį (18 proc.) nuo sudijuojančiųjų išlaidų visumos (tarp duome-
nis pateikusios 21 valstybės) (Eurostudent, 2008).
Atkreipiamas dėmesys į augantį valstybės finansavimo paskirsty-
mo studijų sritims detalumą (2009 m. buvo išskirtos 6 studijų sritys,
2010 m. – 11 studijų sričių, 2011 m. – 13 studijų sričių). Pastebima, kad 
2010 m., palyginti su 2009 m., studijų krepšelių skaičius sumažėjo keliais

254
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 tūkstančiais, o 2011  m. studijų krepšelių suteikta tiek, kiek jų buvo

2010 m. (šios tendencijos, tikėtina, yra susijusios su vidurinio mokslo
 sistemą baigiančiųjų skaičiaus kaita).
Be to, atkreipiamas dėmesys, kad biudžeto lėšos studijų kainai
valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skiriamos ne tie-
siogiai studijuojantiems asmenims, o aukštosioms mokykloms, prieš
tai paskirsčius aukštosioms mokykloms valstybės finansuojamas stu-
dijų vietas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas,
neviršijant Lietuvos Respublikos Vyriausybės kiekvienai studijų sričiai
nustatyto valstybės finansavimo, ir Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministerijai patvirtinus galutinį valstybės finansuojamų pirmo-
sios pakopos ir vientisųjų studijų vietų skaičių, kai yra žinomi stojimo į
aukštąsias mokyklas rezultatai ir pasirašytos studijų sutartys. Pastebi-
ma, kad naujosios studijų finansavimo sistemos (studijų krepšelis) pri-
klausomybė nuo valstybės finansinių galimybių ir studentų skaičiaus
aukštosiose mokyklose išliko. Tačiau būtina atkeipti dėmesį, kad nau-
jasis studijų finansavimo modelis leidžia valstybės lėšomis studijuoti
tiek valstybinėse, tiek nevalstybinėse aukštosiose mokyklose (Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. kovo 20 d. nutarime (LR KT,
2008) konstatavo, kad tam tikrų sričių (krypčių) specialistai valstybės
užsakymu valstybės biudžeto lėšomis gali būti rengiami ir nevalstybi-
nėse aukštosiose mokyklose; be to, valstybės biudžeto lėšomis galima
remti piliečius, studijuojančius kitų valstybių aukštosiose mokyklose).
Ši nuostata įgyvendinama tikslinio studijų finansavimo būdu.
Tikslinis studijų finansavimas. Valstybės biudžeto lėšos, skirtos
studijų finansavimui, pirmiausia paskirstomos tiksliniam studijų fi-
nansavimui. Tiksliniu būdu valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų
studijų vietų skaičių pagal valstybines aukštąsias mokyklas ir studijų
programas tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras.
Valstybės biudžeto lėšos studijų kainai šiose studijų vietose apmokėti
valstybinėms aukštosioms mokykloms skiriamos vadovaujantis Normi- 
nių studijų krypties (studijų programų grupės) studijų kainų apskaičiavimo

255
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų studijų kainai valstybės

finansuojamose studijų vietose apmokėti skyrimo tvarkos aprašu (LRV,
 2009b). Studentus, kurių studijos finansuojamos tokiu būdu, savo nu-
statyta tvarka atrenka aukštosios mokyklos. Po to valstybės finansavi-
mas studijoms skiriamas pagal geriausiai vidurinio ugdymo programą
baigusiųjų eilės sudarymo tvarkos aprašą, kurį kiekvienais metais
tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras (LR ŠMM,
2010). Būtina pastebėti, kad bendras priimtų valstybės biudžeto lėšo-
mis finansuojamų studentų skaičius neturi viršyti nustatyto tais metais
valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų, į
kurias atitinkamais metais priimami studentai, skaičiaus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į
valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės
finansines galimybes, valstybės biudžeto lėšos studijų kainai valstybės
finansuojamose studijų vietose gali būti skiriamos ir studijoms nevals-
tybinėse aukštosiose mokyklose ir užsienio aukštųjų mokyklų filialuose,
įsteigtuose Lietuvos Respublikoje. Šios lėšos skiriamos, jeigu tam tikri
specialistai dėl objektyvių aplinkybių negali būti parengti valstybinėse
aukštosiose mokyklose.
Valstybės finansavimas studijoms skiriamas pagal geriausiai
vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo tvarkos
aprašą, kuris grindžiamas siekiančiųjų studijuoti valstybės lėšomis
rangavimu pagal mokymosi pasiekimus. Pirmenybė į valstybės finan-
suojamas studijų vietas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų
programas tenka stojantiesiems pagal jų gebėjimus, kurie nustatomi
atsižvelgiant į brandos egzaminų, mokymosi, kitus rezultatus bei spe-
cialiuosius gebėjimus (pagrindinio dalyko brandos arba stojamojo eg-
zamino, testo įvertinimas, antrojo ir trečiojo brandos dalykų egzamino
įvertinimas bei ketvirtojo dalyko metinis pažymys; papildomi kriteri-
jai – sporto pasiekimai, olimpiadų laimėjimai, profesinė patirtis; nuo
2010 m. atsirado naujas kriterijus – motyvacija stojantiesiems į švietimo 
ir ugdymo studijų krypčių grupės programas, kurias baigus suteikiama

256
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 pedagogo kvalifikacija). Socialinių grupių įvairovės poreikių atliepimo

požiūriu paminėtinos Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų
 eilės sudarymo tvarkos 2013 metais apraše (LR ŠMM, 2012b) numatytos
papildomos išskirtinės galimybės kurtiesiems ir neprigirdintiesiems,
turintiems vidutinį, žymų arba labai žymų klausos sutrikimo laipsnį.
Šiems stojantiesiems, išlaikiusiems mokyklinį lietuvių (gimtosios) kal-
bos arba lietuvių (valstybinės) kalbos egzaminą, prie jų įvertinimų pa-
gal dešimtainę sistemą bus pridedama 13 balų.
Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilė sudaroma
Lietuvos Respubikos švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
Tačiau būtina pastebėti, kad priėmimo į aukštosios mokyklos pirmosios
pakopos ir vientisųjų studijų programas sąlygas, daugumą kriterijų ir
jų svertinę vertę stojančiųjų eilei sudaryti nustato pačios aukštosios
mokyklos, kurios gali bendradarbiaudamos tarpusavyje nustatyti ben-
drą priėmimo į studijas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų
programas tvarką.
Valstybės finansuojamos studijų vietos pagal pirmosios pakopos ir
vientisųjų studijų programas aukštosioms mokykloms tenka pagal ge-
riausiai vidurinio ugdymo programą baigusių stojančiųjų pasirinkimą
tarp aukštųjų mokyklų, neviršijant valstybės finansavimo, nustatyto kie-
kvienai studijų sričiai. Finansavimo paskirstymą studijų sritims nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, so-
cialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes.
Preliminarų valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų
studijų vietų, į kurias priimami studentai, skaičių kiekvienoje iš studijų
sričių arba studijų krypčių grupių skelbia Lietuvos Respublikos švietimo
ir mokslo ministerija. Į valstybės finansuojamas studijų vietas pirmosios
pakopos ir vientisųjų studijų programas gali pretenduoti tik asmenys,
kurių mokymosi rezultatai yra ne žemesni negu Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministerijos nustatyti minimalūs rodikliai.
Bendrąjį stojančiųjų priėmimą vykdo Lietuvos aukštųjų moky- 
klų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (toliau – LAMA BPO).

257
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 2009 m. prasidėjus mokslo ir studijų reformai, LAMA BPO gavo Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro įgaliojimą vykdyti bendrąjį pri-
 ėmimą į visas šalies aukštąsias mokyklas ir konkurso tvarka (remiantis
geriausiųjų eilės sudarymo principu) nustatyti, kuriems stojantiesiems
tenka valstybės finansuojamos vietos. LAMA BPO per bendrąjį priėmimą
taip pat padeda mokykloms priimti didžiąją dalį valstybės nefinansuoja-
mų vietų studentų. Asociacijos tikslas – padėti įstoti į aukštąją mokyklą,
pasiekti didžiausio objektyvumo į studijų programas atrenkant geriau-
siai joms pasirengusius stojančiuosius, panaikinti vienintelio galimo pa-
sirinkimo keliamą riziką, palikti laiko pailsėti prieš studijas, supaprastinti
priėmimo tvarką, suteikti galimybę tuo pačiu metu pretenduoti į kelias
aukštąsias mokyklas. Nuo 2010 m. bendrasis priėmimas buvo perkeltas
į elektroninę erdvę. Nuo šiol stojančiųjų prašymai studijuoti pateikiami
tik internetu, priėmimas vyksta vienu metu į universitetus ir kolegijas.
2010–2011 m. baigusiųjų mokyklą atestatų duomenys bendrajam priė-
mimui pateikiami iš valstybinių duomenų bazių. Visa tai palengvina ir
atpigina bendrojo priėmimo procesą stojančiajam.
Nacionalinė centralizuota bendrojo priėmimo sistema sudaro ga-
limybes plėtoti bendrąjį aukštojo mokslo prieinamumą. Tačiau, kita
vertus, tokiu atveju aukštosios mokyklos turi mažai galimybių didinti
studijuojančiųjų įvairovę socialinių grupių atstovavimo požiūriu, nes
bendras priėmimas tiek į valstybės finansuojamas vietas, tiek ir studijų
stipendijai gauti vykdomas geriausiųjų eilės sudarymo principu.
Vertinant naująjį studijų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis
modelį aukštojo mokslo prieinamumo užtikrinimo, didinimo aspektu,
atkreipiamas dėmesys, kad studijų krepšelių skaičius yra ribotas, juos
gauna tik atitinkamai į geriausiųjų eilę pagal anksčiau minėtus kriteri-
jus surikiuoti abiturientai. Aišku, vertinant sistemos poveikį aukštojo
mokslo prieinamumui užtikrinti ir didinti, svarbu įvertinti ir tai, kad po
rotacijos (studijų rezultatų vertinimas) yra potenciali galimybė pereiti
į valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą studijų vietą, o iki 10 proc. 
studentų, kurių geri akademiniai rezultatai, gali pretenduoti į valstybės

258
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 kompensaciją. Būtina pastebėti, kad priėmimo ir finansavimo sistema,

pirmenybę teikianti išskirtinai tik geriausiems, nėra palanki socialinių
 grupių įvairovės aukštajame moksle prieinamumo didinimo požiūriu.
Nes studijų krepšelio orientavimas tik į mokantis vidurinio lavinimo
sistemoje įgytus pasiekimus, kurie priklauso ne tik nuo moksleivio pa-
stangų, gebėjimų, bet ir nuo moksleivio socialinės ekonominės padė-
ties bei geografiškai prieinamų bendrojo lavinimo paslaugų kokybės
ir prieinamumo, laikytinas socialinės atskirties didinimo veiksniu (Ba-
bravičius, Dzemyda, 2012). Tai leidžia teigti, kad studijų krepšelio mo-
delis gilina takoskyrą tarp studijuojančiųjų valstybės biudžeto lėšomis
finansuojamose studijose ir studijuojančiųjų savo lėšomis ir mokančių
visą studijų kainą. Todėl atkreiptinas dėmesys į nedidelį šio studijų fi-
nansavimo modelio solidarumo aspektą, jo neigiamą poveikį socialinio
teisingumo principui įgyvendinti Lietuvos aukštajame moksle.
Finansinės paramos, teikiamos studijuojantiesiems, ypatumai.
Kitas svarbus aspektas, kuris turi būti vertinamas analizuojant naujojo
studijų finansavimo modelio poveikį aukštojo mokslo prieinamumui
užtikrinti ir didinti, yra paskolų studijuojantiesiems sistemos pokyčiai.
2003 m. Pasaulio banko ataskaitoje buvo reikšminamas valstybė-
je nuo 1993 m. galiojančios studijų kreditavimo sistemos tobulinimo
poreikis (Martin, 2004). 1998 m. Lietuvoje pradėta vykdyti programa
„Studentų kreditavimo sistemos plėtojimas“, kuria buvo siekiama užti-
krinti sąlygas kiekvienam Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų visų
formų pagrindinių, vientisųjų ir antrosios pakopos studentui mokėti
aukštajai mokyklai kiekvieną semestrą studijų įmoką (4 MGL dydžio),
jeigu ši įmoka neapmokama valstybės lėšomis. Šią programą vykdė ir
valstybės trijų rūšių paskolas (studijų įmokoms mokėti, gyvenimo išlai-
doms bei dalinėms studijoms pagal tarptautines sutartis ir susitarimus)
teikė Valstybinis mokslo ir studijų fondas. Atlikus auditą nustatyta, kad
2004 m. šio fondo lėšos buvo naudojamos nepakankamai efektyviai:
dalis studentų gavo mažesnes paskolas, nei prašė, dalis jų negavo, 
nors fonde liko 14 proc. nepanaudotų paskoloms teikti skirtų valstybės

259
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 biudžeto asignavimų, buvo nustatyta ir lėšų administravimo trūkumų –

netinkamas lėšų paskirstymas tarp aukštųjų mokyklų, taip pat vykdant
 pretendentų atranką ir suteikiant paskolas studentams (Audito ataskai-
ta, 2005, 2007).
Aukštojo mokslo reformos kuriant finansinės paramos studijuojan-
tiesiems sistemą rezultatas šiandien yra tas, kad iš valstybės biudžeto
lėšų studijoms atitinkamos lėšos skiriamos studijų kainai valstybės fi-
nansuojamose studijų vietose apmokėti, geriausius studijų rezultatus
pasiekusių valstybės nefinansuojamose studijų vietose studentų su-
mokėtai studijų kainai kompensuoti, tiksliniam studijų finansavimui,
valstybės paskoloms arba valstybės remiamoms paskoloms, sociali-
nėms stipendijoms ir kitai paramai (Lietuvos Respublikos mokslo ir stu-
dijų įstatymas, 2009). Aukštojo mokslo reformos naujovė yra 2009 m.
įvesta valstybės remiamų paskolų sistema. Būtina pastebėti, kad kurį
laiką studentams, įstojusiems iki 2009 m., buvo teikiamos ir valstybės
paskolos, kurios buvo skirtos studijų įmokai sumokėti (520 litų). Valsty-
bės remiamos paskolos studentams – tai lengvatinės, su mažesnėmis
nei rinkos kaina palūkanomis, paskolos, už kurias garantuoja valstybė.
Valstybės remiamos paskolos yra skiriamos studijų kainai apmokėti
(mokantiems už studijas), pragyvenimo išlaidoms studijų laikotarpiu
padengti, dalinėms studijoms užsienyje. Valstybės remiamoms pasko-
loms teikti pasitelkta bankinė sistema. Paskolos su kredito įstaigų palū-
kanomis (paskolų metinių palūkanų dalį virš 5 proc. apmoka valstybė)
turi būti pradedamos gražinti ne vėliau kaip praėjus vieniems metams
nuo studijų baigimo datos, paskolos gražinimo trukmė – 15 metų. Pa-
lūkanos turėjo būti mokamos jau studijuojant, nuo 2011 m. palūkanų
mokėjimo studijų metu atsisakyta. Vadovaujantis Valstybės paskolų ir
valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grą-
žinimo tvarkos aprašu (LRV, 2009c), paskolos gavėjo bendra gautų pa-
skolų suma, neįskaitant palūkanų, negali būti didesnė nei 385 bazinės
socialinės išmokos dydžiai (apie 50 000 litų), tik atitinkamos komisijos, 
į kurios sudėtį įeina Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos

260
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, Valstybinio studijų fondo

ir studentų atstovai, sprendimu ši suma gali būti padidinta.
 Paskolos gražinimo atidėjimas galimas dviem atvejais:

 susitarus paskolos gavėjui ir kredito įstaigai (kredito įstaiga

apie tokį paskolos gražinimo atidėjimą turi informuoti
Valstybinį studijų fondą), jei norima paskolos gražinimo
laikotarpį atidėti ilgesniam nei 3 metų laikotarpiui, kredito
įstaiga tokį sprendimą gali priimti tik su Valstybinio studijų
fondo sutikimu;
 jei paskolos gavėjui nepavyksta susitarti su kredito įstaiga
ir yra sąlygos, rodančios jautrią paskolos gavėjo ekonominę
padėtį (jo kurio šeimos pajamos per mėnesį vienam šeimos
nariui pastaruosius 6 mėnesius buvo ne daugiau kaip 50
proc. didesnės už valstybės remiamų pajamų dydį), valstybės
remiamos paskolos grąžinimas gali būti atidėtas Valstybinio
studijų fondo direktoriaus sudarytos komisijos sprendimu.
Valstybės remiamos paskolos grąžinimas atidedamas
metams, šis terminas gali būti pratęstas. Išnykus socialinio
jautrumo sąlygoms, valstybės remiamos paskolos grąžinimas
atnaujinamas.

Būtina pastebėti, kad yra numatyta ir galimybė perimti paskolos gavė-

jo teises ir pareigas pagal valstybės remiamos paskolos sutartį – Vals-
tybinis studijų fondas paskolos gavėjo prašymu gali perimti paskolos
gavėjo teises ir pareigas pagal valstybės remiamos paskolos sutartį, jei
paskolos grąžinimas paskolos gavėjui buvo atidėtas 4 kartus (įskaitant
sprendimus dėl valstybės remiamos paskolos grąžinimo atidėjimo pra-
tęsimo). Tokiu atveju valstybės remiama paskola kredito įstaigai grąži-
nama iš valstybės lėšų, kuriomis disponuoja Valstybinis studijų fondas.
Valstybinis studijų fondas (iki 2010 m. Valstybinis mokslo ir studijų fon-
das) administruoja didžiąją dalį studijuojantiesiems teikiamos finansi- 
nės paramos nuo 2010 m.

261
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Valstybinio studijų fondo misija yra valstybės studijų politikos įgy-

vendinimas užtikrinant aukštojo mokslo prieinamumą, kokybę ir skaidrų
 finansinės paramos studentams administravimą, pagrįstą šiuolaikinėmis
technologijomis, elektroninėmis viešosiomis paslaugomis. Išlaisvinus
aukštąsias mokyklas nuo joms nebūdingų finansinės paramos adminis-
travimo funkcijų vykdymo Valstybinis studijų fondas šiuo metu admi-
nistruoja valstybės paskolas ir valstybės remiamas paskolas studentams,
socialines stipendijas, per atitinkamą studijų laikotarpį sumokėtos studi-
jų kainos kompensavimą daliai valstybės nefinansuojamose pirmosios
pakopos ar vientisųjų studijų vietose geriausiai pirmuosius dvejus me-
tus (ištęstinių studijų atveju – pusę studijų programos) ir likusius studijų
metus baigusių asmenų; valstybės paramos skyrimą išeivijos ir lietuvių
kilmės užsieniečių vaikų, vaikaičių, provaikaičių studijoms Lietuvos aukš-
tosiose mokyklose. Taip pat Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo mi-
nistro pavedimu Valstybinis studijų fondas įgyvendina kitas aukštojo
mokslo kokybei ir prieinamumui užtikrinti skirtas priemones.
Studijų kainos kompensavimas geriausiems už mokslą mokan-
tiems studentams. Vadovaujantis Už studijas sumokėtos kainos kompen-
savimo tvarkos aprašu (LRV, 2010c), už studijas sumokėta kaina gali būti
kompensuojama pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų studentams,
pasiekusiems geriausių studijų rezultatų. Teisę į sumokėtos už studijas
kainos kompensavimą turi Lietuvos aukštojoje mokykloje valstybės
nefinansuojamoje vietoje atitinkamą studijų laikotarpį baigęs asmuo:
kuris turi teisę į valstybės finansuojamą studijų vietą ar į studijų kainos
kompensavimą, kuris neturi akademinių skolų; kurio studijų rezultatų
vidurkis ne mažesnis už jo aukštosios mokyklos, jo studijų programos ir
formos to paties kurso atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkį.
Sąrašą geriausiai besimokančių asmenų, kurie gali gauti už stu-
dijas sumokėtos kainos kompensaciją, sudaro pačios aukštosios mo-
kyklos savo nustatyta tvarka ir pateikia Valstybiniam studijų fondui
(LRV, 2010c). Faktiškai sumokėta studijų kaina ar jos dalis, ne didesnė 
kaip norminė studijų kaina, kompensuojama pagal aukštųjų mokyklų

262
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 nustatyta tvarka sudarytą eilę pasibaigus: pirmiesiems dvejiems (ištęs-

tinių studijų atveju – baigus pirmąją pusę studijų programos) studijų
 metams ir nuo trečiųjų studijų metų iki pirmosios pakopos ar vienti-
sųjų studijų pabaigos (ištęstinių studijų atveju – už antrąją pusę stu-
dijų programos). Geriausiai pirmuosius dvejus metus (ištęstinių studijų
atveju – pusę studijų programos) ar likusius studijų metus baigusių as-
menų skaičius konkrečioje aukštosios mokyklos studijų kryptyje yra
proporcingas įstojusiųjų į tos studijų krypties valstybės finansuojamas
vietas ir (ar) gavusiųjų studijų stipendijas atitinkamais priėmimo metais
skaičiui. Bendras asmenų, kuriems kompensuojama studijų kaina, skai-
čius yra ne didesnis kaip 10 proc. valstybės finansuojamose pirmosios
pakopos ar vientisųjų studijų vietose ir (ar) gavusių studijų stipendijas
tais metais pirmuosius dvejus studijų metus (ištęstinių studijų atveju –
pusę studijų programos) ar likusius studijų metus studijas baigusių as-
menų skaičiaus. Valstybės nefinansuojamose studijų vietose geriausiai
pirmuosius dvejus (ištęstinių studijų atveju – pusę studijų programos) ir
likusius studijų metus baigusių asmenų eilės pagal studijų kryptis su-
daromos aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.
Socialinių grupių įvairovės atstovavimo aukštajame moksle gali-
mybių didinimo aspektu pozityvu yra tai, kad už studijas sumokėtos
kainos kompensavimo tvarka numato vienodas už studijas sumokėtų
lėšų susigrąžinimo galimybes tiek nuolatinių, tiek ir ištęstinių studijų
studentams.
Paskolos studijų kainai, gyvenimo išlaidoms, dalinėms studi-
joms. Studentai gali gauti valstybės paskolas arba valstybės remiamas
paskolas studijų kainai, gyvenimo išlaidoms, dalinėms studijoms pagal
tarptautines (tarpžinybines) sutartis. Valstybės paskolų arba valstybės
remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo
tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Valstybės remiamų
paskolų limitas nustatomas Lietuvos Respublikos atitinkamų metų
valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvir- 
tinimo įstatyme. Valstybės paskolas ir valstybės remiamas paskolas

263
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 administruoja Valstybinis studijų fondas (LRV, 2009c). Valstybinis stu-

dijų fondas planuoja lėšų poreikį valstybės paskoloms teikti, formuoja
 studentų, kuriems siūloma sudaryti valstybės paskolų sutartis, sąra-
šus, organizuoja ir vykdo paskolų sutarčių su studentais pasirašymą ir
paskolų išmokėjimą, atlieka sutarčių vykdymo priežiūrą, kontroliuoja
paskolų grąžinimo procesą iki visiško atsiskaitymo, vykdo kitas su vals-
tybės paskolų administravimu susijusias funkcijas.
Mokslo ir studijų institucijos teikia Valstybiniam studijų fondui rei-
kalingą informaciją: ar asmuo yra tos mokslo ir studijų institucijos stu-
dentas, duomenis apie šio asmens numatomą studijų baigimo datą, jo
mokamą studijų kainą ar jos dalį, studijų dalykų įvertinimų vidurkį per
semestrą (pirmąjį studijų semestrą – stojamojo balo sumą), studentus,
išbrauktus iš studentų sąrašų, sustabdžiusius ar atnaujinusius studijas, ir
kitą informaciją. Lietuvos Respublikos finansų ministerija nustato tvar-
ką, kuria remiantis atrenkamos kredito įstaigos, teikiančios valstybės
remiamas paskolas. Kredito įstaigų atranką vykdo Lietuvos Respublikos
finansų ministro sudaryta komisija, į kurią įeina Lietuvos Respublikos fi-
nansų ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos,
Valstybinio studijų fondo ir studentų atstovai bei institucijų atstovai. Ši
komisija nustato reikalavimus valstybės remiamas paskolas teikiančioms
kredito įstaigoms ir valstybės remiamų paskolų teikimo sąlygas.
Socialiai remtini asmenys, valstybės globotiniai, našlaičiai ir neįga-
lieji turi pirmenybę valstybės remiamos paskoloms gauti. Pirmenybę
gauti valstybės remiamą paskolą turi studentai, priklausantys socialiai
remtinų gyventojų grupei, t. y. turintys teisę gauti socialinę pašalpą
pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms
šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą (2003), valstybės
globotiniai, našlaičiai ir pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais,
kuriems yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis.
Tais atvejais, kai lėšų poreikis valstybės remiamoms paskoloms
teikti viršija valstybės remiamoms paskoloms teikti numatytą lėšų 
sumą, į studentų, kuriems siūloma sudaryti valstybės remiamų paskolų

264
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 sutartis, sąrašą be konkurso įtraukiami prašantys paskolos studijų kai-

nai sumokėti studentai, kuriems iki pilnametystės įstatymų nustatyta
 tvarka buvo nustatyta globa (rūpyba) arba kurių tėvai (turėtas vienin-
telis iš tėvų) yra mirę; kurie teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažinti
nedarbingais ar iš dalies darbingais arba jiems yra nustatytas sunkus ar
vidutinis neįgalumo lygis.
Paėmusieji paskolas gyvenimo išlaidoms gali dalyvauti konkurse
apmokėti palūkanas studijų metu. Socialiai remtiniems asmenims yra
suteikiama pirmenybė sudarant galimybę iš valstybės lėšų apmokėti
palūkanas, skaičiuojamas studijų metu (pvz., 2009  m. palūkanų ne-
reikėjo mokėti socialiai remtiniems, turintiems sveikatos problemų ir
našlaičiams – jie sudarė 0,4 proc. visų studentų, gavusių valstybės re-
miamas paskolas). Pirmenybė teikiama studentui, kuris yra iš šeimos
arba vienas gyvenantis asmuo, turintis teisę gauti socialinę pašalpą pa-
gal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms
šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą (2003); arba ku-
riam iki pilnametystės įstatymų nustatyta tvarka buvo nustatyta globa
(rūpyba) arba kurio tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę; arba kuris
teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintas nedarbingu ar iš dalies dar-
bingu arba jam yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis.
Valstybinio studijų fondo duomenimis, aukštųjų mokyklų studen-
tams suteiktų paskolų suma 2011 m. išaugo iki 44 mln. litų. Nuo 2010 m.
pasikeitė paskolų teikimo sistema – vietoj valstybės paskolų pradėta
teikti valstybės remiamas paskolas. Valstybinio studijų fondo duome-
nimis, 1998–2011 m. iš viso buvo sudaryta 94 280 sutarčių už 297,2 mln.
litų. Nuo 1998 iki 2009 m. suteiktų paskolų kiekis augo, 2010 m. stipriai
nukrito, tačiau 2011 m. vėl pakilo. 2010–2011 m., palyginti su 2003 m., pa-
didėjo paskolų studijų įmokoms sutarčių skaičius, o sumažėjo – gyve-
nimo išlaidoms padengti (Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimas
2003–2012, 2012). Reikia pastebėti, kad nuo 2009 m. rudens valstybės
lėšomis teikiamos tik paskolos studijų įmokai sumokėti, o valsty- 
bės remiamos paskolos (paskolos studijų kainai sumokėti, paskolos

265
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 gyvenimo išlaidoms, paskolos dalinėms studijoms pagal tarp­tautines

(tarpžinybines) sutartis) teikiamos iš kredito įstaigų lėšų su valstybės
 garantija. Kaip matyti iš pateiktų paveikslų, paskolų, išduodamų stu-
dijuojantiesiems, procentas truputį pakilo (7, 8 pav.), tačiau matyti ir
tendencija, jog dažniausiai yra imama paskola studijų įmokai padengti,
bet ne gyvenimo išlaidoms ar judumui.

35
32,77
mln. Lt

30,21
30
27,35
25
22,12
19,89
20
17,75
15,23
15
11,24
10 8,92
6,49
5
0,47 0,96 1,15 0,93 0,9 0,54 0,82 0,26
0,17 0,3 0,2 0,21 0,21 0,52 0,24
0
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009** 2010

Gyvenimo išlaidoms Studijų įmokai Studijoms pagal tarptautines sutartis

7 pav. Valstybinio studijų (nuo 2009 m. Valstybinio mokslo ir studijų)

fondo paskolų, suteiktų studentams valstybės lėšomis 2000–2010 m.
(šaltinis – Lietuvos švietimas skaičiais, 2010)

14,86
16
mln. Lt

14
11,11 11,2 11,47
12

10

2
0,19 0,14
0
2009 2010


Gyvenimo išlaidoms Studijų kainai Dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis

8 pav. Valstybės remiamų paskolų, teikiamų kredito įstaigų,

lėšos 2009–2010 m. (šaltinis – Lietuvos švietimas skaičiais, 2010) 
266
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Tokia tendencija gali būti susijusi su keletu aspektų: pirma, tai rodo,
kad įvedus studijų krepšelį ir panaikinus valstybės iš dalies finansuoja-
 mas vietas atsirado aiški takoskyra tarp mokančiųjų už studijas ir studi-
juojančiųjų nemokamai, tai išryškino būtent 2010 m. išaugusią paskolų
studijų įmokai sumokėti tendenciją; antra, ši tendencija gali būti susiju-
si su tuo, kad didėja dalis studentų, norinčių studijuoti patrauklias, ta-
čiau ribotą valstybės finansuojamų studijų krepšelių skaičių gaunančias
studijų kryptis (pvz., teisė, ekonomika); trečia, paskolų pasiskirstymas ir
paskolos studijų įmokai dominavimas kitų atžvilgiu gali rodyti didelę
studijų kainą, kuriai sumokėti būtina paskola (nepavyksta sutaupyti).
Stipendijos (socialinės, skatinamosios ir studijų stipendijos).
Įsigaliojus 2009 m. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymui, lėšos
skirtos skatinti studentams, priimtiems į valstybines aukštąsias moky-
klas, yra įskaičiuojamos į studijų kainą ir studijuojantiesiems valstybės
finansuojamose studijų vietose įskaitomos į studijų krepšelius. Lėšos
skatinamosioms stipendijoms – po 325 litus (2,5 BSI) vienam studentui.
2011–2012 mokslo metais skatinamąsias stipendijas gavo 3 558 kolegijų
studentai (arba 16,3 proc., palyginti su kolegijų studentų, nemokančių
už studijas, skaičiumi) ir 7 687 universitetų studentai (arba 18,5 proc.,
palyginti su universitetų studentų, nemokančių už studijas, skaičiumi)
(Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimas 2003–2012, 2012). Sociali-
nės stipendijos, kuri gali būti skiriama viena per studijų semestrą, dy-
dis – 3 BSI (390 litų per mėnesį)8, iki 2009 m. socialinės stipendijos dydis
buvo 2,5 bazinės socialinės išmokos. Valstybinis studijų fondas 2010 m.
paskyrė beveik 14 tūkst. socialinių stipendijų (2010 metų veiklos atas-
kaita, 2011); 2011 m. išaugo teikiamos paramos apimtys socialiai remti-
niems studentams, t. y. per 2011 m. studentams, atitinkantiems Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatytus socialinius kriterijus, buvo paskirta
daugiau nei 16 tūkst. socialinių stipendijų (išmokėta suma viršija 37 mln.
litų, o tai 19 proc. daugiau nei 2010 m.) (2011 metų veiklos ataskaita, 2012).

8 Socialinės stipendijos. Valstybinis studijų fondas. Interneto prieiga:


https://www.vsf.lt/lt/socialines-stipendijos 
267
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Tai leidžia pastebėti, kad 2010–2011 m. ne tik išaugo socialinės stipendi-

jos dydis, bet ir beveik penktadaliu išaugo socialinių stipendijų poreikis
 (tai rodo padidėjęs šias stipendijas gavusiųjų skaičius). 2011 m. Valsty-
binis studijų fondas išmokėjo daugiau nei 11,6 mln. litų kompensacijų
valstybės nefinansuojamose vietose geriausiai studijavusiems studen-
tams. Kompensacijas gavo daugiau nei 1,7 tūkst. studentų. 2011 m. ru-
denį Valstybinio studijų fondo valdyba paskyrė socialines stipendijas
daugiau nei 8 tūkst. aukštųjų mokyklų studentų, jiems išmokėta beveik
16,8 mln. litų. 2011 m. rudenį buvo sudarytos 6 440 valstybės remiamų
paskolų sutartys už beveik 32,4 mln. litų (Valstybinės švietimo strategijos
įgyvendinimas 2003–2012, 2012).
Socialinės stipendijos aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios
pakopų ir vientisųjų studijų studentams Lietuvos Respublikos Vyriau-
sybės nustatyta tvarka mokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Sociali-
nes stipendijas administruoja ir informaciją apie jas teikia Valstybinis
studijų fondas (LRV, 2009f). Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įsta-
tyme (2009) yra numatytos socialinės stipendijos; Socialinių stipendijų
aukštųjų mokyklų studentams skyrimo ir administravimo tvarkos apraše
(LRV, 2009f) nurodoma, kad „socialines stipendijas gali gauti asmenys
iš nepasiturinčių šeimų ar gyvenantys vieni, turintys teisę gauti arba
gaunantys socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės so-
cialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems
asmenims įstatymą; socialinę stipendiją turi teisę gauti turintys nusta-
tytą 45 procentų ar mažesnį darbingumo lygį arba sunkų ar vidutinį
neįgalumo lygį; taip pat asmenys ne vyresni kaip 25 metų ir jiems iki
pilnametystės įstatymų nustatyta tvarka buvo nustatyta globa (rūpy-
ba) arba jų tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę“. Nuo 2010 m. iš-
plėstas socialinių stipendijų gavėjų ratas, – socialines stipendijas gali
gauti valstybinių ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos,
vientisųjų studijų, antrosios pakopos studijų studentai ir studentai, stu-
dijuojantys pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas (išskyrus 
rezidentūrą), studijuojantys tiek valstybės finansuojamose vietose, tiek

268
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 už studijas mokantys savo lėšomis. Norintys gauti socialinę stipendiją

asmenys turi atitikti bent vieną iš šių kriterijų:
  yra iš nepasiturinčių šeimų ar vieni gyvenantys asmenys,
turintys teisę gauti arba gaunantys socialinę pašalpą
pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos
nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims
įstatymą (2003);
 turi teisės aktų nustatyta tvarka nustatytą 45 proc. ar mažesnį
darbingumo lygį arba sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį;
 jiems iki pilnametystės įstatymų nustatyta tvarka buvo
nustatyta globa (rūpyba) arba jų tėvai (turėtas vienintelis iš
tėvų) yra mirę.

Studentas, norėdamas gauti socialinę stipendiją, privalo užsiregistruo-

ti Valstybinio studijų fondo interneto tinklalapyje ir elektroniniu būdu
užpildyti Valstybinio studijų fondo direktoriaus nustatytos formos
paraišką (LRV, 2009f). Fondas, gavęs asmens paraišką, joje nurodytus
duomenis tikrina Studentų registre ir (ar) kituose registruose, informa-
cinėse sistemose ir duomenų bazėse. Apie priimtą sprendimą dėl socia-
linės stipendijos skyrimo Valstybinis studijų fondas informuoja asmenį
per informacinę sistemą, skirtą socialinėms stipendijoms administruoti,
ir (ar) išsiųsdamas pranešimą studento paraiškoje nurodytu elektroni-
nio pašto adresu.
Socialinių visuomenės grupių įvairovės atstovavimo aukštajame
moksle galimybių ribojimo aspektu verta atkreipti dėmesį, kad tuo
atveju, kai lėšų studentų socialinėms stipendijoms poreikis viršija so-
cialinėms stipendijoms teikti numatytų lėšų sumą, studentų, kuriems
skiriama socialinė stipendija, sąrašas sudaromas atsižvelgiant ir į studi-
jų formą, – pirmenybę gauti socialinę stipendiją turi nuolatinės ir die-
ninės studijų formos studentai.
Valstybės parama neįgaliems studijuojantiesiems. Leidinyje 
Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimas 2003–2012 (2012) pateiktais

269
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 duomenimis, neįgalieji, studijuojantys aukštojoje mokykloje, galėjo pa-

sinaudoti „šiomis valstybės paramos studentams priemonėmis: 1) stu-
 dentas, kuris turi nustatytą 45 proc. ar mažesnį darbingumą arba sunkų
ar vidutinį neįgalumą, gali gauti socialinę stipendiją, kurios dydis yra
3 bazinės socialinės išmokos (t. y. 390 litų) per mėnesį; 2) studentui, ku-
ris teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintas nedarbingu ar iš dalies
darbingu arba kuriam yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumas,
gali būti valstybės lėšomis apmokamos valstybės remiamos paskolos
palūkanos studijų laikotarpiu. Socialines stipendijas ir valstybės remia-
mas paskolas studentams administruoja Valstybinis studijų fondas.
Neįgaliems studentams buvo teikiamos šios finansinės pagalbos
priemonės:

 specialiesiems poreikiams tenkinti – 50 proc. valstybinės

socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio (t. y. 180 litų)
tikslinė išmoka kas mėnesį;
 įstojusiesiems į valstybines aukštąsias mokyklas iki 2009
metų ir studijuojantiesiems valstybinėse aukštosiose
mokyklose iš dalies Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto
lėšomis finansuojamose arba nefinansuojamose vietose bei
įstojusiesiems į aukštąsias mokyklas 2009 metais ir vėliau
ir studijuojantiesiems aukštosiose mokyklose Lietuvos
Respublikos valstybės biudžeto lėšomis nefinansuojamose
vietose – 3,2 nustatytos bazinės socialinės išmokos dydžio
(t. y. 416 litų) tikslinė išmoka kiekvieno semestro studijų
išlaidoms iš dalies kompensuoti“.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duome-

nimis, 2010 m. buvo remiami 1 135 neįgalūs studentai, besimokantys
38 aukštosiose mokyklose, iš jų 999 (88 proc.) neįgalieji, studijuojantys
27 valstybinėse aukštosiose mokyklose, ir 136 neįgalieji, studijuojantys
11 nevalstybinių aukštųjų mokyklų. 2011 m. šiai priemonei vykdyti iš 
valstybės biudžeto skirta 2 300 tūkst. litų. Tikslines išmokas neįgaliems

270
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 aukštųjų mokyklų studentams skiria aukštosios mokyklos, jų išmokėji-

mą administruoja Valstybinis studijų fondas.
 Nuo 2010 m. pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo minis-
terijos nustatytą tvarką papildomai finansuojamos išeivijos ir lietuvių
kilmės užsieniečių vaikų, vaikaičių, provaikaičių studijos. Valstybi-
nis studijų fondas teikia paramą lietuvių kilmės užsieniečių ir išeivijos
(tiems, kurie užsienio šalyje gyveno ne mažiau kaip tris metus ir atvyko
į Lietuvą ne anksčiau kaip į devintą (gimnazijos pirmą) klasę) vaikams,
vaikaičiams, provaikaičiams, studijuojantiems Lietuvos aukštosiose mo-
kyklose. Teisę gauti paramą turi išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių
vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai, kurie yra:

 priimti į pirmosios pakopos, vientisąsias arba antrosios

pakopos studijas Lietuvos aukštojoje mokykloje;
 paskutinę sesiją išlaikę be akademinių skolų (šis punktas
netaikomas pirmosios pakopos, vientisųjų arba antrosios
pakopos studijų pirmojo semestro studentams ir studentams,
pretenduojantiems gauti socialinę išmoką).

Išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai gali

pretenduoti į dviejų rūšių paramą: stipendiją ir socialinę išmoką. Socia-
linė išmoka – vienkartinė išmoka, skiriama atsižvelgus į pretenduojan-
čio gauti paramą asmens socialinę padėtį.
Skatinamosios stipendijos geriausiems studentams skiriamos iš
aukštųjų mokyklų ar kitų lėšų, atsižvelgiant į studijų rezultatus ar kitus
akademinius laimėjimus. Valstybinių aukštųjų mokyklų skatinamųjų
stipendijų fondas sudaromas ir šios stipendijos skiriamos valstybinių
aukštųjų mokyklų senatų (akademinių tarybų) nustatyta tvarka, sude-
rinta su studentų atstovybe (Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įsta-
tymas, 2009).
Studijų stipendija yra valstybės parama studentams, kurie su 
aukščiausiais balais įstoja į valstybės nefinansuojamas studijų vietas,

271
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 teikiama vadovaujantis Studijų stipendijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos

aprašu (LRV, 2012a). Į studijų stipendijas gali pretenduoti tik valstybės
 nefinansuojamose studijų vietose studijuojantys aukščiausius konkursi-
nius balus surinkę visų pakopų studentai ir pagal Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministerijos kas metus tvirtinamą geriausiai viduri-
nio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo tvarkos aprašą surin-
kę aukščiausius konkursinius balus. Studijų stipendijos dydis metams
atitinka norminės vienų studijų metų studijų kainos dydį. Finansavimo
paskirstymą studijų stipendijoms pagal studijų sritis nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir
kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. Studijų
stipendijų skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė. Studijų stipendijas administruoja Valstybinis studijų fondas
(LRV, 2012a). Ši stipendija vertintina kaip socialinį neteisingumą aukšta-
jame moksle mažinanti priemonė.
Neįgaliems studentams, be socialinės stipendijos, taip pat skiria-
ma papildoma parama – tikslinės išmokos specialiesiems poreikiams
tenkinti (LRV, 2006b). Tikslines išmokas aukštųjų mokyklų studentams
skiria aukštosios mokyklos, jų išmokėjimą administruoja Valstybinis
studijų fondas (LR ŠMM, 2011b). Aukštosios mokyklos pagal savo pa-
tvirtintą tvarką informuoja studentus apie tikslinių išmokų skyrimo
tvarką ir sąlygas, nustato prašymų skirti tikslines išmokas teikimo tvar-
ką, priima studentų prašymus skirti tikslines išmokas, priima sprendi-
mą dėl jų skyrimo, teikia Valstybiniam studijų fondui visus su tikslinių
išmokų skyrimu susijusius duomenis. Fondas, remdamasis sutartimis
su aukštosiomis mokyklomis, skiria lėšų tikslinėms išmokoms mokėti,
vykdo tikslinių išmokų mokėjimą studentams pagal aukštųjų mokyklų
pateiktus sąrašus.
Siekiant didinti valstybei svarbių studijų krypčių patrauklumą, ge-
riausiai besimokantiems pedagoginių specialybių (LRV, 2010b), taip pat
visuomenės saugumo ir jūrinių specialybių studentams (LRV, 2009e) 
papildomai mokamos tikslinės stipendijos bei išmokos. Studentui,

272
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 gaunančiam tikslinę stipendiją, aukštosios mokyklos nustatyta tvarka

gali būti skiriama ir skatinamoji stipendija. Valstybės biudžeto lėšos
 tikslinėms stipendijoms skiriamos pagal lėšų naudojimo sutartis, atsi-
žvelgiant į valstybės finansines galimybes, iš Lietuvos Respublikos švie-
timo ir mokslo ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Jos
aukštosioms mokykloms paskirstomos proporcingai pagal atitinkamą
studentų skaičių kiekvienoje aukštojoje mokykloje.
Analizuojant taikomų studijų finansavimo priemonių reikšmę aukš-
tojo mokslo prieinamumui užtikrinti ir didinti, svarbu įvertinti studen-
tų pajamas ir išlaidas, kaip esminę studentų socialinės ekonominės
aplinkos, palankios aukštojo mokslo prieinamumui užtikrinti ir didinti,
dedamąją. Eurostudent atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos studen-
tų pajamos yra priskirtinos prie mažiausių Europoje: 2008–2011 m. su
tėvais gyvenančiųjų studentų pajamos siekė vidutiniškai 246 eurus
per mėnesį (mažesnes pajamas turėjo tik Čekijos, Kroatijos, Maltos ir
Rumunijos studentai), atskirai nuo tėvų gyvenančiųjų pajamos siekė
276 eurus per mėnesį (mažesnes pajamas turėjo tik Rumunijos studen-
tai), bendros bakalauro studijų programose studijuojančiųjų pajamos
siekė 276 eurus per mėnesį (šios pajamos pačios mažiausios Europoje)
(Orr et al., 2011, 131). 2005–2008 m. su tėvais gyvenančiųjų pajamos siekė
230 eurų (mažesnes pajamas turėjo tik Slovakijos, Rumunijos ir Turkijos
studentai), atskirai nuo tėvų gyvenančiųjų – 250 eurų (mažesnes paja-
mas turėjo tik Bulgarijos ir Turkijos studentai) (Eurostudent, 2008). Pa­
stebima, kad 2009 m. aukštojo mokslo reforma šiuo aspektu studentų
padėties nepagerino. 2008–2011 m. Lietuvos valstybės skiriama parama
vidutiniškai sudarė 7 proc. su tėvais negyvenančių ir 4 proc. su tėvais
gyvenančių studentų pajamų, kita esminė dalis lėšų yra uždirbama pa-
ties studento (35 proc. su tėvais negyvenančių ir 57 proc. su tėvais gyve-
nančių studentų) ir gaunama iš tėvų ar kitų asmenų (47 proc. su tėvais
negyvenančių ir 35 proc. su tėvais gyvenančių studentų) (Orr et al., 2011,
107, 109). Šie duomenys rodo, kad valstybės parama nėra tokia dydžio, 
kad reikšmingai pakeistų studento socialinę ekonominę padėtį, tad

273
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 nemaža studijų išlaidų našta tenka studijuojančiųjų tėvams (kitiems

asmenims).
 UAB „Sprinter tyrimai“ atlikto tyrimo duomenimis, 2007 m. vidu-
tinės studento mėnesio išlaidos – apie 850 litų (tai sudarė didesnę jų
pajamų dalį). Daugiausia išlaidų yra skiriama kasdienėms reikmėms,
būstui, laisvalaikiui (Tyrimo duomenys: 2007 ir 2009 m.). Tyrimo metu
taip pat buvo įskaičiuotos ir išlaidos studijoms, tačiau vykdant 2009 m.
aukštojo mokslo reformą, iš dalies finansuojamos studijos buvo panai-
kintos, todėl išlaidos studijų apmokėjimui padidėjo, palyginti su tyrime
nurodytais 800 litų.
Eurostudent (Orr et al., 2011, 131) duomenimis, studentų, gyvenan-
čių su tėvais 55 proc. išlaidų tenka pragyvenimui, 45 proc. – studijoms
(duomenų apie atskirai gyvenančiuosius nepateikiama). Pateikiant duo-
menis apie studentų išlaidų struktūrą nurodoma, kad svarbiausiomis
išlaidomis pripažįstamos išlaidos mokesčiams už mokslą, transporto
išlaidos ir būsto išlaidos (tai išlaidos, kurias Europos Sąjungos valsty-
bės linkusios subsidijuoti), Lietuvos studentų, kurių amžius iki 24 metų,
išlaidų struktūroje vyrauja išlaidos mokesčiams už mokslą (jos sudaro
liūto dalį – 43 proc. išlaidų), 16 proc. išlaidų tenka būstui, 5 proc. – trans-
portui; studentų, kurių amžius yra 30 metų ir daugiau, išlaidų struktūra
labai panaši: išlaidos mokesčiams už mokslą – 42 proc., būstui – 11 proc.,
transportui – 5 proc. nuo visų išlaidų (Orr et al., 2011, 141). Tokia išlai-
dų struktūra atkreipia dėmesį į esminę mokesčio už studijas dydžio
reikšmę studijuojančiųjų socialinei ekonominei padėčiai ir rodo, kad
valstybės finansinės priemonės, turinčios didžiausią potencialą gerin-
ti Lietuvoje studijuojančiųjų socialinę ekonominę padėtį, siejamos su
mokesčio už studijas naštos studijuojančiajam mažinimu. Tyrime Ten-
dencijos aukštajame moksle: suinteresuotų šalių požiūriai (2012) teigiama,
kad 36 proc. pirmosios pakopos studentų per mėnesį išleidžia 500 litų
ir mažiau (9 pav.), taip pat pastebima ir tai, kad universitetuose studi-
juojančiųjų išlaidos yra didesnės. 

