Professional Documents
Culture Documents
Siame Numeryje: Naujoji Politika Atsiduoda Senu Kvapu
Siame Numeryje: Naujoji Politika Atsiduoda Senu Kvapu
Siame Numeryje: Naujoji Politika Atsiduoda Senu Kvapu
SPAUDOS APŽVALGA
?■ f
3
SPAUDOS APŽVALGA
memorialo statytojai kažkodėl pamiršo. legijų kuriai nors net ir pačiai gausiausiai religinei vo į bažnyčią. Tačiau iš1600 Fabijoniškių vidurinėje
bendruomenei. mokykloje besimokančių moksleivių mišiose dalyva
ANATANINA AR ANTANAS? Nepriklausomai nuo tikinčiųjų skaičiaus, visos vo tik apie 200. Kai kurių moksleivių tėvus papiktino
Darbininkas (2000, gruodžio 22) paskelbė Sibi konfesijos turi turėti lygias teises, vienodas religinės tai, kadjų vaikai turėjo pasirašyti, jog eis į bažnyčią.
ro tremtinės ir romantizuotų apybraižų apie partiza ir švietimo veiklos visuomenėje teisines galimybes. Nors jie ir pasirašė, netikintys tėvai savo vaikams tą
nus bei tremtinius autorės Antaninos Garmutės laišką Šalies įstatymai tai garantuoja. Žinoma, nedaug dieną liepė pasilikti namuose.
„Tiesos sakymo kaina”. Jame A. Garmutė Lietuvos narių turinčios religinės bendruomenės nėra pajė Mokyklos direktorius Jonas Saladžius tvirtino,
politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininką gios tokiu pat mastu kaip Katalikų bažnyčia užsiim jog nė vienas vaikas prievarta nebuvo varomas į mi
Antaną Lukšą kaltina, kad šis ją apvogė. ti, pavyzdžiui, religiniu ir doriniu švietimu mokyklo šias. Tiesiog direktorius iš anksto išleido įsakymą,
Garmutė rašo: se, sielovada kariuomenėje, ligoninėse ar kalėjimuo kad klasių auklėtojai moksleivius supažindintų su
se. saugumo technikos taisyklėmis. Išklausą instruktažą,
Laisvą atgavusioje Lietuvoje apskritai vyko (ir Tiesa, mūsų šalyje religinės bendruomenės vis mokiniai turėjo pasirašyti dienyno pabaigoje tam
vyksta) keisti dalykai. Vertybių mastai apsivertė dar skirstomos į tradicines ir netradicines. Tradici skirtoje grafoje.
aukštyn kojom, ir kai kurie garbės perteką asmenys nės konfesijos statusas lyg ir nesuteikia jokių teisinių J. Saladžius priminė, jog mokytojai, išsivedą mo
pasijuto turi prigimtiną neklystamumo teisą. privilegijų, bet netradicinės bendruomenės neretai kinius už mokyklos ribų, privalo užtikrinti jų saugu
Padarąs man materialiną skriaudą, Antanas tariasi esančios diskriminuojamos visuomenės ar mą. Todėl vaikai ir turėjo pasirašyti, jog elgsis
Lukša pradžioje žadėjo ją ištaisyti (žr. raštą B. Nai net valstybės. Antai „ Tikėjimo žodžio ” nariai net drausmingai.
niui), paskui išsigynė ir dar labiau tą skriaudą ėmė kreipėsi į tarptautines organizacijas dėl Lietuvoje
gilinti: negana to, kadjis, būdamas LPKTSpirminin įteisinto, jų nuomone, nedemokratiško skirstymo į Atrodo, kad direktorius Saladžius Lietuvos ryto
ku, per [galiotą asmenį iš spaustuvės paėmė net tradicines ir netradicines konfesijas. neskaito. Todėl apie toleranciją ir religinių mažumų
18,000 egz. mano knygos „Išėjo broliai ”, bet taip pat Tradicinėmis yra laikomos devynios bendruome teises jam turėtų priminti Švietimo ministerijos va
atsiėmė ir už tas knygas įsiūlytąjį popierių (apie 9 to nės: lotynų apeigų katalikai, graikų apeigų katalikai dovybė. O korespondentei Ligitai Valonytei siūlytu
nas), tuo padarydamas man 10,000 Lt materiali (vadinamieji unitai), evangelikai liuteronai, evange me pagalvoti, kaip tiek šimtmečių lietuviai išsivertė
ną žalą. Kai aš šiuos faktus užkoduotai aprašiau (žr. likai reformatai, stačiatikiai, sentikiai, judėjai, mu be „instruktažų”. Ir susikalbėjo ...
kn. „ Tėvo vasara ”, 245psl. „Sic transit gloria mun- sulmonai sunitai ir karaimai.
di”; išleido „Aušra ”, 1996, Kaunas), buvau paduota Apibrėžiant tradicinės konfesijos sampratą, bu „PATRIOTIZMAS” IR NEĮVYKDYTOS
į teismą jo žento - paėmusio šį popierių iš sandėlio vo vadovaujamasi istoriniais kriterijais - tradicinė POLITINĖS ŽMOGŽUDYSTĖS ILGESYS
su A. Lukšos įgaliojimu - dėl garbės ir orumo įžeidi mis pripažintos religinės bendruomenės, kurios Lie Algirdo Pilvelio „valstybės laikraštis” Lietuvos
mo, pareikalaujant iš manąs... 10,000 Lt. tuvoje veikia jau ne mažiau kaip 300 metų. aidas atrodo nebeturėtų kuo nustebinti dar likusių jo
Beje, atstovavo ieškovą visuose teismuose ir jam Tačiau negalima pamiršti, kad mūsų šalyje yra skaitytojų, nes jame galima rasti visko: nuo simpatijų
advokatavo signataras Povilas Varanauskas. Aiškiai daug netikinčiųjų, o be jų - ir dar bene 165 netradi nacistiniams „murzininkams” iki anoniminių antise
žinomi ir dokumentais pagrįsti faktai buvo iškraipo cinės religinės bendruomenės. mitinių tiradų ir ant šalies Prezidento galvos pilamo
mi, remiamasi melagingais liudijimais. Ar visada mūsų gyvenime apsaugomi netikinčių nevaldomo pykčio. O vis dėlto 2001 metų sausio 12
Po pirmojo teismų rato ieškovas nieko nepešė, jų jausmai? Ar neįžeidžiame gentainių, išvadindami dienos numeryje išspausdintas Giedrės Gardauskie-
tad šį rudenį vėl pradėjo - antrąjį- teismų ratą. (Šį jų bendruomenes sektomis? Juk net daug sekėjų nės pasikalbėjimas su dviem karingais vyrais, save
kart tariamai nuplėšta garbė atpigo iki 5000 Lt.) O turinčios metodistų ar baptistų bažnyčios Lietuvoje pristačiusiais 1991 m. sausio mėn. Seimo gynėjais,
man, pensininkei, advokatų paslaugos jau kainavo pavadinamos sektomis. skaitytojus ne tik nustebina, bet tiesiog atima žadą.
3500 Lt. Ar tai ne genocidas? Ir kas jį vykdo? Kodėl? Civilizuotame pasaulyje sektos sąvoka, visuome Vienas jų net gailisi, kad anuomet nenužudė trijų ne
(Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių - anot pa nėje iš esmės turinti tik neigiamą atspalvį, varto priklausomos Lietuvos politikų:
tarlės ...) jama labai atsargiai.
Kadangi mano ligšiolinė rami ir pasyvi gynyba Bet kokie kaltinimai sektoms turėtų būti kruopš Praėjus dešimčiai metų po kruvinųjų sausio įvy
nedavė rezultatų, o juos tik padrąsino, būsiu privers čiai patikrinti, o įtarinėjimams nepasitvirtinus, vals kių, išaiškėjo iki šiol nežinomų faktų: jei sovietų ar
ta gintis teisiškai aktyviai. Neapsieisiu ir be visuome tybė privalo apginti jų narių teisą laisvai reikšti reli mijos kariai būtų įsiveržą į Seimą, parlamento gynė
nės informavimo - spaudos pagalbos. gines pažiūras bei išpažinti savo tikėjimą. jai būtų į aną pasaulį nusiimtą buvusią premjerą, da
Religinės tolerancijos reikia laikytis ne todėl, bartiną Seimo narą Kazimierą Prunskieną, jos pa
Negana to, Garmutė dabar prisipažįsta, kad savo kad, kitaip elgiantis, šalis gali būti apskųsta Stras vaduotojus Romualdą Ozolą bei Algirdą Brazauską.
apybraižoje apie brolius Lukšas Priesaika motinai būro Žmogaus Teisių Teismui. Religinė tolerancija „Kainų pakėlimas buvo sutartinis ženklas Maskvai
(1990) ji Antano Lukšos portretą gerokai apdailino. pirmiausia reikalinga pačiai Lietuvos visuomenei. pradėti valdžios perversmą Lietuvoje. Tarp mūsų bu
Dabar ji sako: Net ir mažas nepakantumas kuria nepakantumo at vo nerašytas susitarimas, kad, jei tik priešas įžengs į
mosferą visuomenėje. Seimą, K. Prunskienė su komanda negyvens. Buvusi
Nuo apybraižos parašymo praėjus 10-čiai metų, Kita vertus, tikintieji, jų organizacijos ar parti premjerė ir pati tai labai gerai jautė; ne veltui ją sau
gyvenimas man atskleidė nebe didvyrišką apybraižos jos taip pat turėtų atsisakyti pretenzijų primesti savo gojo tuometinio vidaus reikalų ministro Marijono
herojaus Antano Lukšos paveikslą. valią visai visuomenei, noro įstatymu įteisintais Misiukonio paskirta apsauga. Kai matau, kas dabar
Beje, nesiimu nagrinėti ir spėlioti, kokios šių draudimais apriboti žmonių teisą gauti necenzūruo vyksta Lietuvoje, pagalvoju: verčiau buvo tada žūti ir
žmonių veiksmų priežastys. (Manau, tai išaiškins is jamą informaciją, rinktis poilsio ir pasilinksminimo tuos ekskomunistus nusitempti paskui save į kapus,
torija.) Tik, mano manymu, Antanas nepateisino trijų formas. negu leisti jiems vėl ateiti į valdžią, - „Lietuvos ai
savo brolių didvyriškos šlovės! dui ” sakė Aukščiausiosios Tarybos gynėjų kuopos
Kad rūpestis tolerancija ir religinių mažumų tei vadas, antrasis etatinis Lietuvos savanoriškosios
Šioje drumzlinoje istorijoje apie pavogtą popie sėmis nėra be pagrindo, rodo tame pačiame Lietuvos krašto apsaugos tarnybos savanoris Antanas Kliun-
rių ir prarastus litus svarbiausia yra ne LPKTS pir ryte korespondentės Ligitos Valonytės aprašytas įvy ka.
mininko „didvyriška šlovė” ar prarastas orumas, o kis Fabijoniškių (Vilniaus priemiesčio) valstybinėje
klausimas, katras iš besivaidijančių sako teisybę - mokykloje: Štai jums, gerbiamieji, fanatizmo apakinto „pa
Antanina ar Antanas? triotizmo” pavyzdys: jei sovietų kariai 1991 metais
Vilniaus Fabijoniškių vidurinės mokyklos moks būtų įsiveržę į Seimą, Antanas Kliunka būtų žudęs ne
APIE TOLERANCIJĄ leiviams teko pasirašyti klasės dienyne, jog eis į baž į parlamentą besiveržiančius priešo karius, o tris žy
Lietuvos ryto 2000 m. gruodžio 22 d. vedamasis nyčią. mius demokratinės Lietuvos politikus.
„Laiko ženklai” skirtas tolerancijai ir religijos san Praėjusį penktadienį sostinės Kalvarijų šv. Kry Apsaugok, Viešpatie, Lietuvą nuo tokių „patrio
tykiams su valstybe. Jame rašoma: žiaus bažnyčioje už Fabijoniškių mokyklą buvo už tų”, o nuo priešų ji pati apsigins!
pirktos mišios. Ši ceremonija surengta šios mokyklos Nemažiau stebina ir A. Kliunkos demokratinės
Šiuolaikiniame demokratiniame pasaulyje ne dešimties metų jubiliejaus proga. Tą dieną mokyk
gali būti jokios valstybinės religijos, specialių privi loje nevyko pamokos. Mokiniai organizuotai važia (tęsinys 16-me psl.)
INDIVIDAS IR VISUOMENĖ
INDIVIDAS IR VISUOMENĖ
mokslą apie tai, kad nėra ko lankstytis prieš Vakarus. vas provincializmui, šitą padaro savo žmonių ir insti Aš dėsčiau Vilniaus universitete 1991-1993 me
(Ir, apskritai, kad jie turi iš mūsų mokytis, o ne mes iš tucijų įvairovės bei minėtosios atvirumo politikos tais ir labai gerai prisimenu, kaip Vilniaus universite
jų.) Kita vertus, provincija prasideda ir nuo švento kultivavimo dėka. to filosofijos profesūra ir nedidelė grupė busimųjų li
įtikėjimo į savosios visuomenės ir kultūros pranašu Visą šitą išdėsčius, dar sykį galima paklausti: ar beralų partijos narių iš Kauno klojo pamatus šiai par
mą - tiesiog pagal apibrėžimą - prieš kitas visuome Klaipėda yra provincija? Mano atsakymas būtų toks: tijai, jos ilgalaikei strategijai ir artimiausiai politinei
nes ir kultūras. (Šia prasme nemažai provincializmo ne daugiau nei Vilnius ar Kaunas. Nustojęs sau kelti programai. Gerai prisimenu ir tą faktą, kad ši partija
yra Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje, kai tik aukštesnius reikalavimus ir taikyti tarptautinius krite ilgą laiką buvo Lietuvos politikos paraštėje, demons
ten nuskamba paniekos ir atsainumo gaidelė kalbant rijus, Vilnius darosi labai provincialus. Jo moralinį truodama nebent tik norą daryti politiką iš akademi
apie Rytų Europos šalis.) provincializmą itin išryškina akademinio bei oficia nių problemų, o kartu ir doktrinierišką požiūrį į vi
Iš provincijos bėga tie, kurie už savo liojo Vilniaus arogancija ir panieka kitiems Lietuvos suomenę bei politiką. Žinoma, sykiu ši partija de
pripažinimą ir teisę normaliai dirbti atsisako mokėti miestams. Bet savo institucijų, žmonių ir talentų monstravo ir savo fantastišką atotrūkį nuo šalies poli
žeminančią moralinių kompromisų ir tikrųjų kriterijų gausa bei įvairove Vilnius toli pranoksta ir Kauną, ir tinių realijų. Daugelis to meto politikų tik pasišaipy
ignoravimo kainą. Provincija yra nepakeliama tiems, Klaipėdą. Žodžiu, viskas priklauso nuo to, kokiame davo iš liberalų kaip nuo tikrovės beviltiškai atitru
kurie nenori žaisti mažųjų jėgos žaidimų. Provincija kontekste svarstai provincializmą ir apie kokį jo as kusios ir akademikų (o dar konkrečiau šnekant - filo
- tai dvigubų standartų taikymas vertinant saviškius pektą kalbi. Jau minėjau, jog politinės ir religinės to sofijos docentų ir profesorių) dominuojamos politi
ir svetimuosius. Provincija - tai intelektualinis ir lerancijos bei istorinės atminties požiūriu Klaipėda nės partijos.
