Klimato Kaita

Europos politika: Lietuvoje ir Europoje
Nr. 1(1)
Kęstutis Škiudas, Andrius Kubilius, Jonas Urbanavičius

KęstutisŠkiudas,AndriusKubilius,JonasUrbanavičius
Žmonijos veiklos sukelta klimato kaita:

Žmonijospriežastys,
veiklospasekmės,
sukelta klimato kaita:
galimybės
PRIEŽASTYS, PASEKMĖS, GALIMYBĖS

Europos politika: Lietuvoje ir Europoje
Nr. 1(1)
Kęstutis Škiudas, Andrius Kubilius, Jonas Urbanavičius
Žmonijos veiklos sukelta klimato kaita:

priežastys, pasekmės, galimybės
Platinamas nemokamai
Europos viešosios politikos institutas

Vilnius, 2020
Santrauka
Leidinyje apžvelgiami žinomi ir mokslinių tyrimų patvirtinti duomenys bei procesai, susiję ir lemian-
tys klimato kaitą. Apžvalginis leidinys yra skirtas tam, kad Lietuvos visuomenė ir ypač politinė ben-
druomenė geriau suprastų pasaulyje vykstančias diskusijas, pagrindinius procesus, įtakojančius
klimato kaitą ir būdus, kaip su tuo galima ir būtina kovoti.
Esminę įtaką klimato kaitai, mažinant CO2 kiekį atmosferoje, daro ne fotosintezės apimtys, o foto-
sintezės metu surišamo anglies dvideginio „įkalinimas“ (angl.: sequestration) vandenynuose, dur-
pynuose, klintyje, medienoje, anglyse.
Vandenynų potencialas, mažinant klimato kaitą lemiančią CO2 koncentraciją atmosferoje, lygi-
nant su sausuma, yra nepalyginamai didesnis. Atogrąžų miškai apskritai jokio reikšmingesnio vai-
dmens nevaidina, nes tiek kiek fotosintezės metu sugeria CO2, tiek pat jo sugrąžina į atmosferą
medienos puvimo metu.
Anglies dvideginio kiekis atmosferoje jau dabar yra toks, kad klimato kaitos neįmanoma sustabdyti
vien mažinant anglies dvideginio išlakas. Tai būtina daryti trumpuoju laikotarpiu, bet tuo pat metu
būtina ruošti neigiamų emisijų technologijas, kuriomis būtų siekiama sumažinti anglies dvideginio,
jau esančio atmosferoje, kiekį, tam kad šias technologijas būtų galima įgyvendinti netolimoje ateityje.
Siekiant parengti neigiamų emisijų technologijas jų efektyviam panaudojimui, yra būtini intensy-
vūs mokslo tyrimai ir jiems finansuoti turi būti skiriamos pakankamos lėšos jau dabar. Tai atveria
naujas galimybes ir Lietuvos mokslininkams bei naujų technologijų vystytojams , o Lietuvos ir Euro-
pos Sąjungos sprendimų priėmėjams suteikia naujų argumentų sprendžiant dėl tolesnės klimato
politikos raidos
Straipsnių serijos „Europos politika: Europoje ir Lietuvoje“ leidėjas –

Viešoji įstaiga „Europos viešosios politikos institutas“
Leidinys parengtas bendradarbiaujant

su ELP frakcija Europos Parlamente
Įvairaus dažnumo leidinys
Leidėjo kontaktai: Europospolitika@eppi.lt
Leidinio bibliografinė informacija pateikiama

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos
Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB)
© Kęstutis Škiudas, 2020

© Andrius Kubilius, 2020
ISSN 2669–1744 © Jonas Urbanavičius, 2020
4
Turinys
Turinys
Įžanga........................................................................................................................................................ 8
I. Abejingumas ir neraštingumas nėra konservatyvumas........................................................... 8
II. Kas yra klimato kaita ir kas ją lemia?.........................................................................................11
III. Atmosferinis šiltnamio efektas...................................................................................................12
Vandens garai....................................................................................................................................14
Lemiamas anglies dvideginio vaidmuo klimato šiltėjimui...........................................................14
Metanas..............................................................................................................................................16
Azoto suboksidas..............................................................................................................................16
Fluoruotos dujos...............................................................................................................................16
Ozonas................................................................................................................................................17
Juodoji anglis......................................................................................................................................17
IV. Anglies ciklas ir technologinės galimybės įtakoti anglies dvideginio kiekį
atmosferoje......................................................................................................................................18
V. Pasaulio bendruomenės pastangos stabdyti klimato kaitą..................................................19
Bendroji klimato kaitos konvencija.................................................................................................19
Paryžiaus susitarimas.......................................................................................................................20
Europos Sąjungos Naujasis žaliasis kursas....................................................................................21
VI. Kova su klimato kaita (anglies kiekio atmosferoje mažinimas).........................................22
Šiltnamio dujų išlakų mažinimas ir kovos su klimato kaita tikslų pasiekimas...........................22
Iššūkiai Lietuviai, vykdant tarptautinius įsipareigojimus..............................................................24
VII. Kaip „išsiurbti“ CO2 iš atmosferos?...........................................................................................26
Amazonės miškai nėra „Pasaulio plaučiai“....................................................................................26
Neigiamų išlakų technologijos: kas tai?..........................................................................................28
1. Pakrančių „mėlynosios anglies“ technologija.............................................................................29
2. Anglies pašalinimo sausumoje ir palaidojimo technologija......................................................30
3. Bioenergetika su anglies dioksido surinkimu ir palaidojimu.....................................................33
4. Tiesioginio anglies surinkimo iš oro technologija.......................................................................33
5. Anglies iš CO2 mineralizavimo technologija................................................................................34
6. Suslėgto CO2 laidojimas gyliuose geologinių nuosėdų sluoksniuose.........................................34
NIT pajėgumai, kaštai, ribojantys faktoriai.....................................................................................34
Vandenynų vaidmuo.........................................................................................................................35
Dumbliai yra klimato kaitos karaliai...............................................................................................36
Anglies dvideginio surinkimas ir „įkalinimas“ vandenynuose: naujausi mokslinės ir
technologinės pažangos žingsniai..................................................................................................37
VIII. Prisitaikymas ir galimybės........................................................................................................38
Išvados....................................................................................................................................................39
Pagrindinių faktų rinkinys.................................................................................................................40
Šiltnamio efektas ir CO2 koncentracija atmosferoje.....................................................................40
Anglies dioksido ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos............................................40
Klimato kaitos poveikis aplinkai......................................................................................................41
Klimato kaitos poveikio mažinimo priemonės..............................................................................41
Šaltinių sąrašas.....................................................................................................................................42
5
ŽMONIJOS VEIKLOS SUKELTA KLIMATO KAITA: PRIEŽASTYS, PASEKMĖS, GALIMYBĖS
Iliustracijų sąrašas
1 iliustracija. Temperatūros ir anglies dioksido koncentracijos pokyčiai.......................................10
2 iliustracija. Vidutinės metinės temperatūros kaita Vilniuje 1778–2008 m..................................11
3 iliustracija. Anglies dioksido koncentracija atmosferoje...............................................................12
4 iliustracija. Atskirų šiltnamio dujų dalis šiltnamio dujų indekse. ................................................14
5 iliustracija. Anglies dvideginio koncentracijos atmosferoje kitimas
nuo priešindustrinės epochos pradžios.......................................................................15
6 iliustracija. Šiltnamio dujų išmetimai pasaulyje pagal atskiras veiklos sritis 2010 m................15
7 iliustracija. Pasaulinis anglies dvideginio ciklas („biudžetas“) 2007–2016 metais......................18
8 iliustracija. Pramoniniu laikotarpiu dėl įvairių veiksnių sukauptos įtakos
į pasaulinį CO2 „biudžetą“..............................................................................................22
9 iliustracija. Prognozuojami CO2 išlakų scenarijai, jų įtaka galimam
temperatūros pokyčiui...................................................................................................23
10 iliustracija. Scenarijus, parodantis neigiamų išlakų technologijų panaudojimo svarbą,
siekiant nulinio išlakų balanso......................................................................................24
11 iliustracija. Lietuvos BVP ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio
dinamika 1990–2017 m. (neįskaitant žemės ūkio ir miškų įtakos)...........................25
12 iliustracija. Klimato kaitą sukeliančių šiltnamio dujų išlakos Lietuvoje.......................................25
13 iliustracija. Šiltnamio dujų išlakos Lietuvoje pagal sektorius, tonų vienam gyventojui.............26
14 iliustracija. Neigiamų Išlakų Technologijos, nagrinėjamos JAV mokslininkų ataskaitoje...........29
Lentelių sąrašas
1 lentelė. Svarbiausių šiltnamio dujų indėlis į šiltnamio efektą ir klimato kaitą..............................13
2 lentelė. NIT pajėgumai, kaštai, ribojantys faktoriai..........................................................................34
6
Naudojamos santrumpos ir cheminės formulės
Naudojamos santrumpos ir cheminės formulės
BECSS B
ioenergijos gamyba, apjungta su anglies dioksido surinkimu ir palaidojimu
(angl.: Bioenergy with Carbon Capture and Sequestration)
BVP Bendrasis vidaus produktas
CH4 Metanas
CO2 Anglies dvideginis
ES Europos Sąjunga
HFC Hidrofluorangliavandeniliai
TKKK arpvyriausybinė klimato kaitos komisija
T
(angl.: UN Intergovernmental Panel on Climate Change, IPCC)
JAV Jungtinės Amerikos Valstijos
N20 Azoto suboksidas
NIT Neigiamų išlakų technologijos (angl.: Negative Emissions Technologies, NET)
O3 Ozonas
PFC Perfluorangliavandeniliai
Ppm Dalelių kiekis milijone dalelių (angl.: particles per million)
SF6 Sieros heksafluoridas
ŠESD Šiltnamio efektą sukeliančios dujos
7
Įžanga
Pastaruoju metu pasaulyje daug kalbama ir ginčijamasi apie klimato kaitą bei ją sukeliančias
priežastis ir galimas pasekmes. Deja, Lietuvoje ši tema vis dar netampa prioritetine nacionalinių
politinių diskusijų tema. Viena iš pagrindinių to priežasčių, kad mums Lietuvoje paprasčiausiai
trūksta bazinių žinių ir supratimo apie tai, kas lemia klimato kaitą, kaip galima būtų racionaliai
mažinti pavojingų atmosferos taršos reiškinių įtaką ar minimizuoti jau padarytą žalą.
Klimato kaitos tema pasaulyje tapo madinga. Yra daugybė įvairiausių nuomonių ir interesų, tad
nėra ko stebėtis, kad nepavyksta visuotinai sutarti nei dėl klimato kaitos priežasčių, nei dėl spren-
dimų. Juolab kad ir klimato reiškinius nagrinėjantis mokslas dar nėra pajėgus iki galo suprasti
visų atmosferoje, Žemės paviršiuje ir gelmėse, vandenynuose vykstančių reiškinių ar pasiūlyti
tikslių klimato raidos modelių. Tačiau yra dalykų ir faktų, kuriuos mokslas yra pakankamai tiksliai
nustatęs ir išnagrinėjęs, ir dėl ko nebėra jokių abejonių. Mums, norint visavertiškai dalyvauti glo-
baliose diskusijose dėl klimato kaitos, verta pirmiausia gerai susipažinti su šių moksliškai nusta-
tytų faktų rinkiniu.
Šios apžvalgos tikslas – glaustai apibendrinti tai, dėl ko bene visuotinai yra sutariama, ir paban-
dyti įvertinti, kuriose srityse ir kokie sprendimai būtų veiksmingiausi stengiantis kiek galima
labiau sumažinti klimato kaitą.
Apžvalgoje taip pat bandome įžvelgti keletą kovos su klimato kaita sričių, kuriose Lietuvos moks-
las ir technologinės inovacijos galėtų pasiūlyti naujų, inovatyvių sprendimų. Klimato kaitos pro-
cesai turi savo dar vis iki galo nepažintų priežasčių, turi nieko gero žmonijai nežadančių pase-
kmių, bet atveria ir naujas galimybes, kurias Lietuva turi būti pasirengusi išnaudoti.
I. Abejingumas ir neraštingumas nėra konservatyvumas
Būdami konservatyvių politinių pažiūrų dar apžvalgos įžangoje norime atsakyti į paprastą poli-
tinį klausimą – kodėl konservatoriui turi rūpėti klimato kaita?
Klimato kaitos klausimas yra vienas labiausiai skaldančių visuomenes visame pasaulyje. Vie-
noje pusėje matome „revoliucinius romantikus“, kurie vardan tariamos kovos su klimato kaita
netgi atsisako skraidyti lėktuvais, nes šie teršia atmosferą; ar pasisako prieš Afrikos industriali-
zaciją, nes tai padidins atmosferos taršą. Kitoje pusėje matome konservatyvius skeptikus, kurie
demonstratyviai niekina susirūpinusius klimato kaita. Čia, klimato kaitos tematikoje ir diskusi-
jose, gausu etikečių klijavimo, netikslių ar nepakankamai pagrįstų vertinimų, kitos pusės demo-
nizavimo ir labai mažai pagrįstų faktų, patikimų argumentų.
Diskusija Lietuvoje labai dažnai būna suprimityvinama – jei esi kurioje nors pusėje, svarbiau-
sia skelbti, kad tie kiti yra tiesiog papirkti, jais manipuliuojama, o dėl argumentų nėra ko sukti
galvos, nes dėl to, esą, nesutaria patys mokslininkai, o patikrintus duomenis galima vertinti ir
vienaip, ir kitaip.
Lietuvoje taip pat galima girdėti nuomonių, kad Lietuva yra maža valstybė, todėl santykinai mažai
teršia ir mažai gali prisidėti prie kovos su klimato kaita, nes tai yra „didžiųjų“ reikalas, kadangi
jie lemia didžiausią taršą ir jie patys turi su ja susitvarkyti. Toks požiūris taip pat yra paremtas
emocijomis, o ne racionaliu problemų ir galimybių suvokimu.
8
I. Abejingumas ir neraštingumas nėra konservatyvumas
Klausimas jau senokai persikėlė ir į politinę darbotvarkę. Ypač reikalai paaštrėjo JAV prezidentu
tapus D. Trampui (Donald Trump), kuris nuo pat pradžių deklaravo tik Amerikos interesų prio-
ritetą ir mažesnį dėmesį globaliems iššūkiams. Lietuvoje dešinėje pusėje imama apibendrinti,
kad jei tuo klausimu pernelyg nesidomi, ar nelabai tiki, nes yra skirtingų nuomonių, tai tarsi esi
nešališkas konservatorius, dešinysis, o jei suvoki atšilimo pavojus, apie tai viešai kalbi ir bandai
kažką daryti, tai esi kažkoks nelabai susipratęs ir nelabai aiškus leftistas.
Taigi, tariamai, dešiniųjų pažiūrų žmogus mažų mažiausia neturėtų būti klimato kaitos šalininkų
pusėje ir turėtų išlaikyti atsargų neutralumą, kol dalykai galutinai nėra paaiškėję. Bėda ta, kad
šis požiūris Lietuvoje iki šiol yra labiau tikėjimo ir jausmų nei argumentų plotmėje, todėl tikėtis
greito vienareikšmio nuskaidrėjimo nėra jokio pagrindo.
„ urasti racionalius, ne emocinius atsakymus teks patiems, o kad tai

S
padaryti būtų lengviau, teks grįžti prie racionalių, moksliškai pagrįstų
argumentų
Todėl akivaizdu, kad klimato kaitos klausimui pasaulyje vis aštrėjant, surasti racionalius, ne emo-
cinius atsakymus teks patiems, o kad tai padaryti būtų lengviau, teks grįžti prie racionalių, moks-
liškai pagrįstų argumentų. Tai padės susidaryti nuomonę pačiam, nepriklausomai nuo naujau-
sios informacijos, kiek kokių „mokslininkų“ pasirašė vieną ar kitą pusę palaikančią peticiją. Tokių
racionalių, moksliškai pagrįstų pagrindinių argumentų aptarimui ir yra skirta ši apžvalga.
Nors plačiau pagrindiniai argumentai bus aptarti apžvalgos tekste, šioje įžangoje verta juos
išvardinti.
ARGUMENTAI IR TEIGINIAI, KURIAIS REMIAMASI, PRITARIANT, KAD KLIMATAS KEIČIASI DĖL ŽMOGAUS
VEIKLOS
– vidutinė oro temperatūra nuo 1850-ųjų metų pasaulyje padidėjo beveik 1 Celsijaus laipsniu;
– nėra žinoma jokių moksliškai įrodytų natūralių (ne dėl žmogaus veiklos) priežasčių šiam itin sparčiai vyks-
tančiam vidutinės temperatūros kilimui paaiškinti;
– Žemės atmosferoje yra palyginus nedideli kiekiai vadinamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, dėl kurių
oro temperatūra yra aukštesnė nei turėtų būti, jeigu ją lemtų vien saulės spinduliuotė;
– iš visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų didžiausią indėlį į Žemės klimato šiltėjimą įneša anglies dvideginis
(CO2), kurio kiekis atmosferoje žymiai padidėjo lyginant su priešindustriniu laikotarpiu;
– anglies dvideginio kiekis atmosferoje didėja dėl žmogaus veiklos, todėl būtent žmonija yra atsakinga dėl
klimato šiltėjimo Žemėje. Yra nustatyta, kad 1700 metais anglies dvideginio koncentracija atmosferoje
siekė 225 ppm (anglies dvideginio dalelių kiekis milijone oro dalelių), po dviejų su puse šimto metų –
1950-aisiais – siekė 320 ppm, dabar, dar po 70-ies metų, ši koncentracija siekia jau 411 ppm.
– kiekvienais metais dėl antropogeninės veiklos į atmosferą yra išmetama apie 40 gigatonų (milijardų tonų)
anglies dvideginio išlakų. Iš jų apie 20 mlrd. tonų beveik lygiomis dalimis yra sugeriamos vandenynuose ir
sausumoje, tačiau likusios beveik 20 mlrd. tonų kiekvienais metais papildomai kaupiasi atmosferoje.
Nepritariantieji tezei, kad klimatas keičiasi ar kad jis keičiasi dėl žmogaus veiklos, vieno aiškaus
argumento, kuriuo grįstų savo netikėjimą, nepateikia. Jie, pavyzdžiui, tiesiogiai neneigia moks-
liškai pagrįsto fakto, kad vidutinė temperatūra kyla. Tačiau nekalbėdami apie šį faktą, bando
9
įnešti abejonių pačiu klimato kaitos reiškiniu, naudodamiesi praktiniais teiginiais, kad vienoje ar
kitoje vietovėje kažkuriuo momentu temperatūra yra žemesnė nei įprasta. Iš to bandoma daryti
bendrą išvadą, kad jokio globalaus atšilimo nėra ar bent jau sakyti, kad yra skirtingų nuomonių
šiuo klausimu.
Kitas neigiančiųjų ne patį atšilimą, bet žmonijos įtaką teiginys yra tai, kad šis atšilimas tariamai
yra natūralių gamtos ciklų sukeltas reiškinys. Juk klimatas Žemėje visą laiką keitėsi, buvo šiltesni,
šaltesni laikotarpiai, buvo ledynmečiai arba laikotarpiai, kai net Grenlandija buvo žalia. Remda-
miesi šiais natūraliais klimato pokyčiais dalis politikų, interesų grupių ir netgi mokslininkų laikosi
požiūrio, kad ir šiandieninis atšilimas vyksta tik dėl natūralių priežasčių.
Išties, klimatas per tūkstantmečius neabejotinai kito. Atmosferos temperatūra mažėja dėl ugni-
kalnių išsiveržimų, meteoritų smūgių metu išmestų dulkių, įvairių cheminių junginių padidėjimo
atmosferoje. Dėl natūralių gamtinių priežasčių pasaulyje nuolat kito anglies dvideginio kiekis, o
tai darė įtaką temperatūros pokyčiams (1 iliustracija).
Bet nėra jokių moksliškai įrodytų priežasčių, jokių natūralių ciklų, kurių poveikiu būtų galima
paaiškinti pastaruoju metu vykstantį itin spartų klimato šiltėjimą ir anglies dvideginio koncen-
tracijos augimą. Kadangi natūralios klimato kaitos teorijos šalininkai negali nurodyti natūralių
šiltėjimo priežasčių, tokio požiūrio negalima laikyti moksliškai pagrįstu.
Tada tenka pripažinti, kad vidutinės temperatūros kilimas ir įvairių šiltnamio efektą sukeliančių
dujų koncentracijos atmosferoje dėl žmonijos veiklos didėjimas yra susiję ir tai reiškia, kad pati
žmonija turi prisiimti atsakomybę už savo veiklos pasekmes.
Kai reikalai ima prastėti, konservatizmas nėra tai, kuo būtų galima teisinti nenorą ieškoti pokyčių
priežasčių ar abejingą neveiklumą pavojaus akivaizdoje.
Konservatoriai ypač pabrėžia visuomenės saugumo vertybę, todėl ir dėl klimato kaitos kylančios
akivaizdžios grėsmės dešiniųjų pažiūrų žmonių neturėtų būti atmetamos. Pokyčiai turi priežastis
ir, jei jos siejamos su mūsų pačių elgesiu, ankstesnių įpročių neturėtume įsikibę laikytis.
6 320
Temperatūros pokyčiai (°C)
CO2
3
Temperatūra 280
0
CO2 (ppm)
-3 240
-6
200
-9
-12 160
800000 600000 400000 200000 0
Laikas (metais iki šių dienų)
1 iliustracija. Temperatūros ir anglies dioksido koncentracijos pokyčiai.