274
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 100%
1,2
2,4
3,9
2,5 Nėra duomenų

 90%
10,9
15,9
atgal

1501 Lt ir daugiau
80%

70% 22,0 22,0

1001-1500 Lt

60%

50% 19,8 801-1000 Lt

23,6
40%

601-800 Lt
30% 17,6

20%
36,0 10,0 501-600 Lt

10%
12,3
0% Mažiau nei 500 Lt
Bakalauro studijų studentai Magistro studijų studentai

9 pav. Studentų (bakalauro ir magistrantūros studijų) išlaidos per mėnesį

(vidutiniškai), neįskaitant mokesčio už studijas. Studentų atsakymai, proc.
(šaltinis – Lietuvos švietimas skaičiais, 2010)

Šiame tyrime nustatyta ir studentų išlaidų bei jų darbo priklausomy-

bė – kuo didesnę laiko dalį studentas dirba, tuo jo išlaidos didesnės. Šio
tyrimo rezultatai patvirtina studentų darbo kaip svaraus studentų gy-
venimo kokybę užtikrinančio veiksnio suvoktį. 2009 m. LSAS atliktas ty-
rimas parodė, jog studentų pajamos sparčiai mažėja: daugiau nei pusės
(55 proc.) studentų pajamos per mėnesį siekia 400 litų, dar penktadalis
(21 proc.) gauna 401–600 litų mėnesinių pajamų, studentų, gaunančių
800 litų ir daugiau, tėra 13 proc. AB „Swedbank“ Asmeninių finansų
instituto kartu su LSAS 2012 m. atliktas studentų finansinės situacijos
tyrimas parodė, kad vidutinės studento pajamos Lietuvoje 2012 m. per
mėnesį siekia 615 litų, svarbiausias šių pajamų šaltinis – tėvų parama,
vidutiniškai studentas per mėnesį išleidžia 567 litus.


275
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Tyrime Tendencijos aukštajame moksle: suinteresuotų šalių požiūriai

(2012) teigiama, kad beveik pusė valstybės finansuojamose vietose ne-
 dirba ir tyrimo vykdymo metu darbo neieško, didesnė dalis studentų,
besimokančių valstybės nefinansuojamose vietose, dirba, tarp šių stu-
dentų yra daugiau dirbančių visą darbo dieną, dirbančių atsitiktinius
darbus, dirbančių ne visą dieną. Šie duomenys rodo tikėtiną studentų,
kurie mokosi valstybės nefinansuojamose vietose finansinių išteklių
poreikį, galintį lemti ir šių studentų socialinį pažeidžiamumą, riboti
aukštojo mokslo prieinamumą studijų laikotarpiu ar komplikuoti sė-
kmingai ir laiku baigti studijas.
Pateiktų duomenų analizė leidžia pastebėti, kad Lietuvos studentų
pajamos mažiausios Europoje, o išlaidos studijoms – vienos didžiausių.
Galima daryti prielaidą, kad toks pajamų ir išlaidų santykis skatina ieš-
koti pigesnių studijų galimybių, mažina aukštojo mokslo patrauklumą
ir aukštojo mokslo prieinamumą.

Aukštojo mokslo prieinamumui palankios

studijų aplinkos kūrimas
Aukštojo mokslo prieinamumui palankios aplinkos kūrimo priemones,
pagal jas teikiantį subjektą galima suskirstyti į du lygmenis – valstybės
ir aukštosios mokyklos.
Aukštojo mokslo prieinamumui palankios studijų aplinkos kū-
rimas valstybės lygmeniu siejamas su studijų lankstumo galimybių
įtvirtinimu bei studijų infrastruktūros kūrimu, studijų prieinamumo už-
tikrinimu sukuriant galimybes ir sąlygas pasinaudoti aukštojo mokslo
paslaugomis visiems Lietuvos gyventojams. Infrastruktūrai, užtikrinan-
čiai, didinančiai aukštojo mokslo prieinamumą, priskirtinas Lietuvos
nuotolinio mokymo tinklo (LieDM)9 kūrimas, atviros prieigos prie
mokslinių šaltinių užtikrinimas.


9 Žr. LieDM. Interneto prieiga: http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=2505 
276
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Lietuvos nuotolinio mokymo tiklas (LieDM)10 vystomas vykdant Lie-

tuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. balandžio 27 d.
 įsakymu Nr. ISAK-791 patvirtintą Lietuvos virtualaus universiteto 2007–2012
metų programą (LR ŠMM, 2007a). Programą sudaro: 1) e. mokymosi pro-
cesų virtualioje erdvėje skatinimo uždavinys (EMSaS), 2) Lietuvos e. mo-
kymosi infrastruktūros plėtros uždavinys (LieDM), 3) Lietuvos mokslo ir
studijų integruotos informacinės erdvės plėtros uždavinys (LABT), 4) Lie-
tuvos mokslo ir studijų planavimo, valdymo ir savitarnos infrastruktū-
ros plėtros uždavinys (LieMSIS). Iki 2000 m. iš valstybės investicijų pagal
projektus „Distancinio mokymo vystymas Lietuvoje (LieDM)“ ir „Distan-
cinio mokymo plėtra Lietuvoje (LieDM-2)“ buvo skirta apie 2,7 mln. litų,
pradėjus vykdyti ITMiS (2001–2006) programą buvo skiriamas finansavi-
mas investicijoms į infrastruktūros plėtrą bei lėšos veiklos palaikymui, iš
kurių didžioji dalis buvo paskirstoma institucijoms pagal jų aktyvumo
proporcingumą. Vykdant Lietuvos virtualaus universiteto 2007–2012 metų
programą, lėšos buvo skiriamos LieDM tinklo veiklai palaikyti ir meti-
niams programinės bei techninės įrangos mokesčiams mokėti; lėšų infra­
strtuktūros plėtrai iš šios programos nebuvo skiriama. Būtina pastebėti
lėšų šios insfrastruktūros plėtrai mažėjimą (10 pav.).

1200
tūkst. Lt

1000

800

600

400

200

0
2007 2008 2009 2010 2011

10 pav. LieDM finansavimas pagal Lietuvos virtualaus universiteto

2007–2012 metų programą (tūkst. litų)
(šaltinis – LieDM finansavimas, http://www.liedm.lt/cms/liedm/app?service=external/
index&sp=2449&sp=3202)

10 LieDM aprašymas parengtas remiantis LieDM tinklo svetainėje pateikta
medžiaga. Žr. Apie LieDM. Interneto prieiga: http://www.liedm.lt/cms/liedm/ 
app?service=external/index&sp=3123&sp=3100

277
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Informacinių technologijų naudojimas suaugusiųjų švietimo / studijų

plėtotei išaugo kolegijose (2005–2006 mokslo metais kolegijose buvo
 siūloma 18 kursų visuomenei, 2009–2010 mokslo metais visuomenei
pasiūlyti 156 kursai, 2010–2011 mokslo metais jau pasiūlyta 212 kursų),
universitetuose 2009–2010 mokslo metais visuomenei siūlomų kursų
sumažėjo 2,7 karto (nuo 2  622 iki 960), 2010–2011 mokslo metais vi-
suomenei universitetų siūlomų nuotolinių kursų skaičius auga: +103)
(Švietimas 2011, 2012). Valstybės indėlio, nuotoliniu būdu teikiamų kursų,
kurie gali būti panaudoti mokymuisi visą gyvenimą, vertinimą kompli-
kuoja tiek duomenų apie valstybės lėšas, skirtas tiriamuoju laikotarpiu
šiems tikslams, viešinimo trūkumas, tiek duomenų apie šių kursų nau-
dojimą nebuvimas.
Nors kalbant apie studijų prieinamumą, ryškinamas įvairių studijų
formų taikymas, kuris leistų įsitraukti į studijas iš šio proceso iškritusius
asmenis, tačiau viešai prieinamų duomenų apie valstybės indėlį į šią
sritį nepastebėta.
Analizuojant infrastruktūros aspektus, sietinus su studijų aplin-
kos, didinančios aukštojo mokslo prieinamumą negalią turintiems
studijuojantiesiems, svarbu įvertinti studijų aplinkos aukštosiose mo-
kyklose pritaikymo šiai socialinei visuomenės grupei ir akademinių
paslaugų teikimo situaciją. Lietuvos studentų sąjungos 2008–2009 m.
atlikto tyrimo, skirto neįgalių studentų Lietuvos aukštosiose mokyklose
2008–2009 akademiniais mokslo metais situacijos analizei, duomenys
parodė, kad Lietuvos aukštosiose mokyklose studijų aplinka neįga-
liems asmenims yra pritaikyta tik iš dalies: „Lietuvoje dar nėra nei vie-
nos aukštosios mokyklos, kuri būtų visiškai pritaikyta neįgaliesiems
arba egzistuotų kokybiška ir visa apimanti bei poreikius tenkinanti
paslaugų sistema“ (Neįgalieji studentai Lietuvos aukštosiose mokyklose
2008–2009, 2009). Tačiau per šį tyrimą taip pat pastebėta, kad „yra ga-
nėtinai nemažai aukštųjų mokyklų, kurios sistemingai gerina aukštojo
mokslo prieinamumą neįgaliesiems“. Pastebima, kad neįgaliesiems pri- 
taikytos studijų aplinkos kūrimas, šio tyrimo duomenimis, daugiausia

278
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 atliekamas aukštosios mokyklos lėšomis (tai nurodė 48 proc. tyrime

dalyvavusių aukštųjų mokyklų), valstybės biudžeto lėšas studijų aplin-
 kai pritaikyti negaliems studentams teigė naudojančios 15 proc. tyrime
dalyvavusių aukštųjų mokyklų, Europos struktūrinių fondų lėšas – 10
proc., privačių fondų lėšas – 4 proc. (Neįgalieji studentai Lietuvos aukš-
tosiose mokyklose 2008–2009, 2009). Lietuvos studentų sąjungos atliktu
neįgaliųjų situacijos Lietuvos aukštosiose mokyklose 2011–2012 m. ty-
rimu pastebėta, kad „apytiksliai 25 proc. Lietuvos aukštųjų mokyklų
auditorijų, higienos, bendrojo naudojimo ar administracinių patalpų
pritaikymo neįgaliems studentams lygį vertina labai gerai, tačiau di-
džioji dalis aukštųjų mokyklų (apytiksliai 39 proc.) yra pritaikytos tik iš
dalies arba patalpos remontuojamos, norint jas pritaikyti neįgaliems
studentams“ (Studentai su negalia Lietuvos aukštosiose mokyklose 2011–
2012). Atsižvelgus, kad fizinei studijų aplinkai, laikomai vienu svarbiau-
siu aukštojo mokslo prieinamumo neįgaliesiems kliuviniu (Meijer et
al., 2006), formuoti ir atitinkamoms akademinėms paslaugoms teikti
skiriama vis daugiau dėmesio, konstatuojamos aukštojo mokslo priei-
namumo neįgaliesiems gerinimo pastangos.
Vertinant studentų socialinę ekonominę padėtį, svarbu aptarti ir
jų aprūpinimą gyvenamuoju būstu – bendrabučiais. Remiantis leidinio
Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimas 2003–2012 metais (2012)
duomenimis, 2006–2009 m., įgyvendinant aukštųjų mokyklų studen-
tų bendrabučių atnaujinimo programą, atlikta dalis bendrabučių at-
naujinimo darbų. Šiai programai įgyvendinti skirtomis lėšomis buvo
rekonstruojami ir remontuojami universitetų ir kolegijų bendrabučiai,
gerinamos studentų gyvenimo bendrabučiuose sąlygos. 2010 m. stu-
dentų bendrabučių atnaujinimo darbams skirta 30 mln. litų Valstybi-
nio studijų fondo investicinių lėšų. Studentų bendrabučius atnaujino
26 valstybinės aukštosios mokyklos.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2005–2006, 2011–
2012 mokslo metais apie 90 proc. pageidavimą išreiškusių universitetų 
ir kolegijų studentų gyveno bendrabučiuose. Kolegijose patenkinama

279
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 apie 97 proc. norinčiųjų prašymų gyventi bendrabutyje, universite-

tuose  – apie 81 proc. (Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimas
 2003–2012, 2012). Tai rodo gerą studijuojančiųjų situaciją šiuo aspektu.
Statistiniai duomenys rodo, kad 2008–2010 m. padidėjo universitetų
studentų, gyvenančių bendrabučiuose, skaičius (palyginti su studentų,
kuriems reikia bendrabučių); kolegijų studentų, gyvenančių bendra-
bučiuose, skaičius (palyginti su studentų, kuriems reikia bendrabučių),
2008–2009 m. sumažėjęs, 2010 m. vėl paaugo (11 pav.).

99,4 98 97,1 98 93,9 96,2 96,1

100
89,9 89,9
80,2 76 75,2 74 81,8
80

60

40

20

0
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Kolegijų studentai Universitetų studentai

11 pav. Studentų, gyvenančių bendrabučiuose, dalis, palyginti

su bendra studentų, kuriems reikia bendrabučio, dalimi (proc.)
(šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas)

Analizuojant studentų išlaidas apgyvendinimo paslaugoms, matyti,

kad tiek studentų, gyvenančių bendrabučiuose, tiek studentų, gy-
venančių atskirai nuo tėvų, tiek su tėvais, apgyvendinimo paslaugas
daugiau nei per pusę apmoka tėvai arba partneriai, o apgyvendinimo
kaina sudaro apie trečdalį studento mėnesio pajamų (Orr et al., 2011).
Todėl galima daryti prielaidą, kad nors bendrabučių pasiūla vertintina
kaip pakankama, išlaidos už bendrabučius yra vertintinos kaip reikš-
mingos studijuojančiųjų išlaidų struktūroje – jos sudaro dalį tų išlaidų, 

280
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 kurioms padengti studentai neima paskolų, jas dengia tėvų ir partnerių

pagalba arba iš savo uždarbio.
 Tyrime Tendencijos aukštajame moksle: suinteresuotų šalių požiūriai
(2012) teigiama, kad dauguma tyrime dalyvavusių studentų gyvena su
tėvais, 2 proc. mažiau jų gyvena bendrabučiuose; atlikus šį tyrimą pa-
stebėta tendencija, kad studentai, kurie studijuoja valstybės finansuo-
jamose vietose, pasinaudoja galimybe gyventi bendrabutyje (tokių yra
31,4 proc.), o valstybės nefinansuojamose vietose studijuojantys stu-
dentai linkę gyventi su tėvais (tokių yra 32,2 proc.). Šiuo tyrimu buvo
analizuojamas ir aukštosiose mokyklose teikiamų maitinimo paslaugų
patrauklumas tyrime dalyvavusiems studentams – beveik pusė stu-
dentų nurodė, kad nesinaudoja aukštosios mokyklos maitinimo įstai-
gų paslaugomis (51,8 proc. universitetų ir 46,2 proc. kolegijų studentų),
trečdalis studentų kaip priežastį nurodė netenkinančią maisto kainą.
Studentų socialinei ekonominei padėčiai vertinti svarbi jų šeimi-
nės padėties informacija, išlaikytinių, vaikų skaičius – duomenys apie
tai pateikiami Eurostudent.lt, čia nurodoma, kad 9 proc. respondentų
turi vaikų. Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir sveikatos
priežiūros galimybės taip pat svarbus studentų socialinės ekonominės
padėties veiksnys. Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių,
aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studen-
tai yra laikomi apdraustaisiais, todėl jiems užtikrinama ne tik būtinoji
medicinos pagalba, bet ir visos asmens sveikatos priežiūros paslaugos11.
Aukštojo mokslo prieinamumui palankios studijų aplinkos kūri-
mas aukštosios mokyklos lygmeniu. Sprendimus dėl akademinės, psi-
chologinės, sporto bei kultūrinės ir pan. paramos studijuojantiesiems
teikimo priima ir jų įgyvendinimą užtikrina pačios aukštosios moky-
klos. Tyrime Tendencijos aukštajame moksle: suinteresuotų šalių požiūriai
(2012) teigiama, kad studentai studijų socialinę aplinką savo aukštosio-
se mokyklose vertina gana gerai (12 pav.).

11 Žr. Apie draudžiamuosius privalomuoju sveikatos draudimu. Interneto prieiga:


http://www.vlk.lt/vlk/lt/?page=info&id=122 
281
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Tarp studentų ir dėstytojų susiklostė

7,86
7,49
Kolegijos
Universitetai


partneryste grindžiami santykiai
7,61 atgal
Bendras
7,57
Aukštojoje mokykloje ir mieste didelė
laisvalaikio užsiėmimų įvairovė 8,03
7,87
8,36
Aukštojoje mokykloje jaučiuosi saugiai,
nepatiriu didesnui streso 8,08
8,18
8,47
Santykiai su kitais studentais yra draugiški
ir nuteikia bendradarbiavimui 8,37
8,4
1 2 3 4 5 6 7 8 9

12 pav. Studijų socialinės aplinkos vertinimas. Studentų atsakymai, vidurkiai

(šaltinis – Tendencijos aukštajame moksle: suinteresuotų šalių požiūriai, 2012)

Universitetų studentai aukštesniu balu nei kolegijų studentai įvertino

teiginį: „Aukštojoje mokykloje ir mieste didelė laisvalaikio užsiėmimų
įvairovė.“ Visus kitus teiginius aukštesniais balais vertino kolegijų stu-
dentai – jie savo studijų socialinę aplinką (santykius su kitais studentais,
dėstytojais) vertina šiek tiek palankiau (Tendencijos aukštajame moksle:
suinteresuotų šalių požiūriai, 2012).
Svarbiu elementu tampa studentams teikiamos paramos vertini-
mas. Siekiant įvertinti studentams aukštosiose mokyklose teikiamą
socialinę paramą, administracijos darbuotojų (priimančių sprendimus)
buvo prašoma nurodyti, kokia parama studentams teikiama jų aukšto-
joje mokykloje. Didžiausia dalis apklaustųjų nurodė, kad studentams
teikiama akademinė parama ir konsultavimas, taip pat karjeros projek-
tavimo paslaugos (13 pav.).
Pažymėtina, kad universitetų darbuotojai gerokai dažniau rinkosi
atsakymą, kad jų mokykloje teikiamos psichologinės pagalbos ir konsul-
tavimo paslaugos (atinkamai 47 proc. universitetų darbuotojų ir 31 proc.
kolegijų darbuotojų), o kolegijų atstovai dažniausiai rinkosi variantą, kad
jų aukštojoje mokykloje teikiamos konsultavimo paslaugos teisės klausi- 
mais (34,5 proc. kolegijų darbuotojų ir 19,5 proc. universitetų darbuotojų).

282
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Nežino / neatsakė
0
0,6
Kolegijos
Universitetai

 0,4
3,4
Bendras
atgal

Kita 2,6
3
34,5
Konsultavimas teisės klausimais 19,5
25,9
31
Psichologinė pagalba ir konsultavimas 47,4
40,4
92,2
Karjeros projektavimas ir konsultavimas 81,2
85,9
93,1
Akademinė parama ir konsultavimas 97,4
95,6
0 20 40 60 80 100

13 pav. Klausimo „Kokia nefinansinė parama studentams teikiama

Jūsų aukštojoje mokykloje?“ atsakymai. Sprendimus priimančių
administracijos darbuotojų atsakymai, proc.
(šaltinis – Tendencijos aukštajame moksle: suinteresuotų šalių požiūriai, 2012)

MTEP darbe Lietuvos studijų politikos 2009–2011 m. pokyčių kompleksinė

analizė (2013) pristatant tyrimo rezultatus pastebėta, kad apklausoje
dalyvavę ekspertai nurodė, jog socialinė ekonominė aukštojo mokslo
aplinka yra labai plati, ypatumas čia tas, kad Lietuvoje „neišvystyta so-
cialinių veiksnių vertinimo moduliavimo sistema“. Aiškių socialinės eko-
nominės aplinkos vertinimo kriterijų nebuvimas galėjo lemti skirtingų
aukštojo mokslo prieinamumui turinčių poveikį (taip pat ir jį galinčių
riboti) veiksnių išskyrimą – apklaustieji ekspertai tokiais veiksniais laiko
tiek šalies ekonominę būklę, didelį nedarbą, migraciją, finansavimo ne-
tvarumą, menką verslo įmonių susidomėjimą aukštojo mokslo instituci-
jomis, tiek studentų miestelių trūkumą. Tai, kad apklausoje dalyvavusieji
svarbiu veiksniu laiko ekonominę aplinką, paaiškinama analizuojama-
jam laikotarpiui būdingu Lietuvos ekonomikos nuosmukiu. Esminė eko-
nomikos nuosmukio pasekmė aukštajam mokslui – aukštojo mokslo 
finansavimo sumažėjimas, o tai neabejotinai turėjo poveikį nacionalinio
SAMM plėtotei.

283
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Darbe Lietuvos studijų politikos 2009–2011 m. pokyčių kompleksinė

analizė (2013) atliktas tyrimas pateikia ekspertų nuomonę apie nacio-
 nalinės politikos priemonių veiksmingumą. Tyrime dalyvavę ekspertai
pripažino tinkamą teisinį aukštojo mokslo prieinamumo užtikrinimo
įtvirtinimą 2009–2011 m. laikotarpiu galiojusiuose teisės aktuose ir nu-
rodė, kad įstatymų normomis užtikrinamos lygios galimybės studijuoti
Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje. Tačiau vertindami teisinę bazę, už-
tikrinančią aukštojo mokslo prieinamumą, veiksmingumą, informantai
pasigedo tiek aukštojo mokslo politikos, nukreiptos didinti ir užtikrinti
aukštojo mokslo prieinamumą, tiek tokios politikos įgyvendinimo prie-
monių informacinio pagrįstumo. Taip pat pastebima, kad tyrime daly-
vavę ekspertai strategines SAMM nuostatas, įtvirtintas nacionaliniuose
politiniuose strateginiuose dokumentuose, įvertino kaip minimaliai
atitinkančias visuomenės poreikius. Tyrime dalyvavę ekspertai nuro-
dė nepatenkinamą 2009–2011 m. aukštojo mokslo politikos pagrįstu-
mą duomenimis apie aukštajame moksle neatstovaujamas socialines
visuomenės grupes. Atkreipiamas dėmesys, kad tyrime dalyvavę eks-
pertai pastebėjo, jog aukštojo mokslo socialinei ekonominei aplinkai
gerinti skirtų politinių priemonių nebuvo daug, dauguma jų – susiju-
sios su Europos Sąjungos lėšų naudojimu. Nors informantai pastebėjo,
kad šios lėšos buvo reikšmingos aukštojo mokslo infrastruktūrai gerin-
ti analizuojamuoju laikotarpiu, tačiau atkreipė dėmesį, kad per daug
dėmesio buvo skiriama ,,pastatų statybai, o ne aplinkos veiksniams,
tiesiogiai susijusiems su mokslu ir studijomis, gerinti“. Sociologiniame
tyrime dalyvavę ekspertai aukštojo mokslo prieinamumo užtikrinimo,
didinimo siekio kontekste 2009–2011 m. taikytos informacinės konsul-
tacinės aukštojo mokslo politikos priemonių veiksmingumą įvertino
kaip vidutinį, nors pastebėjo, kad tiriamuoju laikotarpiu padaugėjo
valstybės teikiamos informacijos apie Lietuvos aukštąjį mokslą ir aukš-
tojo mokslo sistemą. Tyrimo informantai 2009–2011 m. SAMM plėtotei
taikytų aukštojo mokslo politikos priemonių, skirtų studijuojančiųjų 
finansinei paramai (socialinės stipendijos, valstybės remiamų paskolų

284
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 sistema), veiksmingumą įvertino kaip patenkinamą. Tyrime dalyvavę

ekspertai pastebėjo, kad studijų kaštų dengimas, vadovaujantis princi-
 pu „pinigai paskui studentą“, yra svarbus aukštojo mokslo prieinamu-
mui užtikrinti, didinti, iš esmės jis buvo įgyvendintas, šios priemonės
veiksmingumas SAMM plėtotės kontekste įvertintas kaip vidutinis.
Tikėtina, kad finansinių SAMM plėtotės priemonių veiksmingumo ver-
tinimas rodo, jog buvo taikomos tinkamos priemonės, tačiau šios prie-
monės įgyvendintos tik iš dalies. Pagaliau tai gali reikšti, kad priemonių
buvo per mažai. Šias prielaidas patvirtina ir atlikta studentų socialinių
ekonominių salygų metanalizė. Taip pat būtina pastebėti, kad, dalies
informantų teigimu, valstybės dengiami studijų kaštai neatliepė studi-
juojančiųjų prioritetų. Dalies tyrimo informantų nuomone, studijų kaš-
tų dengimas studijų krepšeliu padidino socialinę atskirtį, naujo studijų
finansavimo modelio diegimas buvo netinkamas. Apklausoje dalyvavę
ekspertai atkreipė dėmesį į netinkamas bendrąsias studentų gyveni-
mo sąlygas („trūksta studentų miestelių, bendrabučių, klubų“, „prasti
bendrabučiai“, „socialinės paramos stipendijos dydis nepakankamas“,
„gabūs studentai remiami tik valstybinėse aukštosiose mokyklose“).
Tyrimo informantai 2009–2011 m. taikytų politikos priemonių, skirtų
Lietuvos aukštojo mokslo aprūpinimui informacinėmis ir komunikaci-
nėmis technologijomis, veiksmingumą įvertino kaip vidutinį, panašiai
vertintos ir kitos lanksčias studijas užtikrinančios priemonės. Priemo-
nių, skirtų studijų aplinkai pritaikyti specialiųjų poreikių turintiems as-
menims, veiksmingumas SAMM plėtotei įvertintas kaip patenkinamas.
Atkreipiamas dėmesys, kad studijuojančiųjų aprūpinimas gyvenamo-
siomis vietomis bendrabučiuose SAMM plėtotės kontekste vertinamas
nepatenkinamai, toks vertinimas argumentuojamas tuo, kad tyrime da-
lyvavę ekspertai šios priemonės nelaiko svarbia priemone, gerinančia
studijų aplinką ir užtikrinančia aukštojo mokslo prieinamumą.



285
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 Apibendrinamosios pastabos
1. Aukštojo mokslo prieinamumui užtikrinti analizuojamuoju
 laikotarpiu buvo pasitelktas tiek studijų kaštų subsidijavimas
studijų krepšeliu, tiek finansinės paramos studijuojantiesiems
teikimas. Dėmesys buvo skiriamas ir studijų formų kaitai
(vakarines ir neakivaizdines studijų formas pakeitė ištęstinė
studijų forma), informacinių technologijų naudojimui,
aukštojo mokslo prieinamumą didinančios studijų
aplinkos kūrimui. Pastebima ir studijų aplinkos pritaikymo
neįgaliesiems gerėjimo tendencija, rodanti dėmesį, susijusį
su aukštojo mokslo prieinamumu šiai socialinei visuomenės
grupei. Visa tai leidžia daryti išvadą apie taikomas
nacionalines politines priemones, potencialias užtikrinti,
didinti aukštojo mokslo prieinamumą. Šios priemonės yra
taikomos ir kitose EAME valstybėse, jos vertinamos kaip savo
esme tinkamos priemonės aukštojo mokslo prieinamumui
užtikrinti, didinti.
2. Aukštojo mokslo prieinamumui užtikrinti tikėtiną neigiamą
poveikį galėjo turėti: studijų finansavimo sistemos pakeitimas
(studijų krepšelio įvedimas), studijų kainos padidėjimas,
valstybės studijuojantiesiems skiriamos finansinės
paramos nepakankamumas (Lietuvos studentų pajamos
yra mažiausios Europoje, o išlaidos studijoms – vienos
didžiausių), augantis studijuojančiųjų valstybės socialinės
paramos poreikis. Daroma prielaida, kad auga valstybės
nefinansuojamose studijų vietose studijuojančiųjų socialinis
pažeidžiamumas, galintis apriboti jiems aukštojo mokslo
prieinamumą studijų laikotarpiu ar komplikuoti sėkmingai
ir laiku baigti studijas. Konstatuojamas ir tikėtinas aukštojo
mokslo prieinamumo mažėjimas suaugusiesiems (tai
signalizuoja lanksčių studijų sekų traukimasis). Todėl teigiama, 
kad analizuojamuoju laikotarpiu nacionaliniams aukštojo

286
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 mokslo prieinamumo didinimo strateginiams tikslams

pasiekti taikytos politinės priemonės apskritai vertintinos
 kaip per mažai veiksmingos, dalis priemonių laikytinos
netinkamomis aukštojo mokslo prieinamumui didinti (šiuo
laikotarpiu taikytų politinių priemonių nepakankamas
veiksmingumas, dalies priemonių netinkamumas aukštojo
mokslo prieinamumui didinti konstatuojamas nustačius
socialinio teisingumo principo aukštajame moksle pažeidimą,
pasitelkus atliktų tyrimų duomenis). Tai atkreipia dėmesį į
poreikį peržiūrėti nacionalines aukštojo mokslo prieinamumo
didinimo priemones. Pastebima, kad politiniu strateginiu
lygmeniu tokia peržiūra yra numatoma.
3. Dalies 2009–2011 m. laikotarpiu nacionaliniams aukštojo
mokslo prieinamumo didinimo strateginiams tikslams
pasiekti taikytų politinių priemonių veiksmingumo potencialo
vertinimas yra komplikuotas. Sudėtinga įvertinti tų politinių
priemonių, kuriomis yra siekiama užtikrinti aukštojo
mokslo prieinamumą atskiroms socialinėms visuomenės
grupėms, veiksmingumą, nes strateginėse nacionalinės
aukštojo mokslo politikos nuostatose nėra teigiama, kad šios
socialinės visuomenės grupės neatstovaujamos aukštajame
moksle, nėra keliamas aukštojo mokslo prieinamumo
plėtros aukštajame moksle neatstovaujamoms socialinėms
visuomenės grupėms strateginis tikslas. Todėl šios priemonės
gali būti vertinamos tik bendrojo socialinio teisingumo
principo aukštajame moksle įgyvendinimo kontekste, nors
jų paskirties susiejimas su tiksliniu adresatu reikalauja kito
jų veiksmingumo vertinimo konteksto. Tikslinių priemonių
kreiptis didinti bendrąjį aukštojo mokslo prieinamumą
lemia šių priemonių fragmentiškumą, nesistemingumą.
Identifikavus aukštajame moksle neatstovaujamas socialines 
visuomenės grupes, nustačius neatstovavimo priežastis,

287
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 aukštojo mokslo prieinamumo plėtrai skirtos priemonės

galėtų būti sistemingos, jos būtų tikslinės, specializuotos, t. y.
 nukreiptos didinti aukštojo mokslo prieinamumą atitinkamai
socialinei visuomenės grupei.

Skyriuje buvo analizuotos nacionalinių aukštojo mokslo politikos stra-

teginių nuostatų įgyvendinimo priemonės aukštojo mokslo sistemos
valdymo ir finansavimo, kokybės bei socialinės ekonominės (prieina-
mumo) srityse. Analizė atlikta siekiant įvertinti strateginių nuostatų
įgyvendinimo potencialą ir veiksmingumą.
Nacionalinės aukštojo mokslo sistemos atvirumas suinteresuotų
grupių atstovams ir sistemoje esančių aukštųjų mokyklų įvairovė lemia
aukštojo mokslo sistemos veikėjų sukuriamo rezultato atitiktį aplinkos
(visuomenės, verslo, darbo rinkos) poreikiams. Nagrinėtuose 2003–
2012 m. Lietuvos strateginiuose dokumentuose daug dėmesio skiria-
ma bendradarbiavimo su suinteresuotomis grupėmis svarbai, tačiau
nėra siekio šį bendradarbiavimą paskatinti kuriant tam tinkamą teisinę
aplinką. Bendradarbiavimo plėtros būtinybę patvirtina studentų srau-
tų pasiskirstymo neatitiktis darbo rinkos poreikiams, žemas aukštųjų
mokyklų finansavimo šaltinių iš tarptautinių programų, užsakymų,
privataus bei viešojo sektoriaus paplitimas. Silpną bendradarbiavimą
su suinteresuotomis grupėmis patvirtino ir nagrinėtų skyriuje tyrimų
rezultatai. Aukštojo mokslo sektoriaus bendradarbiavimas su darbda-
viais ir kitais socialiniais partneriais svarbus tiek studijų rezultatų ko-
kybės ir vertinimo didinimo, tiek patirtiniu būdu įgytų kompetencijų
pripažinimo schemų diegimo, tiek dėstytojų pedagoginio meistrišku-
mo tobulinimo elementas. Europoje akcentuojama aukštųjų mokyklų
bendradarbiavimo vystymo tarptautiniu lygmeniu būtinybė, tačiau
analizuojant tarptautiškumo ir judumo rodiklį nebuvo pastebėta jokių
aiškių rodiklio reikšmių pokyčių, susijusių su teisinės bazės pagerinimu,
kadangi judumo rodiklių augimas išlieka tolygus, bet per mažas. Dėsty- 
tojų požiūris į judumą ir tarptautiškumą nėra akcentuojantis pastarųjų

288
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 svarbą, o studentų tyrimas parodė, kad galimybė tęsti studijas užsieny-

je beveik neturi įtakos studijų programos pasirinkimui.
 Analizuotuose Europos dokumentuose akcentuota aukštojo moks-
lo sistemos vidaus diversifikavimo per aukštųjų mokyklų įvairovės
įtvirtinimą svarba. Lietuvoje šiuo metu aukštųjų mokyklų įvairovė gali
pradėti formuotis aukštosioms mokykloms turint teisę savarankiškai
spręsti dėl savo veiklos strateginių krypčių. Tačiau griežtas aukštųjų
mokyklų tipų reglamentavimas riboja jų įvairovės paplitimą Lietuvoje.
Aukštųjų mokyklų veiklų diversifikavimą gali trukdyti nustatytas per
mažai lankstus studijų organizavimo reglamentavimas, ribojantis Lie-
tuvos aukštųjų mokyklų konkurencingumą, ypač socialinių ir humani-
tarinių mokslų srityse. Ir nors Lietuvoje yra įteisinta aukštųjų mokyklų
finansavimo mechanizmų įvairovė, kliūtis lankstesnio studijų proceso
sąlygoms sudaryti yra dabartinis studijų finansavimo modelis, taip pat
susietas su studijų kryptimi ir studijų trukme metais. Lankstus studi-
jų organizavimas siejant su įgyjamais studijų kreditais būtų dar viena
aukštųjų mokyklų veiklos diversifikavimo krypčių.
Aukštojo mokslo prieinamumui užtikrinti analizuojamuoju laikotar-
piu buvo pasitelktas tiek studijų kaštų subsidijavimas studijų krepšeliu,
tiek finansinės paramos studijuojantiesiems teikimas, buvo svarbi stu-
dijų formų kaita (vakarines ir neakivaizdines studijų formas pakeitė iš-
tęstinė studijų forma), informacinių technologijų naudojimas, aukštojo
mokslo prieinamumą didinančios studijų aplinkos kūrimas, pastebima
ir studijų aplinkos pritaikymo neįgaliesiems gerėjimo tendencija. Visa
tai leidžia daryti išvadą apie taikytų nacionalinių nuostatų įgyvenini-
mo priemonių, potencialių užtikrinti aukštojo mokslo prieinamumą,
gausėjimą. Šios priemonės taikomos ir kitose EAME valstybėse, jos ver-
tinamos kaip savo esme tinkamos priemonės aukštojo mokslo prieina-
mumui užtikrinti ir didinti.
Ir nors įteisinta finansavimo mechanizmų įvairovė vertintina tei-
giamai, tyrimu nustatyta, kad aukštojo mokslo prieinamumui užtikrin- 
ti tikėtiną neigiamą poveikį galėjo turėti studijų finansavimo sistemos

289
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 pakeitimas (studijų krepšelio įvedimas), studijų kainos padidėjimas,

valstybės studijuojantiesiems skiriamos finansinės paramos nepa-
 kankamumas (Lietuvos studentų pajamos yra mažiausios Europoje,
o išlaidos studijoms – vienos didžiausių), augantis studijuojančiųjų
valstybės socialinės paramos poreikis. Daroma prielaida, kad auga
valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuojančiųjų socialinis
pažeidžiamumas, galintis apriboti jiems aukštojo mokslo prieinamu-
mą studijų laikotarpiu ar komplikuoti sėkmingai ir laiku baigti studijas.
Labai svarbus aspektas – konstatuojamas ir tikėtinas aukštojo mokslo
prieinamumo mažėjimas suaugusiesiems (tai signalizuoja lanksčių stu-
dijų sekų traukimasis). Todėl teigiama, kad analizuojamuoju laikotarpiu
nacionaliniams aukštojo mokslo prieinamumo didinimo strateginiams
tikslams pasiekti taikytos politinės priemonės iš esmės yra vertintinos
kaip nepakankamai veiksmingos, dalis priemonių laikytinos netinka-
momis aukštojo mokslo prieinamumui didinti.
Aukštojo mokslo sistemos atvirumas svarbus ir socialinio ekonomi-
nio matmens (prieinamumo) aspektu. Atlikus tyrimą konstatuota, kad
dalies 2009–2011 m. laikotarpiu nacionaliniams aukštojo mokslo pri-
einamumo didinimo strateginiams tikslams pasiekti taikytų politinių
priemonių veiksmingumo potencialo vertinimas yra komplikuotas, nes
strateginėse nacionalinės aukštojo mokslo politikos nuostatose nėra
teiginių, kad šios socialinės visuomenės grupės neatstovaujamos aukš-
tajame moksle, nėra keliamas aukštojo mokslo prieinamumo plėtros
šioms visuomenės grupėms strateginis tikslas. Todėl šios priemonės
gali būti vertinamos tik bendrojo socialinio teisingumo principo aukš-
tajame moksle įgyvendinimo kontekste, nors jų paskirties susiejimas su
tiksliniu adresatu reikalauja kito jų veiksmingumo vertinimo konteksto.
Tikslinių priemonių kreiptis didinti bendrąjį aukštojo mokslo prieina-
mumą lemia šių priemonių fragmentiškumą, nesistemingumą.
Apibendrinant galima teigti, kad aukštojo mokslo atvirumas suin-
teresuotoms šalims kol kas yra per mažas, tai įrodo ir bendradarbiavi- 
mo ir finansavimo šaltinių stoka. Įvertinus aukštojo mokslo sistemos

290
 2.  EAME bei Europos Sąjungos ir nacionalinės aukštojo mokslo politikos
strateginių nuostatų lyginamoji analizė

 finansavimo formas, teigtina, kad mechanizmų įvairovė įteisinta, tačiau

jas įgyvendinant svarbu derinti su kokybės ir socialinio ekonominio
 (prieinamumo) aspektais, nes finansavimo mechanizmų lankstumo
stoka gali lemti kokybės ir prieinamumo trūkumus.
Analizė parodė, kad Lietuvoje jau sukurta aukštojo mokslo siste-
mos stebėsena, tačiau vis dar nėra sukurtos aukštojo mokslo sistemos
ir aukštųjų mokyklų veiklos rezultatų stebėsenos sistemos, kuri svarbi
norint užtikrinti aukštojo mokslo rezultatų atitiktį aplinkos poreikiams.
Pavyzdžiui, vertinant studijų rezultatus turi būti deramas dėmesys ski-
riamas gebėjimų, o ne tik žinių patikrai. Tai rodo, kad šiuo metu Du-
blino aprašuose (2004) pabrėžiamų gebėjimų ugdymas studentų yra
vertinamas vidutiniškai.
Europos dokumentuose pabrėžiama tinkama aukštųjų mokyklų
autonomijos ir atskaitomybės pusiausvyra, kuri daro įtaką aukštųjų
mokyklų įvairovei. Tyrimu nustatyta, kad Lietuvoje nėra užtikrinama
aukštųjų mokyklų autonomijos ir atskaitomybės pusiausvyra. Konsta-
tuota ir Lietuvos aukštojo mokslo sistemos ir atskirų aukštųjų mokyklų
atskaitomybės visuomenei stoka dėl įsivertinimo kultūros trūkumo.
Nors tyrimai parodė, kad per analizuojamąjį laikotarpį vyko poky-
čių aukštųjų mokyklų vidaus valdymo srityje, vis dėlto reikėtų atkreipti
dėmesį, kad Europos Sąjungos lygmeniu akcentuojama orientacija į
profesionalų valdymą ir siekis įveikti aukštųjų mokyklų susiskaidymą
į atskirus fakultetus; o Lietuvos strateginiuose dokumentuose, kalbant
apie aukštųjų mokyklų vidaus valdymo modernizavimą, daugiausia ap-
tariami jų autonomijos ir atskaitomybės klausimai.
Aukštojo mokslo sistemos atvirumas suinteresuotų grupių atsto-
vams ir sistemoje esančių aukštųjų mokyklų įvairovė lemia aukštojo
mokslo sistemos veikėjų sukuriamo rezultato atitiktį aplinkos (visuome-
nės, verslo, darbo rinkos) poreikiams. Tad nacionalinės aukštojo mokslo
sistemos valdymas turėtų būti orientuotas į veiklos rezultatus, atitin-
kančius aplinkos poreikius, ir paremtas skaidria rezultatų stebėsena. 

291
3.
Išvados ir rekomendacijos


 3.  Išvados ir rekomendacijos

 Atsižvelgiant į šio darbo tikslą – aukštojo mokslo plėtotės Europos

Sąjungoje, EAME ir nacionalinių strateginių nuostatų atitikties (dermės)
 tyrimo pagrindu pasiūlyti Europos Sąjungos ir EAME aukštojo moks-
lo plėtotės principus perkelti į Lietuvos aukštojo mokslo strategines
nuostatas bei Lietuvos aukštojo mokslo politikos priemonių ir jų įgy-
vendinimo procesų tobulinimo kryptis iki 2020 m., buvo atlikta Europos
Sąjungos ir EAME aukštojo mokslo valdymo ir finansavimo, aukštojo
mokslo kokybės ir aukštojo mokslo socialinės ekonominės aplinkos
(studijų prieinamumo) sričių strateginių nuostatų analizė, kuri leido
suformuoti Europos Sąjungos ir EAME strateginių nuostatų teminį
karkasą, apibrėžiantį pagrindines EAME ir Europos Sąjungos aukštojo
mokslo plėtotės kryptis.

Aukštojo mokslo valdymas

Europos Sąjungos ir EAME aukštojo mokslo politikos teminio kar-
kaso dalies –aukštojo mokslo valdymo ir finansavimo matmens –
analizė leido išskirti tokias nacionalinės aukštojo mokslo valdymo
politikos tobulinimo kryptis:

 lanksčių valdymo sistemų veiksmingi valdymo mechanizmai,

 finansavimo tvarumo, alternatyvių finansavimo šaltinių
įvairovės užtikrinimas,
 bendradarbiavimas su suinteresuotomis šalimis.

Europos Sąjungos ir EAME dokumentuose akcentuojamas aukštojo

mokslo sistemų valdymas pagal veiklos rezultatus. Šia nuostata sie-
kiama užtikrinti aukštojo mokslo sistemos kuriamo rezultato atitiktį
visuomenės, verslo ir darbo rinkos poreikiams. Valdymo pagal veiklos
rezultatus forma yra įmanoma tik nustačius nacionalinius veiklos re-
zultatų standartus ir vykdant nuoseklią jų įgyvendinimo stebėseną.
Europos Sąjungos lygmeniu skatinama siekti absolventų skaičiaus,
tarptautinio judumo ir investicijų į aukštąjį mokslą tam tikrų rezulta- 
tų. Lietuvos strateginiuose dokumentuose numatoma vykdyti skaidrią

293
 3.  Išvados ir rekomendacijos

 aukštųjų mokyklų veiklos rezultatų stebėseną, tačiau nėra aišku, ar

ketinama stebėti visuomenės, verslo ir darbo rinkos poreikius atitin-
 kančius veiklos rezultatus. Analizė parodė, kad Lietuvoje yra vykdoma
aukštojo mokslo sistemos stebėsena, tačiau vis dar pasigendama aukš-
tojo mokslo sistemos ir aukštųjų mokyklų veiklos rezultatų stebėsenos.
Tai patvirtina ir šiame darbe analizuotų suinteresuotų šalių apklausos
(Tendencijos aukštajame moksle: suinteresuotų šalių požiūriai, 2012), ir
Lietuvos aukštojo mokslo sistemos ekspertų interviu (Lietuvos studijų
politikos 2009–2011 m. pokyčių kompleksinė analizė, 2013) rezultatai.
Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, rekomenduojama
planuoti siekiamus aukštojo mokslo sistemos ir aukštųjų mokyklų re-
zultatus ir vykdyti jų įgyvendinimo stebėseną.
Lanksčių valdymo sistemų vystymas ir diegimas yra kita Euro-
pos Sąjungos ir EAME aukštojo mokslo sistemos valdymo strateginės
plėtros kryptis. Šia strategine nuostata siekiama užtikrinti autono-
mijos ir atskaitomybės pusiausvyrą, tobulinti aukštųjų mokyklų val-
dymą, siekti aukštųjų mokyklų įvairovės ir jų sukuriamo produkto
atitikties aplinkos poreikiams.
Analizė rodo, kad aukštojo mokslo autonomijos ir atskaitomybės
pusiausvyros klausimas aktualus visame pasaulyje. Ši pusiausvyra vis
dar nėra pasiekta Europos Sąjungos šalyse, nėra aiškios autonomijos ir
atskaitomybės pusiausvyros sampratos.
Aukštojo mokslo autonomijos klausimu jau keletą metų aktyviai
diskutuojama ir Lietuvoje. Dokumentų analizė ir Lietuvos aukštojo
mokslo sistemos ekspertų interviu (Lietuvos studijų politikos 2009–
2011 m. pokyčių kompleksinė analizė, 2013) rezultatai rodo, kad Lietuvoje
yra sudarytos reikiamos teisinės prielaidos įgyvendinti autonomijos
užtikrinimo principus. Tačiau tuose pačiuose šaltiniuose esama nuo-
gąstavimų dėl Lietuvos aukštojo mokslo sistemos valdyme dalyvaujan-
čių institucijų ir atskirų aukštųjų mokyklų atskaitomybės visuomenei ir
įsivertinimo kultūros trūkumo. Šis visame pasaulyje aktualus klausimas 
suponuoja prielaidą, kad tai yra ilgalaikio politinio susitarimo uždavi-
nys, kurio įgyvendinimo periodas gali būti ilgas.