moralinis nepajėgumas būti vientisu, nuosekliu ir anaiptol nėra provinciali; priešingai, šiuo požiūriu ji Viskas pasikeitė, kai tik šiai partijai vadovauti
garbingu. Bėgdamas iš provincijos, bėgi nuo ciniz yra įgijusi nemenką pranašumą prieš kitus Lietuvos pradėjo Eugenijus Gentvilas ir kai jos strateginiu
mo ir nepagarbos žmonėms, nuo idėjų ir vertybių miestus, įskaitant ir Vilnių. Be to, Klaipėda, kad ir centru tapo Klaipėda. Dabartinė Liberalų sąjungos
chaoso, nuo melo ir saviapgaulės. Sykiu ir nuo palengva, bet sėkmingai vaduojasi iš provincializmo, sėkmė būtų buvusi neįmanoma be Gentvilo ir jo
mažoms sieloms būdingo atkaklaus savęs ir kitų atrasdama ir vis dažniau svarstydama tai, ką Vytautas aplinkos, kurią sudaro daugiausia jauni ir energingi
įtikinėjimo, kad visa tai yra žmogiška ir neišvengia Kavolis yra pavadinęs tradicijų ir atminties archy žmonės. Nežinau, ar ši partija buvo verta tokios
ma. Provincialu tampama tada, kai išsižadama idealų vais. Tradicijos mumifikavimas ir garbinimas yra sėkmės ir ar sėkmingai ji išlaikys šalies valdymo eg
ir alternatyvų. Iniciacija į provincialus prasideda nuo pats tiesiausias kelias į intelektualinį ir moralinį pro zaminą (ypač neišleidžiant iš akių jos gana margos,
garbingo žaidimo idėjos bei taisyklių atmetimo, o vincializmą, bet kritiškas jos atradimas ir reinterpre- laikinos, atsitiktinės ir eklektiškos sudėties). Noriu
kartu ir nuo netikėjimo išdidžiu gestu, garbe ir mora tavimas nūdienos šviesoje, aiškiai suvokiant jos ribas tik pabrėžti, kad šios politinės jėgos stulbinančiai
liniu integralumu. Gudri pragmatiško žaidėjo šypse bei alternatyvas, yra modernaus mąstymo ir intelek greita transformacija iš marginalinės ir mažai ką
na, reiškianti tylią panieką ar užuojautą „naivuo tualinio jautrumo ženklas. Be tokio tradicijų ir atmin dominusios politinės partijos į vieną iš didžiųjų ir pa
liams” ir idealistams, yra tikrasis į(si)šventinimas į ties atradimo bei persvarstymo neįmanoma susi grindinių šalies politinių partijų tegali būti paaiškinta
provincialus. konstruoti ir savo modernaus identiteto. dviem viena kitą sąlygojusiomis priežastimis. Visų
Tikra tiesa, kad provincija ir provincializmas yra Kodėl nūdienos Klaipėda vis dažniau apibūdina pirma, Gentvilo, kurį aš laikau pačiu talentingiausiu
ne tiek geografinės, kiek moralinės kategorijos. ma kaip pats atviriausias ir liberaliausias Lietuvos nūdienos Lietuvos politiku, sugebėjimu pritraukti į ją
Tikra tiesa, kad moralinio provincializmo apstu ir miestas? Ar šitas teiginys nors kiek atitinka tikrovę, nemažai jaunų ir ambicingų politikų, o taip pat ir
Vakaruose. Tačiau netiesa, kad išeitis tėra šizofreniš ar jis tėra viso labo tik save šlovinanti iškaba? Ma pačiu laiku pasinaudoti Rolando Pakso populiarumu
kas skilimas į intelektualinį bei moralinį provincialą nau, jog pamato šiuose žodžiuose esama. Pačiais ak (atiduodant pastarajam partijos vairą į rankas, o
viešumoje ir tariamą dvasios aristokratą kūrybinėje tyviausiais ir labiausiai pasišventusiais Lietuvos pačiam atsisakant garantuotos vietos seime ir liekant
vienatvėje. Netiesa, kad intelektualiai ir moraliai yra Naujojo pasaulio piliečiais pastaraisiais metais tapo tik Klaipėdos meru - sykiu, žinoma, ir pagrindiniu
prasminga dalį savo žmogiškos substancijos ir asme žmonės, į Klaipėdą gyventi atvykę iš kitų miestų partijos strategu). Ir, antra, neabejotinu Klaipėdos
nybės paversti tinkama provincialiems žaidimams, o (šiuo atveju - dažniausiai iš Vilniaus) ir sąmoningai iškilimu į šalies ekonominio ir politinio gyvenimo
kita savo asmenybės dalimi ironizuoti juos ir atsiri pasirinkę ją kaip savo įsivaizduotą ir simbolinę laisvo avansceną. Liberalų sėkmė rinkimuose simbolizuoja
boti nuo jų. Pagaliau, netiesa ir tai, kad provincializ apsisprendimo bendruomenę. Tai ir dabartinis Klai realų Klaipėdos tapimą antruoju Lietuvos miestu.
mui galima atsispirti bet kur ir bet kada, surandant pėdos meras Eugenijus Gentvilas, ir tragiškai žuvęs Kartu šitie rinkimai simbolizuoja ne tik Konserva
tam stiprybės ir alternatyvų savo paties sieloje. Pri buvęs Klaipėdos vicemeras Rimantas Ulevičius, ir torių partijos, bet ir jos pagrindinės socialinės atra
klausydamas institucijai ir paklusdamas rašytiems kiti jų kartos žmonės, savo idėjomis ir iniciatyvomis mos, Kauno, pasitraukimą į antrą planą.
bei nerašytiems jos įstatymams, anksčiau ar vėliau suteikę Klaipėdai daug ekonominio dinamizmo ir Kad ir kaip būtų, verta sugrįžti prie liberalų poli
esi priverstas rinktis arba maištą ir reikalavimą žaisti politinio atvirumo. Jie visi ne gimė, o tapo klai tinės retorikos, žyminčios Klaipėdos politinio identi
garbingai, arba moralinį suskilimą į adaptatyvų pro pėdiečiais, tuo prisidėdami prie Klaipėdos, kaip lais teto paieškas bei ryškėjančius šio identiteto kontūrus.
vincialą ir savyje jį niekinantį, bet iš moralinės pel vo pasirinkimo ir apsisprendimo bendruomenės, Bene įdomiausias joje yra Klaipėdos lyginimas su
kės išsiveržti nepajėgiantį, o sykiu ir savo ambicijų kūrimo. Miesto simbolinę struktūrą, ateities viziją ir Amsterdamu, pirmą kartą nuskambėjęs prieš keletą
neįgyvendinantį vienišą kūrėją. gyventojų solidarumo jausmą sukurti visada esmin metų, miesto mero rinkimų metu. Rinkimus laimėjo
Izoliuotas ir vienišas žmogus negali atsispirti gai padeda tam tikri moderniosios miesto mitologijos Gentvilas, kurio rinkiminis šūkis (beje, sukurtas ma
provincializmui. Žmogui reikia kitų žmonių, o sykiu sluoksniai. (Klaipėdos atvirumo ir liberalumo idėja, no buvusio studento politologo, baigusio Klaipėdos
ir tinkamos profesinės bei kūrybinės aplinkos. Atsi kad ir turėdama savo atitikmenį tikrovėje, neabejoti universitetą) buvo: „Išdrįsk gyventi kaip Amster
dūręs tarp cinikų ir tinginių, jų aplinkos, ilgai neiš nai yra vienas iš moderniosios miesto mitologijos dame, kad netektų gyventi kaip Minske” (antroji šū
tversi ir turėsi arba skelbti karą jiems, arba - taupy pavyzdžių.) O nuo modernaus mitologizavimo te kio dalis buvo skelbiama rusų kalba). Žinoma, Klai
damas jėgas ir laiką darbui - pasitraukti ir palikti lieka tik žingsnis iki konstravimo politinių retorikų, pėdos lyginimas su Amsterdamu yra, švelniai tariant,
juos ramybėje. Jei šito nepadarysi, labai greitai pats konsoliduojančių miestiečius ir kuriančiųjų politinio gerokai perdėtas ir labai jau nutolęs nuo tikrovės. Bet
virsi ciniku ir tinginiu, net dorai šito nesuvokęs ir bendruomeniškumo bei išskirtinumo jausmą. šito rinkiminio šūkio sėkmė, lygiai kaip ir juo pasirė-
neužfiksavęs. Provincializmą įveikti gali tik intelek Bene giliausiai įsišaknijusi nūdienos Klaipėdoje musio Gentvilo pergalė miesto mero rinkimuose (ir
tualinis ir moralinis atvirumas, kultivuojamas kaip (ir sykiu bene įdomiausia) yra Liberalų sąjungos poli dar tuomet konservatorių valdomoje Lietuvoje),
profesinės etikos ir bendrosios politinės kultūros da tinė retorika. Šios politinės partijos sėkmė paskuti daug ką pasako ne tiek apie patį šūkį, kiek apie mies
lis. O tam reikia atitinkamos socialinės sutarties, ku niuosiuose Lietuvos seimo rinkimuose, kuriuose ko to gyvenimo, miestiečių lūkesčių ir politinės
rios laikytųsi didelės žmonių grupės. Provincializ alicija su Naująja sąjunga ir kitais Naujosios politikos klaipėdiečių savimonės kontekstą, kuriame buvo su
mas visada reiškiasi kaip žmogaus silpnumo ženklas, koalicijos partneriais liberalams garantavo daug vietų laukta sėkmės.
o kartu ir kaip nuolatinė pagunda žaidimais, lankstu seime ir galimybę formuoti vyriausybę, gali būti pa Amsterdamas yra nuoroda ne į Europos Sąjungą
mu ir adaptyvumu nustumti į paraštę nuolatinį ir aiškinta ne tik vieno ar kito koalicijos politiko popu ir NATO (tapusiais nūdienos Lietuvos politinių reto
sunkų darbą, talentą ir reiklumą sau. Būtent tuo tarp liarumu, bet ir visiškai nauju Klaipėdos vaidmeniu rikų raktažodžiais), o į XVII amžiuje labiausiai kles-
tautinis profesinis bei kūrybinis gyvenimas ir vertin Lietuvos ekonomikoje ir politikoje. Neįmanoma pa tėjusį Europos miestą, visiškai pagrįstai ir šiandien
gas, kad jo dėka įvairių Šalių ir kultūrų žmonės vieni neigti fakto, kad Liberalų sąjungos forpostas iš tik laikomą Vakarų Europos laisvės, atvirumo, pliuraliz-
kitiems padeda atsikratyti provincializmo. Miestas, rųjų yra Klaipėda ir kad pagrindiniai šios partijos
sukuriantis daugiau ar mažiau sėkmingas alternaty strategai yra taip pat klaipėdiečiai. (tęsinys sekančiame psl.)
INDIVIDAS IR VISUOMENĖ
miestą. Suprantama, savęs lyginimas su Amsterdamu Tačiau aš puikiai suprantu, jog aprėpiu ne visą
KLAIPĖDA... visiškai nieko nepasako apie tikrą, o ne mitologizuo Klaipėdą, o tik man geriausiai pažįstamus ir mano
(atkelta iš 6-to psl.) tą Amsterdamą, bet užtat labai daug pasako apie nū patirčiai artimiausius jos istorijos bei kultūrų frag
dienos Klaipėdą. mentus: juk aš esu naujosios, lietuviškosios, Klaipė
mo ir tolerancijos simboliu. Amsterdamas šimtme Nepainiojant Vilniaus su jo biurokratija ir kon dos dalis. Man Klaipėda visų pirma reiškia lietuviš
čiais garsėjo ne tik savo liberaliais ekonominiais įsta troliuojančiomis struktūromis (t.y. tuo, kas angliškai kąją mano identiteto dalį, kadangi ne kur kitur, o
tymais ir turtingumu, bet ir religine bei politine tole vadinama establishment), verta pastebėti, kad apskri Klaipėdoje aš studijavau lietuvių kalbą ir literatūrą
rancija. Amsterdamas buvo miestas, kuriame XVI ir tai Vilnius ir Klaipėda yra vienas kitą gražiai ir pras (filosofiją jau kiek vėliau studijavau Vilniuje). Sykiu
XVII amžiuje išsigelbėjimą rado daugybė Ispanijos mingai papildantys miestai. Mano sąmonėje Vilnius esu susijęs ir su žydiškąja Klaipėda - savo šeimos,
ir Portugalijos žydų, persekiotų inkvizicijos ir išvary ir Klaipėda jau senokai egzistuoja kaip komplemen- Palangoje gyvenusių savo senelių, savo vaikystės ir
tų iš šitų šalių (po 1492 metų, kada žydai buvo masiš tariniai miestai: aš visada labai mėgau Vilnių ir žavė jaunystės prisiminimų dėka. Mano klaipėdietiškoji ir
kai išvaryti iš Ispanijos, o kiek vėliau - ir iš Portuga jausi juo kaip vieninteliu iš tikrųjų pasauliniu ir kos apskritai žmogiškoji tapatybė būtų neįsivaizduojama
lijos). mopolitiniu Lietuvos miestu, bet pasigesdavau jame ir be rusų kalbos bei kultūros - mano meilė rusų lite
Daugiatautės Klaipėdos siejimas su daugiakul- jūros, kopų, smėlio, pušų ir viso kito, kas visam liku ratūrai ir fortepijoninei muzikai susiformavo labai
tūrine tradicija, religine bei politine tolerancija visa siam mano gyvenimui yra įsirėžę į mano atmintį kaip anksti, bet bene didžiausią impulsą gavau iš savo ru
da garsėjusiu, o taip pat ir ekonomiškai keletą šimt Klaipėdos peizažas; o Klaipėdoje, prisipažinsiu, aš sų kalbos ir literatūros mokytojų, o vėliau, studijų
mečių klestėjusiu Amsterdamu reiškė apeliavimą ne visada ilgiuosi nuostabios savo doktorantūros laikų metais, iš savo dėstytojų. Aš anksti pradėjau rusiškai
tik į liberalių įstatymų siekiančią verslo bendruome Vilniaus universiteto atmosferos, Vilniaus barokinės kalbėti ir skaityti, todėl Klaipėda man visada asoci
nę bei besiformuojančią vidurinę klasę, bet ir į kitų architektūros, elegancijos ir nuostabių jo kavinių. juojasi su mano vaikystės ir jaunystės bičiuliais ru
tautybių bei kultūrų klaipėdiečius. Menkiau išsila Kiek man teko pastebėti, tai nėra tik man vienam bū sais, o taip pat ir su rusų poezijos tomais, kuriuos ryte
vinę rinkėjai, nežinantys Amsterdamo ir apskritai dinga būsena: daugelis klaipėdiečių - ypač Klaipėdą rydavau dieną ir naktį. Tad esu ir šiokia tokia rusiš
Nyderlandų Karalystės istorijos, turėjo intuityviai kaip savo miestą pasirinkę buvę vilniečiai ir Vilniuje kosios Klaipėdos dalis. Deja, jokie saitai manęs -
pajusti, kad Amsterdamo statymas priešpriešiais gyvenantys buvę klaipėdiečiai - jaučia daugmaž tą kaip ir absoliučios daugumos mano kartos klaipėdie
Minskui, t.y. Aleksandro Lukašenkos autoritariniam patį. Vilniaus ir Klaipėdos, kaip savotiškų Vidurio čių - nesieja su senąja, vokiškąja, Klaipėda. Tai dide
režimui kaimyninėje Baltarusijoje, reiškia rinkimąsi Europos ir Šiaurės Vakarų Europos miniatiūrų, skir lė spraga mano klaipėdietiškoje patirtyje, kurią aš su
tarp vakarietiško klestėjimo ir postsovietinio skurdo, tumų dėka galima atsekti ir šitų Europos regionų vokiu kaip moderniojo žmogaus, iš visų jėgų mėgi
liberalios demokratijos ir autoritarizmo, buvimo Eu miestų kultūros skirtumus. nančio sujungti ir integruoti savo fragmentuotą ir iš
ropoje ir ekonominės bei politinės izoliacijos. Rin Neretai mane aplanko mintis, kad mano buvę barstytą sąmonę, dramos apraišką.