Temperatūros pokyčiai (šviesiai mėlyna spalva) atitinka anglies dioksido koncentracijos pokyčius (tamsiai mėlyna
spalva). Pagal duomenis iš Antarktidos EPICA Dome C gręžinio gautų ledo kernų tyrimų (Jouzel ir kt., 2007; Lüthi ir
kt., 2008).
10
II. Kas yra klimato kaita ir kas ją lemia?
II. Kas yra klimato kaita ir kas ją lemia?
Žmonijos veiklos sukelta klimato kaita apibrėžiama kaip nuo pramoninės revoliucijos pradžios
stebimas spartėjantis atmosferos vidutinės temperatūros kilimas, jo sukeliami klimato pokyčiai
bei tų pokyčių įtaka pasaulio augmenijai, gyvūnijai, žmonijai.
Remiantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC – UN Intergovernmental Panel on Cli-

mate Change) ir Nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų administracijos (JAV) duomenimis,
1880–2016 metais globalioji oro temperatūra padidėjo 0,92 °C. Lietuvoje vidutinė metinė tempe-
ratūra, lyginant su XX a. pradžia, pakilo 0,7–0,9 °C (2 iliustracija).
9
Aukščiausia metinė temperatūra
Vidutinė metinė temperatūra °C
4
metų vid. temp.
3 trendas
Žemiausia metinė temperatūra
slankieji 20-mečiai
2
1778
1788
1798
1808
1818
1828
1838
1848
1858
1868
1878
1888
1898
1908
1918
1928
1938
1948
1958
1968
1978
1988
1998
2008
2 iliustracija. Vidutinės metinės temperatūros kaita Vilniuje 1778–2008 m.
(iliustracijos šaltinis: LHMT).
Būtina pažymėti, kad istorijos eigoje Žemės klimatas nuolat kito dėl natūralių priežasčių: pla-
netos orbitos parametrų kaita, atmosferos sudėties pokyčiai, tektoninių plokščių dreifas, Sau-
lės aktyvumo ciklai, ugnikalnių išsiveržimas. Yra žinoma, kad per pastarąjį milijoną metų žemė
patyrė apie dešimt ledynmečių ir po jų sekusių atšilimų. Paskutinis mažasis atšalimas Europoje
buvo stebėtas ankstyvaisiais viduramžiais, bet jis nėra susijęs su šiltnamio efektu ir buvo vietinio
pobūdžio.
„ astaruosius du šimtus metų vykstančio klimato šiltėjimo jokie natūralūs

P
ciklai paaiškinti negali
Tačiau, kaip jau anksčiau minėta, pastaruosius du šimtus metų vykstančio klimato šiltėjimo
jokie natūralūs ciklai paaiškinti negali (3 iliustracija). Kadangi jokių moksliškai pagrįstų natūralių
veiksnių nėra aptinkama, šiuos klimato pokyčius galima paaiškinti tik žmonių veikla bei mokslo
bendruomenėje visuotinai pripažintu šiltnamio efekto poveikiu, kurį sukelia kai kurios dujos ir
Žemės atmosferoje nuolat didėjantis šių dujų kiekis.
11
480
Anglies dioksido koncentracija 460
440
420 dabartinis
400 lygis
380
360
340
320
300
1950 lygis
280
260
240
220
200
180
160
800,000 700,000 600,000 500,000 400,000 300,000 200,000 100,000 0
Metai iki dabar (0 = 1950)
3 iliustracija. Anglies dioksido koncentracija atmosferoje.

Šiuo metu ji yra aukščiausia per 800 tūkst. metų. Per pastaruosius 800 tūkst. metų (iki XVIII amžiaus vidurio)
anglies dvideginio koncentracija svyravo nuo 180 ppm ledynmečiais iki 300 ppm tarpledynmečiais ir tik
pastaraisiais metais išaugo gerokai daugiau. (iliustracijos šaltinis: NASA)
SU KLIMATO KAITA SUSIJĘ POKYČIAI

Vykstant klimato kaitai vienas svarbiausių pokyčių yra vidutinės oro temperatūros didėjimas. Didėjant vidu-
tinei oro temperatūrai stebima, kad didėja atskirų vietovių vidutinė maksimali temperatūra šiltuoju laikotar-
piu, o žiemos metu mažėja vidutinė minimali temperatūra. Pažymėtina, kad didėjant vidutinei temperatūrai,
didėja temperatūros ekstremumai – ne tik maksimalios temperatūros vasarą, bet ir atskirose vietovėse pasi-
taikančių šalčio bangos ir minimalios temperatūros žiemą.
Stebimos ir kitos klimato kaitos pasekmės: spartus vandenyno lygio kilimas, vegetacijos kaita, sausrų inten-
syvėjimas, kritulių kiekio pasikeitimas, dažnesni upių potvyniai. Taip pat fiksuojama daugiau ekstremalių
reiškinių – tropinių ciklonų, viesulų, liūčių, speigų, karščio bangų ir t. t.
Ekstremalūs meteorologiniai ir hidrologiniai reiškiniai tampa dažnesni, ir tai siejama su klimato kaitos pro-
cesais. Tačiau labiau pastebimas ne tiek šių ekstremalių reiškinių dažnėjimas, o jų intensyvumo augimas.
III. Atmosferinis šiltnamio efektas
Jau XIX a. šeštajame dešimtmetyje pirmą kartą buvo pastebėta, kad kai kurios dujos, esančios
atmosferoje, sugeria nuo Žemės paviršiaus sklindančią šilumą. John‘as Tyndall‘as Anglijoje ir
Eunice‘as Foote‘as JAV ištyrė, jog azotas ir deguonis, kartu sudarantys 99 proc. atmosferos, iš
esmės Žemės temperatūrai neturi jokios įtakos, nes nesugeria šilumos.
Minėti mokslininkai taip pat nustatė, kad kai kurios dujos, kurių koncentracija Žemės atmosfe-
roje yra daug mažesnė nei azoto ar deguonies, t. y., anglies dvideginis, vandens garai, ozonas ir
metanas, sulaiko Žemės šilumą ir sukuria natūralų šiltnamio efektą, dėl kurio planetoje atsirado
gyvybei palankios sąlygos. Jos ir vadinamos šiltnamio dujomis.
Gamtinės kilmės šiltnamio dujos yra vandens garai, anglies dvideginis, azoto suboksidas, meta-
nas, ozonas. Dėl žmogaus veiklos didėja visų šių dujų kiekiai, išskyrus ozoną, be to atmosferoje
atsirado naujų šiltnamio dujų, daugiausia sudarytų fluoridų pagrindu.
12
Mokslininkai jau XIX amžiaus viduryje suskaičiavo, kad Žemė yra maždaug 33 Celsijaus laipsniais
šiltesnė, nei turėtų būti pagal jos paviršių pasiekiančių saulės spindulių kiekį (Ma Q., 1998). Jei
šių šiltnamio efektą sukeliančių dujų nebūtų, vidutinė visos Žemės paviršiaus temperatūra būtų
apie −19 °C, vietoje dabar esančių apie 14 °C. Ji taip pat gerokai greičiau ir žemiau kristų naktį.
Geriausiai šį temperatūrų neatitikimą paaiškino teorija, jog atmosfera sulaiko Žemės spinduliuo-
jamą šilumą ir taip šildo planetą. Žemė nuolat gauna energijos iš Saulės ir spinduliuoja ją atgal į
kosminę erdvę. Saulė energiją skleidžia trumpųjų bangų spinduliuotėmis, daugiausia ultraviole-
tinės ir regimosios šviesos bangomis. Žemė yra daug vėsesnė, todėl šilumą skleidžia infraraudo-
nųjų spindulių, kurių bangos yra ilgesnės, pavidalu.
Žemės atmosfera praleidžia didžiąją dalį iš Saulės gaunamų trumpųjų bangų spinduliuotės.
Atmosferą sudarančios dujos jų nesugeria.
Tačiau anglies dioksido ir kitų šilumą sugeriančių dujų molekulinė struktūra leidžia absorbuoti
nuo Žemės sklindančią šiluminę infraraudonąją spinduliuotę. Deguonis ir azotas Žemės infra-
raudonosios spinduliuotės nesugeria.
Todėl Žemės spinduliuojamą šiluminę infraraudonąją spinduliuotę atmosferoje sugeria šilumą

sulaikančios dujos. Šią šilumą jos gali arba išleisti į kosmosą, arba sugrąžinti atgal į Žemę. Dalis
jos grįžta į planetos paviršių, todėl jis ir šiltėja daugiau nei jį sušildo vien tik Saulės spinduliuotė.
Medžiagos
Medžiagos indėlis Medžiagos indėlis
koncentracija
Medžiaga Formulė į šiltnamio efektą į klimato kaitą
atmosferoje
(proc.) (proc.)
(ppm)
Vandens garai ir debesys H2O 10–50,000(1) 36–72 0
Ozonas O3 2–8(2) 3–7 0
Anglies dvideginis CO2 412 66
Metanas CH4 1860 16
Azoto suboksidas N2O 0,33 7
CFC12 CCl2F2 0,00022 21–61 5,5
CFC11 CFCl3 0,0005 2
Kitos 3,5
(1) Garų kiekis atskirose vietovėse labai skirtingas.
(2) Koncentracija stratosferoje. 90 proc. ozono, esančio Žemės atmosferoje yra sutelktas stratosferoje.
1 lentelė. Svarbiausių šiltnamio dujų indėlis į šiltnamio efektą ir klimato kaitą

(paruošta autorių, remiantis duomenimis iš NOAA ).
„ ors klimato kaitą lemiančios šiltnamio dujos atmosferoje vidutiniškai

N
nesudaro nė 0,05 nuošimčio, jos daro milžinišką įtaką vidutinei oro
temperatūrai, o jų procentinės sudėties kitimas – poveikį klimato kaitai
Taigi nors klimato kaitą lemiančios šiltnamio dujos atmosferoje vidutiniškai nesudaro nė 0,05
nuošimčio, jos daro milžinišką įtaką vidutinei oro temperatūrai, o jų procentinės sudėties kiti-
mas – poveikį klimato kaitai (1 lentelė, 4 iliustracija). Tuo tarpu vandens garų ir ozono kiekiai
atmosferoje nekinta, ir šios dujos klimato kaitai įtakos neturi.
13
AGGI (2018) = 1.43
(AGGI – sukauptų šiltnamio dujų indeksas)

CO2 1.4
3.0
CH4
N4O
1.2
2.5 CFC12
CFC11
15-minor
1.0
2.0
(W m-2)
0.8
1.5
0.6
1.0
0.4
0.5 0.2
0.0 0.0
1979
1981
1983
1985
1987
1989
1991
1993
1995
1997
1999
2001
2003
2005
2007
2009
2011
2013
2015
2017
4 iliustracija. Atskirų šiltnamio dujų dalis šiltnamio dujų indekse.
Šis indeksas atspindi šiltnamio efekto poveikį klimato šiltėjimui (CO2 – anglies dvideginis; CH4 – metanas; N2O – azoto
suboksidas; CFC12 – freonas 12; CFC11 – freonas 11). (iliustracijos šaltinis: NOAA).
Vandens garai
Tai pagrindinės „šiltnamio“ dujos, kurios susidaro vykstant natūraliam garavimo procesui. Vidu-
tiniškai atmosferoje jų yra apie 0,25 nuošimčio. Atmosferoje vandens garai priklauso uždaram
ciklui, kuriame cirkuliuoja ribotas žemėje esantis vandens kiekis: iš vandenynų ir Žemės kyla į
atmosferą ir krenta atgal į žemę dėl garavimo, transpiracijos, kondensacijos ir kritulių.
Dykumose naktį dažnai būna šalčiau nei miškuose, net jei jų vidutinė paros temperatūra yra
tokia pati. Atmosferoje virš dykumų nėra daug vandens garų, todėl Žemės skleidžiama spindu-
liuotė lengvai patenka į kosmosą.
Drėgnesnėse vietose Žemės paviršiaus šiluminę spinduliuotę sulaiko ore esantys vandens garai.
Todėl debesuota naktis paprastai būna šiltesnė nei giedra, nes atmosferoje yra daugiau Žemės
spinduliuojamą šilumą atspindinčių vandens garų.
Dėl žmogaus veiklos vandens garų atmosferoje nedaugėja. Tačiau šiltesnis oras gali išlaikyti
daug daugiau drėgmės, taigi kylanti oro temperatūra didina vandens garų kiekį atmosferoje, o
tai spartina atšilimą.
Lemiamas anglies dvideginio vaidmuo klimato šiltėjimui

Anglies dvideginis (CO2) laikomas didžiausią įtaką klimato kaitai turinčiomis šiltnamio dujomis.
Nustatyta, kad jų indėlis į klimato šiltėjimą sudaro apie 66 nuošimčius (NOAA).
Dažnai kyla klausimas, kodėl jos taip stipriai veikia klimatą, nors jų koncentracija yra itin maža –
Žemės atmosferoje 2019 metų lapkričio mėnesį tebuvo vos 0,0412 nuošimčio. Gali kilti ir dar
vienas klausimas – kodėl anglies dvideginis toks svarbus klimato kaitai, kai vandens garų yra
daugiau ir jie sugeria daugiau infraraudonosios spinduliuotės?
Mokslininkų vertinimu (West J., 2019), taip yra todėl, kad vidutinis vandens kiekis atmosferoje
kinta labai nežymiai. Natūraliam šiltnamio efektui svarbesni yra vandens garai, bet būtent
didesni anglies dioksido kiekio pokyčiai lėmė ir temperatūros pokyčius.
14
Kad anglies dvideginis daro įtaką mūsų klimatui, nesunku pastebėti ir iš pastarųjų klimato poky-
čių. Milijonų metų senumo ledo šerdys parodė, kad šiltuoju metų laiku anglies dvideginio kon-
centracija jose buvo aukšta – apie 0,028 proc.
Ledynmečiu, kai Žemė buvo maždaug 4–7 laipsniais šaltesnė nei praėjusiame amžiuje, anglies
dvideginis atmosferoje buvo vos apie 0,018 proc. Maži pokyčiai kuria didelį efektą.
Šiandien anglies dvideginio kiekio pokyčiai yra ypač dideli – tokios didelės jo koncentracijos ore
žmonijos istorijoje nėra buvę (5 iliustracija).
500 1.6
CO2 + non CO2 GHGs 1.4
450 CO2
1.2
AGGI
1.0
400
(AGGI)
0.8
0.6
350
0.4
300 0.2
0.0
250
1700 1750 1800 1850 1900 1950 2000
Metai
5 iliustracija. Anglies dvideginio koncentracijos atmosferoje kitimas nuo priešindustrinės epochos

pradžios
AGGI (sukauptų šiltnamio dujų indeksas) – NOAA kasmetinis šiltnamio dujų indeksas. Jis atspindi šiltnamio efektą
sukeliančių dujų tiesioginio poveikio klimato šiltėjimui pokytį nuo 1750 metų. (iliustracijos šaltinis: NOAA).
Jei nebus bandoma mažinti anglies dioksido išmetimų, iki 2100 metų jo atmosferoje gali atsirasti
net 0,1 proc., t. y. daugiau nei trečdaliu didesnis kiekis nei buvo prieš pramonės revoliuciją. Tada
ir numatomi klimato pokyčiai būtų dar spartesni nei permainos praeityje.
Kita
10 %
25 % Elektros ir šilumos gamyba
Pramonė 21 %
Žemės ūkis, miškai

24 %
ir kitas žemės naudojimas
Transportas 14 %
6%
Pastatai
6 iliustracija. Šiltnamio dujų išmetimai pasaulyje pagal atskiras veiklos sritis 2010 m.
(duomenų šaltinis: USEPA).
15
Didžiausias anglies dvideginio taršos šaltinis yra iškastinio kuro deginimas. Be anglių, naftos,
gamtinių dujų deginimo neišsiverčia elektros energijos gamyba, transportas, pramonė (6 ilius-
tracija). Nemažai anglies dvideginio (iki 5 proc.) išskiria ir tradicinė cemento gamyba, kurios
pagrindas yra iškastinių klinčių (kalcio karbonato) deginimas, kurio metu atpalaiduojama ir gau-
siai į atmosferą išmetama klinčių sudėtyje esanti anglis (Andrew R.M., 2018).
Metanas
Išsivysčiusiose pramonės šalyse metanas (CH4) sudaro apie 16 proc. šiltnamio efektą sukeliančių
dujų emisijos. Metanas susidaro daugiausia iš bakterijų, mintančių organinėmis medžiagomis,
kai trūksta deguonies. Todėl jo išsiskiria iš įvairių natūralių ir žmogaus sukurtų šaltinių. Natūra-
lūs šaltiniai – pelkės, vandenynai, o žmogaus sukurtieji – iškastinių dujų kasimas ir deginimas,
gyvulininkystė (galvijai minta augalais, šie jų skrandžiuose fermentuojasi, todėl galvijai iškvepia
metaną, taip pat metano yra ir jų mėšle), ryžių auginimas (drėgnuose ryžių laukuose metanas
gaminasi pūvant organinėms medžiagoms, kai dirvoje trūksta deguonies) ir užkastos atliekos
(pūvant organinėms medžiagoms, kai trūksta deguonies).
Metano įnašas į šiltnamio efektą yra 21 kartą didesnis nei anglies dvideginio, tačiau jo trumpes-
nis egzistavimo ciklas: 10–15 metų. Daugiausia metano išskiria atliekos irdamos sąvartynuose,
gyvulininkystė, anglies kasyba, gamtinių dujų ir naftos gavyba.
Azoto suboksidas
Azoto suboksidas (N20) Natūraliai išsiskiria iš vandenynų, atogrąžų miškų ir bakterijų, gyvenan-
čių dirvoje. Su žmogaus veikla siejami šaltiniai – tai įvairios azoto turinčios trąšos (iki 70 proc.
N2O išlakų), iškastinių dujų deginimas ir pramoninė chemijos gamyba, kurioje naudojamas azo-
tas, pvz., nutekamųjų vamzdžių valikliai.
Pramoninėse šalyse azoto suboksidas sudaro apie 6–7 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų
išmetimų kiekio. N2O šilumą sugeria 310 kartų stipriau nei anglies dvideginis. Nuo pramoninės
revoliucijos pradžios azoto suboksido koncentracija atmosferoje padidėjo 16 proc. ir maždaug
4–6 proc. prisidėjo prie šiltnamio efekto padidėjimo.
Fluoruotos dujos
Prie klimato kaitos taip pat prisideda ir fluoruotos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios
vienintelės atsiranda ne natūraliu būdu, o tik dėl žmogaus pramoninės veiklos. Pramoninėse
šalyse jos sudaro apie 11–12 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, tačiau jų poveikis
yra labai stiprus, nes šilumą jos sulaiko net iki 22 000 kartų efektyviau negu anglies dvideginis, o
atmosferoje gali išbūti tūkstančius metų.
FLUORUOTŲ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KLASIFIKACIJA