294
 3.  Išvados ir rekomendacijos

 Todėl rekomenduojama sukurti aukštojo mokslo sistemos ir aukš-

tųjų mokyklų atskaitomybės visuomenei mechanizmus, kad aukštojo
 mokslo sistema ir aukštųjų mokyklų veiklos rezultatai labiau atitiktų vi-
suomenės, verslo ir darbo rinkos poreikius. Skatinti tęstinį įsivertinimo
kultūros formavimą tarp aukštojo mokslo sistemos veikėjų, įvertinus
šio proceso ilgalaikiškumą.
Aukštųjų mokyklų valdymo tobulinimas Europos Sąjungos ir
EAME dokumentuose suvokiamas kaip orientacija į valdymo kompe-
tencijų didinimą ir siekis įveikti aukštųjų mokyklų pasidalijimą į atskirus
padalinius (fakultetus, katedras ir kt.), o Lietuvos strateginiuose doku-
mentuose, kalbant apie aukštųjų mokyklų vidaus valdymo moderniza-
vimą, daugiausia aptariami jų autonomijos ir atskaitomybės – valdymo
struktūros – klausimai. Lietuvos strateginės nuostatos neprieštarauja
Europos Sąjungos ir EAME strateginėms nuostatoms, tačiau instituci-
nio valdymo kontekste jos yra skirtingo lygmens. Lietuvoje kalbame
apie valdymo struktūrų pokyčius, o Europos Sąjungos dokumentai ak-
centuoja aukštųjų mokyklų valdymo kompetencijų ugdymą.
Atsižvelgiant į identifikuotus Europos Sąjungos, EAME lygmens ir
Lietuvos aukštųjų mokyklų valdymo tobulinimo priemonių skirtumus,
kurie išryškėjo tiek atlikus dokumentų analizę, tiek iš Lietuvos aukšto-
jo mokslo sistemos ekspertų interviu (Lietuvos studijų politikos 2009–
2011 m. pokyčių kompleksinė analizė, 2013), rekomenduojama sukurti
priemones, kurios paskatins Lietuvoje įgyvendinti Europos Sąjungos
lygmeniu identifikuotas priemones: profesionalaus valdymo kompe-
tencijų ugdymą ir aukštųjų mokyklų vidaus pasidalijimo į atskirus fa-
kultetus, katedras ir kitokias struktūras mažinimą.
Europos Sąjungos ir EAME dokumentuose akcentuojama aukštųjų
mokyklų įvairovė, kuri siejama su teise savarankiškai nustatyti savo
strategines veiklos kryptis, formas ir individualius institucijos profilius.
Lietuvoje šiuo metu aukštųjų mokyklų įvairovė gali pradėti formuotis
aukštosioms mokykloms turint teisę savarankiškai spręsti dėl savo vei- 
klos strateginių krypčių. Be to, Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų

295
 3.  Išvados ir rekomendacijos

 programoje (LRV, 2012c) numatomas individualių institucinių profilių

formavimas taip pat paskatintų aukštųjų mokyklų įvairovės formavi-
 mąsi. Vis dėlto unifikuotas aukštųjų mokyklų vertinimas riboja jų įvairo-
vės paplitimą Lietuvoje. Tai patvirtina ir per Lietuvos aukštojo mokslo
sistemos ekspertų interviu gauti rezultatai.
Todėl rekomenduojama skatinti savarankišką strateginį planavimą
ir identiteto formavimo diegimą Lietuvos aukštosiose mokyklose. Įgy-
vendinti Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programoje (LRV, 2012c)
numatytas individualių institucinių profilių formavimo priemones ir su-
kurti lanksčią ir įvairius aukštųjų mokyklų profilius pripažįstančią ver-
tinimo sistemą.
Europos Sąjungos ir EAME dokumentuose teigiama, kad aukštojo
mokslo sistemai modernizuoti labai svarbus šios sistemos atvirumas
ir bendradarbiavimas su suinteresuotų grupių atstovais. Europos Są-
jungos lygmeniu akcentuojamas tinkamos bendradarbiavimui teisi-
nės aplinkos kūrimas. Lietuvos strateginėse nuostatose akcentuojama
bendradarbiavimo su suinteresuotomis šalimis svarba, aptariamos
tiek bendradarbiavimo priemonės, tiek bendradarbiavimą skatinantys
finansavimo mechanizmai, tačiau nėra siekio sukurti bendradarbiavi-
mui tinkamą teisinę aplinką. Analizuotų suinteresuotų šalių apklausos
(Tendencijos aukštajame moksle: suinteresuotų šalių požiūriai, 2012) ir Lie-
tuvos aukštojo mokslo sistemos ekspertų interviu (Lietuvos studijų po-
litikos 2009–2011 m. pokyčių kompleksinė analizė, 2013) rezultatai parodė
vis dar silpną Lietuvos aukštojo mokslo sistemos atstovų bendradarbia-
vimą su suinteresuotomis šalimis. Siekiant suaktyvinti Lietuvos aukš-
tojo mokslo sistemos veikėjų bendradarbiavimą su suinteresuotomis
šalimis, rekomenduojama įvertinti ir suformuoti tai skatinančią teisinę
aplinką ir ją atitinkančius veiksmingus finansavimo mechanizmus.
Europos Sąjungos ir EAME dokumentuose akcentuojama, kad
alternatyvūs finansavimo šaltiniai yra neatskiriama aukštojo mokslo
sistemų modernizavimo priemonė, kurios tvarumas tiesiogiai sieja- 
mas su valstybiniu finansavimu ir strateginius prioritetus atitinkančių

296
 3.  Išvados ir rekomendacijos

 finansavimo mechanizmų įvairove. Lietuvos strateginiuose dokumen-

tuose yra numatyta aukštojo mokslo finansavimo šaltinių įvairovė.
 Lietuvos aukštojo mokslo sistemos ekspertų interviu (Lietuvos studijų
politikos 2009–2011 m. pokyčių kompleksinė analizė, 2013) rezultatai rodo,
kad Lietuvoje jau yra taikomi įvairūs aukštųjų mokyklų finansavimo
mechanizmai. Tai yra svarbus finansavimo tvarumo užtikrinimo žings-
nis. Lietuvos aukštojo mokslo sistemos ekspertų interviu (Lietuvos stu-
dijų politikos 2009–2011 m. pokyčių kompleksinė analizė, 2013) rezultatai
taip pat rodo, kad Lietuvoje jau yra taikoma aukštųjų mokyklų finansa-
vimo mechanizmų įvairovė, tačiau ji dar silpnai įgyvendinama aukštų-
jų mokyklų lygmeniu. Atsižvelgiant, kad nuo 2011 m. mažėja valstybės
išlaidų aukštajam mokslui ir aukštosioms mokykloms dalis nuo BVP
(Lietuvos studijų politikos 2009–2011 m. pokyčių kompleksinė analizė, 2013),
rekomenduojama sukurti priemones, skatinančias alternatyvių finan-
savimo šaltinių naudojimą.
Europos Sąjungos ir EAME strateginiuose dokumentuose esminiai
aukštojo mokslo sistemų modernizavimo pokyčiai siejami su aukštojo
mokslo sistemų vidine diversifikacija, kuri užtikrina tinkamą aplinką
aukštojo mokslo sistemai modernizuoti. Aukštojo mokslo sistemų di-
versifikavimo siekis Europos Sąjungos politikoje išreikštas po to, kai
buvo identifikuota, kad griežtas aukštųjų mokyklų veiklos reglamen-
tavimas, valstybės kontrolė ir mikrovaldymas sąlygojo aukštųjų moky-
klų suvienodėjimą, kuris lėmė įgytų įgūdžių ir kompetencijų neatitiktį
aplinkos poreikiams ir stabdė Europos konkurencingumo vystymąsi.
Dokumentų analizė parodė, kad Europos Sąjungos ir EAME kontekste
aukštojo mokslo sistemų diversifikavimas skatinamas kuriant įvairovę
užtikrinančią teisinę bazę, plėtojant strateginį sistemos valdymą, ska-
tinant sistemų atvirumą bei pusiausvyrą tarp aukštųjų mokyklų auto-
nomijos ir atskaitomybės. Siekiant užtikrinti diversifikuotos sistemos
valdymą, rekomenduojama kurti stebėsenos mechanizmus, užtikri-
nančius skaidrų informacijos apie sistemą ir aukštųjų mokyklų veiklos 
rezultatų rinkimą ir analizę.

297
 3.  Išvados ir rekomendacijos

 Atsižvelgiant į šią Europos Sąjungos ir EAME plėtros kryptį, reko-

menduojama siekti Lietuvos aukštojo mokslo sistemos diversifikaci-
 jos. Šią strateginę nuostatą įgyvendinti kuriant įvairovę užtikrinančią
teisinę bazę, plėtojant strateginį sistemos valdymą, skatinant sistemų
atvirumą bei pusiausvyrą tarp aukštųjų mokyklų autonomijos ir atskai-
tomybės.

Aukštojo mokslo kokybė

Europos Sąjungos ir EAME strateginiuose dokumentuose nurodomos
esminės aukštojo mokslo plėtotės kryptys strateginiu lygmeniu – tai
orientacija į studento poreikius orientuotas studijas, mokymasis visą
gyvenimą, studijų integracija į visuomenės raidą, tarptautinis atvi-
rumas ir judumas, visus šiuos dalykus integruojantis studijų kokybės
užtikrinimas ir aukštojo mokslo prieinamumas. Taktinio ir operacinio
lygmens rekomendacijų dėl studijų kokybės ir prieinamumo įgyven-
dinimo EAME dokumentuose nėra, iš esmės šalims pačioms palikta
užtikrinti studijų kokybę remiantis nurodytomis gairėmis (ESG, 2009).
Viena iš EAME strateginių nuostatų aukštojo mokslo srityje yra dės-
tytojų personalo kvalifikacijos ir kompetencijų kokybės užtikrinimas
(ESG, 2009). Lietuvoje pačioms aukštosioms mokyklos suteikta teisė
nustatyti kvalifikacinius ir kompetencinius reikalavimus dėstytojams,
nustatyti kvalifikacija grįstas atlygio ir premijavimo sistemas12. Vis dėl-
to mokslo publikacijų kiekybė tebėra esminis ir aiškiai dominuojantis
dėstytojo motyvavimo (apdovanojimo) kriterijus daugelyje Lietuvos
aukštųjų mokyklų, nors mokslo publikacijos yra tik mokslinių tyrimų
rezultatų matavimo rodiklis ir nebūtinai atspindi dėstymo kompe-
tencijas bei mokslo kokybę. Atsižvelgiant į EAME nuostatas ir esamą
situaciją Lietuvoje, rekomenduojama paskatinti aukštąsias mokyklas
Lietuvoje plačiau vertinti dėstymo kompetencinius aspektus, dėmesį
koncentruoti į didaktiką, bent dviejų užsienio kalbų mokėjimą ir gebė-
jimą laisvai diskutuoti dėstomojo dalyko specifine tematika užsienio 
12 Informacija surinkta išanalizavus aukštųjų mokyklų vidaus dokumentus. 
298
 3.  Išvados ir rekomendacijos

 kalba, naujausių dėstomojo dalyko aspektų žinojimą, taip pat paraginti

kurti dėstytojų skatinimo (apdovanojimo) sistemas, skatinančias dės-
 tytojus dirbti su studentais pagal šiuolaikines pasaulines tendencijas.
Kita EAME minima dimensija aukštojo mokslo kokybės srityje  –
tarptautiškumas ir tarptautinis judumas. 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos
išvadose dėl aukštojo mokslo internacionalizavimo (EST, 2010b) valstybės
narės raginamos derinant su aukštojo mokslo įstaigomis, pripažįstant
jų autonomiją ir nacionalinę praktiką patvirtinti priemones, skirtas
tarptautinei kultūrai tose institucijose puoselėti – įdarbinti kitose šaly-
se dirbusius darbuotojus, kurie galėtų paskatinti vietinius studentus ir
dėstytojus plėsti tarptautinį akiratį. Rekomenduotina Lietuvoje sukurti
ir patvirtinti aukštojo mokslo tarptautiškumo ir tarptautinio judumo
viziją ir ilgametę strategiją.
Kad reikia imtis priemonių dėstytojų judumo kliūtims pašalinti,
pažymėta dar 2000 m. kovo 23–24 d. Lisabonos strategija numatytuose
prioritetuose švietimo srityje. 2001 m. gegužės 19 d. Prahos komunikate
atsakingi už aukštąjį mokslą ministrai pareiškė, kad judumo sąlygų ge-
rinimas yra vienas iš svarbiausių tikslų, kuriuos kelia Bolonijos deklaraci-
ja (1999), ir kad reikia pašalinti visas kliūtis, trukdančias laisvą judėjimą.
Šiuo metu Lietuvoje nėra išsamios ir susistemintos dėstytojų tarptau-
tiškumo ir tarptautinio judumo kliūčių analizės. Lietuvos strateginiuose
dokumentuose tarptautinis judumas orientuotas į tarptautinio judumo
programų įgyvendinimą, tačiau tik iš dalies įtrauktos dėstytojų iš kitos
šalies įdarbinimo, migracijos ir kitos EAME minimos judumo dimensijos.
Lietuvai dėl dėstytojų kompetencijos ir judumo rekomenduotina atlikti
esamų judumo sąlygų ir kliūčių tyrimą ir išplėsti taikomas judumo ska-
tinimo priemones.
EAME dokumentuose nėra akcentuojamas priimamųjų studijuoti
kokybinis aspektas. EAME strateginė nuostata yra padidinti išsilavini-
mą turinčių asmenų kiekį, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvo-
je, pagal statistiką, aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų rodikliai jau 
dabar lenkia kitas EAME šalis (Lietuva pirmaujanti) ir viršija planines

299
 3.  Išvados ir rekomendacijos

 (siektinas) EAME numatytas reikšmes. Priimamieji studijuoti ir jų žinių,

gebėjimų lygis bei motyvacija studijuoti yra viena svarbiausių aukštojo
 mokslo kokybės išankstinių sąlygų, ypač kai pereinama nuo „mokymo“
paradigmos link „mokymosi“. Atlikti stojamųjų balų palyginamieji ver-
tinimai Lietuvoje suponuoja rekomendaciją, kad šalyje daug didesnė
problema negu prieinamumas yra priimamųjų kokybė (turimos žinios,
gebėjimai), kuri vėliau lemia ir pačią aukštojo mokslo kokybę. Bendro
priimamųjų studijuoti kokybės (stojamojo balo) lygio mažėjimo prie-
žastis sietina su rinkos mechanizmo įdiegimu Lietuvos aukštajame
moksle, tai sąlygoja aukštųjų mokyklų finansinį interesą priimti dau-
giau studentų. Pats rinkos mechanizmas savaime nėra blogas, tačiau
kartu rekomenduotina valstybės intervencija į išorinį aukštųjų moky-
klų veiklos kokybės užtikrinimą, ypač akcentuojant priimamųjų studi-
juoti žinių ir gebėjimų lygį.
Siekiant užtikrinti studijų kokybę EAME, rekomenduojama taikyti
ESG (2009), kuriose numatytos pagrindinės gairės ir nuostatos – vidinio
ir išorinio kokybės vertinimo dermė ir kryptis link nuolatinio kokybės
tobulinimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ESG taikymas operaciniu
lygmeniu pačiose ESG laikomas kiekvienos šalies laisvu pasirinkimu,
atitinkančiu šalies kokybės kultūros kontekstą. Lietuvoje ESG nuostatos
yra taikomos, tačiau neatsižvelgta į šalyje vyraujantį kokybės kultūros
aspektą rengiant tvarkos aprašus. Rekomenduotina adaptuoti ir patvir-
tinti aukštųjų mokyklų veiklos išorinio kokybės užtikrinimo koncepciją,
detalizuojančią ESG įgyvendinimą Lietuvoje vyraujančiame kokybės
kultūros kontekste.

Aukštojo mokslo socialinis ekonominis matmuo

(aukštojo mokslo prieinamumas)
Europos Sąjungos ir EAME aukštojo mokslo politikos teminio kar-
kaso dalies  – socialinio matmens (aukštojo mokslo prieinamu-
mo) – analizė leido išskirti tokias nacionalinės politikos socialinės 
ekonominės studijų srities tobulinimo kryptis:

300
 3.  Išvados ir rekomendacijos

  lygių aukštojo mokslo prieinamumo teisių užtikrinimas

(vienodas aukštojo mokslo prieinamumas visiems asmenims,
 siekiantiems aukštojo mokslo);
 aukštojo mokslo prieinamumo didinimas (aukštojo mokslo
prieinamumo neatstovaujamoms aukštajame moksle
socialinėms visuomenės grupėms užtikrinimas).

Europos Sąjungos, EAME strateginių dokumentų analizė atskleidė

kintančią aukštojo mokslo prieinamumo koncepciją. Didinant aukš-
tojo mokslo prieinamumą, ryškėja dėmesio ir paramos poreikis soci-
aliai jautrioms visuomenės grupėms. Pastebima, kad EAME palaikoma
nuostata, jog plečiant dalyvavimą aukštajame moksle neatstovaujamų
visuomenės socialinių grupių apibrėžtis (apibrėžties kriterijai), grupių
išskyrimas ir joms teikiama parama priklauso nuo atskirų valstybių ypa-
tumų (situacijos, poreikių ir galimybių). Siekiant nacionalinėje aukštojo
mokslo politikoje užtikrinti ir didinti aukštojo mokslo prieinamumą, re-
komenduojama nacionalinėse strateginėse nuostatose vartoti EAME
priimtą aukštojo mokslo prieinamumo suvoktį.
Nacionalinių strateginių politinių nuostatų ir politinių priemonių
analizė parodė, kad 2009–2011 m. politiniuose strateginiuose ir teisi-
niuose dokumentuose vyrauja bendrojo aukštojo mokslo prieinamu-
mo užtikrinimo, arba lygių teisių į aukštąjį mokslą (studijas), nuostata
(siekis, kad būtų sudarytos būtiniausios socialinės mokymosi ir studi-
jų sąlygos visiems jų stokojantiems asmenims), neskiriama dėmesio
aukštojo mokslo prieinamumo didinimui aukštajame moksle (studi-
jose) neatstovaujamoms socialinėms visuomenės grupėms. Būtina
pastebėti, kad nors šios strateginės nuostatos neatitinka EAME plėto-
jamos aukštojo mokslo prieinamumo sampratos, strateginių nuostatų,
tačiau EAME taikomas principas, kad aukštojo mokslo prieinamumo
politikos plėtotė yra nacionalinės valstybės dispozicija, neleidžia teigti
esant nacionalinių politinių strateginių nuostatų neatitiktį EAME stra- 
teginėms nuostatoms. Siekiant tobulinti nacionalinę aukštojo mokslo 
301
 3.  Išvados ir rekomendacijos

 prieinamumo užtikrinimo, didinimo politiką, rekomenduojama kaip

atskirą strateginę kryptį išskirti aukštojo mokslo prieinamumo plėtrą
 (prieinamumo didinimą) aukštajame moksle neatstovaujamoms socia-
linėms visuomenės grupėms (apibrėžti aukštajame moksle neatstovau-
jamas socialines visuomenės grupes, nustatyti jų poreikius ir galimybes,
parinkti tikslines priemones, skleisti aukštosioms mokykloms ir kitiems
suinteresuotiesiems šias strategines nuostatas ir joms įgyvendinti skir-
tas priemones, pritaikyti vienkanalę bendrojo priėmimo sistemą, kad
aukštajame moksle neatstovaujamų socialinių grupių atstovai galėtų
patekti į aukštojo mokslo sistemą, teikti specialias studijų programas
netradiciniams studentams ir pan.).

Principinė EAME strateginė nuostata, kad aukštojo mokslo prieinamu-

mo politikos plėtotė yra nacionalinės valstybės dispozicija, rodo, kad
nėra bendrų visų Europos Sąjungos valstybių, kuriančių EAME, strate-
ginių aukštojo mokslo prieinamumo užtikrinimo ir didinimo tikslų ir
nuostatų. Todėl, vertinant nacionalinės aukštojo mokslo politikos aukš-
tojo mokslo prieinamumo strateginių nuostatų atitiktį atitinkamoms
Europos Sąjungos ir EAME strateginėms nuostatoms, svarbu nustatyti,
kad nacionalinėje politikoje teikiami prioritetai socialiniam aukštojo
mokslo matmeniui, aukštojo mokslo socialinio matmens problemoms,
kad tokia politika pasiekia numatytus rezultatus.
Analizuojamojo laikotarpio aukštojo mokslo sistemos plėtotės
strateginiuose dokumentuose aukštojo mokslo prieinamumo užtikri-
nimas yra strateginis tikslas. Atsižvelgus, kad nacionalinėje aukštojo
mokslo politikoje skiriamas dėmesys aukštojo mokslo prieinamumui
užtikrinti, teigiama, kad principinė nacionalinių strateginių aukštojo
mokslo prieinamumo užtikrinimo nuostatų atitiktis Europos Sąjun-
gos, EAME aukštojo mokslo prieinamumo didinimo strateginėms
nuostatoms yra.


302
 3.  Išvados ir rekomendacijos

 Principinė EAME strateginė nuostata dėl aukštojo mokslo prieinamumo

politikos plėtotės priskyrimo nacionalinės valstybės dispozicijai reiškia ir
 tai, kad Europos Sąjungos, EAME lygmeniu negali būti siūloma standar-
tinių aukštojo mokslo prieinamumą užtikrinančių ar didinančių priemo-
nių; tokias priemones kiekviena nacionalinė valstybė pasirenka pagal
poreikius ir situaciją. 2009–2011 m. nacionaliniuose politiniuose strategi-
niuose ir teisiniuose dokumentuose aukštojo mokslo prieinamumo užti-
krinimas siejamas su finansine parama studijuojantiesiems ir su studijų
infrastruktūros plėtote. Šios aukštojo mokslo prieinamumo užtikrinimo
kryptys yra susijusios tiek su studijų aplinka, tiek su studentų gyvenimo
sąlygomis. Priemonių, analizuojamuoju laikotarpiu pasirinktų aukštojo
mokslo prieinamumui užtikrinti ir didinti, tyrimas parodė:

 Nors nacionaliniuose politiniuose ir teisiniuose dokumen-

tuose vis dėlto skiriama dėmesio potencialioms aukštajame
moksle neatstovaujamoms socialinėms visuomenės grupėms
(pvz., dėmesys neįgaliųjų studijoms, suaugusiųjų mokymuisi
mokymosi visą gyvenimą kontekste), tačiau atliktas tyrimas
rodo priemonių, taikomų šių grupių atstovavimui aukštajame
moksle didinti, nesistemingumą, nepakankamumą (pvz.,
teikiant finansinę paramą neįgaliems studentams; aukštosios
mokyklos neskatinamos kurti tokiems studijuojantiesiems
pritaikytos studijų aplinkos). Siekiant įvertinti į tikslines audito-
rijas orientuotų priemonių veiksmingumą, rekomenduojama
kaupti duomenis apie aukštojo mokslo prieinamumą sociali-
nėms visuomenės grupėms (kokioms socialinėms visuomenės
grupėms aukštojo mokslo prieinamumas yra ribotas, kokios
yra riboto aukštojo mokslo prieinamumo priežastys ir kt.).
Šie duomenys užtikrintų tokių priemonių tikslingumą, leistų
vertinti ir aukštojo mokslo prieinamumo plėtros (didinimo)
politinių priemonių poveikį, stebėti aukštojo mokslo prieina-
mumo aukštajame moksle neatstovaujamoms socialinėms 
visuomenės grupėms situacijos kaitą. 
303
 3.  Išvados ir rekomendacijos

  Aukštojo mokslo prieinamumui užtikrinti tiriamuoju lai-

kotarpiu tikėtiną neigiamą poveikį galėjo turėti: studijų
 finansavimo sistemos pakeitimas (studijų krepšelio įvedi-
mas), studijų kainos padidėjimas (norminės studijų kainos
įvedimas), studijuojantiesiems valstybės skiriamos finansinės
paramos nepakankamumas. Šių priemonių nepakankamumą,
netinkamumą (analizuojamojo laikotarpio kontekste) rodo
augantis studijuojančiųjų valstybės socialinės paramos po-
reikis, atskirų finansinės paramos rūšių paklausumas. Tai rodo
tikėtiną valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuo-
jančiųjų socialinį pažeidžiamumą, galintį apriboti aukštojo
mokslo prieinamumą studijų laikotarpiu ar komplikuoti
sėkmingai ir laiku baigti studijas. Konstatuojamas ir tikėtinas
aukštojo mokslo prieinamumo mažėjimas suaugusiesiems
(tai signalizuoja lanksčių studijų sekų traukimasis). Todėl at-
kreiptinas dėmesys į poreikį peržiūrėti nacionalines aukštojo
mokslo prieinamumo didinimo priemones. Pastebima, kad
politiniu strateginiu lygmeniu tokia peržiūra yra numatoma.
Rekomenduojama aukštojo mokslo prieinamumo užtikri-
nimo požiūriu persvarstyti tiek studijuojančiojo mokamos
studijų kainos dydį, tiek studijų kaštų padengimo sistemą
(pirmiausia įvertinus studijuojančiųjų pragyvenimo lygį).
Būtina pastebėti, kad minimos priemonės svarbios ir aukš-
tųjų mokyklų finansavimui, todėl rekomenduojama aiškiau
apibrėžti, pagrįsti šių priemonių potencialą užtikrinti aukštojo
mokslo prieinamumą. Jei šioms priemonėms keliamas pirma-
eilis aukštųjų mokyklų finansavimo tikslas, būtina persvarstyti
finansinės paramos studijuojantiesiems sistemą.
 Nacionalinėje aukštojo mokslo politikoje valstybės lygmeniu
per mažai skiriama dėmesio nacionalinės aukštojo mokslo
sistemos infrastruktūros, kaip aukštojo mokslo prieinamumą 
užtikrinančios ir didinančios priemonės, kūrimui.

304
 3.  Išvados ir rekomendacijos

 Rekomenduojama politiniu strateginiu lygmeniu apibrėžti

valstybės dalyvavimą kuriant studijų infrastruktūrą aukštojo
 mokslo prieinamumo užtikrinimo ir didinimo kontekste. Tai
užtikrintų valstybės investicijų (pvz., LieDM kurti) tikslingumo,
efektyvumo vertinimą.
 Numatant aukštojo mokslo prieinamumo užtikrinimo ir
didinimo strateginių nuostatų tobulinimo kryptis (susijusias
su infrastruktūros plėtote), rekomenduojama išnaudoti
informacinių technologijų teikiamą naudą aukštojo mokslo
prieinamumui užtikrinti ir didinti. Su informacinėmis
technologijomis susijusios aukštojo mokslo infrastruktūros
gerinimo galimybės pabrėžiamoms 2011 m. lapkričio 28 d.
Tarybos išvadose dėl aukštojo mokslo modernizavimo (EST,
2011b). Aukštojo mokslo prieinamumo užtikrinimo, didinimo
taikant informacines technologijas galėtų būti siekiama
dviem kryptimis:

1. skatinant didesnę studijų modulių įvairovę, plėtojant

veiksmingesnį ir konkrečiam asmeniui geriau pritaikytą
mokymąsi;
2. pritraukiant netradicinių studentų – plėtojant informaci-
nėmis technologijomis grįstą visą gyvenimą trunkančio
mokymosi sistemą, kuriant ir palaikant atviruosius mo-
kymosi išteklius (angl. Open Educational Resources, OER),
mokymosi platformas (angl. Open Courseware, OCW),
masinius atviruosius mokymosi išteklius, arba interneti-
nius kursus (angl. Massive Open Online Courses, MOOC).



305
 3.  Išvados ir rekomendacijos

 Išvados Rekomendacijos
 Aukštojo mokslo valdymas

Europos Sąjungos ir EAME dokumentuose akcentuojamas aukštojo mokslo sistemų valdymas pagal veiklos rezultatus. Šia Atsižvelgiant į išvardytus argumentus,
nuostata siekiama užtikrinti aukštojo mokslo sistemos kuriamo rezultato atitiktį visuomenės, verslo ir darbo rinkos poreikiams. rekomenduojama planuoti aukštojo mokslo sistemos
Valdymo pagal veiklos rezultatus forma įmanoma tik nustačius nacionalinius veiklos rezultatų standartus ir vykdant nuoseklią ir aukštųjų mokyklų siekiamus rezultatus ir vykdyti jų
jų įgyvendinimo stebėseną. Europos Sąjungos lygmeniu skatinama siekti tam tikrų absolventų skaičiaus, tarptautinio judumo ir įgyvendinimo stebėseną.
investicijų į aukštąjį mokslą rezultatų. Lietuvos strateginiuose dokumentuose yra numatoma vykdyti skaidrią aukštųjų mokyklų
veiklos rezultatų stebėseną, tačiau nėra aišku, ar ketinama stebėti visuomenės poreikius atitinkančius veiklos rezultatus. Analizė
parodė, kad Lietuvoje yra vykdoma aukštojo mokslo sistemos stebėsena, tačiau vis dar pasigendama aukštojo mokslo sistemos ir
aukštųjų mokyklų veiklos rezultatų stebėsenos. Tai patvirtina ir šiame darbe analizuotų suinteresuotų šalių apklausos (Tendencijos
aukštajame moksle: suinteresuotų šalių požiūriai, 2012) ir Lietuvos aukštojo mokslo sistemos ekspertų interviu (Lietuvos studijų politikos
2009–2011 m. pokyčių kompleksinė analizė, 2013) tyrimų rezultatai.

Lanksčių valdymo sistemų vystymas ir diegimas yra Europos Sąjungos ir EAME aukštojo mokslo sistemos valdymo strateginės Sukurti aukštojo mokslo sistemos ir aukštųjų mokyklų
plėtros kryptis, kuri turi užtikrinti autonomijos ir atskaitomybės pusiausvyrą, tobulinti aukštųjų mokyklų valdymą, siekti aukštųjų atskaitomybės visuomenei mechanizmus, kad aukštojo
mokyklų įvairovės bei jų sukuriamo produkto atitikties visuomenės, verslo ir darbo rinkos poreikiams. mokslo sistemos ir aukštųjų mokyklų veiklos rezultatai
labiau atitiktų visuomenės, verslo ir darbo rinkos
Aukštojo mokslo autonomijos ir atskaitomybės pusiausvyros klausimas aktualus visame pasaulyje. Ši pusiausvyra vis dar nėra
poreikius.
pasiekta Europos Sąjungos šalyse, nėra aiškios autonomijos ir atskaitomybės pusiausvyros sampratos.
Skatinti tęstinį įsivertinimo kultūros formavimą tarp
Lietuvoje yra sudarytos reikiamos teisinės prielaidos įgyvendinti autonomijos užtikrinimo principus, tačiau pastebimas Lietuvos
aukštojo mokslo sistemos veikėjų, įvertinus šio proceso
aukštojo mokslo sistemos valdyme dalyvaujančių institucijų ir atskirų aukštųjų mokyklų atskaitomybės visuomenei ir įsivertinimo
ilgalaikiškumą.
kultūros trūkumas. Šis visame pasaulyje aktualus klausimas suponuoja prielaidą, kad tai yra ilgalaikio politinio susitarimo uždavinys,
kurio įgyvendinimo periodas gali būti ilgas.

Aukštųjų mokyklų valdymo tobulinimas Europos Sąjungos ir EAME dokumentuose suvokiamas kaip orientacija į valdymo Sukurti priemones, kurios paskatins profesionalaus
kompetencijų didinimą ir siekis įveikti aukštųjų mokyklų pasidalijimą į atskirus padalinius (fakultetus, katedras ir kt.), o Lietuvos valdymo kompetencijų ugdymą ir aukštųjų mokyklų
strateginiuose dokumentuose, kalbant apie aukštųjų mokyklų vidaus valdymo modernizavimą, daugiausia aptariami jų autonomijos vidaus pasidalijimo į atskirus fakultetus, katedras ir
ir atskaitomybės – valdymo struktūros – klausimai. kitokias struktūras mažinimą.
Lietuvoje kalbame apie valdymo struktūrų pokyčius, o Europos Sąjungos dokumentai akcentuoja aukštųjų mokyklų valdymo
kompetencijų ugdymą.

Europos Sąjungos ir EAME dokumentuose akcentuojama aukštųjų mokyklų įvairovė, kuri siejama su teisėmis savarankiškai Skatinti savarankišką strateginį planavimą ir identiteto
nustatyti savo strategines veiklos kryptis, formas bei individualius institucijos profilius. Lietuvoje šiuo metu aukštųjų mokyklų formavimo diegimą Lietuvos aukštosiose mokyklose.
įvairovė gali pradėti formuotis aukštosioms mokykloms turint teisę savarankiškai spręsti dėl savo veiklos strateginių krypčių. Be to,
Sukurti aukštųjų mokyklų lanksčią ir diversifikuotą,
Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programoje (LRV, 2012c) yra užuominų į individualių institucinių profilių formavimą, kuris
t. y. įvairius aukštųjų mokyklų profilius pripažįstančią,
taip pat paskatintų aukštųjų mokyklų įvairovės formavimąsi. Tačiau unifikuotas aukštųjų mokyklų vertinimas riboja jų įvairovės
vertinimo sistemą.
paplitimą Lietuvoje. Tai patvirtina ir per Lietuvos aukštojo mokslo sistemos ekspertų interviu gauti rezultatai.



306
 3.  Išvados ir rekomendacijos

 Išvados Rekomendacijos
 Europos Sąjungos ir EAME dokumentuose teigiama, kad aukštojo mokslo sistemai modernizuoti labai svarbus šios sistemos Įvertinti ir suformuoti tai skatinančią teisinę aplinką ir ją
atvirumas ir bendradarbiavimas su suinteresuotų grupių atstovais. Europos Sąjungos lygmeniu yra akcentuojamas atitinkančius veiksmingus finansavimo mechanizmus.
bendradarbiavimui tinkamos teisinės aplinkos kūrimas. Lietuvos strateginėse nuostatose akcentuojama bendradarbiavimo su
suinteresuotomis šalimis svarba, aptariamos tiek bendradarbiavimo priemonės, tiek bendradarbiavimą skatinantys finansavimo
mechanizmai, tačiau nėra siekio sukurti bendradarbiavimui tinkamą teisinę aplinką. Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovų
bendradarbiavimas su suinteresuotomis šalimis yra silpnas.

Europos Sąjungos ir EAME dokumentuose akcentuojama, kad alternatyvūs finansavimo šaltiniai yra neatskiriama aukštojo mokslo Sukurti priemones, skatinančias alternatyvių
sistemų modernizavimo priemonė, kurios tvarumas tiesiogiai siejamas su valstybiniu finansavimu ir strateginius prioritetus finansavimo šaltinių naudojimą.
atitinkančių finansavimo mechanizmų įvairove. Lietuvos strateginiuose dokumentuose yra numatyta aukštojo mokslo finansavimo
šaltinių įvairovė. Lietuvos aukštojo mokslo sistemos ekspertų interviu (Lietuvos studijų politikos 2009–2011 m. pokyčių kompleksinė
analizė, 2013) rezultatai rodo, kad Lietuvoje jau yra taikomi įvairūs aukštųjų mokyklų finansavimo mechanizmai. Tai yra svarbus
finansavimo tvarumo užtikrinimo žingsnis. Lietuvos aukštojo mokslo sistemos ekspertų interviu (Lietuvos studijų politikos 2009–
2011 m. pokyčių kompleksinė analizė, 2013) rezultatai taip pat rodo, kad Lietuvoje jau yra taikoma aukštųjų mokyklų finansavimo
mechanizmų įvairovė, tačiau ji dar silpnai įgyvendinama aukštųjų mokyklų lygmeniu.

Europos Sąjungos ir EAME strateginiuose dokumentuose esminiai aukštojo mokslo sistemų modernizavimo pokyčiai siejami su Lietuvos aukštojo mokslo sistemos diversifikaciją
aukštojo mokslo sistemų vidine diversifikacija, kuri užtikrina aukštojo mokslo sistemai modernizuoti tinkamą aplinką. Aukštojo įgyvendinti kuriant įvairovę užtikrinančią teisinę bazę,
mokslo sistemų diversifikavimo siekis Europos Sąjungos politikoje išreikštas po to, kai buvo identifikuota, kad griežtas aukštųjų plėtojant strateginį sistemos valdymą, skatinant sistemų
mokyklų veiklos reglamentavimas, valstybės kontrolė ir mikrovaldymas sąlygojo aukštųjų mokyklų suvienodėjimą, kuris lėmė įgytų atvirumą bei pusiausvyrą tarp aukštųjų mokyklų
įgūdžių ir kompetencijų neatitiktį aplinkos poreikiams ir stabdė Europos konkurencingumo vystymąsi. Dokumentų analizė parodė, autonomijos ir atskaitomybės.
kad Europos Sąjungos ir EAME kontekste aukštojo mokslo sistemų diversifikavimas skatinamas kuriant įvairovę užtikrinančią teisinę
bazę, plėtojant strateginį sistemos valdymą, skatinant sistemų atvirumą bei pusiausvyrą tarp aukštųjų mokyklų autonomijos ir
atskaitomybės. Siekiant užtikrinti diversifikuotos sistemos valdymą, rekomenduojama kurti stebėsenos mechanizmus, užtikrinančius
skaidrų informacijos apie sistemą ir aukštųjų mokyklų veiklos rezultatų rinkimą ir analizę.

Aukštojo mokslo kokybė

Viena iš EAME strateginių nuostatų aukštojo mokslo srityje yra dėstytojų personalo kvalifikacijos ir kompetencijų kokybės Skatinti aukštąsias mokyklas Lietuvoje plačiau
užtikrinimas (ESG, 2009). Lietuvoje pačioms aukštosioms mokykloms suteikta teisė nustatyti kvalifikacinius reikalavimus dėstytojams, vertinti dėstymo kompetencinius aspektus, dėmesį
nustatyti kvalifikacija grįstas atlygio ir premijavimo sistemas1. Tačiau mokslo publikacijų kiekybė tebėra esminis ir išreikštai koncentruoti į didaktiką, bent dviejų užsienio kalbų
dominuojantis dėstytojo motyvavimo (apdovanojimo) kriterijus daugelyje Lietuvos aukštųjų mokyklų, nors mokslo publikacijos yra mokėjimą ir gebėjimą laisvai diskutuoti dėstomojo
tik mokslinių tyrimų rezultatų matavimo rodiklis ir nebūtinai atspindi dėstymo kompetencijas. dalyko specifine tematika užsienio kalba, naujausių
dėstomojo dalyko aspektų žinojimą, taip pat paraginti
kurti dėstytojų skatinimo (apdovanojimo) sistemas,
skatinančias dėstytojus dirbti su studentais pagal
šiuolaikines pasaulines tendencijas.

EAME minima dimensija aukštojo mokslo kokybės srityje – tarptautiškumas ir tarptautinis judumas. 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos Sukurti ir patvirtinti aukštojo mokslo tarptautiškumo ir
išvadose dėl aukštojo mokslo internacionalizavimo (EST, 2010b) valstybės narės raginamos derinant su aukštojo mokslo įstaigomis,
pripažįstant jų autonomiją ir nacionalinę praktiką patvirtinti priemones, skirtas tarptautinei kultūrai tose institucijose puoselėti –
tarptautinio judumo viziją ir ilgametę strategiją. 
įdarbinti kitose šalyse dirbusius darbuotojus, kurie galėtų paskatinti vietinius studentus ir dėstytojus plėsti tarptautinį akiratį. 
307
 3.  Išvados ir rekomendacijos

 Išvados Rekomendacijos
 Kad reikia imtis priemonių dėstytojų judumo kliūtims pašalinti, pažymėta dar 2000 m. kovo 23–24 d. Lisabonos strategija Atlikti esamų judumo sąlygų ir kliūčių tyrimą ir išplėsti
numatytuose prioritetuose švietimo srityje. Prahos komunikate (2001) atsakingi už aukštąjį mokslą ministrai pareiškė, kad judumo taikomas judumo skatinimo priemones.
sąlygų gerinimas yra vienas iš svarbiausių tikslų, kuriuos kelia Bolonijos deklaracija, ir kad reikia pašalinti visas kliūtis, trukdančias
laisvą judėjimą. Šiuo metu Lietuvoje nėra išsamios ir susistemintos dėstytojų tarptautiškumo ir tarptautinio judumo kliūčių analizės.
Lietuvos strateginiuose dokumentuose tarptautinis judumas orientuotas įgyvendinti tarptautinio judumo programas, tačiau tik iš
dalies įtrauktos dėstytojų iš kitos šalies įdarbinimo, migracijos ir kitos EAME minimos judumo dimensijos.

EAME dokumentuose nėra akcentuojamas priimamųjų studijuoti kokybinis aspektas. EAME strateginė nuostata yra padidinti Rekomenduotina valstybės intervencija į išorinį
išsilavinimą turinčių asmenų kiekį, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje, pagal statistiką, aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų aukštųjų mokyklų veiklos kokybės užtikrinimą,
rodikliai jau dabar lenkia kitas EAME šalis (Lietuva pirmaujanti) ir viršija planines (siektinas) EAME numatytas reikšmes. Priimamieji akcentuojant priimamųjų studijuoti žinių ir gebėjimų
studijuoti ir jų žinių, gebėjimų lygis bei motyvacija studijuoti yra viena svarbiausių aukštojo mokslo kokybės išankstinių sąlygų, ypač lygį.
kai pereinama nuo „mokymo“ paradigmos link „mokymosi“.

Siekiant užtikrinti studijų kokybę EAME, rekomenduojama taikyti ESG (2009), kuriose numatytos pagrindinės gairės ir nuostatos – Adaptuoti ir patvirtinti aukštųjų mokyklų veiklos
vidinio ir išorinio kokybės vertinimo dermė ir kryptis link nuolatinio kokybės tobulinimo. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad ESG išorinio kokybės užtikrinimo koncepciją, detalizuojančią
taikymas operaciniu lygmeniu pačiose ESG traktuojamas kaip kiekvienos šalies laisvas pasirinkimas, atitinkantis šalies kokybės ESG įgyvendinimą Lietuvoje vyraujančiame kokybės
kultūros kontekstą. kultūros kontekste.

Aukštojo mokslo socialinis ekonominis matmuo (aukštojo mokslo prieinamumas)

Politinėje EAME darbotvarkėje išskiriamos dvi socialinio aukštojo matmens sritys, kurios suvokiamos kaip du aukštojo mokslo Nacionalinėse strateginėse nuostatose vartoti EAME
prieinamumo aspektai: priimtą aukštojo mokslo prieinamumo suvoktį.
lygių aukštojo mokslo prieinamumo teisių užtikrinimas (vienodas aukštojo mokslo prieinamumas visiems asmenims, siekiantiems Kaip atskirą strateginę kryptį išskirti aukštojo mokslo
aukštojo mokslo); prieinamumo plėtrą (prieinamumo didinimą)
aukštajame moksle neatstovaujamoms socialinėms
aukštojo mokslo prieinamumo didinimas (aukštojo mokslo prieinamumo neatstovaujamoms aukštajame moksle socialinėms
visuomenės grupėms.
visuomenės grupėms užtikrinimas).
Tam būtina kaupti duomenis apie aukštojo mokslo
EAME palaikoma nuostata, kad plečiant dalyvavimą aukštajame moksle neatstovaujamų visuomenės socialinių grupių apibrėžtis
prieinamumą socialinėms visuomenės grupėms
(apibrėžties kriterijai), grupių išskyrimas ir joms teikiama parama priklauso nuo atskirų valstybių ypatumų (situacijos, poreikių ir
(kokioms socialinėms visuomenės grupėms aukštojo
galimybių).
mokslo prieinamumas yra ribotas, kokios yra riboto
Lietuvos 2009–2011 m. nacionaliniuose politiniuose strateginiuose ir teisiniuose dokumentuose vyrauja bendrojo aukštojo mokslo aukštojo mokslo prieinamumo priežastys ir kt.). Šie
prieinamumo užtikrinimo, arba lygių teisių į aukštąjį mokslą (studijas), nuostata (siekis, kad būtų sudarytos būtiniausios socialinės duomenys užtikrintų aukštojo mokslo prieinamumą
mokymosi ir studijų sąlygos visiems jų stokojantiems asmenims), neskiriama dėmesio aukštojo mokslo prieinamumui didinti didinančių priemonių tikslingumą, leistų vertinti ir
aukštajame moksle (studijose) neatstovaujamoms socialinėms visuomenės grupėms. aukštojo mokslo prieinamumo plėtros (didinimo)
politinių priemonių poveikį, stebėti aukštojo mokslo
prieinamumo aukštajame moksle neatstovaujamoms
socialinėms visuomenės grupėms situacijos kaitą.



308
 3.  Išvados ir rekomendacijos

 Išvados Rekomendacijos
 Principinė EAME strateginė nuostata yra ta, kad aukštojo mokslo prieinamumo politikos plėtotė, prieinamumą užtikrinančių ir Aukštojo mokslo prieinamumo užtikrinimo požiūriu
didinančių priemonių parinkimas yra nacionalinės valstybės dispozicija. persvarstyti tiek studijuojančiojo mokamos studijų
kainos dydį, tiek studijų kaštų padengimo sistemą
Lietuvos 2009–2011 m. nacionaliniuose politiniuose strateginiuose ir teisiniuose dokumentuose aukštojo mokslo prieinamumo
(pirmiausia įvertinus studijuojančiųjų pragyvenimo lygį).
užtikrinimas siejamas su finansine parama studijuojantiesiems ir su studijų infrastruktūros plėtote. Šios aukštojo mokslo
prieinamumo užtikrinimo kryptys yra susijusios tiek su studijų aplinka, tiek su studentų gyvenimo sąlygomis. Politiniu strateginiu lygmeniu apibrėžti valstybės
dalyvavimą kuriant studijų infrastruktūrą aukštojo
mokslo prieinamumo užtikrinimo ir didinimo kontekste.
Išnaudoti informacinių technologijų teikiamą naudą
aukštojo mokslo prieinamumui užtikrinti ir didinti:
skatinti didesnę studijų modulių įvairovę, plėtoti
veiksmingesnį ir konkrečiam asmeniui geriau pritaikytą
mokymąsi;
pritraukti netradicinių studentų – plėtoti
informacinėmis technologijomis grįstą visą gyvenimą
trunkančio mokymosi sistemą, kurti ir palaikyti
atviruosius mokymosi išteklius (angl. Open Educational
Resources, OER), mokymosi platformas (angl. Open
Courseware, OCW), masinius atviruosius mokymosi
išteklius, arba internetinius kursus (angl. Massive Open
Online Courses, MOOC).