kėjų, regis, neįžeidė ir rusiškoji šūkio dalis, nes šūkis studentai politologai, istorikai ir filologai, studijavę Kiekvienas klajūnas ar nesenas emigrantas iš sa
(kad ir pavojingai balansuojantis ant gero skonio ir Klaipėdos universitete nuo 1991 iki 1998 metų, yra vo šalies išsiveža gimtąją kalbą ir kraštovaizdį, o kar
politinio takto ribos) buvo ne rusofobiškas, o veikiau daug įdomesni ir laisvesni žmonės už mano kartą, tu ir savo gimtąjį miestą bei niekuomet nesibaigian
raginantis rinktis visiems be išimties naudingą Klai studijavusią devintojo dešimtmečio pradžioje. Da čias savojo identiteto paieškas.
pėdos atvirumą, liberalumą ir būsimą ekonominį bartinės Klaipėdos gyvenimo paveikslas tikrai būtų Leonidas Donskis
klestėjimą. nepilnas, nepaminėjus studentijos ir apskritai jaunų Visby, Švedija
Neketinu svarstyti klausimo, kiek Klaipėda gali žmonių. Apie 1995 metus Klaipėdoje buvo jaučia 2000 metų lapkritis
priartėti prie šio idealo ir kiek ji yra nutolusi nuo tik mas ypatingas intelektualinis pagyvėjimas, kurį gali
rojo, o ne nuo rinkiminio Amsterdamo. Bet įdomus ma sieti su Klaipėdos universiteto studentais, įkūru
yra pats minėtojo šūkio sėkmės faktas. Atmetimo re siais liberalios minties diskusijų klubą, į kurį paskai
akcijos nebuvo. Vadinasi, politinė nuojauta šio rizi
kingo obalsio autorių neapgavo: nemaža dalis Klai
toms ir debatams jie kviesdavosi sau įdomius univer ATSIŲSTA PAMINĖTI
siteto dėstytojus, o taip pat ir kitų Lietuvos universi
pėdos gyventojų savo miestą tikrai įsivaizduoja kaip tetų dėstytojus bei studentus. Paskaitos ir diskusijos, Algimantas Kezys. Kapinaitės. Transcendenci
netolimoje ateityje galintį suklestėti turtingą, libera vykusios Klaipėdos Menininkų namuose, tapo to jos link. Fotoalbumas. Išleido Galerija. Stickney, II.
lų, visam pasauliui atvirą ir vakarietišką uostamiestį. kiais intelektualiniais įvykiais, kokių mano studentiš 2000. 138 psl.
Kartu tai byloja ir apie didesnio ekonominio savaran koje jaunystėje nebuvo. Ne vieną paskaitą čia skaitė Šiame albume atsispindi autoriaus mintys, jam
kiškumo, mažesnio Vilniaus diktato, ekonominio re ir garsieji išeivijos akademikai. Būtent liberalios kilusios bevaikštant po Lietuvos kapinaites. Tai šiuo
gionalizmo ir valdymo decentralizacijos idėjų stiprų minties diskusijų klubą ir Klaipėdos universiteto Is laikiškas, ekumeniškas žvilgsnis į anapus, kur nebėra
poveikį klaipėdiečiams. Esama čia ir dar vieno reikš torijos katedros surengtus seminarus bei konferenci draugų ir priešų, kur visi esame to paties likimo bro
mingo niuanso: aliuzijos į Amsterdamą - šią ne tik jas, vykusias tuo metu, aš ir laikau pačiu įdomiausiu, liai.
liberalizmo, bet ir libertarizmo citadelę - daugeliui gražiausiu, prasmingiausiu savo profesinio gyveni
žmonių gali reikšti ir konservatyvios lietuviškos ka mo ir darbo Klaipėdoje laikotarpiu. Apie 1998 metus
talikybės įtakos mažinimą mieste, siekiančiame ne šitas intelektualinis pagyvėjimas ir intensyvumas pri
tik plėtoti religinę bei politinę toleranciją, bet ir lega geso. Bet man jis iki šiol reiškia labai daug: vienu
lizuoti įstaigas, Prancūzijoje vadinamas „tolerancijos metu Klaipėdoje man buvo ne mažiau įdomu (o gal
namais”, o sykiu ir turėti savo kazino bei lošimo in net ir įdomiau) gyventi ir dirbti nei Vilniaus ar Vaka
dustriją. rų šalių universitetuose. Už šitą aš jaučiuosi labai dė
Tad aliuzijos į Amsterdamą tikrai daug pasako kingas ir skolingas savo studentams.
apie nūdienos Klaipėdą ir jos gyventojų lūkesčius bei Štai tokią Klaipėdą man padeda rekonstruoti
miesto ateities viziją: juk liberalai tikrai būtų apsi fragmentuota modernioji atmintis ir sąmonė. Mano
juokę, nusprendę savo rinkiminiame šūkyje Klaipėdą atmintyje Klaipėda egzistuoja kaip tekstas, kurį aš
lyginti su Paryžiumi, Londonu, Berlynu ar Niujorku. kaskart turiu papildyti ir pakoreguoti. Šitas kultū
Žinant, kad daugelis klaipėdiečių neretai ironizuoja rinės atminties diskursas yra sudėliotas iš senų nuo
Vilniaus biurokratiją ir patį Lietuvos ekonominį bei traukų, vaikystės prisiminimų, šeimos istorijos, stu
politinį centralizmą, Vilnių lygindami tai su Maskva dijų metų patirties, profesinio gyvenimo epizodų, su
buvusioje Sovietų Sąjungoje, tai su Briuseliu Euro draugais praleistų akimirkų, o kartu ir iš nostalgijos -
pos Sąjungoje, sėkmingas, t.y. žmonėms juoko neke ne abstrakčios, o labai konkrečios, nukreiptos į man
liantis, savęs lyginimas su Amsterdamu neblogai api labai gerai pažįstamas vietas, daiktus ir žmones.
būdina nūdienos klaipėdiečių norimą tapyti savojo Klaipėdą savo atmintyje aš dėliodavau ir vis iš naujo
miesto ateities paveikslą. Sykiu nuoroda į Amsterda atkurdavau, būdamas ir joje pačioje, ir Vilniuje, ir
mą leidžia išgirsti dar vieną įdomų politinį obertoną: Stokholme, ir Niujorke, ir Čikagoje, ir Tel Avive -
klaipėdiečiai prabyla apie Klaipėdą kaip patį lais visur, kur tik man teko susidurti su prieškario, poka
viausią, atviriausią ir vakarietiškiausią Lietuvos rio ir dabartiniais klaipėdiečiais.
REPORTAŽAS
REPORTAŽAS
ISTORIJOS VEIKSNĖ AR PASTUMDĖLĖ? rinkimus, prezidento rinkimuose žada dalyvauti. šimtą amžių. Po to sekė Kuropatai ir dar daug kitų
Nenoriu šio straipsnio baigti perdėm pesimistiš Kalbama, jog jau susitarta kelti vieną bendrą kandi žudynių. Ir štai, pačiame gale to nelaimingo
ka gaida. Tiesa, padėtis, kurią mačiau ir kurią sten datą, bet jis dar neskelbiamas (rašau tai 11/2000), nes dvidešimtojo šimtmečio Gudijai tarsi kokiu stebuklu
giausi čia atspindėti, nenuteikia optimistiškai. Daug išviešinimas būtų jam pavojingas. Ne tik šantažu, bet buvo suteikta proga tapti savarankiška. Kol kas Gu
jau yra tokių (įskaitant ir Lietuvoje), kurie Gudiją nu ir mirties pavojųumi. Kiek galimybių jis turės laimė dija tuo pasinaudoti nesugebėjo. Tačiau pasiekus
rašo. Tipišką nuomonę apie jos likimą galima išreikš ti? Remdamiesi kažkokiais neviešintų apklausų duo dvidešimt pirmą šimtmetį pasaulis aplink Gudiją ki
ti daugmaž taip: „Bus taip, kaip Kremlius panorės”. menimis jie teigia, jog jau dabar didžiuma Gudijos toks. Jis suteikia progų tiems, kurie stengiasi būti sa
Gal. Bet, antra vertus, jau kurį laiką įvykiai ne- gyventojų balsuotų prieš Lukašenką. Nesiimu spręs varankiški ir baudžia tuos, kurie kitų savarankiškumą
siklosto taip, „kaip Kremlius panorės”. Reali Krem ti, kiek tai realu. varžo.
liaus galia šiuo metu stipriai ribota. Ne per toli metas, Verta paminėti dar du girdėtus gandus preziden Nors objektyvių priežasčių tam tarsi nebuvo, iš
kai Gudija vėl turės progą parodyti (visų pirma sau to rinkimų tema. Vienas teigia, jog Kremlius (t. y. vykau iš Minsko gana optimistiškai nusiteikęs. Ma
pačiai), kur link kryps jos istorija. Tai prezidento rin Putino saugumas) ruošia kandidatą, kuris ir laimės. čiau, kad nors režimas stengiasi kiek įmanoma viską
kimai 2001 metų gale. Jau vien aplinkybė, kad jie Kitas gandas - kad kandidatą ruošia Rusijos oligar kontroliuoti, jam tai pavyksta tik iš dalies. Visko
privalėtų įvykti ir kad kandidatų bus daugiau nei vie chai, konkrečiai - LukOil koncernas, kuris, po to, kai kontroliuoti nebuvo įmanoma Sovietijos laikais, o
nas, rodo, jog, nežiūrint visų panašumų, dabartinė nepasisekė Mažeikiuose, būtinai nori įsigyti Polocko dar labiau tai neįmanoma dabar. Mačiau, kad nors
Gudija vis tik skiriasi nuo sovietinės. Keli sutikti pa naftos perdirbimo įmonę. Taigi, gandų šia tema ne gyvenimas sunkus, jis nėra gyvenimas „ant ribos”.
šnekovai Minske teigė, jog „Baltarusijoje svarbūs ne trūksta, bet jau vien tai rodo, kad rinkimams teikiama Mačiau, kad nors pasikeitimai vyksta itin lėtai, jie vis
tie, kurie balsuoja, o tie, kurie balsus skaičiuoja”. Be didelė svarba. dėlto vyksta. O svarbiausia - sutikau gerų žmonių.
abejo, tame esama nemažai tiesos, tačiau pasaulinė Nuo Gedimino laikų Gudija turėjo autentišką re Esu, matyt, nepataisomas optimistas, nes tikiu, kad
padėtis, informacijos sklaida ir kitos aplinkybės šiais gionalinę savivaldą tik per tuos šimtmečius, kai ji jei esama gerų žmonių, kurie tikrai rūpinasi savo tau
laikais tokios, kad rinkimų klastojimui yra ribos. Ne buvo LDK sudėtyje. Po to daugiau negu du šimtus tos, savo visuomenės likimu, tai jie sugebės įtakoti tą
seniai Jugoslavijoje tai patyrė Miloševičius. Kiekvie metų ją valdė iš svetur atsiųsti pareigūnai. Tai tas is didelį skaičių abejingųjų.
nu atveju, opozicija, kuri boikotavo parlamento torinis antstatas, su kuriuo Gudija atkeliavo į dvide Kazys Almenas
SVARSTYMAI
veikėjas, tradicijų tęsėjas. Kavolis - Harvardo uni tegorijos. Paviršutiniškai žiūrint, vyriškumo įvaiz Mayer, Gimnazijos direktorius Andrius Šmitas, jo
versiteto auklėtinis, vakarietiško liberalizmo pase džiai keičiasi. Pagal Tereškiną, spaudoje, televizijo pavaduotojas R. Tesnau, kiti tarnautojai ir vietiniai
kėjas, plataus modernaus mąstymo sociologas, tais je, reklamose, moterų žurnaluose ir asmeniniame gy lietuviai. Nepaisant lietingo oro, buvo organizuoja
laikais maištingai atrodančios studentų organizacijos venime yra daug naujų dinamiškų vyrų ir moterų mos išvykos į Heidelbergą, Wormsą ir kitas gražias
„Santaros” (dabartinės „Santaros-Šviesos” federaci įvaizdžių. Nežiūrint to, tradicinės lyties kategorijos Reino ir Odenwaldo apylinkes. Visą laiką veikė Lie
jos) iniciatorius. Jie redagavo du pagrindinius dia yra mažai pasikeitusios ir elgesio būdai, nukrypstan- tuvių Kultūros Instituto turtingas archyvas, kuriame
sporos kultūros žurnalus Aidai ir Metmenys, kuriuose tys nuo normos, visuomenėje dar vis stigmatizuoja- galima rasti beveik visus Vokietijoje išleistus leidi
atsispindėjo jų pasaulėžiūros ir požiūriai, ir suteikė mi. Tereškino pranešimas (panašiai kaip „Santaros” nius ir pilnus komplektus svarbių vokiškų žurnalų,
diasporos kultūriniam gyvenimui kūrybingą kultū suvažiavime Anykščiuose) sukėlė gyvas diskusijas pvz., Nordost Archiv, Actą Baltica. Visi leidiniai at
rinę įtampą bei dinamiką, išgelbėjo nuo intelektuali apie bulvarinę spaudą, moterų žurnalus, pornografiją siunčiami veltui. Archyvą savaitgaliais prižiūri ir
nio vienpusiškumo. Abiejų mokslininkų gyvenimai ir Lietuvos šiuolaikinę žiniasklaidą apskritai. kaupia Artūras Hermanas. Archyve yra senų, retų
ir kūryba buvo besąlygiškai pašvęsti Lietuvai. Daugiausia žmonių, naujų, jaunų veidų, specia knygų iš paaukotų asmeninių bibliotekų ir naujų
Pasiremdamas jų polemine epistologija, jų „iššū liai atvykusių net iš Frankfurto, sutraukė jaunas gam leidinių iš Lietuvos, persiunčiamų Hermano pastan
kiais vienas kitam”, Aleksandravičius atkūrė šių tos mokslų daktaras Tomas Sudavičius. Išaiškėjo, gomis knygų mainų būdu.
dviejų filosofų egzilinės buities ir veiklos suvokimu . kad Hiutenfeldo apylinkėse gyvena didelis skaičius Už dviejų metų ESS švęs savo 50-ties metų jubi
Girniaus „tautinės atsakomybės” sąvoka reikalavo gabiausių Lietuvos studentų. Jie studijuoja Frankfur liejų. Prelegentų ir temų netrūksta, bet mažėja paja
individo paklusimo savos bendruomenės normoms. to ir Heidelbergo universitetuose, kur jie mielai pri mos ir didėja išlaidos. Naujieji emigrantai ir lietuviai
Jų atsisakyti buvo lygu dezertyruoti. Kavolis Girniui imami ir mokslas jiems nieko nekainuoja. Daugelis studentai įsijungia lėtai. Rengėjai vėl buvo priversti
priešpastatė individualizmo ir asmeninio identiteto jų turi papildomas stipendijas. Pats Sudavičius ketu apsvarstyti ESS likimą. Galimi keli variantai: su
prioritetą, išplėtė tautiškumo ir lietuviškumo sąvokas ris metus studijavo Frankfurto universitete ir aktyviai trumpinti laiką, sujungti su kokiu kitu renginiu, per
(t.y. tradicinį sutapatinimą lietuvybės su katalikybe). įsitraukė į Vokietijos lietuvių bendruomenės kultū kelti į Lietuvą, visai sustabdyti. Visi sutiko, kad už
Kavoliui Girniaus „savos bendruomenės” primatas rinę veiklą (tai, deja, nedažnas reiškinys). Savo gy daryti dar per anksti, tai būtų skriauda ilgamečiams
reiškė pavojingą užsidarymą, intelektualinę stagna vam pranešimui Sudavičius suteikė mokslišką tiks dalyviams ir naujai įsijungiantiems. Laimos Zilaity-
ciją, asmenybės prievartavimą. Pagal Kavolį, egzilis lumą. Tema aktuali: argumentai už ir prieš grįžimą į tės-Mayer žodžiais, ESS turi labai savitą (kitiems su
atnešė laisvę,-kurioje mes turime save įvertinti, atsi Lietuvą. važiavimams nebūdingą) žavesį: šeimyniška atmo
sakyti „geto” mentaliteto, nebijoti įsijungti į vakarie Žmonių išvykimą ir grįžimą lemia ekonominiai sfera, paprastas, atviras kritiškas kalbėjimo ir bendra
tišką intelektualinį gyvenimą. Darbas Lietuvai turi motyvai: kiek, kur ir kaip uždirbti gerą pragyvenimą. vimo būdas. Nuo savęs galiu pridėti, kad ši atmosfera
būti ne auka ir ne prievarta, bet laisvas pasirinkimas, Jauniems atrodo, kad valdžia rūpinasi tik pensijinio persidavė visiems. Ją sukurti, be abejo, padėjo Artūro
savęs realizavimas. Kavolio prioritetas: išsaugoti as amžiaus žmonėmis. Grįžtantis vakarietiškai išmoks Hermano taiki ir taktiška asmenybė ir Andriaus Šmi-
meninį identitetą ir laisvo pasirinkimo teisę. lintas jaunimas atsiveža vakarietišką orientaciją, pa to globa. Visi stengėsi tokią atmosferą išlaikyti.