HFC – Hidrofluorangliavandeniliai – naudojami šaldiklių ir oro kondicionierių gamyboje;
PFC – perfluorangliavandeniliai – išsiskiriantys gaminant aliuminį ir taip pat naudojami elektronikos pramonėje;
SF6 – sieros heksafluoridas – naudojamas, pvz., elektronikos pramonėje ir pan.
16
Ozonas
Ozono (O3) vaidmuo atmosferos temperatūros procesuose kiek skiriasi nuo anksčiau aprašytų
šiltnamio dujų. Tai aukštai atmosferoje esančios dujos, kurios sugeria gamtai kenksmingus
ultravioletinius saulės spindulius.
Ozonas susidaro viršutiniuose atmosferos sluoksniuose, didelės energijos saulės ultravioleti-

niams spinduliams veikiant azoto ir deguonies molekules.
Tai ypač svarbios Žemės atmosferos dujos, nors sudaro tik milijoninę jos dalį. Jos sugeria apie
4 nuošimčius į žemę patenkančios saulės spinduliuotės, daugiausia žemesnės energijos ultra-
violetinius spindulius. Ozonas taip pat sugeria nuo Žemės bei žemiau esančios atmosferos sklin-
dančią ilgesnių bangų spinduliuotę ir tokiu būdu veikia kaip šiltnamio dujos.
Kadangi šios dujos susidaro natūraliai ir jų kiekis nekinta, jos neturi įtakos klimato kaitai. Tačiau
jos yra svarbios temperatūros pokyčiams atskirose vietovėse, jei virš jų esantis ozono sluoksnis
suplonėja ar sustorėja. Todėl ir viduramžiais stebėtas vadinamasis mažasis ledynmetis Europoje
gali būti siejamas su ozono sluoksnio pokyčiais šiame regione.
Juodoji anglis
Dar vienas šiuo metu žinomas klimato kaitos veiksnys yra vadinamoji juodoji anglis. Tai smulkios
iki galo nesudegusių angliavandenilių, suodžių dalelės (≤ 2,5 µm). Jos susidaro degant iškasti-
niam kurui, biokurui ir biomasei, biodegalams ir yra išmetamos į atmosferą tiek dėl natūralių
procesų, tiek dėl žmogaus veiklos.
JUODOJI ANGLIS KAIP KLIMATO KAITĄ SUKELIANTIS VEIKSNYS

Šalia to, kad juodoji anglis jau kurį laiką laikoma svarbiu veiksniu, prisidedančiu prie ankstyvesnių mirčių, ji
yra ir klimato kaitą sukeliantis veiksnys. Juodoji anglis šildo planetą sugerdama saulės spinduliuotę, suma-
žindama galimą atspindį nuo sniego, ledo, debesų ir tuo pačiu šildydama aplinkinį orą. Ji turi įtakos debesų
susidarymui, vadinasi ir debesuotumui, kritulių kiekiui. Tokiu būdu, tyrimų duomenimis, juodoji anglis efek-
tyvią saulės radiaciją, sugeriamą Žemės artimoje aplinkoje, šiandien padidina 1,1 W/m2. (apie 0,1 proc. nuo
Žemę iš Saulės pasiekiančios spinduliuotės). (Ramanathan V. ir Carmichael G., 2008; Hansen J. ir kt., 2005.)
„ uodosios anglies įtaka klimato šiltėjimui yra pastebima ir sudaro beveik

J
pusę anglies dvideginio indėlio bei yra tokia pat kaip kitų šiltnamio dujų
kartu sudėjus
Juodoji anglis atmosferoje teužsilaiko tik kelias dienas ar savaites, kai anglies dvideginis užsi-
būna daugiau nei 100 metų. Pastaraisiais metais atliktos studijos rodo, kad juodosios anglies
įtaka klimato šiltėjimui yra pastebima ir sudaro beveik pusę anglies dvideginio indėlio bei yra
tokia pat kaip kitų šiltnamio dujų kartu sudėjus. Todėl juodosios anglies išlakų mažinimas gali
būti palyginus greitai įgyvendinamas būdas mažinantis klimato šiltėjimą.
Daugiausia juodosios anglies išmetama dėl įvairių gaisrų, dyzelinių variklių išmetamų dujų taip
pat dėl biokuro deginimo krosnyse.
17
IV. Anglies ciklas ir technologinės galimybės įtakoti anglies dvideginio

kiekį atmosferoje
Kaip jau anksčiau minėta, iš visų šiltnamio dujų didžiausią įtaką klimato šiltėjimui sudaro anglies
dvideginio koncentracijos atmosferoje didėjimas. Dėl to būtent šios dujos susilaukia daugiausia
dėmesio, kai kalbama apie priemones, skirtas klimato kaitai stabdyti.
Anglies apytakos ciklą sudaro įvairūs procesai, kuriais anglis juda Žemės biosferoje, geosferoje,
hidrosferoje ir atmosferoje (7 iliustracija).
2007–2016
3.0 ± 0.8
9.4 ± 0.5 4.7 ± 0.1
( .6))
(0
1.3 ± 0.7
Sugėrimas
vandenynuose
2.4 ± 0.5
© Glo
bal C Geologinės
arbo
n Pro
ject
2017 saugyklos
; Data
: CDIA
C/NO
AA-E
SRL/G
CP
7 iliustracija. Pasaulinis anglies dvideginio ciklas („biudžetas“) 2007–2016 metais

(gigatonomis per metus, 1 gigatona = 1 mlrd. tonų) (iliustracijos šaltinis: Le Quéré, et.al 2018).
ANGLIES KIEKIS IR PAGRINDINĖS TALPYKLOS

Anglis kaupiama keturiose svarbiausiose talpyklose, kuriose ji būna surišta įvairiuose junginiuose:
– atmosfera – santykinai maža dalis visos planetos anglies (830 mlrd. tonų), kuri čia būna šiltnamio efektą
sukeliančių dujų – anglies dvideginio dujų pavidalu (būtina atkreipti dėmesį į tai, kad tarptautinėje akade-
minėje literatūroje, susijusiose su klimato kaita, yra pateikiami duomenys arba apie anglies kiekį arba apie
anglies dvideginio kiekį -viena tona anglies yra lygi 3,67 tonų CO2);
– s ausumos biosfera, prie kurios taip pat paprastai priskiriamos gėlo vandens sistemos bei negyvosios orga-
ninės medžiagos, dirvožemyje (1 600 mlrd. tonų), augalijoje (600 mlrd. tonų) esantys anglies junginiai;
– vandenynai, įskaitant ištirpusį anglies dvideginį, kuris čia būna angliarūgštės pavidalu, neorganinius anglies
junginius bei gyvąją ar negyvąją biotą (apie 40 000 mlrd. tonų);
– nuosėdos, įskaitant angliavandenilius, kurie naudojami kaip iškastinis kuras (4 000 mlrd. tonų).
Kasmet į atmosfera patenka apie 40 milijardų tonų anglies dvideginio, daugiausia dėl iškastinio kuro degi-
nimo. Nemaži kiekiai anglies dvideginio išskiriami ir cemento gamyboje (apie 5 nuošimčiai kasmetinių išme-
timų) gamybos proceso metu kaitinant klintis.
18
V. Pasaulio bendruomenės pastangos stabdyti klimato kaitą
Ore esantį anglies dvideginį augalai naudoja fotosintezės reakcijoms atlikti, kurių metu į aplinką
išskiria deguonį, o anglį naudoja kaip statybinę medžiagą. Tokiu būdu anglis surišama į organi-
nius junginius medžių lapuose, žolėse, medienoje, dumbliuose, jūržolėse. Iš 40 mlrd. tonų anglies
dvideginio, kuris kiekvienais metais dėl žmogaus veiklos patenka į atmosferą, apie 20 mlrd. tonų
anglies dvideginio beveik lygiomis dalimis yra sugeriama vandenynuose ir sausumoje, tačiau
likusios beveik 20 mlrd. tonų anglies dvideginio kiekvienais metais papildomai kaupiais atmos-
feroje.
Pasibaigus augalo vegetacijai, tolesnis anglies likimas labai priklauso nuo to, kokioje aplinkoje
jis augo. Sausumoje jis arba supūva dėl bakterijų veiklos, tada anglis oksiduojasi ir kaip anglies
dvideginis per kelerius metus grįžta į atmosferą, arba, jei aplinkoje trūksta deguonies, tampa
dirvožemiu, durpėmis, o santykinai nedidelė dalis, susidarius ypatingoms sąlygoms – ir anglies
klodais.
Verta atkreipti dėmesį, kad dėl natūralių anglies ciklo procesų, pasaulio pelkėse yra sukaupta
550 mlrd. tonų anglies. Čia jos yra dvigubai daugiau nei miškuose ir trigubai daugiau nei atmos-
feroje. Durpynai užima apie 4 mln. kv. km plotą, arba 3 proc. pasaulio sausumos. Lietuvos dur-
pynai šiuo metu užima apie10 proc. šalies teritorijos.
„ ovai su klimato atšilimu turėtų būti pasitelkiamos tiek anglies dvideginio

K
išmetimus mažinančios priemonės, tiek ir jį iš atmosferos surenkančios
bei į nelakius junginius surišančios ar Žemės gelmėse įkalinančios
technologijos
Atsižvelgiant į anglies ciklo ypatumus, galima daryti išvadą, kad kovai su klimato atšilimu turėtų
būti pasitelkiamos tiek anglies dvideginio išmetimus mažinančios priemonės, tiek ir jį iš atmosfe-
ros surenkančios bei į nelakius junginius surišančios ar Žemės gelmėse įkalinančios technologijos.
Bendroji klimato kaitos konvencija

Pirmasis pasaulio valstybių susitarimas dėl klimato kaitos buvo patvirtintas 1992 m. Niujorke. Tai
Jungtinių Tautų Bendroji klimato kaitos konvencija. Ja siekiama stabdyti šiltnamio efektą suke-
liančių dujų koncentracijos didėjimą atmosferoje. Lietuva konvenciją ratifikavo 1995 metais.
Dauguma šalių, įskaitant visas Europos Sąjungos valstybes, savanoriškai prisiėmė teisiškai įpa-
reigojančius tikslus iki 2020 metų apriboti savo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį
patvirtindamos susitarimą, vadinamą Kioto protokolu. Lietuva Kioto protokolą kartu su kitomis
153 valstybėmis pasirašė 1997 metais. Kaip ir kitos ES valstybės, Lietuva juo iki 2008–2012 metų
įsipareigojo sumažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekį 8 nuošimčiais lyginant su atraminiais 1992
metais.
2007 metais ES šalys prisiėmė papildomus įsipareigojimus. Siekiama iki 2020 metų 20 nuošimčių
sumažinti ES valstybių išmetamų šiltnamio dujų kiekį, lyginant su 1990 metais, iki 20 nuošimčių
padidinti ES suvartojamos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių dalį bei 20 nuošimčių
padidinti energijos vartojimo efektyvumą.
19
Tolesnis ES tikslas yra žymiai ambicingesnis – iki 2030 metų išmetamų šiltnamio efektą suke-
liančių dujų kiekį sumažinti 40 nuošimčių, o iki 2050 – net 80 nuošimčių (lyginant su 1990 m.).
2016 metais išmetamas šiltnamio dujų kiekis Europoje buvo sumažintas 23 nuošimčiais.
Paryžiaus susitarimas
2015 metų gruodį 195 valstybės Paryžiuje patvirtino pirmąjį pasaulyje privalomą susitarimą dėl
kovos su klimato atšilimu. Jis įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d., kai jį ratifikavo atitinkamas skaičius
valstybių, išmetančių daugiau kaip 55 nuošimčius visų pasaulio šiltnamio dujų.
Susitarime numatytas veiksmų planas, kuris turėtų užtikrinti, kad per šį šimtmetį vidutinė pasau-
lio temperatūra nepakiltų daugiau kaip 2 laipsniais nei buvo prieš pramonės revoliuciją. Svar-
biausios susitarimo dalys yra privalomos vykdyti. Tačiau jokių nuobaudų už pažadų nesilaikymą
nėra numatyta. Susitarimą pasirašė 195 valstybės.
„ ietuva bendrai su Europos Sąjunga ir jos valstybėmis narėmis 2021–2030

L
metų laikotarpiu įsipareigojo mažiausiai 40 nuošimčių sumažinti šiltnamio
efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 metais
Pagal Paryžiaus susitarimą Lietuva bendrai su Europos Sąjunga ir jos valstybėmis narėmis 2021–
2030 metų laikotarpiu įsipareigojo mažiausiai 40 nuošimčių sumažinti šiltnamio efektą sukelian-
čių dujų kiekį, palyginti su 1990 metais.
2018 metais paskelbta TKKK specialioji ataskaita dėl 1,5 °C globalinio atšilimo. Joje pabrėžia-
mos įvairios klimato kaitos pasekmės, kurių būtų galima išvengti ribojant globalinį atšilimą iki
1,5 °C, lyginant su 2 °C ar daugiau. Pavyzdžiui, iki 2100 m. pasaulinio jūros lygio kilimas būtų
10 cm žemesnis, jei globalinis atšilimas būtų sustabdytas iki 1,5 °C, lyginant su 2 °C. Koralinis
rifas sumažėtų 70–90 proc., jei pasaulinis atšilimas siektų 1,5 °C, tačiau išnyktų beveik visiškai (>
99 proc.) 2 °C temperatūroje.
Pasaulinio atšilimo apribojimas žmonėms ir ekologinėms sistemoms taip pat suteiktų daugiau
galimybių prisitaikyti ir likti žemiau atitinkamų rizikos ribų
Jei pasaulinė temperatūra laikinai viršys 1,5 °C, tai reikalaus didesnio indėlio iš metodų, kuriais
iš atmosferos būtų šalinamas anglies dvideginis, siekiant iki 2100 metų atšilimą sumažinti iki
1,5 °C. Tokių metodų veiksmingumas kol kas nėra plačiai įrodytas ir kai kurie jų gali kelti didelę
riziką tvariai plėtrai (žr. VII skyrių).
Paryžiaus Konferencijoje 2015 metais, kai buvo patvirtintas Susitarimas, išsivysčiusios šalys taip
pat paskelbė savo prisiimtą įsipareigojimą laikotarpiu nuo 2020 metų iki 2025 metų kiekvienais
metais sutelkti po 100 mlrd. JAV dolerių sumą, kuri būtų skiriama besivystančioms šalims tam,
kad jos galėtų įgyvendinti kovos su klimato priemones ir galėtų finansuoti prisitaikymo prie kli-
mato kaitos priemones.
2019 metais Jungtinės Tautos gavo JAV vyriausybės pranešimą apie oficialų pasitraukimą iš Par-
yžiaus susitarimo. JAV pasitraukimas įsigalios praėjus vienerių metų terminui tik po 2020 metų
lapkričio 3-iąją vyksiančių prezidento rinkimų. Dabartinė JAV administracija nurodo, kad ir toliau
bus naudojami įvairūs energijos šaltiniai, tarp kurių yra iškastinis kuras, kaip anglis ir nafta, o
tarptautinėse derybose bus vadovaujamasi „realistiška ir pragmatiška pozicija“.
20
Europos Sąjungos Naujasis žaliasis kursas

2019 m. metų pabaigoje Europos komisija patvirtino strateginių veiksmų gaires, pavadintas Nau-
juoju žaliuoju kursu (New Green Deal, Europos Komisija, 2019). Jei pavyktų šią programą įgyven-
dinti, iki 2050 m. Europa taptų pasaulio lydere kovojant su klimato kaita ir pirmuoju pasaulyje
neutralaus poveikio klimatui žemynu. Siekiant šio tikslo numatomas plataus užmojo priemonių
rinkinys: nuo didelio masto išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo, investicijomis į pažangiausius
mokslinius tyrimus bei inovacijas pagrįstos žaliosios ekonomikos iki Europos gamtinės aplinkos
išsaugojimo.
„ ei pavyktų šią programą įgyvendinti, iki 2050 m. Europa taptų pasaulio

J
lydere kovojant su klimato kaita ir pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio
klimatui žemynu
Deklaruojama vizija – išsaugoti sveiką planetą ateities kartoms bei pagerinti žmonių gerovę
mažinant taršą ir tokiu būdu apsaugant žmonių gyvybes, gyvūnus ir augalus.
Europos Naujasis žaliasis kursas apima visus ekonomikos sektorius, visų pirma transportą, ener-
getiką, žemės ūkį, pastatų sektorių, taip pat plieno, cemento, informacinių ir ryšių technologijų,
tekstilės ir cheminių medžiagų pramonę.
Europos Sąjunga įsipareigoja tapti pavyzdžiu kitoms, ypač kaimyninėms valstybėms, padėti joms
įgyvendinti būtinas pertvarkas, suteikti technologijas, kurios užtikrintų Europos iškeltų tikslų įgy-
vendinimą. Ketvirtadalis lėšų pagal ES Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo
priemonę bus skiriama klimato tikslams remti. Jau šiuo metu Europos Sąjunga skiria beveik pusę
pasaulio kovos su klimato kaita viešojo finansavimo.
Apskaičiuota, kad norint pasiekti dabartinius 2030 m. klimato ir energetikos tikslus reikės
260 mlrd. eurų papildomų metinių investicijų, t. y. apie 1,5 nuošimčių 2018 m. ES BVP.
ES jau šiandien skiria daugiausia lėšų besivystančioms šalims, finansuodama kovai su klimato
kaita skirtas priemones. Vien 2016 metais ES ir jos valstybės narės kartu skyrė 20 mlrd. Eurų
šioms šalims kovoti su klimato kaita. ES valstybės narės taip pat skyrė beveik pusę 10 mlrd. dole-
rių sumos, kurią suteikti besivystančioms šalims įsipareigojo naujasis Jungtinių Tautų klimato
fondas.
21
VI. Kova su klimato kaita (anglies kiekio atmosferoje mažinimas)
Šiltnamio dujų išlakų mažinimas ir kovos su klimato kaita tikslų pasiekimas