309
 Literatūra

Apie draudžiamuosius privalomuoju sveikatos draudimu. Valstybinė ligonių kasa
prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Interneto prieiga: http://www.vlk.lt/
vlk/lt/?page=info&id=122
Apie LieDM. Lietuvos nuotolinio mokymosi tinklo (LieDM) svetainėje
pateikta medžiaga. Interneto prieiga: http://www.liedm.lt/cms/liedm/
app?service=external/index&sp=3123&sp=3100
ASTŽ, 2011: Aiškinamasis su studijomis susijusių terminų žodynas. Interneto
prieiga: http://www.skvc.lt/files/SKAR/Rezultatai/Aiskinamasis_zodyne- 
lis_visas.pdf atgal
Audito ataskaita, 2005: Programos „Studentų kreditavimo sistemos plėtojimas“
vykdymas. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės valstybinio audito
ataskaita, 2005 m. spalio 24 d., Nr. 2010-17-107.
Audito ataskaita, 2007: Studijų universitetuose organizavimas ir lėšų, skirtų stu-
dijoms ir mokslui bei investicijoms, panaudojimas. Lietuvos Respublikos
valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaita, 2007 m. gegužės 15 d.,
Nr. VA–50–4P.
Aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatos. Vilnius: Studijų kokybės verti-
nimo centras, 2006. Interneto prieiga: http://www.skvc.lt/files/leidiniai/
SKVC_knyga.pdf
Aukštojo mokslo reforma. Studijų finansavimas. Projektinis pasiūlymas. Vilnius,
2007. Interneto prieiga: http://mokslasplius.lt/lms/?q=lt/node/578
Babravičius J., Dzemyda I., 2012: Naujosios viešosios vadybos elementai ir „stu-
dijų krepšelio“ modelio diegimas Lietuvoje. Viešoji politika ir administravi-
mas 11(2), 260–271.
Benneworth P., de Boer H., File J., Jongbloed B., Westerheijden D., 2011a: Enga-
 ging in the Agenda for European Higher Education. Brussels: ESMU.
atgal Benneworth P., de Boer H., Cremonini L., Jongbloed B., Leisyte L., Vossensteyn
H., de Weert E., 2011b: Quality-related funding, performance agreements
and profiling in higher education. An international comparative study. Final
Report. C11HV018. Center for Higher Education Policy Studies. Interneto
prieiga: http://www.utwente.nl/mb/cheps/publications/Publications%20
2011/C11HV018%20Final%20Report%20Quality-related%20funding,%20
performance%20agreements%20 and%20profiling%20in%20HE.pdf 

310
 Literatūra

 BFUG9 6D: Progress Report for the BFUG 12–13 October. Interneto prieiga: web­
archive.nationalarchives.gov.uk/20100202100457/dcsf.gov.uk/londonbologna/
 uploads/documents/bfug9_6dsocdimwgprogrep.doc
Cedefop European Training Thesaurus. Interneto prieiga: http://libserver.cede-
fop.europa.eu/ett/
CHEPS, 2010: Progress in higher education reform across Europe. Governance Re-
form. Volume 1: Executive Summary main report. Interneto prieiga: http://
ec.europa.eu/education/higher-education/doc/governance/vol1_en.pdf
CHEPS Consortium, 2010: Progress in higher education reform across Europe.

atgal
Funding Reform. Interneto prieiga: http://ec.europa.eu/education/news/
news2259_en.htm
CHEPS, 2011: Quality Related Funding, performance agreements, and profiling in
higher education. An international comparative study. The Hague: OCW.
Didžiosios dalies Lietuvos studentų finansai nuo tėvų neatsiejami. AB „Swedbank“,
2012. Interneto prieiga: https://www.manofinansai.lt/lt/komentarai-zinia­
sklaidoje/299/didziosios-dalies-lietuvos-studentu-finansai-nuo-tevu-para-
mos-neatsiejami
De Boer H., File J., 2009: Higher education governance reforms across Europe.
Interneto prieiga: http://www.utwente.nl/mb/cheps/publications/
Publications%202009/C9HdB 101%20MODERN%20PROJECT%20REPORT.pdf
De Dominicis L., Perez S. E., Fernandeze-Zubieta A., 2010: European university
funding and financial autonomy. A study on the degree of diversification
of university budget and the share of competitive funding. Luxembourg:
JRC Scientific and Technical report Nr. 24761, EN European Commission.
DFG (German Research Foundation), 2009: [Excellence Initiative]. Interneto
prieiga: http://www.dfg.de/en/service/press/press_releases/2009/
pressemitteilung_nr_30/index.html
Doucouliagos C., 1995: Worker Participation and Productivity in Labour-
 Managed­and Participatory Capitalist Firms: A meta-analysis. Industrial
atgal and Labour Relations Review 49(1), 58–77.
Dublino aprašai, 2004: Shared ‘Dublin’ descriptors for Short Cycle, First Cycle, Sec-
ond Cycle and Third Cycle Awards. A report from a Joint Quality Initiative
informal group. Interneto prieiga: http://www.tempus.ac.rs/here/tl_files/
Dokumenti/Dublinski%20deskriptori.pdf
2010 metų veiklos ataskaita. Vilnius: Valstybinis studijų fondas, 2011. Interneto
prieiga: https://www.vsf.lt/lt/ataskaitos 
2011 metų veiklos ataskaita. Vilnius: Valstybinis studijų fondas, 2012. Interneto
prieiga: https://www.vsf.lt/lt/ataskaitos

311
 Literatūra

 EHEA, 2007: Key issues for the European Higher Education Area – Social Dimen-
sion and Mobility: Report from the Bologna Process Working Group on Social
 Dimension and Data on Mobility of Staff and Students in Participating Coun-
tries. Interneto prieiga: http://www.ond.vlaanderen.be/hogeronderwijs/
bologna/documents/WGR2007/Socialdimensionandmobilityreport.pdf
EK PS, 2011: 2011 m. rugsėjo 20 d. Europos Komisijos pranešimas spaudai Aukš-
tojo mokslo reformos strategijos dėmesio centre – modernizavimas ir užim-
tumo skatinimas, IP/11/1043. Interneto prieiga: http://europa.eu/rapid/
press-release_IP-11-1043_lt.htm 
atgal
EQAR, 2008: European Quality Assurance Register for Higher Education. Inter-
neto prieiga: http://www.eqar.eu/
ESG, 2009: Standards and Guidelines for Quality Assurance in the European ­Higher
Education Area. Helsinki: ENQA. Interneto prieiga: http://www.enqa.eu/
pubs.lasso
Estermann Th., Nokkala T., Steinel m., 2011: University Autonomy in Europe II. The
Scorecard. Brussels: EUA. Interneto prieiga: http://www.eua.be/Libraries/Pub­
lications/University_Autonomy_in_europe_II_-_The_Scorecard.sflb.ashx
ESU, 1999a: 1999 Policy Paper „Extended Access to Qualified Higher Education“.
Interneto prieiga: http://www.esu-online.org/news/article/6064/68/
ESU, 1999b: 1999 Policy Paper „Student Welfare into the New Millennium“. Interne-
to prieiga: http://www.esu-online.org/news/article/6064/36/
ESU, 2003a: Bologna with Student Eyes 2003. Interneto prieiga: http://esu.ukmsl.
net/resources/6068/Bologna-With-Student-Eyes-2003/
ESU, 2003b: 2003 Policy Paper „Equal Opportunities in Higher Education“. Interne-
to prieiga: http://www.esu-online.org/news/article/6064/77/
ESU, 2003c: Policy Paper „New Approaches to Student Wellbeing“. Interneto priei-
 ga: http://www.esu-online.org/news/article/6064/75/
atgal ESU, 2005: Bologna with Student Eyes 2005. Interneto prieiga: http://esu.ukmsl.
net/resources/6068/Bologna-With-Student-Eyes-2005/
ESU, 2006a: 2006 Policy Paper „A Social Dimension to Higher Education“. Interne-
to prieiga: http://www.esu-online.org/news/article/6064/91/
ESU, 2006b: 2006 Policy Paper „The Students‘ Opinion on the Lisbon Strategy of
the European Union“. Interneto prieiga: http://www.esu-online.org/news/
article/6064/92/
ESU, 2007: Bologna with Student Eyes 2007. Interneto prieiga: http://esu.ukmsl.
net/resources/6068/Bologna-With-Student-Eyes-2007/ 

312
 Literatūra

 ESU, 2008: 2008 Policy Paper „Gender Equality in Higher Education“. Interneto
prieiga: http://www.esu-online.org/news/article/6064/100/
 ESU, 2009a: Bologna with Student Eyes 2009. Interneto prieiga: http://esu.ukmsl.
net/resources/6068/Bologna-With-Student-Eyes-2009/
ESU, 2009b: 2009 Policy Paper „Equal Opportunities“. Interneto prieiga: http://
www.esu-online.org/news/article/6064/103/
ESU, 2012: Bologna with Student Eyes 2012. Interneto prieiga: http://esu.ukmsl.
net/resources/6068/Bologna-With-Student-Eyes-2012/

atgal
EUA definitions. Interneto prieiga: http://www.university-autonomy.eu/
EUA, 1999: Trends in Learning Structure in higher education. G. Haug, J. Kirstein
(eds). Interneto prieiga: http://www.eua.be/eua/jsp/en/upload/OFFDOC_
BP_trend_I.1068715136182.pdf
EUA, 2001: Trends II: Towards the European higher education area: survey of
main reforms from Bologna to Prague. G. Haug, C. Tauch (eds). Interneto
prieiga: http://www.eua.be/eua/jsp/en/upload/OFFDOC_BP_trend_
II.1068715483262.pdf
EUA, 2003: Trends III: Progress towards the European higher education area. S. Rei-
chert, Ch. Tauch (eds). Interneto prieiga: http://www.eua.be/eua/jsp/en/
upload/Trends2003final.1065011164859.pdf
EUA, 2005: Trends IV: European Universities Implementing Bologna. Interneto prieiga:
http://www.eua.be/eua/jsp/en/upload/TrendsIV_FINAL.1117012084971.pdf
EUA, 2007: Trends V: Universities shaping the European Higher Education Area.
D. Crosier, L. Purser, H. Smidt (eds.). Interneto prieiga: http://www.eua.be/
fileadmin/user_upload/files/Publications/Final_Trends_Report_May_10.pdf
EUA, 2010: Trends 2010: A decade of change in European Higher Education. A. Sur-
sok­, H. Smidt (eds.). Interneto prieiga: http://www.eua.be/typo3conf/ext/
bzb_securelink/pus hFile.php?cuid=2759&file=fileadmin/user_upload/
files/Publications/Trends_2010.pdf
 Eurydice, 2011: Modernisation of Higher Education in Europe: Funding and Social
atgal Dimension. Education, Audiovisual and Culture Executive Agency. Interne-
to prieiga: http://eacea.ec.europa.eu/education%20/Eurydice/documents/
thematic_reports/131EN.pdf
Eurypedia: The European Encyclopedia on National Education Systems [on-
line]. European Commission. Interneto prieiga: https://webgate.ec.europa.
eu/fpfis/mwikis/eurydice/index.php /Lithuania:Legislation
„Europa 2020“ tikslai. Interneto prieiga: http://ec.europa.eu/europe2020/pdf/ 
targets_lt.pdf

313
 Literatūra

 Eurostat, 2009: The Bologna Process in Higher Education in Europe: Key indicators
on the social dimension and mobility. Interneto prieiga: http://www.ond.
 vlaanderen.be/hogeronderwijs/bologna/conference/documents/2009_
eurostat_eurostudent_social _dimension _and_mobility_indicators.pdf
Eurostudent, 2008: Social and Economic Conditions of Student Life in Europe.
Synopsis of indicators. Final report. Eurostudent III 2005–2008. Bielefeld:
W. Bertelsmann Verlag. Interneto prieiga: http://www.eurostudent.eu/ 
download_files/documents/Synopsis_of_Indicators_EIII.pdf atgal
Fulton O., Santiago P., Edquist C., El-Khawas E., Hackl E., 2007: OECD Reviews
of Tertiary Education: Poland. Interneto prieiga: http://www.keepeek.com/
Digital-Asset-Management/oecd/education/oecd-reviews-of-tertiary-
education-poland-2007_9789264039131-en
Galginaitis J., Viliūnas G., Trumpulytė S., 2012: Aukštojo mokslo politiką ir studijų
procesą reglamentuojančių teisės aktų analizė ir šių teisės aktų papildymo bei
pakeitimo rekomendacijos. Vilnius. Interneto prieiga: http://www.ects.cr.vu.
lt/Files /File/Teises%20aktu%20analize%20ir%20ju%20pakeitimo%20
rekomendacijos.pdf
Gruodytė E., Kiršienė J., 2011: Teisės studijų tobulinimo gairės esminių aukš-
tojo mokslo kokybės užtikrinimo parametrų kontekste. Jurisprudencija
18(3),1177–1194.
Hall J. A., Rosenthal R., 1995: Interpreting and evaluating meta-analysis. Evalu-
ation and the Health Professions 18(4), 393–407.
Huisman J., Santiago P., Högselius P., Lemaitre m. C., Thorn W., 2007: OECD Reviews
of Tertiary Education: Estonia. Interneto prieiga: http://www.keepeek.com/
Digital-Asset-Management/oecd/education/oecd-reviews-of-tertiary-
education-estonia-2007_9789264039117-en
Hunt m., 1997: How Science Takes Stock. New York: Russell Sage Found.
Innovation Union Scoreboard. European Commission, UNU-MERIT, 2011.
Johnstone D. B., 2004: The economics and politics of cost sharing in higher
education: comparative perspectives. Economics of Education Review 23,
403–410.
 Johnstone D. B., 2006: Financing Higher Education: Cost-sharing in Internation-
al Perspective. Boston College Center for International Higher Education,
atgal
­Rotterdam: ICHEFAP and Sense Publishers.
Kohont A., Nadoh Bergoč J., 2010: Įgyvendinant Bolonijos reformą – kokybės
samprata ir žmogiškųjų išteklių valdymo vaidmuo aukštojo mokslo siste- 
moje. Aukštojo mokslo kokybė 7, 12–36.

314
 Literatūra

 Lamanauskas V., 2010: Svarbiausių ugdymo mokslo terminų apibrėžtis. Švieti-

mas: politika, vadyba, kokybė 2(5), 4–7.
 Lamicq H., 2010: Influence of Rankings and Other Transparency Tools on HEI
Autonomy - University autonomy and accountability: Where is the bal-
ance? ENQUA Seminar, May 2010.
Lange S., 2008: New Public Management und die Governance der Universitä-
ten. Der modern Staat Zeitschrift für Public Policy, Recht und Management
1, 235–248. 
Leisyte L., 2011: Research Commercialization Policies and their Implementation atgal
in the Netherlands and in the U. S. Science and Public Policy 38(6), 437–448.
LERU, 2006. Interneto prieiga: http://www.leru.org/index.php/public/home/
LieDM. Interneto prieiga: http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=2505
LieDM finansavimas. Interneto prieiga: http://www.liedm.lt/cms/liedm/app?-
service=external/index&sp=2449&sp=3202
Lietuvos aukštojo mokslo (LAM) sistemos plėtra 2007–2012 m.: konkurencingumas
ir finansavimo modelis. Kaunas, 2006.
Lietuvos mokslo ir studijų ateities vizija „Mokslioji Lietuva 2030“. Vilnius: Mokslo ir
studijų stebėsenos ir analizės centras, 2012. Interneto prieiga: http://www.
moksliojilietuva.lt/images/documents/mokslioji_lietuva_2030_vizija.pdf
Lietuvos studijų politikos 2009–2011 m. pokyčių kompleksinė analizė. Vilnius, 2013.
Lietuvos studijų politikos 2009–2011 m. studijų kokybės srities pokyčių analizė. Temi-
nė ataskaita. Vilnius: Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, 2012.
Lietuvos švietimas skaičiais. 2010. Interneto prieiga: http://www.smm.lt/svieti-
mo_bukle/docs/apzvalgos/skaiciai_Studijos%202010.pdf
Lisabonos sutartis, 2007: Treaty of Lisbon amending the Treaty on European
Union and the Treaty establishing the European Community, signed at
Lisbon, 13 December 2007, 2007/C 306/01. Interneto prieiga: http://eur-lex.
europa.eu/JOHtml.do?uri=OJ:C:2007:306:SOM:EN:HTML

 Luhmann N., 1995: Social Systems. Stanford: Stanford University Press.

Martin G., 2004: Lithuania: Policy Note of Financing Education, with Particular
atgal
Reference to Higher Education. Working Paper, 2004/06/01.
Meijer C., Soriano V., Watkins A., 2006: Specialusis ugdymas Europoje. T. 2.
Švietimo paslaugų teikimo ypatumai: Teminė publikacija. Interneto prieiga:
https://www.european-agency.org/publications/ereports/special-needs-
education-in-europe-volume-2/Thematic-LT.pdf
Metodologija, 2012: Aukštojo mokslo studijų politikos tyrimų metodologija. Vil- 
nius: Mokslo ir studijų ir analizės centras.

315
 Literatūra

 Mokslo ir studijų būklės apžvalga, stebėsena ir analizė. Vilnius: Mokslo ir studijų

analizės ir informacijos centras, 2009.
 Neįgalieji studentai Lietuvos aukštosiose mokyklose 2008–2009. Tyrimo ataskaita.
Vilnius: Lietuvos studentų sąjunga, 2009. Interneto prieiga: http://lsmuni.
lt/media/dynamic/ files/520/neigalieji_studentai_lietuvos_aukstosiose_
mokyklose_tyrimoataskaita.pdf
OECD, 2008: Tertiary Education for the Knowledge Society. P. Santiago, K. Tremblay,
E. Basri, E. Arnal (eds.). Vol. 1. Paris: OECD. Interneto prieiga: http://www. 
atgal
oecd.org/edu/skills-beyond-school/tertiaryeducationfortheknowledgeso
cietyvolume1specialfeaturesgovernancefundingqualityvolume2special​fe-
aturesequityinnovationlabourmarketinternationalisation.htm
Orr D., Gwosc C., Netz N., 2011: Social and Economic Conditions of Student Life in
Europe: Synopsis of indicators. Final report. Eurostudent IV 2008–2011. Biele-
feld: W. Bertelsmann Verlag. Interneto prieiga: http://www.eurostudent.
eu/download_files/ documents/EIV_Synopsis_of_Indicators.pdf
Otero S. m., McCoshan A., 2006: Survey of the Socio-Economic Background of
ERASMUS Students: final report. DG EAC 01/05. Interneto prieiga: http://
ec.europa.eu/education /erasmus/doc/publ/survey06.pdf
Putting knowledge into practice: a broad-based innovation strategy for the EU.
European Commission, 2006.
Rauhvargers A., Deane C., Pauwels W., 2009: Bologna Process Stocktaking
Report 2009: Report from working groups appointed by the Bologna Follow-
up Group to the Ministerial Conference in Leuven/Louvain-la-Neuve 28–29
April 2009. Interneto prieiga: http://www.ehea.info/Uploads/Documents/
Stocktaking_report_2009_FINAL.pdf
Report, 2008: Progress towards the Lisbon objectives in education and training:
Indicators and benchmarks. Interneto prieiga: http://ec.europa.eu/
 education/lifelong-learning-policy/doc/report08/report_en.pdf
atgal
Report, 2009: Progress towards the Lisbon objectives in education and training:
Indicators and benchmarks. Chapter III: Promoting equity, social cohesio-
nand active citizenship. Interneto prieiga: http://ec.europa.eu/education/
lifelong-learning-policy/doc/report09/chapter3_en.pdf
Report, 2011: Progress towards the common European objectives in education and
training (2010/2011): Indicators and benchmarks. Chapter III: Promoting equi-
ty, social cohesionand active citizenship. Interneto prieiga: http://ec.euro-
pa.eu/education/lifelong-learning-policy/doc/report10/chapter3_en.pdf 

316
 Literatūra

 Report, 2012: Report of the BFUG Working Group on the Social Dimension 2009–
2012. Interneto prieiga: http://www.ehea.info/Uploads/%281%29/SD%20
 WG%20 report%20and%20its%20annexes.pdf
Ritchie J., Spencer L., 2002: Qualitative data analysis for applied policy research.
In: Analyzing qualitative data. A. Bryman, R. G. Burgess (eds.). London, New
York: Taylor & Francis e-Library. Interneto prieiga: http://www.tlu.ee/~kat­
rinka/gigapeedia/data%20analysis.pdf#page=188
Rosenthal R., DiMatteo m. R., 2001: Meta-analysis: Recent Developments in

atgal
QuantitativeMethods for Literature Reviews. Annual Review of Psychology
52, 59–82.
Schwartz S., Westerheijden D. F., 2007: Acreditation and Evaluation in the Euro-
pean Higher Education Area. Dordrecht: Springer.
Socialinės stipendijos. Valstybinis studijų fondas. Interneto prieiga: https://
www.vsf.lt/lt/socialines-stipendijos
Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo. Interneto prieiga: http://eur-lex.europa.
eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:12008E165:EN:NOT
Švietimas 2011. Vilnius: Lietuvos statistikos departamentas, 2012.
Tendencijos aukštajame moksle: suinteresuotų šalių požiūriai. Vilnius: Mokslo
ir studijų stebėsenos ir analizės centras, 2012. Interneto prieiga: http://
www.mosta.lt/images/ documents/analize/tyrimai_ir_ataskaitos/2012/
Tendencijos_aukstajame_moksle.pdf
Terminology of European education and training policy. European Centre for the
Development of Vocational Training. Luxembourg: Office for Official Pub-
lications of the European Communities, 2008.
The European Higher Education Area in 2012: Bologna Process Implementation Re-
port [Europos aukštojo mokslo erdvė 2012 m.: Bolonijos proceso įgyven-
dinimo ataskaita]. Education, Audiovisual and Culture Executive Agency,
2012. Interneto prieiga: http://eacea.ec.europa.eu/education/eurydice/
documents/thematic_reports/138EN.pdf
 Tissot P., 2004: Terminology of vocational training policy: A multilingual glossary
atgal for an enlarged Europe. Luxembourg: Office for Official Publications of the
European Communities. Interneto prieiga: http://libserver.cedefop.euro-
pa.eu/vetelib/eu/pub/cedefop/ref/2004_0001_ml.pdf
Tyrimo duomenys: 2007 ir 2009 m. Atliko UAB „Sprinter tyrimai“. Vilnius.
Universities and Innovation: the Challenge for Europe. 2006. Interneto prieiga:
http://www.leru.org/files/general/Universitiesproc.20andproc.20Innovati- 
onproc.20Theproc.20Challengeproc.20forproc.20Europeproc.20(Novem-
berproc.202006).pdf

317
 Literatūra

 Valiuškevičiūtė A., Druskytė R., Mikutavičienė I., 2004: Universitetinių studijų

kokybės vertinimas: akademinės bendruomenės požiūris. Aukštojo mokslo
 kokybė 1, 38–59.
Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimas 2003–2012 metais. Vilnius: Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Švietimo aprūpinimo centras,
2012. Interneto prieiga: http://old.smm.lt/svietimo_bukle/docs/1562_ 
Svietimo_strategija%202012.pdf atgal
Viešojo sektoriaus mokslinių tyrimų ir studijų infrastruktūros analizė. Antroji atas-
kaita. Vilnius: Nacionalinis plėtros institutas. Interneto prieiga: http://www.
smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/es/II%20ataskaita.pdf
Williams R., de Rassenfosse G., Jensen P., Marginson S., 2012: U21 Ranking of National
Higher Education Systems. Interneto prieiga: http://www.universitas21.com/
link/U21rankings
Zabulionis A., 2014: Motyvacinis testas – katė maiše. Lietuvos rytas, 2014 m. sau-
sio 10 d.

Teisės aktai ir strateginiai dokumentai

Europos Sąjungos teisės aktai ir strateginiai dokumentai
EK, 2000: 2000  m. spalio 30 d. Europos Komisijos mokymosi visą gyvenimą
memorandumas, SEC(2000) 1832. Interneto prieiga: http://www.euroguidance.
lt/ uploads/files/Strategijos_ir_dokumentai/memorandumas.doc
EK, 2001: 2001 m. lapkričio 21 d. Komisijos komunikatas Paversti Europos visą
gyvenimą trunkančio mokymosi erdvę realybe, COM(2001) 0678. Inter-
neto prieiga: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=-

 COM:2001:0678:FIN:EN:PDF
EK, 2005: 2005 m. balandžio 20 d. Komisijos komunikatas Europos intelektinių
atgal
gebėjimų sutelkimas: sudaryti universitetams sąlygas visapusiškai prisidėti
prie Lisabonos strategijos įgyvendinimo{SEC(2005) 518}, KOM/2005/0152 ga-
lutinis. Interneto prieiga: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.
do?uri=CELEX:52005DC0152:LT:HTML
EK, 2006: 2006 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikatas Universitetų moderni-
zavimo plano įgyvendinimo rezultatai: švietimas, moksliniai tyrimai ir naujo-
vės, COM(2006) 208 galutinis. Interneto prieiga: http://eur-lex.europa.eu/
LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2006:0208:FIN:lt:PDF


318
 Literatūra

 EK, 2007a: 2007 m. vasario 21 d. Komisijos komunikatas Nuosekli Lisabonos už-

davinių vykdymo švietimo ir mokymo srityje pažangos rodiklių ir lyginamųjų
 standartų sistema, COM(2007) 61 galutinis. Interneto prieiga: http://eur-lex.
europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2007:0061:FIN:LT:PDF
EK, 2007b: 2007  m. rugsėjo 27 d. Komisijos komunikatas Tarybai, Europos
Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų
komitetui Suaugusiųjų mokymosi veiksmų planas. Mokytis niekada nevėlu, 
KOM(2007) 558 galutinis. Interneto prieiga: http://eur-lex.europa.eu/ atgal
LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2007:0558:FIN:LT:PDF
EK, 2008: 2008 m. spalio 30 d. Komisijos ataskaita Tarybai dėl 2007 m. lapkričio
23 d. Tarybos rezoliucijos dėl universitetų modernizavimo siekiant stiprinti
Europos konkurencingumą pasaulio žinių ekonomikoje, KOM (2008) 680
galutinis. Interneto prieiga: http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/08/
st15/st15292.lt08.pdf
EK, 2009a: 2009 m. liepos 8 d. Komisijos žalioji knyga Besimokančio jaunimo
judumo skatinimas, KOM(2009) 329 galutinis. Interneto prieiga: http://eur-
lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2009:0329:FIN:LT:PDF
EK, 2009b: 2009 m. rugsėjo 21 d. Komisijos ataskaita Tarybai, Europos Parlamentui,
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui
Aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo pažangos ataskaita, KOM(2009) 487
galutinis. Interneto prieiga: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.
do?uri=COM:2009:0487:FIN:LT:PDF
EK, 2010: 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatas 2020 m. Europa. Pažangaus,
tvaraus ir integracinio augimo strategija, COM(2010) 2020 galutinis. Inter-
neto prieiga: http://eurlex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=-
COM:2010:2020:FIN:LT:PDF
EK, 2011a: 2011 m. gegužės 5 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui,
 Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų
atgal komitetui ES romų integracijos nacionalinių strategijų planas iki 2020 m.,
KOM(2011) 173 galutinis. Interneto prieiga: http://eur-lex.europa.eu/
LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:52011DC0173:lt:NOT
EK, 2011b: 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui,
Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų
komitetui Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė.
Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas, COM(2011) 567 galutinis.
Interneto prieiga: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ. 
do?uri=COM:2011:0567:FIN:LT:PDF

319
 Literatūra

 EK, 2011c: Commission working document on recent developments in

European high educations systems {COM(2011) 567 final}, SEC(2011) 1063
 final. Interneto prieiga: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.
do?uri=SEC:2011:1063:FIN:EN:PDF
EKT, 2010: Komisijos ir Tarybos parengta darbo programos Švietimas ir moky-
mas 2010 įgyvendinimo 2010 m. pažangos bendra ataskaita, 2010/C 117/01.

atgal
OL C 117, 2010-05-06, p. 1–7. Interneto prieiga: http://eur-lex.europa.eu/
LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2010:117:0001:0007:LT:PDF
EP, 2010: 2010 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendrųjų
gebėjimų kintančiame pasaulyje: 2010 m. švietimo ir mokymo darbo pro-
gramos įgyvendinimas (2010/2013(INI)), 2011/C 161 E/02. OL C 161E, 2011-5-31,
p. 8–15. Interneto prieiga: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.
do?uri=OJ:C:2011:161E:0008:0015:LT:PDF
EPT, 2006: 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr.
1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos
įsteigimo (2007–2013 m.). OL C 310, 2006-11-09, p. 5–40. Interneto prieiga: http://
eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2006:310:0015:01:LT:HTML
EST, 2005: 2005 m. spalio 24 d. Tarybos ir valstybių narių Vyriausybių atstovų,
posėdžiavusių Taryboje, rezoliucijos dėl Europos protų mobilizavimo
projektas: sudaryti sąlygas aukštajam mokslui visapusiškai prisidėti
prie Lisabonos strategijos, 2005/C 292/01. OL C 292, 2005-11-24, p. 1–2.
Interneto prieiga: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.
do?uri=OJ:C:2005:292:0001:0002:LT:PDF
EST, 2007: 2007 m. lapkričio 23 d. Tarybos rezoliucija dėl universitetų moder-
nizavimo siekiant stiprinti Europos konkurencingumą pasaulio žinių eko-
nomikoje. Interneto prieiga: http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/07/
st16/st16096-re01.lt07.pdf
EST, 2008: 2008 m. gegužės 22 d. Tarybos išvados dėl suaugusiųjų mokymosi,
2008/C 140/09. OL C 140, 2008-06-06, p. 10–13. Interneto prieiga: http://eur-

 lex.europa.eu/ LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2008:140:0010:0013:LT:PDF
EST, 2009: 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvados dėl Europos bendradarbiavimo
atgal
švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“), 2009/C
119/02. OL C 119, 2009-05-28, p. 2–10. Interneto prieiga: http://eur-lex.
europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2009:119:0002:0010:LT:PDF
EST, 2010a: 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos išvada dėl švietimo ir mokymo socialinio
aspekto, 2010/C 135/02. OL C 135, 2010-05-26, p. 2–7. Interneto prieiga: http:// 
eurlex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2010:135:0002:0007:LT:PDF

320
 Literatūra

 EST, 2010b: 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos išvados dėl aukštojo mokslo interna-
cionalizavimo, 2010/C 135/04. OL C 135, 2010-05-26, p. 12–14. Interneto pri-
 eiga: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2010:135:
0012:0014:LT:PDF
EST, 2011a: 2011 m. vasario 14 d. Tarybos išvados dėl švietimo ir mokymo vai-
dmens įgyvendinant strategiją Europa 2020. OL C 70, 2011-03-04, p. 1.

 EST, 2011b: 2011  m. lapkričio 28 d. Tarybos išvados dėl aukštojo mokslo

modernizavimo, 2011/C 372/09. OL C 372, 2011-12-20, p. 36–41.
atgal
Interneto prieiga: http://eurlex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.
do?uri=OJ:C:2011:372:0036:0041:LT:PDF
EST, 2011c: 2011  m. lapkričio 28 d. Tarybos išvados dėl besimokančiųjų
judumo lyginamojo standarto, 2011/C 372/08. OL C 372, 2011-12-20, p. 31–
35. Interneto prieiga: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.
do?uri=OJ:C:2011:372:0031: 0035:LT:PDF
EST, 2012: 2012 m. gegužės 11 d. Tarybos išvados dėl švietimo ir mokymo įstaigų
absolventų įsidarbinimo galimybių, 2012/C 169/04. OL C 169, 2012-06-15,
p. 11–15. Interneto prieiga: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.
do?uri=OJ:C:2012:169:0011:0015:LT:PDF
Lisabonos strategija: 2000 m. kovo 23–24 d. Europos Vadovų Tarybos Lisabo-
noje priimta Lisabonos strategija (I etapas 2000–2005 m., II etapas 2005–
2008 m.).

Bolonijos proceso svarbiausi dokumentai

Bergeno komunikatas, 2005: 2005 m. gegužės 19–20 d. aukštojo mokslo ministrų
konferencijos Bergene komunikatas Europos aukštojo mokslo erdvė – tikslų
siekimas. Interneto prieiga: http://www.vu.lt/site_files/SD/SK/Bergeno_ko-
munikatas.pdf
Berlyno komunikatas, 2003: 2003 m. rugsėjo 19 d. aukštojo mokslo ministrų
konferencijos Berlyne komunikatas Europos aukštojo mokslo ir studijų
erdvės įgyvendinimas. Interneto prieiga: http://www.mruni.eu/mru_lt_ 
atgal
dokumentai/direkcijos/studiju_direkcija /teises_aktai/Tarptautiniai%20
teises%20aktai/Berlyno_komunikatas.pdf
Bolonijos deklaracija, 1999: 1999 m. birželio 19 d. Europos šalių švietimo mi-
nistrų susitikimo Bolonijoje bendra deklaracija Europos aukštojo mokslo
erdvė. Interneto prieiga: http://www.kvc.cr.vu.lt/site/sites/default/files/
bolonijos_deklaracija.pdf


321
 Literatūra

 Budapešto–Vienos deklaracija, 2010: Budapest-Vienna Declaration on the

European Higher Education Area. Interneto prieiga: http://www.ond.
 vlaanderen.be/hogeronderwijs/bologna/2010_conference/documents/
Budapest-Vienna_Declaration.pdf
Bukarešto komunikatas, 2012: Bucharest Communiqué. Making the Most of
Our Potential: Consolidating the European Higher Education Area. Inter-
neto prieiga: http://www. ehea.info/Uploads/%281%29/Bucharest%20
Communique%202012%281%29.pdf
Liuveno komunikatas, 2009: The Bologna Process 2020 - The European Higher
 Education Area in the new decade. Communiqué of the Conference of
atgal European Ministers Responsible for Higher Education, Leuven and Lou-
vain-la-Neuve, 28-29 April 2009. Interneto prieiga: http://www.ehea.info/
Uploads/Declarations/Leuven_Louvain-la-Neuve_Communiqu%C3%A9_
April_2009.pdf
Londono komunikatas, 2007: 2007  m. gegužės 18 d. atsakingų už aukštąjį
mokslą Europos ministrų susitikimo Londone komunikatas Europos aukš-
tojo mokslo erdvės link: atsakas į globalizacijos apimto pasaulio iššūkius. In-
terneto prieiga: http://www.smm.lt/uploads/documents/Papildomas%20
meniu2/Bolonijos_procesas/Londono_komunikatas.pdf
Prahos komunikatas, 2001: 2001 m. gegužės 19 d. atsakingų už aukštąjį moks-
lą Europos ministrų Prahoje priimtas komunikatas Formuojant Europos
aukštojo mokslo erdvę. Interneto preiga: http://www.mruni.eu/mru_lt_
dokumentai/direkcijos/studiju_direkcija/teises_aktai/Tarptautiniai%20
teises%20aktai/Prahos_komunikatas.pdf
Sorbonos deklaracija, 1998: Sorbonne Joint Declaration. Joint declaration on
harmonisation of the architecture of the European higher education system
by the four Ministers in charge for France, Germany, Italy and the United
Kingdom. Paris, the Sorbonne, May 25 1998. Interneto preiga: http://www.

atgal
smm.lt/uploads/documents/Papildomas%20meniu2/Bolonijos_procesas /
Sorbonne_declaration.pdf

Lietuvos Respublikos teisės aktai ir strateginiai dokumentai

Lietuvos Respublikos Konstitucija (įsigaliojo 1990-11-02). Žin., 1992, Nr. 33-1014.
Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas. 2003 m. lapkričio 18 d., Nr. IX-
1826. Žin., 2003, Nr. 114-5115.


322
 Literatūra

 Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas. 2009 m. balandžio 30 d.,

Nr. XI-242. Žin., 2009, Nr. 54-2140; atitaisymai 2009, Nr. 61; 2009, Nr. 101 (įsta-
 tymo redakcija galiojo iki 2012-01-28).
Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas. 2004 m. ge-
gužės 11 d., Nr. IX-2228 (nauja įstatymo redakcija nuo 2005 m. liepos 1 d.).
Žin., 2004, Nr. 83-2983.
Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas. 1991  m.

atgal
lapkričio 28 d., Nr. I-2044. Žin., 1991, Nr. 36-969.
Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir
vieniems gyvenantiems asmenims įstatymas. 2003 m. liepos 1 d. Nr. IX-1675.
Žin., 2003, Nr. 73-3352.
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas. 2011 m. kovo
17 d., Nr. XI-1281. Žin., 2011, Nr. 38-1804.
LMT, 2009: Lietuvos mokslo tarybos 2009 m. spalio 12 d. nutarimas Nr. VII-20 Dėl
Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuo-
tojų pareigybių reikalavimų aprašo patvirtinimo. Žin., 2009, Nr. 126-5472.
LMT, 2011: Lietuvos mokslo tarybos 2011 m. gegužės 16 d. nutarimas Nr. VII-71 Dėl
minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuo-
tojų pareigybių reikalavimų aprašo patvirtinimo. Žin., 2011, Nr. 60-2882.
LR KT, 2002: Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. nu-
tarimas Dėl valstybės ir savivaldybių biudžetų rodiklių. Žin., 2002, Nr. 5-186.
LR KT, 2008: Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 20 d. nu-
tarimas Dėl valstybinių aukštųjų mokyklų studentų skaičiaus ir finansavimo.
Žin., 2008, Nr. 34-1224.
LRS, 2002: Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. IX-
 1187 Dėl Valstybės ilgalaikės raidos strategijos. Žin., 2002, Nr. 113-5029.
LRS, 2003a: Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. IX-
atgal
1700 Dėl Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų. Žin., 2003,
Nr. 71-3216.
LRS, 2003b: Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr.
1646 Dėl Ilgalaikės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategijos bei
Lietuvos mokslo ir technologijų baltosios knygos nuostatų įgyvendinimo pro-
gramos patvirtinimo. Žin., 2003, Nr. 121-5489.
LRS, 2008: Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimas Nr. XI-
52 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos [2008–2012]. Žin., 2008,
Nr. 146-5870. 

323
 Literatūra

 LRS, 2012: Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. XI-
2015 Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietu-
 va 2030“ patvirtinimo. Žin., 2012, Nr. 61-3050.
LR ŠMM, 2005: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birže-
lio 1 d. įsakymas Nr. ISAK-992 Dėl Studijų kokybės vertinimo centro nuostatų
patvirtinimo. Žin., 2005, Nr. 72-2624.
LR ŠMM, 2007a: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007  m. 
balandžio 27 d. įsakymas Nr. ISAK-791 Dėl Lietuvos virtualaus universiteto atgal
2007–2012 metų programos patvirtinimo. Žin., 2007, Nr. 51-1997.
LR ŠMM, 2007b: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007  m.
gruodžio mėn. 3 d. įsakymas Nr. ISAK-2332 Dėl Nacionalinės profesinio
orientavimo švietimo sistemoje programos patvirtinimo. Žin., 2008, Nr. 7-258.
LR ŠMM, 2007c: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007  m.
gruodžio 3 d. įsakymas Nr. ISAK-2334 Dėl Nacionalinės studijų programos
patvirtinimo. Žin., 2008, Nr. 7-260.
LR ŠMM, 2010: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. sausio
28 d. įsakymas Nr. V-138 Dėl Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų
eilės sudarymo 2010 metais tvarkos aprašo patvirtinimo. Žin., 2010, Nr. 18-841.
LR ŠMM, 2011a: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. kovo 29
d. įsakymas Nr. V-528 Dėl Gretutinės krypties studijų vykdymo ir dvigubo kva-
lifikacinio laipsnio teikimo tų studijų krypčių, kuriose nevykdomos akredituotos
studijų programos, tvarkos aprašo patvirtinimo. Žin., Nr. 2011, Nr. 42-2016.
LR ŠMM, 2011b: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rug-
pjūčio 12 d. įsakymas Nr. V-1666 Dėl Tikslinių išmokų neįgaliesiems, studi-
juojantiems aukštojoje mokykloje, skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo. Žin.,
2011, Nr. 114-5372.
LR ŠMM, 2012a: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo
2 d. įsakymas Nr. V-371 Dėl Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministeri-
jos 2012–2014 metų strateginio veiklos plano patvirtinimo. Interneto prieiga:
 http://old.smm.lt/veikla/docs/org_ isa_SVP_2012-2014.pdf
atgal LR ŠMM, 2012b: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rug-
pjūčio 31 d. įsakymas Nr. V-1291 Dėl Geriausiai vidurinio ugdymo programą
baigusiųjų eilės sudarymo 2013 metais tvarkos aprašo patvirtinimo. Interneto
prireiga: http://www.lamabpo.lt/turinys/bendrasis-priemimas/tvarka-2013
LR ŠMM, SADM, 2003: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lie-
tuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. lapkričio 
19 d. įsakymas Nr. ISAK-1635/A1-180 Dėl profesinio orientavimo strategijos ir
jos įgyvendinimo plano tvirtinimo. Žin., 2004, Nr. 56-1955.

324
 Literatūra

 LR ŠMM, SADM, 2008: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lie-

tuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo
 26 d. įsakymas Nr. ISAK-433/A1-83 Dėl Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo
strategijos ir jos įgyvendinimo veiksmų plano tvirtinimo. Žin., 2004, Nr. 56-
1957; pakeitimai 2008 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. ISAK-2795/A1-347, Žin.,
2008, Nr. 122-4647.
LR ŠMM, SADM, 2012: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lie-
tuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos

atgal
4 d. įsakymas Nr. V-1090/A1-314 Dėl Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos
aprašo patvirtinimo. Žin., 2012, Nr. 82-4284.
LRV, 2002: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimas
Nr. 853 Dėl Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikės strate-
gijos. Žin., 2002, Nr. 60-2424.
LRV, 2004: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 11 d. nutarimas Nr.
1272 Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir
jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodikos patvirtinimo. Žin., 2004,
Nr. 151-5493.
LRV, 2005a: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 10 d. nutarimas
Nr. 5 Dėl nacionalinės gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategijos įgy-
vendinimo 2005–2013 metų priemonių patvirtinimo. Žin., 2005, Nr. 5-112.
LRV, 2005b: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimas
Nr. 82 Dėl Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyven-
dinimo programos patvirtinimo. Žin., 2005, Nr. 12-391.
LRV, 2005c: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimas
Nr. 315 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgy-
vendinimo priemonių patvirtinimo. Žin., 2005, Nr. 40-1290.
LRV, 2006a: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 5 d. nutarimas
 Nr. 335 Dėl Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų plano
atgal patvirtinimo. Žin., 2006, Nr. 39-1394.
LRV, 2006b: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 29 d. nutari-
mas Nr. 831 Dėl Finansinės pagalbos priemonių teikimo neįgaliesiems, studi-
juojantiems aukštosiose mokyklose, tvarkos aprašo patvirtinimo. Žin., 2006,
Nr. 93-3655; 2009 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1187 redakcija, Žin., 2009-
10-01, Nr. 117-5021.
LRV, 2007: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 2 d. nutarimas
Nr. 1062 Dėl Nacionalinės darnaus vystymosi švietimo 2007–2015 metų pro- 
gramos patvirtinimo. Žin., 2007, Nr. 106-4348.

325
 Literatūra

 LRV, 2008a: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gegužės 16 d. nutarimas

Nr. 474 Dėl Mokslo ir studijų sistemos tobulinimo programos patvirtinimo.
 Žin., 2008, Nr. 61-2298.
LRV, 2008b: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimas
Nr. 732 Dėl Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2008–2010 metų pro-
gramos patvirtinimo. Žin., 2008, Nr. 85-3384.
LRV, 2009a: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimas

atgal
Nr. 189 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgy-
vendinimo priemonių patvirtinimo. Žin., 2009, Nr. 33-1268.
LRV, 2009b: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 13 d. nutarimas
Nr. 402 Dėl Norminių studijų krypties (studijų programų grupės) studijų kainų
apskaičiavimo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų studijų kainai
valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skyrimo tvarkos aprašo ir
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų skyrimo asmenų, priimtų į valsty-
bines aukštąsias mokyklas iki 2009 metų, studijoms finansuoti tvarkos aprašo
patvirtinimo. Žin., 2009, Nr. 59-2292.
LRV, 2009c: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimas
Nr. 480 Dėl Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams su-
teikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo. Žin., 2009,
Nr. 64-2569.
LRV, 2009d: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimas
Nr. 1291 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 13 d. nutarimo
Nr. 403 „Dėl 2009 metų finansavimo paskirstymo pagal studijų sritis“ pakeiti-
mo. Žin., 2009, Nr. 124-5340.
LRV, 2009e: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutari-
mas Nr. 1732 Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų skyrimo vals-
 tybinių aukštųjų mokyklų studentų skatinamosioms stipendijoms, tikslinių
skatinamųjų išmokų skyrimo ir paramos studijų kainai padengti teikimo. Žin.,
atgal
2009, Nr. 157-7087.
LRV, 2009f: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutari-
mas Nr. 1801 Dėl Socialinių stipendijų aukštųjų mokyklų studentams skyrimo
ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo. Žin., 2009, Nr. 158-7187.
LRV, 2010a: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. vasario 17 d. nutarimas
Nr. 163 Dėl Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų strategijos. Žin., 2010, Nr. 23-1075.
LRV, 2010b: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 12 d. nutarimas
Nr. 538 Dėl tikslinių stipendijų skyrimo pedagogų rengimo programų studen- 
tams. Žin., 2010, Nr. 56-2764.

326
 Literatūra

 LRV, 2010c: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimas

Nr. 1504 Dėl Už studijas sumokėtos kainos kompensavimo tvarkos aprašo pa-
 tvirtinimo. Žin., 2010, Nr. 125-6426.
LRV, 2011: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas
Nr. 986 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimo
Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“ pakeitimo.
Žin., 2010, Nr. 56-2761; Žin., 2011, Nr. 107-5057.
LRV, 2012a: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimas
Nr. 595 Dėl Studijų stipendijų skyrimo ir mokėjimo aprašo patvirtinimo. Žin.,
2012, Nr. 62-3121.
LRV, 2012b: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimas
Nr. 1494 Dėl Valstybinės studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (sociali-
nės, kultūrinės) plėtros 2013–2020 metų plėtros programos patvirtinimo. Žin.,
2012, Nr. 145-7455.
LRV, 2012c: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimas
 Nr. XII-51 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos. Žin., 2012, Nr. 149-
7630.
atgal
LRV, 2013: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013  m. kovo 13 d. nutarimas
Nr. 228 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgy-
vendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo. Žin., 2013, Nr. 29-1406.



327
Priedai


 Priedai

 1 priedas. 
 Nagrinėtų dokumentų sąrašas
atgal

Europos Sąjungos teisės aktai

1. 2006 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikatas Universitetų modernizavimo
plano įgyvendinimo rezultatai: švietimas, moksliniai tyrimai ir naujovės
(COM(2006) 208).
2. 2007 m. vasario 21 d. Komisijos komunikatas Nuosekli Lisabonos uždavinių
vykdymo švietimo ir mokymo srityje pažangos rodiklių ir lyginamųjų
standartų sistema (COM(2007) 61).
3. 2009 m. rugsėjo 21 d. Komisijos ataskaita Tarybai, Europos Parlamentui,
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui
Aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo pažangos ataskaita (KOM(2009) 487).
4. 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatas 2020 m. Europa. Pažangaus,
tvaraus ir integracinio augimo strategija (COM(2010) 2020).
5. 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui,
Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų
komitetui Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė.
Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas (COM(2011) 567).
6. Komisijos ir Tarybos parengta darbo programos Švietimas ir mokymas
2010 įgyvendinimo 2010 m. pažangos bendra ataskaita (2010/C 117/01).
7. 2005 m. spalio 24 d. Tarybos ir valstybių narių Vyriausybių atstovų,
posėdžiavusių Taryboje, rezoliucijos dėl Europos protų mobilizavimo
projektas: sudaryti sąlygas aukštajam mokslui visapusiškai prisidėti prie
Lisabonos strategijos (2005/C 292/01).
8. 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvados dėl Europos bendradarbiavimo
švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) (2009/C
119/02).
9. 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos išvados dėl aukštojo mokslo
internacionalizavimo (2010/C 135/04).
10. Prahos komunikatas (2001 m. gegužės 19 d. atsakingų už aukštąjį mokslą
Europos ministrų Prahoje priimtas komunikatas Formuojant Europos 
aukštojo mokslo erdvę).

329
 Priedai

 11. Lisabonos strategija (2000 m. kovo 23–24 d. Europos Vadovų Tarybos

Lisabonoje priimta Lisabonos strategija).
 12. The European Higher Education Area in 2012: Bologna Process
Implementation Report [Europos aukštojo mokslo erdvė 2012 m.: Bolonijos
proceso įgyvendinimo ataskaita]. Education, Audiovisual and Culture
Executive Agency, 2012.

Lietuvos Respublikos teisės aktai

1. Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų planas. –
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 5 d. nutarimas
Nr. 335 Dėl Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų plano
patvirtinimo. Žin., 2006, Nr. 39-1394.
2. Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų strategija. – Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2010 m. vasario 17 d. nutarimas Nr. 163 Dėl Lietuvos inovacijų
2010–2020 metų strategijos. Žin., 2010, Nr. 23-1075.
3. Lietuvos Respublikos Konstitucija, įsigaliojo 1990-11-02. Žin., 1992, Nr. 33-1014.
4. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas. Žin., 2009, Nr. 54-2140;
atitaisymai 2009, Nr. 61; 2009, Nr. 101 (įstatymo redakcija galiojo iki 2012-01-28).
5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendi-
nimo priemonės. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d.
nutarimas Nr. 189 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų
programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo. Žin., 2009, Nr. 33-1268.
6. Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija. –
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimas Nr. 853
Dėl Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikės strategijos.
Žin., 2002, Nr. 60-2424.
7. Nacionalinės gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategijos
įgyvendinimo 2005–2013 metų priemonės. – Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2005 m. sausio 10 d. nutarimas Nr. 5 Dėl nacionalinės
gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategijos įgyvendinimo 2005–2013
metų priemonių patvirtinimo. Žin., 2005, Nr. 5-112.
8. Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009–2012 metų veiklos
programa. – Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimas
Nr. XI-52 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos. Žin., 2008,

Nr. 146-5870. 
330
 Priedai

 9. Valstybės ilgalaikės raidos strategija. – Lietuvos Respublikos Seimo

2002 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. IX-1187 Dėl Valstybės ilgalaikės raidos
 strategijos. Žin., 2002, Nr. 113-5029.
10. Valstybės pažangos strategija „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva
2030“. –Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr.
XI-2015 Dėl valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija
„Lietuva 2030“ patvirtinimo. Žin., 2012, Nr. 61-3050.
11. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatos. – Lietuvos
Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. IX-1700 Dėl valstybinės
švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų. Žin., 2003, Nr. 71-3216.

