P Ranc Z Naujasis Romanas - Raktas Į Patricko Modiano K Ryb

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
LITUANISTIKOS FAKULTETAS
LIETUVI IR LYGINAMOSIOS LITERAT ROS KATEDRA
IEVA V TIEN
PRANC Z NAUJASIS ROMANAS – RAKTAS Į

PATRICKO MODIANO K RYB
Magistro darbas
Darbo vadov prof. dr. Nijol Vaičiul nait - Kašelionien
Vilnius, 2016
Aš, Ieva V tien , patvirtinu, kad šis darbas Prancūzų Naujasis romanas – raktas
Patricko Modiano kūrybą yra originalus, mano parašytas. Patvirtinu, kad visi moksliniai
šaltiniai, kit student rašto darbai naudoti su nuorodomis. Žinau, kad plagijavimas –
šiurkščiausias akademin s etikos pažeidimas – tai svetimo darbo arba jo dalies pasisavinimas
ir paskelbimas savo vardu. Esu informuotas (-a), kad, paaišk jus melui, baigiamojo magistro
darbo vertinimas bus anuliuotas.
Sutinku, kad mano magistro darbo elektronin versija b t dedama universiteto

elektroninę bazę ir su slaptažodžiu b t prieinama fakulteto d stytojams.
Ieva V tien Parašas
Data
2
Turinys
vadas..................................................................................................................... 4
1. Naujasis romanas – tarp modernizmo ir postmodernizmo ............................... 7
2. Naujojo romano atspindžiai Patricko Modiano k ryboje ............................... 16
2.1. Aprašymo strategija, veiksmo minimalizacija, fragmentiškas naratyvas . 16
2.2. Autoriaus kauk s ir personaž vaidmenys ................................................ 21
2.3. Naratoriaus pozicij kaita ......................................................................... 32
2.4. Laikas ........................................................................................................ 35
2.5. Daiktiškumas ............................................................................................. 41
3. Naujojo Romano ir Patricko Modiano estetikos skirtumai, liudijantys rašytojo
k rybos originalumą ............................................................................................ 47
Išvados ................................................................................................................. 51
Santrauka ............................................................................................................. 53
Summary ............................................................................................................. 54
Naudotos literat ros sąrašas ................................................................................ 55
3
Įvadas
Romanas – nuolat kintantis organizmas, einantis koja kojon su visuomene. Šis

vienas populiariausi žanr pasaulyje, išlieka populiariausiu ir Pranc zijoje. Kasmet yra
išleidžiama labai daug roman , kasmet daug ja rašytoj , tad Pranc zija jau dabar lenkia ne
vieną šal rašytoj skaičiumi. Nuo 1901m. net 11 pranc z kilm s rašytoj buvo apdovanoti
Nobelio literat ros premija (1964 m. Žanas Polis Sartras atsisak apdovanojimo). 2014 metais
Nobelio literat ros premija buvo apdovanotas 11 – asis pranc z romanistas Patrickas
Modiano, vertintas „už atminties meną, prik lus sunkiausiai pagaunamus žmoni likimus ir
atskleidus gyvąj okupacijos pasaul į.
Patrickas Modiano itin produktyvus rašytojas, išleidęs jau 30 roman bei pagal
jo k rybą pastatyti septyni filmai. Romanai leidžiami nuo 1968 met gan dažnais intervalais,
kadangi kaip pats autorius teigia „parašęs kiekvieną knygą jaučiuosi ir v l susimovęs. Tada iš
karto pradedu kitą.į1 2010 metais apdovanotas „Cine Del Ducaį premija už viso gyvenimo
nuopelnus. Kaip straipsnyje pastebi Emilis Milkevičius, „akademinis susidom jimas P.
Modiano kilo XXa. 10 – ajame dešimtmetyje, ir jo gaires žymi tokios pavard s kaip Prince,
Bedner, Laurent, Guyot – Bender, Vander – Wolf, Robert Smadja ir Akane Kawakami.į
2
Patrick‘as Modiano Lietuvoje taip pat žinomas rašytojas, tačiau rimt studij šiam
šiuolaikiniam pranc z rašytojui nebuvo skirta, vos viena kita recenzija bei keli straipsniai.
Nuo to laiko, kai 1993 metais, pirmasis lietuvi kalbą buvo išverstas Goncourt’ premiją
pelnęs Patrick‘o Modiano romanas „Tamsi krautuvi gatv į, m s žiniomis pasirod apie 20
straipsni susijusi su rašytoju bei jo k ryba. Dauguma straipsni pasirod jau po Nobelio
premijos teikimo, tad visi apie tą pat – biografija, trumpa k rybos apžvalga ir Nobelio
premijos teikimas (straipsnis „Kauno dienojeį: „ vertintas už atminties menąį, Lietuvos ryto
straipsnis „K r jas prisiliet prie b ties virpesi į, Ram no Gerbutavičiaus parengtas
pasisakym straipsnis „Nobelio premija – už žmogiškumo paieškasį, OIevos Soryt s
„Literat rin Nobelio premija už vidinę tuštumąį, Renatos Baltrušaityt s „Tams s rašytojo
akiniai nakt : ši met Nobelio literat ros premijos laureatu tapęs Patrickas Modiano
nem gsta interviu, tačiau pats apraš savo gyvenimą autobiografin je knygojeį. lietuvi
kalbą išverstas vienas interviu su rašytoju, kur pagal www.zeit.de pareng Lina Žukauskait .
Roman recenzijos neretai n ra ne tik neišpl totos, tačiau prilygsta žinut ms – Vanda
Šatkuvien „Beviltiškai sul t jus „Pasaulin s literat ros bibliotekosį leidybai…", Milda
Baronait „Kas tas gyvenimas ir kas tos knygosį, Romas Grybas apie romaną „Iš užmaršties
1
Čerškut J rat , Atminties patikra, arba Naujus leidimus bežvalgant, internetin prieiga:
http://www.lrt.lt/naujienos/kalba_vilnius/32/96857
2
Milkevičius Emilis, Atgimimas, 2011, lapkr. 4-10, Nr. 39, p. 15.
4
gelmi į „Li dnos kelion s po vidin s tuštumos dykumasį. Pokalbis su „Balt lank į
leidyklos vyriausiuoju redaktoriumi Sauliumi Repečka bei Maksimu Ivanovu apie Modiano
po Nobelio premijos teikimo „Pasikalb kime apie Patrick‘ąį bei „Literat ros žinovai: „P.
Modiano tikrai vertas Nobelio premijosį . Vienas svarbesni straipsni apie P. Modiano
k rybą – Vytauto Bikulčiaus „Atminties užkaboriuoseį, kuriame ne tik aptariama
autobiografija, trumpai nagrin jami visi lietuvi kalbą išversti romanai, aptariamas k rybos
unikalumas. Marijaus Gailiaus kritiškas straipsnis „Literat rin Modiano reliatyvumo lygtisį
skirtas Modiano roman aptarimui, kaip vienintel privalumą vardija rašytojo kuriamą
dabarties ir praeities laiko vienovę, tačiau jis piktinasi, kad „autoriui didžiausią r pest kelia
kelion s laiku, pritr ksta d mesio ir personaž pl totei, ir sakinio stiliui, ir v lgi tam pačiam
Paryžiui, striukai topografiniam, lyg ištartam bejausmio GPS navigacinio imtuvo balso
<...>į3. Galima pasteb ti, jog M. Gailiui pritr ko tam tikr literat rini ranki perskaityti
Modiano romanus, kadangi tai, ką straipsnyje vardina kaip Modiano k rybos tr kumus, b t
galima apibr žti Naujojo romano bruožais.
lietuvi kalbą yra išversti keturi P. Modiano romanai :„Tamsi krautuvi
gatv į(1978), „Povestuvin kelion į(1990), „Iš užmaršties gelmi į(1996),
„Horizontasį(2010). Literat ros tyrin tojas Vytautas Bikulčius Patrick‘ą Modiano vardina
kaip atminties rašytoją. „Kad ir su kuo b t susijusi atmintis – su istorijos d m mis ar su
atskiro personažo amnezija, – ji visur tampa tiesos paiešk varikliu. Atmint neišvengiamai
lydi laiko tema. Nenuostabu, kad jo pasaulis nuspalvintas melancholija ir primena pageltusius
nuo laiko laiškus ar fotografijas („Dora Bruderį, 1998, „Avarija nakt į, 2003).į4
Tyrimo objektas – pranc z Naujojo Romano atspindžiai min tuose k riniuose
– parinktas neatsitiktinai. Modiano – m s laik rašytojas, tačiau ne paslaptis, jog pirmąj
savo romaną autorius raš septinto dešimtmečio viduryje ir išleido 1968 metais, Naujojo
Romano klest jimo laikais. Tad galima daryti hipotetinę prielaidą, jog rašytojas augo kartu su
Naujuoju romanu ir neišvengiamai patyr tam tikrą šio avangardinio modernizmo reiškinio
taką.
Darbo tikslas – ištirti lietuvi kalbą išverst Patrick‘o Modiano roman
esmingus bruožus, pasitelkiant pranc z Naujojo romano estetiką.
Darbo uždaviniai :
1. Išaiškinti pranc z Naujojo romano poziciją tarp modernizmo ir
postmodernizmo bei atskleisti šio svarbaus literat rinio reiškinio specifiką;
Gailius Marijus, Literatūrinė Modiano reliatyvumo lygtis, internetin prieiga : http://literaturairmenas.lt/2014-

3
12-19-nr-3501/2203-literatura/3529-marijus-gailius-literaturine-modiano-reliatyvumo-lygtis
4
Bikulčius Vytautas, Šiuolaikinis prancūzų romanas, internetin prieiga : http://tekstai.lt/zurnalas-metai/227-
vytautas-bikulius-iuolaikinis-prancz-romanas?catid=116%3A2005-m-nr-3-kovas
5
2. Atsižvelgiant originalią Naujojo romano siužeto ir k rinio veiksmo,
autoriaus, pasakotojo ir personažo traktuotę, Modiano romanuose išryškinti:
a) aprašymo strategiją, veiksmo minimalizaciją, fragmentišką naratyvą;
b) autoriaus kaukes ir personaž vaidmenis;
c) naratoriaus pozicij kaitą;
d) erdv s ir laiko santyk , iškeliant laikiškumo svarbą;
e) daiktiškumą, leidžiant vertinti k rinius kaip objekto romanus.
3. Atskleisti Naujojo romano ir Modiano estetikos skirtumus, liudijančius
rašytojo k rybos originalumą.
Darbo strukt ra:
Magistro darbą sudaro trys dalys : vadas; teorin dalis, kurioje aptariamos
Naujojo romano žanro ypatyb s bei bandoma atskleisti, kokie principai perimami iš
modernizmo ir postmodernizmo; analitin dalis, kurioje analizuojama, kaip, pasitelkiant
Naujojo romano principus, Modiano konstruoja savo romanus, ši dalis yra skirstoma
poskyrius (aprašymo strategija, veiksmo minimalizacija, fragmentiškas naratyvas; autoriaus
kauk s ir personaž vaidmenys; naratoriaus pozicij kaita; erdv s ir laiko santykis;
daiktiškumas), kuri skirstymas yra paimtas iš kapitalinio veikalo „XX amžiaus literat ra:
tekstai ir dokumentaiį5, trečiojoje dalyje išryškinamas Patrick‘as Modiano kaip m s laik
rašytojas, kadangi jo k ryba neapsiriboja vien Naujojo romano kriterijais, rašytojas kuria
savitą, unikal romaną; darbas baigiamas išvadomis, literat ros sąrašu, santraukomis lietuvi
ir angl kalbomis.
Tyrimo metodologija:
Fenomenologinis teksto interpretavimas: deskriptyvin analiz (turinti tikslą
aprašyti prasm s suformavimo b dą), fenomenologin redukcija (suteikianti galimybę
parodyti pasaulio dviprasmiškumą ir paradoksalumą, o ne priežastingumą, skatinanti suabejoti
visomis turimomis tiesomis), hermeneutika (teksto prasmi interpretacija, aktualizacija,
dialogiškumas), naratologija (aiškinanti naratoriaus pozicijas), autobiografijos teorija
(aptarianti žanro ribas ir sąlygas)
Darbe taikomos kai kurios ši skirting teorij nuostatos.
5
Bernard Lecherbonnier, Pierre Brunel, et autres, Littérature XXe siècle: textes et documents. Collection dirigée
par Henri Mitterand, Paris: Nathan, 1989, p. 583-610. (ištraukas iš pranc z kalbos vert Nijol Kašelionien ).
6
1. Naujasis romanas – tarp modernizmo ir postmodernizmo
Modernizmas – meno epocha, kurios pradžia datuojama XIX a. antra pus ,