Šiuo metu kova su klimato kaita iš esmės suvokiama kaip anglies dvideginio išlakų mažinimas.
Šiems procesams ir sprendimų paieškai, kaip mažinti išlakas, yra skiriama žymiai daugiau dėmesio
nei paieškai sprendimų, kaip surinkti ir mažinti jau atmosferoje esančio perteklinio anglies kiekį.
Kovos su klimato kaita konvencijas bei susitarimus pasirašiusios valstybės įsipareigoja laipsniš-
kai riboti ir mažinti išlakas. Dėl to įsipareigojama mažinti iškastinio kuro vartojimą, pereiti prie
atsinaujinančių energijos išteklių, didinti energijos naudojimo efektyvumą, geriau panaudoti
atliekas, laikytis „žalesnio“ gyvenimo būdo, keisti vartojimo įpročius.
Vis dėlto nepaisant pastangų, iškastinio kuro vartojimas pasaulyje tebeauga, didėja ir klimato šil-
tėjimą spartinančių šiltnamio dujų išlakos bei jų vis daugiau kaupiasi atmosferoje (8 iliustracija).
Žemės Sugė-
Chart Title naudo- rimas
jimas žemėje
550
+69 -75
ppm ppm
Sugėrimas
500 Cemen- vandeny-
Dujos tas nuose
CO2 koncentracija (ppm)
+28 +5 -73
Nafta
450 ppm ppm ppm
+67
ppm
400 Anglis 397
+89 ppm
350 ppm
300
288
ppm
250
200
Atmosfera 1870 Atmosfera 2014
8 iliustracija. Pramoniniu laikotarpiu dėl įvairių veiksnių sukauptos įtakos į pasaulinį CO2 „biudžetą“
(1ppm = 1 CO2 dalelė tarp milijono dalelių. 1 ppm = 7,82 mlrd. tonų CO2). (iliustracijos šaltinis: National Academies
of Sciences, Engineering, and Medicine, 2019).
Atsinaujinančios energetikos dalies didėjimas sukelia iššūkius elektros tinklų stabilumui, dau-
guma naujų technologijų, kurios leistų užtikrinti šiltnamio dujų išlakų neutralumą, dar tik kuria-
mos. Didesnė pažanga šioje srityje yra matoma pramoninėse valstybėse, kurių sukauptas šiltna-
mio dujų išlakų kiekis yra didžiausias, tuo tarpu besivystančios šalys plečia energijos gamybą ir
vartojimą, todėl jų išlakų kiekis sparčiai tebedidėja.
„ yla pagrįstų nuogąstavimų, kad vien tik išlakų mažinimo priemonės gali
K
neužtikrinti ambicingų Paryžiaus susitarimų tikslų įgyvendinimo
Dėl to kyla pagrįstų nuogąstavimų, kad vien tik išlakų mažinimo priemonės gali neužtikrinti
ambicingų Paryžiaus susitarimų tikslų įgyvendinimo. Kaip nurodo Europos mokslininkai (Euro-
pean Academies Science Advisory Council, 2018), jau pasirašant Paryžiaus susitarimus, kurių
tikslas buvo siekti išlaikyti planetos temperatūros padidėjimą gerokai mažesnį nei 2 °C laipsniai,
22
ir stengtis išlaikyti temperatūros padidėjimą nedidesnį nei 1,5 °C laipsnio, mokslininkų progno-
zės rodė, kad net įgyvendinant visus šalių prisiimtus įsipareigojimus mažinti CO2 išlakas tiek iki
2030 metų, tiek ir po 2030 metų, planetos temperatūra pakiltų 2,7 °C laipsnio iki amžiaus pabaigos.
Pagal tarptautinės klimato kaitos komisijos 2014 metų ataskaitą, norint kad iki 2100 temperatūra
nepakiltų daugiau nei 2 °C, reikia kad nuo 2011 iki 2100 į atmosferą būtų išmesta ne daugiau
nei 1000 mlrd. tonų anglies dvideginio („CO2 išlakų biudžetas“). Nuo TKKK ataskaitos paskelbimo
2014 metais iki 2018 metų į atmosferą papildomai jau buvo išmesta daugiau nei 200 gigatonų
CO2 išlakų. Europos mokslininkai 2018 m. ataskaitoje (European Academies Science Advisory
Council, 2018) konstatavo, kad „CO2 išlakų biudžetas“, kurio reikia tam, kad temperatūros augi-
mas būtų išlaikytas žemiau 1,5 °C laipsnio, bus viršytas, jei artimiausius 5 metus CO2 išlakų kie-
kiai nemažės, o toks „biudžetas“, kurio reikia išlaikyti mažesnį nei 2 °C augimą , bus viršytas per
artimiausius 20 metų, ir net augimo iki 3 °C „biudžetas“ bus viršytas per ateinančius 55 metus,
jeigu anglies dvideginio išlakos nemažės (9 iliustracija).
a b
>1,000 ppm CO2eq RCP8.5 200
100 (172 scenarios, RCP8.5) 100 >1,000 ppm CO2eq
3.2–5.4 °C
720–1,000 ppm 720–1,000 ppm 150
Relative to
(148 scenarios, RCP6)
1850 – 1900 580–720 ppm
Net CO2 emissions (Gt CO2 yr–1)
580–720 ppm 480–580 ppm 100

80 (144 scenarios, RCP4.5) 80
Net CO2 emissions (Gt CO2 yr–1)

430–480 ppm 50
480–580 ppm
(509 scenarios, no equivalent RCP)
60 0
430–480 ppm 60
(116 scenarios, RCP2.6)
RCP6 –50
2014 estimate 2.0–3.7 °C 0
40 40
20 20
RCP4.5
Historical
1.7–3.2 °C
emissions
0 0
RCP2.6
Net-negative global emissions 0.9–2.3 °C
–20 –20
1980 2000 2020 2040 2060 2080 2100 0 10 20 30
Year BECCS in 2100 (% o
Figure 1 | Carbon dioxide emission pathways until 2100 and the extent of net negative emissions and bioenergy with carbon c
9 iliustracija. Prognozuojami CO2 išlakų scenarijai, jų įtaka galimam temperatūros pokyčiui
in 2100. a, Historical emissions from fossil fuel combustion and industry (black) are primarily from the Carbon Dioxide Inform
(iliustracijos šaltinis: Fuss S. ir kt., 2014).
are compared with the IPCC fifth assessment report (AR5) Working Group 3 emissions scenarios (pale colours) and to the fo
pathways (RCPs) used to project climate change in the IPCC Working Group 1 contribution to AR5 (dark colours). b, The emis
Kaip rodo išsamūs akademiniai tyrimai5 (National Academies of Sciences, Engineering, and Medi-
into five climate categories measured in ppm CO2 equivalent (CO2eq) in 2100 from all components and linked to the most rel
cine, 2019), iki 2050 metų(right
increase CO2ofišlakos nuo to
panel a) refers dabartinio
the warminglygmens (40 gigatonų
in the late twenty-first per
century metus) average)
(2081–2100 gali būtirelative to the 1850–190
sumažintos 80 proc. assigned
Likusių to climate
20 proc.categories
išlakųare shown (1,089 of
mažinimas būtų1,184). Most scenarioslabai
technologiškai that keep climate warming
sudėtingas ir ypačbelow 2 °C above pre-in
many require net negative emissions (that is, BECCS exceeding fossil fuel emissions) in 2100. Data sources: IPCC AR5 databa
brangus. Todėl jau pasirašant Paryžiaus susitarimą buvo prognozuojama, kad siekiant išvengti
Carbon Dioxide Information Analysis Center.
temperatūros pakilimo daugiau nei 2 °C laipsniais, šalia jau žinomų technologijų, mažinančių CO2
išlakas energetikoje, transporte
Taking ar žemės
into account the full ūkyje,
scenarioteks vis intensyviau
range, naudoti
emissions (that vadinamąsias
is, at the project level) nei-
and Concerning th
global net negative emissions would need to likely also for net negative emissions (that is, of the BECCS
giamų išlakų technologijas (NIT) (angl.: Negative Emissions Technologies, NET) (10 iliustracija).
set in around 2070 for the most challenging the global net balance). Agency’s CCS
„
scenarios and progressively later for higher- that huge effor
temperature stabilization levels. The challenges ahead the scale of CC
IAMs6 and Earth system models (ESMs2) The deployment of large-scale CCS and BEC
Jau pasirašantprovide Paryžiaus susitarimą
different but complementarybuvo prognozuojama, kad technical
bioenergy faces biophysical, siekiant stabilization sc
approaches for quantifying negative and social challenges , and CCS is yet
11
demonstration
išvengti temperatūros pakilimo daugiau nei 2 °C
emissions requirements. ESMs simulate
laipsniais, šalia jau
to be implemented widely. Four major to deliver actu
the compatible
žinomų technologijų, net CO2 emissions
mažinančių CObased on
išlakas uncertainties
energetikoje, need to be resolved: (1) thear
transporte It is difficu
mass balance between atmospheric 2changes physical constraints on BECCS, including of BECCS, as
žemės ūkyje, teks in CO2 vis intensyviau
and land naudoti
and ocean carbon sinks. A vadinamąsias neigiamų
sustainability of large-scale išlakų
deployment for resources (
model intercomparison of ten ESMs found relative to other land and biomass needs, capacity, and c
technologijas that (NIT)
two-thirds of the models required net such as food security and biodiversity mitigation opt
negative emissions in the second half of the conservation, and the presence of safe, long- climate stabili
century 9, but the ESMs make no assumption term storage capacity for carbon; (2) the emissions mig
on how this is technically achieved. For response of natural land and ocean carbon established mi
IAMs, negative emissions are an outcome of sinks to negative emissions; (3) the costs 23 fossil fuel emi
an economic optimization driven by a choice and financing of an untested technology; pathways to 21
between reducing emissions and BECCS and (4) socio-institutional barriers, such as emissions tech
(gross negative emissions). Both approaches public acceptance of new technologies and more expensiv
ƚŚĂƚ ĐĂƌďŽŶ ďƵĚŐĞƚƐ ĂƌĞ ƟŐŚƚ ĂŶĚ ƌĂƉŝĚůǇ ďĞŝŶŐ ĚĞƉůĞƚĞĚ ďĂƐĞĚ ŽŶ ĐŽƐƚͲŵŝŶŝŵŝǌĂƟŽŶ ĐŽŶƐŝĚĞƌĂƟŽŶƐϭ͘ EĂƚƵƌĂůůǇ͕
;ZŽŐĞůũ Ğƚ Ăů͕͘ ϮϬϭϲ͖ /W͕ ϮϬϭϰͿ͕ ĐĂƌďŽŶ ĚŝŽǆŝĚĞ ƌĞŵŽǀĂů ƚŚĞ ĚĞƉůŽǇŵĞŶƚ ŽĨ ŶĞŐĂƟǀĞ ĞŵŝƐƐŝŽŶƐ ƚĞĐŚŶŽůŽŐŝĞƐ ǀĂƌŝĞƐ
&ŝŐƵƌĞϳ͘Ϯ͗dŚĞƌŽůĞŽĨĐĂƌďŽŶĚŝŽǆŝĚĞƌĞŵŽǀĂůŝŶĐůŝŵĂƚĞĐŚĂŶŐĞŵŝƟŐĂƟŽŶ͘
GHG emissions (GtCO₂e/year)
80 Gross posive GHG emissions

CO₂ from fossil fuels, industry Migated Examples of associated technologies
and land use changes GHG emissions
70 CH₄, N₂O and F-Gases al
a s usu
ss
60 ine
Bus Convenonal
abatement technologies
50 Be
other low
40
GHG 2°
C
30
CO₂
20
Net zero
10 GHG emissions Eming
technologies
0
Carbon removal
-10 Net negave technologies
Gross negave GHG emissions
CO₂ emissions
-20
2010 2020 2030 2040 2050 2060 2070 2080 2090 2100
EŽƚĞ͗dŚŝƐĮŐƵƌĞƐŚŽǁƐĞŵŝƐƐŝŽŶƌĞĚƵĐƟŽŶƐĨƌŽŵĐŽŶǀĞŶƟŽŶĂůŵŝƟŐĂƟŽŶƚĞĐŚŶŽůŽŐŝĞƐĐŽŵďŝŶĞĚǁŝƚŚĐĂƌďŽŶĚŝŽǆŝĚĞƌĞŵŽǀĂů͘dŚŝƐĞǆĞŵƉůĂƌǇƐĐĞŶĂƌŝŽŝƐĐŽŶƐŝƐƚĞŶƚ
10 iliustracija. Scenarijus, parodantis neigiamų išlakų technologijų panaudojimo svarbą, siekiant
ǁŝƚŚĂŶĂƚůĞĂƐƚϲϲƉĞƌĐĞŶƚĐŚĂŶĐĞŽĨŬĞĞƉŝŶŐǁĂƌŵŝŶŐďĞůŽǁϮΣƌĞůĂƟǀĞƚŽƉƌĞͲŝŶĚƵƐƚƌŝĂůůĞǀĞůƐ͘ŵŝƐƐŝŽŶƌĞĚƵĐƟŽŶƐĂƌĞƐŚŽǁŶĂŐĂŝŶƐƚĂďƵƐŝŶĞƐƐͲĂƐͲƵƐƵĂůƐĐĞŶĂƌŝŽ
ǁŝƚŚŽƵƚĂŶǇĂĚĚŝƟŽŶĂůĐůŝŵĂƚĞƉŽůŝĐŝĞƐ͘'ůŽďĂůŶĞƚĞŵŝƐƐŝŽŶƐůĞǀĞůƐƚƵƌŶƚŽŶĞƚŶĞŐĂƟǀĞƚŽǁĂƌĚƐƚŚĞǀĞƌǇĞŶĚŽĨƚŚĞĐĞŶƚƵƌǇ͕ďƵƚĐĂƌďŽŶĚŝŽǆŝĚĞƌĞŵŽǀĂůŝƐĂůƌĞĂĚǇďĞŝŶŐ
nulinio išlakų balanso
ĚĞƉůŽǇĞĚŵƵĐŚĞĂƌůŝĞƌ͘^ŽŵĞƌĞƐŝĚƵĂůŐƌĞĞŶŚŽƵƐĞŐĂƐĞŵŝƐƐŝŽŶƐƌĞŵĂŝŶĂƚƚŚĞĞŶĚŽĨƚŚĞĐĞŶƚƵƌǇ͕ĂƐƚŚĞǇĂƌĞƚŽŽĚŝĸĐƵůƚƚŽŵŝƟŐĂƚĞŝŶƚŚĞƐĐĞŶĂƌŝŽ͘EŽƚĞƚŚĂƚƚŚĞ
ƐĐĞŶĂƌŝŽƵƐĞĚŝƐĚŝīĞƌĞŶƚĨƌŽŵƚŚĞƐĐĞŶĂƌŝŽƐƵƐĞĚŝŶŚĂƉƚĞƌϯ͕ǁŚŝĐŚůĞĂĚƐƚŽƐŵĂůůǀĂƌŝĂƟŽŶƐŝŶĞŵŝƐƐŝŽŶůĞǀĞůƐĂŶĚƟŵŝŶŐŽĨŶĞŐĂƟǀĞĞŵŝƐƐŝŽŶƐ͘
(iliustracijos šaltinis: UNEP, 2017)
^ŽƵƌĐĞ͗:ĠƌƀŵĞ,ŝůĂŝƌĞ;DĞƌĐĂƚŽƌZĞƐĞĂƌĐŚ/ŶƐƟƚƵƚĞŽŶ'ůŽďĂůŽŵŵŽŶƐĂŶĚůŝŵĂƚĞͿ͘
Šių technologijų tikslas – surinkti atmosferoje esančias anglies dvideginio dujas ir jas patikimai
ϭ ^ƉĞĐŝĮĐĂůůǇ͕ŝŶƚĞŐƌĂƚĞĚĂƐƐĞƐƐŵĞŶƚŵŽĚĞůƐĚĞƚĞƌŵŝŶĞƚŚĞůĞĂƐƚͲĐŽƐƚƉĂƚŚǁĂǇ
ilgam „palaidoti“ po žeme, vandenynų dugne ar uolienose. JAV
ĨŽƌ ƚŚĞ ŐůŽďĂů ir ES
ĞĐŽŶŽŵǇ ekspertai
ƚŽ ŵĞĞƚ skirtingai
Ă ŐŝǀĞŶ ĐůŝŵĂƚĞ skai-ĂĚĚŝƟŽŶĂů
ƚĂƌŐĞƚ ;ďĞĨŽƌĞ
ďĞŶĞĮƚƐĂƌĞĂĐĐŽƵŶƚĞĚĨŽƌͿ͘dŚĞǇĚŽƐŽŽŶƚŚĞďĂƐŝƐŽĨĂƐƐƵŵƉƟŽŶƐĂďŽƵƚ
čiuoja, kokius rezultatus šių NIT technologijų panaudojimas gali duoti ir kiek jų panaudojimas
ƚĞĐŚŶŽůŽŐǇĐŽƐƚƐĂŶĚĂǀĂŝůĂďŝůŝƚǇ͕ĂůŽŶŐƐŝĚĞŽƚŚĞƌŵĂĐƌŽĞĐŽŶŽŵŝĐĨĂĐƚŽƌƐ;ĨŽƌ
ĞǆĂŵƉůĞ͕ĚĞŵĂŶĚĨŽƌĞŶĞƌŐǇĂŶĚĨŽŽĚͿ͘
gali būti efektyvus, tačiau JAV mokslininkai šių technologijų išplėtojimui skiria žymiai daugiau
dėmesio nei Europoje, jie tikisi naujas technologijas patentuoti ir skaičiuoja, kad iki 2050 metų
NIT panaudojimas gali per metus leisti iš atmosferos surinkti
The Emissions Gap iki 10
Report 2017 mlrd.the
– Bridging tonųGap anglies dvideginio
– Carbon dioxide removal 59
per metus, o 2100 metais šis kiekis galėtų siekti ir 20 mlrd. tonų per metus (10 iliustracija).
Verta pastebėti, kad mokslininkai nagrinėja ir kitus būdus, kaip mažinti klimato kaitos grėsmę,
pvz. technologiniais ar geoinžinieriniais būdais didinant Saulės energijos atspindėjimą nuo
Žemės paviršiaus (pvz., didelius plotus padengiant balta spalva), tokiu būdu sumažinant tem-
peratūros didėjimą. Tačiau šiuo metu galimybės panaudoti NIT yra žymiai realistiškesnės, todėl
toliau aptarsime tik jų panaudojimą.
Iššūkiai Lietuviai, vykdant tarptautinius įsipareigojimus

Lietuva iki šiol pavyzdingai vykdė anglies dvideginio išlakų mažinimo įsipareigojimus pirmiau-
sia dėl to, kad prieš dešimtmetį sparčiai augant gamtinių dujų kainai šilumos sektoriuje buvo
pereita prie biokuro. Be to, Lietuvoje tik minimaliai naudojami gamtinėmis dujomis kūrenami
elektros energijos gamybos pajėgumai, nes elektros energiją yra pigiau importuoti iš kaimyninių
šalių (11 iliustracija).
24
ŽNŽNKM sektoriaus) sudarė 20,7 mln. t CO2e ir buvo 57,1 proc. mažesnis nei 1990 m. išmestas
ŠESD kiekis – 48,2 mln. t CO2e bei 9,8 proc. mažesnis nei 2005 m. išmestas ŠESD kiekis – 23 mln.
t CO2e. Tuo metu šalies BVP 2017 m. buvo 173,3 proc. didesnis nei 1990 m. bei 36 proc. didesnis
nei 2005 m. 1 paveiksle pateikiama šalies BVP ir išmetamųjų ŠESD kiekio dinamika 1990–2017 m.
60,000 45,000
40,000
50,000
35,000
40,000 30,000
tūkst. t CO2e
mln. Eur
25,000
30,000
20,000
20,000 15,000
10,000
10,000
5,000
0 00
1990
1991
1992
1993
1994
1995
1996
1997
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
2010
2011
2012
2013
2014
2015
2016
2017
Bendras ŠESD kiekis (neįskaitant ŽNŽNKM) BVP to meto kainomis
1 pav. Lietuvos BVP ir išmetamųjų ŠESD kiekio dinamika 1990–2017 m.