Nagrinėtų teisės aktų rūšys

Lietuvos Respublikos teisės aktai Europos Sąjungos teisės aktai

Konstitucija Komisijos komunikatas

Įstatymas Tarybos išvada

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Europos ministrų rezoliucija

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Strategija

Ataskaita

Pranešimas



331
 Priedai

 2 priedas. 
 Europos universitetų asociacijos autonomijos dimensijų rodikliai1
atgal

Organizacinė autonomija Finansinė autonomija Personalo autonomija Akademinė autonomija

RODIKLIAI
Aukštosios mokyklos vadovo atrankos Viešojo finansavimo ciklo trukmė Vyresniojo akademinio personalo atrankos Bendras studentų skaičius
procesas procesas

Aukštosios mokyklos vadovo atrankos Viešojo finansavimo tipas Aukšto rango administracijos vadovų Priėmimo procesas į bakalauro studijų
kriterijai atrankos procesas programas

Aukštosios mokyklos vadovo atleidimas Galimybės skolintis pinigų Darbo užmokestis vyresniajam akademiniam Priėmimo procesas į magistrantūros studijų
personalui programas

Aukštosios mokyklos vadovo kadencija Galimybė turėti lėšų perteklių (pelną) Darbo užmokestis aukšto rango Studijų įvadas bakalauro programų
administracijos vadovams studentams

Išorės atstovai universiteto valdymo Galimybė turėti nekilnojamojo turto Vyresniojo akademinio personalo atleidimas Studijų įvadas magistrantūros programų
organuose nuosavybės teise studentams

Galimybės apsispręsti dėl akademinės Studijų mokestis bakalauro programose Aukšto rango administracijos vadovų Laipsnį suteikiančių programų nutraukimas
struktūros Europos Sąjungos šalių ir nacionalinės rinkos atleidimas
studentams

Galimybės steigti juridinius asmenis Studijų mokestis magistrantūros Vyresniojo akademinio personalo Dėstomoji kalba bakalauro studijų
programose Europos Sąjungos šalių ir paaukštinimas programose
nacionalinės rinkos studentams

Studijų mokestis doktorantūros programose Aukšto rango administracijos vadovų Dėstomoji kalba magistrantūros studijų
Europos Sąjungos šalių ir nacionalinės rinkos paaukštinimas programose
studentams

Studijų mokestis bakalauro programose ne Kokybės užtikrinimo mechanizmų

Europos Sąjungos šalių studentams pasirinkimas

Studijų mokestis magistrantūros Kokybės užtikrinimo tiekėjų pasirinkimas

programose ne Europos Sąjungos šalių
studentams

Studijų mokestis doktotantūros programose Galimybė kurti laipsnį suteikiančių studijų

ne Europos Sąjungos šalių studentams programų turinį 
1 Žr. http://www.university-autonomy.eu/

332
 Priedai

 3 priedas. 
 Europos Sąjungos ir EAME strateginės nuostatos, rekomenduojamos priemonės
atgal

Studijų Europos Sąjungos, Politinę strateginę

politikos EAME politinės nuostatą
sritis ir jos strateginės detalizuojančios
ypatumai nuostatos kategorijos Politines strategines nuostatas įgyvendinančios priemonės (EAME valstybių patirtis)
Aukštojo mokslo sistemos valdymas ir finansavimas
Aukštojo Aukštojo Aukštojo Strateginio valdymo vystymas nacionaliniu lygmeniu.
mokslo mokslo sistemų mokslo sistemų Tinkamos aukštųjų mokyklų veiklos diversifikavimui teisinės aplinkos kūrimas, atsižvelgiant į poreikius.
sistemos diversifikavimas diversifikavimas Aukštojo mokslo institucijų įvairovė.
valdymas Pusiausvyros tarp autonomijos ir atskaitomybės suformavimas.
Didinti sistemų atvirumą ir tinkamumą, kurti nacionalines kvalifikacijų sistemas, pritaikytas prie darbo rinkos poreikių.
Kaupti skaidrią informaciją apie aukštųjų mokyklų pobūdį ir veiklą.
Valdymas pagal Nustatyti nacionalinius universitetų veiklos rezultatų standartus.
veiklos rezultatus Vykdyti stebėseną pagal tokius rodiklius:
    aukštojo mokslo įstaigų absolventų skaičius,
    tarptautinis aukštojo mokslo įstaigų studentų judumas,
    investicijos į švietimą ir mokymą.

Lanksčių valdymo Aukštojo mokslo Aukštųjų mokyklų įvairovė.

sistemų vystymas atitikties aplinkos Aukštųjų mokyklų autonomija.
ir diegimas (visuomenės, verslo
ir darbo rinkos)
poreikiams didinimas
Autonomijos Atsisakyti aukštųjų mokyklų perdėto veiklos reglamentavimo ir mikrovaldymo.
užtikrinimas Diegti naujas aukštųjų mokyklų vidines valdymo sistemas, grįstas profesionaliu valdymu.
Užtikrinti, kad aukštosios mokyklos galėtų savarankiškai nustatyti strategines veiklos kryptis, valdyti pajamų srautus, atlyginti už pasiekimus.
Išlaikyti pusiausvyrą tarp išorinių narių įtakos ir didesnio rektorių vaidmens.
Teisė nustatyti mokesčius už mokslą, teisė į nekilnojamąjį turtą, taip pat finansinės galimybės rinkti mokesčius.
Didesnė laisvė priimti sprendimus dėl siūlomų programų ar studentų priėmimo klausimų, personalo valdymo procesų ir darbo užmokesčio
reglamentavimo.
Atskaitomybės Atskaitomybė visuomenei už savo veiklos rezultatus.
užtikrinimas Pritaikyti kokybės užtikrinimo ir finansavimo mechanizmus.
Valstybinį kontroliavimą keisti institucine vadyba, siekiant veiksmingumo ir reagavimo į visuomenės poreikius.
Partnerystės, bendra- Formuoti teisinę aplinką, kuri skatintų studentų, dėstytojų ir mokslo darbuotojų dalyvavimą tarptautinėse programose, jungtinių, dvigubų ir
darbiavimo vystymas, sudėtinių mokslo laipsnių teikimo procese ir mokslinių tyrimų projektuose.
struktūrinės partne- Skatinti aukštojo mokslo institucijas kurti internacionalizavimo strategijas ir (ar) įtraukti šį aspektą į jų vystymosi planus.
rystės su verslu,
tarptautinis bendra-
darbiavimas


333
 Priedai

 Studijų
politikos
Europos Sąjungos,
EAME politinės
Politinę strateginę
nuostatą
 sritis ir jos
ypatumai
strateginės
nuostatos
detalizuojančios
kategorijos Politines strategines nuostatas įgyvendinančios priemonės (EAME valstybių patirtis)
Aukštųjų mokyklų Investuoti į profesionalų valdymą.
vidaus valdymo Aukštųjų mokyklų strategijos formavimo ir vidaus valdymo perdavimas aukštųjų mokyklų atsakomybėn, prisiimant atsakomybę ir už savo veiklos
tobulinimas rezultatus, t. y. aukštosios mokyklos turėtų gebėti: a) sukurti savo veiklų esamoje aplinkoje identitetą pagal savarankiškai suformuotus savo
institucijos strateginius prioritetus, b) diegti naujas vidinio valdymo sistemas, paremtas institucijos strateginiais prioritetais ir profesionaliu
darbuotojų, investicijų ir administracinių procesų valdymu, c) prisiimti atsakomybę visuomenei už pasiektus rezultatus.
Siekti, kad universitetai įveiktų susiskaidymą į fakultetus, departamentus, laboratorijas ir kitus administracinius vienetus.
Aukštųjų mokyklų Leisti aukštosioms mokykloms pačioms nustatyti strategiją, struktūras.
įvairovės vystymas Dėstytojams ir mokslininkams suteikti būtiną akademinę laisvę daugiausia dėmesio skirti pagrindiniam darbui.
Didesnė autonomija.
Aukštųjų mokyklų įvairovę lems jų pačių gebėjimai identifikuoti savo stiprybes, atsižvelgiant į esamą savo aplinką diversifikuoti veiklas ir tapti
meistriškumo centrais regioniniu, nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu.
Bendradarbiavimo su visuomene ir verslu bei tarptautiniais partneriais plėtojimas.
Aukštųjų mokyklų profilių ir programų įvairovė.
Pritaikyti aukštųjų mokyklų įvairovę skatinančius finansavimo mechanizmus, užtikrinančius vykdomų funkcijų, aptarnaujamų regionų (tarptautinės
rinkos ir vietinio regiono poreikiai), tarpdisciplininių veiklų įvairovę.
Finansavimo tvarumo Finansavimo tvarumo Nagrinėtuose Europos Sąjungos institucijų dokumentuose finansavimo tvarumas siejamas su valstybiniu finansavimu.
užtikrinimas užtikrinimas Didinti aukštųjų mokyklų finansavimo šaltinių įvairovę.
Mažinti finansavimo spragą ir užtikrinti didesnį švietimo bei mokslinių tyrimų srities finansavimo veiksmingumą: keisti universitetų finansavimo
sistemą, atsižvelgiant į jų veiklą (pagrindinės lėšos skiriamos pagal rezultatus, o ne indėlį), užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp aukštajam mokslui
ir universitetuose vykdomiems moksliniams tyrimams skirto bazinio, konkursinio ir rezultatais grįsto finansavimo.
Įvertinti dabartinę studentų įmokų sistemą ir finansinės paramos jiems galimybių tikslingumą ir veiksmingumą.
Skirstant finansavimą, be absolventų skaičiaus, vidutinės studijų trukmės ir absolventų įsidarbinimo rodiklių, universitetams, kurie didesnį dėmesį
skiria mokslinei veiklai (moksliniams tyrimams), turėtų būti taikomi ir šie kriterijai: mokslinių tyrimų pasiekimai, publikacijos, citavimai, licencijos ir
patentai, akademiniai apdovanojimai, bendradarbiavimas su pramone (gamyba) ir (ar) tarptautiniai ryšiai.
Nustatyta pusiausvyra tarp pagrindinio, konkursinio ir į rezultatus orientuoto finansavimo aukštajam mokslui ir universitetinių studijų mokslinės
veiklos.
Paskatinimų teikimas struktūrinėms partnerystėms su verslo atstovais.
Nacionalinės stipendijos, paskolos turėtų būti laisvai prieinamos ir (ar) perkeliamos visoje Europos Sąjungoje.
Vystyti ir remti strateginių galimybių įvairovę, taip pat remti tobulinimo centrų vystymą.
Sukurti geresnes sąlygas pasinaudoti alternatyviais finansavimo šaltiniais, pasinaudojant valstybės lėšomis pritraukti privačių ir kitų viešųjų
investicijų.
Finansavimo šaltinių Konkursinis Turėtų remtis institucijos vertinimo sistema ir įvairių veiklos, turinčios tiksliai apibrėžtus uždavinius, rezultatų rodikliais, taip pat tarptautiniais
įvairovės didinimas ir finansavimas rodikliais, leidžiančiais atlikti lyginamąją tiek ekonominių, tiek socialinių sąnaudų ir gautų rezultatų analizę.
lanksčių finansavimo Tokio finansavimo pavyzdžiai yra lėšų skyrimas mokymo (dėstymo) kokybei gerinti, inovacijoms skatinti, infrastruktūrai modernizuoti, gerosioms
sistemų d iegimas valdymo praktikoms skatinti, kokybės užtikrinimo procesams tobulinti. Tokiam finansavimo būdui yra taikomas konkurencijos principas, o lėšas
paskirsto ministerijos arba mokslo tyrimų tarybos. Šio finansavimo išskirtinis bruožas yra konkurencingumo kriterijus, kuris reikalauja stipresnio
institucijos valdymo ir lankstumo institucijos finansinės autonomijos kontekste.



334
 Priedai

 Studijų
politikos
Europos Sąjungos,
EAME politinės
Politinę strateginę
nuostatą
 sritis ir jos strateginės detalizuojančios
ypatumai nuostatos kategorijos Politines strategines nuostatas įgyvendinančios priemonės (EAME valstybių patirtis)
Finansavimas, Numatyti finansavimo mechanizmus, kurie būtų susieti su pasiektais veiklos rezultatais ir taip skatintų konkurencingumą.
atsižvelgiant į veiklos Veiklos rezultatų rodikliai tampa vienu iš dažniausiai taikomų kriterijų skirstant asignavimus. Be įprastų taikomų kriterijų, tokių kaip įstojusių
rezultatus (pirmų metų) studentų skaičius, bendras studentų skaičius, gali būti taikomi tokie papildomi kriterijai kaip laipsnį gavusių studentų skaičius,
absolventų skaičius (pvz., Suomija, Nyderlandai, Portugalija), studento surinktų kreditų suma (pvz., Norvegija, Švedija), vidutinė studijų trukmė
(pvz., Portugalija) (OECD, 2008, 202). Veiklos rezultatais grindžiamu finansavimu siekiama susieti veiklos rezultatus su biudžeto paskirstymu, kartu
tikintis pagerinti aukštųjų mokyklų atskaitomybę ir valdymą, ypač tuose universitetuose, kurie orientuojasi tikslingai mažinti sąnaudas.
Nyderlandų universitetai įsipareigojo išgryninti savo profilius ir sudaryti sutartis, kuriose jų mokymo veiklos rezultatai atitiktų jų profilius. Ministerija,
savo ruožtu, įsipareigoja aukštosioms mokykloms skirti 7 proc. (105 mln. eurų) metinės dotacijos susitarime nurodytiems Vyriausybės Baltojoje
knygoje tikslams pasiekti. Likę 2 proc. (38 mln. eurų) institucijoms skiriami atrankos būdu, atsižvelgiant į susitarime nurodytą institucijos profilį.
2012 m. rugsėjo mėn. pirmą kartą visi universitetai pateikė susitarimus pagal savo vykdomas veiklas.
Tikslinis finansavimas, Bendrosios dotacijos gali būti numatomos mokymui (dėstymui), moksliniams tyrimams ar kapitalui.
dotacijos ir Dažniausiai priklauso nuo tam tikrų rodiklių, kurių apskaičiavimo formulė susiklostė istoriškai.
specializuoti fondai Kai kuriose šalyse asignavimai skirstomi pagal aukštųjų mokyklų ir ministerijų su(si)tarimus arba sutartis, ir kartais nuo to priklauso ir bendrųjų
dotacijų paskirstymas. Tokiuose susitarimuose atsižvelgiama į skirtingas institucijų misijas bei veiklos vykdymą.
Investicijų didinimas Teisinė bazė, skatinanti investicijas į aukštąjį mokslą.
(viešųjų ir privačių)

Aukštojo mokslo kokybė

Aukštojo Stojančiųjų kokybė Studijų prieinamumas
mokslo (žr. 1.4 poskyrį)
kokybė Studijų proceso ir Lanksčios studijos Praktinis mokymosis visą gyvenimą įgyvendinimas.
studijų programų mokymosi visą Europos aukštojo mokslo laipsnių palyginamumas.
organizavimo kokybė gyvenimą kontekste Vienoda kredito sandara.
Mokymasis visą gyvenimą – vienas svarbiausių ekonomikos augimo, užimtumo ir socialinės įtraukties veiksnių.
Padidinti kasmetines investicijas į žmogiškuosius išteklius.
Judumas Didinama kokybė pasitelkiant judumą ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą.
(tarptautiškumas) Pagerinti Europos aukštojo mokslo sistemos kokybę ir sustiprinti jos tarptautinį patrauklumą, skatinti studentų ir stažuotojų judumą.
Studijų rezultatų Studijų rezultatai: Struktūrinės partnerystės su verslo pasauliu skatinimas.
kokybė užimtumas, Stiprinti vadinamąjį žinių trikampį – švietimą, mokslinius tyrimus ir verslą.
įsidarbinimo
galimybės
Aukštojo mokslo Kokybės užtikrinimas Suformuoti skaidrius kokybės užtikrinimo ir akreditacijos / sertifikacijos mechanizmus.
sistemos valdymas EAME kokybės standartai turėtų apimti tokius prioritetus, kaip gebėjimas įsidarbinti ir judumas.
Kokybės užtikrinimo institucijų veiklos plėtojimas didinant jų autonomiškumą ir profesionalumą.



335
 Priedai

 Studijų
politikos
Europos Sąjungos,
EAME politinės
Politinę strateginę
nuostatą
 sritis ir jos strateginės detalizuojančios
ypatumai nuostatos kategorijos Politines strategines nuostatas įgyvendinančios priemonės (EAME valstybių patirtis)
Aukštojo mokslo socialinis matmuo (studijų prieinamumas)
Socialinė eko- Aukštojo Aukštojo mokslo pri- Priemonės, užtikrinančios lygias galimybes įstoti, studijuoti ir baigti studijas (teisinės, administracinės priemonės, išskirtinos priemonės,
nominė aplinka mokslo (studijų) einamumo didinimas užtikrinančios nediskriminavimą stojimo etape).
(socialinis prieinamumo (lygių galimybių, arba Priemonės, užtikrinančios aukštojo mokslo prieinamumo didinimą (šios priemonės siejamos tiek su socialiai jautrių grupių atstovų studijų
aukštojo mokslo užtikrinimas ir lygiateisiškumo prin- prieinamumo didinimu, tiek su prieinamumo didinimu aukštajame moksle neatstovaujamoms ar per mažai atstovaujamoms socialinėms
didinimas cipo, įgyvendinimas); visuomenės grupėms) (studijų aplinkos, užtikrinančios studijų prieinamumą, kūrimas (akademinės paslaugos, pakankamų mokymosi išteklių
matmuo).
aukštojo mokslo užtikrinimas, atitinkamos mokymosi infrastruktūros kūrimas ir pan.) ir socialinių paslaugų teikimas (apimantis ir finansinių išteklių parūpinimą).
Ypatumas: prieinamumo plėtra
aukštajame moksle
šioje srityje stra-
neatstovaujamoms
teginiai tikslai
socialinėms visuome-
nebuvo pagrįsti
nės grupėms (sociali-
reguliuojančio-
nės aprėpties princi-
mis schemomis
po įgyvendinimas)
(angl. frame-
work), nebuvo
artikuliuoti su
SAMM susiję
Bolonijos pro-
ceso tikslai ir
uždaviniai.



336
 Priedai

 4 priedas. 
 2002–2011 m. Europos Sąjungos aukštojo
atgal

mokslo sistemos valdymo srities strateginių

nuostatų ir jas atitinkančių Lietuvos
strateginių nuostatų suvestinė
Aukštojo mokslo Politinės
sistemos valdymo strateginę nuostatą
matmens detalizuojančios Europos
teminis karkasas kategorijos Sąjunga Lietuva
Aukštojo Aukštojo mokslo sistemų 2005 1

mokslo sistemų diversifikavimas 2006 2

diversifikavimas 2009 4
2011 7
Valdymas pagal Valdymas pagal veiklos rezultatus 2006 2 2002 8
veiklos rezultatus 2007 3 2003 9
2009 4 2006 10
2010 5 2008 11
2011 7 2012 15
2012 16
Lanksčių valdymo Aukštojo mokslo atitikties aplinkos 2005 1 2002 8
sistemų vystymas ir (visuomenės, verslo ir darbo rinkos) 2006 2 2002 16
diegimas poreikiams didinimas 2009 4 2003 9
2010 5 2006 10
2010 6 2008 11
2011 7 2010 13
2012 15
2012 16
Autonomijos užtikrinimas 2005 1 2002 8
2006 2 2006 10
2010 6 2008 11
2011 7 2012 15
2012 16
Atskaitomybės užtikrinimas 2006 2 2002 8
2007 3 2003 9
2009 4 2006 10
2011 7 2008 11
2012 15
2012 16


337
 Priedai

 Aukštojo mokslo
sistemos valdymo
Politinės
strateginę nuostatą
 matmens
teminis karkasas
detalizuojančios
kategorijos
Europos
Sąjunga Lietuva
Bendradarbiavimo / partnerystės 2005 1 2002 8
vystymas 2009 4 2002 14
2010 5 2003 9
2011 7 2006 10
2012 12
2012 15
2012 16
– su visuomene 2005 1 2002 8
ir verslu 2009 4 2002 14
2010 5 2003 9
2011 7 2006 10
2012 12
2012 15
2012 16
– struktūrinės partnerystės 2006 2 2012 13
su verslu 2011 7
– tarptautiniu lygmeniu 2006 2 2002 8
2007 3
2010 6
2011 7
Aukštųjų mokyklų vidaus valdymo 2005 1 2002 8
tobulinimas 2006 2 2006 10
2011 7 2008 11
2012 15
Aukštųjų mokyklų įvairovės vystymas 2005 1
2006 2
2009 4
2011 7
Finansavimo tvarumo Finansavimo tvarumo užtikrinimas 2005 1 2002 8
užtikrinimas 2006 2 2002 14
2007 3 2006 10
2009 4 2008 12
2011 7 2012 15
Finansavimo šaltinių Tikslinis finansavimas 2005 1 2003 9
įvairovės didinimas ir 2010 5 2006 10
lanksčių finansavimo 2011 7 2008 11
sistemų diegimas 2012 14



338
 Priedai

 Aukštojo mokslo
sistemos valdymo
Politinės
strateginę nuostatą
 matmens
teminis karkasas
detalizuojančios
kategorijos
Europos
Sąjunga Lietuva
Konkursinis finansavimas 2006 2 2002 8
2011 7 2006 10
2008 11
2008 13
Finansavimas atsižvelgiant į 2006 2 2003 9
veiklos rezultatus 2007 3 2008 11
2009 4
2010 5
2011 7
Dotacijos ir specializuoti fondai 2006 2 2008 11
(taip pat Europos Sąjungos 2009 4
struktūriniai fondai) 2011 7
Investicijų didinimas 2005 1 2002 8
(viešųjų ir privačių) 2006 2 2003 9
2007 3 2006 10
2009 4 2008 12
2010 5 2010 13
2011 7

Šaltiniai:
1 2005 m. spalio 24 d. Tarybos ir valstybių narių Vyriausybių atstovų, posėdžiavusių
Taryboje, rezoliucijos dėl Europos protų mobilizavimo projektas: sudaryti sąlygas
aukštajam mokslui visapusiškai prisidėti prie Lisabonos strategijos (2005/C 292/01).
2 2006 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikatas Universitetų modernizavimo plano
įgyvendinimo rezultatai: švietimas, moksliniai tyrimai ir naujovės (COM(2006) 208).
3 2007 m. vasario 21 d. Komisijos komunikatas Nuosekli Lisabonos uždavinių vykdy-
mo švietimo ir mokymo srityje pažangos rodiklių ir lyginamųjų standartų sistema
(COM(2007) 61).
4 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvados dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir
mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) (2009/C 119/02).
5 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatas 2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir
integracinio augimo strategija (COM(2010) 2020).
6 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos išvados dėl aukštojo mokslo internacionalizavimo
(2010/C 135/04).
7 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai,
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Europos
aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užim-

tumo rėmimas (COM(2011) 567). 
339
 Priedai

 8 Valstybės ilgalaikės raidos strategija. – Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m.

lapkričio 12 d. nutarimas Nr. IX-1187 Dėl Valstybės ilgalaikės raidos strategijos.
 9
Žin., 2002, Nr. 113-5029..
Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatos. – Lietuvos Respu-
blikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. IX-1700 Dėl valstybinės švietimo
strategijos 2003–2012 metų nuostatų. Žin., 2003, Nr. 71-3216.
10 Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų planas. – Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 5 d. nutarimas Nr. 335 Dėl Lietuvos
aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų plano patvirtinimo. Žin., 2006,
Nr. 39-1394.
11 Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programa. – Lietuvos
Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimas Nr. XI-52 Dėl Lietuvos Respu-
blikos Vyriausybės programos. Žin., 2008, Nr. 146-5870.
12 Valstybės pažangos strategija „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“. – Lie-
tuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. XI-2015 Dėl valstybės
pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo.
Žin., 2012, Nr. 61-3050.
13 Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų strategija. – Lietuvos Respublikos Vyriausy-
bės 2010 m. vasario 17 d. nutarimas Nr. 163 ,Dėl Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų
strategijos. Žin., 2010, Nr. 23-1075.
14 Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikės strategija. – Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimas Nr. 853 Dėl Lietuvos ūkio
(ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikės strategijos. Žin., 2002, Nr. 60-2424.
15 Šešioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų veiklos progra-
ma. – Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. XII-51 Dėl
Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos. Žin., 2012, Nr. 149-7630.
16 Valstybinė studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės)
plėtros 2013–2020 metų plėtros programa. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2012 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 1494 Dėl Valstybinės studijų, mokslinių tyrimų
ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2013–2020 metų plėtros programos
patvirtinimo. Žin., 2012, Nr. 145-7455.



340
 Priedai

 5 priedas. 
 Nacionalinių strateginių nuostatų įgyvendinimo priemonių aukštojo mokslo valdymo ir finansavimo srityje
atgal

suskirstymas pagal Europos Sąjungos dokumentų teminį karkasą

1 lentelė. 2003–2012 m. Lietuvos dokumentuose suformuluotų strateginių nuostatų įgyvendinimo priemonių suskirstymas
pagal Europos Sąjungos dokumentų teminį karkasą. Aukštojo mokslo sistemos valdymo sritis

Aukštojo mokslo Lietuvos

sistemos valdymo dokumente Politinę strateginę nuostatą
matmens teminis Lietuvos suformuluota detalizuojančios teminio
karkasas pagal Europos institucijų strateginė karkaso kategorijos pagal Lietuvos dokumentuose
Sąjungos dokumentus dokumentas nuostata Europos Sąjungos dokumentus skelbiamos priemonės
Lanksčių valdymo sistemų Valstybinės švietimo Sukuriama Remiantis subsidiarumo principu, decentralizuojamas ir dekoncentruojamas valdymas.
vystymas ir diegimas strategijos 2003– veiksminga ir
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija laipsniškai atsisako valstybės valdymui
2012 metų nuostatos darni, atsakingu
nebūdingų funkcijų, tačiau sustiprinama valstybės atsakomybė už bendrąjį vadovavimą švietimo
valdymu, tikslingu
(Žin., 2003, srities tobulinimui. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija valstybės lygmeniu nustato
finansavimu ir
Nr. 71-3216 ) svarbiausius studijų reikalavimus, atsako už švietimo kokybės, švietimo prieinamumo ir socialinio
racionaliu išteklių
teisingumo užtikrinimą, švietimo kokybės vertinimą ir visuomenės informavimą apie tai.
naudojimu pagrįsta
Aukštojo mokslo sistemų Visuose švietimo lygiuose įdiegiamas strateginis planavimas.
švietimo sistema
diversifikavimas
Atskaitomybės užtikrinimas Sukuriama švietimo informacinė sistema, laiku teikianti informaciją, reikalingą įvairiems švietimo
valdymo lygiams ir švietimo socialiniams partneriams.
Valdymas pagal rezultatus
Aukštojo mokslo atitikties aplinkos Politiniai sprendimai grindžiami patikima ir išsamia informacija bei analize.
(visuomenės, verslo ir darbo rinkos)
poreikiams didinimas
Valdymas pagal rezultatus
Aukštojo mokslo atitikties aplinkos Stiprinama visuomenės įtaka švietimo sistemai – švietimo srities politiniai ir administraciniai
(visuomenės, verslo ir darbo rinkos) sprendimai priimami konsultuojantis ir derinant su švietimo socialiniais partneriais ir kitomis
poreikiams didinimas interesų grupėmis.
Atskaitomybės užtikrinimas

Lanksčių valdymo sistemų 2005 metais Aukštųjų mokyklų vidaus valdymo Įteisinti universitetų fakultetų kūrimą pagal studijų sritis (tos pačios srities studijos vyks viename
vystymas ir diegimas Valstybinės švietimo tobulinimas fakultete).
strategijos 2003– Aukštojo mokslo atitikties aplinkos Įteisinti naują aukštosios mokyklos tarybos sandarą (pačios mokyklos atstovai turi sudaryti mažumą)
(visuomenės, verslo ir darbo rinkos) ir pagrindines jos funkcijas (strategijos tvirtinimas, vidinės struktūros nustatymas, rektoriaus
2012 metų nuostatos
poreikiams didinimas rinkimai, personalo parinkimo strategijos nustatymas), laikantis pagrindinių padalinių vadovų
buvo peržiūrėtos ir skyrimo pagal jų kompetenciją principo.
numatytos bendrųjų
tikslų įgyvendinimo
Autonomijos užtikrinimas
Aukštųjų mokyklų vidaus valdymo

priemonės tobulinimas

341
 Priedai

 1 lentelė. (tęsinys)

 Aukštojo mokslo
sistemos valdymo
matmens teminis Lietuvos
karkasas pagal Europos institucijų
Sąjungos dokumentus dokumentas
Lanksčių valdymo sistemų
vystymas ir diegimas
Lietuvos
dokumente Politinę strateginę nuostatą
suformuluota detalizuojančios teminio
strateginė karkaso kategorijos pagal Lietuvos dokumentuose
nuostata Europos Sąjungos dokumentus skelbiamos priemonės
Aukštųjų mokyklų vidaus valdymo Tobulinti visų švietimo lygmenų vadybininkų gebėjimus (įskaitant išlaidų planavimo) įgūdžius.
tobulinimas
Atskaitomybės užtikrinimas Sukurti strateginiam planavimui ir atskaitomybei reikalingą švietimo stebėsenos visais lygmenimis
sistemą.
Valdymas pagal rezultatus
Aukštojo mokslo sistemų
diversifikavimas
Atskaitomybės užtikrinimas Sukurti reguliariai vykdomų nacionalinių švietimo būklės stebėsenos tyrimų sistemą.
Aukštojo mokslo sistemų
diversifikavimas
Valdymas pagal rezultatus
Atskaitomybės užtikrinimas Sustiprinama aukštųjų mokyklų atsakomybė už studijų kokybę, glaudų ryšį su darbo rinka, regionų
ekonominę plėtrą.
Aukštųjų mokyklų vidaus valdymo
tobulinimas
Atskaitomybės užtikrinimas Didinama jų atskaitomybė visuomenei, nepažeidžiant universitetų autonomijos principo.
Autonomijos užtikrinimas

Atskaitomybės užtikrinimas Pasiekiama racionali pusiausvyra tarp aukštųjų mokyklų autonomijos ir atskaitomybės visuomenei.
Autonomijos užtikrinimas
Aukštojo mokslo sistemų
diversifikavimas
Atskaitomybės užtikrinimas Visuose švietimo lygiuose įdiegiama šiuolaikinė įsivertinimo ir vertinimo kultūra.
Atskaitomybės užtikrinimas Įdiegiami veiksmingi švietimo ir jo valdymo institucijų atskaitomybės visuomenei mechanizmai.

Valdymas pagal Valdymas pagal rezultatus Įdiegti Lietuvos mokslo ir studijų sistemos informacinę sistemą (LieMSIS).
rezultatus



342
 Priedai

 1 lentelė. (tęsinys)

 Aukštojo mokslo
sistemos valdymo
Lietuvos
dokumente Politinę strateginę nuostatą
matmens teminis Lietuvos suformuluota detalizuojančios teminio
karkasas pagal Europos institucijų strateginė karkaso kategorijos pagal Lietuvos dokumentuose
Sąjungos dokumentus dokumentas nuostata Europos Sąjungos dokumentus skelbiamos priemonės
Valdymas pagal veiklos Lietuvos aukštojo Siekiant sukurti Valdymas pagal veiklos rezultatus Tobulinti aukštojo mokslo sistemos valdymą valstybės bei mokslo ir studijų institucijų lygmeniu.
rezultatus mokslo sistemos geros kokybės išsi-
plėtros 2006–2010 lavinimą teikiančią,
Valdymas pagal veiklos darniai veikiančią, Valdymas pagal veiklos rezultatus Atlikti perspektyvinius specialistų poreikio darbo rinkoje tyrimus ir pagal jų rezultatus skirstyti
rezultatus metų planas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas valstybinėms aukštosioms mokykloms studijų
atsakingu valdymu,
(Žin., 2006, tikslingu finansa- išlaidoms apmokėti.
Aukštojo mokslo sistemų Nr. 39-1394) vimu ir racionaliu Aukštojo mokslo sistemų Nustatyti ekspertų (Lietuvos mokslo tarybos, pertvarkytos į Lietuvos mokslinių tyrimų tarybą,
diversifikavimas išteklių naudojimu diversifikavimas Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos mokslo institutų
grindžiamą aukštojo direktorių konferencijos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos, Studijų kokybės vertinimo
mokslo sistemą, už- centro) atitinkamas veiklos sritis taip, kad jos nebūtų dubliuojamos.
Lanksčių valdymo sistemų tikrinančią aukštojo Atskaitomybės užtikrinimas Tobulinti aukštųjų mokyklų rezultatų vertinimą.
vystymas ir diegimas mokslo prieinamu-
Valdymas pagal veiklos rezultatus
mą pagal kiekvieno
asmens gebėjimus Aukštojo mokslo atitikties aplinkos Užtikrinti, kad aukštųjų mokyklų absolventų kompetencija atitiktų visuomenės ir darbo rinkos
(visuomenės, verslo ir darbo rinkos) poreikius išsilavinimo ir kvalifikacijų struktūros požiūriu dabar ir ateityje.
poreikiams didinimas
Lanksčių valdymo sistemų Aukštojo mokslo atitikties aplinkos Įtvirtinti principą, kad darbdavių ir kitos nevyriausybinės organizacijos turi vienodą teisę reikšti
vystymas ir diegimas (visuomenės, verslo ir darbo rinkos) nuomonę, teikti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai rekomendacinius pasiūlymus
poreikiams didinimas mokslo ir studijų politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais.
Aukštojo mokslo Aukštojo mokslo atitikties aplinkos Aukštojo mokslo sistemos valdymo optimizavimas turi būti derinamas su mokslo, technologijų ir
sistemos valdymo (visuomenės, verslo ir darbo rinkos) inovacijų sistemos valdymo pertvarka.
tobulinimas poreikiams didinimas
Valdymas pagal veiklos rezultatus
Lanksčių valdymo sistemų Valstybinių Aukštųjų mokyklų vidaus valdymo Didinti valstybinių universitetų atsakomybę ir atskaitomybę visuomenei, saugoti universiteto
vystymas ir diegimas universitetų vidaus tobulinimas autonomiją ir vientisumą, nustatyti, kad valstybinio universiteto tarybos, kaip priežiūros institucijos,
valdymo tobulinimas Aukštojo mokslo atitikties aplinkos daugumą sudaro socialiniai partneriai.
Laukiamas (visuomenės, verslo ir darbo rinkos)
rezultatas: poreikiams didinimas
palaipsniui bus atsi- Atskaitomybės ir autonomijos
sakyta smulkmeniš- užtikrinimas
ko valstybinio aukš- Autonomijos užtikrinimas Įteisinti tarybos sudarymo tvarką.
tųjų mokyklų veiklos
reguliavimo Autonomijos užtikrinimas Įteisinti valstybinio universiteto rektoriaus parinkimo nuostatas.



343
 Priedai

 2 lentelė. 2003–2012 m. Lietuvos dokumentuose suformuluotų strateginių nuostatų įgyvendinimo priemonių suskirstymas
pagal Europos Sąjungos teminį karkasą. Aukštojo mokslo finansavimo sritis

Aukštojo mokslo
sistemos
finansavimo matmens Dokumente suformuluota Politinę strateginę nuostatą
teminis karkasas Dokumentas strateginė nuostata detalizuojančios kategorijos Priemonės
Finansavimo tvarumo Valstybinės Sukuriama veiksminga ir darni, atsakingu valdymu, Finansavimo tvarumo užtikrinimas Švietimo finansavimas ir išteklių naudojimas reformuojamas taip, kad
užtikrinimas švietimo tikslingu finansavimu ir racionaliu išteklių padėtų švietimo sistemai geriau prisitaikyti prie laisvos rinkos ir užtikrintų
strategijos naudojimu pagrįsta švietimo sistema. geresnį švietimo prieinamumą bei kokybę.
2003–2012 metų Finansavimo tvarumo užtikrinimas Aukštojo mokslo naujovės, susijusios su naujų funkcijų atsiradimu arba
nuostatos Švietimo plėtotės efektyvumas ir darnos funkcijų ir atsakomybės perskirstymu, pagrindžiamos finansiškai.
užtikrinimas. Finansavimo tvarumo užtikrinimas Pereinama prie švietimo programinio finansavimo: švietimo lėšos
(Žin., 2003,
įtraukiamos į apskaitą ir skiriamos pagal patvirtintus prioritetus ir
Nr. 71-3216 )
Tikslinis finansavimas, dotacijos ir metodiką tiek vietos, tiek regiono, tiek valstybės lygmeniu. Švietimo
specializuoti fondai programos pagrindžiamos valstybės, savivaldybių ir Europos Sąjungos
struktūrinių fondų būsimomis lėšomis.
Finansavimo tvarumo užtikrinimas Laikomasi nuostatos šalies mastu švietimo reikmėms kasmet skirti lėšų
tiek, kad jos sudarytų ne mažiau kaip 6 procentus bendrojo šalies vidaus
produkto.
Finansavimo tvarumo užtikrinimas Švietimas finansuojamas iš kelių šaltinių. Švietimui atnaujinti greta
valstybės biudžeto išteklių veiksmingai naudojamos Europos Sąjungos
Tikslinis finansavimas, dotacijos ir struktūrinių fondų lėšos ir privatus kapitalas.
specializuoti fondai
Finansavimo šaltinių Finansavimas, atsižvelgiant į veiklos Įtvirtinamas realus finansinis mokyklų savarankiškumas ir skaidri
įvairovės didinimas ir rezultatus finansinė atskaitomybė
lanksčių finansavimo Finansavimas, atsižvelgiant į veiklos Lėšų paskirstymo metodikos principas „pinigai paskui mokinį“ laipsniškai
sistemų diegimas rezultatus įgyvendinamas visose švietimo grandyse.
Investicijų didinimas (viešųjų ir privačių) Taikomos finansinės priemonės privačioms investicijoms į švietimą
skatinti. Įteisinamos mokesčių lengvatos, kad būtų skatinama investuoti į
Tikslinis finansavimas, dotacijos ir mokymą ir mokymąsi.
specializuoti fondai
Investicijų didinimas (viešųjų ir privačių) Efektyvinant ugdymą, mokymą ir studijas, keliami dėstytojų ir mokytojų
atlyginimai. Pasiekiama, kad žemiausias dėstytojų ir mokytojų atlyginimas
viršytų vidutinį dirbančiųjų valstybės sektoriuje atlyginimą.



344
 Priedai

 2 lentelė. (tęsinys)

 Aukštojo mokslo
sistemos
finansavimo matmens Dokumente suformuluota Politinę strateginę nuostatą
teminis karkasas Dokumentas strateginė nuostata detalizuojančios kategorijos Priemonės
Lietuvos Tikslas – siekiama, kad kuo daugiau Lietuvos gyven- Finansavimo tvarumo užtikrinimas Racionalizuoti ir didinti aukštojo mokslo sistemos finansavimą naudojant
aukštojo mokslo tojų įgytų geros kokybės aukštąjį išsilavinimą, taip naujus finansavimo šaltinius.
Investicijų didinimas (viešųjų ir privačių)
sistemos plėtros būtų tenkinami besitobulinančių asmenų ir visuo- Finansavimo tvarumo užtikrinimas Atlikti perspektyvinius specialistų poreikio darbo rinkoje tyrimus ir pagal
2006–2010 metų menės dabarties ir ateities poreikiai, užtikrinama jų rezultatus skirstyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas
planas visuomenės pažanga. Finansavimas atsižvelgiant veiklos valstybinėms aukštosioms mokykloms studijų išlaidoms apmokėti.
(Žin., 2006, rezultatus
Finansavimo tvarumo Nr. 39-1394) Aukštojo mokslo sistemos finansavimo pertvarka Finansavimo tvarumo užtikrinimas Siekti, kad Lietuvos aukštojo mokslo sistema būtų konkurencinga
užtikrinimas Europos aukštojo mokslo erdvėje, būtina finansavimą padaryti
racionalesnį.
Finansavimo tvarumo užtikrinimas Siekti racionaliau naudoti aukštajam mokslui skiriamas lėšas ir pritraukti
naujus finansavimo šaltinius.
Investicijų didinimas (viešųjų ir privačių)
Finansavimo šaltinių Tikslinis finansavimas, dotacijos ir Siekti tobulinti paramą studentams ir užtikrinti aukštojo mokslo
įvairovės didinimas ir specializuoti fondai prieinamumą, orientuoti esamą stipendijų ir paskolų pragyvenimo
finansavimo sistemų išlaidoms sistemą labiau į socialinę paramą studentams.
diegimas Konkursinis finansavimas Reorganizavus Lietuvos mokslo tarybą ir valstybės įstaigas, teikiančias
paramą moksliniams ir eksperimentinės plėtros tyrimams, sukurta
mokslinių tyrimų programinio ir konkursinio finansavimo bei
administravimo sistema.
Tikslinis finansavimas, dotacijos ir Įgyvendinti nuostatą, kad asmens mokymąsi valstybinių aukštųjų
specializuoti fondai mokyklų pagrindinėse, vientisosiose ir antrosios pakopos studijose
valstybė remia, finansuodama dalį jo studijų išlaidų – ne daugiau kaip
Finansavimas atsižvelgiant į veiklos už 220 kreditų (išskyrus Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teisės aktų
rezultatus nustatytus atvejus) apimties studijas, šią apimtį viršijančių studijų išlaidas
moka pats asmuo.
Finansavimo tvarumo Finansavimo tvarumo užtikrinimas Parengti ir įteisinti naują visų studijų formų studentų, studijuojančių
užtikrinimas valstybės biudžeto lėšomis valstybinėse aukštosiose mokyklose, studijų
finansavimo modelį, pagal kurį studijų išlaidas sudaro dvi dalys: studijų
įmoka ir studijų krypties kainos dalis, kurios nepadengia studijų įmoka.
Finansavimo šaltinių Finansavimas atsižvelgiant į veiklos Planuojant ir skiriant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas
įvairovės didinimas ir rezultatus vadovautis perspektyviniais specialistų poreikio tyrimais ir sutartimi, kurią
finansavimo sistemų valstybinė aukštoji mokykla sudaro su Lietuvos Respublikos Vyriausybe
diegimas arba jos įgaliota institucija ir kurioje numatomi ir valstybės, ir aukštosios
mokyklos ilgalaikiai įsipareigojimai.
Tikslinis finansavimas, dotacijos ir Sudaryti galimybes visiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams
specializuoti fondai gauti paskolas, kurių užtektų studijų įmokoms sumokėti, ir svarstyti jų

Konkursinis finansavimas
Tikslinis finansavimas, dotacijos ir
specializuoti fondai
kompensavimo galimybes.
Numatyti mokslinių tyrimų finansavimo mechanizmus Ilgalaikės 
mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategijos, patvirtintos
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 
1646 (Žin., 2003, Nr. 121-5489), įgyvendinimo programose.