' Alvydas Nikžentaitis (Klaipėda-Marburg-Vil- sitikėjimą savimi, mielai samdomi užsienio firmų, Ši maloni savaitė pasibaigė iškilmingu koncertu,
nius) nagrinėjo istorinių mitų formavimąsi ir prie nesibijo ir patys ką nors organizuoti. Jau yra moty kurį elegantiškai atliko naujas Kauno styginis (mote
žastis bei pagrindus jiems funkcionuoti. Saulius Pi- vuotų darbdavių, kurie pažįsta laisvos konkurencijos rų) kvartetas „Collegium”. Sekantis suvažiavimas
voras (Kaunas), Akiračių bendradarbis, kalbėjo apie sąlygas ir moka jose laviruoti. Tačiau jiems būtinos 2001 m. vasarą numatytas Kretingoj, Tiškevičiaus
savivaldos istorines šaknis ir dabartines užuomazgas. savos vakarietiško tipo verslo struktūros. Lietuvoje rūmuose, liepos 24-28 d.
Lietuvoje dar vis jaučiasi „šeimų” tradicija. Savival dar vis dominuoja rytinė rinkos orientacija. Valdžio
dos institucijos (buvę valsčiai) priprato būti subordi je vyrauja klanų sistema. Gražina Slavėnienė
nuotos ir nerodo iniciatyvos. Jos turi per mažai galių Sudavičiaus paskaitą papildė advokatas vilnietis
ir atsakomybių palyginus su analogiškomis instituci Remigijus Markevičius, apžvelgdamas Lietuvos tei
jomis Vakarų Europos šalyse. Visuomenės požiūris į sėtvarką ir įvairius teisinius bei socialinius aspektus.
jas neapibrėžtas. Paskutinį vakarą Artūro Hermano Klausimai lietė teisėtvarkos spragas, kontroversinius
(Heidelberg) tema buvo Pabaltiečių krikščionių stu
dentų sąjungos lietuviško literatūros būrelio veikla.
teismo sprendimus ir dažną „išimties tvarkos” panau
dojimą. Išvados: dominuoja „išimties tvarkos” siste
ATSIŲSTA PAMINĖTI
Hermanas ypač pabrėžė Sąjungos įkūrėjo ir ilgame ma, žmonėse nėra pasitikėjimo teisėtvarka. Leidžia
Endre Bojtar. Foreword To The Past-. A Cultural
čio globėjo evangelikų kunigo Urdzės tolerantišku mi įstatymai, kurie labai varžo nepiliečius ir Lietuvo History of the Baltic People. Central European Uni
mą ir būrelio pastangas pradėti bendradarbiauti su je negyvenančių žmonių teises. Užsienio lietuviams versity Press. Budapest, Hungary. 1999. 419 psi.
Lietuva. pritaikomi nepalankūs įstatymai. Užsienyje dirban Ši knyga, bandanti atspėti baltų atsiradimo mįslę
Šalia patyrusių mokslininkų reiškėsi jauni prele tys lietuviai finansiškai remia artimuosius Lietuvoje, ir aptarti Baltijos kraštų (Lietuvos ir Latvijos) žmo
gentai. Įdomiai sutapo, kad dvi doktorantės, Jūra vad. „dypukai” daug aukoja, yra geri partneriai, jie nių savęs suvokimo pobūdį, yra E. Bojtar trisdešim
Avižienytė (Seattle-Kaunas) ir Kristina Nikolajev visi Lietuvai naudingi. Bet įstatymai jiems nėra ties metų tyrimų vaisius. Knyga remiasi plačiais šal
(Tubingen), pristatė Joną Basanavičių ir Tumą-Vaiž palankūs, net atvirkščiai. Nepalankūs restitucijos tiniais, tarp jų ir lietuviškais.
gantą iš psichoanalitinės perspektyvos. Avižienytė įstatymai ir kiti draudimai be reikalo supriešino Lie Forward To The Past suskirstyta į penkias dalis.
supažindino klausytojus su Basanavičiaus autobio tuvos ir užsienio lietuvius. Tai negeri simptomai, Pirmasis skyrius supažindina skaitytoją su baltus lie
grafija ir paliko atvirą klausimą, kodėl mūsų tautos prognozė liūdna. čiančiais klausimais. Antrame skyriuje, remiantis ar
patriarchas šalia savo pasiekimų profesijoje ir patri Didžiausia problema Lietuvai šiuo metu yra „in cheologiniais
otinėje veikloje taip detaliai aprašė savo ligas, skirda telekto nutekėjimas”. Pranešimai ir diskusijos paro šaltiniais, apta
mas ypatingą dėmesį (tais laikais madingos) isterijos dė, kad Lietuvos valstybinėse institucijose nesimato riama baltų isto
simptomams. Kristina Nikolajevą, pristatydama Tu dėl to didelio susirūpinimo. Nededamos jokios pa FOREWORD rija. Trečiame
mą-Vaižgantą kaip „aistringą kovotoją už lietuvybę”, stangos šį nutekantį protą „susigrąžinti”. Atvirkščiai,
nagrinėjo Tumo-Vaižganto biografiją ir rado jo as jaučiasi nesidomėjimas, nesiorientavimas, net neve
TO THE PAST aptariamos baltų
kalbos ir patei
menybėje stiprią narcisistinę pusę, kurią jis sugebėjo dama statistika. Nėra investuojama į mokslą, į jauną Endre Bojtar kiama jų istorija.
pozityviai sublimuoti. Lietuviai tradiciškai savo isto žmogų. Nežiūrint visų trūkumų, Sudavičius apsi Ketvirtas sky
riją romantizuoja, idealizuoja. Prieš daug metų jau sprendė grįžti. Jį traukia šeima, Lietuvos gyvenimo rius supažindina
nas Vytautas Kavolis Čikagoje skaitė psichoanalitinę ritmas, turtingas kultūrinis gyvenimas, gal net savo ir pateikia naujų
paskaitą apie Vincą Kudirką ir sulaukė Čikagos lietu jėgų išbandymas. Svarbiausia - jis jaučia pareigą įžvalgų, liečiant
vių bendruomenės pasibaisėjimo. Tautos didvyrių Lietuvai. čių baltų mitolo
dekonstrukcija tebėra nepopuliari tema. Visi ESS dalyviai gyveno gimnazijos ribose. giją ir senovės
Čikagos lietuviams ir Metmenų skaitytojams jau Įdomūs žmonės turėjo idealias sąlygas įdomiai pa istoriją. Penkta
pažįstamas Artūras Tereškinas (Harvard-Kaunas) bendrauti (panašiai kaip savo laiku santariečiai Tabor jame skyriuje
analizavo vyriškumo normas Lietuvos masinėje kul Farmoje). Svečiais nuoširdžiai rūpinosi Vokietijos pristatomos au
tūroje: kaip kuriamos ir perkuriamos vyriškumo ka Lietuvių bendruomenės atstovė Laima Žilaitytė- toriaus išvados.
SKILTYS
pakeliavo, turiningai pailsėjo. Viską užgožia kasdie 1976 m. dirbo Laisvosios Europos radijo lietuvių
niniai buitiniai rūpesčiai, prastėjantis'gyvenimas. So skyriuje. 1972 nu išleido savo pirmąją eilėraščių
vietinė valdžia tikrai kartais pasirūpindavo surengti knygelę Jei tu mane paliesi, o už devynerių metų ir
turistines keliones darbo žmonėms. Bet kas gi trukdo antrąją - Pas ką žiedas žydi. Prieš keletą metų
turiningą kelionę susiorganizuoti bendrai susimetus Lietuvoje buvo išleistas trečiasis rinkinys Mnemosi-
jai pinigų? nės vėrinys.
Tiesa, dejonės - tai ritualas, be kurio gyvenimas Apie Eglės kūrybą maždaug tiek knygoje ir tėra.
daugumai atrodytų visiškai nepakeliamas. Ir tos de Apie pačią Eglę dar parašyta, kad ji studijavo ir Illi
jonės, matyt, kartais iš tikro padeda susikaupti, įdėti nois universitete, Carbondale ir Urbanoje, kad vaidi
LIETUVIŠKOS DEJONĖS IR SVAJONĖS dar daugiau triūso siekiant įgyvendinti savo svajo no savo draugės Marytės Smilgaitės pastatytoje Vin
Bendras visuomeninės moralės klimatas Lietu nes. Nors šiaip mūsų tautiečiams būdingas pernelyg co Krėvės dramoje Skirgaila, taip pat kad porą metų
voje - pakankamai slegiantis. Viešai skleidžiama tolimas žvilgsnis į ateitį, nerealistiški lūkesčiai. Tarsi vaidino „Antro kaimo” grupėje. Irgi tiktai tiek. Beje,
masė informacijos, viena vertus, apie įvairaus diapa paskutiniojo teismo ar rojaus laukimo nuotaikos, per apie Eglę „Antro kaimo” repeticijose ne ką daugiau
zono nusikaltimus, kita vertus, apie valstybės tarnau keltos į buitinę plotmę. Svarbu greitas rezultatas, ne prisimenu ir aš. Kada jai nereikėjo būti scenoje, ji iš
tojų korumpuotumą. Pagal Žinių radijo skelbiamus atsižvelgiant į tai, kiek jis turėtų kainuoti įdėtų pa sitiesdavo ant kėdžių pirmoje eilėje ir gulėdavo. Jo
Baltijos tyrimų duomenis, daugiau kaip pusė lietuvių stangų. Apgauti ir gauti, o ne triūsti ir džiaugtis triūso kiems pasišnekėjimams nebūdavo nei vietos, nei lai
nepatenkinti savo padėtimi ir demokratijos raiška vaisiais. Žiūrint į emigruojančius susidaro įspūdis, ko.
Lietuvoje. Daug šeimų tiesiogiai palietė vis augantis kad JAV, Rusijoje ar netgi Lenkijoje lietuviai, matyt, Keliolika metų Eglė gyveno Europoje ir dirbo
nedarbo lygis. Bedarbių Lietuvoje atsirado keturis sugebėtų būti tikru tautos elitu, bet jie nesugeba tvar Laisvosios Europos radijuje. Kaip tik tas laikotarpis
kartus daugiau nei Estijoje. Estų yra du kartus ma kytis ankštoje erdvėje, savo gimtinėje ir tėvynėje knygoje ir aprašomas. Ji važinėjo iš Miuncheno į Pa
žiau negu lietuvių, tad, atrodytų, kad santykis gana Lietuvoje. Šių metų kovo pradžioje - 140-asis bau ryžių, į Romą, į Graikiją. Bet ir čia rašoma ne tiek
proporcingas, bet absoliutūs skaičiai atrodo grės džiavos panaikinimo Lietuvoje jubiliejus. Gana nedi apie tų kraštų peizažą, kiek apie Eglę, jos patirtis
mingesnį. Estai turi 50 tūkstančių, o lietuviai 200 delis jubiliejus. šiandien, vakar ir anksčiau. Paviršutiniškai susipažįs
tūkstančių bedarbių. Dar kitaip pakreipus galėtume Saulius Pivoras tame ir su tėvais, ir su Eglės broliu Uosiu (porą metų
pasakyti, kad gyvenimas Lietuvoje yra keturiskart vyresniu), su keletu jos draugių, su jos gydytojais.
nesaugesnis ir keturiskart labiau slegiantis, palyginus Visa tai minima kaip kasdieninės apyvokos dalis.
su Estija. Tada matai, kad bedarbių skaičiaus santy ...Visas XXII knygos skyrius duoda maždaug
kis su gyventojų skaičiumi yra kažkoks netikras, toks santrauką to, ką apie cukraligę galima rasti internete,
statistinis dydis, kuris realybę tarsi ir pagražina, rodo o didelė dalis XXIII skyriaus - apie tai, kaip pati Eglė
ją geresnę, negu atrodo toje realybėje gyvenantiems. nuo tos ligos gydėsi. XXIV pradedamas drambliais ir
Ir jie, aišku, teisūs. Savo socialinėmis utopijomis iš baigiamas kelione į Pietų Afriką jų pamatyti. XXV
garsėjęs anglų rašytojas G. Orwell’as yra sakęs, kad sugrįžusi iš Afrikos Eglė randa Laisvosios Europos
nedarbas yra baisesnis už karą. radiją Miunchene uždaromą ir iškeliamą į Prahą...