tačiau suklest jusi XX amžiuje. XIX amžiaus spart s visuomen s virsmai l m tai, kad iki tol
buvusi kult rin , menin terp nebepatenkino žmoni poreikio. Taut pavasaris, pramon s
revoliucija pakeit Europos veidą iš esm s. Menas pasidaro prieinamas visiems, tod l galima
daryti prielaidą, kad k r jas, siekdamas autentiškumo ir išskirtinumo, bando ištr kti iš
tradicin s meno sampratos ir pasitelkdamas naujas priemones, bando tradicin meną paneigti
kaip „nebereikalingąį. Tai puiki terp kurtis naujai meno epochai, kuri atspindi n dienos
žmog , naujai žvelgia pasaul .
Sąvoka modernizmas yra gana metaforiška, neapibr žta, kadangi tai, kas yra
modernu dabar, rytoj yra tradiciška. Tad vis labiau modern janti visuomen ima kurti
modern romaną.
Modernizmo sąvoką lengviau suvokti konkretizavus laiką. Nerijus Brazauskas
modernizmo epochą datuoja b tent XX a. ir išskiria keturis Vakar modernistinio romano
modelius : avangardistin , klasikin modernistin , egzistencialistin , pranc z „naujojo
romanoį. Du pirmieji modeliai susiformavo istoriniame XX a. I pus s modernistinio romano
raidos etape (2-asis ir 3-iasis XX a. dešimtmečiai). Trečiojo modelio laikmetis 4-asis ir 5-asis
XX a. dešimtmečiai; pranc z „naujasis romanasį siejamas su 6-uoju XX a. dešimtmečiu.
6
Modernizmas iškelia visiškai naujus principus : subjektyvumą vietoj objektyvumo, šoną
nustumiamas pasaulio atk rimo, atkartojimo principas (mimetinis rašymas) ir iškeliamas
menininko patyrimas, tampa svarbu tai, kas individualu. Vadinasi, jog romanas nebeprivalo
tenkinti visuomenini , socialini ar politini poreiki . Romane pasaulis yra konstruojamas iš
naujo, tod l jis neprivalo b ti realus. Romano pasaulis yra fikcinis, kadangi menininko
sąmon kuria savarankišką, niekur ir niekada neegzistavus pasaul , tod l k rinys, vykiai ir
veik jai neturi priešistor s. Skaitytojas viską priima duotuoju laiku. Romane vaizduojama
individualyb yra gijusi bendruosius menin s fikcijos bruožus, pavyzdžiui, vaizduojam
vyki fragmentiškumas, galimyb šokin ti laike ir erdv je, iracionali logika, tačiau romane
išlaikoma tikrov s iliuzija, kuri autoriaus yra sąmoningai kuriama.
Anot Pierre Chartier, „...romano žanrą itin sud tinga apib dinti d l keli
priežasči : rašant romaną nesilaikoma formali taisykli : jo kilm neaiški ir ginčytina; laikui
b gant keit si jo objektas; pasakojimo b do ir tono vairov neišsemiama.į7 Romanas išlieka
Brazauskas Nerijus, Lietuvių romano istorija kaip antiromano istorija, internetin prieiga :
6
http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2010~ISSN_1822-7309.V_11.PG_98-
110/DS.002.0.01.ARTIC
7
Chartier, Pierre, vadas didžiąsias romano teorijas, Vilnius: Baltos lankos, 2001, p. 14.
7
nuolat kintantis ir atviras kaitai. Kaip rašo Vytautas Kubilius : „Literat ra reguliuoja pati save
kaip gyvas organizmas. Ji veržiasi beribiškumą anapus nusistov jusi žanr ir form , kad
išreikšt žmogaus, istorijos, kosmoso begalybę.į8 Taigi, romanas, kuris geba tikslingai atkurti
praeities p dsakus tampa domiu tik istorikams. Rašytojai ima vis labiau eksperimentuoti,
nor dami romaną padaryti kuo autentiškesniu. Remiantis literat ros teorijos paskait
medžiaga, galima išskirti modern jimo bruožus : laikas neb ra chronologiškas, taigi gali
atskiri epizodai iškilti iš pasąmon s be jokios priežasties ir gali netur ti jokios pasekm s,
k riniai fiksuoja potyrius; naudojamos aliuzijos kitus kult rinius kontekstus, tod l romane
atsiranda antras klodas, kur atverti gali tik pakankamą informacijos kiek turintis skaitytojas,
kuris geba atpažinti pirmin šaltin bei geba suvokti, kokią prasmę gauna jo vartojimas
naujame tekste; romanas gauna net keletą prasmini centr ; heroj keičia antiherojus, kuris
yra nusivylęs, dvasiškai nestabilus, klaidžiojantis ir klystantis; romano naratorius nebeturi
visažinio pasakotojo galios, jis tampa abejojančiu, dažnai nieko nežinančiu, paliekančiu
heroj ir skaitytoją vienus. Modernist nedomina aplinka, jiems nesvarbu atkurti pasaulio
tikrovę, jie nori gilintis žmogaus sąmonę, bando paaiškinti, suvokti žmogaus santyk su
pasauliu, atsiremiama žmogaus psichiką, jo patirt , tod l neretai atsigręžiama praeit , iš
praeities nuotrup imama modeliuoti dabartis. XX amžiaus 6-7 dešimtmetyje roman
rašytojai meta išš k ne tik kelis šimtmečius vyravusiam tradiciniam romanui, atsisakydami
jam b ding bruož , tačiau nori atsiriboti ir nuo modernistinio romano, stengdamiesi sukurti
visai kitok – Naująj romaną.
N ra vieningos nuomon s, kuriai srovei priskiriamas Naujasis romanas –
modernizmo ar postmodernizmo. Vieni Naująj romaną priskiria paskutiniajai modernizmo
fazei, kiti pirmajai postmodernizmo.
N ra vieningos nuomon s ir apie postmodernizmą. Vieni literat rologai siekia
gan griežtai apibr žti modernizmo pabaigos bei postmodernizmo pradžios ribas. Kiti teigia,
jog tai tam tikra modernizmo tąsa.
„Postmodernizmas kaip socialinis, episteminis, kult rinis reiškinys, tam tikra
mąstymo paradigma paprastai siejamas su vartotoj visuomen s susiformavimu po Antrojo
pasaulinio karo, technologine revoliucija ir žinojimo legitimacijos radikaliu pasikeitimu,
vykusiu maždaug XX a. septintąj dešimtmet . Tai bendroji charakteristik ašis, apie kurią
sukasi galyb kit daugiau ar mažiau konkreči apib dinim : didžiojo naratyvo kriz ,
istorijos pabaiga, realyb s ir subjekto išnykimas, simuliakr sigal jimas, antiesencializmas,
8
Kubilius Vytautas, Žanrų kaita ir sintezė, Vilnius : Vaga, 1986, p. 212.
8
pliuralumas ir interdiscipliniškumas etc.į9 Postmodernistai ima kalb ti apie nuoseklaus teksto
nebuvimą. Jie bando išpranašauti romano žlugimą. Atsiranda begal s nereikšming tekst .
Nors Naujasis romanas dažnai priskiriamas paskutinei modernizmo fazei jo k r j nuostatos
puikiai tinka postmodernizmo teoriniams postulatams paaiškinti. Alainas Robbe- Grillet
teigia, jog „rašytojas kuria pasaul iš nieko, iš dulki , forma yra išradimas. Apmąstydamas
b simą romaną, rašytojas turi galvoje frazes, j architektoniką, žodyną, gramatines
konstrukcijas kaip tapytojas – spalvas ir linijas. Knygos vykiai išsirutulioja berašant,
skaitytoją veikia šis žodži pasaulis, kurio prasm s jis negali aiškiai suvokti, bet kuris ir yra
ypatingas rašytojo pasaulis. Tad romanas išranda pat save.į10
„Postmodernizmas n ra vientisas homogeninis laukas, jame susilydo vair s
skirtingi diskursai, o juos vienija tai, kad visi jie kvestionuoja ir dekonstruoja iš Apšvietos
epochos kilusias id jas ir universalias kategorijas, kurios Vakar kult roje visuomet
tradiciškai buvo laikomos savaime suprantamomis ir neginčijamomis: tai tiesa, žinojimas,
realyb , pažinimas, galia, istorija, individo tapatyb s stabilumas, vientisumas ir kalba.11 Visos
šios neginčijamos tiesos yra paminamos. Iki tol tvirtą pagrindą tur jęs romanas, autorius,
personažas, pasakotojas sutrinka ir nebežino savo vietos pasaulyje. Postmodernizmo epochai
b dingas fragmentiškumas, susiskaidymas. Renata Rudaityt pastebi, jog „nuoseklus, stabilus
ego, subjektas (ir personažas, ir autorius) suskilo, išsiskaid daugybę subjekt . Personažai
suyra ir suskyla autoriaus „ašį, o autorius išnyksta ir, persik nijęs visus savo personažus,
tampa visur esančiu – taip randasi daugiabalsiškumas.į12
Susidarius tokioms sąlygoms, romano vietą ima pretenduoti antiromanas.
Antiromaną sąmoningai eksperimentuodami ir laužydami nusistov jusias tradicinio romano
normas sukuria patys romanistai. Antiromanas yra visiška romano priešingyb , jame vyrauja
anoniminiai personažai, n ra veiksmo, neegzistuoja laikas, vykiai gali vykti bet kuriuo metu.
Nerijus Brazauskas si lo pažvelgti antiromano apibr žtis: „Antiromanas (angl.antinovel; pr.
antiroman) – sąlygiškas terminas, charakterizuojantis k rinius, laužančius priimtas
literat rines normas. <...> Pagrindiniai antiromano bruožai: aiškaus siužeto stoka, minimalus
charakteri pl tojimas, detalus vaizduojamojo pasaulio aprašymas, pakartojimai, vyki sekos
pažeidimai laiko atžvilgiu, eksperimentai su kalba, gramatika ir skyryba.į13 Tarptautini
žodži žodyne antiromanas apibr žiamas kaip XX a. romano r šis Į pabr žtinai netradicin s
9
Rudaityt Regina, Postmodernistinis anglų romanas : personažas, autorius, tekstas, VU leidykla, Vilnius :
2012.
10
Robbe-Grillet Alain, Labirinte, Lietuvos rašytoj sąjungos l-kla, 1998 p. 124.
11
Op.cit.
12
Ibid.
13
Brazauskas Nerijus, Lietuvių romano istorija kaip antiromano istorija, internetin prieiga :
http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2010~ISSN_1822-7309.V_11.PG_98-
110/DS.002.0.01.ARTIC
9
formos romanas, kuriam b dinga buities detali , žmogaus sąmon s proceso laisvas,
kompoziciškai neorganizuotas vaizdavimas be intrigos, siužeto, veik j charakteri , autoriaus
komentar , aukl jam j tendencij , daugiausia pabr žiant gyvenimo situacij alogizmą,
žmogaus b ties beprasmybę; labiausiai b dingas pranc z prozai. Antiromanas siejamas su
Naujosios kritikos atsiradimu. Antiromano sąvoka literat ros pasaulyje sigali kartu „naujuoju
romanuį ir jo atstovais Alainu Robbe-Grillet, Nathalie Sarraute, Micheliu Butoru ir kitais.
„Daiktai yra daiktai, ir žmogus yra tik žmogusį, – džiugiai rodin ja Robbe–
Grillet. „Tod l mes atsisakome bendrininkavimo su objektais.(...) Tai reiškia, kad privalome
atsisakyti bet kokios iš anksto nustatytos tvarkos id jos.į Iš to išplaukia, kad romanistas gali
b ti tik pažodininkas, vardijantis pavadinimus ar puosel jantis grynus vaizdinius. Be veik jo,
siužeto, metaforos, prasm s, be „vidujiškumoį poreiki , pranc ziškieji Sarraute, Butoro ir
Robbe–Grillet antiromanai, kaip ir naujasis kinas, siekia tylios rit s efekto.14
Antiromano kompozicija neturi jokios darnos, romanai d liojami iš fragment ,
kuriuos tarpusavyje gali jungti tik kažkokia detal , pavyzdžiui, vardas, pasikartojanti vieta,
daiktas. Straipsnyje „Naujasis lietuvi romanasį rašoma, jog „fragmentin modernaus romano
sandara turi b ti pateisinta. Ji privalo tur ti gilesn vidin pagrindą; ant kurio statomas visas
romanas; dažniausiai tai esti ne prasta, nekasdienin veik j psichika, j atstovaujamos id jos
ir mintys, sprogdinančios prastines normas.į15
Kaip pastebi Vilniaus universiteto profesor Genovait Dručkut , „Naujasis
romanas" patogus, kritik , apie literat rą rašanči žurnalist pasi lytas pavadinimas
nusistov jo ne iš karto. Vienas iš pirm j pavadinim si lytas „Vidurnakčio romanistai",
kadangi didžiąją dal roman išleido „Éditions de Minuit" (Vidurnakčio leidykla). Ga tano
Picono taik „žvilgsnio mokyklos", „gelm s mokyklos", „antiromanoį terminus, apie kuriuos
bus dar kalbama šiame darbe. „Patys rašytojai save laik „naujaisiais realistais", ieškančiais
dar neb t galimybi išreikšti radikaliai pasikeitusiai tikrovei, kuriai nebetiko senasis
literat ros paveldas, taip pat ir "formalistais", nes suvok romaną kaip k rin , turint tik jam
vienam b dingus d snius, niekaip nebesaistomą su realybe.į16
Romanas po Antrojo pasaulinio karo neatranda tinkamo autoriaus, kuris geb t
išrašyti real gyvenimą, tad imama ieškoti nauj romano k rimo b d . Naujieji romanistai,
visi vedami vienos id jos, tačiau tarpusavyje nesusitarę ima ieškoti nauj , dar nebandyt
14
Hassan Ihab, Tylos literatūra iš: Miestelėnai: Tyla ir postmodernioji kultūra ,1999. Internetin prieiga :
http://tekstai.lt/literatriniai-sjdiai/2689-miestelenai-tyla-ir-postmodernioji-kultura-1999-ihab-hassan-tylos-
literatura?catid=478%3Aalmanachas-miestelenai-3
15
Op.cit.
16
Dručkut Genovait , Tropizmų kūrėja Nathalie Sarraute, internetinė prieiga :
http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20111120224249/http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3058&kas=straip
snis&st_id=7191
10
romano k rimo b d , priešakin liniją iškeldami formos laisv s id ją. Naujieji romanistai
stengiasi išsivaduoti nuo siužeto, personaž ir tokiu b du autorius, jo patirtis bei pats rašymo
procesas tampa viena iš esmini romano aši . Žinoma, skaitytojas taip pat yra ištraukiamas iš
komforto zonos bei priverčiamas aktyviai skaityti k rin , tai yra, sekti nebe personažui iš
paskos, skaitytojas nebegali tur ti simpatij ir antipatij , kadangi jis tampa savotišku k r j .
Jei b t galima vardinti, tai romano skaitymas tampa work shop‘u. Šiame laisvos formos
užsi mime dalyviai (šiuo atveju, skaitytojai) yra aktyviai traukiami vykdymą, kurio metu
gali diskutuoti, bendrauti, kurti. Vadinasi, „skaitytojas priverčiamas identifikuotis nebe su
personažais, o su autoriumi, sekti ne pavaizduot charakteri , bet rašytojo p domis.į17
Naujasis romanas tarsi atsiriboja nuo realios patirties, jis nenori nieko aiškinti
skaitytojui, kaip tik j veda labirintą ir palieka. Skaitytojas kviečiamas ieškoti tiesos, tačiau
galima b t sakyti, kad jis yra apgaunamas, nes neretai tiesos išvis n ra, arba n ra aišku, kas
yra tiesa. Šis naujasis rašymas siekia ne atkartoti j supant pasaul , tačiau kurti individual , iš
žmogaus pasąmon s kylant pasaul , tod l yra neišvengiamas klaidumas.
„Naujas romanas" susilauk priekaišt d l savo naujoviškumo, sunkumo j
suprasti, intrigos si lo praradimo ar kartais paties rašytojo noro klaidinti skaitytoją, kad j
priverst galvoti sykiu su romano k r ju. „Naujas romanas" yra, be abejo, domus ir
originalus nauj keli ieškojimas, nauj b d atradimas literat ros išraiškoje.į18
Vis dar negalima tiksliai apibr žti modernizmo pabaigos ir postmodernizmo
pradžios, tod l galima manyti, jog postmodernizmas neatitr ksta nuo modernizmo, jis kaip tik
plečia jo ribas. Naująj romaną galima b t vardinti tarsi modernizmo ir postmodernizmo
tarpin variantą, kuris vis dar neša modernistinio romano tradiciją, tačiau negali joje išsitekti.
Tad Naujasis romanas tampa tramplynu iš modernizmo postmodernizmą ir savyje sintetina
abiej laikotarpi id jas.
1977 metais Rolandas Barthesas parašo es „Autoriaus mirtisį(The Death of the
Author), po keli met (1980) pasirodo ir Michelio Foucault „Kas yra autorius?į(What is an
author?). „Autorius, kaip persona, gyvas žmogus, turintis savą gyvenimo liniją ir nuomonę,
yra visiškai nesvarbus. Modern autori Barthes‘as dar vadina skriptoriumi: tai autorius, kuris
gimsta kartu su k riniu, ne prieš j ir tuo labiau negyvena kartu su k riniu. Tekstas ne amžina
autoriaus, nes parašytam k riniui nei autoriaus, nei skriptoriaus nebereikia. Sugeneruotas jis
tampa laisvas nuo autoriaus, tačiau ne kaip vienetas, o kaip begalin s strukt ros (rašymo)
17
Ibid.
18
Gaigalas Vytas V., Prancūzų romanas (1960 – 70), internetin prieiga:
http://www.aidai.eu/index.php?view=article&catid=63%3A7206&id=747%3Ali&option=com_content&Itemid=
121
11
dalis.į19 Vadinasi, iki tol suvokiamas autorius pasiaukoja d l skaitytojo. K rinys ima gyventi
atskirą gyvenimą su vis kitu skaitytoju gydamas naujos prasm s, kadangi kiekvienas
skaitytojas su savimi atsineša skirtingą literat rin bagažą, tad geba tekstuose atpažinti
skirtingus literat ros šaltinius. Autorius yra nušalinamas nuo savo funkcijos – perduoti žinią
skaitytojui. Jo paži ros, pasaulio suvokimas ima jam nebepriklausyti, autoriaus balsas
išsisklaido po k rin ir praranda vientisumą, taigą, skaitytojas skaito savo „kuriamąį tekstą.
„Mirusio autoriausį vietą užima skaitytojas, kuriam suteikta galia prasminti
beprasm tekstą („naujieji romanistaiį teigia, kad prasm neegzistuoja). Tad kokią vietą
Naujajame romane užima pasakotojas?
Tradicinis romano pasakotojas dažniausiai užima aiškią visažinio pasakotojo
poziciją, jis atsiranda tam tikru metu, tam tikrose scenose, jas pakomentuoja, padeda
skaitytojui suprasti tekstą, galima sakyti, jog jis yra gan tinai atsiribojęs nuo teksto, kadangi
jo misija yra paaiškinti. Žinoma, dažniausiai k riniuose yra kalbama trečiuoju asmeniu,
pasakojimas yra perteikiamas b tuoju laiku, o tai sukuria dar didesnę distanciją tarp
pasakotojo ir teksto. Šis tradicinis pasakojimo b das yra lengvai atpaž stamas skaitytojui,
kuriam skaitant tekstą nekyla klausim , nes pasakotojas neretai užb gdamas už aki
atskleidžia tiesą pirmiau skaitytojui nei pačiam personažui. Vadinasi, pasakotojas žino viską,
jis yra tiesiogiai pavaldus autoriui, o tuo tarpu jam yra pavald s visi personažai. Visažinis
pasakotojas gali detaliai papasakoti ne tik tai, kas vyksta aplinkoje, kaip atrodo vienas ar kitas
daiktas, tačiau lengvai gali siskverbti vieno ar kito veik jo vid .
Chartier knygoje „ vadas didžiąsias romano teorijasį teigia, jog „romano
srityje ne vien suabejota autoriaus galiomis, tačiau imta ieškoti pasakotojo poži rio taško ir
dom tis skaitytojui pateikiama vizija (Kas kalba? Kas mato ir kas matoma?).į20
Moderniosios literat ros teorijos žinyne rašoma, kad iki tol problem nek lusi
tema apie ži ros tašką (point of view) , vis daug jant šiuolaikini naratyvo teorij laim jim ,
ši tema tapo komplikuota bei apipinta galybe termin , vieną iš j išskiria kaip perspektyvą.
Taigi, perspektyva vardijama tai, kas mato, o balsas/ r šis – kas kalba. Arba, remiantis
Rimmon – Kenano fokusuot s bei pasakotojo tipologijomis, galima tą, kuris mato vardinti
kaip fokusuotoją, o tą, kuris kalba, kaip pasakotoją.21 Genette‘as pasi lo naują terminą –
fokusuot . Fokusuotė siejasi su perspektyva, o pastaroji yra naratyvinio būdo kategorija;
19
Baliutaviči t Egl , Autoriaus problema Foucault ir Barthes‘o poţiūriu, internetin prieiga :
http://web.vu.lt/flf/n.kersyte/files/2012/12/Egl%C4%97-Baliutavi%C4%8Diut%C4%97.-Autoriaus-problema.-
Pataisyta.pdf
20
Chartier, Pierre, vadas didžiąsias romano teorijas, Vilnius: Baltos lankos, 2001, p.198.
21
Žukauskait – Mažeikien Elena, Kai žvilgsnis tampa balsu (pasakotojo ir fokusuotės problematika Jono
Biliūno ir Jurgio Kunčino prozoje, internetin prieiga : http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-
0001:J.04~2005~1367170534741/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content
12
Genette’as jų skiria dvi: perspektyvą ir distanciją, jos „laikomos dviem esminiais naratyvinės
informacijos reguliavimo būdaisį(Genette, 1976, 209). Distancija yra pirmasis informacijos
pasakojime reguliavimo būdas, jos atveju kalbama apie tai, „kiekį pasakotojas tarpininkauja
veikėjų kalbai, kiek aktyviai reiškia santyk istorijos atžvilgiu. Tuo tarpu antrasis naratyvinės
informacijos reguliavimo būdas – perspektyva – yra priklausoma nuo pasirinkto ( vykdyto ar
nesamo) apribojančio, atranką suponuojančio stebėtojo „žiūros taškoį.22
Genette‘as atskiria pasakotoją ir fokusuotoją, tačiau nenuneigia, kad kartais jie
gali sutapti. Fokusuot gali b ti vidin ir išorin , norint jas atskirti, svarbu suvokti, kas yra
fokusuotojas – pasakotojas ar veik jas. „Fokusuotę kaip matymo prizmę taip pat pildo
suvokimo (erdv ir laikas), psichologinis (pažintinis ir emocinis) bei ideologinis aspektai.į23
Norint suvokti modern j pasakotoją, „Moderniosios literat ros teorijos
žinynasį si lo pažvelgti svarbius elementus : a) naratyvo lygmen , b) ar pasakotojas visada
dalyvauja pasakojime, ar iš dalies, ar visai nedalyvauja? c) ar pasakotojas nuovokus ar
nesupratingas? d) ar pasakotojas ekstravertas, ar intravertas? e) ar pasakotojas patikimas, ar
ne? f) ar mes tikime tuo, ką pasakotojas sako, ar mums kyla tarimas, jog tur tum m žvelgti
daugiau negu jis?24 Naratyvo lygmuo išskiria du dažniausiai pasitaikančius pasakotojo tipus :
ekstradiegetin (esant už konkrečios fikcijos) bei intradiegetin (esant min tos fikcijos
ribose). Taip pat pasakotojas išskiriamas tris grupes pagal savo dalyvavimą istorijoje :
heterodiegetin (nedalyvaujant istorijoje), homodiegetin (istorijos dalyv ) bei autodiegetin
(pagrindin istorijos dalyv ).25
1967 metais Johno Bartho es „Išsis musi literat raį paskelbia, jog nieko naujo
nebe manoma sukurti, o „literat ra gali išlikti ir gyvuoti tik pati save gromuliuodamaį.
Vadinasi, literat ra gimsta iš naujo perkurdama jau sukurtus tekstus. Parašytas žodis neatkuria
realyb s, jis kuria naują, savitą meninę tikrovę. Žmogus, kuris iki tol buvo antropocentrinis,
tur jo aiškią ir nedalomą tapatybę, staiga tampa susiskaidžiusia asmenybe, neturinčia jokio
individualumo. Ši žmogaus išskirtinumo mirtis savotiškai iššaukia ir „personažo mirt į.
„Atrodo, kad ne tik pats romanistas nustojo tik jęs savo personažais, bet ir skaitytojui jau
nebepavykta jais patik ti. Netekęs šio dvigubo ramsčio – romanisto ir skaitytojo tik jimo,
kurio d ka jis tvirtai laik si ant koj , nešdamas ant plači peči visą pasakojamos istorijos
svor ,- romano personažas svirduliuoja ir ž sta prieš m s akis.į26
22
Vanagait Gitana, Žiūros taškas ir bandymai j apibrėžti, Žmogus ir žodis, 2013 II, internetin prieiga :
http://www.biblioteka.vpu.lt/zmogusirzodis/PDF/literaturologija/2013/vanag5-15.pdf
23
Op.cit.
24
Hawthorn Jeremy, Moderniosios literatūros teorijos žinynas, Vilnius : Tyto alba, 1998,p. 237-238.
25
Iš profesor s Sigut s Radzevičien s literat ros teorijos paskait ciklo.
26
Baužyt Galina, XXa. Vakarų literatūra, II dalis, Vilnius: „Vilniaus universiteto leidyklaį, 1995, p. 56.
13
Pasak Vilniaus universiteto profesor s Reginos Rudaityt s, personažas tampa
plokščias, tuščiaviduris, emblematiškas.27 Esmine personažo mirties priežastimi tampa
nusistov jusios personažo tapatyb s suvokimo nykimas. Postmodernistin je sampratoje
realyb kaip lingvistinis konstruktas n ra stabili, bet amžinai kintanti, atvira, praradusi
vientisumą. Kaip pastebi profesor , personažui skylant daugybę dali , autorius išnyksta ir
tuo pat metu atsiranda savo skirtinguose personažuose, tokiu b du jis nors ir nematomas
dalyvauja visur, taip k rinyje atsiranda daugiabalsiškumas. Kadangi nebelieka autoriaus,
skaitytojas skaitydamas k rin kuria savo personažą.
Tradicin literat ra pakinta, tad pakinta ir paties žmogaus suvokimas. Žmogaus
„ašį išsiskaido, jis nebeturi vieno veido, pameta savo tapatybę ir identitetą. Žmogus ima save
pažinti per atskirus dalykus, taigi ir pasaulio suvokimas tampa savęs suvokimu.
Modernistiniame romane, „mirus autoriui ir subjektuiį, susidaro palankios
sąlygos sivyrauti objekto literat rai. Žymiausias Naujojo romano k r jas Alainas Robbe-
Grillet teigia, kad „sistemingas praeities form kartojimas yra ne tik absurdiškas, tačiau ir
beprasmiškas, jis gali b ti net gi kenksmingas, mus apakinantis prieš realią ši dien situaciją,
apsaugantis mus nuo naujo pasaulio ir ateities žmogaus konstravimo. Rašytojas yra daugiau,
nei tik siaurąja prasme k r jas, jis yra tarpininkas tarp paprast mirting j ir neaiški gali ,
žmonijos j ga, amžina dvasia, Dievas.į28 Tad atsisakydamas praeities atkartojimo, jis ima
kurti naują – „daiktiškąj į romaną. „Autorius mano, jog vis m s nuod m yra ta, kad mes
nebeži rime daiktus atviromis akimis, bet vertiname juos pagal j reikšmes, prikergdami
jiems moralines, psichologines ir metafizines kategorijas.į29
Naujajame romane objektu tampa bet kas. Žmogus d l savo negeb jimo
apsispręsti, savo tapatyb s nesuvokimo, nuolatinio klaidžiojimo yra nušalinamas nuo daikt
gaminimo proceso, daiktai ima „gamintiį žmog , nes jie vieninteliai išlaiko tikrumą, jie yra
nekintantys ir saugantys savyje informaciją. Žmogus neb ra daikt savininkas. Gal galiausiai
mitin ir kult rin b sena žmog nuasmenina. Žmog supantis pasaulis daugiau primena
sapną, haliucinacijas, viskas aplink gauna netikrumo atspalvius, vieninteliai tikri gali išlikti
tik daiktai. Taigi, daiktai yra iškeliami pirmą planą, jiems skiriama daugiau aprašomojo
d mesio, žinoma, tokiu b du skaitytojas priverčiamas mąstyti apie vieno ar kito daikto
prasmę, tačiau neretai šie daiktai ne tik neturi jokios gilesn s prasm s, tačiau jie neatlieka net
jokios funkcijos. Tačiau šis daikt buvimas tarsi pabr žia žmogaus vienatvę, jo nestabilumą,
27
Rudaityt Regina, Postmodernistinis anglų romanas : personažas, autorius, tekstas, VU leidykla, Vilnius :
2012.
28
Alain Robbe – Grillet, For a new novel, p.9 – 11.
29
Gaigalas Vytas V. , Prancūzų romanas (1960 – 70), internetin prieiga :
http://www.aidai.eu/index.php?view=article&catid=235%3A196210&id=3439%3Ali&option=com_content&Ite
mid=270
14
netikrumą, kadangi žmogus pajunta savo bej gystę – nuo jo ne tik nepriklauso pasaulis, tačiau
ir daiktai ima gyventi savarankišką gyvenimą. Vadinasi, tarp daikto ir žmogaus galima d ti
lygyb s ženklą, nes jie ima užimti atitinkamai lygiavertes pozicijas.
Dažnai Naujajame romane susiduriame su išsamiu daikto aprašymu, tačiau apie
heroj autorius tegali pasakyti kelis žodžius, neretai nežinome net jo vardo, jis serga amnezija
ir pats apie save nieko nepamena. Nauj j romanist atstovas Alainas Robbe-Grillet sako
:"Pasaulis n ra nei prasmingas, nei absurdiškas. Jis yra. Aplink mus ... yra čia daiktai. J
paviršius švarus ir lygus; jis yra nepaliestas, be dviprasmiško spindesio ir nepermatomas". 30
Rašytojas sugriauna visus mitus apie daikt prasmę, jis teigia, kad žmon s patys sugalvojo ir
prasmino daiktus. Taigi, daiktai yra dabarties atstovai, jie neturi jokios praeities ir juolab
nemąsto apie ateit . Itin smulkmeniškas daikt aprašymas neretai nuasmenina žmog ,
susidaro sp dis, jog ir taip mažos apimties romane didesnis d mesys skiriamas daiktams.
„Robbe-Grillet nebenori leistis žmogaus sielos gelmes, nagrin ti stiprias
aistras, bet visu veidu atsisuka daikt pasaul . Toks atsisukimas daiktus privert autori
savo romanuose visiškai paneigti laiko kategoriją. Viskas ten vyksta čia ir dabar (ici et
maintenant).į31
Naujojo romano bruožas – itin sud tinga k rini laiko strukt ra. Humanitarini
moksl daktar Nijol Keršyt straipsnyje pristato Marcelio Prousto romaną „Prarasto laiko
beieškantį kaip pirmąj Vakar Europos romaną apie laiką, v liau inspiravus ir kitus
rašytojus eiti šia linkme. „Proustas leido suvokti, kad vidiniai žmogaus išgyvenimai, kuriuos
aprašo literat ra, turi savo laikinę tvarką, nepakl stančią chronologinei – kalendori ir
laikrodži tvarkai.į32
Taip pat yra išskiriami du laikai – išorinis pasaulio ir vidinis sielos arba
sąmon s laikas. „Pasaulio laikas – tai neapverčiama moment seka, vienas po kito einanči
moment grandin . Sielos (sąmon s) laikas turi atskaitos tašką – dabart . Siela save suvokia
dabartyje. Jos atžvilgiu laikas skyla dvi kryptis: viena ją ateina iš ateities (ir siela per
l kesčius ar svajones išb ga jos pasitikti), kita nuo jos keliauja tolyn praeit (ir siela per
prisiminimus b ga jai iš paskos).į33
Naujajame romane praeitis, dabartis ir ateitis atsiduria toje pačioje plotm je.
Pasakotojas laisvai keliauja laiku, o nuolatinis gr žimas praeit personažus sujaudina,
kadangi jie geba išgyventi pra jus laiką.
30
Ibid.
31
Ibid.
32
Keršyt Nijol , Gyvas praėjusysis laikas (J. Aputis ir M. Proustas), internetin prieiga :
http://www.semiotika.lt/baltu-lanku-straipsniai/gyvas-praejusysis-laikas-j-aputis-ir-m-proustas/
33
Ibid.
15
Analizuodamas anachroniškus vykius pasakojime Genette‘as išskiria dvi
sąvokas:
1. analeps – ankstesnio vykio papasakojimas arba naratyvinis pav lavimas.
Analepsei priklauso „kiekvienas post factum vykis, tačiau vykęs iki to pasakojimo momento,
kuriame esame (Genette 1980,40).34
2. proleps – v lesnio vykio papasakojimas, arba naratyvinis pirmalaikiškumas.
Naujojo romano laikotarpio sąvokos analeps ir proleps nebuvo vartojamos, jas
XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje veda G. Genettes‘as. Žvelgiant iš dabartin s
perspektyvos, šios sąvokos yra reikalingos kalbant apie anachronišką vyki perteikimą
Naujajame romane.
Naujasis romanas gim iš k r j noro atsipl šti nuo tradicinio modernistinio
romano. K r jai pamina nusistov jusias vertybes. Nauj j romanist k ryboje galima
pasteb ti pakitusią aprašymo strategiją, kadangi jie atsisako prast vyki ir veiksm
aprašymo, nebelieka chronologinio laiko sekos, mimetinio pasaulio vaizdo. Roman veiksmas
yra minimalizuojamas, kadangi susitelkiama žmogaus vidinę b sena. Romanuose naratyvas
yra „fragmentiškas suskaidytas, nes pasakotojas perteikia herojaus sąmon je spontaniškai,
asociatyviai gimstančius, prisimenamus vaizdinius.į35 Romanuose dažniausiai istoriją pirmu
asmeniu perteikia pats herojus, tačiau pasakotojas nelieka pasisl pęs tik už jo, naratorius yra
linkęs nesilaikyti bendro pasakojimo poži rio, tad kalb jimą pirmu asmeniu perduoda bet
kuriam romane dalyvaujančiam veik jui. Tokiu b du skaitytojas geba romane pateikiamą
situaciją žvelgti net iš keli tašk , jis yra tiesiogiai traukiamas romano k rimo procesą,
kviečiamas kartu su herojumi ieškoti „tiesosį.
Taip apsibr žtą Naująj romaną galima vertinti kaip savotišką modernizmo bei
postmodernizmo konstruktą.
2. Naujojo romano atspindžiai Patricko Modiano k ryboje
2.1. Aprašymo strategija, veiksmo minimalizacija, fragmentiškas naratyvas