345
 Priedai

 2 lentelė. (tęsinys)

 Aukštojo mokslo
sistemos
finansavimo matmens Dokumente suformuluota Politinę strateginę nuostatą
teminis karkasas Dokumentas strateginė nuostata detalizuojančios kategorijos Priemonės
Finansavimo šaltinių Lietuvos 552. Sudarysime sąlygas valstybinėms švietimo Investicijų didinimas (viešųjų ir privačių) 1. Parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui pasiūlymus dėl
įvairovės didinimas ir Respublikos įstaigoms laisvai disponuoti savo uždirbtomis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo
finansavimo sistemų Vyriausybės lėšomis. projektą.
diegimas 2008–2012 621. Pertvarkysime studijų finansavimą, valstybės
lėšas studijoms patikėdami gabiausiems abituri-
metų programos
entams. Nuo 2009–2010 studijų metų priimamų
įgyvendinimo pirmo kurso studentų studijų finansavimą pra-
priemonės dėsime studijų krepšelio principu. Nuo studento,
(Žin., 2009, patekusio į valstybės finansuojamųjų sąrašą, ap-
Nr. 33-1268) sisprendimo priklausys, į kurią aukštąją (valstybinę
ar nevalstybinę) mokyklą pateks studijų krepšelio Investicijų didinimas (viešųjų ir privačių) 2. Priėmus Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo
pinigai. įstatymą, parengti jo įgyvendinamuosius teisės aktus.
628. Nuosekliai pereisime prie taikomųjų mokslinių
tyrimų finansavimo tik konkursų būdu (iš valstybės
lėšų).
613. Diegsime sąžiningą, kokybę laiduojančią 1. Pakeisti Studijų kokybės vertinimo centro nuostatus, patvirtintus
konkurenciją aukštajame moksle, pirmiausia per švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. ISAK-992.
Finansavimo šaltinių mokslo ir studijų finansavimo mechanizmus. Tikslinis finansavimas, dotacijos ir 2. Parengti Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2008–2010 metų
įvairovės didinimas ir specializuoti fondai programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos
finansavimo sistemų 9 d. nutarimu Nr. 732, pakeitimus.
diegimas 618. Daugiau kaip 150 mln. litų ES struktūrinių Tikslinis finansavimas, dotacijos ir 1. Numatyti lėšas aukštųjų mokyklų tinklo konsolidacijai finansuoti.
fondų lėšų skirsime aukštųjų mokyklų jungimuisi specializuoti fondai
remti. Tikslinis finansavimas, dotacijos ir 2. Pakeisti Nacionalinę studijų programą, patvirtintą švietimo ir mokslo
619. Jungimosi procesams remti sukursime know– specializuoti fondai ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2334, kad joje būtų
how paramos grupę, kuri skleis pasiteisinusią įtvirtinta aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo ir telkimosi nuostata.
Vakarų aukštųjų mokyklų patirtį.
620. Neperakredituosime kokybės standartų
neatitinkančių programų, efektyvų ir taupų lėšų
panaudojimą skatins aiškios finansavimo taisyklės.
Studijų finansavimo sistemos pertvarkymas Investicijų didinimas (viešųjų ir privačių) 1. Parengti stipendijų sistemos pertvarkai reikalingų teisės aktų projektus.
(621–624 p.)
Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos Tikslinis finansavimas, dotacijos ir 2. Pertvarkyti Lietuvos valstybinį mokslo ir studijų fondą.
nuostatos: specializuoti fondai
Finansavimo tvarumo 622. Užtikrinsime studijų prieinamumą: sukursime Finansavimo tvarumo užtikrinimas 3. Sukurti valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo tvarką,
užtikrinimas valstybės remiamų paskolų sistemą, kuri pradės užtikrinant paskolų už studijas prieinamumą.
veikti ne vėliau kaip nuo 2009 m. liepos mėn. Tuo
tikslu pertvarkysime Lietuvos valstybinį mokslo ir
studijų fondą, nustatysime paskolų garantavimo
sąlygas ir palūkanų kompensavimo tvarką;

užtikrinsime deramas stipendijas gabiausiems
ir socialines stipendijas materialiai sunkiausiai

besiverčiantiems studentams.
346
 Priedai
 2 lentelė. (tęsinys)
 Aukštojo mokslo
sistemos
finansavimo matmens
teminis karkasas Dokumentas
Finansavimo šaltinių
įvairovės didinimas ir
finansavimo sistemų
diegimas
Finansavimo šaltinių
įvairovės didinimas ir
finansavimo sistemų
diegimas
Dokumente suformuluota Politinę strateginę nuostatą
strateginė nuostata detalizuojančios kategorijos Priemonės
623. Tikslinį valstybės finansavimą atskiroms Tikslinis finansavimas, dotacijos ir 4. Parengti ir patvirtinti valstybės tikslinio studijų finansavimo tvarką.
studijų programoms skirsime vadovaudamiesi specializuoti fondai
pamatuota ir viešai skelbiama valstybės poreikių
analize. Investicijų didinimas (viešųjų ir privačių)
624. Inicijuosime, kad studijų rezultatai būtų
tolygiau vertinami, mažėtų vertinimo skirtumai
tarp krypčių ir tarp atskirų aukštųjų mokyklų.
Modernus valstybinių universitetų valdymas Konkursinis finansavimas 2. Parengti Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2008–2010 metų
613. Diegsime sąžiningą, kokybę laiduojančią programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos
konkurenciją aukštajame moksle, pirmiausia per Finansavimas atsižvelgiant į veiklos 9 d. nutarimu Nr. 732, pakeitimus.
mokslo ir studijų finansavimo mechanizmus. rezultatus
614. Studijų kokybės vertinimo centrą pertvarky-
sime į nepriklausomą, nešališkai, profesionaliai ir
šiuolaikiškai veikiančią instituciją, plačiau įtraukda-
mi užsienio ekspertus.
615. Atliksime visapusišką studijų programų akredi-
taciją; minimalių standartų neatitinkančios studijų
programos bus uždaromos.
616. Įkursime nepriklausomo Akademinės etikos ir
procedūrų kontrolieriaus instituciją.
Mokslo vystymo prioritetai, valdymas ir finansavimas Finansavimo tvarumo užtikrinimas 1. Parengti ir įdiegti mokslo politikos formavimo, įgyvendinimo ir
Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos finansavimo modelį, užtikrinantį skaidrų, tikslingą ir strategiškai
nuostatos: Tikslinis finansavimas, dotacijos ir apgalvotą investavimą
625. Remdamiesi pažangiausia pasaulio patirtimi, specializuoti fondai į mokslinius tyrimus.
sukursime ir įgyvendinsime mokslo politikos Tikslinis finansavimas, dotacijos ir 4. Finansuoti mokslininkus ir studentus vienijančių mokslo draugijų ir
formavimo, įgyvendinimo ir finansavimo modelį, specializuoti fondai asociacijų veiklą.
užtikrinantį skaidrų, tikslingą ir strategiškai
apgalvotą investavimą į mokslinius tyrimus. Šiame Finansavimas atsižvelgiant į veiklos 5. Parengti II ir III pakopų universitetinių studijų finansavimo tvarką,
modelyje svarbus vaidmuo teks Lietuvos mokslo rezultatus siejant šių studijų finansavimą su aukštųjų mokyklų mokslinių tyrimų
tarybai, sudarytai iš dviejų skyrių – Gamtos ir rezultatais.
technikos mokslų skyriaus bei Humanitarinių ir
socialinių mokslų skyriaus, taip pat iš Lietuvos Tikslinis finansavimas, dotacijos ir 9. Finansuoti lietuvių kalbą užsienio šalių aukštosiose mokyklose
mokslo tarybai pavaldaus Mokslo fondo. specializuoti fondai studijuojančius užsienio šalių piliečius, skiriant valstybines Kazimiero
626. Finansuodami mokslinius tyrimus, pereisime Būgos stipendijas.
prie ilgalaikio konkursais pagrįsto finansavimo. Kon-
kursuose ir vertindami mokslinių tyrimų rezultatus
orientuosimės į išorinę (tarptautinę) ekspertizę.
629. II ir III pakopų universitetines studijas siesime
su fundamentinių tyrimų vykdymu, finansuodami

jas konkursų būdu ir iš lėšų, skirtų aukščiausius
reitingus konkrečiose mokslo srityse turinčioms 
institucijoms.
347
 Priedai

 2 lentelė. (tęsinys)

 Aukštojo mokslo
sistemos
finansavimo matmens Dokumente suformuluota Politinę strateginę nuostatą
teminis karkasas Dokumentas strateginė nuostata detalizuojančios kategorijos Priemonės
Finansavimo tvarumo Lietuvos inovacijų Plėtoti įvairias inovacijas. Finansavimo šaltinių įvairovės 3.1. sudaryti sąlygas komercinti mokslinius tyrimus – kurti reikiamą
užtikrinimas 2010–2020 metų didinimas infrastruktūrą (technologijų perdavimo centrai) ir teisinius mechanizmus.
strategija Finansavimo šaltinių įvairovės 3.6. Plėtoti efektyvius verslo ir mokslo bendradarbiavimo mechanizmus,
(Žin., 2010, didinimas bendrų verslo ir mokslo projektų rėmimo schemas.
Nr. 23-1075)

Finansavimo šaltinių Valstybės pažan- Kryptis „Ekonomikos integralumas“ Finansavimo šaltinių įvairovės 2. Mokslo ir tyrimų institucijų finansavimą prioritetiškai orientuoti į rinkai
įvairovės didinimas ir gos strategija didinimas ir lanksčių finansavimo aktualių inovacijų kūrimą.
finansavimo sistemų „Lietuvos pažan- sistemų diegimas
diegimas gos strategija
„Lietuva 2030“
(Žin., 2012,
Nr. 61-3050)

Šešioliktosios Aukštojo mokslo politikos pertvarka Finansavimo tvarumo užtikrinimas 194. Atsisakysime vien tik laisvosios rinkos principais grindžiamos studijų
Vyriausybės krepšelių metodikos, daliai studijų krypčių ją keisime valstybės užsakymu
2012–2016 metų Tikslinis finansavimas, dotacijos ir reikalingiems specialistams parengti (gydytojams, mokytojams,
programa specializuoti fondai inžinieriams ir pan.), specialistų poreikio planavimu. Vykdysime aukštojo
mokslo regioninę politiką, siekdami, kad nebūtų pažeisti regiono
(Žin., 2012, socialiniai, kultūriniai ir ekonominiai interesai.
Nr. 149-7630)
Finansavimo tvarumo užtikrinimas 198. Paskolos studijų įmokai ir pragyvenimo išlaidoms bus teikiamos
per Valstybinį studijų fondą, o ne per komercinius bankus. Užtikrinsime
Investicijų didinimas (viešųjų ir privačių) fiksuotų palūkanų dydį, sudarysime kitas palankias skolinimosi sąlygas.
Paskolų grąžinimą siesime su mokymosi rezultatais, įsidarbinimu ir
gaunamu atlyginimu.
Finansavimo šaltinių Finansavimas, atsižvelgiant į rezultatus 195. Sudarysime ilgalaikes sutartis su aukštosiomis mokyklomis, kuriose
įvairovės didinimas ir bus nustatyti strateginiai tikslai ir aukštosios mokyklos įsipareigojimai
lanksčių finansavimo jiems pasiekti. Nevalstybinėse aukštosiose mokyklose studijos bus
sistemų diegimas finansuojamos iš valstybės biudžeto tik esant valstybės užsakymui.
Investicijų didinimas (viešųjų ir privačių) 204. Stiprinsime aukštųjų mokyklų bibliotekas, didinsime jų galimybes
įsigyti daugiau literatūros, prenumeruojamų duomenų bazių.
Tikslinis finansavimas, dotacijos ir Investuosime į studijų infrastruktūrą, kad ji atitiktų šiuolaikinius
specializuoti fondai reikalavimus.
Investicijų didinimas (viešųjų ir privačių) 208. Atkursime mokslininko ir aukštosios mokyklos dėstytojo profesijos
prestižą, pagal galimybes kelsime dėstytojų ir mokslininkų darbo
užmokestį, kad asistentų darbo užmokestis būtų ne mažesnis už šalies
vidutinį darbo užmokestį, o docentų ir profesorių – gerokai jį viršytų. 
Pertvarkysime dėstytojų darbo laiko apskaitą.

348
 Priedai

 2 lentelė. (tęsinys)

 Aukštojo mokslo
sistemos
finansavimo matmens Dokumente suformuluota Politinę strateginę nuostatą
teminis karkasas Dokumentas strateginė nuostata detalizuojančios kategorijos Priemonės
Tikslinis finansavimas 213. Sukursime atskirų sudėtingos infrastruktūros objektų, kuriuos valdo
šalies mokslo ir studijų įstaigos (botanikos sodų, valstybės kultūros
paminklų ir kt.), finansavimo metodiką, kartu užtikrinsime šių objektų
funkcionalumą ir išsaugojimą ateities kartoms.
Verslas ir inovacijos Tikslinis finansavimas 103. Remsime inovacijų plėtrą skatinančius taikomuosius mokslinius
tyrimus, aukštos pridėtinės vertės verslo kūrimąsi ir plėtrą, dalyvavimą
Dotacijos ir specializuoti fondai tarptautinėse su inovacijomis siejamose programose ir projektuose
(Bendroji programa, Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija,
Investicijų didinimas (viešųjų ir privačių) Europos technologijų instituto, Europos kosmoso agentūros veikla).
Finansavimo tvarumo Finansavimo tvarumo užtikrinimas 211. Suteiksime daugiau galimybių valstybinėms aukštosioms mokykloms
užtikrinimas naudoti valstybės patikėtą turtą, skatindami pačių mokyklų iniciatyvas.
Finansavimo tvarumo užtikrinimas 197. Atsisakysime studentų skirstymo į mokančius už studijas ir už jas
nemokančius. Nustatysime visuotinę metinę studijų įmoką, kuri bus
vienoda visoms studijų programoms ir ne didesnė negu vieno vidutinio
mėnesinio darbo užmokesčio dydis. Jos nemokės gerai besimokantys
studentai.



349
 Priedai
 6 priedas.
 Teisės aktų, reglamentuojančių aukštąjį mokslą, bendrosios nuostatos
Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatos
(patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700
Dėl valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų)
Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų paskirtis – suteikti pagrindą
Lietuvos švietimo vizijai įgyvendinti ir sudaryti galimybę Lietuvos piliečiams, jų interesų
grupėms bei valstybės institucijoms tęsti viešas diskusijas ir susitarti dėl šios vizijos
įgyvendinimo būdų. Strategijos nuostatos papildo valstybės ilgalaikės raidos strategiją
ir nusako Lietuvos švietimo plėtotės tikslus bei priemones jiems įgyvendinti, taip pat
apibrėžia pagrindinius kiekybinius ir kokybinius siekinius, kuriais bus grindžiama ir į
kuriuos atsižvelgiant bus vertinama Lietuvos švietimo raida 2003–2012 metais.
Nuostatose apibrėžti trys bendrieji švietimo plėtotės siekiai:
1. sukuriama veiksminga ir darni, atsakingu valdymu, tikslingu finansavimu ir
racionaliu išteklių naudojimu pagrįsta švietimo sistema;
2. išplėtojama tęstinė, mokymąsi visą gyvenimą laiduojanti ir prieinama, socialiai
teisinga švietimo sistema;
3. užtikrinama švietimo kokybė, atitinkanti atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos
ūkyje gyvenančio asmens, visuotinius dabarties pasaulio visuomenės poreikius.
Strategijoje buvo pateiktas ilgas kiekvieno tikslo įgyvendinimo priemonių ir uždavinių
sąrašas:
1. Švietimo plėtotės efektyvumo ir darnos užtikrinimas:
1.1. įdiegiama atsakingo valdymo sistema, pagrįsta periodiška visų švietimo lygių
būklės analize, į švietimo tobulinimą orientuota vadybos kultūra, visuomenės
informavimu ir dalyvavimu;
1.2. švietimo finansavimas ir išteklių naudojimas reformuojamas taip, kad padėtų
švietimo sistemai geriau prisitaikyti prie laisvos rinkos ir užtikrintų geresnį
švietimo prieinamumą bei kokybę:
1.3. sukuriama lanksti ir atvira švietimo struktūra, sujungianti bendrąjį ugdymą,
profesinį mokymą, studijas, formaliojo, neformaliojo mokymosi ir savišvietos
formas į bendrą švietimo erdvę;
1.4. sukuriamas efektyvumo, prieinamumo ir kokybės reikalavimus atitinkantis
mokyklų tinklas;
1.5. užtikrinamas mokyklų, reorganizuotų pertvarkant švietimo tinklą, mokinių
vežiojimas į kitą artimiausią mokyklą, išplėtojama visų toli nuo mokyklos
kaimuose ir priemiesčiuose gyvenančių mokinių bei neįgalių mokinių
vežiojimo į mokyklą ir iš jos specialiu transportu sistema;
350
2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatas
2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija
(COM(2010) 2020)
2020 m. Europos strategijoje išdėstyta ateinančio dešimtmečio Europos socialinės
rinkos ekonomikos vizija, iškelti tikslai penkiose srityse: užimtumo, mokslinių tyrimų,
švietimo, skurdo mažinimo, klimato ir energetikos.
Su švietimo bei mokslinių tyrimų ir inovacijų sritimis susiję tikslai:
1. mokyklos nebaigiančių moksleivių dalis būtų mažesnė nei 10 proc.;
2. bent 40 proc. 30–34 metų gyventojų turėtų universitetinį (arba jam lygiavertį)
išsilavinimą;
3. 3 proc. Europos Sąjungos BVP turėtų būti investuojama į mokslinius tyrimus ir
technologinę plėtrą.
Strategijos „Europa 2020“ tikslai, ypač švietimo bei mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse,

atgal
atspindi tris prioritetus – pažangų, tvarų ir integracinį augimą (sąrašas nebaigtinis).
Kad jie būtų įgyvendinti, reikės įvairių veiksmų nacionaliniu, Europos Sąjungos
ir tarptautiniu lygmeniu. Komisija pristatė septynias pavyzdines iniciatyvas, skirtas
kiekvienos prioritetinės srities pažangai paskatinti.
Švietimo srityje pradėta iniciatyva „Judus jaunimas“, mokslinių tyrimų ir inovacijų
srityje – ,,Inovacijų sąjunga“.
Iniciatyvos ,,Judus jaunimas“ tikslas – siekti geresnių Europos aukštojo mokslo
įstaigų rezultatų ir stiprinti jų tarptautinį patrauklumą, gerinti visų lygių mokymo
ir švietimo kokybę Europos Sąjungoje, derinant kompetenciją ir lygias galimybes,
skatinant studentų ir stažuotojų judumą, ir gerinti jaunimo užimtumo padėtį.
Europos Sąjungos lygmeniu Komisija sieks:
 integruoti ir sustiprinti Europos Sąjungos judumo, universitetų ir mokslininkų
programas („Erasmus“, „Erasmus Mundus“, „Tempus“ ir „Marie Curie“) ir jas
susieti su nacionalinėmis programomis ir ištekliais;
 sparčiau modernizuoti aukštąjį mokslą (mokymo programos, valdymas ir
finansavimas), taip pat nustatyti universitetų rezultatų ir švietimo veiklos
rezultatų standartus pasauliniame kontekste;
 tirti būdus, kaip judumo programomis skatinti jaunų specialistų verslumą;
 skatinti neformaliuoju ir savišvietos būdu įgytų kvalifikacijų pripažinimą;
 parengti Jaunimo užimtumo sistemą, kurioje būtų nustatytos politikos 
kryptys jaunimo nedarbui mažinti: kartu su valstybėmis narėmis ir socialiniais

 Priedai

 1.6. pasirūpinama naujomis mokytojų darbo vietomis ir galimybėmis įgyti naujų

kvalifikacijų;
 1.7. mokyklos atveriamos darbo rinkai, išplėtojamos socialinės ir kultūrinės
mokyklų funkcijos ir taip stiprinamas švietimo ir gyvenimo praktikos ryšys.
2. Švietimo plėtotės prieinamumo, tęstinumo ir socialinio teisingumo užtikrinimas:
2.1. laiduojamos lygios mokymosi starto galimybės;
2.2. sukuriama šeimų pedagoginio informavimo ir konsultavimo sistema;
2.3. išplečiamos ikimokyklinio ugdymo paslaugos. Ikimokyklinis ugdymas visų
pirma atveriamas socialinę atskirtį patiriantiems ir socialinės rizikos šeimų
vaikams;
2.4. sukuriama ir išplėtojama visuotinio priešmokyklinio ugdymo sistema;
2.5. pradedama teikti kryptinga pedagoginė, kultūrinė parama visoms vaikus
auginančioms socialinės rizikos šeimoms;
2.6. užtikrinamos socialiai teisingos mokymosi ir studijų sąlygos;
2.7. sudaromos sąlygos mokytis visą gyvenimą.
3. Švietimo plėtotės kokybės užtikrinimas:
3.1. atnaujinamas ir su naujomis asmens kompetencijomis susiejamas švietimo
turinys;
3.2. atnaujinamas mokytojų rengimas ir darbas;
3.3. modernizuojami švietimo tyrimai ir vertinimas;
3.4. modernizuojamas bendrasis lavinimas, atnaujinamos mokyklos.
partneriais skatinti jaunimo integraciją į darbo rinką rengiant gamybinę
praktiką, stažuotes ar suteikiant kitokio pobūdžio darbo patirtį, įskaitant
EURES darbo skelbimų sistemą, kuria siekiama didinti jaunimo galimybes
sudarant palankesnes judumo sąlygas visoje Europos Sąjungoje.
Nacionaliniu lygmeniu valstybės narės turės:
 užtikrinti deramas investicijas į švietimo ir mokymo sistemas visais lygmenimis
(nuo darželių iki aukštųjų mokyklų);
 gerinti švietimo rezultatus, kiekvienam segmentui (darželis, pradinė,
vidurinė, profesinė ir aukštoji mokykla) parengti integruotą metodą, kuris
aprėptų pagrindinius gebėjimus ir kuriuo būtų siekiama sumažinti mokyklų
nebaigusių asmenų skaičių;
 didinti švietimo sistemų atvirumą ir tinkamumą – kurti nacionalines
kvalifikacijų sistemas ir geriau pritaikyti įgytas kvalifikacijas prie darbo rinkos
poreikių;
 jaunimo integraciją į darbo rinką skatinti integruotais veiksmais, apimančiais,
pvz., profesinį orientavimą, konsultacijas ir gamybinę praktiką.

Seimui patvirtinus Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatas, numatytas

jų įgyvendinimo priemonių plano parengimas, kurį tvirtina Vyriausybė.

Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų
planas
(patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m.
balandžio 5 d.
nutarimu Nr. 335 Dėl Lietuvos aukštojo mokslo sistemos
plėtros
2006–2010 metų plano patvirtinimo)
Planas patvirtintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos
aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715)
20 straipsnio 2 dalimi ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgyvendinimo
priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2005, Nr. 40-1290),
580 punktą.
2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai,
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui
Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė.
Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas (COM(2011) 567)
Norint kuo labiau padidinti Europos aukštojo mokslo sektoriaus indėlį siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio
augimo, reikia pertvarkyti pagrindines sritis:
 padidinti aukštųjų mokyklų visų lygmenų absolventų skaičių;
 gerinti žmogiškojo kapitalo plėtotės aukštosiose mokyklose kokybę ir aktualumą;
 sukurti veiksmingus valdymo ir finansavimo mechanizmus, padėsiančius siekti meistriškumo;
 stiprinti vadinamąjį žinių trikampį – švietimą, mokslinius tyrimus ir verslą. Didelį poveikį kokybei ir kiekvienai
iš paminėtų sričių daro tarptautinis studentų, mokslininkų ir kitų darbuotojų judumas bei vis didesnis
aukštojo mokslo internacionalizavimas.
Europos valstybės privalo modernizuoti savo aukštojo mokslo sistemas ir prisitaikyti prie naujų socialinių pokyčių. 
Komisijos dokumente numatyta, jog iki 2020 m. bent 40 proc. 30–34 metų amžiaus Europos Sąjungos gyventojų

351
 Priedai
 Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010
metų plane pateikiama Lietuvos aukštojo mokslo siste-
 mos būklės apžvalga ir įvertinimas, nustatomas visuome-
nės tikslas ir uždaviniai aukštojo mokslo srityje, aukštojo
mokslo sistemos pertvarkos kryptys, plano įgyvendinimo
etapai ir tikėtini plano įgyvendinimo rezultatai.
Tikslas – siekiama, kad kuo daugiau Lietuvos
gyventojų įgytų geros kokybės aukštąjį išsilavinimą,
taip būtų tenkinami besitobulinančių asmenų ir
visuomenės dabarties ir ateities poreikiai, užtikrinama
visuomenės pažanga.
Siekiant sukurti geros kokybės išsilavinimą teikiančią,
darniai veikiančią, atsakingu valdymu, tikslingu
finansavimu ir racionaliu išteklių naudojimu grindžiamą
aukštojo mokslo sistemą, užtikrinančią aukštojo mokslo
prieinamumą pagal kiekvieno asmens gebėjimus, būtina
išspręsti šiuos pagrindinius uždavinius:
1. tobulinti aukštojo mokslo sistemos valdymą valstybės
bei mokslo ir studijų institucijų lygmeniu;
2. racionalizuoti ir didinti aukštojo mokslo sistemos
finansavimą naudojant naujus finansavimo šaltinius;
3. tobulinti paramos studentams teikimą;
4. tobulinti aukštųjų mokyklų veiklos rezultatų
vertinimą;
5. atnaujinti mokslinių tyrimų bei studijų mokomąją bazę;
6. atlikti perspektyvinius specialistų poreikio darbo
rinkoje tyrimus ir pagal jų rezultatus skirstyti Lietuvos
Respublikos valstybės biudžeto lėšas valstybinėms
aukštosioms mokykloms studijų išlaidoms apmokėti;
stiprinti studentų profesinę motyvaciją;
7. užtikrinti, kad aukštųjų mokyklų absolventų
kompetencija atitiktų visuomenės ir darbo rinkos
poreikius išsilavinimo ir kvalifikacijų struktūros
požiūriu dabar ir ateityje;
8. užtikrinti mokymosi visą gyvenimą galimybę.
Aukštojo mokslo sistemos plėtros kryptys:
1. Aukštojo mokslo sistemos valdymo tobulinimas.
Aukštojo mokslo sistemos valdymo optimizavimas
turi būti derinamas su mokslo, technologijų ir
inovacijų sistemos valdymo pertvarka.
turėtų būti įgiję aukštąjį ar jam lygiavertį išsilavinimą. Tam, „kad Sąjungos ekonomikoje suintensyvėtų moksliniai
tyrimai ir būtų pasiektas tikslas moksliniams tyrimams skirti 3 proc. BVP, reikės sukurti (visų pirma privačiajame
sektoriuje) dar milijoną su moksliniais tyrimais susijusių darbo vietų“.
Komisijos komunikate taip pat pažymima, kad 2020 m. bent 20 proc. visų Europos aukštojo mokslo absolventų
turėtų būti studijavę užsienyje. Nors aukštojo mokslo pertvarkymu ir toliau rūpinasi pačios valstybės narės, Europos
Sąjunga, taikydama įvairias politines ir finansines priemones, įsipareigojo remti švietimo institucijų pastangas mo-
dernizuoti aukštojo mokslo sistemas. 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje lėšas švietimui, mokymui ir
jaunimui numatyta padidinti net 73 proc.
Svarbiausi valstybių narių ir aukštųjų mokyklų siekiai:
1. Didinti aukštųjų mokyklų absolventų skaičių, kad Europoje pakaktų aukštąjį mokslą įgijusių asmenų ir
mokslininkų – pasiekti, kad iki 2020 m. aukštąjį arba lygiavertį išsilavinimą įgytų 40 proc. jaunuolių (iki 2020 m.
bent 40 proc. 30–34 metų amžiaus Europos Sąjungos gyventojų turėtų būti įgiję aukštąjį ar jam lygiavertį
išsilavinimą).
2. Didinti aukštojo mokslo kokybę ir aktualumą – įtraukti darbdavių ir darbo rinkos institucijas į mokymo programų
sudarymo ir įgyvendinimo veiklą, remti darbuotojų mainus, propaguoti profesinę praktiką; kelti dėstytojų bei
mokslininkų kompetenciją ir motyvavimą.
3. Didinti kokybę pasitelkiant judumą ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą – padvigubinti užsienyje studijuojančių
ar besimokančių asmenų dalį (2020 m. tokių asmenų turėtų būti 20 proc.); skatinama naujų tarpvalstybinio
bendradarbiavimo formų plėtotė ir geriausių trečiųjų šalių studentų, aukštųjų mokyklų dėstytojų ir mokslininkų
pritraukimas.
4. Žinių trikampio plėtotė: susieti aukštąjį mokslą, mokslinius tyrimus ir verslą, siekiant meistriškumo ir regioninės
plėtros. Aukštojo mokslo indėlį į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą bei jo tarptautinį patrauklumą
būtų galima padidinti užtikrinant tvirtas, veiksmingas švietimo, mokslinių tyrimų ir verslo – vadinamojo
žinių trikampio – sąsajas. Specialistų, mokslinius tyrimus atliekančių aukštųjų mokyklų, įmonių ir pažangiųjų
technologijų centrų partnerystės skatinimas.
5. Gerinti valdymą ir finansavimą – diegti lankstesnes valdymo bei finansavimo sistemas.
Nacionaliniu lygmeniu valstybės narės ir aukštosios mokyklos turės spręsti šiuos pagrindinius politinius
klausimus:
1-ojo siekio uždaviniai:
1. Nustatyti aiškius kelius iš profesinių ir kitokių mokyklų į aukštąsias mokyklas, t. y. susieti nacionalines kvalifikacijų
sistemas su Europos kvalifikacijų sistema ir remtis mokymosi rezultatais bei aiškiomis mokymosi ir patirties, įgytų
už formaliojo švietimo ir mokymo sistemos ribų, pripažinimo procedūromis.
2. Skatinti įtraukti per menkai atstovaujamoms grupėms priklausančius moksleivius bei vadinamuosius
netradicinius besimokančius asmenis, įskaitant suaugusiuosius; teikti daugiau skaidrios informacijos apie
galimybes mokytis ir išsilavinimo teikiamas galimybes, užtikrinti specialųjį orientavimą, padedantį pasirinkti
studijų sritį ir sumažinti mokslų nebaigiančių asmenų skaičių.
3. Tikslingiau naudojant išteklius užtikrinti, kad finansinė parama pasiektų potencialius studentus iš mažas pajamas
gaunančių šeimų.
4. Sukurti ir įgyvendinti nacionalines strategijas, pagal kurias būtų rengiama ir perkvalifikuojama pakankamai 
mokslininkų, kaip numatyta pagal Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros tikslus.

352
 Priedai
 2. Valstybinių universitetų vidaus valdymo
tobulinimo srityje:
  didinti valstybinių universitetų atsakomybę ir
atskaitomybę visuomenei, saugoti universiteto
autonomiją ir vientisumą, nustatyti, kad
valstybinio universiteto tarybos, kaip priežiūros
institucijos, daugumą sudaro socialiniai
partneriai;
 įteisinti tarybos sudarymo tvarką;
 įteisinti valstybinio universiteto rektoriaus
parinkimo nuostatas.
3. Aukštojo mokslo sistemos finansavimo pertvarkos
srityje:
 siekti, kad Lietuvos aukštojo mokslo sistema
būtų konkurencinga Europos aukštojo
mokslo erdvėje, būtina finansavimą padaryti
racionalesnį;
 siekti racionaliau naudoti aukštajam mokslui
skiriamas lėšas ir pritraukti naujus finansavimo
šaltinius;
 siekti tobulinti paramą studentams ir užtikrinti
aukštojo mokslo prieinamumą, orientuoti
esamą stipendijų ir paskolų pragyvenimo
išlaidoms sistemą labiau į socialinę paramą
studentams.
4. Studijų turinio atnaujinimas ir aukštojo mokslo
kokybės vertinimas. Žinių visuomenės ir žiniomis
grįstos ekonomikos poreikius atitinkančios aukštojo
mokslo kokybės užtikrinimas.
Plano įgyvendinamas numatytas dviem etapais.
Pirmajame etape (2006–2007) parengiami ir priimami
teisės aktai, reikalingi planui įgyvendinti ir veiksmingai,
darniai, atsakingu valdymu, tikslingu finansavimu ir
racionaliu išteklių naudojimu grindžiamai kokybiškai
aukštojo mokslo sistemai sukurti. Antrajame etape
(2008–2010) plano nuostatos įgyvendinamos
vadovaujantis pakeista teisine baze.
Laukiamas plano įgyvendinimo rezultatas:
 įvykdyta pertvarka skatins gerinti studijų
kokybę;
2-ojo siekio uždaviniai:
1. Rengiant, įgyvendinant ir vertinant mokymo programas, pritaikant kokybės užtikrinimo ir finansavimo
mechanizmus, pagal kuriuos būtų atlyginama už tinkamą studentų parengimą darbo rinkai, skatinti įgūdžių ir
augimo prognozavimą ir kaupti absolventų užimtumo duomenis (įskaitant visą jų profesinį kelią).
2. Skatinti didesnę studijų modulių įvairovę (pvz., ne visą darbo dieną, nuotolinį ar modulinį mokymąsi, tęstinį
mokyklos nebaigusių suaugusiųjų ir kitų darbo rinkos dalyvių švietimą), prireikus pritaikyti finansavimo
mechanizmus.
3. Geriau išnaudoti IRT potencialą: plėtoti veiksmingesnį ir konkrečiam asmeniui geriau pritaikytą mokymąsi,
mokymo ir mokslinių tyrimų metodus (pvz., e. mokymąsi ir mišrųjį mokymąsi), skatinti naudotis virtualiomis
mokymosi platformomis.
4. Didinti darbo rinkos institucijų (įskaitant valstybines įdarbinimo tarnybas) ir reglamentavimo pajėgumus geriau
suderinti įgūdžius ir darbo vietas, plėtoti aktyvios darbo rinkos politiką, kuri skatintų absolventų užimtumą ir
užtikrintų profesinį orientavimą.
5. Teikti paskatas aukštosioms mokykloms investuoti į nuolatinį darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, samdyti
pakankamai darbuotojų, kurie galėtų plėtoti naujas disciplinas, ir apdovanoti už išskirtinius pasiekimus mokymo
srityje.
6. Susieti doktorantūros programų finansavimą su novatoriškos doktorantūros principais.
3-iojo siekio uždaviniai:
1. Skatinti institucijas į programas sistemingiau integruoti judumą mokymosi tikslais, šalinti kliūtis, kylančias
bakalaurantams, norintiems magistrantūros studijas pradėti kitoje aukštojoje mokykloje, ir plėtojant
tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir mainus.
2. Siekti kokybės, palyginamo ir nuoseklaus Europos kreditų perkėlimo sistemos ir diplomo priedo naudojimo,
susieti kvalifikacijas su Europos kvalifikacijų sistema ir taip užtikrinti veiksmingą užsienyje sukauptų mokymosi
kreditų pripažinimą.
3. Didinti trečiųjų šalių studentų, mokslininkų ir dėstytojų galimybes, gerinti jų įdarbinimo sąlygas ir karjeros
galimybes, be kita ko, visapusiškai įgyvendinti su studentais ir mokslininkais susijusias direktyvas ir Europos
Sąjungos vizų kodeksą, kad su trumpalaikiu vizitu atvykstantiems studentams ir mokslininkams būtų lengviau
gauti Šengeno vizas.
4-ojo siekio uždaviniai:
1. Visose studijų srityse ir pakopose skatinti verslumo, kūrybiškumo ir novatoriškumo plėtotę bei inovacijas,
aukštojo mokslo srityje kurti sąveikesnę mokymosi aplinką ir tvirtesnę žinių perdavimo infrastruktūrą.
2. Stiprinti aukštųjų mokyklų žinių perdavimo infrastruktūrą ir didinti jų pajėgumus įsitraukti į naujų ir šalutinių
įmonių veiklą.
3. Skatinti partnerystę ir bendradarbiavimą su verslu kaip esminį aukštųjų mokyklų veiklos aspektą, sukurti
atlyginimo sistemas, teikti tarpdisciplininio ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo paskatas, mažinti institucijų ir
kitų viešųjų ir privačiųjų subjektų bendradarbiavimo reguliacines ir administracines kliūtis.
4. Skatinti sistemingą aukštųjų mokyklų įsitraukimą į integruotų vietos ir regioninės plėtros planų rengimo
procesą ir tikslingai remti regioninį švietimo institucijų ir verslo bendradarbiavimą, visų pirma kurti regioninius
meistriškumo ir specializacijos centrus.


353
 Priedai
  palaipsniui bus atsisakyta smulkmeniško
valstybinio aukštųjų mokyklų veiklos
 reguliavimo;
 aukštosios mokyklos pačios tinkamiau spręs
daugelį veiklos klausimų, bus patrauklios ir
gebės konkuruoti su kitų Europos Sąjungos
valstybių aukštosiomis mokyklomis.
Plano įgyvendinimo priemonės ir finansavimas.
Plano įgyvendinimo pirmojo etapo (2006–2007)
ir antrojo etapo (2008–2010) priemones tvirtina
Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Plano įgyvendinimas
finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės
biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas
(Žin., 2009, Nr. 54-2140; atitaisymai 2009, Nr. 61; 2009,
Nr. 101; įstatymo redakcija galiojo iki 2012-01-28)
Įstatymo paskirtis – nustatyti mokslo ir studijų valstybinį
reguliavimą; mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo
principus; mokslo ir studijų institucijų steigimo,
pabaigos ir pertvarkymo teisinius pagrindus; aukštojo
mokslo kvalifikacijų ir mokslo laipsnių suteikimą ir
pripažinimą; mokslo ir studijų institucijų valdymą,
veiklos organizavimą ir priežiūrą; mokslo ir studijų
institucijų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir studentų
teises ir pareigas; mokslo ir studijų finansavimą;
valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo
ir disponavimo juo principus.
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas
sudarė galimybes pradėti sisteminę mokslo ir studijų
sektoriaus pertvarką.
Įstatymu apibrėžta mokslo ir studijų sistema, jos
veikimo principai.
2009–2012 m. galiojusi įstatymo redakcija apibrėžė:
 mokslo ir studijų institucijų grupes: mokslo ir
studijų institucijos yra dviejų grupių – aukštosios
mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai;
5-ojo siekio uždaviniai:
1. Skatinti tiksliau nustatyti realias aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų sąnaudas ir tikslingiau panaudoti lėšas, taip
pat ir nustatant su veiklos rezultatais susietus finansavimo mechanizmus, kurie paskatintų konkurenciją.
2. Pritaikyti finansavimo mechanizmus prie skirtingų institucinių reikmių, skatinti institucijas dėti daugiau pastangų
išryškinant privalumus ir užtikrinti paskatas remti strateginių galimybių įvairovę, plėtoti meistriškumo centrus.
3. Palengvinti prieigą prie alternatyvių finansavimo šaltinių, įskaitant naudojimąsi viešosiomis lėšomis, kad būtų
pritraukta viešųjų ir privačiųjų investicijų (pvz., nustatyti bendrąjį finansavimą).
4. Remti aukštojo mokslo sistemos lyderių – strategų ir specialistų – profesinį tobulėjimą ir užtikrinti, kad aukštosios
mokyklos galėtų savarankiškai nustatyti strategines veiklos kryptis, valdyti pajamų srautus, atlyginti už
pasiekimus ir taip pritraukti geriausių dėstytojų ir mokslininkų, nustatyti priėmimo studijuoti kriterijus ir naujas
mokymo programas.
5. Skatinti institucijas modernizuoti žmogiškųjų išteklių valdymą, siekti ženklo „HR Excellence in Research“ ir
įgyvendinti Helsinkio grupės „Moterys ir mokslas“ rekomendacijas.
2006 m. spalio 5 d. Komisijos komunikatas tarybai ir Europos Parlamentui
Universitetų modernizavimo plano įgyvendinimo rezultatai: švietimas,
moksliniai tyrimai ir naujovės (COM(2006) 208)
Komunikate nusakomos universitetų modernizavimo ir pertvarkos gairės, siekiamybės, tikslai.
Nustatyti būtini pokyčiai šiose srityse:
I. Europos universitetų aplinkoje esančių kliūčių pašalinimas:
1. Padidinti geografinį ir tarpsektorinį judumą – mažiausiai dvigubai turėtų išaugti bent vieną semestrą studijavusių
užsienyje arba pramonės įmonėse patirties įgijusių absolventų skaičius, tai yra ypač svarbu mokslininkų atžvilgiu.
2. Europos Sąjungoje turi būti užtikrinta galimybė perkelti nacionalines stipendijas ir (ar) paskolas į kitą šalį.
3. Užtikrinti visišką teisių gauti pensiją perkeliamumą ir panaikinti profesinio, tarptautinio bei tarpsektorinio
judumo kliūtis.
4. Iki 2010 m. visose Europos Sąjungos šalyse būtų įgyvendintos svarbiausios Bolonijos reformos:
4.1. palyginamos kvalifikacijos (trumpojo ciklo studijos, bakalauro, magistro, daktaro laipsnis);
4.2. lanksčios, modernios ir darbo rinkos poreikius atitinkančios visų lygių mokymo programos, patikimos
kokybės užtikrinimo sistemos;
4.3. supaprastinti ir pagreitinti profesinių kvalifikacijų pripažinimo procesą už nacionalinių ribų, kad nė vienas
pareiškėjas neturėtų ilgiau nei keturis mėnesius laukti sprendimo dėl akademinio diplomų pripažinimo;
4.4. peržiūrėti diplomų akademinio pripažinimo procedūrą.
II. Universitetų autonomijos ir atsakomybės užtikrinimas:
1. Naujos vidinės valdymo sistemos, paremtos strateginiais prioritetais ir darbuotojų, investicijų bei administracinių
procedūrų profesionaliu valdymu, sukūrimas. Ugdyti universitetų valdymo ir vadovavimo gebėjimus.
2. Siekti, kad universitetai įveiktų susiskaidymą į fakultetus, departamentus, laboratorijas ir kitus administracinius
vienetus.


354
 Priedai
  aukštųjų mokyklų tipus: universitetai ir
kolegijos (valstybiniai ir nevalstybiniai).
 verslumo ir vadovavimo įgūdžius, kurti vietines „žinių kūrimo ir perdavimo grupes“, ryšių su verslo pasauliu
Įstatymas įtvirtino aukštųjų mokyklų autonomiją
(apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų
tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir
akademine laisve; Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio
ir kitų įstatymų nustatyta tvarka aukštosios mokyklos
autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei,
steigėjams ir juridinio asmens dalyviams), atskaitomybę,
teises ir pareigas.
Apibrėžti universitetų, kolegijų, mokslinių tyrimų
institutų veikos ir tikslai.
Didelė įstatymo dalis skirta mokslo ir studijų
sistemos valdymo fundamentinėms nuostatoms
įtvirtinti: mokslo politikos formavimas (Lietuvos
Respublikos Seimas) ir jos įgyvendinimas (Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministerija ir kitos ministerijos, Lietuvos mokslo
taryba, Valstybinis studijų fondas, Studijų kokybės
vertinimo centras, akademinės etikos ir procedūrų
kontrolierius, mokslo ir technologijų parkai, integruoti
mokslo, verslo ir studijų centrai (slėniai).
Įstatymo II ir II skirsniai reglamentuoja aukštųjų
mokyklų ir mokslinių tyrimų institutų valdymą.
Ypatingas dėmesys skirtas valstybinių aukštųjų mokyklų
valdymo organui – Tarybai (nustatytos jos funkcijos,
sudarymo tvarka).
Įstatymo V skyrius skirtas mokslo (meno) ir studijų
veiklai. Akcentuojama mokslo ir studijų kokybės
principas bei jo įgyvendinimo užtikrinimas, studijų
programų akreditavimas ir išorinis vertinimas, taip
pat – mokslo ir studijų institucijų išorinis vertinimas bei
aukštosios mokyklos akreditavimas.
Įstatymo VI skyrius aiškina akademinės
bendruomenės sąvoką, nustato jos veiklos principus,
teises ir pareigas.
Įstatymo VII skyrius nustato mokslo ir studijų
finansavimo šaltinius, jų gavimo bei panaudojimo
pagrindinius principus.
III. Struktūrinės partnerystės su verslo pasauliu skatinimas:
1. Teikti išorinę paramą universitetams, kad jie galėtų įgyvendinti reikiamus organizacinius pakeitimus ir ugdyti
centrus, bendrų mokslinių tyrimų iniciatyvas ar žinių perdavimo tarnybas, kurios atliktų sąsajų su vietiniais ir (ar)
regioniniais ūkio subjektais vaidmenį.
2. Užtikrinti, kad verslumo, vadovavimo ir naujovių kūrimo gebėjimų ugdymas taptų sudėtinė aukštųjų mokyklų
švietimo programų, mokslininkų mokymo programų ir universitetų darbuotojų visą gyvenimą trunkančio
mokymosi strategijų dalis.
IV. Darbo rinkai siūlyti tinkamą įgūdžių ir kompetencijų derinį:
1. Siekti išvengti nuolatinio absolventų kvalifikacijų ir darbo rinkos poreikio neatitikimo, struktūrizuoti universitetų
programas, tiesiogiai dirbti su absolventų įsidarbinimo galimybėmis.
2. Mokslo laipsnio nesuteikiančių mokymo kursų suaugusiesiems pasiūla.
3. Universitetai turi aktyviau spręsti visą gyvenimą trunkančio mokymosi darbotvarkės uždavinius ir naudotis jos
teikiamomis galimybėmis.
V. Mažinti finansavimo spragą ir užtikrinti didesnį švietimo bei mokslinių tyrimų srities
finansavimo veiksmingumą:
1. Keisti universitetų finansavimo sistemą atsižvelgiant į jų veiklą – pagrindinės lėšos skiriamos atsižvelgiant į
rezultatus, o ne indėlį.
2. Užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp aukštajam mokslui ir universitetuose vykdomiems moksliniams tyrimams
skirto pagrindinio, konkurencinio ir atsižvelgiant į rezultatus teikiamo finansavimo.
VI. Stiprinti disciplinų sąveiką ir tarpdiscipliniškumą:
1. Pagrindinis universitetų dėmesys turi būti skiriamas mokslinių tyrimų sritims, o ne mokslinėms disciplinoms.
2. Remti studentų, mokslininkų ir mokslininkų grupių sąveiką, užtikrinti didesnį judumą tarp disciplinų, sektorių ir
mokslinių tyrimų grupių.
VII. Aktyvinti žinias, sąveikaujant su visuomene:
1. Universitetų prievolė informuoti visuomenę apie vykdomus mokslinius tyrimus; aktyvinamas mokslo specialistų
ir nespecialistų bendravimas.
2. Universitetai turi siekti įgyvendinti plataus masto komunikacijos strategiją, paremtą įvairiomis konferencijomis,
atvirų durų dienomis, darbo praktika įmonėse, diskusijų forumais.
VIII. Įvertinti kompetenciją aukščiausiu lygiu:
1. Universitetai bei jų pramonės partneriai turi siekti siūlyti talentingiausiems studentams ir mokslininkams
atviresnę ir įdomesnę darbo aplinką.
2. Universitetai turi pritraukti geriausių dėstytojų bei mokslininkų, jiems siūlydami lanksčią, skaidrią bei atvirą
įdarbinimo procedūrą.
IX. Siekti, kad Europos aukštojo mokslo erdvė ir mokslinių tyrimų erdvė taptų
pastebimesnės ir patrauklesnės pasauliui:
1. Užtikrinti, kad Europos aukštojo mokslo erdvės ir Europos mokslinių tyrimų erdvės dalyviai būtų atviri ir gebantys
konkuruoti pasaulyje.
2. Plėtoti struktūriškesnį tarptautinį bendradarbiavimą su Europos Sąjungos kaimynėmis.
3. Universitetų personalo mainų vystymas. 
4. Supaprastinti ir paspartinti ne Europos Sąjungos studentų ir tyrėjų patekimo į Europos Sąjungą teisines ir
administracines procedūras. 
355
 Priedai
 Komunikato išvadose nurodoma: vykdant su universitetų pertvarka ir modernizavimu susijusias veiklas siektina,
 Valstybės narės turi imtis visų būtinų priemonių universitetų atžvilgiu, įskaitant tokius aspektus kaip vadyba,
Lietuvos Respublikos Konstitucija
(įsigaliojo 1990-11-02; Žin., 1992, Nr. 33-1014)
Lietuvos Respublikos Konstitucija – pagrindinis šalies
įstatymas. Konstitucija reglamentuoja aukštojo mokslo
sritį, kuriai skirti trys Konstitucijos straipsniai – 40, 41 ir 42.
Konstitucijos 40 straipsnyje įtvirtinta aukštųjų mo-
kyklų autonomija bei valstybinė mokymo ir auklėjimo
įstaigų priežiūra: ,,Valstybinės ir savivaldybių mokymo ir
auklėjimo įstaigos yra pasaulietinės. Jose tėvų pageidavi-
mu mokoma tikybos. Įstatymo nustatyta tvarka gali būti
steigiamos nevalstybinės mokymo bei auklėjimo įstai-
gos. Aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija.
Valstybė prižiūri mokymo ir auklėjimo įstaigų veiklą.“
41 straipsnis nustato: „Asmenims iki 16 metų moks-
las privalomas. Mokymas valstybinėse ir savivaldybių
bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mo-
kyklose yra nemokamas. Aukštasis mokslas prieinamas
visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Gerai
besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose
mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.“
42 straipsnyje įtvirtinta mokslo, tyrinėjimo ir dės-
tymo laisvė bei valstybės parama kultūrai ir mokslui:
,,Kultūra, mokslas ir tyrinėjimai bei dėstymas yra laisvi.
Valstybė remia kultūrą ir mokslą, rūpinasi Lietuvos istori-
jos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga.
Dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius
su mokslo, technikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir
gina įstatymas.“
kad tam tikrų įsipareigojimų imtųsi valstybės Europos Sąjungos narės, universitetai ir Komisija.
savarankiškumo ir autonominės atskaitomybės teisės suteikimas, gebėjimai diegti naujoves, galimybių siekti aukštojo
mokslo užtikrinimas bei aukštojo mokslo sistemos pritaikymas naujiems konkurencingos aplinkos reikalavimams.
Universitetai turi siekti priimti strateginius sprendimus, vykdyti vidaus reformas, padedančias išplėsti
finansavimo bazę, stiprinti kompetencijos sritis ir tapti konkurencingais dalyviais; vykstant šiems pokyčiams, būtina
užmegzti struktūriškai apibrėžtas partnerystes su verslo bendruomene ir kitais galimais partneriais.
Komisija – prisidėti įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą: vesti politinį dialogą, remti mokymąsi
vieniems iš kitų (ypač pagal darbo programą „Švietimas ir mokymas 2010“), taip pat finansiškai remti valstybių narių ir
universitetų modernizavimo veiklą.
Prahos komunikatas (2001 m. gegužės 19 d. atsakingų už aukštąjį mokslą Europos ministrų Prahoje
priimtas komunikatas Formuojant Europos aukštojo mokslo erdvę)
2001 m. gegužės 19 d. Prahos komunikatas patvirtina ankstesnius įsipareigojimus (Bolonijos deklaracija) ir nustato dar
tris naujas kryptis:
1. mokymasis visą gyvenimą,
2. aukštųjų mokyklų ir studentų dalyvavimas kuriant ir formuojant Europos aukštojo mokslo erdvę,
3. Europos aukštojo mokslo erdvės patrauklumo didinimas.
Ministrai pritarė tolesnei Bolonijos uždavinių įgyvendinimo proceso eigai:
1. Lengvai suprantamų ir palyginamų laipsnių sistemos pritaikymas. Siekti, kad universitetai ir kitos aukštosios
mokyklos naudotųsi nacionalinės teisės bei europinėmis priemonėmis, galinčiomis palengvinti kursų, laipsnių ir
pan. akademinį ir profesinį pripažinimą, kad piliečiai galėtų naudotis įgyta kvalifikacija, kompetencija ir įgūdžiais
visoje Europos aukštojo mokslo erdvėje.
2. Dviejų pakopų aukštojo mokslo sistemos plėtra. Įvesti dviejų pagrindinių ciklų studijas: bakalauro ir
magistratūros. Studijų programos, kurias baigus įgyjamas laipsnis, turi būti įvairios paskirties ir profilio, kad
atitiktų individualius, akademinius ir darbo rinkos poreikius.
3. Kreditų sistemos sukūrimas. Siekiant studijų proceso ir kvalifikacijų lankstumo, pritaikyti bendruosius
kvalifikacijų pagrindus, kurie atitiktų kreditų sistemą, leidžiančią kaupti kreditus, perkelti juos iš vienos aukštosios
mokyklos į kitą – ten juos pripažinti ir įskaityti.
4. Judumo skatinimas ir plėtra. Sudaryti laisvo studentų, dėstytojų, mokslininkų ir administracijos darbuotojų
judėjimo sąlygas (Europos Tarybos parengtas Judumo plėtros planas, priimtas Nicoje 2000 m.).
5. Europinio bendradarbiavimo skatinimas kokybei užtikrinti. Skatinti europinį bendradarbiavimą (aukštųjų
mokyklų, nacionalinių valdymo institucijų, Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo tinklo), labiau pasitikint
kokybės vertinimo ir (ar) akreditacijos mechanizmais (įvairiose šalyse), užtikrinti studijų kokybę ir pripažinti
kvalifikacijas.
6. Europinių aspektų plėtra aukštajame moksle. Skatinti aukštąsias mokyklas kurti ir taikyti studijų programas,
kursus ir modulius, pasižyminčius europinio lygmens turiniu. Ypatingas dėmesys – laipsnius teikiančioms
jungtinėms studijų programoms, kursams ir moduliams, kuriuos teikia kelios institucijos iš skirtingų šalių, tačiau

studentai įgyja jungtinius laipsnius. 
356
 Priedai
 Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programa (2008–2012)
(patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52
 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos)
Penkioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė planavo 2009 m. įgyvendinti esmines
permainas septyniose (valstybės valdymo, energetikos, sveikatos apsaugos ir t. t.)
svarbiausiose srityse, įskaitant švietimo sistemą.
Svarbiausi darbai 2009 m. – aukštojo mokslo reforma ir kiti darbai švietimo srityje
(mokytojų atlyginimų didinimas, biurokratijos mažinimas).
Esminiai mokslo ir studijų sistemos 2009 m. reformos darbai:
 valstybinių universitetų valdymo modernizavimas;
 autonomijos aukštosioms mokykloms suteikimas;
 studijų ir mokslo kokybės užtikrinimas;
 aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas;
 studijų finansavimo sistemos pertvarka;
 mokslo valdymo ir finansavimo skaidrumo užtikrinimas;
 mokslo plėtros prioritetų nustatymas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų veiklos strategijos pagrindinės
nuostatos:
1. Aukštųjų mokyklų reali autonomija (552, 607–612, 621, 628 p.): ,,Aukštosioms
mokykloms, įvykdžiusioms numatytas pertvarkas, suteikti tikrą autonomiją,
drauge užtikrindami jų atskaitomybę visuomenei už savo veiklos rezultatus.
Suteikiant realią autonomiją, bus atsisakoma ir centralizuoto valstybės valdymo
bei kitų perteklinių suvaržymų.“
2. Modernus valstybinių universitetų valdymas (613–616 p.): ,,Aiškiai paskirstyti
funkcijas ir atsakomybę tarp aukštosios mokyklos tarybos, senato ir rektoriaus.
Aukštųjų mokyklų tarybos spręs strateginius mokyklos valdymo klausimus,
konkurso būdu parinks aukštųjų mokyklų vadovus. Universitetų senatai galės
sutelkti visą dėmesį akademinių klausimų svarstymui ir sprendimui.“
3. Valstybės pajėgų sutelkimas siekiant užtikrinti kokybę (617 p.): ,,Konkurencija
aukštajame moksle. Studijų programų akreditacija. Akademinės etikos ir
procedūrų kontrolieriaus institucijos įsteigimas.“
4. Aukštųjų mokyklų tinklo optimizaciją ir telkimąsi skatinančių priemonių
kompleksas, kurio tikslas – sukurti kokybės prielaidas ir veiksmingiau panaudoti
esamus išteklius (618–620 p.): ,,Daugiau kaip 150 mln. litų Europos Sąjungos
struktūrinių fondų lėšų skyrimas aukštųjų mokyklų jungimuisi remti. Jungimosi
proceso vykdymas sukuriant know–how grupę.“
5. Studijų finansavimo sistemos pertvarkymas (622–624 p.): ,,Nuo 2009–2010 studijų
metų priimamų pirmo kurso studentų studijų finansavimą pradėsime studijų
krepšelio principu. Nuo studento, patekusio į valstybės finansuojamųjų sąrašą,
apsisprendimo priklausys, į kurią aukštąją (valstybinę ar nevalstybinę) mokyklą
357
2007 m. vasario 21 d. Komisijos komunikatas
Nuosekli Lisabonos uždavinių vykdymo švietimo ir mokymo srityje
pažangos rodiklių ir lyginamųjų standartų sistema (COM(2007) 61)
Komunikatu siūloma rodiklių ir lyginamųjų standartų, skirtų Lisabonos uždavinių vykdy-
mo pažangai švietimo ir mokymo srityje stebėti, sistema, kuri yra ne tik nuosekli, bet ir
pirmą kartą visapusiškai atspindi detalesnius programos „Švietimas ir mokymas 2010“ už-
davinius. Be to, taip pat atsižvelgiama į uždavinius, susijusius su aukštojo mokslo struktū-
rų pagal Bolonijos procesą ir profesinio mokymo pagal Kopenhagos procesą konvergen-
cija. Komunikate numatoma statistikos infrastruktūra, kuria remiantis kuriami rodikliai.
Komunikatu siūloma rodiklius ir lyginamuosius standartus skirstyti į grupes pagal
aštuonias pagrindines „Švietimo ir mokymo 2010“ strategijoje nustatytas politikos sritis:
1. Teisingumo švietimo ir mokymo srityje stiprinimas. Pažangai stebėti bus
naudojami tokie pagrindiniai rodikliai: dalyvavimas ikimokykliniame ugdyme,
specialiųjų poreikių ugdymas ir anksti paliekančiųjų mokyklą skaičius. Be to,
teisingumo aspektas bus vertinamas skirstant duomenis pagal lytį, amžių,
socialines ir ekonomines besimokančiųjų sąlygas. Švietimo ir mokymo sistemų
struktūros ir institucinės diferenciacijos poveikiui analizuoti bus naudojamas
sudėtinis švietimo ir mokymo sistemų stratifikacijos rodiklis, pagrįstas kokybiniais
Eurydice pateiktais duomenimis.
2. Švietimo ir mokymo veiksmingumo stiprinimas. Pažangai stebėti bus naudojami
tokie pagrindiniai rodikliai: visuotinis investicijų į švietimą ir mokymą rodiklis.
Ypatingas dėmesys bus skiriamas privačioms ir valstybės investicijoms bei
investicijoms į aukštąjį mokslą.
3. Praktinis mokymosi visą gyvenimą įgyvendinimas. Praktinio mokymosi visą
gyvenimą įgyvendinimo pažanga bus stebima pasitelkus svarbiausius rodiklius,
tokius kaip suaugusiųjų dalyvavimas mokymesi visą gyvenimą ir suaugusiųjų
įgūdžiai, aukštesnįjį vidurinį išsilavinimą įgijusio jaunimo skaičius.
4. Svarbiausi jaunimo gebėjimai. Svarbiausi rodikliai yra susiję su šiais gebėjimais:
skaitymas, matematika ir tikslieji mokslai, kalbų mokėjimas, IRT įgūdžiai, pilietinio
ugdymo įgūdžiai ir mokymosi mokytis įgūdžiai.
5. Mokyklinio švietimo modernizavimas. Pažanga šioje srityje bus stebima
pasitelkus tokius svarbiausius rodiklius, kaip anksti paliekančiųjų mokyklą
skaičius, mokyklos valdymas, mokyklos kaip daugialypiai vietos mokymosi centrai,
mokytojų ir instruktorių profesinis tobulėjimas.
6. Profesinio rengimo ir mokymo modernizavimas (Kopenhagos procesas).
Pažanga šioje srityje bus stebima pasitelkus aukštesnįjį vidurinį išsilavinimą įgijusio
jaunimo skaičiaus rodiklį (pagal profesinio mokymo sritis), švietimo ir mokymo
sistemų stratifikacijos rodiklį.
7. Aukštojo mokslo modernizavimas (Bolonijos procesas). Pažanga šioje srityje
bus stebima pasitelkus tokius rodiklius, kaip aukštojo mokslo įstaigų absolventų
skaičius, tarptautinis aukštojo mokslo įstaigų studentų judumas ir investicijos į

švietimą ir mokymą. 
 Priedai

 pateks studijų krepšelio pinigai. Valstybės remiamų paskolų sistemos sukūrimas.