11 iliustracija. Lietuvosdepartamentas,
(Lietuvos statistikos BVP ir išmetamų
2019šiltnamio efektąišmetamųjų
m. Nacionalinė sukeliančiųŠESD
dujųapskaitos
(ŠESD) kiekio dinamika
ataskaita)
1990–2017 m. (neįskaitant žemės ūkio ir miškų įtakos)
(iliustracijos šaltinis: LRS, 2019)
„
21. Išmetamųjų ŠESD kiekio struktūra keitėsi dėl šalies ūkio veiklos transformacijos
(pramonės sektoriaus susitraukimo ir paslaugų sektoriaus plėtros, naudojamų energinių išteklių
ykdyti
V pokyčių irnaujus
pan.) ir 2020–2030
įgyvendinamų ŠESD metams
mažinimo prisiimtus įsipareigojimus
priemonių. Nuo pagal
1990 m. ženkliai sumažėjo
energetikos sektoriaus
Paryžiaus susitarimą dalis bus
bendroje ŠESD sunkiau,
žymiai struktūroje, nes
tačiaunebėra
didėjo žemės ūkio,kuriose
sričių, pramonės būtų
ir
transporto sektorių dalys. 2 paveiksle pateikiama išmetamųjų ŠESD kiekio struktūra pagal sektorius
galima be didesnių pastangų toliau mažinti išlakas
(neįskaitant ŽNŽNKM).
Tačiau vykdyti naujus 2020–2030 metams prisiimtus įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą
bus žymiai sunkiau, nes nebėra sričių, kuriose būtų galima be didesnių pastangų toliau mažinti
išlakas. Daugiausia šiuo metu anglies dvideginio išlakų gamina transportas, tad be sparčios elek-
tromobilių plėtros nematyti kitų realių galimybių išlakoms mažinti (12, 13 iliustracija).
100% 3% 6% 5%
9%
90%
18 % 18 %
80% 12 %
70%
19 % 19 %
28 % Atliekos
60%
Pramonė
50%
18 % Transportas
40% 21 % Žemės ūkis
30% Energetika
57 %
20% 39 %
28 %
10%
0%
1990 2005 2017
12 iliustracija. Klimato kaitą sukeliančių šiltnamio dujų išlakos Lietuvoje

(duomenų šaltinis: LRS, 2019)
25
renewables in transport will enhance the
decarbonisation of the entire transport sector.
meet its climate
ŽMONIJOSchange
VEIKLOS SUKELTA KLIMATO KAITA: PRIEŽASTYS, PASEKMĖS, GALIMYBĖS
is at risk of missing its Graph 3.5.1: Greenhouse gas emissions by sector

gets. In its final national
Lithuania pledged not to Žemės ūkis
Agriculture Lietuva
that 15% by 2020 and to ES
Kasyba
Mining
30 compared to the 2005
ectors outside the EU Apdirbamoji Manufacturing
pramonė
By 2018 non-ETS GHG Energy
Energetika
by 7% compared to their
country will achieve its Water and
Vanduo waste
ir atliekos
unlikely to achieve the Statybos Construction
pramonė
0. Total greenhouse gas
Trade
Prekyba
ow the EU average but
ed since 2010. This is due Transportation
Transportas
l consumption remaining 0 1 2 3 4
ng and agriculture and tons per capita
Tonos vienam gyventojui
ort sector. Air pollution
with significant health Lithuania EU
13 iliustracija. Išmetamo ŠESD kiekis vienam gyventojui CO2 ekvivalento tonomis.
rs of life lost per 1000 Tons of CO₂-equivalent emissions per capita.
(iliustracijos šaltinis: Europos Komisija, 2020)
attributable to exposure Source: Eurostat
PM 2.5). Europos Komisijos 2020 metų ataskaitoje, skirtoje Lietuvai (Europos Komisija, 2020), pažymima,
kad Lietuva įvykdys The greenhouse gas intensity
savo įsipareigojimus per value
2020-iesiems metams added
(CO2 išlakos 15 proc. didesnės
present almostnei 40% of produced is among the highest in the EU. The
2005 metais), bet susidurs su sunkumais įgyvendinti įsipareigojimus 2030-iesiems metams
missions. This (išlakos
puts the 9 proc. Lithuanian
mažesnės nei economy is nearly
2005 metais). twice
Bendras as kiekis,
išlakų energy- tenkantis vienam gyventojui
entre of decarbonisation intensivenei
Lietuvoje yra mažesnis asvidutiniškai
the EU average.
ES, tačiauItbeveik
has anesikeičia
few highly nuo 2010 metų. Anot Europos
limate change targets are GHG-intensive
Komisijos, transporto installations
sektorius šiuo metu sukelia in apie
the 40chemicals,
nuošimčių visų šalies CO2 išlakų ir jo
tor remains thedalis largest cement and energy sectors, which are important
didėja. Lietuvoje išlakų kiekis, tenkantis pagamintos pridėtinės vertės vienetui, yra didžiau-
Graph 3.5.1). Atsias present, economic ooperators
Europos Sąjungoje, ekonomikain the
yra less developed
maždaug 2 kartus mid-west
imlesnė energijai, nei vidutiniškai
of gross value added in Lithuanian region. These are the main source of
ES ekonomika. Lietuva turi keletą stambių įmonių, veikiančių chemijos, cemento, energetikos
% in the EU. Since 2008 employment and income in their municipalities,
srityse, kurios sugeneruoja ypač didelius kiekius išlakų.
or have almost doubled directly employing up to 10% of the labour force,
sector. The target
Taipforpatthe
būtinawhich
prisiminti, kad befuture
indicates energijos gamybosin
challenges iš iškastinio
mitigating kuro
thebei transporto, viena labiau-
s of energy in transport social and economic impacts of the transition. cemento gamyba. Svarbiausia
siai atmosferą anglies dvideginiu teršiančių pramonės sričių yra
2020 target: 10%, cemento2030:gamybai reikalinga žaliava yra klintys (kalcio karbonatas), kurios kaitinamos aukštoje, iki
a changed the 1450 legallaipsnių
act pagalLithuaniaCelsijų siekiančioje
has already temperatūroje
surpasseddekarbonizuojasi
its 2020 ir į orą išskiria jose dar
ending obligations amžių which
glūdumoje surištą anglį.
renewable Be to cementui
energy target, reikalingų
but thežaliavųshareįkaitinimas
of iki reikiamų tempera-
ing shares of tūrų blended
taip pat reikalauja daug energijos ir dažniausiai tam tikslui naudojamas iškastinis kuras.
VII. Kaip „išsiurbti“ CO2 iš atmosferos?

49
Amazonės miškai nėra „Pasaulio plaučiai“
Kaip jau buvo minėta, pasaulis diskutuodamas apie kovą su klimato kaita iki šiol žymiai dau-
giau dėmesio skiria tam, kaip sumažinti žmogaus veiklos sukeltus anglies dvideginio išmetimus į
atmosferą, nei tam, kaip jau patekusią į atmosferą anglį iš ten pašalinti. Todėl ir mūsų supratimas
yra žymiai didesnis apie tai, kas sukelia anglies dioksido išmetimus (angliavandenilių deginimas
energetikoje ar transporte), nei apie tai, kokie gamtos procesai labiausiai mažina į atmosferą
jau patekusio anglies kiekį. Norint paskatinti tokio atmosferinio anglies mažinimą, reikia gerai
suprasti svarbiausius gamtinius procesus, kurie tai lemia ir kartu atsisakyti, kai kurio įsitvirtinu-
sio, bet klaidingo supratimo.
26
„ orint paskatinti atmosferinio anglies mažinimą, reikia gerai suprasti

N
svarbiausius gamtinius procesus, kurie tai lemia ir kartu atsisakyti, kai
kurio įsitvirtinusio, bet klaidingo supratimo
Mokykloje buvome mokomi, kad žalioji gamta – miškai, pievos, augalai – yra pagrindiniai atmos-
feros „valytojai“, fotosintezės metu surišantys iš atmosferos pasiimtą anglį ir į atmosferą sugrą-
žinantys gryną, mūsų gyvybei būtiną deguonį. Todėl daug nemąstydami kartojome kitų garsiai
skelbiamus teiginius, kad Amazonės miškai yra „pasaulio plaučiai“ ir kad šių miškų nykimas
paliks mus be deguonies.
Tokį supaprastintą mūsų supratimą apie žaliosios gamtos įtaką atmosferos reiškiniams aki-
vaizdžiai paneigia šių dienų mokslo išvados. Štai 2019 metų vasarą visam pasauliui su nerimu
stebint nesuvaldomus Amazonės miškų gaisrus, žinomame tarptautiniame „Atlantic“ leidinyje,
paskelbtas simboliškai pavadintas tekstas „Amazonės džiunglės nėra pasaulio plaučiai“ (Bran-
nen P., 2019), kuriame remiantis rimtais, bet labai paprastai išdėstytais moksliniais argumentais,
buvo pagrįstos kelios svarbios tiesos:
– ne tik Amazonės džiunglės, bet ir visa ant Žemės paviršiaus besanti žalioji gyvybė nėra pasau-
lio plaučiai, nes tiek, kiek deguonies ši žaluma sukuria fotosintezės metu, beveik tiek pat jo
sunyksta tos pačius žalumos puvimo ar kitokio nunykimo metu, kai į atmosferą yra gražinama
juose iki tol saugota sukaupta anglis. Amazonės džiunglių naikinimas yra tragedija gamtos įvai-
rovei, bet nėra pasaulio plaučių naikinimas;
– kaip teigia mokslininkai, net jei visa žalioji gamta būtų sudeginta, žmones ištiktu ne deguonies
badas, bet maisto badas, nes tokiu atveju atmosferoje, kuria kvėpuojame deguonies dalis nuo
dabartiniu 20,9 proc. sumažėtų tik iki 20,4 proc., o anglies dvideginio kiekis išaugtų nuo 400 iki
900 daliu viename milijone oro dalių. Tokia atmosferos sudėtis vis dar leistu kvėpuoti;
– šiandieninė atmosferos sudėtis, su 20 proc. deguonies kiekiu, susidarė ne dėl šiandieninių

Amazonės džiunglių, o dėl milijonus metu vykusiu procesu, kai dalis organinės anglies nespė-
davo sureaguoti su atmosferoje esančiu deguonimi (0,01 proc. visos organinės anglies) ir
nusėsdavo po žeme kaip angliavandeniliu iškasenos ar kaip nuosėdos vandenynu dugne.
Tai ir leido atmosferoje kauptis su anglimi nesureagavusiam deguoniui. Todėl šiandien ir
kvėpuojame.
„ asaulio plaučiais yra ne Amazonės džiunglės, o, pirmiausia, anglies

P
dvideginį šiandien sugeriantys vandenynai bei tos buvusios „džiunglės“,
kurios kaip nesureagavusi su deguonimi anglis per milijonus metų buvo
palaidota po žeme kaip nafta, dujos ar jūrų dugne nusėdusios klinties
nuosėdos
Taigi tenka daryti išvadą, kad pasaulio plaučiais yra ne Amazonės džiunglės, o, pirmiausia, anglies
dvideginį šiandien sugeriantys vandenynai bei tos buvusios „džiunglės“, kurios kaip nesureaga-
vusi su deguonimi anglis per milijonus metu buvo palaidota po žeme kaip nafta, dujos ar jūrų
27
dugne nusėdusios klinties nuosėdos. Štai šių „požeminiu džiunglių“ šiandieninis neprotingas
industrinis naudojimas ir deginimas gali žymiai sparčiau sugriauti ta balansą, kuris per milijonus
metu susiklostė mūsu atmosferoje ir kuris leidžia mums kvėpuoti ir gyventi įprastoje tempera-
tūroje.
Amazonės džiunglės yra svarbus gamtos reiškinys, bet visai ne dėl jų poveikio atmosferai. Žalioji
gamta, tol kol ji žaliuoja, fotosintezės metu sugeria CO2, atskiria anglį ir jį paverčia augalo kūnu,
atskirtą deguonį išleidžia į atmosferą, tačiau tai tęsiasi tol, kol augalas žaliuoja. Jeigu jis natūra-
liai numiršta ir lieka pūti Žemės paviršiuje, puvimo metu jis gražina visą savyje sukauptą anglį
į atmosferą. Todėl kai kalbama apie klimato kaitą ir būdus, kurie galėtų paskatinti tuos proce-
sus, kurie mažintų anglies, jau esančio atmosferoje, kiekį, pagrindinis dėmesys yra skiriamas ne
pačiai fotosintezei, kuri tik padeda „išsiurbti“ anglį iš atmosferos, bet tam, kaip taip susigrąžintą
iš atmosferos anglį patikimai „palaidoti“.
Neigiamų išlakų technologijos: kas tai?

2018–2019 metais pasirodė net dvi labai vertingos ir išsamios studijos apie NIT dabartinę
būseną, jų perspektyvas bei galimybes jau 2050 metų jas efektyviai panaudoti, siekiant reikšmin-
gai sumažinti anglies dvideginio kiekį atmosferoje. Viena iš jų yra parengta amerikiečių akade-
minės bendruomenės specialiai sudaryto specialaus akademinio komiteto – „Negative emissions
technologies and reliable sequestration“ (National Academies of Sciences, Engineering, and Medicine,
2019), kita parengta Europos mokslininkų „Negative emissions technologies: what role in meeting
Paris Agreement targets?“ (European Academies’ Science Advisory Council, 2018).
Amerikiečių ir europiečių akademikai nagrinėja labai panašias NIT, tačiau amerikiečiai tai daro
žymiai išsamiau, todėl toliau pateiksime jų suformuluotas įžvalgas, pabaigoje trumpai apibūdin-
dami europiečių požiūrių skirtumą.
Amerikiečiai išsamiai aptaria 6 NIT rūšis, jų galimą poveikį, prognozuojamą 1 tonos CO2 „pašali-
nimo“ kainą (siūlomą naudoti tik tokias technologijas, kurių kaina neviršys 100 dolerių vienai CO2
tonai), aptariami jų panaudojimo galimi gamtiniai ar technologiniai apribojimai, numato kokie
toliau NIT moksliniai tyrimai turi būti atlikti, kad būtų galima šias NIT pradėti naudoti pramoni-
niu būdu, visur pabrėždami naujų technologijų patentavimo būtinybę. JAV mokslininkai taip pat
pabrėžia, kad didžiausią potencialą „išsiurbiant“ CO2 iš atmosferos pirmiausia turėtų vandenynai
bei įvairūs gyvi vandenynų organizmai: dumbliai ar jūržolės. Tuo pat metu pabrėžiama, kad ši sritis
iki šiol yra per mažai ištyrinėta, kad šiuo metu būtų galima daryti kokius nors konkrečius apibendri-
nimus. JAV mokslininkai taip pat nurodo kitą ataskaitą skirsiantys su vandenynais susijusioms NIT.
„ idžiausią potencialą „išsiurbiant“ CO2 iš atmosferos pirmiausia turėtų

D
vandenynai bei įvairūs gyvi vandenynų organizmai: dumbliai ar jūržolės
Visos 6 aptariamos NIT pasižymi keliais bendrais bruožais: a) ieškoma kaip padidinti fotosintezę
(pakrantėse, žemės ūkyje, miškuose), per kurią iš atmosferos yra paimama anglis, su būtinu
taip sukaupto anglies palaidojimu (populiariausia technologija – biokuru kūrenamos jėgainės su
privalomu deginimo metu išsiskiriančio anglies požeminiu laidojimu) arba b) tiesioginis anglies
dvideginio cheminis ar geologinis „išsiurbimas“ iš atmosferos, taip pat su būtinu technologiniu
ar gamtiniu anglies laidojimu (14 iliustracija).
28
Copyright National Academy of Sciences. All rights reserved.
141.6
FIGURE iliustracija. Neigiamų
Negative emissions Išlakų considered
technologies Technologijos, nagrinėjamos
in this report. JAV mokslininkų ataskaitoje
(iliustracijos šaltinis: National Academies of Sciences, Engineering, and Medicine, 2019)
JAV MOKSLININKŲ NAGRINĖJAMOS 6 NEGATYVIŲ IŠLAKŲ TECHNOLOGIJOS

37
1. pakrančių „mėlynosios anglies“ technologija (angl.: Coastal Blue Carbon);

2. anglies dioksido surišimas sausumoje ir palaidojimas (angl.: Terrestrial Carbon Removal and Sequestration);
3. bioenergetika su anglies dioksido surinkimu ir palaidojimu (angl.: Bioenergy with Carbon Capture and Sequ-
estration);
4. tiesioginio anglies dioksido surinkimo iš oro technologija (angl.: Direct Air Capture);
5. anglies dioksido mineralizavimo technologija (angl.: Carbon Mineralization of CO2);
6. suslėgto CO2 laidojimas giliuose geologinių nuosėdų sluoksniuose (angl.: Sequestration of Supercritical CO2
in Deep Sedimentary Geological Formations).
Patys amerikiečių mokslininkai pažymi, kad penktoji ir šeštoji NIT priemonės kol kas yra mažai ištyrinėtos,
nors teoriškai žiūrint ir turėtų didelį potencialą.
1. Pakrančių „mėlynosios anglies“ technologija
Vandenynų pakrantėse auganti augmenija, nors ir sudaro tik labai nedidelę Žemės augalijos
dalį, vaidina žymiai reikšmingesnį vaidmenį išsaugant surištą anglį ilgą laiką. Augalų bei dumblių
liekanose surišta anglis nugula į vandenynų dugną kartu su gyvūninės kilmės liekanomis, čia
sudarydama ilgalaikius storus nuogulų sluoksnius, kurie, susidarius palankioms geologinėms
sąlygoms, gali virsti klintimis ar angliavandeniliais.
„ nglis, sugeriama vandenynų pakrančių ekosistemoje daugiausia

A
mangrovėse, sūriose pakrančių pelkėse bei jūržolių sąžalynuose, vadinama
mėlynąja anglimi
Anglis, sugeriama vandenynų pakrančių ekosistemoje daugiausia mangrovėse, sūriose pakran-

čių pelkėse bei jūržolių sąžalynuose, vadinama mėlynąja anglimi. Naujausi tyrimai rodo didelę
29
pakrančių ekosistemų svarbą ir jų veiksmingumą surišant anglį. Nepaisant to, kad jos tesudaro
pusę nuošimčio vandenynų dugno ploto ir tik 0,05 proc., visos augalijos biomasės, mėlynosios
anglies ekosistemoms priskiriama net pusė visos vandenynų nuosėdose sukauptos anglies.
Dauguma jūržolių išaugina išsišakojusias šaknis bei stiprius šakniastiebius, kurie stabilizuoja
nuogulas bei mažina pakrančių eroziją. Jos nemeta lapų, todėl nuolat vykdo fotosintezę ir suriša
dvigubai daugiau anglies nei tokio pat ploto miškas. Per metus jūržolės suriša nemažus kiekius
anglies dvideginio, jų daliai tenka apie dešimtadalį visos vandenynuose sukauptos anglies.
Vykstantys klimato pokyčiai nėra palankūs jūržolių ekosistemoms. Per kelis pastaruosius metus
jų užimami plotai sumažėjo 30 tūkst. kvadratinių kilometrų. Manoma, kad kai kurios jūržolių
rūšys visiškai išnyks per artimiausius 30 metų.
Mangrovės – tai ekosistema, kurią sudaro medžiai ir krūmai, augantys tropinėse srityse, van-
denynų, jūrų pakrantėse. Jos sudaro mangrovines pelkes ir mangrovių sąžalynus. Dėl didelės
drėgmės ir mažo deguonies kiekio mangrovių pelkės pasižymi dideliu nuogulose sukaupiamos
biomasės našumu, jose sukauptų durpių sluoksniai siekia iki aštuonių metrų.
Dauguma mangrovių augalų priklauso rizoforinių šeimai, turi raizgytas orines ir pridėtines
šaknis. Potvynių metu mangrovių sąžalynai būna užliejami. Mangrovėse nuosėdų pavidalu kau-
piasi organinės kilmės atliekos, jos stabdo krantų eroziją, saugo nuo potvynių.
Sūriosios pelkės randamos palei vandenynų pakrantes nuo Arktikos iki subtropikų. Tropinėse
platumose jas pakeičia mangrovės.
Augalų atliekose, tokiose kaip lapai, stiebai, šakos, šaknys anglis gali būti saugoma kelis metus
ar dešimtmečius, tuo tarpu mėlynoji anglis nuosėdų sluoksniuose įkalinama tūkstančiams ar
milijonams metų. Nors žaliosios pakrančių ekosistemos apima mažesnius plotus ir turi mažiau
antžeminės biomasės nei žemynų augmenija, jose anglis nuogulų kloduose įkalinama gerokai
ilgesniam laikui.
Kelia susirūpinimą tai, kad mėlynosios anglies ekosistemos nyksta žymiai greičiau nei kitos, net
lyginant su drėgnaisiais miškais. Vertinama, kad kasmet šios ekosistemos sumažėja 2–7 nuošim-
čiais.
2. Anglies pašalinimo sausumoje ir palaidojimo technologija
Anglies pašalinimo sausumoje ir palaidojimo technologijos (angl.: Terrestrial Carbon Removal