Nerijaus Brazausko straipsnyje išskiriamos filosofo ir eseisto Ortegos y Gasseto
modernistinio romano strategijos : aprašymo strategija, laiko ir erdv s koncentracija, žmogaus
sąmon s (pasąmon s), sielos vaizdavimas, veiksmo minimalizavimas, skaitytojo
sudominimas, kadangi išskirtos ne visos strategijos, autorius jas papildo dar keliomis -
fragmentiško naratyvo, naratoriaus status kaitos, intertekstualumo, metaliterat riškumo
34
Hawthorn Jeremy, Moderniosios literatūros teorijos žinynas, Vilnius : Tyto alba, 1998,p.31-32.
35
Brazauskas Nerijus, Teksto strategijos lietuvių modernistiniame romane, internetin prieiga :
http://www.lmaleidykla.lt/publ/0235-716X/2006/2/Lit_077_088.pdf
16
strategijos.36 Šiame skyriuje bus kalbama apie kartu su Naujuoju romanu pakitusią aprašymo
strategiją, roman veiksmo minimalizaciją bei fragmentišką naratyvą.
Modernistinio romano viena esmini skirtybi – pakitusi aprašymo strategija –
pasakojimas virsta aprašymu, o tai reiškia, jog nebelieka prasto vyki ir veiksm
pasakojimo. Kaip teig „naujieji romanistaiį, Naujajame romane vyrauja nebe nuotykio
aprašymas, o pats rašymas tampa nuotykiu. Vadinasi, d mesys yra kreipiamas personažo
vid , tampa svarbus jo santykis su pasauliu, kuris yra gyjamas per asmeninę patirt .
Skaitytojas kviečiamas per personažo vidin pasaul priimti j supant pasaul , taigi skaitytojo
žvilgsnis romane kuriamą aplinką yra kreipiamas iš personažo perspektyvos.
Modiano personažai yra vieniši, nepritampantys prie aplinkos, svetimi juos
supančiai aplinkai, tačiau d l to jie nieko nekaltina ir nesipriešina pasauliui, jie geba išlikti
ram s, susitaikyti su esama situacija : „Jis laik si nuostatos niekada neatsakyti išpuolius,
žeidimus ir provokacijas.į37 Ši citata apibr žia tipin Modiano roman personažą, kuris yra
užsi męs savo tapatyb s paieškomis bei išlieka lojaliu j supantiems personažams. Romanas
„Tamsi krautuvi gatv į primena žaidimą – personažas ieško savo tapatyb s, tačiau
pasakotojas j vedžioja už nosies, sukurdamas iliuziją, jog jis priart ja prie tiesos. Galima
manyti, jog ne tik pasakotojas kuria žaidimą, galb t pats pasakotojas yra žaidimo dalyvis ir jis
nežino, nei kas vyksta romane, nei kod l taip vyksta. Panašu, jog autorius panyra paiešk
nuotykius.
Taigi, romanai yra koncentruoti ne vykius vykstančius romane, tačiau
žmogaus vidinę b seną – jo vienatvę, jo norą pažinti save. vykiai romanuose labiau primena
foną, taip pat j pagalba galima pažvelgti personažo vid , pavyzdžiui, „Povestuvin je
kelion jeį esminiu vykiu tampa Ingridos savižudyb , per savižudybę yra gr žtama jos
praeit ir bandoma atskleisti, kokia b sena jai leido prieš save pakelti ranką. Žanas taip pat
jaučia nuolatin diskomfortą esamojoje pad tyje, tod l jis renkasi ne savižudybę, o pab gimą,
kas savotiškai turi sąsaj – abi išeitys yra kraštutin s ir iš esm s neišsprendžiančios problem .
Kyla klausimas, kas juos priveda iki tos b senos? Tai neramina ir Žaną, tod l jis,
kapstydamas Ingridos praeit , bando suvokti save. Romanuose nebelieka klausimo „kaip?į,
personažai linkę klausti „kod l?į, tod l net ir savižudyb kaip vykis n ra sureikšminamas,
svarbiau yra žmogaus jausmas, jo vidin b sena. Modiano siužetai yra kupini intrigos, kuri
skaitytoją išlaiko nuolat budriu. Autorius pasižymi kaip puikus vyki pasakotojas, nors šie
vykiai yra persipynę laike, tačiau juose yra juntamas nuoseklumas. Taigi, pasakotojas, nors ir
36
Ibid.
37
Modiano Patrick, Horizontas, Vilnius : Baltos lankos, 2010, p.19.
17
keliauja laiku, pasakojimą d lioja iš fragment , pavieni detali , tačiau galutinis rezultatas –
vientisas pasakojimas.
Remiantis Vytautu Bikulčiumi, galime pasteb ti, jog vieno ar kito daikto,
vykio, nereikšmingos detal s išaukštinimas pasakojimą priartina link minimalizmo estetikos.
Straipsnio autorius pastebi, jog „minimalistiniame romane ta logika38 virsta linijiniu ir
vientisu pasakojimu, personaž (kuri skaičius ribotas) veiksmai yra smulkmeniškai
aptariami, pasakojimo ritmas stokoja energijos, o spalvos dažniausiai išlieka blausios.į39
Modiano romanuose dažniausiai veikia trys pagrindiniai veik jai, visi likusieji
dalyvauja istorijoje, tačiau atskiro balso neturi (tik dialoguose), pavyzdžiui, „Horizonteį
Bosmanas ir Margaret Le Koz bei Merov , „Iš užmaršties gelmi į – Žaklina, Van Beveras ir
anoniminis herojus, „Povestuvin je kelion jeį – Ingrida, Rigo ir Žanas, „Tamsi krautuvi
gatv jeį- Gi Rolanas. Romanuose galima justi atstumą tarp žmogaus ir jo gyvenimo, kur
sukuria užmarštis. Užmarštyje rasti atsakymus gali pad ti laiko sustabdymas, fokusuojant
vieną ar kitą daiktą – „Vienintel kambario siena buvo išdažyta žaliai – joje vos gal jai
ži r ti beveik išblukusią palmę.į40 Šioje citatoje per minimą išblukusią palmę yra sudaroma
aplinkos visuma, iš vienos detal s sugrąžinamas kambario vaizdinys. Kambario vaizdinys
leidžia veik jui atkurti vykius, sivaizduoti, kas vyko šiame kambaryje: „Bandžiau
sivaizduoti, kaip šis kambarys atrod tais laikais, kai mes čia vakarieniaudavom.į41
Vienintelis dalykas, kurio veik jui nepavyksta atkurti, tai – veidai : „Tačiau, kokie jie buvo,
tie veidai?į42 Vadinasi, galima daryti prielaidą, jog atkuriamos situacijos irgi n ra tikros,
herojus geba atkurti vykius pagal numanomas prastas situacijas. Autorius vienu sakiniu,
vienos detal s pagalba sujungia praeit su dabartimi, sudirgina atmint , vardina aplinką, netgi
atskleidžia veik jo b seną – išblukimas apib dina jo vidin pasaul . Žodži taupumas sukuria
erdvę reikštis vaizduotei, o patys romanai yra tradiciniam romanui neb dingos apimties – apie
šimtą puslapi .
Romanams b dinga sąrašo principu pateikiami vardai, adresai. Puslapyje
paliekama daug tuščios erdv s. Viename interviu Patrickas Modiano yra min jęs, jog tokiu
b du yra kuriama romano melodija, ritmika. Naujajame romane tarpai lieka erdve
nepasakytiems žodžiams, atsiranda žodži ir pauzi vaidmenys. Rašytojai teikia pirmenybę
tam, kas nepasakyta. Šis tylos ir pustušči lap pulsavimas b dingas ir Modiano k rybai :
38
Turima omeny postmodernizmo ir minimalizmo priešpriešą, kuri iliustruojama pavyzdžiais : fantazija –
logika, karštis – šaltis, barokas – klasika.
39
Bikulčius Vytautas, Jeano-Philippe'o Toussaint'o „Vonios kambarysį kaip minimalistinis romanas,
internetin prieiga : file:///C:/Users/User/Downloads/47-57%20(2).pdf
40
Modiano Patrikas, Tamsių krautuvių gatvė, Vilnius: Vaga,1993, p.46.
41
Ibid.
42
Ibid.
18
„Žaklina
Van Beveras
Karto
Daktaras Robas
Osmano bulvaras 160, trečias aukštas
„Turnel sį viešbutis, Turnel s krantin 65
„Limosį viešbutis, Sen Žermeno bulvaras 46
Kiuža, Kiuža gatv 22
„Dant sį kavin
Forž lez O, Djepas, Banjol de l‘Ornas, Engjenas, Liuk siur Meras, LAngriunas
Havras
Atis Monsasį43
Ši citata ne tik apibr žia paslaptingą melodiją vyraujančią romanuose, tačiau
atskleidžia ir žmogaus sąmonę – sutrikusią, suskaidytą daugybę nuotrup , tarpusavyje
neturinči akivaizdži sąsaj . Taigi tokia veik jo sąmon gan tiksliai iliustruoja tikrov s
fragmentiškumą.
Romanuose yra apgaule kuriamas siužetas. Skaitytojui atrodo, jog veiksmo yra
gan nemažai, tačiau iš tikr j tai yra prisiminimuose atkartojami vykiai, poj čiai. Negalima
teigti, jog romanuose n ra veiksmo, tačiau galima pasteb ti, jog esminis veiksmas vyksta
prisiminimuose. Tuo tarpu esamajame laike veiksmas sumažinamas iki minimumo – Žanas
pab gęs nuo šeimos, apsistoja kitame Paryžiaus gale, kambaryje, kuris priklaus Rigo
mamai, tačiau visa tai, kas personažą supa dabar: vietos, žmon s, vykiai, daiktai skirti
jungčiai su praeitimi : „Kambaryje iš naujo miau vartyti savo užrašus. Tą vasarą prieš
prasidedant karui...į44. Vadinasi, bet koks dabarties veiksmas yra kuriamas tik tam, kad tapt
tiesioginiais vartais praeit .
Modiano roman kalba yra tiksli, aiški, lakoniška, tačiau detal s, perteikiamos
nuotaikos, galima sakyti, tiksliai atkuria tuometin Paryži . Tuometinis n ra labai tikslus,
kadangi romanuose jis apima du Paryžius – karo met , prisl gtą vokieči okupacijos: „Už jos
lieka kvartalas, amžinai paskendęs karo pad ties tamsojeį45 bei šeštojo – septintojo
dešimtmečio bohemišką Paryži , kvepiant eteriu, skendint cigareči d muose, tarškant nuo
žaidim aparat .
Toliau remiantis Ortegos y Gasseto išd stytomis strategijomis, Nerijaus
Brazausko straipsnyje išskiriama dar viena labai svarbi modernistinio romano strategija, tai –
43
Modiano Patrick, Povestuvinė kelionė. Iš užmaršties gelmių, Vilnius : Alma literra, 2014,p.149.
44
Ibid.,p.98.
45
Ibid. p.83.
19
fragmentiškas naratyvas. Fragmentiškas naratyvas b dingas Naujajam romanui ir šis
fragmentiškumas Naująj romaną priartina prie postmodernizmo estetikos. Romano
pasakotojas yra ypatingas tuo, jog geba išsiskaidyti vairius veik jus, kuri l pomis,
dažniausiai pirmuoju asmeniu, kalbama „neatsižvelgiant logiką ir vientisumą.į46 Taigi, šis
naratoriaus išsiskaidymas romaną paverčia itin sud tingu bei painiu, primenančiu labirintą,
k riniu. Skaitytojas, skaitydamas tokio pob džio romanus, yra painiojamas keistą, nuolat
kintant pasaul , kuris griežtai atsisakęs vieningos tiesos verčia j pat aiškintis, kas yra tiesa.
Naujajame romane visažin pasakotoją ištinka kriz . Jis užima riboto visažinio
pasakotojo poziciją. Pasakotojas kalba pirmuoju ir trečiuoju asmeniu, bet dažniausiai yra
naudojamas pirmasis asmuo, kadangi norima tekstu perduoti asmeninę patirt . Šitoks
pasakojimo b das neapriboja pasakotojo buvimo viename asmenyje, atvirkščiai, pasakotojas,
besisl pdamas po skirting personaž kauk mis, gauna laisvę kalb ti vairi personaž
l pomis ir tai daryti labai taigiai. Apie tai plačiau bus kalbama skyriuje „Naratoriaus pozicij
kaitaį. Taigi jis kaitalioja ne tik kalb jimo centrą, tačiau ir keičia pačią situaciją – nejučiomis
peršoka laiku, erdve. Naratorius, užimdamas pirmojo asmens poziciją, yra priverstas iš labai
arti patirti vykius, juos išgyventi.
Modiano romanuose dominuoja b tasis laikas, tačiau jis yra gan tinai
apgaulingas : nors pasakojama b tuoju laiku, tačiau susidaro sp dis, jog kalbama esamuoju
laiku, pasakomieji vykiai yra labai ryškiai iškeliami pavirši ir atrodo, jog veiksmas vyksta
dabar. Tuo b du kuriama fikcija. Galima teigti, jog vyki tikrumą lemia ir išsamus aplinkos,
daikt aprašymas.
Modiano romanuose pasakojimas vyksta spontaniškai, kadangi veik jui
prisiminimus gali sukelti bet koks daiktas, vykis, vardas iš aplinkos, o b tent per j yra
nusikeliama laiku atgal, tod l vientisumas nutr ksta, tačiau pasakojimo logika išlieka :
„Reik jo darbuotojo, kuris gal t likti knygyne keturias dienas per savaitę... Studento.
Bosmanas pasak , kad tai j sudomino, tik jis n ra studentas. Visai nesvarbu. Už tą darbą jam
mok t du šimtus frank per savaitę./ Kai Margaret pirmą kartą už jo pas j darbą, buvo
saul tas žiemos šeštadienis.į47 sidarbinimo momentas, per vietą – knygyną, grąžina Bosmaną
tą laiką, kai jis susipažino su Margaret . Vadinasi, persik limo momentu sąveikauja vykis,
vykęs praeityje, vieta, egzistuojanti abiem laikais, bei asmuo, svarbus pagrindiniam
personažui. Visus juos tarpusavyje vienija pagrindinis romano herojus.
Taigi, staigus, neapgalvotas Modiano personaž kalb jimas labiau primena
skaitytojui artimą asociatyv mąstymą. Romanuose per fragmentišką naratyvą atskleidžiamas
46
Gulbinauskait Mingail , „Alvydo Šlepiko „Mano vardas – Marytėį: romano kūrimo strategijų panaudojimo
efektyvumas, internetin prieiga : http://www.menobangos.lt/alvydo-slepiko-mano-vardas-maryte/
47
Modiano Patrick, Horizontas, Vilnius : Baltos lankos, 2010,p. 54.
20
postmodernistinio žmogaus mąstymo modelis. Tuo tarpu skaitytojui k rinio skaitymas tampa
sud tingu darbu, suteikiančiu galimybę iš labai arti pažinti kiekvieną personažą, leidžiant
pažvelgti iš j perspektyvos, kartu su jais pasiklysti romanuose.
Modiano romanuose galima pasteb ti iš Naujojo romano perimtą pakitusią
aprašymo strategiją, koncentruotą ne aplinkos aprašymą, tačiau personažo vidinę b seną.
Modiano romanuose dažniausiai veiksmas vyksta praeityje, o jei nevyksta, tai yra
modeliuojamas personaž galvose, vadinasi, veiksmas yra minimalizuojamas, daugiau laiko
skiriama permąstymams, galimyb ms, svarstymams, dabarties konstravimui iš nuotrup .
Romanuose pastebimas ir Naujajam romanui b dingas fragmentiškas naratyvas, kuris geba
lengvai iš vieno veik jo persik nyti kitą, skaitytojui suteikdamas galimybę romaną matyti
tarsi trimat vaizdą, tačiau tai skaitytojo darbo nepalengvina, kaip tik j traukia, suklaidina ir
palieka kartu su personažais klaidžioti autoriaus kuriamame labirinte.
2.2. Autoriaus kaukės ir personaž vaidmenys
„Subjektas, iškilęs romano centre, l m ir jo žanrinę priklausomybę. Po