Tikslinį valstybės finansavimą atskiroms studijų programoms skirti vadovaujantis
 pamatuota ir viešai skelbiama valstybės poreikių analize.“
6. Mokslo vystymo prioritetai, valdymas ir finansavimas (625–632 p.): ,,Finansuojant
mokslo tyrimus, pereiti prie ilgalaikio, konkursais pagrįsto finansavimo.
Konkursuose ir vertinant mokslinių tyrimų rezultatus, orientuosimės į
išorinę (tarptautinę) ekspertizę. II ir III pakopų universitetines studijas sieti su
fundamentini ų tyrimų vykdymu, finansuojant jas konkursų būdu ir iš lėšų, skirtų
aukščiausius reitingus konkrečiose mokslo srityse turinčioms institucijoms. Siekti,
kad Lietuva taptų lituanistinių tyrimų pasauliniu centru. Parengti ir įgyvendinsime
humanitarinių ir socialinių mokslų plėtros strategiją.“
7. Tretinio lygmens švietimo sistemos vienovė (633 p.): „〈...〉 integruoti kolegijų
ugdymą į likusią mokslo ir studijų sistemą, o profesinį ugdymą – į aukštąjį
koleginį ugdymą, numatydami aiškias galimybes ir reikalavimus išlyginamosioms
studijoms pereinant iš vienos sistemos į kitą.
8. Galimybės įsidarbinti. Pažangos šioje srityje stebėjimo rodikliai: gyventojų
išsilavinimo lygis ir suaugusiųjų įgūdžiai, investicijos į švietimą ir mokymą grąža.
Komunikate buvo nustatyta 20 pagrindinių rodiklių, suderintų su politiniais prioritetais,
nustatytais vadovaujantis strategija „Švietimas ir mokymas 2010“.
9 pagrindiniai rodikliai – (1), (3), (4), (9), (14), (15), (16), (18) ir (19) – jau yra sukurti
ir naudojami Lisabonos uždavinių švietimo ir mokymo srityje vykdymo pažangai
stebėti. Likusieji 11 pagrindinių rodiklių yra priskirtini sritims, kuriose vis dar vykdomi
parengiamieji darbai. Taigi, nuosekli rodiklių sistema kol kas nėra visiškai parengta.
Šią priemonę papildo toliau nurodyti penki Tarybos priimti europiniai lyginamieji
standartai (2010 m.), kurie ir toliau išlieka svarbūs stebint Lisabonos uždavinių vykdymo
pažangą švietimo ir mokymo srityje. Keletas šių lyginamųjų standartų atlieka svarbų
vaidmenį – jie yra Europos Sąjungos užimtumo strategijos siekiniai:
1. ne daugiau kaip 10 proc. anksti paliekančiųjų mokyklą;
2. skaityti nemokančių ar prastai mokančių mokinių skaičius turėtų būti sumažintas
ne mažiau kaip 20 proc.;
3. aukštesnįjį vidurinį išsilavinimą turėtų įgyti bent 85 proc. jaunimo;
4. ne mažesnis kaip 15 proc. dydžio matematikos, mokslo ir technologijų absolventų
skaičiaus prieaugis, kartu siekiant lyčių pusiausvyros;
5. 12,5 proc. suaugusiųjų turėtų dalyvauti mokymesi visą gyvenimą.

Valstybės pažangos strategija
„Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“
(patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo
2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015
Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos
strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo)
Valstybės pažangos strategija „Lietuvos pažangos
strategija „Lietuva 2030“ – tai valstybės vizija ir raidos
prioritetai bei jų įgyvendinimo kryptys iki 2030 metų.
Tai pagrindinis strateginio planavimo dokumentas,
kuriuo turi būti vadovaujamasi priimant strateginius
sprendimus ir rengiant valstybės planus ar programas.
Šia strategija siekiama paskatinti esminius visuomenės
pokyčius ir sudaryti sąlygas formuotis kūrybingai,
atsakingai ir atvirai asmenybei.
Strategijoje skiriamos trys esminės pokyčių
ir pažangos sritys – sumani visuomenė, sumani
ekonomika ir sumanus valdymas.
Siekiant įgyvendinti sumanios visuomenės viziją,
numatomos šios pokyčių iniciatyvos sumanios
2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvados dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje
strateginės programos („ET 2020“) (2009/C 119/02)
Europos bendradarbiavimas švietimo ir mokymo srityje iki 2020 m. turėtų būti vykdomas laikantis strateginės
programos, kuri švietimo ir mokymo sistemas mokymosi visą gyvenimą požiūriu jungia į vieną visumą. Mokymasis
visą gyvenimą turėtų būti laikomas vienu iš esminių principų. Juo turėtų būti remiamasi nustatant visą programą.
Programos paskirtis – įtraukti mokymąsi į visas sritis (formalųjį, neformalųjį mokymąsi, savišvietą) bei visuose lygiuose
(nuo ikimokyklinio vaikų ugdymo ir mokyklų iki aukštojo mokslo, profesinio mokymo bei suaugusiųjų mokymosi).
Rengiant programą turėtų būti siekiama įgyvendinti šiuos keturis strateginius tikslus:
1. mokymąsi visą gyvenimą ir judumą paversti tikrove;
2. gerinti švietimo ir mokymo kokybę bei veiksmingumą;
3. skatinti vienodas galimybes, socialinę sanglaudą ir aktyvų pilietiškumą;
4. stiprinti novatoriškumo ir kūrybiškumo, įskaitant verslumą, aspektus visuose švietimo ir mokymo lygiuose.
Nacionaliniu lygmeniu valstybės narės turės:
1. Bendradarbiauti, kaip numatyta Tarybos išvadose, kad būtų stiprinamas Europos bendradarbiavimas švietimo ir mo-
kymo srityje laikotarpiu iki 2020 m., remiantis keturiais strateginiais tikslais, išdėstytais principais ir darbo metodais,
taip pat kiekvieno ciklo prioritetinėmis sritimis (2009–2011 m. prioritetinės sritys išdėstytos dokumento II priede).
2. Remiantis nacionaliniais prioritetais apsvarstyti galimybę patvirtinti nacionalines priemones, skirtas strateginėje
programoje numatytiems tikslams pasiekti ir prisidėti prie bendro siekio įgyvendinti dokumento I priede

nurodytus europinius lyginamuosius standartus.

358
 Priedai
 visuomenės ugdymo kryptimi ,,Besimokanti
visuomenė“:
 1. Sukurti veiksmingą mokymosi visą gyvenimą
sistemą, efektyviai pritaikančią informacinių ryšių
technologijų galimybes, užtikrinančią dinamiškai
visuomenei būtinų žinių bei gebėjimų įgijimą ir
tobulinimą.
2. Sukurti nacionalines visų besimokančių asmenų
polinkius ir gabumus atskleidžiančias programas,
talentų atpažinimo ir ugdymo, mokinių, studentų
ir dėstytojų judumo sistemas. Remti gabių vaikų
akademinį, kūrybinį ir sporto neformalųjį ugdymą –
sutelkti geriausius šalies mokytojus, mokslo, kultūros
ir sporto ekspertus, pritraukti užsienio specialistų.
3. Sukurti palankią mokslo ir tyrimų aplinką,
užtikrinančią Lietuvos patrauklumą aukščiausio lygio
mokslininkams ir tyrėjams.
4. Sukurti pasaulinio lygio studijų ir tyrimų centrą,
stiprinant veikiančią infrastruktūrą ir sutelkiant
geriausią šalies mokslo ir studijų potencialą. Toks
centras į tarpdisciplininį tinklą sujungtų studijų
galimybes, suteiktų ir sudarytų tinkamas sąlygas
tarpdisciplininiams moksliniams tyrimams ir
taikomajai plėtrai, atvertų mokslinių tyrimų
infrastruktūrą verslo ir mokslo bendradarbiavimui.
5. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams sudaryti
sąlygas bent vieną semestrą studijuoti kitų šalių
aukštosiose mokyklose, ypač skatinti studentų
mainus tarp Šiaurės ir Baltijos regiono valstybių.
6. Formuoti turtingą kultūrinę terpę, investuojant į
viešųjų kultūros institucijų plėtrą ir jų integraciją,
skatinant visuomenės dalyvavimą kultūros
procesuose. Sudaryti sąlygas kultūros dinamiškumui,
ypač skatinant tarptautinius kultūrinius mainus ir
tarptautinį kūrėjų judumą. Didinti kultūros sklaidą
Lietuvoje ir užsienio valstybėse, ypatingą dėmesį
skiriant kultūros paveldo ir šiuolaikinio kultūros
turinio skaitmeninimui.
Siekiant įgyvendinti sumanios ekonomikos viziją,
numatomos šios pokyčių iniciatyvos sumanios
ekonomikos kryptimi ,,Ekonomikos integralumas“:
1. Skatinti pramonės ir paslaugų, mokslo tyrimų
organizacijų integravimąsi į globalias ir Šiaurės ir
Tarybos išvadų I priede yra pateikti penki vidutinių Europos rezultatų orientaciniai lygiai („europiniai lyginamieji
standartai“):
1. Suaugusiųjų dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą procese: iki 2020 m. vidutiniškai ne mažiau kaip 15 proc.
suaugusiųjų turėtų dalyvauti mokymosi visą gyvenimą procese.
2. Pagrindinius gebėjimus prastai įgyjantys asmenys: iki 2020 m. gebėjimus prastai įgyjančių 15 metų jaunuolių
skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų srityse procentinė dalis turėtų būti mažesnė nei 15 proc.
3. Aukštąjį išsilavinimą įgyjančių asmenų dalis: iki 2020 m. aukštąjį mokslą įgijusių 30–34 metų amžiaus asmenų dalis
turėtų būti ne mažesnė nei 40 proc.
4. Švietimo ir mokymo įstaigų nebaigę asmenys: iki 2020 m. švietimo ir mokymo įstaigų nebaigusių asmenų dalis
turėtų būti mažesnė nei 10 proc.
5. Ikimokyklinis ugdymas: iki 2020 m. ne mažiau kaip 95 proc. vaikų nuo 4 metų amžiaus iki privalomo pradinio
ugdymo pradžios amžiaus turėtų dalyvauti ikimokykliniame ugdyme.
Tarybos išvadų II priede pateiktos Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje pirmojo ciklo (2009–2011)
prioritetinės sritys.
1 strateginis tikslas – „mokymąsi visą gyvenimą ir judumą paversti tikrove“. Uždaviniai:
1. Užbaigti nacionalinių mokymosi visą gyvenimą strategijų įgyvendinimo procesą, ypatingą dėmesį skiriant
neformaliojo mokymosi ir savišvietos bei profesinio orientavimo svarbos pripažinimui.
2. Remiantis 2008 m. balandžio mėn. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija, iki 2010 m. visas nacionalines
kvalifikacijų sistemas susieti su Europos kvalifikacijų sandara ir remti mokymosi rezultatais grindžiamo metodo
taikymą standartų ir kvalifikacijų, vertinimo ir pripažinimo procedūrų, kreditų perkėlimo, ugdymo programų ir
kokybės užtikrinimo srityse.
3. Plėtoti bendradarbiavimą besimokančių asmenų judumo plėtotės srityje: bendradarbiauti siekiant palaipsniui
pašalinti kliūtis ir besimokantiesiems Europos ir viso pasaulio mastu suteikti daugiau judumo galimybių tiek
aukštojo mokslo, tiek kitų lygių švietimo srityse, įskaitant naujus tikslus ir finansavimo priemones, atsižvelgiant į
konkrečius mažiau galimybių turinčių asmenų poreikius.
2 strateginis tikslas – „gerinti švietimo ir mokymo kokybę bei veiksmingumą“. Uždaviniai:
1. Sudaryti galimybes piliečiams, be jų gimtosios kalbos, kalbėti dviem kalbomis, remti kalbų mokymą, prireikus,
profesinio švietimo ir mokymo srityje bei besimokančių suaugusiųjų kalbų mokymąsi ir suteikti galimybių
migrantams mokytis priimančiosios šalies kalbos.
2. Daug dėmesio skirti pirminio mokytojų rengimo ir paramos jiems karjeros pradžioje kokybei ir tęstinio mokytojų,
instruktorių ir kitų švietimo darbuotojų (pvz., dirbančių vadovaujamą ar profesinio orientavimo darbą) profesinio
tobulinimosi kokybės gerinimui.
3. Remti aukštojo mokslo (įskaitant studijų programas) modernizavimo darbotvarkę, profesinio švietimo ir mokymo
kokybės užtikrinimo programą, gerinti paramos suaugusiųjų mokymo sektoriui kokybę, įskaitant personalo
formavimo srityje. Remti faktais grindžiamą politiką ir praktiką, ypač akcentuoti sąlygų, užtikrinančių viešųjų ir tam
tikrais atvejais privačiųjų investicijų tvarumą, įtvirtinimą.
4. Plėtoti bendradarbiavimą pagrindinių gebėjimų skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų srityje: nagrinėti ir
platinti turimus geros praktikos pavyzdžius ir tyrimų išvadas apie moksleivių skaitymo rezultatus ir parengti
išvadas, kaip pakelti raštingumo lygį visoje Europos Sąjungoje. Intensyvinti dabar vykdomą bendradarbiavimą
siekiant gerinti matematikos ir gamtos mokslų taikymą aukštesniuose švietimo ir mokymo lygiuose ir stiprinti

gamtos mokslų mokymą.

359
 Priedai

 Baltijos valstybių regiono verslo, kultūros, mokslo,

švietimo sistemas, tampant svarbiais jų dalyviais.
5. Plėtoti bendradarbiavimą „naujų gebėjimų naujoms darbo vietoms“ srityje: užtikrinti, kad visuose švietimo ir
mokymo planavimo procesuose būtų atsižvelgiama į būsimų gebėjimų reikalavimų vertinimą bei derinimą su
 2. Mokslo ir tyrimų institucijų finansavimą darbo rinkos poreikiais.
prioritetiškai orientuoti į rinkai aktualių inovacijų
3 strateginis tikslas – „skatinti vienodas galimybes, socialinę sanglaudą ir aktyvų pilietiškumą“. Uždaviniai:
kūrimą.
1. Stiprinti prevencinius metodus, vykdyti glaudesnį bendrojo lavinimo ir profesinio švietimo sektorių
3. Kurti sąlygas verslo, švietimo, mokslo ir
bendradarbiavimą bei šalinti kliūtis anksti švietimo ir mokymo sistemą paliekantiesiems į ją sugrįžti.
kultūros integracijai; sudaryti palankias sąlygas
2. Plėtoti bendradarbiavimą priešmokyklinio ugdymo srityje: remti visuotines vienodas galimybes naudotis
kūrybos ir kultūros pramonės plėtrai šalyje bei
priešmokyklinio ugdymo paslaugomis ir gerinti jų kokybę, teikti didesnę paramą mokytojams.
konkurencingumui tarptautinėse rinkose.
4. Didinti įmonių ir organizacijų gebėjimą naudotis 3. Plėtoti bendradarbiavimą migrantų srityje: plėtoti tarpusavio mokymąsi keičiantis geriausios praktikos
pasaulinių žinių tinklų teikiamomis galimybėmis. pavyzdžiais, susijusiais su migrantų kilmės vaikų švietimu.
5. Šalies ūkio struktūroje pasiekti tokios pramonės 4. Plėtoti bendradarbiavimą specialiųjų poreikių turinčių besimokančiųjų srityje: remti įtraukųjį švietimą ir
ir paslaugų dermės, kuri leistų kurti aukštą individualų mokymą laiku teikiant paramą, ankstyvame etape nustatant specialiuosius poreikius ir gerai
pridedamąją vertę ir būtų mokslo bei kitų ūkio koordinuojant paslaugas. Integruoti paslaugas į pagrindinį mokymosi procesą ir užtikrinti tolesnio švietimo ir
sektorių vystymosi katalizatorius. mokymo galimybes.
Strategijos 2 priede nustatyti vizijos įgyvendinimo, 4 strateginis tikslas – „stiprinti novatoriškumo ir kūrybiškumo, įskaitant verslumą, aspektus visuose švietimo ir
sumanios visuomenės, sumanios ekonomikos ir mokymo lygiuose“. Uždaviniai:
sumanaus valdymo pažangos rodikliai. 1. Remiantis 2006 m. gruodžio mėn. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija, ugdymo programose, vertinime
ir kvalifikacijose labiau atsižvelgti į bendrąsias kompetencijas.
Sumanios visuomenės pažanga:
2. Plėtoti bendradarbiavimą novatoriškų įstaigų srityje: remti kūrybingumą ir novatoriškumą plėtojant konkrečius
1. ,,Aukštųjų mokyklų reitingai“: 2009–2010 m. nė
mokymo ir mokymosi metodus (be kita ko, naujų IRT priemonių taikymą bei mokytojų mokymą).
vienas Lietuvos universitetas nepatenka tarp
geriausiųjų 500 pasaulio universitetų; 3. Plėtoti bendradarbiavimą partnerystės srityje: plėtoti švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų ir įmonių, mokslinių
2020 m. siekiamybė – bent vienas Lietuvos tyrimų įstaigų, kultūros subjektų ir kūrybinių ekonominės veiklos sektorių partnerystę ir remti tinkamą žinių
universitetas tarp 500 geriausiųjų pasaulio trikampio veikimą.
universitetų;
2030 m. siekiamybė – bent vienas Lietuvos
universitetas tarp 300 geriausiųjų pasaulio
universitetų.
2. ,,30–34 metų asmenų, baigusių aukštąjį ar jam
prilygintiną mokslą, skaičius“:
2009–2010 m. – 8 vieta Europos Sąjungoje (ES),
2020 m. siekiamybė – ne žemesnė negu 8 vieta ES;
2030 m. siekiamybė – ne žemesnė negu 8 vieta ES.
3. ,,Mokymasis visą gyvenimą“:
2009–2010 m. – 22 vieta ES,
2020 m. siekiamybė – 18 vieta ES,
2030 m. siekiamybė – ne žemesnė negu 17 vieta ES.
Sumanios ekonomikos pažanga.
,,Universitetų ir verslo bendradarbiavimas“:
2009–2010 m. – 14 vieta ES,
2020 m. siekiamybė – 12 vieta ES,

2030 m. siekiamybė – ne žemesnė negu 10 vieta ES. 
360
 Priedai

 Valstybės ilgalaikės raidos strategija, Lisabonos strategija

(patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (2000 m. kovo 23–24 d. Europos Vadovų Tarybos Lisabonoje
 Dėl Valstybės ilgalaikės raidos strategijos) priimta Lisabonos strategija)

Valstybės ilgalaikės raidos strategijos tikslas – sukurti aplinką plėtoti šalies materialinei ir dvasinei 2000 m. kovo 23–24 d. Europos Sąjungos Tarybos patvirtinta Lisabonos
gerovei, kurią apibendrintai nusako žinių visuomenė, saugi visuomenė ir konkurencinga ekonomika. strategija nustatė naują strateginį tikslą Europos Sąjungai siekiant
Tai leistų sudaryti sąlygas plėtoti žmogaus pasirinkimo galimybes visais jo gyvenimo aspektais – padidinti užimtumą, sustiprinti ekonomines reformas ir socialinę
ekonominiu, socialiniu, kultūriniu ir politiniu; investuojant į švietimą, lavinimą ir sveikatos apsaugą sanglaudą žiniomis pagrįstoje ekonomikoje. Paprastai Lisabonos
užtikrinti žmogaus galių stiprinimą (žmogaus kapitalą). strategija apibūdinama nurodant jos pagrindinį tikslą – per dešimtmetį
Europos Sąjungą paversti ,,konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių
Mokslas ir švietimas strategijoje laikomi prioritetine šalies plėtros sritimi – bus įkurta darni,
pagrindu augančia ekonomika pasaulyje, kurioje darni ekonominė
veiksminga ir visoms gyventojų kategorijoms prieinama švietimo sistema, sudaranti sąlygas Lietuvos
plėtra būtų suderinta su didesniu ir geresnės kokybės užimtumu ir
gyventojams mokytis visą gyvenimą, įgyti visuomeninę ir dalykinę kompetenciją, puoselėjanti
tvirtesne socialine sanglauda“.
visuomenės bendruomeniškumą ir kultūrą, panaudojanti mokslo žinias subalansuotai krašto
plėtrai, suteikianti didžiausią nacionalinio produkto prieaugį ir užtikrinanti optimalią valstybės raidą Strategiją sudaro trys sritys:
didėjančios pasaulinės konkurencijos sąlygomis. 1. ekonominė politika;
2. socialinė politika;
Ilgalaikiai valstybės raidos prioritetai ir jų įgyvendinimo kryptys:
3. aplinkosauga.
1. Žinių visuomenė:
 mokslas ir švietimas; Europos Ministrų Taryba nustatė keturis pagrindinius prioritetus:
 gyventojų kompetencija; 1. Klimato kaita: iki 2005 m. ženkliai sumažinti šiltnamio efektą
 valstybės valdymas ir savivalda; sukeliančių dujų išmetimą; iki 2010 m. pasiekti, kad elektros
 kultūra. energijos dalis, gaunama iš atsinaujinančių išteklių, Europos
2. Saugi visuomenė: Sąjungos mastu sudarytų 22 proc.
 aplinkos apsauga; 2. Darnus transportas: pasiekti, kad transporto sistemos aptarnautų
 krašto apsauga; augančius transporto srautus; sumažinti grūstis, triukšmą ir oro
 viešasis saugumas; taršą; teikti prioritetą aplikai draugiškoms transporto rūšims (ne
 socialinė apsauga; motoriniam transportui); įtraukti į paslaugų kainą socialinius ir
 sveikatos apsauga; aplinkosaugos kaštus.
 užsienio politika;
3. Visuomenės sveikata: patenkinti sveiko ir kokybiško maisto poreikį,
 teisėkūra.
prižiūrėti chemikalų naudojimą, infekcinių ligų plitimą, kt.
3. Konkurencinga ekonomika:
 pramonė ir verslas; 4. Gamtiniai ištekliai: imtis veiksmų, kad būtų suardyta priklausomybė
 energetika; tarp BVP augimo ir išteklių naudojimo bei atliekų kaupimo.
 transportas ir tranzitas; Kitos Lisabonos strategijos iniciatyvos apima tokias sritis, kaip
 žinių ekonomika ir elektroninis verslas; informacinės visuomenės plėtra, Europos tyrimų erdvės sukūrimas,
 kaimo ir žemės ūkio plėtra; palankių sąlygų inovacinėms verslo idėjoms sukūrimas, socialinės
 finansų politika; apsaugos modernizavimas.
 regionų plėtra;
 turizmas. Strategijos įgyvendinimo pažanga
Valstybės narės, siekdamos iškeltų tikslų, nuolat keičiasi informacija apie
Įgyvendinant prioritetą ,,Žinių visuomenė“, mokslo ir švietimo srityje būtina:
 tęsti mokslo ir studijų įstaigų sistemos struktūrinę reformą, užtikrinti, kad binarinė aukštojo
vykdomą politiką su kitomis šalimis, įvertina vienos kitų pasiekimus
ir geros praktikos pavyzdžius, o Europos Komisija reguliariai pateikia 
mokslo sistema apimtų visus siekiančius aukštojo mokslo ir gebančius studijuoti; dalyvauti lyginamuosius valstybių narių politikos rezultatų vertinimus ir teikia

361
 Priedai
 tarptautinėse švietimo, mokslo ir studijų bendradarbiavimo ir mainų programose bei projektuose;
sukurti ir įgyvendinti mokslinės veiklos rezultatų ir jos skatinimo sistemą; plėtoti studentų
 finansinės paramos (ypač studijų kreditavimo) sistemą, investicinius projektus;
 įgyvendinti tęstinio mokymosi koncepciją, plėsti įvairių kursų, nenuosekliųjų studijų įvairovę;
plėtoti modernią suaugusiųjų švietimo sistemą, užtikrinančią kiekvienam Lietuvos gyventojui
galimybę mokytis visą gyvenimą, įgyti vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, atnaujinti
kvalifikaciją ir persikvalifikuoti;
 stiprinti visų švietimo sistemos grandžių sąveiką, užtikrinančią sklandų sistemos grandžių
perimamumą;
 kurti ir įgyvendinti efektyvios paramos moksleiviams, studentams sistemą; formuoti šiuolaikišką
mokytojų ir dėstytojų kompetenciją; bendrojo lavinimo mokyklose įvesti socialinių pedagogų
etatus, įtraukti įvairių interesų grupių socialinius partnerius; formuoti bendrųjų gebėjimų, studijų
krypčių ir kokybės standartus ir juos įgyvendinti; vykdyti modulinį mokymą; diegti informacines
technologijas švietimo, mokslo ir studijų srityse;
 organizuoti institucijų išorinį vertinimą, plėtoti stebėsenos (monitoringo), audito, diagnostinių
testų, tyrimų ir strateginio planavimo sistemą;
 užtikrinti stabilią, racionalią ir skaidrią švietimo finansavimo sistemą, pagrįstą aiškiais valstybės ir
savivaldybių įsipareigojimais kiekvienam mokiniui;
 vykdyti nuolatinę švietimo sistemos stebėseną (monitoringą) ir diagnostinius tyrimus; siekiant
išsilavinimo pripažinimo, užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią Europos Sąjungos šalių švietimo
kokybės standartus;
 plėsti nuotolinį mokymą ir rezultatyvių, praktikoje pasitvirtinusių edukacinių technologijų
taikymą bei informacinių technologijų panaudojimą mokymo ir studijų procese;
 pertvarkyti pedagogų rengimo ir išplėtoti kvalifikacijos tobulinimo sistemas, jas suderinti su
švietimo tikslais ir uždaviniais, siekiant parengti mokytojus dirbti žinių visuomenėje ir už tai gauti
atitinkamą atlyginimą;
 apibrėžti, išplėtoti ir įtvirtinti mokyklų bendruomenių savarankiškumą ir atsakomybę; įdiegti
valdymo sistemą, pagrįstą situacijos vertinimu, strateginiu planavimu ir aiškiai apibrėžta
institucine atsakomybe;
 tobulinti bendrojo ugdymo, profesinio mokymo bei studijų turinį, pereinant nuo žinių formavimo
ir siaurų profesinių įgūdžių lavinimo prie bendrųjų gebėjimų ir vertybinių nuostatų ugdymo,
asmeniui ir visuomenei reikalingų kompetencijų suteikimo; keisti profesinio mokymo sistemą
pagal regioninės darbo rinkos poreikius;
 stiprinti aukštųjų mokyklų ir mokslo tyrimo įstaigų sanglaudą, mokslo ir studijų sąveiką Europos
Sąjungos šalių kontekste;
 užtikrinti dalyvavimą Europos švietimo ir mokslo programose, plėsti moksleivių, studentų,
mokytojų ir dėstytojų mainus;
 siekti profesinių kvalifikacijų ir kvalifikacinių laipsnių suteikimo sistemos vienodumo;
 siekti, kad studentų priėmimas pagal atskiras studijų krytis būtų vykdomas remiantis specialistų
įsidarbinimo tyrimais, šalies ir Europos darbo rinkos tendencijomis; tobulinti mokytojų rengimo ir
perkvalifikavimo sistemą, didinti specialistų andragogų skaičių;
 nustatyti prioritetines mokslo vystymo kryptis ir į tai orientuoti specialistų rengimą;
 didinant investicijas į švietimo ir mokslo įstaigų infrastruktūrą, palaikyti ir stiprinti turimą mokslinį
362
rekomendacijas dėl tolesnių priemonių ir uždavinių. Lisabonos
strategijos įgyvendinimo pažangos ataskaitos kiekvieną pavasarį
pateikiamos Europos Sąjungos Viršūnių Tarybai. Šiose ataskaitose
palyginami Tarybos nustatyti struktūriniai rodikliai, įvertinantys šalių
narių vykdomos politikos rezultatus siekiant Lisabonos tikslų.
Pagrindiniai rodikliai apima šias sritis:
1. ekonominę situaciją;
2. užimtumą;
3. švietimą;
4. tyrimus ir inovacijas;
5. ekonomines reformas;
6. socialinę sanglaudą;
7. aplinkosaugą.
Viršūnių susitikimuose šalims narėms, kurioms tenka pagrindinis
vaidmuo formuojant švietimo, mokslo ir inovacijų politiką, keliami
uždaviniai.
Švietimo srityje nustatyti šie uždaviniai:
 apčiuopiamai padidinti kasmetines investicijas į žmogiškuosius
išteklius;
 iki 2010 m. per pusę sumažinti skaičių 18–24 metų amžiaus
jaunuolių, turinčių tik vidurinį išsilavinimą ir nesimokančių
profesijos;
 mokyklas ir mokymo centrus, turinčius interneto ryšį, paversti
daugiafunkciais mokymo centrais, prieinamais visuomenei.
Steigti visoms pusėms naudingas švietimo iniciatyvų
partnerystes tarp švietimo, verslo ir mokslo institucijų;
 Europos lygmeniu apibrėžti naujas svarbiausias kompetencijas,
kurias turi suteikti mokymosi visą gyvenimą programos, tokias
kaip IT, užsienio kalbos, technologijų kultūra, verslumo ir
socialiniai įgūdžiai. Įdiegti europinį IT įgūdžius žymintį diplomą
(su decentralizuotomis sertifikavimo procedūromis);
 nustatyti priemones, kuriomis galima būtų padidinti studentų,
dėstytojų bei mokslo personalo judumą tiek naudojantis
esamomis mainų programomis, tiek šalinant kliūtis ir didinant
skaidrumą kvalifikacijų bei studijų terminų pripažinimui. Imtis
priemonių kliūtims mokytojų judumui pašalinti;
 parengti Europos Sąjungoje bendrą gyvenimo aprašymo
formą, kurią mokymo institucijos bei darbdaviai galėtų naudoti
savo pasirinkimu;
 padidinti mokymosi visą gyvenimą galimybes visiems

gyventojų sluoksniams. 
 Priedai

 potencialą, galintį parengti tinkamus besikeičiančiai darbo rinkai ir pozityviai visuomenės raidai
specialistus, gebančius įsisavinti naujas technologijas;
Mokslo politikos srityje numatyti šie uždaviniai:
 iki 2010 m. padidinti išlaidas MT (mokslui ir tyrimams) iki 3 proc.
  kurti mokslinių tyrimų užsakymo sistemą, plėsti taikomuosius mokslinius tyrimus, tyrimus, skirtus BVP. Verslo dalis finansuojant MT turėtų padidėti iki dviejų
trečiųjų visos sumos;
naujoms lanksčioms technologijoms kurti ir diegti, plėtoti taikomąją mokslinę veiklą;
 mokslinių tyrimų finansavimą vykdyti konkurso būdu, finansuojant prioritetines mokslinių tyrimų  iki 2002 m. visos mokyklos turėtų turėti interneto ryšį;
programas, kitų programų finansavimą sieti su šalies mokslinės kompetencijos išsaugojimu;  pagerinti aplinką privačioms investicijoms į MT, MT
 skatinti mokslinių tyrimų kokybę orientuojantis į Europos valstybių mokslinių tyrimų bendrąją partnerystėms ir aukštųjų technologijų įmonėms atsirasti;
erdvę; plėsti bendrus su kitomis šalimis projektus, mokslinius tyrimus vykdyti internacionaliniu
pagrindu.  pašalinti mokslininkų migracijos kliūtis; pritraukti ir išlaikyti
talentingus mokslininkus Europoje;
Įgyvendinant prioritetą ,,Konkurencinga ekonomika“, žinių ekonomikos ir elektroninio verslo
 sukurti pasaulinio lygio mokslo komunikacijų infrastruktūrą;
vystymo kryptimi būtina:
 plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą diegiant naujausius pasaulio mokslo laimėjimus, kuriant ir  įvesti finansiškai efektyvų Bendrijos patentą;
plečiant virtualiuosius mokslo ir inovacijų centrus, dalyvauti kuriant Europos mokslinių tyrimų  diegti naujausias technologijas, ypač biotechnologijas ir
strategiją; aplinkos apsaugos technologijas.
 remti mokslo įstaigų ir verslo įmonių bendradarbiavimo modelius.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonės 2005 m. spalio 24 d. Tarybos ir valstybių narių
(patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 Vyriausybių atstovų, posėdžiavusių Taryboje,
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo) rezoliucijos dėl Europos protų mobilizavimo
projektas: sudaryti sąlygas aukštajam mokslui
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų veiklos strategijos pagrindinės nuostatos: visapusiškai prisidėti prie Lisabonos strategijos
1. Aukštųjų mokyklų reali autonomija (2005/C 292/01)
Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatos:
552. Sudarysime sąlygas valstybinėms švietimo įstaigoms laisvai disponuoti savo uždirbtomis lėšomis. Atsižvelgiant į 2005 m. kovo 22–23 d. Europos
607. Aukštosioms mokykloms, įvykdžiusioms numatytas pertvarkas, suteiksime tikrą autonomiją, drauge užtikrindami jų Vadovų Tarybos išvadas, atnaujinančias
atskaitomybę visuomenei už savo veiklos rezultatus. Ši autonomija apims laisvę pačioms aukštosioms mokykloms Lisabonos strategiją, rezoliucijos dėl Europos
nusistatyti studijų programas ir studijų turinį, mokslo veiklos kryptis, vidaus struktūrą, personalo politiką (konkursų protų mobilizavimo projekte valstybės narės
rengimas, atlygio sistema ir t. t.), taip pat teisę disponuoti įsigytu ir valstybės patikėtu turtu. Suteikiant realią autonomiją, raginamos:
bus atsisakoma ir centralizuoto valstybės valdymo bei kitų perteklinių suvaržymų. 1. sudaryti sąlygas aukštosioms mokykloms
608. Aukštosioms mokykloms suteiksime įstatymuose įtvirtintą specialų, autonomiškumą užtikrinantį, teisinį statusą. Europoje pagerinti savo veiklos rezultatus
609. Valstybinėms aukštosioms mokykloms užtikrinus deramą kontrolę ir atskaitomybę visuomenei suteiksime plačias turto žinių, prieinamumo ir mokslinių tyrimų
valdymo ir disponavimo juo teises. srityse, palyginti su kitais pasaulio regionais
610. Modernizuosime valstybinių universitetų valdymą, aiškiai paskirstydami funkcijas ir atsakomybę tarp aukštosios ir šalimis;
mokyklos tarybos, senato ir rektoriaus. 2. sudaryti sąlygas aukštosioms mokykloms
611. Profesionaliai veikiančios aukštųjų mokyklų tarybos spręs strateginius mokyklos valdymo klausimus, konkurso būdu prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių,
parinks aukštųjų mokyklų vadovus. Aukštųjų mokyklų tarybos bus sudaromos iš atsakingai atrinktų nepriekaištingos siekiant gerinti savo kokybę, padidinti
reputacijos šiam darbui įsipareigojančių ir jį išmanančių visuomenės ir universiteto atstovų. Išorės nariai tarybose aktualumą ir patrauklumą visuomenei ir
sudarys daugiau kaip pusę jos narių. ekonomikai;
612. Universitetų senatai galės sutelkti visą dėmesį akademinių klausimų svarstymui ir sprendimui.
621. Pertvarkysime studijų finansavimą, valstybės lėšas studijoms patikėdami gabiausiems abiturientams. Nuo 2009–2010
3. padėti aukštųjų mokyklų valdymo
vystymuisi ir garantuoti joms pakankamą

studijų metų priimamų pirmo kurso studentų studijų finansavimą pradėsime studijų krepšelio principu. Nuo studento, autonomiją;

363
 Priedai

 patekusio į valstybės finansuojamųjų sąrašą, apsisprendimo priklausys, į kurią aukštąją (valstybinę ar nevalstybinę)
mokyklą pateks studijų krepšelio pinigai.
4. gerinti aukštųjų mokyklų finansavimo
tvarumą didinant investicijas ir prireikus
 628. Nuosekliai pereisime prie taikomųjų mokslinių tyrimų finansavimo tik konkursų būdu (iš valstybės lėšų) diversifikuojant jų šaltinius;
5. stiprinti aukštojo mokslo socialinį lygmenį,
Įgyvendinimo priemonės:
pirmiausia plečiant prieinamumą plataus
1. Parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo
spektro socialinėms ir ekonominėms
pakeitimo įstatymo projektą.
grupėms, kartu siekiant mažinti nebaigusių
2. Priėmus Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymą, parengti jo įgyvendinamuosius teisės aktus.
mokslo studentų skaičių;
6. skatinti institucijas plėtoti stipresnę
2. Modernus valstybinių universitetų valdymas
partnerystę su jas supančia visuomene,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatos:
įskaitant vietos bendruomenes ir verslo
613. Diegsime sąžiningą, kokybę laiduojančią konkurenciją aukštajame moksle, pirmiausia per mokslo ir studijų finansavimo
pasaulį.
mechanizmus.
614. Studijų kokybės vertinimo centrą pertvarkysime į nepriklausomą, nešališkai, profesionaliai ir šiuolaikiškai veikiančią
Rezoliucijos dėl Europos protų mobilizavimo
instituciją, plačiau įtraukdami užsienio ekspertus.
projekte pabrėžiama, kad svarbu:
615. Atliksime visapusišką studijų programų akreditaciją; minimalių standartų neatitinkančios studijų programos bus uždaromos.
1. prireikus suderinti įstatymų sistemą,
616. Įkursime nepriklausomo Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus instituciją.
kuria vadovaujasi aukštosios mokyklos,
Įgyvendinimo priemonės: siekiant plėtoti lankstesnius santykius
1. Pakeisti Studijų kokybės vertinimo centro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro tarp atskirų institucijų ir valstybių narių
2005 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. ISAK-992. valdžios institucijų, atsakingų už strateginį
2. Parengti Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2008–2010 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vadovavimą aukštojo mokslo sistemoms,
Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 732, pakeitimus. taip padedant joms modernizuotis,
prisitaikyti prie besikeičiančių visuomenės
3. Valstybės pajėgų sutelkimas siekiant užtikrinti kokybę poreikių ir būti atsakingoms už savo
Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatos: sprendimus;
617. Sukursime moksleivių informavimo, konsultavimo, galimybių susipažinti su galimomis studijomis ir profesinio 2. didinti aukštojo mokslo patrauklumą
orientavimo sistemą; Lietuvos mokslo ir studijų institucijų reitingus skelbs nepriklausomos reitingavimo agentūros. studentams, naudojant aukštos kokybės
priemones, geresnį informavimą, mokymo
Įgyvendinimo priemonės:
ir mokymosi įvairovę, ypač informacines ir
1. Parengti patikslintos Profesinio orientavimo strategijos ir jos įgyvendinimo veiksmų plano projektą.
ryšių technologijas (ICT), aukštesnį asmenų
2. Užtikrinti, kad vartotojams būtų prieinami nepriklausomų ekspertų atlikti Lietuvos mokslo ir studijų institucijų vertinimai
parengimo lygį ir kokybę, siekiant užtikrinti
ir reitingai.
sėkmingas jų akademines karjeras, tvarią
jų integraciją į darbo rinką ir jų aktyvų
4. Aukštųjų mokyklų tinklo optimizaciją ir telkimąsi skatinančių priemonių kompleksas, kurio tikslas – sukurti kokybės
dalyvavimą visuomenėje;
prielaidas ir veiksmingiau panaudoti esamus išteklius
3. plėsti aukštojo mokslo prieinamumą, ypač
Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatos:
ribotas galimybes turintiems žmonėms,
618. Daugiau kaip 150 mln. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų skirsime aukštųjų mokyklų jungimuisi remti.
padedant jiems įgyvendinti savo potencialą,
619. Jungimosi procesams remti sukursime know–how paramos grupę, kuri skleis pasiteisinusią Vakarų aukštųjų mokyklų
ir sukurti didesnę būdų baigti aukštąjį
patirtį.
mokslą įvairovę, mokymąsi visą gyvenimą
620. Neperakredituosime kokybės standartų neatitinkančių programų, efektyvų ir taupų lėšų panaudojimą skatins aiškios
paverčiant realybe;
finansavimo taisyklės.
Įgyvendinimo priemonės:
4. bendradarbiaujant su kitomis institucijomis
ir organais, skatinti įvairovę aukštojo mokslo 
1. Numatyti lėšas aukštųjų mokyklų tinklo konsolidacijai finansuoti.