and Sequestration) panaudojimas yra susijęs su anglies sukaupimo augmenijoje specifika: anglis
fotosintezės metu yra paimama iš atmosferos ir sukaupiama augmenijoje, o puvimo metu yra
gražinama atgal į atmosferą. NIT požiūriu yra svarbios tos technologijos, kurios gali išsaugoti
sukauptą anglį ilgiems dešimtmečiams apdirbtoje medienoje ar dirvožemio organinėje masėje.
Šios NIT apima žemės naudojimo praktikų pokyčius, tokius kaip miškingumo didinimą, geresnį
medienos naudojimą, žemės apdirbimo technologijų pokyčius, kurie iš vienos pusės didintų
fotosintezės plotus arba jos intensyvumą, iš kitos pusės padėtų ilgiau išsaugoti anglį apdirbtoje
medienoje, dirvožemyje, biokuro deginime kartu su išsiskiriančio anglies dioksido palaidojimu.
Miškams ir miško žemei, ariamai žemei ir pievomis yra taikomos skirtingos NIT, kad kiekvienoje
iš šių skirtingų ekosistemų būtų galima išsaugoti maksimalų sukaupto anglies dioksido kiekį.
Ypatingą svarbą turėtų užimti pelkės, nes jos sugeba sukaupti didžiausius anglies kiekius žemės
ploto vienetui.
30
Miškų tinkamas panaudojimas, kalbant apie tai kaip NIT rūšį, yra ypatingai svarbi technologija. Ji
apima keletą svarbių priemonių: miškingumo mažėjimo stabdymą, naujų miškų plėtrą, geresnį
medienos ir jos atliekų tvarkymą.
Kai kurios priemonės, pavyzdžiui, miškingumo didinimas pradėtos taikyti jau prieš kelis dešim-
tmečius. Tačiau dauguma kitų technologijų tebėra ankstyvoje tyrimų ar praktinio pritaikymo sta-
dijoje.
Miškingumą galima didinti tik užimant naujus žemės plotus, kurie iki šiol nebuvo naudojami.
Tačiau tokių plotų nėra daug ir tada miškingumas gali būti didinamas tik žemės ūkio naudmenų
sąskaita. Tačiau žemės ūkiui naudojamos žemės plotus būtų galima mažinti tik tuo atveju, jei
keistųsi žmonių vartojimo įpročiai – dėl to reikėtų žymiai sumažinti mėsos ar pieno vartojimą.
Skaičiuojama, kad vienam milijardui tonų anglies dvideginio per metus sugerti būtų reikalin-
gas 30–43 milijonų hektarų naujo miško plotas. Tai apimtų apie 4 nuošimčius pasaulio ariamos
žemės ploto.
Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad miškingumo didinimas veiksmingai mažina anglies dvideginio
kiekį ore tik tol, kol miškas yra jaunas ir sparčiai kaupia anglį medienoje. Brandus miškas yra
neutralus anglies dvideginio išlakų požiūriu, nes pūvanti mediena išskiria anglies dvideginį atgal
į orą. Todėl tik prižiūrimas ir atnaujinamas miškas gali būti laikomas tinkama priemone anglies
dvideginio kiekiui atmosferoje mažinti.
„ ik prižiūrimas ir atnaujinamas miškas gali būti laikomas tinkama

T
priemone anglies dvideginio kiekiui atmosferoje mažinti
2019 metais Šveicarijos mokslininkai (Bastin J.-F. Ir kt., 2019) paskelbė savo mokslinių tyrimų
rezultatus, teigdami, kad pasodinus vieną trilijoną naujų medžių, tam skiriant 900 mln. ha žemės
(plotas, prilygstantis JAV plotui), būtų galima sumažinti anglies dvideginio kiekį atmosferoje net
200 mlrd. tonų (ketvirtis viso anglies dvideginio atmosferoje). Šveicarai teigia, kad tai nepakenktų
nei maisto tiekimui, nei miesto teritorijoms. Kiti mokslininkai liko skeptiški šiai idėjai, teigdami,
kad nėra tiek laisvos žemės ar kad tokiam miškų kiekiui neužteks vandens.
Lygiai taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad miškingumo didinimas mažina Žemės paviršiaus
gebėjimą atspindėti saulės energiją (mažina albedo), o Žemės paviršius todėl greičiau šyla.
Kylant oro temperatūrai, taip pat didėja ir miško gaisrų rizika, kurių metu į atmosferą patenka
visa medienoje iki šiol sukaupta anglis.
Yra skaičiuojama, kad miškai vieną iš didžiausių naudų kovoje su klimato kaita atneša tuo atveju,
jei ilgalaikiais medienos gaminiais yra pakeičiami cemento ar plieno gaminiai, kurių gamyba
išskiria ypač daug angliavandenilių.
„ iškai vieną iš didžiausių naudų kovoje su klimato kaita atneša tuo atveju,
M
jei ilgalaikiais medienos gaminiais yra pakeičiami cemento ar plieno
gaminiai, kurių gamyba išskiria ypač daug angliavandenilių
31
Medienos atliekų geresnis tvarkymas yra taip pat ypač svarbus NIT. Yra skaičiuojama, kad kie-
kvienais metais iš 4 mlrd. ha pasaulinių miškų plotų, yra iškertama apie 3 mlrd. kubinių metrų
medienos (0,65 nuošimčio visos augančios medienos), kurios pusė yra panaudojama medienos
produktams, o kita pusė – kurui. Kirtimo metu 30–40 proc. biomasės (lyginant su biomase iki
iškirtimo) atliekų pavidalu lieka miškuose (neįskaitant šaknų) ir supūva. Todėl geresnis medienos
tvarkymas yra labai efektyvi NIT.
Didžioji dalis žemdirbystei naudojamos žemės Pasaulyje yra neefektyviai naudojama, vertinant
anglies išsaugojimo Žemės paviršiuje prasme. Didžioji dalis žemės naudmenų vidutinio klimato
zonoje dažnai yra paliekama pūdymui ne sezono metu, intensyvaus arimo technologijos, maži-
nančios anglies kiekį dirvožemyje, iki šiol taip pat yra plačiai paplitusios. Žemdirbiai gali panau-
doti keletą NIT priemonių, kurios padidintų anglies sukaupimą ir išsaugojimą: žiemos pūdymus
pakeičiant dengiamaisiais augalais; sėjant augalus, kurie palieka plačias šaknis; mažinant vasa-
ros pūdymų dažnį; didinant daugiamečių žolių/ankštinių pašarinių augalų plotus su tinkama
sėjomaina. Toks pasirinkimas leistų didinti vegetacijos plotus ir laikotarpius, kai fotosintezės
metu augaluose būtų sukaupiama daugiau anglies ir ji būtų kaupiama tokių augalų šaknyse.
Kadangi, kaip rodo tyrimai, intensyvaus arimo metu mažėja anglies, sukaupto dirvožemyje kie-
kis, yra siūloma plačiau taikyti beariminės žemdirbystės metodus.
„ anyklos arba kultivuojamos pievos sugeba išsaugoti didžiausius anglies

G
kiekius, lyginant su kita žemės ūkiui naudojama žeme
Geriausias būdas didinti anglies išsaugojimą dirvoje yra pereiti prie daugiamečių augalų augi-
nimo, skirtų pašarams arba energetikai. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad ganyklos arba kultivuo-
jamos pievos sugeba išsaugoti didžiausius anglies kiekius, lyginant su kita žemės ūkiui naudo-
jama žeme. Lygiai taip pat pelkių atstatymas galėtų būti labai efektyvi NIT.
Vienas iš šiltnamio dujų išlakų šaltinių žemės ūkyje yra gyvulininkystėje sukaupiami dideli mėšlo
kiekiai. Mėšlas sukelia azoto suboksido (N2O) išlakas, kurios sukelia šiltnamio efektą. Mėšlo san-
kaupų tvarkymas gali turėti didelį teigiamą poveikį mažinant N2O išlakas. Danija, kurioje taikomi
griežti reikalavimai mėšlo tvarkymui (mėšlas per 6 valandas turi būti užartas žemėje) arba jo
panaudojimui biodujų gamybai, per 25 metus 30 proc. sumažino N2O išlakas.
Taip pat vertinga nauja NIT gali būti medžio anglies platesnis panaudojimas žemdirbystėje.
Medžio anglies gamyba pirolizės proceso būdu (kaitinant aplinkoje, kurioje nėra deguonies)
sukuria medžio anglį, kuri turi aukštą anglies koncentraciją ir gali ją išsaugoti labai ilgai. Tokia
medžio anglis gali būti įterpiama į dirvožemį. Kaip rodo archeologija, jau neolito laikais medžio
anglis buvo naudojama, siekiant pagerinti dirvožemio kokybę.
Dar viena NIT priemonė gali būti ir giluminis arimas, kai anglimi turtingas dirvožemio paviršius
po tokio arimo panyra gilyn į žemę ir šaknyse sukaupta anglis tokiu atveju yra “palaidojama”
ilgam, o paviršiuje atsiranda žemė, su mažesniu sukauptu anglies kiekiu, ir todėl imli anglies
įsisavinimui.
Naujausių biotechnologinių metodų (įskaitant genų redagavimą) panaudojimas atveria galimy-

bes naujoms NIT, išvedant naujas augalų veisles, labiau pritaikytas siekti efektyvesnio anglies
įsisavinimo ir jo palaidojimo po žeme. Tam reikia naujų augalų veislių su labiau išvystytomis
šaknų sistemomis, kuriose ir būtų kaupiama bei saugoma anglis.
32
3. Bioenergetika su anglies dioksido surinkimu ir palaidojimu
Bioenergijos gamyba, apjungta su anglies dioksido surinkimu ir palaidojimu (angl.: Bioenergy with
Carbon Capture and Sequestration, BECSS) yra vertinga NIT, nes biomasės augimo metu joje fotosin-
tezės proceso būdu sukurta anglis vėliau energijos gamybos metu sugaunama ir po to palaidojama
geologinės formacijose, o ne gražinama atgal į atmosferą, kaip tai vyksta biomasės puvimo metu.
Nuo pradinių šios NIT tyrimų ir vertinimų, atliktų 2001 metais, BECSS panaudojimas, mažinant
anglies dvideginio atmosferoje, yra vertinamas kaip svarbiausia NIT technologija. Skaičiuojant
įvarius scenarijus, ką reikėtų padaryti, kad per šį šimtmetį temperatūra nepakiltų daugiau nei
1,5 °C laipsnio, BECSS platus panaudojimas yra planuojamas kaip būtina ir neišvengiama prie-
monė. Yra numatoma, kad panaudojant šią technologiją 2050 metais iš atmosferos per metus
galėtų būti pašalinama bent 2 mlrd. tonų CO2.
BECSS apjungia 3 dedamąsias: medžių ar augalų auginimą, kurie fotosintezės metu iš atmosfe-
ros įsisavina anglį ir jį savyje kaupia, šios biomasės panaudojimą, gaminant energiją, ir anglies
pagavimo ir laidojimo geologinėse formacijose technologijų panaudojimas.
„ ECSS apjungia 3 dedamąsias: medžių ar augalų auginimą, kurie

B
fotosintezės metu iš atmosferos įsisavina anglį ir jį savyje kaupia, šios
biomasės panaudojimą, gaminant energiją, ir anglies pagavimo ir
laidojimo geologinėse formacijose technologijų panaudojimas
Verta pastebėti, kad skirtingai nuo amerikiečių mokslininkų neslepiamo entuziazmo šios NIT
panaudojimo atžvilgiu, Europos mokslininkai yra labiau skeptiški, nes Europoje atliekami bandy-
mai naudoti šią technologiją kol kas nepasiteisina.
4. Tiesioginio anglies surinkimo iš oro technologija
Tiesioginio anglies surinkimo iš oro technologija (angl.: Direct Air Capture), tai – NIT, kurioje naudo-
jant cheminius procesus (cheminę reakciją su reagentais) tiesiogiai iš oro yra „išgaudamos“ CO2
molekulės, pagautas anglies dvideginis yra koncentruojamas taip, kad po to koncentruotą anglies
dvideginį galima būtų „palaidoti“ specialiuose rezervuaruose arba geologinėse struktūrose. CO2
pagavimo technologija priklauso nuo to kokio slėgio ir koncentracijos oro srovė yra sukuriama.
Esant žemesnės koncentracijos dujų srovei yra naudojami cheminiai reagentai, kurie gali reaguoti
su CO2. Paprasčiausiais iš tokių reagentų yra laikomi hidroksidai ir amoniako dariniai. Šie reagentai
gali būti naudojami kaip skysčiai, per kuriuos yra praleidžiamas atmosferos oro srautas arba kaip
kietas paviršius, kuris reaguoja su suspaustu oro srautu ir sugaudo CO2 molekules.
Šios NIT vienas iš esminių principų yra tai, kad cheminis reagentas turi būti toks, kad prie ne ypač
aukštų temperatūrų ir nenaudojant didelių energetinių resursų, šis reagentas turi išlaisvinti CO2,
kuris būtų laidojamas požeminėse geologinėse struktūrose, o reagentas iš naujo pasiruošęs
sugerti naują CO2 kiekį. Didžiausi energijos kiekiai, įtakojantys šios NIT savikainą, ir yra sunaudo-
jami, siekiant daugkartiniu būdu naudoti tą patį reagentą.
Kol kas šios NIT savikaina pagaunant ir palaidojant 1 toną CO2 yra didesnė nei 100 JAV dole-
rių, todėl jos pramoninis panaudojimas kol kas nėra tikslingas ir tokiai technologijai reikalingas
tolesnis tyrimas bei vystymas.
33
5. Anglies iš CO2 mineralizavimo technologija
Anglies iš CO2 mineralizavimo technologija (angl.: Carbon Mineralization of CO2) yra paremta ats-
kirų uolienos rūšių (mantijos peridodito, lavos bazalto ir kitų reaktyvių uolienų) chemine savybe
reaguoti su CO2 ir tokiu būdu mineralizuoti anglį. Šios NIT principas – suspaustą atmosferos orą
pūsti į tokią uolieną, esančią arba Žemės paviršiuje arba požeminėse geologinėse struktūrose ir
taip „išgaudyti ir palaidoti“ mineralizuotą anglį.
Šie procesai gali būti panaudoti ir kuriant naujas statybines medžiagas. Solidia Technologies
išrado technologinį procesą, kuris gali 60 proc. sumažinti CO2 išlakas gaminant cementą (Kramer
D., 2020). Solidia cementas yra maišomas su CO2 vietoje vandens ir šis procesas formuoja kalcio
karbonatą ir silicį, kurie sutvirtina betoną. Jei pasaulyje toks cementas būtų plačiai naudojamas,
per metus būtų galima surišti apie 0,5 mlrd. tonų CO2.
Ši NIT turi didelį anglies išgaudymo ir palaidojimo potencialą, bet yra dar mažai ištyrinėta, todėl
dar nėra parengta pramoniniam panaudojimui.
6. Suslėgto CO2 laidojimas gyliuose geologinių nuosėdų sluoksniuose
„Geologinio laidojimo“ (pilnas pavadinimas – suslėgto CO2 laidojimas gyliuose geologinių nuo-
sėdų sluoksniuose, angl.: Sequestration of Supercritical CO2 in Deep Sedimentary Geological Forma-
tions) NIT yra naudojama tam, kad būtų galima požeminėse geologinėse struktūrose palaidoti
tą anglies dvideginį, kuris yra sukaupiamas naudojant bioenergetines BECCS technologijas arba
tiesiogines anglies sugavimo iš oro technologijas. Galimybės ir būdai, kaip požeminėse geologi-
nėse struktūrose galima efektyviausiai išsaugoti sukauptą CO2 kol kas yra mažai ištyrinėti, ir tai
yra viena iš priežasčių, kodėl platesnis pramoninis BECCS technologijų panaudojimas kol kas
atsilieka nuo pradinių ambicingų planų.
NIT pajėgumai, kaštai, ribojantys faktoriai

JAV mokslininkų studijoje (National Academies of Sciences, Engineering, and Medicine, 2019)
pateikiami duomenys, kiek, jų vertinimu, kiekviena iš NIT galėtų padėti „išsiurbti“ CO2 iš atmosfe-
ros, kiek kainuotų vienos tonos išsiurbimas ir kokie faktoriai ribotų tokios technologijos panau-
dojimą.
Eil. Kaina Išsiurbimo potencia-

NIT Apribojimai
Nr. (USD/t CO2) las, Gt/metai CO2
1. Pakrantės (1 NIT) 0–20 0,13 vandens lygis

2. Žemė (2 NIT) nauji miško plotai 0–20 1,0 žemės plotai
3. Źemė (2 NIT) miškų tvarkymas 0–20 1,5 pažangos stoka
4. Žemė (2 NIT) kitokia žemdirbystė 20–50 3,0 hektaro imlumas
5. Bioenergetika ir laidojimas (3 NIT) 20–100 3,5–5,2 kaštai, biom. kiekis
6. Oras (4 NIT) > 100 - per didelė kaina
7. Mineralizavimas 50–100 nežinoma neištirta
IŠ VISO: 9,13–10,83
2 lentelė. NIT pajėgumai, kaštai, ribojantys faktoriai

(parengta autorių, remiantis National Academies of Sciences, Engineering, and Medicine, 2019)
34
JAV MOKSLININKŲ IŠVADOS DĖL NEIGIAMŲ IŠLAKŲ TECHNOLOGIJŲ PANAUDOJIMO

1. NIT reikia vertinti kaip priedą prie dabartinių CO2 išlakų mažinimo planų (angl.: mitigation portfolio), o ne
vien kaip technologijas, skirtas sumažinti CO2 kiekį atmosferoje, kurios bus pradėtos naudoti tik po to, kai
bus visiškai eliminuotos CO2 antropogeninės išlakos.
2. Keturios NIT technologijos jau dabar yra paruoštos tam, kad būtų panaudojamos plačiu pramoniniu būdu:
įmiškinimas/atmiškinimas; geresnis miškų tvarkymas; CO2 surinkimo ir saugojimo pagerinimas žemės
ūkiui naudojamoje žemėje; bioenergetika su anglies dioksido surinkimu ir laidojimu (BECSS). Šių techno-
logijų anglies surinkimo savikaina yra mažesnė nei 100 JAV dolerių už toną ir turi galimybių būti sparčiai
išplėtotos.
3. Šios NIT technologijos gali būti greitai pramoniniu būdu ir santykinai pigiai panaudotos, tačiau jų potenci-
alas pasauliniu mastu kol kas yra gerokai mažiau nei 10 mlrd. tonų per metus.
4. Jeigu norima pasiekti klimato kaitos ir ekonomikos augimo tikslų, NIT turės vaidinti didesnį vaidmenį,
mažinant anglies kiekį atmosferoje. Tam reikėtų, kad panaudojant NIT 2050 metais iš atmosferos būtų
pašalinama 10 mlrd. tonų, o 2100 m. – 20 mlrd. tonų CO2 per metus.
5. Pirmos 4 technologijos artimiausiu metu gali būti pradėtos naudoti plačiu pramoniniu būdu, tačiau jų
panaudojimą greičiausiai apribos tai, kad žemdirbystei skirta žemė gali sugerti tik ribotą kiekį anglies, ir
tai, kad miškų ir BECSS plėtra bus apribota žemės, skirtos maisto gamybai, poreikiais. Dėk šių priežasčių
šių NIT panaudojimas neleis pasiekti 10 mlrd. tonų per metus lygio.
6. Anglies surinkimo tiesiogiai iš oro arba atmosferinės anglies mineralizavimo technologijos turi didelį
potencialą, bet kol kas yra per brangios.
7. Nors pakrančių „mėlynosios anglies“ technologijos pajėgumas pašalinti anglį kol kas yra mažesnis nei kitų
NIT, tačiau šią technologiją yra verta plėtoti, nes jos „išsiurbimo“ savikaina yra beveik nulinė.
Vandenynų vaidmuo
Kaip jau buvo rašyta ir kaip matoma iš paveiksluose pateikiamų „anglies ciklo“ duomenų, didžioji
dalis Žemės paviršiaus anglies yra susikaupusi ne miškuose ar Amazonės džiunglėse, o van-
denynuose ar vandenynų dugne (dabartiniame ar istorijos bėgyje buvusiame) susidariusiose
nuosėdinėse uolienose, daugiausia klintyse. Iki šiol galimybės išnaudoti vandenynų ir jų augme-
nijos pajėgumus padidinti atmosferoje esančio CO2 absorbciją yra mažai tyrinėtos. Kaip jau buvo
minėta, JAV akademinis komitetas (National Academies of Sciences, Engineering, and Medicine,
2019), tyrinėjęs įvairių NIT panaudojimo galimybes, į vandenynų milžinišką potencialą atkreipė
dėmesį, tačiau dėl patikimų mokslinių tyrimų duomenų stokos, kol kas nenagrinėjo su vandeny-
nais susietų NIT galimybių, tačiau pažadėjo tam skirti savo sekantį raportą.
2018 metais žurnale „Frontiers in Marine Science“ pasirodžiusiame apžvalginiame straipsnyje