Philippe‘o Lejeune'o mokslini tyrin jim apie autobiografijos prigimt (jis aiškino, jog
susiduriame su biografija, kai autorius yra pasakotojas personažas, ir su romano pirmuoju
asmeniu, kai autorius pasakotojas – personažas)48 rašytojas S. Doubrovsky išranda
autofikcijos terminą, kuris reiškia griežtai tikrovišk vyki ir fakt fikciją, nors iš ties n
viena autobiografija n ra visiškai tiksli, nes atskleidžia grynai subjektyvią versiją.į49 Modiano
romanuose savo asmenin gyvenimą naudoja kaip medžiagą, tod l galima atpažinti k r jo
nors ir tolimas ar net numanomas patirtis. Taigi galima teigti, kad romanai yra artimi
autobiografijos žanrui. Šiuolaikinio pranc z romano atstovo Modiano romanuose galima
žvelgti ir autofikcijos element . Autofikcija – tai autobiografinio pob džio pasakojimas, kur
išnyksta riba tarp autobiografijos ir fikcijos, kur tikrus gyvenimo faktus papildo išgalvoti
epizodai.50 Iki tol egzistavęs modernizmas autori griežtai skyr nuo personažo, tačiau
sigal jus postmodernizmui, o ypač septintajame dešimtmetyje romanus siveržia rašytojo
48
„Ph. Lejeune’as tvirtina, kad literat rin je biografijoje pasakotojas ir pagrindinis veik jas n ra tapat s, kaip tai
b dinga autobiografijai. Abu žanrus vienija referencijos tikslas, tačiau autobiografas pasakoja ne faktus, o patirt ,
nepretenduoja tikslumą, o biografijos tikslas yra remtis istoriniais šaltiniais ir pasakoti dokumentiškai.
Abiejuose žanruose deformacijos kuria mitą apie pasakojamą asmen .į (Vanagait Gitana, Autobiografijos
teorijos pagrindai, in : Ram nas Čičelis, Autobiografinė literatūra ir kinas, internetin prieiga :
http://www.tekstai.lt/zurnalas-metai/6919-ramunas-cicelis-autobiografine-literatura-ir-kinas )
49
Bikulčius Vytautas, Šiuolaikinis prancūzų romanas, internetin prieiga : http://tekstai.lt/zurnalas-metai/227-
vytautas-bikulius-iuolaikinis-prancz-romanas?catid=116%3A2005-m-nr-3-kovas
50
Vytautas Bikulčius, Atminties užkaboriuose, Literat ra ir menas. - 2014, Nr. 39 (spal. 24), p. 10-13.
21
„ašį, tokiu b du buvo siekiama sustiprinti išgyvenim autentiškumą.51 Autofikciją rašytojas
naudoja nor damas išrašyti savo patirt , kurią naudoja kaip romano medžiagą. Vytautas
Bikulčius pastebi, jog yra dar viena autofikcijos forma, kuomet subjektas iškelia pasakojimo
centrą ne savo seksualinę prigimt , bet atmint . Taigi šiuo atveju subjekto suvokimas ateina
save permąstant praeityje. Romane „Iš užmaršties gelmi į galime pasteb ti autobiografini
detali : „Išsitraukiau iš kišen s gimimo liudijimą. Gimiau t kstantis devyni šimtai
keturiasdešimt penkt j vasarą, ir vieną popietę, apie penkias, mano t vas nu jo pasirašyti
registracin je merijos knygoje. Mačiau jo parašą fotokopijoje, kurią man atidav , -
ne skaitomą parašą.į52 P. Modiano t vas buvo žydas, kilęs iš Italijos Albertas Modiano. Pats
rašytojas t vo taip ir nepažinojo, o jo portretą gal jo susidaryti tik iš pasakojim , kurie buvo
labai prieštaringi, tiesiog yra žinoma, jog Albertas Modiano karo metais užsi m neaiškia
veikla, prisidengdamas svetima pavarde vert si spekuliacija. Galiausiai buvo suimtas ir
uždarytas konclager . Prisidengimas svetima pavarde yra dažnas roman motyvas :
„<...>mano kišen je suklastotas studento pažym jimas<...>į , „Iš užmaršties gelmi į
53
veik jas taip pat suklastoja dokumentus : „Vieneriais metais pasisendinau, ištaisęs rašytą
pase gimimo datą, tad buvau pilnametis.į54 Romane „Tamsi krautuvi gatv į pagrindinis
veik jas Gi Rolanas dirba sekliu privačioje sekli kontoroje, tačiau jo pačio vardas ir pavard
n ra tikri: „Štai, - pasak jis, duodamas man didel voką su asmenyb s liudijimu ir pasu. –
Dabar j s vadinat s Gi Rolanas.į Jis neatsimena savo praeities ir jam r pi surasti savo šaknis.
„Nežinia, galvojau, ką tuos dešimt met , po to, kai mane ištiko amnezija ir aš aklin jau r ke,
b čiau daręs be jo, be jo pagalbos? J sujaudino mano nelaim , ir gausi ryši d ka jam
pavyko gauti netgi mano asmenybę patvirtinančius dokumentus.į55 Romane „Povestuvin
kelion į Rigo ir Ingrida d l karo yra priversti trauktis Pranc zijos pietus, kadangi Ingrida
t ra šešiolikos met , ji „tur jo suklastotą Ingridos Teirsen, Rigo žmonos vardu išduotą asmens
liudijimą, kuris ją sendino trejais metais.į56 Pagrindinis veik jas prekiauja knygomis, tai irgi
autofikcijos elementas, kadangi Modiano šeima buvo skurstanti, tad pačiam rašytojui tekdavo
vogti knygas iš bibliotek ir jas perpardavin ti supirk jams.
XX amžiaus viduryje siaučiant Antrajam Pasauliniam karui kritin je pad tyje
atsiduria žmogus ir visuomen , kadangi gri va prastin pasaulio santvarka. Personažas taip
pat yra veikiamas ši istorini aplinkybi , tod l jam vis sunkiau suvokti j supant pasaul ,
suprasti, kas yra teisinga, kuri tikrov yra tikra, viskas aplinkui tarsi išbl sta, viskas aplink
51
Mažeikien Zita, „Trivialūs dalykai – kodėl jie tokie populiarūs?į, Metai, 2014.
52
Modiano Patrick, Povestuvinė kelionė. Iš užmaršties gelmių, Vilnius: Alma litera, 2014,p. 190.
53
Ibid., p. 123.
54
Ibid, p.111.
55
Patrikas Modiano, Tamsių krautuvių gatvė, Vilnius: Vaga,1993, p.7.
56
Op.cit ,p.36.
22
nebetenka prasm s. Karas labai skaudžiai paliečia XX amžiaus žmogaus sąmonę. Žmon s yra
apgaubiami nepasitik jimu, baime, jie ima vengti pokalbi tarpusavyje – vieni nenor dami
pakenkti sau, kiti – šeimai, vadinasi, visi išgyvenimai ima vykti j galvose. Taigi Naujajam
romanui, tai tampa vienu iš esmini atspirties tašk .
Modiano romanuose karas yra besikartojanti tema. Karas galb t ryškiausiai
vardina prasm s nebuvimą, ką „naujieji romanistaiį buvo išk lę kaip vieną pagrindini š ki .
Karas yra laikina b sena, visi žino, jog jis netruks amžinai, o su dabartine situacija Ingrida ir
Rigo yra apsipratę : „Ingrida ir Rigo retai prisimindavo, kad jie kažko laukia – karo
pabaigos.į57. Karas sunaikino žmoni tapatybes, tačiau romanuose šie žmon s yra bandomi
atgaivinti, galima manyti, jog tod l gatv se klaidžioja neaišk s šeš liai : „Kiek vyr ir
moter , laikom mirusiais ar dingusiais, gyvena šiuose Paryžiaus pakraštyje stovinčiuose
namuose...Aš pats du ar tris jau pasteb jau Port Dor apylink se, j veidai buvo paženklinti
praeities. Jie gal t daug ką papasakoti, tačiau tyl s iki pat savo amžiaus galo, ir jiems visai
nesvarbu, kad pasaulis juos pamiršo.į58 Taigi Žano, kuris gyvena jau gerokai po karo, sąmon
vis dar yra pažeista karo. Galima b t teigti, jog karas baig si pasaulyje, tačiau nesibaig
žmoni galvose. Žinoma, reik t atsižvelgti ir autoriaus patirtis, kuris per savo personažus
bando iš naujo statyti jau sugriautus ne tik miestus, tačiau ir žmoni likimus, bando kalb ti
žodžiais, kurie neretai praranda galią. Karas Rigo grąžina praeit . Matyt, antraip jis niekados
neb t atsid ręs ten, iš kur iš jo: „Karas jam iškr t piktą išdaigą, privertęs v l gr žti
vaikyst s kal jimą, iš kurio seniai buvo pab gęs.į59
Viena iš Modiano tem yra t vai. Romanuose prie šios temos labai subtiliai
prisiliečiama. Kritikai mini, jog Modiano k rybos ašis yra t vas, iš kurio kyla neb ties,
išdavyst s, paveld jimo, išnykusi asmen išlikimas, karo, vienatv s temos. T vai yra tarsi
trupantis pamatas personažui, j šaltumas ir atsiribojimas verčia personažą nikti
nepaliaujamas paieškas. T vai neužima pagrindinio vaidmens, tačiau galima aiškiai suprasti,
kad j nebuvimas personažo gyvenime palieka didelius randus. T v nebuvimas verčia
personažą mąstyti apie pat save, kaip at jus iš niekur, niekam nereikalingą : „Ji v l surauk
antakius. Ką jai atsakyti? Keisti t vai, ir tiek, amžinai ieškoję pensiono ar pataisos nam , kad
gal t manimi atsikratyti.į60 T v tema glaudžiai susijusi su pačio Modiano išgyvenimais :
kaip straipsnyje pastebi Vytautas Bikulčius, „b damas vaikas, jis pats b gdavo iš pensiono ir
klaidžiodavo Paryžiaus gatv mis.”61 Dažnas roman vaizdinys – t vai neturintys veid ,
57
58
Ibid.,p.18
59
Ibid.,p.52.
60
Ibid.,p.26.
61
Bikulčius Vytautas, Atminties užkaboriuose, internetin prieiga : http://literaturairmenas.lt/2014-10-24-nr-
3493/2077-literatura/3298-vytautas-bikulcius-atminties-uzkaboriuose
23
panaš jantys praeities šm klas : „Beveik pamiršau t v veidus.į62 Toks t v vaizdinys
atskleidžia santyk , citatoje vartojamą veiksmažod pamiršau tarsi „gelb jaį prieveiksmis
beveik, kuris skaitytojui leidžia suprasti, kad t vai dar neišnyko iš personažo galvos. T v
meil s tr kumas heroj verčia jaustis nepilnaverčiu : „Tik iš kur gal tume tur ti savo
gyvenime tok nepajudinamą pasitik jimą savimi ir savo ir savo teis tumo šiame pasaulyje
jausmą, kuriuos, visada pastebiu, turi žmon s, gimę gerose šeimose, net j veidai ir užtikrintas
žvilgsnis byloja, kad jie buvo mylimi savo t v ?į63
Romanuose motinos dažniausiai yra vos paminimos, tačiau galima suprasti, kad
jos užima vieną svarbiausi vaidmen , apie tai galima spręsti iš kartojim , kurie yra b dingi
Naujajam romanui. Modiano romanuose motinos išsižada savo pagrindini pareig . Romano
moteris – motina išbl sta, kartu su jos tolstančiu motinišku paveikslu dingsta saugumo
jausmas. Ši roman moteris n ra pasiryžusi aukotis d l savo vaik , ji labiau yra kovojanti už
savo b v . Taigi, romanuose yra laužomas stereotipas, jog moteris yra besir pinanti namais,
šeima : „Vieną vakarą tos pievel s pakraštyje motina j pamiršo ir be jo gr žo Kanus.į64
Motinos ir s naus santykiai yra komplikuoti. S nus jaučia nuoskauda d l motinos nebuvimo,
galima teigti, kad šis nebuvimas yra nul męs jo dabartinę pad t visuomen je, jo vidinę
b seną, jo nepilnavertiškumą, kompleksus, nepasitik jimą savimi. Personažas – s nus linkęs
pateisinti savo motiną : „Tokia buvo ir jo motina, vargš v javaik ...į65 Romane „Povestuvin
kelion į motinos paveikslas yra atskleidžiamas per Rigo - motinos šeš lis j visąlaik
persekioja : „Ar ne likimo ironija, kad motina primygtinai braunasi jo gyvenimą, nors tada,
kai reik jo, jos niekada neb davo šalia? O dabar mirusi ponia Pol Rigo tarsi nor jo pelnyti
atleidimą ir išpirkti visas jam padarytas kaltes.į66 Ši citata skamba priekaištu, kadangi s nus
troško motinos artumo, jam ji buvo svarbi ir tokia išliko, nes vis d l to ne motina braunasi jo
gyvenimą, tačiau jis kiekvienoje detal je bando prasminti jos buvimą. Tad nors moterys n ra
pagrindiniai roman balsai, labiau antraeiliai, tačiau j svarba nenuginčijama.
Romanuose ryškus moters – išnaudotojos paveikslas. Moteris stengiasi
pasinaudoti per vyrus atsiveriančiomis galimyb mis, tuo tarpu vyrai naudojasi moterimis - j
kompanija, grožiu. Tarp vyro ir moters n ra tikros meil s, jie tiesiog yra kartu d l tam tikr
susiklosčiusi aplinkybi . Moterys romanuose vaizduojamos kaip lengvab d s, naudojančius
vyrus savo tikslams siekti. Moterys dalinančios savo k ną be skrupul . Romane „Iš
užmaršties gelmi į galime pasteb ti nuorodą, kuri patvirtina sp jimus apie moter
lengvab diškumą : „Žaklinos veidas priekyje, mano truput tol liau, nuotraukos krašto
62
63
Patrick Modiano, Horizontas, Vilnius: Baltos lankos, 2010, p.138.
64
Op.cit.,p.21.
65
Ibid., p.46.
66
Ibid.,p.48.
24
nupjautas, tad kairiosios ausies nematyti.į Ši citata gal t b ti užuomina kivirčą vykus tarp
Gogeno ir Van Gogo, kai pastarasis neteko ausies, kurią suvyniojo drabužius ir atidav
mylimajai – prostitutei. Kaip teigia mokslininkai, šis vykis labai sukr t Van Gogą, tad jis po
dviej met nusižud .
Galima b t teigti, kad roman moterys yra nelaimingos, jos priverstos b ti su
nemylimais vyrais. Jausmai n ra rutuliojami, galima tik iš kai kuri detali suprasti, kad
veik jai yra kalinti situacijose : „Beje, kartais ištisą vakarą ji nepratardavo n žodžio. Arba
sykiais sausai paprašydavo Van Beverą nueiti nupirkti jai cigareči , lyg b t nor jusi juo
atsikratyti. Manimi taip pat. Bet po truput aš pripratau prie jos tyl jimo ir atžarumo.į67
Žaklina, kaip ir visos roman moterys, turi sav l kesči – iškeliauti Maljorką. Ji priverčia
romano pagrindin veik ją tik ti, kad j laukia Maljorkoje. Žinoma, j pakeri ne tolimo krašto
id ja, tačiau pati moteris, iš kurios nuolatos laukia artumo, tad jis pasiryžęs d l jos padaryti
bet ką. N ra teisinga teigti, jog personažai pasiryžę d l meil s viską padaryti. Meil išvis
neužima svarbios vietos. Romanuose nevyksta kovos d l moters, tačiau nuolat jaučiamas
bendryst s alkis, pagrindinis veik jas vis mini, kad nor t , jog moteris vartot vard „mesį,
nor dama juos apib dinti ir kai tai nutinka, jis jaučia didelę laimę : „Buvau laimingas, kad ji
pasak „mesį, tarytum nuo šiol mudu – jinai ir aš – b tum me susaistyti ateičiai.į68 . Taigi
galima teigti, jog romano protagonistas trokšta artumo, ieško giminingos sielos, kuri gal t
užgožti jo vienatvę. „Prisispaudę vienas prie kito, kritome tuštumą. Šalčio poj tis stipr jo,
tyloje vis labiau ir labiau ryšk jo žadintuvo tiks jimas, net gird jau jo aidą.į69 Situacija
paradoksali – suart jimas per eter nenubaido vienatv s jausmo. Romanuose sutinkamas
žmogus, kuris trokšta save atrasti, pažinti, tačiau tuo pat metu bijo akistatos su savimi :
„Tikriausiai gul jau Žaklinos lovoje; žadintuvas tiks jo taip garsiai , kad nor jau gr sti j
spintą ar pakišti po pagalve. Bet pab gau tylos.į70
Žaklina yra priklausoma nuo Žeraro, tačiau jam neb nant ji geba pasirinkti bet
kur kitą vyrą, kuris jai gal t pad ti pasiekti svajonę – iškeliauti Maljorką. Pagrindiniam
veik jui, kuriam tr ksta artumo, žinoma, yra nesvarbu, d l koki priežasči jis pasirenkamas,
jam svarbu kartu su Žaklina b ti po vardžiu „mesį, tačiau jis turi b ti pasiruošęs bet kuriuo
metu netiesiogiai išgirsti, kad yra nebereikalingas. Panašu, kad tai j savotiškai tenkina, nes iki
nereikalingas esi reikalingu. Nereikalingu jis tampa Žaklinai vien pagalvojus apie Žerarą :
„Staiga tapau nereikalingas.į71 Šis sakinys visame romane pakartojamas kelis kartus (117p.,
118p.,130p.) Žaklina – moteris nekelianti pasitik jimo, ji reikalui esant, geba pasirinkti jai
67
Ibid.,p.114.
68
Ibid.,p.115.
69
Ibid.,p.119.
70
Ibid.,p.112.
71
Ibid.,p.117.
25
parank žmog . Abu romano vyrai žino, kad ji susitikin ja su kitu, tačiau juos tenkina esama
pad tis, nes ji vis tiek gr žta pas juos : „Prisiminiau, kaip vieną vakarą ji paliko mus vienus –
Van Beverą ir mane.į72 Romano herojus negali patik ti glaudžiu santykiu su moterimi, jis
mano, kad viskas yra sapnas. Galb t tai vienintel s jo gyvenimo akimirkos, kurios bent
dalinai nebuvo persunktos vienatv s, tai buvo akimirkos, kuriose „j sį virto „tuį. Žaklina
naudojasi situacija, nor dama legaliai vartoti eter : „Aš jai matyt joki skrupul nežadinau.
Buvau nusivylęs, tačiau sykiu jaučiau neaišk bendrumo jausmą – juk kaip tik su manimi ji
panoro pasidalyti ta „bjaurybe.į73
Galima pasteb ti, jog Modiano savo roman pagrindinius veik jus apvelka
amnezijos r bais, jie dažniausiai neatpaž sta patys savęs, yra priversti klaidžioti gatv mis,
ieškodami ženkl , atsakym iš praeities, veik jai nesiorientuoja aplinkoje : „Tomis naktimis
aš blogai miegodavau. Pabusdavau ir nebežinodavau, kur esąs.į74 Naujajam romanui b dingas
labirinto motyvas atsiskleidžia ir Modiano k ryboje. Labirintas yra tarsi gyvenimo veidrodis,
kadangi, kaip jau ne kartą min ta, personažai ieško savęs, jie pasaulyje jaučiasi svetimi, tad
labirinto klaidumas n ra baugus. Labirinte personažas gali pasisl pti nuo minios, triukšmo ir
pab ti vienas. Romanuose itin akcentuojama vienatv : „Tas knygynas buvo maž , knyg
prikimšt kambar li labirintas, kur gal davai pab ti vienas.į75 Labirintas padeda personažui
išlaikyti vienatvę, sustiprina jos jausmą.
Romanuose tvyro nuolatinis baim s jausmas, gr sm , veik jai yra persekiojami,
galb t jie mano esantys persekiojami, nes d l kai kuri asmen realumo galima b t kelti
klausimą. Kaip straipsnyje pastebi, Ram nas Gerbutavičius, „roman paslaptingumą,