Niekas netiki, kad visiems užteks vietos val Eglei apkursta kairė ausis... Jai persodinama kasa...
džioje, o, be to, dauguma nė nenori į valdžią, o nori KELETAS SAKINIŲ APIE „CUKRAUS Knyga baigiama 16 puslapių fotografijų ir ketu
pastovaus darbo ir lygių galimybių savo vaikams. KALNĄ” rių puslapių epilogu, kuriame susumuojama, kad
Reiktų pasakyti, kad yra bent jau dvi aiškiai iš „Pakankamai prisiklausiau apie tai, kad liga bus Lietuva dabar laisva, galima važiuoti į užsienį, bet
skiriamos slegiančios atmosferos Lietuvoje pusės. mano gyvenimo dalis visam laikui, kad aš vos išven trūksta darbų. Jos inkstai ir kasa veikia gerai jau keli
Viena jų, tai kolektyvinis (politinis) nesugebėjimas giau mirties, kad turiu atsižvelgti į savo ligą, nevalia metai. Eglė dažnai važiuoja į Lietuvą, į Poezijos pa
sėkmingai spręsti savo problemas. Kalbant apie eko jos nepaisyti. Šį kartą įtikinėjimai pasiekė tikslą. Aš vasarius ar Poetinius Druskininkų rudenius. „Sulau
nomiką aišku, kad smulkus ir vidutinis verslas tik la susitaikiau su mintim, kad sergu diabetu. Gali būti, kusi savo pirmo pusšimčio metų ir dutūkstantųjų pra
bai pamažu duos apčiuopiamus rezultatus visiems kad ateityje dar mėginsiu nesilaikyti visų taisyklių, džios”,- rašo Eglė - „sklaidau savo gyvenimo lapus
Lietuvos gyventojams. Greičiau atgaivinti ekonomi bet žinojau, kad iš žaidimo nesitrauksiu iki paskuti ir bandau iš jų išskaityti teigiamus ir neigiamus bruo
ką gal padėtų investicijos iš užsienio. Bet kai kurie nio švilpuko”. žus. Bloga gal buvo tai, kad nemačiau kitų skausmo,
Lietuvos politikai ir biznieriai gerokai sudarkė tokio „Mama išskrido namo su manim. Tėvai buvo pa ar bent nekreipiau į jį dėmesio, ribojausi savo norais,
varianto perspektyvumą. Dabartinės R. Pakso vy siruošę tęsti pastangas mane išmokslinti net po mano savo problemom, savo pasauliu. Gera gal tai, kad
riausybės veiksmai galėtų bent iš dalies atitaisyti Lie sujauktų studijų metų, bet ketino mane laikyti na niekada nenuleidau rankų, nesugniužau net ir tam
tuvos reputaciją. Bet kol kas to nėra, nes tie veiksmai muose ir leisti į Purdue universitetą netoli namų. Ar siausiu metu tikėdama ateitimi”.
yra kažkokie atsitiktiniai ir stichiški, blaškymasis ir galėjau užginčyti jų planus? Purdue man atrodė ne
svyravimai, o ne sistemingas darbas. Tai vienoje, tai kokybiškas Čikagos universiteto pakaitalas. Vis dėl Alg. T. Antanaitis
kitoje srityje pasiūloma kažkas naujo, bet, visų tokių to sutikau, nes toliau norėjau mokytis, bet tuoj slapta
žingsnių nesuderinus, bendras rezultatas gali būti užmezgiau derybas su Čikagos universitetu, norėda
niekinis. Dirbančiųjų pensininkų pensijų sumažini ma ten grįžti. Universitetas buvo pasirengęs man pa
mas ar lošimo namų legalizavimas, netgi skolos iš skolinti mokslapinigius vienam trimestrui, bet reika
Baltarusijos atgavimas, darbo santykių liberalizavi lavo, kad įtikinčiau tėvus pasirašyti sutartį dėl pasko
mas ar valstybės tarnybos nuostatų keitimas tėra tik los grąžinimo”, (p. 64) - rašo Eglė Juodvalkė savo
audra stiklinėje, nes nematyti strateginio plano. Gal knygoje Cukraus kalnas.
būt jis iš tikrųjų dar paaiškės, tvirtinama, kad jis turi Knygos viršelyje po pavadinimu rašoma, jog tai
mas. Bet kažkodėl kol kas nematyti principinės nau „Lietuvės cukrininkės nuotykiai Amerikoje ir kitose
josios politikos vyriausybės veiklos šerdies (koncep egzotiškose šalyse”. Tiesa, apie sirgimą vienu saki
cijos ar bent jos kūrimo), išskyrus utilitaristinį admi niu ji prasitaria knygos pradžioje, tačiau daugiau apie
nistravimą. tai sužinome vien tik gale, taip kad apie Eglės sir
Žinoma, yra ir kita lietuvių bėdų bei jų keliamų gimą knygą skaitydamas iš viso pamiršti. Galvoji,
dejonių pusė. Tai asmeninis dalies Lietuvos gyven jog tai jos memuarai iš kelių metų laikotarpio, apie Į GALVĄ ŠAUDO MINTYS
tojų nerūpestingumas. Jis pasireiškia rankų nulei įdomų darbą ir bendradarbius, kurie jei kada ir rašys Ne iš šautuvo, pistoleto, revolverio, nagano ...
dimu, užsidarymu savo kiaute ir pasyviu dejavimu ar savo memuarus, tai gal tik po keliasdešimties metų. ne, ne ... Šaudo iš padėvėtos smegenų šaudyklės.
agresyviais keiksmais prie šiukšlių dėžės ar kur nors Paprašytas pakalbėti apie knygą, sutikau nedels Keistas padaras yra žmogus. Kodėl jo sąmonėje
kitur. Dažni skundai, kuriais tarsi kaltinamas kažkas damas, nes tariausi Eglę pažįstąs, o visa kita galvojau nuolat vyksta minčių grumtynės? Savistaba. Intros
kitas, kuris ir turi pakeisti padėtį. Pavyzdžiui, viena rasti knygoje. Netrukus, žinoma, paaiškėjo, jog žinau pekcija. Refleksija. Savikritika. Savigrauža. Noras
me provincijos laikraštėlyje rašoma, kad dabar dau tikrai nedaug, o knygoje irgi nėra to, ko reikėtų. 1973 pasakyti daugiau nei sugebi. Noras save pateisinti.
gelis esą negali pasigirti, kad atostogų metu kažkur m. Eglė baigė slavistiką Čikagos universitete ir nuo Ar’atvirkščiai - save pasmerkti, prakeikti, nes etiškai
SKILTYS
ir estetiškai (dažnai ir fiziologiškai) esi toks netobu nereikia vargti su kelių sakinių kompozicijomis. sugebėjimas pa. raukti didesnio balsuotojų skai
las. Tad niekam negali prikišti, kad jie daro ne taip, Iš Lietuvos gaunamose kortelėse linkėjimai čiaus, kuris ypač išryškėjo paskutiniuose savival
kaip turėtų daryti. Niekam, ničniekam nes ir pats da atspausdinami viršelio viršuje - glausti, paprasti, be dybių rinkimuose, pradėjo keisti partijos narių
rai ne taip, kaip reikėtų daryti. Kaip kiti, vadovaujiesi jokių evangelinių citatų, eilėraščių posmų. Pakanka požiūrį į santykius su LDDP. Tokia situacija pa
emocijomis. O jos dažnu atveju yra nuolatinis para „Džiaugsmingų šv. Kalėdų! Laimingų Naujų Metų!” sinaudojo susijungimo idėją propaguojantis An
kas kulkoms, šaudomoms į galvą, į širdį, į visą O kai viduje randi ir ranka parašytą mielą tekstą, driukaitis, kuriam po dar kartą pralaimėtų rinki
gyvenimą. visad pajunti žmogišką ryšį su rašančiuoju ar rašan- mų bei Dutūkstantininkų išėjimo pasidarė leng
v• •
Ak, jei šie samprotavimai būtų kažkas nauja ir ciąja. viau paveikti abejojančius kolegas.
turėtų gydančią galią. Deja, žmonijos istorijoje Mane šiltai nuteikė ir kelios kortelės iš gimtinės O kokios yra naujosios partijos ateities per
panašiai samprotauta ir bandyta gydytis nuo Antikos (ne kalėdinės) su viršelyje prie paveikslėlio atspaus spektyvos? Šiuo metu jos atrodo visai neblogai,
laikų. Šia tema prirašyta tiek svarių veikalų, traktatų. dinta išmintimi. Vienoje virš kėdės, ant kurios guli nes kol kas nėra ženklų, kad padėtis Lietuvoje gali
Tiek religijų ir kultų šlovina kažkur aukštybėse eg gėlių puokštė, rašoma: „Prisėsk, minutę pailsėk . . . artimoje ateityje pagerėti. Bet ne vien tik vadi
zistuojantį tobulą gėrį - Dievą. Bet ar dieviškoji Eti pajusi, - laimė juk yra”. Kitoje - per parką su žaliu namas švytuoklės principas padės susijungusiems
ka knygose ir visur visur iš sakyklų sakomi pamoks lietsargiu nueinančią porelę palydi toks sakinys: kairiesiems. LDDP jau kuris laikas populiari kai
lai sutramdė žmonijos žudikiškas aistras? Tegul atsa „Gyvenimas - tai ne tos dienos, kurios praėjo, o tos, muose, o socialdemokratai yra gerai pasirodę kai
ko tie, kurie rašo ir rašys XX amžiaus istoriją. Iš kurios įsiminė”. kuriuose miestuose. Taigi, kartu veikdami jie pra
tiesų, būdami moksliškai objektyvūs, jie nesvers do Tikiuosi, kad su šia paskutine pastraipa bent plės savo elektoratą. Bet svarbiausia — dabar ne
roviškai. Tik jų dėstomi faktai - pasauliniai karai, ge mažu atsversiu rašinio pradžioje išguldytą nuožmią bus kairės alternatyvos ir socialdemokratai (taip
nocidai, brutali prievarta - neigte neigs bet kokio die patetiką. vadinasi naujoji partija) balsuotojams galės būti
viško dvasingumo įtaką žmogiškai materijai. Kū Pr. Visvydas pristatyti kaip vienintelė opozicijos partija, kuri
niškam pradui nedaug terūpi aukštybėse plazdantis turi realią galimybę ne tik laimėti rinkimus, bet
gėris. Nerūpi etinės abstrakcijos. Gaji materija taip pat sudaryti efektyvią valdžią. Šiandien dar
žygiuoja savais keliais, kartais vedančiais į „malo daug žmonių Lietuvoje yra linkę pasikliauti valsty
nią” destrukciją. Juk esame laimingi emocijoms bės pagalba, todėl socialdemokratinė programa
duodami garo. jiems tikriausia bus patraukli. Pagaliau naujajai
partijai turėtų padėti ir tai, ką amerikiečiai vadina
* * * „bandwagon effect”; tai yra, neapsisprendusių
balsuotojų tendencija remti tuos, kurie turi nema
Kartais netikėti dalykai įsiterpia į mano tikrovę, žai šansų rinkimus laimėti.
ir aš nesuprantu, kodėl taip įvyko. Šiauštis prieš tai, Kalbant apie perspektyvas yra dar vienas svar
regis, neverta. Bandyti suprasti pasikeitimo priežastį bus faktorius, tai buvęs prezidentas Algirdas Bra
bergždžia, nes ant stalo jau guldomos naujos kortos. zauskas. Daug kas jau dabar jungtinę partiją vadi
Privalai lošti Dabarties lošimą. Ne kokį Ramsą ar 66, KAIRĖS KONSOLIDACIJA na brazauskine. Jo reitingas šiuo metu (sausio pa
ne Asilą, bet naują technologinį Tūkstantį. baigoje) yra aukštas ir jei padėtis Lietuvoje nesi
Štai į mano buitį įsiterpė kompiuteriniai šach Daug diskutuotas ir seniai planuotas dviejų keis, jis turbūt dar pakils. Visa tai yra įdomus reiš
matai „Master 2200 X”, kaip įžangoje sakoma, Kas didžiausių kairės partijų susijungimas pagaliau kinys, nes Brazausko prezidentavimo ir LDDP
parovo patvirtinti. Šachmatais žaidžiama, o ne lošia įvyko. Jis po Sovietų Sąjungos sugriuvimo turbūt valdymo metu žmonių lūkesčiai taip pat nebuvo
ma. Lošimas yra pagrįstas intuicija ir akla laime, tuo yra pirmasis, kuriame tradicinė Socialdemokratų išpildyti ir dėl to jie sekančiuose rinkimuose balsa
tarpu žaidžiant skaitmeniniais šachmatais to nėra. partija lygybės pagrindais susijungė su buvusių ko vo už dešiniuosius arba iš viso nebalsavo. Atrodo,
Lemia tavo sugebėjimas įsiminti keliolikos sistemų munistų partija ir įkūrė naują organizaciją. kad rinkėjai tai užmiršo, o tie, kurie prisimena,
tikslius ėjimus. Jei padarei klaidelę, esi prapuolęs. Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, iš dalies greičiausia lygindami dabartinę situaciją su bu
Kompiuterio „smegenys” suvarys tave į ragą. Jokia Lenino ir bolševikų sėkmės Rusijoje paskatinti, vusia neturi abejonių, kuri iš jų geresnė.
rizikinga kombinacija jau nepadės. kairieji marksistai paliko socialdemokratus ir iš Politinė konsolidacija, jei ne dirbtinė ir laiki
Taigi, daug kas priklauso nuo įgūdžio ir protin vystė savas organizacijas, kurios greitai pavirto ko na, yra pozityvus reiškinys. Ji balsuotojams pasi
gumo. Pridėkime ir išmintį, bet palikime ramybėje munistų partijomis, sudarytomis pagal bolševikų rinkimo procesą padaro daugiau racionaliu ir ma
laimę. Ji yra išimtis arba staigmena (deus ex machi- modelį, kurio pagrindiniai principai buvo akla išti žiau komplikuotu. Be to, partijų skaičiui sumažė
na) ir mes visi, šiek tiek protaujantieji tai puikiai ži kimybė Kremliui, revoliucinė ideologija ir nieko jus, tikriausiai būtų lengviau formuoti koalicines
nome. Laimė yra tarsi pasakiška būtybė, ūmai įėjusi į bendro su demokratija neturinti organizacinė vyriausybes. Taigi, jei Lietuvoje šiuo metu rąstusi
mūsų būstą. Jei ji mus myli, kurį laiką būsime laimin struktūra. Kairiųjų radikalų atsikratę socialdemo trys stiprios kairės, vidurio ir dešinės jėgos, bal
gi. Ši formulė tinka vyrams ir moterims. Jei jis ją kurį kratai ilgainiui pasidarė vieni iš svarbiausių kovo suotojams nereiktų tiek daug klaidžioti nykštuki
laiką myli, ji bus laiminga. Ir atvirkščiai. Šiaip ven tojų prieš Sovietų Sąjungos agresiją ir jai lojalių nių, asmeninėmis ambicijomis pagrįstų partijų la
giu sentimentų, bet šnekėdamas apie meilę jų išveng komunistų užmačias. birintuose. Su vienos pagrindinės partijos kairėje
ti negaliu. Nors retkarčiais ir buvo bandoma šiek tiek su įkūrimu ir koalicinės vidurio partijų vyriausybės
švelninti komunistų partijos įvaizdį, jis iš esmės atsiradimu politinės konsolidacijos procesas Lie
* * * pasiliko toks pat iki Sovietų Sąjungos byrėjimo tuvoje žengia į priekį. Dešinėje kol kas mažiausiai
pradžios. 1989 metais Lietuvos komunistai for matosi rimtų pastangų sukurti vieną ar dvi pagrin
Gražiai blizgančių, neretai su kiču besigiminiuo- maliai atsiskyrė nuo Kremliaus ir pakeitė partijos dines partijas. Bet ir čia dalykai gali pajudėti tei
jančių kortelių dabar atspausdina Lietuvoje. Kaip programą bei statutą. Iš totalitarinės valstybės giama linkme, jei kovo mėnesio suvažiavime kon
matau, jas išleidžia kelios firmos, kad ir „Laiko spal institucijos komunistų partija pasidarė demokrati servatoriams pavyks teigiamai išspręsti partijos
vos”, „Ajonda”, „Baltijos aras”. Jų kalėdinės prana nė organizacija, kuri per keturis metus valdžioje vadovybės klausimą.