(Gattuso J.-P., et al., 2018) išsamiai aptarta iki šiol žinomi tyrimų rezultatai, tiek panaudojant
vandenynus, kaip atsinaujinančios energetikos šaltinius, tiek ir sukuriant naujas NIT, išnaudojant
vandenynų bei jų augmenijos, ir ypač – dumblių, fotosintezės bei anglies saugojimo galimybes.
Atmosferoje esantis anglies dvideginis tirpsta vandenyje, jį sugeria vandenynuose tarpstantys

dumbliai, kurie yra svarbi vandenynų gyvūnijos maitinimosi grandinės dalis. Kadangi dumbliai
sukuria apie 40 nuošimčių visos Žemėje fotosintezės metu pagaminamos organinės anglies,
todėl būtent jie, o ne miškai turėtų būti vadinami Žemės plaučiais (Schmidt L.J., 2000).
Dalis dumblių sugerto anglies dvideginio per maitinimosi grandinę nusėda klinčių pavidalu. Klin-
tys (CaCO3) yra nuosėdinė uoliena daugiausia sudaryta iš mineralo kalcito. Jos susidaro iš jūrinių
organizmų skeletų, kriauklių liekanų, kurios ir sudaro didelius klinties klodus – net apie dešim-
35
tadalį visų nuosėdinių uolienų. Tokiu būdu per maitinimosi grandinę dumblių sugertas anglies
dvideginis ilgiems amžiams surišamas klintyse.
Nemažą dalį papildomo anglies dvideginio, kuris kiekvienais metais į atmosferą patenka dėl
žmonijos veiklos, tiesiogiai sugeria viršutinis vandenynų sluoksnis. Pasaulyje didėjant anglies
dvideginio išlakoms, didėja ir vandenynų sugeriamo anglies dvideginio, kuris ištirpęs vandenyje
virsta angliarūgšte, kiekis. Šaltesnis vanduo ją išlaiko geriau, todėl vandenynų temperatūrai
kylant, ateityje vandenynų galimybės sugerti anglies dvideginį mažės.
Kita bėda yra ta, kad vandenynuose didėjant angliarūgštės kiekiui, pastebimas vandenynų rūgš-
tėjimas. Tarp 1994 ir 2007 metų vandenynai sugėrė 34 gigatonas anglies dvideginio arba 31
nuošimtį viso per tą laiką žmonijos į orą išmesto šių dujų kiekio. Vandenynų rūgštingumas per
pastaruosius 50 metų padidėjo 30 proc.
Dėl vandenynų rūgštėjimo sparčiau pradeda tirpti kalcio karbonato turinčios uolienos, koralų
skeletai, moliuskų geldelės. Tokiu būdu išlaisvinama vis daugiau jose sukauptos anglies. Silpnėja
vandenynuose vykstantys karbonizacijos procesai, ypač tai atsiliepia koralinių rifų ekosiste-
moms. Be to vandenynų rūgštėjimas daro neigiamą poveikį žuvims, ypač jų kvėpavimui (Gru-
ber N. ir kt., 2019).
Dumbliai yra klimato kaitos karaliai

Prieš 3 milijardus metų atsiradę fotosintezę atliekantys dumbliai iš esmės pakeitė gyvybės raidą.
Jie pirmą kartą praturtino Žemės atmosferą deguonimi, sukeldami iki tol klestėjusių anaerobinių
organizmų žūtį ir atverdami kelią šiuolaikinėms gyvybės rūšims.
Dumbliais vadinama plati jūrose ir vandenynuose aptinkamų organizmų įvairovė, kuri neturi
vieno bendro visiems priimtino apibrėžimo. Vienas dažniausiai vartojamų dumblių apibūdinimų
nurodo, kad jiems būdingas gebėjimas atlikti fotosintezę, o tai reiškia surišti ore esantį anglies
dvideginį. Didžiausias nesutarimas kyla dėl vadinamųjų melsvabakterių (cianobakterijų), kurios
žinomos kaip pirmieji organizmai Žemėje, sugebėję atlikti fotosintezę. Tačiau, kaip ir visos bakte-
rijos, jos neturi branduolio, todėl biologiškai priskiriamos visai kitai grupei nei kiti sudėtingesnes
ląsteles turintys dumbliai.
Taigi dumbliai nėra griežtai moksliškai apibrėžti ir apima labai plačią organizmų įvairovę, kuri
tarpusavyje biologiškai nėra labai susijusi ir neturi vieno bendro protėvio. Dumbliais laikomi ir
tokie vienaląsčiai organizmai, kaip chlorelės, ir milžiniškos, iki 50 metrų ilgio siekiančios laminari-
jos, priskiriamos rudadumbliams. Vertinama, kad dumblių įvairovė gali siekti iki 200 000–800 000
skirtingų rūšių. Dumbliai, neįskaitant melsvabakterijų, kiekvienais metais suriša apie 10 mlrd.
tonų anglies dvideginio (Fondriest Environmental, Inc., 2014).
Įvairios dumblių rūšys pasižymi skirtingomis savybėmis bei augimvietėmis. Kai kurios jų teikia
pirmenybę sekliems ir sluoksniuotiems vandenims, kiti veši giliai sumaišytuose vandenyse. Prie
Antarktidos ir Arkties ledynų gyvenančios tokios skirtingą terpę mėgstančios dumblių rūšys
smarkiai skiriasi ir galimybėmis sugerti anglies dvideginį. Todėl sąlygų šalia tirpstančių ledynų
keitimasis gali daryti įtaką dumblių populiacijų persiskirstymui bei globaliai temperatūrai. (Arrigo
K.R. ir kt., 1999).
Kaip jau minėta, būtent dumbliai (turima omenyje melsvabakterijas) prieš 3 milijardus metų
pradėjo fotosintezę. Šiuo metu jau yra galutinai nustatyta, kad vadinamieji stromatolitai – kar-
bonatinių iškasenų sluoksniai, randami buvusių negilių vandens telkinių dugne – yra senovinių
melsvabakterijų liekanos. Yra aptikti net iki kilometro gylio stromatolitų sluoksniai.
36
Net ir dabar šios bakterijos tebėra atsakingos už apie trečdalį viso pasaulyje pagaminamo deguo-
nies ir atitinkamo kiekio anglies dioksido surišimo.
Melsvabakterės nereiklios maisto medžiagoms ir atsparios nepalankiems aplinkos veiksniams,

todėl labai išplitusios visuose vandens telkiniuose. Pažymėtina, kad dumbliai fotosintezės
mechanizmą paveldėjo būtent iš melsvabakterijų, kurios gamina deguonį kaip šalutinę fotosin-
tezės medžiagą. Šiuo metu žinoma apie 400 šių bakterijų rūšių
Kai kurios dumblių rūšys yra jautrios geležies trūkumui vandenyje, nors ir nebūtų kitų maisto
medžiagų trūkumo. Nustatyta, kad tokiomis sąlygomis pasižymi apie trečdalis visų vandenynų
ploto (Boyd P.W. ir kt., 2007). Pastaruoju metu atliekamos studijos, koks papildomas „tręšimas“
geležies miltelių pavidalu užtikrintų dumblių vešėjimą dideliuose vandenyno plotuose. (Emerson
D., 2019).
Bendrovė Global Algae Innovations Havajuose 13 hektarų plote augina dumblius ieškodama
būdų, kaip juos auginti kuo greičiau ir mažiausiomis sąnaudomis. Įmonės pasiekimai rodo, kad
šalia įprastų 500 MW anglinių elektros jėgainių įkurdinus iki 1000 hektarų ploto dumblių fermas,
būtų galima sugerti beveik visą jėgainių į orą išmetamą anglies dvideginį. Skaičiuojama, kad kilo-
gramui dumblių biomasės užauginti reikia apie 2,7 kilogramo anglies dvideginio (Nordrum A.,
2018).
Anglies dvideginio surinkimas ir „įkalinimas“ vandenynuose: naujausi mokslinės ir

technologinės pažangos žingsniai
Nors kaip jau buvo minėta, diskusijose apie kovą su klimato kaita iki šiol daugiausia dėmesio
buvo skiriama paieškai būdų, kaip sumažinti žmogaus sukeltą anglies išmetimų į atmosferą
padidėjimą, tačiau pastaruoju metu vis plačiau imama kalbėti ir apie naujas priemones, kurios
padėtų surinkti ir įkalinti anglies dvideginį, išnaudojant vandenynų ir jų augmenijos potencialą.
Kaip jau minėta, didžioji anglies ciklo dalis vyksta vandenynuose. Būtent čia daugiausia anglies
dioksido sugeriama ir surišama.
Vienaląsčiai dumbliai, kitaip dar vadinami fitoplanktonu, atsakingi už beveik pusę visos žemėje
vykstančios fotositezės metu sugeriamo anglies dvideginio. Taigi jie yra ne tik svarbiausias
pasaulio klimatą veikiantis veiksnys, bet ir ypač svarbi įvairios vandenyno gyvūnijos maitinimosi
grandinės dalis, jie yra maisto šaltinis įvairiems moliuskams, kitiems bestuburiams. Fitoplank-
tono gausa labai priklauso nuo vandenyne vandenyje esančių mikroelementų jonų. Teigiama,
kad dėl pastaruoju metu vykstančių klimato pokyčių fitoplanktonas sparčiai nyksta (Secchi Disk
Foundation, 2020).
Kadangi kai kuriuose Pasaulinio vandenyno regionuose (pvz., Pietų vandenyne) fitoplanktono
yra mažai dėl įvairių mikrolelementų stokos, siūloma šiuos regionus jais praturtinti. Tokiu būdu
tikimasi padidinti fitoplanktono kiekį ir sugerti daugiau anglies dioksido.
Pastaruoju metu dirbtinai auginami vienaląsčiai dumbliai ir mėlynbakterijos vis plačiau panau-
dojamos komercinį panaudojimo potencialą turinčioms anglies dvideginio surišimo technolo-
gijoms (kitaip tariant, NIT) kurti. Atliekami tyrimai, kokios dumblių ir bakterijų rūšys suriša dau-
giausia į juos maitinančią terpę tiekiamo anglies dvideginio. (Environmental Technology, 2013).
2014 metais žurnale Applied Biochemistry and Biotechnology buvo paskelbti pirmieji straipsniai
aprašantys vadinamąją BICCAPS (Biocarbonate-based Integrated Carbon Capture and Algae Pro-
duction System – Integruotos anglies surišimo ir dumblių auginimo sistemos naudojant bikar-
37
bonatus) technologiją, kuri leidžia eksperimentinei maitinamai terpei naudoti ne lakias anglies
dvideginio dujas, bet bikarbonatų tirpalą (Chi Z. ir kt, 2014). Bikarbonatams gauti naudojamas
anglies dvideginis. Tokiu būdu užaugintų dumblių biomasė yra tinkama trumpalaikiam anglies
saugojimui. Dumbliai turi didelį kiekį riebiųjų rūgščių, todėl gauta biomasė gali būti naudojama
kaip pagrindas anglies dvideginio išlakų požiūriu neutraliam biodyzelinui gaminti.
Taip pat atliekami tyrimai siekiant išaiškinti už fotosintezę atsakingus genus bei genų inžinerijos
metodais pasiekti, kad dumbliai sugertų ir surištų kuo daugiau anglies.
„ tliekami tyrimai siekiant išaiškinti už fotosintezę atsakingus genus bei

A
genų inžinerijos metodais pasiekti, kad dumbliai sugertų ir surištų kuo
daugiau anglies
Pietų Korėjoje atliekami bandymai dirbtinai auginti įvairių rūšių daugialąsčius dumblius. Šalis yra
sukūrusi vadinamąją Pakrantės anglies dvideginio sugėrimo juostą, kuri susideda iš dirbtinių ir
natūralių sąžalynų. Atlikti skaičiavimai rodo, kad įveisus jūržolių sąžalynus 9 proc. vandenynų,
būtų galima kasmet surinkti papildomus 53 milijardus tonų anglies dvideginio (kasmetinės išla-
kos dėl žmonijos veiklos yra apie 40 milijardų tonų).
VIII. Prisitaikymas ir galimybės
Net ir visiškai sustabdžius dėl žmogaus veiklos atsirandančias šiltnamio dujų išlakas, klimato
šiltėjimo kurį laiką sustabdyti nepavyks dėl temperatūros padidėjimo sukeltų antrinio šiltnamio
dujų atpalaidavimo iš amžinojo įšalo sričių ar vandenynų.
Todėl turime būti pasiruošę, kad XXI amžiuje Lietuvoje vis dažniau pasitaikys karščio bangų (kai
maksimali oro temperatūra viršys 30 °C), sausrų, liūčių, potvynių, audrų.
Tokių reiškinių poveikis gali būti labai įvairus: potencialus jūros lygio kilimas kol kas gal dar nebus
Lietuvai didžiausia grėsmė, tačiau klimato kaita gali daryti reikšmingą įtaką mūsų žemdirbystei
ir tai, kokie augalai bus labiausiai prisitaikę prie naujų klimatinių sąlygų. Klimato kaitos sukelti
ekstremalūs gamtos reiškiniai gali labai stipriai paveikti daugelį mūsų gyvenimo sričių, o mes
tam kol kas nesame pasirengę.
Prisitaikymas prie klimato kaitos yra gebėjimas derintis prie kintančių klimato sąlygų – sumažinti
galimus nuostolius, išnaudoti klimato kaitos teikiamas naujas galimybes, pasirengti pokyčiams
ir kovai su pasekmėmis.
Pavyzdžiui, viena iš stiprėjančių gamtos stichijų labiausiai pažeidžiamų infrastruktūrų yra žemos
įtampos elektros energijos tiekimo tinklas. Orinės elektros linijos kasmet patiria vis didesnį
poveikį, didėja dėl jų remonto patiriama žala.
Dėl stiprėjančių audrų darysis sudėtingesnė Klaipėdos uosto veikla, reikės daugiau lėšų skirti
molų, krantinių priežiūrai.
Tai reiškia, kad šalia valstybės ir kiekvieno piliečio įgyvendinamų anglies dvideginio išlakų maži-
nimo priemonių, neišvengiamai vis daugiau dėmesio ir lėšų turės būti skiriama valstybės įvairios
infrastruktūros modernizavimui ir jos pritaikymui klimato kaitos pasekmėms.
38
Išvados
Kartu su didėjančiomis grėsmėmis, atsiras ir naujų galimybių. Jau dabar pastebima, kad pailgėjo
augalų vegetacijos laikas, ypač rudenį. Tai leis auginti naujas kultūras, pavyzdžiui kukurūzus, bet
teks atsisakyti kai kurių šiuo metu auginamų. Keisis ir miškų augmenija.
Globalūs klimato kaitos procesai ir globalios pastangos kovoti su klimato kaita kartu atveria ir
visai naujas galimybes tiek moksliniams tyrimams, inovacijoms ar visai naujai industrijai, skir-
tiems kovos su klimato kaita pažangai. Lietuva turėtų būti pasirengusi pasinaudoti šiomis nau-
jomis galimybėmis.
KELIOS IŠ DAUGELIO SRIČIŲ, KURIOSE LIETUVOS TURIMAS MOKSLINIS IR TECHNOLOGINIS POTENCIA-

LAS GALĖTŲ BŪTI EFEKTYVIAI IŠNAUDOTAS
Profesoriaus Virginijaus Šikšnio sukurta revoliucinė genų redagavimo (CRISPR) technologija (kurios
išradėjai, tikimės, dar sulauks Nobelio premijos įvertinimo). Tai technologija, kuri gali sudaryti galimybes
redaguoti vandenynų dumblių genus, siekiant gerokai padidinti jų gebėjimą absorbuoti atmosferos anglį.
Darbai šioje srityje galėtų iš esmės pakeisti kovos su klimato kaita sampratą, sudarant galimybes naujomis
technologijomis ne tik kovoti su žmogaus veikla sukurtomis anglies dioksido išlakomis į atmosferą, bet ir
žymiai efektyviau absorbuojant į atmosferą jau patekusį anglies dioksidą. Ši genų redagavimo technologija
taip pat bus ypač svarbi žmonijai ieškant būdų, kaip efektyviai kurti naujas maistinių augalų veisles, kurios
būtų arba atsparios klimato kaitai arba būtų prisitaikiusios prie naujų klimatinių sąlygų.
Lietuva taip pat galėtų efektyviai išnaudoti savo mokslinį ir technologinį potencialą, ieškant būdų kaip
sukurti cemento gamybą, kuri nebūtų tokia tarši anglies dioksido išlakomis. Lietuva cemento gamyboje
turi daug patirties, turi sukaupusi didelį mokslinių tyrimų potencialą šioje srityje ir turi didelius gamtinius
klinties resursus.
Svarbiausi klinties telkiniai Lietuvoje yra ankstyvojo Permo periodo. Cemento gamybai eksploatuojami tel-
kiniai yra šiaurinėje Lietuvos dalyje daugiausia Naujojoje Akmenėje (sluoksniai arčiausiai prie Žemės pavir-
šiaus). Šios uolienos yra išžvalgyta apie 350 mln. t. Po ledynmečio susidariusi ežerinė klintis taip pat gali
būti eksploatuojama, tačiau jos klodai yra santykinai mažesni. Šių uolienų telkinių išžvalgyta apie 30 mln. t.
Cemento gamybos, kuri šiais laikais sukelia iki 5 proc. anglies dioksido išmetimų (žymiai daugiau nei jų
sukelia aviacija), modernizavimas, siekiant radikaliai sumažinti tokią taršą, galėtų tapti vienu iš Lietuvos
strateginių prioritetų.
Lietuva taip pat galėtų skirti žymiai daugiau dėmesio moksliškai tyrinėdama ir įgyvendindama naujas NIT,
susijusias su žemdirbyste bei miškininkyste.
Taip pat bioenergetikos projektų, paremtų BCSS ir BICCAPS technologijomis, tyrimas, apimant ir ener-
gijos gamybos metu surišto anglies dvideginio požeminį laidojimą galėtų tapti vienu iš Lietuvos technologinių
tyrimų prioritetu.
Išvados
Lietuvai pats laikas suprasti, kad XXI amžius bus kovos su klimato kaita amžius. Turime išmokti
ne tik efektyviai įgyvendinti prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, bet privalome šiuose neiš-
vengiamuose globaliuose procesuose pamatyti ir atsiveriančias milžiniškas galimybes. Ne tik
dalyvauti kovos su klimato kaita procese, bet ir pasirinkti tinkamus taikinius bei tinkamas prie-
mones. O kad tai galėtume padaryti, turime žymiai geriau suprasti tuos žmonių veiklos procesus,
dėl kurių sukeliamos taršos klimatas taip sparčiai keičiasi. Ir žymiau geriau suprasti tuos gamtos
procesus, galinčius padėti stabdant klimato kaitą.
Tam, kad geriau suprastume šiuos sudėtingus procesus, ir yra skirta ši apžvalga.
39
Pagrindinių faktų rinkinys
Šiltnamio efektas ir CO2 koncentracija atmosferoje