savotišką gr sm s nuojautą galima sieti ir su paties rašytojo b du.į76 Nauj j romanist
kuriamas personažas – be socialini ambicij , kadangi jam tiesiog svarbu atskleisti savo
prigimties paslapt . Bosmanas – žmogus gyvenantis eilin gyvenimą, dirbantis eilin darbą
(knygyne), tačiau apgaubtas paslapties, negebantis dabarties susieti su praeitimi, o žmon s, j
vardai, iškylantys iš užmaršties, neretai ne tik nepadeda užlopyti sprag , tačiau jie neša dar
daugiau sumaišties. Visi iki vieno personažo knygoje verčia abejoti j tikrumu. Kyla
klausimas ar šie žmon s tikrai yra žmon s? Margaret Le Koz yra persekiojama Buajavalio,
tačiau negali net jo tiksliai apib dinti, o kai šalia atsiranda žmogus kiek panašus j , pasirodo,
jog tai visai ne jis „<...>ore tvyranti gr sm , šis visur esantis, bet nematomas tipas, kuris ją
terorizavo, tik kažkod l konkrečiai ji taip ir nepasak d l ko.į77 Romane „Povestuvin
72
Ibid.,p.118.
73
Ibid.,p.122
74
Ibid.,p.111.
75
Ibid.,p.116.
76
Gerbutavičius Ram nas, Nobelio premija už žmogiškumo paieškas, Lietuvos rytas, 2014m.,Nr. 11.
77
26
kelion į neaiškus tipas atsiranda kol kas saugioje žem s vietoje ir neša siaubą ir baimę : „Jo
veidas buvo kaul tas. Šviesiai rusvi plaukai sušukuoti aukštyn. Pieno baltumo oda ties
skruostikauliais atrod raupuota. Jis vilk jo miestietišką kostiumą ir be perstojo d miai
žvilgčiojo stalus, prie kuri s d jo nuolatiniai lankytojai. Buvo galima pamanyti, jog nori
juos surašyti.į78 Šis naujai vedamas personažas jau vykstant spektakl neša nepasitik jimo,
jis sugriauna iliuzijas, nors ir pats bando vaidinti, tačiau jo metalinis balsas ir išvaizda
išstumia j iš minios. Jis – art jančio karo pranašas. Jis tarsi žem je atsiradusi mitin b tyb ,
kuri neša baim s s kla, j galima pasteb ti tik šm kščiojant , gebant atsirasti tose vietose,
kuriose niekas jo nesitik davo, jis visa stebintis, visa matantis, tarin jantis ir keliantis siaubą
šeš lis: „Bet, nelaimei, ji pasirodydavo ten, kur niekas jos nebesitik davo.į79 Ši situacija su
nepaž stamuoju tipu tampa paradoksali, kadangi „tamsioji d m į, nešanti praž t , personažus
kalina ir padaro priklausomus nuo jo. Jie nors ir bijo, tačiau trokšta žinoti, kur yra šis tipas,
tai sukuria tam tikrą saugumo jausmą, nes gali tik tis tam tikr veiksm , tuo tarpu,
nematydamas gr sm s, ją vis tiek jauti, tačiau nežinai, kada laukti sm gio : „Jis nor jo
patikrinti, ar kur nors netoliese n ra to žmogaus. J aptikus b t pasidarę ramiau.į80
Žinant pagrindines Modiano k rybos temas, galima numanyti, jog
nepasitik jimas žmon mis, nuolatos ore tvyranti gr sm yra tiesiogin s nuorodos okupuotą
Pranc ziją. Tuo metu, kaip pats min jo, bet kuriuo metu gal jo dingti žmogus, o miestas buvo
labai patogus pasisl pti minioje, imti gyventi svetima pavarde ir svetimu vardu. Visos šios
aplinkyb s neretai lemdavo žmoni susitikimus, žmoni , kurie iki tol galb t niekados neb t
susitikę. Romane „Horizontasį Bosmano ir Margaret s Le Koz susitikimas vyksta metro, kai
manifestant b rys juos nustumia prie sienos: „Bosmanas kažkada buvo skaitęs, kad pirmas
dviej žmoni susitikimas kažkuria prasme yra kaip lengvas sužeidimas, ir abu tai pajunta, ir
tai juos pažadina iš vienatv s ir sąstingio.į81 Galima pasteb ti, jog šis nubudimas yra laikinas,
nes personažas „užprogramuotasį vienatvei.
Naujojo romano personažas skaitytojui yra nebeatpaž stamas, svetimas.
Personažas, kuris negeba suvokti pats savęs, suprasti savo šakn , savo kilm s, nuolatos
abejojantis, ieškantis visiškai nekelia pasitik jimo skaitytojui. Toks personažas yra
užprogramuotas nuolatin ms paieškoms: „Panorau supjaustyti mažais kvadrat liais popieriaus
lapą. Ant kiekvieno kvadrat lio b čiau užrašęs vardą ir vietą <...> B čiau sumaišęs
popier lius kaip kortas ir paskleidęs ant stalo. Tai toks mano dabartinis gyvenimas? Vadinasi,
78
Op.cit.,p.41.
79
Šioje citatoje vyras yra vardijamas moteriškais vardžiais, kadangi prieš tai tekste buvo suteiktas „tamsios
d m sį pavadinimas.
80
Ibid.,p.45.
81
Modiano Patrick, Horizontas, Vilnius: Baltos lankos, 2010, p.21.
27
viskas man dabar apsiriboja dvidešimčia padrik vard ir adres , kuri vienintelis ryšys esu
aš? Ir kod l šitie ir ne kiti?į82 D l nuolatinio ieškojimo personažas yra atsigręžęs praeit , joje
bando atrasti atsakymus. Roman herojaus apsisprendimas rasti savo šaknis neretai yra
pridengiamas detektyvine istorija. Tokiu b du kuriama dvejopa naratyvin romano programa.
Detektyvo principu autorius kuria vidinę romano tampą, skaitytojas yra traukiamas tyrimą,
vis tarin jimą. Dažnai negalima susidaryti tikslaus personažo paveikslo, personažas
apib dinamas vos keliomis detal mis, ryškiomis, išsiskiriančiomis iš kit , kartais net
panaš ja, jog detal užima svarbesn vaidmen už pat personažą : „moter ryškiai rudais
plaukaisį83. Ši citata apib dina Bosmano mamą, tačiau, jog ji yra motina ištariama tarsi su
abejone, labiau akcentuojami yra jos plaukai, kuriais galb t bandoma apibr žti, kod l
motiniškumas lieka tik antrame plane. Personažai neretai b na bevardžiai, apib dinami
vardžiais aš, tu, jis. Modiano personaž vardai taip pat atskleidžiami tik gerokai pus jus
romanui. Romane „Iš užmaršties gelmi į pagrindinio veik jo vardas taip ir n ra
atskleidžiamas, „Povestuvin je kelion jeį herojaus vardas visame romane paminimas vos du
kartus, „Tamsi krautuvi gatv jeį minimas vardas n ra tikras, tačiau herojus nuolat sieja
save su kitais vardais. Vadinasi, Modiano romanuose dominuoja iš Naujojo pranc z romano
atkeliavęs anoniminis „ašį : „Jiedu juk niekuo neišsiskiria iš tos minios. Jie yra visiški
anonimai.į84 Kai kurie personažai neapibr žiamo amžiaus, kuris apima gan plat spektrą :
„Sunku buvo pasakyti, kiek jai met . Trisdešimt, penkiasdešimt?į85
Naujojo romano atstov personažai dažnai yra keliaujantys, ieškantys tiesos,
atsakymo. Ieškojimas neretai perauga karštligišką paiešką, tačiau paieškos lieka bevais mis.
J personažams yra nulemta klaidžioti, jie dažnai panaš ja šeš lius. Personažai yra priversti
susikurti savo tiesą, kadangi juos supantis pasaulis neturi vieningos tiesos.
Roman herojai tam tikra prasme yra b gikai. Kiekvienas romanas kaip tam
tikra distancija, kurią turi veikti personažai. Jie b ga nuo karo, nuo praeities šeš li , nuo
dabarties : „Juk visas tolimas keliones ryždavausi vykti ne iš smalsumo ar vedamas
tyrin tojo pašaukimo, bet nor damas pab gti. Mano gyvenimas buvo b gimas. Anet žino,
kad jai nevalia ką nors greitinti : gavęs kad ir mažiausią pavojaus signalą, aš galiu dingti, o jau
š kartą – tikr tikriausiai.į86 Paradoksalu : Žanas nori, kad nelikt jo p dsak , tačiau trokšta,
kad jo ieškot . Šis ieškojimo troškimas yra paremtas personažo vidine b sena. Jis jaučiasi
vienišas šeimoje, tačiau palikęs ją, jaučiasi dar vienišesnis, bet personažas sąmoningai nuo jos
atsiskiria, galima daryti prielaidą - nor damas pasijusti reikalingu. Pab gimas personažui
82
Op.cit.,p.149.
83
Op.cit, p.35.
84
Ibid., p.29.
85
86
28
suteikia laimę, b tent ta akimirka, kai jis ištrunka iš senojo gyvenimo jam yra labai svarbi : „
Lauke, Sen Žermeno bulvare, pajutau prastą svaigul , kur patirdavau sukylant kiekvieną
kartą, kai sprukdavau.į87 Vadinasi herojus, kas kažkiek laiko sąmoningai pasitraukia iš senojo
gyvenimo ir ima gyventi naują. Galb t jis net sąmoningai palieka pra jusiame gyvenime
spragas? „Mano vieninteliai geri prisiminimai iki šiol – prisiminimai apie b gimą.į88 – mąsto
romano herojus. Herojams b gimas tampa daugiau nei gyvenimo b du, jie privalo b gti, tokiu
b du apsaugo save : „Visą laiką jud jimas ir tampa. Ji nuolat jaut poreik , kad drabužiai
b t tvarkingai sud lioti šalia, tada ji gal t skubiai išvykti, iškilus bent menkiausiai
gr smei.į 89
Margaret vis keičia savo buvimo vietą, tokiu pat principu ji staiga dingsta ir iš
Bosmano gyvenimo – tiesiog vieną dieną jos nebelieka. Galima daryti prielaidą, jog ji tiesiog
bijo susikurti išeities tašką, vengia artumo, tad užsibuvimas ilgiau vienoje vietoje ją gal t
prie jos pririšti : „Ir visą laiką tai išsirutuliodavo lygiai taip pat : ji atvykdavo geležinkelio
stot , kur niekas nelaukdavo, ir eidavo miestą, kurio gatvi pavadinim nežinojo. Ir dar
niekada ji nebuvo sugr žusi atgal, prie išeities taško. Ji, beje, tokio išeities taško netur jo, kaip
daugelis žmoni , kurie gali pasisakyti gimę tokioje ir tokioje provincijoje, tame ar kitame
kaime, ir ten jie bent retkarčiais sugr žta. Ji dar niekada nebuvo sugr žusi tą pačią vietą, kur
kažkada anksčiau gyveno.į90 Margaret tampa atsvara nuolat ieškančiam personažui, kadangi
ji kaip tik b ga nuo savęs, nuo savo šakn , nors iš citatos galima b t spręsti, kad išeities
tašku gal t b ti vardinta šeima, tačiau romane jos tapatyb aiškiai apibr žiama – vokiet .
Galb t tai gal t b ti viena esmini jos b gimo priežasči , nes okupuotoje Pranc zijoje ji yra
nepageidaujama. Vadinasi, žinojimas savo šakn roman herojams n ra sprendimas. Galb t
tai net gi savotiška užuomina, kod l kiti herojai vis d l to ieško ir neatranda savęs. Galima
svarstyti, jog romanuose taip ir lieka neišspręsta tapatyb s problema norint apsaugoti
personažą nuo praeities : Bet žinot, Gi, vis svarstau, ar iš tikr j verta tos praeities ieškoti.į91
„Povestuvin je kelion jeį romano herojus kenčiantis nuo žmonos apgavysči
su geriausiu jo draugu, nerealizavęs savęs darbe, ryžtasi viską palikti ir apsimesti dingusiu be
žinios, tokiu b du jis iš aktyvaus dalyvio istorijoje perima pasyvaus, save permąstančio
herojaus poziciją. Romano herojus atrodo pavargęs, nusivylęs gyvenimu žmogus, jis puikiai
suvokia, kad jo žmona tik ir laukia, kol jis išvyks, kad gal t laiką leisti su jo kolega Kavanu.
Jis nebenori apsimetin ti, pavargęs nuo žmonos ir draug melo, nebenori vaidinti nieko
ne tariančio vyro. Romano herojus svajoja trumpam ištr kti iš Paryžiaus, tad pasirenka
kelion s tikslu Milaną, o v liau planuoja gr žti Paryži ir niekam nežinant gyventi jame.
87
Ibid.,p.154.
88
Ibid.,p.149.
89
90
Ibid., p.79.
91
Modiano Patrikas, Tamsių krautuvių gatvė , Vilnius: Vaga,1993, p.7.
29
Pasitraukimo priežast jis vardina nuovarg : „Tam tikra prasme aš pavargau nuo savo
gyvenimo ir profesijos.į92 Milaną jis atvyksta vos kelioms valandoms, laiką leidžia oro
uoste, jausdamas nenumaldomą nori l kti Milano gatves, kuriomis vaikščiojo ta nusižudžiusi
moteris. Milanas yra vieta, kuri susieja ne tik personažus, tačiau ir laiką. Žanas manosi
suprantąs, kad mirti Milanas pasirenkamas ne šiaip sau ir bando sp ti, kad vis d l to jos
savižudyb s p dsak reikia ieškoti Paryžiuje. Nors romano pradžioje Ingrida pristatoma ta
moterimi, kuri pasidarė sau galą ir neaišku, kod l ji tokia svarbi pagrindiniam personažui,
tačiau paaišk ja, kad jie buvo paž stami. Ingrida pristatoma kaip nepaž stama moteris visai
neatsitiktinai, nors jie buvo paž stami, tačiau vienas kito nepažinojo.
Personažai neretai vardina tuos dalykus, kurie tarsi yra užprogramuoti ne vykti :
„Nor t si gyventi be r pesči . Nebegalvoti apie ateit . B ti su maloniais žmon mis, kurie
padeda veikti sunkumus ir pamažu gyti pasitik jimo savimi.į93 Jis nor t geb ti
atsipalaiduoti, pasiduoti gyvenimo t kmei, tačiau negeba to padaryti : „Nieko negal jau sau
padaryti – nepaj giau b ti toks ner pestingas ir džiaugtis gyvenimu kaip jie.į94 „Aš tapsiu
kitu žmogumi, ir permaina bus tokia didel , kad niekas iš t su kuriais susitikau per
penkiolika paskutini met , nebegal s manęs atpažinti.į95 Nors personažas išsako tok savo
l kest , tačiau romano logika skaitytojui primena, kad personažo svarbiausia misija – viską
prisiminti.
Romanuose pagrindinis personažas tampu „trečiu asmeniuį. Jis susipaž sta su
pora ir tampa nuo tos poros priklausomas, d l tam tikr priežasči ir jo buvimas reikalingas
porai. Roman pora yra besislapstanti, turinti netikrus dokumentus, iš kažkur atklydusi vieną
ar kitą kraštą. Galima b t daryti prielaidą, jog šis pagrindinio personažo buvimas „trečiuį yra
kuriamas tam, kad b t sustiprintas jo vienatv s jausmas, jo svetimumas. Norima išryškinti,
kad jis yra nereikalingas, o jei reikalingas, tai tik sąlygiškai. Roman personažai dažniausiai
jaučiasi vieniši, nepritampantys prie aplinkos, svetimi šiame pasaulyje: „Paskutin kartą
bandžiau skambinti Rigo tok pat karštą vasaros vakarą kaip šiandien, kai jaučiausi svetimas ir
vienišas, tik gal ne taip smarkiai kaip dabar... Tai tebuvo mirusios praeities sp dis, kur
neretai patiria keleivis, pers sdamas iš vieno l ktuvo kitą.į96
Romanuose labai svarbus minios motyvas, kadangi minia atneša susitikimą. Ji
tarsi banga nubloškia romano herojus vieną bendrą tašką ir jie pradeda visi iš jo jud ti : Jie
prie manęs pri jo kaip tik Sen Mišelio aikšt je, vakar jant, su srautu žmoni , garmanči
92
93
Ibid.,p.29.
94
Ibid.,p.26.
95
Ibid.,p.191.
96
Ibid.,p.17.
30
metro žiotis ir priešinga kryptimi kylanči aukštyn bulvaru.į97 Minia, sujungianti personažus,
juos ir atskiria : „Maniau, kad jau niekada nebepasitaikys progos j sutikti, kad jie pradingo
minioje, šurmulyje.į98 Minia nuasmenina personažus, paverčia juos beveidžiais, jie tampa
vientisa mase, kuri pavieniui negali egzistuoti : „Jiedu juk niekuo neišsiskiria iš tos minios. Jie
yra visiški anonimai.į99 Personažai nublokšti, išstumti iš minios, bando identifikuoti savo
išskirtinumą, tačiau vis gr žta tą pat nežinios tašką. Buvimas minioje personažams gal t
suteikti apsaugą, tačiau jiems kuriami išbandymai. Minia sudaro sąlygas susitikimams, kurie
roman herojus verčia vis prie j sugr žti. Romanuose pagrindinis veik jas svarsto
alternatyvias susitikim galimybes: „Tuo laikotarpiu b čiau gal jęs susitikti Žakliną.į100
Romanuose nuolat akcentuojamas veik j vaikščiojimas tomis pačiomis gatv mis, tuo pačiu
laiku, tačiau personaž susitikimas vyksta pra jus tam tikram laiko tarpui, kai jie gyvena jau
atskirus gyvenimus , tod l šis susitikim persvarstymas tarsi savyje koduoja klausimą „kas
b t , jeigu b t ?į Personažai gyvena nuolatos kintančioje aplinkoje, tad juos kuria nuolatin
kaita. „Tikriausiai aš niekad nebuvau šitas Pedras Makevojus, aš niekas nebuvau, bet ta m ša
smelk mane, čia tolimesn , čia stipresn , ir visi tie paskiri aidai, dar ir dabar plevenantys ore,
susikristalizavo ir tapo manimi.į101 Gi Rolanas tampa vis dingusi b tybi dariniu, iš
žmoni jis pasiima vis po kažkokią dalelę, kurios j paverčia daugialype asmenybe.
Modiano romanuose dominuoja vienišas, nepritampantis prie pasaulio, nuolat
klaidžiojantis, ieškantis savęs, savo šakn personažas. Anoniminio personažo tradicija - dar
vienas iš „nauj j romanist į perimtas bruožas. Toks personažas ateina iš nelaimingos,
nemylinčios, nepažinios šeimos, kuri yra tiesiogin nuoroda autoriaus gyvenimą. Vadinasi,
autorius, prisidengdamas personažais bando atsakyti jam r pimus klausimus, susijusius su jo
kilme. Modiano romanai yra kupini neišsipildžiusi svajoni , l kesči , kurie verčia personažą
klaidžioti romano labirintuose. Labirintuose, kurie galb t lieka vienintele saugia vieta visame
pasaulyje, kurioje jie jaučiasi savi. Visa tai, kas vyksta už labirinto rib yra b gimas. Roman
herojai yra nuolatos judantys priek , tačiau jud jimas priek yra nukreiptas per praeit : iš
praeities modeliuojama dabartis. B gimą jie mato tarsi vienintelę išeit , vienintel b dą
pasiekti savo tikslui, tačiau b gimas yra ir išsilaisvinimas nuo savo vidini demon , kaip jau
buvo min ta, jie iš dalies sąmoningai neranda savo praeities. Kyla tarimas, jog autorius juos
veda teisinga linkme, tačiau patys herojai vengia akistatos su savimi.
97
Ibid.,p.107.
98
Ibid.,p.110.
99
100
101
31
2.3. Naratoriaus pozicij kaita
Naratologijos teorijoje naratorius griežtai atskiriamas nuo autoriaus, kaip