šesnės už išeivijos organizacijų siunčiamas tuo, kad įrodė, jog jos užsiangažavimas nepriklausomai Žinoma, naujosios partijos sėkmė taip pat pri
viduje nėra teksto. Jos tuščios - „blank”. Gali pats valstybei ir demokratijai buvo ne taktinis ėjimas, o klausys nuo dabartinės vyriausybės sugebėjimo
kelis linkėjimų sakinius sukurti, o tai didelis dalykas, principinis įsipareigojimas. esamą krašto ekonominę ir socialinę būklę page
nes daraisi raštingas. Iki Vytenio Andriukaičio išrinkimo į pirmi rinti. Jei to neatsitiks, jei koalicija, užuot bandyda
Mūsų išeivijoje raštingumas lietuvių kalba yra ninkus socialdemokratų vadovybė LDDP traktavo ma visą energiją skirti problemų sprendimui, ir to
gerokai sumenkęs. Jį dar labiau žlugdo tas pragmatiš kaip pagrindinį politinį priešą, kovojantį dėl tų pa liau velsis į organizacinius ir personalijų konflik
kas „visų draugų ir pažįstamų sveikinimas radijo čių rinkėjų paramos. Nenorėdami buvusiems ko tus, tai lieka mažai abejonių, jog sekančioje val
bangomis”. Atseit, nusiimti radijui kokią dvidešim munistams suteikti demokratinės partijos legiti džioje socialdemokratai užims vadovaujančią po,-
tinę, paprašai tavo vardu pasveikinti visus ir savijauta mumo, socialdemokratai intensyviai priešinosi jų ziciją.
rami. Šitaip taupiau, ir laiko lieka televizoriui, ir priėmimui į socialistų internacionalą. Tačiau ne Julius Šmulkštys
RECENZIJOS
RECENZIJOS
liaupsinimo ir retoriško tono. Hagiografijos. O jei „santarietiškumas” reiškęsis griežtu pasisakymu liu aiškiai matosi meistro ranka: kavoliškas sugebėji
retkarčiais jis ir prasimuša, tai veikiau stilistiniuose prieš „valstybinę ar tautinę prievartą”, rankų užlau- mas bematant užmegzti kontaktą su jaunais entuzias
dalykuose - panaudojamas neaiškus terminas. Taip, žimą bei dogmatiškumą. Iš tikrųjų, jis net vertinęs tingais „sietyniečiais”, suprasti jų polėkį. Nesunku
sakysim, aptinkame nuosprendį (net du kartus tame kai kurių ateitininkų - Juozo Girniaus, Vyt. Vardžio atspėti, kad Kavoliui į pagalbą ateina jo atvirybė po
pačiame tekste), jog Kavolio būta „metafiziko”. ar Kęst. Keblio - draugystę. Ypač vertingi šiuo at ezijai bei literatūrai. Atseit humanitarinė „gyslelė”.
Skaitytojui tai nemaža staigmena, kadangi jam kon žvilgiu yra jo artimų draugų: R. Mieželio, J. Šmulkš Antra vertus, kaip žinoma, nieko nėra lengviau, kaip
krečiau nepaaiškinama, kas tuo terminu norima pasa čio ir V. Adamkaus liudijimai. Jie pripažįsta Kavolio susipykti su literatais. Šiuo požiūriu Kavolio atvejis
kyti ir kur Kavolio nušliaužiama į antijutiminio paži išskirtinį pajėgumą logiškai samprotauti debatuose, kažkoks unikumas. Metų metais jo santykiai su visa
nimo procesus bei „apreiškiminę” ezoteriką. vykusiai panaudoti sąmojų, nors konkrečių pavyz plejada rašančiųjų buvo pasigėrėtinai tvirti - su A.
Panašiai pernelyg nerimtai skamba ir, tarkim, džių, kaip triuškinamas oponentas, nepateikia: „Jis Škėma, su K. Ostrausku, A. Nyka-Niliūnu, J. Šle
šis, neparamstytas jokiais konkrečiais pavyzdžiais, kietai laikėsi, šaltai dėstė”, pasakoja V. Adamkus. „Ir kaičiu, I. Meru, L. Sutema. Faktiškai jam priklauso
kito autoriaus deklaravimas: „Vytauto Kavolio įna jau tada aš jokiu būdu nemaniau, kad turiu su juo ko nuopelnas už K. Ostrausko Kanarėlės pasirodymą
šas itin visa aprėpiančioje lyginamųjų civilizacijų voti ar ginčytis dėl jo koncepcijų. Vienintelis nuolati spaudoje tuo metu, kai niekas nerizikavo spausdinti
srityje yra mokslinis. Kavolis buvo ryškus šios srities nis mano priekaištas jam būdavo: „kalbėk papras pjesių. Nemažiau jaudinantis yra sakinėlis kažku
teoretikas ir metodologas, plačiai bei giliai aprėpęs čiau, nes aš beveik negaliu tavęs suprasti. Iš lapo jis riame iš jo laiškų, kur jis sakosi, jog privaląs išleisti
ne tik įvairias kultūras, kalbas, bendruomenes, bet ir neskaitydavo. Aš jį labai retai matydavau ką nors pa Škėmos Izaoką, nes kažkada jam davęs tokį pažadą.
istorines bei dabarties civilizacijas. Drauge jo moks sirašius... Taip, ta prasme jis buvo sunkus. Užsi Nors aptariamasis leidinys nesuteikia pagrindo to
linis darbas nebuvo sukurtas tuštumoje, paties spyręs, savo įsikalęs, bet tardavosi, diskutuodavo ir kiems įtarimams, spėjame, kad bendraudamas su Ka
išsigalvotas, jis paremtas ne tik kitų teoretikų aiškini galų gale dažnai nuspręsdavo tai, kas tuo metu būda volių K. Ostrauskas gavo įkvėpimo ne vienai savo
mais, bet ir gausybe savo paties tyrinėjimų bei ap vo tinkamiausia” (P. 240). Žodžiu, visi pripažista pjesei. Kad ir kaip būtų, jos visos pirmą kartą išvydo
mąstymų. Galima teigti, jog kol kas Kavolio tartas jog: „Iš tikrųjų atviro isteriško kovingumo nematyti dienos šviesą Metmenų puslapiuose.
žodis šioje srityje yra paskutinis ir svariausias. Kol nei Kavolio raštuose, net pačiuose polemiškiausiuo- Visi šie dalykai aiškiai rodo, jog žmonės netu
kas dar nėra kam užimti jo vietos” (P. 163). se, nei juolab jo asmenyje” (P. 229). rėjo pagrindo nepasitikėti Kavolio tiesumu, neveid-
Bendras priekaištas visiems studijiniams straips Bet pripažįstama, kad jo asmuo buvo šmeižia mainiškumu ir paslaugumu. Bet ar tų dorybių pakan
niams - jų autoriai vengia atskleisti bendrą moksli mas net tokių šviesylų kaip prof. A. Maceina. Savo ka, kad išliktumei populiarus ir savas? Kažin!
nės pažangos foną, kuriame vyko Kavolio teorinis prisiminimuose V. Vepštas pasakoja apie tariamas Nebežinau, kiek kartų teko aptikti cituojamą An
mintijimas. Skaitytojui ypač apmaudu, kad šių da jauno Kavolio suktybes, kai jis įsirašęs į skautus. Jis dy Warhol’o posakį, kad kiekvienas pilietis turi teisę
lykų nepaisoma. Jam, sakysim, visai neužsimenama primena ilgokai skleidžiamą tikybinėje mūsų spau į penkiolika minučių šlovės. Taip, atseit, išpopuliarė
apie tai, kuo nūdieniai lyginamųjų civilizacijų tyri doje „faktą”, jog Kavolis išsityčiojęs iš išeivių, atpa jęs šarlatanizmas ir visokio plauko guru kultai. Nuo
mai skiriasi nuo kokio Toynbee susidarytų prielaidų. sakodamas kažkokio austro novelę, kurioje mūsų pa stabu Kavolio gyvenimo trasoje, ir tai patvirtina ap
Pernelyg viskas išdidinama, kategoriška ir skamba bėgėliai Švedijoje maitinęsi arklio dvėseliena. Kad tariamoji knyga, yra tai, kad jam neteko pabūti tokiu
super-subjektyviai. Taip pat kertasi su paties Kavolio tie tauzalai neužmirštami, gal ir neblogai, bet nūdie stabuku net penkiolika minučių. Būti šlovinamam,
išdėstytas peregrinatio academica duomenimis. nėje šviesoje jie skamba dar net naiviau negu bet ka sekiojamam pagyrūnų ar ginklanešių, ginamam nuo
Bet apskritai tokie pertempimai ir sureikšmini da. Juos paprasčiausiai neutralizuoja palanki Kavo- priešų... Paradoksas, kad teko būti prisimenamam su
mai leidiniui nebūdingi. Kaip rodo L. Donskio pa liui dokumentinė medžiaga, tiek laiškų, tiek atsimini pietizmu po mirties. Kodėl?
vyzdys, jų vengiama. Palyginęs Kavolį su žydų teo mų forma. Iš jos akivaizdu, kad Kavolio būta nekas Julius Šmulkštys pasakoja kaip kuriozą tokį da
logu ir filosofu Martynu Bubber’iu, Donskis neuž dieniškos, sudėtingos ir savaip spalvingos asmeny lyką. Girdi, Kavolis neturėjęs jokių ypatingų admini
miršta pridėti: ,jie abu negailestingiausiai kritikavo bės. Kuklaus, inteligentiško, absoliučiai nepraktiško stracinių sugebėjimų ką nors sušaukti, suorganizuoti,
tą, kas jiems buvo itin brangu, ir kuo jie gyveno - padaro. Nesidraskančio dėl turto, juo labiau - garbės. bet priverst dirbti sugebėjęs: „Tu skaitysi paskaitą.
savo tautas, atkūrusias valstybingumą ir į kurių naują Užtat nepadoriai darbštaus ir ištvermingo. Užvis la Tu parašysi straipsnį. Tu atvažiuosi į tokią vietą... Ir
gyvenimą jie aktyviai įsitraukė” (P. 215). biau išsiskiriančio iš minios savo dovana vadovauti, tol tave spausdavo, kol sutikdavai” (P. 240-241).
Užtat istorinės informacijos knygoje yra su kau nors toji „charizma” ir sunkiai apibūdinama. Bet jinai Netgi pripažinus Kavoliui tokią zirzlio dorybę,
pu. Ir jinai pateikiama ne sausai, paveikiai. pastoviai atsekama. optinis nervas vis vien fiksuoja, kad Kavolis neape
Nemažą atsiminimų dalį sudaro tekstai, aptarian Skaitant Kavolio susirašinėjimą su Darium Kuo- liuoja į pašnekovo patriotinius jausmus ar kokią pi
tys Santaros-Šviesos steigimo peripetijas ir tuo pačiu lietinę pareigą, rimtį, drausmę ir susiklausymą. Kaip
Kavolio - jos iniciatoriaus - taktikas bei laviravimus. diktatoriukas jis neprasimano savo sekėjams jokių
Galimas daiktas, kad dalis tos informacijos buvo pa uniformų, kokardų ar žygiuočių. Veikiau priešingai:
teikta ir kitur (periodikoje), bet čia toji kronika at liudytojų teigimu, nėra buvę atvejų, kad koks nors pi
skleidžiama itin įtikinamai ir spalvingai. lietis būtų buvęs išprašytas iš santariečių stovyklos ,
Laikas daro savo. Skaitydami nostalgiškus apra už kitamanystę ar viešąją moralę žeidžiantį elgesį.
šymus koks buvo pasaulis, sakysim, 1950 ar 1960 Gal dėl tokio drausmės ir ritualo stygiaus atvykėlių
metais, įsitikiname, kad apskritai to pasaulio būta skaičius nuolatos svyruodavęs ir Kavoliui reikdavę
negudraus ar net apytamsio. Šiandien sunku patikėti, stoką traukos kompensuoti dienotvarkių-darbotvar-
kad santariečiai kažkada net nedrįso, pasak A. Gu- kių paįvairinimais, aktualesnėmis temomis.
recko, save vadinti liberalais: „Lietuviai studentai li Ta prasme, Kavolio kaip organizacijos vado ta
beralais nesivadino, to vardo vengė, nes lietuvių vi lentas buvęs ne dvasios ganytojo ar žmonių varovo,
suomenės akyse liberalai buvo laikomi kultūriniais ar bet impresarijaus. Tai Diagilevo „Nagi, nustebink
saloniniais komunistais. Ši nuomonė nebuvo visai mane, berneli” stilius. Kaip retas kitas, Kavolis suge
neteisinga, nes tuo laiku tarp Amerikos liberalų daug bėdavo įtikinti ir prikalbinti jam padariusį įspū
kas nesuprato komunizmo - ypač jo sovietinės at dį žmogėną ryžtis reiklesniam uždaviniui, kartais įsi
mainos” (P. 264). gydamas ilgametį bendradarbį, kartais ne. Laiškų
Nenuostabu, kad atsirasdavo visokiausių susi- skyrius tą įspūdį patvirtina. Gal todėl kaip tik jame
grupavimų ir nebūtinai tie sandėriai būdavo pagrįsti aptinkame dėmenis, ryškiausiai nušviečiančius Ka
išdavystėmis ar suktybėmis. Pavyzdžiui, pirmoji Stu volio suvaidintą Lietuvos istorijoje vaidmenį. Tiek
dentų sąjungos valdyba buvusi tikrai koalicinė, jos išeivijoje, tiek Lietuvoje. (Mat pasirodo, jog „kabi
sąstatan įėję net trys ateitininkai iš penkių narių. Tik netinis pilietis” Kavolis buvo taip pat įsijungęs ir į
vėliau prasidėjęs skaidymasis ir Kavolio juodinimas,
nors, artimiau jį pažinojusių nuomone, jis niekad ne
asmuo ir idėjoį politinę veiklą kaip patarėjas, kadangi rėmęs, visų
pirma, Lozoraičio kandidatūrą, o vėliau kalbinęs
buvęs komunistuojantis, tik šiaip keistuolis. Kavolis Adamkų kandidatuoti į prezidentus.)
\LK iankos
nusidėjęs dar ir kita „erezija” - jau tada reikalavęs
lygių teisių moterims. Šiaip jo kairuoliškumas ar (tęsinys sekančiame psl.)
RECENZIJOS
(atkelta iš 13-to psl.) Kavolis nebuvo aiškumo patriotas. Jis neturėjo sta Istorikui, rašančiam Santaros-Šviesos istoriją,
Užveržiant knygą norisi dar kartą žvilgsniu per bų. Užtat buvo ir liko svetimas cukrinių avinėlių Lie gali susidaryti pernelyg dominuojantis Vytauto Ka
mesti Kavolio atvaizdų įvairovę. Pradedant stam tuvai, kad ir kur ji būtų - Toronte ar Vilniuje ” (P. volio įvaizdis. Buvo ne visai taip. Per keturiasdešimt
biais molbertiniais darbais ir užbaigiant buitinių 232). su viršum metų Santaroj prasmingai dalyvavo daug
vaizdų žanrine tapyba ar šiaip škicais. Iš pirmųjų žmonių, tik dauguma jų, mano galva, dėl vienokių ar
kompozicijų bene įspūdingiausia, įtaigiausia yra Ar Tai filosofinis, visuminis žvilgsnis į Kavolį, ste kitokių priežasčių (interesų pasikeitimo, amžiaus
vydo Šliogerio siūloma vizija: binantis aliuzijomis į anarchizmą ir sintezės jėga. naštos nešamo sąstingio ir kt.) anksčiau ar vėliau
Kiti Kavolio atvaizdai kur kas mažiau sudėtingi ir nuo šios organizacijos veiklos atitolo. Tik vienas
Mūsų intelektualinėje istorijoje beveik nėra so slėpiningi, tačiau nemažiau patrauklūs. Prie jų pri- Kavolis į Santarą atėjo, kaip sakoma, „ visiems lai
kratiško tipo natūrų - žmonių, žinančių, kad patiki skirtumėm K. ir M. Almenu tekstus apie Silvestri- kams ”. Jis virto ta pagrindine ašimi, apie kurią San
miausias jų prieglobstis yra nežinomybė, bet neišsi- nių šventimą, V. Kelertienės, V. Daujotytės ir A. Ny taros veikla sukosi. Ir nežiūrint, kiek atitolęs nuo
gąstančių šitokio nesaugaus buvimo esmingo neaiš kos-Niliūno rašinius. Taip pat K. Ostrausko ir L. Santaros-Šviesos anuomet būtumei, jo balsas tele
kumo akivaizdoje. Mano galva, Kavolis buvo kaip tik Mockūno padarytus laiškų koliažus su prasmukan- fono ragelyje, trumpas laiškutis, veikė lyg koks „ mo
toks žmogus (...). Neaiškumas Kavoliui buvo ne pasi čiom juose pastabėlėm. K. Ostrauskas atpasakoja ralinis imperatyvas”: na, jeigu pats Vytautas Kavolis
metimo, o laisvės sinonimas. Laisvė pirmiausia jam lydraštį, kalbinusį jį prisidėti prie kolektyvinio lei prašo mane ką nors padaryti ar parašyti - nederėtų
buvo negalėjimas ir nenoras susitapatinti su kokiu dinio Šiandienybės vaizduotė parašymo. Išvardina jį apvilti. (P. 359-360)
nors stabu. Man atrodo, kad Kavoliui kėlė šleikštuli sąžiningai, kokie straipsniai turėjo įeiti jo sąstatan ir
bet kokia stabmeldystė, nesvarbu, kaip būtų vadina užbaigia šiais gailiais žodžiais: Visos šios Kavolio charakteristikos - nuošir
mas stabas - istorija, laisve, revoliucija, nepriklau džios, jautrios ir neprasilenkiančios su tiesa, bet Os-
somybe, tauta, dievu, meno kūriniu ar Europos Są Tačiau knyga taip ir mirė negimusi. Polilogas tarausko ir Mockūno mintys išeiviui kažkaip artimes
junga. Būti neaiškiam Kavoliui reiškė suprasti, kad liko neišsakytas, o knyga neparašyta - žinoma, ne dėl nės. Net ir asmeniškai nepažinusiam Kavolio, jo as
bet koks stabmeldiškas aiškumas tėra tik viena iš be Vytauto kaltės, bet dėl kitų, neišskiriant ir manęs, įsi menybė buvo tapusi žmogaus, į kurio prašymą reikia
galės žmogaus invalidumo formų. Užtat nemanau, pareigojimo stokos, gal abejingumo, nepaslankumo, atsiliepti, figūra. Linkėtina, kad šio leidinio padeda
kad tremtinio dalia, tekusi Kavoliui, jam buvo abso o gal ir tingumo (P. 395). mas jos provaizdis išliktų ilgam Lietuvos žmonių są
liuti nelaimė, stumianti degradacijos keliu. Juk būti monėse.