364
 Priedai

 2. Pakeisti Nacionalinę studijų programą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu
Nr. ISAK-2334, kad joje būtų įtvirtinta aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo ir telkimosi nuostata.
sistemose ir institucijose, taip pat plėtoti
kompetencijos kėlimo centrus, kurie gali
 3. Sukurti know–how paramos grupę ir patvirtinti jos nuostatus. prisidėti prie reformos proceso;
4. Sukurti objektyvią studijų programų akreditavimo ir neakredituotų studijų programų uždarymo tvarką. 5. skatinti aukštojo mokslo institucijas kurti
tvarią ir platesnę partnerystę su plačiąja
5. Studijų finansavimo sistemos pertvarkymas (621–624 p.) bendruomene ir pramone, siekiant
Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatos: patenkinti besikeičiančius visuomenės ir
622. Užtikrinsime studijų prieinamumą: sukursime valstybės remiamų paskolų sistemą, kuri pradės veikti ne vėliau kaip darbo rinkos poreikius;
nuo 2009 m. liepos mėn. Tuo tikslu pertvarkysime Lietuvos valstybinį mokslo ir studijų fondą, nustatysime paskolų 6. įtraukti visus suinteresuotus subjektus į
garantavimo sąlygas ir palūkanų kompensavimo tvarką; užtikrinsime deramas stipendijas gabiausiems ir socialines reformų rengimą ir įgyvendinimą;
stipendijas materialiai sunkiausiai besiverčiantiems studentams. 7. investicijas į aukštąjį mokslą laikyti
623. Tikslinį valstybės finansavimą atskiroms studijų programoms skirsime vadovaudamiesi pamatuota ir viešai skelbiama investicijomis į visuomenės ateitį;
valstybės poreikių analize. 8. patikrinti aukštajam mokslui skirtų išteklių
624. Inicijuosime, kad studijų rezultatai būtų tolygiau vertinami, mažėtų vertinimo skirtumai tarp krypčių ir tarp atskirų lygį ir peržiūrėti galimybes užtikrinti
aukštųjų mokyklų. papildomą finansavimą panaudojant įvairias
priemones, įskaitant atitinkamai valstybinę ir
Įgyvendinimo priemonės:
privačią paramą;
1. Parengti stipendijų sistemos pertvarkai reikalingų teisės aktų projektus.
9. paskatinti reformai, pvz., siekti, kad
2. Pertvarkyti Lietuvos valstybinį mokslo ir studijų fondą.
investicijomis būtų gerinama mokymo ir
3. Sukurti valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo tvarką, užtikrinant paskolų už studijas prieinamumą.
mokymosi, mokslinių tyrimų, inovacijų,
4. Parengti ir patvirtinti valstybės tikslinio studijų finansavimo tvarką.
valdymo ir paslaugų studentams kokybė.
5. Parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei rekomendacijas, leidžiančias siekti tolygesnio studijų rezultatų
vertinimo tarp krypčių ir tarp atskirų aukštųjų mokyklų.
Valstybės narės ir Komisija raginamos spręsti
rezoliucijoje iškeltus klausimus: pasitelkti
6. Mokslo vystymo prioritetai, valdymas ir finansavimas
tarpusavio mokymąsi, veiksmingiau panaudoti
Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatos:
Bendrijos programas („Socrates“, „Leonardo“,
625. Remdamiesi pažangiausia pasaulio patirtimi, sukursime ir įgyvendinsime mokslo politikos formavimo,
Europos investicijų banko grupės Europos
įgyvendinimo ir finansavimo modelį, užtikrinantį skaidrų, tikslingą ir strategiškai apgalvotą investavimą į mokslinius
finansavimo priemones ir struktūrinius
tyrimus. Šiame modelyje svarbus vaidmuo teks Lietuvos mokslo tarybai, sudarytai iš dviejų skyrių – Gamtos ir
fondus), skatinti aukštųjų mokyklų tarptautinį
technikos mokslų skyriaus bei Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus, taip pat iš Lietuvos mokslo tarybai
bendradarbiavimą Bendrijos programose
pavaldaus Mokslo fondo.
(„Tempus“, „Erasmus Mundus“).
626. Finansuodami mokslo tyrimus, pereisime prie ilgalaikio konkursais pagrįsto finansavimo. Konkursuose ir vertindami
mokslinių tyrimų rezultatus orientuosimės į išorinę (tarptautinę) ekspertizę.
627. Realiai skatinsime mokslininkus ir studentus vienijančių draugijų bei asociacijų veiklą, jų įtraukimą į mokslo ir studijų
politikos formavimą, suteiksime joms galių atsakingai spręsti savo srities savivaldos klausimus.
629. II ir III pakopų universitetines studijas siesime su fundamentinių tyrimų vykdymu, finansuodami jas konkursų būdu ir
iš lėšų, skirtų aukščiausius reitingus konkrečiose mokslo srityse turinčioms institucijoms.
630. Sukursime priežiūros grupę ar agentūrą, stebinčią, kaip įgyvendinamos integruotų mokslo, studijų ir technologijų
centrų (slėnių) programos.
631. Suderinsime modelį, pagal kurį Švietimo ir mokslo ministerija bendradarbiauja su Ūkio ministerija formuodamos ir
įgyvendindamos inovacijų politiką.
632. Sieksime, kad Lietuva taptų lituanistinių tyrimų pasauliniu centru. Parengsime ir įgyvendinsime humanitarinių ir
socialinių mokslų plėtros strategiją.


365
 Priedai

 Įgyvendinimo priemonės:
1. Parengti ir įdiegti mokslo politikos formavimo, įgyvendinimo ir finansavimo modelį, užtikrinantį skaidrų, tikslingą ir
 strategiškai apgalvotą investavimą į mokslinius tyrimus.
2. Parengti teisės aktų projektus dėl mokslinių tyrimų įstaigų tinklo pertvarkos.
3. Parengti kultūrinės plėtros per mokslo tyrimus koncepcijos projektą.
4. Finansuoti mokslininkus ir studentus vienijančių mokslo draugijų ir asociacijų veiklą.
5. Parengti II ir III pakopų universitetinių studijų finansavimo tvarką, siejant šių studijų finansavimą su aukštųjų mokyklų
mokslinių tyrimų rezultatais.
6. Parengti Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) priežiūros modelį.
7. Sukurti koncepciją, pagal kurią Švietimo ir mokslo ministerija, bendradarbiaudama su Ūkio ministerija, formuos ir
įgyvendins inovacijų politiką.
8. Parengti Lituanistikos (baltistikos) studijų ir mokslinių tyrimų skatinimo užsienio šalių mokslo ir studijų institucijose
2011–2013 metų programą.
9. Finansuoti lietuvių kalbą užsienio šalių aukštosiose mokyklose studijuojančius užsienio šalių piliečius, skiriant valstybines
Kazimiero Būgos stipendijas.
10. Parengti nacionalinę lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programą.

7. Tretinio lygmens švietimo sistemos vienovė

Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatos:
633. Integruosime kolegijų ugdymą į likusią mokslo ir studijų sistemą, o profesinį ugdymą – į aukštąjį koleginį ugdymą,
numatydami aiškias galimybes ir reikalavimus išlyginamosioms studijoms pereinant iš vienos sistemos į kitą.
Įgyvendinimo priemonės. Sukurti rengimo profesijai grandžių sąveikos koncepciją.

Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų strategija Tarybos ir Komisijos parengta darbo programos
(patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 163 „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimo 2010 m.
Dėl Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų strategijos) pažangos bendra ataskaita (2010/C 117/01)

Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų strategija parengta ir patvirtinta įgyvendinant Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, Ketvirtojoje bendroje ataskaitoje daugiausia dė-
patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), ir Nacionalinę mesio skiriama pažangai, padarytai siekiant sutartų
Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 1 švietimo ir mokymo tikslų 2007–2009 m. laikotarpiu.
d. nutarimu Nr. 1047 (Žin., 2008, Nr. 124-4718). Daugiausia dėmesio ataskaitoje skiriama
Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų strategija – ilgalaikis strateginio planavimo dokumentas, nustatantis Lietuvos 2006 m. Rekomendacijos dėl bendrųjų gebėjimų
inovacijų srities viziją, tikslus, uždavinius ir siektinus rezultatus iki 2020 metų. įgyvendinimui. Joje taip pat apžvelgtas nacionali-
Šios strategijos vizija: Lietuvos ekonomikos pagrindas – didelės pridėtinės vertės produktų gamyba ir paslaugos, nių mokymosi visą gyvenimą strategijų kūrimas ir
jos konkurencingumą globalioje rinkoje lems inovatyviam verslui palanki aplinka; švietimo, mokslo, mokslinių tyrimų ir reformos, kurių imtasi siekiant profesinį mokymą
eksperimentinės plėtros sistema, sąveikaudama su verslu, padės ugdyti kūrybingą visuomenę, kurs aukšto lygio žinių bazę padaryti patrauklesnį, labiau atitinkantį darbo
naujovėms. Tikslas – kurti kūrybingą visuomenę, sudaryti sąlygas plėtoti verslumą ir inovacijas. rinkos poreikius ir modernizuoti aukštąjį mokslą.
Ataskaitoje taip pat atsižvelgiama į nusta-
Nustatomi šie inovacijų plėtros tikslai ir uždaviniai:
1. didinti Lietuvos integraciją į globalias rinkas („Lietuva be sienų“):
tytus naujus uždavinius, susijusius su iniciatyva 
„Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“.
1.1. stiprinti žinių bazę, plėtoti tarptautinio lygio integruotus mokslo, studijų ir verslo centrus (slėnius);

366
 Priedai
 1.2. aktyviai dalyvauti kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę;
1.3. skatinti verslo tinklaveiką ir prisijungimą prie tarptautinių inovacijų tinklų;
 1.4. dalyvauti įgyvendinant tarptautines iniciatyvas (Baltijos jūros regiono strategija, Europos
technologijų instituto kuriamos Žinių ir inovacijų bendrijos, Europos kosmoso agentūros
veikla ir kita);
1.5. plėtoti didelės pridėtinės vertės produktų ir paslaugų eksportą ir verslo internacionalizaciją;
1.6. skatinti tiesiogines užsienio investicijas į didelės pridėtinės vertės produktus ir paslaugas;
2. ugdyti kūrybingą ir inovatyvią visuomenę:
2.1. kurti kūrybingumą ir inovatyvumą skatinančią švietimo ir aukštojo mokslo sistemą;
2.2. skatinti įvairių lygmenų ugdymo ir privataus sektorių verslumą;
2.3. skatinti mokymąsi visą gyvenimą;
3. plėtoti įvairias inovacijas:
3.1. skatinti technologines, netechnologines, socialines, viešąsias inovacijas;
3.2. skatinti didelį augimo potencialą turinčias įmones;
3.3. skatinti inovacijas, orientuotas į paklausą ir vartotojų poreikius;
3.4. didinti mažų ir vidutinių įmonių prieinamumą prie įvairių finansavimo šaltinių;
3.5. sudaryti sąlygas komercinti mokslinius tyrimus – kurti reikiamą infrastruktūrą (technologijų
perdavimo centrai) ir teisinius mechanizmus;
3.6. plėtoti efektyvius verslo ir mokslo bendradarbiavimo mechanizmus, bendrų verslo ir mokslo
projektų rėmimo schemas;
4. diegti sisteminį požiūrį į inovacijas:
4.1. užtikrinti tarpinstitucinį koordinavimą įgyvendinant valstybės inovacijų strategiją;
4.2. pertvarkius mokslinių tyrimų institutus, stiprinti jų bendradarbiavimą su verslu;
4.3. stiprinti mokslo, studijų ir verslo sąveiką;
4.4. įsteigti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą – institucinę struktūrą, atsakingą už verslo
ir mokslo bendradarbiavimą;
4.5. užtikrinti periodinį (kas 2 metai) tarptautinį Lietuvos inovacijų sistemos ir viešojo sektoriaus
valdymo reformų vertinimą.
Strategijos įgyvendinimą, įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą jos įgyvendinimo laikotarpiu
kiekvienais kalendoriniais metais (2010–2020) atlieka Ūkio ministerija kartu su Švietimo ir mokslo
ministerija.
Strategijos įgyvendinimo rezultatai bus vertinami pagal Europos inovacijų švieslentės (angl. European In-
novation Scoreboard) rodiklius, kuriuos kasmet skelbia Europos Komisija. Siekiama, kad 2020 metais Lietu-
vos suminis inovatyvumo indeksas (pagal suminę visų rodiklių vertę) pasiektų Europos Sąjungos vidurkį.
Suminis inovacijų rodiklio indeksas ES-27* valstybių – 0,475, Lietuvos – 0,294.
Lietuvai taikytini rodikliai:
1. Sąnaudos:
1.1. Žmogiškieji ištekliai (1.1.1. socialinių, inžinerijos ir humanitarinių mokslų absolventai, įgiję
aukštąjį išsilavinimą (skaičius tūkstančiui 20–29 metų gyventojų); 1.1.2. socialinių, inžinerijos ir
humanitarinių mokslų daktarai (skaičius tūkstančiui 25–34 metų gyventojų); 1.1.3. gyventojai,
367
Ataskaitos 3 dalis ,,Mokymosi visą gyvenimą strategijos ir
priemonės“.
Konstatuojame, kad Europos Sąjungos šalys pripažįsta
mokymąsi visą gyvenimą („nuo gimimo iki mirties“) kaip vieną
svarbiausių ekonomikos augimo, užimtumo ir socialinės įtraukties
veiksnį. Rodiklis – mokyme dalyvaujančių 4–64 metų amžiaus
asmenų skaičius, kuris didėja beveik visose Europos Sąjungos šalyse.
Ataskaitoje nurodoma, kad daugelis šalių yra patvirtinusios
mokymosi visą gyvenimą strategijas, imtasi priemonių, kuriomis
skatinami lankstūs mokymosi būdai.
Pradedamas svarbus Europos kvalifikacijų sandaros etapas, kadangi
daugelis šalių kuria nacionalines kvalifikacijų sistemas.
Tačiau ataskaitoje akcentuojama, kad mokymosi visą gyvenimą
strategijų įgyvendinimas išlieka problema, nes vos kelios strategijos
yra išsamios ir baigtinės. Kad strategijos būtų veiksmingos, jos turi būti
orientuotos į ilgą laikotarpį, sistemingai peržiūrimos bei plėtojamos.
Ataskaitos 5 dalis ,,Aukštojo mokslo modernizavimas“ skirta mokslui.
Šioje dalyje apžvelgiama pažanga gerinant galimybes pasiekti
aukštąjį išsilavinimą ir diversifikuojant finansavimą. Didinama aukštojo
mokslo įstaigų pajamų šaltinių, tarp kurių dominuojantis yra mokestis
už mokslą, diversifikacija.
Ataskaitoje nurodoma, kad investavimas į mokymąsi visą
gyvenimą ir mokymosi visą gyvenimą paslaugų teikimas tebėra
problema. Tačiau pažymima, kad kai kurių Europos Sąjungos šalių
iniciatyvos didinti išteklius aukštajam mokslui ir juos tikslingai
skirstyti yra vertinamos palankiai, bet reikia tęsti diversifikavimą,
siekiant surinkti daugiau papildomų lėšų. Taip pat būtina didinti
investicijų veiksmingumą, sustiprinti kokybės užtikrinimo
mechanizmus, vykdyti tvirtesnį bendradarbiavimą, kaip nustatyta
strateginėje programoje „ET 2020“.
Ataskaitoje fiksuojama, kad struktūrinis ir kultūrinis nelankstumas
ir toliau yra didžiausia kliūtis siekiant sustiprinti aukštojo mokslo
vaidmenį tęstinio dirbančių asmenų profesinio ar asmeninio
tobulėjimo srityje. Aukštojo mokslo įstaigoms turėtų būti teikiamos
paskatos, skirtos lankstesnėms studijų programoms parengti,
lankstesnei paskaitų lankymo tvarkai nustatyti ir ankstesnio mokymosi
pripažinimui plėtoti.
Svarbiausias akcentas – tolesnės universitetų autonomijos, geresnio
valdymo bei atskaitomybės vystymas, kuris leistų suteikti galimybę
mokytis visiems, ypač netradiciniais būdais besimokantiems asmenims,
ir galėtų diversifikuoti pajamas. 

 Priedai

 įgiję aukštąjį išsilavinimą (skaičius šimtui 25–64 metų gyventojų); 1.1.4. visą gyvenimą
trunkančio mokymo veiklos dalyviai (skaičius šimtui 25–64 metų gyventojų).
 1.2. Finansai ir parama (Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos moksliniams tyrimams ir
eksperimentinei plėtrai (toliau – MTEP) (bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) procentais).
2. Įmonių veikla:
2.1. Įmonių investicijos (2.1.1. verslo išlaidos MTEP (BVP procentais).
2.2. Ryšiai ir verslumas.
2.3. Veiklos našumas (2.3.1. Europos patentų organizacijos patentai (milijonui gyventojų).
3. Rezultatai:
3.1. Inovatoriai (3.1.1. inovatyvios mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ), diegiančios produktų ar
procesų naujoves (MVĮ procentais).
3.2. Ekonomikos poveikis (3.2.1. užimtumas vidutiniškai pažangių ir pažangiųjų technologijų
gamybos įmonėse (visų darbuotojų procentais); 3.2.2. užimtumas žinioms imliame paslaugų
sektoriuje (visų darbuotojų procentais).
Ataskaitos pabaigoje išvardyti tolesni veiksmai:
1. Bendradarbiavimo Europos Sąjungoje skatinimas. Naujos
strateginės programos įgyvendinimas.
2. Bendrųjų gebėjimų visiems, pasitelkiant mokymąsi visą gyvenimą,
skatinimas – kurti ir plačiau įgyvendinti novatoriškus mokymo ir
mokymosi metodus, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas pilietis galėtų
pasinaudoti kokybiško mokymosi visą gyvenimą galimybėmis.
3. Bendrųjų gebėjimų visiems, pasitelkiant mokymąsi visą gyvenimą,
skatinimas – siekti, kad švietimo ir mokymo sistemos taptų dar
atviresnės ir labiau atitiktų realius poreikius.
4. Mokymo ir švietimo svarba Europos Sąjungos strategijoje po
2010 m. („ES 2020“) – nacionaliniu ir europiniu lygmeniu į švietimą
ir mokymą didinti investicijas, kurios būtų ilgalaikių struktūrinių
reformų dalis ir kuriomis būtų siekiama sumažinti tiesioginį socialinį
krizės poveikį.

Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikės
strategija (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853 Dėl Lietuvos ūkio
(ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikės strategijos)
Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų
ilgalaikė strategija parengta įgyvendinant Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 30 d. nutarimą
Nr. 1274 Dėl ilgalaikės Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros
strategijos projekto rengimo, ji yra rengiamos Valstybės
ilgalaikės raidos strategijos sudėtinė dalis.
Strateginiai tikslai detalizuoti ir konkretizuoti trimis
lygiais:
1. pateiktas generalinis tikslas, t. y. bendriausiu atžvilgiu
nusakoma Lietuvos ekonomikos plėtros iki 2015 m.
orientacija į šalies materialinės ir dvasinės gerovės
plėtojimą, į žmogaus kapitalo didinimą, kuo platesnių
pasirinkimo galimybių žmogui užtikrinimą;
2. antrojo lygio strateginiai tikslai nusako socialinės
ir ekonominės raidos aspektų bei ūkio sektorių
pagrindines plėtros kryptis;
3. šios pagrindinės plėtros kryptys analizuojamos
pateikus detalesnius kiekvieno aspekto ir sektoriaus
strateginius tikslus.
Europos aukštojo mokslo erdvė 2012 m.: Bolonijos proceso įgyvendinimo ataskaita
(Education, Audiovisual and Culture Executive Agency, 2012)
Bolonijos procesas lėmė aukštojo mokslo pokyčius 2012 m. Visos šalys atliko reikšmingų pakeitimų, kurie leido sukurti
Europos aukštojo mokslo erdvę ir kurie padėjo pagrindus aukštajam mokslui tenkinti vis didėjančius visuomenės po-
reikius. Pakeistos aukštojo mokslo struktūros, sukurtos kokybės vertinimo sistemos, įdiegti mechanizmai, skirti judumui
palengvinti, ir nustatyta daug aukštojo mokslo socialinės dimensijos problemų. Ataskaitoje naudoti Eurostat, Eurostudent
ir Eurydice statistiniai duomenys ir analizuojamas Bolonijos proceso įgyvendinimas (statistika 2006–2011 m. periodu).
Ataskaitą sudaro 7 skirsniai.
1. Europos aukštojo mokslo erdvės kontekste
Ataskaitoje pateikti duomenis apie 2006–2011 m. aukštųjų mokyklų skirtingas finansavimo aprėptis. Kai kuriose šalyse
visos aukštosios mokyklos finansuojamos pirmiausia iš valstybinių šaltinių, kitose – didesnė privačių institucijų dalis.
Atsižvelgiant į ekonominę krizę, konstatuojama, kad valstybės išlaidos auštajam mokslui mažėja.
2. Laipsniai ir kvalifikacijos
Įsipareigojimai įvesti lengvai suprantamus ir palyginamus laipsnius ir nustatyti dviejų pakopų mokymo sistemą
paminėti 1999 m. Bolonijos deklaracijoje. Šioje srityje valstybės narės vykdė įsipareigojimus. Pagal statistinius
duomenis, šiek tiek daugiau nei pusėje šalių studentų, studijuojančių pagal programas, atitinkančias Bolonijos dviejų
pakopų sistemą, skaičius viršija 90 proc. Beveik visos šalys turi ilgąsias programas tose srityse, kur rengiami specialistai
reglamentuojamoms profesijoms ir kur pagal Europos Sąjungos direktyvą 2005/36/EB ir (ar) nacionalinius teisės aktus
studijų trukmė turi būti 5–6 metai (medicina, odontologija, farmacija, architektūra ir veterinarinė medicina, inžinerija,
teisė, teologija, fiziologija ir mokytojų rengimas). Europos aukštojo mokslo erdvėje nėra vieno modelio, taikomo
pirmosios ar antrosios pakopos programoms: pirmojoje pakopoje dauguma šalių derina 180 ECTS kreditų ir 240 ECTS
kreditų krūvį ir (ar) kitą trukmę. Dažniausias antrosios pakopos modelis yra 120 ECTC kreditų. Todėl labiausiai paplitęs

modelis – 180+120 ECTC kreditų („3+2“), tačiau taip pat yra daug kitų derinių.

368
 Priedai
 Generalinis strateginis tikslas – sukurti aplinką
šalies materialinei ir dvasinei gerovei plėtoti.
 II ir III lygių strateginiai tikslai:
1. Siekti, kad laikotarpiu iki 2020 metų šalies
ekonomikos ir jos atskirų sektorių plėtra,
struktūrinės ūkio reformos ir valstybės
ekonominė politika leistų paspartintai gerinti
būtinas ir pakankamas ekonomines sąlygas
socialinei plėtrai, gyventojų užimtumui ir
gamtos apsaugai.
2. Plėtoti ir efektyviai išnaudoti veiksnius,
užtikrinančius spartų ir stabilų nacionalinės
ekonomikos augimą, sukuriant tvirtą pagrindą
Lietuvos priartėjimui prie vidutinio Europos
Sąjungos lygio pagal BVP vienam gyventojui.
3. Vystyti konkurencingas užsienio rinkose veiklos
šakas, plėtoti nacionalinio konkurencingumo
stabilaus didėjimo veiksnius.
4. Per artimiausius 10–15 metų teikti mokslo
ir technologijų plėtrai išskirtinę reikšmę
spartinant šalies ekonomikos augimą ir
didinant nacionalinį konkurencingumą,
užtikrinti, kad šalies visuomenė gautų
kuo didesnę naudą iš mokslinių tyrimų ir
inovacinės veiklos ir kad riboti tos srities
ištekliai būtų panaudoti optimaliai:
4.1. Siekti, kad per artimiausius 15 metų Lietuva
taptų žiniomis besiremiančia (informacine)
visuomene, o žinių ekonomikos branduoliai –
klasteriai taptų postindustrinės visuomenės
kūrimo Lietuvoje varomąja jėga.
4.2. Užtikrinti, kad per artimiausius 10 metų mokslo
ir technologijų plėtra taptų svarbiausiu veiksniu
didinant pramonės, žemės ūkio, statybos ir
paslaugų gamybos šakų veiksmingumą ir
konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.
4.3. Užtikrinti, kad per artimiausius 7–10
metų mokslo ir technologijų plėtra būtų
perorientuota į harmoningą plėtrą, siekiančią
užtikrinti sveiką ir aktyvų gyvenimą darnoje su
aplinka ir tausojančią jos išteklius.
Laipsnio struktūros pakeitimai buvo atlikti siekiant įvykdyti platesnius visuomenės ir švietimo uždavinius,
susijusius su plačiais aukštojo mokslo tikslais ir jo kokybe. Šiame kontekste ataskaitoje matyti žymių skirtumų tarp
pirmosios pakopos laipsnio turėtojų, kurie tęsia studijas antrojoje pakopoje. Kai kuriose šalyse didelis perėjimo iš
pirmosios pakopos į antrąją skaičius gali reikšti, kad pirmoji pakopa dar nėra išvystyta kaip kvalifikacija, suteikianti
galimybę patekti į darbo rinką.
Bolonijos proceso metu buvo sukurta keletas bendrųjų priemonių: tarp jų yra ECTC kreditai, diplomo priedėliai
ir nacionalinės kvalifikacijų sandaros. Nors šių priemonių taikymas vis didėja ir plečiasi, jos ne visada naudojamos
sistemingai ir išlieka nemažai trūkumų.
Ataskaitoje taip pat nustatytos besitęsiančios problemos dėl kvalifikacijos pripažinimo. Problemų priežastis
nebėra pripažinimo teisinė sistema, kadangi Lisabonos pripažinimo konvencija dabar ratifikuota beveik visose
šalyse, ir šalys įveda nacionalinių teisės aktų pataisas pagal pagrindinius konvencijos principus. Tačiau daugumoje
šalių sprendimus dėl užsienio piliečių kvalifikacijos pripažinimo tolesnėms studijoms priima aukštosios mokyklos.
Sprendimus priimantys institucijų darbuotojai gali neturėti pakankamų žinių apie svarbiausią teisinę sistemą,
o kai kuriais atvejais – pakankamos patirties vertinant užsienio kvalifikacijas ar kreditus. Todėl užtikrinimas,
kad Lisabonos pripažinimo konvencijos principai būtų tinkamai įgyvendinami institucijų praktikoje išlieka
reikšminga problema.
3. Kokybės užtikrinimas
Nuo Bolonijos proceso pradžios 1999 m. išorinis kokybės vertinimas Europoje sparčiai keitėsi. 2005 m. Europos
aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatų ir gairių (ESG) priėmimas paskatino Europos bendradarbiavimą
šioje srityje. Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registras (EQAR) buvo įsteigtas po trejų metų ir
2012 m. sausio mėn. registre buvo 28 agentūros iš 13 šalių.
Beveik visos Europos aukštojo mokslo erdvės šalys įdiegė kokios nors formos išorės kokybės užtikrinimo sistemą,
tačiau jų tikslai ir principai žymiai skiriasi. Dauguma EAME sistemų yra pirmiausia prižiūrimojo pobūdžio. Daugelis
išorinių kokybės vertinimo sistemų nesugeba priimti holistinio požiūrio į kokybę, o paslaugos studentams yra
dažniausiai ignoruojama problema.
Pažymėta, kad išoriniame kokybės vertinime bei kituose aktualiuose procesuose turi pradėti sistemingai
dalyvauti studentai. Būtinas darbdavių įsitraukimas.
Nepaisant Europos kokybės užtikrinimo registro plėtros, daugelyje šalių vis dar neleidžiama užsienio agentūroms
vertinti aukštųjų mokyklų.
4. Socialinė dimensija
Socialinė dimensija suprantama kaip aukštojo mokslo prieinamumo kiek įmanoma didesnei gyventojų daliai plėtros
procesas. Bolonijos dokumentai taip pat pabrėžia, kad „studentai turėtų turėti galimybę baigti studijas be jokių kliūčių,
susijusių su jų socialine ir ekonomine padėtimi“ (Londono komunikatas, 2007). Ryškiausia Europos aukštojo mokslo
tendencija paskutinįjį dešimtmetį – žymi sektoriaus plėtra, kuri dar nedavė vienodos naudos visoms visuomenės
grupėms. Tačiau beveik visos šalys stengiasi spręsti šią problemą, taikydamos įvairius politikos metodus. Dauguma
jų derina politikos veiksmus, nukreiptus į tam tikras visuomenės grupes, su bendrosiomis politikos priemonėmis,
orientuotomis į visus studentus (ar potencialius studentus). Šios priemonės dažniausiai apima finansinės paramos
schemas, švietimo veiklos programas, alternatyvių būdų siekti aukštojo mokslo siūlymą ir orientavimo bei
konsultavimo paslaugas. Socialinė dimensija taip pat yra neatskiriamai susijusi su nacionaline finansinių priemonių
praktika. Europos aukštojo mokslo erdvėje matyti didelė mokesčio už mokslą ir paramos sistemų įvairovė. Mokesčio ir
paramos lygis šalies viduje ir tarp šalių taip pat labai skiriasi skirtingose šalyse. Todėl Europos aukštojo mokslo erdvėje 
studentai studijuoja labai skirtingomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis.

369
 Priedai
 4.4. Užtikrinti tokį mokslo ir technologijų plėtros
biudžetinį finansavimą, kad per artimiausius
 12–15 metų mokslo ir technologijų plėtros
pagrindu visuotinis kokybės valdymas taptų
visuomenės ir valstybės savastimi, natūraliai
suvoktu ir naudojamu instrumentu šalies
konkurencingumui išlaikyti.
4.5. Pasiekti, kad per artimiausią dešimtmetį mokslo
ir gamybos sąveikos sistema funkcionuotų
pagal šiuolaikinį inovacijų modelį, inovacijų
skatinimas taptų ilgalaikis ir kryptingas, būtų
įgyvendinamas aukščiausiu vyriausybiniu
lygmeniu.
Sistemos pajėgumai patenkinti studentų poreikius ir suteikti jiems pakankamas paslaugas, siekiant paremti
juos studijų metu, taip pat yra esminis socialinės dimensijos klausimas. Ataskaitoje nurodyta, kad studentams
skirtoms paslaugoms būdingas didelis priemonių nevienodumas. Nors, anot centrinių valdžios institucijų pateiktos
informacijos, daugumoje Europos aukštojo mokslo erdvės šalių aukštosios mokyklos užtikrina santykinai plataus
spektro paslaugų studentams teikimą, pagal ataskaitas negalima tiksliai įvertinti, ar šios paslaugos yra prieinamos
visiems studentams ir kiek jos atitinka įvairių studentų poreikius. Šį duomenų trūkumą reikia ištaisyti būsimose
ataskaitose.
5. Efektyvūs rezultatai ir įsidarbinimo galimybės
Europos aukštojo mokslo erdvėje vis didėja gyventojų, siekiančių įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją, procentas.
Statistiniai duomenys rodo, kad beveik visose sistemose daugiau nei 60 proc. įstojusiųjų baigia aukštąjį mokslą,
įgydami pirmosios ir (ar) antrosios pakopos kvalifikaciją. Tačiau nemažas procentas studentų iškrinta nebaigę studijų.
Tik kelios šalys yra įdiegusios visapusiškas nacionalines strategijas, nukreiptas į studijų nebaigimo problemą, o kai
kuriose šalyse nėra jokių tikslinių priemonių šiai problemai spręsti.
Ataskaitoje pažymima, kad sudėtinga apibrėžti sąvokos „įsidarbinimo galimybės“ rodiklius, patikimai rodančius,
ar situacija gerėja, ar prastėja. Duomenys dažniausiai atspindi aukštojo mokslo absolventų situaciją darbo rinkoje,
palyginti su žemesnio išsilavinimo žmonėmis. Nedarbo rodiklių statistinė informacija rodo, kad įgijus aukštąjį
išsilavinimą, daugumoje šalių jauniems žmonėms pagerėja įsidarbinimo galimybės. Pusėje Europos aukštojo mokslo
erdvės šalių neseniai baigusių absolventų nedarbo rodiklis yra aukštesnis nei 10 proc., o tai yra triskart daugiau nei
vidutinis jaunų žmonių įsidarbinimo per trejus ir daugiau metų nuo baigimo rodiklis.
6. Mokymasis visą gyvenimą
Mokymasis visą gyvenimą pripažįstamas kaip pagrindinė visų Europos aukštojo mokslo erdvės aukštųjų mokyklų
misija. Mokymasis visą gyvenimą švietime yra tarsi įvairių mokymosi būdų visuma, kurios elementų skaičius skiriasi
kiekvienoje šalyje. Finansiniu požiūriu mokymasis visą gyvenimą aukštajame moksle paprastai apima įvairius šaltinius.
Aukštosios mokyklos retai kada skiria konkrečiai paskirstytą biudžetą mokymuisi visą gyvenimą teikti. Dažniausiai
institucijos finansuoja mokymosi visą gyvenimą veiklą iš bendrojo biudžeto, kuris neretai derinamas su kitomis
finansinėmis priemonėmis. Mokymasis visą gyvenimą yra glaudžiai susijęs su sistemų, skirtų pripažinti mokymąsi
už formaliojo švietimo ribų, tobulinimu. Apie du trečdalius šalių yra įvedusios oficialaus studento statusą, o ne
dieninių studijų studento statusą. Neretai tokie studentai (pvz., vakarinių studijų studentai) siejami su mokymosi
visą gyvenimą programomis. Tačiau studijavimas turint formalų statusą, kuris nėra dieninių studijų statusas, dažnai
reikalauja didesnių asmeninių finansinių investicijų nei studijos pagal tradicinę tvarką. Todėl alternatyvūs studentų
statusai turi būti glaudžiai susieti su finansinėmis priemonėmis, galiojančiomis kiekvienai studentų kategorijai.
Ataskaitoje aptariamas netradicinių besimokančiųjų (ypač vyresnio amžiaus studentų ir studentų, kurie
pirmą kartą įstoja į aukštąją mokyklą, būdami vyresnio amžiaus) formaliojo aukštojo mokslo programose skaičius.
Ataskaitoje pateikti statistiniai duomenys rodo, kad kai kuriose šalyse vyresnio amžiaus studentų dalyvavimo rodikliai
yra vos 2 proc. viso studentų skaičiaus. Šiaurės šalyse ir Jungtinėje Karalystėje vyresnio amžiaus studentai sudaro
apie trečdalį viso studentų skaičiaus. Tai rodo, kad Europos aukštojo mokslo erdvės šalyse pastangos patenkinti visą
gyvenimą besimokančiųjų poreikius ir lūkesčius yra skirtingo intensyvumo.
7. Judumas
Liuveno komunikatu (2009), siekiant plėtoti studentų ir darbuotojų judumą, buvo nustatytas Europos aukštojo
mokslo erdvės šalims tikslas – ,,2020 m. bent 20 proc. Europos aukštųjų mokyklų absolventų būtų studijavę arba atlikę
praktiką užsienyje“.


370
 Priedai
 Ataskaitoje pažymima, kad šiuo momentu nėra tikslių statistinių duomenų nei apie realų studentų bei
 kreditų judumo rodiklis. Šiuo metu visose Europos aukštojo mokslo erdvės šalyse atvykstančių studentų judumas yra
Nacionalinės gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo
strategijos įgyvendinimo 2005–2013 metų priemonės
(patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m.
sausio 10 d. nutarimu Nr. 5 Dėl nacionalinės gyventojų
senėjimo pasekmių įveikimo strategijos įgyvendinimo
2005–2013 metų priemonių patvirtinimo)
Nacionalinės gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo
strategijos įgyvendinimo 2005–2013 metų priemones
patvirtintos įgyvendinant Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 737 Dėl
Nacionalinės gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo
strategijos patvirtinimo (Žin., 2004, Nr. 95-3501) 2.2 punktą.
Nacionalinės gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo
strategijos įgyvendinimo 2005–2013 metų priemonės
numatytos šiose srityse:
1. Pajamų garantijos.
2. Užimtumas:
2.1. Gerinti suaugusiųjų formaliojo švietimo
institucijų veiklos kokybę atsižvelgiant į
vyresnio amžiaus žmonių poreikius.
2.2. Sudaryti sąlygas vyresnio amžiaus žmonėms,
turintiems praktinių įgūdžių ir savišvietos būdu
įgijusiems reikiamų žinių, laikyti kvalifikacijos
egzaminus eksternu, aplenkiant mokymąsi
profesinėje mokykloje, ir įgyti valstybės
pripažintą profesinę kvalifikaciją.
darbuotojų judumą, nei apie kreditų judumą. „Erasmus“ programos duomenys šiuo metu yra vienintelis patikimas
mažesnis nei 10 proc., o daugumoje šalių šis rodiklis neviršija 5 proc. Svertinis vidurkis – 2 proc. Iš Europos aukštojo
mokslo erdvės šalių studijuoti išvykstančių studentų judumas daugelyje šalių yra mažesnis nei 1 proc. Kadangi
ataskaitoje pateikti skaičiai siejasi tik su mokslo laipsnių judumu, būtina atsižvelgti ir į kreditų judumo statistinę
informaciją. Pagal „Erasmus“ programą, numatyta 7 proc. iki 2020 m.
Ataskaitoje nurodyta, kad Europos aukštojo mokslo erdvėje, Pietų ir Rytų Europoje yra daugiau išvykstančių
studentų, o Šiaurės ir Vakarų Europoje – daugiau atvykstančių studentų. Tai rodo, kad nė vienoje šalyje nėra
subalansuoto judumo. Europos aukštojo mokslo erdvės šalys gali nurodyti kliūtis, kurios trukdo studentams
pasinaudoti galimybe studijuoti užsienyje. Tačiau daugelyje Europos šalių nėra mechanizmų, leidžiančių stebėti šių
kliūčių raidą, o daugelis šalių neturi aiškios strategijos, kaip pagerinti situaciją.
2010 m. gegužės 11 d. Tarybos išvados
dėl aukštojo mokslo internacionalizavimo (2010/C 135/04)
Internacionalizavimas šių išvadų tekste reiškia Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių aukštojo mokslo įstaigų
bendradarbiavimo plėtojimą tarptautiniu mastu.
Tarptautinį bendradarbiavimą aukštojo mokslo srityje reikia remti nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmeniu.
Valstybėms narėms Tarybos išvadomis siūloma patvirtinti priemones, skirtas:
1. tikrai tarptautinei kultūrai tose institucijose puoselėti:
1.1. tarptautiniu lygmeniu skatinti aukštojo mokslo įstaigų, mokslo darbuotojų ir verslo sektoriaus
bendradarbiavimą, kontaktų mezgimą ir sąveiką, nes tai yra viena iš paskatų siekiant visapusiškai veikiančio
žinių trikampio;
1.2. skatinti ir remti tarptautinių studentų, mokytojų, mokslo darbuotojų ir kitų darbuotojų judumą;
1.3. teikti studentams, mokytojams, mokslo darbuotojams ir kitiems aukštojo mokslo suinteresuotiesiems
subjektams mokymą ir tobulinti jų kompetencijas, kurių reikia dirbant atviroje tarptautinėje aplinkoje;
1.4. įdarbinti kitose šalyse dirbusius darbuotojus, kurie galėtų paskatinti vietinius studentus ir dėstytojus plėsti
tarptautinį akiratį;
1.5. užtikrinti, kad būtų rengiamos aukšto lygio mokymo programos ir taikomi tokie mokymo metodai, kuriais
atsižvelgiama į tarptautinį aspektą;
1.6. sukurti tokią institucinę aplinką, kuri sudarytų sąlygas skatinti studentus, dėstytojus ir mokslo darbuotojus
dalyvauti tarptautinėse programose, jungtinių, dvigubų ir sudėtinių mokslo laipsnių teikimo procese ir
mokslinių tyrimų projektuose;
1.7. skatinti aukštojo mokslo įstaigas kurti internacionalizavimo strategijas ir (ar) įtraukti šį aspektą į jų vystymosi planus;
2. aukštojo mokslo įstaigų tarptautiniam patrauklumui didinti:
2.1. skatinti Europos universitetų akademinę kompetenciją ir didinti jų, kaip įdomių vietų studijuoti ir vykdyti
mokslinius tyrimus, tarptautinį žinomumą;
2.2. gerinti tarptautinių studentų, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų darbuotojų priėmimo, apgyvendinimo ir 
grįžimo paslaugų teikimo kokybę;

371
 Priedai
 2.3. Plėtoti nuotolinio mokymo galimybes siekiant
sudaryti palankias sąlygas vyresnio amžiaus
 žmonėms įgyti paklausią profesiją ir tobulinti
kvalifikaciją.
2.4. Įdiegti Atvirą informavimo, konsultavimo
ir orientavimo sistemą (AIKOS), kur būtų
numatytos profesinio informavimo,
orientavimo ir konsultavimo paslaugos
vyresnio amžiaus žmonėms.
3. Sveikata ir socialinės paslaugos:
3.1. Parengti naujus kvalifikacinius reikalavimus
socialiniams darbuotojams, pareigybių
aprašymus ir atestavimo tvarkos aprašą,
numatant privalomą kvalifikacijos tobulinimą.
Rengti, patvirtinti ir įgyvendinti socialinių
darbuotojų ir jų padėjėjų kvalifikacijos
tobulinimo programas, sudaryti galimybę
socialiniams darbuotojams praktikams dalytis
gerąja patirtimi socialinio darbo metodiniuose
centruose.
4. Visaverčio gyvenimo galimybės.
5. Dalyvavimas visuomenės gyvenime ir vyresnio
amžiaus žmonių įvaizdžio kūrimas.
2.3. dalyvauti tarptautinio bendradarbiavimo tinklų veikloje, vykdyti projektus ir bendras švietimo bei mokslinių
tyrimų programas;
2.4. skatinti aukštos kokybės jungtinių, dvigubų ir sudėtinių mokslo laipsnių teikimą, taip pat bendrą diplominių
darbų tikrinimą;
2.5. sudaryti palankesnes užsienyje įgytų kvalifikacijų ir užsienyje studijuotų laikotarpių pripažinimo sąlygas,
deramai atsižvelgiant į kokybės užtikrinimo mechanizmus;
3. aukštojo mokslo įstaigų pasauliniam aspektui ir socialinės atsakomybės supratimui gerinti, pvz.:
3.1. skatinti aukštojo mokslo bendruomenėje naudoti naujas ir novatoriškas tarptautinio bendradarbiavimo
formas;
3.2. puoselėti ir gerinti vienodas galimybes įgyti aukštąjį mokslą ir tarptautines judumo sistemas, kurti
atitinkamas paskatas ir teikti paramą;
3.3. įgytas žinias panaudoti visuomenėje vietos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu, tokiu būdu padėti atitikti
visuomenės poreikius ir įveikti svarbias socialines problemas.
Tarybos išvadomis kreipiamasi į Komisiją su prašymu:
1. parengti Europos Sąjungos tarptautinio aukštojo mokslo strategiją;
2. užtikrinti, kad judumas mokymosi ir mokslinių tyrimų tikslais tarp Europos Sąjungos ir viso pasaulio būtų šios
strategijos dalis;
3. remti tarptautines aukštojo mokslo partnerystes, tarptautinio akademinio bendradarbiavimo ir gebėjimų
stiprinimo veiksmus;
4. skatinti keistis patirtimi ir gerosios praktikos pavyzdžiais šioje srityje.
2009 m. rugsėjo 21 d. Komisijos ataskaita
Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui
Aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo pažangos ataskaita
Siekiant Bolonijos proceso tikslų ir kuriant nuoseklią, suderinamą ir patrauklią Europos aukštojo mokslo erdvę,
svarbiausias siekis – užtikrinti aukštojo mokslo kokybę.
Ataskaitoje analizuojama nacionalinio, tarptautinio ir europinio lygmens situacija ir siūlomos tolesnės veiklos sritys.
Antrajame ataskaitos skyriuje nurodyti svarbiausi pasiekimai nacionaliniu lygmeniu:
1. Išorės kokybės užtikrinimo reikšmė. Išorės kokybės užtikrinimo proceso sudedamosios dalys:
 aukštųjų mokyklų, programų ir skyrių kokybės vertinimas (auditas);
 įvairių tam tikros srities aukštųjų mokyklų kokybės palyginimas (lyginimas pagal nustatytus standartus);
 garantija, kad laikomasi konkrečių iš anksto nustatytų kokybės standartų (akreditacija);
 įvairių apdovanojimų už veiklos kokybę ar meistriškumą skyrimas.
2. Kokybės užtikrinimas įvairiose Europos šalyse. Pažangos ataskaitoje naudojami trys kokybės užtikrinimo 
pažangos vertinimo rodikliai:

372
 Priedai

  išorės kokybės užtikrinimo mastas: geriausių rezultatų pasiekia šalys, turinčios išorės sistemą, kuri taikoma
visoms institucijoms, dirbančioms pagal Europos kokybės užtikrinimo standartus ir gaires;
  studentų dalyvavimo lygis: geriausių rezultatų pasiekia šalys, kuriose vadovaujant nacionalinėms kokybės
užtikrinimo organizacijoms, atliekant aukštųjų mokyklų ir (ar) mokymo programų išorės kokybės vertinimą,
taikant vidaus kokybės užtikrinimo tvarką ir rengiant įsivertinimo ataskaitas dalyvauja studentai;
 tarptautinio dalyvavimo lygis: geriausių rezultatų pasiekia šalys, kuriose atliekant institucijų ir (ar) programų
išorės vertinimą, valdant nacionalines kokybės užtikrinimo agentūras ir atliekant išorinį jų vertinimą
bendradarbiaujama tarptautiniu mastu.
3. Patirtis taikant kokybės užtikrinimo standartus ir gaires.

Trečiajame ataskaitos skyriuje ,,Svarbiausi pokyčiai Europos ir tarptautiniu lygmeniu“ aptariama kokybės užtikrinimo
plėtotė Europoje ir ją veikiančios tarptautinės tendencijos:
1. Sparčiai auga Europos kokybės užtikrinimo infrastruktūra.
2. Europinis kokybės užtikrinimo matmuo dar neišplėtotas.
3. Tarptautinė tendencija – vis labiau siekiama skaidrumo.

Ketvirtajame ataskaitos skyriuje pateikiamos išvados ir siūlymai dėl tolesnės kokybės užtikrinimo plėtotės Europoje.
Europos kokybės užtikrinimo sistema gerokai patobulėjo tiek vidinio Europos aukštųjų mokyklų kokybės
užtikrinimo, tiek institucijų ir programų išorės vertinimo ir akreditavimo atžvilgiu. Atsirado daug naujų kokybės
užtikrinimo agentūrų ir tinklų, vis plačiau informuojama apie Europos kokybės užtikrinimo standartus ir gaires,
daugėja agentūrų, besirengiančių užsiimti kokybės vertinimo veikla užsienyje.
Tolesni veiksmai, siekiant tinkamai įgyvendinti 2006 m. antrąją Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją:
1. Kokybės užtikrinimo infrastruktūros gerinimas – kokybės užtikrinimo agentūrų veiklos plėtojimas, jų
autonomiškumas ir profesionalumas. Svarstyti tam tikrų agentūrų sujungimą per veikiančius Europos kokybės
užtikrinimo tinklus (ENQA, ECA).
2. Europinių standartų ir gairių peržiūra, atsižvelgiant į šiuos aspektus:
 Europos aukštojo mokslo erdvės pagrindinis kokybės reikalavimas turėtų būti trijų pakopų struktūros
išlaikymas. Tai atitiktų Europos kvalifikacijų sandaros (EKS) ir 2005 m. priimtos Europos aukštojo mokslo
erdvės kvalifikacijų sistemos reikalavimus. Gairėse reikėtų aiškiau aptarti diplomo priedą ir Europos kreditų
perkėlimo sistemą, kadangi daugumoje šalių jie dar nėra visapusiškai taikomi.
 Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės standartai turėtų apimti tokius prioritetus, kaip gebėjimas
įsidarbinti ir judumas (atsižvelgiant į 2009 m. Bolonijos ministrų komunikate nustatytus judumo siekius).
 Aukštųjų mokyklų vidinių kokybės užtikrinimo sistemų standartai gali būti aktualūs ir kitose srityse, kaip
antai teikiant bendrąsias paslaugas studentams, konsultuojant studentus ir aukštųjų mokyklų darbuotojus
karjeros klausimais, plėtojant finansinio valdymo gebėjimus ir įgyvendinant Europos mokslininkų chartiją ir
Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodeksą.
3. Stipresnis europinis kokybės užtikrinimo matmuo – parengti daugiau Europos kokybės ženklų, kad aukštojo
mokslo insitucijos turėtų galimybę pasirinkti agentūrą iš registruotų agentūrų sąrašo. Nacionalines kokybės
užtikrinimo agentūras reikėtų skatinti plėtoti veiklą ir siekti sprendimų pripažinimo už savo šalies ribų, išaiškinti 
nacionalinių akreditavimo procedūrų perkeliamumą į Europos aukštojo mokslo erdvę.

373