naratoriaus adresatas atskiriamas nuo skaitytojo. Nors autobiografij atveju autorius ir
naratorius labai suart ja, tačiau manoma, jog autobiografijoje autorius aprašo ne save, koks jis
yra, o projektuoja – tok , koks nor t atrodyti, ir panašiai.102 Iki tol romanuose viešpatavęs
visažinis objektyvusis naratorius geba skaityti personaž mintis, pakreipia juos reikiama
linkme, išsprendžia iškilusias problemas, o skaitytojas tuo tarpu aktyviai dalyvauja šioje
bendryst je. Neretai pasakotojas skaitytojui leidžia nusp ti, kas vyks toliau, kokia bus romano
baigtis. Tokiu b du pasakotojui suteikiama galimyb kurti roman prasmę, tačiau, kaip jau
buvo prieš tai min ta, „naujieji romanistaiį atsisak prasm s k rimo, vadinasi, nebeliko
poreikio ir visažinio pasakotojo egzistavimui. Taigi Modiano romanuose visažinio pasakotojo
nebelieka, atsiranda pasakotojas, kuris negali ir nenori skaitytojui paaiškinti, kas vyksta,
tačiau negalima nuneigti jo noro žinoti, nes jis heroj lydi visur, bando suvokti, kaip jaučiasi
personažas : „Jis nusek paskui ją šiek tiek dvejodamas. Kod l jis jaučiasi lyg eit ten kaip
koks vagis? Iš ties tok sp d jam jau suk l vestibiulyje pasitikusi tvyranti griežtumo
atmosfera. Sienos buvo apmuštos tamsios spalvos medžiu. Beveik joki bald salone, pro
kurio langus mat si Observatorijos sodai. Tarp kitko, ar tai tikrai buvo salonas?į103 Ši citata
taip pat pažymimas visažinio pasakotojo ribotumas. Galima numanyti, jog pasakotoją, kaip ir
heroj , persekioja nuolatinis tiesos alkis.
Modernistinio romano pasakotojas leidžia skleistis skaitytojo fantazijai, nori, jog
skaitytojas išnaudot visas savo intelektines galias skaitydamas k rin , geb t atrasti
intertekstus ir suvokt , ką autorius jais nori pasakyti. Iki tol egzistavusiame realistiniame
romane skaitytojas buvo paliekamas už romano rib , tuo tarpu modernistiniame romane visi
žvilgsniai nukrypsta skaitytoją, kuris pats turi išnarplioti sumišusią realybę ir fikciją.
Skaitytojas tiesiogiai yra traukiamas romaną, išlaikomas ryšys su juo: „Akyse man
šm kštel jo kažkoks vaizdas, panašus tuos greit prab gančius sapno fragmentus, kuriuos
pabudę stengiatės prisiminti, nor dami atkurti visą sapną.į104 , „Jūs pasukat kairę, ir jus
pirmiausia nustebina šios Kambasereso gatv s dalies tyla ir tuštuma.į Kaip teigia Algis
Mick nas, modernistinio romano autorius stengiasi suaktyvinti skaitytoją, kuriam tenka ne
surasti prasmę, bet ją sukurti, sivaizduoti. Pasakotojas leidžia skaitytojui pačiam pažinti
personažus, jis nepiešia aiški heroj paveiksl , iš tam tikr detali skaitytojas pats susikuria
102
Labanauskait Gabriel , Kas ir kaip pasakoja istorijas šiuolaikinėje dramoje? Internetin prieiga:
http://www.lmaleidykla.lt/publ/1392-1002/2013/2/139-154.pdf
103
104
32
vaizdin . Romane „Horizontasį apie Bosmano mamą ir jos sugyventin visada užsimenama
tais pačiais žodžiais: „Tik ar sugeb s jiems tinkamai nupasakoti moter ryškiai rudais plaukais
ir tą buvus kunigą?į105 Vien tik iš tokio ir panaši sakini , kiekvienas skaitytojas susidaro
sp d apie šiuos personažus, gali suvokti j tarpusavio santykius. Vis pirma, jaučiamas
atstumas tarp s naus ir motinos, ne kartą abejojamai konstatuojama, kad ji vis d l to yra jo
motina „<...> kaip jis jau pasielg su ta moterimi ryškiai rudais plaukais, rodos, savo
motina<...>į106 ; „Moteris ryškiai rudais plaukais ir r sčiu žvilgsniu bei tamsiaplaukis
vyriškis, panašus buvus kunigą. Ta moteris ryškiai rudais plaukais – tai mano motina, bent
jau manau, kad tarp mudviej tur t b ti šitoks giminyst s ryšys.į107 Šis nepažinus motinos
apib dinimas suglumina net jos s n , kurio atmintyje išlikusios kelios, motiną
apib dinančios, detal s. Žinoma, Žanas Bosmanas yra sutrikęs, kadangi šiuos bruožus, kurie
tur t išskirti motiną iš minios, gali tur ti ir kitos moterys. Taigi ne tik pasakotojas n ra
tikras d l personažo motinos, tačiau ir pats personažas abejoja net pačiais artimiausiais
žmon mis. Autorius kuria „naujiesiems romanistamsį b dingą daug ko nežinant pasakotoją.
Autorius užima k r jo poziciją, tuo tarpu personažas yra visiškai jam pavaldus ir nuo jo
priklausomas, tačiau abipus priklausomyb negalima, kitaip kokiu b du autorius gal t taip
taigiai perduoti personažo patirt ? Žinoma, kad pasakotoją privalome skirti nuo autoriaus.
Modiano romanuose taip pat yra nuolatos girdimi keli balsai, vieni ryškiau, kiti
silpniau. Romane „Povestuvin kelion į pasakotojo balsas priklauso dviem personažams –
Žanui ir Rigo. Jie pramaišiui pasakojo tą pačią istoriją iš skirting pozicij , net galima b t
vardinti, jog ne istoriją pasakoja, o perteikia savo b seną. Kaip jau buvo min ta, romanuose
dažniausiai kalbama pirmu asmeniu, taip pat kaitaliojamos pasakotojo pozicijos, tai sudaro
kino filmui b dingą vaizdavimą: pasakotojas tarsi operatorius leidžia skaitytojui matyti
vairias puses, taip pat leidžia sijausti ir aktyviai dalyvauti, priverčia skaitytoją tapatintis su
pasakotoju.
Gilinantis tekstą, galima teigti, jog autoriaus paži ros, jo id jos yra lengviau
realizuojamos išskaidant vairias pozicijas. Šis skaidymas gal t b ti vardinamas
pasakotojo ži ros tašku. Modiano romanuose ži ros taškas yra nuolatinis kintamasis, nes
pasakotojas ne tik šokin ja nuo vieno veik jo prie kito, tačiau nesunkiai iš pasisakym
šiandien, dabar, persikelia kelias dešimtis met atgal ir perpasakoja vykius it tai b t
šiandien.
Pasakotojas Naujajame romane tampa dvilype asmenyb . Jo viduje atsiranda
tam tikra distancija tarp dviej poli Aš žinau – Aš nežinau. Modiano roman pasakotojas
105
Op.cit., p.62.
106
Ibid.,p.34.
107
Ibid., p. 31.
33
neretai tampa ne tik nieko nežinančiu ir negirdinčiu, tačiau jis net ir leidžiasi nuotyk
vedamas personažo. Romane „Tamsi krautuvi gatv į Gi Rolanas ieškodamas savo praeities
p dsak iš atviruk , nuotrauk , sen adres d lioja savo tapatybę, ieško bent menkiausio
si lo galo, leisdamas skaitytojui sekti jam iš paskos. Skaitytojas, kaip ir personažas, jaučia
nuolatinę tampą, situacijos, kai jau tur t b ti atskleista Gi Rolano tapatyb yra
paradoksalios, nes priart jus prie tiesos visos gijos suaiž ja. Personažas ieško nauj niš ,
skaitytojas ima tarti tam tikrą teksto klastą, tačiau pasitik jimas personažu išlieka iki pat
k rinio pabaigos. Skaitytojas ir personažas yra susaistomi nematomais noro išsiaiškinti
pančiais. Skaitytojas kartu su personažu ima ieškoti praeities p dsak , jis tampa istorijos
dalyviu. Pasakotojas personažo klajon se užima steb tojo vaidmen , jis nesikiša ir leidžia
herojui pačiam atrasti tiesą. Tuo tarpu herojus nuolatos yra apgaunamas, kai atrodo, jog tiesa
tur t b ti atskleista, ji dar labiau nutolsta. „Rodydamas save nuotraukoje Gi Rolanas
klausia, kas tas žmogus, tačiau Stiopa visiškai ramiai atsako „Šito aš nepaž stu.į108 Galiausiai
romano herojus susitapatina su Pedru Makevojumi, tačiau nei skaitytojas, nei pats personažas
netiki, š tarumą pagrindžia tam tikros atminties tr kumo detal s : „-Pasakyk man,
Pedrai...Koks tavo tikras vardas? <...> Ir kad Rubis tau par pino netikrus dokumentus.../ -
Mano tikras vardas? Aš ir pats nor čiau sužinoti.į109 Galima kelti prielaidą, jog net ir
akivaizdžiai rodžius asmens tapatumą, vis tiek lieka abejon , kadangi ta abejon tampa
neatsiejama nuo ieškotojo, o tai yra Naujojo romano bruožas. Galima b t manyti, jog
rašytojas jaučia tam tikrą malonumą klaidingai vesdamas skaitytoją, jis tarsi sudaro
išbandym kelią savo skaitytojui, ir tik su labai ištikimu ima bendradarbiauti. Romane
„Tamsi krautuvi gatv į yra parodijuojamas tradicinis seklio paveikslas – Gi Rolanas ieško
ne dingusi žmoni , tačiau pats savęs praeityje. Bando prisiminti ir suvokti, kas jis yra. Gal
galiausiai net ir ta sekli kontora , kurioje jis dirba, užsidaro.
Kartais romanas atrodo, kaip keli istorij pyn , tačiau tose istorijose nuolatos
yra siejantys daiktai, gatv s, miestai, žmon s. Vadinasi, nors rutuliojamos kelios siužetin s
linijos, tačiau jos glaudžiai tarpusavyje persipina ir jas jungia vienas esminis vykis. T
istorij dalyviai iš anksto jau yra susaistyti nematomomis gijomis: „Mes visada vaikštome
tomis pačiomis vietomis, tik skirtingu laiku, tačiau, nors mus skiria metai, imame ir pagaliau
susitinkame.į110 Romane „Povestuvin kelion į Žanas pats pripaž sta, kad jam visiškai n ra
sunku keliauti laiku : „<...> bet man n maž nesunku persikelti iš šios ramios liepos popiet s
tolimą žiemą, kai Ingrida pirmą kartą sutiko Rigo. Nebelieka ribos tarp met laik , tarp
108
109
Ibid.,p. 99.
110
34
praeities ir dabarties.į111 Ši citata patvirtina romano daugiabalsiškumą ir pasakotojo geb jimą
iš vieno veik jo pereiti kitą.
Romane „Povestuvin kelion į kuriamas visažinio barmeno paveikslas, kuris
net pykteli ant visur šniukštin jančio romano herojaus: „Abu nužvelg mane smerkiančiu
žvilgsniu tarsi nor dami priminti, jog pasielgiau gana netaktiškai arba dar blogiau – padariau
didžiulę klaidą, atsid ręs Milane rugpj čio m nes .į112 Autorius, nor damas klaidinti
skaitytoją, tarsi bando sukurti intrigą, skaitytojas verčiamas mąstyti, jog barmenas privalo
kažką žinoti, o barmenas tuo tarpu tarsi kursto romano heroj : „Jai atnešiau tą pat kaip ir
jums...į,113 masina j bandymui atskleisti savižudyb s priežast , kurios, kaip teigia pats
herojus aš niekada nesužinosiu.114 Pasakotojas personažo l pomis romano pradžioje tarsi
užb ga vykiams už aki ir praneša, kad visos pastangos netur s prasm s.
Modiano romanuose pasakotojas dažniausiai kalba pirmu asmeniu, tokiu b du
yra atskleidžiama personažo patirtis, jo santykis su aplinka. Tok pasakotoją b t galima
apibr žti kaip ekstradiegetin – homodiegetin . Tokio tipo pasakotojas yra b dingas
modernistiniam romanui. Autorius išsiskaidydamas kelis personažus romane kuria
polifoniškumą. Pasakotojas, kaip ir personažai, yra apnikti abejon s, tod l visa juos supanti
aplinka kelia tarumą. Pasitik jimas pasakotoju dingsta, kadangi jis dažniausiai nieko nežino,
nepaž sta, negirdi, o tuo tarpu roman skaitytojas iš pasyvaus steb tojo tampa aktyviu
istorijos dalyviu.
2.4. Laikas
Romanuose labai svarbią reikšmę turi laikas. Laikas yra skirtas permąstymui,
per laiką ieškoma atsakym , bandoma suvokti save, tod l nuolatos yra gr žtama praeit .
Abejojantis personažas, negali tiksliai atkurti praeities detali , tačiau jis nuolat jaučia praeities
šeš li buvimą : „Iš kambario, kuriame galb t gyvenome prieš dvidešimt met , man
nepavyks jai prisiskambinti, nes pokalb trukdys vieni po kit prab gę metai.į115 Sugr žimą
laiku tarsi lemia vieta, kadangi gr žtama per kambar , kuriame jie gyveno. Personažas kalba
apie prab gusius metus ir esamą dabartinę situaciją, kuri j privert pab gti, vadinasi, jog per
visą tą laiką brendo pab gimo priežastys. Jis, gyvendamas su Anete, jaut si laimingas, turintis
šeimą, namus, tačiau tuo pat metu j drask vienatv s, nesupratimo, tuštumo jausmas.
111
Ibid.,p.81.
112
Ibid.,p.10.
113
Ibid.,p.11.
114
Ibid.,p.11.
115
Ibid.,p.64.
35
Modiano roman pirminiai pasakojimai yra tarsi teatrin užsklanda, už kurios
vyksta tikrasis veiksmas, kurio ži rovas – skaitytojas nemato. Neretai atrodo, jog to pirminio
pasakojimo, kuris kalba apie dabart , net n ra, nes j galime atpažinti tik iš vieno kito sakinio
: „M s pirmo susitikimo vakarą, tą žiemą prieš trisdešimt met , palyd jau juos iki
viešbučioį.116 Tikrasis k rinio pasaulis atsiskleidžia per prisiminimus. Vadinasi, galima
sakyti, jog didžioji dalis roman veiksmo vyksta personaž galvose. Prisimenant ir mąstant
pra jus laiką personažas bando atskleisti egzistencines savo problemas. Roman puslapiuose
gr žtama pra jus laiką ištraukiant tam tikrą vyk ir j nuolat kartojant. Romanas
„Povestuvin kelion į pradedamas intriga: „Prieš dvi dienas , rugpj čio penkioliktos
išvakar se, viename viešbučio kambaryje nusižud moteris.į117 Romano protagonistas gr žta
vietą, kurioje prieš dvidešimt keturis metus nusižud ta moteris. Pagrindinis veik jas savo
kelionei pasirenka tok pat laiką, kokiu nusižud moteris. Šis laikas yra pasirenkamas
nesąmoningai, nes jam tereikia pasprukti nuo šeimos ir jis atsitiktinai pasirenka skryd
Milaną: „Kryptis man beveik ner p jo. Svarbu buvo vien tai, kad l ktuvas išskrist tą pačią
valandą kaip tas, kuriuo tur jau skristi i Rio de Žaneirą.į118 Tačiau skaitytojui šis pasirinktas
laikas neatrodo atsitiktinis, kadangi ta moteris kažkod l jam yra giliai strigusi atmint .
Taigi, per Ingridos savižudybę ir jos priežasties paieškas Žanas nuolat gr žta praeit . Ši
nusižudžiusi moteris tampa romano prisiminim ašimi, kadangi vidinis laikas ima suktis apie
vykius susijusius su ja. labai trumpą dabarties laiką siterpia praeities vykiai, kurie vyksta
prieš keliasdešimt met .
Romanuose sutraukomos chronologinio laiko grandin s. Toks anachroninio
laiko vaizdavimas yra b dingas Naujajam romanu. Modiano romanai susideda iš keli
skirting personaž istorij . Šitaip kaitomos laikin s situacijos parodo, kaip vienas ir tas pats
veik jas tam tikrą situaciją žvelgia iš laiko perspektyvos. Pirmajame romano puslapyje
galime pasteb ti, kaip susipainioja keli pasakojimai, tačiau juos leidžia atskirti tam tikri faktai.
Dabarties pasakojimas: „Buvo rugpj čio šešiolikta.į119 (kad tai yra dabarties pasakojimas,
žinoma iš v lesnio pasakojimo). Praeities pasakojimas: „Prieš dvi dienas, rugpj čio
penkioliktos išvakar se, viename viešbučio kambaryje nusižud moteris.į120 Šiuos
pasakojimus leidžia atskirti tik kontekstas ir dat nesutapimas. Kadangi viso romano ašimi
tampa moters savižudyb , tad ir pasakojimas apie tai kyla pirmą planą. Laikas sudaro
tinkamą distanciją išsiskleisti žmogui. Praeitis, dabartis ir ateitis yra Modiano romanuose yra
viename lygyje. Dabartis yra nustumiama praeit , praeitis iškeliama, šitokiu b du yra
116
Ibid.,p.107.
117
Ibid.,p.9.
118
Ibid.,p.12.
119
Ibid.,p.9.
120
Ibid.,p.9.
36
vystomi roman pasakojimai. Personažai tarsi bando išsivaduoti iš dabarties, gyvendami
praeities laiku. Laikas jo romanuose n ra tolydus, viena dabarties situacija iššaukia analogišką
iš praeities ir veiksmas iškart perkeliamas kitą laiką. Tačiau pats pasakojimas išlieka b tuoju
laiku. Romanuose veiksmas yra lokalizuojamas – Paryžius, Londonas, Roma, Milanas, tiksliai
yra vardijamos gatv s, adresai, tod l tikrov neatrodo fiktyvi. Paryžius, kaip teikia pats
autorius romanuose atsiranda su tiksliais gatvi pavadinimais kaip „b das suvaldyti erdvę.į121
Nuolatinis keliavimas laiku leidžia suvokti, kaip veikia žmogaus asociatyvinis mąstymas.
Vadinasi, roman erdv fiktyviame pasaulyje geba išlaikyti stabilumą.
Pasakotojas - personažas pasakoja praeities vykius, tad dominuoja b tasis
laikas. Romane „Povestuvin kelion į galime pasteb ti aišk chronologijos neatitikimą –
romanas pradedamas moters (Ingridos) savižudybe, tačiau v liau autorius, pasikliaudamas
pagrindin veik ją Žaną traukia skaitytoją savižudyb s priežasties paieškas. Žanas nori
parašyti Ingridos biografiją : „Perži r jau pastabas ir prieš dešimt met sukurtus nedidelius
straipsnelius – apmatus anuomet puosel to sumanymo: parašyti Ingridos biografiją.į122 Tokiu
b du jis ne tik bando suvokti savižudyb s priežastis, tačiau taip geba gr žti tuos laikus, kai
pats buvo jaunas. Galima teigti, jog permąstydamas jos savižudyb s priežast , jis permąsto
savo gyvenimą: „Tikriausiai ir mudu su Anete panašiai atrod me j amžiaus.į123 Per kitą
asmen yra priart jama prie savo vidini išgyvenim , kadangi jau nuo pat romano pradžios
yra fiksuojami juos siejantys dalykai. Galima b t manyti, jog per Ingridą yra išsakoma Žano
b sena. Tai tarsi savotiškas psichologinis atspindys: „Nutr kus gyvenimo linijai, savaime
atkrinta visi nereikalingi ir dekoratyv s elementai. Tada lieka tik esm : tušti tarpai, tyla ir
gars spengimas.į124 Taigi, pasitraukdama iš gyvenimo Ingrida prasmina savo gyvenimą,
kadangi tik egzistencijos nutraukimas, šiame netikrumu apgautame pasaulyje gali j padaryti
prasmingu.
Roman praeitis, nors ir užima dabarties vietą, tačiau praeit atkurti yra gana
sunku, nes kaip jau buvo min ta, personažai neretai turi sutrikusią atmint . Praeities
prisiminimai dažnai persipina su dar senesniais prisiminimais, nes vienas vykis gamina kitą ir
tokiu b du vis labiau tolstama nuo dabartinio taško. Galimas net keli istorij pateikimas toje
pačioje pastraipoje vartojant tą pat pasakojimo laiką. Taigi šias kelias skirting veik j
istorijas atskiria pateikiamas turinys. Kaip jau buvo min ta, personažai neretai neatsimena tam
tikr vyki , žmoni , savo praeities, tačiau pasakotojas, kuris kalba personažo l pomis
aplinkos detales apib dina labai tiksliai, tod l neretai susidaro sp dis, jog veiksmas vyksta
121
Žukauskait Lina, Patrickas Modiano : rašydamas randu savo tikrąj balsą, internetin prieiga:
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-12-17-patrickas-modiano-rasydamas-randu-savo-tikraji-balsa/125417
122
Ibid.,.33.
123
Ibid.,p.35.
124
Ibid.,p.35.
37
čia ir dabar, nors kalbama b tuoju laiku: „Buvo tamsu. Mačiau ją pro langą. Ji s d jo ant
suolo kitoje bulvaro pus je. Gindamasi nuo šalčio, pasistat odinio švarkelio apykaklę ir
susibruko rankas kišenes.į125
Modiano romanuose vyrauja supainioti pasakojimai. Nors iš šalies jie atrodo gan
padriki, tačiau juos jungia ne tik vidin logika, tačiau ir material s jungikliai, kaip vieta,
žmon s, vykiai, daiktai. Toks pasakotojo žaidimas laiku labai klaidina skaitytoją, j veda
Naujojo romano personažo b seną, skaitytojas pats ima nebesiorientuoti apie ką ir kas kalba,
kokiu laiku vyksta veiksmas. Romane „Tamsi krautuvi gatv į personažas visiškai nieko
neatsimena iš praeities, taigi kit roman protagonistai turi šiek tiek pranašumo, kadangi jie
geba iš nuotrup užkaišioti atminties spragas, tuo tarpu Gi Rolanas praeit formuoja iš jam
nepaž stam žmoni , bandydamas juos sileisti savo gyvenimą, per juos prisipratinti praeit ,
tačiau jis n ra tikras, ar tie žmon s tikrai yra susiję su jo gyvenimu.
Romano „Horizontasį skaitymas yra tarsi klaidžiojimas laike, autorius
meistriškai supina praeit su dabartimi, viena detal sujungia du laikus, juos perpina
tarpusavyje ir v l išspjauna dar kitą laiką, kitok ži ros tašką. Romane „Horizontasį jau
nuo pat pirmo puslapio pagrindinis veik jas Bosmanas bando prisiminimais gr žti vaikystę,
bando rasti atsakymus jam r pimus klausimus. Iš pirmojo knygos puslapio susidaro sp dis,
jog personažas d l tam tikr , nežinom priežasči yra praradęs atmint , ką jis v liau ir
patvirtina. „Tos nuotrupos taip ir liko m slingos.į – šiuo sakiniu yra vardijama visa, kas
atmintyje yra likę, vadinasi, yra tarsi dvi atminties plotm s. Vienoje plotm je yra
prisiminimai, kuri neprisimena, bet jie tarytum turi savo vietą atmintyje, o kitoje – yra
prisiminimai, tačiau jie yra m slingi. Vadinasi, realios, nuoseklios prisiminim sekos n ra.
Bosmanas imasi viską žym tis užraš knygelę „<...>datą, konkrečią vietą, pavardę<...>į.
Kaip n ra nuoseklios prisiminim sekos, lygiai taip pat n ra ir laiko nuoseklumo, tačiau kaip
interviu apie savo naująją knygą sako Sigitas Parulskis : „<...>nes gyvenimas toks ir yra –
fragmentiškas, gabalais.į126 „Tamsi krautuvi gatv sį herojus galiausiai taip pat gyvenimą
apibr žia kaip fragmentiškumą : „Iki šiol viskas man atrod taip chaotiška ir tarsi suskilę
gabalus...Ieškant p dsak staiga iškildavo kažkokios neaiškios atsiminim nuotrupos,
prisiminim skiaut s... Bet galb t tai ir yra gyvenimas.../ Bet ar tikrai jis mano? Gal tai kito
žmogaus gyvenimas kur aš sipainiojau?į127 Taigi keliavimas laiku, prisiminimai iš
nuotrup dar labiau sustiprina perduodamą autoriaus patirt . Romane „Povestuvin kelion į
125
Ibid.,p.132.
126
Gerbutavičius Ram nas, S. Parulskis sekso scenomis nesiekia, kad popiežiui sustangrėtų, internetin prieiga :
http://kultura.lrytas.lt/literatura/s-parulskis-sekso-scenomis-nesiekia-kad-popieziui-sustangretu.htm
127
38
Žanas jaučia, kad jam pačiam yra sunku atskirti sumišusia praeit ir dabart : „Praeitis ir
dabartis mano galvoje susipina vieną keistą raizgin . Tod l ir darosi sunku.į128
Romane „Povestuvin kelion į pagrindine laiko atrama tampa Ingrida ir Rigo.
Veiksmas vyksta iki susipažinimo su jais, bendravimo su jais metu ir po išsiskyrimo. Ingrida
yra dabarties ir ateities simbolis. Ji Rigo yra reikalinga kaip vedl iš blog prisiminim apie
vaikystę ir motiną: „Užteko išgirsti Ingridos balsą, pamatyti jos žvilgsn , ir bematant praeitis
subyr jo dulkes su visais menkaverčiais priedais<...>į 129
Žanas ne veltui pasirenka apsistoti Rigo kambaryje. Kambarys savyje geba
išsaugoti praeities dvelksmą. Butas j tarsi grąžina praeit ir leidžia su ja susilieti. „Bulvaru
burzgiantys automobiliai ir kambar krintantys saul s spinduliai š butą tarytum siejo su
dabartimi.į130 Ši citata leidžia suprasti, kad vis d l to butas yra praeities atstovas, tačiau
langas yra tiesioginis junginys su dabartimi.
Romane karo erdv j vyksta spektaklis, pavadinimas „Povestuvin kelion į žada
linksmą nuotyk , tačiau ši kelion yra tarsi teatro, žaidimo dalis. Rigo ir Ingrida apsimetę
jaunavedžiais Žydrąj Krantą atveža vilt , kad situacija nėra pati blogiausia ir žemė
tebesisukanti.131 Galima numanyti, jog visi puikiai supranta š jaunavedži spektakl , tačiau
sąmoningai nori juo tik ti, nes ir patys vaidina: „žmon s <...>dabar atrod nereal s: tarsi
gastroliuojančio teatro statistai, negalintys išvykti iš Žuan le Peno d l prasid jusio karo ir
priversti vaidinti netikr vasarotoj vaidmen papl dimyje ir apsišauk l s Princes s de
Burbon restorane. Sutemose baltuojantis „Provansalisį taip pat atrod kaip milžiniška
kartonin dekoracija.į132 Ši citata apib dina miesto atmosferą – visi karo pab g liai sigyvena
sugalvotą tikrovę.
Modiano sugeba labai jautriai prikelti praeit , skaitydamas jo romanus gali
pajusti to meto erdvę, atkeliaujančią per eterio šaltumą, cigareči Royales kvapą. Roman
personažai kalba iš dabartin s perspektyvos apie praeit , žvilgsnis ateit nefokusuojamas :
„J s buvot teisus sakydamas, kad gyvenime svarbus ne ateitis, o praeitis.į133 Roman veik jai
yra ir pasakotojai. Jie kuria praeities istoriją iš šiandienos perspektyvos, tad galima numanyti,
jog ta istorija nors ir labai aiškiai pasakojama, tačiau jau apgludinta laiko ir pakitusi. Kurdami
istoriją personažai tarsi bando suvokti save, suprasti esamąj laiką, dabartinę pad t . Laikas
romanuose skaičiuojamas iki susitikimo ir po susitikimo su tam tikrais žmon mis, šiuo atveju,
poromis. Tad gyvenimas skyla dvi dalis, tada, kai gyveno ir buvo su jais (kad ir labai trumpą
128
129
Ibid.,p.52.
130
Ibid.,p.68.
131
Ibid.,p.38.
132
Ibid.,p.39.
133
39
laiką) ir po susitikimo (neretai šis laikas tampa susitikimo laukimu). Kas priverčia roman
herojus pasinerti praeit ? Galima teigti, jog susid rimas su pačia praeitimi. „Povestuvin je
kelion jeį Žanas b gdamas nuo žmonos atsiduria Milane, kur nusižud Ingrida, „Iš
užmaršties gelmi į herojaus prisiminimus sužadina tas pats viešbutis Turnel s krantin je.
Romanuose labai meistriškai atskleidžiama personaž b sena, j nuotaika tarsi persmelkia
skaitytoją.
Vienas iš b d gr žti praeit yra sapnai : „Kartais ten gr žtu savo sapnuose.į134
Sapno motyvą, aptinkamą Modiano romanuose, taip pat b t galima sieti su Naujuoju
romanu. „Tenai, po krantin s medžiais, mane nuv r nemalonus jausmas, kad aš sapnuoju. Aš
jau nugyvenau savo gyvenimą ir dabar tesu vaiduoklis, plevenantis šiltam šeštadienio ore.į135
Sapnas atskleidžia herojau b seną – jis suvokia, kad gyvenimas jam nepriklauso. Sapnas
tampa viena iš galimybi atkurti praeities vykius :.„Akyse man šm kštel jo kažkoks vaizdas,
panašus tuos greit prab gančio sapno fragmentus, kuriuos pabudę stengiat s prisiminti,
nor dami atkurti visą sapną. sivaizdavau save žengiant per tams Paryži , paskui stumiant
šito namo Kambasereso gatv je duris. Staiga mane apakina šviesa ir keletą sekundži nieko
nematau – taip ryški laiptin s šviesa kontrastuoja su gatv s tamsa.į136 Sapnas prilyginamas
gyvenimui, taip apibr žiama fiktyvi tikrov . Sapne vyrauja sumišęs laikas, jame galima
laisvai keliauti iš vieno taško kitą ir nesvarbu, ar tas taškas yra keičiamas laiko, vietos
atžvilgiu. Neretai sapnas kuria apgaulę, nes pateikiamas vaizdinys dažniausiai yra beprasmis
ir netikras, svarbu tampa, tai, kas slypi po tuo vaizdu, ką gali suvokti tik pasąmon . Dar
vienas esminis sapno su gyvenimu jungiklis – atmintis. Sapnas yra linkęs išnykti žmogaus
pasąmon je, lygiai taip, kaip ir personažo gyvenimas, kuris tarsi pasl ptas jo paties galvoje,
tačiau d l tam tikr dalyk yra nepasiekiamas.
Roman laikas dažniausiai yra naktis, vakaras, tod l tvyro prieblanda,
ne manoma ži r ti veid , susiorientuoti aplinkoje: „Lauke dar tvyrojo juoda tamsa, ir aš
praradau laiko nuovoką.į137 Šis laikas, nors ir klaidinantis žmog , tačiau jis yra saugus,
leidžiantis pasisl pti, išnykti. Rytas atneša sumaišt , verčia personažą b ti budriu. Apie
šviesos ir tamsos kontrastą bei kokią reikšmę tai turi romane bus kalbama poskyryje
Daiktiškumas.
Romanuose ateičiai nesuteikiama vilči , kaip ir visos svajon s išvykti už šalies
rib , išsvajotus kraštus, yra utopin s. Personažas išgyvena prisiminimus čia ir dabar, kadangi
tai yra prisiminimai, jie išreiškiami b tuoju laiku, tačiau b tąj laiką nevalingai norime
134
Op.cit.,p.108.
135
136
Ibid., p. 66.
137
Op.cit.,p.120.
40
suvokti kaip esamąj , nes praeities situacija yra perteikiama tarsi b t vykus ką tik.
Pasakotojas, nors ir tur t tiksliai vardinti vykius, tačiau jis sau leidžia net gi ne tik nežinoti,
tačiau sp lioti, viltis : „Nebeprisimenu, ar tada mąsčiau apie ateit . Manau, greičiau gyvenau
dabartimi su miglotais pab gimo planais, kaip šiandien, ir su viltimi netrukus „Dant sį
kavin je v l juos sutikti – Žakliną ir j .į138
Chronologinio laiko išnykimas – dar vienas Naujojo romano bruožas sigal jęs
Modiano romanuose, kuriuose laikas tampa personažo savęs suvokimo instrumentu.
Personažas bei jo esatis yra konstruojama iš praeities detali , kadangi praeityje yra likusi
daug sprag , personažas negali savęs vertinti kaip vientisos esyb s. Autorius sąmoningai
šokin ja laiku per objektus, asmenis, vietas, kurie nukreipia personažui reikšmingas laiko
zonas. Pirminis pasakojimas trunka labai trumpą laiką – j siterpia ilgas pasakojimas iš
praeities. Tad esminiu roman laiku tampa praeitis, tuo tarpu ateit žvilgsnis n ra
fokusuojamas.
2.5. Daiktiškumas
Naujajame pranc z romane rašytojai atsisakydami socialin s aplinkos