neaiškiam, reiškia įsibūti i visų mūsų, mirtringųjų, Šis kaltės prisipažinimas kalba įtaigiau už bet Vytautas A. Jonynas
esmingąją būseną žemėje - tremtinystę. Laisvas žmo kokį pietistinį pareiškimą apie Kavolio reikš
gus, atsakingas individualistas, yra tremtinys visur; mę išeivijos šviesuolių tarpe, apie poveikį, kurį turė
tam tikra prasme net savo tėvynėje. Politinė tremti- jo kavolinė gyvosios lietuvybės idėja jų savimonėje. Vytautas Kavolis: asmuo ir idėjos. Sudarytojai:
nystė tėra vienas autentiškiausių mūsų esmingosios Nemažiau gyvai tas „kategorinis imperatyvas” Rita Kavolienė ir Darius Kuolys. Vilnius. Baltos lan
tremtinystės simbolių. Būti tremtiniu visų pirma reiš apčiuopiamas ir skirsnelyje, užbaigiančiame išsamų kos. 2000. 511 psl.
- Kas tave, Šnauzeri, taip sujaudi spendžia, kokius įstatymus Seimas tu
no? Mosikuoji čia man panosėje kaž KALĖDINIS „SVEIKINIMAS” rės priimti, bet Seimas nutaria, kokius
kokiu popiergaliu ir nei žodžio nepra įstatymus ministrai turės vykdyti.
tari. Kad tik kokio širdies priepuolio PENSININKAMS - Nieko, brolau, tas Seimas pats
negautum. Nežinočiau ką daryti... nenutars. Ten gi šimtas keturiasdešimt
- Dėl mano širdies gali nesijaudin kiau, o tu, pasirodo, nori mane kalėj i- nė Morkūnienė. viena galva. O kiekviena galva turi sa
ti. Geriau savo „girgždančia pompa” man patupdyti... - Nieko blogo aš čia nematau, jei vo nuomonę. Užtat ir išperi tos galvos
pasirūpintum. Bent Utenos alaus kokį - Prie ko čia kalėjimas? Aš visai ministerija iš anksto informuoja pensi įstatymus, per kuriuos žmogus net na
bokalą užpiltum. Daktaras Jablonskis nuoširdžiai rūpinuosi tavo sveikata. ninkus, kas bus, kai bus priimtas įstaty minio alaus pasidaryti nebegali. Net
sako, kad padeda. O ir recepto nereikia. Juk prisimeni, turbūt, daktaro patari mas. Juk čia tik informacija... prie bolševikų taip nebuvo. Nes pirma
- Na matai, kada sužinai, kas tavo mus. Alų gerti sveika... - Ne, bičiuli, čia ne tik informaci sis sekretorius labai aiškiai pasakydavo
tikri draugai, o kas tik tokius vaizduoja. - Visų pirma, Jablonskis ne dakta ja. Ponia viceminintrė įsako pensinin Aukščiausiam Sovietui, kokie bus įsta
Aš tave, Šnauzeri, iki šiol draugu lai- ras, o kalbininkas. O be to, už bačkutę kams apie „draudžiamas pajamas” pra tymai...
alaus dabar Lietuvoje du metai kalėji nešti per 10 dienų. - Turbūt ir dabar kas nors pasako,
mo. Skaitei gi turbūt, kas atsitiko toms - Kam pranešti? Kur pranešti? jeigu ministrai iš anksto žino, ir kada
Pakruojo moterėlėms? Kaip pranešti? naujas įstatymas bus, ir koks jis bus.
- Visai ta valdžia baigia iš razumo - Pranešti valstybinių pensijų se - Bet juk dabar demokratija. Teisi
išsikraustyti. O dėl to mano popierga kretoriatui. nė valstybė. Lietuva beveik jau Euro
lio, bičiuli, klysti. Čia ne popiergalis, o - O kur tas sekretoriatas yra? Ne pos sąjungoje. Tai iš kur tie ministrai,
Lietuvos Respublikos Socialinės ap jaugi senutė pensininkė iš Mitabynės ministriukai ir ministrytės iš anksto su
saugos ir darbo ministerijos laiškas turės važiuoti į Vilnių ir ten klausinėti, žino, kokia bus Seimo valia?
Lietuvos pensininkams. Jei būtum pen kur tas ponas Sekretoriatas gyvena? - Nebūtina žinoti, koks bus įstaty
sininkas, ir tu dėl jo jaudintumeis. Va, - Kad tu, Šnauzeri, visai nerimtai mas. Lietuvos biurokratai pripratę dau
paskaityk: nušnekėjai. Kur, kam ir kaip pranešti - giau dėmesio skirti tiems įstatymams,
ne ministrų reikalas. Pensininkai patys kurie jiems patinka, o kitų galima ir ne
Informuojame, kad šiuo metu Lie gali tokias smulkmenas išsiaiškinti. pastebėti...
tuvos Respublikos Seime yra svarsto Juk turi pakankamai laiko. O aukšti - Tai kodėl teismai negriebia už
mas ... įstatymas, kuriame yra numato valdininkai turi svarbesnių reikalų. pakarpos įstatymus ignoruojančių biu
ma, kad nuo 2001 metų sausio 1 dienos - O kokie gi tie svarbesni reikalai? rokratu?
asmenims, gaunantiems ... pensijas ir - Kaip tai kokie? Juk matai, kad - Todėl, kad teismai irgi liepia ne
turintiems pajamų, ... paskirtos pensi ministrams reikia nuspręsti, ar įstaty silaikyti įstatymo. Va, kad ir dėl to na
jos nemokamos. mas bus priimtas. Ir koks bus tas įstaty minio alaus, Aukščiausio teismo pirmi
Tai va kokį „kalėdinį sveikinimą” mas. Čia, brolau, ne juokai. Atsako ninkas ragina teisėjus nebausti tų Pak
Lietuvos pensininkams gruodžio 19 mybė didelė. ruojo moteriškių, užuot prašęs Seimo
dieną išsiuntinėjo viceministre Audro - O aš maniau, kad ne ministrai pataisyti kvailą įstatymą...
LAIŠKAI
Algimantas Gureckas pateikė Įdomios infor būti paskelbti jų vardai. Kaip mini A. Gureckas, po
macijos apie Panevėžio vyskupo Kazimiero Paltaro piežius Pijus XII Antrojo pasaulinio karo metu vyku
ko laikyseną žydų žudikų atžvilgiu. Visiškai tikėtina, sių žydų žudynių akivaizdoje tylėjo. Asmenys, eksko-
kad vysk. K. Paltarokas galėjo pasmerkti žydų žudy -munikuoti vyskupų ar spec, galias turinčių kunigų,
nes ir žudikus ekskomunikuoti. Konservatyviųjų Lie priklauso toleruotinųjų kategorijai. Toleruotinieji
tuvos aukštųjų hierarchų tarpe vysk. Paltarokas buvo pasilieka Bažnyčios nariais ir jiems leidžiama daly
bene vienintelis liberaliau mąstantis dvasiškis. Žudy vauti bažnytinėse apeigose (žiūr. New Catholic En
nes Panevėžyje vykdė K. Jagerio adjutanto SS oberš- cyclopedia. Vol. V. 1967. Psl. 705, 706, 707). Pagal
turmfiurerio J. Hamanno skrajojantis (mobilus) Kanonų teisę vysk. K. Paltarokas tik tokią bausmę
būrys. Siame būryje buvo 8-10 vokiečių esesininkų ir galėjo pritaikyti dalyvavusiems Panevėžio žydų žu
57 TDA bataliono 4-osios kuopos savisaugininkų, dynėse. Ar įeit. B. Norkaus vyrai apie savo ekskomu
DRĄSUS GANYTOJAS kurių viršininku buvo leitenantas Bronius Norkus. niką girdėjo ir kaip į tai reagavo, kol kas žinių nėra.
Liūtas Mockūnas straipsnyje „Už ką atsiprašė (Žiūr. „Lietuvių-žydų santykiai. Istoriniai, teisiniai ir L. Mockūnas
Lietuvos katalikų bažnyčia” (2000, lapkričio Akira politiniai aspektai”. Lietuvos Respublikos Seimo
čiai) prikiša Lietuvos vyskupams bailumą, jų nedrąsą stenograma. Vilnius. 1999, balandžio 23. Psl. 23). AČIŪ UŽ RECENZIJĄ
užtarti žudomus žydus antrosios vokiečių okupacijos Tikėtina, kad vyskupas ekskomunikavo Lietuvos pi Spalio mėnesio Akiračiuose skaičiau Nijolės
metu. Bet juk masinių žydų žudynių akivaizdoje ty liečius, dalyvaujančius žudynėse, (domu būtų sužino Gaškaitės-Žemaitienės knygos Užverstų šulinių van
lėjo ne tik Lietuvos, bet ir kone visos Europos vysku ti, kaip šį vysk. Paltaroko žingsnį vertino kiti Lietu duo recenziją. Perduokite p. Vytautui A. Jonynui
pai ir pats popiežius Pijus XII. Čia verta prisiminti vos vyskupai. nuoširdžią padėką - jis įvykdė autorės vieną pasku
kitokį Panevėžio vyskupo Kazimiero Paltaroko elge Jagerio raportas pateikia tokį žydų žudynių, tiniųjų norų. Ji labai norėjo, kad jos knygą kas nors
sį, kai jis 1941 metų vasarą pamoksle pasmerkė ne Įvykdytų Hamanno skrajojančio būrio Panevėžyje, rimtai paanalizuotų, iškeltų visus trūkumus. Lietuvos
kaltų žmonių - žydų žudynes ir ekskomunikavo jose tvarkaraštį: spaudoje nebuvo rimtų recenzijų, tik keli turinio at
dalyvaujančius asmenis. Tuo laiku gyvenau Panevė pasakojimai. Gaila, kad Nijolė Žemaitienė nebesu
žyje, bet nebuvau pamaldose Katedroje, kur vysku Data Aukų skaičius laukė šios recenzijos: toks knygos pripažinimas būtų
pas paskelbė ekskomuniką, tad nesu tiesioginis to 1941, liepos 21 103 buvęs jai ypač svarbus - grožinės kūrybos kelyje ji
įvykio liudininkas. Tačiau apie tai tada visas Pane 1941, liepos 22 1 jautėsi netvirtai. Beje, abi Nijolės knygos - Partiza
vėžys kalbėjo. Panevėžiečiai pritarė vyskupui ir ste 1941, liepos 28 288 nai apie pasaulį, politiką ir save bei Žuvusiųjų por
bėjosi jo drąsa nors buvo ir tokių, kurie manė, kad 1941, rugpjūčio 4 422 tretai - išleistos tais pačiais 1998 metais; tas
„geriau vyskupas nesikištų į politiką”... 1941, rugpjūčio 11 500 dešimties metų tarpas recenzijoje įsivėlė turbūt dėl
Tuoj po pamokslo ir ekskomunikos vokiečiai 1941, rugpjūčio 23 7,523 V. Aleknos neteisingo nurodymo korespondencijoje.
vyskupui paskyrė namų areštą, nušalino nuo vysku Bet čia menkniekis.
pijos valdymo ir įsakė išvykti iš Panevėžio. Vysku A. Gureckas teisus, kad vysk. Paltaroko žydų žu Ačiū jums už Akiračius, vienintelį mus pasie
pas išvyko į Berčiūnų vasarvietę šalia Panevėžio ir dynių pasmerkimas turėjo įvykti kažkada rupjūčio kiantį išeivijos laikraštį.
apsigyveno savo viloje. Į nušalinimą nuo pareigų jis mėn., tai yra, po rugpjūčio 6 ir 7 dienomis įvykusio Su pagarba
nekreipė dėmesio ir per visą vokiečių okupaciją pats Lietuvos vyskupų pasitarimo. Rugpjūčio mėn. pradė Vitalija Kazilionytė
valdė savo vyskupiją, o lietuviškoji administracija jus Panevėžyje žydus masiškai žudyti, sunku buvo šį M. Katiliškio biblioteka
pasistengė jo veiklą nuo vokiečių pridengti. Tai ne faktą nuo vietinių gyentojų nuslėpti. Pasvalys, Lietuva
buvo labai sunku, nes vokiečiams Lietuvoje mažai Siek tiek keistai skamba Gurecko minimas vokie
rūpėjo katalikų bažnyčios ir kitų religinių bendruo čių vyskupui paskirtas namų areštas) nušalinimas Siunčiu Akiračiams prenumeratą už Naujojo
menių veikla. nuo vyskupijos valdymo ir įsakymas išvykti iš Pane Tūkstantmečio pirmuosius metus. Tai išlaidą, kurią
Vyskupas K. Paltarokas nedalyvavo Lietuvos vėžio, nesjau tų pačių metų spalio 7 ir 8 dienomis, tai sau leidžiu ramia ranka rašydamas čekį, nes žinau,'
vyskupų pasitarime 1941 m. rugpjūčio 6 ir 7 dieno yra maždaug pusantro mėnesio po vokiečių vyskupui kad tai man suteiks dešimt kartų metuose labai įdomų
mis, kurio protokolą Akiračiai paskelbė šalia L. pritaikytų apribojimų, vysk. Paltarokas dalyvavo ir malonų pasiskaitymą, pilną naudingos informaci
Mockūno straipsnio. Vėliau įvykęs Panevėžio vysku Kaune vykusioje Lietuvos bažnytinės provincijos jos.
po griežtas žudynių ir žudikų pasmerkimas turėjo bū vyskupų konferencijoje. Jis dalyvavo ir visose kitose Dėkoju už jūsų kruopštų darbą ir linkiu niekad
ti žinomas kitiems vyskupams, kunigams ir katalikų vokiečių okupacijos metu vykusiose vyskupų konfe nepavargti.
veikėjams. Todėl sunku suprasti, kodėl apie tai nėra rencijose. Bet galbūt lietuviškoji administracija su Zigmas Grybinas
paskelbta straipsnių ar atsiminimų - vien tik miglo gebėjo jo veiklą nuo vokiečių pridengti, kaip sako A. O’Fallon, II.
tos užuominos spaudoje ir Lietuvių enciklopedijoje Gureckas, arba vokiečiai į šį reikalą žiūrėjo šiek tiek
(21 t., p. 435). Gal buvo norima išvengti kitų Lietu pro pirštus, nes žinia apie vysk. Paltaroko pamokslo Jokiu būdu negaliu nutraukti Akiračių „cirkulia
vos vyskupų elgesio palyginimo su vyskupo K. Pal turinį turėjo juos pasiekti tik iš antrų lūpų. cijos” savo gyslose.
taroko drąsa ir ryžtingumu? Bet juk ne visų jų buvo Atkreiptinas dėmesys ir į vysk. Paltaroko pa Ačiū ir tęskite toliau!
ta pati padėtis. Vokiečių reakcija tikriausia būtų bu skelbtą ekskomuniką. Pagal Kanonų teisę, ekskomu V. Korženiauskas
vusi kur kas piktesnė ir griežtesnė, jei žydų žudynes nikuotieji asmenys skirstomi į dvi kategorijas: Į veng Grand Rapids, Mi.
būtų viešai pasmerkę Vilniaus ar Kauno arkivysku tinuosius (lot. vitandi) ir į toleruotinuosius (lot. toler-
pai, o ne nuošalaus Panevėžio vyskupas. anti). Vengtinieji yra visiškai atskiriami nuo Bažny Šiemet esu pasiryžęs persiųsti į Kaišiadorių bib
čios beijos Sakramentų ir tikintiesiems, kiek aplinky lioteką visus mano perskaitytus Akiračius.