Didžiausią įtaką šiltnamio efektui daro anglies dvideginis (66 proc.), metanas – 16 proc., įvairios
fluoro dujos – 12 proc., azoto suboksidas – 6 proc..
Milijonų metų senumo ledo šerdys parodė, kad šiltuoju metų laiku anglies dioksido koncentra-
cija jose buvo tik apie 0,028 proc.
Ledynmečių laikotarpiais, kai Žemė buvo maždaug 4–7 laipsniais šaltesnė nei praėjusiame
amžiuje, anglies dioksido atmosferoje buvo apie 0,018 proc.
Paskutinį kartą panaši anglies dvideginio koncentracija Žemėje buvo prieš 3–5 mln. metų, kai
pasaulinio vandenyno lygis buvo apie 20 metrų aukštesnis, o vidutinė temperatūra 2–3 C laips-
niais didesnė nei dabar.
Anglies dioksido lygis atmosferoje 2019 m. buvo vidutiniškai 410 ppm (CO2 dalelių skaičius
milijone oro dalelių) (0,041 proc.). Tai yra didžiausias CO2 lygis atmosferoje per pastaruosius
800 tūkst. metų.
Anglies dioksido kiekis ore dėl žmonijos veiklos pramoniniu laikotarpiu nuolat didėja: 1700
metais – 275 ppm, 1950 m. – 320 ppm, 2020 m. – 411 ppm.
Anglies dioksido ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos

Daugiausia anglies dvideginio išmetama deginant anglį, naftos produktus, gamtines dujas, gami-
nant cementą.
Nuo 1750 metų žmonija į atmosferą išmetė daugiau nei 2000 mlrd. tonų anglies dvideginio.
Nuo 1850 metų anglies dvideginio išlakos dėl žmonijos veiklos išaugo nuo 2 mlrd. (1850 m.) iki
37 mlrd. tonų (2013 m.) per metus.
Žemės atmosferoje iš viso yra 3070 mlrd. tonų anglies dvideginio (2013).
Per 2013 metus pasaulyje dėl žmonijos veiklos buvo išmesta 39,7 mlrd. tonų CO2.
Dėl iškastinio kuro deginimo 2013 metais buvo išmesta 36,4 mlrd. tonų CO2.
Dėl žemės naudojimo 2013 metais buvo išmesta 3,4 mlrd. tonų CO2.
Vandenynuose 2013 metais buvo sugerta 10,6 mlrd. tonų CO2.
Sausumoje 2013 metais buvo sugerta 9,2 mlrd. tonų CO2.
Anglies dvideginio kiekis atmosferoje 2013 metais padidėjo 19,8 mlrd. tonų.
Anglies dioksido (CO2) emisijos 2019 m. išaugo 0,6 proc., palyginus su praėjusiais metais.
2017 m. Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta 20,4 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų –
apie 1,7 proc. daugiau nei 2016 m. Daugiausia šiltnamio dujų išmetė transportas (28,1 proc.),
energetika (27,3 proc.), žemės ūkis (21,5 proc.).
40
Pagrindinių faktų rinkinys
Klimato kaitos poveikis aplinkai

Per XX amžių vidutinė pasaulinė temperatūra pakilo 0,74 °C. 1880–2016 metais globalioji oro
temperatūra padidėjo 0,92 °C.
Vidutinė temperatūra Vilniaus mieste, lyginant su 1900 metais yra padidėjusi 0,7–0,9 C.
17 iš 18 karščiausių per visą stebėjimų istoriją metų buvo užregistruota nuo 2001-ųjų ir patys
šilčiausi iš jų buvo penkeri pastarieji metai.
Su klimato šiltėjimu susijusių gaivalinių nelaimių nuostoliai 2017-aisiais viršijo 500 mlrd. dolerių
(439 mlrd. eurų).
Nuo XX amžiaus pabaigos pasaulinio vandenyno lygis vidutiniškai pakyla 3,2 mm per metus, o
nuo 1870 metų jis jau pakilo beveik 20 centimetrų.
Nuo 2005 metų vandenynų lygis kyla 2,5 karto sparčiau nei vidutiniškai XX amžiuje.
Klimato kaitos poveikio mažinimo priemonės

Anglies dioksido išlakos kasmet iki 2030-ųjų turi mažėti po 7,6 proc., jei norima apriboti pasauli-
nės temperatūros kilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus šio šimtmečio pabaigoje.
Norint pasiekti, kad iki 2100 temperatūra nepakiltų daugiau nei 2 laipsnių nuo praėjusio amžiaus
lygio, reikia sugebėti 2050 metais CO2 sugėrimo technologijomis iš atmosferos per metus paša-
linti 10 mlrd. tonų CO2, o 2100 – 20 mlrd. tonų.
41
Šaltinių sąrašas
1. Andrew R.M. (2018). Global CO2 emissions from cement production. Earth System Science Data,
Vol. 10, pp.195–217. DOI: 10.5194/essd-11-1675-2019.
2. Aplinkos apsaugos agentūra (2019). Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis 2017 ir tendencijos
1990–2017 m. Prieiga per internetą: http://klimatas.gamta.lt/files/Tendencijos_1990-2017final.
pdf (tikrinta 2020.03.05)
3. Arrigo K.R. et al (1999 m. sausio 15 d.). Phytoplankton community structure and the drawdown of
nutrients and CO2 in the southern ocean. Science, Vol. 283, Issue 5400, pp 365-367. DOI: 10.1126/
science.283.5400.365
4. Bastin J.-F., et al. (2019 m. liepos 5 d.). The global tree restoration potential. Science, Vol. 365, Issue
6448, pp. 76-79. DOI: 10.1126/science.aax0848.
5. Boyd P.W. et al. (2007 m. vasario 2 d.). Mesoscale Iron Enrichment Experiments 1993-2005: Synthesis
and Future Directions. Science, Vol. 315, Issue 5812, pp. 612-617. DOI: 10.1126/science.1131669
6. Brannen P. (2019 m. rugpjūčio 27 d.). The Amazon Is Not Earth’s Lungs. The Atlantic.
7. Carbon Dioxide Information Analysis Center (2016 m. balandis). Recent Greenhouse Gas
Concentrations. DOI: 10.3334/CDIAC/atg.032.
8. Chi Z. et al. (2014). Selection of microalgae and cyanobacteria strains for bicarbonate-based
integrated carbon capture and algae production system. Applied Biochemistry and Biotechnology.
Vol. 172, Issue 1, pp.447-457. DOI: 10.1007/s12010-013-0515-5
9. Emerson D. (2019 m. vasario 7). Biogenic Iron Dust: A Novel Approach to Ocean Iron Fertilization as a
Means of Large Scale Removal of Carbon Dioxide From the Atmosphere. Frontiers in Marine Science.
DOI: 10.3389/fmars.2019.00022.
10. Environmental Technology (2013), Volume 34.
11. European Academies’ Science Advisory Council (2018). Negative emission technologies: What role
in meeting Paris Agreement targets? EASAC policy report 35. Prieiga per internetą: https://easac.eu/
fileadmin/PDF_s/reports_statements/Negative_Carbon/EASAC_Report_on_Negative_Emission_
Technologies.pdf (tikrinta 2020.03.05)
12. Europos Komisija (2019). Europos Žaliasis kursas. Komisijos komunikatas, KOM(2019)640 galutinis.
13. Europos Komisija (2020). 2020 m. Europos semestras. Struktūrinių reformų pažangos vertinimas,
makroekonominio disbalanso prevencija ir naikinimas ir pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 atliktų
nuodugnių apžvalgų rezultatai. Komisijos komunikatas, KOM(2020)150 galutinis.
14. Fondriest Environmental, Inc (2014 m. spalio 22 d.). Algae, Phytoplankton and Chlorophyll.
Fundamentals of Environmental Measurements. Prieiga per internetą: https://www.fondriest.com/
environmental-measurements/parameters/water-quality/algae-phytoplankton-and-chlorophyll
(tikrinta 2020.03.05.)
15. Fuss, S., Canadell, J., Peters, G. et al. (2014). Betting on negative emissions. Nature Climate Change,
Vol. 4, pp. 850–853. DOI: 10.1038/nclimate2392.
16. Gattuso J.-P. et al. (2018 m. spalio 4 d.), Ocean Solutions to Address Climate Change and Its Effects
on Marine Ecosystems. Frontiers in Marine Science. DOI: 10.3389/fmars.2018.00337
17. Gruber N. et al. (2019 m. kovo 15 d.). The oceanic sink for anthropogenic CO2 from 1994 to 2007.
Science, Vol. 363, Issue 6432, pp. 1193-1199. DOI: 10.1126/science.aau5153
42
Šaltinių sąrašas
18. Hansen, J., et al. (2005), Efficacy of climate forcings, Journal of Geophysic Research, Vol. 110, Issue
D18104. DOI:10.1029/2005JD005776.
19. Jouzel, J., et.al. (2007 m. rugpjūčio 10 d.). Orbital and Millennial Antarctic Climate Variability over the
Past 800,000 Years. Science, Vol. 317, Issue 5839, pp.793-797. DOI: 10.1126/science.1141038.
20. Kramer D. (2020), Negative carbon dioxide emissions. Physics Today, Vol. 73, No 1, pp.44-51. DOI:
10.1063/PT.3.4389
21. Le Quéré, et.al (2018). Global Carbon Budget 2017. Earth System Science Data Vol. 10, pp. 405-
488. DOI: 10.5194/essd-10-405-2018.
22. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT). Klimato kaitos priežastys ir pasekmės,. Prieiga per
internetą: http://www.meteo.lt/lt/klimato-kaita (tikrinta 2020.03.05)
23. Lietuvos Respublikos Seimas (2019). Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos
projektas. Reg.nr.: 19-13060, reg.data: 2019.11.11.
24. Lüthi, D., et.al. (2008 m. gegužės 15 d.). High-resolution carbon dioxide concentration record
650,000-800,000 years before present. Nature, Vol. 453, pp. 379-382.
25. Ma Q. (1998). Greenhouse Gases: Refining the Role of Carbon Dioxide. NASA Goddard Institute for
Space Studies. Prieiga per internetą: https://www.giss.nasa.gov/research/briefs/ma_01/ (tikrinta
2020.03.05)
26. National Academies of Sciences, Engineering, and Medicine (2019). Negative Emissions Technologies
and Reliable Sequestration: A Research Agenda. Washington, DC: The National Academies Press.
DOI: 10.17226/25259.
27. National Oceanic and Atmospheric Administration, Earth System Research Laboratory, Global
Monitoring Division (NOAA). NOAA’s Annual Greenhouse Gas Index (An Introduction). Prieiga per
internetą: https://www.esrl.noaa.gov/gmd/aggi/ (tikrinta 2020.03.05)
28. Nordrum A. (2018 m. gegužės 30 d.). New Tech Could Turn Algae Into the Climate’s Slimy Savior.
IEEE Spectrum. Prieiga per internetą: https://spectrum.ieee.org/energy/environment/new-tech-
could-turn-algae-into-the-climates-slimy-savior (tikrinta 2020.03.05).
29. Ramanathan V., Carmichael G. (2008 m. kovo 23 d.). Global and regional climate changes due to
black carbon. Nature Geoscience, Vol. 1, pp.221-227.
30. Schmidt L.J. (2000 m. rugpjūčio 7 d.) Polynyas, CO2, and Diatoms in the Southern Ocean. NASA
Earth Observatory. Prieiga per internetą: https://earthobservatory.nasa.gov/features/Polynyas
(tikrinta 2020.03.05)
31. The Secchi Disk Foundation (2020). Prieiga per internetą: http://www.secchidisk.org (tikrinta
2020.03.05).
32. Šiaurės Amerikos aeronautikos asociacija (NASA). Climate Change: How Do We Know? Prieiga per
internetą: https://climate.nasa.gov/evidence/ (tikrinta 2020.03.05)
33. United Nations Environment Program (UNEP, 2017). The Emissions Gap Report 2017. A UN
Environment Synthesis Report. 2017.
34. United States Environmental Protection Agency (USEPA). Global Greenhouse Gas Emissions Data.
Prieiga per internetą: https://www.epa.gov/ghgemissions/global-greenhouse-gas-emissions-
data (tikrinta 2020.03.05)
35. West J. (2019 m. rugsėjo 19 d.). Climate explained: why carbon dioxide has such outsized influence
on Earth’s climate. The Conversation. Prieiga per internetą: https://theconversation.com/climate-
explained-why-carbon-dioxide-has-such-outsized-influence-on-earths-climate-123064 (tikrinta
2020.03.05)
43
Šioje apžvalgoje pristatoma klimato kaitos samprata: procesas, pagrindinės priežastys ir
lemiantys veiksniai, numanomi padariniai. Darbe apžvelgiamas anglies ciklas ir techno-
loginės galimybės paveikti anglies dvideginio kiekį atmosferoje, kovos su klimato kaita
priemonės, įskaitant technologines priemones, tokias kaip neigiamų išlakų technologi-
jos. Darbas parengtas remiantis pastarųjų metų pasaulio mokslininkų tyrimų rezulta-
tais, publikuotais aukštos mokslinės vertės leidiniuose. Lietuvos ir Europos Sąjungos
sprendimų priėmėjams darbas suteikia naujų argumentų sprendžiant dėl tolesnės kli-
mato politikos raidos
In this overview, the concept of climate change is presented: the process, main contri-
buting factors, foreseeable consequences. The carbon cycle as well as technological abi-
lities to influence atmospheric carbon, political and technological measures to combat
climate change, including negative emission technologies, are overviewed in the paper.
The paper is based on recent findings published in globally acclaimed scientific publi-
cations. The paper provides for Lithuanian and European lawmakers new arguments on
further development of climate policy.
Platinamas nemokamai
44

Klimato Kaita

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Klimato Kaita

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Europos politika: Lietuvoje ir Europoje

Kęstutis Škiudas, Andrius Kubilius, Jonas Urbanavičius

Žmonijos veiklos sukelta klimato kaita:

PRIEŽASTYS, PASEKMĖS, GALIMYBĖS

Kęstutis Škiudas, Andrius Kubilius, Jonas Urbanavičius

Žmonijos veiklos sukelta klimato kaita:

Europos viešosios politikos institutas

Straipsnių serijos „Europos politika: Europoje ir Lietuvoje“ leidėjas –

Leidinys parengtas bendradarbiaujant

Įvairaus dažnumo leidinys

Leidėjo kontaktai: Europospolitika@eppi.lt

Leidinio bibliografinė informacija pateikiama

© Kęstutis Škiudas, 2020

Naudojamos santrumpos ir cheminės formulės

I. Abejingumas ir neraštingumas nėra konservatyvumas

„  urasti racionalius, ne emocinius atsakymus teks patiems, o kad tai

Laikas (metais iki šių dienų)

1 iliustracija. Temperatūros ir anglies dioksido koncentracijos pokyčiai.

II. Kas yra klimato kaita ir kas ją lemia?

Remiantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC – UN Intergovernmental Panel on Cli-

„  astaruosius du šimtus metų vykstančio klimato šiltėjimo jokie natūralūs

Metai iki dabar (0 = 1950)

3 iliustracija. Anglies dioksido koncentracija atmosferoje.

SU KLIMATO KAITA SUSIJĘ POKYČIAI

III. Atmosferinis šiltnamio efektas

Todėl Žemės spinduliuojamą šiluminę infraraudonąją spinduliuotę atmosferoje sugeria šilumą

1 lentelė. Svarbiausių šiltnamio dujų indėlis į šiltnamio efektą ir klimato kaitą

„  ors klimato kaitą lemiančios šiltnamio dujos atmosferoje vidutiniškai

AGGI (2018) = 1.43

(AGGI – sukauptų šiltnamio dujų indeksas)

Lemiamas anglies dvideginio vaidmuo klimato šiltėjimui

5 iliustracija. Anglies dvideginio koncentracijos atmosferoje kitimas nuo priešindustrinės epochos

25 % Elektros ir šilumos gamyba

Žemės ūkis, miškai

FLUORUOTŲ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KLASIFIKACIJA

Ozonas susidaro viršutiniuose atmosferos sluoksniuose, didelės energijos saulės ultravioleti-

JUODOJI ANGLIS KAIP KLIMATO KAITĄ SUKELIANTIS VEIKSNYS

„  uodosios anglies įtaka klimato šiltėjimui yra pastebima ir sudaro beveik

IV. Anglies ciklas ir technologinės galimybės įtakoti anglies dvideginio

7 iliustracija. Pasaulinis anglies dvideginio ciklas („biudžetas“) 2007–2016 metais

ANGLIES KIEKIS IR PAGRINDINĖS TALPYKLOS

„  ovai su klimato atšilimu turėtų būti pasitelkiamos tiek anglies dvideginio

V. Pasaulio bendruomenės pastangos stabdyti klimato kaitą

Bendroji klimato kaitos konvencija

„  ietuva bendrai su Europos Sąjunga ir jos valstybėmis narėmis 2021–2030

Europos Sąjungos Naujasis žaliasis kursas

„  ei pavyktų šią programą įgyvendinti, iki 2050 m. Europa taptų pasaulio

VI. Kova su klimato kaita (anglies kiekio atmosferoje mažinimas)

Šiltnamio dujų išlakų mažinimas ir kovos su klimato kaita tikslų pasiekimas

580–720 ppm 480–580 ppm 100

Net CO2 emissions (Gt CO2 yr–1)

GHG emissions (GtCO₂e/year)

80 Gross posive GHG emissions

Iššūkiai Lietuviai, vykdant tarptautinius įsipareigojimus

1 pav. Lietuvos BVP ir išmetamųjų ŠESD kiekio dinamika 1990–2017 m.

12 iliustracija. Klimato kaitą sukeliančių šiltnamio dujų išlakos Lietuvoje

is at risk of missing its Graph 3.5.1: Greenhouse gas emissions by sector

VII. Kaip „išsiurbti“ CO2 iš atmosferos?

„  orint paskatinti atmosferinio anglies mažinimą, reikia gerai suprasti

– šiandieninė atmosferos sudėtis, su 20 proc. deguonies kiekiu, susidarė ne dėl šiandieninių

„  asaulio plaučiais yra ne Amazonės džiunglės, o, pirmiausia, anglies

Neigiamų išlakų technologijos: kas tai?

„  idžiausią potencialą „išsiurbiant“ CO2 iš atmosferos pirmiausia turėtų

„ urasti racionalius, ne emocinius atsakymus teks patiems, o kad tai

„ astaruosius du šimtus metų vykstančio klimato šiltėjimo jokie natūralūs

„ ors klimato kaitą lemiančios šiltnamio dujos atmosferoje vidutiniškai

„ uodosios anglies įtaka klimato šiltėjimui yra pastebima ir sudaro beveik

„ ovai su klimato atšilimu turėtų būti pasitelkiamos tiek anglies dvideginio

„ ietuva bendrai su Europos Sąjunga ir jos valstybėmis narėmis 2021–2030

„ ei pavyktų šią programą įgyvendinti, iki 2050 m. Europa taptų pasaulio

80 Gross posive GHG emissions

„ orint paskatinti atmosferinio anglies mažinimą, reikia gerai suprasti

– šiandieninė atmosferos sudėtis, su 20 proc. deguonies kiekiu, susidarė ne dėl šiandieninių

„ asaulio plaučiais yra ne Amazonės džiunglės, o, pirmiausia, anglies

„ idžiausią potencialą „išsiurbiant“ CO2 iš atmosferos pirmiausia turėtų

„ nglis, sugeriama vandenynų pakrančių ekosistemoje daugiausia

„ ik prižiūrimas ir atnaujinamas miškas gali būti laikomas tinkama

„ anyklos arba kultivuojamos pievos sugeba išsaugoti didžiausius anglies

„ ECSS apjungia 3 dedamąsias: medžių ar augalų auginimą, kurie

„ tliekami tyrimai siekiant išaiškinti už fotosintezę atsakingus genus bei