aprašymo, mimetinio pasaulio vaizdavimo, aiškios siužetin s linijos, išsamaus veik j
aprašymo, visą d mes sukoncentruoja daiktą. Žmogus iš savo begalin s vienatv s bando
atrasti prieglobst daikt pasaulyje. Objekto literat ra sujaukia prastinę roman tvarką –
žmogus ne tik ima priklausyti nuo j supanči daikt , tačiau ir pats sudaikt ja.
Modiano negalima b t skirti prie objekto romano k r j , tačiau svarbu
pabr žti, jog daiktai jo romanuose atlieka vis d l to labai svarb vaidmen – sužadina
prisiminimus, kuria personažui saugią aplinką, stabilumą, kurio taip tr ksta besiblaškančiam
žmogui. Kritikai pastebi, kad pagrindin s Modiano temos susijusios su atmintimi ir nuolatiniu
bandymu atrasti save. Pagrindiniai veik jai dažniausiai nežino, kas jie iš tikr j yra, tod l
bando save sukonstruoti iš prisiminim , kuriems duoda impulsą b tent daiktai ir tam tikros
besikartojančios detal s. Galima b t išskirti kelis pagrindinius daiktus, kurie romanuose lydi
Modiano personažus– telefon knyga, užraš knygel , nuotrauka, asmens dokumentas (pasas
ar studento pažym jimas). Kuo šie daiktai yra ypatingi? Visus min tus daiktus sieja galimyb
„išsaugotiį žmog . Tad galima b t juos vardinti, kaip tam tikrus saugotojus, glob jus.
Žmogaus priklausomyb nuo daikt atsiranda ne d l materialini vertybi , tačiau d l
galimyb s juose patiems išlikti: „<...> o man toptel jo, kad visi šitie balsai sklinda iš ano
pasaulio ir priklauso išnykusiems žmon ms,- klaidžiojantys balsai, kurie gal jo susikalb ti
138
Ibid.,p.124.
41
vieni su kitais tik per neegzistuojant telefono numer .į139 Vadinasi, net ir nebeegzistuojantys
telefon numeriai vis tiek turi savininkus, kurie amžinti telefon knygose, žinynuose.
Knygose egzistuoja kitas, iš praeities apsistojęs pasaulis : „Ir kad šie Botenai ir šie žinynai
sudarą pačią vertingiausią, be galo jaudinančią biblioteką, kokią tik manoma sivaizduoti, nes
j puslapiuose galima aptikti seniai išnykusi žmoni , daikt , ištis pasauli p dsakus, apie
kuriuos jie vieni ir tegal paliudyti.į140
Veik jams daiktai pasitarnauja kaip savęs suvokimo ženklai. Daiktai tampa
raktu užmaršties klodams atrakinti. Personažai, kaip jau buvo min ta, dažniausiai yra
sutrikusios atminties, tad tam tikros detal s, vis išnyrančios roman puslapiuose, leidžia
herojui priart ti prie savo esaties. Nuo personažo ima nebepriklausyti ir j supanti aplinka, jis
tiesiog nustumiamas d l savo atminties sutrikimo nuo pasaulio k rybos proceso, aplink j
lieka sutr kin jęs, padrikas pasaulis, kuriam vientisumą bei harmoniją gal t sugrąžinti
daiktai, jei tik personažas geb t jais užpildyti gyvenimo spragas. Taigi, daiktai ir personažai,
tarpusavyje labai glaudžiai susiję, ima egzistuoti visai skirtinguose pasauliuose. Daiktas
gauna galią pergyventi žmog , jis išsilaisvina nuo žmogaus priklausomyb s ir apverčia
pasaul aukštyn kojomis – daiktas ima valdyti žmog . Dažnais atvejais pats žmogus tampa
daiktu : „ <...> be jokios žangos, pareikalavęs, kad atsukt jam nugarą, labai greitai paima
jas, šaltai ir mechaniškai, lyg valydamasis dantis.į141
Galima b t teigti, jog daiktai atminties pagalba bando sukurti praeities ir
dabarties jungt , abu laiko d menis suvienijant. Naujojo romano herojus yra trokštantis tiesos.
Daiktai dažniausiai yra detal s, iš kuri b t galima sud lioti prisiminimus, o tai reiškia, kad
daiktai gal t pad ti personažui pad ti surasti atsakymus apie savo praeit . Modiano
romanuose labai tiksliai yra fiksuojami adresai, žmoni vardai ir pavard s, tačiau j išorin
apib dinimą gan sunku atrasti, dažniausiai užsimenama vos keliais žodžiais, pavyzdžiui :
„Tamsiaplaukis, gal trisdešimties met , stambaus sud jimo, prakaulaus veido.į142 Vadinasi,
detal ms yra skiriama daugiau d mesio, tuo tarpu, personažą k r jas renkasi dažniau
anonimin . Adresai, vardai bei pavard s heroj galvose stringa ilgam, dažniausiai kelis kartus
pakartojami jie velia didelę sumaišt , pagrindinis herojus neretai mąsto, kad jie tur t kažką
reikšti, jis priima juos ne tik kaip užuominas, tačiau mano, jog po tais pavadinimais slypi
atsakymai. Šitokiu b du herojus bei skaitytojas yra veliami klaidingą kelionę, jie verčiami
rankioti pamestus, paliktus daiktus, bandydami jiems suteikti prasmę : „Nustebau, kad ji
nesud jo šit relikvij d žutę, kaip tai padar Stiopa, de Džagorjevas ir buvęs Fredžio
139
Modiano Patrikas, Tamsių krautuvių gatvė, Vilnius : Vaga, 1993, p. 78.
140
Ibid.,p.5.
141
142
42
motinos sodininkas.į143 Gi Rolanas gauna daug vairi daikt iš skirting žmoni , šie daiktai
tur t jam pad ti prisiminti praeit , tačiau jie priklaus skirtingiems žmon ms, tad jo
asmenyb išsiskaido kelis asmenis : „Ir aš jau nebeprisimenu, kaip tą vakarą vadinausi –
Džimis ar Pedras, Sternas ar Makevojus.į144 Galima pasteb ti ir daikt paliktus p dsakus,
kurie skaitytojo sąmon je gali sumodeliuoti vietos vaizdin : „Gelsvai pilkšvos sienos buvo
tuščios, j dažai vietomis atsilupę, tik virš lov mat si žym , jog ten b ta paveikslo arba
veidrodžio.į145
Modiano romanuose pasakotojas keliauja laiku - iš praeities dabart ir
atvirkščiai, keliauja ir per personažus, keičia žvilgsnio pozicijas, tad pasakojimai virsta
savotiškomis m sl mis, skaitytojas tarsi painiojamas spręsti rebusus, nes personažus
tarpusavyje sieja vykiai, vietos, susitikimai, žmon s, tačiau taip ir lieka neaišku, kok
vaidmen jie atlieka pagrindinio veik jo gyvenime. Pagrindinis romano veik jas yra
„apdovanotasį sutrikusia atmintimi. Taigi, susidaryti personažo paveikslą yra gan sunku, nes
nuolat tr ksta visumos detali . Viskas persipina ne tik romane, tačiau lygiai taip pat sumišta ir
veik jo sąmon je – praeitis ir dabartis, j supantys žmon s. Tad skaitytojas nuolat turi atlikti
savo paieškas, jis priverstas d lioti d lionę iki pat pabaigos, kai paaišk ja, jog tarsi ir žino,
koks bus paveikslas, tačiau pritr ksta paskutin s detal s ir tas vaizdas lieka tik galvoje:
„Didžiuliai apšviesti buvusi Zacharovo r m langai Ošo prospekte, paskiros Vidmerio
ištartos fraz s ir vardai – čia purpurinis švytintis „Rubirozosį, čia blyškus „Olego de Vred į,
ir kitos kone neužčiuopiamos smulkmenos, netgi Vildmerio balsas, užkimęs ir kone
negirdimas, - sudaro tai, kas man atstoja Ariadn s si lą.į146 Skaitytojas paliekamas
neišsipildžiusi vaizdini pasaulyje, viliantis, jog jam pavyks ištr kti iš labirinto.
Romane „Povestuvin kelion į Žanas, pab gęs nuo savo šeimos, prisimena
vykius, kurie jo gyvenime paliko ryškius p dsakus. Prisimindamas Ingridą ir Rigo, jis bando
analizuoti savo gyvenimą iki susitikimo su jais ir po susitikimo. Taigi, turinio atžvilgiu
atrodo, jog tiesiog yra pasakojama istorija su tam tikrais vykiais, žmon mis. Tačiau verta
kelti klausimą, kaip autorius perteikia š pasakojimą? Kaip yra prisimenami vieni ar kiti
dalykai? Juk galime pasteb ti, jog jie turi tikrai aiškias ir logiškas sąsajas, kurios atsiranda
daikt , aplinkos, kvap pagalba. Daiktai Modiano romanuose turi jungiamąją galią.
Romanuose galima pasteb ti romano logiką, kuri labai primena žmogaus mąstymo model ,
pavyzdžiui, daiktai gauna siejimo funkcija: „Spausdamas slides prie peties, jis sivaizdavo
143
Op.cit.,p.62.
144
Modiano Patrikas, Tamsių krautuvių gatvė, Vilnius : Vaga, 1993, p. 93.
145
146
Op.cit.,p.106.
43
tebesąs kaip praeitais metais ant lyninio kelto, keliančio pačią Rošbri no virš nę.į147 Šioje
citatoje pastebima, kaip slid s, rastos kambaryje tampa siejamuoju objektu, kuris personažą
prisiminim b du perkelia praeit . Romano protagonistas nevalingai seka nusižudžiusios
moters žingsniais, o gal tiksliau, nori tik ti, jog ta moteris jo šiais takais. Pasirodo, kad
atsiranda vis daugiau juos siejanči dalyk : antai, užsisako tok pat g rimą, atvyksta tok pat
m nes Milaną, kai kiti tuo tarpu nevyksta šiuo metu, nes nedirba net parduotuv s, apsistoja
tame pačiame viešbutyje, abudu yra pranc zai. Šis, kaip minima keistas miestas juos
apsvaigina ir traukia, šiame mieste sustoja laikas: „Man atrod , jog miestas sutartinai
trumpam nuščiuvo, bet buvau tikras, kad netrukus viskas v l ims jud ti, pasigirs
triukšmas.į148 Šis miestas lyg priklausyt tik jiems. Miestas, kuris kalina personažus ir juos
susieja amžiams. Herojus svarsto : „Gal gr žti Osmano bulvarą 160 ir pad ti lagaminą
vietą? Šitaip viskas gr žtu savo v žes ir aš netur čiau sau ko prikišti. <...> Geriau pasilikti tą
lagaminą ir nunešti j Žaklinai, nes tai vienintelis b das išsaugoti su ja ryš .į149 Lagaminas su
savo turiniu tampa daiktu, kurio d ka gal t b ti išsaugotas ryšys tarp vyro ir moters.
Vadinasi, j santykiai n ra nuošird s, jis suvokia, kad jos artumą gali išsaugoti tik daikt
pagalba.
Daiktai geba sujungti praeit su dabartimi „<...> baigiantis vasarai, matyt, kas
nors – gal net jo motina – ją pamiršo Žuan le Pene kaip tuščią „Kravenoį pakel , kur jis rado
stalčiaus gale.į150 Personažams daiktai yra tarsi tikrov s fikcijoje rodymas. Jiems svarbu ne
tik rasti, tačiau ir palikti ženklus po savęs, kaip tam tikrą ryš , sąsają dviej pasauli , kadangi
žmogus ne visada gali tą padaryti: „Po keleri met , pasibaigus karui, kai viešbutis v l atgis
kaip seniau, koks nors klientas aptiks š laikrašt , panašiai kaip Rigo aptiko „Kravenoį
pakel .į151 Rigo suvokia viską naikinančio karo gr smę, tad laikraščio palikimas stalčiuje yra
savotiškas patirties perdavimas, savęs paties prasminimas ir jo egzistavimo ženklas.
„Povestuvin je kelion jeį butas, kuriame anksčiau gyveno Rigo, o dabar apsistojęs Žanas,
padeda jam gr žti praeit : „Buvo tvanku, ir aš atidariau langą. Bulvaru burzgiantys
automobiliai ir kambar krintantys saul s spinduliai š butą tarytum siejo su dabartimi.į152
Taigi, langas tampa sąjungininku tarp praeities ir dabarties : bute vis dar buvo sustojusi
praeitis, o už lango vyko ši dien , visai kitoks jud jimas – v liau knygoje yra minima, jog
„važiuoja automobiliai, dabartiniai automobiliai šiandieniniu Su bulvaru.į (p.69-70)
147
148
Ibid.,p.10.
149
Ibid.,p.150.
150
Ibid.,p.45.
151
Ibid.,p.50.
152
Ibid.,p.68.
44
Daiktai žmogui sukelia saugumo jausmą, kadangi trapiame ir nuolat
besikeičiančiame pasaulyje jie gali pad ti žmogui jaustis stabiliai: „<...> čia ji jaut si saugi,
nes tą jausmą jai kv p senoviniai baldai, žingsni garsą sugeriantys kilimai, paveikslai,
sietynai, panelis, šilkin s užuolaidos ir oranžerija...į153 Tie patys daiktai tarsi reguliuoja
žmogaus emocijas bei jausmus: „Iš ties aplinkui išvydau Ridžento parko pievutes ir
monumentalius fasadus. Marmurą imituojančio tinko baltumas ir pievuči žaluma žadino
ramyb s, saugumo poj t .154 Daiktuose bei aplinkoje galima pasteb ti herojaus gyvenimo
atspindži : „Ant krantin s šaligatvio vos ži r jau namus, nutolusius nuo m s tik keletą
metr .į155 Ši citata atskleidžia herojaus b seną – atmintis sukuria miglą ir j atskiria nuo jo
paties gyvenimo. Daiktai romanuose personifikuojami tam, kad dar ryškiau atskleist
žmogaus vidinę b klę : „Net Eifelio bokštas kitoje Senos pus je , Eifelio bokštas, papratai
toks savim pasitikintis, dabar pan š jo apdegusios geležies kr vą.į156 Ypač aiški sąsaja su
personažo gyvenimu atskleidžiama per sutr kin jus parketą: „Šitam kambary parketas irgi
buvo išl žin jęs, tr ko juosteli , bet skyl s taip ir liko neužtaisytos.į157
Romanuose pastebimas sensorinis pasaulio pažinimas - personažus dažnai lydi
kvapai, garsai poj čiai. Kvapai geba apibr žti aplinką, žmog : „Staiga nuo jo padvelk
keistas kvapas – tabako, prakaito ir žibuokli kvepal mišinys.į158 Kvapas sigeria ne tik
r bus, jis sismelkia žmoni sąmonę su visu laikotarpiu, išgyvenimais ir nuolatos gr žta,
prižadindamas prisiminimus: „Kiekvieną nakt nor davome išsikraustyti d l kambaryje
tvyrančio kvapo – salsvo, nežinau, kanalizacijos, virtuv s ar p vančio kilimo tvaiko. Rytais
ilgai vaikštin davome po Haid Parką, kad atsikratytume to dvoko, persmelkusio m s
drabužius. <...> Mane pagaudavo neviltis, pagalvojus, jog jis mus persekios visą
gyvenimą.į159 Garsin netvarka romane atskleidžia vyraujant fragmentiškumą: „Jo balsą
užgožia kit bals gausmas, metalinis lifto dur džinks jimas, telefono skambučiai ir
skelbimai pro garsiakalb , pakabintą virš administratoriaus stalo.į160
Heroj atmint sužadinančios asociacijos pasižymi sensorine specifika: „Eterio
kvapas buvo sig ręs pagalvę. Ar ji v l j vartojo? Ar v liau tas kvapas man amžiams liks
susijęs su Žaklina?į161; bohemišką aplinką čia apib dina hašišas: „Čia, man regis, ji
153
Ibid.,p.70.
154
Ibid.,p.185.
155
Ibid.,p.27.
156
Ibid.,p.37.
157
Ibid.,p.65.
158
Ibid.,p.44.
159
Ibid.,p.162.
160
Ibid.,p.102.
161
Ibid.,p.152.
45
apsir pindavo hašišu, kurio kvapas buvo persmelkęs buto sienas.į162 Sensorika Modiano
romanuose – tai ne daiktai, bet materialus pasaulio suvokimas, egzistencijos prasminimas,
poj čiai tarsi nuorodos tam tikrus atsiminimus. Per poj čius atskleidžiamas Žaklinos
paveikslas : kartojamas Žaklinos odinis švarkelis (visai netinkamas šaltam orui), eterio kvapas
bei jos kosulys. Kosulys leidžia ją identifikuoti ir pra jus daug laiko po paskutinio susitikimo
: „Ir jums nebereikia uostyti eterio, kad nustotum t kos jusi...į163
Modiano lakoniška bei tikslia roman kalba detal mis perteikia nuotaikas,
galima sakyti, tiksliai atkuria personaž gyvenamąją aplinką. Romanuose vyrauja gan
blankios spalvos, neretai pasirenkamas veiksmo laikas – naktis, prietema, tačiau visada yra
šviesos šaltinis, dažniausiai juo tampa gatv s žibintai, prožektoriai, saul besiveržianti per
žaliuzes : „Mano kambaryje ji užtrauk juodas užuolaidas. Niekada anksčiau j
neužtraukdavau, nes juoda t užuolaid spalva erzino, ir kiekvienąsyk mane prižadindavo
dienos šviesa. Dabar šviesa skverb si pro užuolaid plyš . Keista buvo matyti jos švarkel ir
drabužius, išm tytus ant parketo.į Tokie šviesos blyksniai, daikt pasteb jimai romaną
priartina prie filmo. Romanuose sivyrauja kinematografijai b dingas laikas čia ir dabar. Tok
kinematografijos ypatumą buvo nurodęs 1963 metais Alainas Robbe-Grillet savo žymiajame
es „Už Naująj romanąį. Žinoma, didelę taką priart jimui prie kino turi ir daikt išk limas
pirmą planą. Per daiktus išsakoma žmogaus vidin b sena, žmoni tarpusavio santykiai,
apibr žiama žmogaus asmenyb . Kino kameros principu yra priartinami tam tikri daiktai ir
tokiu b d jie perduoda informaciją: „Jam nusišypsojus sužibo auksinis dantis.į164 Kino
kameros principu apžvelgiamas kambarys : „Aš pasiži r jau šviesias d mes prie savo koj –
saul s spinduliai krito tiesiai ant balto vilnonio kilimo. Paskui – parketo juosteles,
stačiakamp stalą ir seną manekeną, priklausius „Denizaiį.į165
Romanams b dingas „nepatogiosį šviesos šaltinis, galiam daryti prielaidą, jog
tokio tipo apšvietimas perimamas iš scenos. Scenoje apšviestą aktori ži rovas mato puikiai,
tuo tarpu aktoriui vaizdas liejasi ir jis geriausiu atveju geba ži r ti pirmas dvi eiles. Romane
galima pasteb ti savotišką teatro atspind : „Buvau tarsi kitur, vis labiau tolstančioje kitoje
vasaroje, kurios šviesa laikui b gant steb tinai keit si : užuot išblukę lyg senos per ilgai
eksponuotos nuotraukos, šeš li ir saul s kontrastai taip išryšk jo, kad mat si tik juoda ir
balta.į166 Šviesa personažus ištraukia iš komforto zonos, atskleidžia j tapatybes : „Ji nuleido
galvą, lyg nor dama apsiginti nuo šviesos, krintančios iš gaubto lifte.į167 Nuo šios akimirkos
162
Ibid.,p.175.
163
Ibid.,p. 203.
164
Ibid.,p.44.
165
Ibid.,p.62.
166
Ibid.,p.26.
167
Ibid.,p. 204.
46
Žaklina nebesislepia, j gr žta save tokią, kokią ją prisimena : „Jos balsas buvo ne toks, kaip
ką tik terasoje, bet tasai duslokas, prikimęs an laik balsas.į168 Kita vertus, šviesa klaidina :
„Vitražus, pro kuriuos ant m s veid krito melzgana dienos šviesa. Tačiau kokie jie buvo, tie
veidai?į169 Prisiminimas toks pat nemalonus ir prispaudžiantis kampą kaip prožektoriaus
šviesa: „Jis prisimerk , išp t akis, tarsi jam veidą kas b t nukreipęs šviečiant
prožektori .į170 Šviesa kreipia personažus tam tikra linkme, tačiau šiuo atveju šviesa tarsi
veda labiau tamsumą, lygiai taip, kaip ir Gi Rolanas savo tapatyb s paieškose vis labiau
klimpsta nežinomybę, abejones : „Mes jome miško taku, kur šviet priek nukreipto
žibinto spindulys. Ar jis sykiais nesuklydo? Man pasirod , kad mes gaunam s pačią miško
tankmę.į171 Taigi, šviesa anoniminiam personažui n ra artimi, jis tamsoje jaučiasi saugesnis:
„Fredis užmigo, ir aš užgesinau naktinukę. Nežinau kod l, bet tamsoje jaučiausi saugesnis.į172
Kartu su Naujuoju romanu iškilusi objekto literat ra paveik ir Modiano k rybą.
Jo romanuose daiktai gauna galią išsaugoti pra jus laiką, personažui suteikia vilties atkurti
praeities vykius. Daikt pagalbą personažai gali keliauti laiku, kadangi jie turi jungiamąją
funkciją. Daiktai turi ypatybę pergyventi žmog , tad žmogus mato galimybę juose
siprasminti, tad per daiktus yra perduodama informacija ateities kartoms. Modiano romanams
b dingi kinematografijos principai – laikas čia ir dabar bei apšvietimas orientuotas tiek
daiktus, kurie nori b ti parodyti, tiek žmones. Žinoma, šviesa personažą glumina, jis
nesijaučia saugus, kadangi jo anonimiškumas yra atskleidžiamas. Personažas šviesoje jaučiasi
pažeidžiamas, tod l romanuose vyrauja tamsa, kurioje jis gali pasisl pti. Personažus
kamuojantys savęs suvokimo klausimai gali b ti atskleisti daikt pagalba, tod l daiktiškumas
yra esminis Modiano k rybinio modelio elementas.
3. Naujojo Romano ir Patricko Modiano estetikos skirtumai, liudijantys