Algimantas Gureckas bės leidžia, draudžiama su jais bendrauti. Vengtinieji V. Čiuprinskas
Germantown, Md tokiais tampa tiktai popiežiaus viešu dekretu, kur turi Tillsonburg, Ont.
GERIAUSIA DOVANA BET KOKIA PROGA Prašau man siuntinėti AKIRAČIUS / pratęsti prenumeratą:
pažįstamiems Jūs ne tik suteiksite jiems malonumą, bet ir AKIRAČIAI Prenumerata $ 12.00
9425 So. Pleasant Ave., Auka........... $........
pratęsite mėnraščio gyvavimą. Chicago, Illinois 60620-5647 Pridedu čekį $........
vo pasiekimus.
VYTAUTAS LANDSBERGIS AMERIKOJE Jis pareiškė, kad naujoji koalicinė vyriausybė
netvirtai laikosi ant kompromisų, kurie „nevisiškai
2000 m. lapkričio 15-18 dienomis Vytautas balsuotojų prioritetų. Žmonių, kurie asmeniškai pri sėkmingai jungia įvairias koaliciją sudarančių partijų
Landsbergis lankėsi Vašingtono valstijos Seattle simena prieškarinį nepriklausomybės laikotarpį, ku idėjas ir koncepcijas”. Daugelis iš naujųjų vadovų
mieste, kur dalyvavo oficialiame savo memuarų Lie rie patyrė priespaudą ir tremtį ir kuriems Lietuvos ne pirmą kartą susiduria su darbu vyriausybėje. Kon
tuva vėl laisva: Vytauto Landsbergio autobiografija priklausomybė yra „šventas dalykas”, mažėja. Jis tei fliktai bus neišvengiami ir nors naujieji politikai ras
vertimo į anglų kalbą pristatyme. (Apie pirmąjį lei gė, kad jaunesnioji karta daugiau gyvena kasdieniais energijos tam, kad pasiektų ką nors pozityvaus, tik
dimą vokiečių kalba žiūr. 1999/7 Akiračiuose). Jis materialiniais rūpesčiais, nebėra idealistai, kaip kad riausiai bus nedaug pokyčių į gerąją pusę. Lengva
buvo sutiktas labai šiltai. Vašingtono universiteto buvo vyresnioji karta, ir neturi aiškaus požiūrio, kas pažadėti, tačiau daug sunkiau pažadus ištesėti, pa
oficialieji asmenys pavadino jį Lietuvos himne ap galėtų atsitikti po dešimties metų. reiškė jis.
dainuojamų didvyrių įsikūnijimu, o dalyviai, Violeta Paprašytas paaiškinti konservatorių nesėkmę Atsakydamas į klausimą iš auditorijos apie vadi
Kelertienė ir Rusijos istorijos žinovas Herbert Elli rinkimuose, jis išskyrė objektyvius ir psichologinius namą „proto nutekėjimą” iš Lietuvos, V. Landsbergis
son, šiltai kalbėjo apie jo vaidmenį Lietuvos išsilais faktorius. Pagrindiniu iš objektyviųjų faktorių jis nu buvo nusitekęs optimistiškai. Jis teigė, kad paskuti
vinimo iš Sovietų Sąjungos kelyje. rodė ekonominius sunkumus, visų pirma, nedarbą. nioji konservatorių vyriausybė padarė labai daug,
Savo viešuose pasisakymuose (interviu radijui, Jis gailėjosi, kad per daug pasitikėjo Gediminu Vag kad pagerėtų ekonominė atmosfera smulkiems vers
oficiali kalba, dalyvavimas dviejuose pokalbiuose noriumi. Jis taip pat pastebėjo, kad sprendimas už lams, kad Lenkija panašius rūpesčius išgyveno per
prie apskrito stalo) V. Landsbergis daugiausiai kal daryti Ignaliną „kainavo politinių balų”. Vidiniai psi praėjusius dešimt metų. Be to, jis pats šnekėjęsis su
bėjo apie Lietuvos, kaip rytinio vakarietiškų demo chologiniai faktoriai, jo manymu, buvę tai, kad Lie jaunais lietuviais užsienyje ir nemanąs, kad jų emi
kratinių kultūrų bastiono, vietą Europoje. Nors apie tuvos žmonėms norėjosi ko nors naujo ir įvairūs po gracija bus visam laikui - sukaupę kapitalo, jie tik
neseniai įvykusius Seimo rinkimus tiesiogiai jis kal litikai „pagavo momentą”. Jis gynė buvusios vyriau riausiai sugrįš.
bėjo mažai, Landsbergio nuomonę apie tai buvo gali sybės vykdomą privatizacijos politiką ir pasisakė už Savo apsilankymą Seattle prof. V. Landsbergis
ma suprasti iš jo kalbų bei atsakymų į klausimus. tai, kad Lietuvoje būtų daugiau užsienio investicijų. baigė kelių parinktų M. K. Čiurlionio kūrinių koncer
V. Landsbergis pabrėžė, kad svarbiausias Lietu Be to, jis skundėsi žiniasklaidos vykdytu kaltųjų ieš tu privačiame entuziastingai nusiteikusių vietinių lie
vos užsienio politikos tikslas yra įstoti į NATO ir Eu kojimu, nes tai trukdė konservatoriams išviešinti sa- tuvių būryje.
ropos Sąjungą ir tokiu būdu reintegruotis į Vakarų A. E. Senn
Europą. Jis spėjo, kad į NATO Lietuva bus priimta
2002 metais, o į Europos Sąjungą - 2004 metais bei
pareiškė, kad savo siekiais ir tikslais Lietuva jau da ... SPAUDOS VEIDRODYJE montuojančius telekomunikacijų rinką Lietuvoje,
bar galėtų būti laikoma ES nare. (atkelta iš 3-io psl.) telekomas vienpusiškai plečia monopolį į kitas pa
Pagrindinė kliūtis šiam Lietuvos užsienio politi valstybės vizija: slaugų sritis - žinybinius tinklus, pokalbius inter
kos tikslui įgyvendinti, žinoma, yra Rusija. Čia V. netu sakė G. Jakavonis. Anotjo, sąlygas taip elg
Landbergis nurodė dvi problemas: Rusijos priešini ,,(...) Saugumo departamento vadovas turi būti tis sudarė ir Susisiekimo ministerijos Ryšių departa
mąsi Lietuvos stojimui į NATO ir Lietuvos nusista aukščiau Vyriausybės ir Seimo - jis turi sekti visus ir mento neveiklumas.
tymą siekti, kad būtų atlyginta „SSSR okupacijos žinoti kas bus. Per sausio Įvykius ir prieš juos Lietu Socialliberalų frakcijos seniūnas priminė į vie
padaryta žala”. Jis pareiškė, kad Rusijos veiksmai vos saugumas neatliko savo darbo. Praktiškai mes šumą iškilusį filtrų montavimo ant telekomo nuomo
yra nenuspėjami ir kalbėjo apie žmones Maskvoje, saugumo neturime. Aišku, negaliu teigti, kad tada jamų skirtinių linijų skandalą, nuo ko nukentėjo ir
kurie svajoja apie prarastų Rusijos teritorijų atgavi saugumas dirbo Maskvai - neturiu įrodymų, tačiau valstybinės institucijos, tokios kaip Muitinės depar-
mą. Vienu metu jis aštriai kalbėjo apie tai, kad Rusija faktai daug ką pasako ” - sakė A. Kliunka. tamentas, valstybinė įmonė „Infostruktūra"'. Tik po
naudoja savo ekonominius santykius su Lietuva kaip didelio visuomeninių organizacijų spaudimo šie filt
politinį ginklą. V. Landsbergio nuomone, Rusijos is Ar saugumas 1991 m. atliko savo uždavinius, te rai buvo išmontuoti.
torija nuosekliai tęsiama, nes „tai yra ta pati senoji sprendžia istorikai. Mums įdomesnė p. Kliunkos vi
Rusija, kuri XX a. pradžioje pakeitė pavadinimą ir zija apie valstybės saugumo vietą valstybėje. Aiškiau Po beveik keturis metus trukusio Lietuvos mi-
vadinosi nebe imperija, o Sovietų Sąjunga”. Save jis savo nuomonės tuo klausimu turbūt nebūtų sugebėjęs ninstrų bei daugumos seimūnų nuolaidžiavimo ir pa
vadino demokratiškos Rusijos ir rytojaus Rusijos išdėstyti nė pats Lavrentijus Berija. Ir dar „valstybės taikavimo kiekvienam bent 25 centų vertės „strate
draugu, tačiau pareiškė, kad Rusijos prezidento Vla laikraštyje”... giniam investuotojui” iš užsienio, tvirta Seimo nario
dimiro Putino pozicija nėra aiški. Gal būt, teigė V. G. Jakavomio laikysena prieš moraliai susikompro
Landsbergis, rusams kyla psichologinių problemų, BEGĖDIŠKI „TELEKOMO” FILTRAI mitavusius „Lietuvos telekomo” naujuosius savinin
kai reikia mažas tautas laikyti sau lygiomis. Lietuvos ryte (2000.XI.14) skaitome: kus yra tarsi šviežio oro pūstelėjimas. Taip savo kraš
Kaip Lietuvos solidarumo siekiant narystės to ir jo piliečių interesus ginti turėtų kiekvienos save
NATO ir ES įrodymą, V. Landsbergis citavo naujojo Naujosios sąjungos frakcijos Seime seniūnas gerbiančios valstybės valdžia.
Seimo 2000 m. spalio 26-osios dienos deklaraciją. Gediminas Jakavonis neatsiima kaltinimų, pareikštų Užsieniui parduotą „Lietuvos telekomą”, o ypač
Netiesiogiai užsimindamas apie Lietuvos euroskep „Lietuvos telekomui” ir siūlo Seime įsteigti komisiją jo direktorių Tapio Paarma sukompromitavo dažnį
tikus, jis pareiškė, kad „mūsų piliečių padalinimas į padėčiai telekomunikacijų paslaugų rinkoje bei siaurinančių filtrų įmontavimas į interneto paslaugų
pro-rusiškas ir anti-rusiškas grupes nebūtų nei teisin „Lietuvos telekomo” veiksmų teisėtumui tirti. tiekėjams išnuomotas telefono linijas. Tie filtrai siau
gas, nei vaisingas”, tačiau iš jo kalbos konteksto ne Praėjusią savaitę Socialliberalų frakcijos seniū rina linijos dažnio diapozoną, dėl ko informacijos
buvo aišku, kas, jo manymu, taip dalija. Pasisakyda nas apkaltino „Lietuvos telekomą”,kadjis nesiskai perdavimas tokia linija sulėtėja. Tai reiškia, kad dar
mas prie apskrito stalo jis kalbėjo apie euroskeptikus, to nei su valstybe, nei su verslo subjektais. iš sovietmečio paveldėtas analogines ryšų linijas
kurie buvo infiltruoti į Lietuvos visuomenę, kad trik Po Naujosios sąjungosfrakcijos seniūno pareiš norėta specialiai pabloginti, kad taip pakenkus inter
dytų mases. kimo „Lietuvos telekomo” generalinis direktorius neto paslaugas teikiantiems konkurentams. Tai ko
Savo viešose kalbose minėdamas naująją vyriau Tapio Paarma kreipėsi Į G. Jakavonį, reikalaudamas gero, informacijų technologijoje pavyzdžio neturin
sybę V. Landsbergis nepateikė sistemiškos rinkimų paneigti šiuos kaltinimus. tis atvejis. Padori ir pasitikėjimo verta firma varžosi
apžvalgos. Nors interviu radijui metu jo pašnekovas „Naująjai sąjungai nekilo jokių, abejonių dėl su konkurentais gerindama savo teikiamų paslaugų
keletą kartų prakalbo apie tai, kad rinkimų rezultatai buvusio pareiškimo turinio”, - vakar sakė G. Jakavo kokybę, o ne blogindama konkurentų paslaugas.
atnešė pokyčių į Lietuvos politiką, nes buvę išrinkti nis. Jis dar kartą patvirtino tai, kad Naujoji sąjunga Šia proga verta prisiminti, ką prieš trejetą metų
jaunesnės kartos atstovai, V. Landsbergis, paklaustas turi pakankamai faktų apie nekorektišką „Lietuvos žadėjo tuometiniai Lietuvos išpardavinėtojai: ateis
apie tai, teigė, kad jokių pokyčių neįvykę. Jis nurodė, telekomo ” elgesį valstybės bei verslo atžvilgiu. Pa užsienio kapitalas, pagerės paslaugų kokybė, teleko
kad Andrius Kubilius atstovauja tai pačiai kartai kaip brėžęs, jog „Lietuvos telekomas” turi monopolį tik mas bus modernizuotas, bus įdiegti vakarietiški val
ir Artūras Paulauskas. Lansbergis pridūrė manąs, kad vienai - bendrai fiksuoto telefono ryšio - paslaugai dymo principai, atpigs telefono paslaugos... Visa tai
jis taip pat dar turi vietos Lietuvos politikoje. teikti Lietuvoje iki 2002 m. gruodžio 31 d., G. Jaka dabar skamba kaip nejuokingas anekdotas, kurio
Paklaustas, ar rinkimų rezultatai neparodė, kad vonis teigė, jog bendrovė plečia monopolį. „Savo moralas gana paprastas: negalima valstybinių Lietu
pasikeitė rinkėjų kartos, V. Landsbergis buvo linkęs nuožiūra traktuodamas Lietuvos Respublikos tele vos firmų parduoti užsieniečiams, jei tokia privatiza
su tuo sutikti ir išreiškė rūpestį dėl jaunųjų Lietuvos komunikacijų įstatymą bei kitus dokumentus, regla- cija monopolizuoja rinką.