rašytojo k rybos originalum
Kiekvieno rašytojo originalumą lemia jo autentiška patirtis. Modiano

originalumą nulemia jo pasiryžimas vardinti skaudžius dalykus, kurie persekioja j visą
gyvenimą. Jis trokšta suvokti savo tapatumą. Tuo tarpu k riniuose tapatumas išreiškiamas
ieškojimu, tad galima teigti, jog k r jo tapatumas yra ieškojimas. K riniuose vyraujantis
fragmentiškumas, b dingas postmodernizmui, kyla iš nepatirtos situacijos skaudulio. Karo
metais susipažinę skirting patirči t vai susilaukia s naus Patricko jau po karo, tad visa to
168
Ibid.,p.205.
169
Ibid.,p.46.
170
Ibid.,p.31.
171
Ibid.,p.52.
172
Ibid.,p.109.
47
meto patirtis rašytojo sąmon je d liojasi tik iš pasakojim , tačiau skaitant romanus atrodo, jog
autorius pats b t viską išgyvenęs. Romanuose atspirties taško ieškoma praeityje.
Vyraujančios temos : atmintis, praradimas, tapatumas, ieškojimas.
Modiano romanuose dominuoja žemesni j sluoksni atstovai : prostitut s,
žok jai, klajotojai, spekuliantai, sukčiai. Šie žmon s realiame pasaulyje yra tik šeš liai, tačiau
k riniuose jiems suteikiami pagrindiniai vaidmenys tarsi šansas, kuriuo romanuose jiems
suteikiama proga išlikti, siamžinti, pasiaiškinti. Pats Modiano teigia, jog jei jis apie juos
nerašyt , niekas to ir nepadaryt ; rašytojas nori juos nors akimirksniui ištraukti iš tamsos.173
Taigi, galima manyti, jog romanuose kuriami personažai yra vienaip ar kitaip kažkada
egzistavę tikri asmenys, kuriuos rašytojas asmeniškai pažinojo, tad j anonimiškumas n ra
absoliutus.
Modiano romanai savo strukt ra primena detektyvus, tačiau jo personažai tarsi
n ra nusikaltę ir n ra už ką juos bausti - d mesys koncentruojamas j išgyvenimus: kaip jie
jaut si tame pra jusiame laike ir kaip jaučiasi dabar. Detektyvas yra pats žmogaus gyvenimas,
kadangi paieškos vyksta personažo viduje. Tad žmogus yra nuolatos klausiantis : kas jis? Iš
kur at jęs? Kur einantis? Nors tai labai primena Naujojo romano personažus, tačiau Modiano
romanuose galima žvelgti žinojimo klastą. Personažai lyg ir gali save vardinti, tačiau d l tam
tikr priežasči to nepadaro, nesileidžia apšviečiami žinojimo šviesos. Atmintis bei jos
sutrikimai leidžia personažui išvaduoti savo svajones ir modeliuoti savo gyvenimą. Panašu,
jog sąmoningai yra pamirštami kai kurie dalykai, tarsi nurodant, kaip veikia m s sąmon –
juk esame linkę pamiršti blogus dalykus. Personažai atsiriboja nuo savo praeities „amnezijos
b duį. Romane „Tamsi krautuvi gatv į Gi galiausiai susitapatina su Pedru Makevojumi ir
priima jo gyvenimą kaip savo, o tai, kad jis buvo paliktas ties Pranc zijos ir Šveicarijos siena
mirti, priima kaip atminties praradimo priežast . Traumin patirtis j atskiria nuo buvusio
gyvenimo, tačiau realaus atsakymo n ra, kadangi atmintis j riboja, tad jis vis dar gali b ti bet
kuriuo personažu iš knygos, o gal tiesiog niekuo: „Aš esu niekas.į174 Romanuose minimos
fiksavimui skirtos knygos (užrašin s, žinynai, telefon knygos) kviečia skaitytoją prisiminti
tai, ko jau neb ra, tačiau be priežasties n ra dingę. Šitokiu b du, rašytojas mus grąžina
praeit , kuri yra tiesiogiai susijusi su mumis, nors kartais mes to net nepajuntame. Juk visas
pasaulis yra kaip karo išdava, tiesiog mes nesame linkę apie tai mąstyti. Modiano nenori, jog
b t pamiršta Pranc zijos istorija; romanais jis kovoja prieš žmones užvaldžiusią amneziją,
kuomet yra linkstama pamiršti tam tikrus dalykus. Per veik ją išsakoma visos Europos, o
173
GD Dess, The Melancholy of Patrick Modiano, internetin prieiga : https://lareviewofbooks.org/article/the-
melancholy-of-patrick-modiano/
174
Modiano Patrikas, Tamsių krautuvių gatvė, Vilnius : Vaga, 1993, p.5.
48
ypač Pranc zijos, pokarin patirtis, nušviečiamas bendras nepasitik jimo bei susvetim jimo
fonas.
Pastebima dar viena skirtyb . Priešingai negu Naujajame romane, Modiano
k riniuose veikia galyb personaž . Visi yra susiję su kuriama istorija, tačiau arba jau
pasitraukę iš gyvenimo, arba dingę, arba tik paž stantys istorijai reikalingus asmenis. Svarb
vaidmen atlieka t vai – jie yra daugelio dalyk priežastis. Antai Ingrida („Povestuvin
kelion į) vieną vakarą tiesiog negr žta namo; iš tam tikr detali galima suprasti, jog jos t vas
yra žydas. Mergina bando su juo susisiekti, tačiau pokalbis ne vyksta. Visas t vo pasaulis, jo
jausmai lieka neišgirsti ir skaitytojas tik gali numanyti, ką t vas mąsto apie tai, kas gal jo
nutikti jo žydiškos kilm s dukrai naci okupuotoje Pranc zijoje. J susitikimas ne vyksta –
t vas dingsta. Galima pasteb ti, jog romano pradžioje skelbiama žinut laikraštyje apie
nusižudžiusią merginą, tačiau v liau paaišk ja, kad dar vienas laikraščio pranešimas buvo jai
skirtas; kai Ingrida, b dama dar mergait dingo, t vas paskelb jos paiešką. Ingrida
greičiausiai nusižudo iš negal jimo pakelti savo praeities, savo pab gimo, nesusitikimo su
t vu, galb t ji jaut kaltę.
Modiano savo romanuose atkuria šiuolaikinio pasaulio model . Tai dar viena
skirtyb nuo Naujuojo romano, kuris deklaravo atsisakantis mimetinio pasaulio vaizdavimo.
Rašytojo kuriamas pasaulis primena mus supant pasaul , kuris yra paveiktas vairi patirči ir
pats iš savęs praradęs vientisumą. Modiano pasaulis yra trapus ir netikras, tod l tokiame
pasaulyje atsiradę personažai jaučiasi nesaugiai; jie ieško kažko, kas gal t b ti stabilu, kas
gal t patvirtinti ir rodyti jo tikrumą. Modiano tarsi nori mums visiems pabr žti atminties
laikinumą ir priminti, kad visi esame nykstantys, kasdien paliekami, išduodami, prarandami ir
prarandantys. K riniuose tai n ra sureikšminama, autorius nesileidžia sentimentus, jis
tiesiog leidžia pačiam skaitytojui pajusti save ir išnykimą priimti kaip normal reiškin .
Rašytojas atskleidžia ši dien žmogaus jausenas – nusivylimą gyvenimu, darbu, šeima; jo
veik jai dažnai svajoja ir prašo padovanoti antrą gyvenimą, tarsi galima b t j nugyventi
kitaip. Modiano palieka vilt savo personažams.
Galiausiai Modiano romanai – tai savotiška autobiografija, kurioje atsispindi
autoriaus tikros ir numanomos patirtys, k nytos vairi personaž , jungiam skirting laik .
Jo nuolatinis žvilgsnis praeit yra kuriamas tik d l paties rašytojo noro atsistoti akis ak
prieš save pat , išvysti t vą, kuris neegzistavo jo gyvenime, suprasti motiną, kurios visos
viltys buvo dedamos ne šeimą, tačiau savo pačios karjerą. Kaip pats rašytojas yra sakęs, jis
iš t v paveld jo j netur jimą.
Rašytoją netiesiogiai palietusi potraumin patirtis, nul m jo nuolatinius
ieškojimus, jo k ryboje, kaip grožiniuose, tačiau ne istoriniuose k riniuose, atsiskleid tai,
49
apie ką buvo linkstama nutyl ti. Modiano savo romanais apibr ž šiuolaikinio žmogaus,
nedr stančio atsisukti pra jus laiką, problemas. Taigi, Modiano romanai yra ne tik taig s,
intriguojantys, hipnotizuojantys, paslaptingi, tačiau j skaitymas, kaip buvo išsakyta viename
pranc ziškame straipsnyje, yra tarsi sėdėjimas tamsiame kambaryje prie apvalaus stalo
užrištomis akimis tarp nepaž stamų žmonių.
50
Išvados
1. Modiano romanuose pastebima Naujajam romanui b dinga pakitusi aprašymo

strategija, koncentruota ne aplinkos aprašymą, o personažo vidinę b seną. Modiano
romanuose dažniausiai veiksmas vyksta praeityje, o jei nevyksta, tai yra modeliuojamas
personaž sąmon je, vadinasi, veiksmas yra minimalizuojamas, daugiau laiko skiriama
permąstymams, galimyb ms, svarstymams, dabarties konstravimui iš nuotrup .
2. Romanams b dingas fragmentiškas naratyvas, kuris geba lengvai iš vieno
veik jo persik nyti kitą, skaitytojui suteikdamas galimybę romaną matyti tarsi trimat
vaizdą, tačiau tai užduoties nepalengvina, bet kaip tik atvirkščiai - skaitytojas
traukiamas, suklaidinamas ir paliekamas kartu su personažais klaidžioti autoriaus
kuriamame labirinte.
3. Modiano romanuose dominuoja vienišas, nepritampantis prie pasaulio, nuolat
klaidžiojantis, ieškantis savęs, savo šakn personažas. Roman herojai yra nuolatos
b gantys priek , tačiau jud ti pirmyn galima tik praeities keliu: iš praeities modeliuojama
dabartis. B gimą jie mato tarsi vienintelę išeit , vienintel b dą savo tikslui pasiekti, tačiau
b gimas yra ir išsilaisvinimas nuo savęs. Veik jai tarsi sąmoningai neranda savo praeities,
vengdami akistatos su savimi.
4. Anoniminio personažo tradicija – tai dar vienas iš „nauj j romanist į perimtas
bruožas. Toks personažas ateina iš nelaimingos, nemylinčios, nepažinios šeimos, kuri yra
tiesiogin nuoroda autoriaus gyvenimą.
5. Romanams b dingi autofikciniai elementai: autorius, prisidengdamas
personažais bando atsakyti jam r pimus klausimus, susijusius su jo kilme. Romanai turi
autobiografijos bruož .
6. Modiano romanuose pasakotojas dažniausiai kalba pirmu asmeniu, tokiu b du
yra atskleidžiama personažo patirtis, jo santykis su aplinka. Tokio tipo pasakotojas yra
b dingas modernistiniam romanui.
7. Autorius išsiskaidydamas kelis personažus romane kuria polifoniškumą.
8. Pasakotojas, kaip ir personažai, yra apnikti abejon s, tod l visa juos supanti
aplinka kelia tarumą. Pasitik jimas pasakotoju dingsta, kadangi jis dažniausiai nieko
nežino, nepaž sta, negirdi, o tuo tarpu roman skaitytojas iš pasyvaus steb tojo tampa
aktyviu istorijos dalyviu.
9. Chronologinio laiko išnykimas – dar vienas Naujojo romano bruožas sigal jęs
Modiano romanuose. Čia laikas tampa personažo savęs suvokimo instrumentu. Veik jas ir
51
jo esatis yra konstruojami iš praeities detali , o kadangi praeityje yra likusi daug sprag ,
personažas negali savęs vertinti kaip vientisos esyb s.
10. Autorius sąmoningai šokin ja laiku per objektus, asmenis, vietas, kurie
nukreipia personažui reikšmingas laiko zonas. Pirminis pasakojimas trunka labai trumpą
laiką – j siterpia ilgas pasakojimas iš praeities. Tad esminiu roman laiku tampa
praeitis, tuo tarpu ateit žvilgsnis beveik n ra fokusuojamas.
11. Modiano k rybą paveik kartu su Naujuoju romanu iškilusi objekto literat ra.
Rašytojo romanuose daiktai gauna galią išsaugoti pra jus laiką ir suteikia veik jams
vilties atkurti praeities vykius. Daikt pagalba personažai gali keliauti laiku, kadangi jie
turi jungiamąją funkciją.
12. Modiano romanams b dingi kinematografijos principai – laikas čia ir dabar bei
apšvietimas orientuotas tiek daiktus, kurie nori b ti parodyti, tiek žmones. Žinoma,
šviesa personažą glumina, jis nesijaučia saugus, kadangi jo anonimiškumas yra
atskleidžiamas. Personažas šviesoje jaučiasi pažeidžiamas, tod l romanuose vyrauja
tamsa. Personažus kamuojantys savęs suvokimo klausimai gali b ti atskleisti daikt
pagalba, tod l daiktai yra neatsiejami nuo Modiano roman .
13. Modiano neatsisako mimetinio pasaulio vaizdavimo, intrigos, veik j aprašymo,
aplinkos aprašymo, tačiau k rybos savitumas atsiskleidžia per Naujojo romano k rimo
strategijas: veiksmo minimalizaciją, fragmentišką naratyvą, pakitusią aprašymo strategiją,
anonimin personažą, skaitytojo suaktyvinimą, naratoriaus kaitą, kinematografijos
elementus, anachronišką laiką, daiktiškumą. Šios strategijos, naudojamos kaip rankiai,
k r jui istoriją leidžia pažvelgti ne kaip istorikui, bet kaip skaudžios patirties
garsintojui.
52
Santrauka
Darbe analizuojami 2014 met Nobelio premijos laureato Patricko Modiano

romanai („Tamsi krautuvi gatv į(1978), „Povestuvin kelion į(1990), „Iš užmaršties
gelmi į(1996), „Horizontasį(2010). Darbo tikslas – ištirti lietuvi kalbą išverst Patrick‘o
Modiano roman esmingus bruožus, pasitelkiant pranc z Naujojo romano estetiką.
Tyrimo metu siekiama išaiškinti Pranc z Naujojo romano poziciją tarp
modernizmo ir postmodernizmo bei atskleisti šio svarbaus literat rinio reiškinio specifiką.
Modiano romanuose pastebimi šie Naujojo romano bruožai: pakitusi aprašymo
strategija, veiksmo minimalizacija, fragmentiškas naratyvas; autoriaus kauk s ir personaž
vaidmenys; naratoriaus pozicij kaita; anachroniškas laikas; daiktiškumas, leidžiantis vertinti
k rinius kaip objekto romanus. Be to, atskleisti Naujojo romano ir Patricko Modiano estetikos
skirtumai, liudijantys rašytojo k rybos originalumą. Svarbiausius skirtumus lemia autofikcijos
elementai. Svarbu ir tai, kad visi Modiano herojai trokšta suvokti savo tapatumą ir intensyviai
jo ieško. Vyraujančios temos : atmintis, praradimas, tapatumas, ieškojimas.
Raktiniai žodžiai: modernizmas, postmodernizmas, Pranc z Naujasis

romanas, autofikcija, antiromanas.
53
Summary
The paper analyzes the 2014 Nobel Prize winner Patrick Modiano novels: Rue
des Boutiques obscures (Missing person) (1978), Voyage de noces (Honeymoon) (1990), Du
plus loin de l'oubli (Out of the Dark) (1996); L‘Horizon (Horizon) (2010). The aim of the
research is to investigate the Lithuanian language translated by Patrick Modiano novels
essential features through the New novel aesthetics.
The study aims to find out the New novel position between modernism and
postmodernism and disclose this important literary phenomenon specifics.
Modiano novels are characterized by the following features of the New novel:
altered writing strategy, minimalism of the action, fragmented narrative; the author of the
mask and the characters' roles; change of the narrator position; anachronistic time;
materialism, which allows to monitor the works to be the subject of novels. In Addition, the
disclosure of the New novel by Patrick Modiano and aesthetic differences, demonstrating the
writer's creative originality. The most important differences are attributable to auto-fiction
elements. It is also important that all Modiano heroes desire to realize their own identity and
intensively seeking. Dominant themes: memory, loss of identity, searching.
Key words: modernism, postmodernism, French new novel, auto-fiction, anti-
novel.
54
Naudotos literat ros s rašas
Šaltiniai :
1. Modiano Patrikas „Tamsi krautuvi gatv į, Vilnius : Vaga,1993.
2. Modiano Patrick „Povestuvin kelion . Iš užmaršties gelmi į, Vilnius :Alma Littera,
2014.
3. Modiano Patrick „Horizontasį, Vilnius : Baltos lankos, 2011.
Kita grožinė, metodinė, mokslinė ir kritinė literat ra:

1. Baliutaviči t Egl , Autoriaus problema Foucault ir Barthes‘o poţiūriu, internetin
prieiga: http://web.vu.lt/flf/n.kersyte/files/2012/12/Egl%C4%97-
Baliutavi%C4%8Diut%C4%97.-Autoriaus-problema.-Pataisyta.pdf
2. Baltrušaityt Renata, Tamsūs rašytojo akiniai nakt : šių metų Nobelio literatūros
premijos laureatu tapęs Patrickas Modiano nemėgsta interviu, tačiau pats aprašė
savo gyvenimą autobiografinėje knygoje ,Veidas. - 2014, Nr. 40 (spal. 17), p. 45.
3. Baronait Milda, Kas tas gyvenimas ir kas tos knygos, Literat ra ir menas. - 2012, Nr.
40 (lapkr. 2), p. 36-37.
4. Brazauskas Nerijus, Lietuvių romano istorija kaip antiromano istorija, internetin
prieiga: http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2010~ISSN_1822-
7309.V_11.PG_98-110/DS.002.0.01.ARTIC
5. Brazauskas Nerijus, Teksto strategijos lietuvių modernistiniame romane, internetin
prieiga : http://www.lmaleidykla.lt/publ/0235-716X/2006/2/Lit_077_088.pdf
6. Brazauskas Nerijus, XXa. lietuvių modernistinis romanas : raidos ir poetikos linkmės,
Vilnius : Lietuvi literat ros ir tautosakos institutas, 2010.
7. Bikulčius Vytautas, Atminties užkaboriuose, Literat ra ir menas. - 2014, Nr. 39 (spal.
24), p. 10-13.
8. Bikulčius Vytautas, Jeano-Philippe'o Toussaint'o „Vonios kambarysį kaip
minimalistinis romanas, internetin prieiga : file:///C:/Users/User/Downloads/47-
57%20(2).pdf
9. Bikulčius Vytautas, Šiuolaikinis prancūzų romanas, internetin prieiga :
http://tekstai.lt/zurnalas-metai/227-vytautas-bikulius-iuolaikinis-prancz-
romanas?catid=116%3A2005-m-nr-3-kovas
10. Chartier, Pierre, vadas didžiąsias romano teorijas, Vilnius: Baltos lankos, 2001
11. Čerškut J rat , Atminties patikra, arba Naujus leidimus bežvalgant (knyg apžvalga),
internetin prieiga : http://www.lrt.lt/naujienos/kalba_vilnius/32/96857
55
12. Čičelis Ram nas, Autobiografinė literatūra ir kinas, internetin prieiga :
http://www.tekstai.lt/zurnalas-metai/6919-ramunas-cicelis-autobiografine-literatura-ir-
kinas
13. Dručkut Genovait , Tropizmų kūrėja Nathalie Sarraute, internetin prieiga :
http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20111120224249/http://www.culture.lt/lmenas/
?leid_id=3058&kas=straipsnis&st_id=7191
14. Gaigalas Vytas V., Prancūzų romanas (1960- 70), internetin prieiga :
http://www.aidai.eu/index.php?view=article&catid=63%3A7206&id=747%3Ali&opti
on=com_content&Itemid=121
15. Gailius Marijus, Literatūrinė Modiano reliatyvumo lygtis, Literat ra ir menas. - 2014,
Nr. 47 (gruod. 19), p. 16-19.
16. Gerbutavičius Ram nas, Nobelio premija - už žmogiškumo paieškas, Lietuvos rytas. -
2014, spal. 11, p. 20.
17. Grit nas Paulius, Premijos ir nustebino, ir sukiršino pasaul , Lietuvos rytas. - 2014,
spal. 18, priedas "Rytai-Vakarai", p. 3.
18. Grybas Romas, Liūdnos kelionės po vidinės tuštumos dykumas, Respublika, 2000m.
sausio 26 d.
19. Gulbinauskait Mingail , Alvydo Šlepiko „Mano vardas – Marytėį: romano kūrimo
strategijų panaudojimo efektyvumas, internetin prieiga :
http://www.menobangos.lt/alvydo-slepiko-mano-vardas-maryte/
20. Hassan Ihab, Tylos literatūra iš: Miestel nai: Tyla ir postmodernioji kult ra ,1999.
Internetin prieiga : http://tekstai.lt/literatriniai-sjdiai/2689-miestelenai-tyla-ir-
postmodernioji-kultura-1999-ihab-hassan-tylos-literatura?catid=478%3Aalmanachas-
miestelenai-3
21. Hawthorn Jeremy, Moderniosios literatūros teorijos žinynas, Vilnius : Tyto alba,
1998.
22. Keršyt Nijol , Gyvas praėjusysis laikas (J. Aputis ir M. Proustas), internetin prieiga
: http://www.semiotika.lt/baltu-lanku-straipsniai/gyvas-praejusysis-laikas-j-aputis-ir-
m-proustas/
23. Kubilius Vytautas, Žanrų kaita ir sintezė, Vilnius : Vaga, 1986.
24. Labanauskait Gabriel , Kas ir kaip pasakoja istorijas šiuolaikinėje dramoje?
Internetin prieiga: http://www.lmaleidykla.lt/publ/1392-1002/2013/2/139-154.pdf
25. L žait Jurga, Alain Robbe – Grillet: „Su kiekviena knyga nuotykis prasideda iš
naujoį, internetin prieiga : http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2008-03-18-alain-
robbe-grillet-su-kiekviena-knyga-nuotykis-prasideda-is-naujo/9699
56
26. Milkevičius Emilis [Recenzija], Atgimimas. - 2011, lapkr. 4-10 (Nr. 39), p. 15.
27. Modiano Patrick, Kalba, pasakyta Švedijos akademijoje, vert Vytautas
Bikulčius, internetin prieiga : http://www.tekstai.lt/zurnalas-metai/7943--patrick-
modiano-kalba-pasakyta-svedijos-akademijoje-verte-vytautas-bikulcius
28. Naujasis lietuvi romanas, internetin prieiga :
http://www.aidai.eu/index.php?option=com_content&view=article&id=8005:li&catid
=436:198601&Itemid=507
29. Robbe-Grillet Alain, For a New Novel, JAV: Northwestern University Press, 1989,
internetin prieiga :
https://books.google.lt/books?id=jPJQWrtpIuIC&printsec=frontcover&dq=for+a+new
+novel&hl=lt&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=for%20a%20new%20novel&f=fals
e
30. Robbe-Grillet Alain, Labirinte, Vilnius: Lietuvos rašytoj sąjungos l-kla, 1998
31. Rudaityt Regina, Postmodernistinis anglų romanas : personažas, autorius, tekstas,
internetin prieiga : file:///C:/Users/User/Downloads/Rudaityte-postmodernistinis-
anglu-romanas.pdf
32. Vanda Šatkuvien , Beviltiškai sulėtėjus „Pasaulinės literatūros bibliotekosį
leidybai…,Veidas. - 1994, Nr. 14, p. 12.
33. Vanagait Gitana, Žiūros taškas ir bandymai j apibrėžti, Žmogus ir žodis, 2013 II,
internetin prieiga :
http://www.biblioteka.vpu.lt/zmogusirzodis/PDF/literaturologija/2013/vanag5-15.pdf
34. Žukauskait – Mažeikien Elena, Kai žvilgsnis tampa balsu (pasakotojo ir fokusuotės
problematika Jono Biliūno ir Jurgio Kunčino prozoje, internetin prieiga :
http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-
0001:J.04~2005~1367170534741/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content
35. Žukauskait Lina, Patrickas Modiano : rašydamas randu savo tikrąj balsą,
internetin prieiga: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-12-17-patrickas-
modiano-rasydamas-randu-savo-tikraji-balsa/125417
36. vertintas už atminties meną, Kauno diena, 2014, spal. 10, priedas "Santaka", p. 7.
37. Kūrėjas prisilietė prie būties virpesių, Lietuvos rytas, pareng BNS 2014, spal. 10, p.
7 -8.
57

P Ranc Z Naujasis Romanas - Raktas Į Patricko Modiano K Ryb

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

P Ranc Z Naujasis Romanas - Raktas Į Patricko Modiano K Ryb

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS

PRANC Z NAUJASIS ROMANAS – RAKTAS Į

Darbo vadov prof. dr. Nijol Vaičiul nait - Kašelionien

Sutinku, kad mano magistro darbo elektronin versija b t dedama universiteto

Ieva V tien Parašas

Romanas – nuolat kintantis organizmas, einantis koja kojon su visuomene. Šis

Gailius Marijus, Literatūrinė Modiano reliatyvumo lygtis, internetin prieiga : http://literaturairmenas.lt/2014-

Modernizmas – meno epocha, kurios pradžia datuojama XIX a. antra pus ,

2. Naujojo romano atspindžiai Patricko Modiano k ryboje

2.1. Aprašymo strategija, veiksmo minimalizacija, fragmentiškas naratyvas

2.2. Autoriaus kaukės ir personaž vaidmenys

„Subjektas, iškilęs romano centre, l m ir jo žanrinę priklausomybę. Po

Naratologijos teorijoje naratorius griežtai atskiriamas nuo autoriaus, kaip

Naujajame pranc z romane rašytojai atsisakydami socialin s aplinkos

3. Naujojo Romano ir Patricko Modiano estetikos skirtumai, liudijantys

Kiekvieno rašytojo originalumą lemia jo autentiška patirtis. Modiano

1. Modiano romanuose pastebima Naujajam romanui b dinga pakitusi aprašymo

Darbe analizuojami 2014 met Nobelio premijos laureato Patricko Modiano

Raktiniai žodžiai: modernizmas, postmodernizmas, Pranc z Naujasis

Kita grožinė, metodinė, mokslinė ir kritinė literat ra:

You might also like